Help Print this page 

Document 32008D0217

Title and reference
2008/217/EB: 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl techninės sąveikos, susijusios su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemiu, specifikacijos (ranešta dokumentu Nr. C(2007) 6440)( Tekstas svarbus EEE).
  • No longer in force
OJ L 77, 19.3.2008, p. 1–105 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 015 P. 188 - 292

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2008/217/oj
Multilingual display
Text

19.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/1


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. gruodžio 20 d.

dėl techninės sąveikos, susijusios su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemiu, specifikacijos

(Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6440)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/217/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio c dalį ir II priedą transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema skirstoma į struktūrinius ir funkcinius posistemius, įskaitant infrastruktūros posistemį.

(2)

Komisijos sprendimu 2002/732/EB (2) nustatyta pirmoji transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninės sąveikos specifikacija (TSS).

(3)

Pirmąją TSS Būtina persvarstyti atsižvelgiant į technikos pažangą ir ją įgyvendinant įgytą patirtį.

(4)

EGSA, kaip jungtinei reprezentacinei grupei, suteiktas įgaliojimas persvarstyti ir pataisyti pirmąją TSS. Sprendimas 2002/732/EB turi būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu.

(5)

Pataisytos TSS projektą išnagrinėjo Direktyva 96/48/EB įsteigtas komitetas.

(6)

Ši TSS tam tikromis sąlygomis turėtų būti taikoma naujai arba modernizuotai ir rekonstruotai infrastruktūrai.

(7)

Ši TSS nepažeidžia kitų svarbių TSS nuostatų, kurios gali būti taikomos infrastruktūros posistemiams.

(8)

Pirmoji infrastruktūros posistemio TSS 2002 m. Todėl šiandien galiojantiems sutartiniams įsipareigojimams, naujiems infrastruktūros posistemiams ar sąveikos sudedamosioms dalims arba jų rekonstravimui ir modernizavimui turėtų būti taikomas atitikties vertinimas pagal šios pirmosios TSS nuostatas. Be to, pirmoji TSS turėtų toliau būti taikoma posistemio sudedamųjų dalių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurios leidžiamos pirmąja TSS, techninei priežiūrai, su technine priežiūra susijusiems pakeitimams. Todėl Sprendimo 2002/732/EB nuostatos turėtų toliau galioti projektų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal prie minėto sprendimo pridėtą TSS, techninei priežiūrai, taip pat naujos linijos ir esamos linijos rekonstravimo arba modernizavimo projektams, kurių rengimas yra gerokai pasistūmėjęs į priekį arba kurie yra pranešimo apie šį sprendimą dieną vykdomos sutarties dalykas. Siekiant nustatyti, kuo skiriasi pirmosios TSS ir naujosios TSS, pateikiamos šio sprendimo priede, taikymo sritis, valstybės narės ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kada šis sprendimas pradedamas taikyti, praneša posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms vis dar taikoma pirmoji TSS, sąrašą.

(9)

Šioje TSS infrastruktūros posistemio mazgas „balasto neturintis bėgių kelias“ yra apibūdinamas kaip „naujas sprendimas“. Tačiau ateityje turėtų būti apsvarstyta galimybė „balasto neturintį bėgių kelią“ apibūdinti kaip „patirtimi pagrįstą sprendimą“.

(10)

Šia TSS nereikalaujama naudoti konkrečias technologijas ar techninius sprendimus, išskyrus atvejus, kai tai yra griežtai būtina transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.

(11)

Šia TSS tam tikrą laikotarpį sąveikos sudedamąsias dalis leidžiama įtraukti į posistemius jų nesertifikuojant, jei laikomasi tam tikrų sąlygų.

(12)

Ši TSS versija nevisiškai atitinka esminius reikalavimus. Neįtraukti techniniai aspektai pagal Direktyvos 96/48/EB 17 straipsnį šios TSS H priede įvardinti„Neišspręstais klausimais“. Pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 3 dalį, valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai nusiunčia nacionalinių techninių taisyklių, susijusių su „Neišspręstais klausimais“ ir jų atitikties vertinimui taikytinų procedūrų, sąrašą.

(13)

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša šios TSS 7 skyriuje aprašytiems specifiniams atvejams taikytinas atitikties vertinimo procedūras.

(14)

Šiuo metu geležinkelių transporto eismas organizuojamas pagal galiojančius nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ar tarptautinius susitarimus. Svarbu, kad šie susitarimai netrukdytų esamai ir būsimai pažangai siekiant sąveikos. Tuo tikslu Komisijai būtina išnagrinėti tuos susitarimus, siekiant nustatyti, ar šiame sprendime pateiktą TSS reikia atitinkamai persvarstyti.

(15)

TSS pagrįsta geriausiomis atitinkamo projekto rengimo metu ekspertų turimomis žiniomis. Siekiant skatinti inovacijas ir atsižvelgti į įgytą patirtį, pridedama TSS turėtų būti periodiškai persvarstoma.

(16)

Šia TSS leidžiami novatoriški sprendimai. Jeigu siūlomi tokie sprendimai, gamintojas ar perkančioji organizacija nurodo nukrypimą nuo atitinkamo TSS skirsnio. Europos geležinkelių agentūra baigs rengti atitinkamus sprendimo funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengs vertinimo metodus.

(17)

Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija patvirtina techninę sąveikos specifikaciją (TSS), susijusią su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos „Infrastruktūros“ posistemiu.

TSS yra tokia, kokia yra nustatyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Ši TSS taikoma visai naujai, modernizuotai arba rekonstruotai transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūrai, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB I priede.

3 straipsnis

(1)   Atsižvelgiant į klausimus, TSS H priede įvardintus „Neišspręstais klausimais“, sąlygos, kurių turi būti laikomasi pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį atliekant sąveikos atitikties vertinimą, yra tos taikytinos techninės taisyklės, taikomos valstybėje narėje, kuri leidžia pradėti eksploatuoti posistemius, kuriems taikomas šis sprendimas.

(2)   Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša:

(a)

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taikytinų techninių taisyklių sąrašą;

(b)

atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios turi būti taikomos, atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą

(c)

įstaigas, kurias ji paskiria atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti

4 straipsnis

(1)   TSS 7 skyriuje nurodytų klausimų, priskirtų „Specifiniams atvejams“, atžvilgiu, atitikties vertinimo procedūros – tai valstybėse narėse taikomos procedūros.

(2)   Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša:

(a)

atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios turi būti taikomos, atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą;

(b)

įstaigas, kurias ji paskiria pirmiau minėtoms atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti.

5 straipsnis

TSS leidžiama nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo atitikties sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas ir sertifikavimas gali būti atliekamas kaip posistemio dalis. Šiuo laikotarpiu valstybės narės praneša Komisijai, kokios sąveikos sudedamosios dalys buvo įvertintos tokiu būdu, siekiant užtikrinti atidžią sąveikos sudedamųjų dalių rinkos priežiūrą ir imtis veiksmų šiai priežiūrai palengvinti.

6 straipsnis

Sprendimas 2002/732/EB panaikinamas. Tačiau jo nuostatos toliau taikomos projektų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal prie minėto sprendimo pridėtą TSS, techninei priežiūrai, taip pat naujos linijos ir esamos linijos rekonstravimo arba modernizavimo projektams, kurių kūrimas yra gerokai pasistūmėjęs į priekį arba kurie pranešimo apie šį sprendimą dieną yra vykdomos sutarties dalykas.

Posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms toliau taikomos Sprendimo 2002/732/EB nuostatos, sąrašas pranešamas Komisijai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kada šis sprendimas pradedamas taikyti.

7 straipsnis

Per šešis mėnesius nuo pridėtos TSS įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai apie šių tipų susitarimus:

(a)

nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų) susitarimus, kurie būtini labai specifinei ar vietinio pobūdžio numatomai veiklai, susijusiai su traukinių eismu ir manevrais;

(b)

dvišalius arba daugiašalius geležinkelio įmonės(-ių), infrastruktūros valdytojo(-ų) ar valstybės(-ių) narės(-ių) susitarimus, kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis;

(c)

tarptautinius vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios valstybės susitarimus, ar valstybių narių geležinkelio įmonės(-ių) ar infrastruktūros valdytojo(-ų) ir bent vienos trečiosios valstybės geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo susitarimus, kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis.

8 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. liepos 1 d.

9 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 20 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Komisijos pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 235, 1996 9 17, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/32/EB (OL L 141, 2007 6 2, p. 63).

(2)  OL L 245, 2002 9 12, p. 143.


PRIEDAS

DIREKTYVA 96/48/EB – DĖL TRANSEUROPINĖS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS

TECHNINËS SÀVEIKOS SPECIFIKACIJOS

Infrastruktūros posistemis

1.

ĮŽANGA

1.1

Techninė taikymo sritis

1.2

Geografinė taikymo sritis

1.3

Šios TSS turinys

2

INFRASTRUKTŪROS SRITIES APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS

2.1.

Infrastruktūros srities apibrėžtis

2.2

Srities, kuriai taikoma ši TSS, funkcijos ir aspektai

2.2.1

Nukreipti traukinį

2.2.2

Išlaikyti traukinį

2.2.3

Sudaryti sąlygas laisvai ir saugiai važiuoti traukiniui tam tikrame tūryje

2.2.4

Sudaryti sąlygas keleiviams įlipti į stotyse stovinčius traukinius ir išlipti iš jų.

2.2.5

Užtikrinti saugą

2.2.6

Tausoti aplinką

2.2.7

Vykdyti traukinio techninę priežiūrą

3.

ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1

Bendroji dalis

3.2.

Esminiai reikalavimai infrastruktūros sričiai

3.2.1

Bendrieji reikalavimai

3.2.2

Konkretūs infrastruktūros srities reikalavimai

3.3

Esminių reikalavimų vykdymas infrastruktūros srities specifikacijomis.

3.4

Infrastruktūros srities dalys, atitinkančios esminius reikalavimus

4.

INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO APRAŠYMAS

4.1

Įvadas

4.2

Funkciniai ir techniniai srities reikalavimai

4.2.1

Bendrosios nuostatos

4.2.2

Nominalioji bėgių vėžė

4.2.3

Mažiausi infrastruktūros statinių artumo gabaritai

4.2.4

Tarpukelės plotis

4.2.5

Didžiausias nuolydis

4.2.6

Mažiausias kreivės spindulys

4.2.7

Bėgių kelio pokrypis

4.2.8

Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas

4.2.8.1

Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas lygiame bėgių kelyje ir toliau viso maršruto iešmuose ir bėgių sankryžose

4.2.8.2

Staigus išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo pasikeitimas išsiskiriančių iešmų bėgių kelyje

4.2.9

Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse

4.2.9.1

Apibrėžtis

4.2.9.2

Konstrukcinės vertės

4.2.9.3

Eksploatavimo vertės

4.2.10

Bėgių kelio geometrinė kokybė ir atskirų defektų ribos

4.2.10.1

Įvadas

4.2.10.2

Sąvokų apibrėžtys

4.2.10.3

Nedelsiamų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribos

4.2.10.4

Nedelsiamų veiksmų riba

4.2.11

Bėgio pokrypis

4.2.12

Iešmai ir bėgių sankryžos

4.2.12.1

Kontrolės priemonės ir blokavimas

4.2.12.2

Slankiosios kryžmių šerdys

4.2.12.3

Geometrinės charakteristikos

4.2.13

Bėgių kelio atsparumas

4.2.13.1

I kategorijos geležinkelių linijos

4.2.13.2

II ir III kategorijų geležinkelių linijos

4.2.14

Konstrukcijų eismo apkrovos

4.2.14.1

Vertikaliosios apkrovos

4.2.14.2

Dinaminė analizė

4.2.14.3

Išcentrinės jėgos

4.2.14.4

Skersinė geležinkelio kelio apkrova

4.2.14.5

Veiksmai dėl trinties ir stabdymo (išilginės apkrovos)

4.2.14.6

Išilginės jėgos, kylančios dėl bėgių kelio ir konstrukcijų sąveikos

4.2.14.7

Pravažiuojančių traukinių aerodinaminis poveikis geležinkelių linijos konstrukcijoms

4.2.14.8

EN1991-2:2003 reikalavimų taikymas

4.2.15

Bendras bėgių kelio standumas

4.2.16

Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose

4.2.16.1

Bendrieji reikalavimai

4.2.16.2

Stūmoklio efektas požeminėse stotyse

4.2.17

Šoninio vėjo poveikis

4.2.18

Elektrinės charakteristikos

4.2.19

Triukšmas ir vibracija

4.2.20

Peronai

4.2.20.1

Patekimas į peroną

4.2.20.2

Naudingasis perono ilgis

4.2.20.3

Naudingasis perono plotis

4.2.20.4

Perono aukštis

4.2.20.5

Atstumas nuo bėgių kelio centro

4.2.20.6

Bėgių kelio išdėstymas išilgai perono

4.2.20.7

Apsauga nuo elektros šoko peronuose

4.2.20.8

Charakteristikos, susijusios su žmonių su judėjimo negalia prieiga

4.2.21

Apsauga nuo gaisro ir sauga geležinkelių tuneliuose

4.2.22

Prieiga arba įsibrovimas į geležinkelių linijos įrenginius

4.2.23

Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju

4.2.23.1

Laisvoji šoninė erdvė išilgai bėgių kelių

4.2.23.2

Avariniai praėjimo takai tuneliuose

4.2.24

Atstumo žyma

4.2.25

Atsarginiai bėgių keliai ir kitos labai mažo greičio vietos

4.2.25.1

Ilgis

4.2.25.2

Nuolydis

4.2.25.3

Kreivės spindulys

4.2.26

Stacionarioji traukinių priežiūros įranga

4.2.26.1

Tualeto nuotekos

4.2.26.2

Traukinio išorinio valymo įranga

4.2.26.3

Vandens perpylimo įranga

4.2.26.4

Smėlio perkrovimo įranga

4.2.26.5

Degalų pripildymas

4.2.27

Balasto išjudinimas oro srautu

4.3

Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

4.3.1

Sąsajos su geležinkelių riedmenų posistemiu

4.3.2

Sąsaja su energijos posistemiu

4.3.3

Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu

4.3.4

Sąsajos su eksploatavimo posistemiu

4.3.5

Sąsajos su SGT TSS

4.4

Eksploatavimo taisyklės

4.4.1

Darbų vykdymas

4.4.2

Pranešimai, perduodami geležinkelių įmonėms

4.4.3

Darbininkų apsauga nuo aerodinaminio poveikio

4.5

Techninės priežiūros taisyklės

4.5.1

Techninės priežiūros planas

4.5.2

Techninės priežiūros reikalavimai

4.6

Profesinis išmanymas ir kvalifikacija

4.7

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

4.8

Infrastruktūros registras

5.

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1

Apibrėžtis

5.1.1

Naujoviški sprendimai

5.1.2

Naujieji bėgių kelio sukomplektuoto bloko sprendimai

5.2

Sudedamųjų dalių sąrašas

5.3

Sudedamųjų dalių veikimas ir specifikacijos

5.3.1

Bėgis

5.3.1.1

Bėgio galvutės profilis

5.3.1.2

Konstrukcinė tiesinė masė

5.3.1.3

Plieno rūšis

5.3.2

Bėgio sąvaržos

5.3.3

Bėgių kelio pabėgiai ir atramos

5.3.4

Iešmai ir bėgių sankryžos

5.3.5

Vandens pripylimo jungtis

6.

SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS IR POSISTEMIŲ PATIKRA

6.1.

Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.

Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros

6.1.1.1

Suderinamumas su posistemio reikalavimais.

6.1.1.2

Suderinamumas su kitomis sąveikos sudedamosiomis dalimis ir posistemio sudedamosiomis dalimis, su kuriomis ši dalis, kaip numatoma, turės sąsajų.

6.1.1.3

Suderinamumas su specifiniais techniniais reikalavimais

6.1.2

„Įprastos“, „neįprastos“ ir „naujoviškos“ sąveikos sudedamųjų dalių apibrėžimai

6.1.3.

Įprastoms ir neįprastoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomos procedūros

6.1.4.

Naujoviškoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomos procedūros

6.1.5

Modulių taikymas

6.1.6

Sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimo metodai

6.1.6.1

Kitų Bendrijos direktyvų reglamentuojamos sąveikos sudedamosios dalys

6.1.6.2

Tvirtinimo sistemos įvertinimas

6.1.6.3

Tipo įteisinimas pagal eksploatavimo patirtį (tinkamumą naudoti)

6.2

Infrastruktūros posistemis

6.2.1

Bendrosios nuostatos

6.2.2

Rezervuota

6.2.3

Naujoviški sprendimai

6.2.4

Modulių taikymas

6.2.4.1

SH2 modulio taikymas

6.2.4.2

G modulio taikymas

6.2.5

Techniniai sprendimai, kurie teikia pagrindą manyti, kad projektavimo etape bus pasiekta atitiktis

6.2.5.1

Bėgių kelio atsparumo įvertinimas

6.2.5.2

Lygiavertiško kūgiškumo įvertinimas

6.2.6

Ypatingieji atitikties įvertinimo reikalavimai

6.2.6.1

Minimalių infrastruktūros gabaritų įvertinimas

6.2.6.2

Vėžės pločio vidurkio mažiausios vertės įvertinimas

6.2.6.3

Bėgių kelio standumo įvertinimas

6.2.6.4

Bėgių pokrypio įvertinimas

6.2.6.5

Didžiausio slėgio kitimo tuneliuose įvertinimas

6.2.6.6

Triukšmo ir vibracijos įvertinimas

6.3

Atitikties įvertinimas, kai greitis laikomas perėjimo kriterijumi

6.4

Techninės priežiūros plano įvertinimas

6.5

Techninės priežiūros posistemio įvertinimas

6.6

Sąveikos sudedamosios dalys be EB deklaracijos

6.6.1

Bendrosios nuostatos

6.6.2

Pereinamasis laikotarpis

6.6.3

Nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių turinčių posistemių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu

6.6.3.1

Sąlygos

6.6.3.2

Pranešimas

6.6.3.3

Gyvavimo ciklo įgyvendinimas

6.6.4

Stebėjimo priemonės

7.

INFRASTRUKTŪROS TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1.

Šios TSS taikymas eksploatuotinoms greitųjų geležinkelių linijoms

7.2.

Šios TSS taikymas jau eksploatuojamoms greitųjų geležinkelių linijoms

7.2.1.

Statinių klasifikavimas

7.2.2.

Civilinės statybos parametrai ir reikalavimai

7.2.3.

Bėgių kelio konstrukcijos parametrai ir charakteristikos

7.2.4.

Kitos įrangos ir techninės priežiūros įrenginių parametrai ir charakteristikos

7.2.5.

Greitis kaip perėjimo kriterijus

7.3.

Specifiniai atvejai

7.3.1.

Ypatingosios Vokietijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.2.

Ypatingosios Austrijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.3.

Ypatingosios Danijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.4.

Ypatingosios Ispanijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.5.

Ypatingosios Suomijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.6.

Ypatingosios Britanijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.7.

Ypatingosios Graikijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.8.

Ypatingosios Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinklų savybės

7.3.9.

Ypatingosios Italijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.10.

Ypatingosios Nyderlandų geležinkelių tinklo savybės

7.3.11.

Ypatingosios Portugalijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.12.

Ypatingosios Švedijos tinklo savybės

7.3.13.

Ypatingosios Lenkijos geležinkelių tinklo savybės

7.4.

TSS persvarstymas

7.5.

Susitarimai

7.5.1.

Galiojantys susitarimai

7.5.2.

Būsimieji susitarimai

A PRIEDAS

Infrastruktūros posistemio sudedamosios sąveikos dalys

A.1.

Taikymo sritis

A.2.

Vertinamos „įprastų“ sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos.

A.3.

Vertinamos „naujų“ sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos

B1 PRIEDAS

Infrastruktūros posistemio įvertinimas

B1.1.

Taikymo sritis

B1.2.

Charakteristikos ir moduliai

B2 PRIEDAS

Techninės priežiūros posistemio vertinimas

B2.1.

Taikymo sritis

B2.2.

Charakteristikos

C PRIEDAS

Atitikties vertinimo procedūros

D PRIEDAS

Su infrastruktūros sritimi susijusios pozicijos, kurios turi būti įtrauktos į infrastruktūros registrą

E PRIEDAS

Iešmų ir bėgių sankryžų diagrama

F PRIEDAS

Bėgio profilis 60 E2

G PRIEDAS

(Rezervuotas)

H PRIEDAS

Neišspręstų klausimų sąrašas

I PRIEDAS

GG ip TSS naudojamos sąvokos

1.   ĮŽANGA

1.1   Techninė taikymo sritis

Šis TSS skirta infrastruktūros posistemiui ir transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos techninės priežiūros posistemio daliai. Jie įtraukti į Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, II priedo 1 dalyje pateiktą sąrašą.

Pagal direktyvos I priedą greitųjų geležinkelių linijos – tai:

specialiai nutiestos greitųjų traukinių eismui skirtos geležinkelių linijos, paprastai įrengtos važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu,

specialiai modernizuotos greitųjų traukinių eismui geležinkelių linijos, skirtos važiuoti maždaug 200 km/h greičiu,

specialiai modernizuotos greitųjų traukinių eismui skirtos geležinkelių linijos, turinčios specialių savybių dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų, kuriomis važiuojant greitis kiekvienu atveju turi būti pritaikytas;

Šioje TSS šios geležinkelių linijos suskirstytos atitinkamai į I, II ir III kategorijas.

1.2   Geografinė taikymo sritis

Šios TSS geografinė taikymo sritis – transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, kaip aprašyta Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, I priede.

1.3   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5 straipsnio 3 dalį ši TSS:

(a)

nurodo jos skirtą taikymo sritį (2 skyrius);

(b)

nustato pagrindinius reikalavimus infrastruktūros posistemiui (3 skyrius) ir jos sąsajas su kitais posistemiais (4 skyrius);

(c)

nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti posistemis ir jo sąsajas su kitais posistemiais (4 skyrius);

(d)

nustato sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms turi taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinos pasiekti transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveiką (5 skyrius);

(e)

kiekvienu svarstomu atveju nurodo, kokios procedūros turi būti taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti arba posistemių EB patikrai atlikti (6 skyrius);

(f)

nurodo TSS įgyvendinimo strategiją (7 skyrius);

(g)

nurodo atitinkamo personalo profesinę kompetenciją ir sveikatos bei saugos darbe sąlygas, būtinas posistemiui veikti bei jo techninei priežiūrai atlikti ir TSS įgyvendinti (4 skyrius).

