Help Print this page 

Document 32010D0862

Title and reference
2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 862/2010/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS) Tekstas svarbus EEE
  • In force
OJ L 256, 30.9.2010, p. 1–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2010/862/oj
Multilingual display
Text

30.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 862/2010/ES

2010 m. rugsėjo 22 d.

dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) (toliau – Septintoji bendroji programa) numatytas Bendrijos dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose, kaip apibrėžta Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 169 straipsnyje.

(2)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (4), skatinamas įvairias temas apimantis požiūris į mokslinių tyrimų sritis, tiesiogiai susijusias su viena ar daugiau Septintosios bendrosios programos temų; šiomis aplinkybėmis iniciatyva pagal EB sutarties 169 straipsnį jungtinių Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje laikoma viena iš sričių, kurioje bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose gali dalyvauti Bendrija.

(3)

Baltijos jūros ekosistema, pusiau uždara Europos vidaus jūra, yra vienas iš didžiausių apysūrio vandens telkinių pasaulyje ir jai didelę įtaką daro daugybė gamtos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų, pavyzdžiui, išmestų cheminių ginklų, pvz., Antrajame pasauliniame kare naudotų dujų ir sunkiųjų metalų sudedamųjų dalių, organinių medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų tarša ir išsiliejęs šildymo kuras bei nafta. Dėl žemės ūkio vystymo Baltijos jūros baseine į jūrą taip pat patenka didelis kiekis trąšų ir organinių medžiagų, kurios lemia didesnę eutrofikaciją, o aplinkoje atsiranda nebūdingi svetimi organizmai. Dėl neracionalaus žuvies išteklių naudojimo ir klimato kaitos prarandama pirminė biologinė įvairovė. Minėti veiksniai, taip pat nuolatinė žmonių veikla, įskaitant infrastruktūros projektus pačioje pakrantėje, prie pat jos bei Baltijos jūros baseine ir ekologiniu požiūriu netvarus turizmas naikina natūralią aplinką. Visa tai labai mažina Baltijos jūros pajėgumą nuolat teikti gėrybes ir paslaugas, nuo kurių tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso socialinė, kultūrinė ir ekonominė žmonių gerovė.

(4)

Kaip matyti 2009 m. birželio 10 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Baltijos jūros aplinkos padėtį. Be to, Taryba paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos pagal EB sutarties 169 straipsnį, susijusios su Baltijos jūros regionu.

(5)

Mokslas turėtų padėti spręsti tokias problemas ir rasti su Baltijos jūra susijusių skubių aplinkosaugos problemų sprendimą. Vis dėlto dabartinės padėties rimtumas skatina kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu suaktyvinti vykdomus mokslinius tyrimus Baltijos jūros regione, sukuriant ir taikant visapusiškai integruotą požiūrį, kuriuo remiantis atitinkamos mokslinių tyrimų programos visose bendras sienas turinčiose valstybėse gali būti racionalizuotos ir koncentruotos, siekiant koordinuotai, rezultatyviai ir veiksmingai išspręsti sudėtingas ir neatidėliotinas problemas.

(6)

Šiuo metu kai kurių valstybių narių atskirai nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos mokslinių tyrimų ir plėtros programos arba veikla, skirta moksliniams tyrimams ir plėtrai Baltijos jūros regione remti, nėra pakankamai koordinuojamos Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima sukaupti būtinų pajėgumų, reikalingų strateginėms mokslinių tyrimų ir plėtros sritims.

(7)

Be to, esamos konkretiems sektoriams pritaikytos mokslinių tyrimų struktūros, kurios keitėsi per ilgą laiką besikeičiant nacionalinei politikai, yra giliai įsišaknijusios nacionalinėse valdymo sistemose ir trukdo plėtoti ir finansuoti problemoms Baltijos jūros regione spręsti reikalingus daugiadisciplininius ir tarpdisciplininius aplinkos mokslinius tyrimus.

(8)

Nors bendradarbiavimas su Baltijos jūros regione ir už jo esančiomis valstybėmis Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje turi gilias tradicijas, iki šiol dėl nevienodos ekonominės ir išsivystymo padėties tose valstybėse ir dėl labai skirtingų nacionalinių mokslinių tyrimų darbotvarkių, mokslinių tyrimų temų ir prioritetų trūko pakankamų finansavimo šaltinių bendradarbiavimui plėtoti, kad būtų optimaliai išnaudotos mokslinių tyrimų galimybės.

(9)

Komisija savo 2007 m. birželio 11 d. darbo programoje 2007–2008 m. dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ įgyvendinimo numatė finansinę paramą projektams BONUS ERA-NET ir ERA-NET PLUS Baltijos jūros aplinkos mokslinių tyrimų srityje, siekiant sustiprinti aplinkos moksliniams tyrimams finansavimą teikiančių įstaigų Baltijos jūros regione bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie Baltijos jūrai skirtos jungtinės mokslinių tyrimų ir plėtros programos, kuri turėtų būti įgyvendinta pagal EB sutarties 169 straipsnį.

(10)

Apskritai projektai BONUS ERA-NET ir ERA-NET PLUS buvo vykdomi sėkmingai, todėl svarbu užtikrinti, kad mokslinių tyrimų srityje ir toliau būtų dedamos pastangos siekiant spręsti neatidėliotinas aplinkos problemas.

(11)

Laikantis Septintosios bendrosios programos ir kaip patvirtina įgyvendinant BONUS ERA-NET rengtose konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, Baltijos jūros regione reikalingos politinės mokslinių tyrimų programos.

(12)

Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija (toliau – dalyvaujančios valstybės) susitarė bendrai įgyvendinti Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą BONUS (toliau – BONUS). BONUS tikslas – remti mokslo plėtrą bei naujoves ir tuo tikslu sukurti teisinę ir organizacinę bazę, būtiną tarpvalstybiniam prie Baltijos jūros esančių valstybių bendradarbiavimui aplinkos mokslinių tyrimų Baltijos jūros regione klausimais.

(13)

Nors didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos moksliniams tyrimams, BONUS yra susijusi su tam tikromis Sąjungos mokslinių tyrimų programomis, susijusiomis su įvairia žmogaus veikla, pavyzdžiui, žuvininkyste, akvakultūra, žemės ūkiu, infrastruktūra (be kita ko, energetikos srityje), transportu, mokymu ir mokslininkų judumu bei socialiniais ir ekonominiais klausimais, kuria daromas bendras poveikis ekosistemoms. BONUS yra labai svarbi tam tikroms Sąjungos politikos sritims ir direktyvoms, įskaitant Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, bendrąją žuvininkystės politiką, bendrąją žemės ūkio politiką, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (5), 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (6) ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų planą. Todėl BONUS bus naudinga daugelyje kitų Sąjungos politikos sričių.

