EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009R0443

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009 nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO 2 kiekį (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 140, 5.6.2009, p. 1–15 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 15 Volume 010 P. 212 - 226

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2019; panaikino 32019R0631

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/443/oj

5.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 443/2009

2009 m. balandžio 23 d.

nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Šiuo reglamentu siekiama nustatyti Bendrijoje įregistruotų naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, tuo pačiu užtikrinant tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą.

(2)

Laikydamosi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, kuri Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta Tarybos sprendimu 94/69/EB (3), visos šalys privalo parengti ir įgyvendinti nacionalines, o reikiamais atvejais ir regionines programas, į kurias būtų įtrauktos priemonės, skirtos švelninti klimato kaitą. Atsižvelgdama į tai, 2007 m. sausio mėn. Komisija pasiūlė, kad tarptautinių derybų kontekste Europos Sąjunga turėtų siekti iki 2020 m. sumažinti išsivysčiusių šalių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 % (palyginti su 1990 m. lygmeniu) ir kad Sąjunga turėtų tvirtai nepriklausomai įsipareigoti iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 % (palyginti su 1990 m. lygmeniu), neatsižvelgiant į kitų išsivysčiusių šalių sumažinimo dydį. Europos Parlamentas ir Taryba šiam tikslui pritarė.

(3)

Viena šių įsipareigojimų pasekmių – visos valstybės narės turės žymiai sumažinti keleivinių automobilių išmetamų teršalų kiekį. Kad išmetamų teršalų kiekis būtų žymiai sumažintas, valstybių narių ir Bendrijos lygiu turėtų būti įgyvendinamos strategijos ir priemonės visuose Bendrijos ekonomikos sektoriuose, ne tik pramonės ir energetikos. Pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kelių transportas Sąjungoje yra antras didžiausias sektorius, ir jame išmetamų teršalų kiekis toliau didėja. Jei kelių transporto poveikis klimato kaitai dar stiprės, tai gerokai pakenks išmetamų teršalų kiekio mažinimo rezultatams, pasiektiems kituose sektoriuose kovojant su klimato kaita.

(4)

Bendrijos tikslai naujų keleivinių automobilių atžvilgiu gamintojams suteikia daugiau planavimo tikrumo ir daugiau lankstumo siekiant laikytis išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimų, nei tą suteiktų nacionaliniai mažinimo tikslai. Nustatant išmetamų teršalų normas svarbu atsižvelgti į poveikį rinkoms ir gamintojų konkurencingumui, tiesiogines ir netiesiogines verslui nustatomas sąnaudas ir naudą, kuri gaunama skatinant naujovių diegimą ir mažinant suvartojamos energijos kiekį.

(5)

Šis reglamentas pagrįstas Bendrijoje registruotų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio nusistovėjusiu matavimo ir kontrolės procesu pagal 2000 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1753/2000/EB, nustatantį naujų keleivinių automobilių vidutinio konkretaus išmetamųjų CO2 dujų kiekio kontrolės sistemą (4). Svarbu, kad išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimų nustatymas ir toliau teiktų visos Bendrijos masto nuspėjamumą ir planavimo saugumą transporto priemonių gamintojams viso jų naujų lengvųjų automobilių parko Bendrijoje atžvilgiu.

(6)

Bendrijos strategiją mažinti lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekį Komisija priėmė 1995 m. Ši strategija buvo grindžiama trimis ramsčiais: savanorišku automobilių pramonės įsipareigojimu mažinti išmetamų teršalų kiekį, geresniu vartotojų informavimu ir taupiai degalus vartojančių automobilių populiarinimu fiskalinėmis priemonėmis.

(7)

1998 m. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) įsipareigojo ne vėliau kaip 2008 m. sumažinti vidutinį parduotų naujų automobilių išmetamo CO2 kiekį iki 140g CO2/km; 1999 m. Japonijos automobilių gamintojų asociacija (JAMA) ir Korėjos automobilių gamintojų asociacija (KAMA) įsipareigojo ne vėliau kaip 2009 m. sumažinti vidutinį parduotų naujų automobilių išmetamo CO2 kiekį iki 140g CO2/km. Šie įsipareigojimai patvirtinti 1999 m. vasario 5 d. Komisijos rekomendacija 1999/125/EB dėl keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo (5) (ACEA), 2000 m. balandžio 13 d. Komisijos rekomendacija 2000/303/EB dėl keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo (KAMA) (6) ir 2000 m. balandžio 13 d. Komisijos rekomendacija 2000/304/EB dėl keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo (JAMA) (7).

(8)

2007 m. vasario 7 d. Komisija priėmė du komunikatus panašiomis temomis: komunikatą, kuriame išdėstyti Bendrijos strategijos dėl keleivinių automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo persvarstymo rezultatai ir komunikatą dėl konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistemos 21-ajame amžiuje (CARS 21). Komunikatuose pabrėžta, kad padaryta pažanga siekiant 140 g CO2/km tikslo ne vėliau kaip 2008–2009 m., tačiau be papildomų priemonių Bendrijos 120 g CO2/km tikslas iki 2012 m. pasiektas nebus.

(9)

Kad iki 2012 m. būtų pasiektas Bendrijos 120 g CO2/km tikslas, komunikatuose pasiūlytas integruotas principas ir pranešta, jog Komisija pasiūlys teisės aktus Bendrijos tikslams pasiekti, kurie numatytų privalomai mažinti išmetamo CO2 kiekį iki 130 g CO2/km tikslo vidutiniam naujų automobilių parkui, patobulinus transporto priemonių variklio technologiją. Laikantis požiūrio pagal gamintojų savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus, tai bus taikoma toms sudedamosioms dalis, į kurias atsižvelgiama matuojant keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį pagal 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (8). CO2/km bus sumažintas dar 10 g arba, jei techniniu atžvilgiu būtina, lygiaverčiu kiekiu, atlikus kitus technologinius patobulinimus ir daugiau vartojant tvarių biodegalų.

(10)

Teisės aktais, kurių pagrindu bus įgyvendinamos naujų automobilių parkui taikomos vidutinės normos, turėtų būti užtikrinta, kad atsižvelgiant į Europos automobilių gamintojų įvairovę mažinimo normos būtų tvarios ir bešališkos konkurencijos bei socialiniu požiūriu, taip pat turėtų būti užkirstas kelias nepateisinamam tų gamintojų tarpusavio konkurencijos iškraipymui. Teisės aktais turėtų būti tinkama siekti bendrųjų Kioto protokolo tikslų, kuriuos išsikėlė Bendrija, ir juos reikėtų papildyti kitomis labiau su eksploatavimu susijusiomis priemonėmis, pvz., skirtingi automobilių ir energijos mokesčiai.

(11)

Europos Sąjungos bendrajame biudžete turėtų būti numatytas tinkamas finansavimas, skirtas technologijų, kuriomis siekiama radikaliai sumažinti kelių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, vystymui skatinti.

