Help Print this page 

Document 32008D0231

Title and reference
2008/231/EB: 2008 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas dėl techninės sąveikos specifikacijos, susijusios su patvirtintos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos, nurodytos Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje, eksploatavimo posistemiu ir panaikinantis 2002 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą (Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 356) (Tekstas svarbus EEE)
  • No longer in force
OJ L 84, 26.3.2008, p. 1–131 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 031 P. 51 - 181

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2008/231/oj
Multilingual display
Text

26.3.2008   

LT EN EN

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/1


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. vasario 1 d.

dėl techninės sąveikos specifikacijos, susijusios su patvirtintos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos, nurodytos Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje, eksploatavimo posistemiu ir panaikinantis 2002 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą 2002/734/EB

(Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 356)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/231/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB (2), 6 straipsnio 2 dalį technines sąveikos specifikacijų (TSS) pataisas pagal Komisijos suteiktą įgaliojimą rengia Europos geležinkelių agentūra (ERA).

(2)

Prie šio sprendimo pridedamą TSS pagal 2001 m. metais suteiktą įgaliojimą, prieš įsigaliojant Direktyvai 2004/50/EB, vadovaudamasi Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalimi, parengė jungtinė reprezentacinė grupė. Jungtine reprezentacine grupe buvo paskirta Europos geležinkelių sąveikos asociacija (AEIF).

(3)

Kartu su TSS projektu buvo pateikta pristatomoji ataskaita, kurioje pateikiama naudingumo analizė, kaip numatyta Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 5 dalyje.

(4)

Atsižvelgdamas į pradinę ataskaitą, TSS-jų projektą išnagrinėjo komitetas, įsteigtas pagal Direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos, ir nurodytas Direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnyje.

(5)

Į dabartinį TSS variantą neįtraukti visi esminiai reikalavimai. Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį neįtraukti techniniai aspektai šios TSS priede U yra įvardinti kaip „Neišspręsti klausimai“.

(6)

Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį atskiros valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai nusiunčia reikiamas nacionalines technines taisykles, kurios taikomos esminiams reikalavimams, susijusiems su šiais „neišspręstais klausimais“, įgyvendinti, taip pat apie institucijas, kurias jos paskiria atsakingomis už tvarką, kuria įvertinama atitiktis ar tinkamumas naudoti ir už taikomą posistemių sąveikos patikrinimo tvarką, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalyje. Siekdamos pastarojo tikslo valstybės narės, kiek tai įmanoma, turėtų taikyti Direktyvoje 96/48/EB nustatytus principus ir kriterijus bei, remdamosi Direktyvos 96/48/EB 20 straipsniu, pasinaudoti notifikuotosiomis įstaigomis. Komisija turėtų analizuoti valstybių narių nacionalinių taisyklių pavidalu jai perduotą informaciją, procedūras, už įgyvendinimo tvarką atsakingas institucijas ir tų procedūrų trukmę, taip pat, jei reikia, su komitetu turėtų aptarti poreikį imtis kokių nors priemonių.

(7)

Aptariamoje TSS neturėtų būti reikalaujama naudoti specifines technologijas ar techninius sprendimus, išskyrus atvejus, kai tai yra tikrai būtina europinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.

(8)

TSS pagrįsta geriausiomis atitinkamo projekto rengimo metu ekspertų turimomis žiniomis. Atsižvelgiant į technologijos tobulinimą, veiklos, eismo saugos ar socialinius reikalavimus gali prireikti šią TSS pakeisti ar papildyti. Jei taikytina, turėtų būti inicijuojama persvarstymo ar atnaujinimo procedūra, remiantis Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 3 dalimi.

(9)

Siekiant skatinti inovacijas ir atsižvelgti į įgytą patirtį, pridedama TSS turėtų būti periodiškai, laikantis reguliarių laiko intervalų, persvarstoma.

(10)

Jeigu siūlomi novatoriški sprendimai, gamintojas ar perkančioji įmonė nurodo nukrypimą nuo atitinkamo TSS skirsnio. Europos geležinkelių agentūra baigs rengti atitinkamus funkcinius ir sąsajų reikalavimus šiems sprendimams ir parengs įvertinimo metodus.

(11)

Pridėtos TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamiems TSS skirsniams turi būti apibrėžti, remiantis įgyvendinimo planu, kurį sudaro kiekviena valstybė narė geležinkelių linijoms, už kurias ji yra atsakinga. Komisija turėtų atlikti valstybių narių perduotos informacijos analizę ir, prireikus, su komitetu turėtų aptarti poreikį imtis kokių nors papildomų priemonių.

(12)

Šiuo metu geležinkelių transporto eismas organizuojamas pagal galiojančius nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ar tarptautinius susitarimus. Svarbu, kad šie susitarimai netrukdytų dabartinei ir būsimai pažangai siekiant sąveikos. Siekiant šio tikslo Komisijai tuos susitarimus būtina išnagrinėti ir nustatyti, ar šiame sprendime pateiktą TSS reikia atitinkamai persvarstyti.

(13)

Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija patvirtina persvarstytą techninės sąveikos specifikacijos (TSS) versiją, susijusią su europinės greitųjų geležinkelių sistemos „geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemiu, nurodytą Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje.

TSS yra tokia, kokia yra nustatyta šio sprendimo priede.

TSS taikoma geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB II priede.

2 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į „neišspręstais klausimais“ laikomas problemas, nurodytas TSS U priede, sąlygos, kurių turėtų būti laikomasi tikrinant sąveiką pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį, atitinka tas techninės taisykles, taikomas valstybėje narėje ir leidžiančias pradėti naudoti posistemį, kuriam taikomas šis sprendimas.

2.   Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai:

(a)

1 straipsnio dalyje minėtų taikytinų techninių taisyklių sąrašą;

(b)

atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras, taikytinas atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą;

(c)

institucijas, kurias ji paskiria atsakingomis už tvarką, kuria įvertinama atitiktis, ir už tikrinimo tvarką.

3 straipsnis

Per šešis mėnesius nuo pridėtos TSS įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai apie šiuos susitarimus:

(a)

nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), reikalingus dėl labai specifinio ar vietinio pobūdžio numatomo traukinių eismo ir manevravimo darbų;

(b)

dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp geležinkelio įmonės(-ių), infrastruktūros valdytojo(-ų) arba valstybės narės(-ių), kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis;

(c)

vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies ar valstybių narių geležinkelio įmonės(-ių) ar infrastruktūros valdytojo(-ų) ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo tarptautinius susitarimus, kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis.

4 straipsnis

Valstybės narės sudaro nacionalinį TSS įgyvendinimo planą, remdamosi priedo 7 skyriuje nustatytais kriterijais.

Šį įgyvendinimo planą jos perduoda kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ne vėliau kaip po vienerių metų nuo dienos, kai pradedamas taikyti šis sprendimas.

5 straipsnis

Komisijos Sprendimas 2002/734/EB (3) nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti šis sprendimas, netaikomas.

6 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d..

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 1 d..

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Pirmininko pavaduotoja


(1)  OL L 235, 1996 9 17, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/32/EB (OL L 141, 2007 6 2, p. 63).

(2)  OL L 164, 2004 4 30, p. 114.

(3)  OL L 245, 2002 9 12, p. 370.


ALLEGATO

DIREKTYVA 96/48/EB – DĖL TRANSEUROPINĖS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS

TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS

„Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemis

1.

ĮVADAS

1.1.

Techninė taikymo sritis

1.2.

Geografinė taikymo sritis

1.3.

Šios TSS turinys

2.

POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS

2.1.

Posistemis

2.2.

Taikymo sritis

2.2.1.

Darbuotojai ir traukiniai

2.2.2.

Veikimo principai

2.2.3.

Pritaikomumas eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

2.3.

Šios TSS ir Direktyvos 2004/49/EB ryšys

3.

ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.

Esminių reikalavimų laikymasis

3.2.

Esminiai reikalavimai – apžvalga

3.3.

Specifiniai šių reikalavimų aspektai

3.3.1.

Sauga

3.3.2.

Patikimumas ir parengtis

3.3.3.

Sveikata

3.3.4.

Aplinkosauga

3.3.5.

Techninis suderinamumas

3.4.

Su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję konkretūs aspektai

3.4.1.

Sauga

3.4.2.

Patikimumas ir parengtis

3.4.3.

Techninis suderinamumas

4.

POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.

Įvadas

4.2.

Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai

4.2.1.

Reikalavimai darbuotojams

4.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.1.2.

Mašinistams skirti dokumentai

4.2.1.2.1.

Taisyklių sąvadas

4.2.1.2.2.

Su maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir geležinkelio kelio aprašas

4.2.1.2.2.1.

„Maršruto vadovo“ parengimas

4.2.1.2.2.2.

Pakeisti duomenys

4.2.1.2.2.3.

Mašinisto informavimas realiu laiku

4.2.1.2.3.

Tvarkaraščiai

4.2.1.2.4.

Geležinkelių riedmenys

4.2.1.3.

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

4.2.1.4.

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti

4.2.1.5.

Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, suteikiančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

4.2.2.

Traukinių reikalavimai

4.2.2.1.

Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.1.2.

Priekis

4.2.2.2.

Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.2.2.

Kontrolė

4.2.2.3.

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

4.2.2.4.

Keleivinių vagonų reikalavimai

4.2.2.5.

Traukinių formavimas

4.2.2.6.

Traukinio stabdžių sistema

4.2.2.6.1.

Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai

4.2.2.6.2.

Eksploatacinės stabdžių charakteristikos

4.2.2.7.

Traukinio sąsątato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.7.2.

Būtinieji duomenys

4.2.3.

Traukinių eismo reikalavimai

4.2.3.1.

Traukinio planavimas

4.2.3.2.

Traukinių identifikavimas

4.2.3.3.

Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.

Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant

4.2.3.3.2.

Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

4.2.3.4.

Geležinkelių transporto eismo valdymas

4.2.3.4.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.3.4.2.

Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.

Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys

4.2.3.4.2.2.

Perdavimo laiko nustatymas

4.2.3.4.3.

Pavojingi kroviniai

4.2.3.4.4.

Kokybės valdymas

4.2.3.5.

Duomenų registravimas

4.2.3.5.1.

Valdymo duomenų registravimas ne traukinyje

4.2.3.5.2.

Valdymo duomenų registravimas traukinyje

4.2.3.6.

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.

Kitų naudotojų informavimas

4.2.3.6.2.

Traukinių mašinistų informavimas

4.2.3.6.3.

Avarinės padėties priemonės

4.2.3.7.

Avarinės situacijos valdymas

4.2.3.8.

Pagalba traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

4.3.

Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

4.3.1.

Sąsajos su Infrastruktūros TSS

4.3.1.1.

Signalo matomumas

4.3.1.2.

Keleiviniai geležinkelių riedmenys

4.3.1.3.

Profesinis išmanymas

4.3.2.

Sąsajos su Kontrolės ir (arba) valdymo ir signalizavimo posistemio TSS

4.3.2.1.

Priežiūros duomenų registravimas

4.3.2.2.

Mašinisto budrumo įtaisas

4.3.2.3.

ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės

4.3.2.4.

Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumas

4.3.2.5.

Traukinio stabdžių sistema

4.3.2.6.

Smėlio naudojimas. Pagrindiniai traukinio valdymo profesinio išmanymo reikalavimai

4.3.2.7.

Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas

4.3.3.

Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.

Stabdžių sistema

4.3.3.2.

Keleivinių vagonų reikalavimai

4.3.3.3.

Traukinio matomumas

4.3.3.3.1.

Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo riedmens

4.3.3.3.2.

Gale

4.3.3.4.

Traukinio girdimumas

4.3.3.5.

Signalo matomumas

4.3.3.6.

Mašinisto budrumo įtaisas

4.3.3.7.

Traukinių formavimas ir B priedas

4.3.3.8.

Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos prie geležinkelio kelio įrengtoms traukinių stebėjimo sistemoms ir geležinkelių riedmenų dinamikai

4.3.3.9.

Smėlio barstymas

4.3.3.10.

Traukinio formavimas, H ir J priedai

4.3.3.11.

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas

4.3.3.12.

Duomenų registravimas

4.3.3.13.

Aerodinaminis poveikis balasto sluoksniui

4.3.3.14.

Aplinkos sąlygos

4.3.3.15.

Šoniniai vėjai

4.3.3.16.

Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

4.3.3.17.

Išorinis triukšmas

4.3.3.18.

Apsauga nuo gaisro

4.3.3.19.

Kėlimas ir (arba) gelbėjimo procedūros

4.3.3.20.

Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos

4.3.3.21.

Specialios ilgų tunelių specifikacijos

4.3.3.22.

Traukos režimo reikalavimai

4.3.3.23.

Trauką užtikrinančio rato ir bėgio sankybio reikalavimai

4.3.3.24.

Su energijos tiekimu susijęs funkcinis ir techninis reikalavimas

4.3.4.

Sąsajos su GG energijos posistemio TSS

4.3.5.

Sąsajos su Saugos geležinkelio tuneliuose TSS

4.3.6.

Sąsajos su Judėjimo negalią turinčių asmenų TSS

4.4.

Naudojimo taisyklės

4.5.

Techninės priežiūros taisyklės

4.6.

Profesinis išmanymas

4.6.1.

Profesinis išmanymas

4.6.1.1.

Profesinės žinios

4.6.1.2.

Gebėjimas profesines žinias taikyti praktiškai

4.6.2.

Lingvistinis išmanymas

4.6.2.1.

Principai

4.6.2.2.

Žinių lygis

4.6.3.

Pradinis ir nuolatinis darbuotojų įvertinimas

4.6.3.1.

Pagrindiniai reikalavimai

4.6.3.2.

Mokymo poreikių analizė

4.6.3.2.1.

Mokymo poreikių analizės tobulinimas

4.6.3.2.2.

Mokymosi poreikių analizės atnaujinimas

4.6.3.2.3.

Specifiniai traukinio brigadoms ir pagalbiniams darbuotojams skirti duomenys

4.6.3.2.3.1.

Žinios apie maršrutą

4.6.3.2.3.2.

Geležinkelių riedmenų išmanymas

4.6.3.2.3.3.

Pagalbiniai darbuotojai

4.7.

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

4.7.1.

Įvadas

4.7.2.

Rekomenduojamieji profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimo kriterijai

4.7.3.

Psichologinį vertinimą atliekančių psichologų ir psichologinio vertinimo reikalavimų tvirtinimo kriterijai

4.7.3.1.

Psichologų atestavimas

4.7.3.2.

Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas

4.7.3.3.

Vertinimo priemonių pasirinkimas

4.7.4.

Sveikatos patikrinimai ir psichologiniai įvertinimai

4.7.4.1.

Prieš paskyrimą į tarnybą

4.7.4.1.1.

Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

4.7.4.1.2.

Psichologinis įvertinimas

4.7.4.2.

Po paskyrimo į tarnybą

4.7.4.2.1.

Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas

4.7.4.2.2.

Minimalus reguliaraus medicininio patikrinimo turinys

4.7.4.2.3.

Papildomi medicininiai patikrinimai ir (arba) psichologiniai įvertinimai

4.7.5.

Sveikatos reikalavimai

4.7.5.1.

Bendrieji reikalavimai

4.7.5.2.

Regos reikalavimai

4.7.5.3.

Klausos reikalavimai

4.7.5.4.

Nėštumas

4.7.6.

Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu

4.7.6.1.

Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas

4.7.6.2.

Papildomas medicininio patikrinimo turinys

4.7.6.3.

Papildomi regos reikalavimai

4.7.6.4.

Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai

4.7.6.5.

Antropometrija

4.7.6.6.

Nurodymai traumų atvejais

4.8.

Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai

4.8.1.

Infrastruktūra

4.8.2.

Geležinkelių riedmenys

5.

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.

Apibrėžtis

5.2.

Sudedamųjų dalių sąrašas

5.3.

Sudedamųjų dalių charakteristikos ir specifikacijos

6.

SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.

Sąveikos sudedamosios dalys

6.2.

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.

Principai

6.2.2.

Taisyklių ir procedūrų dokumentai

6.2.3.

Įvertinimo tvarka

6.2.3.1.

Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas

6.2.3.2.

Jei reikalingas įvertinimas

6.2.4.

Sistemos naudojimo savybės

7.

ĮGYVENDINIMAS

7.1.

Principai

7.2.

Įgyvendinimo rekomendacijos

7.3.

Specifiniai atvejai

7.3.1.

Įvadas

7.3.2.

Specifinių atvejų sąrašas

A PRIEDAS:

ERTMS IR (ARBA) ETCS IR ERTMS IR (ARBA) GSM-R NAUDOJIMO TAISYKLĖS

B PRIEDAS:

KITOS TAISYKLĖS, LEIDŽIANČIOS NUOSEKLIAI VEIKTI NAUJIEMS STRUKTŪRINIAMS POSISTEMIAMS

A. BENDRI

B. DARBUOTOJŲ SAUGA DARBE IR SAUGUMAS

C. NAUDOJAMOJI SĄSAJA SU SIGNALIZAVIMO, VALDYMO IR KONTROLĖS ĮRANGA

D. TRAUKINIŲ EISMAS

E. ANOMALIJOS, RIKTAI IR AVARIJOS

C PRIEDAS:

SAUGOS PRANEŠIMŲ METODOLOGIJA

D PRIEDAS:

SU MARŠRUTU(-AIS), KURĮ(-IUOS) KETINAMA NAUDOTI, SUSIJUSI INFORMACIJA, PRIE KURIOS GELEŽINKELIO ĮMONĖ TURI TURĖTI PRIEIGĄ

E PRIEDAS:

KALBOS IR BENDRAVIMO LYGIS

F PRIEDAS:

INFORMACINIO POBŪDŽIO IR NEPRIVALOMOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIO ĮVERTINIMO REKOMENDACIJOS

G PRIEDAS:

INFORMACINIS, NEPRIVALOMAS PARAMETRŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, KURIOS TURI BŪTI PATIKRINTOS, SĄRAŠAS

H PRIEDAS:

PAGRINDINIAI TRAUKINĮ VALDANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI

I PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

J PRIEDAS:

PAGRINDINIAI „TRAUKINIŲ LYDĖJIMO“ UŽDUOTĮ ATLIEKANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI

K PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

L PRIEDAS:

PAGRINDINIAI TRAUKINIŲ PARANGOS UŽDUOTĮ ATLIEKANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI

M PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

N PRIEDAS:

INFORMACINIO POBŪDŽIO IR NEPRIVALOMOS ĮGYVENDINIMO REKOMENDACIJOS

O PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

P PRIEDAS:

GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ IDENTIFIKAVIMAS

Q PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

R PRIEDAS:

TRAUKINIO IDENTIFIKAVIMAS

S PRIEDAS:

NENAUDOJAMA

T PRIEDAS:

EKSPLOATACINĖS STABDŽIŲ CHARAKTERISTIKOS

U PRIEDAS:

NEIŠSPRĘSTŲ KLAUSIMŲ SĄRAŠAS

V PRIEDAS:

MAŠINISTAMS SKIRTŲ TAISYKLIŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS IR ATNAUJINIMAS

TERMINŲ ŽODYNAS

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši techninės sąveikos specifikacija skirta geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, kuris yra vienas iš posistemių, išvardytų Direktyvos 96/48/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, II priedo 1 dalyje.

Ši TSS taikoma šioms traukinių klasėms, neatsižvelgiant į tai, ar jie sudaryti iš neišardomosios motorinio vagono ir kelevinio (-ų) vagono (-ų) grupės (neatskiriamų eksploatavimo metu) ar pavienių geležinkelių riedmenų. Ji taip pat taikoma keleiviniams ir (arba) nekeleiviniams geležinkelių riedmenims:

:

1 klasė

:

traukiniai, kurių maksimalus greitis bent jau 250 km/h,

:

2 klasė

:

traukiniai, kurių maksimalus greitis bent jau 190 km/h, bet ne didesnis nei 250 km/h

Pagal direktyvos I priedą, specifikacijų apibrėžtys pateiktos kiekvienai iš šių geležinkelio linijų kategorijų:

I kategorijos: specialiai nutiestos greitųjų geležinkelių linijos, paprastai pritaikytos traukiniams važiuoti 250 km/h arba didesniu greičiu,

II kategorijos: specialiai modernizuotos greitųjų geležinkelių linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti maždaug 200 km/h,

III kategorijos: specialiai modernizuotos dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų ypatingų savybių turinčios greitųjų geležinkelių linijos, kuriomis važiuojant greitis pasirenkamas, jį pritaikant konkrečiam atvejui;

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Šios TSS geografinė taikymo sritis – Direktyvos 96/48/EB I priede aprašyta Europos greitųjų geležinkelių sistema.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5 straipsnio 3 dalį ir I priedo 1 punkto b papunktį, šioje TSS:

(a)

nurodo numatytą taikymo sritį (2 skyrius);

(b)

nustato esminius posistemio reikalavimus (3 skyrius) ir jo sąsajas kitų posistemių atžvilgiu (4 skyrius);

(c)

nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti posistemis, ir jo sąsajas su kitais posistemiais (4 skirsnis);

(d)

nustato sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinus sąveikai Europos greitųjų geležinkelių sistemoje pasiekti (5 skyrius);

(e)

kiekvienu svarstomu atveju nustato taikytinas procedūras siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti, taip pat atlikti posistemių EB patikrą (6 skyrius).

(f)

nurodo TSS įgyvendinimo strategiją (7 skyrius);

(g)

nurodo atitinkamų darbuotojų profesinio išmanymo, sveikatos ir saugos darbe sąlygas, reikalingas naudoti ir techniškai prižiūrėti posistemį, taip pat įgyvendinti TSS.

Be to, pagal 5 straipsnio 5 dalį nuostatą galima numatyti visų TSS specifiniams atvejams; jie yra nurodyti 7 skyriuje.

Galiausiai šios TSS 4 skyriuje taip pat yra pateikiamos specifinės, pirmiau nurodytos 1.1 ir 1.2 punktuose, taikymo srities geležinkelių eismo organizavimo ir techninės priežiūros taisyklės.

2.   POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS

2.1.   Posistemis

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir techninės priežiūros posistemis yra vienas iš Direktyvos 96/48/EB II priede išvardytų Europos greitųjų geležinkelių sistemos posistemių.

2.2.   Taikymo sritis

Kartu su Direktyvos 96/48/EB I priedu (su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2004/50/EB I priede) šios TSS taikymo sritis – su traukinių eismo organizavimu transeuropiniu greitųjų geležinkelių tinklu susijusių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis.

Šia geležinkelių transporto eismo organizavimo ir techninės priežiūros TSS gali būti naudojamasi kaip pamatiniu dokumentu organizuojant kitų traukinių eismą greitųjų geležinkelių TEN linijomis net ir tada, jei jie nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

2.2.1.   Darbuotojai ir traukiniai

Pabrėžtina, kad Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5.3 straipsnio g punktas ir Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB 5.3 straipsnio g punktas nesutampa todėl, kad pirmajame minimos greitųjų geležinkelių sistemos darbuotojų „profesinis išmanymas“, o antrajame „profesinės kvalifikacijos“ sąvoka vartojama ją siejant su paprastųjų geležinkelių sistema.

PG ir GG GTEOV TSS skirti nederėtų ir todėl buvo padaryta prielaida, kad įstatymų leidėjams priimtinas „profesinio išmanymo“ terminas.

4.6 ir 4.7 poskirsniai taikomi tiems darbuotojams, eismo saugos atžvilgiu atliekantiems svarbiausias traukinio valdymo užduotis, lydintiems traukinį jam kertant valstybių sieną(-as) ir dirbantiems bet kurioje vietoje(-os), kuri(-os) infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose nurodyta (-os) kaip „pasienis“ ir įtrauktos(-ų) į jo įgaliojimus eismo saugos srityje, ribų.

Nebus laikoma, kad darbuotojas kerta valstybės sieną, jei veikla atliekama ne „pasienyje“ esančiose vietovėse, kurios aprašytos pirmiau.

Tiems darbuotojams, kurie atlieka eismo saugos atžvilgiu svarbiausias traukinių išleidimo užduotis ir suteikia leidimus važiuoti, valstybės narės abipusiai pripažins profesinį išmanymą, sveikatos ir saugos darbe sąlygas.

Tiems darbuotojams, kurie atlieka eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, susijusias su paskutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną(-as) ir dirba bet kurioje(-iose) vietovėje (-ėse), esančiose už „pasienio“ ribų, kaip aprašyta pirmiau, 4.6 poskirsnis bus taikomas valstybėms narėms abipusiai pripažįstant sveikatos ir saugos darbe sąlygas. Nebus laikoma, kad traukinys eksploatuojamas pasienio teritorijoje, jeigu visi valstybės sieną kertančio traukinio riedmenys valstybės sieną pervažiuoja tik iki „pasienio“ vietos(-ų), kaip aprašyta pirmiau.

Pirmiau išdėstyti dalykai gali būti apibendrinti toliau pateikiamose lentelėse:

Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie kirs valstybės sienas ir vyks toliau nei pasienio vietovė.

Užduotis

Profesinis išmanymas

Sveikatos reikalavimai

Traukinio valdymas ir lydėjimas

4.6

4.7

Leidimų traukiniams važiuoti suteikimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

Traukinio parengimas

4.6

Abipusis pripažinimas

Traukinio išleidimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas


Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie nekerta valstybės sienų arba kerta iki pasienio vietovių.

Užduotis

Profesinis išmanymas

Sveikatos reikalavimai

Traukinio valdymas ir lydėjimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

Leidimų traukiniams važiuoti suteikimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

Traukinio parengimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

Traukinio išleidimas

Abipusis pripažinimas

Abipusis pripažinimas

Skaitant šias lenteles, dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad 4.2.1. skyriuje aprašyti ryšio principai yra privalomi.

Jei tai pasienio teritorijos geležinkelio kelio ruožai, gretimų infrastruktūrų valdytojai ar 7.1 straipsnyje nurodytos valstybės narės aprašo:

abipusiai taikytinas saugos taisykles, skirtas vietoms, kuriose vykdomi su atitinkamų infrastruktūros posistemių technine priežiūra susiję darbai, apsaugoti ir personalo, vykdančio šių vietų apsaugos eismo saugos požiūriu svarbiausias saugos užduotis, mokymo turinį,

abipusiai taikytinas saugos taisykles, skirtas vietoms, kuriose vykdomi su energetikos posistemių stacionarių įrenginių technine priežiūra susiję remonto darbai, naudoti ir apsaugoti ir darbuotojų, vykdančių šių įrenginių naudojimo bei apsaugos eismo saugos atžvilgiu svarbiausias saugos užduotis, mokymo turinį.

2.2.2.   Veikimo principai

Šios TSS varianto, antrojo po Direktyvos 96/48/EB įsigaliojimo, bet pirmojo, kuriame atsižvelgta į Direktyva 2004/50/EB padarytus pakeitimus, pagrindinis tikslas – užtikrinti galimybę darniai eksploatuoti struktūrinius posistemius, kuriais ketinama naudotis greitųjų geležinkelių tinkle. Visų pirma tiesiogiai su naujosios traukinių kontrolės ir signalizavimo sistemos naudojimu susijusios taisyklės turi būti vienodos, jei situacijos yra vienodos.

Iš pradžių ši TSS apėmė tik tuos greitųjų geležinkelių „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio elementus (kaip nustatyta 4 skyriuje), kurie turėjo daugiausiai geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų eksploatacinių sąsajų arba tais atvejais, jei tai ypač naudinga sąveikai. Tai atliekant buvo reikiamai atsižvelgta į Direktyvos 2004/49/EB (Saugos geležinkeliuose direktyva) reikalavimus.

Vėliau išsamios Europos traukinių kontrolės sistemos (angl. ETCS) ir Geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) eksploatavimo taisyklės nurodomos šios TSS A priede.

2.2.3.   Pritaikomumas eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

Nors didžioji dalis šios TSS reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, tam tikri reikalavimai taip pat yra susiję su naudojimui svarbiais fizinėmis sudedamosiomis dalims, traukiniais ir geležinkelių riedmenimis.

Šių elementų projektavimo kriterijai aprašyti tose TSS, kurios apima kitus posistemius, pvz., geležinkelių riedmenų. Į jų eksploatacinę funkciją atsižvelgta GTEOV TSS (angl. OPE TSS) aplinkoje.

Tokiais atvejais pripažįstama, jog naudojamų geležinkelių riedmenų ir (arba) infrastruktūros įrenginių keitimas, siekiant visiško atitikimo šios TSS reikalavimams, gali būti nerentabilus. Todėl atitinkami reikalavimai turi būti taikomi tik naujiems elementams ar tada, jei elementas yra modernizuojamas ar atnaujinamas ir jam pradėti eksploatuoti būtinas naujas leidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 14.3 straipsnyje.

2.3.   Šios TSS ir Direktyvos 2004/49/EB ryšys

Nors ši TSS kuriama pagal sąveikos Direktyvą 96/48/EB (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB), ji skirta reikalavimams, artimai susijusiems su naudojimo tvarka ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, jei prašoma suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) išduoti saugos sertifikatą pagal Direktyvą 2004/49/EB (Saugos geležinkeliuose direktyva).