(14)

Siekdamos padidinti BONUS poveikį, dalyvaujančios valstybės pritarė Sąjungos dalyvavimui joje.

(15)

Siekiant sudaryti sąlygas rengti plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės, kuri taip pat gali prisidėti tenkinant atsirandančius mokslinių tyrimų poreikius, BONUS turėtų būti suskirstyta į strateginį ir po to sekantį įgyvendinimo etapus. BONUS strateginiame etape turėtų būti siekiama įtraukti papildomą finansavimą sektoriniu principu teikiančias įstaigas, kad būtų dar labiau sustiprinta mokslinių tyrimų, tenkinančių galutinių vartotojų poreikius įvairiuose sektoriuose, integracija ir užtikrintas veiksmingas naudojimasis rezultatais ir jų įsisavinimas, įgyvendinant politikos ir išteklių valdymo priemones įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

(16)

Strateginio etapo pabaigoje, siekiant pradėti BONUS įgyvendinimo etapą, Komisija turėtų patikrinti, ar parengta strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė, konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformos ir įgyvendinimo tvarka. Atitinkamais atvejais Komisija gali teikti rekomendacijas, skirtas strateginei mokslinių tyrimų darbotvarkei pagerinti. Perėjimas prie įgyvendinimo etapo turėtų būti sklandus ir neuždelstas.

(17)

Dalyvaujančios valstybės sutiko skirti 50 mln. EUR BONUS įgyvendinti. Turėtų būti galima prisidėti ir įnašu natūra, suteikiant prieigą prie infrastruktūros ir galimybę ja naudotis (toliau – natūrinis įnašas infrastruktūra), jeigu toks įnašas nesudaro reikšmingos viso įnašo dalies. Turėtų būti įvertinta tokio įnašo vertė ir naudingumas įgyvendinant BONUS projektus.

(18)

Sąjungos įnašas visam BONUS įgyvendinimo laikotarpiui turėtų atitikti dalyvaujančių valstybių įnašą, tačiau neviršyti 50 mln. EUR, siekiant, kad dalyvaujančios valstybės būtų labiau suinteresuotos bendrai įgyvendinti BONUS. Didžioji dalis Sąjungos finansinio įnašo turėtų būti skirta įgyvendinimo etapui. Turėtų būti nustatyta didžiausia kiekvienam etapui skirtina suma. Didžiausia įgyvendinimo etapui skirtina suma turėtų būti padidinta suma, kuri lieka įgyvendinus strateginį etapą.

(19)

Siekiant bendrai įgyvendinti BONUS, būtina speciali įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta Sprendime 2006/971/EB. Dalyvaujančios valstybės susitarė, kad būtų sukurta tokia speciali įgyvendinimo struktūra ir sukūrė Baltijos jūros regiono organizacijų mokslo finansavimo tinklą (toliau – BONUS EEIG) BONUS įgyvendinimui. BONUS EEIG turėtų būti Sąjungos finansinio įnašo gavėja. Dalyvaujančioms valstybėms primenama, kad tikrojo bendrojo fondo principas yra svarbus, tačiau kiekviena dalyvaujanti valstybė nuspręs, laikydamasi bendrų BONUS finansavimo taisyklių ir procedūrų, ar pačiai administruoti savo įnašą, ar jos įnašą turėtų administruoti BONUS EEIG. BONUS EEIG taip pat turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant BONUS būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

(20)

Sąjungos įnašas turėtų būti skiriamas dalyvaujančių valstybių kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms oficialiai įsipareigojus ir paskyrus savo finansinius įnašus.

(21)

Siekiant, kad Sąjungos įnašą būtų paprasčiau ir lengviau valdyti, jis strateginiam etapui turėtų būti skiriamas tik tuomet, kai Komisija Sąjungos vardu ir BONUS EEIG sudarys susitarimą dėl dotacijos, kuriam turėtų būti taikomas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1906/2006, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) (7).

(22)

Sąjungos įnašas įgyvendinimo etapui turėtų būti skiriamas tik tuomet, kai Komisija Sąjungos vardu ir BONUS EEIG sudarys susitarimą dėl įgyvendinimo, kuriame bus nustatyta išsami Sąjungos finansinio įnašo naudojimo tvarka. Ši Sąjungos finansinio įnašo dalis turėtų būti valdoma taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8) (toliau – Finansinis reglamentas) 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 56 straipsnį bei 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (9), 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.

(23)

Visos už BONUS EEIG tinklui sumokėtus įnašus gautos palūkanos turėtų būti laikomos BONUS EEIG pajamomis ir skiriamos BONUS įgyvendinti.

(24)

Siekiant, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Sąjungai turėtų būti suteikta teisė laikantis susitarimuose, kuriuos ji sudarys su BONUS EEIG, nustatytų sąlygų sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, jei BONUS būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant arba jei dalyvaujančios valstybės prie BONUS finansavimo neprisidėtų, prisidėtų iš dalies arba vėluotų prisidėti.

(25)

Siekiant veiksmingai įgyvendinti BONUS, įgyvendinimo etape finansinė parama turėtų būti teikiama BONUS projektų, kurie pagal kvietimų teikti paraiškas rezultatus centralizuotai atrenkami, prižiūrint BONUS EEIG, dalyviams. Šios finansinės paramos skyrimas ir mokėjimas BONUS projektų dalyviams turėtų būti skaidrus, nebiurokratinis ir vykdomas laikantis bendrų taisyklių pagal Septintąją bendrąją programą.

(26)

Nepaisant to, kad Jungtinis tyrimų centras yra Komisijos padalinys, jo institutai turi pajėgumų vykdyti su BONUS susijusius mokslinius tyrimus ir galėtų padėti ją įgyvendinti. Todėl yra tikslinga Jungtinio tyrimų centro vaidmenį apibrėžti atsižvelgiant į jo atitikimą finansavimo reikalavimams.

