26.6.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 164/45

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/54/EB

2009 m. birželio 18 d.

dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką

(Nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 80/777/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su natūralaus mineralinio vandens naudojimu ir prekyba, suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės pakeista (4). Kadangi dabar šiai direktyvai daromi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstytos nauja redakcija.

(2)

Valstybių narių įstatymuose pateikiami natūralaus mineralinio vandens apibrėžimai. Tie įstatymai nustato sąlygas, kuriomis natūralus mineralinis vanduo yra pripažįstamas natūraliu mineraliniu vandeniu, ir jie reglamentuoja šaltinių naudojimo sąlygas. Jie nustato konkrečias minėto vandens pateikimo į rinką taisykles.

(3)	Šių įstatymų skirtumai trukdo laisvam natūralaus mineralinio vandens judėjimui, sukurdami skirtingas konkurencijos sąlygas, ir todėl tiesiogiai veikia vidaus rinkos funkcionavimą.

(4)

Šiuo konkrečiu atveju galima pašalinti esamas kliūtis kiekvienai valstybei narei įsipareigojant leisti savo teritorijoje pateikti į rinką kitos valstybės narės pripažintą natūralų mineralinį vandenį ir nustatant bendras mikrobiologinių reikalavimų atitikimo taisykles ir sąlygas, kuriomis tam tikras mineralinis vanduo turėtų tam tikrą pavadinimą.

(5)	Natūraliam mineraliniam vandeniui taikomų bet kokių taisyklių svarbiausias tikslas turėtų būti apsaugoti vartotojų sveikatą, neleisti, kad vartotojai būtų klaidinami, taip pat užtikrinti sąžiningą prekybą.

(6)

Iki susitarimų dėl abipusio natūralaus mineralinio vandens pripažinimo tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių pasirašymo reikėtų nustatyti sąlygas, kuriomis iki minėtų susitarimų įgyvendinimo tokie iš trečiųjų šalių importuojami produktai galėtų būti įvežami į Bendrijos valstybes kaip natūralus mineralinis vanduo.

(7)	Reikia imtis priemonių, garantuojančių, kad pateikimo į rinką etape natūralus mineralinis vanduo turėtų tas savybes, dėl kurių jis buvo pripažintas natūraliu mineraliniu vandeniu. Dėl šios priežasties pakavimui skirta tara turėtų būti tinkamai uždaroma.

(8)

Ženklinant natūralų mineralinį vandenį laikomasi bendrų taisyklių, išdėstytų 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (5). Atitinkamai ir šioje direktyvoje galima apsiriboti tų bendrųjų taisyklių papildymų ir nuostatų, kurios leistų nuo jų nukrypti, išdėstymu.

(9)	Ženklinant turėtų būti privalomai nurodoma natūralaus mineralinio vandens analizinė kompozicija užtikrinant, kad vartotojai bus apie tai informuoti.

(10)	Turėtų būti patvirtintos priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(11)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti leidžiamų natūralaus mineralinio vandens sudedamųjų dalių koncentracijas, visas būtinas ženklinimo nuostatas, pagal kurias ženklinant nurodomos didelės tam tikrų sudedamųjų dalių koncentracijos, ozonu prisodrinto oro naudojimo sąlygas ruošiant natūralų mineralinį vandenį, informaciją apie natūralaus mineralinio ruošimo būdus ir analizės metodus, kad būtų nustatyta, ar natūralus mineralinis vanduo neužterštas, bandinių ėmimo tvarkos ir analizės metodų, būtinų tikrinant natūralaus mineralinio vandens mikrobiologines charakteristikas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(12)

Tai atvejais, kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis reguliavimo procedūrai su tikrinimu įprastai taikomo laikotarpio, šios direktyvos pakeitimams, būtiniems visuomenės sveikatos apsaugai užtikrinti, priimti Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą.

(13)	Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę.

(14)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais IV priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.   Ši direktyva taikoma vandeniui, gaunamam iš valstybės narės žemės gelmių ir tos valstybės narės atsakingų institucijų pripažintam natūraliu mineraliniu vandeniu pagal I priedo I skirsnio nuostatas.

2.   Ši direktyva taip pat taikoma vandeniui, gaunamam iš trečiosios šalies žemės gelmių bei importuojamam į Bendriją ir tos valstybės narės atsakingos institucijos pripažintam natūraliu mineraliniu vandeniu.

