Help Print this page 

Document 32008D0742

Title and reference
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 742/2008/EB dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei pagerinti panaudojant naujas informacines ir ryšių technologijas (Tekstas svarbus EEE)
  • In force
OJ L 201, 30.7.2008, p. 49–57 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 014 P. 282 - 290

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2008/742(1)/oj
Multilingual display
Text

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/49


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 742/2008/EB

2008 m. liepos 9 d.

dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei pagerinti panaudojant naujas informacines ir ryšių technologijas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 169 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (2) (toliau – Septintoji bendroji programa) numatomas Bendrijos dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir plėtros programose, taip pat ir dalyvavimas toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose, kaip apibrėžta Sutarties 169 straipsnyje.

(2)

Septintojoje bendrojoje programoje apibrėžiami keli kriterijai tokioms iniciatyvų pagal 169 straipsnį sritimis nustatyti: tiesioginė sąsaja su Bendrijos tikslais, aiškus siekiamo tikslo apibrėžimas ir jo tiesioginė sąsaja su Septintosios bendrosios programos tikslais, jau sukurto pagrindo buvimas (galiojančios arba numatytos nacionalinės mokslinių tyrimų programos), Europos pridėtinė vertė, kritinė masė atsižvelgiant į vykdomų programų dydį ir skaičių bei pagal jas atliekamos veiklos panašumas ir 169 straipsnio, kaip tinkamiausios priemonės tikslams pasiekti, veiksmingumas.

(3)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (3) (toliau – specialioji programa „Bendradarbiavimas“), 169 straipsnio iniciatyva kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos srityje išskiriama kaip viena iš sričių, tinkamų Bendrijos dalyvavimui nacionalinėse mokslinių tyrimų programose, bendrai įgyvendinamose pagal Sutarties 169 straipsnį.

(4)

2005 m. birželio 1 d. komunikate „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ Komisija pasiūlė pradėti pavyzdinę žmonių priežiūros senėjančioje visuomenėje iniciatyvą.

(5)

2006 m. spalio 12 d. komunikate „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ Komisija pabrėžė, kad demografinis senėjimas yra viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduriama visose Europos Sąjungos valstybėse, ir kad didesnis naujų technologijų naudojimas galėtų padėti kontroliuoti sąnaudas, padidinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę ir skatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje, taip pat Europos ekonomikos konkurencingumą paremiant atnaujintą Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

(6)

Visų pirma informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje gyventojų senėjimo reiškinys gali būti vertinamas kaip galimybė susiformuoti naujų prekių ir paslaugų, atitinkančių vyresnio amžiaus žmonių reikmes, rinkai. Vis dėlto sparti naujų IRT raida ir jų panaudojimas neturėtų didinti socialinės atskirties ar skaitmeninio atotrūkio. Skaitmeninis raštingumas – tai išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti įtrauktį į visuomeninę veiklą ir dalyvavimą joje.

(7)

Įgyvendinant šią iniciatyvą kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos srityje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Europos gyventojai senėja, o dėl ilgesnės vidutinės moterų gyvenimo trukmės moterų yra daugiau nei vyrų.

(8)

Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas – tai esminis veiksnys atnaujintose užimtumo gairėse. Su senėjimu susijusiame ES veiklos modelyje siekiama sutelkti visą įvairaus amžiaus žmonių potencialą (visą gyvenimą trunkančiu ciklu pagrįstas požiūris) ir pabrėžiamas poreikis pakeisti paskiras senėjimo strategijas visa apimančiomis strategijomis.

(9)

Šiuo metu kelios mokslinių tyrimų ir plėtros programos arba veikla, kurias atskirai nacionaliniu lygmeniu oriam senėjimui skirtų IRT srityje įgyvendina valstybės narės, nėra pakankamai koordinuojamos, todėl oriam senėjimui skirtų naujoviškų IRT grindžiamų produktų ir paslaugų moksliniai tyrimai ir plėtra nėra suderinti Europos lygmeniu.

(10)

Siekdamos suderinto požiūrio Europos lygmeniu oriam senėjimui skirtų IRT srityje ir norėdamos veikti veiksmingai, kelios valstybės narės ėmėsi iniciatyvos parengti bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (toliau – bendra KGPA programa) oriam senėjimui informacinėje visuomenėje skirtų IRT srityje, kad pasiektų valdymo ir finansinių išteklių sąveiką, šiuo tikslu sukuriant vieną bendrą nepriklausomų ekspertų atliekamo vertinimo sistemą remiantis nusistovėjusia tvarka pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1906/2006, nustatantį įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) (4), bei sujungiant įvairiose Europos valstybėse sukauptą papildomą kompetenciją ir turimus išteklius.

