2.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/65

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1122/2009

2009 m. lapkričio 30 d.

kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 85x ir 103za straipsnius kartu su 4 straipsniu,

atsižvelgdama į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, ypač į jo 142 straipsnio b, c, d, e, h, k, l, m, n, o, q ir s punktus,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 panaikinamas ir pakeičiamas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, ir daroma keletas bendrosios išmokos schemos ir kai kurių kitų tiesioginių išmokų schemų pakeitimų. Be to, nuo 2010 m. juo panaikinama keletas tiesioginių išmokų schemų. Be to, jame nustatoma keletas sistemos pakeitimų, pagal kuriuos ūkininkui, nesilaikančiam tam tikrų visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, taip pat aplinkos ir gyvūnų gerovės (kompleksinio paramos susiejimo) reikalavimų tiesioginė parama mažinama arba visai neskiriama.

(2)

Tiesioginės išmokų schemos pirmą kartą įdiegtos įgyvendinus 1992 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformą ir vėliau tobulintos vykdant kitas reformas. Schemoms taikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema (toliau – integruota sistema). Paaiškėjo, kad ta sistema, nustatyta 2004 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 796/2004, nustatančiu išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir (EB) Nr. 73/2009, įgyvendinimo taisyklės ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 numatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles (2), yra tinkama ir veiksminga tiesioginių išmokų įgyvendinimo priemonė. Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 nustatomas tos integruotos sistemos pagrindas.

(3)

Atsižvelgiant į tiesioginių išmokų pakeitimus, padarytus Reglamentu (EB) Nr. 73/2009, Reglamentą (EB) Nr. 796/2004 būtų tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju reglamentu, pagrįstu Reglamente (EB) Nr. 796/2004 nustatytais principais. Į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 įtraukus vyno sektorių, Reglamente (EB) Nr. 796/2004 pateiktos nuorodos į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2008 (3) naujajame reglamente turėtų būti pakeistos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007. Siekiant nuoseklumo, tam tikros Reglamento (EB) Nr. 796/2004 nuostatos turėtų būti įtrauktos į Komisijos reglamentą Nr. 1120/2009 (4), kuriuo panaikintas ir pakeistas 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 795/2004, nustatantis išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (5).

(4)

Reglamente (EB) Nr. 73/2009 valstybėms narėms numatyta galimybė taikyti kai kurias jame nurodytas paramos schemas. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatytos administravimo ir kontrolės nuostatos, taikytinos tam tikroms paramos schemoms, kuriose valstybės narės galbūt nuspręs dalyvauti. Todėl atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos tik kai valstybės narės nuspręs pasinaudoti minėta galimybe.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 73/2009 kaip vienas kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų valstybėms narėms ir atskiriems ūkininkams nustatyti tam tikri su daugiamečių ganyklų išlaikymu susiję įpareigojimai. Būtina nustatyti išsamias daugiamečių ganyklų ir žemės ūkio paskirties žemės, kurią būtina išlaikyti, santykio nustatymo taisykles ir numatyti ūkininkams atskirus įpareigojimus, taikytinus, kai paaiškėja, kad ta proporcija mažėja ir pablogėja žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, būklė.

(6)	Kad kontrolė būtų veiksminga ir kad skirtingoms tos pačios valstybės narės mokėjimo agentūroms nebūtų paduodamos kelios paramos paraiškos, valstybės narės turėtų sukurti vieną bendrą paramos paraiškas pagal integruotą sistemą teikiančių ūkininkų tapatybės registravimo sistemą.

(7)

Būtina nustatyti išsamias žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, kurią valstybės narės turi sukurti ir naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 17 straipsnį, taisykles. Remiantis šia nuostata turi būti taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai (GIS). Būtina išaiškinti, kokiu lygiu sistema turėtų veikti, ir nustatyti informacijos, kuri turėtų būti prieinama GIS, išsamumo lygį.

(8)

Kad užtikrintų tinkamą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų sukurti identifikavimo ir registravimo sistemą, pagal kurią būtų galima atsekti teises į išmokas ir, inter alia, atlikti plotų, deklaruotų pagal bendrosios išmokos schemą, ir kiekvieno ūkininko turimų teisių į išmokas ir teisių į įvairias išmokas kryžminį patikrinimą.

(9)

Kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi įvairių kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, reikia sukurti kontrolės sistemą ir nustatyti atitinkamą paramos sumažinimą. Tuo tikslu įvairios valstybių narių institucijos turi keistis informacija apie paramos paraiškas, kontrolines imtis, rezultatus patikrinimų vietoje ir t. t. Turėtų būti numatyti pagrindiniai tokios sistemos elementai.

(10)	Siekiant supaprastinimo, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, kad visas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III ir IV antraštinėse dalyse numatytos paramos paraiškas apimtų bendroji paraiška.

(11)	Jei už tą patį ūkininką yra atsakinga daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad integruotoji sistema galėtų tinkamai veikti.

(12)

Kad kontrolė būtų veiksminga, tuo pačiu metu turėtų būti deklaruota bet kokia plotų paskirtis ir nurodytos atitinkamos paramos schemos. Todėl turėtų būti priimta nuostata, kad turi būti teikiama bendroji paramos paraiška, apimanti visas kokiu nors būdu su plotu susijusias paramos paraiškas. Be to, bendrąją paraišką turėtų teikti ūkininkai, kurie nesikreipia paramos pagal bendrąją paraišką, bet turi žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau tikslinga leisti valstybėms narėms netaikyti ūkininkams šio įpareigojimo, jei institucijos minėtą informaciją jau turi.

(13)

Valstybės narės turėtų nustatyti bendrosios paraiškos pateikimo terminą, kuris turėtų būti ne vėliau kaip gegužės 15 d., kad paraišką būtų galima laiku išnagrinėti ir patikrinti. Tačiau dėl ypatingų Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos klimato sąlygų toms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti vėlesnę datą, bet ne vėlesnę kaip birželio 15 d. Be to, tuo pačiu teisiniu pagrindu turėtų būti numatytos kiekvienu konkrečiu atveju taikytinos leidžiančios nukrypti nuostatos, jei ateityje jų prireiktų dėl konkrečių metų oro sąlygų.

(14)

Bendrojoje paraiškoje ūkininkas turėtų deklaruoti ne tik plotą, kurį jis naudoja žemės ūkio reikmėms, bet ir savo teises į išmokas ir pateikti informaciją, kurios reikia, kad būtų galima nustatyti atitiktį paramos skyrimo reikalavimams. Tačiau būtų tikslinga leisti valstybėms narėms nukrypti nuo kai kurių įsipareigojimų, jei dar galutinai nepaskirtos konkrečių metų teisės į išmokas.

(15)	Siekiant supaprastinti paraiškų teikimo tvarką, pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 19 straipsnio 2 dalį šioje srityje turėtų būti priimta nuostata, pagal kurią valstybės narės teiktų ūkininkams kuo daugiau išankstinės informacijos.

(16)

Turėtų būti reikalaujama, kad kartu su bendrąja paraiška (arba, atsižvelgiant į informacijos pobūdį, – vėliau) būtų pateikta konkreti informacija, susijusi su kanapių, riešutų, krakmolinių bulvių, sėklų, medvilnės, vaisių ir daržovių gamyba ir su specialiąja parama, kuriai taikoma bendroji paraiška. Be to, svarbu nurodyti, kad bendrojoje paraiškoje būtų deklaruojami plotai, dėl kurių paramos neprašoma. Atsižvelgiant į plotų paskirtį, gali būti svarbu turėti išsamios informacijos apie tai, kodėl tam tikros paskirties plotai turėtų būti deklaruojami atskirai, o kitos paskirties plotai gali būti deklaruoti vienoje skiltyje. Tačiau, jeigu valstybės narės tokią informaciją jau yra gavusios, turėtų būti leidžiama nukrypti nuo šios taisyklės.

(17)	Kad kontrolė būtų veiksminga, kiekviena valstybė narė dar turėtų nustatyti mažiausią žemės ūkio paskirties sklypų dydį, dėl kurio galima prašyti paramos.

(18)

Kad ūkininkams būtų sudaryta kuo daugiau galimybių lanksčiai planuoti plotų paskirtį, jiems turėtų būti leidžiama iki įprasto sėjos meto daryti pakeitimus pateiktoje bendrojoje paraiškoje, jei laikomasi visų įvairiose paramos schemose nustatytų konkrečių reikalavimų ir jei kompetentinga institucija dar nėra ūkininkui pranešusi apie bendrojoje paraiškoje padarytas klaidas ar per patikrinimus vietoje aptiktus neatitikimus, susijusius su tais duomenimis, kuriuos norima keisti paraiškoje. Pataisius paraišką turėtų būti suteikta galimybė patikslinti atitinkamus pateiktinus patvirtinamuosius dokumentus arba sutartis.

(19)

Kad administravimas būtų veiksmingas, svarbiausia laiku pateikti paraišką dėl teisių į išmokas pagal bendrosios paraiškos schemą skyrimo arba dėl jų vertės padidinimo. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti šių paraiškų pateikimo terminą, kuris turėtų būti ne vėliau kaip gegužės 15 d. Dėl tvarkos supaprastinimo valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nutarti, kad minėtos paraiškos būtų teikiamos kartu su bendrąja paraiška. Dėl šios priežasties Estijai, Latvijai, Lietuvai, Suomijai ir Švedijai vis dėlto turėtų būti leista nustatyti vėlesnę datą, tačiau ne vėlesnę kaip birželio 15 d.

(20)	Kai valstybė narė nusprendžia dalyvauti įvairiose paramos už gyvulius schemose, turėtų būti numatytos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios paramos už gyvulius paraiškose pateiktinų duomenų išsamumą.

(21)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 117 straipsnį priemokos pagal paramos už galvijus schemas gali būti mokamos tiktai už tuos galvijus, kurie yra tinkamai identifikuoti ir registruoti pagal 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1760/2000, nustatantį galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą, reglamentuojantį jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (6). Todėl susijusi informacija turėtų būti laiku prieinama paraiškas pagal minėtas paramos schemas teikiantiems ūkininkams.

(22)

Atsižvelgiant į paramos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, atskiros išmokos už cukrų ir atskiros išmokos už vaisius bei daržoves pobūdį, jos nėra susijusios su žemės ūkio paskirties žeme, todėl nuostatos dėl bendrosios paraiškos toms išmokų schemoms netaikomos. Dėl to turėtų būti numatyta tinkama paraiškų teikimo tvarka.

(23)

Turėtų būti nustatyti papildomi reikalavimai Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje numatytos specialiosios paramos, išskyrus išmokas už plotą arba už gyvulius, paraiškoms. Dėl galimos specialiosios paramos priemonių įvairovės ypač svarbu, kad ūkininkas pateiktų visą informaciją, kad būtų galima nustatyti atitiktį paramos skyrimo reikalavimams. Praktiniais sumetimais valstybėms narėms turėtų būti leidžiama patvirtinamųjų dokumentų reikalauti vėliau nei iki paraiškos pateikimui nustatytinos datos.

(24)

Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies e punktą, paramos gavėjai yra ne ūkininkai, o savitarpio paramos fondai, kompensavę ūkininkams jų ekonominius nuostolius. Turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, taikytini savitarpio paramos fondams skirtos paramos paraiškoms, jose nurodant informaciją, kad būtų galima nustatyti jų atitiktį išmokos skyrimo reikalavimams.

(25)

Turėtų būti nustatytos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios supaprastintos ūkininko ir valstybės narės institucijų informacijos mainų tvarkos įvedimą. Šiose nuostatose visų pirma turėtų būti numatyta galimybė naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau ypač svarbu garantuoti, kad taip gauti duomenys būtų visiškai patikimi ir kad supaprastinta tvarka būtų įgyvendinama nediskriminuojant ūkininkų. Be to, kad ūkininkams ir nacionalinėms institucijoms būtų supaprastintas administravimas, nacionalinėms institucijoms turėtų būti leista reikalauti, kad patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus atitikčiai tam tikrų išmokų skyrimo reikalavimams patikrinti, pateiktų tiesioginis informacijos šaltinis, o ne ūkininkas.

(26)	Jei paramos paraiškose yra akivaizdžių klaidų, turėtų būti leidžiama jas bet kuriuo metu taisyti.

(27)	Turėtų būti nustatytos taisyklės, taikytinos, kai paskutinė įvairių paraiškų, dokumentų arba pakeitimų pateikimo data yra valstybinė šventė, šeštadienis arba sekmadienis.

(28)

Būtina laikytis paramos paraiškų pateikimo, pakeitimų paramos už plotus paraiškose ir patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ar deklaracijų pateikimo terminų, kad nacionalinės administracijos galėtų planuoti, o vėliau ir veiksmingai tikrinti paramos paraiškose nurodytų duomenų tikslumą. Todėl turėtų būti numatytas vėliausias priimtinas pateikimo terminas. Be to, turėtų būti taikomas paramos sumos mažinimas, taip ūkininkus skatinant laikytis nustatytų terminų.

(29)

Ūkininkų teisių į išmokas paraiškų pateikimas laiku yra svarbiausia sąlyga, kad valstybės narės galėtų laiku nustatyti teises į išmokas. Todėl vėluoti pateikti šias paraiškas turėtų būti leidžiama tik tiek, kiek papildomai leidžiama vėluoti teikiant bet kurią kitą paramos paraišką. Turėtų būti taikoma ir atgrasanti išmokų sumažinimo norma, nebent vėluojama dėl force majeure ar išskirtinių aplinkybių.

(30)	Ūkininkams turėtų būti suteikta teisė bet kuriuo metu atsiimti paramos paraiškas arba jų dalį, kol kompetentinga institucija dar nepranešė jiems apie tose paramos paraiškose aptiktas klaidas ar nepaskelbė patikrinimo vietoje.

(31)

Turėtų būtų vykdoma veiksminga paramos schemų, tvarkomų pagal integruotą sistemą, atitikties reikalavimams kontrolė. Norint pasiekti šį tikslą ir visose valstybėse narėse užtikrinti darnią kontrolė, būtina nustatyti išsamius administracinės kontrolės ir patikrinimų vietoje, susijusių tiek su paramos skyrimo schemoms nustatytais tinkamumo kriterijais, tiek su kompleksinio paramos susiejimo įsipareigojimais, vykdymo reikalavimus ir technines procedūras. Vykdant kontrolę labai svarbu, kad būtų galimybė atlikti patikrinimus vietoje. Todėl, jei tokie patikrinimai nebūtų atlikti dėl ūkininko kaltės, jo paraiškos turėtų būti atmetamos.

(32)

Pranešti apie būsimą paramos skyrimo reikalavimų atitikties arba kompleksinio paramos susiejimo tikrinimą vietoje turėtų būti leidžiama tik jei tai nesutrukdys vykdyti šiuos patikrinimus; bet kuriuo atveju būtina nustatyti tinkamus terminus. Be to, jei kompleksinio paramos susiejimo aktams ir standartams taikomose konkrečiose sektoriaus taisyklėse numatyta, kad apie patikrinimus vietoje neturi būti pranešama iš anksto, šių taisyklių turėtų būti laikomasi.

(33)	Turėtų būti numatyta, kad valstybės narės prireikus derintų įvairias kontrolės priemones.

(34)	Kad vykdant administracinę kontrolę būtų veiksmingai aptinkami pažeidimai, visų pirma turėtų būti priimtos kryžminių patikrinimų turinį reglamentuojančios nuostatos. Pažeidimams pašalinti turėtų būti taikoma atitinkama tvarka.

(35)

Atliekant kryžminius patikrinimus dažnai nustatoma klaida – šiek tiek per didelio bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto referenciniame sklype deklaravimas. Jeigu paramos už referencinį sklypą paraišką pagal tą pačią paramos schemą pateikia du arba daugiau ūkininkų ir jeigu bendras deklaruojamas plotas už žemės ūkio paskirties plotą yra didesnis dydžiu, kuris neviršija žemės ūkio paskirties sklypams nustatytos leistinos matavimo paklaidos, valstybėms narėms supaprastinimo tikslais turėtų būti leidžiama numatyti galimybę minėtus plotus proporcingai sumažinti. Tačiau ūkininkams turėtų būti suteikta teisė tokius sprendimus apskųsti.

(36)

Kai valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje numatyta galimybe ir išmokos skiriamos už plotus arba gyvulius, būtų tikslinga taikyti tą pačią tikrinimo normą, kuri taikoma kitų išmokų už plotus ar gyvulius atveju. Taikant kitas specialiosios paramos priemones paramos gavėjai turėtų būti laikomi atskira grupe, kuriai taikoma konkreti mažiausia tikrinimo norma.

(37)	Turėtų būti nustatytas mažiausias pagal įvairias paramos schemas vietoje tikrintinų ūkininkų skaičius. Jei valstybės narės nusprendžia dalyvauti įvairiose paramos už gyvulius schemose, paramos pagal tas schemas besikreipiantiems ūkininkams jos turėtų taikyti integruotą valda pagrįstą požiūrį.

(38)

Nustačius didelių neatitikimų ir reikalavimų pažeidimų, turėtų būti padidintas patikrinimų vietoje einamaisiais ir (arba) kitais metais skaičius, kad būtų užtikrintas priimtinas paramos paraiškų tikslumas. Kai patikrinimai vietoje susiję su kompleksiniu paramos susiejimu, didinant imtį pirmenybė turėtų būti reikiama atitinkamiems aktams ar standartams.

(39)

Atliekant paramos paraiškas pateikusių ūkininkų patikrinimus vietoje, nebūtinai tikrinamas kiekvienas gyvulys ar žemės ūkio paskirties sklypas. Tam tikrais atvejais gali būti atliekamas imties patikrinimas. Tačiau jeigu leidžiama, imtis turi būti didinama tiek, kad būtų užtikrintas jos reprezentatyvumas ir patikimumas. Kartais imtį gali tekti išplėsti iki visapusiškos kontrolės. Valstybės narės turėtų nustatyti tikrintinos imties atrankos kriterijus.

(40)

Mažiausia vietoje tikrintina imtis turėtų būti sudaroma iš dalies remiantis rizikos analizės rezultatais, iš dalies atsitiktinai. Kompetentinga institucija turėtų nustatyti rizikos veiksnius, nes ji gali geriau nustatyti tinkamus rizikos veiksnius. Siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą rizikos analizę, rizikos analizės veiksmingumas turėtų būti įvertintas ir kasmet tikslinamas, atsižvelgiant į kiekvieno rizikos veiksnio tinkamumą, palyginant atsitiktinės ir rizika paremtos imties atrankos rezultatus ir atsižvelgiant į valstybių narių padėtį.

(41)	Kad patikrinimai vietoje būtų veiksmingi, patikrinimus vykdantiems darbuotojams turėtų būti pranešta, kodėl nuspręsta atlikti konkretų patikrinimą vietoje. Valstybės narės tokią informaciją turėtų registruoti.

(42)	Tam tikrais atvejais patikrinimus vietoje būtų tikslinga atlikti prieš tai, kai pateikiamos visos paraiškos, todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama prieš baigiantis paraiškų teikimo laikotarpiui atlikti dalinę kontrolinės imties atranką.

(43)

Kad nacionalinės institucijos ir bet kuri kompetentinga Bendrijos institucija galėtų imtis tolesnių veiksmų pagal vietoje atliktų patikrinimų rezultatus, išsamūs patikrinimų duomenys turėtų būti pateikti tikrinimo ataskaitoje. Ūkininkui arba jo atstovui turėtų būti suteikta galimybė šią ataskaitą pasirašyti. Tačiau kai atliekami nuotoliniai patikrinimai, numatyti šią teisę valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tik kai tikrinant nustatomi pažeidimai. Neatsižvelgiant į vietoje atlikto patikrinimo rūšį, nustačius pažeidimus ūkininkui turėtų būti pateikta ataskaitos apie nustatytus pažeidimus kopija.

(44)

Tinkamai kontrolei užtikrinti turėtų būti vykdomi visų deklaruotų žemės ūkio paskirties plotų patikrinimai vietoje, atliekami taikant su plotais susijusias schemas. Tačiau supaprastinimo sumetimais turėtų būti leidžiama faktiškai patikrinti 50 % pasirinktų sklypų. Ši imtis turėtų būti patikima ir reprezentatyvi, o nukrypimų atveju – padidinta. Imties rezultatai turėtų būti ekstrapoliuojami likusioms grupėms. Būtų tikslinga nurodyti, kad valstybės narės, atlikdamos patikrinimus vietoje, naudotųsi tam tikromis techninėmis priemonėmis.

(45)	Turėtų būti nustatytos išsamios plotų nustatymo ir naudotinų matavimo metodų taisyklės, kad būtų užtikrinta matavimo kokybė, atitinkanti Bendrijos techniniuose standartuose nurodytą kokybę.

(46)

Patirtis parodė, kad nustatant žemės ūkio paskirties sklypą, atitinkantį išmokų už plotus skyrimo reikalavimus, būtina apibrėžti priimtiną tam tikrų lauko elementų, ypač gyvatvorių, griovių ir sienų, plotį. Atsižvelgiant į specialius aplinkosaugos reikalavimus, derėtų numatyti tam tikrą lankstumą tose ribose, į kurias buvo atsižvelgta nustatant regionų derlingumą.

(47)	Turėtų būti nustatyta, kokiomis sąlygomis žemės ūkio paskirties sklypai, kuriuose auga medžiai, turėtų būti laikomi atitinkančiais su plotu susijusių schemų reikalavimus. Be to, turėtų būti priimta nuostata, kuria reglamentuojama administracinė procedūra, taikytina, kai plotai naudojami bendrai.

(48)

Turėtų būti nustatytos nuotolinio stebėjimo taikymo atliekant patikrinimus vietoje sąlygos ir priimta nuostata, reglamentuojanti, kad tada, kai fotoanalizė neduoda aiškių rezultatų, turėtų būti atliekami fiziniai patikrinimai. Gali pasitaikyti atvejų, kai papildomi patikrinimai, atliktini padidinus patikrinimų vietoje normą, nebegali būti atliekami nuotolinio stebėjimo būdu, pavyzdžiui, dėl oro sąlygų. Tokiu atveju jie turėtų būti atliekami tradiciniais būdais.

(49)

Pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkams, turintiems specialiąsias teises į išmokas, parama teikiama, jei jie laikosi reikalavimo vykdyti tam tikrą veiklą. Kad galėtų veiksmingai patikrinti, ar šio reikalavimo laikomasi, valstybės narės turėtų nustatyti specialiąsias teises į išmokas turinčių ūkininkų tikrinimo vietoje tvarką.

(50)	Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 5, 6 ir 7 skirsniuose numatytos paramos už sėklą, medvilnę ir cukrų schemos ypatumus, turėtų būti nustatytos specialios kontrolės nuostatos.

(51)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus atitinka tik kanapių, kuriose tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 %, veislės. Siekiant įgyvendinti šią taisyklę, turėtų būti nustatyta valstybėse narėse taikytina tetrahidrokanabinolio kiekio kanapėse tikrinimo sistema.

(52)	Be to, būtina numatyti, kiek laiko po žydėjimo neturi būti imamas pluoštinių kanapių derlius, kad būtų tinkamai vykdomi su šiais pasėliais susiję įpareigojimai.

(53)

Jei valstybė narė nusprendžia taikyti įvairias paramos už gyvulius schemas, turėtų būti nustatytas ūkininkų, kurie kreipiasi dėl paramos pagal tas schemas, patikrinimų vietoje laikas ir minimalus turinys. Norint veiksmingai patikrinti paramos paraiškose pateiktų deklaracijų ir į kompiuterinę duomenų bazę siunčiamų pranešimų teisingumą, didelę tokių patikrinimų vietoje dalį svarbu atlikti, kol gyvuliai pagal išlaikymo įsipareigojimą dar turi būti laikomi ūkyje.

(54)

Jei valstybė narė nusprendžia taikyti įvairias paramos už galvijus schemas, o tinkamas galvijų identifikavimas ir registravimas yra paramos skyrimo atitikties sąlyga pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 117 straipsnį, turėtų būti užtikrinta, kad Bendrijos parama būtų teikiama tiktai tinkamai identifikuotiems ir registruotiems galvijams. Be to, tokie patikrinimai turėtų būti taikomi galvijams, dėl kurių paramos paraiškos dar nepateiktos, tačiau gali būti pateiktos ateityje, nes, taikant kelias paramos už galvijus schemas, paramos už šiuos gyvulius paraiškos dažnai pateikiamos tik po to, kai galvijai iš valdos jau išvežti.

