7.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/3

(1)

Pagal Direktyvą 2005/32/EB Komisija nustato ekologinio projektavimo reikalavimus energiją vartojantiems gaminiams, kurių pardavimų bei prekybos apimtis yra didelė ir kurie turi didelį poveikį aplinkai ir didelį poveikio aplinkai gerinimo potencialą be pernelyg didelių sąnaudų.

(2)

Direktyvos 2005/32/EB 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikydamasi 19 straipsnio 3 dalyje numatytos tvarkos, 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų ir pasikonsultavusi su Konsultacijų forumu, Komisija prireikus priima įgyvendinimo priemonę, susijusią su biuro įranga ir vartotojų elektronine įranga.

(3)

Biuro įrangai ir vartotojų elektroninei įrangai elektros energija dažnai tiekiama naudojant išorinius maitinimo šaltinius (IMŠ), kurie konvertuoja iš elektros energijos tinklo teikiamą elektros energiją. Išorinių maitinimo šaltinių elektros energijos konvertavimo efektyvumas – svarbus tokių gaminių energinio naudingumo aspektas, todėl išoriniai maitinimo šaltiniai – viena iš prioritetinių gaminių grupių, kurioms reikėtų nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus.

(4)

Komisija atliko parengiamąjį tyrimą, kad išanalizuotų išorinių maitinimo šaltinių techninius, aplinkosauginius ir ekonominius aspektus. Tyrimas atliktas kartu su Bendrijos ir trečiųjų šalių suinteresuotosiomis šalimis ir interesų grupėmis, o jo rezultatai paskelbti viešai.

(5)

Parengiamajame tyrime nustatyta, kad į Bendrijos rinką tiekiama daug išorinių maitinimo šaltinių, jų metinis energijos suvartojimas visais gyvavimo ciklo etapais turi labai didelį poveikį aplinkai, ir per metus dėl elektros energijos konvertavimo ir darbo be apkrovos nuostolių jie suvartoja 17 TWh elektros energijos, o į aplinką atitinkamai išmetama 6,8 Mt CO2. Numatoma, kad nesiėmus specialių priemonių, 2020 m. suvartojamos energijos kiekis padidėtų iki 31 TWh. Padaryta išvada, kad energijos suvartojimą per gyvavimo ciklą ir elektros energijos suvartojimą naudojimo etapu galima gerokai sumažinti.

(6)

Išorinių maitinimo šaltinių suvartojamą elektros energijos kiekį reikėtų mažinti pasitelkus esamas nepatentuotas rentabilias technologijas, kurias naudojant sumažėja bendros išorinių maitinimo šaltinių pirkimo ir jų eksploatavimo sąnaudos.

(7)

Nustačius ekologinio projektavimo reikalavimus, visoje Bendrijoje turėtų būti suderinti elektros energijos suvartojimo be apkrovos reikalavimai ir vidutinio efektyvumo aktyviuoju režimu reikalavimai, taip siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą ir pagerinti šių gaminių aplinkosauginį veiksmingumą.

(8)

Ekologinio projektavimo reikalavimai neturėtų daryti neigiamos įtakos nei gaminio funkcionalumui, nei naudotojų sveikatai, saugai ir aplinkai. Visų pirma nauda, gauta sumažinus per gaminio naudojimo laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį, turėtų būti gerokai didesnė už galimą papildomą poveikį aplinkai gamybos etapu.

(9)

Jei ekologinio projektavimo reikalavimai įsigaliotų dviem etapais, gamintojai turėtų pakankamai laiko gaminiams perprojektuoti. Etapų įgyvendinimo laikas turėtų būti pasirenkamas taip, kad nesumažėtų į rinką pateiktos įrangos funkcionalumas ir būtų atsižvelgta į poveikį gamintojų (ypač mažųjų ir vidutinių įmonių) sąnaudoms, kartu užtikrinant, kad šio reglamento tikslai būtų pasiekti laiku. Suvartojama elektros energija turėtų būti matuojama atsižvelgiant į visuotinai pripažintas pažangiausias matavimo technologijas. Gamintojai gali taikyti darniuosius standartus, nustatytus pagal Direktyvos 2005/32/EB 10 straipsnį.