(11)

Bendros KGPA programos tikslas – spręsti demografinio senėjimo uždavinį sukuriant būtiną teisinę ir organizacinę sistemą valstybių narių plataus masto europiniam bendradarbiavimui oriam senėjimui senėjančioje visuomenėje skirtų IRT taikomųjų mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityje. Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (toliau – dalyvaujančiosios valstybės narės) ir Izraelis, Norvegija bei Šveicarija susitarė koordinuoti ir bendrai įgyvendinti veiklą, kuria siekiama prisidėti prie bendros KGPA programos. Numatoma, kad bendra jų dalyvavimo vertė bus mažiausiai 150 mln. EUR Septintosios bendrosios programos galiojimo laikotarpiu. Kiekviena iš šių valstybių, dalyvaujančių bendroje KGPA programoje, turėtų bent šiek tiek prisidėti finansiškai, atsižvelgdama į galimas savo mokslinių tyrimų nacionalinių bendrijų reikmes, o įnašas paprastai turėtų būti bent 0,2 mln. EUR, jeigu valstybė ketina dalyvauti metinėje darbo programoje.

(12)

Įgyvendinant bendrą KGPA programą, reikėtų skatinti, kad į šią veiklą įsitrauktų mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), atsižvelgiant į Septintosios bendrosios programos tikslus.

(13)

Kad būtų padidintas bendros KGPA programos poveikis, dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija pritarė Bendrijos dalyvavimui joje. Bendrija turėtų dalyvauti Programoje mokėdama ne daugiau kaip 150 mln. EUR finansinį įnašą. Atsižvelgiant į tai, kad bendra KGPA programa atitinka Septintosios bendrosios programos mokslinius tikslus ir kad bendros KGPA programos mokslinių tyrimų sritis priklauso IRT temai pagal specialiąją programą „Bendradarbiavimas“, Bendrijos finansinis įnašas turėtų būti skiriamas iš šiai temai skirtų biudžeto asignavimų. Kitas finansavimo galimybes gali suteikti, inter alia, Europos investicijų bankas (EIB), visų pirma taikydamas EIB ir Komisijos pagal Tarybos sprendimo 2006/971/EB III priedą bendrai parengtą rizikos pasidalijimo finansinę priemonę.

(14)

Bendrijos finansinė parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad būtų sudaromas finansavimo planas, pagrįstas kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų oficialiais įsipareigojimais bendrai įgyvendinti mokslinių tyrimų ir plėtros programas ir veiklą, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, ir prisidėti finansuojant bendros KGPA programos bendrą vykdymą.

(15)

Siekiant bendrai įgyvendinti nacionalinių mokslinių tyrimų programas reikia sukurti arba naudoti esamą specialią vykdomąją struktūrą, kaip numatyta specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“.

(16)

Dalyvaujančiosios valstybės narės susitarė dėl tokios bendrai KGPA programai įgyvendinti skirtos specialios vykdomosios struktūros.

(17)

Speciali vykdomoji struktūra turėtų būti Bendrijos finansinio įnašo gavėja ir užtikrinti veiksmingą bendros KGPA programos vykdymą.

(18)

Siekiant veiksmingai įgyvendinti bendrą KGPA programą, speciali vykdomoji struktūra turėtų skirti finansinę paramą bendroje KGPA programoje dalyvaujančioms trečiosioms šalims, atrinktoms paskelbus kvietimus teikti paraiškas.

(19)

Bendrijos įnašas turėtų būti skiriamas su sąlyga, kad dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija skiria išteklius ir faktiškai moka savo finansinius įnašus.

(20)

Bendrija turėtų turėti teisę sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, jei bendra KGPA programa būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant, laikydamasi susitarime, kurį turi sudaryti Bendrija ir speciali vykdomoji struktūra bei kuriame nustatoma išsami Bendrijos įnašo mokėjimo tvarka, nustatytų sąlygų.

(21)

Bet kuri valstybė narė turėtų galėti prisijungti prie bendros KGPA programos.