(55)	Vietoje tikrinant avis ir ožkas, visų pirma turėtų būti patikrintas jų išlaikymo laikotarpis ir ar registre pateikti teisingi duomenys.

(56)

Jei valstybė narė nusprendžia taikyti skerdimo priemokos schemą, turėtų būti priimta atskira nuostata dėl patikrinimų vietoje, t. y. skerdyklose, siekiant nustatyti, ar paraiškose nurodyti gyvuliai atitinka paramos skyrimo reikalavimus ir ar teisinga kompiuterinėje bazėje nurodyta informacija. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti du skirtingus skerdyklų, kuriose atliekami šie patikrinimai vietoje, atrankos kriterijus.

(57)	Atsižvelgiant į tai, kad kontrolės tikslai skiriasi, kartu su viso eksporto Bendrijos kontrolės nuostatomis būtina priimti specialiąsias nuostatas, taikytinas skerdimo priemokai, skiriamai eksportavus galvijus.

(58)

Specialios kontrolės nuostatos nustatytos remiantis 2003 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1082/2003, nustatančiu išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo taisykles dėl minimalaus patikrinimų, kurie turi būti atliekami pagal galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, lygio (7). Atlikus minėtame reglamente nurodytus patikrinimus, jų rezultatai turėtų būti pateikti tikrinimo ataskaitoje, kad duomenys patektų į integruotą sistemą.

(59)

Be to, būtina priimti specialiąsias nuostatas, susijusias su tikrinimo ataskaita, kai patikrinimai vietoje atliekami skerdyklose arba kai priemoka skiriama eksportavus gyvulius. Siekiant nuoseklumo dar turėtų būti nustatyta, kad jeigu nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 I antraštinės dalies arba 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004, nustatančio avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (8), nuostatų, tikrinimo atskaitų kopijos turėtų būti siunčiamos už tų reglamentų taikymą atsakingoms institucijoms.

(60)

Kai valstybės narės pasinaudoja galimybe teikti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje nurodytą specialiąją paramą, šiame reglamente nustatytos kontrolės nuostatos turėtų būti taikomos visu mastu. Kai šių nuostatų taikyti neįmanoma, valstybės narės turėtų užtikrinti lygiavertį tikrinimo lygį. Turėtų būti nustatyti specialūs reikalavimai, susiję su savitarpio paramos fondų išmokų paraiškų kontrole ir investavimu.

(61)

Reglamente (EB) Nr. 73/2009 nustatomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai ūkininkams, gaunantiems paramos išmokas pagal visas to reglamento I priede išvardytas tiesioginių išmokų schemas, ir numatoma išmokų mažinimo ir neskyrimo sistema, taikoma, kai tokių įpareigojimų nesilaikoma. Ši sistema taikoma ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85p, 103q bei 103r straipsniuose numatytoms išmokoms.

(62)	Turėtų būti tiksliai nustatyta, kurios valstybių narių kompetentingos institucijos vykdys kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų laikymosi kontrolę.

(63)	Kai kuriais atvejais valstybėms narėms gali būti naudinga vykdyti administracinę kompleksinės paramos susiejimo kontrolę. Tačiau šis kontrolės būdas valstybėms narėms neturėtų būti privalomas.

(64)

Turi būti nustatyta mažiausia kompleksinės paramos susiejimo įpareigojimų laikymosi tikrinimo norma. Ši tikrinimo norma turėtų būti 1 % ūkininkų, kuriems taikomas kompleksinis paramos susiejimas ir kurių veiklą prižiūri kiekviena kontrolės institucija, atranką atliekant rizikos analizės rezultatų pagrindu.

(65)	Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė mažiausią tikrinimo normą įvykdyti kiekvienos kompetentingos kontrolės institucijos lygmeniu, kiekvienos mokėjimo agentūros lygmeniu arba kiekvieno akto ar standarto arba aktų ar standartų grupių lygmeniu.

(66)

Kai konkrečiuose aktams ar standartams taikomuose teisės aktuose nustatoma mažiausia tikrinimo norma, valstybės narės šių normų turėtų laikytis. Tačiau atliekant kompleksinio paramos susiejimo patikrinimus vietoje valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti vienodą tikrinimo normą. Jei valstybės narės pasirenka šią galimybę, pagal sektoriams skirtus teisės aktus apie bet kokį per patikrinimą vietoje nustatytą reikalavimų pažeidimą turėtų būti pranešama, ir tokie pažeidimai turėtų būti toliau nagrinėjami pagal kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus.

(67)

Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama, kad tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos turi patikrinti, ar ūkininkai ėmėsi taisomųjų veiksmų. Kad kontrolės sistema, ypač jos dalis, susijusi su kompleksinio paramos susiejimo tikrinimo vietoje imtimis, nesusilpnėtų, turėtų būti išaiškinta, kad į tokius stebimus atvejus neturėtų būti atsižvelgiama nustatant mažiausią kontrolinę imtį.

(68)	Kontrolinė imtis kompleksiniam paramos susiejimui tirti sudaroma iš ūkininkų, atrinktų tinkamumo kriterijų atitikties patikrinimams vietoje, arba iš visų tiesioginių išmokų paraiškas pateikusių ūkininkų grupių. Pastaruoju atveju turėtų būti leidžiama taikyti tam tikras papildomas galimybes.

(69)

Kompleksinio paramos susiejimo patikrinimų vietoje imties nustatymą galima pagerinti leidžiant atsižvelgti į rizikos analizės rezultatus, ūkininkų dalyvavimą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 12 straipsnyje nustatytoje ūkių konsultavimo sistemoje ir ūkininkų dalyvavimą atitinkamose sertifikavimo sistemose. Tačiau, atsižvelgiant į tokį dalyvavimą, turėtų būti parodyta, kad su tose schemose dalyvaujančiais ūkininkais siejama mažesnė rizika nei su tokiose schemose nedalyvaujančiais ūkininkais.

(70)

Kompleksinį paramos susiejimą tikrinant vietoje, tame pačiame ūkyje paprastai reikia apsilankyti kelis kartus. Kad būtų sumažinta ūkininkams ir institucijoms tenkanti patikrinimų našta, patikrinimai gali būti atlikti per vieną apsilankymą. Turėtų būti patikslintas tokio apsilankymo laikas. Vis dėlto valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad reprezentatyvus ir veiksmingas atitikties reikalavimams ir standartams patikrinimas būtų atliktas tais pačiais kalendoriniais metais.

(71)

Siekiant supaprastinti kompleksinio paramos susiejimo patikrinimus vietoje ir geriau išnaudoti turimus kontrolės išteklius, turėtų būti numatyta galimybė kontrolę ūkio lygmeniu pakeisti administracine kontrole arba patikrinimais įmonių lygmeniu, kartu užtikrinant, kad kontrolė būtų tokia pat veiksminga, kaip atliekant patikrinimus vietoje.

(72)

Be to, kompleksinio paramos susiejimo patikrinimus vietoje atliekančioms valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remtis tam tikriems reikalavimams ar standartams būdingais objektyviais rodikliais. Tačiau tokie rodikliai turėtų būti tiesiogiai susiję su reikalavimais ar standartais, kuriems jie taikomi, ir aprėpti visus tikrintinus elementus.

(73)

Turi būti nustatytos išsamių ir konkrečių kompleksinio paramos susiejimo tikrinimo ataskaitų rengimo taisyklės. Kontrolieriai, kurie yra konkrečios srities specialistai, turėtų nurodyti nustatytus pažeidimus ir jų sunkumą, kad mokėjimo agentūra galėtų nustatyti, kiek tiesiogines išmokas sumažinti, arba priimti sprendimą tiesioginių išmokų neskirti.

(74)

Ūkininkams turėtų būti pranešama apie visus galimus reikalavimų pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą vietoje. Būtų tikslinga numatyti tam tikrą laikotarpį, per kurį ūkininkas turėtų gauti šią informaciją. Tačiau jeigu tokia informacija per nustatytą laikotarpį nepateikiama, tai nereiškia, kad atitinkami ūkininkai gali išvengti padarinių, kuriuos lemtų nustatytas reikalavimų pažeidimas.

(75)

Išmokų mažinimas ir neskyrimas turėtų būti nustatomi laikantis proporcingumo principo ir atsižvelgiant į konkrečias problemas, susijusias su force majeure atvejais, taip pat išskirtinėmis ir natūraliomis aplinkybėmis. Nesilaikant kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų, išmokos gali būti mažinamos ir neskiriamos tik jei ūkininkas veikė aplaidžiai arba tyčia. Išmokos turėtų būti mažinamos arba jas skirti turėtų būti atsisakoma laipsniškai, t. y. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, numatant galimybę tam tikrą laikotarpį paramos visiškai neskirti pagal vieną ar kelias paramos schemas. Mažinant išmokas arba jų neskiriant turėtų būti atsižvelgta į skirtingų paramos schemų ypatumus tinkamumo kriterijų požiūriu.

(76)

Kad valstybės narės kontrolę galėtų vykdyti veiksmingai, ypač tikrinti, kaip laikomasi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų, ūkininkai pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 19 straipsnio 1 dalies a punktą turi deklaruoti visus jiems priklausančius plotus, neatsižvelgiant į tai, ar jie dėl šių plotų prašo paramos, ar ne. Reikia numatyti mechanizmą, užtikrinantį, kad ūkininkai laikytųsi šio įpareigojimo.

(77)	Norint nustatyti plotus ir apskaičiuoti mažinimą, būtina apibrėžti tai pačiai pasėlių grupei priskiriamus plotus. Jei plotas yra deklaruotas gauti paramą pagal daugiau kaip vieną schemą, į tą patį plotą atsižvelgiama kelis kartus.

(78)

Parama pagal bendrąją išmokų schemą išmokama, kai teisių į išmokas skaičius atitinka paramos reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių. Todėl taikant minėtą schemą būtų tikslinga numatyti, kad tuomet, kai deklaruotos teisės į išmokas ir deklaruotas plotas skiriasi, išmoka turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant į mažesnį dydį. Siekiant išvengti teisėmis pagrįsto skaičiavimo, turėtų būti numatyta, kad teisių į išmokas skaičius, kuriuo remiamasi apskaičiuojant išmoką, neviršytų ūkininko turimų teisių į išmokas skaičiaus.

(79)

Paramos už plotą paraiškose neatitikimai paprastai būna susiję su plotų dalimis. Jei vieno sklypo hektarų deklaruojama daugiau, tai kitų tos pačios pasėlių grupės sklypų bus deklaruota mažiau. Taikant leistiną nuokrypį turėtų būti numatyta, kad paramos paraiškos būtų tikslinamos tiktai atsižvelgiant į faktiškai nustatytą plotą, o išmokų sumažinimas pradedamas taikyti tik kai šios ribos peržengiamos.

(80)

Be to, skirtumas tarp viso išmokų už plotus paraiškoje deklaruoto ploto ir viso ploto, kuris, kaip nustatyta, atitinka paramos skyrimo reikalavimus, dažniausiai nedidelis. Siekiant užtikrinti, kad paraiškose nebūtų daroma daug mažų pataisymų, turėtų būti numatyta, kad paramos paraiška nebūtų derinama atsižvelgiant į nustatytą plotą, nebent būtų viršytas tam tikras skirtumų lygis.

(81)	Būtina nustatyti specialias nuostatas, kuriose būtų atsižvelgta į paraiškų gauti paramą pagal paramos schemas už krakmolines bulves, sėklą ir medvilnę ypatumus.

(82)	Kai per didelis plotas deklaruojamas tyčia, turėtų būti taikomos specialios paramos mažinimo taisyklės.

(83)	Turėtų būti nustatytos įgyvendinimo taisyklės, susijusios su priemokų už gyvulius apskaičiavimo pagrindu.

(84)	Ūkininkams turėtų būti leidžiama tam tikromis sąlygomis ir laikantis atitinkamose sektorių taisyklėse nustatytų ribų pakeisti galvijus, taip pat avis ir (arba) ožkas.

(85)

Dėl neatitikimų paramos už gyvulius paraiškose gali būti laikoma, kad atitinkami gyvuliai neatitinka reikalavimų. Išmokų mažinimą turėtų būti numatyta taikyti nuo tada, kai nustatomas pirmasis reikalavimų neatitinkantis gyvulys, bet, neatsižvelgiant į išmokos mažinimo lygį, sankcija turėtų būti sušvelninta nustačius, kad reikalavimų neatitinka trys arba mažiau gyvulių. Visais kitais atvejais sankcijos griežtumas turėtų priklausyti nuo to, koks procentas gyvulių neatitinka reikalavimų.

(86)	Atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus, turėtų būti priimta keletas avims ir ožkoms taikytinų specialiųjų nuostatų.

(87)	Jei dėl natūralių aplinkybių ūkininkas neįstengia įvykdyti sektorių taisyklėse nustatyto išlaikymo įpareigojimo, parama neturėtų būti mažinama ar neskiriama.

(88)

Jei valstybė narė nusprendžia taikyti skerdimo priemokos schemą, tai, atsižvelgiant į skerdyklų svarbą užtikrinant kai kurių paramos už galvijus schemų tinkamą veikimą, dar turėtų būti numatytos nuostatos, taikytinos, kai skerdyklos dėl didelio aplaidumo arba tyčia išduoda suklastotus sertifikatus ar deklaracijas.

(89)

Kai Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje numatyta specialioji parama yra suteikiama kaip išmoka už plotus arba išmoka už gyvulius, paramos mažinimo ar neskyrimo nuostatos, kurias būtina priimti, turėtų būti kiek įmanoma taikomos mutatis mutandis. Kitais atvejais valstybės narės kiekvienai specialiosios paramos priemonei turėtų numatyti galimybę atitinkamai sumažinti išmokas ar jų neskirti.

(90)

Informacija apie kompleksinio susiejimo tikrinimo rezultatus turėtų būti prieinama visoms mokėjimo agentūroms, atsakingoms už įvairių išmokų, kurioms taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai, valdymą, taigi atitinkamai išmokos mažinamos atsižvelgiant į faktus, kuriais toks mažinimas pagrindžiamas.

(91)

Be to, kai valstybės narės pasinaudoja galimybe netaikyti paramos mažinimo, jei reikalavimų pažeidimai nedideli arba jei mažinimo suma 100 EUR ar mažesnė, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti nustatytos taisyklės, taikytinos, kai ūkininkai nesiima jiems nurodytų taisomųjų veiksmų.

(92)

Taikant kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus, be laipsniško išmokų mažinimo ar neskyrimo pagal proporcingumo principą turėtų būti laikoma, kad nuo tam tikro momento, prieš tai ūkininką įspėjus, pakartotinis to paties kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo nesilaikymas vertinamas kaip tyčinis reikalavimų pažeidimas.

(93)	Išmokos paprastai neturėtų būti mažinamos ir neskiriamos dėl tinkamumo kriterijų neatitikimo, jei ūkininkas pateikė faktiškai teisingą informaciją ar jei jis gali kitaip įrodyti, kad nenusižengė.

(94)

Kai ūkininkai bet kuriuo metu kompetentingai nacionalinei institucijai praneša apie paramos paraiškose esančias klaidas, tai, nepaisant to, dėl kokių priežasčių buvo pateikta neteisinga informacija, išmokos jiems neturėtų būti mažinamos ar neskiriamos, jei konkrečiam ūkininkui nebuvo pranešta apie kompetentingos institucijos ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir institucija dar nepranešė ūkininkui apie jo paraiškoje nustatytus neatitikimus.

(95)

Ta pati nuostata turėtų būti taikoma, kai kompiuterinėje duomenų bazėje nurodyti neteisingi duomenys apie galvijus, už kuriuos prašoma skirti paramą, jei neatitikimai vertinami ne tik kaip kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo nevykdymas, bet ir tinkamumo kriterijaus nesilaikymas, ir apie galvijus, už kuriuos neprašoma skirti išmokų, jei tokie neatitikimai yra svarbūs tiktai kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų požiūriu.

(96)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 31 straipsnyje yra apibūdinti force majeure ir išskirtinių aplinkybių atvejai, kuriuos valstybės narės turi pripažinti. Kai dėl minėtų aplinkybių ūkininkas įsipareigojimų vykdyti negali, iš jo neturėtų būti atimta teisė į paramos išmoką. Tačiau turėtų būti nustatytas laikas, per kurį ūkininkas turi pranešti apie įvykį.

(97)	Kompetentingoms valstybių narių institucijoms mažų sumų administravimas yra varginanti užduotis. Todėl būtų tikslinga leisti valstybėms narėms nemokėti paramos sumų, kurios yra mažesnes už tam tikrą mažiausią ribą.

(98)

Turi būti numatytos konkrečios išsamios nuostatos, užtikrinančios, kad įvairūs mažinimai, taikytini vienai arba kelioms to paties ūkininko paramos paraiškoms, būtų taikomi teisingai. Šiame reglamente numatytas paramos mažinimas ir neskyrimas turėtų būti taikomas neapribojant galimybės taikyti papildomas sankcijas, kurios reglamentuojamos kitomis Bendrijos ar nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

(99)

Turėtų būti nustatyta galimo išmokų pagal kiekvieną paramos schemą sumažinimo apskaičiavimo seka. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įvairių tiesioginėms paramos schemoms nustatytų viršutinių biudžeto ribų, visų pirma turėtų būti nustatyta, kad išmokos turi būti mažinamos taikant tam tikrą koeficientą, jei kitu atveju ta viršutinė riba būtų viršyta.

(100)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 7, 10 ir 11 straipsniuose nustatomas tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos ūkininkui atitinkamais kalendoriniais metais, mažinimas, o prireikus – ir patikslinimas dėl moduliavimo ir finansinės drausmės. Įgyvendinimo nuostatose turėtų būti numatytas šio paramos mažinimo ir patikslinimų apskaičiavimo pagrindas, kai apskaičiuojamos ūkininkams išmokėtinos sumos.

(101)

Kad visoje Bendrijoje būtų vienodai taikomas sąžiningumo principas susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas, nepažeidžiant išlaidų registravimo principo, taikomo sąskaitų apmokėjimui pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (9), turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis tas principas gali būti taikomas.

(102)

Reikia nustatyti taisykles, taikytinas tada, kai pagal įvairius bendrosios išmokos schemos modelius ūkininkui buvo nepagrįstai suteiktos teisės į išmokas arba kai buvo neteisingai nustatyta kiekvienos teisės į išmokas suma, taip pat taikytinas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 137 straipsnyje nenurodytais atvejais. Tačiau tam tikrais atvejais, kai neteisėtas teisių į išmokas paskyrimas neturėjo poveikio bendrai vertei, o tik ūkininko teisių skaičiui, valstybės narės turėtų patikslinti skiriamas teises į išmokas arba tam tikrais atvejais teisės į išmokas tipą, nesumažindamos jų vertės. Ši nuostata turėtų būti taikoma tik kai ūkininkas klaidos aptikti neturėjo galimybių. Be to, tam tikrais atvejais neteisėtai paskirtos teisės į išmokas siejamos su labai nedidelėmis sumomis, o šių teisių susigrąžinimas užkrauna nemažą administracinę naštą. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti supaprastinimą ir suderinti administracinės naštos ir susigrąžintiną sumą, turėtų būti nustatyta mažiausia suma, nuo kurios susigrąžinimas galėtų būti taikomas. Be to, reikia priimti nuostatas, taikytinas tais atvejais, kai minėtos teisės į išmokas yra perduotos ir kai šios teisės buvo perduotos nesilaikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsnio 2 dalies arba Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnio, 62 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies ir 68 straipsnio 5 dalies.

(103)

Turėtų būti nustatytos taisyklės, taikytinos visos valdos, kuriai nustatyti tam tikri įpareigojimai pagal tiesioginių išmokų schemas, administruojamas taikant integruotą sistemą, perdavimo pasekmėms.

(104)

Paprastai valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių tinkamam integruotos administracinės kontrolės sistemos veikimui užtikrinti. Prireikus valstybės narės turėtų viena kitai teikti paramą.

(105)

Prireikus Komisijai turėtų būti pranešama apie visas priemones, kurių valstybės narės ėmėsi, kad atliktų integruotos sistemos įgyvendinimo pakeitimus. Kad Komisija galėtų veiksmingai vykdyti integruotos sistemos kontrolę, valstybės narės turėtų jai siųsti statistinius metinės kontrolės duomenis. Be to, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie visas jų taikomas priemones, susijusias su žemės, kurioje yra daugiametės ganyklos, išlaikymu, ir apie visą išmokų sumažinimą, taikytą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 8 straipsnio 1 dalį.

(106)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 9 straipsnyje nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos taikant moduliavimą gautos sumos. Tų sumų dalis turėtų būti paskirta pagal paskirstymo formulę, kurios taisyklės turėtų būti nustatytos remiantis tame straipsnyje nurodytais kriterijais.

(107)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 nuo tos dienos turėtų būti panaikintas. Tačiau jis ir toliau turėtų būti taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, prasidėjusiais iki 2010 m. sausio 1 d.