(12)

Siekiant išlaikyti įvairovę automobilių rinkoje ir jos gebėjimą tenkinti įvairius vartotojų poreikius, keleiviniams automobiliams taikomos CO2 normos turėtų būti nustatomos pagal tiesinę priklausomybę nuo automobilių „naudos5“. „Naudai“ apibrėžti masė yra tinkamas parametras, kuris parodo masės ir dabar išmetamų teršalų kiekio santykį, todėl atsižvelgiant į masę suskaičiuotos normos yra realesnės ir konkurencijos požiūriu bešališkos. Be to, duomenų apie masę jau yra. Turėtų būti renkami duomenys apie alternatyvius „naudos“ parametrus, pvz., automobilio ratų apibrėžtą jo plotą (tarpuvėžio pločio ir ratų bazės sandaugą), kad „naudos“ principu atliekamas ilgalaikis įvertinimas būtų paprastesnis. Komisija iki 2014 m. turėtų peržiūrėti duomenų tinkamumą ir, jeigu reikia, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl „naudos“ parametro pritaikymo.

(13)

Šiuo reglamentu siekiama automobilių pramonei pasiūlyti paskatų investuoti į naujas technologijas. Šiuo reglamentu aktyviai skatinamos ekologinės naujovės ir jame atsižvelgiama į būsimas technologijos naujoves. Naujoviškų varomosios jėgos technologijų kūrimą reikėtų ypatingai skatinti, nes jų dėka išmetamų teršalų kiekis būtų žymiai mažesnis nei tradicinių keleivinių automobilių išmetamų teršalų kiekis. Tokiu būdu yra skatinamas ilgalaikis Europos pramonės konkurencingumas ir sukuriama daugiau aukštos kokybės darbo vietų. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę įtraukti ekologinių naujovių priemones į bandymų procedūrų peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 14 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdama į techninį ir ekonominį tokio įtraukimo poveikį.

(14)

Pripažįstant labai dideles mokslinių tyrimų bei plėtros ir gamybos išlaidas, tenkančias pirmosios kartos labai mažai CO2 išmetančios transporto priemonės vienetui, kurios bus įvestos į rinką po šio reglamento įsigaliojimo, šuo reglamentu siekiama laikinai paspartinti ir palengvinti ypač mažai CO2 išmetančių transporto priemonių pateikimo į Bendrijos rinką pradinėse jų panaudojimo komerciniais tikslais stadijose procesą.

(15)

Naudojant tam tikrus alternatyvius degalus galima žymiai sumažinti išmetamo CO2 kiekį išgavimo ir panaudojimo santykio dydžių aspektu. Todėl šiame reglamente pateikiamos specifinės nuostatos, kuriomis siekiama skatinti tolesnį tam tikrų alternatyviais degalais varomų transporto priemonių platinimą Bendrijos rinkoje.

(16)

Kad normos būtų suderintos su požiūriu, kurio Komisija laikosi pagal CO2 ir automobilių strategiją, ypač atsižvelgiant į gamintojų asociacijų savanoriškus įsipareigojimus, tos normos turėtų būti taikomos naujiems keleiviniams automobiliams, kurie Bendrijoje registruojami pirmą kartą ir kurie nebuvo anksčiau registruoti už Bendrijos ribų, išskyrus ribotą laikotarpį, kad nebūtų piktnaudžiaujama.

(17)

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (9), nustatyta suderinta tvarka, apimanti administracines nuostatas ir bendruosius visų naujų transporto priemonių, kurioms taikoma minėta direktyva, patvirtinimo techninius reikalavimus. Už šio reglamento laikymąsi turėtų būti atsakingas tas pats subjektas, kuris atsakingas už visus tipo patvirtinimo proceso pagal tą direktyvą aspektus bei už produkcijos atitiktį.

(18)

Tipo patvirtinimo tikslais specialios paskirties transporto priemonėms, apibrėžtoms Direktyvos 2007/46/EB II priede, taikomi specialūs reikalavimai, todėl jos neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Transporto priemonės, kurios prieš įsigaliojant šiam reglamentui buvo pripažintos priklausančiomis M1 kategorijai, kurios pagamintos specialiai komerciniais tikslais taip, kad jose būtų galima patalpinti invalido vežimėlį, bei kurios atitinka Direktyvos 2007/46/EB II priede pateiktą specialios paskirties transporto priemonės apibrėžtį, neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį, vadovaujantis Bendrijos politika, skirta padėti žmonėms su negalia.

(19)

Gamintojai turėtų turėti galimybių patys spręsti, kaip įvykdyti šiuo reglamentu jiems nustatomas normas, ir jiems turėtų būti leista skaičiuoti vidutinį jų naujų automobilių parko išmetamų teršalų kiekį, o ne taikyti CO2 normas kiekvienam atskiram automobiliui. Todėl gamintojai turėtų užtikrinti, kad visų Bendrijoje įregistruotų naujų automobilių, už kuriuos tie gamintojai atsakingi, vidutinis savitasis išmetamų teršalų kiekis neviršytų teršalų išmetimo normų, nustatytų tiems automobiliams, vidurkio. Šis reikalavimas turėtų būti palaipsniui įvedamas nuo 2012 m. iki 2015 m., siekiant palengvinti pereigą.

(20)

Netinka tokį patį metodą naudoti nustatant išmetamų teršalų kiekio mažinimo normas, taikomas ir stambiems gamintojams, ir mažiems gamintojams, kurie laikomi nepriklausomais pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Tokie maži gamintojai turėtų turėti alternatyvias teršalų kiekio mažinimo normas, susijusias su atitinkamo gamintojo transporto priemonių technologiniu potencialu mažinti jų savitąjį išmetamo CO2 kiekį ir derančias su atitinkamų rinkos segmentų savybėmis. Į šią nukrypti leidžiančią nuostatą reikėtų atsižvelgti peržiūrint savitąsias teršalų išmetimo normas, pateikiamas I priede, o tokia peržiūra turėtų būti baigta ne vėliau kaip 2013 m. pradžioje.

(21)

Tam tikro rinkos segmento gamintojams turėtų būti leista vadovautis alternatyvia norma, kuri yra 25 % mažesnė nei jų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis 2007 m. Reikėtų nustatyti lygiavertį tikslą tais atvejais, kai neturima duomenų apie gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį 2007 m. Į šią nukrypti leidžiančią nuostatą reikėtų atsižvelgti peržiūrint savitąsias teršalų išmetimo normas, pateikiamas I priede, o tokia peržiūra turėtų būti baigta ne vėliau kaip 2013 m. pradžioje.

(22)

Nustatant vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, taikomą visiems Bendrijoje įregistruotiems naujiems automobiliams, už kuriuos atsakingi gamintojai, reikėtų atsižvelgti į visus automobilius, nepriklausomai nuo jų masės arba kitų ypatybių. Nors Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 netaikomas keleiviniams automobiliams, kurių masė didesnė nei 2 610 kg ir kuriems tipo patvirtinimas nėra išplečiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 2 straipsnio 2 dalį, tokių automobilių išmetamų teršalų kiekis turėtų būti matuojamas vadovaujantis tokia pačia matavimo procedūra, kuri keleiviniams automobiliams nustatyta Reglamente (EB) Nr. 692/2008 (10). Gauti išmetamo CO2 kiekio dydžiai turėtų būti įtraukti į transporto priemonės atitikties liudijimą, kad juos būtų galima įtraukti į stebėsenos sistemą.