(10)

Taikant šį reglamentą į rinką turėtų patekti daugiau technologijų, kurias naudojant mažėja išorinių maitinimo šaltinių poveikis aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą, ir dėl to iki 2020 m. būtų galima sutaupyti 118 PJ energijos per gyvavimo ciklą ir 9 TWh elektros energijos, palyginti su tuo atveju, jeigu nebūtų imtasi jokių priemonių.

(11)

Laikantis Direktyvos 2005/32/EB 8 straipsnio, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad taikytina atitikties vertinimo tvarka yra Direktyvos 2005/32/EB IV priede nustatyta projektavimo vidaus kontrolė arba Direktyvos 2005/32/EB V priede nustatyta valdymo sistema.

(12)

Kad būtų lengviau atlikti atitikties patikras, turėtų būti prašoma, kad Direktyvos 2005/32/EB IV ir V prieduose nurodytuose techniniuose dokumentuose gamintojai pateiktų informaciją apie gaminių vidutinį efektyvumą aktyviuoju režimu ir elektros energijos suvartojimą be apkrovos.

(13)

Reikėtų nustatyti šiuo metu egzistuojančių technologijų, kurių efektyvumas aktyviuoju režimu didelis, o elektros energijos suvartojimas be apkrovos mažas, etalonus. Tai padės užtikrinti, kad informacija, kuri praverstų toliau diegiant geriausias projektavimo technologijas energijos suvartojimui mažinti, būtų visiems, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms, lengvai prieinama.

(14)

Ekologinio projektavimo reikalavimai be apkrovos veikiantiems žemos įtampos išoriniams maitinimo šaltiniams yra skirti tam pačiam poveikio aplinkai aspektui, kaip ir ekologinio projektavimo reikalavimai išjungtai buitinei ir biuro elektros ir elektroninei įrangai, kuri į rinką teikiama su žemos įtampos išoriniu maitinimo šaltiniu. Kadangi ekologinio projektavimo reikalavimai be apkrovos veikiantiems žemos įtampos išoriniams maitinimo šaltiniams turėtų būti griežtesni, nei ekologinio projektavimo reikalavimai išjungtai buitinei ir biuro elektros ir elektroninei įrangai, kuri į rinką teikiama su žemos įtampos išoriniu maitinimo šaltiniu, 2008 m. gruodžio 17 d. Reglamente (EB) Nr. 1275/2008, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant išjungtos ir budėjimo režimu veikiančios elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos elektros energijos suvartojimo ekologinio projektavimo reikalavimus (2), nustatyti reikalavimai neturėtų būti taikomi buitinei ir biuro elektros ir elektroninei įrangai, kuri į rinką teikiama su žemos įtampos išoriniu maitinimo šaltiniu. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1275/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(15)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2005/32/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

a)

įtampos keitikliams;

b)

nenutrūkstamojo maitinimo šaltiniams;

c)

baterijų krovikliams;

d)

halogeninių apšvietimo įrenginių keitikliams;

e)

medicinos prietaisų išoriniams maitinimo šaltiniams;

f)

išoriniams maitinimo šaltiniams, kurie ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. į rinką pateikiami kaip identiško išorinio maitinimo šaltinio, pateikto į rinką ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, atsarginė dalis, su sąlyga, kad ant tos atsarginės dalies ar jos pakuotės aiškiai nurodyti gaminiai, kuriems būtinas pirminis įkrovimas, su kuriais ta atsarginė dalis skirta naudoti.

1)

1 straipsnis papildomas antra pastraipa:

„Šis reglamentas netaikomas buitinei ir biuro elektros ir elektroninei įrangai, kuri į rinką teikiama su žemos įtampos išoriniu maitinimo šaltiniu.“

2)

2 straipsnyje pridedama 9 dalis:

„9.   „žemos įtampos išorinis maitinimo šaltinis“– išorinis maitinimo šaltinis, kurio vardinė išėjimo įtampa mažesnė nei 6 voltai, o vardinė išėjimo srovė – 550 miliamperų arba didesnė.“