Pagal Direktyvos 6 straipsnio 3 dalį kiekvienai TSS galima numatyti specifiniams atvejams skirtą nuostatą; jie yra nurodyti 7 skyriuje.

Šios TSS 4 skyriuje taip pat paskelbiamos pirmiau 1.1 ir 1.2 punktuose minėtos taikymo srities specifinės eksploatavimo ir techninės priežiūros taisyklės.

2.   INFRASTRUKTŪROS SRITIES APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS

2.1.   Infrastruktūros srities apibrėžtis

Ši TSS taikoma infrastruktūros sričiai, kurioje yra:

struktūrinis infrastruktūros posistemis,

techninės priežiūros eksploatacinio posistemio dalis, susijusi su infrastruktūros posistemiu,

geležinkelių riedmenų techninės priežiūros eksploatacinio posistemio stacionarieji įrenginiai, susiję su aptarnavimu (t. y. plovimo įrenginiais, smėlio ir vandens tiekimu; kuro papildymu ir stacionariųjų tualetų išmetamųjų įrenginių prijungimu)

Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos struktūrinis infrastruktūros posistemį sudaro greitųjų geležinkelių linijos bėgių kelias, iešmai ir kryžmės, priklausantys 1 skyriuje nurodytai taikymo sričiai. Šie bėgių keliai – tai atitinkamos geležinkelių linijos ruožai, nustatyti infrastruktūros registre.

Struktūrinis infrastruktūros posistemis taip pat apima:

inžinerinius statinius, kuriais sutvirtinamas ar apsaugomas geležinkelio kelias,

inžinerinius geležinkelių linijos statinius ir civilinius inžinerinius statinius (įrenginius), kurie galėtų turėti įtakos geležinkelių sąveikai,

keleivių peronus ir kitą stoties infrastruktūrą, kuri galėtų turėti įtakos geležinkelių sąveikai,

aplinkai apsaugoti būtinas posistemio priemones,

priemones keleivių saugai užtikrinti sutrikus geležinkelių eismui

2.2   Srities, kuriai taikoma ši TSS, funkcijos ir aspektai

Infrastruktūros srities aspektai, susiję su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveika, yra aprašyti toliau pagal jai skirtas funkcijas, kartu su priimtais, turinčiais su jomis ryšį, principais.

2.2.1   Nukreipti traukinį

Tiesus bėgių kelias

Tiesus bėgių kelias – tai mechaninė riedmenų kreipiamoji sistema, kurios charakteristikos yra tokios, kad Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkantys traukiniai tinkami važiuoti laikantis norimų eismo saugos reikalavimų ir tiksliai nurodytų parametrų.

Atstumas tarp dviejų bėgių ir ratų sankybis su bėgiais yra apibrėžtas, siekiant užtikrinti infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų posistemio suderinamumą.

Iešmai ir bėgių sankryžos

Iešmai ir bėgių sankryžos, kuriais keičiamas maršrutas, turi atitikti atitinkamas nustatytas tiesaus bėgių kelio specifikacijas ir funkcinius konstrukcijos matmenis, siekiant, kad būtų užtikrintas techninis suderinamumas su Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkančiais traukiniais.

Atsarginiai bėgių keliai

Atsarginiai bėgių keliai neturi atitikti visų tiesaus bėgių kelio charakteristikų; tačiau atsarginiai keliai turi atitikti specifinius reikalavimus, kaip nurodyta 4 skyriuje, siekiant užtikrinti techninį suderinamumą su Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkančiais.

2.2.2   Išlaikyti traukinį

Tiesus bėgių kelias, iešmai ir bėgių sankryžos

Jėgos, kuriomis geležinkelių riedmenys veikia bėgių kelią ir kurios lemia geležinkelių riedmenų apsaugos nuo nuvažiavimo nuo bėgių sąlygas, taip pat bėgių kelio savybės išlaikyti tų jėgų sukeliamas apkrovas, kyla vien tik ratams liečiant bėgius bei įjungus bet kokią susijusią stabdžių įrangą, kai tokie veiksmai vyksta tiesiogiai ant bėgių.

Šios jėgos apima vertikaliąsias, skersines ir išilgines jėgas.

Riedmens ir bėgių kelio mechaninės sąveikos veikiant kiekvienai iš šių trijų tipų jėgų vienas ar daugiau būdingų kriterijų apibrėžiami kaip ribos, kurių riedmuo negali viršyti, ir, atvirkščiai, kaip mažiausios apkrovos, kurias bėgių kelias turi būti tinkamas išlaikyti. Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5 straipsnio 4 dalį šie kriterijai netrukdo pasirinkti didesnes kitų traukinių eismo atveju tinkamas ribines vertes. Šie būdingi riedmens ir bėgių kelio sąveikos saugos kriterijai yra sąsajos su geležinkelių riedmenų posistemiu.

Atraminės bėgių konstrukcijos

Be pirmiau nurodyto poveikio tiesiam bėgių keliui, iešmams ir bėgių sankryžoms, greitųjų geležinkelių eismas daro didelį poveikį geležinkelių tiltų dinaminėms ypatybėms, atsižvelgiant į geležinkelių riedmenų ašies apkrovų pasikartojimo dažnį, ir jie yra sąsaja su geležinkelių riedmenų posistemiu.

2.2.3   Sudaryti sąlygas laisvai ir saugiai važiuoti traukiniui tam tikrame tūryje

Statinių artumo gabaritas ir tarpukelės plotis

Statinių artumo gabaritu ir tarpukelės plotis dažniausiai apibrėžiamas atstumą tarp riedmenų kontūrų, srovės imtuvo bei geležinkelio kelio įrenginių ir tarp pačių riedmenų kontūrų pravažiuojant traukiniams. Be būtinųjų reikalavimų, užtikrinančių, kad riedmenys nepažeistų statinių artumo gabarito, pagal šias sąsajas nustatoma riedmenis ir stacionarius įrenginius abipusiškai veikiančių skersinių aerodinaminių jėgų kilmė.

Civiliniai inžineriniai statiniai ir geležinkelio kelio įrenginiai

Civiliniai inžineriniai statiniai ir geležinkelio kelio įrenginiai turi atitikti reikalavimus, susijusius su statinių artumo gabaritu.

Aerodinaminės jėgos, veikiančios kai kuriuos geležinkelio kelio įrenginius ir sukeliančios slėgio pokyčius tuneliuose, priklauso nuo traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, aerodinaminių savybių ir todėl atsiranda sąsajos su geležinkelių riedmenų posistemiu.

Slėgio pokyčiai, kurie keleivius veikia riedmenims važiuojant per tunelius, iš esmės priklauso nuo traukinio sąstato važiavimo greičio, jo skerspjūvio ploto, ilgio ir aerodinaminės formos bei tunelio ilgio ir skerspjūvio ploto. Jie yra ribojami leistinomis vertėmis, kurios nustatomos atsižvelgiant į keleivių sveikatą, ir todėl atsiranda sąsaja su geležinkelių riedmenų posistemiu.

2.2.4   Sudaryti sąlygas keleiviams įlipti į stotyse stovinčius traukinius ir išlipti iš jų.

Keleivių peronai

Infrastruktūros posistemis apima priemones, kuriomis i keleiviai gali pasinaudoti lipdami į traukinius: stočių peronus ir jų įrangą. Posistemio sąveika iš esmės yra susijusi su peronų aukščiu ir ilgiu, slėgio pokyčiais traukiniams pravažiuojant požemines stotis. Šios sudedamosios dalys yra susijusios su geležinkelių riedmenų posistemiu.

Žmonės su judėjimo negalia

Siekiant gerinti galimybes žmonėms su judėjimo negalia naudotis geležinkelių transportu, numatomos priemonės, kurios sudarytų geresnes sąlygas lengviau pasiekti viešąsias infrastruktūros zonas, ypač tas, kurios yra skirtos perono ir traukinio sąsajai, taip pat evakuacijos pavojingų situacijų atveju poreikiams tenkinti.

2.2.5   Užtikrinti saugą

Geležinkelių linijos sauga, geležinkelių riedmenų apsauga nuo įsibrovimo į juos ir apsauga nuo šoninio vėjo turi sąsają su geležinkelių riedmenų, kontrolės, valdymo ir signalizacijos, taip pat eksploatavimo posistemiais.

Taikymo sričiai taip pat priklauso priemonės, būtinos užtikrinti įrenginių stebėjimą ir jų techninę priežiūrą, laikantis pagrindinių reikalavimų.

Infrastruktūra turi turėti avarijų atvejams taikomas saugos priemones, skirtas stočių teritorijai ir bėgių keliui, kuriomis, kilus avarijoms, galėtų pasinaudoti asmenys.

2.2.6   Tausoti aplinką

Taikymo sričiai priklauso būtinos priemonės, skirtos aplinkai apsaugoti teritorijoje, kurioje yra infrastruktūra.

2.2.7   Vykdyti traukinio techninę priežiūrą

Taikymo sričiai priklauso stacionarieji įrenginiai, skirti geležinkelių riedmenims aptarnauti (t. y. plovimo įrenginiai, smėlio ir vandens tiekimas, kuro papildymas ir stacionariųjų tualetų išmetamųjų įrenginių prijungimas).

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1   Bendroji dalis

Pagal šios TSS taikymo sritį atitiktis specifikacijoms, aprašytoms:

posistemių atveju – 4 skyriuje

ir sąveikos sudedamųjų dalių atveju – 5 skyriuje,

kaip įrodyta teigiamais šio vertinimo rezultatais:

sąveikos sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti,

ir posistemių tikrinimo, kaip aprašyta 6 skyriuje,

užtikrina atitinkamų esminių reikalavimų, nurodytų šios TSS 3.2 ir 3.3 skirsniuose, vykdymą.

Vis dėlto, jei daliai esminių reikalavimų taikomos nacionalinės taisykles dėl:

TSS paskelbtų neišspręstų ir atidėtų klausimų,

Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 7 straipsnio nukrypti leidžiančios nuostatos.

specifinių atvejų, aprašytų šios TSS 7.3 skirsnyje,

Atitinkamas atitikties vertinimas atliekamas laikantis procedūrų, už kurias atsakinga atitinkama valstybė narė.

Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 4 straipsnio 1 dalį transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, jos posistemiai ir jų sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nurodytus esminius reikalavimus.

3.2.   Esminiai reikalavimai infrastruktūros sričiai

Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priedą esminiai reikalavimai gali būti bendrojo pobūdžio ir taikomi visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba gali turėti kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims būdingus konkrečius požymius.

Esminiai reikalavimai, kaip apibrėžta direktyvos III priede, nurodomi toliau 3.2.1 ir 3.2.2 skirsniuose:

3.2.1   Bendrieji reikalavimai

Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priede pateikiami esminiaireikalavimai. Šiai TSS svarbūs bendrieji reikalavimai nurodomi toliau:

„1.1.   Sauga

1.1.1.

Saugai svarbios sudedamosios dalys, ypač susijusios su traukinių eismu, turi būti projektuojamos, gaminamos arba surenkamos, techniškai prižiūrimos ir tikrinamos taip, kad būtų užtikrintas tinklui nustatytus tikslus atitinkantis saugos lygis, įskaitant tuos, kurie nustatyti avarinėms situacijoms.

1.1.2.

Rato ir bėgio sąlyčio parametrai turi atitikti stabilumo reikalavimus siekiant užtikrinti saugų važiavimą didžiausiu leistinu greičiu.

1.1.3.

Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo poveikis saugai turi būti apribotas atitinkamomis priemonėmis.

1.1.4.

Projektuojant stacionariąją įrangą ir geležinkelių riedmenis bei tam tikslui pasirenkant medžiagas turi būti siekiama, kad, jeigu kiltų gaisras, būtų apribotas ugnies ir dūmų susidarymas, plitimas bei jų poveikis.

1.1.5.

Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.

1.2.   Patikimumas ir tinkamumas

Su traukinių eismu susijusios stacionarių ar judamųjų sudedamųjų dalių stebėjimas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.

1.3.   Sveikata

1.3.1.

Medžiagos, kurios atsižvelgiant į jų naudojimo būdą, galėtų kelti pavojų turinčiųjų prieigą prie jų sveikatai, neturi būti naudojamos traukiniuose ir geležinkelio infrastruktūrose.

1.3.2.

Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.

1.4.   Aplinkos apsauga

1.4.1.

Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos įrengimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį turi būti atsižvelgta projektuojant sistemą pagal galiojančias Bendrijos nuostatas.

1.4.2.

Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.

1.4.3.

Geležinkelių riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderintos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, galinčiais sukelti trukdžiusi.

1.5.   Techninis suderinamumas

Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“

3.2.2   Konkretūs infrastruktūros srities reikalavimai

Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priede pateikiami esminiai reikalavimai. Šiai TSS svarbūs konkretūs infrastruktūros, techninės priežiūros, aplinkos apsaugos ir eksploatavimo sričių reikalavimai nurodomi toliau:

„2.1   Infrastruktūros

2.1.1.

Sauga

Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į greitųjų geležinkelių linijų įrenginius.

Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač stotyse, kurias traukiniai pravažiuoja dideliu greičiu.

Viešai prieinama infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (stabilumas, gaisras, galimybė patekti, evakuavimas, platformos ir kt.).

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.

2.5   Techninė priežiūra

2.5.1.

Sveikata

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centrų darbo tvarka, neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai.

2.5.2.

Aplinkos apsauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių.

2.5.3.

Techninis suderinamumas

Greitųjų traukinių techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.

2.6.   Aplinka

2.6.1.

Sveikata

Organizuojant transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos eismą turi būti laikomasi privalomųjų keliamo triukšmo apribojimų.

2.6.2.

Aplinkos apsauga

Normalios techninės būklės transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos organizuojamo traukinių eismo sukeliamas grunto vibracijos lygis turi būti toks, kad būtų priimtinas veikloms, kurių imamasi prie tokių geležinkelių, arba šalia infrastruktūros esančiai aplinkai

2.7.   Eksploatavimas

2.7.1.

Sauga

Tinklo eksploatavimo taisyklės turi būti susiejamos, o traukinių mašinistų bei brigadų kvalifikacija turi būti tokia, kad būtų užtikrintas saugus tarptautinis tinklo eksploatavimas.

Eksploatavimo ir techninės priežiūros laiko tarpai, techninę priežiūrą atliekančio personalo mokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, nustatyta atitinkamų traukinius eksploatuojančių operatorių techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas saugos lygis.

2.7.2.

Patikimumas ir tinkamumas

Eksploatavimo ir techninės priežiūros periodai, techninę priežiūrą atliekančio personalo apmokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, kurią atitinkamus traukinius eksploatuojantys operatoriai yra nustatę techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas sistemos patikimumo ir tinkamumo lygis.“

3.3   Esminių reikalavimų vykdymas infrastruktūros srities specifikacijomis.

3.3.1   Sauga

Siekiant atitikties bendriesiems reikalavimams, infrastruktūra saugos lygio, atitinkančio tinklui nustatytus tikslus atžvilgiu, turi:

būti tinkama traukinių eismui, jiems be rizikos nuvažiuoti nuo bėgių arba susidurti tarpusavyje arba su kitais geležinkelių riedmenimis ar stacionariomis kliūtimis, taip pat nesukelti nepriimtinos rizikos dėl arti esančio elektrinės traukos tiekimo šaltinio,

būti atspari statinėms arba dinaminėms vertikaliosioms, skersinėms ir išilginėms apkrovoms, kurias sukelia traukiniai nurodytose bėgių kelio vietose, ir užtikrinti eksploatavimo charakteristikas,

būti tinkama `vykdyti įrenginių stebėjimą ir techninę priežiūrą, būtiną užtikrinti svarbių sudedamųjų dalių saugią būklę,

būti iš medžiagų, kilus gaisrui neskleidžiančių kenksmingus dūmus; šis reikalavimais taikomas tik ribotos erdvės vietose esantiems infrastruktūros elementams (tuneliams, dengtoms iškasoms ir požeminėms stotims).

užtikrinti, kad prie įrenginių, išskyrus peronų vietas, į kurias leidžiama patekti keleiviams, galėtų prieiti tik leidimą turintys darbuotojai,

būti tokia, kad būtų galima kontroliuoti nepageidautinų asmenų arba riedmenų patekimo į geležinkelių infrastruktūros užimamą teritoriją riziką,

būti tokia, kad pagal įprastus reikalavimus eksploatuojant geležinkelių liniją keleiviams prieinamos vietos būtų numatytos pakankamu atstumu nuo bėgių kelio, kuriuo dideliu greičiu važiuoja traukiniai arba, siekiant sumažinti pavojų keleiviams, šios vietos būtų tinkamai atskirtos nuo bėgių kelio bei kad į jas būtų numatyti būtini privažiuojamieji keliai, kuriais keleivius būtų galima evakuoti, ypač požeminėse stotyse,

būti tokia, kad neįgalieji keleiviai galėtų pasinaudoti tinkamomis priemonėmis siekdami patekti į viešąsias ir (arba) evakuotis iš jų,

būti tokia, keleiviai negalėtų patekti į pavojingas zonas, jei greitasis traukinys sustoja nenumatytame kelyje, ne sustojimui skirtose geležinkelio stoties vietose,

būti tinkama ilguose tuneliuose imtis specialiųjų apsaugos nuo gaisro priemonių, sušvelninti pasekmes, taip pat, kilus gaisrui, turi būti tinkama palengvinti keleivių evakavimą,

turėti įrangą, kuria būtų tiekiamas tinkamos kokybės smėlis.

Tinkamai atsižvelgta į galimas toliau nurodytų su sauga susijusių elementų veikimo sutrikimų pasekmes.

3.3.2   Patikimumas ir tinkamumas

Šiam reikalavimui įvykdyti saugos požiūriu svarbioms sąsajoms, kurių charakteristikos eksploatuojant sistemą gali pasikeisti, turi būti skiriamas didžiausias dėmesys stebėjimo ir techninės priežiūros planuose, apibūdinančiuose tų elementų stebėjimo ir tikslinimo sąlygas.

3.3.3   Sveikata

Šie bendrieji reikalavimai taikomi įvairių infrastruktūros posistemio elementų priešgaisrinei apsaugai. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūrą sudarančių produktų (bėgių kelio ir civilinių inžinerinių statinių) šiluminis krūvis yra mažas, šis reikalavimas taikomas tik požeminiams objektams, į kuriuos žmonės patenka esant įprastam eksploatavimui. Dėl to produktams, kurie sudaro bėgių kelio ir civilinių inžinerinių statinių sąsajas, nenustatomi jokie reikalavimai, išskyrus šiuos specifinius infrastruktūros objektus.

Pastarajam turi būti taikomos Bendrijos direktyvos dėl sveikatos, paprastai taikomos inžineriniams statiniams, nepriklausomai nuo tų inžinerinių statinių sąsajos su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveika.

Be atitikimo šiems bendriesiems reikalavimams, būtina riboti slėgio pokyčius, kuris gali daryti poveikį keleiviams ir geležinkelio darbuotojams traukiniui važiuojant tuneliais, dengtomis iškasomis ir per požemines stotis, taip pat oro srautus, požeminėse stotyse, galinčius daryti poveikį keleiviams,; peronuose ir požeminių stočių vietose, į kurias leidžiama patekti keleiviams, turi būti pašalintas elektros smūgio pavojus.

Todėl turi būti imtasi priemonių, tinkamai pasirenkant atitinkamų statinių angų skerspjūvį arba naudojant pagalbinius įrenginius, kad būtų laikomasi sveikatos kriterijaus, grindžiamo didžiausiu slėgio pokyčiu, patiriamu tunelyje pravažiuojant traukiniui.

Požeminėse stotyse turi būti imtasi priemonių statybinėms ypatybėms, kuriomis sumažinami gretimų tunelių sukeliami slėgio pokyčiai, įdiegti arba pagalbiniams įrenginiams, oro srautų greitį mažinantiems iki žmonėms priimtinų verčių, panaudoti.

Turi būti imtasi priemonių, kad keleiviams prieinamose vietose būtų pašalinta neleistina elektros smūgio rizika.

Jei tai yra techninės priežiūros posistemio stacionarioji įranga, galima laikyti, kad šie esminiai reikalavimai yra įvykdyti, jeigu įrodoma, jog tie įrenginiai atitinka nacionalinius teisės aktus.

3.3.4   Aplinkos apsauga

Vertinant projektų poveikį aplinkai dėl specialiai greitiesiems geležinkelių riedmenims pastatytos geležinkelių linijos projekto arba modernizuojant geležinkelių liniją, ją pritaikant greitiesiems geležinkelių riedmenims, turi būti atsižvelgiama į traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, charakteristikas.

Jei tai yra techninės priežiūros posistemio stacionarioji įranga, galima laikyti, kad šie pagrindiniai reikalavimai yra įvykdyti, jeigu įrodoma, jog tie įrenginiai atitinka nacionalinius teisės aktus.

3.3.5   Techninis suderinamumas

Kad būtų įvykdytas šis reikalavimas, turi būti laikomasi šių sąlygų:

nustatomi tokie Europos tinklo, kuriame užtikrinama sudedamųjų dalių sąveika, geležinkelių linijų statinių artumo gabaritai, atstumas tarp bėgių kelio centrų, bėgių kelio tiesinimas, bėgių kelio vėžė, didžiausias nuolydis bei keleivių peronų ilgis bei aukštis, kad būtų užtikrintas abipusis geležinkelių linijų suderinamumas ir suderinamumas su sąveikai užtikrinti tinkamais geležinkelių riedmenimis,

įranga, kuri ateityje gali būti reikalinga, kad ne greitųjų geležinkelių traukiniai galėtų važiuoti transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelių linijomis, turi nekliudyti traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, eismui,

infrastruktūros elektrinės charakteristikos turi būti suderinamos su naudojamomis elektrifikavimo ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemomis.

Stacionariųjų įrenginių, skirtų traukiniams aptarnauti, charakteristikos turi būti suderinamos Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

3.4   Infrastruktūros srities dalys, atitinkančios esminius reikalavimus

Lentelėje toliau simboliu „X“ pažymėti pagrindiniai reikalavimai, kuriuos atitinka 4 ir 5 skyriuose nurodyti reikalavimai.