(108)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto ir Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame reglamente išdėstytos išsamios kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (toliau – integruota sistema), nustatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II antraštinės dalies 4 skyriuje, ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsniuose numatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės. Tos taisyklės neprieštarauja specialiosioms šio reglamento nuostatoms, kurios taikomos atskiroms paramos schemoms.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

Be to, taikomos ir šios apibrėžtys:

(1)

žemės ūkio paskirties sklypas – vieno ūkininko deklaruotas vientisas žemės plotas, kuriame auginama tik vienos grupės pasėliai; tačiau jei pagal šį reglamentą reikalaujama pateikti atskirą deklaraciją apie konkrečios grupės pasėliams auginti naudojamą plotą, prireikus minėto žemės ūkio paskirties sklypas gali būti dar apribotas atsižvelgiant į konkrečią paskirtį; valstybės narės gali nustatyti papildomus žemės ūkio paskirties sklypo ribų nustatymo kriterijus;

(2)	daugiametė ganykla – Reglamento (EB) Nr. 1120/2009 (10) 2 straipsnio c dalyje apibūdinta daugiametė ganykla;

(3)	galvijų identifikavimo ir registravimo sistema – Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta galvijų identifikavimo ir registravimo sistema;

(4)	ausies įsagas – Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio a dalyje ir 4 straipsnyje nurodytas į ausis segamas įsagas, skirtas atskirai nustatyti kiekvieno gyvulio tapatybę;

(5)	kompiuterinė galvijų duomenų bazė – Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio b dalyje ir 5 straipsnyje nurodyta kompiuterinė galvijų duomenų bazė;

(6)	gyvulio pasas – Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio c dalyje ir 6 straipsnyje nurodytas gyvulio pasas;

(7)	registras – registras, kurį gyvulių augintojai tvarko atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 21/2004 5 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio d dalį ir 7 straipsnį;

(8)	galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos elementai – Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnyje nurodyti elementai;

(9)	identifikavimo kodas – Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas identifikavimo kodas;

(10)	pažeidimai – bet koks atitinkamų konkrečios paramos skyrimo taisyklių nesilaikymas;

(11)	bendroji paraiška – tiesioginių išmokų pagal bendrosios išmokos schemą ar kitas paramos už plotus schemas paraiška;

(12)

paramos už plotus schemos – bendrosios išmokos schema, išmokos už plotą taikant specialiąją paramą ir visos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV ir V antraštinėse dalyse (išskyrus IV antraštinės dalies 7, 10, ir 11 skyrius) nustatytos paramos schemos, išskyrus atskirą išmoką už cukrų, nustatytą to reglamento 126 straipsnyje, ir atskirą išmoką už vaisius bei daržoves, nustatytą to paties reglamento 127 straipsnyje;

(13)	paramos už gyvulius paraiška – paraiškos gauti paramą pagal priemokų už avis ir ožkas schemą ir išmokų už galvijieną schemas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 10 ir 11 skyriuose, ir išmokas už gyvulį arba sutartinius gyvulius taikant specialiąją paramą;

(14)	specialioji parama – Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje nurodyta parama;

(15)	paskirtis – ploto naudojimas pagal pasėlių rūšį, dirvos dangą arba pasėlių nebuvimą;

(16)	paramos už galvijus schemos – Reglamento (EB) Nr. 73/2009 108 straipsnyje nurodytos paramos schemos;

(17)	paramos už avis ir ožkas schema – Reglamento (EB) Nr. 73/2009 99 straipsnyje nurodyta paramos schema;

(18)	galvijai, už kuriuos prašoma skirti paramą – galvijai, dėl kurių pateiktos paraiškos gauti paramą pagal paramos už galvijus schemas arba kaip specialiąją paramą;

(19)	galvijai, už kuriuos neprašoma paramos – galvijai, dėl kurių nepateiktos paramos už gyvulius paraiškos, bet kurių atžvilgiu parama pagal paramos už gyvulius schemas gali būti suteikta;

(20)	gyvulys, už kurį gali būti skirta parama – gyvulys, kuris a priori gali atitikti paramos skyrimo konkrečiais paraiškos pateikimo metais tinkamumo kriterijus;

(21)

išlaikymo laikotarpis – laikotarpis, per kurį paramos paraiškoje nurodytas gyvulys turi būti laikomas valdoje, kaip numatyta toliau išvardytose Reglamento (EB) Nr. 1121/2009 (11) nuostatose: a) 53 ir 57 straipsniuose dėl specialių priemokų už jaučius; b) 61 straipsnyje dėl priemokos už karves žindenes; c) 80 straipsnyje dėl skerdimo priemokos; d) 35 straipsnio 3 dalyje dėl išmokų už avis ir ožkas;

(22)	gyvulio laikytojas – fizinis ar juridinis asmuo, už gyvulius atsakingas nuolat arba laikinai, įskaitant vežimo metu ir prekybos vietoje;

(23)	nustatytas plotas – plotas, atitinkantis visas paramos skyrimo taisyklėse nustatytas sąlygas; bendrosios išmokos schemos atveju deklaruotas plotas gali būti laikomas nustatytu plotu tik kai tas plotas faktiškai siejamas su atitinkamu teisių į išmokas skaičiumi;

(24)	nustatytas gyvulys – gyvulys, atitinkantis visas paramos skyrimo taisyklėse nustatytas sąlygas;

(25)	priemokos mokėjimo laikotarpis – laikotarpis, nurodytas priemokos paraiškose, neatsižvelgiant į jų pateikimo laiką;

(26)	geografinė informacinė sistema (toliau – GIS) – Reglamento (EB) Nr. 73/2009 17 straipsnyje nurodyti kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai;

(27)	referencinis sklypas – geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, kuriam Reglamento (EB) Nr. 73/2009 15 straipsnyje nurodytoje valstybės narės identifikavimo sistemoje skirtas individualus GIS identifikavimo numeris;

(28)	kartografinė medžiaga – žemėlapiai ir kiti dokumentai, kuriais naudodamiesi paramos prašytojai ir valstybės narės keičiasi GIS informacija;

(29)	nacionalinė koordinačių atskaitos sistema – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/2/EB (12) apibūdinta sistema, suteikianti galimybę atlikti visų konkrečios valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų standartinius matavimus ir identifikuoti kiekvieną atskirą sklypą;

(30)	mokėjimo agentūra – Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos;

(31)	kompleksinis paramos susiejimas – teisės aktuose nustatyti valdymo ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 5 ir 6 straipsniuose;

(32)	kompleksinio susiejimo sritys – kitose srityse teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 5 straipsnio 1 dalyje, ir gera žemės ūkio ir aplinkosaugos būklė, kaip nustatyta to reglamento 6 straipsnyje;

(33)	teisės aktas – kiekviena atskira Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II priede išvardyta direktyva ir reglamentas;

(34)	standartas – valstybių narių pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnį ir III priedą apibrėžti standartai, taip pat to reglamento 4 straipsnyje nustatyti įpareigojimai dėl daugiamečių ganyklų;

(35)	reikalavimas – kai šis terminas taikomas kompleksiniam paramos susiejimui, kiekvienas teisės aktų nustatytas valdymo reikalavimas, pagrįstas bet kuriuo Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II priede nurodytų teisės aktų straipsniu, ir iš esmės išsiskiriantis iš kitų to paties teisės akto reikalavimų;

(36)	reikalavimų pažeidimas – bet koks reikalavimų ar standartų pažeidimas;

(37)

specializuotos kontrolės įstaigos – šio reglamento 48 straipsnyje nurodytos nacionalinės kompetentingos kontrolės institucijos, pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 22 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą atsakingos už teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų laikymosi užtikrinimą;

(38)	nuo mokėjimo – taikant kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus, apibrėžtus Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsniuose, „nuo mokėjimo“ reiškia nuo metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais buvo sumokėta pirmoji išmoka, sausio 1 d.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

DAUGIAMEČIŲ GANYKLŲ IŠLAIKYMAS

3 straipsnis

Daugiamečių ganyklų išlaikymas valstybės narės lygmeniu

1.   Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatytų išimčių, valstybės narės pagal to reglamento pirmą pastraipą užtikrina, kad būtų išlaikytas žemės, kurioje yra daugiametės ganyklos, ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis. Šis įpareigojimas taikomas nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.

Tačiau jei išlaikomas pagal šio straipsnio 4 dalies a punktą, 5 dalies a punktą, 6 dalies a punktą ir 7 dalies a punktą nustatytas absoliutus daugiamečių ganyklų plotas, laikoma, kad Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas įpareigojimas vykdomas.

2.   Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas santykinis dydis nesumažėtų žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, nenaudai daugiau kaip 10 %, skaičiuojant nuo to paties reglamento 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto atitinkamų referencinių metų dydžio (toliau – referencinis santykinis dydis arba orientacinė norma).

3.   Šio straipsnio 1 dalyje minėtas santykinis dydis nustatomas kasmet atsižvelgiant į ūkininkų už tuos metus deklaruotus plotus.

4.   Valstybėms narėms, išskyrus naująsias valstybes nares, referencinis santykinis dydis nustatomas taip:

a)

žeme, kurioje yra daugiametė ganykla, laikomas daugiametės ganyklos žemės plotas, kurį ūkininkai deklaravo 2003 m., ir 2005 m. pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 14 straipsnio 1 dalį deklaruota žemė, kurioje yra daugiametė ganykla ir kuri pagal 2003 m. deklaraciją buvo naudojama tiktai ganyklai, nebent ūkininkas gali įrodyti, kad 2003 m. toje žemėje daugiametės ganyklos nebuvo. Žemės plotai, kurie 2005 m. buvo deklaruoti kaip daugiametės ganyklos ir už kuriuos 2003 m. galėjo būti skiriamos išmokos už pasėlių plotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 (13) 1 straipsnio 3 dalį, neįtraukiami. Žemė, kurioje 2003 m. buvo daugiametė ganykla ir kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą buvo apželdinta mišku, neįtraukiama;

b)	bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas – tai ūkininkų 2005 m. deklaruotas bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas.

5.   Naujosioms valstybėms narėms, kurios 2004 m. netaikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnyje nurodytos bendrosios išmokos už plotą schemos, referencinis santykinis dydis nustatomas taip:

a)

žeme, kurioje yra daugiametė ganykla, laikomas daugiametės ganyklos žemės plotas, kurį ūkininkai deklaravo 2004 m., ir 2005 m. pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 14 straipsnio 1 dalį deklaruota žemė, kurioje yra daugiametė ganykla ir kuri pagal 2004 m. deklaraciją buvo naudojama tiktai ganyklai, nebent ūkininkas gali įrodyti, kad 2004 m. toje žemėje daugiametės ganyklos nebuvo. Žemės plotai, kurie 2005 m. buvo deklaruoti kaip daugiametės ganyklos ir už kuriuos 2004 m. galėjo būti skiriamos išmokos už pasėlių plotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 1 straipsnio 3 dalį, neįtraukiami. Žemė, kurioje 2004 m. buvo daugiametė ganykla ir kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą buvo apželdinta mišku, neįtraukiama;

b)	bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas – tai ūkininkų 2005 m. deklaruotas bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas.

6.   Naujosioms valstybėms narėms, kurios 2004 m. netaikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnyje nurodytos bendrosios išmokos už plotą schemos, referencinis santykinis dydis nustatomas taip:

a)

žemė, kurioje yra daugiametė ganykla – tai ūkininkų 2005 m. pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 14 straipsnio 1 dalį deklaruotas daugiametės ganyklos žemės plotas. Žemė, kurioje 2005 m. buvo daugiametė ganykla ir kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą buvo apželdinta mišku, neįtraukiama;

b)	bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas – tai ūkininkų 2005 m. deklaruotas bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas.

7.   Bulgarijai ir Rumunijai referencinis santykinis dydis nustatomas taip:

a)

žemė, kurioje yra daugiametė ganykla – tai ūkininkų 2007 m. pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 14 straipsnio 1 dalį deklaruotas daugiametės ganyklos žemės plotas. Žemė, kurioje 2005 m. buvo daugiametė ganykla ir kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą buvo apželdinta mišku, neįtraukiama;

b)	bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas – tai ūkininkų 2007 m. deklaruotas bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas.

8.   Kai atsižvelgiant į objektyvūs aspektus matyti, kad santykinio dydžio kitimas neatspindi tikrų pokyčių, susijusių su daugiametės ganyklos žeme, valstybės narės koreguoja referencinį santykinį dydį. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai nedelsiant pranešama apie padarytus pakeitimus ir pateikiami keitimo motyvai.

4 straipsnis

Žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, išlaikymas individualiu lygmeniu

1.   Jei nustatoma, kad šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas santykinis dydis konkrečioje valstybėje narėje mažėja, toji valstybė narė nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu įpareigoja ūkininkus, teikiančius paraiškas gauti paramą pagal bet kurią Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede išvardytą tiesioginių išmokų schemą, be išankstinio leidimo į kitos paskirties žemę nepertvarkyti žemės, kurioje yra daugiametė ganykla.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytas leidimas išduodamas su sąlyga, kad žemės plotas būtų paskirtas daugiametei ganyklai, tokia žemė nuo pirmos jos pertvarkymo dienos yra laikoma daugiamete ganykla, nukrypstant nuo 2 straipsnio 2 punkte pateiktos apibrėžties. Tokie plotai penkerius iš eilės metus nuo pertvarkymo naudojami žolei ar kitokiems žoliniams pašarams auginti.

2.   Jei paaiškėja, jog neįmanoma užtikrinti, kad šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas įpareigojimas bus įvykdytas, valstybė narė ne tik imasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, bet taip pat nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu nustato įpareigojimą ūkininkams, teikiantiems paraiškas gauti paramą pagal bet kurią Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede išvardytą tiesioginių išmokų schemą, vėl pertvarkyti žemę taip, kad joje būtų daugiametė ganykla, jei ūkininkai turi žemės, kuri iš daugiametės ganyklos žemės buvo pertvarkyta į kitos paskirties žemę.

Šis įpareigojimas, susijęs su žeme, pertvarkyta į kitos paskirties žemę, taikomas nuo 24 mėnesių laikotarpio, skaičiuojamo nuo paskutinės datos, kurią pagal šio reglamento 11 straipsnio 2 dalį turėjo būti vėliausiai pateiktos bendrosios paraiškos konkrečioje valstybėje narėje, pradžios.

Tokiu atveju ūkininkai gali tam tikrą to ploto procentinę dalį vėl pertvarkyti į žemę, kurioje būtų daugiametė ganykla, arba kitą tokio paties dydžio plotą paskirti daugiametei ganyklai. Ta procentinė dalis apskaičiuojama remiantis ūkininko turėtos daugiametės ganyklos ploto dydžiu ir pusiausvyrai atstatyti reikalingu ploto dydžiu.

Tačiau, jei žemė buvo pertvarkyta į kitos paskirties žemę prieš ją perduodant, šis įpareigojimas taikomas tik kai perdavimas įvyko įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 796/2004.

Nukrypstant nuo 2 straipsnio 2 punkto, vėl į daugiametę ganyklą pertvarkyti ar daugiametei ganyklai iš naujo paskirti žemės plotai laikomi „daugiamete ganykla“ nuo ploto pakartotinio pertvarkymo į daugiametę ganyklą ar ploto paskyrimo daugiametei ganyklai pirmos dienos. Tokie plotai nuo jų pertvarkymo dienos penkerius metus iš eilės yra naudojami žolei ar kitokiems žoliniams pašarams auginti.

3.   Tačiau šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ūkininkams nustatytas įpareigojimas netaikomas, jei žemės plotą į daugiametę ganyklą ūkininkai pertvarkė pagal atitinkamas programas, numatytas Tarybos reglamentuose (EEB) Nr. 2078/92 (14), (EB) Nr. 1257/1999 (15) ir (EB) Nr. 1698/2005 (16).

II DALIS

INTEGRUOTA ADMINISTRAVIMO IR KONTROLĖS SISTEMA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SISTEMOS REIKALAVIMAI IR KOMPLEKSINIS PARAMOS SUSIEJIMAS

I SKYRIUS

Identifikavimo ir registravimo sistema

5 straipsnis

Ūkininkų identifikavimas

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 19 straipsnio 3 dalies, pagal to reglamento 15 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą bendrą kiekvieno ūkininko tapatybės registravimo sistemą visoms to paties ūkininko pateiktų paramos paraiškoms suteikiamas individualus identifikavimo numeris.

6 straipsnis

Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimas

1.   Reglamento (EB) Nr. 73/2009 17 straipsnyje nurodyta žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema veikia referencinio sklypo, pvz., kadastrinio sklypo arba gamybos vieneto, lygmeniu; taip užtikrinamas individualus kiekvieno referencinio sklypo identifikavimas.

Taikant bendrosios išmokos schemą arba vienkartinės išmokos už plotus schemą, nustatomas didžiausias kiekvieno paramos reikalavimus atitinkančio referencinio sklypo plotas. GIS veikia nacionalinių koordinačių atskaitos sistemų pagrindu. Jei valstybėje narėje naudojama kitokia koordinuota sistema, ji turi būti suderinama su kitose valstybėse narėse naudojamomis sistemomis.

Be to, valstybės narės užtikrina patikimą žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimą ir visų pirma reikalauja, kad bendrojoje paraiškoje būtų nurodyti išsamūs duomenys arba kartu su ja pateikti kompetentingos institucijos nurodyti dokumentai, pagal kuriuos galima nustatyti žemės ūkio paskirties sklypų vietą ir tuos sklypus išmatuoti.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu pateikiamos paraiškos gauti paramą už ne mažiau kaip 75 % referencinių sklypų, ne mažiau kaip 90 % atitinkamo ploto atitiktų bendrosios išmokos schemos ir vienkartinės išmokos už plotus schemos reikalavimus. Vertinimas atliekamas kasmet taikant tinkamus statistinius metodus.

7 straipsnis

Teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema

1.   Reglamento (EB) Nr. 73/2009 18 straipsnyje numatyta teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema yra valstybių narių lygmeniu naudojamas elektroninis registras, kurį naudojant užtikrinamas (visų pirma šio reglamento 28 straipsnyje numatytų kryžminių patikrinimų atžvilgiu) veiksmingas teisių į išmokas atsekamumas, visų pirma šių aspektų:

a)

turėtojo;

b)

vertės;

c)	įsisteigimo datos;

d)	paskutinio pasinaudojimo teisėmis į išmokas datos;

e)	kilmės, visų pirma pagal priskyrimą (originalus ar nacionalinis rezervas), pirkimo, nuomos, paveldėjimo;

f)	teisių į išmokas rūšių, visų pirma Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnyje numatytų specialiųjų teisių į išmokas ir teisių į išmokas, paskirtų pagal to paties reglamento 68 straipsnio 1 dalies c punktą;

g)	kai taikoma, regioninių apribojimų.

2.   Valstybės narės, kuriose yra daugiau nei viena mokėjimo agentūra, gali nuspręsti, kad elektroniniu registru bus naudojamasi mokėjimo agentūros lygmeniu. Tokiu atveju valstybė narė užtikrina, kad skirtingi registrai būtų suderinami vienas su kitu.

II SKYRIUS

Kompleksinis paramos susiejimas

8 straipsnis

Kompleksiniam paramos susiejimui taikoma kontrolės sistema

1.   Valstybės narės įdiegia sistemą, užtikrinančią veiksmingą kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų laikymąsi. Taikant šią sistemą pagal šio reglamento III antraštinės dalies III skyrių visų pirma nustatoma:

a)

kai kompetentinga kontrolės įstaiga nėra mokėjimo agentūra – kaip mokėjimo agentūra specializuotoms kontrolės įstaigoms (kai taikoma, per Reglamento (EB) Nr. 73/2009 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą koordinuojančią instituciją) perduoda reikalingą informaciją apie ūkininkus, kurie kreipiasi į mokėjimo agentūrą dėl tiesioginių išmokų;

b)	kontrolinės imties atrankos metodai;

c)	nuorodos dėl atliktinų patikrinimų pobūdžio ir apimties;

d)	tikrinimo ataskaitos, kuriose visų pirma nurodomi nustatyti reikalavimų pažeidimai ir įvertinamas jų sunkumas, mastas, pastovumas ir pasikartojimas;

e)	kaip iš specializuotų kontrolės įstaigų perduoti tikrinimo ataskaitas mokėjimo agentūrai arba Reglamento (EB) Nr. 73/2009 20 straipsnio 3 dalyje nurodytai koordinuojančiai institucijai, arba abiem, kai kompetentinga kontrolės institucija nėra mokėjimo agentūra;

f)	mokėjimo agentūros naudojama išmokų mažinimo ir neskyrimo sistemos taikymo tvarka.

2.   Valstybės narės gali numatyti tvarką, pagal kurią ūkininkas mokėjimo agentūrai nurodo būtinus dalykus, kad būtų galima nustatyti jam taikytinus reikalavimus ir standartus.

9 straipsnis

Paramos mokėjimas atsižvelgiant į kompleksinio paramos susiejimo patikrinimus

Jei šios reglamento dalies III antraštinės dalies III skyriuje nurodytų kompleksinio paramos susiejimo patikrinimų neįmanoma užbaigti iki mokėjimo laikotarpio, bet kokios neteisėtai išmokėtos sumos susigrąžinamos pagal šio reglamento 80 straipsnį.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PARAMOS PARAIŠKOS

I SKYRIUS

Bendroji paraiška

10 straipsnis

Bendrajai paraiškai taikytinos bendrosios nuostatos

1.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad bendroji paraiška apimtų visas pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III ir IV antraštines dalis pateikiamas paramos paraiškas. Tokiu atveju konkretiems reikalavimams, nustatytiems pagal tas schemas teikiamoms paramos paraiškoms, mutatis mutandis taikomi šios antraštinės dalies II–V skyriai.

2.   Jei už to paties ūkininko, dalyvaujančio paramos schemose, pagal kurias pateikiama bendroji paraiška, paraiškų tvarkymą atsakinga daugiau nei viena mokėjimo agentūra, atitinkama valstybė narė imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad informacija, kurią būtina nurodyti bendrojoje paraiškoje, būtų prieinama visoms susijusioms mokėjimo agentūroms.

11 straipsnis

Bendrosios paraiškos pateikimo data

1.   Ūkininkas, kuris prašo paramos pagal bet kurią paramos už plotus schemą, per metus gali pateikti tik vieną bendrąją paraišką.

Ūkininkas, kuris paramos prašo ne pagal paramos už plotus schemą, o pagal kitą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede nurodytą paramos schemą arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85p, 103q ir 103r straipsnius, teikia bendrosios paraiškos formą (jei jis turi žemės ūkio paskirties plotų), kurioje išvardija šiuos plotus pagal šio reglamento 13 straipsnį.

Ūkininkas, kuriam taikomi tik Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsniuose numatyti kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai, bendrąją paraišką teikia kiekvienais kalendoriniais metais, kuriais tie įpareigojimai taikomi.

Tačiau valstybės narės gali atleisti ūkininkus nuo antroje ir trečioje pastraipose nurodytų įsipareigojimų, jei kompetentingos institucijos informaciją gauna per kitas administravimo ir kontrolės sistemas, kurias taikant užtikrinamas suderinamumas su integruotąja sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 26 straipsnį.

2.   Bendroji paraiška pateikiama iki valstybės narės nustatytinos datos, bet ne vėlesnės kaip gegužės 15 d. Tačiau Estija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija gali nustatyti vėlesnę datą, bet ne vėlesnę kaip birželio 15 d.

Nustatydamos šią datą valstybės narės atsižvelgia į tai, kiek laiko reikia visiems susijusiems duomenims surinkti, kad būtų užtikrinta tinkama administracinė ir finansinė paramos vadyba ir sudarytas patikrinimų tvarkaraštis.

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka tam tikrose zonose, kuriose dėl išskirtinių klimato sąlygų neįmanoma laikytis įprastų datų, šios straipsnio dalies pirmoje pastraipoje nurodytas datas gali būti leidžiama nukelti vėlesniam laikui.

12 straipsnis

Bendrosios paraiškos turinys

1.   Bendrojoje paraiškoje nurodoma visa informacija, reikalinga paramos skyrimo reikalavimų atitikčiai nustatyti, visų pirma:

a)	ūkininko tapatybė;

b)	atitinkama paramos schema arba schemos;

c)	pagal 7 straipsnyje nurodytą teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistemą nustatytos teisės į išmokas, skiriamas pagal bendrosios išmokos schemą;

d)	išsami informacija, suteikianti galimybę nustatyti visus valdoje turimus žemės ūkio paskirties sklypus, jų plotą hektarais šimtųjų tikslumu, jų vietą ir, kai taikoma, jų paskirtį ir ar žemės ūkio paskirties sklypas yra drėkinamas;

e)	ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su dalyvavimo konkrečiose paramos schemose reikalavimais.

2.   Siekiant nustatyti šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas teises į išmokas, pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 19 straipsnio 2 dalį ūkininkams pateiktose iš anksto nustatytose formose remiantis teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema, numatyta 7 straipsnyje, pateikiamos teisių į išmokas nuorodos.

3.   Kai įgyvendinama bendrosios išmokos schema arba vienkartinės išmokos už plotus schema, siekiant identifikuoti šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus visus vienos valdos žemės ūkio paskirties sklypus, pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 19 straipsnio 2 dalį ūkininkams pateiktose iš anksto nustatytose formose nurodomas didžiausias kiekvieno referencinio sklypo žemės plotas, atitinkantis paramos skyrimo reikalavimus. Be to, pagal tą nuostatą ūkininkui pateiktoje geografinėje medžiagoje nurodomos referencinių sklypų ribos ir sklypų individualus identifikavimo numeris, o ūkininkas nurodo kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo vietą.

4.   Jei pasikeitė kokie nors duomenys, visų pirma susiję su teisių į išmokas perdavimu pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnį, arba jei informacija iš anksto nustatytose formose yra neteisinga, pateikdamas paraišką ūkininkas ištaiso 2 ir 3 dalyse nurodytą iš anksto nustatytą formą.

Jei pataisymai yra susiję su referencinio sklypo plotu, ūkininkas deklaruoja naujausius kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo duomenis ir prireikus nurodo naujas referencinio sklypo ribas.

5.   Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais valstybės narės gali nukrypti nuo 12 ir 13 straipsnių nuostatų, susijusių su teisėmis į išmokas, jei paskutinę bendrosios paraiškos pateikimo dieną teisės į išmokas dar nėra galutinai nustatytos.

Pirmoje pastraipoje nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos pirmaisiais metais, kai į bendrosios išmokos schemą įtraukiami nauji sektoriai ir su šiuo įtraukimu susijusių ūkininkų teisės į išmokas dar nėra iki galo nustatytos.

13 straipsnis

Konkretūs reikalavimai, susiję su bendrąja paraiška ir deklaracijomis dėl ploto paskirties

1.   Jei ūkininkas ketina auginti kanapes pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnį, bendrojoje paraiškoje turi būti nurodyta:

a)	visa informacija, reikalinga kanapėmis užsėtiems sklypams identifikuoti, nurodant naudotų sėklų veisles;

b)	duomenys apie panaudotą sėklų kiekį (kg/ha);

c)	oficialios sėklų pakuotės etiketės pagal Tarybos direktyvą 2002/57/EB (17), visų pirma jos 12 straipsnį arba kurį nors kitą dokumentą, kurį valstybė narė pripažįsta lygiaverčiu.

Tačiau, nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto, jei sėjama praėjus bendrosios paraiškos pateikimo terminui, etiketės pateikiamos ne vėliau kaip birželio 30 d. Jei etiketes reikia pateikti ir kitoms nacionalinėms institucijoms, valstybės narės gali nustatyti, kad pagal šį punktą pateiktos etiketės vėliau būtų gražinamos ūkininkui. Ant grąžintų etikečių pažymima, kad jos buvo naudojamos teikiant paraišką.