(27)

Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį, vertinant paraiškas turėtų būti laikomasi tų pačių principų, kurie yra taikomi pagal Septintąją bendrąją programą pateiktoms paraiškoms. Todėl paraiškas turėtų centralizuotai vertinti, prižiūrint BONUS EEIG, vietos sąlygas gerai žinantys nepriklausomi ekspertai, remdamiesi skaidriais ir bendrais kriterijais, o finansavimas turėtų būti skiriamas pagal centralizuotai patvirtintą eiliškumo sąrašą. Eiliškumo ir pirmumo tvarką turėtų patvirtinti BONUS EEIG, griežtai laikantis nepriklausomo vertinimo rezultatų, kurie yra privalomi.

(28)

Visos valstybės narės ir visos Septintosios bendrosios programos asocijuotosios šalys turėtų turėti teisę prisijungti prie BONUS.

(29)

Pagal Septintosios bendrosios programos tikslus, visų kitų šalių, visų pirma su Baltijos jūra sieną turinčių arba jos baseino regionui priklausančių šalių, dalyvavimas BONUS turėtų būti įmanomas su sąlyga, kad toks dalyvavimas numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime ir kad tam pritaria Komisija ir dalyvaujančios valstybės. Pagal Septintąją bendrąją programą Sąjunga turėtų turėti teisę susitarti dėl savo finansinio įnašo į BONUS sąlygų, susijusių su kitų šalių dalyvavimu šioje programoje, remiantis šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

(30)

Reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų ir sukčiavimo, taip pat imtis būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas, klaidingai sumokėtas arba netinkamai panaudotas lėšas, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (10), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (11) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (12).

(31)

Pagal BONUS vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų atitikti etikos principus pagal Septintosios bendrosios programos bendruosius principus, o ją vykdant turėtų būti laikomasi lyčių integravimo ir lyčių lygybės bei tvaraus vystymosi principų.

(32)

Komisija, padedant nepriklausomiems ekspertams, gerai žinantiems vietos sąlygas, atlikdama tarpinį vertinimą, turėtų įvertinti BONUS įgyvendinimo kokybę bei veiksmingumą ir pažangą siekiant nustatytų tikslų, taip pat atlikti galutinį vertinimą.

(33)

BONUS dalyviai turėtų bendradarbiauti ir plačiai skleisti projektų rezultatus, visų pirma kitiems panašius regioninius jūrų mokslinių tyrimų projektų dalyviams, ir viešai skelbti informaciją.

(34)

Sėkmingai įgyvendinant pagal BONUS ERA-NET ir BONUS ERA-NET PLUS jau vykdomus projektus, buvo atskleista katastrofiška Baltijos jūros padėtis. Todėl būtina ir toliau vykdyti Baltijos jūros aplinkos būklės mokslinių tyrimų veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

1.   Sąjungos finansinis įnašas į Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos (toliau – dalyvaujančios valstybės) bendrai įgyvendinamą Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą BONUS (toliau – BONUS) skiriamas šiame sprendime nustatytomis sąlygomis.

2.   Strateginiame etape laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1906/2006, o įgyvendinimo etape laikydamasi Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto, visam BONUS įgyvendinimo laikotarpiui Sąjunga skiria finansinį įnašą, neviršijantį 50 mln. EUR. Neviršijant šios ribos Sąjungos finansinio įnašo dydis atitinka dalyvaujančių valstybių įnašus.

3.   Sąjungos finansinis įnašas bendrai mokamas iš biudžeto asignavimų, skirtų visoms atitinkamoms specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ temoms.

2 straipsnis

BONUS įgyvendinimas

1.   BONUS įgyvendina Baltijos jūros regiono organizacijų mokslo finansavimo tinklas (toliau – BONUS EEIG).

2.   Laikantis I priede nustatytų reikalavimų, BONUS įgyvendinimą sudaro du etapai – strateginis etapas ir po to sekantis įgyvendinimo etapas.

3.   BONUS strateginis etapas trunka ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Jame pasirengiama įgyvendinimo etapui. Strateginiame etape BONUS EEIG vykdo šias užduotis:

a)

laikantis Septintojoje bendrojoje programoje nustatytų tikslų, parengia Strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, apibrėžiančią BONUS mokslinio turinio dalį, daugiausia dėmesio skiriant kvietimams teikti paraiškas;

b)

sukuria konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformas, siekiant paskatinti ir oficialiai įtvirtinti visų susijusių sektorių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

c)

nustato įgyvendinimo tvarką, įskaitant teisinio ir finansinio pobūdžio taisykles bei procedūras, nuostatas, reglamentuojančias su BONUS veikla susijusias intelektinės nuosavybės teises, žmogiškuosius išteklius ir informavimo klausimus.

4.   Įgyvendinimo etapas trunka ne mažiau kaip penkerius metus. Įgyvendinimo etape paskelbiami kvietimai teikti paraiškas dėl projektų, kuriais įgyvendinami BONUS tikslai, finansavimo. Tokie kvietimai teikti paraiškas skiriami keleto partnerių tarptautiniams projektams, kuriais skatinamas adekvatus mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas ir kurie apima mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, mokymo ir sklaidos veiklą. Projektai atrenkami laikantis vienodo požiūrio, skaidrumo, nepriklausomo vertinimo, bendro finansavimo, ne pelno, netaikymo atgaline data ir su kitais Sąjungos ištekliais nesusijusio finansavimo principų. Finansavimo skyrimas ir mokėjimas BONUS projektų dalyviams vykdomas laikantis bendrų taisyklių pagal Septintąją bendrąją programą.

3 straipsnis

Sąjungos finansinio įnašo skyrimo sąlygos

1.   Strateginiam etapui skiriamo Sąjungos finansinio įnašo dydis atitinka dalyvaujančių valstybių įnašą, tačiau neviršija 1,25 mln. EUR. Sąjunga įsipareigoja skirti įnašą strateginiam etapui tik jeigu tokiu pat įnašu prisideda dalyvaujančios valstybės.

2.   Įgyvendinimo etapui skiriamo Sąjungos finansinio įnašo dydis atitinka dalyvaujančių valstybių įnašą, tačiau neviršija 48,75 mln. EUR. Ši didžiausia skirtina suma gali būti padidinta suma, kuri lieka įgyvendinus strateginį etapą. Įgyvendinimo etape ne daugiau kaip 25 % dalyvaujančių valstybių įnašo gali sudaryti natūrinis įnašas infrastruktūra.