Infrastruktūros srities elementas

Nuoroda

Sauga

(1.1, 2.1.1, 2.7.1) (1)

Patikimumas ir tinkamumas

(1.2, 2.7.2) (1)

Sveikata

(1.3, 2.5.1) (1)

Aplinkos apsauga

(1.4, .5.2, 2.6.1, 2.6.2) (1)

Techninis suderinamumas

(1.5, 2.5.3) (1)

Nominalioji bėgių vėžė

4.2.2

 

 

 

 

X

Mažiausi infrastruktūros statinių artumo gabaritai

4.2.3

X

 

 

 

X

Tarpukelės plotis

4.2.4

 

 

 

 

X

Didžiausi pakilimai ir nuolydžiai

4.2.5

 

 

 

 

X

Mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys

4.2.6

X

 

 

 

X

Išorinio bėgio pakyla kreivėse

4.2.7

X

X

 

 

 

Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas

4.2.8

X

 

 

 

X

Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse

4.2.9

X

 

 

 

X

Bėgių kelio geometrinė kokybė ir ribinės vertės, taikomos atskiriems defektams

4.2.10

X

X

 

 

 

Bėgių kelio/Bėgio pokrypis

4.2.11

X

 

 

 

X

Bėgio galvutės profilis

5.3.1

X

 

 

 

X

Iešmai ir bėgių sankryžos

4.2.12 – 5.3.4

X

X

 

 

X

Bėgių kelio atsparumas smūgiui

4.2.13 —

X

 

 

 

 

Geležinkelių eismo apkrovos statiniams

4.2.14

X

 

 

 

 

Bendrasis bėgių kelio standumas

4.2.15 – 5.3.2

 

 

 

 

X

Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose

4.2.16

 

 

X

 

 

Šoninio vėjo poveikis

4.2.17

X

 

 

 

 

Elektrinės charakteristikos

4.2.18

X

 

 

 

X

Triukšmas ir vibracijos

4.2.19

 

 

X

X

 

Peronai

4.2.20

X

X

X

 

X

Priešgaisrinė sauga ir sauga geležinkelių tuneliuose

4.2.21

X

 

X

 

 

Prieiga prie geležinkelių linijos įrenginių ir įsibrovimas į juos

4.2.22

X

 

 

 

 

Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju

4.2.23

X

 

X

 

 

Atsarginis bėgių kelias ir kiti ruožai, kuriais važiuojama labai lėtai

4.2.25

 

 

 

 

X

Stacionarioji traukinių parangos įranga

4.2.26

X

X

X

X

X

Balasto išjudinimas oro srautu

4.2.27

X

X

X

 

X

Darbų priėmimas, vykdymas

4.4.1

 

X

 

 

 

Darbuotojų apsauga nuo aerodinaminio poveikio

4.4.3

X

 

 

 

 

Techninės priežiūros taisyklės

4.5

 

X

X

X

 

Profesinė kompetencija

4.6

X

X

 

 

X

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

4.7

X

X

X

 

 

4.   INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO APRAŠYMAS

4.1   Įvadas

Transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ir, kurios dalys yra infrastruktūros ir techninės priežiūros posistemiai, yra integruota sistema, kurios darna turi būti patikrinta, siekiant užtikrinti sistemos sąveiką, laikantis esminių reikalavimų.

Direktyvos 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „TSS netrukdo valstybėms narėms priimti sprendimų dėl naujų arba modernizuotų infrastruktūrų, kurios būtinos kitokiems traukiniams eksploatuoti, naudojimo“.

Todėl projektuojant naują arba modernizuojamą greitųjų geležinkelių liniją turėtų būti atsižvelgiama į kitus traukinius, kuriems gali būti leista važinėti geležinkelių linija.

Geležinkelių riedmenys, atitinkantys Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, turi būti tinkami važiuoti bėgių keliu, atitinkančiu šioje TSS nurodytas ribines vertes.

Šioje TSS nurodytų ribinių verčių nesiekiama nustatyti kaip įprastų projekto verčių. Tačiau projekto vertės turi atitikti šioje TSS nurodytas ribines vertes.

Posistemio ir jo sąsajų funkcinėse ir techninėse specifikacijose, aprašytose 4.2 ir 4.3 skirsniuose, nenustatomas tam tikrų technologijų arba techninių sprendimų naudojimas, išskyrus, kai tai yra visiškai būtina transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo sąveikai. Tačiau novatoriškiems sąveikos sprendimams gali prireikti naujų specifikacijų ir (arba) naujų vertinimo metodų. Siekiant sudaryti sąlygas technologinėms naujovėms, šios specifikacijos ir vertinimo metodai rengiami vykdant 6.2.3 skirsnyje aprašytą procesą.

4.2   Funkciniai ir techniniai srities reikalavimai

4.2.1   Bendrosios nuostatos

Infrastruktūros sritį apibūdinantys elementai:

nominalioji bėgių vėžė (4.2.2 punktas)

mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas (4.2.3 punktas),

tarpukelės plotis (4.2.4 punktas),

didžiausi pakilimai ir nuolydžiai (4.2.5 punktas),

mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys (4.2.6 punktas),

išorinio bėgio pakyla kreivėse (4.2.7 punktas),

išorinio bėgio pakylos bėgių kelio kreivėje nepakankamumas (4.3.3.8 punktas),

rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse (4.3.3.9 punktas),

bėgių kelio geometrinė kokybė ir ribinės vertės, taikomos atskiriems defektams (4.2.10 punktas),

bėgių kelio pokrypis (4.2.11 punktas),

bėgio galvutės profilis (5.3.1 punktas),

iešmai ir bėgių sankryžos (4.2.12 punktas).

bėgių kelio atsparumas smūgiui (4.2.13 punktas)

geležinkelių eismo apkrovos statiniams (4.2.14 punktas),

bendrasis bėgių kelio standumas (4.2.15 punktas),

didžiausias slėgio pokytis tuneliuose (4.2.16 punktas),

šoninių vėjų poveikis (4.2.17 punktas).

elektrinės charakteristikos (4.2.18 punktas),

triukšmas ir vibracijos (4.2.19 punktas).

peronai (4.2.20 punktas),

priešgaisrinė sauga ir sauga geležinkelių tuneliuose (4.2.21 punktas)

prieiga prie geležinkelių linijos įrenginių ir įsibrovimas į juos (4.2.22 punktas),

laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju (4.2.23 punktas)

atstumo rodyklės (4.2.24 punktas)

atsarginio bėgių kelio ir kitų ruožų, kuriais važiuojama labai lėtai, ilgis (4.2.25 punktas)

stacionarioji traukinių parangos įranga (4.2.26 punktas)

balasto išjudinimas oro srautu (4.2.27 punktas)

techninės priežiūros taisyklės (4.5 punktas)

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti infrastruktūros sritį apibūdinantys elementai, turi bent jau atitikti eksploatacinių charakteristikų lygius, nustatytus kiekvienai toliau nurodytai transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelių linijos kategorijai:

I kategorija: greitųjų geležinkelių linijos, nutiestos specialiai traukiniams važiuoti paprastai 250 km/h arba didesniu greičiu,

II kategorija: specialiai modernizuotos greitųjų geležinkelių linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti maždaug 200 km/h greičiu,

III kategorija: specialiai modernizuotos arba nutiestos specialiai traukiniams važiuoti dideliu greičiu, greitųjų geležinkelių linijos, kurioms būdingos ypatingos savybės, kurias lemia topografiniai, reljefo arba miesto planavimo apribojimai ir kuriose greitis turi būti pritaikytas kiekvienu atveju;

Visų kategorijų geležinkelių linijos turi būti tinkamos važiuoti traukiniams, kurių ilgis – 400 metrų ir didžiausia masė –1 000 tonų.

Eksploatacinių parametrų lygmenys yra apibūdinami didžiausiu leistinu greičiu geležinkelių linijos ruože, kuriuo leidžiama važiuoti greitiesiems traukiniams, atitinkantiems Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Šie eksploatacinių parametrų lygmenys yra aprašyti tolesnėse pastraipose kartu su visomis ypatingomis sąlygomis, kurias kiekvienu atveju leidžiama taikyti atitinkamiems parametrams ir sąsajoms. Nurodytos parametrų vertės galioja tik iki didžiausio greičio (350 km/h).

Visi šioje TSS nurodyti eksploatacinių parametrų lygmenys ir reikalavimai yra skirti standartinės Europos vėžės bėgių keliui, kaip nustatyta 4.2.2 punkte šią TSS atitinkančioms geležinkelių linijoms.

Nurodyti geležinkelių linijų, kurios priskiriamos specifiniams atvejams, įskaitant geležinkelių linijas skirtas kitai bėgių vėžei, eksploatacinių parametrų lygmenys yra aprašyti 7.3 punkte.

Šie eksploatacinių parametrų lygiai yra aprašyti įprastomis posistemio eksploatavimo sąlygomis ir esant tokiai posistemio būklei, kuri susidaro atliekant techninės priežiūros darbus. Atliktų pertvarkomųjų darbų arba atliekamų didelės apimties techninės priežiūros darbų, dėl kurių posistemio parametrams galėtų prireikti taikyti laikinąsias išlygas, padariniai, jeigu jų būtų, aptariami 4.5 punkte.

Greitųjų geležinkelių eksploatacines charakteristikas taip pat galima pagerinti specialiomis sistemomis, pvz., pakreipiančiomis geležinkelių riedmens kėbulą. Leidžiama taikyti specialias sąlygas, kad būtų galima eksploatuoti tokius traukinius, jeigu jomis nenustatomi apribojimai greitųjų geležinkelių traukiniams, kurių kėbulai nepritaikyti, kad juos būtų galima pakreipti. Tokių sąlygų taikymas nurodomas Infrastruktūros registre.

4.2.2   Nominalioji bėgių vėžė

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Nominalioji bėgių vėžė yra 1 435 mm.

4.2.3   Mažiausi infrastruktūros statinių artumo gabaritai

Infrastruktūra turi būti statoma taip, kad būtų užtikrintas saugus neužstatytas plotas traukiniams, atitinkantiems Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, važiuoti.

Mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas yra apibrėžiamas pagal nustatytą skersinį tūrį, kuriame turi nebūti arba patekti kliūčių. Šis tūris yra nustatomas pagal etaloninį kinematinį profilį ir atsižvelgiant į antžeminio elektros perdavimo kabelio gabaritą ir apatinių dalių gabaritus.

Atitinkami kinematiniai profiliai yra nurodyti Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Belaukdamas, kol bus paskelbti suderintieji EN standartai, susiję su gabaritais, infrastruktūros valdytojas išsamiai nurodo susijusias taisykles, taikomas mažiausiam infrastruktūros statinių artumo gabaritui nustatyti.

I kategorijos geležinkelių linijos

Projektuojant visos kliūtys (inžineriniai statiniai, elektros energijos tiekimo ir signalizacijos įranga) turi atitikti šiuos reikalavimus:

mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas nurodyta pagal GC etaloninį kinematinį profilį ir mažiausią infrastruktūros apatinių dalių gabaritą, kurie abu yra aprašyti Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Greitųjų geležinkelių energijos TSS nurodomi srovės imtuvo gabarito ir elektros izoliacijos gabarito reikalavimai.

II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Esamų greitųjų geležinkelių linijų, modernizuotų greitųjų geležinkelių traukiniams važiuoti geležinkelių linijų ir jų jungiamųjų linijų mažiausias naujų statinių infrastruktūros statinių artumo gabaritas nustatomas pagal GC etaloninį kinematinį profilį.

Atliekant pertvarkomuosius darbus, mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas nustatomas pagal GC etaloninį kinematinį profilį, jei ekonominiu tyrimu įrodomi tokios investicijos privalumai. Jei ne, infrastruktūros statinių artumo gabaritą leidžiama nustatyti pagal GB etaloninį kinematinį profilį, jei tai įmanoma atsižvelgiant į ekonomines sąlygas arba gali būti paliktas mažesnis statinių artumo gabaritas .Perkančiosios organizacijos arba infrastruktūros valdytojo atliktame ekonominiame tyrime turi būti atsižvelgta į numatomas išlaidas ir naudą, kuri būtų gauta, jeigu šias TSS atitinkančiose geležinkelių linijose, sujungtose su atitinkama geležinkelių linija, statinių artumo gabaritas būtų padidintas.

Infrastruktūros valdytojas Infrastruktūros registre nurodo kinematinį profilį, taikomą kiekviename geležinkelių linijos ruože.

Greitųjų geležinkelių energijos TSS nurodomi srovės imtuvo gabarito ir elektros izoliacijos gabarito reikalavimai.

4.2.4   Tarpukelės plotis

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Projektuojant mažiausias greitųjų geležinkelių eismui nutiestų ar modernizuotų geležinkelių linijų tarpukelės plotis nurodytas toliau pateikiamoje lentelėje:

Didžiausias leidžiamas traukinių, atitinkančių su Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, greitis

Mažiausias tarpukelės plotis

V<= 230 km/h

Jei < 4,00 m, nustatoma pagal etaloninį kinematinį profilį (4.2.3 punktas)

230 km/h < V <= 250 km/h

4,00 m

250 < V ≤ 350 km/h

4,20 m

V > 300 km/h:

4,50 m

Jei riedmenys yra vienas į kitą pasvirę dėl išorinio bėgio pakylos kreivėse, remiantis skirsnyje 4.2.3 reikalaujamomis susijusiomis taisyklėmis pridedamas tinkamas papildomas atstumas.

Tarpukelės plotį galima padidinti, pvz., norint eksploatuoti traukinius, neatitinkančius Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, dėl patogumo poreikių ar techninės priežiūros darbų.

4.2.5   Didžiausias nuolydis

I kategorijos geležinkelių linijos

Projektuojant leidžiami 35 mm/m pagrindinio bėgių kelio nuolydžiai, jei laikomasi šių „kontūro“ reikalavimų:

daugiau negu 10 km vidutinis judančio profilio nuolydis yra mažesnis arba lygus 25 mm/m,

didžiausias 35 mm/m ištisinio nuolydžio ilgis neviršija 6 000 m.

Pagrindinio bėgių kelio, kertančio keleivių peronus, nuolydžiai yra neviršija 2,5 mm/m.

II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Šiose geležinkelių linijose nuolydžiai paprastai yra mažesni už numatomoms tiesti greitųjų geležinkelių linijoms leidžiamas vertes. Modernizuojant geležinkelių linijas, siekiant jas pritaikyti traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, eksploatavimui, turėtų būti laikomasi pirmiau nurodytų geležinkelių linijų nuolydžių verčių, išskyrus tą atvejį, jeigu, dėl ypatingų vietos sąlygų reikia taikyti didesnes vertes; tuo atveju priimtinos nuolydžių vertės turi būti nustatomos atsižvelgiant į traukiamų arba stabdomų geležinkelių riedmenų ribines charakteristikas, kaip apibrėžta Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Renkantis didžiausią nuolydžio vertę, atsižvelgiama į visose sąveikai užtikrinti tinkamose geležinkelių linijose numatomą traukinių, neatitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, eksploatavimą, kuriems gali būti leista važiuoti geležinkelių linija, taikant direktyvos 5 straipsnio 4 dalį..

4.2.6   Mažiausias kreivės spindulys

Projektuojant greitųjų geležinkelių eismui skirtas geležinkelių linijas būti pasirenkamas toks mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys, kad nagrinėjamai bėgių kelio kreivei nustatytas išorinio bėgio pakylos nepakankamumas, kai važiuojama didžiausiu geležinkelių linijoje planuotu greičiu, neviršytų šios TSS 4.2.8 punkte nurodytų verčių.

4.2.7   Bėgių kelio pokrypis

Bėgių kelio pokrypis – tai didžiausias išorinių ir vidinių bėgių aukščio skirtumas, matuojamas geležinkelio galvutės paviršiaus centre (mm). Jei vertė nustatoma milimetrais, ji priklauso nuo gabarito; jei vertė nustatoma laipsniais, nuo gabarito nėra ji nepriklauso.

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Projektinis pokrypis yra ne didesnis nei 180 mm.

Eksploatuojamuose bėgių keliuose leidžiamas ±20 mm nuokrypis nuo „tvarkingos techninės būklės“ etalono, esant didžiausiam 190 mm pokrypiui. Šią projektinę vertę galima padidinti daugiausiai iki 200 mm, jeigu tai yra tik keleivinių traukinių eismui skirti bėgių keliai.

Šio elemento techninės priežiūros atlikimo reikalavimams taikomos 4.5 punkto (Techninės priežiūros planas) nuostatos dėl leistinųjų eksploatavimo nuokrypių.

4.2.8   Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas

Kreivėse išorinio bėgio pakylos nepakankamumas yra milimetrais išreikštas skirtumas tarp padėto išorinio bėgio pakylos kreivėse ir riedmens pusiausvyros bėgio, esant konkrečiam nustatytam greičiui.

Šios specifikacijos taikytinos vardinio bėgių kelio vėžės pločio sąveikos geležinkelių linijoms, kaip apibrėžta šios TSS 4.2.2 punkte.

4.2.8.1   Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas lygiame bėgių kelyje ir toliau viso maršruto iešmuose ir bėgių sankryžose

 

Geležinkelių linijos kategorija

 

I (a) kategorija

II kategorija

III kategorija

 

1

2

3

4

Greičio diapazonas (km/h)

Normali ribinė vertė (mm)

Didžiausia ribinė vertė (mm)

Didžiausia ribinė vertė (mm)

Didžiausia ribinė vertė (mm)

V ≤ 160

160

180

160

180

160 < V ≤ 200

140

165

150

165

200 < V ≤ 230

120

165

140

165

230 < V ≤ 250

100

150

130

150

250 < V ≤ 300

100

130 (b)

300 < V

80

80

(a)

Infrastruktūros valdytojas infrastruktūros registre išvardys geležinkelių linijos ruožus, kuriuose, jo nuomone, yra suvaržymai dėl kurių kyla kliūčių pasiekti atitikties su 1 stulpelyje įrašytomis vertėmis. Tais atvejais gali būti laikomasi 2 stulpelio verčių.

(b)

Didžiausia 130 mm vertė bėgių kelyje, neturinčiame balasto, gali būti padidinta iki 150 mm

Traukiniams, kurie atitinka greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, su įrengta išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo kompensacine sistema, infrastruktūros valdytojas gali leisti važiuoti su aukštesnėmis išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertėmis.

Didžiausias išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas, kuriam esant tiems traukiniams leidžiama važiuoti, turi atsižvelgti į atitinkamą traukiniui taikomą priimtinumo kriterijų, nustatytą Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS 4.2.3.4 skyriuje.

4.2.8.2   Staigus išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo pasikeitimas išsiskiriančių iešmų bėgių kelyje

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Didžiausia staigaus išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo pasikeitimo išsiskiriančių iešmų bėgių kelyje konstrukcinė vertė turi būti:

 

120 mm, jei tai yra iešmai, per kuriuos geležinkelių riedmenys važiuoja 30 km/h ≤ V ≤ 70 km/h greičiu,

 

105 mm, jei tai yra iešmai, per kuriuos geležinkelių riedmenys važiuoja 70 km/h ≤ V ≤ 17 km/h greičiu,

 

85 mm, jei tai yra iešmai, per kuriuos geležinkelių riedmenys važiuoja 170 km/h ≤ V ≤ 230 km/h greičiu.

Esamų konstrukcijų iešmams šioms vertėms gali būti priimta 15 mm nuokrypa.

4.2.9   Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse

Rato ir bėgio sąveika – tai pagrindinė geležinkelių riedmens dinamines važiavimo ypatybes apibūdinanti sąvoka. Todėl ji turi būti suprasta ir be kitų tą sąvoką apibūdinančių parametrų, vienas – vadinamasis „rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse parametras“ – yra ypač svarbus, nes leidžia pagal nustatytus reikalavimus įvertinti rato ir bėgio sąveiką tiesiajame bėgių kelyje ir didelio spindulio kreivėse.

Toliau išdėstytos nuostatos taikomos I, II ir II kategorijos geležinkelių linijoms. Iešmų ir bėgių sankryžų įvertinimo rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse atlikti nereikia.

4.2.9.1   Apibrėžtis

Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse yra aširačio su kūginiais ratais kūgio kampo tangentas, kurio šoninis judėjimas turi tą patį kinematinį bangos ilgį kaip šis aširatis tiesiame bėgių kelyje ir didelio spindulio kreivėse.

Ribinės rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse vertės, nurodytos lentelėse toliau, turi būti skaičiuojamos aširačio šoninio pasislinkimo amplitudei (y):

y = 3 mm,

jeigu (TG - SR) ≥ 7 mm

Formula,

jeigu 5 mm ≤ (TG - SR) < 7 mm

y = 2 mm,

jeigu (TG - SR) < 5 mm

kur TG yra vėžės plotis, o SR yra atstumas tarp pusių paties aširačio aktyviųjų pusių.

4.2.9.2   Konstrukcinės vertės

Konstrukcinės vėžės pločio vertės, bėgio galvutės profilis ir bėgio nuolydis tiesiame bėgių kelyje turi būti išrinktas toks, kad užtikrintų, jog neviršijamos 1 lentelėje nurodytos rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse ribos, kai modeliuojamos šių aširačių pravažiavimo sąlygos virš sukonstruoto bėgių kelio (simuliuojamo skaičiavimais pagal EN 15302:2006).

S 1002, kaip apibrėžta PrEN 13715, esant SR =1 420 mm

S 1002, kaip apibrėžta PrEN 13715, esant SR 1 426 mm

GV 1/40, kaip apibrėžta PrEN 13715, esant SR =1 420 mm

GV 1/40, kaip apibrėžta PrEN 13715, esant SR 1 426 mm

1 lentelė

Greičio diapazonas (km/h)

Ribinės rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse vertės

<= 160

Įvertinimo nereikalaujama

>160 ir <= 200

0,20

>200 ir <= 230

0,20

>230 ir <= 250

0,20

>250 ir <= 280

0,20

>280 ir <= 300

0,10

> 300

0,10

Laikoma, kad bėgių kelias, kurio konstrukcinės charakteristikos išdėstytos 6.2.5.2 punkte, atitinka šį reikalavimą. Nepaisant to, kelias gali būti paklotas su skirtingomis konstrukcinėmis charakteristikomis. Šiuo atveju infrastruktūros valdytojas privalo įrodyti konstrukcijos suderinamumą rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse atžvilgiu.

4.2.9.3   Eksploatavimo vertės

4.2.9.3.1   Mažiausios vidutinio vėžės pločio vertės

Kai jau įrengta pradinė bėgių kelio sistemos konstrukcija, tai svarbus parametras, kontroliuojant rato ir bėgio sąveiką tiesiose ir didelio spindulio kreivėse, yra vėžės plotis. Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad vidutinis vėžės plotis tiesiame bėgių kelyje ir kreivėse, kurių spindulys R > 10 000 m, yra išlaikomas aukščiau ribos, nurodytos lentelėje toliau.