2.   Teikiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje numatytos paramos už riešutmedžių plotą paraiškas bendrojoje paraiškoje nurodomas riešutmedžių skaičius pagal atskiras rūšis.

3.   Teikiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje numatytai paramos už krakmolines bulves paraiškas su bendrąja paraiška pateikiama auginimo sutarties kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą kopiją pristatyti iki vėlesnės datos, bet ne vėliau kaip iki birželio 30 d.

4.   Teikiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 5 skirsnyje numatytą paramos už sėklą paraišką, bendrąją paraišką sudaro:

a)	auginimo sutarties arba auginimo deklaracijos kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą kopiją pristatyti iki vėlesnės datos, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.;

b)	nuoroda į kiekviename sklype pasėtos sėklos rūšis;

c)	nuoroda į užaugintos sertifikuotos sėklos kiekį, nurodant jį po 50 kg iki vieno skaičiaus po kablelio; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą informaciją pateikti iki vėlesnės datos, bet ne vėliau kaip iki metų, einančių po derliaus nuėmimo, birželio 15 d.;

d)	oficialų nurodyto sėklos kiekio sertifikavimą patvirtinančių dokumentų kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą informaciją pateikti iki vėlesnės datos, bet ne vėliau kaip iki metų, einančių po derliaus nuėmimo, birželio 15 d.

5.   Teikiant paraiškas gauti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnyje numatytą specialiąją išmoką už medvilnę bendrojoje paraiškoje nurodoma:

a)	naudotos medvilnės sėklos veislės pavadinimas;

b)	kai taikoma, patvirtintos tarpšakinės organizacijos, kuriai priklauso ūkininkas, pavadinimas ir adresas.

6.   Teikiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 8 skirsnyje numatytų pereinamojo laikotarpio paraiškas gauti išmokas už vaisius ir daržoves arba to paties skyriaus 9 skirsnyje numatytas pereinamojo laikotarpio išmokas už minkštuosius vaisius, su bendrąja paraiška pateikiama Reglamento (EB) Nr. 1121/2009 33 straipsnyje numatytos perdirbimo sutarties ar tiekimo įsipareigojimo kopija.

Valstybės narės gali numatyti, kad pirmoje pastraipoje nustatytą informaciją būtų galima atskirai pateikti iki vėlesnės datos, bet ne vėliau kaip iki paraiškos teikimo metų gruodžio 1 d.

7.   Teikiant paraiškas dėl bet kurios su plotu susijusios priemonės, su bendrąja paraiška pateikiami dokumentai, kurių reikalauja konkreti valstybė narė.

8.   Plotų paskirtis, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnyje, ir to reglamento VI priede nurodyta paskirtis arba plotai, deklaruojami siekiant gauti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje nustatytą specialiąją paramą, kai tų plotų nereikia deklaruoti pagal šį straipsnį, deklaruojami bendrosios paraiškos formos atskiroje skiltyje.

Plotų paskirtis, kuriai netaikomos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III, IV ir V antraštinėse dalyse numatytos paramos schemos ir kurie nėra nurodyti reglamento VI priede pateikiamame sąraše, deklaruojami vienoje arba keliose skiltyse „Kita paskirtis“.

Valstybės narės gali nustatyti, kad pirma ir antra pastraipos netaikomos, jei tose pastraipose minimą informaciją kompetentingos institucijos gauna iš kitų administravimo ir kontrolės sistemų, garantuojančių suderinamumą su integruotąja sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 26 straipsnį.

9.   Kiekviena valstybė narė nustato mažiausią žemės ūkio paskirties plotų, dėl kurių galima pateikti paraiškas, dydį. Tačiau mažiausias dydis negali viršyti 0,3 ha.

14 straipsnis

Bendrosios paraiškos pakeitimai

1.   Pasibaigus bendrosios paraiškos teikimo laikui, individualūs žemės ūkio paskirties sklypai arba teisės į individualias išmokas gali būti papildomai įrašomi į bendrąją paraišką, jei laikomasi paramos schemų reikalavimų.

Paskirties ar paramos schemų pakeitimai, susiję su žemės ūkio paskirties sklypais ar bendrojoje paraiškoje jau deklaruotomis teisėmis į išmokas, gali būti daromi tomis pačiomis sąlygomis.

Jei pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti pakeitimai susiję su pateiktinais patvirtinamaisiais dokumentais arba sutartimis, susijusius pakeitimus leidžiama daryti ir tuose dokumentuose arba sutartyse.

2.   Nedarant jokio poveikio pagal 11 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos nustatytoms bendrosios paraiškos teikimo datoms, ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų gegužės 31 d. kompetentingai institucijai raštu pranešama apie pakeitimus, padarytus pagal šio straipsnio 1 dalį; Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos kompetentingoms institucijoms pranešama ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų birželio 15 d.

3.   Jei kompetentinga institucija jau yra informavusi ūkininką apie bendrojoje paraiškoje nustatytus neatitikimus arba pranešusi apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir jei atliekant patikrinimą vietoje buvo nustatyti pažeidimai, draudžiama atlikti su žemės ūkio paskirties sklypais, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, susijusius pakeitimus pagal straipsnio 1 dalį.

II SKYRIUS

Teisių į išmokas paraiškos

15 straipsnis

Teisių į išmokas skyrimas arba jų vertės padidinimas

1.   Prašymai suteikti teises į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą arba prireikus padidinti jų vertę pateikiami iki valstybių narių nustatytos datos, bet ne vėlesnės kaip pirmųjų bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo, susietosios paramos integravimo į bendrosios išmokos schemą, Reglamento (EB) Nr. 73/2009 46–48 straipsnių taikymo ar to paties reglamento 41, 57 straipsnių arba 68 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo metų gegužės 15 d. Estija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija gali nustatyti vėlesnę datą, bet ne vėlesnę kaip birželio 15 d.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad paraiškos dėl teisių į išmokas būtų pateikiami kartu su išmokų pagal bendrosios išmokos schemą paraiškomis.

III SKYRIUS

Paramos už gyvulius paraiškos

16 straipsnis

Paramos už gyvulius paraiškoms taikomi reikalavimai

1.   Paramos už gyvulius paraiškoje nurodoma visa informacija, reikalinga paramos skyrimo reikalavimų atitikčiai nustatyti, visų pirma:

a)	ūkininko tapatybė;

b)	nuoroda į bendrąją paraišką, jei ji jau pateikta;

c)	kiekvienos rūšies gyvulių, dėl kurių pateikta paramos paraiška, skaičius, o pateikiant paramos už galvijus paraišką – gyvulių identifikacijos kodai;

d)	kai taikoma, ūkininko įsipareigojimas išlaikymo laikotarpiu laikyti savo valdoje c punkte nurodytus gyvulius ir informacija apie vietovę arba vietoves, kuriose bus laikomi gyvuliai, taip pat konkretus laikotarpis arba laikotarpiai;

e)	kai taikoma, atskira riba arba atskira viršutinė riba, taikoma konkretiems gyvuliams;

f)

kai taikoma, kovo 31 d. (arba, jei konkreti valstybė narei nusprendžia pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1121/2009 85 straipsnyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata – susijusių kalendorinių metų balandžio 1 d.) ūkininko turimas individualus referencinis pieno kiekis; jeigu paraiškos pateikimo dieną šis kiekis nežinomas, apie tai reikia kuo greičiau iš karto pranešti kompetentingai institucijai;

g)	ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su konkrečios paramos skyrimo reikalavimais.

Jei išlaikymo laikotarpiu gyvulys pervežamas į kitą vietovę, ūkininkas apie tai iš anksto raštu praneša kompetentingai institucijai, nebent atitinkama valstybė narė nuspręstų nereikalauti šios informacijos, jei kompiuterinės gyvulių duomenų bazės patikimumo ir įgyvendinimo lygis yra pakankamas tinkamam paramos schemų valdymui užtikrinti ir toje duomenų bazėje esančios informacijos pakanka gyvulių buvimo vietai nustatyti.

2.   Valstybės narės kiekvienam gyvulių laikytojui užtikrina teisę į tai, kad kompetentinga institucija be jokių apribojimų, pagrįstais intervalais ir pernelyg neuždelsdama pateiktų informaciją, susijusią su duomenimis apie jį ir jo gyvulius ir laikomą kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje. Pateikdamas paramos paraišką ūkininkas patvirtina, kad tie duomenys yra teisingi ir išsamūs, arba pataiso neteisingus ar įrašo trūkstamus duomenis.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad kai kurios straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nereikia įtraukti į paramos paraišką, jei ji jau perduota kompetentingai institucijai.

Valstybės narės gali nustatyti tvarką, pagal kurią teikiant paramos paraiškas būtų galima pasinaudoti reikalingais kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje laikomais duomenimis, jei kompiuterinė galvijų duomenų bazė yra tinkama, kad būtų užtikrintas tinkamam paramos schemų valdymui reikalingas patikimumo ir įgyvendinimo lygis. Tokią tvarką gali sudaryti sistema, pagal kurią ūkininkas gali kreiptis paramos už visus gyvulius, kurie, remiantis kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje esančiais duomenimis, valstybės narės nustatomą dieną atitinka paramos skyrimo reikalavimus. Tokiu atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad:

a)	remiantis konkrečiai paramos schemai taikomomis nuostatomis, atitinkamo išlaikymo laikotarpio pradžia ir pabaiga bus aiškiai apibrėžiamos ir žinomos ūkininkui;

b)	ūkininkui būtų žinoma, kad galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje nustačius neteisingai identifikuotus arba registruotus gyvulius, kurie gali atitikti paramos skyrimo reikalavimus, bus laikoma, kad tokie gyvuliai neatitinka šio reglamento 65 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

4.   Valstybės narės gali nustatyti, kad dalis straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gali arba turi būti perduodama per jos paskirtą įstaigą arba įstaigas. Tačiau ūkininkas lieka atsakingas už perduodamus duomenis.

IV SKYRIUS

Parama cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, atskira išmoka už cukrų ir atskira išmoka už vaisius ir daržoves

17 straipsnis

Paramos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams paraiškoms, taip pat paraiškoms dėl atskiros išmokos už cukrų ir atskiros išmokos už vaisius ir taikomi reikalavimai

1.   Ūkininkai, prašantys Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies I skyriaus 7 skirsnyje numatytos paramos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, to reglamento 126 straipsnyje numatytos atskiros išmokos už cukrų ar to paties reglamento 127 straipsnyje numatytos atskiros išmokos už vaisius ir daržoves, pateikia paramos paraišką, kurioje nurodoma visa informacija, reikalinga jų atitikčiai paramos skyrimo reikalavimams nustatyti, visų pirma:

a)	ūkininko tapatybė;

b)	ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su atitinkamos paramos reikalavimais.

Kartu su paramos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams paraiška pateikiama Reglamento (EB) Nr. 73/2009 94 straipsnyje nurodytos tiekimo sutarties kopija.

2.   1 dalyje nurodytos paramos paraiškos pateikiamos iki valstybių narių nustatytinos datos, bet ne vėlesnės kaip gegužės 15 d., o Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje – ne vėlesnės kaip birželio 15 d.

Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą tiekimo sutarties kopiją būtų galima atskirai pateikti iki vėlesnės datos, bet ne vėliau kaip iki paraiškos pateikimo metų gruodžio 1 d.

V SKYRIUS

Specialiosios paramos, išskyrus išmokas už plotą arba gyvulius, paraiškos

18 straipsnis

Specialiosios paramos, išskyrus išmokas už plotą arba gyvulius, paraiškoms taikomi reikalavimai

1.   Ūkininkai, prašantys specialiosios paramos, nenurodytos šios antraštinės dalies I, II ar III skyriuose, pateikia paramos paraišką, kurioje nurodoma visa informacija, reikalinga atitikčiai paramos skyrimo reikalavimams nustatyti, visų pirma:

a)	ūkininko tapatybė;

b)	ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su atitinkamos paramos reikalavimais;

c)	kai taikoma, visi patvirtinamieji dokumentai, pagal kuriuos galima nustatyti atitiktį priemonės skyrimo reikalavimams.

Paramos paraiška pateikiama iki valstybių narių nustatytinos datos. Nustatoma tokia data, kad iki Reglamento (EB) Nr. 73/2009 29 straipsnio 3 dalyje nustatyto mokėjimo pakaktų laiko patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį.

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalies c punktą, kai ūkininkas teikia paraišką gauti specialiąją paramą investicinei veiklai, kartu su ja jis turi pateikti ir visų patvirtinamųjų dokumentų, pavyzdžiui, sąskaitų faktūrų ir ūkininko mokėjimą įrodančių dokumentų, kopijas. Kai šių kopijų ar dokumentų ūkininkas pateikti negali, savo mokėjimus jis gali pagrįsti tokios pat įrodomosios vertės dokumentais.

3.   Taikant šio straipsnio 1 dalies c punktą, kai ūkininkas teikia Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktyje nustatytos specialiosios paramos paraišką ir kai individuali išmoka yra pagrįsta faktiškai patirtomis išlaidomis arba faktiškai negautomis pajamomis, su paraiška pateikiamos ir visų patvirtinamųjų dokumentų, kuriais patvirtinamos to reglamento 68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje minimos faktiškai patirtos papildomos išlaidos ar faktiškai negautos pajamos, kopijos.

4.   Taikant šio straipsnio 1 dalies c punktą, kai ūkininkas teikia Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytos specialiosios paramos paraišką, kartu su paraiška dar pateikiama Reglamento (EB) Nr. 1120/2009 13 straipsnyje nurodytos draudimo sutarties kopija ir priemokos išmokėjimo įrodymas.

5.   Valstybės narės gali nustatyti, kad 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos kopijos ar dokumentai gali būti atskirai pateikti vėliau. Nustatoma tokia data, kad iki Reglamento (EB) Nr. 73/2009 29 straipsnio 3 dalyje nustatyto mokėjimo pakaktų laiko patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį.

19 straipsnis

Savitarpio paramos fondų teikiamos paraiškos

1.   Specialiosios paramos prašantys savitarpio paramos fondai teikia paramos paraišką, kurioje nurodoma visa informacija, reikalinga atitikčiai paramos skyrimo reikalavimams nustatyti, visų pirma:

a)	savitarpio paramos fondo tapatybė;

b)	dokumentai apie įvykį, nulėmusį kompensacinių išmokų mokėjimą ūkininkams, kurie yra fondo nariai;

c)	kompensacinių išmokų mokėjimo susijusiems ūkininkams datos;

d)	susijusių ūkininkų, kurie yra fondo skiriamų kompensacinių išmokų gavėjai, tapatybė;

e)	bendra išmokėtų kompensacijų suma;

f)	savitarpio paramos fondo pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su šios paramos skyrimo reikalavimais.

2.   Valstybės narės nustato vėliausią datą, iki kurios pateikiamos specialiosios paramos iš savitarpio paramos fondų paraiškos. Nustatoma tokia data, kad iki Reglamento (EB) Nr. 73/2009 29 straipsnio 3 dalyje nustatyto mokėjimo pakaktų laiko patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį.

VI SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

20 straipsnis

Procedūrų supaprastinimas

1.   Nepažeisdamos konkrečių šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatų, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad šiame reglamente numatytus pranešimus ūkininkai institucijoms ir institucijos ūkininkams siųstų elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju imamasi atitinkamų priemonių užtikrinti, visų pirma kad:

a)	būtų aiškiai nustatyta ūkininko tapatybė;

b)	ūkininkas atitiktų visus konkrečiai paramos schemai taikomus atitikties reikalavimus;

c)	perduodami duomenys būtų patikimi konkrečios paramos schemos valdymo atžvilgiu; jei naudojamasi kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje turimais duomenimis, užtikrinamas tinkamas paramos schemų valdymui reikalingas patikimumo ir įgyvendinimo lygis;

d)	jei kartu su paraiška pateikiami dokumentai negali būti perduodami elektroniniu būdu, tokie dokumentai kompetentingoms institucijoms pristatomi iki to paties termino, kaip ir teikiant duomenis ne elektroninio ryšio priemonėmis;

e)	nebūtų diskriminacijos tarp ūkininkų, paraiškai pateikti naudojančių neelektronines ryšio priemones, ir ūkininkų, tam tikslui pasirinkusių elektronines ryšio priemones.

2.   Valstybės narės, laikydamosi 1 pastraipoje nustatytų sąlygų, gali numatyti supaprastintą paramos paraiškų teikimo tvarką, jei kompetentingos institucijos jau turi reikiamus duomenis, visų pirma kai nuo paskutinio paramos paraiškos pagal atitinkamą paramos schemą pateikimo padėtis nepasikeitė.

3.   Informacijos, kurią būtina nurodyti kartu su paramos paraiška pateikiamuose patvirtinamuosiuose dokumentuose, kompetentinga institucija gali, kai tai įmanoma, tiesiogiai paprašyti iš informacijos šaltinio.

21 straipsnis

Akivaizdžių klaidų taisymas

Nepažeidžiant 11–20 straipsnių nuostatų, jau pateiktą paramos paraišką galima bet kada pataisyti, jei kompetentinga institucija joje randa akivaizdžių klaidų.

22 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo paraiškų pateikimo termino

Nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 5 (18) straipsnio 1 dalies, kai paskutinė šioje antraštinėje dalyje nurodytų paramos paraiškų arba patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ar deklaracijų pateikimo diena arba bendrosios paraiškos pakeitimų pateikimo paskutinė diena yra valstybinė šventė, šeštadienis ar sekmadienis, pirmoji darbo diena po jų laikoma paskutiniąja pateikimo diena.

Be to, pirma pastraipa taikoma paraiškoms, kurias ūkininkai, remdamiesi Reglamento (EB) Nr. 73/2009 56 straipsniu, teikia pagal bendrosios išmokos schemą, ir ūkininkų paraiškoms gauti reglamento 15 straipsnyje nurodytas teises į išmokas.

23 straipsnis

Pavėluotas pateikimas

1.   Išskyrus 75 straipsnyje nurodytus force majeure atvejus ir išskirtines aplinkybes, jei ūkininkas vėluoja šiame reglamente nurodytas paramos paraiškas pateikti iki nustatyto termino, suma, į kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę, jei paramos paraiška būtų pateikta laikantis nustatytų terminų, mažinama 1 % už kiekvieną vėlavimo darbo dieną.

Neapribojant jokių priemonių, kurių valstybės narės turi imtis, kad patvirtinamieji dokumentai būtų pateikiami nustatytu laiku ir taip būtų galima suplanuoti bei atlikti veiksmingą kontrolę, pirma pastraipa taikytina ir tiems dokumentams, sutartims ar deklaracijoms, kuriuos kompetentingos institucijos teikia pagal 12 ir 13 straipsnius, jei šių dokumentų, sutarčių ar deklaracijų pateikimas yra svarbi atitinkamos paramos skyrimo reikalavimų atitikties sąlyga. Tokiu atveju mažinama už atitinkamą paramą mokėtina suma.

Jei pateikti vėluojama daugiau nei 25 kalendorines dienas, paraiška nepriimama.

2.   Išskyrus 75 straipsnyje nurodytus force majeure atvejus ir išskirtines aplinkybes, jei pakeitimai bendrojoje paraiškoje pateikiami po vėliausios datos, numatytos 14 straipsnio 2 dalyje, sumos už faktinį atitinkamų žemės ūkio paskirties sklypų naudojimą mažinamos 1 % už kiekvieną vėlavimo darbo dieną.

Bendrosios paraiškos pakeitimus leidžiama atlikti ne vėliau kaip paskutinę vėlavimo pateikti bendrąją paraišką dieną, kaip nurodyta straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje. Tačiau jei ta data yra ankstesnė už vėliausią 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą dieną arba su ja sutampa, po 14 straipsnio 2 dalyje numatytos datos bendrosios paraiškos pakeitimai nepriimami.

24 straipsnis

Vėlavimas pateikti teisių į išmokas paraišką

Jei teisių į išmokas paraiška arba atitinkamais atvejais paraiška dėl didesnio teisių į išmokas kiekio skyrimo pateikiama pasibaigus pagal šio reglamento 15 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 73/2009 56 straipsnio 1 dalį nustatytam terminui, sumos, ūkininkui tais metais mokėtinos pagal paskirtas teises į išmokas, mažinamos 3 % už kiekvieną darbo dieną, išskyrus 75 straipsnyje nurodytus force majeure atvejus ir išskirtines aplinkybes.

Jei vėluojama daugiau kaip 25 kalendorines dienas, paraiška laikoma nepriimtina ir teisės į išmokas ūkininkui neskiriamos.

25 straipsnis

Paramos paraiškų atsiėmimas

1.   Visą paraišką arba paraiškos dalį galima atsiimti pateikus raštišką prašymą.

Jei valstybė narė pasinaudoja 16 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatytomis galimybėmis, ta valstybė narė gali numatyti, kad į kompiuterinę galvijų duomenų bazę perduotas pranešimas apie gyvulio išvežimą iš valdos būtų laikomas raštišku pranešimu.

2.   Jei kompetentinga institucija jau yra informavusi ūkininką apie paramos paraiškoje rastus neatitikimus arba jei kompetentinga institucija yra pranešusi ūkininkui apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje, per patikrinimą vietoje nustačius pažeidimų, su tai pažeidimais susijusią paraiškos dalį atsiimti draudžiama.

3.   Pagal šio straipsnio 1 dalį paraišką atsiimantis pareiškėjas atsiduria padėtyje, kurioje jis buvo iki paramos paraiškos ar tam tikros jos dalies pateikimo.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PATIKRINIMAI

I SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

26 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Šiame reglamente numatyta administracinė kontrolė ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinta veiksminga atitikties paramos skyrimo reikalavimams ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimams bei standartams patikra.

2.   Jei ūkininkas arba jo atstovas sutrukdo atlikti patikrinimo vietoje, jo paramos paraiškos atmetamos.

27 straipsnis

Pranešimai apie patikrinimus vietoje

1.   Apie numatomą atlikti patikrinimą vietoje gali būti pranešta iš anksto, jei dėl to nekyla grėsmė pakenkti kontrolės tikslams. Pranešimas pateikiamas griežtai laikantis reikalavimo dėl trumpiausio laikotarpio, prieš kurį gali būti pranešama ir kuris negali būti ilgesnis nei 14 dienų. Tačiau atliekant patikrinimus vietoje, susijusius su paramos už gyvulius paraiškomis, minėti pranešimai, išskyrus tinkamai pateisinamus atvejus, negali būti daromi anksčiau kaip prieš 48 valandas. Be to, jeigu teisės aktuose, taikytinuose su kompleksiniu paramos susiejimu susijusiems aktams ir standartams, nustatyta, kad patikrinimai vietoje turi būti atliekami apie juos iš anksto nepranešus, tos taisyklės taikomos ir kompleksinio paramos susiejimo patikrinimams vietoje.

2.   Tam tikrais atvejais šiame reglamente numatyti patikrinimai vietoje ir bet kurie kiti Bendrijos taisyklėse numatyti tikrinimai atliekami tuo pačiu metu.

II SKYRIUS

Tinkamumo kriterijų tikrinimas

I skirsnis

Administracinė kontrolė

28 straipsnis

Kryžminiai patikrinimai

1.   Reglamento (EB) Nr. 73/2009 20 straipsnyje nurodyta administracinė kontrolė suteikia galimybę nustatyti neatitikimus (visų pirma aptikti juos automatiškai, naudojant kompiuterines priemones), įskaitant šiuos kryžminius patikrinimus:

a)

deklaruotų teisių į išmokas ir atitinkamai deklaruotų sklypų, kad būtų išvengta neteisėto daugkartinio tos pačios paramos skyrimo tais pačiais kalendoriniais ar prekybos metais ir užtikrinta, kad nepagrįstai nesikauptų parama, skiriama pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I ir IV prieduose išvardytas paramos už plotą schemas;

b)	teisių į išmokas, siekiant patvirtinti atitiktį paramos skyrimo reikalavimams;

c)	bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, tikrinant, ar patys plotai atitinka paramos skyrimo reikalavimus;

d)	tarp teisių į išmokas ir nustatyto ploto, siekiant patikrinti, ar teisių į išmokas skaičių atitinka toks pat paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų, apibūdintų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalyje, skaičius;

e)	kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje – paramos skyrimo reikalavimų, kad ta pati parama už tuos pačius kalendorinius metus nebūtų išmokėta keletą kartų;

f)	tarp bendrojoje paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio paskirties sklypų ir oficialiai tikrinamų sklypų, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka Reglamento (EB) Nr. 73/2009 87 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

g)	tarp bendrojoje paraiškoje nurodytų žemės ūkio paskirties sklypų ir sklypų, kuriuose valstybė narė leidžia auginti medvilnę, remiantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 89 straipsniu;

h)

tarp bendrojoje paraiškoje ūkininko pateikto pareiškimo, kad jis yra patvirtintos tarpšakinės organizacijos narys, šio reglamento 13 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytos informacijos ir atitinkamų tarpšakinių organizacijų perduotos informacijos, siekiant įsitikinti, kad egzistuoja atitiktis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 92 straipsnio 2 dalyje numatyto paramos didinimo reikalavimams;

i)	tarp Reglamento (EB) Nr. 73/2009 94 straipsnyje nurodytoje tiekimo sutartyje pateiktos informacijos ir cukraus gamintojo pateiktos informacijos apie tiekimą.