(22)

Pagal Septintąją bendrąją programą Bendrija turėtų turėti teisę susitarti dėl savo finansinio įnašo bendrai KGPA programai mokėjimo sąlygų, taikomų joje dalyvaujančiai bet kuriai prie Septintosios bendrosios programos prisijungusiai valstybei arba, kai tai labai svarbu bendros KGPA programos įgyvendinimui – bet kuriai kitai valstybei, prisijungusiai prie Programos ją įgyvendinant laikantis šio sprendimo.

(23)

Reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir būtinų veiksmų siekiant susigrąžinti prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos arba panaudotos, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (5), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (6) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (7).

(24)

Pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8) (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (9) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), Bendrijos įnašas turėtų būti valdomas taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir 56 straipsnio nuostatas bei Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.

(25)

Nepaprastai svarbu, kad pagal bendrą KGPA programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla atitiktų pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytus principus, ir kad ji nepažeistų lyčių aspekto integravimo bei lyčių lygybės principų. Be to, įgyvendinant Programą turėtų būti atsižvelgta į moterų vaidmens mokslinėje ir mokslinių tyrimų veikloje skatinimą.

(26)

Įgyvendinant bendrą KGPA programą taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti lygiateisę ir nesudėtingą prieigą prie atitinkamų IRT pagrįstų produktų ir paslaugų visose valstybėse narėse.

(27)

Komisija turėtų iki 2010 m. atlikti tarpinį vertinimą, kurį atliekant būtų nustatyta bendros KGPA programos įgyvendinimo kokybė ir veiksmingumas bei pažanga siekiant nustatytų tikslų. Atliekant šį vertinimą taip pat turėtų būti nustatyta, ar yra poreikis atlikti tolimesnius tarpinius vertinimus prieš galutinį vertinimą 2013 m. pabaigoje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Įgyvendindama Septintąją bendrąją programą Bendrija moka finansinį įnašą bendrai Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos mokslinių tyrimų ir plėtros programai (bendra KGPA programa), kurią bendrai įgyvendina Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (dalyvaujančiosios valstybės narės) bei Izraelis, Norvegija ir Šveicarija.

2.   Bendrija moka ne didesnį kaip 150 mln. EUR finansinį įnašą Septintosios bendrosios programos galiojimo laikotarpiu bendros KGPA programos įgyvendinimui pagal I priede, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis, nustatytus principus.

3.   Bendrijos finansinis įnašas mokamas iš specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ informacinių ir ryšių technologijų (IRT) temai skirtų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų.

2 straipsnis

Bendrijos finansinis įnašas mokamas tik tokiomis sąlygomis:

a)

dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai įrodžius, kad I priede aprašyta bendra KGPA programa buvo iš tiesų pradėta;

b)

dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai arba dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos ir Šveicarijos paskirtoms organizacijoms oficialiai įsteigus arba paskyrus specialią vykdomąją struktūrą, turinčią juridinio asmens statusą, kuri atsakinga už bendros KGPA programos įgyvendinimą ir už Bendrijos finansinio įnašo gavimą, skyrimą ir kontrolę taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą bei 56 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį;

c)

įsteigus tinkamą ir veiksmingą bendros KGPA programos valdymo modelį pagal II priede, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis, nustatytas gaires;

d)

specialiai vykdomajai struktūrai veiksmingai vykdant I priede aprašytą veiklą, kurios dalis – kvietimų teikti paraiškas subsidijoms gauti skelbimas, pagal bendrą KGPA programą;

e)

dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai įsipareigojus prisidėti prie bendros KGPA programos finansavimo ir faktiškai mokant savo finansinį įnašą, visų pirma teikiant finansavimą pagal bendrą KGPA programą paskelbus kvietimus teikti paraiškas atrinktų projektų dalyviams;

f)

laikantis Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių, ypač nustatytųjų Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje (10);

g)

užtikrinus aukšto lygio mokslinę kompetenciją ir etikos principų laikymąsi pagal bendruosius Septintosios bendrosios programos, lyčių aspekto integravimo bei lyčių lygybės ir tvaraus vystymosi principus; ir

h)

suformulavus su pagal bendrą KGPA programą vykdoma veikla susijusias intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančias nuostatas ir įgyvendinus bei koordinuojant dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos ir Šveicarijos nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamas mokslinių tyrimų ir plėtros programas bei veiklą tokiu būdu, kad jomis būtų siekiama skatinti tokių žinių kūrimą ir paremti platų sukurtų žinių panaudojimą ir sklaidą.