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Esminių reikalavimų laikymasis

Kaip nustatyta Direktyvos 96/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje, Europos greitųjų geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti esminius Direktyvos III priedo bendrųjų sąlygų reikalavimus.

3.2.   Esminiai reikalavimai – apžvalga

Esminiai reikalavimai taikomi:

saugai,

patikimumui ir tinkamumui,

sveikatai,

aplinkosaugai,

techniniam suderinamumui.

Pagal Direktyvą 96/48/EB esminiai reikalavimai turi būti taikomi visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba kiekvieno posistemio ir jo sudedamųjų dalių atveju gali būti specifiniai.

3.3.   Specifiniai šių reikalavimų aspektai

Bendrųjų reikalavimų svarba geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui apibrėžta toliau pateiktuose punktuose.

3.3.1.   Sauga

Pagal Direktyvos 96/48/EB III priedą su sauga susiję esminiai reikalavimai, taikomi geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, yra šie:

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.1 punkto reikalavimas:

„Eismo saugos požiūrių svarbiausiųjų sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti specifinėms pablogėjusioms situacijoms.“

Kiek susijęs su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas specifikacijoje nagrinėjamas poskirsnyje „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniuose) ir „traukinio girdimumas“ (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniuose).

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.2 punkto reikalavimas:

„Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.3 punkto reikalavimas:

„Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.“

Kiek susijęs su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas specifikacijoje nagrinėjamas poskirsnyje „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniuose).

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.4 punkto reikalavimas:

„Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.5 punkto reikalavimas:

„Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.2.   Patikimumas ir parengtis

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.2 punkto reikalavimas

„Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.3.   Sveikata

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.3.1 punkto reikalavimas:

„Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.3.2 punkto reikalavimas:

„Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.4.   Aplinkosauga

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.1 punkto reikalavimas:

„Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sukūrimo ir naudojimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal galiojančias Bendrijos nuostatas sistemos dar projektuojant.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.2 punkto reikalavimas:

„Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.3 punkto reikalavimas:

„Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.5.   Techninis suderinamumas

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.5 punkto reikalavimas

„Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.4.   Su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję konkretūs aspektai

3.4.1.   Sauga

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.1 punkto reikalavimas:

„Tinklo eksploatavimo taisyklės turi būti suvienodintos, o traukinių mašinistai bei brigados apmokyti taip, kad būtų užtikrintas saugus tarptautinis tinklo eksploatavimas.

Eksploatavimo ir techninės priežiūros laiko tarpai, techninę priežiūrą atliekančio personalo mokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, nustatyta atitinkamų traukinius eksploatuojančių operatorių techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas saugos lygis.“

Toks esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:

Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis)

Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis)

Traukinių formavimas (4.2.2.5 poskirsnis)

Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai (4.2.2.4 poskirsnis)

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis)

Traukinio matomumas (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniai)

Traukinio girdimumas (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniai)

Traukinio išvykimas (4.2.3.3 poskirsnis)

Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis)

Signalo matomumas ir budriklis (4.3 poskirsnis)

Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 ir 4.6 poskirsniai)

Mašinistams skirti dokumentai (4.2.1.2 poskirsnis)

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonių darbuotojams, išskyrus mašinistus (4.2.1.3 poskirsnis)

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidmus traukiniams važiuoti (4.2.1.4 poskirsnis)

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis)

Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis)

ERTMS naudojimo taisyklės (4.4 poskirsnis)

Profesinis išmanymas (2.2.1 ir 4.6 poskirsniai)

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (2.2.1 ir 4.7 poskirsniai)

3.4.2.   Patikimumas ir parengtis

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.2 punkto reikalavimas:

„Eksploatavimo ir techninės priežiūros periodai, techninę priežiūrą atliekančio personalo apmokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, kurią atitinkamus traukinius eksploatuojantys operatoriai yra nustatę techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas sistemos patikimumo ir tinkamumo lygis.“

Šio esminio reikalavimo vykdymas užtikrinamas šiais specifikacijos poskirsniais:

Traukinių formavimas (4.2.2.5 poskirsnis)

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis)

Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis)

Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 poskirsnis)

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis)

Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis)

Profesinis išmanymas (4.6 poskirsnis)

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (4.7 poskirsnis)

3.4.3.   Techninis suderinamumas

Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.3 punkto reikalavimas:

„Tinklų eksploatavimo taisyklės turi būti suderintos, o traukinių mašinistai bei brigados ir eismą reguliuojantys pareigūnai apmokyti taip, kad būtų užtikrintas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos eksploatavimo veiksmingumas.“

Toks esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:

Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis)

Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis)

Traukinio formavimas (4.2.2.5 poskirsnis)

Keleivinių vagonų reikalavimai (4.2.2.4 poskirsnis)

Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 poskirsnis)

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis)

Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis)

4.   POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.   Įvadas

Europos greitųjų geležinkelių sistema (angl. TEN), kuriai taikoma Direktyva 96/48/EB ir kurios sudedamoji dalis yra „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemis – tai vientisa sistema, kurios nuoseklumas turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio nuoseklumas, atsižvelgiant į jo specifikacijas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, bei naudojimo taisyklės.

Atsižvelgiant į visus esminius reikalavimus, geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis, kaip aprašyta 2.2 poskirsnyje, apima tik kitame skyriuje apibrėžtus elementus.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas visiškai atsako už visų atitinkamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti leidimą važiuoti jo tinkle turintys traukiniai, nurodymą, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir toliau nustatytus funkcinius ar techninius reikalavimu.

4.2.   Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio funkciniai ir techniniai reikalavimai yra:

reikalavimai darbuotojams

traukinių reikalavimai

traukinių eismo reikalavimai

4.2.1.   Reikalavimai darbuotojams

4.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Šis skyrius skirtas darbuotojams, kurie prisideda prie posistemio darbo atlikdami eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, apimančias tiesioginę geležinkelių įmonių ir infrastruktūros valdytojų sąsają.

Geležinkelio įmonės darbuotojai:

valdo traukinius (toliau dokumente – „mašinistas“) ir yra „traukinio ir lokomotyvo brigados“ dalis

atlieka užduotis traukinyje (išskyrus valdymą) ir yra „traukinio ir lokomotyvo brigados“ dalis

atlieka traukinių parengimo užduotis

Infrastruktūros valdytojo darbuotojai, suteikiantys leidimą traukiniams važiuoti

Sritys, kurioms taikoma:

Dokumentai

Keitimasis informacija

ir pagal šios TSS 2.2 skyriuje apibrėžtą taikymo sritį:

Kompetencija (žr. 4.6 poskirsnį ir H, J bei L priedus)

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (žr. 4.7 poskirsnį)

4.2.1.2.   Mašinistams skirti dokumentai

Traukinį naudojanti geležinkelio įmonė mašinistui laiku turi suteikti visą būtiną informaciją, reikalingą pareigoms atlikti.

Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.

4.2.1.2.1.   Taisyklių sąvadas

Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros turi būti pateiktos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamojoje „Mašinisto taisyklių sąvade“.

„Mašinisto taisyklių sąvade“ turi būti pateikti reikalavimai, taikytini visiems maršrutams, kuriuose dirbama ir visiems juose naudojamiems geležinkelių riedmenims normaliomis valdymo sąlygomis, pablogėjusiomis valdymo sąlygomis ir avarinėmis situacijomis, su kuriomis mašinistas gali susidurti.

„Mašinisto taisyklių sąvadas“ turi apimti du skirtingus aspektus:

vieną, kuriuo aprašomos bendrosios taisyklės ir procedūros, galiojančios TEN (atsižvelgiant į A, B ir C priedų turinius)

kitą, kuriuo kiekvienam infrastruktūros valdytojui nustatomos visos reikalingos specifinės taisyklės ir procedūros

Į jį turi būti įtrauktos procedūros, apimančios bent jau šiuos aspektus:

Darbuotojų saugos darbe ir saugumo

Signalizavimo, kontrolės ir valdymo

Traukinio eismo, įskaitant darbą pablogėjusiu režimu

Traukos ir geležinkelių riedmenų

Riktų ir avarijų

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už šio dokumento parengimą.

Geležinkelio įmonė visai infrastruktūrai, kurioje dirbs jos mašinistai, turi pateikti vienodu formatu „Mašinisto taisyklių sąvadą“.

Jame turi būti du priedėliai:

1 priedėlis. Pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų vadovas;

2 priedėlis. Blankų rinkinys

Geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių sąvadą“ parengia bet kuria vienos iš valstybių narių kalba arba vieno iš infrastruktūros valdytojų, kuriam taisyklės bus taikomos, vartojama kalba. Šis reikalavimas nebus taikomas pranešimams ir blankams, kurie turi išlikti surašyti infrastruktūros valdytojo(-ų) vartojama kalba.

„Mašinisto taisyklių sąvado“ rengimą ir atnaujinimą turi sudaryti tokie etapai:

infrastruktūros valdytojas (arba už naudojimo taisyklių parengimą atsakinga organizacija) geležinkelio įmonei infrastruktūros valdytojo vartojama kalba turi pateikti reikalingą informaciją,

geležinkelio įmonė turi parengti pirminį ar atnaujintą dokumentą;

jei geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių sąvadui“ sudaryti pasirinko kitą kalbą nei ta, kuria buvo pateikta reikiama pirminė informacija, geležinkelio įmonė yra atsakinga už bet kokios informacijos vertimo organizavimą.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinio išsamumą ir tikslumą.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog „Taisyklių sąvado“ turinys yra išsamus ir tikslus.

V priede šis procesas parodytas struktūrine schema ir pateikiama proceso apžvalga.

4.2.1.2.2.   Su maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir geležinkelio kelio aprašas

Mašinistams privaloma pateikti geležinkelio linijų, kuriomis jie važinės, ir šių linijų geležinkelių kelių aprašymus, svarbius traukinio valdymui. Tokia informacija turi būti pateikta atskiru dokumentu, vadinamu „Maršruto vadovu“ (tai gali būti įprastas dokumentas ar pateiktas kompiuterio laikmenos pavidalu).

Toliau nurodytas privalomos pateikti minimalios informacijos sąrašas:

bendrosios naudojimo charakteristikos

įkalnių ir nuokalnių ženklinimas

išsami geležinkelių linijos schema

4.2.1.2.2.1.   „Maršruto vadovo“ parengimas

„Maršruto vadovas“ turi būti parengtas bet kuria vienos iš valstybių narių kalba, kurią pasirenka geležinkelio įmonė, arba infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.

„Mašinisto vadove“ turi būti pateikta ši informacija (šis sąrašas nėra baigtinis):

bendrosios naudojimo charakteristikos:

signalizavimo tipas ir atitinkamas naudojimo režimas (dvikelis geležinkelio kelio ruožas, dvipusis traukinių eismas, eismas taisyklinguoju arba netaisyklinguoju keliu ir kt.)

elektros energijos tiekimo tipas

geležinklelio kelio ir traukinio radijo ryšio įrangos tipas.

įkalnių ir nuokalnių ženklinimas:

nuolydžių dydžiai ir jų tiksli vieta

išsami geležinkelių linijos schema:

geležinkelio linijos stočių pavadinimai ir būdingosios vietos bei jų padėtis;

tuneliai, įskaitant vietą, pavadinimą, ilgį, specifinę informaciją, pvz., apie pėsčiųjų takų ir saugaus išėjimo vietų buvimą, taip pat saugias vietas, į kurias galima evakuoti keleivius;

svarbios vietos, pvz., neutralūs ruožai;

kiekviename geležinkelio kelyje leidžiamas greitis, įskaitant, jei būtina, ir skirtingą greitį, atsižvelgiant į tam tikrus traukinių tipus;

už geležinkelių transporto eismo valdymo kontrolę atsakingos organizacijos pavadinimas ir geležinkelių transporto eismo valdymo kontrolės vietų pavadinimas(-ai);

geležinkelių transporto eismo valdymo centrų, pvz., signalinių postų, pavadinimai ir vietos;

naudotinų radijo ryšio kanalų identifikavimas.

Visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami šios geležinkelio įmonės traukiniai, tokiu pačiu būdu turi būti parengtas „Maršruto vadovas“.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už „Maršruto vadovo“ parengimą pagal infrastruktūros valdytojo(-ų) pateiktą informaciją.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismosaugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog „Maršruto vadovo“ turinys yra išsamus ir tikslus.

4.2.1.2.2.2.   Pakeisti duomenys

Infrastruktūros valdytojas turi informuoti geležinkelio įmonę apie visam laikui arba laikinai pakeistus duomenis. Apie pakeitimus GĮ būtina pranešti laiku, kad ji galėtų atsižvelgti į jų poveikį, atnaujinti dokumentus ir instruktuoti darbuotojus. Geležinkelio įmonė juos turi sugrupuoti į specialų dokumentą arba kompiuterinę laikmeną, kurios forma turi būti vienoda visoms infrastruktūroms, kuriomis vyksta šios geležinkelio įmonės traukinių eismas.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog pakeistų dokumento duomenų turinys yra išsamus ir tikslus.

4.2.1.2.2.3.   Mašinisto informavimas realiu laiku

Tvarką, pagal kurią mašinistams realiuoju laiku pranešama apie visus maršruto saugos priemonių pakeitimus, parengia suinteresuotieji infrastruktūros valdytojai (procesas turi būti vienodas ir atitikti naudojamas ERTMS ir (arba) ETCS).

4.2.1.2.3.   Tvarkaraščiai

Informacija apie traukinio tvarkaraštį padeda tiksliai tvarkyti traukinių eismą, teikti paslaugas.

Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistams įprastam traukinio važiavimui reikalingą bent šią minimalią informaciją, t.y.:

traukinio identifikavimas;

traukinių eismo dienos (jei būtina);

sustojimo vietos ir su jomis susijusi veikla;

kitos laiko apskaičiavimo vietos;

atvažiavimo į kiekvieną iš tų vietų, išvažiavimo iš jų arba jų pravažiavimo laikas.

Tokia traukinių eismo informacija, pagrįsta infrastruktūros valdytojo nurodyta informacija, gali būti pateikta elektronine arba spausdinto dokumento forma.

Informacija mašinistui turi būti nuosekliai pateikiama visose geležinkelio įmonės naudojamose geležinkelių linijose.

4.2.1.2.4.   Geležinkelių riedmenys

Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistui visą informaciją, kuri svarbi dirbant su geležinkelių riedmenimis pablogėjusiomis sąlygomis (pvz., tada, kai traukiniui reikia pagalbos). Dokumentuose tokiais atvejais taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į specifinę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.

4.2.1.3.   Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

Geležinkelio įmonė visus savo darbuotojus (dirbančius traukinyje arba ne), atliekančius eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, apimančias tiesioginę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, turi aprūpinti taisyklėmis, darbo tvarkos nurodymais, suteikti specifinę informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus, kuri tinkama atliekant tokias užduotis. Tokia informacija turi būti taikoma tiek įprastos, tiek valdymo pablogėjusiomis sąlygomis metu.

Traukiniuose dirbantiems darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir parengimo bei atnaujinimo procesas turi būti pagrįstas šios TSS 4.2.1.2 poskirsnyje nustatyta specifikacija.

4.2.1.4.   Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti

Visa informacija, reikalinga užtikrinti su eismo sauga susijusį darbuotojų, išduodančių leidimus traukiniams važiuoti, ir traukinio brigados bendravimą, turi būti nurodyta:

Bendravimo taisykles aprašančiuose dokumentuose (C priedas);

blankų rinkiniu vadinamame dokumente.

Infrastruktūros valdytojas šiuos dokumentus turi parengti savo vartojama kalba.

4.2.1.5.   Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, suteikiančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

Su eismo sauga susijusiam traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip apibrėžta L priede) ir traukiniams važiuoti leidimus išduodančių darbuotojų bendravimui turi būti vartojama atitinkamame maršrute infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (žr. Specialiųjų terminų žodyną).

Su eismo sauga susijusio bendravimo tarp traukinio brigados ir traukiniams važiuoti leidimą duodančių darbuotojų principai išdėstyti C priede.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už kasdien darbuotojų vartojamos kalbos paskelbimą.

Tačiau ten, kur praktika rodo, kad reikalinga antra kalba, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už jos vartojimo geografinių ribų nustatymą.

4.2.2.   Traukinių reikalavimai

4.2.2.1.   Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas būtų paženklinti atitinkamais ženklais.

4.2.2.1.2.   Priekis

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai baltos spalvos žiburiai. Tai leidžia artėjantį traukinį atskirti nuo greta esančių kelių transporto priemonių arba kitų judančių objektų.

Išsamias technines sąlygas galima rasti 4.3.3.4.1 poskirsnyje.

4.2.2.2.   Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas įspėjamasis garso signalo įtaisas, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį.

4.2.2.2.2.   Kontrolė

Iš visų valdymo padėčių turi būti įmanoma įjungti įspėjamojo garso signalo įtaisą.

4.2.2.3.   Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Kiekvienas riedmuo turi turėti unikalų numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų geležinkelių riedmenų. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno geležinkelio geležinkelių riedmenų šono.

Taip pat turi būti įmanoma identifikuoti geležinkelių riedmenims taikomus eksploatavimo apribojimus.

Reikalavimai išsamiau apibrėžti P priede.

4.2.2.4.   Keleivinių vagonų reikalavimai

Numatytose stotelėse turi būti pakankamai suderinti keleivinių vagonų ir platformų aukščio lygiai, kad būtų galima užtikrinti įlipančių ir išlipančių keleivių saugumą.

Keleiviams neturi būti įmanoma atidaryti geležinkelių riedmenų šoninių durų, skirtų jiems išlipti traukiniui stovint; duris turi atidaryti tik traukinio ir lokomotyvo brigados narys.

Durys kiekvienoje traukinio pusėje turi būti atidaromos nepriklausomai nuo durų kitoje traukinio pusėje. Keleiviniuose traukiniuose nuolat turi būti rodomas durų uždarymas ir blokavimas.

Duris išblokuojančio mechanizmo įjungimas turi sutrukdyti toliau veikti traukos jėgai. (Pagal šį reikalavimą „durų išblokavimas“ – traukinio brigada keleiviams sudaro galimybę patiems atidaryti duris.).

Visuose keleiviniuose vagonuose turi būti įrengti avariniai išėjimai.

Keleiviniuose vagonuose turi būti įrengtas keleivių įjungiamas pavojaus signalas arba staigiojo stabdymo stabdis. Kai toks signalas arba stabdis įjungiamas, mašinistas nedelsiant turi būti įspėtas, tačiau jis turi sugebėti išlaikyti traukinio valdymą.

4.2.2.5.   Traukinių formavimas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti taisykles ir procedūras, kurių darbuotojai laikytųsi, siekdami užtikrinti, kad traukinys atitiktų paskirtą laiko tarpsnį ir kelią.

Traukinio formavimo reikalavimuose turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:

geležinkelių riedmenys

visi traukinio riedmenys turi atitikti reikalavimus, taikomus maršrutuose, kuriais važiuos traukinys;

visi traukinio riedmenys turi būti pritaikyti važiuoti didžiausiu traukiniui suplanuotu greičiu;

visi traukinio riedmenys turi būti techniškai patikrinti, o techninės priežiūros darbų tvarkaraštis neturi būti pažeistas per visą kelionę (laiko ir atstumo atžvilgiu);

traukinys

traukinio sąstatas turi būti suformuotas laikantis atinkamam maršrutui nustatytų techninių apribojimų ir neviršyti leistinojo ilgio pradinėse ir galinėse stotyse.

geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad traukinys būtų techniškai tvarkingas ir toks išliktų visą maršrutą.

Svoris ir ašies apkrova

traukinio masė neturi viršyti didžiausios maršruto ruože leidžiamo krovinio masės, turi būti suderinta su sukabinimo įtaisų stiprumu, traukos jėga ir kitomis atitinkamomis traukinio charakteristikomis. Turi būti atsižvelgiama į ašies apkrovos apribojimus.

didžiausias traukinio greitis

didžiausias traukinio greitis yra toks, kuriuo važiuodamas traukinys nepažeidžia jokių tam tikro(-ų) maršruto(-ų) apribojimų, stabdymo parametrų, ašies apkrovos ir geležinkelių riedmenų tipui taikomų reikalavimų

Kinematinis gabaritas

kiekvieno traukinio riedmens kinematinis gabaritas (įskaitant bet kokio krovinio gabaritą) neturi viršyti maksimalaus konkrečiame maršruto ruože leidžiamo gabarito.

Gali tekti taikyti arba nustatyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdymo režimą arba traukos tipą.

Traukinio formavimas turi būti aprašytas suderintame traukinio formavimo dokumente (žr. U priedą)

4.2.2.6.   Traukinio stabdžių sistema

4.2.2.6.1.   Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai

Visi traukinio riedmenys turi būti sujungti į ištisinę automatinę stabdžių sistemą, kaip apibrėžta GR TSS (angl. RST TSI).

Kiekvieno traukinio pirmasis ir paskutinysis riedmuo (įskaitant visus traukos riedmenis) turi turėti veikiančius automatinius stabdžius.

Tuo atveju, jeigu traukinys atsitiktinai pasidalija į dvi dalis, abu atsiskyrusių vagonų sąstatai turi automatiškai sustoti įsijungus stabdžiams, kurie veikia didžiausia jėga.

4.2.2.6.2.   Eksploatacinės stabdžių charakteristikos

Infrastruktūros valdytojas turi nuspręsti, ar:

pateikti geležinkelio įmonei informaciją, reikalingą stabdžių naudojimo savybėms konkrečiame(-iuose) maršrute(-uose) apskaičiuoti, įskaitant informaciją apie priimtinas stabdžių sistemas ir apie jų naudojimo sąlygas, arba

pateikti informaciją apie iš tikrųjų privalomas charakteristikas.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrinama, jog traukinio stabdžių charakteristikos atitiktų nustatytąsias, ir tuo tikslu darbuotojams pateikia stabdymo taisykles, kurių jie turi laikytis.

Informacijoje, kurios prašo geležinkelio įmonė, kad galėtų apskaičiuoti stabdžių charakteristikas, leidžiančias sustabdyti traukinį ir laikyti jį sustabdytą, turi būti atsižvelgiama į visų susijusių maršrutų geografines ypatybes, paskirtą kelią ir ERTMS ir (arba) ETCS plėtrą.

Kiti reikalavimai apibrėžti T priede.

4.2.2.7.   Traukinio sąsątato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas visos su eismo sauga susijusios traukinio įrangos veikimas ir jo saugus važiavimas.

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, turinčius įtakos jo eksploatavimo savybėms, arba pakeitimus, kurie gali turėti įtakos traukinio važiavimui pagal traukinių eismo tvarkaraštį paskirtu laiko tarpsniu ir keliu.

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nurodyti ir nuolat atnaujinti traukinių eismo sąlygas bei procedūras esant pablogėjusiam režimui.

4.2.2.7.2.   Būtinieji duomenys

Duomenys, būtini saugiam ir veiksmingam valdymui užtikrinti, ir šių duomenų perdavimo tvarka apima:

traukinio identifikavimą

už traukinį atsakingos geležinkelio įmonės tapatumą

tikrąjį traukinio ilgį

jei traukiniu vežami keleiviai arba gyvūnai, kai tai nenumatyta – privalomą nuorodą apie tai

visi naudojimo apribojimus, nurodant tam tikrą(-us) geležinkelių riedmenį(-is) (gabaritus, greičio apribojimus ir kt.)

infrastruktūros valdytojui dėl pavojingų krovinių vežimo reikalingą informaciją.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tokią tvarką, kuri užtikrintų, kad šiuos duomenis geležinkelių infrastruktūros valdytojas (-ai) gautų prieš išleidžiant traukinį.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti infrastruktūros valdytojo(-ų) informavimo procesą, jei traukinys nevažiuos paskirtu keliu arba yra atšauktas.

4.2.3.   Traukinių eismo reikalavimai

4.2.3.1.   Traukinio planavimas

Infrastruktūros valdytojas turi pranešti, kokie duomenys reikalingi, jeigu būtų prašoma skirti traukinių eismo tvarkaraštyje numatytą laiko tarpsnį ir kelią. Kiti šio elemento aspektai nustatyti Direktyvoje 2001/14/EB.

4.2.3.2.   Traukinių identifikavimas

Turi būti sukurtas vienareikšmis visų traukinių identifikavimas.

Šie reikalavimai yra nustatyti R priede.

4.2.3.3.   Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.   Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant

Pagal šios TSS 4.1 poskirsnio trečioje pastraipoje nustatytus reikalavimus geležinkelio įmonė turi apibrėžti patikrinimus ir bandymus (ypač susijusius su stabdžiais), kurie turi būti atlikti prieš išvykstant traukiniui.

4.2.3.3.2.   Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus sutrikimus, galinčius turėti įtakos traukiniui arba jo naudojimui prieš išvykstant ir per kelionę.

4.2.3.4.   Geležinkelių transporto eismo valdymas

4.2.3.4.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelių transporto eismo valdymu turi būti užtikrinamas saugus, veiksmingas ir tikslus geležinkelio naudojimas, įskaitant efektyvų funkcijų atkūrimą po sutrikimų.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones, skirtas:

traukinių eismui valdyti realiuoju laiku,

naudojamąsias priemones, padedančias išsaugoti geriausias galimas eksploatacines infrastruktūros charakteristikas vėlavimo arba riktų – realių arba numatomų – atveju ir

tokiais atvejais teikti informaciją geležinkelio įmonei(-ėms).

Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie yra svarbūs sąsajai su infrastruktūros valdytoju(-ais).

4.2.3.4.2.   Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.   Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys

Infrastruktūros valdytojas turi:

aprūpinti realiojo laiko ir laiko skirtumo registravimo priemonėmis, fiksuojančiomis, kada traukiniai išvyksta, atvyksta arba pravažiuoja atitinkamas iš anksto jų tinkluose nustatytas stotis (kelio postus);

pateikti būtinus specifinius duomenis pranešant apie traukinio buvimo vietą duomenis. Tokią informaciją turi sudaryti:

Traukinio identifikavimas

Pranešimo vietos tapatumas

Geležinkelių linija, kuria traukinys važiuoja

Numatytas laikas pranešimo taške

Realusis laikas pranešimo taške (ir tai, ar traukinys išvyksta, atvyksta ar pravažiuoja – atskiras atvykimo ir išvykimo laikas turi būti pateikiamas tarpinių pranešimo taškų, ties kuriais traukinys atlieka pranešimą, atžvilgiu)

Minutėmis nurodytas vėlavimo arba atvykimo per anksti dydis pranešimo taške

Pradinis kiekvieno konkretaus vėlavimo, ilgesnio kaip 10 minučių, paaiškinimas arba kitas būdas, kurio reikalauja veikimo stebėjimo režimas

Parodymas, kad traukinio pranešimas vėluoja, ir minutėmis nurodyta vėlavimo trukmė

Ankstesnis traukinio identifikavimas(-ai), jei buvo

Traukinys atšauktas visai arba daliai kelionės.

4.2.3.4.2.2.   Perdavimo laiko nustatymas

Infrastruktūros valdytojas turi numatyti tokį procesą, kuriuo būtų galima pateikti apytikrį minutėmis nurodytą nuokrypį nuo nustatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam.

Tai turi apimti informaciją apie traukinių eismo nutrūkimą (sutrikimo aprašas ir vieta).

4.2.3.4.3.   Pavojingi kroviniai

Geležinkelio įmonė turi apibrėžti procedūras, skirtas prižiūrėti pavojingų krovinių vežimą.

Į šias procedūras turi būti įtraukta:

galiojantys Europos standartai, kaip apibrėžta EB direktyvoje 96/49 dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais

mašinisto informavimas apie pavojingo krovinio buvimą traukinyje ir to krovinio padėtį

infrastruktūros valdytojui pavojingiems kroviniams vežti reikalinga informacija

bendrai su infrastruktūros valdytoju nustatomos ryšio linijos ir specifinių priemonių planavimas su kroviniu susijusių avarinių situacijų atveju

4.2.3.4.4.   Kokybės valdymas

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, leidžiančius stebėti, kad visų susijusių tarnybų darbas vyktų veiksmingai.

Stebėjimo procesai skirti analizuoti duomenis ir nustatyti pagrindines žmogaus ir sistemos klaidų tendencijas. Šios analizės rezultatai naudojami imantis ištaisomųjų veiksmų, kuriais siekiama pašalinti arba sumažinti atsitikimų, galinčių pabloginti veiksmingą Europos greitųjų geležinkelių sistemos veiklą.

Ten, kur tokie veiksmai būtų naudingi visam tinklui, įtraukiant kitų infrastruktūrų valdytojus ir geležinkelio įmones, tada, atsižvelgiant į komercinį konfidencialumą, apie juos turi būti atitinkamai pranešama.