(23)

Siekiant suteikti lankstumo gamintojams vykdant šiuo reglamentu jiems nustatytas normas, jie gali susitarti viešai, skaidriai ir nediskriminuodami sudaryti bendrą fondą. Susitarimas sudaryti bendrą fondą turėtų būti sudaromas ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, tačiau jo galiojimą būtų galima pratęsti. Jei gamintojai sudarytų bendrą fondą, jie turėtų būti laikomi įvykdę šiuo reglamentu jiems nustatytas normas, jei vidutinis viso bendro fondo išmetamų teršalų kiekis neviršys teršalų išmetimo normos, nustatytos bendram fondui.

(24)

Siekiant užtikrinti, kad šiuo reglamentu nustatytos normos būtų vykdomos, būtinas patikimai veikiantis pareigų laikymosi mechanizmas.

(25)

Naujų keleivinių automobilių savitasis išmetamo CO2 kiekis matuojamas remiantis Bendrijoje suderintu pagrindu pagal Reglamente (EB) Nr. 715/2007 nustatytą metodiką. Siekiant kuo labiau sumažinti su šiuo reglamentu susijusią administravimo naštą, vykdymas turėtų būti vertinamas pagal valstybių narių renkamus ir Komisijai pateikiamus duomenis apie naujų automobilių registravimą Bendrijoje. Kad vykdymo vertinimui pateikiami duomenys būtų palyginami, šių duomenų rinkimo ir pateikimo taisyklės turėtų būti kuo labiau suderintos.

(26)

Direktyvoje 2007/46/EB numatoma, kad gamintojai turi išduoti atitikties liudijimus, kuriuos turi turėti kiekvienas naujas keleivinis automobilis, ir kad valstybės narės turi leisti naują keleivinį automobilį registruoti ir pradėti eksploatuoti tik tada, kai jis turi galiojantį atitikties liudijimą. Valstybių narių renkami duomenys turėtų atitikti atitikties liudijimą, kurį keleiviniam automobiliui išdavė gamintojas, ir remtis tik jame pateikiama informacija. Jeigu valstybės narės dėl pateisinamų priežasčių nenaudoja atitikties liudijimo naujo keleivinio automobilio registracijos ir eksploatavimo pradžios procesui užbaigti, jos turėtų imtis būtinų priemonių, skirtų užtikrinti tinkamą stebėsenos procedūros tikslumą. Reikėtų Bendrijos standartų duomenų bazės, skirtos atitikties liudijimų duomenims. Ji turėtų būti naudojama kaip vienas bendras nuorodų šaltinis, sudarant valstybėms narėms sąlygas lengviau tvarkyti registracijos duomenis naujai registruojant transporto priemones.

(27)

Bendrijos lygmeniu turėtų būti vertinama, kaip gamintojai vykdo šiuo reglamentu nustatytas normas. Gamintojai, kurių vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija šiuo reglamentu leidžiamas normas, turėtų mokėti mokestį už viršytą taršos normą už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant 2012 m. Mokestis turėtų būti patikslintas tiek, kiek gamintojai viršijo jiems nustatytą normą. Ilgainiui mokestis turėtų būti didinamas. Siekiant užtikrinti pakankamai paskatų imtis priemonių mažinti savitąjį keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį, nustatant mokestį turėtų būti atsižvelgiama į technologines sąnaudas. Sumos, surenkamos iš mokesčių už viršytą taršos normą, turėtų būti laikomos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis.

(28)

Bet kurios nacionalinės priemonės, kurias valstybės narės gali taikyti arba įvesti vadovaudamosi Sutarties 176 straipsniu, atsižvelgiant į šio reglamento tikslą ir šiuo reglamentu nustatytas procedūras, neturėtų nustatyti papildomų arba griežtesnių nuobaudų gamintojams, kurie nesugeba įvykdyti šiuo reglamentu jiems nustatytų normų.

(29)

Šis reglamentas neturėtų kliudyti visapusiškai taikyti Bendrijos konkurencijos taisyklių.

(30)

Komisija turėtų apsvarstyti naujus būdus ilgalaikiam tikslui pasiekti, ypač kreivės nuolydį, „naudos“ parametrą ir mokesčio už viršytą taršos normą sistemą.

(31)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11).

(32)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atsižvelgus į šio reglamento taikymo patirtį iš dalies keisti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatyti mokesčių už viršytą taršos normą surinkimo metodus, priimti išsamias nuostatas dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo tam tikriems gamintojams ir pritaikyti I priedą, siekiant atsižvelgti į Bendrijoje įregistruotų naujų keleivinių automobilių masės raidą ir atspindėti visus reguliuojamosios bandymų procedūros savitajam išmetamo CO2 kiekiui matuoti pokyčius. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(33)

Sprendimas Nr. 1753/2000/EB turėtų būti panaikintas paprastinimo ir teisinio aiškumo tikslais.

(34)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti išmetamo CO2 kiekio techninius reikalavimus naujiems keleiviniams automobiliams, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir pasiekti bendrą Sąjungos tikslą sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl siūlomo veiksmo apimties bei poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir tikslai

Šiuo reglamentu nustatomi naujų keleivinių automobilių eksploatacinių charakteristikų reikalavimai atsižvelgiant į išmetamo CO2 kiekį, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir pasiektas pagrindinis Europos bendrijos tikslas – kad vidutinis naujų automobilių parko išmetamų teršalų kiekis būtų 120 g CO2/km. Šiame reglamente nustatomas tikslas – kad naujo keleivinio automobilio išmetamo CO2 kiekis taptų 130 g CO2/km, patobulinus transporto priemonių variklio technologiją, kaip skaičiuojama pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir jo įgyvendinimo priemones, bei panaudojant naujoviškas technologijas.

Šiame reglamente naujų automobilių parkui nustatoma nuo 2020 m. pradedama taikyti vidutinio išmetamų teršalų kiekio norma – 95 g CO2/km, kaip nurodyta 13 straipsnio 5 dalyje.

Šis reglamentas bus papildytas kitomis priemonėmis, kurios būdamos Bendrijos integruoto požiūrio dalimi atitiktų 10 g CO2/km sumažinimą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas Direktyvos 2007/46/EB II priede apibrėžtoms M1 klasės variklinėms transporto priemonėms („keleiviniai automobiliai“), kurios Bendrijoje registruojamos pirmą kartą ir kurios anksčiau nebuvo registruotos už Bendrijos ribų („nauji keleiviniai automobiliai“).

2.   Ankstesnė registracija už Bendrijos ribų, atlikta mažiau nei prieš tris mėnesius iki registracijos Bendrijoje, neįskaičiuojama.

3.   Šis reglamentas netaikomas specialios paskirties transporto priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalies 5 punkte.