3 straipsnis

Kai bendros KGPA programos įgyvendinimo metu speciali vykdomoji struktūra skiria finansinę paramą trečiosioms šalims, ypač finansinę paramą, teikiamą po kvietimų teikti paraiškas subsidijoms gauti atrinktų projektų dalyviams, taikomi vienodų sąlygų bei skaidrumo, aiškumo užtikrinimo pareiškėjams ir nepriklausomo vertinimo principai. Finansinė parama trečiosioms šalims skiriama remiantis moksline kompetencija, socialiniu ir ekonominiu poveikiu Europos lygmeniu, jų svarba įgyvendinant bendruosius programos tikslus ir laikantis I priede nustatytų principų ir tvarkos.

4 straipsnis

Bendrijos finansinio įnašo mokėjimo tvarka ir su finansine atsakomybe ir intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios taisyklės bei išsamios specialios vykdomosios struktūros finansinės paramos teikimo trečiosioms šalims taisyklės nustatomos bendruoju susitarimu, kurį turi sudaryti Komisija Bendrijos vardu ir speciali vykdomoji struktūra, bei metiniais finansavimo susitarimais.

5 straipsnis

Jei bendra KGPA programa neįgyvendinama arba įgyvendinama nepakankamai, iš dalies arba vėluojant, Bendrija gali sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, atsižvelgdama į faktinį bendros KGPA programos įgyvendinimą.

Jei dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija prie bendros KGPA programos finansavimo neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluoja prisidėti, Bendrija, atsižvelgdama į faktišką dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos ir Šveicarijos viešojo finansavimo sumą, pagal susitarime, kurį turi sudaryti Komisija ir speciali vykdomoji struktūra, nustatytas sąlygas, gali sumažinti savo finansinį įnašą.

6 straipsnis

Įgyvendindamos bendrą KGPA programą dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija imasi visų teisinių, reguliavimo, administracinių arba kitų priemonių, būtinų Bendrijos finansiniams interesams apsaugoti. Visų pirma dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų visišką Bendrijai priklausančių sumų sugrąžinimą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir Įgyvendinimo taisyklių 38 straipsnio 2 dalį.

7 straipsnis

Komisija ir Audito Rūmai per savo pareigūnus ir atstovus gali atlikti visus patikrinimus ir inspektavimus, būtinus siekiant užtikrinti tinkamą Bendrijos lėšų valdymą ir apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo arba pažeidimų. Šiuo tikslu dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija bei Šveicarija ir speciali vykdomoji struktūra tinkamu laiku pateikia visus turimus susijusius dokumentus Komisijai ir Audito Rūmams.

8 straipsnis

Komisija perduoda visą susijusią informaciją Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija raginamos per specialią vykdomąją struktūrą pateikti Komisijai bet kokią Europos Parlamento, Tarybos ar Audito Rūmų prašomą papildomą, su specialios vykdomosios struktūros finansų valdymu susijusią informaciją pagal 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias nuostatas dėl ataskaitų teikimo.

9 straipsnis

Bet kuri valstybė narė gali prisijungti prie bendros KGPA programos pagal 2 straipsnio e–h punktuose nustatytus kriterijus.

10 straipsnis

Bet kuri trečioji šalis gali prisijungti prie bendros KGPA programos pagal 2 straipsnio e–h punktuose nustatytus kriterijus, jei tokiam dalyvavimui taikomas atitinkamas tarptautinis susitarimas ir jei pritaria ir Komisija, ir dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija bei Šveicarija.

11 straipsnis

Remdamasi šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis ir bet kokiomis įgyvendinimo taisyklėmis ir tvarka, Bendrija gali tartis dėl savo finansinio įnašo mokėjimo sąlygų, taikomų bendroje KGPA programoje dalyvaujančiai bet kuriai prie Septintosios bendrosios programos prisijungusiai valstybei arba, jei tai labai svarbu bendros KGPA programos įgyvendinimui – bet kuriai kitai valstybei.

12 straipsnis

1.   Į Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Sutarties 173 straipsnį teikiamą metinę ataskaitą dėl Septintosios bendrosios programos įtraukiama bendros KGPA programos veiklos ataskaita.