Įvykius, kurie sukliudė atlikti operacijas, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Jei reikia, visų pirma, jei nors vienas iš jų darbuotojų yra susijęs, infrastruktūros valdytojas pakviečia tas su atitinkamu įvykiu susijusias geležinkelio įmones dalyvauti atliekant tyrimą. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo patobulinimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų ir (arba) riktų priežastys arba sumažintos jų pasekmės, tos rekomendacijos perduodamos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.

Šie procesai turi būti patvirtinti dokumentais ir jiems taikoma vidaus audito procedūra.

4.2.3.5.   Duomenų registravimas

Su traukinio naudojimu susiję duomenys turi būti registruojami ir saugomi tam, kad būtų:

sustiprinta sisteminga saugos kontrolė kaip priemonė užkirsti kelią riktams ir avarijoms.

nustatomas mašinisto, traukinio ir infrastruktūros darbas prieš ir (prireikus) nedelsiant po rikto arba avarijos, kad būtų galima nustatyti su traukinio valdymu arba traukinio įranga susijusias priežastis, ir šiam atvejui taikyti naujas arba pakeistas priemones, kad būtų išvengta pasikartojimo.

registruojama informacija, susijusi su naudojamo lokomotyvo ir (arba) traukos riedmens ir jį valdančiu asmeniu, įskaitant darbo laiką.

Turi būti įmanoma registruotus duomenis palyginti su:

registracijos data ir laiku

užregistruoto įvykio tikslia geografine vieta (kilometrais nurodytas atstumas nuo žinomos vietovės)

traukinio identifikavimas

mašinisto tapatybė

Šių duomenų laikymo, periodiško vertinimo ir prieigos prie jų reikalavimai yra nustatyti susijusiuose valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose:

valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonei išduota licencija (dėl traukinyje registruojamų duomenų), arba

valstybės narės, kurioje yra infrastruktūra (dėl duomenų, registruojamų ne traukinyje).

4.2.3.5.1.   Valdymo duomenų registravimas ne traukinyje

Infrastruktūros valdytojas turi registruoti bent tokius duomenis:

su traukinių eismu susijusio geležinkelio kelio įrangos gedimai (signalizavimas, iešmai ir kt.);

ašių guolių perkaitimo aptikimas;

traukinio mašinisto ir infrastruktūros valdytojo darbuotojų, išduodančių leidimus traukiniams važiuoti, bendravimas.

4.2.3.5.2.   Valdymo duomenų registravimas traukinyje

Geležinkelio įmonė turi registruoti bent tokius duomenis:

draudžiamųjų signalų arba vietos, iki kurios traukiniui leidžiama važiuoti ir kurioje jis turi sustoti, pravažiavimas be leidimo

staigiojo stabdymo stabdžių įjungimas

traukinio važiavimo greitis

traukinyje esančių valdymo (signalizavimo) sistemų atjungimas arba rankinis valdymas

garso signalo įtaiso veikimas (ragas)

durų valdiklių naudojimas (atidarymas, uždarymas)

aptikimas riedmenų automatinės kontrolės prietaisais, jeigu jie sumontuoti

kabinos, kurioje turi būti tikrinami registruojami duomenys, tapatumas

duomenis, siekiant įregistruoti mašinisto darbo laiką.

4.2.3.6.   Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.   Kitų naudotojų informavimas

Infrastruktūros valdytojas bendradarbiaudamas su geležinkelio įmonėmis turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo geležinkelių tinklo arba geležinkelių riedmenų saugai, naudojimui ir (arba) tinkamumui.

4.2.3.6.2.   Traukinių mašinistų informavimas

Kiekvienu valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas turi mašinistams pateikti nustatytos formos nurodymus, kuriuose nustatoma, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.

4.2.3.6.3.   Avarinės padėties priemonės

Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi infrastruktūra, ir gretimų infrastruktūrų valdytojais, atitinkamai turi nustatyti, paskelbti ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su valdymu pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirstyti atsakomybę.

Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingas pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.

Šios priemonės, į kurias privaloma įtraukti tinklo grąžinimo į „įprastą“ būklę planai, taip pat skiriamos:

geležinkelių riedmenų gedimams (pavyzdžiui, tiems, kurie sukeltų geležinkelių transporto eismo sutrikdymą, pagalbos sugedusiems traukiniams procedūros);

infrastruktūros gedimams (pavyzdžiui, kai yra elektros energijos tiekimo sutrikimas arba sąlygos, kuriomis traukiniai gali būti nukreipti nuo suplanuoto maršruto);

ypatingos oro sąlygos

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti ir nuolat atnaujinti kontaktinę informaciją, skirtą pagrindiniam infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonės darbuotojams, į kuriuos būtų galima kreiptis, jei nutrūktų funkcionavimas ir dėl to tektų valdyti pablogėjusiomis sąlygomis. Į šią informaciją turi būti įtraukti kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis tiek darbo metu, tiek pasibaigus darbo laikui.

Geležinkelio įmonė turi pateikti šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoti apie visus kontaktinių duomenų pakeitimus.

Infrastruktūros valdytojas apie savo kontaktinių duomenų pakeitimus turi informuoti visas geležinkelio įmones.

4.2.3.7.   Avarinės situacijos valdymas

Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:

visomis geležinkelio įmonėmis, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, arba

jeigu reikia, atstovaujamaisiais geležinkelio įmonės, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, organais ir

gretimų infrastruktūrų valdytojais, taip pat su

vietinės valdžios institucijomis ir

avarinių tarnybų, įskaitant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų atstovaujamaisiais organais vietos arba nacionaliniu mastu

ir pagal Direktyvą 2004/49/EB nustato, paskelbia ir pristato atitinkamas priemones, skirtas valdyti avarines situacijas ir grąžinti geležinkelio liniją į įprastą būklę.

Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:

susidūrimai,

traukinių gaisrai,

traukinių evakuavimas,

avarijos tuneliuose,

su pavojingais kroviniais susiję riktai

nuvažiavimai nuo bėgių

Geležinkelio įmonė suteikia infrastruktūros valdytojui visą specifinę informaciją, susijusią su šiomis aplinkybėmis, ypač su jai priklausančių traukinių atstatymu ar užkėlimu ant bėgių. (Taip pat žr. Paprastųjų geležinkelių prekinių vagonų TSS 4.2.7.5 punktą).

Be to, geležinkelio įmonė taiko keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje būdus.

4.2.3.8.   Pagalba traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

Geležinkelio įmonė nustato reikiamas pagalbos traukinio brigadai procedūras, taikytinas naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis metu, kad būtų išvengta arba būtų sumažintas vėlavimas, sukeltas techninių arba kitokių geležinkelių riedmenų gedimų (pvz., ryšių linijos, traukinio evakuacijos atveju taikytinos priemonės).

4.3.   Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

Atsižvelgiant į esminius 3 skyriaus reikalavimus, funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai yra tokie:

4.3.1.   Sąsajos su Infrastruktūros TSS

4.3.1.1.   Signalo matomumas

Mašinistas turi sugebėti pamatyti signalus, o signalus mašinistui turi būti įmanoma pamatyti, kai mašinistas sėdi įprastoje valdymo vietoje. Tokia pati nuostata taikoma geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Geležinkelio kelio žymės ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti taip, kad palengvintų matomumą. Taip pat turi būti atsižvelgta į šiuos dalykus:

tokią tinkamą vietą, kad mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žiburių apšviečiamą informaciją

tinkamas ir reikiamo intensyvumo apšvietimas, kur reikalaujama, kad informacija būtų apšviesta

jei naudojamasi grįžtamuoju atspindėjimu, naudojamų medžiagų atspindimosios savybės atitinka reikalingas specifikacijas, o jos yra pagamintos taip, kad traukinio priekinių žiburių šviesa leistų mašinistui perskaityti informaciją.

4.3.1.2.   Keleiviniai geležinkelių riedmenys

Tvarkaraščiuose numatytose stotelėse turi būti pakankamai suderinti keleivinių vagonų ir platformų aukščio lygiai, kad būtų galima užtikrinti įlipančių ir išlipančių keleivių saugumą.

Turi būti laikomasi platformų paviršiaus ir geležinkelių riedmenų elektrinių dalių, turinčių įtampą atstumo minimumo.

4.3.1.3.   Profesinis išmanymas

Yra šios TSS 2.2.1 poskirsnio ir GG IP TSS (angl. HS INS TSI) 4.6 poskirsnio sąsaja.

4.3.2.   Sąsajos su Kontrolės ir (arba) valdymo ir signalizavimo posistemio TSS

4.3.2.1.   Priežiūros duomenų registravimas

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatomi naudojamieji priežiūros duomenų registravimo reikalavimai (žr. šios TSS 4.2.3.5 poskirsnį); jie turi atitikti kontrolės ir (arba) valdymo posistemį (žr. GG KVSP TSS 4.2.15 dalį).

4.3.2.2.   Mašinisto budrumo įtaisas

Jei įtaisas yra pritaikytas naudoti su infrastruktūra, įtaisas turi būti toks, kad į valdymo centrą automatiškai būtų perduodamas signalas apie įtaiso įjungimą. Yra šio naudojamojo reikalavimo sąsaja su ERTMS susijusios GG KVSP TSS 4.2.2 poskirsniu.

4.3.2.3.   ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės

Yra šios TSS A priedo sąsaja su ERTMS ir (arba) ETCS FRS ir SRS, su ERTMS ir (arba) GSM-R FRS ir SRS, išsamiai aprašytose GG KVSP TSS A priede.

Taip pat yra šios TSS 4.4 poskirsnio ir GG KVSP TSS A priedo sąsaja dėl rekomendacinių informacinio pobūdžio dokumentų, skirtų ERTMS taisyklėms, principams ir įgyvendinimui.

Taip pat yra sąsaja su ETCS mašinisto ir (arba) įrangos sietuvo MĮS (angl. DMI) specifikacijomis (GG KVSP TSS 4.2.13 dalis) ir EIRENE MĮS specifikacijomis (GG KVSP TSS 4.2.14 dalis).

Yra šios TSS A priedo ir GG KVSP TSS 4.2.2 poskirsnio sąsaja dėl lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumo atskyrimo.

4.3.2.4.   Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumas

Mašinistas turi sugebėti iš savo įprastos valdymo padėties pamatyti signalus ir kelio žymes. Tokia pati nuostata taikoma ir kitoms geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Geležinkelio kelio žymės, ženklai ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti taip, kad palengvintų pamatymą. Taip pat turi būti atsižvelgta į šiuos dalykus:

kad jie būtų tinkamoje vietoje ir mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žiburių apšviečiamą informaciją,

tinkamas ir reikiamo intensyvumo skelbiamos informacijos apšvietimas,

kai taikomas grįžtamasis atspindėjimas, naudojamos medžiagos atspindimosios savybės atitinka reikalingas specifikacijas, o ženklai yra pagaminti taip, kad traukinio priekiniai žiburiai gerai apšviestų pateikiamą informaciją.

Yra sąsaja su GG KVSP TSS 4.2.16 poskirsniu dėl mašinisto išorinio regos lauko. Taip pat būsimoje GG KVSP TSS A priedo versijoje bus naujas punktas dėl geležinkelio kelio žymių, kur įrengta ETCS.

4.3.2.5.   Traukinio stabdžių sistema

Yra šios TSS 4.2.2.6.2 poskirsnio sąsaja su GG KVSP TSS 4.3.1.5 poskirsniu (Užtikrinamieji darbiniai traukinio stabdžių sistemos parametrai ir charakteristikos).

4.3.2.6.   Smėlio naudojimas. Pagrindiniai traukinio valdymo profesinio išmanymo reikalavimai

Yra šios TSS H priedo ir B priedo (§ C1) bei 4.2.11 poskirsnio (suderinamumas su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis, įrengtomis kelyje) sąsaja su GG KVSP TSS A priedo 1 priedėlio § 4.1 (kaip pacituota 4.3.1.10 poskirsnyje) dėl smėlio naudojimo.

4.3.2.7.   Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas

Yra šios TSS 4.2.3.5 poskirsnio ir 4.2.2 poskirsnio (lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumas), A priedo 5,7 ir 55 rodiklių sąsaja su GG KVSP TSS 4.2.10 poskirsnio RAKP (riedmenų automatinės kontrolės prietaisai) (angl. HABD). Ateityje bus sąsaja su GTEOV TSS B priedu, kai iki galo bus išnagrinėti neišspręsti GG KVS klausimai.

4.3.3.   Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.   Stabdžių sistema

Yra šios GTEOV TSS 4.2.2.5.1, 4.2.2.6.1 ir 4.2.2.6.2 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.4.1 ir 4.2.4.3 poskirsniais.

Yra GG GR TSS 4.2.4.5 (Sūkurinių srovių stabdžiai) poskirsnio sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 poskirsniu.

Taip pat yra GG GR TSS 4.2.4.6 poskirsnio (stovinčio traukinio apsauga nuo savaiminio važiavimo) sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 poskirsniu.

Taip pat yra GG GR TSS 4.2.4.7 poskirsnio (stabdymo galia staigiuose nuolydžiuose) sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 ir 4.2.1.2.2.3 poskirsniais.

4.3.3.2.   Keleivinių vagonų reikalavimai

Yra šios GTEOV TSS 4.2.2.4 poskirsnio sąsaja su GG GR TSS 4.2.2.4 (durys), 4.2.5.3 (pavojaus signalai), 4.3.5.16 (keleivių įjungiamas pavojaus signalas) ir 4.2.7.1 (avariniai išėjimai) poskirsniais.

4.3.3.3.   Traukinio matomumas

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad pagrindiniai traukinio matomumo reikalavimai, kurie turi būti apibrėžti geležinkelių riedmenų posistemyje, parodyti pateiktuose punktuose.

4.3.3.3.1.   Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo riedmens

Į priekį atgręžto traukinio pirmojo riedmens priekyje lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje, turi būti įtaisyti trys žiburiai. Kai traukinys valdomas iš šio galo, žiburiai visada turi būti įjungti.

Image

Priekiniai žiburiai turi optimizuoti traukinio pastebimumą (pvz., geležinkelio geležinkelio kelio darbininkams ir asmenims, einantiems per geležinkelio perėjas), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui (geležinkelio kelio, jo informacinių ženklų ir (arba) skydų ir kt. apšvietimas) naktį ir blogo matomumo sąlygomis, taip pat neturi akinti artėjančių traukinių mašinistų.

Turi būti standartizuoti tarpai tarp žiburių, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, skleidžiamo spindulio matmenys ir forma tiek dienos metu, tiek naktį.

Yra GG GR TSS 4.2.7.4.1 poskirsnio ir šios TSS 4.2.2.1.2 poskirsnio sąsaja.

4.3.3.3.2.   Gale

Yra šios TSS 4.2.2.1.3 poskirsnio ir GG GR TSS 4.2.7.4.1 poskirsnio sąsaja

4.3.3.4.   Traukinio girdimumas

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad pagrindiniai traukinio girdimumo reikalavimai, kuriuos turi atitikti geležinkelių riedmenų posistemis – traukinyje turi būti įranga, kuria galima garsu įspėti apie artėjantį traukinį.

Įspėjamojo įtaiso skleidžiami garsai, jų dažnis ir intensyvumas bei būdas, kaip mašinistas tą įtaisą įjungia, turi būti standartizuoti.

Yra GG GR TSS 4.2.7.4.2 poskirsnio ir šios TSS 4.2.2.2 poskirsnio sąsaja.

4.3.3.5.   Signalo matomumas

Mašinistas turi sugebėti matyti signalus, o signalai turi būti matomi. Tokia pati nuostata taikoma geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Mašinisto kabina turi būti suprojektuota taip, kad mašinistas iš savo įprastos valdymo padėties galėtų lengvai matyti pateikiamą informaciją.

Yra šios TSS 4.3.2.4 poskirsnio ir GG GR TSS 4.2.2.7 poskirsnio sąsaja.

4.3.3.6.   Mašinisto budrumo įtaisas

Mašinisto atsakomųjų veiksmų stebėjimo priemonės, turinčios sustabdyti traukinį, jei mašinistas per nustatytiną laiką nesiima veiksmų.

Yra šios TSS 4.3.3.2 ir 4.3.3.7 poskirsnių ir GG GR TSS 4.2.7.9 poskirsnio sąsaja mašinisto budrumo atžvilgiu.

4.3.3.7.   Traukinių formavimas ir B priedas

Yra sąsaja:

šios TSS 4.2.2.5, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 poskirsnių

ir šios GG GR TSS poskirsnių 4.2.2.2.b (sukabintuvai geležinkelių riedmenų gale ir sukabintuvai traukiniams vilkti) bei jos K priedo, taip pat 4.2.3.5 poskirsnio (didžiausias traukinio ilgis)

atžvilgiu:

didžiausia leidžiamoji traukinio masė jam važiuojant didžiausiu konkrečios geležinkelio linijos nuolydžiu

didžiausio traukinio ilgio, ir

greičio didinimo tuo atveju, kai traukinys juda nuolat jį pastumiant.

4.3.3.8.   Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos prie geležinkelio kelio įrengtoms traukinių stebėjimo sistemoms ir geležinkelių riedmenų dinamikai

Yra GG GR TSS 4.2.3.3.2 ir 4.2.3.4 poskirsnių ir šios GTEOV TSS 4.2.3.6 poskirsnio sąsaja.

4.3.3.9.   Smėlio barstymas

Yra šios TSS H priedo ir B priedo (§ C1) sąsaja su GR GR TSS poskirsniu 4.2.3.10 dėl smėlio naudojimo.

4.3.3.10.   Traukinio formavimas, H ir J priedai

Yra šios TSS 4.2.2.5 poskirsnio, H priedo ir J priedo sąsajos su GG GR TSS 4.2.1.2 (traukinių projektavimas) ir 4.2.7.11 (Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos) dėl traukinių brigadų geležinkelių riedmenų funkcionalumo išmanymo.

4.3.3.11.   Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas

Yra šios TSS 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.2.2 poskirsniu (sukabintuvai geležinkelių riedmenų gale ir sukabintuvai traukiniams vilkti) ir K priedu.

Taip pat yra šios TSS 4.2.3.6 ir 4.2.3.7 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.7.1 poskirsniu (Avarinės priemonės) ir 4.2.7.2 poskirsniu (Apsauga nuo gaisro).

4.3.3.12.   Duomenų registravimas

Yra šios TSS 4.2.3.5.2 poskirsnio (Valdymo duomenų registravimas traukinyje) sąsaja su GG GR TSS 4.2.7.11 poskirsniu (Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos).

4.3.3.13.   Aerodinaminis poveikis balasto sluoksniui

Yra GG GR TSS 4.2.3.11 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 poskirsniu.

4.3.3.14.   Aplinkos sąlygos

Yra GG GR TSS 4.2.6.1 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 poskirsniais.

4.3.3.15.   Šoniniai vėjai

Yra GG GR TSS 4.2.6.3 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 poskirsniais.

4.3.3.16.   Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

Yra GG GR TSS 4.2.6.4 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 poskirsniais.

4.3.3.17.   Išorinis triukšmas

Yra GG GR TSS 4.2.6.5 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.

4.3.3.18.   Apsauga nuo gaisro

Yra GG GR TSS 4.2.7.2 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.

4.3.3.19.   Kėlimas ir (arba) gelbėjimo procedūros

Yra GG GR TSS 4.2.7.5 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.

4.3.3.20.   Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos

Yra GG GR TSS 4.2.7.11 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.5.2 poskirsniu, taip pat H priedu ir J priedu.

4.3.3.21.   Specialios ilgų tunelių specifikacijos

Yra GG GR TSS 4.2.7.12 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.1, 4.2.3.7 ir 4.6.3.2.3.3 poskirsniais.

4.3.3.22.   Traukos režimo reikalavimai

Yra GG GR TSS 4.2.8.1 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 poskirsniais.

4.3.3.23.   Trauką užtikrinančio rato ir bėgio sankybio reikalavimai

Yra GG GR TSS 4.2.8.2 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.3.2, 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 poskirsniais.

4.3.3.24.   Su energijos tiekimu susijęs funkcinis ir techninis reikalavimas

Yra GG GR TSS 4.2.8.3 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 poskirsniais.

4.3.4.   Sąsajos su GG energijos posistemio TSS

Yra šios TSS 2.2.1 poskirsnio sąsaja su GG energijos posistemio TSS (angl. HS ENE TSI) 4.6 poskirsniu.

4.3.5.   Sąsajos su Saugos geležinkelio tuneliuose TSS

Tam tikri SGT TSS (angl. SRT TSI) reikalavimai, kaip papildomi, priklauso nuo GTEOV TSS esančių duomenų. Jie išsamiai nurodyti SGT TSS 4.3.4 poskirsnyje.

Yra SGT TSS 4.2.5.1.3.2 poskirsnio specifinė sąsaja su šios TSS 4.6.3.2.3.3 poskirsniu.

4.3.6.   Sąsajos su Judėjimo negalią turinčių asmenų TSS

Tam tikri JNTA TSS (angl. PRM TSI) reikalavimai priklauso nuo GTEOV TSS esančių duomenų. Jie išsamiai nurodyti JNTA TSS 4.1.4 ir 4.2.4 poskirsniuose.

4.4.   Naudojimo taisyklės

Taisyklės ir procedūros, leidžiančios darniai veikti naujiems ir skirtingiems struktūriniams posistemiams, kuriuos ketinama naudoti TEN, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiję su nauja traukinių kontrolės ir signalizavimo sistema, susiklosčius vienodoms situacijoms yra tokios pačios.

Tai siekiant, buvo parengtos Europos geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos (ERTMS) ir Geležinkelio judriojo ryšio sistemos GSM-R naudojimo taisyklės. Jos tiksliai nurodytos A priede.

A priedas (ERTMS ir GSM-R taisyklės ir principai) papildytas šiais dviem informacinio pobūdžio dokumentais:

Pristatomoji ERTMS ir (arba) GSM-R taisyklių ir principų ataskaita (EEIG nuoroda: 05E374)

ERTMS įgyvendinimo rekomendacijos (EEIG nuoroda: 05E375)

Kitos naudojimo taisyklės, kurios gali būti standartizuotos visame TEN, bus nurodytos B priede.

Kadangi šios taisyklės skirtos naudoti visame TEN, svarbu, kad jos būtų visiškai nuoseklios. Vienintelė organizacija, galinti pakeisti šias taisykles yra ERA, kuri atsakinga už šios TSS A, B ir C priedų savalaikę priežiūrą.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Netaikytina

4.6.   Profesinis išmanymas

Pagal šios TSS 2.2.1 poskirsnį, šioje dalyje nagrinėjama profesinis išmanymas, kalbos mokėjimas ir įvertinimo procesas, privalomas šio išmanymo siekiantiems darbuotojams.

4.6.1.   Profesinis išmanymas

Geležinkelio įmonių darbuotojų (įskaitant rangovus) ir infrastruktūros valdytojų profesinius išmanymas turi būti tinkamas, kad jie galėtų atlikti visas su sauga susijusias pareigas esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėms situacijoms. Toks išmanymas apima profesinės žinias ir sugebėjimą žinias taikyti praktiškai.

Pagrindiniai tam tikrų užduočių profesinio išmanymo reikalavimai, randami H, J ir L prieduose.

4.6.1.1.   Profesinės žinios

Atsižvelgiant į šiuos priedus ir priklausomai nuo atitinkamo darbuotojo pareigų, privalomas žinias sudaro:

bendrasis geležinkelio naudojimas, ypač pabrėžiant eismo saugos atžvilgiu svarbiausią veiklą:

organizacijos eismo saugos valdymo sistemos veikimo principai;

pagrindinių į sąveikos operacijas įtrauktų veikėjų vaidmuo ir atsakomybė;

pavojų įvertinimas, ypač susijusių su geležinkelio naudojimo ir elektrinės traukos energijos tiekimo rizika;

tinkamas su eismo sauga susijusių užduočių procedūrų ir sąsajų išmanymas:

geležinkelio linijos ir kelio įrangos;

geležinkelių riedmenų;

aplinkos.

4.6.1.2.   Gebėjimas profesines žinias taikyti praktiškai

Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėmis situacijoms, jie turi būti gerai susipažinę su:

šių taisyklių ir procedūrų taikymo būdais ir principais;

geležinkelio kelio ir riedmenų naudojimo procesu, taip pat su specifine saugos įranga;

eismo saugos valdymo sistemos principais, kad būtų išvengta žmonėms ir procesui gręsiančių pavojų

taip pat bendrasis gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių, su kuriomis asmuo gali susidurti.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai sukurtų kompetencijos valdymo sistemą, siekiant užtikrinti atskirų aptariamų darbuotojų kompetencijos įvertinimą ir išlaikymą. Be to, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai nuolat įgytų naujausių žinių ir įgūdžių, ypač susijusių su sistemos ar asmeninio darbo trūkumais, turi būti rengiami mokymai.

4.6.2.   Lingvistinis išmanymas

4.6.2.1.   Principai

Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės užtikrintų, jog tam tikri jų darbuotojai galėtų laikytis bendravimo taisyklių ir būtų susipažinę su šioje TSS nustatytais principais.

Jei infrastruktūros valdytojo vartojama kalba skiriasi nuo įprastai vartojamos geležinkelio įmonės darbuotojų kalbos, toks lingvistinis ir bendravimo mokymas turi būti svarbi geležinkelio įmonės bendrosios kompetencijos valdymo sistemos dalis.

Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas, turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais dėl eismo saugos atžvilgiu svarbiausių užduočių esant įprastoms, pablogėjusioms ar avarinėms sąlygoms, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.

4.6.2.2.   Žinių lygis

Infrastruktūros valdytojo eismo saugos tikslais vartojamos kalbos žinių lygis turi būti pakankamas:

Mašinistas turi būtinai sugebėti:

išsiųsti ir suprasti visus šios TSS C priede nurodytus pranešimus;

veiksmingai bendrauti esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėms situacijoms;

pildyti formas, kurios reikalingos naudojantis „Blankų rinkiniu“;

Kiti traukinio brigados nariai, kurių pareigos apima bendravimą su infrastruktūros valdytoju eismo saugos atžvilgiu svarbiausiais klausimais, turi būtinai sugebėti išsiųsti ir suprasti informaciją, apibūdinančią traukinį ir jo būklę.

Atitinkamų kompetencijos lygių rekomendacijos numatytos E priede. Mašinistų žinių lygis turi būti bent jau 3 lygio. Traukinį lydinčiojo personalo žinios siekia bent jau 2 lygį.

4.6.3.   Pradinis ir nuolatinis darbuotojų įvertinimas

4.6.3.1.   Pagrindiniai reikalavimai

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai apibrėžtų savo darbuotojų įvertinimo procesą. Rekomenduojama atsižvelgti į šiuos dalykus:

A.

Darbuotojų atranka

asmeninės patirties ir kompetencijos įvertinimas

privalomos užsienio kalbos(-ų) žinių arba sugebėjimo išmokti kalbą(-ų) įvertinimas

B.

Pradinis profesinis mokymas

mokymo poreikių analizė;

mokymo ištekliai

instruktorių mokymas

C.

Pradinis įvertinimas

pagrindinės sąlygos (mažiausias mašinisto amžius, …)

įvertinimo programa, įskaitant praktinį demonstravimą

instruktoriaus kompetencija.

išduoti kompetencijos pažymėjimą.

D.

Kompetencijos išlaikymas

kompetencijos išlaikymo pricipai

traukinį valdančio darbuotojo kompetencija pakartotinai turi būti vertinama mažiausiai kartą per metus

metodai, kurių reikėtų laikytis

kompetencijos išlaikymo proceso formalizavimas.

įvertinimo procesas.

E.

Kartojamasis mokymas

kvalifikacijos kėlimo principai (įskaitant kalbos mokymą)

4.6.3.2.   Mokymo poreikių analizė

4.6.3.2.1.   Mokymo poreikių analizės tobulinimas

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi atlikti savo atitinkamų darbuotojų mokymosi poreikių analizę.

Ši analizė turi padėti nustatyti taikymo sritį ir sudėtingumą. Turi būti atsižvelgiama į riziką, susijusią su traukinių naudojimu TEN linijomis, ypač susijusią su žmonių gebėjimais ir trūkumais (žmogiškieji veiksniai), kurie gali įvairuoti dėl:

infrastruktūrų valdytojų taikomos naudojimo praktikos skirtumų ir rizikos, susijusios su jų pasikeitimais;

užduočių, naudojimo procedūrų ir bendravimo taisyklių skirtumų;

skirtingos infrastruktūros valdytojo darbuotojų vartojamos kalbos;

vietinių naudojimo nurodymų, kurie gali apimti specialias procedūras arba tam tikrą įrangą, naudojamą kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, specifinis tunelis.

Rekomendacijos dėl svarstytinų elementų pateiktos 4.6.1 poskirsnio prieduose. Kur tinkama, turi būti organizuojamas darbuotojų mokymas, atitinkamai atsižvelgiant į minėtus dalykus.

Gali būti, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto eksploatavimo tipo arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamo tinklo pobūdžio, tam tikri šių priedų duomenys bus netinkami. Atliekant mokymo poreikių tyrimą netinkami duomenys patvirtinami dokumentais ir nurodomos priežastys.

