1.1.

Didelė avarija – avarija, į kurią pateko bent vienas judantis geležinkelio riedmuo ir žuvo ar buvo sunkiai sužeistas bent vienas asmuo arba padaryta didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai arba ilgam buvo sustabdytas eismas. Ši sąvoka neapima avarijų dirbtuvėse, sandėliuose ir depuose.

1.2.

Didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai – 150 000 EUR arba didesnės vertės žala.

1.3.

Laikoma, kad „eismas sustabdytas ilgam“, jei traukinių eismas pagrindiniu geležinkelių keliu sustabdomas šešioms valandoms arba ilgiau.

1.4.

Traukinys – tai vieno ar daugiau lokomotyvų arba automotrisių traukiamas vienas ar daugiau geležinkelio riedmenų arba viena judanti automotrisė, kuriems suteiktas tam tikras numeris arba nurodyta konkreti paskirtis, riedantys iš pradinės nustatytos vietos į galutinę nustatytą vietą. Vieninis lokomotyvas, t. y. lokomotyvas, netraukiantis jokio geležinkelio riedmens, laikomas traukiniu.

1.5.

Traukinių susidūrimai, įskaitant susidūrimus su kliūtimis gabarito ribose – priekinis, galinis arba šoninis susidūrimas, kai vieno traukinio dalis susiduria su kito traukinio dalimi arba su:

1.6.

Traukinio nuriedėjimas nuo bėgių – įvykis, kai bent vienas traukinio ratas nuvažiuoja nuo bėgių.

1.7.

Avarijos geležinkelio pervažose – geležinkelio pervažoje įvykusios avarijos, į kurias patenka bent vienas geležinkelio riedmuo ir viena ar daugiau pervažą kertančių transporto priemonių, kiti pervažą kertantys eismo dalyviai (pvz., pėstieji) arba kiti pervažą kertančios transporto priemonės arba pervažos naudotojo pamesti objektai, laikinai esantys bėgių kelyje arba šalia jo.

1.8.

Avarijos dėl judančių riedmenų, per kurias nukentėjo žmonės – avarijos, per kurias vieną ar kelis asmenis partrenkia geležinkelio riedmuo arba prie jo pritvirtintas ar nuo jo atitrūkęs objektas. Tokiose avarijose nukentėjusiais asmenimis taip pat laikomi iš geležinkelio riedmens iškritę asmenys ir riedmeniu keliaujantys asmenys, iškritę iš riedmens arba partrenkti nepritvirtintų objektų.

1.9.

Gaisrai geležinkelio riedmenyse – tai gaisrai ir sprogimai geležinkelio riedmenyse (taip pat kroviniuose), įvykę riedmeniui važiuojant iš išvykimo stoties į paskirties vietą, taip pat įvykę stovint išvykimo stotyje, atvykimo stotyje ar tarpinėse stotelėse bei manevruojant.

1.10.

Kitų rūšių avarijos – visos avarijos, išskyrus jau minėtas avarijas (traukinių susidūrimus, traukinio nuriedėjimus nuo bėgių, avarijas geležinkelio pervažose, avarijas dėl judančių riedmenų, per kurias nukentėjo žmonės, ir gaisrus geležinkelio riedmenyse).

1.11.

Keleivis – geležinkeliu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio brigados narius. Renkant statistinius avarijų duomenis įtraukiami ir keleiviai, mėginantys įlipti į judantį traukinį ar išlipti iš jo.

1.12.

Darbuotojai (įskaitant rangovų personalą ir savisamdžius rangovus) – asmenys, kurių profesinės pareigos susijusios su geležinkeliu ir kurie jas vykdo avarijos metu. Darbuotojams priskiriamos traukinio brigados nariai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su geležinkelio riedmenų ir infrastruktūros įrenginių tvarkymu.

1.13.

Geležinkelio pervažos naudotojai – asmenys, geležinkelio pervaža kertantys geležinkelių kelią bet kokiomis transporto priemonėmis arba pėsčiomis.

1.14.

Pašaliniai asmenys geležinkelio zonoje – draudžiamoje geležinkelio zonoje esantys asmenys, išskyrus geležinkelio pervažų naudotojus.