Pirmoje pastraipoje nurodytas vanduo gali būti pripažintas tik jei vandens gavybos šalies atsakinga šalies institucija patvirtina, kad tas vanduo atitinka I priedo I skirsnio nuostatas ir kad yra atliekami reguliarūs patikrinimai, kaip taikomos II priedo 2 punkto nuostatos.

Antroje pastraipoje nurodytas patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus. Nebūtina iš naujo atlikti pirmoje pastraipoje nurodytos pripažinimo procedūros, jeigu patvirtinimas atnaujintas iki minėto laikotarpio pabaigos.

3.   Ši direktyva netaikoma:

a)	vandeniui, kuris pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (7) nuostatas yra vaistas;

b)	natūraliam mineraliniam vandeniui, kuris jo gavybos vietoje yra vartojamas gydymui terminėse ar hidromineralinėse gydyklose.

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėto pripažinimo pagrindą tinkama forma nurodo valstybės narės atsakinga institucija ir apie jį oficialiai paskelbia.

5.   Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie atvejus, kai natūralus mineralinis vanduo buvo pripažintas arba buvo atsisakyta jį pripažinti pagal 1 ir 2 dalių nuostatas. Šitaip pripažinto natūralaus mineralinio vandens sąrašas yra skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 straipsnis

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad tik 1 straipsnyje nurodytas vanduo, atitinkantis šios direktyvos nuostatas, galėtų būti pateikiamas į rinką kaip natūralus mineralinis vanduo.

3 straipsnis

Naudoti natūralaus mineralinio vandens šaltinius ir pilti vandenį į butelius galima tik pagal II priedo nuostatas.

4 straipsnis

1.   Natūralus mineralinis vanduo toks, koks jis yra šaltinyje, neturi būti ruošiamas kitais negu toliau nurodytais būdais:

a)	pašalinant nepatvarius elementus, pvz., geležies ir sieros junginius, juos filtruojant arba dekantuojant, prieš tai, jeigu įmanoma, prisotinant deguonimi, jeigu toks paruošimas nepakeičia vandens kompozicijos pagrindinių sudedamųjų dalių, kurios vandeniui suteikia jo savybes, atžvilgiu;

b)

pašalinant geležies, mangano ir sieros junginius bei arseną iš tam tikrų natūralaus mineralinio vandens rūšių, jį apdorojant ozonu prisodrintu oru, jeigu toks paruošimas nepakeičia vandens kompozicijos pagrindinių sudedamųjų dalių, kurios vandeniui suteikia jo savybes, atžvilgiu ir jeigu: i) toks paruošimas atitinka naudojimo sąlygas, kurias turi nustatyti Komisija pasitarusi su Europos maisto saugos tarnyba, įsteigta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (8); ii) apie šį paruošimą pranešama kompetentingoms institucijoms ir jį konkrečiai kontroliuoja atitinkamos kompetentingos institucijos;

c)

pašalinant nepageidaujamas sudedamąsias dalis, išskyrus tas, kurios nurodytos a ir b punktuose, jeigu toks paruošimas nepakeičia vandens kompozicijos pagrindinių sudedamųjų dalių, kurios vandeniui suteikia jo savybes, ir jeigu: i) toks paruošimas atitinka naudojimo sąlygas, kurias turi nustatyti Komisija pasitarusi su Europos maisto saugos tarnyba; ii) apie tokį paruošimą pranešama kompetentingoms institucijoms ir jį konkrečiai kontroliuoja atitinkamos kompetentingos institucijos;

d)	visiškai arba iš dalies pašalinant laisvąjį anglies dvideginį, taikant tik fizikinius metodus.

Šios dalies b punkto i papunktyje ir c punkto i papunktyje nurodytos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Pirmos pastraipos nuostatos nedraudžia naudoti natūralų mineralinį ir šaltinio vandenį nealkoholinių gėrimų gamyboje.

2.   Natūralus mineralinis vanduo toks, koks jis yra šaltinyje, neturi būti papildomas kitomis medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai jis prisotinamas arba pakartotinai prisotinimas anglies dvideginiu, laikantis I priedo III skirsnyje nustatytų sąlygų.