3 straipsnis

Sąvokos

1.   Šio reglamento tikslais taikomos šios sąvokos:

a)

vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis – gamintojo atžvilgiu – visų to gamintojo pagamintų naujų keleivinių automobilių savitojo išmetamo CO2 kiekio vidurkis;

b)

atitikties liudijimas – Direktyvos 2007/46/EB 18 straipsnyje nurodytas liudijimas;

c)

gamintojas – asmuo arba įstaiga, atskaitingi patvirtinančiajai valdžios institucijai už visus klausimus, susijusius su EB tipo patvirtinimo tvarka pagal Direktyvą 2007/46/EB, ir atsakingi už produkcijos atitikties užtikrinimą;

d)

masė – parengto eksploatuoti automobilio masė su kėbulu, kaip pažymėta atitikties liudijime ir apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB I priedo 2.6 skyriuje;

e)

automobilio ratų apibrėžtas jo plotas – tarpuvėžio pločio ir ratų bazės sandauga, nurodyta atitikties liudijime ir apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB I priedo 2.1 ir 2.3 skirsniuose;

f)

savitasis išmetamo CO2 kiekis – keleivinio automobilio išmetamo CO2 kiekis, išmatuotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir atitikties liudijime pažymėtas kaip išmetamo CO2 masė (bendra). Keleivinių automobilių, kurių tipas nebuvo patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, „savitasis išmetamo CO2 kiekis“ – išmetamo CO2 kiekis, išmatuotas pagal tą pačią matavimo tvarką, kuri nurodyta keleiviniams automobiliams Reglamente (EB) Nr. 692/2008, arba taikant Komisijos patvirtintas procedūras tokių keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekiui nustatyti;

g)

savitoji teršalų išmetimo norma – kiekvieno gamintojo atžvilgiu – kiekvienam naujam keleiviniam automobiliui, kurį tas gamintojas yra pagaminęs, pagal I priedą leidžiamas vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis arba, jeigu gamintojui pagal 11 straipsnį suteikta nukrypti leidžianti nuostata, pagal tą nukrypti leidžiančią nuostatą leidžiama savitoji teršalų išmetimo norma.

2.   Šio reglamento tikslais, „susijusių gamintojų grupė“ – gamintojas ir jo susijusios įmonės. Gamintojo atžvilgiu „susijusios įmonės“ yra:

a)

įmonės, kuriose gamintojas tiesiogiai arba netiesiogiai turi:

galią naudotis daugiau nei puse balsavimo teisių,

galią skirti daugiau nei pusę stebėtojų tarybos, valdybos arba įmonei teisiškai atstovaujančių organų narių, arba

teisę tvarkyti įmonės reikalus;

b)

įmonės, kurios gamintojo atžvilgiu tiesiogiai ar netiesiogiai turi a punkte išvardytas teises ar galias;

c)

įmonės, kuriose b punkte nurodytos įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai turi a punkte išvardytas teises arba galias;

d)

įmonės, kuriose gamintojas kartu su viena ar daugiau a, b ar c punktuose nurodytų įmonių arba kuriose dvi arba daugiau pastarųjų įmonių kartu turi a punkte išvardytas teises ar galias;

e)

įmonės, kuriose a punkte išvardytas teises arba galias kartu turi gamintojas arbaa–d punktuose nurodyta viena ar daugiau jo susijusių įmonių ir viena ar daugiau trečiųjų šalių.

4 straipsnis

Savitoji teršalų išmetimo norma

Kiekvienais kalendoriniais metais, pradedant nuo 2012 m. sausio 1 d., kiekvienas keleivinių automobilių gamintojas užtikrina, kad jo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis neviršytų pagal I priedą arba, jeigu gamintojui pagal 11 straipsnį suteikta nukrypti leidžianti nuostata, pagal tą nukrypti leidžiančią nuostatą nustatytos savitosios teršalų išmetimo normos.

Siekiant nustatyti kiekvieno gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, atsižvelgiama į šiuos tais metais įregistruotų kiekvieno gamintojo naujų keleivinių automobilių skaičiaus procentinius dydžius:

65 % – 2012 m.,

75 % – 2013 m.,

80 % – 2014 m.,

100 % – nuo 2015 m.

5 straipsnis

Ypatingieji kreditai

Skaičiuojant vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį laikoma, kad kiekvienas naujas keleivinis automobilis, kurio savitasis išmetamo CO2 kiekis yra mažesnis nei 50 g CO2/km CO2, yra:

3,5 automobilio – 2012 m.,

3,5 automobilio – 2013 m.,

2,5 automobilio – 2014 m.,

1,5 automobilio – 2015 m.,

1 automobilis nuo 2016 m.

6 straipsnis

Savitoji teršalų išmetimo norma alternatyviais degalais varomoms transporto priemonėms

Siekiant nustatyti, kaip gamintojas laikosi 4 straipsnyje nurodytos savo savitosios teršalų išmetimo normos, kiekvienai transporto priemonei, kuri suprojektuota taip, kad galėtų būti varoma benzino mišiniu, kuriame yra 85 % etanolio (E85) ir kuris atitinka taikytinus Bendrijos teisės aktus ar europinius techninius standartus, taikomas savitasis išmetamo CO2 kiekis iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumažinamas 5 % atsižvelgiant į didesnes technologines galimybes ir galimybes sumažinti išmetamų teršalų kiekį naudojant biodegalus. Toks sumažinimas taikomas tik tada, jei bent 30 % degalinių toje valstybėje narėje, kurioje transporto priemonė registruota, parduoda šio tipo alternatyvius degalus, atitinkančius taikytinuose Bendrijos teisės aktuose nustatytus biodegalams nustatytus tvarumo kriterijus.

7 straipsnis

Bendro fondo sudarymas

1.   Gamintojai, išskyrus tuos, kuriems pagal 11 straipsnį buvo suteikta nukrypti leidžianti nuostata, siekdami vykdyti savo įpareigojimus pagal 4 straipsnį, gali sudaryti bendrą fondą.

2.   Susitarimas sudaryti bendrą fondą gali būti sudaromas dėl vienerių arba daugiau kalendorinių metų, jeigu kiekvieno susitarimo bendra trukmė neviršija penkerių kalendorinių metų ir jeigu toks susitarimas įsigalioja ne vėliau kaip gruodžio 31 d. pirmų kalendorinių metų, dėl kurių susitarta sudaryti bendrą išmetamų teršalų fondą. Bendrą fondą sudarę gamintojai Komisijai perduoda šią informaciją:

a)

į bendrą fondą įtraukti gamintojai;

b)

bendro fondo valdytoju paskirtas gamintojas, kuris bus bendro fondo atstovas ryšiams ir bus atsakingas už mokesčio už viršytą taršos normą, nustatyto bendram fondui pagal 9 straipsnį, sumokėjimą; ir

c)

įrodymai, kad bendro fondo valdytojas sugebės vykdyti b punkte nustatytus įpareigojimus.

3.   Jeigu pasiūlytas bendro fondo valdytojas neįvykdo reikalavimo sumokėti mokestį už viršytą taršos normą, nustatytą bendram fondui pagal 9 straipsnį, Komisija apie tai praneša gamintojams.