Greičio diapazonas (km/h)

Mažiausia vidutinio vėžės pločio vertė (mm) per 100 m eksploatavimo tiesiame bėgių kelyje ir kreivėse, kurių spindulys R > 10 000 m

<= 160

1 430

>160 ir <= 200

1 430

>200 ir <= 230

1 432

>230 ir <= 250

1 433

>250 ir <= 280

1 434

>280 ir <= 300

1 434

> 300

1 434

4.2.9.3.2   Veiksmai, kurių reikia imtis nestabilios eigos atveju

Jeigu nestabili eiga kelyje, apie kurią pranešta, susijusi su 4.2.9.3.1 punkto reikalavimu dėl atitikimo riedmenų aširačių rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse reikalavimų, nurodytų greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, tai priežasčiai nustatyti turi būti pradėtas jungtinis geležinkelių įmonės ir infrastruktūros valdytojo tyrimas.

4.2.10   Bėgių kelio geometrinė kokybė ir atskirų defektų ribos

4.2.10.1   Įvadas

Bėgių kelio geometrinė kokybė ir atskirų defektų ribos yra svarbūs infrastruktūros parametrai, kurių reikia kaip dalies apibrėžiant riedmens ir bėgių kelio sąsają. Bėgių kelio geometrinė kokybė tiesiogiai susijusi su:

saugumo užtikrinimu, kad nenuvažiuotų nuo bėgių;

riedmens įvertinimu pagal priimamuosius bandymus;

aširačių ir vagonų rėmų nuovargio stipriu.

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijoms taikomi 4.2.10 punkto reikalavimai.

4.2.10.2   Sąvokų apibrėžtys

Nedelsiamų veiksmų riba (NVR) nurodo vertę, kuri, jeigu peržengta, infrastruktūros valdytoją verčia imtis priemonių, kurios iki priimtino lygio sumažintų nuvažiavimo nuo bėgių pavojų. Tai gali būti padaryta arba uždarant kelią, sumažinant greitį arba ištaisant bėgių kelio geometriją.

Įsikišimo riba (ĮR) nurodo vertę, kuri, jeigu peržengta, reikalauja ištaisomosios priežiūros, kad nedelsiamų veiksmų riba nebūtų pasiekta iki kitos apžiūros;

Perspėjimo riba (PR) nurodo vertę, kuri, jeigu peržengta, reikalauja, kad bėgių kelio geometrijos sąlygos būtų išanalizuotos ir apsvarstytos, atliekant nuolat planuojamą priežiūrą.

4.2.10.3   Nedelsiamų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribos

Tinkamas nedelsiamų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribas infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti pagal šiuos parametrus:

šoninio lyginimo – standartiniai nuokrypiai (tik įsikišimo ribai);

išilginio profilio – standartiniai nuokrypiai (tik įsikišimo ribai);

šoninio lyginimo – atskiri defektai – nuo vidutinių iki didžiausių verčių;

išilginio lyginimo – atskiri defektai – nuo vidutinių iki didžiausių verčių;

bėgių kelio iškrypa – atskiri defektai – nuo nulio iki didžiausios vertės pagal 4.2.10.4.1 skyriuje nurodytas ribas;

pločio svyravimo – atskiri defektai – nuo vardinio pločio iki didžiausių verčių pagal 4.2.9.3.1 skyriuje nurodytas ribas;

vidutinį vėžės plotį per bet kuriuos 100 m ilgio – nuo vardinio pločio iki vidutinių verčių pagal 4.2.9.3.1 skyriuje nurodytas ribas.

Infrastruktūros valdytojas, nustatydamas tas ribas, privalo atsižvelgti į bėgių kelio kokybės ribas, naudojamas kaip pagrindą priimti riedmenį. Tinkamumo riedmeniui reikalavimai yra nurodyti greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Infrastruktūros valdytojas taip pat privalo atsižvelgti į tą poveikį, kurį gali sudaryti atskirų defektų derinys.

Infrastruktūros valdytojo priimtos nedelsiamų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribos turi būti įrašytos į priežiūros planą pagal šios TSS 4.5.1 punktą.

4.2.10.4   Nedelsiamų veiksmų riba

Nedelsiamų veiksmų ribos apibrėžiamos šiems parametrams:

bėgių kelio iškrypai – atskiri defektai – nuo nulio iki didžiausios vertės;

pločio svyravimams – atskiri defektai – nuo vardinio pločio iki didžiausios vertės.

4.2.10.4.1   Bėgių kelio iškrypa – atskiri defektai – nuo nulio iki didžiausios vertės

Bėgių kelio iškrypa apibrėžiama kaip algebrinis skirtumas tarp dviejų skersinių bėgių kelio profilių, imamų atskirai per nustatytą atstumą, dažniausiai išreiškiamas kaip nuolydis tarp dviejų taškų, kuriuose matuojamas skersinių bėgių kelio profilis.

Standartiniam pločiui matavimo taškai yra atsiskyrę per 1 500 mm.

Bėgių kelio iškrypos riba yra pagal (I) formulę taikomo matavimo pagrindo funkcija:

Ribinė iškrypa = (20/l + 3)

kur l yra matavimo pagrindas (metrais), esant 1,3 m ≤ l ≤ 20 m

su didžiausia verte:

7 mm/m geležinkelių linijoms, kurių konstrukcinis greitis ≤ 200 km/h;

5 mm/m geležinkelių linijoms, kurių konstrukcinis greitis > 200 km/h.

Image

Infrastruktūros valdytojas priežiūros plane privalo nurodyti pagrindą, kuriuo remdamasis matuos bėgių kelią, kad patikrintų šio reikalavimo atitikimą. Matavimo pagrindas turi apimti 3 m pagrindo matavimą.

4.2.10.4.2   Pločio svyravimai – atskiri defektai – nuo vardinio pločio iki didžiausios vertės

Greitis

(km/h)

Matmenys milimetrais

Nuo vardinio pločio iki didžiausios vertės

Mažiausias plotis

Didžiausias plotis

V ≤80

-9

+35

80 < V ≤ 120

-9

+35

120 < V ≤ 160

-8

+35

160 < V ≤ 230

-7

+28

V > 230

-5

+28

Papildomi reikalavimai vidutiniam vėžės pločiui nurodyti 4.2.9.3.1 punkte.

4.2.11   Bėgio pokrypis

I, II ir III kategorijos geležinkelių linijos

a)

Tiesus bėgių kelias

Bėgis turi būti pakrypęs link bėgių kelio centro.

Duotojo maršruto bėgio pokrypis turi būti išrinktas iš sekos nuo 1/20 iki 1/40 ir paskelbtas infrastruktūros registre.

b)

Iešmai ir bėgių sankryžos

Konstrukcinis iešmų ir bėgių sankryžų pokrypis yra toks pats kaip ir tiesaus bėgių kelio su šiomis leidžiamomis išimtimis:

pokrypis gali būti suteiktas aktyvios bėgio dalies galvutės profilio forma;

iešmų ir bėgių sankryžų ruožuose, kuriuose greitis yra mažesnis arba lygus 200 km/h, bėgių klojimas be pokrypio leidžiamas per iešmus ir bėgių sankryžas, taip pat trumpus susijusius tiesiuosius bėgių kelius;

iešmų ir bėgių sankryžų, kuriose greitis yra didesnis kaip 200 km/h ir mažesnis arba lygus 250 km/h, bėgių klojimas be pokrypio leidžiamas su sąlyga, kad bus ribojamas trumpais, 50 m neviršijančiais ruožais.

4.2.12   Iešmai ir bėgių sankryžos

4.2.12.1   Kontrolės priemonės ir blokavimas

Kryžmių ir bukųjų kryžmių iešmo smailės bei slankiosios kryžmių šerdys turi turėti blokavimo sistemas.

Kryžmių ir bukųjų kryžmių iešmo smailės bei slankiosios kryžmių šerdys turi turėti kontrolės priemones, kuriomis galima nustatyti, ar paslankiosios sudedamosios dalys yra savo teisingoje padėtyje ir blokuotos.

4.2.12.2   Slankiosios kryžmių šerdys

Greitųjų geležinkelių linijose, kurios dar tik bus tiesiamos ir kuriomis riedmenys važiuotų 280 km/h arba didesniu greičiu, iešmai ir bėgių sankryžos turi būti įrengiamos su slankiosiomis kryžmių šerdimis. Greitųjų geležinkelių linijos ruožuose, kurie bus tiesiami ateityje, ir jas jungiančiose linijose, kuriomis riedmenys važiuotų mažesniu kaip 280 km/h greičiu, galima naudoti iešmus ir bėgių sankryžas su neslankiosiomis šerdimis.

4.2.12.3   Geometrinės charakteristikos

Šiame skyriuje TSS pateikia ribines vertes, kad eksploatuojant būtų užtikrintas aširačio geometrinių charakteristikų atitikimas, kaip apibrėžta greitųjų geležinkelių riedmenų TSS. Infrastruktūros valdytojo užduotis – suderinti konstrukcines vertes ir užtikrinti, įtraukiant priemones į priežiūros planą, kad eksploatavimo vertės neperžengtų TSS ribų.

Ši pastaba taikoma visiems tolia nurodytiems parametrams.

Geometrinių charakteristikų apibrėžimai pateikiami šios TSS E priede.

Tų iešmų ir bėgių sankryžų techninės charakteristikos turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus:

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Turi atitikti visus šiuos parametrus:

1.

Didžiausia rato laisvo pravažiavimo per iešmus vertė: daugiausia 1 380 mm eksploatavimo metu. Ši vertė gali būti padidinta, jeigu infrastruktūros valdytojas gali pademonstruoti, jog iešmo valdymo ir blokavimo sistema yra pajėgi atsispirti aširačio šoninėms poveikio jėgoms. Tokiu atveju taikoma nacionalinė nuostata.

2.

Mažiausia paprastų kryžmių su neslankiosiomis šerdimis apsauga, matuojama 14 mm žemiau važiuojamojo paviršiaus ir ant teorinės atskaitos linijos reikiamu atstumu atgal nuo šerdies faktinio taško (FT), kaip parodyta diagramoje toliau: 1 392 mm eksploatavimo metu.

Image

3.

Didžiausia rato laisvo pravažiavimo per kryžmės šerdies smailę vertė: daugiausia 1 356 mm eksploatavimo metu

4.

Didžiausia rato laisvo pravažiavimo ties gretbėgio pradžia vertė: daugiausia 1 380 mm eksploatavimo metu.

5.

Mažiausias antbriaunio bandažo plotis: 38 mm eksploatavimo metu.

6.

Didžiausias leidžiamas nekreipiamas ilgis: nekreipiamas ilgis ekvivalentiškas 1 iš 9 (tgα=0,11, α=6o20’) bukoji kryžmės šerdis su mažiausiai 45 mm iškeltu gretbėgiu ir susieta su mažiausiu 330 mm rato skersmeniu tiesiuosiuose tiesioginiuose maršrutuose.

7.

Mažiausias antbriaunio bandažo gylis: 40 mm eksploatavimo metu.

8.

Didžiausias gretbėgio aukščio perviršis: 70 mm eksploatavimo metu.

4.2.13   Bėgių kelio atsparumas

Bėgių kelias, įskaitant iešmus ir bėgių sankryžas, taip pat jų sudedamąsias dalis, normalios eksploatavimo sąlygomis, o taip pat sąlygomis, kurios yra priežiūros darbų pasekmė, turi pajėgti atlaikyti mažiausia šias jėgas:

vertikaliosios apkrovos,

išilginės apkrovos,

šoninės apkrovos,

kurios apibrėžtos šiose pastraipose:

4.2.13.1   I kategorijos geležinkelių linijos

Vertikaliosios apkrovos

Bėgių kelias, įskaitant iešmus ir bėgių sankryžas, turi būti sukonstruotas atlaikyti mažiausiai šias jėgas, kurios apibrėžtos greitųjų geležinkelių riedmenų TSS:

didžiausia statinė ašies apkrova;

didžiausia dinaminė rato apkrova;

didžiausia pusiau statinė rato jėga.

Išilginės apkrovos

Bėgių kelias, įskaitant iešmus ir bėgių sankryžas, turi būti sukonstruotas taip, kad mažiausiai atlaikytų šias jėgas:

a)

išilgines jėgas, kylančias dėl trinties ir stabdymo jėgų;

tos jėgos yra apibrėžtos greitųjų geležinkelių riedmenų TSS;

b)

išilgines šilumines jėgas, kylančias dėl bėgio temperatūros pakitimų;

bėgių kelio konstrukcija turi mažinti bėgių susilankstymo galimybę, veikiant išilginėms šiluminėms jėgoms, kylančioms dėl bėgio temperatūros pokyčių, atsižvelgiant į:

temperatūros pakitimus, kylančius dėl vietos aplinkos sąlygų,

temperatūros pakitimus, kylančius dėl stabdymo sistemų taikymo, kurios, kaitindamos bėgį, skleidžia kinetinę energiją;

c)

išilginės jėgas, kylančias dėl bėgių ir konstrukcijų sąveikos;

kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.4. punkte, konstruojant bėgių kelius, reikia atsižvelgti į konstrukcijos ir bėgių bendrą atsaką įvairių veiksnių atžvilgiu.

Visose transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo geležinkelių linijose infrastruktūros valdytojas privalo leisti naudoti stabdymo sistemas, kurios, avarinio stabdymo metu kaitindamos bėgį, skleidžia kinetinę energiją, tačiau jis gali uždrausti jas naudoti eksploatavimo metu.

Kur infrastruktūros valdytojas leidžia naudoti stabdymo sistemas, kurios eksploatacinio stabdymo metu, kaitindamos bėgį, skleidžia kinetinę energiją, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

Infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti atitinkamo geležinkelių linijos ruožo bet kuriuos bėgių keliui taikomus didžiausios išilginės stabdymo jėgos apribojimus mažesnius kaip leidžiami greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Bet kurie bėgių keliui taikomi didžiausios išilginės stabdymo jėgos apribojimai turi atsižvelgti į vietos klimato sąlygas ir į tikėtiną kartotinį stabdžių taikymo (2) skaičių.

Tos sąlygos turi būti paskelbtos infrastruktūros registre.

Šoninės apkrovas

Bėgių kelias, įskaitant iešmus ir bėgių sankryžas, turi būti sukonstruotas, kad atlaikytų mažiausia:

didžiausią bendrąją dinaminę šoninę jėgą, kuria aširatis veikia bėgius dėl šoninių pagreičių, nekompensuojamų bėgių kelio išorinio bėgio pakylos kreivėse, kurie apibrėžti greitųjų geležinkelių riedmenų TSS:

(ΣΥ2m)lim = 10 + (P/3) kN

Kur P yra bet kurių geležinkelių linijoje esančių geležinkelių riedmenų (tarnybiniai ūkiniai geležinkelių riedmenys, greitieji ir kiti traukiniai) didžiausia statinė ašies apkrova kN. Ši riba specialiai taikoma šoninio slydimo rizikai bėgių keliuose, turinčiuose balastą, veikiant šoninėms dinaminėms jėgoms;

pusiau statinės kreipiamosios jėgos Yqst kreivėse, iešmuose ir bėgių sankryžose apibrėžtis pateikta greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.13.2   II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Užtikrinant bėgių kelio atsparumą sąveikos eismo apkrovoms yra svarbūs nacionalinės nuostatos reikalavimai dėl kitų traukinių, nei traukiniai atitinkantys greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, naudojimo.

4.2.14   Konstrukcijų eismo apkrovos

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

4.2.14.1   Vertikaliosios apkrovos

Konstrukcijos turi būti suprojektuotos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal šių apkrovų modelius, apibrėžtus EN 1991-2:2003:

apkrovos modelis 71, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.3.2 punkto 2 papunktyje;

apkrovos modelis SW/0 tęstiniams tiltams, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.3.3 punkto 3 papunktyje;

Apkrovos modeliai turi būti dauginami iš alpha (α) koeficiento, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.3.2 punkto 3 papunktyje ir 6.3.3 punkto 5 papunktyje. Vertė „α“ turi būti lygi 1 arba didesnė.

Apkrovos modelių apkrovos poveikis dėl turi būti pagerintas, taikant dinaminį koeficientą phi (Φ), kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.4.3 punkto 1 papunktyje ir 6.4.5.2 punkto 2 papunktyje.

Didžiausias vertikalusis tilto pakloto nuokrypis neturi viršyti verčių, nurodytų EN 1990:2002 A2 priede.

4.2.14.2   Dinaminė analizė

Dinaminės analizės ant tiltų poreikis nustatomas, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.4.4 punkte.

Kur reikia dinaminė analizė turi būti atlikta, naudojant apkrovos GGAM modelį, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.4.6.1.1 punkto 3, 4, 5 ir 6 papunkčiuose. Analizuojant reikia atsižvelgti į EN 1991-2:2003 6.4.6.2 punkto 1 pastraipoje nurodytus greičius.

Didžiausios leistinos konstrukcinės tilto pakloto pagreičio didžiausios vertės, apskaičiuotos išilgai bėgių kelio linijos, neturi viršyti verčių, nurodytų EN 1990:2002 A2 priede. Projektuojant tiltus privaloma atsižvelgti į labiausiai nepalankų poveikį arba vertikaliųjų apkrovų, nurodytų 4.2.14.1 punkte arba, pagal EN 1991-2:2003 6. 4.6.5 punkto 3 papunktį, į GGAM apkrovos modelį.

4.2.14.3   Išcentrinės jėgos

Kai bėgių kelias ant tilto yra iškreivintas per visą arba dalį tilto ilgio, projektuojant konstrukciją reikia atsižvelgti į išcentrinę jėgą, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.1 punkto 4 papunktyje.

4.2.14.4   Skersinė geležinkelio kelio apkrova

Projektuojant konstrukcijas, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.2 punkto 2 ir 3 papunkčiuose, reikia atsižvelgti į skersinę geležinkelio kelio apkrovą . Į ją turi būti atsižvelgiama bėgių kelio tiesėse ir kreivėse.

4.2.14.5   Veiksmai dėl trinties ir stabdymo (išilginės apkrovos)

Projektuojant konstrukciją, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.3 punkto 2, 4, 5 ir 6 papunkčiuose, reikia atsižvelgti į trinties ir stabdymo jėgas. Atsižvelgiant į trinties ir stabdymo jėgų kryptis, reikia paisyti kiekvieno bėgių kelio leidžiamų važiavimo krypčių.

Taikant 6.5.3 punkto 6 pastraipą reikia atsižvelgti į didžiausią 1 000 tonų traukinio masę.

4.2.14.6   Išilginės jėgos, kylančios dėl bėgių kelio ir konstrukcijų sąveikos

Projektuojant konstrukciją, kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6.5.4 punkte, reikia atsižvelgti į jungtinį konstrukcijos ir bėgių atsaką į įvairius veiksnius.

4.2.14.7   Pravažiuojančių traukinių aerodinaminis poveikis geležinkelių linijos konstrukcijoms

Kaip nurodyta EN 1991-2:2003 6 6 punkte, reikia atsižvelgti į pravažiuojančių traukinių aerodinaminį poveikį.

4.2.14.8   EN1991-2:2003 reikalavimų taikymas

EN 1991-2:2003 reikalavimai, konkrečiai nurodyti šioje TSS, turi būti taikomi pagal nacionalinį priedą, jei toks yra.

4.2.15   Bendras bėgių kelio standumas

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Bėgių kelio kaip baigtinės sistemos standumo reikalavimai yra neišspręstas klausimas.

Didžiausio bėgio sąvaržų standumo reikalavimai yra nurodyti 5.3.2 punkte.

4.2.16   Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose

4.2.16.1   Bendrieji reikalavimai

Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose ir požeminėse konstrukcijose išilgai bet kurio atitinkančio Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS traukinio, skirto įvažiuoti į konkretų tunelį, neturi viršyti 10 kPa per laiką, kol traukinys pravažiuoja per tunelį didžiausiu leidžiamu greičiu.

I kategorijos geležinkelių linijos

Laisvas skerspjūvio plotas tunelyje turi būti nustatytas taip, kad atitiktų anksčiau nurodytus didžiausio slėgio pokyčius, atsižvelgiant į visas eismo, kurį numatoma organizuoti tuneliu didžiausiu greičiu, leistinu atitinkamiems geležinkelių riedmenims, kuriems suteiktas leidimas juo važiuoti

II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Šiuose keliuose turi būti išlaikytas didžiausias anksčiau nurodyto slėgio pokytis.

Jeigu, siekiant atitikti slėgio ribos reikalavimą, tunelis nebuvo rekonstruojamas, greitis turi būti sumažintas tiek, kad slėgio ribos reikalavimas būtų pasiektas.

4.2.16.2   Stūmoklio efektas požeminėse stotyse

Slėgio pokyčiai gali persiduoti tarp uždarų erdvių, į kurias įvažiuoja traukiniai, ir kitų stoties erdvių, galinčių sukelti galingas oro sroves, kurioms keleiviai gali neatsispirti.

Kadangi kiekvienai požeminei stočiai būdingos ypatingosios savybės, negalima parengti vienodų taisyklių pirmiau minėtam poveikiui kiekybiškai apibūdinti. Dėl to tas poveikis turi būti nustatomas specialiu projekto tyrimu, išskyrus tą atvejį, jeigu stoties erdves nuo slėgio pokyčiais veikiamų erdvių galima atskirti tiesioginėmis su lauko oru sujungtomis angomis, kurių skerspjūvio plotas būtų lygus bent pusei įvažiavimo tunelio skerspjūvio ploto.

4.2.17   Šoninio vėjo poveikis

Sąveikai tinkami geležinkelių riedmenys, suprojektuoti, kad užtikrintų tam tikrą stabilumą esant šoninio vėjo poveikiui, kuris apibrėžtas greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, pateikiant būdingų vėjo kreivių nuorodas.

Geležinkelių linija yra pritaikyta sąveikai šoninio vėjo požiūriu, jeigu užtikrintas saugumas nuo šoninio vėjo sąveikos traukiniams, važiuojantiems išilgai tos geležinkelių linijos pačiomis kritiškiausiomis eksploatavimo sąlygomis.