1.15.

Kiti (trečiosios šalys) – visi asmenys, neapibrėžti kaip „keleiviai“, „darbuotojai, įskaitant rangovų personalą“, „geležinkelio pervažos naudotojai“ arba „pašaliniai asmenys geležinkelio zonoje“.

1.16.

Žūtys (žuvęs asmuo) – dėl avarijos iš karto žuvęs arba per 30 dienų miręs asmuo, išskyrus savižudybes.

1.17.

Sužalojimai (sunkiai sužeistas asmuo) – sužeistas asmuo, dėl avarijos paguldytas stacionariajam gydymui ilgesniam nei 24 valandų laikotarpiui, išskyrus bandymus nusižudyti.

2.1.

Avarija, susijusi su pavojingų krovinių vežimu – avarija arba riktas, apie kuriuos reikia pranešti pagal RID (2)/ADR 1.8.5 skirsnį.

2.2.

Pavojingas krovinys – medžiagos ir gaminiai, kuriuos draudžiama vežti pagal RID arba kuriuos leidžiama vežti tik RID nustatytomis sąlygomis.

3.1.

Savižudybė – tyčinis veiksmas, siekiant save sužeisti, dėl kurio asmuo miršta ir kurį registruoja ir atitinkamai klasifikuoja kompetentinga nacionalinė valdžios institucija.

4.1.

Lūžę bėgiai – į dvi arba daugiau dalių lūžęs bėgis arba bėgis, nuo kurio atskilus metalo gabalui važiuojamajame paviršiuje susidaro ilgesnis kaip 50 mm ir gilesnis kaip 10 mm plyšys.

4.2.

Bėgių kelio šoniniai išlinkimai – bėgių kelio vientisumo ir geometrijos pažeidimai, dėl kurių būtina uždrausti geležinkelių transporto eismą tame bėgių kelyje arba nedelsiant sumažinti leistiną greitį, kad būtų užtikrintas saugumas.

4.3.

Klaidingas signalizavimas – (infrastruktūros arba geležinkelio riedmens) signalizacijos sistemos veikimo sutrikimas, dėl kurio perduodama ne tokia griežta kaip reikalaujama informacija.

4.4.

Pravažiuotas draudžiamasis signalas (SPAD, angl Signal Passed at Danger) – atvejis, kai bet kuri traukinio dalis važiuoja pažeisdama sankcionuoto judėjimo kriterijus.

Nesankcionuotas judėjimas reiškia judėjimą, kai:

Į atvejus, kai riedmenys be prikabintos traukos priemonės arba nevaldomas traukinys pravažiuoja draudžiamąjį signalą, neatsižvelgiama. Į atvejus, kai dėl kokios nors priežasties laiku neužsidegė draudžiamasis signalas, kad vairuotojas galėtų iki signalo sustabdyti traukinį, neatsižvelgiama.

Nacionalinės saugos institucijos gali pateikti duomenis apie kiekvieną iš keturių rodiklių atskirai; jos pateikia bent vieną suvestinį rodiklį, apimantį duomenis apie visus keturis rodiklius.

4.5.

„Sugadinti ratai ir ašys“ reiškia, kad sugadintos pagrindinės rato ar ašies dalys ir todėl atsiranda avarijos (traukinio nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo) pavojus.

5.1.

Išvengtos aukos vertę (VPC) sudaro:

5.2.

Bendrieji principai, taikomi apskaičiuojant pačią saugos vertę ir tiesiogines bei netiesiogines ekonomines išlaidas.

Pačios saugos vertės apskaičiavimas: vertinant, ar turimos sąmatos yra tinkamos, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

Tiesioginės ir netiesioginės ekonominės išlaidos apskaičiuojamos remiantis faktinėmis visuomenės išlaidomis.

5.3.

Aplinkai padarytos žalos vertė – remiantis geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų patirtimi įvertintos jų išlaidos dėl avarijos paveiktos teritorijos pirminei būklei iki geležinkelio avarijos atkurti.

5.4.