3.   Įgyvendinimo etapui Sąjungos finansinis įnašas skiriamas, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

dalyvaujančios valstybės yra parengusios strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformas ir įgyvendinimo tvarką, kaip nurodyta 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat padaryta pažanga siekiant I priedo 2 skirsnyje nurodytų tikslų ir rezultatų. Prireikus, Komisija gali teikti rekomendacijas, skirtas strateginei mokslinių tyrimų darbotvarkei gerinti;

b)

BONUS EEIG įrodo esantis pajėgus įgyvendinti BONUS, įskaitant Sąjungos finansinio įnašo gavimą, skyrimą bei jo naudojimo kontrolę, taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą bei 56 straipsnį ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnį ir laikantis patikimo finansų valdymo principo;

c)

laikantis II priedo reikalavimų, palaikomas ir taikomas tinkamas ir veiksmingas BONUS valdymo modelis;

d)

BONUS EEIG veiksmingai vykdo I priede nustatytą su BONUS įgyvendinimo etapu susijusią veiklą, įskaitant kvietimų teikti paraiškas dotacijoms skirti skelbimą;

e)

kiekviena dalyvaujanti valstybė įsipareigoja tam tikra dalimi prisidėti prie BONUS finansavimo ir tinkamai sumokėti savo finansinį įnašą, visų pirma finansavimą skiriant BONUS projektų, kurie buvo atrinkti po kvietimo teikti paraiškas, dalyviams;

f)

laikomasi Sąjungos taisyklių dėl valstybės pagalbos, ypač nustatytųjų Bendrijos sistemoje dėl valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui (13);

g)

užtikrinama aukšto lygio mokslinė kompetencija ir laikomasi etikos principų pagal Septintosios bendrosios programos bendruosius principus, taip pat lyčių aspekto integravimo, lyčių lygybės ir tvaraus vystymosi principų.

4 straipsnis

Jungtinio tyrimų centro dalyvavimas

1.   Jungtinis tyrimų centras atitinka finansavimo pagal BONUS reikalavimus tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir finansavimo reikalavimus atitinkantys dalyvaujančių valstybių subjektai.

2.   Nuosavi Jungtinio tyrimų centro ištekliai, nefinansuojami BONUS skirtomis lėšomis, nėra laikomi Sąjungos finansinio įnašo dalimi, kaip apibrėžta 1 straipsnyje.

5 straipsnis

Sąjungos ir BONUS EEIG susitarimai

1.   Išsami lėšų valdymo ir kontrolės bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos tvarka, taikytina strateginiame etape, nustatoma susitarime dėl dotacijos, kurį Komisija Sąjungos vardu sudaro su BONUS EEIG pagal šiame sprendime ir Reglamente (EB) Nr. 1906/2006 nustatytas taisykles.

2.   Išsami lėšų valdymo ir kontrolės bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos tvarka, taikytina įgyvendinimo etape, nustatoma susitarime dėl įgyvendinimo ir metiniuose finansiniuose susitarimuose, kuriuos Komisija Sąjungos vardu sudaro su BONUS EEIG.

Susitarime dėl įgyvendinimo visų pirma pateikiama:

a)

pavestų užduočių apibrėžtys;

b)

nuostatos dėl Sąjungos lėšų apsaugos užtikrinimo;

c)

užduočių vykdymo sąlygos ir išsami tvarka, įskaitant finansavimo taisykles ir BONUS projektams taikomas viršutines finansavimo ribas, deramas atsakomybės pasidalijimo ir įgyvendinimo kontrolės nuostatas;

d)

užduočių atlikimo ataskaitų teikimo Komisijai taisyklės;

e)

užduočių vykdymo nutraukimo sąlygos;

f)

išsami Sąjungos atliekamo nuodugnaus tikrinimo tvarka;

g)

atskiros banko sąskaitos ir gautų palūkanų naudojimo sąlygos;

h)

nuostatos, kuriomis užtikrinamas Sąjungos veiklos, susijusios su kita BONUS EEIG veikla, matomumas;

i)

įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje;

j)

nuostatos, reglamentuojančios intelektinės nuosavybės teises, susijusias su BONUS įgyvendinimu, kaip nurodyta 2 straipsnyje;

k)

tarpiniam ir galutiniam vertinimams taikytini kriterijai, įskaitant 13 straipsnyje nurodytus kriterijus.

3.   Komisija atlieka BONUS EEIG ex-ante vertinimą, siekdama gauti įrodymų, kad Finansinio reglamento 56 straipsnyje nurodytos procedūros ir sistemos yra sukurtos ir tinkamai veikia.

6 straipsnis

Palūkanos, gautos už įnašus

Palūkanos, gautos už BONUS skirtus įnašus, laikomos BONUS EEIG pajamomis ir skiriamos BONUS įgyvendinti.

7 straipsnis

Sąjungos finansinio įnašo sumažinimas, jo mokėjimo sustabdymas arba nutraukimas

Jei BONUS nėra įgyvendinama arba įgyvendinama netinkamai, iš dalies ar vėluojant, Sąjunga, atsižvelgdama į BONUS įgyvendinimo pažangą, gali sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą.

Jei dalyvaujančios valstybės prie BONUS finansavimo neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluodamos, Sąjunga, laikydamasi 5 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime dėl dotacijos nustatytų sąlygų, gali sumažinti savo finansinį įnašą, atsižvelgdama į dalyvaujančių valstybių skirtą viešųjų lėšų sumą.

8 straipsnis

Dalyvaujančių valstybių užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga

Įgyvendindamos BONUS, dalyvaujančios valstybės imasi teisinių, reguliavimo, administracinių ar kitų priemonių, būtinų Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti. Remdamosi Finansiniu reglamentu ir Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, dalyvaujančios valstybės visų pirma imasi būtinų priemonių visiškam visų Sąjungai priklausančių sumų susigrąžinimui užtikrinti.

9 straipsnis

Komisijos ir Audito Rūmų atliekama kontrolė

Komisija ir Europos Sąjungos Audito Rūmai turi teisę atlikti patikrinimus ir inspektavimus, būtinus tinkamam Sąjungos lėšų valdymui užtikrinti ir Sąjungos finansiniams interesams nuo sukčiavimo arba pažeidimų apsaugoti. Šiuo tikslu dalyvaujančios valstybės ir BONUS EEIG Komisijai ir Audito Rūmams suteikia galimybę susipažinti su visais atitinkamais dokumentais.