3.   Draudžiama dezinfekuoti bet kokiomis priemonėmis ir pagal 2 dalį papildyti bakteriostaziniais elementais ar kitaip ruošti, jeigu dėl to gali pasikeisti natūralaus mineralinio vandens gyvybingų kolonijas sudarančių vienetų skaičius.

5 straipsnis

1.   Bendras gyvybingų kolonijas sudarančių vienetų skaičius natūraliame mineraliniame vandenyje jo gavybos vietoje turi atitikti įprastą gyvybingų kolonijas sudarančių vienetų skaičių ir būti pakankamas įrodymas, kad gavybos šaltinis yra tinkamai apsaugotas nuo bet kokio užteršimo. Bendras kolonijas sudarančių vienetų skaičius nustatomas I priedo II skirsnio 1.3.3 punkte išdėstytomis sąlygomis.

1 ml šviežiai išpilstyto į butelius natūralaus mineralinio vandens neturi būti daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų, natūralaus mineralinio vandens pasėlį palaikius agare arba agaro želatinos mišinyje 72 val. 20–22 °C temperatūroje ir ne daugiau kaip 20 kolonijas sudarančių vienetų, pasėlį, agaro terpėje palaikius 24 val. 37 °C temperatūroje. Bendras kolonijas sudarančių vienetų skaičius nustatomas per 12 val. po išpilstymo, laikant vandenį 4 ± 1 °C temperatūroje.

Gavybos vietoje kolonijas sudarančių vienetų skaičius paprastai neturi būti didesnis kaip 20 viename mililitre, pasėlį palaikius 72 val. 20–22 °C temperatūroje, ir ne didesnis kaip 5 viename mililitre, pasėlį palaikius 24 val. 37 °C temperatūroje, turint omenyje tai, kad šie skaičiai laikytini orientaciniais, o ne maksimalia leistina koncentracija.

2.   Gavybos vietoje ir pateikiamame į rinką natūraliame mineraliniame vandenyje neturi būti:

a)	parazitų ir patogeninių mikroorganizmų;

b)	Escherichia coli ir kitų koliforminių bakterijų bei fekalinių streptokokų bet kuriame 250 ml mėginyje;

c)	sporinas sudarančių sulfitus redukuojančių anaerobų bet kuriame 50 ml mėginyje;

d)	Pseudomonas aeruginosa bet kuriame 250 ml mėginyje.

3.   Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių nuostatų ir eksploatacijos sąlygų, nustatytų II priede, pateikiamame į rinką:

a)	natūraliame mineraliniame vandenyje bendras gyvybingų kolonijas sudarančių vienetų skaičius gali būti tik toks, kuris galėjo normaliai padidėti, padaugėjus bakterijų, jas apskaičiuojant natūraliame mineraliniame vandenyje jo gavybos vietoje;

b)	natūraliame mineraliniame vandenyje neturi būti jokių organoleptinių defektų.

6 straipsnis

Visa natūralaus mineralinio vandens pakavimui skirta tara turi būti taip uždaroma, kad būtų išvengta bet kokios falsifikavimo ar užteršimo galimybės.

7 straipsnis

1.   Natūralaus mineralinio vandens prekės aprašas yra toks: „natūralus mineralinis vanduo“ arba, kai kalbama apie turintį anglies dvideginio natūralų mineralinį vandenį pagal I priedo III skirsnio nuostatas – atitinkamai „natūraliai prisotintas anglies dvideginio natūralus mineralinis vanduo“, „prisotintas savo šaltinio anglies dvideginio natūralus mineralinis vanduo“ arba „prisotintas anglies dvideginio natūralus mineralinis vanduo“.

Natūralaus mineralinio vandens, kuris buvo paruoštas vienu iš 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte minimų būdų, prekės aprašas papildomas atitinkamais įrašais: „anglies dvideginis pašalintas“ arba „dalis anglies dvideginio pašalinta“.

2.   Natūralaus mineralinio vandens etiketėse taip pat turi būti pateikiama tokia privaloma informacija:

a)	nurodoma analitinė kompozicija, išvardijant būdingąsias sudedamąsias dalis;

b)	nurodomas šaltinio naudojimo vietos ir šaltinio pavadinimas;

c)	pateikiama informacija apie visus ruošimo būdus, nurodytus 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose.