2.   Komisija atlieka tarpinį bendros KGPA programos vertinimą po dvejų metų nuo programos pradžios, bet visais atvejais ne vėliau kaip 2010 m. Jei būtina, po pirmo tarpinio vertinimo gali būti atliekami tolesni tarpiniai vertinimai.

Tarpinis vertinimas apima pažangą siekiant I priede nustatytų bendros KGPA programos tikslų, įskaitant rekomendacijas dėl tinkamiausių būdų toliau didinti bendros KGPA programos integraciją, įgyvendinimo kokybę bei veiksmingumą, įskaitant mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją, ir ar dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos ir Šveicarijos finansinių įnašų lygis yra tinkamas atsižvelgiant į jų įvairių nacionalinių mokslinių tyrimų bendrijų galimas reikmes. Be to, atsižvelgiama į patirtį, sukauptą įgyvendinant kitas bendras programas pagal Sutarties 169 straipsnį.

Komisija perduoda tarpinio vertinimo išvadas ir savo pastabas bei prireikus šio sprendimo derinimo pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   2013 m. pabaigoje Komisija atlieka galutinį bendros KGPA programos vertinimą. Galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

13 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2008 m. liepos 9 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-P. JOUYET


(1)  2008 m. kovo 13 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(3)  OL L 400, 2006 12 30, p. 86.

(4)  OL L 391, 2006 12 30, p. 1.

(5)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1233/2007 (OL L 279, 2007 10 23, p. 10).

(6)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(7)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(8)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1525/2007 (OL L 343, 2007 12 27, p. 9).

(9)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 111, 2007 4 28, p. 13).

(10)  OL C 323, 2006 12 30, p. 1.


I PRIEDAS

BENDROS KGPA PROGRAMOS TIKSLŲ, VEIKLOS IR ĮGYVENDINIMO APRAŠYMAS

I.   Konkretūs tikslai

Konkretūs bendros KGPA programos tikslai yra tokie:

Skatinti oriam senėjimui namuose, bendruomenėje ir darbe skirtų naujoviškų IRT grindžiamų produktų, paslaugų ir sistemų kūrimą, tokiu būdu gerinant vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, savarankiškumą, dalyvavimą socialiniame gyvenime, įgūdžius ir galimybes įsidarbinti bei mažinant sveikatos ir socialinės priežiūros išlaidas. Tai gali būti pagrįsta, pvz., naujovišku IRT panaudojimu, naujais sąveikos su klientais būdais arba naujais savarankiško gyvenimo paslaugų vertės grandinių metodais. Bendros KGPA programos rezultatais taip pat galėtų naudotis kitos žmonių grupės, būtent neįgalieji.

Sutelkti mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo kritinę masę ES lygmeniu oriam senėjimui informacinėje visuomenėje skirtų technologijų ir paslaugų srityje, įskaitant palankios aplinkos MVĮ dalyvavimui programoje sukūrimą.

Pagerinti mokslinių tyrimų rezultatų pramoninio panaudojimo sąlygas sukuriant nuoseklią Europos sistemą bendriems metodams, įskaitant bendrus minimalius standartus, kurti ir palengvinant bendrų, su įvairiais socialiniais prioritetais ir reguliavimo aspektais nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu suderinamų sprendimų lokalizavimą ir pritaikymą visoje Europoje.

Sutelkiant dėmesį į taikomuosius mokslinius tyrimus šia bendra KGPA programa bus papildyta pagal Septintąją bendrąją programą numatyta susijusi ilgalaikė mokslinių tyrimų veikla bei Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1639/2006/EB (1) įsteigtos Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (2007–2013 m.), dėmesį telkiančios į plataus masto dabartinių sprendimų įsisavinimą, demonstracinė veikla.

Vykdant bendrą KGPA programą prisidedama prie atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo ir žiniomis pagrįstos visuomenės kūrimo, kartu siekiama užtikrinti, kad naujų technologijų naudojimas nepaskatintų socialinės atskirties. Be to, įgyvendinant programą skatinama ieškoti rentabilių sprendimų, kurie padėtų užtikrinti lygiateisę nesudėtingą prieigą prie atitinkamų IRT pagrįstų produktų ir paslaugų, įskaitant prieigą prie paslaugų panaudojant įvairius kanalus bei užtikrinant vyresnio amžiaus žmonių privatumą ir orumą visuose Europos regionuose, įskaitant kaimo ir nutolusias vietoves.