4.6.3.2.2.   Mokymosi poreikių analizės atnaujinimas

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustato savųjų tam tikrų mokymosi poreikių persvarstymo ir atnaujinimo procesą, atsižvelgdami į ankstesnius auditus, sistemos grįžtamąją informaciją ir žinomus taisyklių, procedūrų, infrastruktūros ir technologijos pakeitimus.

4.6.3.2.3.   Specifiniai traukinio brigadoms ir pagalbiniams darbuotojams skirti duomenys

4.6.3.2.3.1.   Žinios apie maršrutą

Geležinkelio įmonė nustato, kokiu būdu traukinio brigada įgyja ir palaiko žinias apie maršrutus, kuriuose dirba tuo lygiu, kuris laikomas reikiamu, priklausomai nuo atsakomybės lygio. Šis procesas turi būti:

pagrįstas infrastruktūros valdytojo pateikta informacija apie maršrutą ir

šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytu procesu.

Mašinistai turi būti įgiję teorinių ir praktinių žinių apie šiuos maršrutus.

4.6.3.2.3.2.   Geležinkelių riedmenų išmanymas

Geležinkelio įmonė nustato, kokiu būdu traukinio brigada įgyja ir išlaiko žinias apie traukos ir geležinkelių riedmenis.

4.6.3.2.3.3.   Pagalbiniai darbuotojai

GĮ užtikrina, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., maitinimo ir valymo), kurie nėra „traukinio brigados“ dalis, be savo pagrindinių mokymų, būtų išmokyti visiškai įvykdyti kvalifikuotai parengtų „traukinio brigados“ narių nurodymus.

4.7.   Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

4.7.1.   Įvadas

4.2.1 poskirsnyje nustatyti darbuotojai, pagal šios TSS 2.2 poskirsnį atliekantys eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, turi būti tinkamai pasirengę užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų naudojimo ir saugos standartų.

Pagal Direktyvą 2004/49/EB geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustato ir dokumentuoja jų taikomą procesą, kad darbuotojai eismo saugos valdymo sistemoje atitiktų medicinos, psichologinius ir sveikatos reikalavimus.

Medicininius patikrinimus, kaip apibrėžta 4.7.4 poskirsnyje, turi atlikti ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų pasirengimo priimti profesinės sveikatos specialistas.

Darbuotojai neturi dirbti eismo saugos atžvilgiu svarbiausio darbo, kai budrumas yra susilpnėjęs dėl alkoholio, narkotinių medžiagų arba psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai procedūras, skirtas kontroliuoti, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbo metu, taiko vietoje.

Valstybės narės, kurioje organizuojamas traukinių eismas, nacionalinės taisyklės taikomos atsižvelgiant į anksčiau minėtų medžiagų nustatytas ribas.

4.7.2.   Rekomenduojamieji profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimo kriterijai

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turėtų pasirinkti profesinės sveikatos specialistus ir organizacijas, atliekančias sveikatos patikrinimus pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.

Sveikatos patikrinimus atliekantys profesinės sveikatos specialistai, kaip apibrėžta 4.7.4 poskirsnyje, turi turėti:

profesinės patirties darbo medicinos srityje

Tam tikrų darbe gresiančių pavojų ir geležinkelio aplinkos išmanymas;

supratimą, kaip minėtų pavojų riziką pašalinti arba sumažinti skirtas priemones gali paveikti su sveikata susiję trūkumai.

Šiuos kriterijus atitinkančio profesinės sveikatos specialisto medicininėms konsultacijoms paremti ir įvertinti gali reikėti kviestinių medikų arba paramedicinos specialistų pagalbos, pvz., akių ligų gydytojo.

4.7.3.   Psichologinį vertinimą atliekančių psichologų ir psichologinio vertinimo reikalavimų tvirtinimo kriterijai

4.7.3.1.   Psichologų atestavimas

Rekomenduotina, kad psichologas turėtų turėti reikiamą universitetinį išsilavinimą, jo kompetencija turi būti sertifikuota ir pripažinta pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.

4.7.3.2.   Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas

Psichologinio vertinimo turinį ir aiškinimo procedūrą nustato asmuo, sertifikuotas pagal 4.7.3.1 skirsnį, atsižvelgdamas į darbą geležinkelyje ir aplinką.

4.7.3.3.   Vertinimo priemonių pasirinkimas

Vertinama taikant tik tas vertinimo priemones, kurios pagrįstos psichologijos mokslo principais.

4.7.4.   Sveikatos patikrinimai ir psichologiniai įvertinimai

4.7.4.1.   Prieš paskyrimą į tarnybą

4.7.4.1.1.   Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

Sveikatos patikrinimai apima:

bendras sveikatos patikrinimą;

jutimo funkcijų patikrinimą (rega, klausa, spalvų skyrimas);

šlapimo arba kraujo tyrimas, kad būtų nustatyta cukraligė, ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos;

patikrinimą, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis.

4.7.4.1.2.   Psichologinis įvertinimas

Psichologinio įvertinimo tikslas yra padėti geležinkelio įmonei pasirinkti ir valdyti darbuotojus, turinčius pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų saugiai atlikti savo pareigas.

Nustatant psichologinio vertinimo turinį, psichologas atsižvelgia bent jau į šiuos kriterijus, svarbius atliekant kiekvieną saugos funkciją:

Pažintiniai gebėjimai:

dėmesys ir koncentracija

atmintis

suvokimo gebėjimai

samprotavimas

sugebėjimas bendrauti

Psichomotoriniai gebėjimai:

atsakomojo veiksmo greitis

judesių koordinacija

elgesys ir asmenybė

emocinė savikontrolė

elgesio patikimumas

savarankiškumas

sąžiningumas

Jei psichologas praleidžia vieną iš anksčiau paminėtų punktų, toks sprendimas turi būti pagrįstas ir patvirtintas dokumentais.

4.7.4.2.   Po paskyrimo į tarnybą

4.7.4.2.1.   Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas

Atliekamas mažiausiai vienas sistemingas medicininis patikrinimas:

kas 5 metai – jaunesniems kaip 40 m. darbuotojams;

kas 3 metus – nuo 41 iki 62 m. darbuotojams;

kiekvienais metais – vyresniems kaip 62 m. darbuotojams.

Jei, atsižvelgiant į darbuotojų sveikatos būklę būtina, profesinės sveikatos specialistas nustato dažnesnius patikrinimus.

4.7.4.2.2.   Minimalus reguliaraus medicininio patikrinimo turinys

Jei darbuotojas per patikrinimą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, tai reguliarius specializuotus patikrinimus mažiausiai turi sudaryti:

bendras sveikatos patikrinimą;

jutimo funkcijų patikrinimas (regos, klausos, spalvų skyrimo);

šlapimo arba kraujo tyrimas, kad būtų nustatyta cukraligė, ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos;

patikrinimas, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis, kai tai rodo klinikiniai tyrimai.

4.7.4.2.3.   Papildomi medicininiai patikrinimai ir (arba) psichologiniai įvertinimai

Be reguliaraus medicininio patikrinimo, atliekamas papildomas specifinis sveikatos patikrinimas ir (arba) psichologinis įvertinimas, kai yra tvirtas pagrindas abejoti darbuotojo psichologiniu tinkamumu, kai abejojama, ar yra tinkama jo sveikatos būklė, arba yra pagrįstas įtarimas, jog buvo vartota arba piktnaudžiauta narkotinėmis medžiagomis arba alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto arba avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.

Darbdavys turi reikalauti medicininio patikrinimo, kai dėl ligos nedirbama daugiau kaip 30 dienų. Kai tinkama, tokiam patikrinimui užtenka profesinės sveikatos specialisto įvertinimo, pagrįsto turima medicinine informacija, rodančia, kad nebuvo padaryta įtakos darbuotojo tinkamumui atlikti savo pareigas.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi taikyti sistemas, kad būtų užtikrinama, jog papildomi patikrinimai ir įvertinimai atliekami tinkamai.

4.7.5.   Sveikatos reikalavimai

4.7.5.1.   Bendrieji reikalavimai

Darbuotojai turi būti be sveikatos sutrikimų ar jiems neturi būti taikoma medicininė priežiūra, galinti sukelti:

staigų sąmonės praradimą;

sąmonės arba koncentracijos sumažėjimą;

staigų nesugebėjimą dirbti;

pusiausvyros jutimo arba koordinacijos pablogėjimą;

didelį judėjimo galių apribojimą.

Turi būti laikomasi šių regos ir klausos reikalavimų:

4.7.5.2.   Regos reikalavimai

Regos aštrumas, nešiojant pagalbines priemones arba be jų: 0,8 (dešinė akis + kairė akis – tiriama atskirai); mažiausias blogiau matančios akies regėjimo aštrumas 0,3.

Daugiausia regėjimą koreguojantys korekciniai lęšiai: toliaregystė +5/trumparegystė –8. Pripažintas profesinės sveikatos specialistas (kaip apibrėžta 4.7.2 poskirsnyje) išskirtiniais atvejais, pasitaręs su akių ligų specialistu, gali leisti ir nepatenkančius į šį intervalą dydžius.

Rega vidutiniu ir trumpu atstumu: pakankama naudojant pagalbines priemones arba be jų.

Galima nešioti kontaktinius lęšius.

Įprastas spalvų skyrimas: taikant pripažintą bandymą, pavyzdžiui, Ishihara, ir, jei būtina, kitą pripažintą bandymą.

Regos laukas: normalus (nėra jokių anomalijų, galinčių turėti įtakos dirbant)

Rega abiem akimis: yra

Abiakis regėjimas: yra

Jautrumas kontrastui: geras

Darbuotojas neserga progresuojančia akių liga

Akių implantai, keratotomija ir keratektomija leidžiami tik su sąlyga, kad bus tikrinama kiekvienais metais arba laikantis profesinės sveikatos specialisto nustatyto periodiškumo.

4.7.5.3.   Klausos reikalavimai

Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, yra:

pakankamai gera klausa telefono pokalbiui palaikyti ir gebėjimas girdėti įspėjamuosius garsus ir radijo pranešimus;

toliau pateiktos informacinės rekomendacinės vertės:

klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui;

blogiau girdinčios ausies klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui.

4.7.5.4.   Nėštumas

Nėštumas laikomas laikina mašinisčių nušalinimo nuo darbo priežastimi, esant menkos ištvermės ar patologinės būklės atvejams. Darbdavys užtikrina, kad būtų taikomos nėščias darbuotojas ginančios teisinės nuostatos.

4.7.6.   Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu

4.7.6.1.   Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas

Traukinį valdančių darbuotojų atžvilgiu šios TSS 4.7.4.2.1 poskirsnis pakeistas taip:

„Mažiausiai vienas sistemingas medicininis patikrinimas turi būti atliktas:

kas 3 metai – jaunesniems kaip 60 m. darbuotojams;

kiekvienais metais – vyresniems kaip 60 m. darbuotojams.“

4.7.6.2.   Papildomas medicininio patikrinimo turinys

Ryšium su traukinio valdymu, prieš priimant į darbą, į kiekvieną reguliarų medicininį darbuotojų, kuriems 40 m. ir daugiau, patikrinimą turi būti papildomai įtraukta elektrokardiograma; tyrimas atliekamas ramybės būsenoje.

4.7.6.3.   Papildomi regos reikalavimai

Regos aštrumas su pagalbinėmis priemonėmis arba be jų 1,0 (abiem akimis); silpniau matančios akies – mažiausiai 0,5.

Neleidžiama nešioti spalvotų kontaktinių lęšių ir fotochrominių lęšių. Galima nešioti lęšius su ultravioletinių spindulių filtru.

4.7.6.4.   Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai

Nėra vestibiuliarinio aparato sutrikimų.

Nėra įsisenėjusių kalbos sutrikimų (atsižvelgiant į būtinybę garsiai ir aiškiai keistis pranešimais).

4.7.5.3 poskirsnyje nustatytus klausos reikalavimus reikia atitikti nenaudojant pagalbinių klausos gerinimo priemonių. Tačiau atsižvelgiant į medikų nuomonę, klausos gerinimo priemones leidžiama naudoti specialiais atvejais.

4.7.6.5.   Antropometrija

Antropometriniai darbuotojų matmenys turi būti tokie, kad darbuotojai geležinkelių riedmenis galėtų valdyti saugiai. Neturi būti reikalaujama arba leidžiama, kad mašinistai valdytų tam tikrų tipų geležinkelių riedmenis, jeigu dėl jų ūgio, svorio arba kitų fizinių ypatybių tai būtų nesaugu.

4.7.6.6.   Nurodymai traumų atvejais

Traukinį valdančiais darbuotojais, kurie patyrė mirtiną arba sunkų sužeidimą, turi tinkamai pasirūpinti darbdavys.

4.8.   Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai

Pagal Direktyvos 96/48/EB 22a straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina, kad būtų kasmet skelbiami ir atnaujinami infrastruktūros ir riedmenų registrai. Tuose registruose nurodomos kiekvieno įtraukto posistemio ar posistemio dalies svarbiausios savybės (t. y. pagrindiniai parametrai) ir jų koreliacija su taikytinose TSS nustatytomis savybėmis. Dėl to kiekvienoje TSS tiksliai nurodoma, kokia informacija turi būti įtraukta į infrastruktūros ir riedmenų registrus.“

Kadangi šie registrai atnaujinami ir skelbiami kiekvienais metais, jie neatitinka tam tikrų „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio reikalavimų. Todėl šioje TSS šių registrų atžvilgiu nėra nieko nustatyta.

Tačiau kai kuriems su infrastruktūra susijusiems duomenims taikomas naudojimo reikalavimas: duomenys turi būti prieinami geležinkelio įmonei ir atvirkščiai – kai kurie su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojui. Abiem atvejais atitinkami duomenys yra išsamūs ir tikslūs.

4.8.1.   Infrastruktūra

Su greitųjų geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, atsižvelgiant į Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemį ir, kurie turi būti prieinami geležinkelio įmonėms, nustatyti reikalavimai išsamiai nurodyti D priede. Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už duomenų teisingumą.

4.8.2.   Geležinkelių riedmenys

Infrastruktūros valdytojai turi turėti galimybę naudotis toliau pateikiamais su geležinkelių riedmenimis susijusiais duomenimis. Valdytojas (geležinkelių riedmenų savininkas) yra atsakingas už duomenų tikslumą:

ar riedmuo yra pagamintas iš medžiagų, kurios gali būti pavojingos per avariją arba gaisrą (pvz., asbestas)

ilgis su buferiais

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Apibrėžtis

Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d dalį:

Sąveikos sudedamosios dalys yra „bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Europos greitųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą“.

Sąveikos sudedamoji dalis yra:

produktas, kuris gali būti pateiktas į rinką prieš integraciją ir naudojimą posistemyje; šiuo atžvilgiu turi būti įmanoma patikrinti jo atitiktį nepriklausomai nuo posistemio, į kurį jis bus įtrauktas,

arba nematerialus objektas, pvz., programinė įranga arba procesas, organizacija, procedūra ir kt., posistemyje atliekantis funkciją ir kurių atitiktis turi būti patikrinta, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų.

5.2.   Sudedamųjų dalių sąrašas

Sąveikos sudedamosioms dalims taikomos atitinkamos Direktyvos 96/48/EB nuostatos. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo atžvilgiu šiuo metu nėra sąveikos sudedamųjų dalių.

5.3.   Sudedamųjų dalių charakteristikos ir specifikacijos

Netaikytinos

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

Kadangi šioje TSS dar neapibrėžtos sąveikos sudedamosios dalys, todėl nėra aptariama įvertinimo tvarka.

Tačiau, jei sąveikos sudedamosios dalys vėliau yra apibrėžiamos ir todėl jas gali įvertinti notifikuotoji įstaiga, prie persvarstytos versijos gali būti pridėta atitinkama įvertinimo procedūra(-os).

6.2.   Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.   Principai

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos 96/48/EB II priedą yra struktūrinis posistemis.

Tačiau atskiri elementai yra gerai suderinti su naudojimo procedūromis ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, norinčių pagal Direktyvos 2004/49/EB sąlygas gauti įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) sertifikatą. Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai įrodo, kad laikomasi šios TSS reikalavimų. Tai padaryti jie gali parodydami, kad reikalavimai įtraukti į Eismo saugos valdymo sistemą pagal Direktyvoje 2004/49/EB pateiktą aprašymą. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo metu nė vienam šioje TSS pateiktam elementui nereikia atskiro notifikuotosios įstaigos įvertinimo.

Atitinkama kompetentinga valdžios institucija, prieš suteikdama naujus ar atnaujindama įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) prieš išduodama ar atnaujindama saugos sertifikatą, turi atlikti visų naujų arba pakeistų naudojimo procedūrų ir procesų įvertinimą prieš tų procedūrų ir procesų taikymo pradžią. Šis įvertinimas yra saugos sertifikato išdavimo ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje suteikimo proceso dalis. Jei šios ESVS (angl. SMS) taikymo sritis darys poveikį kitai(-oms) valstybei narei(-ėms), dėl įvertinimo turėtų būti užtikrinamas koordinavimas su ta valstybe nare.

Sėkmingai užbaigus toliau aprašytą įvertinimą, kompetentinga valdžios institucija turi leisti infrastruktūros valdytojui arba geležinkelio įmonei įgyvendinti svarbius savo geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo sistemos elementus ir suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje arba išduoti saugos sertifikatą, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius.

Kiekvienu atveju, kai infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė įdiegia naują(-us), patobulintą(-us) arba atnaujintą(-us) naudojimo procesą(-us) (arba iš esmės pakeičia esamus), kuriam(-iems) taikomi šios TSS reikalavimai, infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė turi priimti įsipareigojimą, kuriame nurodoma, kad toks procesas(-ai) atitinka geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo TSS (arba jos dalį pereinamojo laikotarpio metu – žr. 7 skyrių).

Naujųjų ar pakeistų šiame skyriuje aprašytų naudojimo procedūrų ir procesų įvertinimas yra tapatus valstybės narės pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 1 dalį suteikiamam leidimui pradėti naudoti posistemį.

6.2.2.   Taisyklių ir procedūrų dokumentai

Šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytų dokumentų įvertinimo atžvilgiu, kompetentinga valdžios institucija yra atsakinga už tai, kad dokumentai, kuriuos pateikė infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė, būtų pakankamai sukomplektuoti ir tikslūs.

6.2.3.   Įvertinimo tvarka

6.2.3.1.   Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas

Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės kartu su G priedu pateikia bet kokio naujai pasiūlyto(-ų) arba pakeisto(-ų) naudojimo proceso(-ų) aprašą.

Valstybės narės, kurioje įsteigta įmonė kompetentingai valdžios institucijai turi būti pranešta apie tuos punktus, kurių atžvilgiu įrodyta, kad jiems taikoma Direktyvoje 2004/49/EB apibrėžto saugos sertifikato ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje A dalis.

Suinteresuotosios valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai turi būti pranešta apie tuos punktus, kurių atžvilgiu įrodyta, kad jiems taikoma Direktyvoje 2004/49/EB apibrėžto saugos sertifikato ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje B dalis.

Tai turi būti pateikta pakankamai išsamiai, kad kompetentinga valdžios institucija(-os) galėtų nuspręsti, ar reikės oficialaus įvertinimo.

6.2.3.2.   Jei reikalingas įvertinimas

Jei kompetentinga(-os) valdžios institucija(-os) nusprendžia, kad toks įvertinimas reikalingas, jis atliekamas kaip įvertinimo, po kurio išduodamas ir (arba) atnaujinamas saugos sertifikatas ir (arba) atnaujinami įgaliojimai eismo saugos srityje pagal Direktyvą 2004/49/EB, dalis.

Įvertinimo procedūros turi atitikti bendrąjį eismo saugos metodą, nustatytiną eismo saugos valdymo sistemų įvertinimui atlikti ir išduoti sertifikatą ir (arba) suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje, kaip reikalaujama Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose.

Kelios informacinio pobūdžio ir neprivalomos rekomendacijos, kaip šis vertinimas galėtų būti atliktas, yra pateiktos F priede.

6.2.4.   Sistemos naudojimo savybės

Pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 2 dalį valstybės narės reguliariai turi tikrinti, ar sąveikos posistemiai naudojami ir prižiūrimi pagal esminius reikalavimus. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio atžvilgiu tokie patikrinimai bus atliekami pagal Direktyvą 2004/49/EB.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Principai

Šios TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamoms šios TSS dalims turi būti nustatyta pagal įgyvendinimo planą, kurį kiekviena valstybė narė turi parengti greitųjų geležinkelių linijoms, už kurias jos yra atsakingos.

Tame plane turi būti atsižvelgiama į:

specifinius žmogiškuosius veiksnius, susijusius su tam tikros geležinkelio linijos eksploatavimu;

tam tikrus kiekvienos geležinkelio linijos eksploatavimo ir saugos elementus ir

ar aptariamų elementų įgyvendinimas numatytas:

tik tam tikroms greitųjų geležinkelių linijoms,

taikytinas visoms GG linijoms,

taikytinas visiems traukiniams, kaip nustatyta šios TSS 1.1 skyriuje, važiuojantiems greitųjų geležinkelių linijomis

sąryšis su kitų posistemių įgyvendinimu (KVSP, GR, IP, EP …);

Šiame etape turėtų būti atsižvelgiama į visas specifines išimtis, kurias galima taikyti; jos turėtų būti dokumentuose užfiksuotos kaip plano dalis.

Įgyvendinimo plane atsižvelgiama į įvairius įgyvendinimo pajėgumus, kai tik:

kai geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas pradeda vykdyti eismą arba

atliekamas geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo esamų naudojimo sistemų rekonstravimas ar patobulinimas, ar

pradedami naudoti nauji arba patobulinti infrastruktūros, energijos, geležinkelių riedmenų arba kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiai, kuriems reikalingas tam tikrų naudojimo procedūrų rinkinys.

Kai esamų naudojimo sistemų patobulinimai turi įtakos tiek infrastruktūros valdytojui(-ams), tiek geležinkelio įmonei(-ėms), valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų suderintas tokių projektų įvertinimas ir vykdymo pradžia.

Paprastai suprantama, kad visų šios TSS elementų visiškai įgyvendinti neįmanoma tol, kol nebus suderinta naudojama aparatinė įranga (infrastruktūros, kontrolės ir valdymo, kt.). Todėl šiame skyriuje pateiktos rekomendacijos turi būti vertinamos tik kaip tarpinis etapas, padedantis pereiti prie įdiegtinos sistemos.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius saugos sertifikatai ir (arba) įgaliojimai eismo saugos srityje turi būti atnaujinami kas 5 metai. Kai ši TSS įsigalios ir veiks kaip persvarstymo proceso dalis atnaujindamos saugos sertifikatą ir (arba) įgaliojimus eismo saugos srityje, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turės galėti įrodyti, kad jie atsižvelgė į šios TSS turinį, ir pagrįsti, kodėl jie kol kas neįgyvendino tam tikrų reikalavimų.

Kadangi visiškas šioje TSS aprašytos įdiegtinos sistemos įgyvendinimas yra griežčiausias reikalavimas, perėjimas gali būti atliktas etapais, sudarant nacionalinius arba tarptautinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus. Tokie susitarimai, kuriuos gali sudaryti IV, GĮ ir jų deriniai IV–IV, IV – GĮ, GĮ – GĮ, visada turi apimti ir indėlį iš susijusių saugos institucijų.

Jeigu į galiojančius susitarimus yra įtraukta reikalavimų, susijusių su geležinkelių transporto eismo organizavimu ir valdymu, valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo turi Komisiją informuoti apie šiuos susitarimus:

(a)

nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), reikalingus dėl numatomos labai specifinės arba vietinio pobūdžio, su traukinių eismu susijusios, veiklos ar manevrų;

(b)

dvišalius ar daugiašalius geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų ar valstybių narių susitarimus, kurie užtikrina aukštą vietinės ar regioninės sąveikos lygį;

(c)

vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies ar valstybių narių geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo tarptautinius susitarimus, kurie užtikrina žymų vietinės arba regioninės sąveikos lygį.

Šių susitarimų suderinamumas su ES įstatymais, įskaitant jų nediskriminacinį pobūdį, ir ypač su šia TSS, bus įvertintas, o Komisija imsis reikalingų priemonių, pvz., šios TSS persvarstymo, kad būtų įtraukti galimi specifiniai atvejai arba pereinamojo laikotarpio priemonės.

Apie RIC susitarimus ir COTIF priemones informuoti nereikia, nes jie yra žinomi.

Tokių susitarimų atnaujinimas galimas, tačiau jie turi būti tęsiami darbiniais susitarimais ir tik tada, kai nėra kitų alternatyvų. Keičiant bet kokius galiojančius arba būsimus susitarimus, turi būti atsižvelgiama į ES įstatymus, ypač į šią TSS. Valstybės narės turi informuoti Komisiją apie tokius pakeitimus arba naujus susitarimus. Tada taikoma tokia pati procedūra, kaip aprašyta anksčiau.

7.2.   Įgyvendinimo rekomendacijos

N priede, kuris yra informacinio pobūdžio ir nėra privalomas, pateikta lentelė parengta kaip vadovas, kuriame nurodoma, ką valstybės narė galėtų nustatyti kaip priežastį kiekvienam 4 skyriaus elementui įgyvendinti.

Yra trys skirtingi įgyvendinimo elementai:

patvirtinimas, kad visos taikomos sistemos ir procesai atitinka šios TSS reikalavimus

visų taikomų sistemų ir procesų modifikavimas, kad atitiktų šios TSS reikalavimus

naujos sistemos ir procesai, atsirandantys įgyvendinant kitus posistemius

naujos ir (arba) patobulintos greitųjų geležinkelių linijos (IP ir (arba) ENE)

nauja arba patobulinta ETCS signalizavimo įranga, GSM-R radijo įranga, riedmenų automatinės kontrolės prietaisai, … (KVS)

nauji geležinkelių riedmenys (GR)

7.3.   Specifiniai atvejai

7.3.1.   Įvadas

Specifiniais toliau aprašytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas:

Nuolat („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis) taikomos nuostatos.

Laikinais atvejais rekomenduojama, kad suinteresuotosios valstybės narės atitinkamo posistemio reikalavimus įvykdytų iki 2010 m. („T1“ atvejis) – tikslo, numatyto 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, kuriame pateikiamos Bendrijos gairės dėl transeuropoinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis).

7.3.2.   Specifinių atvejų sąrašas

Laikinasis specifinis atvejis (T2) Airija

Siekiant įgyvendinti šios TSS P priedą Airijos Respublikoje, geležinkelių riedmenims, kurie naudojami tik šalies viduje, standartinis 12 skaitmenų numeris gali būti nesuteiktas. Tai taip pat gali būti taikoma eismui Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos pasienio teritorijoje.

Laikinas specifinis atvejis (T2) Jungtinė Karalystė

Siekiant įgyvendinti šios TSS P priedą Jungtinėje Karalystėje, keleiviniams vagonams ir lokomotyvams, kurie naudojami tik šalies viduje, standartinis 12 skaitmenų numeris gali būti nesuteiktas. Tai taip pat gali būti taikoma geležinkelių transporto eismui Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos pasienio teritorijoje.

A PRIEDAS

ERTMS IR (ARBA) ETCS ir ERTMS IR (ARBA) GSM-R naudojimo taisyklės

Šiame priede ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės pateikiamos taip, kaip 1 variante (dokumentas paskelbtas Europos geležinkelių agentūros interneto svetainėje www.era.europa.eu).

B PRIEDAS

Kitos taisyklės, leidžiančios nuosekliai veikti naujiems struktūriniams posistemiams

(taip pat žr. 4.4 skirsnį)

Šis priedas bus kuriamas tam tikrą laikotarpį ir bus reguliariai persvarstomas bei atnaujinamas.

Tipinį šio priedo turinį sudarys taisyklės ir procedūros, kurios vienodai turi būti taikomos visame TEN ir visų pirma greitųjų geležinkelių tinkle, ir kurioms šių TSS 4 skyrius šiandien netaikomas. Taip pat tikėtina, kad į šį priedą bus įtraukti kai kurie 4 skyriaus elementai ir susiję priedai.

A.   BENDRI

A1.   Traukinių ir lokomotyvų brigadų įdarbinimas

Rezervuota

B.   DARBUOTOJŲ SAUGA DARBE IR SAUGUMAS

Rezervuota

C.   NAUDOJAMOJI SĄSAJA SU SIGNALIZAVIMO, VALDYMO IR KONTROLĖS ĮRANGA

C1.   Smėlio barstymas

Smėlio naudojimas yra efektyvus būdas ratų sukibimui su bėgiais pagerinti, sustiprinti stabdymą ir pajudėjimą iš vietos, ypač šalto oro sąlygomis.

Tačiau smėlio kaupimasis ant bėgių galvutės gali sukelti daug rūpesčių, ypač geležinkelio grandinių suaktyvinimo ir iešmų bei pervažų efektyvaus veikimo atžvilgiu.