2.   Kryžminiais patikrinimais nustačius neatitikimų požymius, taikoma bet kuri kita tinkama administracinė procedūra, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

3.   Jeigu du ar daugiau ūkininkų pateikia paraišką gauti paramą pagal tą pačią paramos schemą už referencinį sklypą ir jeigu bendras deklaruojamas plotas viršija žemės ūkio paskirties plotą, kai skirtumas atitinka pagal 34 straipsnio 1 dalį nustatytą leistiną nuokrypį, valstybėms narėms turėtų būti leista atitinkamus plotus proporcingai sumažinti. Tokiu atveju tiems ūkininkams turėtų būti suteikta teisė apskųsti sprendimą dėl išmokų sumažinimo, skundą motyvuojant tuo, kad kiti ūkininkai deklaravo leistiną nuokrypį viršijantį plotą, taip padarydami jiems žalą.

29 straipsnis

Administracinė specialiosios paramos kontrolė

1.   Turėtų būti tikrinamos visos paraiškos, pateiktos dėl kiekvienos specialiosios paramos priemonės, kurios administracinė kontrolė techniškai įmanoma. Šiais patikrinimais visų pirma užtikrinama, kad:

a)	būtų užtikrinta paramos skyrimo sąlygų atitiktis;

b)	būtų išvengta dvigubo finansavimo per kitas bendrijos schemas;

c)	Reglamento (EB) Nr. 73/2009 70 straipsnio 3 dalyje ir 71 straipsnio 7 dalyje numatytais finansiniais įnašais ūkininkų finansavimas nebūtų viršytas;

d)	prireikus būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, kuriais patvirtinama atitiktis paramos skyrimo reikalavimams.

2.   Valstybės narės prireikus gali pasinaudoti iš kitų tarnybų, institucijų ar organizacijų gauta informacija, kad patikrintų, kaip laikomasi tinkamumo kriterijų. Tačiau jos turėtų būti tikros, kad ta tarnyba, įstaiga ar organizacija vadovaujasi tokiais veiklos standartais, kad galima reikiamai tikrinti atitiktį tinkamumo kriterijams.

II skirsnis

Patikrinimai vietoje

I poskirsnis

Bendrosios nuostatos

30 straipsnis

Tikrinimo norma

1.   Kasmet vietoje iš viso turi būti patikrinta ne mažiau kaip 5 % visų ūkininkų, pateikusių paraiškas gauti paramą pagal bendrosios išmokos schemą ir vienkartinių išmokų už plotus schemą, taip pat išmokas už plotą taikant specialiąją paramą. Valstybės narės užtikrina, kad patikrinimai vietoje būtų taikomi ne mažiau kaip 3 % ūkininkų, teikiančių paraiškas gauti paramą pagal visas kitas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III, IV ir V antraštinėse dalyse numatytas paramos už plotus schemas.

2.   Bendras kasmet atliekamų patikrinimų vietoje skaičius – ne mažiau kaip:

a)

mažiausia 30 arba 20 % kanapių auginimui deklaruotų plotų tikrinimo norma, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnyje. Jei valstybė narė prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 796/2004 jau yra įdiegusi išankstinio minėtų pasėlių auginimo patvirtinimo sistemą ir perdavusi Komisijai išsamias šios sistemos taisykles ir su ja susijusius reikalavimus, Komisijai kuo greičiau pranešama apie tų išsamių taisyklių ar reikalavimų pakeitimus;

b)

5 % visų ūkininkų, pateikusių paraiškas gauti paramą pagal paramos už galvijus schemas, išmokas už galviją arba sutartinius galvijus taikant specialiąją paramą ar specialiąją paramą, pagrįstą individualia pieno kvota, nustatoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 65 straipsnį, arba taikant specialiąją paramą, pagrįstą faktine pieno produkcija. Tačiau jei kompiuterinės galvijų duomenų bazės lygis nėra pakankamas, kad būtų užtikrintas tinkamas paramos schemų valdymas, tikrinamų ūkininkų skaičius didinamas iki 10 % Be to, šie patikrinimai vietoje taikomi ir ne mažiau kaip 5 % visų gyvulių, nurodytų kiekvienoje paraiškoje, pateiktoje pagal atskiras paramos schemas;

c)

5 % visų ūkininkų, pateikusių paraiškas gauti paramą pagal priemokos už avis ir (arba) ožkas schemą ir specialiosios paramos išmokas už avį ir (arba) ožką arba už sutartines avis ir (arba) ožkas. Šie patikrinimai vietoje taip pat taikomi bent 5 % visų gyvulių, dėl kurių pateiktos paramos paraiškos. Tačiau, jeigu naudojant Reglamento (EB) Nr. 21/2004 8 straipsnyje numatytą avių ir (arba) ožkų kompiuterinę duomenų bazę, negalima užtikrinti reikiamo patikimumo ir įgyvendinimo lygio, kuris būtinas tinkamam paramos schemų valdymui, tikrintinų ūkininkų dalis didinama iki 10 %;

d)	10 % visų ūkininkų, pateikusių specialiosios paramos (bet ne tos, kuri nurodyta šio straipsnio 1 dalyje ir šios dalies b ir c punktuose) paraiškas, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą priemonę;

e)	10 % kitų tarnybų, institucijų ar organizacijų, suteikiančių informacijos, leidžiančios patikrinti, kaip laikomasi tinkamumo kriterijų, kaip nurodyta 29 straipsnio 2 dalyje;

f)	100 % savitarpio paramos fondų, pateikusių Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos paramos paraiškas;

g)	20 % pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 91 straipsnį patvirtintų tarpšakinių organizacijų, kurių atžvilgiu ūkininkai bendrosiose paraiškose deklaruoja savo narystę, kai teikiamos to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnyje nurodytos specialiosios išmokos už medvilnę paraiškos;

h)

ne mažiau kaip 5 % visų atitinkamam gamintojui produkciją tiekiančių ūkininkų, pateikusių paraiškas gauti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 7 skirsnyje numatytą paramą cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, siekiant patikrinti cukraus gamintojų turimą kvotinio cukraus, pagaminto iš cukrinių runkelių ar cukranendrių, tiekiamų pagal to reglamento 94 straipsnį, kvotos kiekį.

3.   Jei per patikrinimus vietoje nustatoma didelių neatitikimų, susijusių su konkrečia paramos schema arba regionu ar regiono dalimi, kompetentinga institucija atitinkamai padidina einamaisiais metais atliekamų patikrinimų vietoje skaičių ir kitais metais vietoje tikrintinų ūkininkų procentinę dalį.

4.   Kai nustatyta, kad konkrečių patikrinimo vietoje elementų patikra gali būti grindžiama imties tikrinimu, tokia imtimi užtikrinama patikima ir reprezentatyvi kontrolė. Valstybės narės nustato imčių atrankos kriterijus. Jei tikrinant minėtą imtį nustatoma neatitikimų, imties apimtis didinama.

31 straipsnis

Kontrolinės imties atranka

1.   Šiame reglamente nurodytų patikrinimų vietoje kontrolines imtis atrenka kompetentinga institucija, remdamasi rizikos analizės rezultatais ir atsižvelgdama į pateiktų paramos paraiškų reprezentatyvumą.

Reprezentatyvumui užtikrinti valstybės narės atsitiktine tvarka atrenka ne mažiau kaip 20–25 % ūkininkų, kuriems taikomi 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti patikrinimai vietoje.

Tačiau jeigu vietoje tikrintinų ūkininkų yra daugiau nei 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas mažiausias tikrintinų vietoje ūkininkų skaičius, atsitiktine tvarka atrinktų ūkininkų dalis papildomoje imtyje neturėtų viršyti 25 %

2.   Kasmet rizikos analizės parametrų veiksmingumas įvertinamas ir atnaujinamas:

a)	nustatant kiekvieno rizikos veiksnio tinkamumą;

b)	palyginant rizikos analize pagrįstos ir atsitiktine tvarka atrinktos imties, nurodytos šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, rezultatus;

c)	atsižvelgiant į valstybės narės padėtį.

3.   Kompetentinga institucija saugo informaciją apie tai, kodėl nuspręsta atlikti tam tikro ūkininko patikrinimą vietoje. Iki patikrinimo vietoje pradžios apie tai atitinkamai pranešama patikrinimą vietoje atliekančiam inspektoriui.

4.   Prieš minėto paraiškų teikimo laikotarpio pabaigą prireikus pagal turimą informaciją gali būti atliekama dalinė kontrolinių imčių atranka. Kai pateiktos visos atitinkamos paraiškos, laikina imtis papildoma.

32 straipsnis

Tikrinimo ataskaita

1.   Po kiekvieno pagal šį skirsnį atliekamo patikrinimo rengiama tikrinimo ataskaita, kuria suteikiama galimybė peržiūrėti išsamius atliktų patikrinimų duomenis. Tikrinimo ataskaitoje visų pirma nurodoma:

a)	paramos schemos ir patikrintos paraiškos;

b)	dalyvaujantys asmenys;

c)	patikrinti žemės ūkio paskirties sklypai, išmatuoti žemės ūkio paskirties sklypai, kiekvieno išmatuoto sklypo matavimų rezultatai ir naudoti matavimo būdai;

d)

rastų gyvulių skaičius ir rūšis, jei taikoma, ausies įsagų numeriai, įrašai galvijų ir (arba) avių arba ožkų registre ir kompiuterinėse duomenų bazėse, taip pat visi patikrinti patvirtinamieji dokumentai, patikrinimų rezultatai, o prireikus – ir konkrečios pastabos apie atskirus gyvulius ir (arba) jų identifikavimo kodai;

e)	ar ūkininkui buvo pranešta apie apsilankymą, jei taip – prieš kiek laiko;

f)	vykdytinos konkrečios individualių paramos schemų kontrolės priemonės;

g)	tolesnės vykdytinos kontrolės priemonės.

2.   Ūkininkas gali pasirašyti ataskaitą ir taip patvirtinti, kad dalyvavo patikrinime; be to, jam suteikiama galimybė pateikti pastabas. Jei nustatoma neatitikimų, ūkininkas gauna tikrinimo ataskaitos kopiją.

Jeigu patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nurodyta 35 straipsnyje, valstybės narės gali nuspręsti ūkininkui ar jo atstovui nesuteikti galimybės pasirašyti tikrinimo ataskaitą, jei atlikus nuotolinį patikrinimą pažeidimų nenustatyta. Jei per tokius patikrinimus nustatoma pažeidimų, galimybė pasirašyti ataskaitą ūkininkui ar jo atstovui suteikiama prieš tai, kai kompetentinga institucija, remdamasi nustatytais faktais, padaro išvadas dėl išmokų sumažinimo ar neskyrimo.

II poskirsnis

Bendrosios paramos paraiškos patikrinimai vietoje, taikomi paramos už plotus schemoms

33 straipsnis

Patikrinimų vietoje aspektai

Patikrinimai vietoje taikomi visiems žemės ūkio paskirties sklypams, dėl kurių prašoma paramos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede išvardytas paramos schemas, išskyrus susijusias su to reglamento 87 straipsnyje nurodytos paramos už sėklą paraiškomis. Tačiau nustatant, kokiam plotui turi būti taikomas patikrinimas vietoje, imtis gali būti sumažinta bent iki 50 % žemės ūkio paskirties sklypų, dėl kurių buvo pateikta paraiška gauti paramą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III, IV ir V antraštinėse dalyse nustatytas schemas, jei ta imtimi bus garantuota patikima ir reprezentatyvi tiek tikrinamo ploto, tiek prašomos paramos kontrolė. Kai tikrinant imtį nustatoma nukrypimų, faktiškai tikrinamų žemės ūkio paskirties sklypų skaičius didinamas.

Valstybės narės gali, kai tai įmanoma, naudotis 35 straipsnyje nurodytu nuotoliniu stebėjimu ir Pasaulinės palydovinės navigacijos palydovinės sistemos technologijomis.

34 straipsnis

Plotų nustatymas

1.   Žemės ūkio paskirties sklypų plotai nustatomi visomis priemonėmis, kurias naudojant užtikrinamas bent toks matavimų tikslumas, būtinas pagal Bendrijos lygmeniu nustatytą techninį standartą.

Nustatoma leistina matavimo paklaida, kuri neviršija 1,5 m buferinės zonos, taikomos žemės ūkio paskirties sklypo perimetrui. Kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo didžiausia leistinos paklaidos absoliučioji vertė neviršija 1 ha.

2.   Gali būti atsižvelgiama į bendrą žemės ūkio paskirties sklypo plotą, jei jis visas naudojamas pagal konkrečios valstybės narės ar regiono įprastus standartus. Kitais atvejais atsižvelgiama į faktiškai naudojamą plotą.

Regionuose, kuriuose tam tikri elementai, visų pirma gyvatvorės, grioviai ir sienos, paprastai yra susiję su augalininkystės arba žemės ūkio paskirties žemės naudojimo gerąją patirtimi, valstybės narės gali priimti sprendimą, kad tas plotas būtų laikomas viso naudojamo ploto dalimi, jei ji neviršija bendrojo valstybių narių nustatytino pločio. Tas plotis turi atitikti regione įprastą gyvatvorių, griovių ir sienų plotį, bet neturi viršyti 2 metrų.

Tačiau jeigu valstybės narės, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 796/2004 30 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, prieš įsigaliojant šiam reglamentui pranešė Komisijai, kad plotis yra daugiau kaip 2 metrai, toks pločio reikalavimas gali būti taikomas ir toliau.

3.   Visi elementai, į kuriuos daroma nuoroda Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II priede išvardytuose teisės aktuose arba kurie gali būti siejami su gera agrarine ir aplinkosaugos būkle, kaip nurodyta to reglamento 6 straipsnyje ir III priede, priskiriami žemės ūkio paskirties sklypo bendram plotui.

4.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, laikoma, kad žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame yra medžių, atitinka paramos už plotus schemų reikalavimus, jeigu žemės ūkio veikla arba, jei taikoma, numatoma gamyba jame gali būti vykdoma panašiai kaip to paties ploto sklypuose, kuriuose medžių nėra.

5.   Kai plotas naudojamas kartu su kitais ūkininkais, kompetentingos institucijos jį proporcingai paskirsto atsižvelgdamos į tai, kiek jo naudoja ar kokią teisę jį naudoti turi kiekvienas toks ūkininkas.

6.   Žemės ūkio paskirties sklypų atitiktis paramos reikalavimams tikrinama visomis tinkamomis priemonėmis. Tam tikslui prireikus gali būti reikalaujama papildomų įrodymų.

35 straipsnis

Nuotolinis stebėjimas

1.   Jei valstybė narė naudojasi 33 straipsnio antroje pastraipoje numatyta galimybe patikrinimus vietoje pakeisti nuotoliniais patikrinimais, ji:

a)	atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje tikrintinoje paraiškoje, palydovu gautų vaizdų arba aeronuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą;

b)	atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizės kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko patikrinimus.

2.   Papildomi 30 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai atliekami taikant tradicines patikrinimų vietoje priemones, jei einamaisiais metais jų nebeįmanoma atlikti taikant nuotolinį stebėjimą.

36 straipsnis

Patikrinimai vietoje, susiję su specialiosiomis teisėmis į išmokas

Valstybės narės nustato ūkininkų, deklaruojančių specialiąsias teises į išmokas, tikrinimo vietoje tvarką, kad būtų užtikrintas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 44 straipsnyje nurodyto reikalavimo pasinaudoti teisėmis į išmokas vykdymas.

37 straipsnis

Patikrinimų vietoje, susijusių su paramos už sėklą paraiškomis, aspektai

Patikrinimai vietoje, susiję su Reglamento (EB) Nr. 73/2009 87 straipsnyje numatytos paramos už sėklą paraiškomis, visų pirma yra:

a)

toks su paramos paraišką pateikusio ūkininko veikla susijęs tikrinimas: i) visų sklypų, siekiant patikrinti, kokių rūšių arba veislių sėkla pasėta kiekviename deklaruotame sklype; ii) dokumentų, siekiant patikrinti sėklos, dėl kurios prašoma paramos, paskirties vietą; iii) kiti patikrinimai, kurie, valstybių narių nuomone, yra būtini, kad parama nebūtų mokama už nesertifikuotą sėklą arba sėklą iš trečiųjų šalių;

b)

jei pirmoji sėklos paskirties vieta yra selekcininkas arba sėklininkystės įmonė, papildomi patikrinimai jų patalpose, siekiant užtikrinti, kad: i) selekcininkas ar sėklininkystės įmonė tikrai pirko sėklą ir už ją sumokėjo pagal auginimo sutartį; ii) mokėjimas už sėklą nurodytas selekcininko ar sėklininkystės įmonės finansinėse sąskaitose; iii) sėkla tikrai buvo parduodama sėti. Tam tikslui atliekamas selekcininko arba sėklininkystės įmonės turimų atsargų fizinis tikrinimas ir finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimas;

c)	prireikus – galutinių naudotojų patikrinimai.

Pirmos pastraipos b punkto trečioje įtraukoje žodis „parduodama“ reiškia turėjimą arba atsargų laikymą, demonstravimą prekybos tikslais ar siūlymą parduoti, pardavimą arba pristatymą kitam asmeniui.

38 straipsnis

Patvirtintų tarpšakinių organizacijų patikrinimai vietoje

Atliekant pavirtintų tarpšakinių organizacijų patikrinimus vietoje, susijusius su Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnyje numatytos specialiosios išmokos už medvinę paraiškomis, tikrinama, kaip laikomasi tų organizacijų patvirtinimo kriterijų, ir jų narių sąrašas.

39 straipsnis

Cukraus gamintojų patikrinimai vietoje

Atliekant cukraus gamintojų patikrinimus vietoje, susijusius su paraiškomis gauti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 7 skirsnyje numatytą paramą cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, tikrinama:

a)	tiekimo sutartyse ūkininko pateikta informacija;

b)	kompetentingai institucijai pateiktos informacijos apie tiekimą teisingumas;

c)	ar sertifikuotos svarstyklės, naudojamos pristatytiems kiekiams sverti;

d)	tyrimų, oficialios laboratorijos atliktų siekiant nustatyti sacharozės pristatytuose cukriniuose runkeliuose ir cukranendrėse kiekį procentais, rezultatai.

40 straipsnis

Tetrahidrokanabinolio kiekio auginamose kanapėse patikra

1.   Remdamosi Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnio 1 dalimi, tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekiui auginamose kultūrose nustatyti valstybės narės naudoja šio reglamento I priede nurodytą sistemą.

2.   Kompetentinga valstybės narės institucija saugo informaciją, susijusią su THC patikrinimo rezultatais. Ši informacija – tai visų veislių kiekvieno mėginio THC kiekio patikrinimo rezultatai, kurie išreiškiami procentais šimtųjų tikslumu, taikyta procedūra, atliktų bandymų skaičius, nuoroda į vietą, kurioje paimtas mėginys, ir nacionaliniu lygmeniu taikytos priemonės.

Tačiau jeigu konkrečios veislės kanapių mėginio THC kiekis viršija Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekį, ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų lapkričio 15 d. valstybė narė Komisijai siunčia visų šios veislės THC patikrinimo rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje pateikiami kiekvieno mėginio THC kiekio patikrinimo rezultatai, kurie išreiškiami procentais šimtųjų tikslumu, taikyta procedūra, atliktų bandymų skaičius, nuoroda į vietą, kurioje paimtas mėginys, ir nacionaliniu lygmeniu taikytos priemonės.

3.   Jei visų konkrečios veislės kanapių mėginių THC kiekio vidurkis viršija Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekį, kitais prekybos metais valstybės narės taiko šio reglamento I priede nustatytą B procedūrą. Ši procedūra taikoma kitais prekybos metais, išskyrus atvejus, kai visi konkrečios veislės THC kiekio patikrinimo rezultatai neviršija Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnio 1 dalyje nustatyto kiekio.

Jei ir antraisiais metais visų konkrečios veislės kanapių mėginių THC kiekio vidurkis viršija Reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekį, atitinkamos valstybės narės, remdamosi Tarybos direktyvos 2002/53/EB (19) 18 straipsniu, prašo leidimo uždrausti pardavinėti tos veislės sėklą ar dauginamąją medžiagą. Toks prašymas siunčiamas Komisijai ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų lapkričio 15 d. Nuo kitų metų laikoma, kad veislė, kuriai taikomas šis prašymas, neatitinka tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų atitinkamoje valstybėje narėje.

4.   Kanapės ir toliau auginamos įprastomis sąlygomis pagal vietos tradicijas, o jų derlius nuimamas ne anksčiau kaip 10 dienų po žydėjimo pabaigos, kad būtų galima atlikti 2, 3 ir 4 dalyse numatytus patikrinimus.

Tačiau nuimti kanapių derlių valstybės narės gali leisti prasidėjus žydėjimui, bet nepraėjus 10 dienų nuo žydėjimo pabaigos, jeigu inspektoriai nurodo, kuriose reprezentatyviose kiekvieno sklypo dalyse kanapės turi būti toliau auginamos ne mažiau kaip 10 dienų nuo žydėjimo pabaigos, kad būtų galima atlikti patikrinimą I priede nustatytu būdu.

III poskirsnis

Paramos už gyvulius paraiškų tikrinimas vietoje

41 straipsnis

Patikrinimų vietoje laikas

1.   Per visą konkrečioje paramos schemoje nustatytą išlaikymo laikotarpį patikrinimai vietoje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 % 30 straipsnio 2 dalies b punkto antroje pastraipoje nurodytos mažiausios patikrinimų vietoje normos. Likusi patikrinimų vietoje procentinė dalis išdėstoma per metus.

Tačiau jeigu išlaikymo laikotarpis baigėsi prieš pateikiant paraišką arba jei jis negali būti nustatytas iš anksto, 30 straipsnio 2 dalies b punkto antroje pastraipoje nurodyti patikrinimai išdėstomi per metus.

2.   Per išlaikymo laikotarpį vietoje tikrinama ne mažiau kaip 50 % 30 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos mažiausios normos. Tačiau valstybėse narėse, kuriose ne visiškai įdiegta ir taikoma Reglamentu (EB) Nr. 21/2004 avims ir ožkoms nustatyta sistema, visų pirma susijusi su gyvulių identifikavimu ir tinkamu registrų tvarkymu, per išlaikymo laikotarpį turi būti įvykdoma visa mažiausia patikrinimų vietoje norma.

42 straipsnis

Patikrinimų vietoje elementai

1.   Vietoje tikrinami visi gyvuliai, nurodyti paramos pagal tikrintinas paramos schemas paraiškose, o kai paraiškos susijusios su parama už galvijus – tikrinami ir jose nenurodyti galvijai.

Atliekant patikrinimus vietoje visų pirma siekiama nustatyti, ar valdoje esančių gyvulių, dėl kurių pateiktos paramos paraiškos, skaičius ir galvijų, dėl kurių paramos paraiškos nepateiktos, skaičius, atitinka registruose įrašytą gyvulių skaičių, o tikrinant galvijus – ar ūkyje esančių galvijų skaičius atitinka kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateiktus duomenis apie galvijų skaičių.