10 straipsnis

Keitimasis informacija

Visą susijusią informaciją Komisija perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Dalyvaujančių valstybių prašoma per BONUS EEIG Komisijai pateikti Europos Parlamento, Tarybos ar Audito Rūmų prašomą papildomą informaciją, susijusią su BONUS EEIG finansų valdymu, kuri atitiktų bendrus 13 straipsnyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus.

11 straipsnis

Kitų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių dalyvavimas

Bet kuri valstybė narė ir Septintosios bendrosios programos asocijuotoji šalis gali prisijungti prie BONUS, laikydamasi 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies e ir f punktuose nustatytų kriterijų. Valstybės narės ir prie BONUS prisijungusios asocijuotosios šalys šio sprendimo tikslais yra laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis.

12 straipsnis

Kitų šalių dalyvavimas

Dalyvaujančios valstybės ir Komisija gali pritarti bet kurios kitos šalies dalyvavimui, jei ši įvykdo 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies e ir f punktuose nustatytus reikalavimus, su sąlyga, kad toks dalyvavimas yra numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime.

Dalyvaujančios valstybės ir Komisija nustato sąlygas, pagal kurias tokioje šalyje įsisteigę arba joje veikiantys juridiniai asmenys atitinka finansavimo pagal BONUS reikalavimus.

13 straipsnis

Metinių ataskaitų teikimas ir vertinimas

Į metinę Septintosios bendrosios programos ataskaitą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 190 straipsnį teikiamą Europos Parlamentui ir Tarybai, Komisija įtraukia su BONUS susijusios veiklos ataskaitą.

Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka tarpinį BONUS vertinimą. Tame vertinime aptariama pažanga siekiant 2 straipsnyje ir I priede nustatytų tikslų, ir pateikiamos su BONUS susijusios rekomendacijos, kaip geriausia toliau didinti integraciją ir įgyvendinimo kokybę bei veiksmingumą, įskaitant mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją, taip pat nurodoma, ar dalyvaujančių valstybių finansiniai įnašai yra tinkamo dydžio, atsižvelgiant į potencialią dalyvaujančių valstybių nacionalinių mokslinių tyrimų bendruomenių formuojamą paklausą. Komisija savo tarpinio vertinimo išvadas ir pastabas pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai.

Baigiantis Sąjungos dalyvavimui BONUS, bet ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį BONUS vertinimą. Galutinio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečiąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2010 m. rugsėjo 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL


(1)  2010 m. balandžio 29 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(4)  OL L 400, 2006 12 30, p. 86.

(5)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(6)  OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(7)  OL L 391, 2006 12 30, p. 1.

(8)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(9)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(10)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(11)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(12)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(13)  OL C 323, 2006 12 30, p. 1.


I PRIEDAS

BONUS TIKSLAI IR ĮGYVENDINIMAS

1.   BONUS tikslai

Vykdant BONUS, gerinami mokslinių tyrimų Baltijos jūros regione pajėgumai, siekiant paremti tikslus atitinkančių taisyklių, politikos ir valdymo tvarkos kūrimą ir įgyvendinimą, veiksmingai spręsti svarbiausias aplinkos ir visuomenės problemas, su kuriomis regione yra susiduriama ir bus susiduriama ateityje, bei padidinti fragmentiško Baltijos jūros regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų sudarymo ir požiūrio į juos veiksmingumą, Baltijos jūros sistemoje vykdomą įvairių rūšių mokslinių tyrimų veiklą integruojant į ilgalaikę, bendradarbiavimu grindžiamą, tarpdisciplininę gerai integruotą ir koncentruotą tarpvalstybinę programą.

Be to, BONUS prisidedama prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo ir formavimo Baltijos jūros regione.

Tam, kad minėti tikslai būtų pasiekti, reikia padidinti fragmentiškų Baltijos jūros regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų efektyvumą ir veiksmingumą, integruojant mokslinius tyrimus į ilgalaikę, bendradarbiavimu grindžiamą, tarpdisciplininę gerai integruotą ir koncentruotą tarpvalstybinę programą, remiant tvarų regiono vystymąsi. Šiuo tikslu, įgyvendinant BONUS:

a)

parengiama politika grindžiama strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkė;

b)

stiprinamas tvarus tarpvalstybinių ir tarpsektorinių viešųjų mokslinių tyrimų programų koordinavimas ir integracija;

c)

didinami naujųjų Baltijos jūros regiono Sąjungos valstybių narių pajėgumai mokslinių tyrimų srityje;

d)

sukuriamos atitinkamos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant visų susijusių sektorių atstovus, platformos;

e)

sutelkiami papildomi finansiniai ištekliai intensyvaus tarpsektorinio bendradarbiavimo Baltijos jūros sistemų mokslinių tyrimų srityje vykdymui;

f)

nustatoma tinkama įgyvendinimo tvarka, suteikianti galimybę veiksmingai įgyvendinti BONUS pasitelkiant už bendrą valdymą atsakingą juridinį asmenį ir valdymo struktūrą;

g)

pradedami skelbti įvairių sričių strateginiu požiūriu koncentruoti ir apimantys kelis partnerius bendri kvietimai teikti paraiškas.

2.   Strateginis etapas

2.1.   Tikslas

Strateginiame etape pasirengiama įgyvendinimo etapui. Šiame etape BONUS kuriama strategiškai, kad būtų užtikrinta galimybė optimaliai integruoti Baltijos jūros sistemos mokslinius tyrimus. Šiame etape siekiama sustiprinti suinteresuotųjų subjektų ir vartotojų grupių dalyvavimą, kad būtų užtikrinta, kad moksliniai tyrimai būtų susiję su politika ir valdymu, o prioritetai mokslinių tyrimų temoms būtų suteikiami remiantis politikos poreikiais; taip pat aktyviai siekiama visapusiško mokslininkų ir jų atitinkamų mokslinių tyrimų institucijų bei plačių suinteresuotųjų subjektų bendruomenių dalyvavimo.

2.2.   Rezultatai

Ne vėliau kaip po 15 mėnesių nuo strateginio etapo pradžios BONUS EEIG pateikia Komisijai toliau nurodytus rezultatus.

BONUS EEIG prašymu Komisija teikia konsultacijas ir pagalbą rengiant šiuos rezultatus. Komisijos prašymu BONUS EEIG teikia pažangos ataskaitas.