Riedmenims arba infrastruktūrai padarytos materialinės žalos vertė – naujų riedmenų ar infrastruktūros, kurių funkcionalumas ir techniniai parametrai yra tokie patys kaip sugadintų ir nebepataisomų riedmenų ir infrastruktūros funkcionalumas ir techniniai parametrai, įsigijimo išlaidos ir pataisomų riedmenų ar infrastruktūros remonto jų būklei iki avarijos atkurti išlaidos. Abiejų rūšių išlaidas geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojai turi apskaičiuoti remdamiesi savo patirtimi. Taip pat įtraukiamos geležinkelio riedmenų nuomos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad sugadintais riedmenimis negalima naudotis.

5.5.

Vėlavimų dėl avarijų vertė – dėl avarijų atsiradusių vėlavimų, darančių poveikį geležinkelio transporto naudotojams (keleiviams ir krovinių vežimo paslaugų naudotojams), piniginė vertė, apskaičiuojama taikant šį modelį:

VT= sutaupyto kelionės laiko piniginė vertė

Traukinio keleivio laiko vertė (valandomis)

Prekinio traukinio laiko vertė (valandomis)

CM= traukinio 1 minutės vėlavimo vertė

Keleivinis traukinys

Prekinis traukinys

Vėlavimų dėl avarijų vertė = CMP*(keleivinių traukinių vėlavimo laikas minutėmis) + CMF*(prekinių traukinių vėlavimo laikas minutėmis)

—

faktiniai vėlavimai geležinkelių keliuose, kuriose įvyko avarijos,

—

faktiniai vėlavimai arba, jei jų vertės negalima apskaičiuoti, prognozuojami vėlavimai kituose paveiktuose geležinkelių keliuose.

6.1.

Automatinė traukinių apsauga – sistema, kurią taikant kontroliuojamas greitis (įskaitant automatinio sustojimo suveikus signalizacijai funkciją) ir taip užtikrinama, kad būtų tinkamai reaguojama į signalus ir laikomasi greičio apribojimų.

6.2.

Geležinkelio pervaža – infrastruktūros valdytojo įregistruota geležinkelio ir pravažiavimo susikirtimo viename lygyje vieta, kuria gali naudotis viešųjų ar privačiųjų pravažiavimų naudotojai. Geležinkelio pervažoms nepriskiriami pravažiavimai tarp stoties platformų ir tik darbuotojams skirti pravažiavimai tarp bėgių kelių.

6.3.

Pravažiavimas – viešasis ar privatusis kelias, gatvė ar greitkelis, įskaitant pėsčiųjų ir dviračių takus, arba kitas žmonėms, gyvuliams, transporto priemonėms arba technikai skirtas kelias.

6.4.

Aktyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurios naudotojai apsaugomi nuo artėjančio traukinio arba įspėjami apie jį įjungiant įtaisus, kai kirsti pervažą yra nesaugu.

Aktyviosios geležinkelio pervažos skirstomos į tokias kategorijas:

6.5.

Pasyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurioje neveikia jokia įspėjimo ir (arba) apsaugos sistema, įjungiama, kai pervažą kirsti nesaugu.

7.1.

Auditas – sistemingas, nepriklausomas, dokumentais grindžiamas procesas, kurio paskirtis – gauti auditui būtinų duomenų ir objektyviai juos įvertinti siekiant nustatyti atitikties audito kriterijams mastą.

8.1.

Traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą. Naudojamas atstumas yra iš tikrųjų nuvažiuotas atstumas, jei žinomas; priešingu atveju naudojamas tipinis tinklo atstumas nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos. Atsižvelgiama tik į atsiskaitančiosios šalies teritorija nuvažiuotą atstumą.

8.2.

Keleivio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieno keleivio vežimą geležinkeliu vieną kilometrą. Atsižvelgiama tik į atsiskaitančiosios šalies teritorija nuvažiuotą atstumą.

8.3.

Geležinkelių kelio kilometras – tai valstybių narių geležinkelio tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis kilometrais. Jeigu geležinkelis yra daugiakelis, turi būti skaičiuojamas tik atstumas nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos.

8.4.

Kilometrais išreikštas bėgių kelių ilgis – kilometrais išmatuotas valstybių narių geležinkelių tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis. Jį matuojant įskaičiuojamas kiekvienas daugiakelio geležinkelio bėgių kelias.