2.   Be to, atliekant patikrinimus vietoje, susijusius su paraiškomis pagal išmokų už galvijus schemą, dar tikrinama:

a)

ar teisingi registruose įrašyti duomenys ir kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateikti duomenys, remiantis pavyzdiniais patvirtinamaisiais dokumentais, pvz., pirkimo ir pardavimo sąskaitomis faktūromis, skerdimo sertifikatais, veterinarinėmis pažymomis ir, kai taikoma, gyvulių pasais, kai tikrinami gyvuliai, dėl kurių paramos paraiškos buvo pateiktos prieš šešis mėnesius iki šio patikrinimo; tačiau jei nustatoma nukrypimų, šis šešių mėnesių laikotarpis pratęsiamas iki 12 mėnesių;

b)

ar kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje esanti informacija atitinka registre nurodytą informaciją, remiantis paramos paraiškose, pateiktose per šešis mėnesius iki patikrinimo vietoje, nurodytų gyvulių imtimi; tačiau jeigu nustatoma nukrypimų, tikrinama dvylikos mėnesių iki patikrinimo vietoje informacija.

c)	ar visi valdoje turimi ir pagal išlaikymo įpareigojimą tebelaikomi gyvuliai atitinka paramos, dėl kurios pateiktos paraiškos, skyrimo reikalavimus;

d)	ar visi valdoje esantys gyvuliai paženklinti ausų įsagais ir, kai taikoma, ar yra išduoti jų gyvulių pasai, ar tie gyvuliai yra įtraukti į registrą ir ar kompiuterinei galvijų duomenų bazei apie juos pateikti duomenys yra teisingi.

D punkte nurodytais patikrinimais tikrinamas atskirai kiekvienas pagal išlaikymo įpareigojimą tebelaikomas galvijas patinas, dėl kurio buvo pateikta specialios priemokos už jautieną paraiška, išskyrus pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 110 straipsnio 6 dalį pateiktas paraiškas. Visais kitais atvejais įrašų gyvulių pasuose ir registre, taip pat kompiuterinei duomenų bazei pateiktų duomenų teisingumas gali būti tikrinamas remiantis imtimi.

3.   Atliekant patikrinimus vietoje, susijusius su paramos už avis ir (arba) ožkas schema, dar tikrinama:

a)	remiantis registre esančiais duomenimis – ar visi pateiktose paramos paraiškose nurodyti gyvuliai valdoje buvo laikomi visą išlaikymo laikotarpį;

b)	registre per 6 mėn. iki patikrinimo vietoje padarytų įrašų teisingumas pagal patvirtinamųjų dokumentų, pavyzdžiui, pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų ir veterinarinių pažymų, imtį; tačiau jei nustatoma nukrypimų, šešių mėnesių laikotarpis pratęsiamas iki 12 mėnesių.

43 straipsnis

Kontrolės priemonės, susijusios su skerdyklų tikrinimu vietoje

1.   Kai teikiamos paraiškos gauti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 110 straipsnio 6 dalyje numatytą specialiąją priemoką už jautieną ir to paties reglamento 116 straipsnyje numatytą skerdimo priemoką ir kai valstybė narė pasinaudoja to reglamento 53 straipsnyje numatytomis galimybėmis, patikrinimai vietoje atliekami skerdyklose. Tokiu atveju valstybės narės vietoje tikrina:

a)	ne mažiau kaip 30 % visų skerdyklų, atrinktų remiantis rizikos analizės rezultatais; tikrinama imtis, sudaranti 5 % visų konkrečioje skerdykloje per 12 mėnesių iki šio patikrinimo vietoje paskerstų galvijų, arba

b)	ne mažiau kaip 20 % skerdyklų, anksčiau patvirtintų pagal konkrečius valstybių narių nustatytinus patikimumo kriterijus ir atrinktų remiantis rizikos analizės rezultatais; tikrinama imtis, sudaranti 2 % visų konkrečioje skerdykloje per 12 mėnesių iki šio patikrinimo vietoje paskerstų galvijų.

2.   Skerdyklose atliekami patikrinimai vietoje – tai nuodugnus dokumentų ex post tikrinimas, lyginimas su kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje esamais duomenimis ir skerdimo sertifikatų suvestinių arba turimos informacijos, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 1121/2009 78 straipsnio 3 dalį buvo pateikta kitoms valstybėms narėms, tikrinimas.

3.   Skerdyklose atliekami patikrinimai vietoje – tai fizinis skerdimo procedūrų, kurios patikrinimo vietoje dieną buvo atliktos remiantis imtimi, tikrinimas. Prireikus tikrinama, ar svėrimui pristatyta skerdena atitinka paramos skyrimo reikalavimus.

44 straipsnis

Kontrolės priemonės, susijusios su skerdimo priemoka, skiriama po eksporto

1.   Kai skerdimo priemoka skiriama už galvijus, eksportuotus į trečiąją šalį pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 116 straipsnį, ir kai valstybė narė pasinaudoja to reglamento 53 straipsnyje numatytomis galimybėmis, toliau nurodyta tvarka atliekami visų krovos operacijų patikrinimai vietoje:

a)	krovimo metu tikrinama, ar visi gyvuliai paženklinti ausies įsagais. Be to, ne mažiau kaip 10 % taip patikrintų galvijų ženklinimas tikrinamas atskirai;

b)

išvykstant iš Bendrijos teritorijos: i) jeigu ant transporto priemonės uždėta oficiali muitinės plomba, tikrinama, ar plomba nesugadinta. Jeigu plomba nepažeista, atrankinis patikrinimas atliekamas tik kai abejojama krovinio tinkamumu; ii) jeigu transporto priemonė nepaženklinta oficialia muitinės plomba arba jei muitinės plomba yra pažeista, dar kartą tikrinama ne mažiau kaip 50 % kraunant individualiai patikrintų galvijų.

2.   Gyvulių pasai atiduodami kompetentingai institucijai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 6 straipsnio 5 dalyje.

3.   Remdamasi priemokų bylomis ir kita turima informacija, mokėjimo agentūra skrupulingai išnagrinėja paramos paraiškas, didžiausią dėmesį skirdama su eksportu susijusiems dokumentams ir kompetentingų kontrolės institucijų pastaboms, ir patikrina, ar atiduoti gyvulių pasai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

45 straipsnis

Specialiosios nuostatos, susijusios su tikrinimo ataskaitomis

1.   Jei šiame reglamente numatytus patikrinimus vietoje valstybės narės atlieka kartu su Reglamente (EB) Nr. 1082/2003 numatytais patikrinimais, prie šio reglamento 32 straipsnyje nurodytos ataskaitos pridedamos Reglamento (EB) Nr. 1082/2003 2 straipsnio 5 dalyje nurodytos ataskaitos.

2.   Atliekant 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus patikrinimus skerdyklose, 32 straipsnyje numatytoje tikrinimo ataskaitoje gali būti daroma nuoroda į skerdyklos ataskaitas, kuriose nurodomi visi paskersti gyvuliai. 43 straipsnio 3 dalyje numatytų fizinių skerdimo procedūrų patikrinimų atžvilgiu tikrinimo ataskaitoje, inter alia, nurodomi visų patikrinimo vietoje dieną paskerstų ir patikrintų gyvulių identifikavimo kodai, skerdenų svoris ir skerdimo datos.

3.   Pagal 44 straipsnį atliktų patikrinimų tikrinimo ataskaitose gali būti nurodyti tik tokiu būdu patikrinti gyvuliai.

4.   Jeigu atliekant patikrinimus vietoje pagal šį reglamentą nustatoma, kad nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 I antraštinės dalies arba Reglamento (EB) Nr. 21/2004 nuostatų, šio reglamento 32 straipsnyje numatytos tikrinimo ataskaitos nedelsiant siunčiamos už šių reglamentų įgyvendinimą atsakingoms institucijoms.

IV poskirsnis

Patikrinimai vietoje, susiję su specialiąja parama

46 straipsnis

Specialiosios nuostatos, susijusios su specialiąja parama

1.   Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje numatytai specialiajai paramai valstybės narės taiko šios antraštinės dalies nuostatas. Tačiau, jei tai neįmanoma dėl atitinkamos schemos struktūros, valstybės narės gali nustatyti kontrolę, kurios lygis būtų lygiavertis šioje antraštinėje dalyje nustatytam lygiui.

Valstybės narės visų pirma tikrina:

a)

kai tikrinamos paraiškos gauti išmokas iš savitarpio paramos fondų pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies e punktą – ar: i) ūkininkai iš tikrųjų atitiko fondo mokamos kompensacijos reikalavimus; ii) kompensacija tikrai buvo išmokėta ūkininkams, kurie yra fondo nariai, kaip numatyta (EB) Nr. 73/2009 71 straipsnyje;

b)	kai vietoje tikrinama investavimo veikla, remtina pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje numatytą specialiąją paramą, – ar investicija įgyvendinta.

Antros pastraipos a punkte nurodyti patikrinimai taikomi ne mažiau kaip 10 % atrinktų ūkininkų.

2.   Jei valstybė narė užtikrina kontrolę, kurios lygis atitinka bent jau patikrinimų vietoje veiksmingumo lygį, patikrinimai ūkiuose gali būti pakeisti administracine kontrole arba tarnybų, instituciją ar organizacijų patikrinimais, per kuriuos patikrinama, ar laikomasi 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų tinkamumo kriterijų.

III SKYRIUS

Su kompleksiniu paramos susiejimu susijusi kontrolė

I skirsnis

Bendrosios nuostatos

47 straipsnis

Bendrosios taisyklės, taikomos reikalavimų pažeidimo atveju

1.   Šiame skyriuje paramos skyrimo reikalavimų pakartotinis pažeidimas – tai daugiau kaip kartą per trejus kalendorinius metus iš eilės nustatytas to paties reglamento, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo nesilaikymas, jei ūkininkui buvo pranešta apie ankstesnį reikalavimų pažeidimą ir jis turėjo galimybę imtis reikiamų priemonių ankstesniam reikalavimų pažeidimui pašalinti.

2.   Reikalavimų pažeidimo mastas nustatomas visų pirma atsižvelgiant į tai, ar reikalavimų pažeidimo poveikis platus, ar susijęs tik su pačiu ūkiu.

3.   Reikalavimų pažeidimo sunkumas visų pirma priklauso nuo reikalavimų pažeidimo pasekmių atitinkamo reikalavimo arba standarto tikslų įgyvendinimui.

4.   Ar reikalavimų pažeidimas yra pastovus, visų pirma priklauso nuo to, kiek trunka jo poveikis arba kiek laiko gali prireikti tam poveikiui nutraukti taikant tinkamas priemones.

48 straipsnis

Kompetentinga kontrolės institucija

1.   Už konkrečių reikalavimų ir standartų kontrolės vykdymo užtikrinimą atsako specializuotos kontrolės institucijos.

Mokėjimo agentūros yra atsakingos už išmokų sumažinimo nustatymą arba atskirais atvejais už jų neskyrimą pagal šio reglamento IV antraštinės dalies III skyrių.

2.   Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies valstybės narės gali nuspręsti, kad kontrolę ir patikrinimus, susijusius su visais arba tam tikrais reikalavimais, standartais, teisės aktais ar tam tikromis kompleksinio paramos susiejimo sritimis, vykdytų mokėjimo agentūros, bet valstybė narė turi garantuoti, kad kontrolės veiksmingumas būtų bent toks pat, koks būtų, jei kontrolę vykdytų specializuotos kontrolės institucijos.

II skirsnis

Administracinė kontrolė

49 straipsnis

Administracinė kontrolė

Atsižvelgdamos į tai, kokie yra reikalavimai, standartai, aktai ar kompleksinio paramos susiejimo sritys, valstybės narės gali nuspręsti vykdyti administracinę kontrolę, visų pirma tą, kuri jau numatyta kontrolės sistemose, taikomose atitinkamiems reikalavimams, standartams, teisės aktams ar kompleksinio paramos susiejimo sritims.

III skirsnis

Patikrinimai vietoje

50 straipsnis

Mažiausia tikrinimo norma

1.   Kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 % visų ūkininkų, pateikusių paramos paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio d punkte apibrėžtų tiesioginių išmokų paramos schemas, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga institucija yra atsakinga. Be to, kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 % visų ūkininkų, kuriems atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsnius taikomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga kontrolės institucija yra atsakinga.

Pirmoje pastraipoje nurodyta mažiausia tikrinimo norma gali būti užtikrinta kiekvienos kompetentingos kontrolės institucijos lygmeniu arba kiekvieno akto ar standarto arba aktų ar standartų grupių lygmeniu. Tačiau jeigu mokėjimo agentūros neatlieka patikrų, kaip numatyta 48 straipsnyje, šis mažiausias tikrintinų subjektų skaičius gali būti užtikrintas kiekvienos mokėjimo agentūros lygmeniu.

Jeigu aktui ar standartams taikomuose teisės aktuose mažiausia tikrinimo norma jau nustatyta, taikoma būtent ši, o ne pirmoje pastraipoje nurodyta mažiausia norma. Kita vertus, valstybės narės gali nuspręsti, kad apie visus reikalavimų pažeidimus, kurie pagal aktams ir standartams taikomus teisės aktus nustatomi atliekant patikrinimus vietoje, nesusijusius su pirmoje pastraipoje minėta imtimi, pranešama kompetentingai kontrolės institucijai, kuri atsakinga už atitiktį atitinkamam aktui ar standartui ir kuri turi imtis atitinkamų priemonių. Taikomos šios antraštinės dalies nuostatos.

2.   Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą mažiausią tikrinimo normą, neatsižvelgiama į veiksmus, kurių reikalaujama imtis pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnį 2 dalį arba 24 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

3.   Jei atliekant patikrinimus vietoje nustatytas didelis tam tikro akto ar standarto pažeidimas, kitą kontrolinį laikotarpį turėtų būti atlikta daugiau atitikties tam aktui ar standartui patikrinimų vietoje. Konkretaus teisės akto atžvilgiu kompetentinga institucija gali nuspręsti šiuos tolesnius patikrinimus vietoje taikyti tik tiems reikalavimams, kurių nesilaikoma dažniausiai.

51 straipsnis

Kontrolinės imties atranka

1.   Neapribojant vėlesnių patikrinimų, vykdomų nustačius reikalavimų pažeidimus, į kuriuos anksčiau kaip nors kitaip buvo atkreiptas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys, kiekvieno pagal 50 straipsnį tikrinamos ūkininkų imties atranka grindžiama, kai taikoma, rizikos analize, pagrįsta taikytinais teisės aktais, arba atitinkamų reikalavimų ar standartų rizikos analize. Ta rizikos analizė gali būti grindžiama konkretaus atskiro ūkio lygmeniu, ūkių kategorijų ar geografinių zonų lygmeniu arba, šio straipsnio 5 dalies antros pastraipos b punkto atveju, – įmonių lygmeniu.

Rizikos analizėje gali būti atsižvelgta į vieną iš šių veiksnių ar į juos abu:

a)	ūkininko dalyvavimą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 12 straipsnyje nustatytoje ūkių konsultavimo sistemoje;

b)	ūkininko dalyvavimą sertifikavimo sistemoje, jeigu atitinkama schema yra susijusi su atitinkamais reikalavimais ir standartais.

Nepažeisdama 50 straipsnio 1 dalies valstybė narė gali nuspręsti tai pačiai rizikos analizei atrinkti ūkininkus, gaunančius tiesiogines išmokas, ir ūkininkus, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsniuose nurodyti kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai.

2.   Reprezentatyvumui užtikrinti atsitiktinės atrankos būdu iš mažiausio ūkininkų, kurie turi būti tikrinami vietoje pagal 50 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, skaičiaus atrenkama 20–25 % ūkininkų.

Tačiau jei vietoje tikrintinų ūkininkų skaičius yra didesnis už mažiausią ūkininkų, tikrintinų vietoje pagal 50 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, skaičių, atsitiktinės atrankos būdu atrinktų ūkininkų skaičius papildomoje imtyje turėtų neviršyti 25 %

3.   Tam tikrais atvejais kontrolinės imties dalis gali būti atrinkta iki atitinkamo paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos remiantis turima informacija. Ši laikina imtis galutinai suformuojama gavus visas atitinkamas paraiškas.

4.   Pagal 50 straipsnio nuostatas tikrintinų ūkininkų imtys atrenkamos iš ūkininkų, kurie jau buvo atrinkti pagal 30 ir 31 straipsnių nuostatas ir kuriems taikomi atitinkami reikalavimai ar standartai, imčių. Tačiau 50 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrajame sakinyje nurodyta imtis atrenkama iš ūkininkų, kuriems atitinkamais kalendoriniais metais taikomi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsniai.

5.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 4 dalies, pagal 50 straipsnio nuostatas tikrintinų ūkininkų imtys gali būti atrinktos iš ūkininkų, kurie pagal paramos schemas teikia paraiškas gauti tiesiogines išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio d punkte, ir ūkininkų, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsniai ir kurie įpareigoti laikytis atitinkamų reikalavimų ar standartų.

Tuo atveju:

a)

jeigu, remiantis ūkio lygmeniu taikytos rizikos analizės rezultatais, prieinama prie išvados, kad su tiesioginės paramos negaunančiais ūkininkais sietina didesnė rizika nei su ūkininkais, kurie kreipėsi paramos, tai ūkininkai, kurie kreipėsi paramos, gali būti pakeisti jos negaunančiais ūkininkais; tokiu atveju bendras tikrintinų ūkininkų skaičius vis tiek turi sudaryti 50 straipsnio 1 dalyje numatytą tikrintinų subjektų skaičių, o tokių pakeitimų priežastys atitinkamai pagrindžiamos ir registruojamos;

b)	jei tai būtų veiksmingiau, rizikos analizė gali būti atlikta įmonių, visų pirma skerdyklų, prekybos ar tiekimo įmonių, o ne ūkių lygmeniu; tokiu atveju gali būti laikoma, kad taip patikrinti ūkininkai patenka į 50 straipsnio 1 dalyje numatytą tikrintinų subjektų skaičių.

6.   Gali būti nuspręsta derinti 4 ir 5 dalyse išdėstytas procedūras, jeigu dėl tokio derinimo kontrolės sistemos veiksmingumas padidėja.

52 straipsnis

Atitikties reikalavimams ir standartams nustatymas

1.   Kai taikoma, atitiktis reikalavimams ir standartams nustatoma naudojantis priemonėmis, nustatytomis atitinkamiems reikalavimams ar standartams taikomais teisės aktais.

2.   Kitais atvejais ir kai tinkama, atitiktis reikalavimams ir standartams nustatoma naudojantis visomis tinkamomis priemonėmis, kurias nustato kompetentinga kontrolės institucija ir kuriomis užtikrinamas tikslumas, bent jau lygiavertis tam, kurio reikalaujama oficialiai nustatant atitiktį reikalavimams ir standartams pagal šalyje galiojančias taisykles.

3.   Tam tikrais atvejais patikrinimai vietoje gali būti atliekami taikant nuotolinį stebėjimą.

53 straipsnis

Patikrinimų vietoje elementai

1.   Atlikdama 50 straipsnyje numatytų imčių patikrinimą, kompetentinga kontrolės institucija užtikrina, kad tikrinama visų taip atrinktų ūkininkų atitiktis reikalavimams ir standartams, už kuriuos ji atsakinga.

Nepaisant pirmos pastraipos, jeigu mažiausias tikrintinų subjektų skaičius užtikrintas kiekvieno akto ar standarto arba aktų ar standartų grupės lygmeniu, kaip numatyta 50 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, tai tikrinama atrinktų ūkininkų atitiktis atitinkamam aktui ar standartui arba aktų ar standartų grupei.

Apskritai kiekvienas patikrinimui vietoje atrinktas ūkininkas tikrinamas, kai galima patikrinti atitiktį daugumai reikalavimų ir standartų, kurių atitikčiai tikrinti jis buvo atrinktas. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad per metus būtų pasiektas tinkamas visų reikalavimų ir standartų kontrolės lygis.

2.   Kai taikoma, vykdomi visos tikrinamos valdos žemės ūkio paskirties žemės patikrinimai vietoje. Tačiau per patikrinimo vietoje tikrinimą lauke galima apsiriboti bent pusės žemės ūkio paskirties sklypų, susijusių su valdai taikomu reikalavimu ar standartu, imtimi, jeigu taikant tokią imtį galima užtikrinti, kad bus patikimai ir reprezentatyviai patikrinta atitiktis reikalavimams ir standartams. Jei atliekant tokios imties patikrą nustatoma reikalavimų pažeidimų, faktiškai patikrintų žemės ūkio paskirties sklypų imtis didinama.

Be to, jeigu taip numatyta aktui ar standartams taikytinuose teisės aktuose, per patikrinimą vietoje atliekant faktinę atitikties reikalavimams ir standartams patikrą galima apsiriboti reprezentatyvia tikrintinų objektų imtimi. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad būtų tikrinama atitiktis visiems reikalavimams ir standartams, atitiktį kuriems galima patikrinti per apsilankymą.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus, kurie paprastai atliekami per vieną kontrolinį apsilankymą, sudaro atitikties reikalavimams ir standartams patikra, kurią galima atlikti per tą apsilankymą, siekiant nustatyti visus galimus tų reikalavimų ir standartų pažeidimus ir taip pat nustatyti atvejus, kurie galėtų būti toliau tikrinami.

4.   Jeigu valstybė narė garantuoja, kad kontrolės veiksmingumas yra bent jau toks pat, koks būtų, jei kontrolė būtų vykdoma atliekant patikrinimus vietoje, kontrolę ūkio lygmeniu galima pakeisti administracine kontrole ar patikrinimais įmonių lygmeniu, kaip minėta 51 straipsnio 5 dalies antros pastraipos b punkte.

5.   Atlikdamos patikrinimus vietoje valstybės narės gali naudoti tam tikriems reikalavimams ir standartams būdingus objektyvius kontrolės rodiklius, jei jos garantuoja, kad atitikties atitinkamiems reikalavimams ir standartams kontrolės veiksmingumas yra bent jau toks pat, koks būtų, jei patikrinimai vietoje būtų atliekami nenaudojant šių rodiklių.

Rodikliai tiesiogiai susiję su reikalavimais ar standartais, kuriems jie taikomi, ir apima visus tikrintinus elementus, kai atliekama tokių elementų kontrolė ar tikrinama atitiktis tokiems reikalavimams ar standartams.

6.   Patikrinimai vietoje, susiję su 50 straipsnio 1 dalyje numatyta imtimi, atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos.

54 straipsnis

Tikrinimo ataskaita

1.   Baigus kiekvieną šiame skyriuje numatytą patikrinimą vietoje, kompetentinga kontrolės institucija parengia tikrinimo ataskaitą, nepaisant to, ar ūkininkas buvo atrinktas patikrinimui vietoje pagal 51 straipsnį, ar atsižvelgiant į tai, kad nustatyta reikalavimų pažeidimų, apie kuriuos kompetentinga kontrolės institucija sužinojo kaip nors kitaip.

Ataskaitą sudaro:

a)	bendroji dalis, kurioje visų pirma nurodoma ši informacija: i) patikrinimui vietoje atlikti atrinktas ūkininkas; ii) dalyvavę asmenys; iii) ar ūkininkui buvo pranešta apie būsimą apsilankymą; jei taip – išankstinio pranešimo laikotarpis;

b)

dalis, kurioje atskirai nurodyti atlikti patikrinimai, susiję su kiekvienu aktu ar standartu, ir kurioje pateikiama visų pirma ši informacija: i) reikalavimai ir standartai, kurių laikymasis tikrintas vietoje; ii) atliktų patikrinimų pobūdis ir mastas; iii) tikrinimo rezultatai; iv) aktai ir standartai, su kuriais susijusių reikalavimų pažeidimų nustatyta;

c)

vertinamoji dalis, kurioje įvertinama nustatyto kiekvieno akto ir (arba) standarto pažeidimo svarba atskirai pagal sunkumo, masto, pastovumo ir pasikartojimo kriterijus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 24 straipsnio 1 dalies ir kartu pateikiant nuorodą į veiksnius, dėl kurių išmokų sumažinimas būtų didinamas ar mažinamas. Jei pagal nuostatas, susijusias su konkrečiu reikalavimu ar standartu, galima toliau netikrinti nustatyto pažeidimo, ataskaitoje į tai pateikiama atitinkama nuoroda. Tas pats taikoma ir kai valstybė narė skiria laikotarpį, per kurį turi būti užtikrinama atitiktis naujai nustatytiems Bendrijos standartams, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 26 straipsnio 1 dalyje, arba laikotarpį, per kurį jaunieji ūkininkai turi laikytis tame straipsnyje nurodytų dabartinių Bendrijos standartų.

2.   Ūkininkui apie nustatytą reikalavimų pažeidimą pranešama per 3 mėnesius nuo patikrinimo vietoje dienos.