2.2.1.   Strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė

Strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė rengiama ir tvirtinama konsultuojantis su dalyvaujančiomis valstybėmis, įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir Komisija. Ji yra politika grindžiamos programos pagrindas. Ja praplečiami moksliniai tyrimai, kad šie apimtų ne tik jūros ekosistemą, bet ir visą jūros baseiną, kai sprendžiamos pagrindinės Baltijos jūros regiono ekosistemų kokybės ir produktyvumo problemos.

Joje apibūdinami pagrindiniai ir moderniausi Baltijos jūros sistemos moksliniai tyrimai, pateikiama aiški strateginė vizija ir gairės, kaip pasiekti nustatytus tikslus, bei nurodomos orientacinės politika grindžiamos kvietimų teikti prašymus temos, joms skiriamos lėšos, skelbimo grafikas ir numatoma projektų trukmė. Be to, joje nurodomos priemonės, kurias pasitelkiant sprendžiami atsirandančių mokslinių tyrimų poreikių klausimai, daroma pažanga Baltijos regiono mastu sujungiant mokslinius tyrimus ir pateikiamos bendrai naudoti skirtos bendros gairės bei galimas būsimų investicijų į regiono infrastruktūrinius pajėgumus planas.

2.2.2.   Konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformos

Remiantis išsamia su BONUS susijusių suinteresuotųjų subjektų analize vietos, nacionaliniu, regioniniu ir Sąjungos lygiu, sukuriamos konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformos ir mechanizmai, kuriais siekiama stiprinti ir oficialiai įtvirtinti visų susijusių sektorių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nustatant esminius trūkumus bei mokslinių tyrimų temų prioritetus ir gerinant mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimą. Jose dalyvauja mokslininkai, įskaitant kitų susijusių ne jūrų gamtos mokslų disciplinų bei socialinių ir ekonominių mokslų disciplinų mokslininkus, kad rengiant strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, jos strateginę viziją ir nustatant mokslinių tyrimų prioritetus būtų užtikrintas daugiadiscipliniškumas.

Įsteigiamas nuolatinis Sektorių mokslinių tyrimų forumas (institucija, kurią sudaro su Baltijos jūros sistemos moksliniais tyrimais ir valdymu susijusių ministerijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai), remiantis BONUS įgyvendinimą ir atsakingas už programos planavimo, rezultatų ir atsirandančių mokslinių tyrimų poreikių aptarimą sprendimų priėmimo požiūriu. Forumu sudaromos palankesnės sąlygos mokslinių tyrimų integravimui viso Baltijos jūros regiono mastu, įskaitant bendrą infrastruktūros pajėgumų naudojimą ir jų planavimą, pagerinamas integravimas, padedami išryškinti mokslinių tyrimų poreikiai, pagerinamas naudojimasis mokslinių tyrimų rezultatais ir sudaromos palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų finansavimo integravimui.

2.2.3.   Įgyvendinimo tvarka

Įgyvendinimo tvarka apima visus aspektus, užtikrinančius sėkmingą strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės įgyvendinimą. Atitinkamais atvejais ji atitinka Septintosios bendrosios programos taisykles. Joje, inter alia, numatoma:

a)

pagal Finansinį reglamentą būtinų netiesioginio centralizuoto valdymo priemonių (dokumentų rengimas, procedūrų nustatymas, personalo įdarbinimas ir mokymas) patvirtinimas;

b)

oficialus dalyvaujančių valstybių įsipareigojimas skirti ne mažiau kaip 48,75 mln. EUR, iš kurių ne daugiau kaip 25 % gali sudaryti natūrinis įnašas infrastruktūra;

c)

realus ir įrodymais pagrįstas dalyvaujančių valstybių natūrinio įnašo infrastruktūra vertės apskaičiavimas;

d)

baigtinio visos infrastruktūros, įskaitant jų savininkų, valdytojų arba kitų atsakingų valdžios institucijų kontaktinius duomenis, sąrašo sudarymas bei paskelbimas ir, prireikus, atnaujinimas;

e)

užtikrinimas, kad būtų susitarta dėl bendros įgyvendinimo tvarkos ir ji būtų parengta susitarimų dėl dotacijų su BONUS paramos gavėjais sudarymui, kuriuos centralizuotai sudarys BONUS EEIG, įskaitant bendras ir sutartas dalyvavimo taisykles, standartinį susitarimą dėl dotacijos, gaires pareiškėjams, dalyviams ir nepriklausomiems vertintojams bei paramos gavėjų audito tvarką, įskaitant galimybę Komisijai ir Audito Rūmams atlikti tokius auditus;

f)

atitinkamos valdymo struktūros, skirtos BONUS valdyti visuose projekto vykdymo etapuose, parengimas;

g)

užtikrinimas, kad būtų skirtas pakankamas finansavimas BONUS EEIG žmogiškiesiems ištekliams ir su įvairiomis disciplinomis susijusiai kompetencijai stiprinti, kad jis galėtų remti strateginius aspektus ir veiksmingą BONUS įgyvendinimą;

h)

BONUS projektų finansavimo struktūros sukūrimas;

i)

informavimo ir sklaidos strategijos, kuria kiek įmanoma užtikrinama, kad rezultatai ir duomenys atitiktų Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo standartus, sukūrimas.

Strateginiame etape parengiamas specialus metodas ir taisyklės, taikomos natūrinio įnašo infrastruktūra atveju, pagal kurias dalyvaujančios valstybės įsipareigotų BONUS paramos gavėjams nemokamai suteikti prieigą prie infrastruktūros (visų pirma mokslinių tyrimų laivų) ir galimybę ja naudotis. Su tokios infrastruktūros naudojimu susijusios išlaidos nėra laikomos projekto finansavimo reikalavimus atitinkančiomis projekto išlaidomis. Šiuo požiūriu BONUS EEIG sudaro atitinkamus susitarimus su dalyvaujančiomis valstybėmis arba infrastruktūros savininkais, kuriuose:

a)

nustatoma natūrinio įnašo infrastruktūra vertinimo metodika;

b)

užtikrinama, kad BONUS EEIG, Komisija ir Audito Rūmai galėtų atlikti prieigos prie infrastruktūros ir galimybės ja naudotis bei su tuo susijusių išlaidų auditą;

c)

nustatoma, kad susitariančios šalys teikia išlaidų, patirtų BONUS paramos gavėjams suteikiant prieigą prie infrastruktūros ar galimybę ja naudotis, metines ataskaitas.