Saugumo nuo šoninio vėjo tikslas, kurį reikia pasiekti, ir atitikties įrodymo taisyklės turi atitikti nacionalinius standartus. Atitikties taisyklėse turi būti atsižvelgiama į būdingas vėjo kreives, apibrėžtas Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Jeigu atitiktis saugos tikslui negali būti įrodyta be apsauginių priemonių arba dėl geografinės situacijos, arba dėl kitų specifinių geležinkelių linijos ypatybių, tai infrastruktūros valdytojas privalo imtis reikiamų priemonių saugos nuo šoninio vėjo lygiui palaikyti, pavyzdžiui:

atitinkamose vietose sumažinti traukinių greitį, jei būtina, laikinai tuo laikotarpiu, kai kyla audrų pavojus,

sumontuoti įrangą, kuria bėgių kelio ruožas būtų apsaugotas nuo šoninių vėjų,

arba kitų atitinkamų priemonių. Tada priemonėmis, kurių imtasi, turi būti pademonstruota, kad pasiekiama saugos tikslo atitiktis.

4.2.18   Elektrinės charakteristikos

Apsaugos nuo elektros šoko reikalavimai yra nurodyti Greitųjų geležinkelių energijos TSS.

Bėgių kelias turi užtikrinti izoliaciją, kurios reikia traukinių kontrolės sistemų naudojamoms signalinėms srovėms. Mažiausia reikiama elektrinė varža yra 3Ωkm. Infrastruktūros valdytojas gali prašyti didesnės varžos, jei to reikia konkrečioms kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemoms. Kai izoliacija suteikiama per bėgio sąvaržas, tai laikoma, kad šis reikalavimas išpildytas pagal šios TSS 5.3.2 punktą.

4.2.19   Triukšmas ir vibracija

Projektuojant specialiai greitiesiems traukiniams nutiestos geležinkelių linijos konstrukciją arba modernizuojant geležinkelių liniją siekiant ją pritaikyti greitiesiems traukiniams, poveikis aplinkai turi būti nustatomas atsižvelgiant į triukšmo, kurį, važiuodami didžiausiu leistinu vietos greičiu, kelia Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkantys traukiniai, charakteristikas.

Tyrime taip pat turi būti atsižvelgta į kitų traukinių, važiuojančių geležinkelių linija, faktinę bėgių kelio kokybę (3) ir topologinius bei geografinius suvaržymus.

Tikėtini vibracijos lygiai išilgai naujos arba modernizuotos infrastruktūros tuo metu, kai pravažiuoja traukiniai, atitinkantys greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, neturi viršyti taikomose nacionalinėse taisyklėse nustatytų vibracijos lygių.

4.2.20   Peronai

4.2.20 punkto reikalavimai taikomi tik tiems peronams, kur numatoma, kad įprastinės komercinės veiklos tikslais sustos traukiniai, atitinkantys Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.20.1   Patekimas į peroną

I kategorijos geležinkelių linijos

Stočių peronai neturi būti statomi greta bėgių kelių, kuriais traukiniai gali važiuoti ≥ 250 km/h greičiu.

II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Keleiviams patekti į peronus, esančius greta bėgių kelių, kuriais traukiniai gali važiuoti ≥ 250 km/h greičiu, turi būti leista tik traukinių sustojimo vietose.

Tarp bėgių kelių esančio perono (salos pavidalo) atveju, kol perone yra keleivių, traukinio greitis nesustojamoje pusėje turi būti ribojamas iki 250 km/h.

4.2.20.2   Naudingasis perono ilgis

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Naudingasis perono ilgis yra didžiausias nenutrūkstamas tos perono dalies, prie kurios, esant įprastoms eksploatavimo sąlygoms, numatoma statyti traukinį, ilgis.

Keleiviams prieinamų peronų naudingasis ilgis turi būti mažiausiai 400 m, nebent šios TSS 7.3 punkte nurodyta kitaip.

4.2.20.3   Naudingasis perono plotis

Galimybė patekti į peroną priklauso nuo tuščios erdvės, esančios tarp kliūčių ir perono krašto. Į jas turi būti atsižvelgta dėl:

laukimui skirtos erdvės be žmonių grūsčių susidarymo pavojaus;

erdvės, skirtos žmonėms išlipti iš traukinių nesusiduriant su kliūtimis;

erdvės, kurioje būtų išdėstytos pagalbinės įsodinimo priemonės, skirtos žmonėms su judėjimo negalia;

atstumo nuo perono krašto, kuris būtų saugus stovėti žmonės pravažiuojant traukiniams, sukeliantiems aerodinaminį poveikį („pavojaus zona“);

Laukiant priimamo susitarimo dėl parametrų, susijusių su žmonių su judėjimo negalia prieiga ir aerodinaminių efektų, naudingasis perono plotis išlieka neišspręstas klausimas ir todėl taikomos nacionalinės taisyklės.

4.2.20.4   Perono aukštis

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Vardinis perono aukštis virš važiuojamosios plokštumos turi būti arba 550 mm, arba 460 mm, nebent 7.3 punkte nurodyta kitaip.

Važiuojamajam paviršiui statmenos nuokrypos, atsižvelgiant į santykinį vardinį vietos nustatymą tarp bėgių kelio ir perono, yra –30 mm/+ 0 mm.

4.2.20.5   Atstumas nuo bėgių kelio centro

Perono kraštai, esantys vardiniame aukštyje, vardinis atstumas L nuo bėgių centro lygiagrečiai važiuojamajai plokštumai turi būti gauti pagal formulę:

Formula

Kur R yra bėgių kelio spindulys metrais ir g – bėgių kelio plotis milimetrais.

Atstumas turi būti išlaikytas nuo 400 mm aukščio kryptimi aukštyn virš važiuojamojo paviršiaus.

Nuokrypos, nustatant perono kraštų vietą arba priežiūra, turi būti priimtos tokios, kad atstumas L jokiomis aplinkybėmis nesumažėtų ir nepadidėtų daugiau kaip 50 mm.

4.2.20.6   Bėgių kelio išdėstymas išilgai perono

I kategorijos geležinkelių linijos

Pageidautina, kad bėgių kelias šalia peronų būtų tiesus, tačiau nesvarbiose vietose gali turėti mažesnį kaip 500 m. spindulį.

II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Jeigu 4.2.20.4 punkte įrašytų verčių neįmanoma pasiekti dėl bėgių kelio išsidėstymo (t. y., R < 500 m), tai aukščiai ir atstumai tarp perono kraštų konstruojami pagal vertes, atitinkančias tą išdėstymą, ir vėžės pločiui taikomas taisykles, aprašytas 4.2.3 punkte.

4.2.20.7   Apsauga nuo elektros šoko peronuose

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Apsauga nuo elektros šoko peronuose užtikrinama pagal kontaktinių linijų apsaugos priemonių nuostatas, nustatytas greitųjų geležinkelių energijos TSS.

4.2.20.8   Charakteristikos, susijusios su žmonių su judėjimo negalia prieiga

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Asmenų su judėjimo negalia prieigos reikalavimai yra nurodyti Asmenų su judėjimo negalia TSS.

4.2.21   Apsauga nuo gaisro ir sauga geležinkelių tuneliuose

Bendrieji apsaugos nuo gaisro reikalavimai išdėstyti kitose direktyvose, pvz., 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB.

Saugos geležinkelių tuneliuose reikalavimai yra išdėstyti Saugos geležinkelių tuneliuose TSS.

4.2.22   Prieiga arba įsibrovimas į geležinkelių linijos įrenginius

Siekiant apriboti sausumos kelių transporto priemonių ir traukinių susidūrimo pavojų, I kategorijos greitųjų geležinkelių linijose neturi būti automobilių eismui skirtų geležinkelio pervažų. II ir III kategorijų geležinkelių linijų atveju taikomos nacionalinės taisyklės.

Kitoms priemonėms, kurios stabdo priėjimą arba nepageidaujamą asmenų, gyvulių ar transporto priemonių įsibrovimą į geležinkelio infrastruktūros užimamą sritį, priskiriamos taikomos nacionalinės taisyklės.

4.2.23   Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju

4.2.23.1   Laisvoji šoninė erdvė išilgai bėgių kelių

I kategorijos geležinkelių linijose išilgai kiekvienam bėgių keliui, kuriuo vyksta greitųjų traukinių eismas, turi būti palikta erdvė, siekiant keleiviams sudaryti sąlygas išlipti iš traukinio į priešingą šalia esančių bėgių kelių pusę, jeigu pastarieji išlaipinant keleivius iš traukinio vis dar eksploatuojami. Jei keliai sumontuoti ant inžinerinių konstrukcijų, laisvoji šoninė erdvės, esančios toliau nuo bėgių kelių, pusėje turi būti saugos užtvaras, kuriuo užtikrinamas saugus, nesukeliantis pavojaus nuristi nuo konstrukcijos, keleivių išėjimas.

II ir III kategorijų geležinkelių linijose panaši laisvoji šoninė erdvė turi būti įrengta tose vietovėse, kuriose tai pateisinamai įgyvendinama. Geležinkelių įmonėms turi būti pranešta apie šią specifinę situaciją konkrečioje geležinkelių linijoje, nurodant apie ją infrastruktūros registre.

4.2.23.2   Avariniai praėjimo takai tuneliuose

Reikalavimai, susiję su avariniais praėjimais tunelyje yra nustatyti Saugos geležinkelių tuneliuose TSS.

4.2.24   Atstumo žyma

Atstumo žymos turi būti daromos periodiniais intervalais išilgai bėgių kelio. Atstumo žymėjimas turi atitikti nacionalinę nuostatą.

4.2.25   Atsarginiai bėgių keliai ir kitos labai mažo greičio vietos

4.2.25.1   Ilgis

Atsarginiai bėgių keliai, skirti naudoti traukiniams, atitinkantiems greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, turi būti pakankamo, pritaikyto traukiniams, ilgio.

4.2.25.2   Nuolydis

Atsarginių bėgių kelių, skirtų stovėti traukiniams, nuolydis neturi būti didesnis kaip 2,5 mm/m.

4.2.25.3   Kreivės spindulys

Bėgių keliuose, kur traukiniai, atitinkantys Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, važiuoja tik mažu greičiu (stotys ir pravažiavimo bėgių keliai, depai ir atsarginiai bėgių keliai), mažiausias horizontalus konstrukcinis spindulys neturi būti didesnis kaip 150 m. Bėgių kelio horizontalūs lyginimai, sudarantys atvirkštines kreives be tiesaus bėgių kelio tarp jų turi būti konstruojami didesniu kaip 190 m spinduliu.

Jeigu kurios nors iš kreivių spindulys yra mažesnis kaip 190 m arba lygus, tai tarp kreivių turi būti paliktas ne mažesnio kaip 7 m. ilgio tiesus kelias.

Vertikalus stovėjimui ir eksploatavimui skirtų bėgių kelių lyginimas neturi apimti kreivių, kurių spindulys mažesnis kaip 600 m pakilime arba 900 m įduboje.

Eksploatavimo verčių priežiūros priemonės yra nurodytos techninės priežiūros plane.

4.2.26   Stacionarioji traukinių priežiūros įranga

4.2.26.1   Tualeto nuotekos

Tuo atveju, kai naudojamas tualeto nuotekų vežimėlis, mažiausias atstumas nuo bėgių kelio iki gretimo bėgių kelio turi būti 6 m, taip pat turi būti įrengtas takas vežimėliams.

Stacionarioji tualetų nuotekų įranga turi atitikti sandarios tualetų sistemos charakteristikas, nurodytas Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.26.2   Traukinio išorinio valymo įranga

Kai naudojami plovimo įrenginiai, tai jie turi būti tinkami nuplauti išorinius šonus vieno arba dviejų aukštų traukinių aukštyje nuo:

1 000 iki 3 500 mm vienaukščių traukinių atveju,

500 iki 4 300 mm dviaukščių traukinių atveju.

Plovimo įrenginiai turi būti tokie, kad traukiniai juos pravažiuotų nuo 2 iki 6 km/h greičiu.

4.2.26.3   Vandens perpylimo įranga

Stacionarioji vandens tiekimo įranga sąveikos tinkle turi būti tinkama tiekti geriamąjį vandenį, atitinkantį 98/83/EB direktyvos reikalavimus.

Įrangos eksploatavimo būsena turi užtikrinti, kad vanduo atvestas iki stacionariosios įrangos dalies paskutinio elemento galo, atitiktų toje pačioje direktyvoje nurodytą kokybę.

4.2.26.4   Smėlio perkrovimo įranga

Stacionarioji smėlio perkrovimo įranga turi būti suderinama su smėliasrautės sistemos charakteristikomis, nurodytomis Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Įranga turi būti tokia, kad smėlis būtų tiekiamas, kaip nurodyta Greitųjų geležinkelių kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS.

4.2.26.5   Degalų pripildymas

Degalų pripildymas turi atitikti degalų sistemos charakteristikas, nurodytas Greitųjų geležinkelio riedmenų TSS.

Įranga turi būti tokia, kad degalai būtų tiekiami, kaip nurodyta Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.27   Balasto išjudinimas oro srautu

Neįrašyta

4.3   Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

Techninio suderinamumo požiūriu infrastruktūros srities sąsajos su kitais posistemiais yra šios:

4.3.1   Sąsajos su geležinkelių riedmenų posistemiu

Sąsaja

Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS nuorodos

Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS nuorodos

Konstrukcijos gabaritai

Infrastruktūros gabaritai

4.2.3

mažiausi infrastruktūros matmenys

4.2.3.1

kinematiniai matmenys

4.2.3.3.

Geležinkelių riedmenų parametrai, darantys poveikį ant žemės sumontuotas traukinių stebėjimo sistemas

Nuolydžiai

4.2.5

didžiausi pakilimai ir nuolydžiai

4.2.3.6

didžiausi nuolydžiai

4.2.4.7

Stabdžių efektyvumas stačiuose nuolydžiuose

Mažiausias spindulys

4.2.6

Mažiausias kreivės spindulys

4.2.8

Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas

4.2.3.7

Mažiausias kreivės spindulys

Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse

4.2.9

Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse

4.2.11

Bėgio pokrypis

5.3.1.1

bėgių galvutės profilis

4.2.3.4

Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės

4.2.3.4.7

konstrukcinės rato profilio vertės

Bėgių kelio atsparumas

4.2.13

Bėgių kelio atsparumas

4.2.3.2

Statinė ašies apkrova

4.2.4.5

Sūkurinės srovės stabdys

Bėgių kelio geometrija, kurios charakteristikos apibrėžia eksploatacines geležinkelių riedmenų pakabų sąlygas

4.2.10

Kelio geometrinė kokybė ir atskirų defektų ribos

4.2.3.4

Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės;

4.2.3.4.7

konstrukcinės rato profilių vertės

Geometrinis aširačių suderinamumas su iešmais ir bėgių sankryžomis

4.2.12.3

Iešmai ir bėgių sankryžos

4.2.3.4

Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės;

4.2.3.4.7

konstrukcinės rato profilių vertės

Tarpusavio aerodinaminiai efektai tarp stacionarių kliūčių ir riedmenų ir tarp pačių riedmenų, kai prasilenkia tarpusavyje

4.2.4

Atstumas tarp bėgių kelio centrų

4.2.14.7

Aerodinaminis pravažiuojančių traukinių poveikis geležinkelių linijos konstrukcijoms

4.2.6.2

Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame ore [erdvėje]

Didžiausi slėgio pakitimai tuneliuose

4.2.16

: Didžiausi slėgio pakitimai tuneliuose

4.2.6.4

Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

Šoninis vėjas

4.2.17

Šoninio vėjo poveikis

4.2.6.3

Šoninis vėjas

Prieiga

4.2.20.4

(perono aukštis)

4.2.20.5

(atstumas nuo centro bėgių kelio)

4.2.20.2

Naudingasis perono ilgis

4.2.2.4.1

Prieiga (neišspręstas klausimas)

4.2.2.6

Mašinisto kabina

4.2.3.5

Didžiausias traukinio ilgis

Peronai

4.2.20.8

(charakteristikos, susijusios su prieigos galimybe prie PRM)

4.2.20.4

(perono aukštis)

4.2.20.5

(atstumas nuo centro bėgių kelio)

4.2.7.8

Žmonių su judėjimo negalia pervežimas

Gaisrinė sauga ir sauga geležinkelių tuneliuose

4.2.21

: Priešgaisrinė sauga ir sauga geležinkelių tuneliuose

4.2.7.2

Gaisrinės saugos

4.2.7.12

konkrečios tunelių specifikacijos

Atsarginiai bėgių keliai, kuriuose važiuojama labai mažu greičiu (mažiausias spindulys)

4.2.25

Stovėjimo keliai ir kitos vietos su labai mažu greičiu

4.2.3.7

Mažiausias kreivės spindulys

Stacionarioji traukinių parangos įranga

4.2.26

4.2.9

Paranga

Balasto išjudinimas oro srautu

4.2.27

:Balasto išjudinimas oro srautu

4.2.3.11

Balasto išjudinimas oro srautu

Darbininkų apsauga nuo aerodinaminio poveikio

4.4.3

: Darbininkų apsauga nuo aerodinaminio poveikio

4.2.6.2.1

Aerodinaminės apkrovos bėgių kelio darbininkams geležinkelių linijų šonuose

Atspindintieji darbininkų drabužiai

4.7

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

4.2.7.4.1.1

Priekiniai žiburiai

4.3.2   Sąsaja su energijos posistemiu

Sąsaja

Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS nuorodos

Greitųjų geležinkelių energijos TSS nuorodos

Elektrinės charakteristikos

4.2.18

: Elektrinės charakteristikos

4.7.3

Srovės grįžtamosios grandinės apsaugos nuostatos

4.3.3   Sąsaja su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu

Sąsaja

Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS nuorodos

Greitųjų geležinkelių riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS nuorodos

Konstrukcijų gabaritai, nustatyti KVS įrenginiams

4.2.3

Mažiausi infrastruktūros gabaritai

4.2.5

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.16

Bėgių kelio šono matomumo kontrolės ir valdymo poveikis

Signalizacijos srovių perdavimas bėgių keliu

4.2.18

Elektrinės charakteristikos

4.2.11

Suderinamumas su bėgių kelio šono traukinio kontrole

1 priedo 1 priedėlis pilnutinė varža tarp ratų

Smėlio perkrovimo įranga

4.2.26.4

Smėlio perkrovimo įranga

A priedas 1 priedėlis, 4.1 4 punktas – smėlio kokybė

Sūkurinių srovių stabdžių naudojimas

4.2.13

Bėgio atsparumas

A priedas 1 priedėlis 5.2 punktas: Elektrinių (magnetinių) stabdžių naudojimas

4.3.4   Sąsajos su eksploatavimo posistemiu

Sąsaja

Greitųjų geležinkelių infrastruktūros posistemio TSS nuorodos

Greitųjų geležinkelių eksploatavimo TSS nuorodos

Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju

4.2.23

4.2.1.3

(kitų nei mašinistai geležinkelių įmonės darbuotojų dokumentų tvarkymas)

Darbų vykdymas

4.4.1

4.2.3.6 (darbas pablogėjusiomis sąlygomis)

Pranešimai perduodami geležinkelių įmonėms

4.4.2

4.2.1.2.2.2 (mašinistų dokumentų tvarkymas)

§ 4.2.3.6 (darbas pablogėjusiomis sąlygomis)

§ 4.2.3.4.1 Eismo valdymas

I kategorijos geležinkelių linijos bėgių kelio atsparumas (stabdymo sistemos, kurios kinetinę energiją skleidžia, kaitindamos bėgį)

4.2.13.1

4.2.2.6.2

stabdžių veikimas

Profesinė kompetencija

4.6

4.6.1

4.3.5   Sąsajos su SGT TSS

Sąsaja

Bazinio lygio didelio greičio infrastruktūros TSS

Bazinio lygio TSS „Sauga geležinkelių tuneliuose“.

Tunelio būklės apžiūra

4.5.1.

Techninės priežiūros planas

4.5.1.

techninės priežiūros planas

Avariniai praėjimo takai

4.2.23.2.

Avariniai peronai tuneliuose

4.2.2.7.

Avariniai praėjimo takai

4.4   Eksploatavimo taisyklės

4.4.1   Darbų vykdymas

Susiklostant tam tikroms aplinkybėms iš anksto planuotus darbus, gali tekti laikinai sustabdyti infrastruktūros srities techninių reikalavimų ir jos sąveikos sudedamųjų dalių, apibrėžtų TSS 4 ir 5 skyriuose, taikymą.

Tokiu atveju infrastruktūros valdytojas privalo apibrėžti tinkamas išskirtines eksploatavimo sąlygas (pvz., greičio ribojimus, ašies apkrovą, infrastruktūros gabaritus), būtinus saugai užtikrinti.

Taikomos šios bendrosios nuostatos:

išskirtinės eksploatavimo sąlygos, neatitinkančios TSS turi būti laikinos ir planuojamos,

geležinkelių įmonės, organizuojančios veiklą geležinkelių linijoje, turi gauti pranešimą apie jų geografinėje vietovėje daromas laikinąsias išimtis, apie jų pobūdį ir signalizavimo priemones.

Specifinės eksploatavimo nuostatos yra nurodytos Greitųjų geležinkelių eksploatavimo TSS.

4.4.2   Pranešimai, perduodami geležinkelių įmonėms

Infrastruktūros valdytojas privalo informuoti geležinkelių įmones apie laikinuosius veiklos apribojimus, darančius poveikį infrastruktūrai, kurie gali būti nenumatytų įvykių pasekmė.

4.4.3   Darbininkų apsauga nuo aerodinaminio poveikio

Infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti darbininkų apsaugos nuo aerodinaminio poveikio priemones.

Infrastruktūros valdytojas privalo atsižvelgti į traukinių, atitinkančių greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, tikrąjį greitį ir aerodinaminio poveikio (esant greičiui lygiam 300 km/h), nurodyto Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS 4.2.6.2.1 punkte, didžiausią ribinę vertę.

4.5   Techninės priežiūros taisyklės

4.5.1   Techninės priežiūros planas

Infrastruktūros valdytojas privalo parengti kiekvienos greitojo geležinkelių linijos techninės priežiūros planą, kuriame bent jau nurodyta:

ribinių verčių rinkinys;

ataskaita apie metodus, darbuotojų profesinius gebėjimus bei kvalifikacijas ir būtiną naudoti personalo saugos apsauginę įrangą;

taisyklės, taikomos netoli bėgių kelio dirbančių žmonių apsaugai;

priemonės, naudojamos tikrinti, kaip laikomasi eksploatavimo verčių;

priemonės, kurių imtasi (greičio ribojimas, remonto laikas), kai viršijamos nustatytosios vertės ;

susijusios su šiais elementais:

bėgių kelio išorinio bėgio pakyla kreivėse, nurodyta 4.2.7 punkte;

bėgių kelio geometrine kokybe, nurodyta 4.2.10 punkte;

iešmais ir bėgių sankryžomis, nurodyta 4.2.12 punkte;

perono kraštu, nurodytą 4.2.20 punkte;

tunelio būklės apžiūra, kaip reikalauja Saugos geležinkelio tuneliuose TSS.

atsarginių bėgių kelių kreivės spindulį, nurodyta 4.2.25.3 punkte.