Mašinistas visada turi būti pasirengęs barstyti smėlį, tačiau, kai įmanoma, to turi vengti:

ties iešmais ir pervažomis

stabdant, kai greitis mažesnis kaip 20 km/h.

Tačiau šių apribojimų nepaisoma, jei yra pravažiuotas draudžiamasis signalas (angl. SPAD) rizika arba kitas rimtas riktas, o smėlio panaudojimas padidintų sukibimą.

stovint. Išimtis taikoma, norint pradėti važiuoti iš vietos ir kai būtina patikrinti traukos riedmens smėlio barstymo įrangą. (Bandymas įprastai turėtų būti atliekamas tose vietose, kurios specialiai nurodytos Infrastruktūros registre).

C2.   Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų įjungimas

Rezervuota

D.   TRAUKINIŲ EISMAS

D1.   Normalios sąlygos

D2.   Pablogėjusios sąlygos

Rezervuota

E.   ANOMALIJOS, RIKTAI IR AVARIJOS

Rezervuota

C PRIEDAS

Saugos pranešimų metodologija

Įvadas

Šio dokumento paskirtis – nustatyti su sauga susijusio ryšio, kuris palaikomas tarp pagrindinio valdymo posto ir traukinio, naudojamo perduoti informaciją arba pasikeisti ja susijusiame tinkle eismo saugos atžvilgiu svarbiausiose situacijose, taisykles; ypač:

apibrėžti saugos pranešimų pobūdį ir struktūrą;

apibrėžti šių pranešimų žodinio perdavimo metodiką.

Šis priedas yra pagrindas:

leidžiantis infrastruktūros valdytojui parengti pranešimus ir blankų rinkinius. Šie elementai turi būti perduoti geležinkelio įmonei tuo pačiu metu, kai taisyklės ir nuostatai tampa prieinami;

infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonei parengti dokumentus, skirtus savo darbuotojams (blankų rinkiniai), nurodymus darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti, ir „Mašinisto taisyklių sąvado“ 1 priedėlį „Ryšio procedūrų vadovas“.

Blankų naudojimo mastas ir jų struktūra gali skirtis. Dėl kai kurios rizikos blankų naudojimas yra tinkamas, o dėl kai kurios – netinkamas.

Tam tikros rizikos sąlygomis infrastruktūros valdytojas turi, veikdamas pagal 2004/49/EB 9 straipsnio 3 dalį, nuspręsti, ar blanko naudojimas yra tinkamas. Blankas turėtų būti naudojamas tik tada, jei juo suteikiama sauga ir charakteristikos užtikrina naudą.

Infrastruktūros valdytojai savo bendravimo taisykles turi sunorminti pagal šias 3 kategorijas:

skubūs (avariniai) žodiniai pranešimai;

rašytiniai nurodymai;

papildomi darbo pranešimai;

Paremti metodinį požiūrį į šių pranešimų perdavimą naudojantis išplėtota ryšių metodologija.

1.   Ryšių metodologija

1.1.   Metodologijos elementai ir principai

1.1.1.   Procedūrose vartotina standartinė terminija

1.1.1.1.   Žodinio perdavimo procedūra

Terminas, kuriuo kitai šaliai pranešama apie kalbėjimo galimybę:

pokalbį baigiau

1.1.1.2.   Pranešimo gavimo procedūra

gaunant tiesioginį pranešimą

Terminas, kuriuo patvirtinama, kad gautas išsiųstas pranešimas:

gauta

Terminas, vartojamas norint, kad pranešimas būtų pakartotas, kai yra blogas priėmimas arba kai pranešimas nesuprantamas

prašom pakartoti (+ prašom kalbėti lėčiau)

gaunant pranešimo pakartojimą

Terminai, vartojami nustatyti, ar pakartotas pranešimas tiksliai atitinka išsiųstą pranešimą:

teisinga

arba ne:

klaida (+ pakartosiu dar kartą)

1.1.1.3.   Ryšio nutraukimas

jei pranešimas baigėsi:

baigiau

jei pertrūkis laikinas ir ryšys nenutrūksta

Terminas, vartojamas norint, kad kita šalis palauktų:

palaukite

jei pertrūkis laikinas, tačiau ryšys nutrūko

Terminas, vartojamas kitai šaliai pranešti, kad ryšį ketinama nutraukti, bet vėliau jis bus atnaujintas:

paskambinsiu dar kartą

1.1.1.4.   Rašytinio nurodymo atšaukimas

Terminas, vartojamas atšaukti perduodamą rašytinio nurodymo procedūrą:

atšaukti procedūrą …

Jei pranešimas vėliau bus atnaujinamas, procedūra turės būti kartojama iš pradžių.

1.1.2.   Principai, taikytini, įvykus klaidai arba kai pranešimas nesuprantamas

Kad per ryšio seansą būtų leista ištaisyti galimas klaidas, turi būti taikomos šios taisyklės:

1.1.2.1.   Klaidos

klaida perdavimo metu

Kai perdavimo klaidą aptinka pats siuntėjas, jis turi prašyti anuliavimo ir išsiųsti šį pranešimą:

klaida (+ parengti naują formą …)

arba:

klaida + pakartosiu dar kartą

tada siųsti pradinį pranešimą dar kartą.

klaida kartojant gautą pranešimą

Kai siuntėjas aptinka klaidą, kol pranešimas tvirtinamas, jis turi išsiųsti šį pranešimą:

klaida + pakartosiu dar kartą

ir dar kartą išsiųsti pradinį pranešimą.

1.1.2.2.   Nesuprantamas pranešimas

Jei viena iš šalių nesupranta pranešimo, ji nurodytu tekstu turi paprašyti, kad kita šalis pranešimą pakartotų:

prašom pakartoti (+ prašom kalbėti lėčiau)

1.1.3.   Žodžių, skaičių, laiko, atstumo, greičio ir datos paraidinio tarimo kodas

Kad būtų kuo aiškiausiai suprantamas ir išreiškiamas skirtingomis situacijomis, kiekvienas terminas turi būti tariamas lėtai ir tiksliai, paraidžiui ištariant visus žodžius, vardus ir skaičius, kurie gali būti nesuprasti. Pavyzdžiai bus signalų arba vietų identifikavimo kodai.

Turi būti laikomasi pateiktų paraidinio tarimo taisyklių:

1.1.3.1.   Žodžių ir raidžių grupių paraidinis tarimas

Turi būti vartojama tarptautinė fonetinė abėcėlė.

A

Alpha

G

Golf

L

Lima

Q

Quebec

V

Victor

B

Bravo

H

Hotel

M

Mike

R

Romeo

W

Whisky

C

Charlie

I

India

N

November

S

Sierra

X

X-ray

D

Delta

J

Juliet

O

Oscar

T

Tango

Y

Yankee

E

Echo

K

Kilo

P

Papa

U

Uniform

Z

Zulu

F

Foxtrot

 

 

 

 

 

 

 

 

Pavyzdys:

A B taškai = alpha-bravo taškai.

Signalo numeris KX 835 = signalas Kilo X-Ray aštuoni trys penki.

Infrastruktūros valdytojas gali pridėti daugiau raidžių, kartu su kiekvienos pridėtos raidės fonetiniu tarimu, jei reikia naudojant infrastruktūros valdytojo vartojamos(-ų) kalbos(-ų) abėcėlę.

Geležinkelio įmonė gali pridėti daugiau su tarimu susijusių nuorodų, jei mano, kad tai reikalinga.

1.1.3.2.   Skaičių reiškimas

Skaičiai turi būti pasakyti tariant skaitmenį po skaitmens.

0

nėra

3

Trys

6

Šeši

9

Devyni

1

Pirmoji zona

4

Keturi

7

Septyni

 

 

2

Antroji zona

5

Penki

8

Aštuoni

 

 

Pavyzdys: traukinys 2183 = traukinys du-vienas-aštuoni-trys.

Dešimtainės trupmenos turi būti pasakomos pavartojant žodį „kablelis“.

Pavyzdys: 12,50 = vienas-du-kablelis-penki-nulis

1.1.3.3.   Laiko nurodymas

Turi būti nurodomas vietinis laikas, kalbama aiškiai.

Pavyzdys: 10:52 val. = dešimt penkiasdešimt dvi.

Nepaisant šio principo, esant būtinybei priimtina, kad laikas būtų nurodomas tariant skaitmenį po skaitmens (vienas nulis penki du valandos).

1.1.3.4.   Atstumo ir greičio nurodymas

Atstumas turi būti išreikštas kilometrais, o greitis – kilometrais per valandą.

Atstumas gali būti išreiškiamas ir myliomis, jei šis matavimo vienetas įprastas tam tikroje infrastruktūroje.

1.1.3.5.   Datos nurodymas

Data nurodoma įprastu būdu.

Pavyzdys: Gruodžio 10

1.2.   Ryšių struktūra

Saugos pranešimų žodinį perdavimą iš esmės turi sudaryti 2 pateikti etapai:

identifikavimas ir nurodymų prašymas;

paties pranešimo perdavimas ir perdavimo užbaigimas.

Pirmasis etapas gali būti sutrumpintas arba visai praleistas, kai perduodami didžiausios svarbos saugos pranešimai.

1.2.1.   Identifikavimo ir nurodymų prašymo taisyklės

Kad šalys galėtų viena kitą identifikuoti, apibūdinti naudojimo padėtį ir perduoti metodinius nurodymus, turi būti taikomos tokios taisyklės:

1.2.1.1.   Identifikavimas

Labai svarbu, kad prieš kiekvieną ryšio seansą, išskyrus atvejus, kai norima perduoti labai skubius didelės svarbos pranešimus, ryšį ketinantys palaikyti asmenys vienas kitą identifikuotų. Tai nėra tik mandagumo ženklas, daug svarbiau, kad leidimą traukiniams važiuoti duodantis asmuo įsitikintų, jog palaiko ryšį su reikiamo traukinio mašinistu, o mašinistas žinotų, kad kalbasi su reikiamu signalizavimo arba valdymo centru. Tai ypač svarbu, kai ryšys palaikomas vietovėse, kur iš dalies sutampa ryšio zonos.

Šis principas turi būti taikomas net po perdavimo pertrūkio.

Šiuo tikslu skirtingos šalys naudoja pateiktus pranešimus.

darbuotojai, išduodantys ledimus traukiniams važiuoti:

traukinys …(numeris)tai Signalai …(pavadinimas)

mašinistas:

Signalai …(pavadinimas)tai traukinys …(numeris)

Svarbu pastebėti, kad kartu su identifikacijos informacija gali būti perduodamas papildomas informacinis pranešimas, kuriuo traukiniams važiuoti leidimus suteikiantiems darbuotojams pateikiama pakankamai informacijos apie situaciją, kad tiksliai būtų galima nustatyti procedūrą, kurią mašinistas vėliau turės vykdyti.

1.2.1.2.   Nurodymų prašymas

Prieš taikant kiekvieną procedūrą, atliekamą remiantis rašytiniu nurodymu, turi būti paprašoma nurodymų.

Prašant nurodymų, turi būti vartojami šie terminai:

parengti procedūrą …

1.2.2.   Rašytinių nurodymų ir žodinių pranešimų perdavimo taisyklės

1.2.2.1.   Didžiausios svarbos saugos pranešimai

Dėl skubumo ir įsakmumo šie pranešimai:

gali būti išsiųsti arba gauti važiuojant;

gali būti praleista identifikacijos dalis;

turi būti pakartojami;

kuo greičiau po jų turi būti pateikiama tolesnė informacija.

1.2.2.2.   Rašytiniai nurodymai

Kad blankų rinkinyje esantys metodiniai pranešimai būtų patikimai išsiunčiami arba gaunami (traukiniui stovint), turi būti laikomasi šių taisyklių:

1.2.2.2.1.   Pranešimo siuntimas

Blankas gali būti užpildytas prieš perduodant pranešimą; tai naudinga, nes visą pranešimo tekstą galima perduoti vienu kartu.

1.2.2.2.2.   Pranešimo gavimas

Pranešimo gavėjas, remdamasis siuntėjo pateikta informacija, turi užpildyti blankų rinkinyje esantį blanką. Gauto pranešimo pakartojimas

1.2.2.2.3.   Nusiųsto pranešimo skaitymas jį perdavusiam siuntėjui

Visi blankų rinkinio pranešimai perskaitomi juos perdavusiam siuntėjui.

1.2.2.2.4.   Patvirtinimas, kad gauto pranešimo pakartojimas teisingas

Po kiekvieno gauto pranešimo pakartojimo turi būti pateikiamas atitikties patvirtinimas arba pranešimo siuntėjo pateikiama informacija apie neatitikimą.

teisinga

arba

klaida + pakartosiu dar kartą

po tokio pranešimo pakartotinai siunčiamas pradinis pranešimas

1.2.2.2.5.   Patvirtinimas

Kiekvienas gautas pranešimas turi gauti teigiamą arba neigiamą patvirtinimą:

gauta

arba

neigiama, pakartokite dar kartą (+ kalbėkite lėtai)

1.2.2.2.6.   Patikrinimas ir galimybė atsekti

Visi iš valdymo centro siunčiami pranešimai turi turėti unikalų identifikacijos arba leidimo numerį:

jei pranešimas susijęs su veiksmu, kuriam atlikti mašinistas turi gauti specifinį leidimą (pvz., draudžiamojo signalo pravažiavimas, …):

leidimas … (numeris)

visais kitais atvejais (pvz., važiuoti atsargiai, …):

pranešimas … (numeris)

1.2.2.2.7.   Gauto pranešimo pakartojimas

Po kiekvieno pranešimo su nurodymu „pakartoti“ turi būti perduodama „ataskaita“.

1.2.2.3.   Papildomi pranešimai

Papildomi pranešimai

prieš juos turi būti atliekama identifikacijos procedūra;

turi būti trumpi ir tikslūs (kur tik įmanoma, turi būti apriboti perduodama informacija ir kai tai yra taikoma);

turi būti pakartojami ir po jų turi būti perduodamas teisingo arba neteisingo pakartojimo patvirtinimas;

po jų gali būti prašoma nurodymų arba tolesnės informacijos.

1.2.2.4.   Įvairaus iš anksto nenustatyto turinio pranešimai

Įvairaus turinio informaciniai pranešimai gali būti:

perduodami po identifikacijos;

parengiami prieš siunčiant;

gauti pranešimai pakartojami ir paskui patvirtinama, kad pakartojimas teisingas ar ne.

2.   Metodiniai pranešimai

2.1.   Pranešimų pobūdis

Metodiniai pranešimai naudojami naudojimo nurodymams, susijusiems su tam tikromis „Mašinisto taisyklių sąvade“ pateiktomis situacijomis, siųsti.

Jie sudaryti iš situaciją atitinkančio pranešimo teksto ir pranešimo identifikacinio numerio.

Jei šiems pranešimams reikalingas gavėjo patvirtinimas, taip pat pateikiamas patvirtinimo tekstas.

Šiuose pranešimuose vartojamos iš anksto infrastruktūros valdytojo vartojama kalba parengtos formuluotės; jos pateikiamos iš anksto parengta forma kaip dokumentas arba kompiuterio laikmenos pavidalu.

2.2.   Formos

Blankai yra sunorminta priemonė metodiniams pranešimams perduoti. Šie pranešimai paprastai yra susiję su pablogėjusiomis darbo sąlygomis. Tipiški pavyzdžiai yra leidimas mašinistui pravažiuoti signalą arba „leidimo važiuoti pabaigą“, reikalavimas tam tikroje vietoje važiuoti sumažintu greičiu arba patikrinti geležinkelio liniją. Gali būti ir kitų aplinkybių, kai gali reikėti naudoti tokius pranešimus.

Jų paskirtis:

pateikti bendrą darbo dokumentą, kurį realiu laiku naudoja traukiniams važiuoti leidimus išduodantys darbuotojai ir mašinistai;

mašinistui pateikti (ypač kai dirbama nepažįstamoje arba retai pasitaikančioje aplinkoje) procedūros, kurią jis turės atlikti, atmintinę

padaryti, kad pranešimus būtų įmanoma atsekti.

Kad blankus būtų galima identifikuoti, turi būti sudaromas su procedūra susijęs unikalus kodinis žodis arba numeris. Tai galėtų būti pagrįsta potencialiu blanko naudojimo dažnumu. Jei tikėtina, kad iš visų sudarytų blankų dažniausiai bus naudojamas blankas, susijęs su draudžiamojo signalo arba vietos iki kurios traukiniui leidžiama važiuoti ir kurioje jis turi sustoti pravažiavimu (angl. EOA), tai jo numeris turėtų būti 001 ir t. t.

2.3.   Blankų rinkinys

Identifikavus visus naudotinus blankus, visas rinkinys turi būti pateiktas kaip dokumentas arba kompiuterio laikmenoje, vadinamoje blankų rinkiniu.

Tai jungtinis dokumentas, kurį naudos mašinistas ir traukiniams važiuoti leidimus išduodantys darbuotojai, kai bendraus tarpusavyje. Todėl svarbu, kad mašinisto ir traukiniams važiuoti leidimus išduodančių darbuotojų naudojami blankų rinkiniai būtų sudaryti ir sunumeruoti vienodai.

Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už tai, kad blankų rinkinys ir patys blankai būtų parengti jo vartojama kalba.

Geležinkelio įmonė gali pridėti blankų vertimus ir susijusią blankų rinkinyje esančią informaciją, jei mano, kad tai padėtų mašinistams tiek mokantis, tiek tikrų situacijų metu.

Perduodant pranešimus, visada turi būti vartojama infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.

Blankų rinkinys turi būti sudarytas iš dviejų dalių.

Pirmojoje dalyje yra šie elementai:

blankų rinkinio naudojimo atmintinė;

valdymo centro procedūrų blankų rodyklė;

tam tikrais atvejais – mašinisto procedūrų blankų rodyklė;

situacijų, iš dalies nurodančių, kuris procedūros blankas turi būti naudojamas, sąrašas;

terminų žodynas, kuriame pateikiamos situacijos, kurioms naudojamas kiekvienas procedūros blankas;

pranešimų tarimo paraidžiui kodas (fonetinė abėcėlė ir kt.).

Antrojoje dalyje yra patys procedūrų blankai.

Į blankų rinkinį turėtų būti įtraukta keletas kiekvieno blanko pavyzdžių ir siūloma skyrius aiškiai vieną nuo kito atskirti.

Geležinkelio įmonė į mašinisto blankų rinkinį gali įtraukti aiškinamąjį tekstą, susijusį su kiekvienu blanku ir atitinkamomis situacijomis.

3.   Papildomi pranešimai

Papildomi pranešimai yra informaciniai pranešimai, kuriuos naudoja:

mašinistas, norėdamas informuoti traukiniams važiuoti leidimus išduodančius darbuotojus, arba

traukiniams važiuoti leidimus išduodantys darbuotojai, norėdami informuoti mašinistą

apie retai pasitaikančias situacijas, kurioms iš anksto nustatytas blankas nereikalingas, ir apie situacijas, susijusias su traukinių eismo arba techninėmis traukinio ar infrastruktūros sąlygomis.

Kad būtų lengviau aprašyti situacijas ir sudaryti informacinius pranešimus, pranešimų rekomendacijas ir geležinkelių terminų žodyną, gali būti naudinga naudojamų riedmenų vaizduojamoji schema ir infrastruktūros įrangos (geležinkelio kelio, traukos elektros energijos tiekimo ir kt.) aprašymas.

3.1.   Pranešimų rekomendacinė struktūra

Šie pranešimai gali būti sudaromi taip:

Pranešimo perdavimo etapas

Pranešimo sudedamoji dalis

Informacijos perdavimo priežastis

informacijai

veiksmui

Pastebėjimas

Tai

Aš mačiau

Aš turėjau

Aš atsitrenkiau

Vieta

išilgai geležinkelio linijos

Vieta … (stoties pavadinimas)

(būdinga vieta)

prie mylias žyminčio ženklo ir (arba) kilometro ženklo …

(numeris)

mano traukinio atžvilgiu

variklinis vagonas … (numeris)

prikabinamasis vagonas … (numeris)

Pobūdis

objektas

asmuo

(žr. terminų žodyną)

Valstybė

nejudama

stovi (kur)

guli (kur)

nukrito (kur)

judama

eina

bėga

link

Vieta, atsižvelgiant į bėgių kelius

Image

Image

Po šių pranešimų gali būti perduodamas prašymas pateikti nurodymus.

Šių pranešimų sudedamosios dalys pateikiamos ir geležinkelio įmonės, ir tam tikrų infrastruktūros valdytojų vartojama(-omis) kalba(-omis).

3.2.   Geležinkelių terminų žodynas

Geležinkelio įmonė turi parengti kiekvieno tinklo, kuriame naudojami jos traukiniai, geležinkelių terminų žodyną. Jame geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo(-ų), kurio(-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba turi būti pateikti reguliariai vartojami terminai.

Terminų žodynas turi būti sudarytas iš dviejų dalių:

pagal temas sudaryto terminų sąrašo;

abėcėlės tvarka pateikto terminų sąrašo.

3.3.   Geležinkelių riedmenų vaizduojamoji schema

Jei, geležinkelio įmonės nuomone, geležinkelių riedmenų vaizduojamoji schema būtų naudinga dirbant, ji turi būti parengta. Joje turėtų būti išvardyti įvairių sudedamųjų dalių pavadinimai, kurie gali būti reikalingi palaikant ryšį su skirtingais infrastruktūrų valdytojais. Apraše geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo(-ų), kurio(-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba turi būti pateikti dažnai vartojami terminai.

3.4.   Infrastruktūros įrangos (geležinkelio kelio, traukos elektros energijos tiekimo ir kt.) charakteristikas apibūdinantis aprašas

Jei, geležinkelio įmonės nuomone, infrastruktūros įrangos (geležinkelio geležinkelio kelio, traukos elektros energijos tiekimo ir kt.) charakteristikų aprašas būtų naudingas dirbant, jis turi būti parengtas. Jame turi būti pateikti įvairių sudedamųjų dalių pavadinimai, kurie gali būti reikalingi palaikant ryšį su skirtingais infrastruktūrų valdytojais. Apraše geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo(-ų), kurio(-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba turi būti pateikti dažnai vartojami terminai.

4.   Žodinių pranešimų tipas ir struktūra

4.1.   Avariniai pranešimai

Avariniais pranešimais duodami skubūs naudojimo nurodymai, tiesiogiai susiję su geležinkelio sauga.

Kad būtų išvengta pavojaus, jog pranešimo galima nesuprasti, pranešimai visada vieną kartą pakartojami.

Toliau nurodyti pagal reikalingumą suklasifikuoti galintys būti siunčiami pagrindiniai pranešimai.

Infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į savo veiklos poreikius, papildomai gali nustatyti kitus avarinius pranešimus.

Po avarinių pranešimų gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas (žr. 2 poskirsnį).

Avarinius pranešimus sudarančio teksto tipas turi būti įtrauktas į „Mašinisto taisyklių sąvado“ 1 priedėlį „Ryšio procedūrų vadovas“ ir į dokumentus, kurie pateikiami darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti.

4.2.   Iš valdymo centro arba mašinisto perduodami pranešimai

Įsakymas sustabdyti visus traukinius:

Įsakymas sustabdyti visus traukinius turi būti perduodamas garsiniu signalu; jei tai neįmanoma, turi būti vartojama tokia frazė:

Skubus visų traukinių sustabdymas

Jei būtina, pranešime nurodoma informacija apie vietą arba teritoriją.

Be to, šis pranešimas turi būti nedelsiant papildytas, jeigu įmanoma, nurodant pavojaus vietą ir identifikuojant traukinį:

Kliūtis arba gaisras arba … (kita priežastis) geležinkelio linijoje … (vieta) … (km) (pavadinimas) Traukinio mašinistas … (numeris)

Būtinybė sustabdyti tam tikrą traukinį:

Traukinys … (geležinkelio linijoje ir (arba) bėgių kelyje) (numeris) (pavadinimas ir (arba) numeris) Staigusis sustojimas

Tokiomis aplinkybėmis pranešimas turi būti papildytas geležinkelio linijos arba geležinkelio kelio, kuriuo traukinys važiuoja, pavadinimu arba numeriu.

4.3.   Mašinisto perduodami pranešimai

Būtinybė nutraukti traukos elektros energijos tiekimą:

Avarinis elektros srovės išjungimas

Šis pranešimas turi būti nedelsiant papildytas, jeigu įmanoma, nurodant pavojaus vietą ir identifikuojant traukinį:

Vieta … (km) … geležinkelio linijoje ir (arba) geležinkelio kelyje (pavadinimas ir (arba) numeris) tarp … ir … (stotis) (stotis) Priežastis … Traukinio mašinistas … (numeris)

Tokiomis aplinkybėmis pranešimas turi būti papildytas geležinkelio linijos arba geležinkelio kelio, kuriuo traukinys važiuoja, pavadinimu arba numeriu.