2.2.4.   Sąjungos finansavimas strateginiame etape

Kompensuojama iki 50 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurios yra faktinės BONUS EEIG patirtos išlaidos, užregistruotos jo sąskaitose ir būtinos 1 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus išlaidos gali atitikti nuo 2010 m. sausio 1 d. ir konkrečiau apibrėžiamos strateginiam etapui skirtame susitarime dėl dotacijos.

3.   Įgyvendinimo etapas

Jeigu 3 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos sąlygos įvykdytos, o BONUS EEIG ex-ante audito rezultatai yra palankūs, Komisija ir BONUS EEIG sudaro susitarimą dėl įgyvendinimo.

3.1.   Tikslai

Įgyvendinimo etape skelbiami ir vykdomi bendri kvietimai teikti paraiškas dėl strategiškai orientuotų BONUS projektų, kuriais įgyvendinami BONUS tikslai, finansavimo. Temos imamos iš BONUS strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės, kiek įmanoma atitinka nustatytas gaires ir apima mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą bei mokymo ir (arba) sklaidos veiklas.

3.2.   BONUS projektų įgyvendinimas

BONUS projektai – keleto partnerių įgyvendinami tarpvalstybiniai projektai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip trys nepriklausomi finansavimo reikalavimus atitinkantys juridiniai asmenys iš trijų skirtingų valstybių narių arba asocijuotųjų šalių, iš kurių bent dvi yra dalyvaujančios valstybės.

BONUS skirtą finansavimą gali gauti valstybių narių ir asocijuotųjų šalių juridiniai asmenys. Konsorciume, teikiančiame paraišką dėl BONUS projekto, gali dalyvauti dalyviai iš trečiųjų šalių, jeigu jis realiai gali užtikrinti turįs visoms su jų dalyvavimu susijusioms išlaidoms padengti būtinus išteklius.

Kiekviename kvietime teikti paraiškas aiškiai nurodomos mokslinės temos. Tas temas nustato BONUS EEIG, konsultuodamasis su Komisija. Nustatant temas atsižvelgiama į atsirandančius poreikius, anksčiau įgyvendintų projektų rezultatus ir pasekmes, bei strateginiame etape ir per visą BONUS įgyvendinimo laikotarpį rengtas plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais.

BONUS EEIG kvietimą teikti paraiškas skelbia kuo plačiau, pasitelkdamas specialias informavimo priemones, ypač su Septintąja bendrąja programa susijusias tinklavietes, ir kreipiasi į visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus naudojant specializuotus leidinius ir brošiūras. Kvietimas teikti paraiškas galioja ne mažiau kaip tris mėnesius. Atsakydami į kvietimus teikti paraiškas, siūlomus projektus pareiškėjai centralizuotai teikia BONUS EEIG; taikoma vieno etapo vertinimo procedūra.

Pateikti projektai vertinami ir atrenkami centralizuotai, remiantis nepriklausoma jų peržiūra pagal nustatytus atitikimo finansavimo reikalavimams ir atrankos bei finansavimo skyrimo kriterijus. Pagrindiniai vertinimo kriterijai yra aukštos kokybės moksliniai tyrimai, įgyvendinimo kokybė ir numatomas projekto poveikis. Kvietime teikti paraiškas nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi su sąlyga, kad jie skelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu.

BONUS EEIG užtikrina, kad kiekviena gauta paraiška būtų įvertinama padedant ne mažiau kaip trims nepriklausomiems ekspertams, kuriuos ji paskiria remdamasi Reglamente (EB) Nr. 1906/2006 nustatytais kriterijais. Kiekvienai projekto paraiškai skiriamas įvertinimas. Nepriklausomi ekspertai nagrinėja projektus, taikydami vertinimo kriterijus ir juos vertina, skirdami nuo 0 iki 5 balų už kiekvieną kriterijų, remdamiesi paraiškų teikimo taisyklėmis ir atitinkamomis Septintosios bendrosios programos vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūromis.

Griežtai vadovaudamasis nepriklausomo vertinimo rezultatais, BONUS EEIG sudaro finansuotinų projektų sąrašą. Nepriklausomų ekspertų sudarytas eiliškumo sąrašas yra privalomas skirstant BONUS lėšas.

BONUS EEIG yra atsakingas už administracinį atrinktiems BONUS projektams įgyvendinti skirtų dotacijų centralizuotą valdymą.

3.3.   Tolesnė veikla

BONUS EEIG dalyvauja ne tik 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytoje BONUS valdymo veikloje, bet ir šioje veikloje:

a)

reguliariai atnaujinant strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir nustatant mokslinių tyrimų temų prioritetus, kad būtų atsižvelgta į atsirandančius poreikius ir anksčiau įgyvendintų projektų rezultatus bei pasekmes ir remiamasi 2.2.2 punkte nurodytų plataus masto konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais;

b)

sudarant palankesnes sąlygas tarptautinėms ir daugiadisciplininėms mokslinių tyrimų grupėms, dalyvaujančioms pagal BONUS finansuojamuose projektuose, naudotis unikalia mokslinių tyrimų infrastruktūra ir priemonėmis;

c)

skatinant veiksmingą mokslo ir politikos sąveiką, siekiant užtikrinti optimalų mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimą;

d)

užtikrinant dalyvaujančių valstybių teikiamą finansavimą, kuris garantuotų BONUS tvarumą, Sąjungai neskyrus finansavimo po BONUS įgyvendinimo;

e)

vykdant regioninių aplinkos mokslinių tyrimų programų dalyvių ir atitinkamų mokslo bendruomenių kituose Europos jūrų baseinų regionuose glaudesnį bendradarbiavimą;

f)

vykdant informavimo ir sklaidos veiklą;

g)

BONUS EEIG aktyviai dalijasi geriausios praktikos pavyzdžiais su kitais Europos regioninių jūrų baseinų regionais, taip pat aiškiai pabrėžia Europos dimensiją, kad būtų užtikrinamas suderinamumas ir racionalumas.

3.4.   Įnašai įgyvendinimo etape

BONUS įgyvendinimo etape finansavimą mažiausiai penkerius metus iki visų pagal BONUS finansuojamų projektų viso ciklo pabaigos bendrai skiria dalyvaujančios valstybės ir Sąjunga, su sąlyga, kad Sąjungos įsipareigojimai bus įvykdyti iki 2013 m., o taip pat įvykdyti visi įsipareigojimai teikti ataskaitas Komisijai. Sąjungos finansinio įnašo dydis įgyvendinimo etape atitinka BONUS projektams skiriamo dalyvaujančių valstybių piniginio įnašo ir natūrinio įnašo infrastruktūra, skiriamo per BONUS EEIG, bei įgyvendinimo etape BONUS EEIG patiriamų einamųjų išlaidų dydį. Šios einamosios išlaidos negali viršyti 5 mln. EUR.