4.   Į bendrą fondą įtraukti gamintojai kartu praneša Komisijai apie bet kokį bendro fondo valdytojo pakeitimą ar jo finansinės būklės pasikeitimą, jeigu tie pokyčiai gali turėti įtakos jo sugebėjimui vykdyti reikalavimą sumokėti mokestį už viršytą taršos normą, nustatytą bendram fondui pagal 9 straipsnį, ir apie visas bendro fondo narių sudėties pasikeitimus ar bendro fondo panaikinimą.

5.   Gamintojai gali sudaryti susitarimus dėl bendro fondo, jeigu jų susitarimai atitinka Sutarties 81 ir 82 straipsnius ir jeigu pateikęs prašymą bet koks gamintojas komerciniu atžvilgiu pagrįstomis sąlygomis, viešai, skaidriai ir nediskriminuojamas gali dalyvauti bendrame fonde. Neribojant Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo tokiems bendriems fondams, visi bendro fondo nariai visų pirma turi užtikrinti, kad nebūtų nei dalijamasi duomenimis, nei keičiamasi informacija pagal jų bendro fondo susitarimą, išskyrus šią informaciją:

a)

vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis;

b)

savitoji teršalų išmetimo norma;

c)

bendras įregistruotų transporto priemonių skaičius.

6.   5 dalis netaikoma, jeigu visi į bendrą fondą įtraukti gamintojai priklauso tai pačiai susijusių gamintojų grupei.

7.   , Bendro fondo, apie kurį informacija perduodama Komisijai, gamintojai laikomi vienu gamintoju vykdydami 4 straipsnyje nustatytas pareigas, išskyrus atvejus, kai pateikiamas 3 dalyje nurodytas pranešimas. Atskirų gamintojų, taip pat bendrų fondų stebėsenos ir ataskaitiniai duomenys registruojami, pateikiami ir skelbiami 8 straipsnio 4 dalyje nurodytame centriniame registre.

8 straipsnis

Vidutinio išmetamų teršalų kiekio stebėsena ir duomenų apie jį teikimas

1.   Kiekvienais kalendoriniais metais, pradedant 2010 m. sausio 1 d., kiekviena valstybė narė renka duomenis apie kiekvieną naują keleivinį automobilį, įregistruotą jos teritorijoje, kaip nurodyta II priedo A dalyje. Šie duomenys pateikiami gamintojams ir jų paskirtiems importuotojams arba atstovams kiekvienoje valstybėje narėje. Valstybės narės turi imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų skaidrų informaciją teikiančių institucijų darbą. Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad keleivinių automobilių, kurių tipas nebuvo patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, savitasis išmetamo CO2 kiekis būtų apskaičiuotas ir įrašytas atitikties liudijime.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 28 d., pradedant 2011 m., kiekviena valstybė narė nustato II priedo B dalyje nurodytą informaciją apie praėjusius kalendorinius metus ir pateikia ją Komisijai. Duomenys pateikiami laikantis II priedo C dalyje nurodytos formos.

3.   Komisijos prašymu valstybė narė taip pat pateikia visus duomenis, surinktus pagal 1 dalį.

4.   Komisija tvarko centrinį duomenų, kuriuos valstybės narės pateikė pagal šį straipsnį, registrą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d., pradedant 2011 m., preliminariai suskaičiuoja kiekvieno gamintojo:

a)

praėjusių kalendorinių metų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį;

b)

praėjusių kalendorinių metų savitąją teršalų išmetimo normą; ir

c)

praėjusių kalendorinių metų jo vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio ir tų metų jo savitosios teršalų išmetimo normos skirtumą.

Kiekvienam gamintojui Komisija praneša jo preliminaraus skaičiavimo rezultatą. Į pranešimą įtraukiami duomenys apie kiekvienoje valstybėje narėje įregistruotų naujų keleivinių automobilių skaičių ir tų automobilių savitąjį išmetamo CO2 kiekį.

Registras turi būti viešas.

5.   Gavę pranešimą apie pagal 4 dalį atlikto preliminaraus skaičiavimo rezultatą, gamintojai Komisijai gali per tris mėnesius pranešti apie duomenyse esančias klaidas, nurodydami valstybę narę, kurioje, gamintojo nuomone, padaryta klaida.

Komisija svarsto visus gamintojų pateiktus pranešimus ir ne vėliau kaip spalio 31 d. arba patvirtina pagal 4 dalį atlikto preliminaraus skaičiavimo rezultatus, arba tuos rezultatus pataiso.

6.   Jei remdamasi pagal 5 dalį atliktu skaičiavimu Komisija nustato, kad 2010 arba 2011 kalendoriniais metais gamintojo tais metais vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija to gamintojo tų metų savitąją teršalų išmetimo normą, Komisija praneša gamintojui.

7.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri renka ir praneša stebėsenos duomenis pagal šį reglamentą, ir ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 8 d. praneša Komisijai apie paskirtą kompetentingą instituciją. Komisija vėliau apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

8.   Kiekvienais kalendoriniais metais, kuriais taikomas 6 straipsnis, valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie degalinių skaičių ir degalams E85 taikomus tvarumo kriterijus, kaip nurodyta tame straipsnyje.

9.   Komisija gali priimti išsamias stebėsenos ir duomenų teikimo pagal šį straipsnį bei II priedo taikymo taisykles pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

Atsižvelgdama į šio reglamento taikymo patirtį, Komisija gali iš dalies pakeisti II priedą. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

9 straipsnis

Mokestis už viršytą taršos normą

1.   Jei kiekvienais kalendoriniais metais, pradedant 2012 m., gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija jam tais metais nustatytą savitąją teršalų išmetimo normą, Komisija gamintojui arba, bendro fondo atveju, bendro fondo valdytojui nustato mokestį už viršytą taršos normą.

2.   1 dalyje nustatytas mokestis už viršytą taršos normą skaičiuojamas pagal toliau pateikiamas formules:

a)

Nuo 2012 m. iki 2018 m.:

i)

Kai gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija jo savitąją teršalų išmetimo normą daugiau nei 3 g CO2/km:

((viršytas kiekis – 3 g CO2/km) × 95 EUR/g CO2/km + 1 g CO2/km × 25 EUR/g CO2/km + 1 g CO2/km × 15 EUR/g CO2/km) + 1 g CO2/km × 5 EUR/g CO2/km) × naujų keleivinių automobilių skaičius.

ii)

Kai gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija jo savitąją teršalų išmetimo normą daugiau nei 2 g CO2/km, bet ne daugiau nei 3 g CO2/km:

((viršytas kiekis – 2 g CO2/km) × 25 EUR/g CO2/km + 1 g CO2/km × 15 EUR/g CO2/km + 1 g CO2/km × 5 EUR/g CO2/km) × naujų keleivinių automobilių skaičius.

iii)

Kai gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija jo savitąją teršalų išmetimo normą daugiau nei 1 g CO2/km, bet ne daugiau nei 2 g CO2/km:

((viršytas kiekis – 1 g CO2/km) × 15 EUR/g CO2/km + 1 g CO2/km × 5 EUR/g CO2/km) × naujų keleivinių automobilių skaičius.

iv)

Kai gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija jo savitąją teršalų išmetimo normą ne daugiau nei 1 g CO2/km:

(viršytas kiekis × 5 EUR/g CO2/km) × naujų keleivinių automobilių skaičius.

b)

Nuo 2019 m.:

(viršytas kiekis × 95 EUR/g CO2/km) × naujų keleivinių automobilių skaičius.