D PRIEDAS

Su maršrutu(-ais), kurį(-iuos) ketinama naudoti, susijusi informacija, prie kurios geležinkelio įmonė turi turėti prieigą

1 DALIS.   BENDROJI INFORMACIJA, SUSIJUSI SU INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJU

1.1.   Infrastruktūros valdytojo (-ų) pavadinimas (-ai) ir (arba) tapatybė

1.2.   Šalis (arba Šalys)

1.3.   Trumpas aprašymas

1.4.   Bendrųjų naudojimo taisyklių ir nuostatų sąrašas (ir nurodymas, kaip juos gauti)

2 DALIS.   ŽEMĖLAPIAI IR SCHEMOS

2.1.   Geografinis žemėlapis

2.1.1.   Maršrutai

2.1.2.   Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)

2.2.   Geležinkelio linijos schema

Geležinkelio linijos schema Jei būtina, schemose pateikta informacija papildoma tekstu. Kai yra pateikta atskira stoties/kelyno/depo schema, geležinkelio linijos schemoje gali būti pateikiama supaprastinta informacija

2.2.1.   Atstumo nurodymas

2.2.2.   Tiesioginių linijų, privažiuojamųjų geležinkelio kelių, geležinkelio stočių kelių, nenaudojamų atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginių iešmų identifikavimas

2.2.3.   Tiesioginių geležinkelio linijų sąsajos

2.2.4.   Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)

2.2.5.   Visų nejudamų signalų vieta ir reikšmės

2.3.   Stoties/kelyno/depo schemos (Pastaba: taikoma tik toms vietoms, kuriose įmanomas sąveikus geležinkelių transporto eismas)

Ant specifinių vietovės planų nurodytina informacija, jei būtina, papildyta tekstu

2.3.1.   Vietos pavadinimas

2.3.2.   Vietos identifikavimo kodas

2.3.3.   Vietos tipas (galinis keleivių punktas, krovinių terminalas, kelynas, depas)

2.3.4.   Visų stacionariųjų signalų vieta ir reikšmės

2.3.5.   Geležinkelių kelių identifikavimas ir planas, įskaitant geležinkelio stočių kelius, nenaudojamus atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginius iešmus

2.3.6.   Peronų identifikavimas

2.3.7.   Peronų ilgis

2.3.8.   Peronų aukštis

2.3.9.   Privažiuojamųjų geležinkelio kelių identifikavimas

2.3.10.   Privažiuojamųjų geležinkelio kelių ilgis

2.3.11.   Elektros energijos tiekimo galimybė naudojantis atramomis

2.3.12.   Atstumas nuo perono krašto iki geležinkelio kelio vidurio, lygiagretus važiavimo paviršiui

2.3.13.   (Keleivių stotims) Neįgaliųjų asmenų priėjimo galimybė

3 DALIS.   SPECIFINĖ GELEŽINKELIO LINIJOS RUOŽO INFORMACIJA

3.1.   Bendrosios charakteristikos

3.1.1.   Šalis

3.1.2.   Geležinkelio linijos ruožo identifikavimo kodas: nacionalinis kodas

3.1.3.   1 geležinkelio linijos ruožo riba

3.1.4.   2 geležinkelio linijos ruožo riba

3.1.5.   Laikas, kai ruože leidžiamas geležinkelių transporto eismas (laikas, dienos, specialus laikas švenčių dienomis)

3.1.6.   Gekležinkelio kelio atstumų nuorodos (dažnumas, išvaizda ir išdėstymas)

3.1.7.   Geležinkelių eismo tipas (mišrus, keleivių, krovinių, …)

3.1.8.   Didžiausias leidžiamas greitis (-čiai)

3.1.9.   Visa kita informacija, būtina saugos atžvilgiu

3.1.10.   Specifiniai vietiniai naudojimo reikalavimai (įskaitant visas specialiąsias darbuotojų žinias)

3.1.11.   Specialūs pavojingiems kroviniams taikomi apribojimai

3.1.12.   Specialūs krovimui taikomi apribojimai

3.1.13.   Pranešimo apie laikinus darbus modelis (ir jo gavimo būdas)

3.1.14.   Nurodymas, kad geležinkelio linijos ruožas yra perpildytas (2001/14/EB 22 straipsnis)

3.2.   Specifinės Techninės Charakteristikos

3.2.1.   Infrastruktūros TSS EB patikra

3.2.2.   Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data

3.2.3.   Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.2.4.   Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

3.2.5.   Vėžės plotis

3.2.6.   Statinių artumo gabaritas

3.2.7.   Didžiausia ašies apkrova

3.2.8.   Didžiausia apkrova, tenkanti vienam linijiniam metrui

3.2.9.   Skersinės geležinkelio kelio jėgos

3.2.10.   Išilginės geležinkelio kelio jėgos

3.2.11.   Mažiausias kreivės spindulys

3.2.12.   Nuolydžio procentinis dydis

3.2.13.   Nuolydžio vieta

3.2.14.   Stabdžių sistemos, kurioje nenaudojamas ratų ir bėgių sukibimas, priimtinas stabdymo stiprumas

3.2.15.   Tiltai

3.2.16.   Viadukai

3.2.17.   Tuneliai

3.2.18.   Pastabos

3.3.   Energijos posistemis

3.3.1.   Infrastruktūros TSS EB patikra

3.3.2.   Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data

3.3.3.   Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.3.4.   Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

3.3.5.   Elektros energijos tiekimo sistema (pvz., nėra, oro linija, 3-iasis bėgis)

3.3.6.   Elektros energijos tiekimo sistemos dažnis (pvz., kintamoji srovė, nuolatinė srovė)

3.3.7.   Mažiausia įtampa

3.3.8.   Didžiausia įtampa

3.3.9.   Apribojimai, susiję su specifinio (-ų) elektrovežio (-ų) energijos suvartojimu

3.3.10.   Apribojimas, susijęs su sudėtinio (-ų) traukos riedmens (-ų) padėtimi, suderinta su kontaktinės linijos atskyrimu (pantografo padėtis)

3.3.11.   Kaip atsijungti nuo elektros tiekimo šaltinio

3.3.12.   Kontaktinio laido aukštis

3.3.13.   Leidžiamas kontaktinio laido nuolydis geležinkelio kelio atžvilgiu ir nuolydžio įvairavimas

3.3.14.   Patvirtintų pantografų tipas

3.3.15.   Mažiausia statinė jėga

3.3.16.   Didžiausia statinė jėga

3.3.17.   Neutralių ruožų vieta

3.3.18.   Informacija apie naudojimą

3.3.19.   Pantografų nuleidimas

3.3.20.   Sąlygos, taikomos rekuperacinio stabdymo atžvilgiu

3.3.21.   Didžiausia leidžiama traukinio srovė

3.4.   Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis

3.4.1.   Infrastruktūros TSS EB patikra

3.4.2.   Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data

3.4.3.   Galimų specfinių atvejų sąrašas

3.4.4.   Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

ERTMS/ETCS

3.4.5.   Taikymo apimtis

3.4.6.   Geležinkelio kelyje įdiegtos neprivalomos funkcijos

3.4.7.   Įtaisomos reikalingos neprivalomos funkcijos

3.4.8.   Programinės įrangos versijos numeris

3.4.9.   Šios versijos naudojimo pradžios data

ERTMS/GSM-R RADIJAS

3.4.10.   Neprivalomos funkcijos, kaip apibrėžta FRS

3.4.11.   Versijos numeris

3.4.12.   Šios versijos naudojimo pradžios data

ERTMS/ETCS 1 LYGIUI SU DUOMENŲ ATNAUJINIMO FUNKCIJA

3.4.13.   Geležinkelių riedmenims reikalingas techninis įgyvendinimas

B KLASĖS TRAUKINIŲ APSAUGOS, VALDYMO IR ĮSPĖJAMOJI SISTEMA(-OS)

3.4.14.   B klasės sistemų naudojimo nacionalinės taisyklės (+ jų pripažinimo būdas)

GELEŽINKELIO LINIJOS SISTEMA

3.4.15.   Atsakinga valstybė narė

3.4.16.   Sistemos pavadinimas

3.4.17.   Programinės įrangos versijos numeris

3.4.18.   Šios versijos naudojimo pradžios data

3.4.19.   Galiojimo laiko pabaiga

3.4.20.   Poreikis, kad vienu metu veiktų daugiau kaip viena sistema

3.4.21.   Įtaisyta sistema

B KLASĖS RADIJO SISTEMA

3.4.22.   Atsakinga valstybė narė

3.4.23.   Sistemos pavadinimas

3.4.24.   Versijos numeris

3.4.25.   Šios versijos naudojimo pradžios data

3.4.26.   Galiojimo laiko pabaiga

3.4.27.   Perjungimo tarp skirtingų B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemų specialios sąlygos

3.4.28.   Specialios techninės sąlygos, būtinos norint persijungti iš ERTMS ir (arba) ETCS į B klasės sistemas ir atvirkščiai

3.4.29.   Perjungimo tarp skirtingų radijo sistemų specialios sąlygos

TECHNINIS NEVISAVERTIS VEIKIMO REŽIMAS:

3.4.30.   ERTMS ir (arba) ETCS

3.4.31.   B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos

3.4.32.   ERTMS ir (araba) GSM-R

3.4.33.   B klasės radijo sistema

3.4.34.   Geležinkelio kelio signalizavimo įranga

SU DARBINIAIS STABDYMO PARAMETRAIS SUSIJĘ GREIČIO APRIBOJIMAI

3.4.35.   ERTMS ir (arba) ETCS

3.4.36.   B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos

B KLASĖS SISTEMOS VEIKIMO NACIONALINĖS TAISYKLĖS

3.4.37.   Su darbiniais stabdymo parametrais susijusios nacionalinės taisyklės

3.4.38.   Kitos nacionalinės taisyklės, pvz.: duomenys, atitinkantys UIC 512 informacinį pranešimą (1.1.79 kodekso 8-asis leidimas ir 2 pakeitimai)

INFRASTRUKTŪROS KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZAVIMO ĮRANGOS JAUTRIS VIDINIO ELEKTROMAGNETINIO SUDERINAMUMO (EMC) ATŽVILGIU

3.4.39.   Reikalavimas turi būti apibrėžtas pagal Europos standartus

3.4.40.   Leidimas naudoti sūkurinių srovių stabdžius

3.4.41.   Leidimas naudoti magnetinius stabdžius

3.4.42.   Su įgyvendintomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis susijusiems techniniams sprendimams keliami reikalavimai

3.5.   Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis

3.5.1.   Infrastruktūros TSS EB patikra

3.5.2.   Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data

3.5.3.   Galimų specifinių atvejų sąrašas

3.5.4.   Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas

3.5.5.   Eismo saugos atžvilgiu svarbiausiam ryšiui su infrastruktūros valdytojo darbuotojais vartojama kalba

3.5.6.   Specialios klimato sąlygos ir susijusios priemonės

E PRIEDAS:

Kalbos ir bendravimo lygis

Kalbėjimo įgūdžius galima skirstyti į penkis lygius:

Lygis

Aprašas

5

jis ir (arba) ji gali prisitaikyti kalbėti su bet kuriuo pašnekovu

gali išdėstyti nuomonę

gali derėtis

gali įtikinti

gali patarti

4

gali susidoroti su visiškai nenumatytomis situacijomis

gali daryti prielaidas

gali argumentuotai išreikšti savo nuomonę

3

gali susidoroti su praktinėmis situacijomis, turinčiomis nenumatytų elementų

gali apibūdinti

gali palaikyti nesudėtingą pokalbį

2

gali susidoroti su paprastomis praktinėmis situacijomis

gali užduoti klausimus

gali atsakyti į klausimus

1

gali kalbėti išmoktais sakiniais

Šis priedas yra laikinas. Rengiama išsamesnė medžiaga, kuri bus pateikta būsimoje atnaujintoje šios TSS versijoje, kuri taip pat atitiks PG TEOV TSS esančius pasiūlymus.

Taip pat yra planų įtraukti asmens kompetencijos lygio įvertinimo priemonę. Tai bus būsimoje šios TSS versijoje.

F PRIEDAS

Informacinio pobūdžio ir neprivalomos geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio įvertinimo rekomendacijos

(Žodžių junginys „valstybė narė“ atsižvelgiant į šio modulio kontekstą reiškia valstybę narę arba kitą jos paskirtą instituciją, kuri atlieka įvertinimą).

1.   Šiame priede nustatomos rekomendacijos turi palengvinti valstybių narių atliekamą įvertinimą ir patvirtinti, kad pasiūlytas(-i) naudojimo procesas(-ai):

atitinka šią TSS ir įrodo, kad laikomasi esminių Direktyvos 96/48/EB reikalavimų (1) (ir visų į Direktyvą 2004/50/EB įtrauktų pakeitimų),

atitinka kitas taisykles, įskaitant ir Direktyvą 2004/49/EB

ir gali būti pradėtas(-i) naudoti.

2.   Tam tikras infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė turi valstybei narei pateikti reikiamus dokumentus (kaip toliau aprašyta 3 punkte), kuriuose aprašomi nauji arba pakeisti naudojimo procesai.

Pateikiami dokumentai apie naujų arba pakeistų naudojimo procesų sampratą ir raidą turi būti pakankamai išsamūs, kad valstybė narė galėtų suprasti pasiūlymo pagrindą. Be to, kai posistemiai patobulinami arba atnaujinami, turi būti įtrauktas ir grįžtamasis ryšys, susijęs su naudojimo patirtimi.

Dokumentai gali būti pateikti spausdinta arba elektronine forma (arba jų deriniu). Jei reikalinga įvertinimui atlikti, valstybė narė gali prašyti daugiau kopijų.

Išsami įvertinimo informacija

3.1   Dokumentus, kuriuose aprašomi tam tikri naudojimo procesai, turi sudaryti bent šios sudedamosios dalys:

infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės veiklos organizacijos bendras aprašas (valdymo ir (arba) kontrolės ir funkcionalumo apžvalga) kartu su išsamia informacija apie sąlygas ir nuostatas, pagal kurias vertintinas naudojimo procesas (-ai) turėtų būti taikomas ir naudojimas;

informacija apie visus svarbius naudojimo procesus, kuriuos reikalaujama atlikti (įprastinės procedūros, nurodymai, kompiuterio programos ir kt.);

tam tikrų veiklos procesų įgyvendinimo, naudojimo ir valdymo, įskaitant visos specifinės naudotinos įrangos analizę, aprašas;

informacija apie žmones, kuriems naudojimo procesai turės įtaką, būsimą mokymą ir (arba) instruktavimą bei apie galimą poveikio asmeniui riziką;

tvarka, pagal kurią bus atliekami vėlesni veiklos proceso(- ų) pakeitimai ir atnaujinimai (PASTABA: Neįtraukiami jokie būsimi dideli pakeitimai arba nauji procesai – tokiu atveju pagal šias rekomendacijas būtų priimtinas naujas pateikimas);

schema, kurioje parodoma, kaip bus gaunama ir išsiunčiama reikalinga grįžtamojo ryšio informacija (ir visa kita su naudojimu susijusi informacija) apie infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės veiklos organizavimą, reikalinga palaikyti svarbius naudojimo procesus;

aprašai, paaiškinimai ir visi dokumentai, reikalingi norint suprasti tam tikrų naujų arba pakeistų naudojimo proceso (-ų) koncepciją ir raidą (PASTABA: Eismo saugos atžvilgiu svarbiausių procesų atžvilgiu turės būti įtrauktas rizikos, susijusios su naujų ir (arba) pakeistų procesų įgyvendinimu, įvertinimas);

įrodymas, kad naudojimo procesai atitinka šios TSS reikalavimus;

Kai tinka, taip pat turėtų būti pateikti šie elementai:

specifikacijų arba Europos standartų, pagal kuriuos bus tvirtinami svarbūs posistemio naudojimo procesai ir įrodoma atitiktis, sąrašas;

atitikties kitoms taisyklėms, išvestoms iš sutarties (įskaitant pažymėjimus);

specifinės svarbių naudojimo procesų sąlygos arba apribojimai

3.2   Valstybė narė turi:

nustatyti svarbias TSS nuostatas, kurias turi atitikti tam tikri naudojimo procesai;

patikrinti, ar pateikti visi dokumentai, ar atitinka 3.1 punktą;

patikrinti pateiktus dokumentus ir įvertinti, ar:

tam tikri naudojimo procesai atitinka svarbius TSS reikalavimus;

naujų arba atnaujintų naudojimo procesų (įskaitant rizikos įvertinimą) koncepcija ir raida yra užtikrinama ir tinkamai valdoma;

įgyvendinimo priemonės ir vėlesnis eksploatavimo proceso (-ų) naudojimas ir (arba) valdymas užtikrins tolesnį svarbių TSS reikalavimų laikymąsi

dokumentuoti (įvertinimo ataskaitoje, žr. toliau esantį 4 punktą) savo išvadas atsižvelgiant į tai, kaip naudojimo procesai atitinka TSS nuostatas.

4.   Įvertinimo ataskaitoje turi būti pateikta bent ši informacija:

informacija apie konkretų infrastruktūros valdytoją (geležinkelio įmonę);

įvertintų naudojimo procesų aprašas, įskaitant informaciją apie visas specifines procedūras, nurodymus ir kompiuterio programas;

su tam tikrų naudojimo procesų valdymu ir naudojimu susijusių elementų aprašas, įskaitant stebėjimą, grįžtamąjį ryšį ir pritaikymą;

visi papildomi patikrinimai ir audito ataskaitos, sudarytos atliekant įvertinimą;

patvirtinimas, kad tam tikri naudojimo procesai ir jų įgyvendinimo sąlygos; užtikrins atitinkamų, susijusiuose TSS skyriuose išdėstytų reikalavimų laikymąsi, įskaitant visas išlygas, likusias įvertinimo pabaigoje;

pareiškimas apie visas sąlygas ir ribas (įskaitant visus atitinkamus apribojimus, skirtus bet kokioms išlygoms), susijusias su svarbių naudojimo procesų įgyvendinimu;

įvertinime dalyvaujančios valstybės narės pavadinimas ir adresas, ataskaitos užbaigimo data.

Jei infrastruktūros valdytojuis ir (arba) geležinkelio įmonei nesuteikiami įgaliojimai eismo saugos srityje ir (arba) neišduodamas saugos sertifikatas svarbiems naudojimo procesams įgyvendinti, remiantis įvertinimo ataskaita, valstybė narė pagal Direktyvą 2004/49/EB turi nurodyti išsamias tokio neišdavimo priežastis.


(1)  Esminius reikalavimus parodo techniniai parametrai, sąsajos ir techninių savybių reikalavimai, nustatyti TSS 4 skyriuje.

G PRIEDAS

Informacinis, neprivalomas parametrų sudedamųjų dalių, kurios turi būti patikrintos, sąrašas

Šis priedas yra dar tik pradėtas rengti; jis įtrauktas kaip darbinis projektas.

Kartu su Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose aprašytu sertifikatų išdavimu ir įgaliojimų saugos srityje suteikimu šiame priede nustatoma ir papildoma informacija:

A – į eismo saugos valdymo sistemą įtrauktini organizacinio arba principinio pobūdžio punktai

B – punktas apie išsamią procedūrą arba naudojimosi procesą, palaikantį ESVS organizacinius principus ir taikytiną tik valstybės narės teritorijoje

Vertintini parametrai

Kiekvieno parametro tikrintinos sudedamosios dalys

TSS nuoroda

Taikytina

A ir (arba) B

IV

Mašinistams skirti dokumentai

„Mašinisto taisyklių sąvado“ sudarymas [įskaitant vertimą (tam tikrais atvejais) ir patvirtinimą]

4.2.1.2.1

X

 

A

Informacijos, kuria IV aprūpina GĮ, pateikimas

4.2.1.2.1

 

X

A

„Mašinisto taisyklių sąvade“ yra minimalūs šios TSS reikalavimai ir specifinės procedūros, reikalingos IV

4.2.1.2.1

X

 

B

„Mašinisto maršruto vadovo“ sudarymas (ir patvirtinimas)

4.2.1.2.2.1

X

 

A

„Mašinisto maršruto vadove“ yra mažiausi šios TSS reikalavimai

4.2.1.2.2.1

X

 

B

Procesas, kai IV praneša GĮ apie naudojimo taisyklių (informacijos) pakeitimus

4.2.1.2.2.2

 

X

A

Pakeitimų grupavimas specialiame dokumente

4.2.1.2.2.2

X

 

A

Mašinistų informavimas apie pakeitimus realiu laiku

4.2.1.2.2.3

 

X

A

Informacijos apie traukinių eismo tvarkaraščius pateikimas mašinistams

4.2.1.2.3

X

 

A

Informacijos apie geležinkelių riedmenis pateikimas mašinistams

4.2.1.2.4

X

 

A

Vietinių-specifinių valdymo centro darbuotojų taisyklių ir procedūrų sudarymas (įskaitant ir patvirtinimą)

4.2.1.3

X

 

B

Dokumentai, skirti IV darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti

Saugos ryšys tarp IV ir GĮ darbuotojų

4.2.1.4

 

X

A

Saugos ryšys tarp GĮ ir IV darbuotojų

Užtikrinimas, kad darbuotojai taiko operatyvinio ryšio metodologiją, kaip apibrėžta šios TSS C priede

4.2.1.5, 4.6.1.3.1

X

 

A

 

X

A

Traukinio matomumas

Užtikrinimas, kad traukinių priekinės dalies apšvietimas atitinka šios TSS reikalavimus

4.2.2.1.2, 4.3.3.4.1

X

 

A

Traukinio girdimumas

Užtikrinimas, kad traukinių girdimumas atitinka šios TSS reikalavimus

4.2.2.2, 4.3.3.5

X

 

A

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Parodymas, kad laikomasi šios TSS P priedo

4.2.2.3

X

 

A

Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai

Parodymas, kad laikomasi šios TSS reikalavimų

4.2.2.4

X

 

A

Traukinio formavimas

Traukinio formavimo taisyklių sudarymas (įskaitant patvirtinimą)

4.2.2.5

X

 

A

Traukinio struktūros taisyklės apima šioje TSS apibrėžtus minimalius reikalavimus

4.2.2.6

X

 

B

Stabdžių sistemos reikalavimai

Su maršrutu susijusios informacijos, reikalingos stabdžių naudojimo savybėms apskaičiuoti arba realių reikalingų naudojimo savybių pateikimo užtikrinimas

4.2.2.6.2

 

X

A

Process for calculation or provision of brake performance required („Braking Rules“)

4.2.2.6.2, 4.3.2.1

X

 

B

Įsipareigojimas užtikrinti traukinio sąstato parangą

Traukinio saugos įrangos, reikalingos užtikrinti, kad traukinys gali važiuoti saugiai, apibrėžtis

4.2.2.7.1

X

 

B

Užtikrinimas, kad visų traukinio charakteristikų pakeitimas, turintis įtakos jo naudojimo savybėms, yra nustatytas, ir kad ta informacija yra pateikta IV

4.2.2.7.1

X

 

A

Užtikrinimas, kad traukinių eismo informacija prieš išvykimą prieinama IV

4.2.2.7.2

X

 

A

Traukinio planavimas

Užtikrinimas, kad, kai prašoma kelio, GĮ pateikia IV reikalingus duomenis

4.2.3.1

 

X

A

Traukinių identifikavimas

Unikalių ir vienareikšmių traukinių identifikavimo numerių suteikimas

4.2.3.2

 

X

A

Išvykimo procedūros

Prieš išvykimą atliekamų patikrinimų ir bandymų apibrėžtis

4.2.3.3.1

X

 

B

Pranešimas apie veiksnius, kurie gali daryti įtaką traukinių eismui

4.2.3.3.2

X

 

A

Geležinkelių transporto eismo valdymas

Realaus laiko informacijos registravimo priemonių parūpinimas, įskaitant minimalius duomenis, kurių reikalaujama šioje TSS

4.2.3.4.1

 

X

B

Geležinkelių transporto eismo organizavimo kontrolės ir priežiūros procedūrų apibrėžtis

4.2.3.4.2.1

 

X

B

Geležinkelio linijos sąlygų ir traukinio charakteristikų pakeitimų valdymo užtikrinimas

4.2.3.4.2

 

X

B

Apytikrio laiko, per kurį traukinys bus perduotas iš vieno IV kitam IV, parodymas

4.2.3.4.2.2

 

X

B

Pavojingi kroviniai

Pavojingų krovinių priežiūros, įskaitant minimalius šios TSS reikalavimus, užtikrinimas

4.2.3.4.3

X

 

A

Kokybės valdymas

Visų susijusių tarnybų efektyvaus darbo stebėjimas ir ryšys su visais susijusiais IV ir GĮ

4.2.3.4.4

X

 

B

 

X

B

Duomenų registravimas

Ne traukinyje registruotinų duomenų sąrašas apima minimalų šioje TSS reikalaujamų punktų sąrašą

4.2.3.5.1

 

X

A

Traukinyje registruotinų duomenų sąrašas apima minimalų šioje TSS reikalaujamų punktų sąrašą

4.2.3.5.2, 4.3.2.3

X

 

A

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

Kitų naudotojų informavimo apie sutrikimus, dėl kurių gali nutrūkti paslaugų teikimas, informavimas

4.2.3.6.2

 

X

A

X

 

A

Nurodymų, kuriuos IV pateikia traukinių mašinistams, kai nutrūksta paslaugų teikimas, apibrėžtis

4.2.3.6.3

 

X

B

Tam tikrų priemonių, numatytų nustatytiems paslaugų teikimo sutrikimo scenarijams, įskaitant minimalius šioje TSS pateiktus reikalavimus, apibrėžtys

4.2.3.6.4

 

X

B

Avarinės situacijos valdymas

Nepaprastųjų priemonių, skirtų avarinėms tarnyboms, apibrėžimas ir paskelbimas

4.2.3.7

 

X

A

Elgesys avariniu atveju ir saugos nurodymų pateikimas keleiviams

4.2.3.7

X

 

A

Pagalba traukinio brigadai reikšmingo rikto atveju

Pagalba traukinio brigadai pablogėjusiomis sąlygomis, siekiant išvengti vėlavimo

4.2.3.8

X

 

A

Profesinis ir lingvistinis išmanymas

Profesinių žinių įvertinimas pagal minimalius šios TSS reikalavimus

4.6.1.1

X

 

A

 

X

A

Kompetencijos valdymo sistemos, skirtos užtikrinti darbuotojų gebėjimą praktiškai pritaikyti žinias pagal minimalius šios TSS reikalavimus, apibrėžtis

4.6.1.2

X

 

A

 

X

A

Lingvistinių gebėjimų atitikties minimaliems šios TSS reikalavimams įvertinimas

4.6.2

X

 

A

 

X

A

Traukinio brigados įvertinimo apibrėžtis, įskaitant:

Pagrindinės žinios, procedūros ir kalbos

Žinios apie maršrutą

Geležinkelių riedmenų išmanymas

Specialiosios žinios (pvz., ilgi tuneliai)

4.6.3.1, 4.6.3.2.3

X

 

A

 

X

A

Darbuotojų mokymo ir kompetencijos poreikių eismo saugos atžvilgiu svarbiausių užduočių analizės apibrėžtis, atsižvelgiant į minimalius šios TSS reikalavimus

4.6.3.2

X

 

A

 

X

A

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

Darbuotojų tinkamumo sveikatos atžvilgiu užtikrinimas, įskaitant narkotikų ir alkoholio poveikio naudojimo charakteristikoms valdymą

4.7.1

X

 

A

 

X

A

Kriterijų nustatymas:

Profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimas

Psichologų patvirtinimas

Medicininis ir psichologinis patikrinimas

4.7.2, 4.7.3, 4.7.4

X

 

A

 

X

A

Medicininių reikalavimų nustatymas, įskaitant

bendrą sveikatos būklę

regą

klausą

nėštumą (mašinisčių)

4.7.5

X

 

A

 

X

A

Specialūs mašinistams keliami reikalavimai:

regai

klausai (kalbai)

antropometriniai

4.7.6

X

 

A

H PRIEDAS

Pagrindiniai traukinį valdančių darbuotojų profesinio išmanymo reikalavimai

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Šis priedas, skaitomas kartu su šios TSS 4.6 ir 4.7 poskirsniais ir SGT TSS reikalavimais, yra reikalavimų, laikomų svarbiais traukinio valdymui TEN greitųjų geležinkelių linijomis, sąrašas.

Pabrėžtina, kad nors šis dokumentas yra užbaigtas bendrai taikomo sąrašo atžvilgiu, bus papildomų vietinio ir (arba) nacionalinio pobūdžio punktų, į kuriuos taip pat turės būti atsižvelgiama.

Sąvoka „profesinis išmanymas“ šioje TSS nurodo reikalavimus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantis darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis.

Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti visi įgaliotieji kompetentingi asmenys, nepriklausomai nuo taisyklėse, procedūrose ar šioje įmonėje vartojamų visų vardų, pareigų ar laipsnių.

Bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo turi laikytis visų, su atliekamu darbu susijusių, taisyklių ir procedūrų.

2.   PROFESINĖS ŽINIOS

Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti toliau vykstančio įvertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 poskirsnyje.

2.1.   Bendrosios profesinės žinios

Bendrieji eismo saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais

Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių ir asmenų geležinkelio ruože arba prie jo sauga.

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai

Asmeninė sauga, įskaitant atvejus, kai iš mašinisto kabinos išlipama geležinkelio linijoje

Traukinio formavimas (kaip reikalauja įmonė)

Elektros principų, svarbių geležinkelių riedmenų ir infrastruktūros atžvilgiu, išmanymas.

2.2   Naudotinoje infrastruktūroje taikomų valdymo procedūrų ir eismo saugos sistemų išmanymas

Naudojimo procedūros ir saugos taisyklės

Kontrolės, valdymo ir signalizavimo sistema, įskaitant kabinos signalizavimo rodmenis

Traukinio valdymo normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis taisyklės

Bendravimo taisyklės ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą

Į operacinį procesą įtrauktų asmenų skirtingi vaidmenys ir atsakomybė

Su darbu susiję dokumentai ir kita informacija, įskaitant papildomą informaciją apie esamas sąlygas, pvz., dėl greičio apribojimų arba laikino signalizavimo prieš išleidžiant

2.3   Geležinkelių riedmenų išmanymas

Traukinio valdymui svarbi traukos riedmens įranga:

sudedamosios dalys ir jų paskirtis

ryšių ir avarinė įranga

mašinisto žinioje esantys valdymo įtaisai ir indikatoriai, susiję su traukos, stabdymo ir geležinkelių transporto eismo saugos elementais

Traukinio valdymui svarbi riedmens įranga:

sudedamosios dalys ir jų paskirtis

mašinisto žinioje esantys valdymo įtaisai ir indikatoriai, susiję su stabdymo ir geležinkelių transporto eismo saugos elementais;

riedmenų viduje ir išorėje esančio ženklinimo reikšmė ir simboliai, naudojami vežant pavojingus krovinius.

3.   ŽINIOS APIE MARŠRUTĄ

Žinias apie maršrutą sudaro specifinės žinios ir (arba) tam tikrų maršruto charakteristikų išmanymas, reikalingas mašinistui, kad gautų leidimą valdyti traukinį ir galėtų būti už tai atsakingas. Tai sudaro žinios, reikalingos kartu su informacija, kuri pateikiama signalais ir dokumentuose, pvz., tvarkaraščiuose ir kituose traukinio dokumentuose, taip pat kartu su valdymo ir saugos taisyklių, kurios taikomos maršrute, kaip apibrėžta šio priedo 2.2 punkte, išmanymu.

Žinias apie maršrutą visų pirma sudaro:

naudojimo sąlygos, pvz.: signalizavimas, kontrolė ir ryšiai;

žinios apie signalų vietas, stačius nuolydžius ir vienodo lygio pervažas;

perėjimo taškai tarp skirtingų naudojimo sistemų arba energijos tiekimo šaltinių

traukos energijos tiekimo tipas konkrečioje linijoje, įskaitant neutralių ruožų išsidėstymą;

vietinės naudojimo ir avarinės priemonės;

stotys ir sustojimo vietos;

vietinė įranga (depai, atšakos, …), kaip reikalauja įmonė.

4.   GEBĖJIMAS ŽINIAS PRITAIKYTI PRAKTIŠKAI

Su traukinių valdymu susijusias pareigas atliekantys darbuotojai turi būti pajėgūs atlikti pateiktus uždavinius (priklausomai nuo įmonės veiklos)

4.1   Pasirengimas eiti pareigas

Nustatyti turimo atlikti darbo savybes, įskaitant visus susijusius dokumentus

Užtikrinti, kad dokumentai ir reikalinga įranga yra visiškai parengti

Patikrinti visus traukinio dokumentuose nustatytus reikalavimus

4.2   Prieš išvykstant atlikti reikalingus traukos riedmens bandymus ir patikrinimus

4.3   Dalyvauti tikrinant, kaip veikia traukinio stabdžiai

Prieš išleidžiant, remiantis susijusiais dokumentais, patikrinti, ar esamos eksploatacinės stabdžių charakteristikos atitinka traukiniui ir maršrutui, kuriuo bus važiuojama, taikomus reikalavimus.