BONUS EEIG yra Sąjungos įnašo gavėjas ir administratorius. Dalyvaujanti valstybė gali nuspręsti administruoti savo nacionalinį finansavimą ir skirti piniginį įnašą tik vidaus moksliniams tyrimams, atrinktiems centriniu lygiu, arba, kad jos piniginį įnašą centralizuotai administruotų BONUS EEIG.

Laikantis 5 straipsnio 2 punkte nurodytuose metiniuose finansiniuose susitarimuose nustatytų sąlygų, Sąjungos finansinis įnašas išmokamas remiantis dalyvaujančių valstybių piniginio įnašo išmokėjimo BONUS gavėjams arba BONUS EEIG ir natūrinių įnašų infrastruktūra skyrimo BONUS projektams įgyvendinti įrodymais.

BONUS EEIG yra atsakingas už tai, kad paramos gavėjai tinkamai naudotų BONUS lėšas; tai patvirtina nepriklausomas finansinis projektų auditas, atliekamas BONUS EEIG arba jo vardu.

3.5.   BONUS projektų finansavimas

Laikantis 3 straipsnio 3 dalies f punkto, BONUS projektams įgyvendinti skiriamomis lėšomis padengiama iki 100 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, apskaičiuotų remiantis įgyvendinimo tvarkoje BONUS EEIG nustatytomis ir susitarime dėl įgyvendinimo Komisijos patvirtintomis bendromis finansavimo taisyklėmis ir bendromis finansavimo normomis.


II PRIEDAS

BONUS VALDYMAS

BONUS EEIG valdo BONUS per savo sekretoriatą. BONUS įgyvendinimo tikslais BONUS EEIG sukūrė šias struktūras:

a)

priežiūros komitetą;

b)

sekretoriatą;

c)

patariamąją valdybą;

d)

sektorių mokslinių tyrimų forumą; ir

e)

projektų koordinatorių forumą.

a)

Priežiūros komitetas yra aukščiausioji BONUS EEIG valdymo institucija, kuri yra sprendimus priimantis jo organas ir jo sekretoriato valdyba. Priežiūros komitetą sudaro BONUS EEIG narių paskirti aukšti mokslinių tyrimų finansavimo ir valdymo institucijų pareigūnai. Jam pirmininkauja asmuo, kurį rotacijos tvarka kasmet pakeičia kitas BONUS EEIG narys. Buvę, esami ir būsimi pirmininkai sudaro vykdomąjį komitetą, kuris padeda sekretoriatui strateginės svarbos klausimais. Atsižvelgdamas į sekretoriato pasiūlymus, priežiūros komitetas priima sprendimus dėl strateginės BONUS krypties, įskaitant sprendimus dėl BONUS apibrėžimo ir atnaujinimo, dėl kvietimų teikti paraiškas planavimo, biudžeto metmenų, atitikimo finansavimo reikalavimams ir atrankos kriterijų, vertinančių asmenų, ketinamų finansuoti BONUS projektų eiliškumo sąrašo patvirtinimo, finansuojamų BONUS projektų vykdymo stebėsenos ir adekvataus bei tinkamo sekretoriato darbo, susijusio su BONUS.

b)

Sekretoriatui vadovauja vykdomasis direktorius, kuris įgyvendina priežiūros komiteto sprendimus ir yra pagrindinis BONUS atstovas Komisijoje ir įvairiose nacionalinėse finansavimą teikiančiose institucijose. Sekretoriatas yra atsakingas už bendrą BONUS veiklos koordinavimą ir stebėseną, kvietimų teikti paraiškas skelbimą, vertinimą ir įgyvendinimą bei finansuojamų projektų stebėseną tiek sutartinių santykių, tiek moksliniu požiūriu, jis taip pat teikia pažangos ataskaitas priežiūros komitetui. Be to, jis yra atsakingas už konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir patariamąja valdyba planavimą ir organizavimą bei jų vėlesnį įtraukimą į strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, jų racionalizavimą bei veiksmingos mokslo ir politikos sąveikos skatinimą.

c)

Patariamoji valdyba padeda priežiūros komitetui ir sekretoriatui. Ją sudaro aukštą autoritetą tarptautiniu lygiu turintys mokslininkai, susijusių suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant, pavyzdžiui, turizmo, atsinaujinančiosios išteklių energijos, žuvininkystės ir akvakultūros, jūrų transporto sektoriaus, biotechnologijos ir technologijų sektoriaus tiekėjų ir pramonės bei pilietinės visuomenės organizacijų, susijusių su minėtomis sritimis, atstovus, kitų integruotų Baltijos jūros mokslinių tyrimų programų ir kitų Europos regioninių jūrų regionų atstovai. Ji teikia nepriklausomas konsultacijas, patarimus ir rekomendacijas su BONUS susijusiais moksliniais ir politiniais klausimais, įskaitant konsultacijas dėl BONUS tikslų, prioritetų ir krypties, BONUS vykdymo gerinimo būdų ir mokslinių tyrimų rezultatų, gebėjimų ugdymo, jungimosi į tinklus bei veiklos, kuria siekiama BONUS tikslų, tinkamumo. Valdyba taip pat padeda naudotis BONUS rezultatais ir juos skleisti.

d)

Sektorių mokslinių tyrimų forumą sudaro ministerijų atstovai ir kiti subjektai, susiję su Baltijos jūros sistemos moksliniais tyrimais ir valdymu. Kartą per metus jis renkasi į konsultacinio pobūdžio posėdį, kuriame sprendimų priėmimo aspektu aptariami BONUS rezultatai ir atsirandantys mokslinių tyrimų poreikiai. Jis veikia kaip forumas, kurio tikslas – siekti pažangos integruojant mokslinius tyrimus visame Baltijos regione, įskaitant pagal sektorius finansuojamus susijusius mokslinius tyrimus ir bendrų infrastruktūrų naudojimą bei planavimą.

e)

Projektų koordinatorių forumą sudaro pagal BONUS finansuojamų projektų koordinatoriai. Jis teikia pagalbą sekretoriatui mokslinio BONUS koordinavimo ir mokslinių tyrimų rezultatų integravimo ir apibendrinimo klausimais.


Top