Šio straipsnio tikslais, „viršytas kiekis“, apskaičiuotas kaip nurodyta 4 straipsnyje, – vienam kilometrui tenkantis teigiamas gramų skaičius, kuriuo, atsižvelgiant į dėl patvirtintų naujoviškų technologijų sumažėjusį išmetamo CO2 kiekį, gamintojo vidutinis savitasis teršalų išmetimo kiekis viršijo jo kalendorinių metų savitąją teršalų išmetimo normą, suapvalintas tūkstantųjų tikslumu; ir „naujų keleivinių automobilių skaičius“ – gamintojo pagamintų naujų keleivinių automobilių, įregistruotų tais metais pagal 4 straipsnyje nustatytus laipsniško taikymo kriterijus, skaičius.

3.   Komisija nustato metodus, kurių laikantis renkami 1 dalyje numatyti mokesčiai už viršytą taršos normą.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Mokesčio už viršytą taršos normą sumos laikomos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis.

10 straipsnis

Gamintojų rezultatų skelbimas

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d., pradedant 2011 m., Komisija skelbia sąrašą, kuriame nurodo kiekvieno gamintojo:

a)

praėjusių kalendorinių metų savitąją teršalų išmetimo normą;

b)

praėjusių kalendorinių metų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį;

c)

praėjusių kalendorinių metų vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio ir jo tų metų savitosios teršalų išmetimo normos skirtumą;

d)

visų naujų keleivinių automobilių Bendrijoje vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį praėjusiais kalendoriniais metais; ir

e)

vidutinę visų naujų keleivinių automobilių Bendrijoje masę praėjusiais kalendoriniais metais.

2.   Nuo 2013 m. spalio 31 d. pagal 1 dalį skelbiamame sąraše taip pat nurodoma, ar praėjusiais kalendoriniais metais gamintojas laikėsi 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

11 straipsnis

Tam tikriems gamintojams taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Gamintojas gali pateikti prašymą jam taikyti nuo savitosios teršalų išmetimo normos, apskaičiuojamos pagal I priedą, nukrypti leidžiančią nuostatą, jei jis atsakingas už mažiau kaip 10 000 naujų keleivinių automobilių, per kalendorinius metus įregistruotų Bendrijoje, ir:

a)

nepriklauso susijusių gamintojų grupei; arba

b)

priklauso susijusių gamintojų grupei, kuri atsakinga iš viso už mažiau nei 10 000 naujų keleivinių automobilių, per kalendorinius metus įregistruotų Bendrijoje; arba

c)

priklauso susijusių gamintojų grupei, tačiau naudojasi savo gamybos įrenginiais ir projektavimo centru.

2.   Nukrypti leidžianti nuostata, kurios prašoma pagal 1 dalį, gali būti suteikiama daugiausiai penkeriems metams. Prašymas teikiamas Komisijai ir jame nurodoma:

a)

gamintojo pavadinimas ir asmuo ryšiams;

b)

įrodymai, kad gamintojas atitinka nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 1 dalį taikymo sąlygas;

c)

duomenys apie jo gaminamus keleivinius automobilius, įskaitant tų keleivinių automobilių masę ir savitąjį išmetamo CO2 kiekį; ir

d)

savitoji teršalų išmetimo norma, atitinkanti gamintojo galimybes mažinti išmetamų teršalų kiekį, įskaitant ekonomines ir technologines galimybes mažinti jo savitąjį išmetamo CO2 kiekį, ir atsižvelgiant į gaminamų automobilių tipo rinkos savybes.

3.   Jei Komisija mano, kad gamintojas atitinka nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios prašoma pagal 1 dalį, taikymo sąlygas, ir laiko, kad gamintojo siūloma savitoji teršalų išmetimo norma atitinka gamintojo galimybes mažinti išmetamų teršalų kiekį, įskaitant ekonomines ir technologines galimybes mažinti jo savitąjį išmetamo CO2 kiekį, bei atsižvelgdama į gaminamų automobilių tipo rinkos savybes, Komisija suteikia gamintojui nukrypti leidžiančią nuostatą. Nukrypti leidžianti nuostata taikoma nuo metų, einančių po nukrypti leidžiančios nuostatos suteikimo dienos, sausio 1 d.

4.   Gamintojas gali pateikti prašymą jam taikyti nuo savitosios teršalų išmetimo normos, apskaičiuojamos pagal I priedą, nukrypti leidžiančią nuostatą, jei jis kartu su visomis jo susijusiomis įmonėmis atsakingas už nuo 10 000 iki 300 000 per kalendorinius metus Bendrijoje įregistruotų naujų keleivinių automobilių.

Tokį prašymą gamintojas gali pateikti, kad nukrypti leidžianti nuostata būtų taikoma jam arba jam kartu su bet kuria jo susijusia įmone. Prašymas pateikiamas Komisijai ir jame turi būti:

a)

visa 2 dalies a ir c punktuose minėta informacija, įskaitant, reikiamais atvejais, informaciją apie visas susijusias įmones;

b)

norma, kuri yra: 25 % mažesnis kiekis, palyginti su vidutiniu savituoju išmetamo CO2 kiekiu 2007 m., arba kai vienas prašymas pateikiamas dėl kelių susijusių įmonių – vidutiniškai 25 % mažesnis kiekis, palyginti su šių įmonių vidutiniu savituoju išmetamo CO2 kiekiu 2007 m.

Tuo atveju, kai nėra informacijos apie gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį 2007 m., Komisija, atsižvelgdama į geriausią esamą išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologiją, naudojamą panašios masės keleiviniuose automobiliuose, ir į gaminamų automobilių tipo rinkos savybes, nustato lygiavertę mažinimo normą. Šia norma prašymą pateikęs asmuo vadovaujasi b punkto tikslais.

Komisija gamintojui suteikia nukrypti leidžiančią nuostatą, jei įrodyta, kad laikomasi šioje dalyje nurodytų nukrypti leidžiančios nuostatos kriterijų.

5.   Gamintojas, kuriam pagal šį straipsnį taikoma nukrypti leidžianti nuostata, nedelsdamas praneša Komisijai apie visus pasikeitimus, kurie turi arba gali turėti įtakos jo atitikčiai nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlygoms.

6.   Jei remdamasi pranešimu pagal 5 dalį arba dėl kitų priežasčių Komisija mano, kad gamintojas nebeatitinka nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlygų, Komisija nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d. nukrypti leidžiančią nuostatą atšaukia ir apie tai praneša gamintojui.

7.   Jei gamintojas nepasiekia savo savitosios teršalų išmetimo normos, Komisija nustato gamintojui mokestį už viršytą taršos normą, kaip nurodyta 9 straipsnyje.