3.   Jeigu nėra Bendrijos nuostatų dėl informacijos apie visus 2 dalies c punkte nurodytus ruošimo būdus, valstybės narės gali ir toliau taikyti savo nacionalines nuostatas.

8 straipsnis

1.   Prekės apraše galima paminėti apylinkės, kaimelio ar vietovės vardą, jei jis yra susijęs su tuo natūraliu mineraliniu vandeniu, kuris gaunamas iš šaltinio, esančio tame apraše nurodytoje vietovėje, ir jei jis klaidingai nenurodo to šaltinio eksploatacijos vietos.

2.   Draudžiama pateikti į rinką natūralų mineralinį vandenį iš vieno šaltinio vartojant daugiau nei vieną prekės aprašą.

3.   Tuo atveju, kai etiketėse ar užrašuose ant taros, kurioje natūralus mineralinis vanduo yra pateikiamas į rinką, esantis prekės aprašas skiriasi nuo šaltinio ar jo eksploatacijos vietos pavadinimo, ši eksploatacijos vieta ar šaltinio pavadinimas turi būti nurodyti bent pusantro karto didesniu ir platesniu nei tame prekės apraše parašytos didžiausios raidės šriftu.

Pirmos pastraipos nuostatos mutatis mutandis ir tuo pačiu tikslu, ypač didelės svarbos teikiant šaltinio pavadinimui ar jo eksploatacijos vietai, yra taikomos ir bet kokio pobūdžio reklamoje vartojamame natūralaus mineralinio vandens prekės apraše.

9 straipsnis

1.   Ant pakuočių, etiketėse arba bet kokio pobūdžio reklamoje draudžiama vartoti įrašus, nuorodas, prekės ženklus, registruotus prekės pavadinimus, paveiksliukus ar kitokius žymenis nepriklausomai nuo to, ar jie yra vaizduojamojo pobūdžio, ar ne, jei:

a)	kalbant apie natūralų mineralinį vandenį yra nurodomos savybės, kurių tas vanduo neturi, ypač apie jo kilmę, leidimo jį eksploatuoti išdavimo datą, tyrimų rezultatus ar panašaus pobūdžio nuorodas apie jo autentiškumo garantijas;

b)	kalbant apie į tarą išpilstytą geriamąjį vandenį, kuris neatitinka I priedo I skirsnio nuostatų, galima jį supainioti su natūraliu mineraliniu vandeniu, ypač jei vartojamas pavadinimas „mineralinis vanduo“.

2.   Visi įrašai, kuriais natūraliam mineraliniam vandeniui priskiriamos savybės, susijusios su žmogaus ligų profilaktika, gydymu ar išgydymu, yra draudžiami.

Tačiau nedraudžiama pateikti III priede išvardytų įrašų, jei jie atitinka tame priede paminėtus kriterijus, o kai jų nėra – kriterijus, nustatytus nacionalinėse nuostatose, jei jie yra pateikti atlikus fizikinę bei cheminę vandens analizę, o prireikus – farmakologinius, fiziologinius ir klinikinius tyrimus pagal pripažintą mokslinę metodologiją, atitinkančią I priedo I skirsnio 2 punkto reikalavimus.

Valstybės narės gali leisti pateikti tokius įrašus: „gerina virškinimą“, „gali sureguliuoti kepenų ir tulžies funkcijas“ ar kitus panašius įrašus. Jos taip pat gali leisti pateikti ir kitus įrašus, jei jie neprieštarauja pirmoje pastraipoje išdėstytiems principams ir atitinka antroje pastraipoje pateiktus reikalavimus.

3.   Valstybės narės gali priimti specialias nuostatas dėl įrašų – tiek ant pakuočių, tiek reklamoje – apie natūralaus mineralinio vandens tinkamumą kūdikių maitinimui. Tokiose nuostatose gali būti aptartos ir tos vandens savybės, dėl kurių tokie aprašai pateikiami.