Be to, įgyvendinant bendrą KGPA programą turėtų būti skatinama diegti naujoves privačiame sektoriuje, ypač MVĮ, ir panaudoti privataus sektoriaus, ypač MVĮ, bendrą finansavimą siekiant remti su rinka susijusius projektus ir skatinama pritaikyti įgyvendinant projektus sukurtas technologijas bei priimtus sprendimus vadovaujantis vyresnio amžiaus žmonių reikmėmis, atsižvelgiant į aktyvesnį jų socialinį dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Kai tik įmanoma, užtikrinamas bendros KGPA programos ir kitų Bendrijos, nacionalinių ir regioninių programų papildomumas bei sąveika.

Laikantis tarptautinių gairių tinkamai atsižvelgiama į galimus etikos ir privatumo klausimus.

II.   Veikla

Pagrindinė bendros KGPA programos veikla – moksliniai tyrimai, taikomoji veikla ir naujovių diegimas. Ši veikla, įgyvendinama vykdant tarptautinius mokslinių tyrimų, plėtros, demonstracinės ir sklaidos veiklos projektus, kurių išlaidos pasidalijamos ir kuriuose dalyvauja partneriai iš ne mažiau kaip trijų šių šalių: dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos bei Šveicarijos ir kitų dalyvaujančių valstybių. Jie turėtų būti skirti į rinką orientuotiems moksliniams tyrimams, būti trumpalaikiai arba vidutinės trukmės ir iš jų turėtų būti matyti gebėjimas panaudoti projekto rezultatus per realų laikotarpį.

Be to, tarpininkavimo, programų rėmimo ir tinklų kūrimo veikla gali būti įgyvendinama organizuojant specialius renginius arba kartu su esamais renginiais. Ji apima seminarų rengimą ir ryšių užmezgimą su kitomis vertės grandinei priklausančiomis suinteresuotosiomis šalimis.

Bendra KGPA programa apima konsultacijas su susijusiomis Europos suinteresuotosiomis šalimis (pavyzdžiui, sprendimus priimančiais ministerijų ir viešojo sektoriaus valdžios institucijų pareigūnais, privačiojo sektoriaus paslaugų ir draudimo paslaugų teikėjais bei pramonės, MVĮ ir vartotojų atstovais) dėl mokslinių tyrimų prioritetų, kuriuos reikėtų atsirinkti, ir programos įgyvendinimo.

Įgyvendinant bendrą KGPA programą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į demografines tendencijas ir demografinius tyrimus įvairiose Europos valstybėse siekiant pateikti sprendimus, atitinkančius socialinę ir ekonominę padėtį visoje Europos Sąjungoje.

III.   Programos įgyvendinimas

Metinė darbo programa ir kvietimai teikti paraiškas

Bendra KGPA programa įgyvendinama pagal metines darbo programas, kuriose nustatomos kvietimų teikti paraiškas temos, dėl kurių turi būti susitarta su Komisija, kad būtų galima gauti Bendrijos finansinį įnašą.

Pagal bendrą KGPA programą reguliariai skelbiami kvietimai teikti paraiškas laikantis sutartos metinės darbo programos. Paraiškos teikiamos centralizuotai specialiai vykdomajai struktūrai (bendra prieiga).

Pasibaigus kvietimo teikti paraiškas terminui, speciali vykdomoji struktūra, bendradarbiaudama su nacionalinėmis programų valdymo agentūromis, atlieka centralizuotą atitikties reikalavimams patikrinimą. Patikrinimas atliekamas vadovaujantis bendros KGPA programos bendraisiais reikalavimų atitikimo kriterijais, kurie paskelbiami kartu su metine darbo programa ir turi būti bent šie:

paraiškos turi būti išsamios, pateiktos laiku ir elektroniniu būdu, bei

atitikti reikalavimus, susijusius su konsorciumo sudarymu.

Be to, speciali vykdomoji struktūra, padedama nacionalinių programų valdymo agentūrų, patikrina, ar laikomasi nacionalinių reikalavimų atitikimo kriterijų, kurie paskelbiami kartu su metine darbo programa ir paminėti kvietimuose teikti paraiškas. Nacionaliniai reikalavimų atitikimo kriterijai turi būti susiję tik su atskirų pareiškėjų teisiniu ir finansiniu statusu, o ne su paraiškos turiniu, ir turi apimti šiuos aspektus:

pareiškėjo rūšis, įskaitant teisinį statusą ir tikslą,

atsakomybė ir perspektyvumas, įskaitant finansinį patikimumą, fiskalinių ir socialinių įsipareigojimų įvykdymą.