8.   Komisija gali priimti išsamias 1–7 dalių įgyvendinimo nuostatas dėl, inter alia, kriterijų, kuriais nustatomos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlygos, aiškinimo, prašymų turinio ir programų mažinti savitąjį išmetamo CO2 kiekį turinio ir vertinimo.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

9.   Prašymai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, įskaitant pagrindžiamąją informaciją, pranešimai pagal 5 dalį, atšaukimo dokumentai pagal 6 dalį ir bet koks mokesčio už viršytą taršos normą nustatymas pagal 7 dalį bei pagal 8 dalį patvirtintos priemonės skelbiami viešai pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (12).

12 straipsnis

Ekologinės naujovės

1.   Tiekėjui arba gamintojui paprašius atsižvelgiama į išmetamo CO2 kiekį, sumažintą naudojant naujoviškas technologijas. Dėl tų technologijų naudojimo gamintojui taikoma vidutinė savitoji teršalų išmetimo norma gali būti sumažinta daugiausia 7 g CO2/km.

2.   Ne vėliau kaip 2010 m. Komisija priima išsamias nuostatas, susijusias su tokių naujoviškų technologijų patvirtinimo procedūra, laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros. Šios išsamios nuostatos turi būti grindžiamos toliau pateikiamais kriterijais, taikomais naujoviškoms technologijoms:

a)

tiekėjas arba gamintojas turi būti atskaitingas už išmetamo CO2 kiekio sumažinimą naudojant naujoviškas technologijas;

b)

naujoviškos technologijos turi turėti įrodytą indėlį mažinant išmetamo CO2 kiekį;

c)

naujoviškoms technologijoms neturi būti taikomas standartinis bandymų ciklas matuojant CO2 kiekį, joms neturi būti taikomos privalomos nuostatos dėl papildomų priemonių, skirtų laikytis 1 straipsnyje nurodyto 10 g CO2/km sumažinimo, ir jos neturi būti privalomos pagal kitas Bendrijos teisės aktų nuostatas.

3.   Tiekėjas arba gamintojas, kuris prašo, kad priemonė būtų patvirtinta kaip naujoviška technologija, pateikia Komisijai pranešimą ir nepriklausomos sertifikuotos įstaigos atliktą patikros ataskaitą. Jei gali būti tos priemonės ir kitos jau patvirtintos naujoviškos technologijos sąsajų, tai tos sąsajos turi būti nurodytos pranešime, o patikros ataskaitoje turi būti įvertinta, kaip dėl šių sąsajų, naudojant kiekvieną priemonę, pakinta išmetamų teršalų kiekio sumažinimas.

4.   Komisija, remdamasi 2 dalyje nustatytais kriterijais, patvirtina išmetamų teršalų kiekio sumažinimą.

13 straipsnis

Peržiūra ir ataskaita

1.   2010 m. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje peržiūrima pažanga, pasiekta įgyvendinant Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį.

2.   Ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d., o paskui kas trejus metus priimamos priemonės I priedui iš dalies pakeisti taip, kad jame nurodytas M0 skaičius būtų suderintas su naujų keleivinių automobilių vidutinės masės per praėjusius trejus kalendorinius metus vidurkiu.

Tos priemonės pirmą kartą įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., o paskui kas trejus metus.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Nuo 2012 m. Komisija atlieka poveikio vertinimus, kad ne vėliau kaip 2014 m., kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 14 straipsnio 3 dalyje, galėtų peržiūrėti tame Reglamente nurodytą išmetamo CO2 kiekio matavimo tvarką. Komisija visų pirma pateikia atitinkamus pasiūlymus pakoreguoti tą tvarką, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į tikrąjį automobilių išmetamo CO2 kiekį ir kad ji apimtų patvirtintas naujoviškas technologijas, kaip apibrėžta 12 straipsnyje, kurios galėtų būti naudojamos vykstant bandymų ciklui. Komisija užtikrina, kad ši tvarka vėliau būtų reguliariai peržiūrima.

Nuo tos dienos, kai pradedama taikyti pakeista išmetamo CO2 kiekio matavimo tvarka, naujoviškos technologijos pagal 12 straipsnyje nustatytą tvarką daugiau netvirtinamos.

4.   Komisija ne vėliau kaip 2010 m. peržiūri Direktyvą 2007/46/EB, kad kiekvienas tipas ir (arba) variantas, ir (arba) modifikacija atitiktų vieną naujoviškų technologijų paketą.

5.   Ne vėliau kaip 2013 m. sausio 1 d. Komisija baigia peržiūrėti I priede pateiktas savitąsias teršalų išmetimo normas ir 11 straipsnyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas, kad būtų galima nustatyti:

būdus, kuriais ne vėliau kaip 2020 m. ekonomišku būdu būtų galima pasiekti ilgalaikį tikslą – 95 g CO2/km, ir

to tikslo įgyvendinimo aspektus, įskaitant mokestį už viršytą taršos normą.

Remdamasi tokios peržiūros rezultatais ir poveikio vertinimu, įskaitant bendrąjį poveikio visai automobilių pramonei ir susijusioms pramonės šakoms vertinimą, Komisija prireikus pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą kuo neutralesniu (konkurencingumo aspektu) būdu, kuris būtų socialiai teisingas ir tvarus.

6.   Komisija ne vėliau kaip 2014 m., po poveikio vertinimo, paskelbia ataskaitą apie galimybes gauti duomenis apie automobilio ratų apibrėžtą jo plotą ir jo naudojimą kaip „naudos“ parametrą savitosioms teršalų išmetimo normoms nustatyti ir, reikiamais atvejais, pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai iš dalies pakeisti I priedą.

7.   Tvirtinamos priemonės, skirtos atlikti būtinus I priede pateiktų formulių taisymus, kad jos atspindėtų visus savitajam išmetamo CO2 kiekiui matuoti taikomos reglamentuotos bandymų procedūros pokyčius.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda pagal Sprendimo Nr. 280/2004/EB (13) 9 straipsnį įsteigtas komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

15 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1753/2000/EB panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Tačiau to sprendimo 4, 9 ir 10 straipsniai galioja tol, kol Komisija pateikia Europos Parlamentui 2009 kalendorinių metų stebėsenos duomenų ataskaitą.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2009 m. balandžio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. NEČAS


(1)  OL C 77, 2009 3 31, p. 1.

(2)  2008 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 33, 1994 2 7, p. 11.

(4)  OL L 202, 2000 8 10, p. 1.

(5)  OL L 40, 1999 2 13, p. 49.

(6)  OL L 100, 2000 4 20, p. 55.

(7)  OL L 100, 2000 4 20, p. 57.

(8)  OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(9)  OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

(10)  2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 199, 2008 7 28, p. 1).

(11)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(12)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(13)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (OL L 49, 2004 2 19, p. 1).


I PRIEDAS

SAVITOSIOS TERŠALŲ IŠMETIMO NORMOS

1.   Kiekvieno naujo keleivinio automobilio savitasis išmetamo CO2 kiekis, apskaičiuojamas gramais kilometrui, šiame priede nurodytų skaičiavimų tikslais nustatomas pagal šias formules:

a)

2012–2015 m.:

Savitasis išmetamo CO2 kiekis = 130 + a × (M – M0)

Čia:

M

=

transporto priemonės masė kilogramais (kg)

M0

=

1 372,0

a

=

0,0457

b)

Nuo 2016 m.:

Savitasis išmetamo CO2 kiekis = 130 + a × (M – M0)

Čia:

M

=

transporto priemonės masė kilogramais (kg)

M0

=

dydis, nustatomas, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje.

a

=

0,0457

2.   Savitoji teršalų išmetimo norma, kuri kalendoriais metais nustatoma gamintojui, apskaičiuojama kaip kiekvieno jo pagaminto naujo keleivinio automobilio, įregistruoto tais kalendoriniais metais, savitojo išmetamo CO2 kiekio vidurkis.