Dalyvauti atliekant stabdžių bandymus, kaip reikalaujama atitinkamose naudojimo taisyklėse, ir patikrinti, ar tinkamai veikia stabdžių sistema

4.4   Valdyti traukinį pagal atitinkamas saugos, valdymo taisykles ir tvarkaraštį

Pradėti važiuoti, tik tada, jeigu laikomasi visų susijusiose taisyklėse pateiktų reikalavimų;

ypač svarbu atsižvelgti į traukinio duomenis. Kelio signalų ir kabinoje esančių įtaisų stebėjimas, sugebėjimas greitai ir teisingai suprasti jų ženklus bei imtis atitinkamų veiksmų važiuojant traukiniui.

Atsižvelgti į traukinio greičio apribojimą, priklausantį nuo traukinio tipo, geležinkelio linijos charakteristikas, traukos riedmenį ir visą informaciją, kuri mašinistui yra pateikta prieš išleidžiant.

4.5   Esant geležinkelio kelio ar geležinkelių riedmenų nukrypimams nuo normos arba gedimams, veikti ir informuoti pagal taikomas taisykles

4.6   Taikyti taisykles, susijusias su naudojimo riktais ir avarijomis, ypač susijusias su traukinio apsauga, kilus gaisrui arba pavojingų krovinių vežimu

Imtis visų tinkamų priemonių keleiviams ir kitiems asmenims, kuriems gresia pavojus, apsaugoti. Suteikti reikalingą informaciją ir, kaip reikalaujama, dalyvauti keleivių evakuacijoje.

Tinkamai informuoti infrastruktūros valdytoją.

Palaikyti ryšį su traukinio darbuotojais (kaip reikalauja geležinkelio įmonė).

Taikyti su pavojingų krovinių vežimu susijusias specialiąsias taisykles.

4.7   Nustatyti važiavimo sąlygas po geležinkelių riedmenims padariusių poveikį riktų

Jei traukiniu galima važiuoti, sprendimą priimti priklausomai nuo naudojimo procedūrų, remiantis asmeniniu patikrinimu arba iš išorės gautu patarimu, nuspręsti, kokių sąlygų turi būti laikomasi.

Kaip reikalaujama naudojimo taisyklėse, pranešti infrastruktūros valdytojui.

4.8   Pastatyti traukinį ir, jam stovint, imtis visų reikalingų priemonių, kad traukinys nepradėtų važiuoti

4.9   Susisiekti su valdymo centre dirbančiais infrastruktūros valdytojo darbuotojais

4.10   Pranešti apie visus neįprastus atsitikimus, susijusius su traukinio naudojimu, infrastruktūros sąlygomis ir kt.

Jei reikalaujama, ši ataskaita turi būti pateikta raštu, geležinkelio įmonės pasirinkta kalba.

I PRIEDAS

Nenaudojama

 

J PRIEDAS

Pagrindiniai „traukinių lydėjimo“ užduotį atliekančių darbuotojų profesinio išmanymo reikalavimai

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Šis priedas, kuris turi būti skaitomas kartu su šios TSS 4.6 ir 4.7 poskirsniais ir SGT TSS reikalavimais, yra duomenų, laikomų svarbiais lydint traukinį TEN greitųjų geležinkelių linijomis, sąrašas.

Turėtų būti pabrėžta, kad nors šis dokumentas yra užbaigtas bendrai taikomo sąrašo atžvilgiu, bus papildomų vietinio (nacionalinio) pobūdžio punktų, į kuriuos taip pat turės būti atsižvelgiama.

Sąvoka „profesinis išmanymas“ šioje TSS nurodo tuos reikalavimus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantys darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis.

Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti visi įgaliotieji kompetentingi asmenys, nepriklausomai nuo taisyklėse, procedūrose ar šioje įmonėje vartojamų visų vardų, pareigų ar laipsnių.

Bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo turi laikytis visų, su atliekamu darbu susijusių, taisyklių ir procedūrų.

2.   PROFESINĖS ŽINIOS

Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti toliau vykstančio įvertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 poskirsnyje.

2.1.   Bendrosios profesinės žinios

Bendrieji eismo saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais

Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių (įskaitant pavojingų krovinių vežimą) ir asmenų geležinkelio kelyje arba prie jo sauga.

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai

Asmeninė sauga, įskaitant atvejus, kai iš traukinio išlipama geležinkelio linijoje.

Pirmosios pagalbos suteikimas, jei reikia darbuotojų, galinčių suteikti pirmąją pagalbą, sudarančią jų pareigų dalį.

2.2.   Naudotinoje infrastruktūroje taikomų valdymo procedūrų ir eismo saugos sistemų išmanymas

Naudojimo procedūros ir saugos taisyklės.

Kontrolės, valdymo ir signalizavimo sistema.

Bendravimo taisyklės ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą

2.3.   Geležinkelių riedmenų išmanymas

Keleivinio vagono vidaus įranga:

Smulkių gedimų taisymas keleiviams skirtose vagono vietose, kaip reikalauja geležinkelio įmonė.

2.4.   Žinios apie maršrutą

Naudojamos priemonės (pvz., traukinio išleidimo būdas) tam tikrose vietose (signalizavimas, stoties įranga ir kt.).

Stotys, kuriose keleiviai gali išlipti arba įlipti.

Vietinės naudojimo ir avarinės priemonės, būdingos geležinkelio linijos(-ų) maršrutui.

3.   GEBĖJIMAS ŽINIAS PRITAIKYTI PRAKTIŠKAI

Patikrinimai prieš išleidžiant, įskaitant stabdžių patikrinimus ir tinkamą durų uždarymą.

Išvykimo procesai.

Ryšys su keleiviais, ypač tomis aplinkybėmis, kai keleivių saugumui gresia pavojus.

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis.

Įvertinti defektų galimybę keleiviams skirtose vietose ir veikti laikantis taisyklių bei procedūrų.

Apsaugos ir įspėjamosios priemonės, kaip reikalaujama taisyklėse ir nurodymuose, arba skirtos padėti mašinistui.

Keleivių evakuavimas ir sauga, ypač jeigu jie turi būti ant geležinkelio linijos arba arti jos.

Susisiekti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, kai padedama mašinistui arba evakuacijos rikto metu.

Pranešti apie visus neįprastus atsitikimus, susijusius su traukinio naudojimu, geležinkelių riedmenų būkle ir keleivių sauga. Jei reikalaujama, šios ataskaitos turi būti pateiktos raštu, geležinkelio įmonės pasirinkta kalba.

K PRIEDAS

Nenaudojama

 

L PRIEDAS

Pagrindiniai traukinių parangos užduotį atliekančių darbuotojų profesinio išmanymo reikalavimai

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Šis priedas, kuris turi būti skaitomas kartu su 4.6 poskirsniu, yra duomenų, kurie laikomi svarbūs rengiant traukinį važiuoti TEN greitųjų geležinkelių linijomis, sąrašas.

Turėtų būti pabrėžta, kad nors šis dokumentas yra užbaigtas bendrai taikomo sąrašo atžvilgiu, bus papildomų vietinio ir (arba) nacionalinio pobūdžio punktų, į kuriuos taip pat turės būti atsižvelgiama.

Sąvoka „profesinis išmanymas“ šioje TSS nurodo tuos reikalavimus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantys darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis.

Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo, nepriklausomai nuo vardo, pareigų ar rango, naudojamų taisyklėse, procedūrose arba šioje įmonėje.

Bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo turi laikytis visų taisyklių ir vykdyti su atliekamu darbu susijusias procedūras.

2.   PROFESINĖS ŽINIOS

Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti toliau vykstančio įvertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 poskirsnyje.

2.1.   Bendrosios profesinės žinios

Bendrieji saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais

Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių sauga, įskaitant pavojingų ir išskirtinių krovinių vežimą

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai

Asmeninė sauga, būnant ant geležinkelio linijų arba prie jų

Bendravimo principai ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą

2.2.   Naudojamoje infrastruktūroje taikomų naudojimo procedūrų ir saugos sistemų išmanymas

Traukinių veikimas normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis

Naudojimo procedūros tam tikrose vietovėse (signalizavimo, stoties ir (arba) depo ir (arba) kelyno įranga) ir eismo saugos taisyklės

Vietinės naudojimo priemonės

2.3.   Žinios apie traukinio įrangą

Vagonų ir geležinkelių riedmenų įrangos paskirtis ir naudojimas

Techninių patikrinimų nustatymas ir rengimas.

3.   GEBĖJIMAS ŽINIAS PRITAIKYTI PRAKTIŠKAI

Traukinio struktūros, traukinio stabdžių sistemos, traukinio pakrovimo ir kitų taisyklių taikymas, siekiant užtikrinti traukinio sąstato parangą

Geležinkelių riedmenų ženklinimo ir ženklų supratimas

Traukinio duomenų nustatymas ir prieinamumas

Bendravimas su traukinio brigada

Bendravimas su darbuotojais, atsakingais už traukinių eismo valdymą

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis, ypač kai tai susiję su traukinių paranga

Apsauga ir įspėjamosios priemonės, kaip reikalaujama taisyklėse ir nurodymuose arba vietinėse Fpriemonėse

Veiksmai, kurių turi būti imtasi įvykus riktams, susijusiems su pavojingų krovinių vežimu (kai tinkama)

M PRIEDAS

Nenaudojama

 

N PRIEDAS

Informacinio pobūdžio ir neprivalomos įgyvendinimo rekomendacijos

Toliau pateikta lentelė yra informacinė, joje išvardijami 4 skyriaus punktai ir galima kiekvieno iš jų priežastis.

4 skyriaus poskyris

Darbas, kurį turi atlikti IV ir (arba) GĮ, kad būtų laikomasi reikalavimų

Tipiška priežastis

4.2.1.2.1

Taisyklių sąvadas

GĮ – dokumento arba kompiuterio laikmenos, kurioje pateikta informacija apie naudojimo procedūras darbui IV tinkle, sukūrimas ir (arba) persvartymas

Tinklo naudojimo nurodymų pakeitimas

4.2.1.2.2.1

„Maršruto vadovo“ parengimas

GĮ – dokumento arba kompiuterio laikmenos, kurioje pateiktas geležinkelio linijų, kuriose bus dirbama, sukūrimas (persvarstymas)

Tinklo infrastruktūros pakeitimas (pvz., geležinkelio mazgų permodeliavimas, pakartotino signalizavimo būdo įvedimas), pakeičiantis informaciją apie maršrutą

4.2.1.2.2.2

Pakeisti duomenys

GĮ – apibrėžimas (persvarstymas) procedūros(-ų), kai dokumentas arba kompiuterio laikmena pateikiama mašinistams, siekiant informuoti juos apie visus pakeistus [maršruto] duomenis

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.2.1.2.2.3

Mašinisto informavimas realiu laiku

IV – mašinistų informavimo realiu laiku apie visus [maršruto] saugos priemonių pakeitimus procedūros(-ų) apibrėžtis (persvarstymas)

IV arba GĮ organizacinės struktūros pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.2.1.2.3

Tvarkaraščiai

GĮ – mašinistų aprūpinimo informacija apie tvarkaraščius, dokumento arba elektroniniu formatu, procedūros(-ų) apibrėžtis (persvarstymas)

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas

4.2.1.2.4

Geležinkelių riedmenys

GĮ – sukūrimas (persvarstymas) dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose pateikta informacija apie būtinas naudojimo procedūras, susijusias su geležinkelių riedmenų darbu pablogėjusiomis sąlygomis.

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas

4.2.1.3

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

GĮ – sukūrimas ir (arba) persvarstymas dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose IV tinkle dirbantiems darbuotojams, išskyrus mašinistus, pateikiama informacija apie naudojimo procedūras, būtinas darbui IV tinkle

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Tinklo infrastruktūros pakeitimas [pvz., maršruto informacijos pakeitimas arba naujų (pakeistų) riedmenų įdiegimas]

4.2.1.4

Dokumentai, skirti IV darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti

IV – sukūrimas ir (arba) persvarstymas dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose pateikta informacija apie tinklo naudojimo procedūras, įskaitant bendravimo taisykles ir blankų rinkinį

Tinklo naudojimo priemonių pakeitimas kaip nustatyto tobulinimo rezultatas (pvz., paklausimo rekomendacija)

Tinklo infrastruktūros pakeitimas, dėl kurio keičiasi naudojimo priemonės

4.2.1.5

Saugos ryšys tarp GĮ ir IV darbuotojų

IV ir (arba) GĮ – dokumentas ir (arba) kompiuterio laikmena, nurodyta 4.2.1.2.1, 4.2.1.3 ir 4.2.1.4 punktuose, siekiant įtraukti operatyvinio ryšio metodologiją, kaip apibrėžta TSS C priede

Kartu su 4.2.1.2.1, 4.2.1.3 ir 4.2.1.4 punktais

4.2.2.1.2

Traukinio matomumas (priešakinė dalis)

GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūros(-ų), skirtos(-ų) mašinistams ir (arba) kitiems aptarnaujantiems darbuotojams, kad būtų užtikrintas tinkamas traukinio priekio apšvietimas

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas

4.2.2.4

Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai

GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad keleiviniai vagonai atitinka šios TSS reikalavimus

Naujų ir (arba) pakeistų keleivinių vagonų įdiegimas

Tinklo naudojimo taisyklių pakeitimas, darantis poveikį keleiviniams vagonams

4.2.2.5

Traukinio formavimas

GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad traukiniai atitinka paskirtą kelią

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Tinklo naudojimo taisyklių pakeitimas, darantis poveikį traukinio formavimui

Nauja (pakeista) infrastruktūra, signalizavimas arba naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įdiegimas

4.2.2.6.1

Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai

GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) aptarnaujantiems darbuotojams skirtos(-ų) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad traukinio riedmenys atitinka stabdymo reikalavimus

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.2.2.6.2

Eksploatacinės stabdžių charakteristikos

IV – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), kuria GĮ pateikiama informacija apie stabdžių naudojamąsias savybes

IV naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

GĮ – sukūrimas ir (arba) persvarstymas dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose darbuotojams pateikiamos stabdymo taisyklės, atsižvelgiant į maršruto(-ų) geografiją, paskirtą kelią ir ERTMS ir (arba) ETCS vystymą

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Tinklo naudojimo taisyklių pakeitimas, darantis poveikį stabdymo taisyklėms

Nauja (pakeista) infrastruktūra, signalizavimas arba naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įdiegimas

Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas

4.2.2.7.1

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (bendrieji reikalavimai)

GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas aptarnavimo darbuotojams skirtos(-ų) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad geležinkelių riedmenys parengti naudoti, įtraukiant IV informavimą apie pakeitimus, galinčius paveikti naudojamąsias savybes ir naudojimą pablogėjusiu režimu.

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.2.2.7.2

Reikalingi duomenys

GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), siekiant užtikrinti, kad traukinių eismo informacija prieš išvykimą prieinama IV

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas

4.2.3.2

Traukinių identifikavimas

IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas) procedūros(-ų), kuria(-iomis) suteikiami unikalūs ir vienareikšmiai traukinių identifikavimo numeriai

IV arba GĮ traukinio planavimo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas

4.2.3.3.1

Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant

GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) patikrinimų ir bandymų, kurie turi būti atlikti prieš išleidžiant

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.2.3.3.2

IV informavimas apie traukinio būklę

GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūros(-ų), kuria(-iomis) pranešama apie su geležinkelių riedmenimis susijusius veiksnius, galinčius daryti poveikį traukinių eismui

IV arba GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas

4.2.3.4.1

Geležinkelių transportui eismo valdymui keliami bendrieji reikalavimai

IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas geležinkelių transporto eismo organizavimo valdymo ir kontrolės procedūros(-ų), įskaitant sąsają su visais papildomais procesais, kurių reikalauja GĮ

IV arba GĮ naudojamos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas

4.2.3.4.2

Pranešimas apie traukinį

IV – pranešimo duomenų apie traukinio buvimo vietą procedūros(-ų) apibrėžtis ir arba persvarstymas, įskaitant atvykimo ir (arba) išvykimo registravimą realiu laiku ir nustatytą traukinio perdavimo kitiems IV laiką

IV geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujos (elektroninės) traukinių eismo valdymo sistemos įgyvendinimas

4.2.3.4.3

Pavojingi kroviniai

GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) pavojingų krovinių vežimo priežiūros procedūros(-ų), įskaitant informacijos, kurios prašo IV, parūpinimą.

IV arba GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.2.3.4.4

Naudojimo kokybė

IV ir (arba) GĮ – dokumentuotos procedūros, kuriose aprašoma vidaus naudojimo charakteristikų stebėjimas, persvarstymas ir patobulinimai, kurie skirti tinklo našumui gerinti.

IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas, įskaitant veiklos stebėjimą

4.2.3.5.1

Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, kurios skirtos reikalingiems duomenims registruoti, saugoti ir prieigai prie jų užtikrinti

IV naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Tinklo infrastruktūros pakeitimas, dėl kurio keičiasi nauja (pakeista) stebėjimo įranga

4.2.3.5.2

Valdymo duomenų registravimas traukinyje

GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, kurios skirtos reikalingiems duomenims registruoti, saugoti ir prieigai prie jų užtikrinti

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujų (pakeistų) geležinkelių riedmenų (lokomotyvų, sudėtinių vienetų) įdiegimas

4.2.3.6.1

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis – kitų naudotojų informavimas

IV ir (arba) GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), skirtos(-ų) informuoti apie situacijas, kurios gali pabloginti tinklo saugą, veikimą arba tinkamumą

IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas

4.2.3.6.2

Traukinių mašinistų informavimas

IV – Nurodymų mašinistams, kaip dirbti pablogėjusiomis sąlygomis, apibrėžtis ir (arba) persvarstymas

IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.2.3.6.3

Avarinės padėties priemonės

IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, kurios skirtos valdymui pablogėjusiomis sąlygomis, įskaitant geležinkelių riedmenų ir infrastruktūros gedimus (avarinės padėties priemonės)

IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Tinklo infrastruktūros pakeitimas arba naujų (pakeistų) geležinkelių riedmenų įdiegimas

4.2.3.7

Avarinės situacijos valdymas

IV ir (arba) GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūros(-ų), kuria(-omis) apibūdinamos nepaprastosios priemonės, naudojamos avarinių situacijų metu

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.2.3.8

Pagalba traukinio brigadai su geležinkelių riedmenimis susijusio rikto ir (arba) sutrikusio veikimo atveju

GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, skirtų traukinio brigadai, kai įvyksta techniniai arba kitokie geležinkelių riedmenų gedimai

GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas

4.4

Naudojimo taisyklės

IV ir (arba) GĮ – apibrėžtis taisyklių ir procedūrų, kurios naudotinos kartu su ETCS, GSM-R ir (arba) RAKP

ETCS signalizavimo sistemos, GSM-R radijo sistemos ir (arba) RAKP įdiegimas

4.6.1.1

Profesinės žinios

IV ir (arba) GĮ – profesinių žinių įvertinimo apibrėžtis

IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.6.1.2

Gebėjimas profesines žinias pritaikyti praktiškai

IV ir (arba) GĮ – kompetencijos valdymo sistemos apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų žinias pritaikyti praktiškai

IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.6.2.2

Kalbos žinių lygis

IV ir (arba) GĮ – kalbinių gebėjimų įvertinimo procedūros(-ų) apibrėžtis ir (arba) persvarstymas

IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.6.3.1

Darbuotojų įvertinimas – pagrindiniai reikalavimai

IV ir (arba) GĮ – darbuotojų įvertinimo apibrėžtis ir (arba) persvarstymas

Patirtis ir (arba) kompetencija

Kalba

Kompetencijos išlaikymas

IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.6.3.2

Mokymosi poreikių analizė

IV ir (arba) GĮ – darbuotojų mokymosi poreikių analizės atlikimo ir atnaujinimo apibrėžtis ir (arba) persvarstymas

IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.6.3.2.3

Specifiniai traukinio brigadai skirti duomenys

GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) proceso, kaip traukinio brigada įgyja ir palaiko:

Žinias apie maršrutą

žinias apie geležinkelių riedmenis

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.7.1

Įvadas į sveikatos ir saugos darbe sąlygas

IV ir (arba) GĮ – darbuotojų tinkamumo sveikatos atžvilgiu užtikrinimo apibrėžtis (persvarstymas), įskaitant narkotikų ir alkoholio poveikio naudojimo charakteristikoms valdymą

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.7.2–4.7.4

Sveikatos priežiūros specialistų ir medicinos organizacijų, psichologų ir patikrinimų tvirtinimo kriterijai

IV ir (arba) GĮ – nustatymas ir (arba) persvarstymas kriterijų, pagal kuriuos:

Profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimas

Psichologų patvirtinimas

Medicininis ir psichologinis patikrinimas

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

Praktikuojančių gydytojų patvirtinimo ir organizacijų pripažinimo nacionalinių taisyklių pakeitimas

4.7.5

Medicinos reikalavimai

IV ir (arba) GĮ – medicinos reikalavimų nustatymas (persvarstymas), įskaitant:

bendrą sveikatos būklę

regos

klausą

Nėštumas

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

4.7.6

Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu

IV ir (arba) GĮ – specifinių mašinistui keliamų medicinos reikalavimų nustatymas ir (arba) persvarstymas, įskaitant:

EKG stebėjimą (40+ metų amžiaus)

regą

klausą (kalbą)

antropometriją

GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė

O PRIEDAS

Nenaudojama

 

P PRIEDAS

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Bendrosios pastabos:

1.   Šiame priede aprašomi numeriai ir susiję ženklai, kurie būna matomoje geležinkelių riedmens vietoje, kad būtų galima geležinkelių riedmenis identifikuoti naudojimo metu. Priede neaprašomi kiti numeriai arba ženklai, įspaudžiami arba visam laikui pritvirtinami ant važiuoklės arba gaminant pagrindines geležinkelių riedmens dalis.

2.   Numerio ir susijusio ženklinimo atitiktis šiame priede aprašytiems nurodymams yra neprivaloma šiems geležinkelių riedmenims:

naudojamiems tik tuose tinkluose, kuriems netaikoma ši TSS;

senoviniams geležinkelių riedmenims, kurie yra istorinio paveldo objektas;

įprastai nenaudojamiems tinkluose ar netransportuojamiems į juos, kuriems taikoma ši TSS.

Tačiau šiems geležinkelių riedmenims turi būti suteiktas laikinasis numeris, suteikiantis teisę juos naudoti.

3.   Šis priedas bus keičiamas dėl būsimos RIC raidos ir būsimo IAPPTVK TSS (Informacijos apdorojimo bei perdavimo priemonių taikymas vežant keleivius) (angl. TAP TSI) plėtojimo ir įgyvendinimo.

Standartinis numeris ir susijusios santrumpos

Kiekvienam geležinkelių riedmeniui suteikiamas 12 skaitmenų numeris (vadinamas standartiniu numeriu), kurio struktūra tokia:

Geležinkelių riedmenų rūšys

Transporto priemonės tipas ir nuoroda į sąveiką

[2 skaitmenys]

Šalis, kurioje riedmuo registruotas

[2 skaitmenys]

Techninės charakteristikos

[4 skaitmenys]

Serijinisnumeris

[3 skaitmenys]

Kontrolinis skaitmuo

[1 skaitmuo]

Vagonai

00 iki 09

10 iki 19

20 iki 29

30 iki 39

40 iki 49

80 iki 89

[išsamesnė informacija pateikta P.6 priede]

01 iki 99

[išsamesnė informacija pateikta P.4 priede]

0000 iki 9999

[išsamesnė informacija pateikta P.9 priede]

001 iki 999

0 iki 9

[išsamesnė informacija pateikta P.3 priede]

Traukiami keleiviniai vagonai

50 iki 59

60 iki 69

70 iki 79

[išsamesnė informacija pateikta P.7 priede]

0000 iki 9999

[išsamesnė informacija pateikta P.10 priede]

001 iki 999

Traukos geležinkelių riedmenys

90 iki 99

[išsamesnė informacija pateikta P.8 priede]

0000001 iki 8999999

[šių skaitmenų reikšmę apibrėžia valstybės narės dvišalėmis arba daugiašalėmis sutartimis]

Specialūs geležinkelių riedmenys

9000 iki 9999

[išsamesnė informacija pateikta P.11 priede]

001 iki 999

Konkrečioje 7-ženklio techninių charakteristikų ir serijinio numerio pakanka identifikuoti geležinkelių riedmenį kiekvienoje vagonų, traukiamų keleivinių vagonų, traukos riedmenų (1) ir specialių geležinkelių riedmenų (2) grupėje.

Numeris užbaigiamas abėcėliniu ženklinimu:

a)

su sąveikos galimybe susijęs ženklinimas (išsamesnė informacija pateikta P.5 priede);

b)

šalies, kurioje riedmuo įregistruotas, santrumpa (išsamesnė informacija pateikta P.4 priede);

c)

valdytojo (3) santrumpa (išsamesnė informacija pateikta P.1 priede);

d)

techninių charakteristikų santrumpa (P.13 priede pateikta išsamesnė informacija apie traukiamus keleivinius vagonus, P.12 priede – apie vagonus, P.14 priede – apie specialius geležinkelių riedmenis).

Technines charakteristikas, kodus ir santrumpas prižiūri viena ar daugiau institucijų (toliau – centrinė institucija), kurią pasiūlo ERA (Europos geležinkelių agentūra), veikdama pagal savo 2005 m. darbo programos dalį Nr. 15.

Numerio suteikimas

Numerių tvarkymo taisykles pasiūlys ERA pagal savo 2005 m. darbo programos dalį Nr. 15.


(1)  Geležinkelių traukos riedmenims konkrečioje šalyje suteiktas 6-ženklis numeris turi būti unikalus.

(2)  Specialiesiems geležinkelių riedmenims konkrečioje šalyje suteiktas numeris, kurį sudaro pirmasis skaitmuo ir 5 paskutiniai techninių charakteristikų ir serijinio numerio skaitmenys, turi būti unikalus.

(3)  Riedmens valdytojas yra asmuo, kuris, būdamas savininkas arba turėdamas savininko leidimą, nuolat naudoja riedmenį kaip transporto priemonę ir yra registruotas geležinkelių riedmenų registre.

P.1 PRIEDAS

Valdytojo santrumpos žymėjimas

Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo (GRVŽ) apibrėžtis

Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimas (GRVŽ) yra raidinis skaitmeninis kodas, sudarytas iš 2–5 raidžių (1). GRVŽ užrašomas ant kiekvieno geležinkelių riedmens, prie riedmens numerio. GRVŽ įvardija geležinkelių riedmens valdytoją kaip įregistruotą geležinkelių riedmenų registre.

GRVŽ yra unikalus visose šalyse, kuriose taikoma ši TSS, ir šalyse, kurios pasirašo susitarimą, pagal kurį turi taikyti geležinkelių riedmenų numeravimo ir geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo sistemą, kaip aprašyta šioje TSS.

Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo formatas

GRVŽ yra geležinkelių riedmenų valdytojo visas vardas arba santrumpa, jei įmanoma, pateikiama atpažįstamu būdu. Gali būti naudojamos visos 26 lotyniškosios abėcėlės raidės. GRVŽ rašomos didžiosios raidės. Raidės, kurios nėra pirmosios valdytojo pavadinimą sudarančių žodžių raidės, gali būti mažosios. Tikrinant unikalumą, rašytinis pavadinimas bus ignoruojamas.

Raidės gali būti su diakritiniais ženklais (2). Su šiomis raidėms vartojami diakritiniai ženklai, tikrinant unikalumą, yra ignoruojami.

Savininkų, gyvenančių šalyje, kurioje nevartojama lotyniškoji abėcėlė, GRVŽ vertimas į savo kalbą ant geležinkelių riedmenų gali būti užrašomas po GRVŽ, atskyrus pasviruoju brūkšniu (/). Toks išverstas GRVŽ, apdorojant duomenis, yra ignoruojamas.

Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų naudojimo išimtys

Valstybės narės gali nuspręsti taikyti pateiktas išimtis.

GRVŽ gali neturėti tie geležinkelių riedmenys, kurių numeravimo sistema neatitinka esamo priedo nuostatų (plg. bendra pastaba, 2 punktas). Vis dėlto organizacijoms, kurios susijusios su geležinkelių riedmenų naudojimu tinkluose, kuriuose taikoma ši TSS, turi būti pateikta tinkama informacija apie geležinkelių riedmenų valdytojo tapatybę.

Kai ant riedmens užrašytas visas pavadinimas ir adresas, GRVŽ gali neturėti:

riedmenys tų valdytojų, kurie turi ribotą riedmenų kiekį ir iš kurių nereikalaujama naudoti GRVŽ;

infrastruktūros priežiūrai skirti specializuoti riedmenys.

Nereikalaujama, kad GRVŽ turėtų lokomotyvai, sudėtiniai vienetai ir keleiviniai vagonai, naudojami tik nacionaliniam geležinkelių transporto eismui, kai:

jie turi savo valdytojo ženklą, o ženklas sudarytas iš tokių pačių gerai atpažįstamų raidžių kaip GRVŽ;

jie turi gerai atpažįstamą ženklą, kurį kaip GRVŽ atitikmenį patvirtino kompetentinga nacionalinė valdžios institucija.