Reikalavimus atitinkančios projektų paraiškos vertinamos ir atrenkamos centralizuotai, pasitelkiant nepriklausomus ekspertus bei remiantis darbo programoje nustatytais skaidriais ir bendrais vertinimo kriterijais. Generalinės asamblėjos patvirtinta atranka yra privaloma dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai.

Speciali vykdomoji struktūra yra atsakinga už projektų stebėjimą; turi būti nustatytos visam projekto ciklui valdyti skirtos bendros veiklos procedūros.

Kadangi nacionalinė programų valdymo agentūra tvarko su atrinktuose projektuose dalyvaujančiais nacionaliniais projekto partneriais susijusius administracinius klausimus, taikomi nacionaliniai reikalavimų atitikimo kriterijai, siejami tik su atskirų dalyvių teisiniu ir finansiniu statusu, kaip apibūdinta pirmiau, taip pat nacionaliniai administravimo principai.

Tuo atveju, jei sutarties sudarymo etapu dalyvis neatitinka vieno iš nurodytų nacionalinių reikalavimų atitikimo kriterijų, pagal bendrą KGPA programą išsaugoma mokslinė kompetencija. Šiuo tikslu vykdomoji valdyba gali nuspręsti, kad turėtų būti atliktas atitinkamos paraiškos papildomas centralizuotas ir nepriklausomas vertinimas pasitelkus nepriklausomus ekspertus, siekiant įvertinti paraišką be atitinkamo dalyvio arba, jei projekto konsorciumas pasiūlo, su kitu dalyviu.

Kiekviena valstybė finansuoja sėkmingas paraiškas pateikusius savo nacionalinius dalyvius per nacionalines agentūras, kurios, be to, perduoda iš specialios vykdomosios struktūros gaunamą centralizuotą finansavimą remdamosi susitarimu, kurį kiekvienam projektui turi sudaryti atitinkamos nacionalinės agentūros ir jų nacionaliniai dalyviai.

Mokslinės, valdymo ir finansinės integracijos užtikrinimas

Bendra KGPA programa užtikrinama dalyvaujančių nacionalinių programų mokslinė integracija rengiant bendras darbo programas ir kvietimų teikti paraiškas temas visose nacionalinėse programose.

Nacionalinių programų valdymo integraciją užtikrina dalyvaujančiųjų valstybių narių ir Izraelio, Norvegijos bei Šveicarijos įsteigtas juridinis asmuo. Bendros KGPA programos valdymas apima:

kvietimų teikti paraiškas centralizuotą organizavimą,

centralizuotą, nepriklausomą ir skaidrų europinio lygmens ekspertų vertinimą, pagrįstą bendromis taisyklėmis ir kriterijais, skirtais mokslinės kompetencijos pagrindu vykdomam paraiškų vertinimui ir atrankai,

bendrą pateikimo adresą (numatomas elektroninis paraiškos pateikimas).

Bendra KGPA programa finansinė integracija padidinama:

užtikrinant visus nacionalinio finansavimo įsipareigojimus iniciatyvos laikotarpiui, taip pat metinius įsipareigojimus kiekvienai pasiūlytai darbo programai,

užtikrinant, kad galutinis paraiškų klasifikavimas, dėl kurio susitariama remiantis vertinimu, bus privalomas pirmiau nurodytoms dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai, įskaitant sutarties sudarymo etapu atliekamus veiksmus,

skatinant kuo didesnį nacionalinio biudžeto asignavimų lankstumą, kad būtų galima nagrinėti išimtinius atvejus, pvz., padidinant nacionalinius įnašus arba kryžminį finansavimą.

Dalyvaujančiosios valstybės narės deda visas pastangas, kad įgyvendindamos iniciatyvą padidintų integraciją ir pašalintų esamas nacionalines teisines ir administracines tarptautinio bendradarbiavimo kliūtis.