Jei ūkininkas nesiėmė skubių taisomųjų veiksmų, kad būtų pašalintas reikalavimų pažeidimas pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 24 straipsnio 2 dalį, jis informuojamas, kad taisomųjų veiksmų pagal tas nuostatas būtina imtis per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį.

Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe netaikyti išmokos mažinimo arba neskyrimo, atitinkamam ūkininkui ne vėliau kaip per mėnesį nuo tada, kai priimamas sprendimas netaikyti išmokos mažinimo ar neskyrimo, pranešama, kad būtina imtis taisomųjų veiksmų.

3.   Nepažeidžiant jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriomis reglamentuojami reikalavimai ar standartai, tikrinimo ataskaitos parengiamos per mėnesį nuo patikrinimo vietoje. Tačiau tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis tas laikotarpis gali būti pratęstas iki trijų mėnesių, visų pirma, jei prireikia atlikti cheminę ar fizinę analizę.

Jei kompetentinga kontrolės institucija yra ne mokėjimo agentūra, ataskaita per mėnesį nuo jos parengimo nusiunčiama mokėjimo agentūrai ar koordinuojančiai institucijai.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PARAMOS IR IŠMOKŲ SUMAŽINIMO APSKAIČIAVIMO, TAIP PAT PARAMOS NESKYRIMO PAGRINDAS

I SKYRIUS

Plotų nedeklaravimas

55 straipsnis

Visų plotų nedeklaravimas

1.   Jeigu kuriais nors metais ūkininkas nedeklaruoja visų 13 straipsnio 8 dalyje nurodytų plotų, o skirtumas tarp bendrojoje paraiškoje deklaruoto bendro ploto ir deklaruoto ploto kartu su bendru nedeklaruotų sklypų plotu sudaro daugiau kaip 3 % deklaruoto ploto, bendra tam ūkininkui už tuos metus mokėtinų tiesioginių išmokų suma gali būti mažinama iki 3 %, atsižvelgiant į pažeidimo dydį.

2.   Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir išmokoms pagal Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 85p, 103q ir 103r straipsniuose numatytas schemas, jei ūkininkui pagal to paties reglamento 85t ir 103z straipsnius taikomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai. Sumažinimo procentas taikomas visai mokėtinai sumai, padalijus ją iš to paties reglamento 85t ir 103z straipsniuose nurodyto metų skaičiaus.

II SKYRIUS

Išvados dėl tinkamumo kriterijų

I skirsnis

Bendrosios išmokos schema ir kitos paramos už plotą schemos

56 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Šiame skirsnyje išskiriamos toliau nurodytos pasėlių grupės:

a)	plotai, kurie deklaruojami tam, kad būtų aktyvuotos teisės į išmokas pagal bendrąją bendrosios išmokos schemą ir kurie kiekvienas atskirai atitinka jiems keliamus reikalavimus;

b)	plotai, kuriems taikoma bendrosios išmokos schema, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 V antraštinės dalies 2 skyriuje;

c)	kiekvieno iš plotų, kuriems taikoma bet kuri kita paramos už plotus schema ir už kuriuos skiriama nevienodo dydžio parama, grupė;

d)	plotai, deklaruoti skiltyje „Kita paskirtis“.

Taikant pirmos pastraipos a punktą, atsižvelgiama į skirtingų teisių į išmokas, susijusių su atitinkamu deklaruotu plotu, vidutines vertes.

2.   Jei tam pačiam plotui galima pateikti paramos paraiškas pagal daugiau nei vieną paramos už plotą skyrimo schemą, kiekvienoje iš tų paramos schemų į tą plotą atsižvelgiama atskirai.

57 straipsnis

Deklaruotų plotų apskaičiavimo pagrindas

1.   Išskyrus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 ir 5 skirsniuose numatytą paramą už krakmolines bulves ir paramą už sėklas, jei nustatytas pasėlių grupės plotas pasirodo esąs didesnis nei paramos paraiškoje deklaruotasis plotas, pagal paramos už plotą schemas teikiamų paramos paraiškų atveju paramai apskaičiuoti naudojamas deklaruotasis plotas.

2.   Paramos paraiškų pagal bendrosios išmokos schemą atveju,

—	jei deklaruotos teisės į išmokas ir deklaruotas plotas nesutampa, teisės į išmokas apskaičiuojamos taikant mažesnįjį dydį;

—	jei deklaruotas teisių iš išmokas skaičius yra didesnis už ūkininko turimą teisių į išmokas skaičių, deklaruotos teisės iš išmokas mažinamos iki ūkininko turimo teisių į išmokas skaičiaus.

3.   Neapribojant galimybės išmokas mažinti ar neskirti pagal šio reglamento 58 ir 60 straipsnius ir išskyrus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 ir 5 skirsniuose numatytą paramą už krakmolines bulves ir paramą už sėklas, kai teikiamos paraiškos gauti paramą pagal paramos už plotą schemas, jei vienoje paraiškoje deklaruotas plotas viršija tai pasėlių grupei nustatytą plotą, paramos suma apskaičiuojama remiantis tai pasėlių grupei nustatytu plotu.

Tačiau, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 30 straipsnio nuostatų, jei nustatytas bendras plotas nuo bendro ploto, deklaruoto siekiant gauti išmoką pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III, IV ir V antraštinėse dalyse nurodytas paramos schemas, skiriasi 0,1 ha arba mažiau, nustatytas plotas prilyginamas deklaruotam plotui. Atliekant šiuos apskaičiavimus atsižvelgiama tik į deklaruotus plotus, viršijančius tai pasėlių grupei nustatytą plotą.

Antra pastraipa netaikoma, jei minėtas skirtumas yra didesnis kaip 20 % bendro išmokas gauti deklaruoto ploto.

58 straipsnis

Paramos sumažinimas arba jos neskyrimas, kai deklaruojamas per didelis plotas

Jei pasėlių grupės plotas, deklaruotas siekiant gauti paramą pagal paramos už plotą schemas, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 ir 5 skirsniuose numatytą paramą už krakmolines bulves ir paramą už sėklas, yra didesnis už plotą, nustatytą pagal šio reglamento 57 straipsnį, paramos suma apskaičiuojama pagal nustatytą plotą, sumažinamą dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu skirtumas yra daugiau kaip 3 % arba du hektarai, bet ne daugiau kaip 20 % nustatyto ploto.

Jeigu skirtumas yra didesnis nei 20 % nustatyto ploto, parama už plotus atitinkamai pasėlių grupei neskiriama.

Jeigu skirtumas didesnis nei 50 %, ūkininkui dar kartą neskiriama parama, kurios dydis lygus sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 57 straipsnyje nustatyto ploto skirtumą. Ta suma išieškoma pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 (20) 5b straipsnį. Jei pagal tą straipsnį visa ši suma negali būti išieškota per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, likutis panaikinimas.

59 straipsnis

Išmokų sumažinimas, taikomas nustačius pažeidimus, susijusius su plotų, deklaruojamų siekiant gauti išmokas už krakmolines bulves ir sėklas, dydžiu

1.   Jei nustatoma, kad žemės plotas, kuriame iš tikrųjų auginamos bulvės, yra daugiau kaip 10 % mažesnis už plotą, deklaruotą siekiant gauti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje numatytą paramą už krakmolines bulves, mokėtina paramos išmoka mažinama dvigubu nustatyto skirtumo dydžiu.

2.   Jei nustatoma, kad žemės plotas, kuriame iš tikrųjų auginamos sėklos, yra daugiau kaip 10 % didesnis už plotą, deklaruotą siekiant gauti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 5 skirsnyje numatytą paramą už sėklas, mokėtina paramos išmoka mažinama dvigubu nustatyto skirtumo dydžiu.

3.   Jei nustatoma, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus plotų neatitikimus lėmė tyčiniai ūkininko veiksmai, šiuose straipsniuose nurodytos paramos išmokos visiškai neskiriamos.

Tokiu atveju ūkininkui dar kartą neskiriama parama, kurios dydis lygus tai sumai. Ta suma išieškoma pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jei pagal tą straipsnį visa ši suma negali būti išieškota per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, likutis panaikinimas.

60 straipsnis

Tyčinis per didelio ploto deklaravimas

Jei deklaruotas plotas ir pagal 57 straipsnį nustatytas plotas skiriasi dėl to, kad per didelis plotas deklaruotas tyčia, parama, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti pagal 57 straipsnį taikant atitinkamą paramos schemą, tais kalendoriniais metais nesuteikiama, jei minėtas skirtumas didesnis nei 0,5 % nustatyto ploto arba didesnis nei vienas hektaras.

Be to, jei tas skirtumas didesnis nei 20 % nustatyto ploto, ūkininkui dar kartą neskiriama parama, kurios dydis lygus sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal 57 straipsnį nustatyto ploto skirtumą. Ta suma išieškoma pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jei pagal tą straipsnį visa ši suma negali būti išieškota per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, likutis panaikinimas.

61 straipsnis

Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas, susijęs su paramos už sėklą paraiškomis

1.   Nustačius, kad paramos paraiškoje nurodyta sėkla iš tikrųjų nebuvo parduodama sėti, kaip nurodyta 37 straipsnio pirmos pastraipos b punkto iii įtraukoje, mokėtina paramos už atitinkamas veisles suma po viso 59 straipsnyje numatyto sumažinimo mažinama 50 %, jei neparduotas kiekis sudaro daugiau kaip 2 %, bet ne daugiau kaip 5 % paramos paraiškoje nurodyto kiekio. Jei nebuvo parduodama daugiau kaip 5 % kiekio, parama už sėklą tais kalendoriniais metais neskiriama.

2.   Nustačius, kad paramos buvo prašyta už sėklą, kuri tais kalendoriniais metais, kuriais prasideda prekybos metai, kuriems numatyta parama, atitinkamoje valstybėje narėje nėra oficialiai sertifikuota ar nuimta, parama neskiriama nei tais, nei kitais prekybos metais.

62 straipsnis

Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas, susijęs su specialiąja išmoka už medvilnę

Jei nustatoma, kad ūkininkas nesilaiko Reglamento (EB) Nr. 1121/2009 30 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų įpareigojimų, tai, neapribojant pagal šio reglamento 58 ar 60 straipsnius numatytos galimybės sumažinti išmokas ar jų neskirti, tas ūkininkas praranda teisę gauti didesnę paramą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 92 straipsnio 2 dalyje. Be to, paramos už reikalavimus atitinkantį hektarą suma, nustatoma remiantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 90 straipsniu, tam ūkininkui sumažinama to reglamento 92 straipsnio 2 dalyje numatyta padidinimo suma.

II skirsnis

Priemokos už gyvulius

63 straipsnis

Apskaičiavimo pagrindas

1.   Jeigu taikoma individualus limitas arba individuali viršutinė riba, paramos paraiškose nurodytas gyvulių skaičius sumažinamas iki atitinkamam ūkininkui nustatyto limito arba viršutinės ribos.

2.   Parama niekada negali būti skiriama didesniam gyvulių skaičiui nei nurodyta paramos paraiškoje.

3.   Nepažeidžiant 65 ir 66 straipsnių nuostatų, jei paramos paraiškoje deklaruotų gyvulių skaičius yra didesnis už skaičių, nustatytą vykdant administracinę kontrolę arba patikrinimus vietoje, parama apskaičiuojama atsižvelgiant į nustatytų gyvulių skaičių.

4.   Jeigu nustatomi galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos reikalavimų nevykdymo atvejai, taikomos šios nuostatos:

a)	laikoma, kad galvijas, pametęs vieną arba du ausies įsagus, yra nustatytas, jei jis aiškiai atskirai identifikuojamas pagal kitus galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos elementus;

b)

jeigu išaiškinti pažeidimai yra susiję su klaidingais įrašais registre arba gyvulių pasuose, laikoma, kad atitinkamas gyvulys nenustatytas tik jei tokios klaidos randamos ne mažiau kaip per du patikrinimus, atliktus per 24 mėnesius. Visais kitais atvejais laikoma, kad atitinkami gyvuliai nenustatyti nuo tada, kai pažeidimai išaiškinami pirmą kartą.

21 straipsnis taikomas galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje padarytiems įrašams ir atsiųstiems pranešimams.

64 straipsnis

Pakeitimas

1.   Laikoma, kad valdoje esantys galvijai yra nustatyti tik jei jie yra identifikuoti paramos paraiškoje. Tačiau karves žindenes arba telyčias, dėl kurių paramos paraiška teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 111 ar 115 straipsnį, išlaikymo laikotarpiu galima pakeisti laikantis tuose straipsniuose numatytų ribų ir neprarasti teisės į paramos, dėl kurios pateikta paraiška, išmokėjimą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pakeitimai atliekami per 20 dienų nuo juos lėmusio įvykio ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo pakeitimo dienos įrašomi į registrą. Per septynias darbo dienas apie pakeitimą informuojama kompetentinga institucija, kuriai paramos paraiška buvo pateikta.

Tačiau, jei valstybė narė pasinaudoja 16 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatytomis galimybėmis, ta valstybė narė gali numatyti nuostatą, pagal kurią apie gyvulį, išvežtą iš valdos, ir apie kitą į tą valdą atvežtą gyvulį pateikiami pranešimai, kurie per pirmoje pastraipoje nustatytą laikotarpį turi būti perduoti į kompiuterinę galvijų duomenų bazę, būtų siunčiami kompetentingai institucijai.

3.   Jei ūkininkas prašo skirti paramą už avis ir ožkas, o atitinkamų išmokų dydis vienodas, avį galima keisti ožka, o ožką – avimi. Avis ir ožkas, už kurias paramos prašoma pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 101 straipsnį, išlaikymo laikotarpiu galima pakeisti laikantis tame straipsnyje nustatytų ribų ir neprarasti teisės į prašomą paramą.

4.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti pakeitimai atliekami per 10 dienų nuo juos lėmusio įvykio ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo pakeitimo dienos įrašomi į registrą. Per septynias darbo dienas apie pakeitimą informuojama kompetentinga institucija, kuriai buvo pateikta paramos paraiška.

65 straipsnis

Už galvijus prašomos paramos sumažinimas ir neskyrimas

1.   Jeigu pateikus paraišką gauti paramą pagal paramos už galvijus schemas nustatoma, kad deklaruotų ir pagal 63 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičius skiriasi, visa paramos suma, kurią ūkininkas turi teisę gauti pagal šias schemas už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį, sumažinama pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytu procentiniu dydžiu, jeigu reikalavimų neatitinka ne daugiau kaip trys gyvuliai.

2.   Jeigu reikalavimų neatitinka daugiau kaip trys gyvuliai, visa paramos suma, kurią ūkininkas turi teisę gauti pagal straipsnio 1 dalyje nurodytas schemas už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį, sumažinama:

a)	procentiniu dydžiu, nustatytu pagal straipsnio 3 dalį, jeigu jis ne didesnis kaip 10 %;

b)	dvigubu procentiniu dydžiu, nustatytu pagal straipsnio 3 dalį, jeigu jis yra didesnis kaip 10, bet ne didesnis kaip 20 %

Jeigu pagal straipsnio 3 dalį nustatytas procentinis dydis yra didesnis kaip 20 %, parama, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti pagal 63 straipsnio 3 dalį pagal minėtas schemas, atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį neskiriama.

Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytas procentinis dydis yra didesnis kaip 50 %, ūkininkui dar kartą neskiriama parama, kurios suma ne didesnė kaip deklaruotų gyvulių skaičiaus ir pagal 63 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiaus skirtumas. Ta suma išieškoma pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jei pagal tą straipsnį visa ši suma negali būti išieškota per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, likutis panaikinimas.

3.   Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus procentinius dydžius, galvijai, už kuriuos per atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį prašoma paramos pagal visas paramos už galvijus schemas ir kurie, kaip nustatyta, neatitinka reikalavimų, dalijami iš visų per atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį nustatytų gyvulių.

Taikant 16 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą laikoma, kad gyvuliai, kurie potencialiai gali atitikti paramos reikalavimus, bet, kaip nustatyta, yra neteisingai paženklinti ir įregistruoti galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje, reikalavimų neatitinka. Taikant šią pastraipą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 116 straipsnyje numatytos skerdimo priemokos skyrimo reikalavimus atitinka tik per konkrečius metus paskersti gyvuliai.

Skiriant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 111 straipsnyje numatytą priemoką už karves žindenes, galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje nustatyti neatitikimo atvejai paskirstomi proporcingai tarp priemokai gauti reikalingų gyvulių skaičiaus ir gyvulių, reikalingų pienui ar pieno produktams tiekti pagal to reglamento 111 straipsnio 2 dalies b punktą, skaičiaus. Tačiau pirmiausia tokie neatitikimo atvejai paskirstomi skaičiui gyvulių, kurių nebūtina laikyti laikantis individualaus limito ar viršutinių ribų, nurodytų to reglamento 111 straipsnio 2 dalies b punkte ir 112 straipsnyje.

4.   Jeigu deklaruotų gyvulių ir pagal 63 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičius skiriasi dėl tyčinių pažeidimų, parama, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti pagal 63 straipsnio 3 dalį už atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį pagal paramos už galvijus schemą ar schemas, neskiriama.

Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytas skirtumas yra didesnis kaip 20 %, ūkininkui dar kartą neskiriama parama, kurios suma ne didesnė kaip deklaruotų gyvulių skaičiaus ir pagal 63 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiaus skirtumas. Ta suma išieškoma pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jei pagal tą straipsnį visa ši suma negali būti išieškota per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, likutis panaikinimas.

66 straipsnis

Paramos už avis ir (arba) ožkas sumažinimas arba jos neskyrimas

1.   Jei pateikus paramos paraiškas pagal paramos už avis ir (arba) ožkas schemą nustatoma, kad deklaruotų ir pagal 63 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiai skiriasi, 65 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis, pradedant pirmuoju gyvuliu, su kuriuo yra susiję nustatyti pažeidimai.

2.   Jei nustatoma, kad avių pienu ir jo produktais prekiaujantis avių augintojas savo priemokos paraiškoje nenurodė, kad jis tai daro, paramos suma, į kurią jis turi teisę, mažinama iki priemokos sumos, kuri mokama avių pieną ir jo produktus parduodantiems avių augintojams, iš jos atėmus tos sumos ir visos priemokos už avis sumos skirtumą.

3.   Jei pateikus papildomų priemokų paraiškas nustatoma, kad mažiau nei 50 % žemės ūkiui naudojamo valdos ploto yra Reglamento (EB) Nr. 73/2009 102 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietovėse, papildoma priemoka nemokama, o priemoka už avis ir ožkas mažinama 50 % papildomos priemokos dydžio suma.

4.   Nustačius, kad žemės ūkiui naudojamo valdos ploto, esančio Reglamento (EB) Nr. 1121/2009 III priede išvardytose vietovėse, procentinė dalis mažesnė nei 50 %, priemoka už ožkas nemokama.

5.   Nustačius, kad sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas praktikuojantis ūkininkas, pateikęs papildomos priemokos paraišką, bent 90 dienų neganė 90 % savo gyvulių Reglamento (EB) Nr. 73/2009 102 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytuose plotuose, papildoma priemoka jam nemokama, o priemoka už avis ar ožkas mažinama 50 % papildomos priemokos dydžio suma.

6.   Nustačius, kad straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodyti pažeidimai padaryti tyčia, nemokama visa tose straipsnio dalyse nurodyta paramos suma.

Tokiu atveju ūkininkui dar kartą neskiriama šios sumos dydžio parama. Ta suma išieškoma pagal Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jei pagal tą straipsnį visa ši suma negali būti išieškota per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, likutis panaikinimas.

7.   Kai atlikus patikrinimą avis ir ožkas laikančio ir teisę į tokio pat lygio priemokas turinčio ūkininko ūkyje nustatoma, kad bandos gyvulių skaičius pagal veisles skiriasi, šie gyvuliai laikomi vienos grupės gyvuliais.

67 straipsnis

Natūralios aplinkybės

65 ir 66 straipsniuose numatytas paramos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomas, kai dėl natūralių aplinkybių įtakos gyvulių bandai ūkininkas negali įvykdyti įsipareigojimo laikyti gyvulius, dėl kurių prašoma skirti paramą išlaikymo laikotarpiu, jeigu per dešimt darbo dienų jis raštu informavo kompetentingą instituciją apie bet kokį nustatytą gyvulių skaičiaus sumažėjimą.

Nepažeisdamos aplinkybių, į kurias atskirais atvejais reikia atsižvelgti, kompetentingos institucijos pirmiausia gali pripažinti šiuos su gyvulių banda susijusius natūralių aplinkybių atvejus:

a)	gyvulio kritimą dėl ligos;

b)	gyvulio kritimą dėl nelaimingo atsitikimo, už kurį ūkininkas negali būti laikomas atsakingu.

68 straipsnis

Netikslūs skerdyklų išduoti pažymėjimai ir deklaracijos

Paaiškėjus, kad skerdykla dėl didelio aplaidumo arba tyčia išdavė netikslų pažymėjimą ar deklaraciją, susijusią su Reglamento (EB) Nr. 73/2009 110 straipsnio 6 dalyje numatyta specialiąja priemoka už galvijieną ir to paties reglamento 116 straipsnyje numatyta skerdimo priemoka, susijusi valstybė narė taiko atitinkamas nacionalines sankcijas. Jei tokie pažeidimai nustatomi antrą kartą, iš šios skerdyklos ne mažiau kaip vieneriems metams atimama teisė išduoti deklaracijas arba pažymėjimus, turinčius galią priemokų išmokėjimui.

III skirsnis

Specialioji parama

69 straipsnis

Išvados dėl specialiosios paramos

Dėl specialiosios paramos išmokų valstybės narės numato galimybę sumažinti specialiosios paramos išmoką ar jos neskirti iš esmės taip, kaip numatyta šioje antraštinėje dalyje. Suteikiant išmokas už plotus arba išmokas už gyvulius, šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis. Be to, atitinkamais atvejais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 (21) 18 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Jei nustatoma, kad dėl didelio aplaidumo arba tyčia pateikta netiksli informacija, kurią pagal šio reglamento 29 straipsnio 2 dalį teikia tarnybos, institucijos ar organizacijos, valstybės narės taiko atitinkamas nacionalines sankcijas. Jeigu tokie pažeidimai nustatomi antrą kartą, tokiai tarnybai, institucijai ar organizacijai ne mažiau kaip vieneriems metams atimama teisė teikti patvirtinančią informaciją, susijusią su priemokų mokėjimu.

III SKYRIUS

Išvados dėl kompleksinio paramos susiejimo

70 straipsnis

Bendrieji principai ir sąvokos

1.   Šiame skyriuje taikomos 47 straipsnio nuostatos.

2.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalį ūkininkams, kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsnius taikomas kompleksinis paramos susiejimas, Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalyje minimas paramos paraiškos pateikimas reiškia, kad bendroji paraiška pateikiama kasmet.

3.   Jei už Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede išvardytų skirtingų tiesioginių išmokų schemų, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i –v papunkčiuose ir b punkto i, iv ir v papunkčiuose nurodytų priemonių ir išmokų pagal schemas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85p, 103q ir 103r straipsniuose, valdymą atsakinga daugiau nei viena mokėjimo agentūra, valstybės narės užtikrina, kad apie nustatytus reikalavimų pažeidimus ir prireikus atliktą paramos sumažinimą ir neskyrimą būtų pranešta visoms šiuose mokėjimuose dalyvaujančioms mokėjimo agentūroms, įskaitant ir tuos atvejus, kai tinkamumo kriterijų nesilaikymas kartu yra reikalavimų pažeidimas, ir vice versa. Valstybės narės užtikrina, kad prireikus būtų taikoma vienoda sumažinimo norma.

4.   Laikoma, kad reikalavimų pažeidimas nustatytas, jei jis nustatomas atlikus šiame reglamente nurodytus patikrinimus arba kai apie juos kaip nors kitaip pranešta kompetentingai kontrolės institucijai arba, jei taikoma, mokėjimo agentūrai.

5.   Išskyrus šio reglamento 75 straipsnyje nurodytus force majeure atvejus ir išskirtines aplinkybes, jei ūkininkas, kuriam taikomi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsniuose nustatyti kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai, nepateikia bendrosios paraiškos per šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą laikotarpį, parama sumažinama 1 % už kiekvieną darbo dieną, išskyrus šio reglamento 75 straipsnyje nurodytus force majeure atvejus ir išskirtines aplinkybes. Parama gali būti sumažinta ne daugiau kaip 25 % Mažinama visa Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85p, 103q ir 103r straipsniuose nurodyta išmokėtina paramos suma, padalyta iš to paties reglamento 85t ir 103z straipsniuose nurodyto metų skaičiaus.

