29.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 227/9

(1)

2007 m. gruodžio 20 d. Komisija priėmė komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ (2), kuriame daugiausia dėmesio skiriama žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui, susijusiam su komerciniais pranešimais (nagrinėjami su reklama susiję klausimai), taip pat žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui, susijusiam su audiovizualiniais kūriniais (rašoma iš dalies apie tai, kaip plačiau informuoti apie Europos filmus ir stiprinti kūrybinius įgūdžius), ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui, susijusiam su internetu (pavyzdžiui, kad piliečiai geriau suprastų, kaip veikia interneto paieškos priemonės).

(2)

Europos Parlamentas savo pranešime dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje (3) paragino Komisiją plėsti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo politiką bendradarbiaujant su visomis Europos Sąjungos institucijomis ir su vietos bei regionų savivaldos institucijomis.

(3)

Tarybos išvadose dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo (4), kurias priėmė 2008 m. gegužės 21–22 d. posėdžiavusi Švietimo, jaunimo ir kultūros taryba, patvirtinamas Europos Komisijos siūlomas strateginis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą kaip į svarbų aktyvaus pilietiškumo veiksnį šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje.

(4)

2008 m. spalio mėn. Regionų komitetas priėmė bendrą nuomonę dėl kūrinių platinimo prijungties režimu ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo (5).

(5)

Lisabonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime (6) nutarta, kad „pasinaudodamos kultūrine Europos įvairove ir jungdamos ją į tinklą, turinio įmonės sukuria pridėtinės vertės“. 2007 m. paskelbtoje Europos kultūros darbotvarkėje nustatyta strateginė politikos sistema, skirta pagrindiniams kultūros srities uždaviniams spręsti, o 2009 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl kultūros kaip kūrybiškumo ir novatoriškumo skatinimo priemonės pabrėžiamas konkretus kultūros indėlis į kūrybiškumą ir inovacijas ir raginama suformuluoti plačią inovacijų sąvoką, kuri būtų įtraukta į Lisabonos strategiją po 2010 m. Tai taip pat labai svarbu įgyvendinant Europos Komisijos iniciatyvą i2010, kuria siekiama stiprinti IRT sektoriaus konkurencingumą ir sukurti bendrą Europos informacinę erdvę.

(6)

Didesnis žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas padėtų siekti Lisabonoje Europos Vadovų Tarybos Europos Sąjungai iškeltų ir iniciatyvoje i2010 nustatytų tikslų, visų pirma, dėl konkurencingesnės žinių ekonomikos, taip pat prisidedant prie atviresnės informacinės visuomenės kūrimo.

(7)

2006 m. pabaigoje vykusios viešos konsultacijos parodė, kad Europoje taikoma nevienoda tvarka ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygis taip pat nevienodas. Kartu pripažįstama, kad nėra sutartų kriterijų ar standartų, kuriais remiantis būtų vertinamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, ir kad būtini didesnio masto ir ilgesnės trukmės moksliniai tyrimai, kad būtų galima nustatyti šiuos kriterijus.

(8)

Kaip pripažįstama 2007 m. antroje pusėje Komisijos užsakymu atliktame tyrime „Dabartinės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tendencijos ir požiūriai į jį Europoje“, yra keletas kliūčių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo plėtrai Europos lygmeniu. Visų pirma, trūksta bendros vizijos, nacionalinės, regioninės ir vietos iniciatyvos Europoje nepakankamai pastebimos, taip pat stinga europinių tinklų ir nepakankamai koordinuojama suinteresuotųjų šalių veikla.

(9)

Būtų labai svarbu sugebėti analizuoti, pabrėžti ir skleisti šios srities geriausią patirtį visoje Europos Sąjungoje ir kurti bei puoselėti suinteresuotųjų šalių europinius tinklus tarp.

(10)

Jei Europos piliečiai, kaip žiniasklaidos priemonių vartotojai, galėtų priimti įvairius informacija grįstus sprendimus, tai prisidėtų prie Europos audiovizualinės ir turinio sektoriaus konkurencingumo.

(11)

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas susijęs su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, suprasti ir kritiškai vertinti įvairius žiniasklaidos bei žiniasklaidos turinio aspektus ir užmegzti ryšius įvairiuose kontekstuose.

(12)

Dėl skaitmeninių kūrinių sklaidos ir vis gausėjančių jų platinimo platformų internete ir naudojantis judriuoju ryšiu, kyla naujų uždavinių, susijusių su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu. Šiandienos pasaulyje piliečiai turi vystyti analitinio mąstymo įgūdžius, kurie leistų protiniu ir emociniu lygmeniu geriau suprasti skaitmenines žiniasklaidos priemones.

(13)

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas apima visas žiniasklaidos priemones. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tikslas – gilinti žmonių žinias apie daugybę žiniasklaidos pranešimų, su kuriais jie susiduria kasdieniame gyvenime, formų. Žiniasklaidos pranešimai – tai programos, filmai, vaizdai, tekstai, garsai ir interneto svetainės, perduodami įvairiomis ryšių formomis.

(14)

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas atlieka svarbų vaidmenį plačiau informuojant apie Europos audiovizualinį paveldą ir kultūrinę tapatybę, taip pat gilinant žinias ir skatinant susidomėjimą audiovizualiniu paveldu ir naujausiais Europos kultūros kūriniais.