II PRIEDAS

STEBĖSENA IR PRANEŠIMAS APIE IŠMETAMŲ TERŠALŲ KIEKĮ

A DALIS. Duomenų apie naujus keleivinius automobilius rinkimas ir išmetamo CO2 kiekiui stebėti būtinos informacijos nustatymas

1.   Kiekvienais kalendoriniais metais, pradedant 2010 m. sausio 1 d., kiekviena valstybė narė renka šiuos duomenis apie kiekvieną jos teritorijoje įregistruotą naują keleivinį automobilį:

a)

gamintojas;

b)

tipas, variantas ir modifikacija;

c)

išmetamo CO2 kiekis (g/km);

d)

masė (kg);

e)

ratų bazė (mm); ir

f)

tarpuvėžio plotis (mm).

2.   1 punkte nurodyti duomenys imami iš atitinkamo keleivinio automobilio atitikties liudijimo. Jeigu atitikties liudijime nurodoma ir mažiausia, ir didžiausia keleivinio automobilio masė, taikydamos šį reglamentą valstybės narės naudoja tik didžiausią masę. Dviejų rūšių degalais (benzinu ir dujomis) varomų transporto priemonių, kurių atitikties liudijime nurodytas savitojo išmetamo CO2 kiekio skaičius abiejų rūšių degalams, atveju valstybės narės naudoja tik dujoms išmatuotą skaičių.

3.   Kiekvienais kalendoriniais metais, pradedant 2010 m. sausio 1 d., kiekviena valstybė narė, taikydama B dalyje aprašytus metodus, kiekvienam gamintojui nustato:

a)

visą jos teritorijoje įregistruotų naujų keleivinių automobilių skaičių;

b)

vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, kaip nurodyta šio priedo B dalies 2 punkte;

c)

vidutinę masę, kaip nurodyta šio priedo B dalies 3 punkte;

d)

apie kiekvieno naujo keleivinio automobilio tipo kiekvieno varianto kiekvieną modifikaciją:

i)

visą jos teritorijoje įregistruotų naujų keleivinių automobilių skaičių, kaip nurodyta šio priedo B dalies 1 punkte;

ii)

savitojo išmetamo CO2 kiekio ir išmetamų teršalų kiekio dalies sumažinimą pagal 12 straipsnį dėl naujoviškų technologijų naudojimo ar pagal 6 straipsnį dėl alternatyviais degalais varomų transporto priemonių;

iii)

masę;

iv)

automobilio ratų apibrėžtą jo plotą, kaip nurodyta šio priedo B dalies 5 punkte.

B DALIS. Metodika, skirta nustatyti informaciją naujų keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekiui stebėti

Stebėsenos informacija, kurią valstybės narės privalo nustatyti pagal A dalies 3 punktą, nustatoma taikant šioje dalyje aprašytą metodiką.

1.   Įregistruotų naujų keleivinių automobilių skaičius (N)

Valstybės narės nustato jų teritorijoje atitinkamais stebėsenos atlikimo metais įregistruotų naujų keleivinių automobilių skaičių (N).

2.   Naujų keleivinių automobilių vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis (Save)

Visų naujų keleivinių automobilių, įregistruotų valstybės narės teritorijoje stebėsenos atlikimo metais, vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis (Save) apskaičiuojamas visų naujų keleivinių automobilių savitąjį išmetamo CO2 kiekį (S) dalijant iš naujų keleivinių automobilių skaičiaus (N).

Save = (1 / N) × Σ S

3.   Vidutinė naujų keleivinių automobilių masė

Vidutinė visų naujų keleivinių automobilių, įregistruotų valstybės narės teritorijoje stebėsenos atlikimo metais, masė (Mave) apskaičiuojama visų naujų keleivinių automobilių masę (M) dalijant iš naujų keleivinių automobilių skaičiaus (N).

Mave = (1 / N) × Σ M

4.   Naujų keleivinių automobilių modifikacijų pasiskirstymas

Turi būti renkami duomenys apie kiekvieno naujo keleivinio automobilio tipo kiekvieno varianto kiekvieną modifikaciją, naujai įregistruotų keleivinių automobilių skaičių, transporto priemonių masę, savitąjį išmetamo CO2 kiekį ir automobilio ratų apibrėžtą jo plotą.

5.   Automobilio ratų apibrėžtas jo plotas

Automobilio ratų apibrėžtas jo plotas – tai automobilio ratų bazės ir jo tarpuvėžio pločio sandauga.

C DALIS. Duomenų perdavimo forma

Valstybės narės A dalies 3 punkte aprašytus duomenis kiekvienais metais pateikia apie kiekvieną gamintoją tokia forma:

Jungtiniai duomenys:

Metai:

 

 

 

 

Gamintojas

Bendras įregistruotų naujų keleivinių automobilių skaičius

Vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis (g/km)

Vidutinė masė (kg)

Vidutinis automobilio ratų apibrėžtas jo plotas (m2)

(1 gamintojas)

(2 gamintojas)

Iš viso (visi gamintojai)

Išsamūs kiekvieno gamintojo duomenys:

Metai

Gamintojas

Automobilio tipas

Variantas

Modifikacija

Naujoviška technologija (1) arba naujoviškų technologijų grupė, arba alternatyviais degalais varoma transporto priemonė (2)

Gamyklinė markė

Komercinis pavadinimas

Bendras naujai įregistruotų automobilių skaičius

Savitasis išmetamo CO2 kiekis

(g/km)

Masė

(kg)

Automobilio ratų apibrėžtas jo plotas

(m2)

Sumažintas išmetamų teršalų kiekis naudojant naujoviškas technologijas (1) arba pasinaudojant alternatyvių degalų galimybėmis (2)

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

(1 tipo pavadinimas)

(1 varianto pavadinimas)

(1 modifikacijos pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

(1 tipo pavadinimas)

(1 varianto pavadinimas)

(2 modifikacijos pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

(1 tipo pavadinimas)

(2 varianto pavadinimas)

(1 modifikacijos pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

(1 tipo pavadinimas)

(2 varianto pavadinimas)

(2 modifikacijos pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

(2 tipo pavadinimas)

(1 varianto pavadinimas)

(1 modifikacijos pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

(2 tipo pavadinimas)

(1 varianto pavadinimas)

(2 modifikacijos pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

(2 tipo pavadinimas)

(2 varianto pavadinimas)

(1 modifikacijos pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

(2 tipo pavadinimas)

(2 varianto pavadinimas)

(2 modifikacijos pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

 

1 metai

(1 gamintojo pavadinimas)

 


(1)  Pagal 12 straipsnį.

(2)  Pagal 6 straipsnį.


Top