4.5.2   Techninės priežiūros reikalavimai

Techninė procedūra ir produktai, naudojami atliekant priežiūrą, neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai ir, atsižvelgiant į supančią aplinką, turi neviršyti leidžiamo kenksmingų veiksnių lygio.

Turi būti laikoma, kad šie reikalavimai vykdomi, kai pademonstruojamas procedūrų ir produktų atitikimas nacionalinėms taisyklėms.

4.6   Profesinis išmanymas ir kvalifikacija

Profesinis išmanymas ir kvalifikacija, kurių reikalaujama iš infrastruktūros posistemio priežiūros personalo, turi būti išsamiai išvardyti techninės priežiūros plane (žr. 4.5.1 punktą).

Profesinis išmanymas ir kvalifikacija, kurių reikalaujama eksploatuojant greitųjų geležinkelių infrastruktūros posistemį, yra aprašyti Greitųjų geležinkelių eksploatavimo ir priežiūros TSS.

4.7   Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

Sveikatos ir saugos darbe sąlygos yra aptariamos pagal 4.2 punkto reikalavimų atitikimą, konkrečiai punktuose – 4.2.16 (didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose), 4.2.18 (elektrinės charakteristikos), 4.2.20 (peronai), 4.2.26 (stacionarioji traukinių parangos įranga) ir 4.4 (eksploatavimo taisyklės).

Be reikalavimų, nurodytų techninės priežiūros plane (žr. 4.5.1 punktą), laikantis Europos ir nacionalinių teisės aktų, reikia imtis atsargumo priemonių, siekiant apsaugoti techninės priežiūros personalo sveikatą ir užtikrinti aukštą saugos lygį, ypač bėgių kelio teritorijoje.

Darbuotojai, atliekantys greitųjų geležinkelių IP techninę priežiūrą, dirbdami ant bėgių kelio arba šalia jo, privalo dėvėti atspindinčiuosius drabužius, paženklintus EB ženklu

4.8   Infrastruktūros registras

Pagal Direktyvos 96/48/EB 22 straipsnio a punktą, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, infrastruktūros registras turi nurodyti pagrindines visos infrastruktūros srities arba susijusios jos dalies ypatybes ir jų sąryšį su ypatybėmis, įtrauktomis į Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Šios TSS D priede nurodyta, kokią informaciją apie infrastruktūros sritį reikia įtraukti į infrastruktūros registrą. Kitiems posistemiams reikalinga informacija, kurią reikia įtraukti į infrastruktūros registrą, yra nurodyta atitinkamose TSS.

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1   Apibrėžtis

Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d punktą, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

Sąveikos sudedamosios dalys yra „bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveika“.

5.1.1   Naujoviški sprendimai

Kaip minėta šios TSS 4.1 punkte, naujoviškiems sprendimams gali prireikti naujos specifikacijos ir (arba) naujų įvertinimo metodų. Tos specifikacijos ir įvertinimo metodai turi būti parengti pagal 6.1.4 punkte aprašytą tvarką.

5.1.2   Naujieji bėgių kelio sukomplektuoto bloko sprendimai

5.3.1, 5.3.2 ir 5.3.3 punktų reikalavimai grindžiami tradiciniu bėgių kelio, turinčio balastą, projektu su platus pagrindo geležinkelio bėgiu ant gelžbetoninių pabėgių ir sąvaržų, suteikiančių atsparumą išilginiam slydimui, remiantis į bėgio pagrindą. Tačiau 4 skyriaus reikalavimai gali būti įvykdyti, naudojant alternatyvią bėgių kelio konstrukciją. Sąveikos sudedamosios dalys, įtrauktos į tas alternatyvias bėgių kelio konstrukcijas, yra nurodomos kaip naujosios sąveikos sudėtinės dalys, kurių įvertinimo tvarka nustatyta 6 skyriuje.

5.2   Sudedamųjų dalių sąrašas

Šios techninės sąveikos specifikacijos tikslais tik toliau išvardyti sąveikos elementai – nedalomos sudedamosios dalys ar bėgių kelio sukomplektuoti blokai– yra vadinami „sąveikos sudedamosiomis dalimis“:

bėgis (5.3.1)

bėgio sąvaržų sistemos (5.3.2)

bėgių kelio pabėgiai ir atramos (5.3.3)

iešmai ir bėgių sankryžos (5.3.4)

vandens pripylimo jungtys (5.3.5).

Šiame skyriuje aprašomos kiekvienai iš šių sudedamųjų dalių taikomos specifikacijos.

5.3   Sudedamųjų dalių veikimas ir specifikacijos

5.3.1   Bėgis

I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos.

Svarbiausios „bėgio“ sąveikos sudedamųjų dalių specifikacijos yra šios:

bėgio galvutės profilis;

konstrukcinė tiesinė masė ;

plieno rūšis.

5.3.1.1   Bėgio galvutės profilis

a)

Tiesus kelias

Bėgio galvutės profilis turi būti išrinktas iš sekos, nurodytos EN 13674-1:2003 A priede, arba turi būti 60 E2 profilis, apibrėžtas šios TSS F priede.

Šios TSS 4.2.9.2 punkto reikalavimai bėgio galvutės profiliui yra nustatyti atsižvelgiant į rato ir bėgio sąveiką tiesiose ir didelio spindulio kreivėse.

b)

Iešmai ir bėgių sankryžos

Bėgio galvutės profilis turi būti išrinktas iš sekos, nurodytos EN 13674-2:2003 A priede, arba turi būti 60 E2 profilis, apibrėžtas šios TSS F priede.

c)

Naujoviški tiesaus bėgių kelio bėgio galvučių profiliai

„Naują“ bėgio galvučių profilių tiesiam keliui konstrukciją (kaip apibrėžta 6.1.2 punkte) sudaro:

šoninis šlaitas iš tos pusės, kur bėgio galvutės kampas yra 1/20 ir 1/17,2 bėgio galvutės vertikaliosios ašies atžvilgiu. Vertikalus atstumas tarp šoninio šlaito ir bėgio viršaus turi būti mažesnis kaip 15 mm;

einant kryptimi link viršutinio paviršiaus, tangentinių kreivių seka su didėjančiu spinduliu nuo mažiausia 12,7 mm iki mažiausia 250 mm prie bėgio galvutės vertikaliosios ašies.

Horizontalus atstumas tarp bėgio viršūnės ir tangentinio taško turi būti tarp 33,5 ir 36 mm.

Image

5.3.1.2   Konstrukcinė tiesinė masė

Konstrukcinė tiesinė bėgio masė turi būti didesnė kaip 53 kg/m.

5.3.1.3   Plieno rūšis

a)

Tiesi geležinkelio kelio linija

Bėgio plieno rūšis turi atitikti EN13674-1:2003 5 skyriaus reikalavimus.

b)

Iešmai ir bėgių sankryžos

Bėgio plieno rūšis turi atitikti EN13674-1:2003 5 skyriaus reikalavimus.

5.3.2   Bėgio sąvaržos

Reikalavimai, taikytini bėgio sąvaržoms, iešmams ir bėgių sankryžoms yra šie:

a)

mažiausias sąvaržų atsparumas bėgio išilginiam slydimui turi atitikti EN13481-2:2002 reikalavimus;

b)

atsparumas kartotinėms apkrovoms turi būti mažiausia toks pat, kaip reikalaujama „pagrindinės linijos“ bėgių keliui pagal EN 13481-2:2002 reikalavimus;

c)

bėgio pagrindo dinaminis standumas, taikomas sąvaržoms ant gelžbetoninių pabėgių, neturi viršyti 600 MN/m;

d)

mažiausia elektrinė varža, kurios reikalaujama, yra 5 kΩ, matuojama laikantis EN 13146-5 reikalavimų. Infrastruktūros valdytojui, kur to reikia konkrečioms kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemoms, leidžiama reikalauti didesnės varžos;

5.3.3   Bėgių kelio pabėgiai ir atramos

Taikytinos specifikacijos gelžbetoniniams pabėgiams, esantiems sąveikos sudedamosiomis dalimis, naudojamiems bėgių keliui, turinčiam balastą, kaip aprašyta 6.2.5.1 punkte, yra šios:

a)

mažiausia tiesaus kelio gelžbetoninių pabėgių masė turi būti 220 kg,

b)

mažiausias tiesaus kelio gelžbetoninių pabėgių ilgis turi būti 2,25 m.

5.3.4   Iešmai ir bėgių sankryžos

Iešmai ir bėgių sankryžos sudaro pirmiau minėtas sąveikos sudedamąsias dalis.

Tačiau jų pačių konstrukcinės charakteristikos turi būti įvertintos, siekiant patvirtinti jų atitikimą šių TSS punktų reikalavimams:

a)

4.2.12.1 Kontrolės priemonės ir blokavimas,

b)

4.2.12.2 Iešmo smailių naudojimas

c)

4.2.12.3 Geometrinės charakteristikos

5.3.5   Vandens pripylimo jungtis

Vandens pripylimo jungtys turi būti suderinamos su vandens įpylimo anga, aprašyta Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS IR POSISTEMIŲ PATIKRA

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.   Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros

Sąveikos sudedamosioms dalims atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūra, kaip nurodyta šios TSS 5 skyriuje, turi būti vykdoma taikant šios TSS C priede pateiktus modulius.

Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimą sąveikos sudedamajai daliai, jeigu to reikalauja šios TSS C priedo moduliai, turi atlikti notifikuotoji įstaiga, kuriai gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas pateikė paraišką. Prieš pateikdamas sąveikos sudedamąją dalį į rinką, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi sudaryti EB atitikties deklaraciją arba EB tinkamumo naudoti deklaraciją pagal Direktyvos 96/48/EB 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedo 3 skyrių su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Kiekvienai sąveikos sudedamajai daliai atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimas atliekamas pagal šiuos kriterijus:

6.1.1.1

Suderinamumas su posistemio reikalavimais.

Sąveikos sudedamoji dalis bus naudojama kaip infrastruktūros posistemio, kuris įvertinamas pagal šios TSS 6.2 skyrių, sudedamoji dalis. Jeigu tokia dalis įeina į mazgo sudėtį, tai neturi trukdyti šį mazgą turinčio infrastruktūros posistemio suderinamumui su šios TSS 4 skyriuje nurodytais reikalavimais.

6.1.1.2

Suderinamumas su kitomis sąveikos sudedamosiomis dalimis ir posistemio sudedamosiomis dalimis, su kuriomis ši dalis, kaip numatoma, turės sąsajų.

6.1.1.3

Suderinamumas su specifiniais techniniais reikalavimais

Suderinamumas su specifiniais techniniais reikalavimais (jei yra) aprašyti šios TSS 5 skyriuje.

6.1.2   „Įprastos“, „neįprastos“ ir „naujoviškos“ sąveikos sudedamųjų dalių apibrėžimai

„Įprasta“ sąveikos sudedamoji dalis atitinka šias sąlygas:

a)

suderinama su šios TSS 5 skyriuje nurodytomis charakteristikomis;

b)

suderinama su atitinkamais Europos standartais;

c)

suderinama su kitomis sąveikos sudedamosiomis dalimis, su kuriomis ji bus naudojama specialaus tipo mazge;

d)

specialaus tipo mazgas, kuriame ji bus naudojama, atitinka šios TSS 4 skyriuje nurodytas charakteristikas, kiek jos taikytinos tokiam mazgui.

„Neįprasta“ sąveikos sudedamoji dalis atitinka šias sąlygas:

e)

netenkina vieno ar kelių „įprastai“ sąveikos sudedamajai daliai nurodytų a, b ar c punktų reikalavimų;

f)

specialaus tipo mazgas, kuriame ji bus naudojama, atitinka šios TSS 4 skyriuje nurodytas charakteristikas, kiek jos taikytinos tokiam mazgui.

Vienintelės neįprastos sąveikos sudedamosios dalys yra bėgiai, bėgių tvirtinimo sistemos, pabėgiai ir atraminiai pabėgiai.

„Naujoviška“ sąveikos sudedamoji dalis atitinka šias sąlygas:

g)

specialaus tipo mazgas, kuriame ji bus naudojama, atitinka šios TSS 4 skyriuje nurodytas charakteristikas, kiek jos taikytinos tokiam mazgui.

6.1.3.   Įprastoms ir neįprastoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomos procedūros

Toliau pateikta lentelė nurodo įprastoms ir neįprastoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomas procedūras, kurios parenkamos pagal tai, ar dalys pateiktos į rinką iki ar po šios TSS paskelbimo.

 

Įprastos

Neįprastos

Pateiktos į ES rinką iki šios TSS šios versijos paskelbimo

E1 procedūra

N1 procedūra

Pateiktos į ES rinką po šios TSS šios versijos paskelbimo

E2 procedūra

N2 procedūra

Sąveikos sudedamosios dalies, kuriai galėtų būti taikoma N1 procedūra, pavyzdžiu galėtų būti bėgio profilis, kuris jau yra pateiktas į ES rinką ir bet kol kas nėra oficialiai įteisintas EN 13674-1:2003 standarte.

6.1.4.   Naujoviškoms sąveikos sudedamosioms dalims taikomos procedūros

Naujoviškiems sąveikos sprendimams reikia naujų specifikacijų ir (arba) naujų įvertinimo metodų.

Jeigu sąveikos sudedamajai daliai yra pasiūlytas naujoviškas sprendimas, kaip apibrėžta 6.1.2 punkte, gamintojas turi pranešti apie jo nuokrypius nuo šios TSS atitinkamos dalies. Europos geležinkelių agentūra turi baigti rengti tokiam sprendimui tinkamus funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus

Reikiami funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai turi būti įtraukti į šią TSS peržiūrint ją iš naujo. Paskelbus apie tai dokumentu, gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali pasirinkti sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimo procedūrą, kaip nurodyta 6.1.5 punkte.

Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, naujovišką sprendimą leidžiama taikyti iki jo įtraukimo į TSS.

6.1.5   Modulių taikymas

Infrastruktūros srityje naudojami šie sąveikos sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo moduliai:

A

Vidinė gamybos kontrolė

A1

Vidinė projekto kontrolė su produkto patikra

B

Tipo ekspertizė

D

Gamybos kokybės valdymo sistema

F

Gaminio patikra

H1

Visapusiška kokybės valdymo sistema

H2

Visapusiška kokybės valdymo sistema su projekto ekspertize

V

Tipo įteisinimas pagal eksploatavimo patirtį (tinkamumas naudoti)

Toliau pateikta lentelė nurodo sąveikos sudedamosios dalies atitikties įvertinimo modulius, kurie parenkami kiekvienai pirmiau nurodytai procedūrai. Įvertinimo moduliai yra apibūdinti šios TSS C priede.

Procedūra

Geležinkelio bėgis

Tvirtinimo elementai

Pabėgiai ir atraminiai pabėgiai

Iešmai ir bėgių sankryžos

E1 (4)

A1 arba H1

A arba H1

E2

B+D arba B+F arba H1

N1

B+D+V arba B+F+V arba H1+V

N2

B+D+V arba B+F+V arba H2+V

Įvertinant „neįprastą“ sąveikos sudedamąją dalį, notifikuotoji įstaiga, kurią pasirinko gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, turi patikrinti, ar šiai daliai suteiktos charakteristikos ir tinkamumas naudoti tenkina 4 skyriaus atitinkamas nuostatas, kuriomis nustatytos posistemio sudedamosios dalies funkcijos, ir įvertina eksploatavimo sąlygomis naudojamo gaminio charakteristikas.

Sudedamosios dalies savybės ir jai taikomi reikalavimai, kurie yra svarbūs posistemiui nustatytiems reikalavimams, turi būti visapusiškai aprašyti, kartu aprašant ir tos dalies sąsajas, jos techninėje byloje pirminės patikros metu, kad po galima būtų pereiti prie tolimesnių posistemio sudedamosios dalies įvertinimo etapų.

Atitikties įvertinimas „įprastoms“ ir „neįprastoms“ sąveikos sudedamosioms dalims turi apimti fazes ir charakteristikas, nurodytas A priedo lentelėse.

6.1.6   Sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimo metodai

6.1.6.1   Kitų Bendrijos direktyvų reglamentuojamos sąveikos sudedamosios dalys

Direktyvos 96/48/EB 13 straipsnio 3 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, nustatyta, kad „Jeigu sąveikos sudedamosioms dalims taikomos kitos Bendrijos direktyvos, apimančios kitus aspektus, tokiais atvejais EB atitikties deklaracijoje ar tinkamumo naudoti deklaracijoje nurodoma, kad sąveikos sudedamosios dalys taip pat atitinka tų kitų direktyvų reikalavimus.“

6.1.6.2   Tvirtinimo sistemos įvertinimas

Prie EB atitikties deklaracijos turi būti pridėta pažyma, kurioje nurodoma:

bėgių suvirinimo jungtis, bėgių pokrypis, bėgių tarpiklis(ir jo standumo ribų intervalas) ir pabėgių tipas ar atraminių pabėgių deriniai, su kuriais gali būti naudojama tvirtinimo sistema;

faktinė tvirtinimo sistemos elektrinė varža (5.3.2 dalyje nustatyta, kad mažiausia elektrinė varža būtų 5 kΩ. Tačiau, siekiant užtikrinti suderinamumą su pasirinktu kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu, gali prireikti ir didesnės elektrinės varžos).

6.1.6.3   Tipo įteisinimas pagal eksploatavimo patirtį (tinkamumą naudoti)

Taikant V modulį, tinkamumo naudoti įvertinimas turi būti atliekamas:

deklaruotiems sąveikos sudedamųjų dalių ir bėgio pokrypio deriniams;

geležinkelių linijai, kurioje greičiausių traukinių greitis yra ne mažesnis kaip 160 km/h ir didžiausia geležinkelių riedmenų ašies apkrova yra ne mažesnė kaip 170 kN;

bent trečdaliui geležinkelio kelio kreivėse įrengtų sąveikos sudedamųjų dalių (netaikoma iešmams ir bėgių sankryžoms);

per ne trumpesnį kaip 1 metų trukmės įteisinimo (bandymų) programos laikotarpį, per kurį turi būti pervežta 20 mln tonų krovinių.

Jeigu atitikties įvertinimui atlikti geriausias būdas yra remtis istoriniais užregistruotais techninės priežiūros duomenimis, notifikuotajai įstaigai leidžiama naudotis tokiais duomenimis, kuriuos pateikia infrastruktūros valdytojas arba perkančioji organizacija, kuri turi patirties naudojant sąveikos sudedamąją dalį.

6.2   Infrastruktūros posistemis

6.2.1   Bendrosios nuostatos

Perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jos atstovo prašymu, notifikuotoji įstaiga atlieka infrastruktūros posistemio EB patikrą pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 1 dalį ir VI priedą su pakeitimais, padarytais direktyva 2004/50/EB, ir pagal šios TSS C priede nurodytų modulių nuostatas.

Jeigu perkančioji organizacija gali įrodyti, kad ankstesniuose taikymuose, kurie buvo vykdomi panašiomis aplinkybėmis, konstrukcijos bandymai ar patikros buvo sėkmingi ir atitiko šios TSS reikalavimus, tai atlikdama atitikties įvertinimą notifikuotoji įstaiga turi atsižvelgti į šiuos bandymus ir patikras.

Atitikties įvertinimas infrastruktūros posistemiui turi apimti fazes ir charakteristikas, kurios pažymėtos „X“ šios TSS B1 priede.

Jeigu pagal 4 skyriaus nuostatas reikalaujama kad turi būtų taikomos nacionalinės taisyklės, tai atitinkamas atitikties įvertinimas turi būti atliekamas nustatyta tvarka, konkrečios valstybės narės atsakomybe.

Perkančioji organizacija turi sudaryti infrastruktūros posistemiui EB patikros deklaraciją pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnį ir V priedą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

6.2.2   Rezervuota

6.2.3   Naujoviški sprendimai

Jeigu posistemio sudėtyje yra šios TSS 4 skyriuje nurodytų parametrų neatitinkantis mazgas, , jis laikomas naujovišku.

Naujoviškiems sąveikos sprendimams reikia naujų specifikacijų ir naujų įvertinimo metodų.

Jeigu infrastruktūros posistemyje įdiegtas naujoviškas sprendimas, perkančioji organizacija, turi pranešti apie jo neatitikimą atitinkamai šios TSS daliai.

Europos geležinkelių agentūra turi baigti rengti tokiam sprendimui tinkamus funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus.

Reikiami funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai turi būti įtraukti į šią TSS peržiūrint ją iš naujo. Paskelbus šiuos dokumentus, gamintojas arba perkančioji organizacija ar Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti infrastruktūros įvertinimo procedūrą, kaip nurodyta 6.2.4 dalyje.

Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, naujovišką sprendimą leidžiama taikyti iki jo įtraukimo į TSS.

6.2.4   Modulių taikymas

Infrastruktūros posistemio patikros procedūrai perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti:

įrenginio patikros procedūrą (SG modulis), nurodytą šios TSS C.8 priede, arba

visapusiško kokybės užtikrinimo su projekto ekspertize procedūrą (SH2 modulis), nurodytą šios TSS C.9 priede.

6.2.4.1   SH2 modulio taikymas

SH2 modulį galima pasirinkti tik tada, kai numatomam tikrinti posistemiui sukurti reikalinga veikla (projektavimas, pagaminimas, surinkimas, įrengimas) yra kokybės valdymo sistemos, apimančios projektavimą, gamybą, galutinio gaminio tikrinimą ir bandymus, objektas ir ši sistema yra notifikuotosios įstaigos tvirtinama ir stebima.

6.2.4.2   G modulio taikymas

Jeigu atitikties įvertinimui atlikti geriausias būdas yra panaudoti geležinkelių riedmenis su bėgių kelio duomenų registravimo įranga, tai notifikuotajai įstaigai leidžiama remtis iš tokių riedmenų, kuriuos eksploatuoja infrastruktūros valdytojas arba perkančioji organizacija, gautais duomenimis (žr. 6.2.6.2).