(15)

Šiandienos informacinėje visuomenėje žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra susijęs su įtrauktimi ir pilietiškumu. Šie įgūdžiai esminiai ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems ir pagyvenusiems asmenims, tėvams, mokytojams ir žiniasklaidos specialistams. Naudodamiesi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis vis daugiau europiečių gali kurti ir skleisti vaizdus, informaciją ir turinį. Dabar žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas laikomas viena iš būtinų aktyvaus ir visaverčio pilietiškumo sąlygų, kad būtų užkirstas kelias socialinei atskirčiai ir sumažintas tokios atskirties pavojus.

(16)

Visuomenė, kurios atstovai yra raštingi žiniasklaidos priemonių naudojimo srityje, kartu būtų ir žiniasklaidos pliuralizmo ir nepriklausomumo akstinas, ir esminė prielaida. Galimybė skirtingomis kalbomis išreikšti skirtingas nuomones ir idėjas, kuriomis atstovaujama skirtingoms grupėms, viename ir keliuose visuomenės sluoksniuose turi teigiamą poveikį tokioms vertybėms kaip įvairovė, tolerancija, skaidrumas, nešališkumas ir dialogas. Todėl visose visuomenės grupėse turėtų būti skatinama žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo plėtra ir atidžiai sekama šio proceso pažanga.

(17)

Demokratija grindžiama aktyviu piliečių dalyvavimu bendruomenės gyvenime, o tapę raštingi žiniasklaidos priemonių naudojimo srityje jie įgytų įgūdžius, kurių reikia kasdieniam informacijos srautui, platinamam naudojantis naujomis ryšių technologijomis, suvokti.

(18)

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo klausimą reikėtų spręsti skirtingais būdais ir skirtingais lygmenimis. Valstybės narės pirmiausia atsakingos už tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas būtų įtrauktas į mokyklos mokymo programą visais lygmenimis. Vietos valdžios institucijos taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį, nes jos yra arti piliečių ir remia neformaliojo švietimo sektoriaus iniciatyvas. Pilietinė visuomenė taip pat turėtų aktyviai prisidėti siekiant gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, taikydama metodą „iš apačios į viršų“.

(19)

Įgyvendinant Komisijos iniciatyvas, kaip antai MEDIA 2007 (2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (7)) ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą (2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (8)), kurių tikslas didinti Europos audiovizualinės ir turinio sektoriaus konkurencingumą, būtų prisidėta prie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo.

(20)

Komisija planuoja prižiūrėti, kokios pastangos dedamos audiovizualinės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir su komerciniais pranešimais susijusio žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityse, kaip numatyta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 37 konstatuojamojoje dalyje, ypač pasitelkusi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ryšių komitetą ir vykdydama direktyvos 26 straipsnyje numatytą įpareigojimą teikti ataskaitas.

(21)

Komisija skatins žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo mokslinių tyrimų projektus, vykdomus įgyvendinant esamas programas. Visų pirma, Komisija ketina pradėti tyrimą, koks yra informuotumo apie pavojus, susijusius su asmens duomenų platinimu interneto aplinkoje, lygis, ir tyrimą, kaip patobulinti naudojimosi paieškos priemonėmis būdus.

(22)

Į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvas reikėtų įtraukti informuotumo apie autorių teisių vaidmenį aspektą.

(23)

Tokie klausimai, kaip asmens duomenų tvarkymas informacijos ir ryšių tinkluose, ypač tais atvejais, kai vartotojams siekiama pateikti specialiai jiems pritaikytus pasiūlymus, ir iškylantys uždaviniai, susiję su asmens duomenų apsauga ir pagarba privatumui, turi būti nagrinėjami įgyvendinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvas. Iš tiesų, informacijos ir ryšių tinklai suteikia naudotojams naujų galimybių; tačiau jais besinaudojantiems asmenims gali kilti naujų pavojų, kaip antai asmens duomenų vagystės, diskriminacinis profilio nustatymas arba nuolatinis stebėjimas. Komisijos komunikate dėl duomenų apsaugos stiprinimo naudojant privatumo didinimo technologijas (PDT) (9) nagrinėjami šie susirūpinimą keliantys klausimai ir pateikiami galimi jų sprendimai.

(24)

Atsižvelgiant į labai vertingą leidybos sektoriaus patirtį žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo realiame (angl. offline) pasaulyje srityje ir į tai, kad šis sektorius vis dažniau pereina prie skaitmeninio turinio kūrimo ir platinimo, reikėtų užtikrinti, kad tradiciniai leidėjai aktyviai dalyvautų įgyvendinant skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvas.

(25)

Komisija ketina toliau siekti sutarimo dėl pagrindinių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo (apibrėžimo ir tikslų) aspektų ir remti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje nagrinėjimą ir geriausios patirties, įskaitant geriausią patirtį, susijusią su Europos žiniasklaidos sektoriaus ekonomika, mainus, visų pirma, rengdama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ryšių komiteto (10) susitikimus, skatindama ir remdama renginius, organizuojamus pagal MEDIA 2007 programą (11), bendradarbiaudama su kitomis Europos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Europos Taryba, UNESCO ir Jungtinių Tautų Civilizacijų aljansas, ir skatindama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje,

I.

Valstybėms narėms bendradarbiaujant su už audiovizualinių ir elektroninių ryšių reguliavimą atsakingomis valdžios institucijomis ir, prireikus, su duomenų apsaugos priežiūros institucijomis:

II.

Žiniasklaidos sektorius prisiima daugiau įsipareigojimų suteikti priemonių, reikalingų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygiui gerinti, ir:

III.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.