Kai be GRVŽ papildomai dar naudojamas įmonės logotipas, galioja tik GRVŽ, o logotipo nepaisoma.

Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų skyrimo nuostatos

Geležinkelių riedmenų valdytojui gali būti išduotas daugiau kaip vienas GRVŽ, jeigu:

geležinkelių riedmenų valdytojo oficialus pavadinimas įregistruotas daugiau kaip viena kalba;

geležinkelių riedmenų valdytojas pagrįstai nori išsiskirti iš tam tikrų organizacijoje naudojamų geležinkelių riedmenų grupių.

Bendras GRVŽ gali būti išduotas įmonių grupei:

kuri priklauso vienai korporacinei struktūrai, paskyrusiai ir įgaliojusiai vieną organizaciją struktūroje spręsti visus klausimus kitų vardu;

kuri įgaliojo vieną konkretų juridinį asmenį spręsti visus klausimus kitų vardu; tokiu atveju juridinis asmuo yra valdytojas.

Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų registras ir suteikimo tvarka

GRVŽ registras yra viešas ir atnaujinamas realiu laiku.

Prašymą gauti GRVŽ užpildo pareiškėjo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija ir pateikia centrinei institucijai. GRVŽ gali būti naudojamas, tik apie tai paskelbus centrinei institucijai.

GRVŽ savininkas turi informuoti kompetentingą nacionalinę valdžios instituciją, kai nustoja naudoti GRVŽ, o kompetentinga nacionalinė institucija perduoda informaciją centrinei institucijai. GRVŽ bus panaikintas, kai valdytojas įrodys, kad pakeisti visų susijusių geležinkelių riedmenų ženklai. Jie nebus išduodami 10 metų, išskyrus atvejus, kai pakartotinai išduodami pradiniam savininkui arba pradinio savininko prašymu – kitam savininkui.

GRVŽ gali būti perduodamas kitam savininkui, kuris yra teisėtas pradinio savininko įpėdinis. GRVŽ lieka galioti, kai savininkas pakeičia savo pavadinimą, kuris nėra panašus į GRVŽ.

Pirmasis GRVŽ bus parengtas, vartojant esamas geležinkelio įmonės santrumpas.

Įsigaliojus susijusioms TSS, GRVŽ bus taikomas visiems naujai pagamintiems vagonams. Esami vagonai turės iki 2014 m. pabaigos būti pertvarkyti, kad atitiktų GRVŽ reikalavimus.


(1)  NMBS ir (arba) SNCB gali būti toliau naudojama apvesta B raidė

(2)  Diakritiniai ženklai yra „tarimo ženklai“, pvz.: À, Ç, Ö, Č, Ž, Å ir kt. Specialios raidės Ø ir Æ bus pateikiamos viena raide; tikrinant unikalumą, Ø laikoma O, Æ laikoma A.

P.2 PRIEDAS

Numerio ir susijusio abėcėlinio ženklo užrašymas ant kėbulo

Bendrosios išorinio ženklinimo priemonės

Užrašus sudarančios didžiosios raidės ir skaitmenys turi būti mažiausiai 80 mm aukščio, užrašomi tam tikros kokybės „Sans serif“ šriftu. Mažesnio aukščio simboliai gali būti naudojami tik tada, kai jų nėra daugiau kur užrašyti, tik ant kėbulo.

Ženklai turi būti ne aukščiau kaip 2 metrai virš bėgių.

Vagonai

Ženklai ant vagono kėbulo užrašomas taip:

23

TEN:

31

TEN:

33

TEN

43

 

(Šiuo atveju be GRVŽ, ant geležinkelių riedmenų užrašomas visas pavadinimas ir adresas)

80

D-RFC

80

D-DB

84

NL-ACTS

87

F

7369 553–4

0691 235–2

4796 100–8

4273 361–3

Zcs

Tanoos

Slpss

Laeks

Ant vagonų kėbulų, kur trūksta vietos tokio tipo užrašui, ypač ant geležinkelio platformų, ženklai išdėstomi taip:

01

87

3320 644–7

TEN

F-SNCF

Ks

Kai ant vagono užrašoma viena arba daugiau nacionalinės svarbos raidžių, šis nacionalinis ženklas turi būti parodytas po tarptautinio raidinio ženklo ir nuo jo atskirtas brūkšneliu.

Keleiviniai kupė vagonai ir traukiami keleiviniai vagonai

Numeris ant abiejų šoninių vagono sienų turi būti užrašytas taip:

F-SNCF

61 87

Formula

– 7

Vagono registracijos šalies ir techninių charakteristikų ženklai užrašomi tiesiai prieš dvylikos skaitmenų vagono numerį, už jo arba po juo.

Keleivinių kupė vagonų su mašinisto kabina atveju numeris taip pat užrašomas ir kabinos viduje.

Lokomotyvai, traukos riedmenys ir specialūs riedmenys

Standartinis 12 skaitmenų numeris ant kiekvienos tarptautiniu mastu naudojamų traukos riedmenų šoninės sienos turi būti užrašytas taip:

91 88 0001323–0

Standartinis 12 skaitmenų numeris taip pat užrašomas ir kiekvienos lokomotyvo kabinos viduje.

Valdytojo ženklinimas gali būti atliekamas jo standartinį numerį papildant didesnio už jį dydžio raidėmis (paprastai sudarytą iš serijinio numerio skaitmenų, papildytų abėcėliniu kodu), kuris yra naudingas traukinių eismui. Vietą savo numeriui užrašyti valdytojas gali pasirinkti pats.

Pavyzdžiai

SP 42037

ES 64 F4–099

88–1323

473011

 

 

92 51 0042037–9

94 80 0189 999–6

91 88 0001323–0

92 87 473011–0

94 79 2 642 185–5

Šios taisyklės, įsigaliojus TSS, dvišaliuose susitarimuose, nesant pavojaus supainioti tam tikruose geležinkelių tinkluose naudojamus skirtingus geležinkelių riedmenis, gali būti pakeistos šiuo metu naudojamiems geležinkelių riedmenims ir priskirtos specifinėms paslaugoms. Išimtis galioja kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų nustatytą laikotarpį.

Nacionalinė valdžios institucija gali nurodyti, kad kartu su 12 skaitmenų geležinkelių riedmens numeriu būtų registruojamas abėcėlinis šalies kodas ir GRVŽ.

P.3 PRIEDAS

Kontrolinio skaičiaus (12 SKAITMENŲ) nustatymo taisyklės

Kontrolinis skaičius nustatomas taip:

pagrindinio skaičiaus skaitmenys lyginėse padėtyse (žiūrint iš dešinės pusės) padauginami iš 1;

pagrindinio skaičiaus skaitmenys nelyginėse padėtyse (žiūrint iš dešinės pusės) padauginami iš 2;

tada sudedami visi gauti skaičiai; dviženklių skaičių skaitmenys išskaidomi;

įsimenamas šios sumos antrasis skaitmuo;

skaitmuo, kurį pridėjus prie minėto skaitmens bus gauta 10, ir bus kontrolinis skaičius; jei minėtas antrasis skaitmuo yra nulis, tai kontrolinis skaičius taip pat bus nulis.

Pavyzdžiai

1 –

Tarkime, kad pagrindinis numeris yra toks

3

3

8

4

4

7

9

6

1

0

0

 

Daugybos koeficientas

2

1

2

1

2

1

2

1

2

1

2

 

 

6

3

16

4

8

7

18

6

2

0

0

 

Skaičius: 6 + 3 + 1 + 6 + 4 + 8 + 7 + 1 + 8 + 6 + 2 + 0 + 0 = 52

 

Šios sumos antrasis skaitmuo yra 2.

Todėl kontrolinis skaičius bus 8, o pagrindinis numeris tampa registracijos numeriu 33 84 4796 100–8.

2 –

Tarkime, kad pagrindinis numeris yra toks

3

1

5

1

3

3

2

0

1

9

8

 

Daugybos koeficientas

2

1

2

1

2

1

2

1

2

1

2

 

 

6

1

10

1

6

3

4

0

2

9

16

 

Skaičius: 6 + 1 + 1 + 0 + 1 + 6 + 3 + 4 + 0 + 2 + 9 + 1 + 6 = 40

 

Šios sumos antrasis skaitmuo yra 0.

Todėl kontrolinis skaičius bus 0, o pagrindinis numeris tampa registracijos numeriu 31 51 3320 198–0.

P.4 PRIEDAS

Geležinkelių riedmenų registracijos šalių kodavimas (3–4 skaitmenys ir santrumpa)

„Su trečiosiomis šalimis susijusi informacija pateikiama tik informaciniais tikslais.“

Šalys

Abėcėlinis šalies kodas (3)

Skaitmeninis šalies kodas

Atitinkamos įmonės, nurodytos laužtiniuose skliaustuoseP.6 ir P.7 prieduose (4)

Albanija

AL

41

HSh

Alžyras

DZ

92

SNTF

Armėnija

AM (1)

58

ARM

Austrija

A

81

ÖBB

Azerbaidžanas

AZ

57

AZ

Baltarusija

BY

21

BC

Belgija

B

88

SNCB/NMBS

Bosnija ir Hercegovina

BIH

44

ŽRS

50

ŽFBH

Bulgarija

BG

52

BDZ, SRIC

Kinija

RC

33

KZD

Kroatija

HR

78

Kuba

CU (1)

40

FC

Kipras

CY

 

 

Čekijos Respublika

CZ

54

ČD

Danija

DK

86

DSB, BS

Egiptas

ET

90

ENR

Estija

EST

26

EVR

Suomija

FIN

10

VR, RHK

Prancūzija

F

87

SNCF, RFF

Gruzija

GE

28

GR

Vokietija

D

80

DB, AAE (2)

Graikija

GR

73

CH

Vengrija

H

55

MÁV, GySEV/ROeEE (2)

Iranas

IR

96

RAI

Irakas

IRQ (1)

99

IRR

Airija

IRL

60

CIE

Izraelis

IL

95

IR

Italija

I

83

FS, FNME (2)

Japonija

J

42

EJRC

Kazakhstan

KZ

27

KZH

Kirgizija

KS

59

KRG

Latvija

LV

25

LDZ

Libanas

RL

98

CEL

Lichtenšteinas

LIE (1)

 

 

Lietuva

LT

24

LG

Liuksemburgas

L

82

CFL

Makedonija (Buvusioji Jugoslavijos Respublika)

MK

65

CFARYM (MŽ)

Malta

M

 

 

Moldova

MD (1)

23

CFM

Monakas

MC

 

 

Mongolija

MGL

31

MTZ

Marokas

MA

93

ONCFM

Nyderlandai

NL

84

NS

Šiaurės Korėja

PRK (1)

30

ZC

Norvegija

N

76

NSB, JBV

Lenkija

PL

51

PKP

Portugalija

P

94

CP, REFER

Rumunija

RO

53

CFR

Rusija

RUS

20

RZD

Serbija ir Juodkalnija

SCG

72

Slovakija

SK

56

ŽSSK, ŽSR

Slovėnija

SLO

79

Pietų Korėja

ROK

61

KNR

Ispanija

E

71

RENFE

Švedija

S

74

GC, BV

Šveicarija

CH

85

SBB/CFF/FFS, BLS (2)

Sirija

SYR

97

CFS

Tadžikistanas

TJ

66

TZD

Tunisas

TN

91

SNCFT

Turkija

TR

75

TCDD

Turkmėnistanas

TM

67

TRK

Ukraina

UA

22

UZ

Jungtinė Karalystė

GB

70

BR

Uzbekistanas

UZ

29

UTI

Vietnamas

VN (1)

32

DSVN


(1)  Kodai turi būti patvirtinti.

(2)  Kol įsigalios bendrųjų pastabų 3 punkte nurodyti atnaujinimai, įmonės gali naudoti kodus 43 (GySEV ir(arba) ROeEE), 63 (BLS), 64 (FNME), 68 (AAE). Atnaujinimo laikotarpis bus nustatytas kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis.

(3)  Pagal abėcėlinę kodavimo sistemą, aprašytą 1949 m. konvencijos 4 priedėlyje ir 1968 m. konvencijos dėl kelių eismo 45 straipsnio 4 dalyje.

(4)  Įmonės, kurios įsigaliojimo metu buvo UIC arba OSŽD narės ir šalies kodą naudojo kaip įmonės kodą.

P.5 PRIEDAS

Sąveikos galimybės abėcėlinis ženklinimas

TEN

:

Geležinkelių riedmenų TSS atitinkantys geležinkelių riedmenys

RIV

:

Vagonas, atitinkantis RIV nurodymus jų panaikinimo dieną

PPW

:

sutartį atitinkantis vagonas (OJSD valstybėse)

RIC

:

nurodymus atitinkantis ir (arba) jiems pritaikytas keleivinis kupė vagonas

Specialiųjų geležinkelių riedmenų sąveikos galimybės abėcėlinis ženklinimas, aprašytas P.14 priede.

ANNEX P.6

Vagonams naudojami sąveikos kodai (1–2 skaitmenys).

 

2-asis skaitmuo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2-asis skaitmuo

1-asis skaitmuo

1-asis skaitmuo

 

 

Gabaritas

nuolatinis arba kintamas

nuolatinis

kintamas

nuolatinis

kintamas

nuolatinis

kintamas

nuolatinis

kintamas

nuolatinis arba kintamas

Vėžės plotis

 

TSS (1)

ir (arba)

COTIF (2)

ir (arba)

PPW

0

su ašimis

Atsarginis

TSS ir (arba) COTIF vagonai (2)

[kurių valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Nenaudotinas nagrinėjamas tolesnis sprendimas

PPW vagonai

(įvairaus dydžio)

su ašimis

0

1

su vežimėliais

Pramonėje naudojami vagonai

with bogies

1

2

su ašimis

Atsarginis

TSS ir (arba) COTIF vagonas (2) [kurio valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

PPW vagonai

TSS ir (arba) COTIF vagonai (2)

PPW vagonai

Kiti TSS ir (arba) COTIF vagonai (2)

PPW vagonai

PPW vagonai

(nuolatinio dydžio)

su ašimis

2

3

su vežimėliais

with bogies

3

Ne TSS

ir ne COTIF (2)

ir ne PPW

4

su ašimis (3)

Pagalbiniai vagonai

Kiti vagonai

[kurių valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Kiti vagonai

Kiti vagonai

Vagonai su specialia techninių charakteristikų numeravimas

su ašimis (4)

4

8

su vežimėliais (3)

su vežimėliais (4)

8

 

 

Geležinkelių transporto eismas

Vidaus geležinkelių transporto eismas arba tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą

Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą

Vidaus geležinkelių transporto eismas

Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą

Vidaus geležnkelių transporto eismas

Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą

Vidaus geležinkelių transporto eismas

Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą

Vidaus geležinkelių transporto eismas

Vidausgeležinkelių transporto eismas arba tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą

Geležinkelių transporto eismas

 

 

1-asis skaitmuo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1-asis skaitmuo

2-asis skaitmuo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2-asis skaitmuo


(1)  Laikymasis bent jau geležinkelių riedmenų TSS reikalavimų.

(2)  Įskaitant geležinkelių riedmenis, kurie pagal galiojančias taisykles turi šiuos skaitmenis šių naujų taisyklių įsigaliojimo metu.

(3)  Nuolatinis arba kintamas vežės plotis.

(4)  Išskyrus I kategorijos vagonus (vagonai, kuriuose kontroliuojama temperatūra).

P.7 PRIEDAS

Traukiamiems keleiviniams vagonams naudojami tarptautinio geležinkelių transporto eismo kodai (1–2 skaitmenys)

Įspėjimas:

Laužtiniuose skliaustuose pateiktos sąlygos yra pereinamosios ir bus ištrintos būsimose RIC (žr. bendrųjų pastabų 3 punktą).

 

Vidaus geležinkelių transporto eismas

TSS (1) ir (arba) RIC ir (arba) COTIF (2) ir (arba) PPW

Vidaus geležinkelių transporto eismas ar tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą

TSS (1) ir (arba) RIC ir (arba) COTIF (2)

PPW

2-asis skaitmuo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

1-asis skaitmuo

5

Tik vidaus geležinkelių transporto eismui naudojami geležinkelių riedmenys

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Nekintamo gabarito geležinkelių riedmenys, kuriuose oras nekondicionuojamas (įskaitant geležinkelių riedmenis, kuriais vežami automobiliai)

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Reguliuojamo gabarito (1435/1520) geležinkelių riedmenys, kuriuose nėra oro kondicionavimo

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Rezervuota

Reguliuojamo gabarito (1435/1672) geležinkelių riedmenys, kuriuose nėra oro kondicionavimo

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Geležinkelių riedmenys su specialiu techninių charakteristikų numeravimu

Nekintamo gabarito riedmenys

Nekintamo gabarito geležinkelių riedmenys

Reguliuojamo dydžio (1435/1520) geležinkelių riedmenys su keičiamaisiais vežimėliais

Reguliuojamo gabarito (1435/1520) geležinkelių riedmenys su reguliuojamomisašimis

6

Pagalbiniai geležinkelių riedmenys, nenaudojami veikloje, už kurią gaunamos pajamos

Nekintamo gabarito geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Reguliuojamo gabarito (1435/1520) geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Pagalbiniai geležinkelių riedmenys, nenaudojami veikloje, už kurią gaunamos pajamos

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Reguliuojamo gabarito (1435/1672) geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Vagonai, skirti automobiliams vežti

Reguliuojamo gabarito geležinkelių riedmenys

7

Geležinkelių riedmenys, kuriuose kondicionuojamas oras, hermetiški geležinkelių riedmenys

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Rezervuota

Rezervuota

Hermetiški nuolatinio dydžio geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas

[kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede]

Rezervuota

Kiti geležinkelių riedmenys

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota


(1)  Laikymasis bent jau būsimos TSS, skirtos traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims.

(2)  RIC arba COTIF laikymasis pagal galiojančią taisyklę.

ANNEX P.8

Traukos riedmenų tipai (1–2 skaitmenys)

Pirmasis skaitmuo yra „9“.

Antrąjį skaitmenį nustato kiekviena valstybė narė. Jis, pavyzdžiui, gali atitikti savitikrį skaitmenį, jei šis skaitmuo apskaičiuojamas su serijos numeriu.

Jei antrasis skaitmuo apibūdina traukos riedmenų tipą, pateiktas kodavimas yra privalomas:

Kodas

Bendrasis geležinkelių riedmens tipas

0

Kita

1

Elektrovežis

2

Dyzelinis lokomotyvas

3

Elektrinių sudėtinių vienetų grupė (didelio greičio) [lokomotyvas arba priekaba]

4

Elektrinių sudėtinių vienetų grupė (išskyrus didelio greičio) [lokomotyvas arba priekaba]

5

Dyzelinių sudėtinių vienetų grupė [lokomotyvas arba priekaba]

6

Specializuota priekaba

7

Elektrinis manevrinis lokomotyvas

8

Dyzelinis manevrinis lokomotyvas

9

Techninės priežiūros riedmuo

P.9 PRIEDAS

Standartinis skaitmenis vagonų ženklinimas (5–7 skaitmenys)

Šiame priede nurodomas skaitmeninis ženklinimas 4 skaitmenimis, susijęs su vagono pagrindinėmis techninėmis charakteristikomis.

Šis priedas platinamas atskiroje laikmenoje (elektroninė rinkmena).

P.10 PRIEDAS

Traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims naudojami techninių charakteristikų kodai (5–6 skaitmenys)

 

6-asiss skaitmuo

0

1

2

3

4

5-asis skaitmuo

Rezervuota

0

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Vagonai su 1-os klasės vietomis

1

10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

≥ 11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

Rezervuota

Rezervuota

Dvi arba trys ašys

Vagonai su 2-os klasės vietomis

2

10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

≥ 12 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

Trys ašys

Dvi ašys

Vagonai su 1-os arba 1-os ir (arba) 2-os klasės vietomis

3

10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

≥ 12 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

Rezervuota

Dvi arba trys ašys

1-os arba 1-os (2-os) klasės miegamieji vagonai

4

10 1-os ir (arba) 2-os klasės kupė

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

≤ 9 1-os ir (arba) 2-os klasės kupė

2-os klasės miegamieji vagonai

5

10 kupė

11 kupė

≥ 12 kupė

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

6

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Miegamieji vagonai

7

10 kupė

11 kupė

12 kupė

Rezervuota

Rezervuota

Specialios konstrukcijos geležinkelių riedmenys ir vagonai

8

Prikabinamas vagonas, turintis valdymo postą, su vietomis, visos klasės, su bagažo skyriumi arba be jo, su mašinisto kabina, skirta važiuoti kita kryptimi

Vagonai su 1-os ar 1-os ir (arba) 2-os klasės vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi

Vagonai su 2-os klasės vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi

Rezervuota

Vagonai su vietomis, visos klasės su specialiai įrengtomis vietomis, pvz., vaikų žaidimo vieta

9

Pašto vagonai

Bagažo vagonai su pašto skyriumi

Bagažo vagonai

Bagažo vagonai ir dviejų arba trijų ašių 2-os klasės vagonai su vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi

Bagažo vagonai su šone esančiu koridoriumi, su muitinės plombuojamu skyriumi arba be jo

Pastaba: Į kupė dalis neatsižvelgiama. Vagonuose su atviromis vietomis ir viduryje esančiu perėjimu tam tikros vietos gaunamos galimų vietų skaičių dalijant iš 6, 8 arba 10, priklausomai nuo vagono konstrukcijos.

Traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims naudojami techninių charakteristikų kodai (5–6 skaitmenys)

 

6-asis skaitmuo

5

6

7

8

9

5-asis skaitmuo

Rezervuota

0

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Vagonai su 1-os klasės vietomis

1

Rezervuota

Dviaukščiai keleiviniai vagonai

≥ 7 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

Vagonai su 2-os klasės vietomis

2

Tik OSŽD, dviaukščiai keleiviniai vagonai

Dviaukščiai keleiviniai vagonai

Rezervuota

≥ 8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

Vagonai su 1-os ar 1-os ir (arba) 2-os klasės vietomis

3

Rezervuota

Dviaukščiai keleiviniai vagonai

Rezervuota

≥ 8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu

1-os arba 1-os (2-os) klasės miegamieji vagonai

4

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

≤ 9 1-os klasės kupė

2-os klasės miegamieji vagonai

5

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

≤ 9 kupė

Rezervuota

6

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Miegamieji vagonai

7

> 12 kupė

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Rezervuota

Specialios konstrukcijos geležinkelių riedmenys ir vagonai

8

Keleiviniai vagonai su vietomis ir miegamieji vagonai, visos klasės, su baru arba bufetu

Dviaukštis keleivinis kupė vagonas su vietomis, visos klasės, su bagažo skyriumi arba be jo, su mašinisto kabina važiuoti kita kryptimi

Vagonai restoranai arba keleiviniai kupė vagonai su baru arba bufetu, su bagažo skyriumi

Vagonai restoranai

Kiti specialūs keleiviniai vagonai (konferencijų, šokių, kino, vaizdo, sanitarinis vagonas ir vagonas baras)

9

Dviašiai arba triašiai bagažo vagonai su pašto skyriumi

Rezervuota

Dviašiai arba triašiai vagonai, skirti automobiliams vežti

Vagonai, skirti automobiliams vežti

Tarnybiniai geležinkelių riedmenys

Pastaba: Į kupė dalis neatsižvelgiama. Vagonuose su atviromis vietomis ir viduryje esančiu perėjimu tam tikros vietos gaunamos galimų vietų skaičių dalijant iš 6, 8 arba 10, priklausomai nuo vagono konstrukcijos.

Traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims naudojami bendrųjų charakteristikų kodai (7–8 skaitmenys)

Energijos tiekimas

8-asis skaitmuo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Didžiausias greitis

7-asis skaitmuo

< 120 km/h

0

Visos įtampos (3)

Rezervuota

3 000 V~ + 3 000 V =

1 000 V~ (3)

Rezervuota

1 500 V~

Kitos įtampos, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V

1 500 V~

+ 1 500 V =

3 000 V =

Rezervuota

1

Visos įtampos (3)

+ garas (1)

1 000 V~

+ garas (1)

1 000 V~

+ garas (1)

1 000 V~

+ garas (1)

1 000 V~

+ garas (1)

1 000 V~

+ garas (1)

Rezervuota

1 500 V~ + 1 500 V =

+ garas (1)

3 000 V =

+ garas (1)

3 000 V =

+ garas (1)

2

Garas (1)

Garas (1)

3 000 V~ + 3 000 V =

+ garas (1)

Garas (1)

3 000 V~

+ 3 000 V =

+ garas (1)

Garas (1)

3 000 V~

+ 3 000 V =

1 500 V~

+ garas (1)

1 500 V~

+ garas (1)

1 500 V~

+ garas (1)

A (1)

121–140 km/h

3

Visos įtampos

Rezervuota

1 000 V~ + 3 000 V =

1 000 V~ (3)  (1)

1 000 V~ (3)  (1)

1 000 V~

1 000 V~ + 1 500 V~ + 1 500 V =

1 500 V~

+ 1 500 V =

3 000 V =

3 000 V =

4

Visos įtampos (3)

+ garas (1)

Visos įtampos

+ garas (1)

Visos įtampos

+ garas (1)

1 000 V~ (3)  (1)

+ garas (1)

1 500 V~

+ 1 500 V =

1 000 V~

+ garas (1)

3 000 V~

+ 3 000 V =

1 500 V~

+ 1 500 V =

+ garas (1)

3 000 V =

+ garas (1)

Rezervuota

5

Visos įtampos (3)

+ garas (1)

Visos įtampos

+ garas (1)

Visos įtampos

+ garas (1)

1 000 V~

+ garas (1)

Rezervuota

1 500 V~

+ garas (1)

Kitos įtampos, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V

1 500 V~

+ 1 500 V =

+ garas (1)

Rezervuota

Rezervuota

6

Garas (1)

Rezervuota

3 000 V~

+ 3 000 V =

Rezervuota

3 000 V~

+ 3 000 V =

Rezervuota

Garas (1)

Rezervuota

Rezervuota

A (1)

141–160 km/h

7

Visos įtampos (3)

Visos įtampos

1 500 V~ (1)

+ 3 000 V = (1)

Visos įtampos (2)

1 000 V~ (3)

1 500 V~

+ 1 500 V =

1 000 V~

1 500 V~

1 500 V~

+ 1 500 V =

3 000 V =

3 000 V =

8

Visos įtampos (3)

+ garas (1)

Visos įtampos

+ garas (1)

3 000 V~

+ 3 000 V =

Rezervuota

Visos įtampos (3)

+ garas (1)

1 000 V~

+ garas (1)

3 000 V~

+ 3 000 V =

Kitos įtampos, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V

Visos įtampos (3)

+ garas (1)

A (1)

G (2)

> 160 km/h

9

Visos įtampos (3)  (2)

Visos įtampos

Visos įtampos

+ garas (1)

1 000 V~

+ 1 500 V~

1 000 V~

1 000 V~

Rezervuota

1 500 V~

+ 1 500 V =

3 000 V =

A (1)

G (2)

Visos įtampos Vienfazė kintamoji 1 000 V 51–15 Hz srovė, vienfazė kintamoji 1 500 V 50 Hz srovė, nuolatinė 1 500 V srovė, nuolatinė 3 000 V srovė. Taip pat galima vienfazė kintamoji 3 000 V 50 Hz srovė

A

Autonominis šildymas, nėra traukinio magistralinės elektros tiekimo linijos

G

Geležinkelių riedmenys su visų įtampų magistraline elektros tiekimo linija, tačiau reikalingas vagonas generatorius, kad būtų galima kondicionuoti orą

Garas

Tik šildymas garu. Jei užrašytos įtampos, kodas taip pat galimas geležinkelių riedmenims be šildymo garu.


(1)  Tik vidaus geležinkelių transporto eismui naudojami geležinkelių riedmenys

(2)  Tik geležinkelių riedmenims, kurie gali būti naudojami tarptautiniam geležinkelių transporto eismui

Visos įtampos Vienfazė kintamoji 1 000 V 51–15 Hz srovė, vienfazė kintamoji 1 500 V 50 Hz srovė, nuolatinė 1 500 V srovė, nuolatinė 3 000 V srovė. Taip pat galima vienfazė kintamoji 3 000 V 50 Hz srovė

A

Autonominis šildymas, nėra traukinio magistralinės elektros tiekimo linijos

G

Geležinkelių riedmenys su visų įtampų magistraline elektros tiekimo linija, tačiau reikalingas vagonas generatorius, kad būtų galima kondicionuoti orą

Garas

Tik šildymas garu. Jei užrašytos įtampos, kodas taip pat galimas geležinkelių riedmenims be šildymo garu.

(3)  Kai kuriuose geležinkelių riedmenyse, kur naudojama 1 000 V vienfazė kin