Valstybės narės, kurios ketina imtis tokių priemonių, iš anksto praneša apie tai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

4.   Sąvoka „šaltinio vanduo“ taikoma žmonėms vartoti skirtam gamtiniam vandeniui, išpilstytam į butelius šaltinio vietoje, kuris:

a)	atitinka II priedo 2 ir 3 punktuose nustatytus eksploatacijos reikalavimus, kurie visada taikomi šaltinio vandeniui;

b)	atitinka 5 straipsnyje nustatytus mikrobiologinius reikalavimus;

c)	atitinka 7 straipsnio 2 dalies b ir c punktų ir 8 straipsnio ženklinimo reikalavimus;

d)	nebuvo paruoštas kitais negu 4 straipsnyje nurodytais būdais. Komisija gali leisti kitus ruošimo būdus.

Šios dalies d punkte nurodytos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas, ją papildant, patvirtinamos taikant 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Be to, šaltinio vanduo turi atitikti 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (9) nuostatas.

5.   Jeigu nėra Bendrijos nuostatų dėl šaltinio vandens paruošimo, nurodyto 4 dalies pirmos pastraipos d punkte, valstybės narės gali ir toliau taikyti savo nacionalines nuostatas.

10 straipsnis

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad prekybai natūraliu mineraliniu vandeniu, atitinkančiu šioje direktyvoje pateiktus apibrėžimus ir taisykles, netrukdytų nesuderintų nacionalinių nuostatų, kurios apskritai reglamentuoja natūralaus mineralinio vandens ar maisto produktų savybes, sudėtį, eksploatacijos sąlygas, pakavimą, ženklinimą ar reklamą, taikymas.

11 straipsnis

1.   Jeigu valstybė narė turi svarių priežasčių manyti, kad natūralus mineralinis vanduo neatitinka šios direktyvos nuostatų arba kelia pavojų visuomenės sveikatai, nors jis yra laisvoje apyvartoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, ta valstybė narė savo teritorijoje gali laikinai apriboti arba sustabdyti prekybą šiuo produktu. Apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bei nurodo tokio sprendimo priežastis.

2.   Bet kurios valstybės narės arba Komisijos prašymu vandenį pripažinusi valstybė narė turi pateikti visą informaciją, kuri yra reikšminga vandens pripažinimui, kartu su reguliarių patikrinimų rezultatais.

3.   Komisija kartu su 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu Nuolatiniu komitetu kiek galima greičiau išnagrinėja valstybių narių pagal 1 dalį nurodytas priežastis ir tuoj pat pateikia savo nuomonę bei imasi atitinkamų priemonių.

4.   Jeigu Komisija mano, jog ši direktyva turi būti iš dalies pakeista, kad būtų užtikrinta visuomenės sveikatos apsauga, ji priima tuos pakeitimus.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali naudoti skubos procedūrą, nurodytą 14 straipsnio 3 dalyje.

Tokiu atveju valstybė narė, priėmusi apsaugos priemones, gali jas ir toliau taikyti, kol bus priimti minėti pakeitimai.

12 straipsnis

Komisija patvirtina šias priemones:

a)	leidžiamų natūralaus mineralinio vandens sudedamųjų dalių koncentracijas;

b)	visas būtinas ženklinimo nuostatas, pagal kurias nurodomos didelės tam tikrų sudedamųjų dalių koncentracijos;

c)	4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte minėto ozonu prisodrinto oro naudojimo sąlygas;

d)	informaciją apie 7 straipsnio 2 dalyje c punkte nurodytus ruošimo būdus;

e)	analizės metodus, įskaitant nustatymo ribas, kad būtų patikrinta, ar natūralus mineralinis vanduo neužterštas;

f)	bandinių ėmimo tvarkos ir analizės metodus, būtinus tikrinant natūralaus mineralinio vandens mikrobiologines charakteristikas.

Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

13 straipsnis

Visus sprendimus, galinčius turėti įtakos visuomenės sveikatai, Komisija priima pasitarusi su Europos maisto saugos tarnyba.

14 straipsnis

1.   Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1 bei 4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

15 straipsnis

Šios direktyvos nuostatos netaikomos natūraliam mineraliniam vandeniui, skirtam eksportuoti į trečiąsias šalis.

16 straipsnis

Direktyva 80/777/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais IV priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais IV priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikmenų lentelę.

17 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 162, 2008 6 25, p. 87.

(2)  2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 229, 1980 8 30, p. 1.

(4)  Žr. Priedas IV, A dalis.

(5)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(6)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(7)  OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(8)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(9)  OL L 330, 1998 12 5, p. 32.

---

---

---

---

---

---