6.   Kai nustatoma daugiau kaip vienas įvairių aktų ar standartų, taikomų toje pačioje kompleksinio paramos susiejimo srityje, nesilaikymo atvejis, nustatant sumažinimą pagal 71 straipsnio 1 dalį ir 72 straipsnio 1 dalį šie atvejai laikomi vienu nesilaikymo atveju.

7.   Standarto, kuris kartu yra ir reikalavimas, nesilaikymas laikomas vienu nesilaikymo atveju. Apskaičiuojant sumažinimą nesilaikymas priskiriamas reikalavimo sričiai.

8.   Mažinimo procentinis dydis taikomas bendrai šių dėmenų sumai:

a)	visos tiesioginių išmokų sumos, kuri išmokėta arba turi būti išmokėta ūkininkui, kai jis pateikia paraišką ar ją pateiks tais kalendoriniais metais, kuriais nustatytas pažeidimas, ir

b)	visos išmokų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85p, 103q ir 103r straipsniuose numatytas schemas sumos, padalytos iš to reglamento 85t ir 103z straipsniuose nurodyto metų skaičiaus.

71 straipsnis

Išmokų sumažinimas už aplaidumą

1.   Nepažeidžiant 77 straipsnio, jei nustatytas reikalavimų pažeidimas padarytas dėl ūkininko aplaidumo, taikomas išmokų sumažinimas. Dažniausiai 3 % mažinama visa 70 straipsnio 8 dalyje nurodyta suma.

Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pagal 54 straipsnio 1 dalies c punktą parengtoje tikrinimo ataskaitoje pateiktu įvertinimu, gali nuspręsti minėtą procentą sumažinti iki 1 % arba padidinti iki 5 % visos sumos arba, 54 straipsnio 1 dalies c punkto antroje pastraipoje nurodytais atvejais, mažinimo apskritai netaikyti.

2.   Jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe netaikyti sumažinimo arba neskyrimo, o ūkininkas per nustatytą laikotarpį padėties neištaisė, išmokos mažinama arba neskiriama.

Kompetentinga institucija nustato galutinį terminą, kuris negali būti vėliau kaip kitų metų po tokių pažeidimų nustatymo pabaiga.

3.   Jei valstybė narė pasinaudoja galimybe laikyti, kad reikalavimų pažeidimas yra nedidelis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 24 straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose, o ūkininkas per nustatytą laikotarpį padėties neištaisė, išmoka mažinama.

Kompetentinga institucija nustato galutinį terminą, kuris negali būti vėliau kaip kitų metų po tokių pažeidimų nustatymo pabaiga.

Nelaikoma, kad toks reikalavimų pažeidimas yra nedidelis, ir taikomas bent 1 % dydžio pirmoje pastraipoje nurodytas sumažinimas.

Be to, reikalavimų pažeidimas, kuris laikomas nedideliu ir kurį ūkininkas per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitaisė, nelaikomas reikalavimų nesilaikymu pagal 5 dalį.

4.   Jei nustatomas daugiau kaip vienas su skirtingomis kompleksinio paramos susiejimo sritimis susijęs reikalavimų pažeidimas, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sumažinimo nustatymo tvarka atskirai taikoma kiekvienam reikalavimų pažeidimui.

Nustatyti procentiniai sumažinimo dydžiai sudedami. Tačiau visa 70 straipsnio 8 dalyje minima suma negali būti sumažinta daugiau kaip 5 %

5.   Nepažeidžiant nuostatų, susijusių su 72 straipsnyje nurodytu tyčiniu reikalavimų pažeidimu, nustačius pakartotinus pažeidimus pagal šio straipsnio 1 dalį pirmo pasikartojimo atveju nustatyta procentinė dalis dauginama iš 3. Kai tokia procentinė dalis buvo nustatyta pagal 70 straipsnio 6 dalį, mokėjimo agentūra nustato procentinę dalį, kuri būtų pritaikyta už pakartotinį reikalavimo pažeidimą ar standarto nesilaikymą.

Jei nustatomi tolesni pasikartojantys reikalavimų pažeidimo atvejai, kiekvienu atveju už ankstesnį pasikartojantį reikalavimų pažeidimą nustatytam sumažinimui taikomas daugiklis 3. Tačiau visa 70 straipsnio 8 dalyje minima suma negali būti sumažinta daugiau kaip 15 %

Kai sumažinimas pasiekia 15 % ribą, mokėjimo agentūra ūkininkui praneša, kad, dar kartą nustačius tokį pat reikalavimų pažeidimą, jo veiksmai bus laikomi tyčiniu reikalavimų pažeidimu, kaip apibrėžta 72 straipsnyje. Jei reikalavimų pažeidimai nustatomi ir po to, sumažinimo procentas nustatomas ankstesnio padauginto sumažinimo rezultatą dauginant iš daugiklio 3, jei įmanoma, neviršijant antros pastraipos paskutiniame sakinyje numatytos 15 % ribos.

6.   Jeigu pakartotinis reikalavimų pažeidimas nustatomas kartu su kitu reikalavimų pažeidimu ar kitu pakartotiniu reikalavimų pažeidimu, gauti sumažinimo procentai sudedami. Nepažeidžiant šio straipsnio 5 dalies trečios pastraipos, maksimalus sumažinimas negali viršyti 15 % visos 70 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendros sumos.

72 straipsnis

Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas už tyčinius reikalavimų pažeidimus

1.   Nepažeidžiant 77 straipsnio, jei nustatytą reikalavimų pažeidimą ūkininkas padarė tyčia, 70 straipsnio 8 dalyje nurodyta bendra suma paprastai mažinama 20 %

Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pagal 54 straipsnio 1 dalies c punktą parengtoje tikrinimo ataskaitoje pateiktu vertinimu, gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 15 % visos sumos arba, tam tikrais atvejais, padidinti iki 100 % visos sumos.

2.   Jei tyčinis reikalavimų pažeidimas susijęs su konkrečia paramos schema, ūkininkui atitinkamais kalendoriniais metais neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje paramos schemoje. Jei nustatyti reikalavimų pažeidimai yra ypač didelio masto, labai sunkūs ar daromi pastoviai arba jei nustatyti pakartotini tyčiniai reikalavimų pažeidimai, ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje paramos schemoje dar ir kitais kalendoriniais metais.

IV SKYRIUS

Bendro pobūdžio nuostatos

73 straipsnis

Paramos sumažinimo arba neskyrimo netaikymas

1.   I ir II skyriuose numatytas paramos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomi, jei ūkininkas pateikė iš esmės teisingą informaciją arba jei jis gali įrodyti, kad nenusižengė.

2.   I ir II skyriuose numatytas paramos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomas atitinkamoms paramos paraiškos dalims, kai apie jose esančias arba po paraiškos pateikimo atsiradusias klaidas ūkininkas raštu praneša kompetentingai institucijai, jeigu kompetentinga institucija ūkininko nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir jeigu ji dar nebuvo pranešusi ūkininkui apie paraiškos netikslumus.

Gavus iš ūkininko informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio pirmoje pastraipoje, paramos paraiška tikslinama atsižvelgiant į tikrąją padėtį.

74 straipsnis

Įrašų kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje pakeitimai ir tikslinimas

Su paraiškoje nurodytais galvijais susijusioms klaidoms ir praleidimams kompiuterinės galvijų duomenų bazės įrašuose nuo paraiškos pateikimo dienos taikomas 73 straipsnis.

Paramos paraiškose nenurodytų galvijų atžvilgiu ta pati nuostata taikoma III skyriuje numatytam paramos sumažinimui ar jos neskyrimui.

75 straipsnis

Force majeure ir išskirtinės aplinkybės

1.   Jei savo įsipareigojimų ūkininkas neįstengė laikytis dėl Reglamento (EB) Nr. 73/2009 31 straipsnyje nurodytų force majeure ar išskirtinių aplinkybių, jis išsaugo teisę gauti paramą už tuos plotus ar gyvulius, kurie atitiko paramos skyrimo reikalavimus tuo metu, kai susiklostė išskirtinės aplinkybės. Be to, kai force majeure ar išskirtinių aplinkybių nulemtas reikalavimų pažeidimas yra susijęs su kompleksiniu paramos susiejimu, atitinkamas sumažinimas netaikomas.

2.   Apie Reglamento (EB) Nr. 73/2009 31 straipsnyje nurodytus force majeure ir išskirtinių aplinkybių atvejus ūkininkas raštu praneša kompetentingai institucijai per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai jis turi galimybę tai padaryti.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

76 straipsnis

Mažiausios išmokos

Valstybės narės gali nuspręsti neskirti paramos, jeigu pagal vieną paramos paraišką išmokama ne didesnė kaip 100 EUR suma.

77 straipsnis

Išmokų sumažinimo sumų susikaupimas

Jei nustatytų reikalavimų pažeidimas tuo pat metu laikytinas ir bendruoju pažeidimu, paramos išmokos, laikantis IV antraštinės dalies II skyriaus ir III skyriaus nuostatų, yra mažinamos arba parama visai neskiriama:

a)	paramos mažinimas ir visiškas jos neskyrimas pagal IV antraštinės dalies II skyrių taikomas paramos schemoms;

b)	paramos mažinimas ir visiškas jos neskyrimas pagal IV antraštinės dalies III skyrių taikomas bendrai išmokų pagal bendrosios išmokos schemą, vienkartinės išmokos už plotus schemą ir kitas paramos schemas, kurioms netaikomas a punkte nurodytas paramos mažinimas ar visiškas jos neskyrimas, sumai.

Pirmoje pastraipoje minėtas paramos mažinimas ir neskyrimas taikomas pagal 78 straipsnio 2 dalį, nepažeidžiant papildomų sankcijų, kurios reglamentuojamos kitų Bendrijos ar nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

78 straipsnis

Kiekvienai paramos schemai taikomas mažinimas

1.   Išmokos sumą, ūkininkui mokėtiną pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede nurodytą paramos schemą, valstybės narės apskaičiuoja pagal atitinkamoje paramos schemoje nustatytas sąlygas, prireikus atsižvelgdamos į bazinio ploto, didžiausio garantuojamo ploto ir gyvulių, atitinkančių priemokų skyrimo reikalavimus, perviršį.

2.   Paramos mažinimas ar neskyrimas dėl pažeidimų, vėlavimo pateikti paraišką, sklypų nedeklaravimo, biudžeto viršutinių ribų viršijimo, taip pat moduliavimo, finansinės drausmės ir kompleksinio paramos susiejimo nepaisymo kiekvienai Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede nurodytai paramos schemai prireikus taikomas taip ir šia seka:

a)	pažeidimų atveju taikomas IV antraštinės dalies II skyriuje numatytas mažinimas ar neskyrimas;

b)	suma, susidarančia taikant a punktą, remiamasi apskaičiuojant sumažinimą, taikytiną pavėluotai pateikus paraišką, kaip nurodyta šio reglamento 23 ir 24 straipsniuose;

c)	suma, susidarančia taikant b punktą, remiamasi apskaičiuojant sumažinimą, taikytiną nedeklaravus žemės ūkio sklypų, kaip nurodyta 55 straipsnyje;

d)

kai tai susiję su paramos schemomis, kurioms pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 51 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 1 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį nustatyta arba pagal to reglamento 126 straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalį taikoma biudžeto viršutinė riba, valstybė narė sudeda visas sumas, susidarančias taikant a, b ir c punktus.

Koeficientas kiekvienai paramos schemai nustatomas biudžeto viršutinės ribos sumą dalijant iš pirmoje pastraipoje nurodytų ir sudėtų sumų. Jei gautas koeficientas yra didesnis už 1, taikomas koeficientas, lygus 1.

Apskaičiuojant išmoką, atskiram ūkininkui suteiktiną pagal paramos schemą, kuriai nustatyta biudžeto viršutinė riba, suma, gauta taikant a, b ir c punktus, dauginama iš antroje pastraipoje nustatyto koeficiento.

79 straipsnis

Paramos sumažinimo, susijusio su moduliavimu, finansine drausme ir kompleksiniu paramos susiejimu, apskaičiavimo pagrindas

1.   Paramos sumažinimas, susijęs su moduliavimu, numatytu Reglamento (EB) Nr. 73/2009 7 ir 10 straipsniuose ir atitinkamais atvejais numatytu Tarybos reglamento (EB) Nr. 378/2007 (22) 1 straipsnyje, taip pat paramos sumažinimas dėl finansinės drausmės, numatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 11 straipsnyje, ir to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatytas sumažinimas taikomi skirtingų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede išvardytų paramos schemų išmokų, į kurias turi teisę kiekvienas ūkininkas, sumai, laikantis šio reglamento 78 straipsnyje nustatytos tvarkos.

2.   Bet koks sumažinimas, taikomas pagal šio reglamento IV antraštinės dalies III skyrių dėl kompleksinio paramos susiejimo nesilaikymo, skaičiuojamas pagal išmokos sumą, apskaičiuotą taikant šio straipsnio 1 dalį.

80 straipsnis

Nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas

1.   Jei ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas.

2.   Palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią ūkininkui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas, iki grąžinimo arba išieškojimo dienos.

Taikytina palūkanų norma apskaičiuojama laikantis nacionalinių teisės aktų nuostatų, bet neturi būti mažesnė už palūkanų normą, pagal nacionalines nuostatas taikytiną sumų susigrąžinimui.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje minėtas įpareigojimas grąžinti išmokas netaikomas, kai išmokėdama paramą suklydo kompetentinga institucija arba kita įstaiga ir jei ūkininkas įprastomis sąlygomis tos klaidos negalėjo pastebėti.

Tačiau kai klaida susijusi su faktiniais išmokos apskaičiavimo elementais, pirma pastraipa taikoma tik kai apie sprendimą susigrąžinti išmokėtą sumą nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo mokėjimo.

81 straipsnis

Nepagrįstai paskirtų teisių į išmokas susigrąžinimas

1.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 137 straipsnio, jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 arba Reglamentą (EB) Nr. 1120/2009 ūkininkams skyrus teises į išmokas nustatoma, kad tam tikros teisės į išmokas buvo skirtos nepagrįstai, nepagrįstai skirtą teisę į išmokas ūkininkas turi perduoti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnyje nurodytam nacionaliniam rezervui.

Jei toks ūkininkas teises į išmokas perdavė kitiems ūkininkams, jų perėmėjams taip pat galioja šio straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytas įpareigojimas, atsižvelgiant į jiems perduotų išmokų kiekį, jei ūkininkas, kuriam jos buvo paskirtos pirmiausiai, neturi pakankamai teisių į išmokas, kurios atitiktų nepagrįstai paskirtų teisių į išmokas vertę.

Laikoma, kad nepagrįstai suteiktos teisės nebuvo skirtos ab initio.

2.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 137 straipsnio, jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 arba Reglamentą (EB) Nr. 1120/2009 ūkininkams skyrus teises į išmokas nustatoma, kad teisių į išmokas vertė yra pernelyg didelė, ta vertė atitinkamai patikslinama. Šis patikslinimas taip pat atliekamas teisėms į išmokas, kurios jau perduotos kitiems ūkininkams. Išmokos sumažinimo vertė grąžinama į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 straipsnyje nurodytą nacionalinį rezervą.

Laikoma, kad teisės į išmokas buvo skirtos ab initio pagal vertę, gautą po patikslinimo.

3.   Jei taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis nustatoma, kad ūkininkui pagal Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 arba Reglamentą (EB) Nr. 1120/2009 paskirtas netinkamas teisių į išmokas skaičius, ir jei dėl nepagrįsto paskyrimo bendra ūkininko gautų teisių į išmokas vertė nepakito, valstybė narė perskaičiuoja teises į išmokas ir prireikus patikslina ūkininkui paskirtų teisių į išmokas rūšį.

Tačiau pirma pastraipa netaikoma, jei ūkininkai klaidas galėjo pastebėti.

4.   Valstybės narės gali nuspręsti neišieškoti nepagrįstai paskirtų išmokų, jei ūkininkui nepagrįstai paskirta bendra suma yra 50 EUR ar mažesnė. Be to, kai 3 dalyje minėta bendra suma yra 50 EUR ar mažesnė, valstybės narės gali nuspręsti perskaičiavimo neatlikti.

5.   Jei ūkininkas kurias nors teises į išmokas perdavė nesilaikydamas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsnio 2 dalies arba Reglamento (EB) Nr. 73/2009 43 straipsnio 1 ir 2 dalių, 62 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 68 straipsnio 5 dalies, laikoma, kad teisių perdavimas neįvyko.

6.   Nepagrįstai išmokėtos sumos susigrąžinamos pagal 80 straipsnį.

82 straipsnis

Valdų perdavimas

1.   Šiame straipsnyje:

a)	„valdos perdavimas“ – pardavimas, nuoma ar kitas panašus sandoris, susijęs su atitinkamais gamybos vienetais;

b)	„perdavėjas“ – ūkininkas, kurio valda perduodama kitam ūkininkui;

c)	„perėmėjas“ – ūkininkas, kuriam valda perduodamas.

2.   Perduodant visą vieno ūkininko valdą kitam ūkininkui, nuo paramos paraiškos pateikimo iki visiško visų paramos skyrimo reikalavimų įvykdymo parama perdavėjui už perduotą valdą neskiriama.

3.   Parama, dėl kurios kreipiasi perdavėjas, skiriama perėmėjui, jeigu:

a)	perdavimo laikotarpiu, kurį turi nustatyti valstybės narės, perėmėjas praneša kompetentingai institucijai apie perdavimą ir prašo skirti paramą;

b)	perėmėjas pateikia kompetentingos institucijos reikalaujamus įrodymus;

c)	perduota valda atitinka visas paramos skyrimo sąlygas.

4.   Perėmėjui informavus kompetentingą instituciją apie valdos perdavimą ir paprašius skirti paramą pagal straipsnio 3 dalies a punktą:

a)	visos perdavėjo teisės ir prievolės, susijusios su perdavėjo ir kompetentingos institucijos teisiniais santykiais pagal paramos paraišką, perduodamos perėmėjui;

b)	visi su paramos suteikimu susiję veiksmai ir visos deklaracijos, perdavėjo pateiktos prieš perdavimą, priskiriami perėmėjui, taikant atitinkamas Bendrijos taisykles;

c)	tam tikrais atvejais perduota valda atitinkamais prekybos metais arba priemokos mokėjimo laikotarpiu laikoma atskira valda.

5.   Kai paramos paraiška pateikiama atlikus paramai skirti būtinus veiksmus, o visa vieno ūkininko valda kitam ūkininkui perduodama, kai minėti veiksmai jau pradėti vykdyti, bet dar neįvykdytos visos paramos skyrimo sąlygos, parama perėmėjui gali būti skiriama, jei įvykdomos šio straipsnio 3 dalies a ir b punktų sąlygos. Tokiu atveju taikomas 4 dalies b punktas.

6.   Valstybės narės tam tikrais atvejais gali nuspręsti skirti paramą perdavėjui. Tokiu atveju:

a)	perėmėjui parama neskiriama;

b)	valstybės narės mutatis mutandis taiko šio straipsnio 2–5 dalyse išdėstytus reikalavimus.

83 straipsnis

Papildomos priemonės ir valstybių narių savitarpio parama

Valstybės narės ir toliau taiko visas priemones, užtikrinančias tinkamą integruotos sistemos taikymą, ir viena kitai teikia paramą, reikalingą šiame reglamente nurodytiems patikrinimams atlikti.

Todėl kai šiame reglamente nenumatyta atitinkamai sumažinti paramą arba jos neskirti, valstybės narės gali taikyti atitinkamas nacionalines sankcijas gamintojams ar kitiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, paramos skyrimo procedūroje dalyvaujančioms skerdykloms arba asociacijoms, kad užtikrintų kontrolės reikalavimų, tokių kaip valdos bandos registro tvarkymas arba informacijos perdavimo įsipareigojimų vykdymas, laikymąsi.

84 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip iki liepos 15 d. Komisijai pateikia paramos schemų, kurioms taikoma Integruotoji administravimo ir kontrolės sistema, praėjusių kalendorinių metų ataskaitą ir visų pirma nurodo šią informaciją:

a)

integruotos sistemos įgyvendinimo padėtį, visų pirma įskaitant pasirinktas kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų kontrolės vykdymo galimybes ir kompetentingas kontrolės institucijas, atsakingas už kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų bei sąlygų atitikties kontrolę, ir konkrečias specialiosios paramos administravimo bei kontrolės priemones, kurių buvo imtasi;

b)	pareiškėjų skaičių, bendrą plotą, bendrą gyvulių skaičių ir bendrą kiekį;

c)	tikrinamų pareiškėjų skaičių, bendrą plotą, bendrą gyvulių skaičių ir bendrą kiekį;

d)	atliktų patikrinimų rezultatą, nurodant pagal IV antraštinę dalį taikytus paramos sumažinimo ir neskyrimo atvejus;

e)	patikrinimų, susijusių su kompleksiniu paramos susiejimu pagal III antraštinės dalies III skyrių, rezultatus.

2.   Valstybės narės, naudodamos Komisijos joms suteiktą formą, kasmet ne vėliau kaip iki spalio 31 d. elektroninio ryšio priemonėmis praneša Komisijai, kokią visos žemės ūkio paskirties žemės dalį sudaro žemė, kurioje yra daugiametės ganyklos, kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje.

3.   Išskirtiniais tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, sutarusios su Komisija, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų datų.

4.   Pagal integruotą sistemą numatyti duomenys naudojami patvirtinti sektorių taisyklėse nustatytą informaciją, kurią valstybės narės privalo siųsti Komisijai.

5.   Kai pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 8 straipsnio 1 dalį ir šio reglamento 79 straipsnį tiesioginėms išmokoms taikomas linijinio mažinimo principas, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie taikytą mažinimo procentą.

85 straipsnis

Paskirstymo formulė

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų sumų, gautų išmoką sumažinus 4 procentiniais punktais, paskirstymo formulė sudaroma pagal kiekvienos valstybės narės žemės ūkio plotų ir užimtumo žemės ūkyje dalis, kurios atitinkamai sudaro 65 ir 35 %

Kiekvienos valstybės narės žemės ūkio ploto ir užimtumo žemės ūkyje dalis tikslinama pagal vienam asmeniu tenkančią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, išreikštą perkamosios galios standartu, naudojant trečdalį valstybių narių vidurkio, kuriam taikomas moduliavimas, skirtumo.

Tam tikslui naudojamasi šiais pagrindiniais duomenimis, pagrįstais 2003 m. rugpjūčio mėn. Eurostato pateikta informacija:

a)	duomenys apie žemės ūkio plotus imami iš 2000 m. ūkių struktūros tyrimo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1166/2008 (23);

b)	duomenys apie užimtumą žemės ūkyje imami iš 2001 m. darbo jėgos kasmečio tyrimo apie užimtumą žemės ūkio, medžioklės ir žūklės srityse, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 577/98 (24);

c)	duomenys apie vienam gyventojui tenkančią BVP dalį, išreikštą perkamosios galios standartu, imami pagal trejų metų (1999–2001) vidurkį, pagrįstą nacionalinių ataskaitų rinkinių duomenimis.

III DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

86 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais iki 2010 m. sausio 1 d.

2.   Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 796/2004 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

87 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su 2010 m. sausio 1 d. prasidedančiais prekybos metais arba priemokų laikotarpiais.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 141, 2004 4 30, p. 18.

(3)  OL L 148, 2008 6 6, p. 1.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(5)  OL L 141, 2004 4 30, p. 1.

(6)  OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

(7)  OL L 156, 2003 6 25, p. 9.

(8)  OL L 5, 2004 1 9, p. 8.

(9)  OL L 171, 2005 7 2, p. 6.

(10)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(11)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 27.

(12)  OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

(13)  OL L 160, 1999 6 26, p. 1.

(14)  OL L 215, 1992 7 30, p. 85.

(15)  OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

(16)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(17)  OL L 193, 2002 7 20, p. 74.

(18)  OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

(19)  OL L 193, 2002 7 20, p. 1.

(20)  OL L 171, 2006 6 23, p. 90.

(21)  OL L 368, 2006 12 23, p. 74.

(22)  OL L 95, 2007 4 5, p. 1.

(23)  OL L 321, 2008 12 1, p. 14.

(24)  OL L 77, 1998 3 14, p. 3.

---

---

---