6.2.5   Techniniai sprendimai, kurie teikia pagrindą manyti, kad projektavimo etape bus pasiekta atitiktis

6.2.5.1   Bėgių kelio atsparumo įvertinimas

Galima laikyti, kad 4.2.13.1 punkto reikalavimus dėl bėgių kelio atsparumo išilginėms, vertikaliosioms ir skersinėms jėgoms tenkina skalda sutvirtintas bėgių kelias be iešmų ir bėgių sankryžų, turintis šias charakteristikas:

tenkinami reikalavimai 5 skyriuje „Sąveikos sudedamosios dalys“ apibūdintų bėgių kelio komponentų, pavyzdžiui: bėgių (5.3.1), bėgių tvirtinimo sistemų (5.3.2), pabėgių ir atraminių pabėgių (5.3.3), sąveikos sudedamosioms dalims ;

per visą ilgį bėgių kelias turi betoninius pabėgius, išskyrus trumpus ruožus, ne ilgesnius kaip 10 m, tarp kurių gali būti ne trumpesni kaip 50 m protarpiai;

per visą ilgį bėgių kelias yra sutvirtintas balastu, kurio tipas ir profilis visiškai atitinka nacionalines taisykles;

1 km ruože yra mažiausiai 1 500 bėgių tvirtinimo sistemų.

6.2.5.2   Lygiavertiško kūgiškumo įvertinimas

Galima laikyti, kad 4.2.9.2 punkto reikalavimus tenkina tiesus bėgių kelias be iešmų ir bėgių sankryžų, turintis šias konstrukcines charakteristikas:

Bėgio atpjova 60 E 1, kaip apibrėžta EN 13674-1:2003 standarte, esant bėgių pokrypiui nuo 1 iki 20 ir vėžės pločiui nuo 1 435 mm iki 1 437 mm;

Bėgio atpjova 60 E 1, kaip apibrėžta EN 13674-1:2003 standarte, esant bėgių pokrypiui nuo 1 iki 40 ir vėžės pločiui nuo 1 435 mm iki 1 437 mm (tik ne didesniems kaip 280 km/h greičiams);

Bėgio atpjova 60 E 2, kaip apibrėžta šios TSS F priede, esant bėgių pokrypiui nuo 1 iki 40 ir vėžės pločiui nuo 1 435 mm iki 1 437 mm.

6.2.6   Ypatingieji atitikties įvertinimo reikalavimai

6.2.6.1   Minimalių infrastruktūros gabaritų įvertinimas

Iki gabaritus reglamentuojančių suderintų EN standartų paskelbimo techninėje byloje turi būti susijusių taisyklių, kurias pasirinko infrastruktūros valdytojas pagal 4.2.3 punktą, aprašas.

Minimalių infrastruktūros gabaritų įvertinimas atliekamas pagal infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos atliktų skaičiavimų pagal tokias susijusias taisykles rezultatus.

6.2.6.2   Vėžės pločio vidurkio mažiausios vertės įvertinimas

Vėžės pločio matavimo metodas aprašytas EN 13848-1.2003 4.2.2 punkte.

6.2.6.3   Bėgių kelio standumo įvertinimas

Kadangi reikalavimai bėgių kelio standumui yra neišspręstas klausimas, notifikuotosios įstaigos įvertinimas nebūtinas.

6.2.6.4   Bėgių pokrypio įvertinimas

Bėgių pokrypis įvertinamas tik projektavimo stadijoje.

6.2.6.5   Didžiausio slėgio kitimo tuneliuose įvertinimas

Didžiausio slėgio pokyčio įvertinimas (pagal 10 kPa kriterijų) tunelyje atliekamas remiantis infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos atliktais skaičiavimais, kuriuose buvo atsižvelgta į visas eksploatavimo sąlygas ir visus traukinius, atitinkančius Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS ir planuojamus paleisti per konkretų tikrinamą tunelį.

Naudojami tokie įvesties parametrai, kurie tinkami atitikti etaloninę būdingąją slėgio kreivę (kaip nustatyta Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS).

Nagrinėjamiems sąveikai tinkamiems traukiniams etaloninis skerspjūvio plotas ir motoriniam, ir traukiamam geležinkelių riedmeniui yra lygus:

12 m2 geležinkelių riedmenims, skirtiems GC etaloniniam kinematiniam profiliui,

11 m2 geležinkelių riedmenims, skirtiems GBC etaloniniam kinematiniam profiliui,

10 m2 geležinkelių riedmenims, skirtiems mažesniems kinematiniams profiliams.

Įvertinant reikia atsižvelgti į konstrukcinius ypatumus, galinčius sumažinti slėgio pokytį (tunelio įvažiavimo angos forma, kolonos ir t.t.), jei esama, taip pat į tunelio ilgį.

6.2.6.6   Triukšmo ir vibracijos įvertinimas

Notifikuotosios įstaigos įvertinimas nereikalingas.

6.3   Atitikties įvertinimas, kai greitis laikomas perėjimo kriterijumi

Pagal 7.2.5 punkto nuostatas geležinkelių linija gali būti pradedama eksploatuoti ja važiuojant mažesniu greičiu nei numatomas didžiausias.

Šis skirsnis nurodo atitikties įvertinimo reikalavimus esant šiai aplinkybei.

Kai kurios 4 skyriuje nurodytos ribojančios vertės priklauso nuo numatomo važiavimo greičio maršrute.

Atitiktis turėtų būti įvertinta numatomam didžiausiam greičiui, bet eksploatavimo pradžioje leidžiama įvertinti nuo greičio priklausomas charakteristikas esant mažesniems važiavimo greičiams.

Kitų charakteristikų, nustatytų numatomam greičiui tame maršrute, atitiktis lieka galioti.

Deklaruojant sąveiką numatomam greičiui užtenka tik įvertinti laikinai nevertintų charakteristikų atitiktį pagerinus jas iki reikalaujamo lygio.

6.4   Techninės priežiūros plano įvertinimas

4.5 skirsnis nurodo, kad infrastruktūros valdytojas kiekvienai greitųjų geležinkelių linijai turi turėti infrastruktūros posistemio techninės priežiūros planą. Notifikuotoji įstaiga turi patvirtinti, kad toks planas yra ir kad jame yra 4.5.1 punkte nurodytos pozicijos.

Notifikuotoji įstaiga neatsako už plane nustatytų konkrečių reikalavimų tinkamumo įvertinimą.

Notifikuotoji įstaiga turi įtraukti techninės priežiūros plano kopiją į techninę bylą, kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 3 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

6.5   Techninės priežiūros posistemio įvertinimas

Techninės priežiūros posistemis yra priskirtas eksploatavimo sričiai (žr. Direktyvos 96/48/EB II priedo 1 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB). Todėl šiam posistemiui netaikoma EB patikra.

Pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, už techninės priežiūros posistemio atitikties įvertinimą atsako kiekviena valstybės narė.

Atitikties įvertinimas techninės priežiūros posistemiui turi apimti fazes ir charakteristikas, kurios pažymėtos „X“ šios TSS B2 priede.

6.6   Sąveikos sudedamosios dalys be EB deklaracijos

6.6.1   Bendrosios nuostatos

Tam tikru ribotos trukmės laikotarpiu, vadinamu „pereinamuoju laikotarpiu“, sąveikos sudedamosios dalys, kurios neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos išimtiniais atvejais gali būti įtrauktos į posistemius su sąlyga, kad bus tenkinamos šio poskyrio nuostatos.

6.6.2   Pereinamasis laikotarpis

Pereinamasis laikotarpis prasideda nuo šios TSS įsigaliojimo ir tęsiasi 6 metus.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taip pat taikant 6.3.3.3 punkte leidžiamas išimtis, sąveikos sudedamosios dalys traukiamos į posistemį tik gavus reikiamas EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijas.

6.6.3   Nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių turinčių posistemių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu

6.6.3.1   Sąlygos

Pereinamuoju laikotarpiu notifikuotajai įstaigai leidžiama išduoti atitikties sertifikatą posistemiui, kurio kai kurios sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos pagal šią TSS, jeigu tenkinami šie 3 kriterijai

posistemio atitiktį yra patikrinusi notifikuotoji įstaiga pagal šios TSS 4 skyriuje nustatytus reikalavimus, ir

papildomais įvertinimais notifikuotoji įstaiga patvirtina, kad sąveikos sudedamųjų dalių atitiktis ir (arba) tinkamumas naudoti atitinka 5 skyriaus reikalavimus, ir

neturinčios atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos sąveikos sudedamosios dalys buvo panaudotos jau pradėtame eksploatuoti posistemyje bent vienoje valstybėje narėje iki šios TSS įsigaliojimo.

EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos negali būti sudaromos tokiu būdu įvertintoms sąveikos sudedamosioms dalims.

6.6.3.2   Pranešimas

Posistemio atitikties sertifikatas turi aiškiai nurodyti, kurias sąveikos sudedamąsias dalis notifikuotoji įstaiga įvertino kaip posistemio patikros dalį.

Posistemio EB patikros deklaracija turi aiškiai nurodyti:

kurios sąveikos sudedamosios dalys buvo įvertintos kaip posistemio dalis;

patvirtinimą, kad posistemio sąveikos sudedamosios dalys visiškai tapačios toms, kurios buvo patvirtintos kaip posistemio dalis;

priežastis, dėl kurių gamintojas nepateikė kai kurioms sąveikos sudedamosioms dalims EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos iki jų įtraukimo į posistemį.

6.6.3.3   Gyvavimo ciklo įgyvendinimas

Nagrinėjamo posistemio pagaminimas arba modernizavimas ar rekonstrukcija turi būti baigti per 6 pereinamojo laikotarpio metus. Posistemio gyvavimo ciklui

Pereinamuoju laikotarpiu ir

EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe

leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra, ir posistemio atsarginėms dalims.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir tol,

kol posistemis modernizuojamas, rekonstruojamas arba keičiamas ir

EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe,

leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra.

6.6.4   Stebėjimo priemonės

Pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės stebi:

Kiek sąveikos sudedamųjų dalių ir kokio tipo pateko į jų rinką;

Jeigu posistemiui eksploatuoti prašomas leidimas, užtikrina, kad būtų atskleistos priežastys, dėl kurių gamintojas nesertifikavo sąveikos sudedamosios dalies;

Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių duomenis ir nesertifikavimo priežastis.

7.   INFRASTRUKTŪROS TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Šios TSS taikymas eksploatuotinoms greitųjų geležinkelių linijoms

4–6 skyriai ir visos toliau pateiktos 7.3 skirsnio specifinės nuostatos turi būti visiškai taikomos geležinkelių linijoms, patenkančioms į šios TSS geografinio taikymo sritį (pagal 1.2 skirsnį), kurios bus pradėtos eksploatuoti įsigaliojus šiai TSS.

7.2.   Šios TSS taikymas jau eksploatuojamoms greitųjų geležinkelių linijoms

Šioje TSS aprašyta strategija taikoma modernizuotoms ir rekonstruotoms geležinkelių linijoms, kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 3 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Atsižvelgdama į tos dalies nuostatas, perkėlimo strategija nurodo, kokiu būdu būtų galima pritaikyti esamus įrenginius, jeigu tai daryti yra ekonomiškai naudinga. Toliau nurodomi šios TSS taikymo infrastruktūrai principai.

7.2.1.   Statinių klasifikavimas

Eksploatuojamoms geležinkelių linijoms modifikuoti, kad jos atitiktų TSS, būtinos didelės investicinės išlaidos ir dėl to tą modifikavimą galima atlikti tik laipsniškai.

Atsižvelgiant į numatomą skirtingą infrastruktūros posistemio dalių eksploatavimo trukmę, minėtos dalys pagal modifikavimo sunkumą (pradedant sunkiau modifikuojamais ir baigiant lengviau modifikuojamais) išdėstomos taip:

Civilinė statyba:

Geležinkelių linijos išdėstymas vietovėje (kreivių spindulys, atstumas tarp bėgių kelio centrų, įkalnės ir nuokalnės nuolydžiai),

tuneliai (plotis ir aukštis, skerspjūvio plotas),

geležinkelių linijos konstrukcijos (atsparumas vertikaliosioms apkrovoms),

automobilių keliai (atstumai iki jų),

stotys (keleivių peronai);

Bėgių kelio statyba:

sankasos,

iešmai ir bėgių sankryžos,

bėgių kelio atkarpos be iešmų ir bėgių sankryžų;

Įvairūs įrenginiai ir techninės priežiūros priemonės.

7.2.2.   Civilinės statybos parametrai ir reikalavimai

Civilinei statybai priskirtinų svarbiausių statinių parametrai turės pasiekti reikalavimus atitinkantį lygį vykdant tokių statinių modernizavimo projektus, kuriais siekiama pagerinti geležinkelių linijų charakteristikas.

Civilinės statybos darbuose susiduriama su didžiausiais ribojančiaisiais veiksniais, kadangi šiuos statinius dažnai įmanoma modernizuoti tik visapusiškos rekonstrukcijos metu (konstrukcijos, tuneliai, žemės darbai).

Pagal šios TSS 4.2.14.2 punktą

atlikti dinaminę analizę reikia modernizuojant esamas geležinkelių linijas, bet

jos nereikia rekonstruojant esamas geležinkelių linijas.

7.2.3.   Bėgių kelio konstrukcijos parametrai ir charakteristikos

Vertinant pakeitimų iš dalies požiūriu, jie nėra tokie svarbūs dėl to, kad juos galima keisti palaipsniui geografiškai ribotose vietose arba kad pavienius komponentus, sudarančius visumos dalį, galima keisti atskirai.

Jų atitiktis reikalavimams bus pasiekta įgyvendinant geležinkelių linijos eksploatacinėms charakteristikoms pagerinti skirtus didelio masto infrastruktūros modernizavimo projektus.

Visus antžeminės bėgių kelio konstrukcijos elementus arba jų dalį galima palaipsniui pakeisti TSS reikalavimus atitinkančiais elementais. Tokiais atvejais turi būti atsižvelgta į tai, kad nė vienas iš šių elementų atskirai nėra tinkamas užtikrinti visumos atitikties reikalavimus: gali būti nustatyta tik bendra posistemio atitiktis reikalavimams, t. y. kai pasiekiama visų elementų atitiktis TSS.

Šiuo atveju gali pasirodyti, kad būtini pereinamieji etapai, siekiant, kad būtų išlaikytas antžeminės bėgių kelio dalies suderinamumas su kitų posistemių (kontrolės, valdymo ir signalizacijos, taip pat energijos) nuostatomis bei traukinių, kuriems netaikoma TSS, eismu.

7.2.4.   Kitos įrangos ir techninės priežiūros įrenginių parametrai ir charakteristikos

Jų atitiktis reikalavimams bus pasiekta atsižvelgiant į operatorių, besinaudojančių atitinkamomis stotimis ir techninės priežiūros įrenginiais, poreikius.

7.2.5.   Greitis kaip perėjimo kriterijus

Geležinkelių liniją leidžiama pradėti eksploatuoti mažesniu negu jos numatomas didžiausias greitis. Tačiau tokiu atveju geležinkelių linija turėtų būti tiesiama taip, kad vėliau nekiltų kliūčių ją eksploatuoti didžiausiu numatomu greičiu.

Pvz., tarpukelės plotis turi būti tinkamas geležinkelių riedmenims numatomu važiuoti geležinkelių linija greičiu, tačiau išorinio bėgio pakyla kreivėse turės būti tinkama važiuoti tokiu greičiu pradedant eksploatuoti geležinkelių liniją.

Atitikties vertinimo tokiomis aplinkybėmis reikalavimai yra nurodyti 6.3 skirsnyje.

7.3.   Specifiniai atvejai

Šie specifiniai atvejai yra leidžiami tam tikruose geležinkelių tinkluose. Jie skirstomi į:

„P“ atvejus – nuolatinius atvejus,

„T“ atvejus – laikinuosius atvejus, kuriais rekomenduojama, kad įdiegtina sistema būtų sukurta iki 2020 m. (tikslas, nustatytas 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos rekomendacijų transeuropiniam transporto tinklui plėtoti su pakeitimais, padarytais Sprendimu 884/2004/EB Nr.).

7.3.1.   Ypatingosios Vokietijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.1.1   I kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Didžiausi pakilimai ir nuolydžiai

Greitųjų geležinkelių linijoje Kelnas–Frankfurtas (Reinas–Mainas) leidžiama įrengti ne didesnes nei 40 % nuokalnes ir įkalnes.

T atvejai

Nėra

7.3.1.2   II ir III kategorijų geležinkelių linijos

P atvejai

Nėra

T atvejai

Nėra

7.3.2.   Ypatingosios Austrijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.2.1   I kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Mažiausias keleivių perono ilgis

Mažiausias keleivių peronų ilgis sumažinamas iki 320 m

T atvejai

Nėra

7.3.2.2   II ir III kategorijų geležinkelių linijos

P atvejai

Mažiausias keleivių perono ilgis

Mažiausias keleivių peronų ilgis sumažinamas iki 320 m

T atvejai

Nėra

7.3.3.   Ypatingosios Danijos geležinkelių tinklo savybės

P atvejai

Mažiausias keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis

Danijos geležinkelių tinklo geležinkelių linijose mažiausias keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis sumažinamas iki 320 m.

T atvejai

Nėra

7.3.4.   Ypatingosios Ispanijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.4.1   I kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Vėžės plotis

Išskyrus greitųjų geležinkelių linijas nuo Madrido iki Sevilijos, taip pat nuo Madrido iki Barselonos iki Prancūzijos sienos, tiesiamų Ispanijos geležinkelių tinklo geležinkelių linijų vėžės plotis yra 1 668 mm.

7.3.4.2   II ir III kategorijų geležinkelių linijos

P atvejai

Vėžės plotis

Tiesiamų II ir III kategorijų geležinkelių linijų vėžės plotis yra 1 668 mm.

Tarpukelės plotis (P atvejis)

II ir III kategorijų geležinkelių linijose tarpukelės plotis gali būti sumažintas iki nominaliosios 3 808 m vertės.

T atvejai

Nėra

7.3.5.   Ypatingosios Suomijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.5.1   I kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Vėžės plotis

Nominalusis vėžės plotis yra 1 524 mm.

Mažiausi infrastruktūros gabaritai

Mažiausias infrastruktūros gabaritas turi leisti važiuoti traukiniams, surinktiems pagal FIN 1 pakrovos gabaritą, apibrėžtam Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse

Mažiausios vidutinio gabarito vertės:

Greičio intervalas

Mažiausia 100 m ilgio bėgių kelio vidutinio gabarito vertė

< 160

Vertinimas neprivalomas

>300 ir < 1500

1 519

>300 ir < 1500

1 521

>300 ir < 1500

1 522

> 250 ir < 280

1 523

>300 ir < 1500

1 523

> 300

1 523

Tarpai tarp važiuojamųjų rato paviršių, naudotini 4.2.9.2 skirsnio skaičiavimams, yra 1 511 mm ir 1 505 mm.

Važiavimas laisva eiga per iešmus

Didžiausias važiavimo laisva eiga per iešmus dydis yra 1 469 mm.

Fiksuotų šerdžių smailių apsauga

Mažiausias fiksuotų šerdžių smaigalių apsaugos dydis yra 1 478 mm.

Važiavimas laisva eiga per faktinį kryžmės šerdies smaigalį

Didžiausias važiavimo laisva eiga per faktinį kryžmės šerdies smaigalį dydis yra 1 440 mm.

Važiavimas laisva eiga per iešmo griovelio ir (arba) sparno įvažiavimo vietą

Didžiausias važiavimo laisva eiga per iešmo griovelio ir (arba) sparno įvažiavimo vietą dydis yra 1 469 mm.

Mažiausias gretbėgių plotis

Mažiausias gretbėgių plotis yra 41 mm.

Pernelyg didelis gretbėgių aukštis

Didžiausias gretbėgių aukščio dydis yra 55 mm.

Perono ilgis

Mažiausias perono ilgis yra 350 m.

Atstumas nuo perono krašto iki bėgių kelio ašies

Nominalusis atstumas nuo perono krašto iki bėgių kelio ašies yra 1 800 mm, kai perono aukštis – 550 mm.

T atvejai

Nėra

7.3.5.2   II ir III kategorijų geležinkelių linijos

P atvejai

Tokie pat kaip ir I kategorijos geležinkelių linijų atvejai.

T atvejai

Nėra

7.3.6.   Ypatingosios Britanijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.6.1   I kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Nėra

T atvejai

Nėra

7.3.6.2   II kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Mažiausias infrastruktūros gabaritas (4.2.3 skirsnis)

1   UK1 (2 leidimas) profiliai

Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS apibrėžiami UK1 (2 leidimas) profiliai.

UK1 (2 leidimas) gabaritas buvo apibrėžtas taikant kelias metodikas, tinkančias Britanijos geležinkelių infrastruktūrai, tinkamas geriausiai pasinaudoti ribota erdve.

UK1 (2 leidimas) gabaritą sudaro 3 profiliai: UK1[A], UK1[B], UK1[D].

Pagal šią klasifikaciją [A] gabaritai – tai geležinkelių riedmens gabaritai, nepriklausantys nuo infrastruktūros parametrų, [B] gabaritai – tai geležinkelių riedmens gabaritai, kai numatomas ribotas (tam tikras) geležinkelių riedmens pakabos judėjimas, bet nenumatomas permetimas, ir [D] gabaritai – tai šablonai, nustatantys didžiausią infrastruktūrai skiriamą plotą tiesiame ir lygiame bėgių kelyje.

Infrastruktūra turi atitikti UK1 profilius vadovaujantis šiomis taisyklėmis:

2   UK1[A] profilis

Jei lygis virš geležinkelio yra mažesnis negu 1 100 mm, taikomas stacionariosios infrastruktūros gabaritas, apibrėžtas Geležinkelių grupės standarte GC/RT5212 (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.). Šiuo gabaritu atsižvelgiama į tinkamiausią ribojančią peronų ir įrangos, skirtos įrengti labai arti traukinių, padėtį ir atitinka UK1[A] profilį, apibrėžtą Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS.

Jei esama infrastruktūra neatitinka apatinio sektoriaus statinių artumo gabarito, apibrėžto GC/RT5212 (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.), gali būti leidžiama sumažinti leistinuosius gabaritų nuokrypius, jei taikomos tinkamos kontrolės priemonės. Šios priemonės yra nurodytos GC/RT5212 (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.).

3   UK1[B] profilis

UK1[B] profilis susijęs su nominaliąja bėgių kelio padėtimi. Tai apima numatytus mažo pastovumo skersinius ir vertikaliuosius bėgių kelio leistinuosius nuokrypius ir prielaidą, kad didžiausias dinaminis geležinkelių riedmens judėjimas yra 100 mm (skersiniai, vertikalieji, šoninių svyravimų, geležinkelių riedmens leistinieji nuokrypiai ir vertikalioji kreivė).