IV.   Finansavimo principai

Bendrijos įnašas sudaro fiksuotą dalyvaujančių nacionalinių programų bendros viešojo finansavimo sumos procentinę dalį, tačiau jokiu atveju negali viršyti 50 % projekto, atrinkto paskelbus kvietimą teikti paraiškas pagal bendrą KGPA programą, dalyvio bendros viešojo finansavimo sumos. Ši fiksuota procentinė dalis apibrėžiama specialios vykdomosios struktūros ir Komisijos susitarime bei yra pagrįsta dalyvaujančiųjų valstybių narių ir Izraelio, Norvegijos bei Šveicarijos daugiamečiu įsipareigojimu bei Bendrijos įnašu.

Finansuojant bendros KGPA programos bendrąsias veiklos išlaidas naudojama ne daugiau nei 6 % Bendrijos finansinio įnašo.

Siekiant užtikrinti veiksmingą bendros KGPA programos įgyvendinimą, dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija taip pat moka finansinį įnašą.

Projekto dalyviai bendrai finansuoja projektus.

V.   Numatomi bendros KGPA programos įgyvendinimo rezultatai

Speciali vykdomoji struktūra teikia metinę ataskaitą, kurioje išsamiai apžvelgiamas bendros KGPA programos įgyvendinimas (pateiktų ir finansuoti atrinktų projektų skaičius, Bendrijos lėšų panaudojimas, nacionalinių lėšų paskirstymas, dalyvių tipai, valstybių statistika, tarpininkavimo renginiai, sklaidos veikla ir t. t.) ir pažanga siekiant tolesnės integracijos.

Numatomi rezultatai išsamiau nustatomi susitarime, kurį turi sudaryti Komisija Bendrijos vardu ir speciali vykdomoji struktūra.


(1)  OL L 310, 2006 11 9, p. 15.


II PRIEDAS

BENDROS KGPA PROGRAMOS VALDYMO GAIRĖS

Bendros KGPA programos organizacinė struktūra yra tokia:

 

KGPA asociacija, pagal Belgijos teisę įsteigta tarptautinė ne pelno asociacija, yra dalyvaujančiųjų valstybių narių ir Izraelio, Norvegijos bei Šveicarijos įsteigta speciali vykdomoji struktūra.

 

KGPA asociacija atsakinga už visą bendros KGPA programos veiklą. KGPA asociacijos užduotys – sutarčių ir biudžeto valdymas, metinių darbo programų rengimas, kvietimų teikti paraiškas organizavimas ir projektų vertinimas bei klasifikavimas. Be to, ji prižiūri projektų stebėjimą ir perveda atitinkamus Bendrijos mokamus įnašus paskirtoms nacionalinėms programų agentūroms. Ji taip pat rengia rezultatų sklaidos veiklą.

 

KGPA asociacijai vadovauja Generalinė asamblėja. Generalinė asamblėja, kuri yra bendros KGPA programos sprendimus priimantis organas, skiria vykdomosios valdybos narius ir prižiūri bendros KGPA programos įgyvendinimą, įskaitant metinių darbo programų tvirtinimą, nacionalinio finansavimo skyrimą projektams ir naujas paraiškas dėl narystės. Jos darbo principas: viena valstybė – vienas balsas. Sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl narių teisių ir (arba) pareigų perėmimo, narių priėmimo ar pašalinimo arba asociacijos paleidimo, dėl kurių asociacijos įstatuose gali būti nustatyti specialūs balsavimo reikalavimai. Komisija dalyvauja Generalinės asamblėjos posėdžiuose kaip stebėtoja.

 

KGPA vykdomąją valdybą, kurią sudaro bent pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir iždininkas, renka Generalinė asamblėja specialioms valdymo užduotims, pavyzdžiui, biudžeto planavimo, personalo ir sutarčių sudarymo, vykdyti. Ji teisiškai atstovauja asociacijai ir yra atskaitinga Generalinei asamblėjai.

 

Dalyvaujančiosios valstybės narės ir Izraelis, Norvegija bei Šveicarija įgalioja nacionalines programų valdymo agentūras imtis užduočių, susijusių su nacionalinių projektų partnerių projektų valdymu ir administraciniais bei teisiniais aspektais, bei teikti paramą vertinant projektų paraiškas ir derantis dėl jų. Jos dirba prižiūrint KGPA asociacijai.

 

Patariamoji valdyba, kurią sudaro pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovai, įskaitant įvairių kartų atstovus, teiks rekomendacijas dėl prioritetų ir temų, į kuriuos reikia atsižvelgti bendros KGPA programos kvietimuose teikti paraiškas.


Top