Taikant paskelbtą UK1[B] profilį, tai tikslinama atsižvelgiant į horizontaliųjų kreivių permetimą (pagal formules, aprašytas toliau 5 skirsnyje), taikant šias vertes:

Vežimėlių centrai

17 000 m

Bendras ilgis

24,042 m viso kėbulo pločio

Nuokrypiai nuo UK1[B] profilio numatomi pagal GC/RT5212 reikalavimus (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.).

4   UK1[D] profilis

UK1[D] profilis susijęs su nominaliąja bėgių kelio padėtimi. Geležinkelių riedmens, paskelbto atitinkančiu UK1[D], kėbulo skerspjūvio matmenys, geometrinis išdėstymas ir dinaminiai judesiai, apibrėžti pagal patvirtintą metodika ir naudoti skersiniam kontūrui apskaičiuoti, turi būti tinkami.

Nė vienas infrastruktūros taškas neturi kirsti statinių artumo gabarito linijos, apibrėžtos UK1[D]. Numatyti kreivių permetimo nuokrypių nebūtina.

Jei geležinkelių riedmenys, paskelbti atitinkančiais UK1[D], buvo patvirtinti tinkamais maršrutui susitarus su infrastruktūros valdytoju, nuokrypiai šiems geležinkelių riedmenims numatomi pagal GC/RT5212 reikalavimus (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.).

5   Kreivių permetimo skaičiavimas

Šiame skirsnyje pateikiamas geležinkelių riedmens skersinio kontūro padidėjimo dėl judėjimo kreive skaičiavimas. Jis taikomas infrastruktūros valdytojui. Skaičiavimai yra tokie pat, kaip Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS pateikti pločio mažinimo skaičiavimai, tik išreikšti kitaip.

Image

Permetimai tam tikrame geležinkelių riedmens kėbulo taške – tai skirtumas tarp radialinio atstumo nuo bėgių kelio ašies linijos iki taško (Rdo arba Rdi) ir skersinio atstumo nuo geležinkelių riedmens ašies linijos iki taško (Wo arba Wi). Jie apskaičiuojami geležinkelių riedmeniui nejudant.

Tarkim, geležinkelių riedmens vežimėlių vidurio taškai yra L, pusė atstumo tarp vežimėlio ašių yra ao (tikrasis atstumas tarp ašių yra 2 × ao).

Taško Ui vidinis permetimas nuo geležinkelių riedmens vidurio taško yra:

Formula

Išorinis taško Uo permetimas nuo geležinkelių riedmens vidurio taško yra:

Formula

kur Formula

Pastaba: vertikalūs permetimai gali būti skaičiuojami pagal tą pačią formulę.

Tarpukelės plotis ų (4.2.4 skirsnis)

Šios TSS 4.2.4 skirsnyje reikalaujama, kad esant didžiausiam leistinajam greičiui V <= 230 km/h, „Projektuojant mažiausias geležinkelių linijų ...tarpukelės plotis modernizuotas greitųjų geležinkelių eismui būtų, ...jei < 4,00 m, nustatoma pagal etaloninį kinematinį profilį (4.2.3 punktas.).

Taikytinas etaloninis profilis yra UK1 (2 leidimas) profilis, nurodytas Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS 7 skyriuje ir šios TSS 7.3.6 skirsnyje.

Šį reikalavimą galima įvykdyti, jei tiesaus geležinkelio kelio tarpukelės plotis yra 3 400 mm ir jei bėgių kelio kreivės spindulys yra 400 m arba daugiau.

Peronai (4.2.20 skirsnis)

1   Perono aukštis

Didžiosios Britanijos modernizuotų geležinkelių linijų peronų, kuriuose numatytas traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, sustojimas jų įprastinio komercinio eksploatavimo metu, perono krašto aukštis yra 915 mm (leistinasis nuokrypis – + 0, - 50 mm), nustatomas stačiu kampu greta perono esančių kelio bėgių plokštumai.

2   Horizontalusis perono atstumas (perono platforma)

Didžiosios Britanijos modernizuotų geležinkelių linijų peronų, kuriuose numatytas traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, sustojimas jų įprastinio komercinio eksploatavimo metu, perono kraštas – tai mažiausias atstumas nuo gretimo bėgių kelio (leistinasis nuokrypis – + 15, - 0 mm), laikantis apatinio sektoriaus statinių artumo gabarito, nurodyto Geležinkelių grupės standarto GC/RT5212 1 priede (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.).

Dauguma riedmenų šį reikalavimą atitinka, jei kreivėse, kurių spindulys yra 360 m arba didesnis, perono platforma yra 730 mm (leistinasis nuokrypis – +15, - 0 mm). Geležinkelių grupės standarto GC/RT5212 1 priede (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.) nurodomos išimtys, taikomos, kai pro peroną turi važiuoti 373 (Eurostar) klasės traukiniai arba 2,6 m pločio konteineriai. Geležinkelių grupės standarto GC/RT5212 1 priede (1 leidimas, 2003 m. vasario mėn.) taip pat nurodomi reikalavimai, taikomi, kai kreivės spindulys yra mažesnis negu 360 m

3   Mažiausias perono ilgis

Didžiosios Britanijos modernizuotų geležinkelių linijų peronų, kuriuose numatomas traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, sustojimas jų įprastinio komercinio eksploatavimo metu, galimas naudoti ilgis yra ne mažesnis negu 300 m.

Didžiosios Britanijos modernizuotų geležinkelių linijų peronų, kuriuose numatomas traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, sustojimas jų įprastinio komercinio eksploatavimo metu, ilgis nurodomas Infrastruktūros registre.

T atvejai

Nėra

7.3.6.3   III kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Visi II kategorijos geležinkelių linijoms taikomi atskiri P atvejai taip pat taikomi III kategorijos geležinkelių linijoms.

T atvejai

Nėra

7.3.7.   Ypatingosios Graikijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.7.1   I kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Nėra

T atvejai

Nėra

7.3.7.2   II ir III kategorijų geležinkelių linijos

P atvejai

Statinių artumo gabaritas

Statinių artumo gabaritas geležinkelių linijoje Atėnai–Salonikai–Idomeni ir Salonikai–Promahona yra GB gabaritas, tačiau tam tikruose geležinkelių linijų ruožuose tik GA gabaritas.

Statinių artumo gabaritas geležinkelių linijoje Atėnai–Kiato yra GB gabaritas.

Mažiausias keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis

Geležinkelių linijoje Atėnai–Salonikai–Idomeni ir Salonikai–Promahona mažiausias galimas naudoti keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis yra 200 m.

Promahona stotyje – 189 m.

Geležinkelių linijoje Atėnai–Kiato mažiausias galimas naudoti keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis yra.

SKA, Megara, Ag.Theodoroi ir Kiato stotyse – 300 m

Thriasio stotyje – 150 m

Magula stotyje – 200 m

Vėžės plotis

Geležinkelių linija Atėnai–Patras yra pritaikyta 1 000 mm vėžei. Numatomas laipsniškas jos modernizavimas, pritaikant 1 435 mm vėžei.

T atvejai

Nėra

7.3.8.   Ypatingosios Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinklų savybės

P atvejai

Statinių artumo gabaritai

Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių linijose turi būti naudojamas IRL1 mažiausias statinių artumo gabaritas. Airijos standartinis statinių artumo gabaritas.

Image

Pastabos:

1.

Horizontaliosioms kreivėms turi būti taikomi reikiami leistini nuokrypiai, atsižvelgiant į kreivės ir išorinio bėgio pakylos poveikį.

2.

Vertikaliosioms kreivėms turi būti taikomi reikiami leistini nuokrypiai, atsižvelgiant į kreivės poveikį.

3.

Ne didesnei nei 60 mm visų statinių iškyšai už nustatyto gabarito taikomi visi PW4 standarte nustatyti apribojimai. Dublino „Suburban Area“ nustatyta nulinė iškyšos vertė (žr. PW4 standarto tam tikras išlygas).

4.

Tiltai:

(a)

vertikalusis baigtų statyti tiltų aukštis turi būti ne didesnis negu 4 830 mm. Jeigu siūlomas papildomas balastas arba siekiant pagerinti išilginį bėgių kelio profilį būtina paaukštinti bėgių kelią, turi būti numatytas didesnis aukštis. Tam tikromis aplinkybėmis skaičių 4 830 mm galima sumažinti iki 4 690 mm;

(b)

prie tilto ir konstrukcijos aukščio būtina pridėti iki A lentelėje pateiktas vertes, jeigu naudojama išorinio bėgio pakyla kreivėse.

A lentelė

IŠORINIO BĖGIO PAKYLA KREIVĖSE

H

0

4 830

10

4 843

20

4 857

30

4 870

40

4 883

50

4 896

60

4 910

70

4 923

80

4 936

90

4 949

100

4 963

110

4 976

120

4 989

130

5 002

140

5 016

150

5 029

160

5 042

165

5 055

(c)

Atstumas nuo tilto atramos iki artimiausio bėgio važiuojamojo paviršiaus, atsižvelgiant į kreivės poveikį, turi būti 4 500 mm.

(d)

Jeigu geležinkelių liniją numatyta elektrifikuoti ir jeigu netoliese yra geležinkelio pervaža, vertikalusis gabaritas turi būti padidintas iki 6 140 mm.

5.

700 mm šaligatviui taikomas leistinas nuokrypis. Jeigu šaligatvis nenumatytas, nurodytąjį matmenį galima sumažinti iki 1 790 mm.

6.

Išsamus perono pločių sąrašas pateiktas PW39 standarte.

Vėžės plotis

Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių tinklai yra sudaryti iš geležinkelių linijų, kurias tiesiant buvo taikytas 1 602 mm vėžės plotis. Atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 96/48/EB 7 straipsnio b punktą, iš dalies pakeistą Direktyva 2004/50/EB, Airijoje ir Šiaurės Airijoje projektuojant naujas geležinkelių linijas, išlaikomas pirmiau minėtas vėžės plotis.

Mažiausias kreivės spindulys

Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių tinkluose netaikomos šių TSS mažiausio kreivės spindulio ir su juo susijusių elementų (išorinio bėgio pakyla kreivėse ir išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas) nuostatos, jeigu išlaikomas 1 602 mm vėžės plotis.

Mažiausias keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis

Nustatoma, kad Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių tinklų geležinkelių linijose naudojamas ne mažesnis nei 215 m keleivių peronų ir atsarginių bėgių kelių ilgis.

Perono aukštis

Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelių tinklų geležinkelių linijose įrengiami 915 mm projektinio aukščio peronai. Pasirenkamas toks perono aukštis, kad būtų galima optimaliai pasinaudoti traukinių, kurie buvo surinkti pagal IRL 1 pakrovos gabaritą, laiptams skirtomis vietomis.

Tarpukelės plotis

Mažiausias tarpukelės plotis Airijoje ir Šiaurės Airijoje padidinamas iš anksto, dar prieš tų geležinkelių kelių modernizavimą, siekiant užtikrinti saugų traukinių prasilenkimo atstumą.

7.3.9.   Ypatingosios Italijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.9.1   I, II ir III kategorijų geležinkelių linijos

Perono atstumas nuo bėgių kelio ašies, taikomas peronams, kurių aukštis – 550 mm.

P atvejai

Nominalusis Italijos geležinkelių tinklo geležinkelių linijų peronų, kurių aukštis – 550 mm, atstumas L nuo bėgių kelio ašies, lygiagrečios važiavimo plokštumai, nustatomas formule:

tiesių bėgių kelių ir vidinių kreivių:

Formula

išorinių kreivių:

Formula

kur δ – išorinio bėgio pakylos kreivėse kampas su horizontalia linija.

T atvejai

Nėra

7.3.10.   Ypatingosios Nyderlandų geležinkelių tinklo savybės

7.3.10.1   I kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Nėra

T atvejai

Nėra

7.3.10.2   II ir III kategorijų geležinkelių linijos

P atvejai

Perono aukštis yra 840 mm

T atvejai

Nėra

7.3.11.   Ypatingosios Portugalijos geležinkelių tinklo savybės

7.3.11.1   I kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Nėra

T atvejai

Nėra

7.3.11.2   II ir III kategorijų geležinkelių linijos

P atvejai

Vėžės plotis yra 1 668 mm

T atvejai

Nėra

7.3.12.   Ypatingosios Švedijos tinklo savybės

7.3.12.1   I kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Mažiausias perono ilgis

Mažiausias perono ilgis sumažintas iki 225 m.

Atsarginiai bėgių keliai: mažiausias ilgis

Atsarginių bėgių kelių ilgį galima sumažinti, kad būtų prisitaikyta prie didžiausio traukinio ilgio, kuris yra 225 m.

Peronai – atstumas nuo bėgių kelio ašies

Nominalusis atstumas L nuo bėgių kelio ašies, lygiagrečios važiavimo plokštumai yra,

L = 1 700 mm + Si, o L (mm), S (mm)

kur S priklauso nuo kreivių spindulių (R) ir nustatytosios išorinio bėgio pakylos kreivėse (D,) nustatomas formule:

vidinių kreivių:

Si = 41 000/R + D/3*

(jei perono aukštis – 580 mm)

 

(jei perono aukštis – 730 mm D/2)*

išorinių kreivių:

So = 31 000/R – D/4

R (m), D (mm)

Leistinieji nominaliojo perono kraštų atstumo L (1 700 mm) (padėties nustatymo) nuokrypiai nustatomi mm:

Naujos statybos:

-0, + 40

Techninės priežiūros leistinasis nuokrypis:

-30, + 50

Saugos ribinis leistinasis nuokrypis:

-50

T atvejai

Nėra

7.3.12.2   II kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Tokie patkaip ir I kategorijos geležinkelių linijų atvejai.

T atvejai

Perono aukštis

Nominalusis perono aukštis yra 580 mm arba 730 mm.

7.3.12.3   III kategorijos geležinkelių linijos

P atvejai

Tokie pat kaip ir I kategorijos geležinkelių linijų atvejai.

T atvejai

Perono aukštis

Nominalusis perono aukštis yra 580 mm arba 730 mm.

7.3.13.   Ypatingosios Lenkijos geležinkelių tinklo savybės

P atvejai

Statinių artumo gabaritas

Statinių artumo gabaritas turi būti tinkamas važiuoti traukiniams, kurių statinių artumo gabaritas GB ir OSZD 2-SM (žr. toliau pateiktą diagramą)

Image

7.4.   TSS persvarstymas

Kad būtų atsižvelgta į technologijos raidą ar socialinius reikalavimus, pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 6 straipsnio 3 dalį agentūra yra atsakinga už TSS persvarstymą ir atnaujinimą bei atitinkamų rekomendacijų teikimą 21 straipsnyje nurodytam komitetui. Be to, tolesnis kitų TSS priėmimas ir persvarstymas taip pat gali turėti įtakos šiai TSS. Siūlomi šios TSS pakeitimai kruopščiai svarstomi, ir atnaujintos TSS bus skelbiamos reguliariai maždaug kas 3 metus. Taip pat numatoma galimybė įtraukti infrastruktūrai taikomus triukšmo parametrus.

Tiriami tik tie maršrutai, kuriuose pagal 2002 m. birželio 22 d. Direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo turi būti atliktas triukšmo kartografavimas. Nurodytinos infrastruktūrai taikomos priemonės – tai tik prie šaltinio taikomos priemonės, pvz., bėgio galvutės nelygumo kontrolė ir akustiniu požiūriu tinkamiausių bėgių kelio dinaminių charakteristikų nustatymas.

7.5.   Susitarimai

7.5.1.   Galiojantys susitarimai

Valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo Komisijai praneša apie šiuos susitarimus, kuriais remiantis eksploatuojami posistemiai, susiję su šios TSS taikymo sritimi (posistemių statyba, atnaujinimas, modernizavimas, eksploatavimo pradžia, eksploatavimas ir techninė priežiūra, kaip apibrėžta šios TSS 2 skyriuje):

nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius valstybių narių ir geležinkelių bendrovės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), susitarimus, reikalingus dėl labai specifinių arba vietinio pobūdžio numatomų traukinių reisų;

dvišalius arba daugiašalius geležinkelių bendrovės(-ių), infrastruktūros valdytojo(-ų) arba valstybės narės(-ių) susitarimus, kurie užtikrina aukštą vietinės arba regioninės sąveikos lygį;

tarptautinius vienos arba daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies arba valstybių narių geležinkelių bendrovės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų) ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio bendrovės arba infrastruktūros valdytojo susitarimus, kurie užtikrina aukštą vietinės arba regioninės sąveikos lygį.

Toliau šios TSS taikymo sričiai priklausančių posistemių, kuriems taikomi šie susitarimai, eksploatavimas (techninė priežiūra) leidžiamas, jei jie atitinka Bendrijos teisės aktus.

Šių susitarimų suderinamumas su ES įstatymais, įskaitant jų nediskriminacinį pobūdį, ypač su šia TSS, bus vertinamas, o Komisija imsis reikalingų priemonių, pvz., šios TSS persvarstymo, kad būtų įtraukti galimi atskiri atvejai arba pereinamojo laikotarpio priemonės.

7.5.2.   Būsimieji susitarimai

Sudarant visus būsimuosius susitarimus arba keičiant galiojančius susitarimus, atsižvelgiama į ES teisės aktus, ypač į šią TSS. Valstybės narės Komisijai praneša apie tokius susitarimus ir (arba) pakeitimus. Taikoma ta pati tvarka, kaip numatyta 7.5.1 punkte.


(1)  Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priedo dalys.

(2)  Bėgio temperatūra pakyla dėl energijos išplitimo iki 0,035 oC kN stabdymo jėga bėgio tiesiąja; tai atitinka (tiek abiejų bėgių stygas) bėgio temperatūros padidėjimą maždaug 6 oC vienam traukiniui avarinio stabdymo atvejui.

(3)  Pabrėžtina, kad faktinė bėgių kelio kokybė nėra atskaitos bėgių kelio kokybė, apibrėžiama įvertinant pravažiuojančių riedmenų tiukšmo ribas.

(4)  Jeigu įprasti gaminiai pateikiami į rinką iki šios TSS šios versijos paskelbimo, laikoma, kad tipas buvo patvirtintas ir tipo ekspertizės procedūra (B modulis) nėra privaloma. Tačiau gamintojas turi aiškiai parodyti, kad ankstesniuose taikymuose, kurie buvo vykdomi palyginamomis sąlygomis, sąveikos sudedamųjų dalių bandymai ir patikra buvo sėkmingi ir atitiko šios TSS reikalavimus. Jeigu neįmanoma aiškiai parodyti, kad sprendimas anksčiau pasiteisino, taikoma E2 procedūra.

A PRIEDAS

Infrastruktūros posistemio sudedamosios sąveikos dalys

A.1.   Taikymo sritis

Šiame priede aprašytas infrastruktūros posistemio sudedamosios sąveikos dalies atitikties įvertinimas.

A.2.   Vertinamos „įprastų“ sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos.

Projekto, kūrimo ir gamybos etapuose vertinamos sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos A lentelėje yra pažymėtos simboliu „X“. Jei nereikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga atliktų vertinimą, tai lentelėje pažymėta „netaikoma“.

A1 lentelė

EB atitikties deklaracijai atliekamas sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas

Įvertintos charakteristikos

Vertinama toliau nurodytame etape

Projektavimo ir plėtros etapas

Gamybos etapas

Projekto vertinimas

Gamybos proceso vertinimas

Tipo bandymas

 

Produkto kokybė

(serija)

5.3.1

Geležinkeliai

 

 

 

 

 

5.3.1.1

Bėgio galvutės profilis

X

X

netaikoma

 

X

5.3.1.2

Projektinė linijinė masė

X

netaikoma

netaikoma

 

netaikoma

5.3.1.3

Plieno rūšis

X

X

netaikoma

 

X

5.3.2

Bėgių sąvaržų sistema

 

 

 

 

 

5.3.2.a

Mažiausias atsparumas išilginei geležinkelių apkrovai

netaikoma

netaikoma

X

 

X

5.3.2.b

Atsparumas daugkartinei apkrovai:

netaikoma

netaikoma

X

 

X

5.3.2.c

Bėgių padėklų dinaminis standumas

netaikoma

netaikoma

X

 

X

5.3.2.d

Elektrinė varža

netaikoma

netaikoma

X

 

X

5.3.3

Pabėgiai ir atramos

 

 

 

 

 

5.3.3.a

Masė

X

X

X

 

X

5.3.3.b

Ilgis

X

X

X

 

X

5.3.4

Iešmai ir bėgių sankryžos

 

 

 

 

 

5.3.4.a

Blokavimo priemonės

X

netaikoma

netaikoma

 

netaikoma

5.3.4.b

Slankiųjų šerdžių naudojimas

X

netaikoma

netaikoma

 

netaikoma

5.3.4.c

Geometrinės charakteristikos

X

X

netaikoma

 

X

5.3.5

Vandens įleidžiamoji jungtis

 

 

 

 

 

5.3.5

Tipas ir charakteristikos

X

netaikoma

netaikoma

 

X

A.3   Vertinamos „naujų“ sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos

Naujos sąveikos sudedamosios dalys turi būti vertinamos projektas etape pagal 4 skyriaus reikalavimus, kaip pažymėta A2 lentelėje. Jei nereikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga atliktų vertinimą, tai lentelėje pažymėta „netaikoma“.

Iešmams ir bėgių sankryžoms vertinti taikytinos 4 skyriaus dalys yra nurodytos 5 skyriuje.

Gamybos etape naujų sąveikos sudedamųjų dalių, nurodytų techninių dokumentų byloje pateikiamose techninėse specifikacijose, charakteristikos vertinamos pagal pasirinktą modulį.

A2 lentelė

EB atitikties deklaracijai atliekamas sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas

 

Sąveikos sudedamosios dalys

Vertinamos charakteristikos

Geležinkeliai

Bėgių sąvaržų sistemos

Pabėgiai

4.2.2

Nominalusis bėgių gabaritas

netaikoma

netaikoma

Projekto vertinimas

4.2.3

Minimalūs infrastruktūros gabaritai

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.4

Tarpukelės plotis

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.5

Didžiausi pakilimai ir nuolydžiai

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.6

Mažiausias kreivės spindulys

netaikoma

Projekto vertinimas

netaikoma

4.2.7

Išorinio bėgio pakyla kreivėse

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.8

Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.9.2

Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse (projektinė vertė)

Projekto vertinimas

Projekto vertinimas

Projekto vertinimas

4.2.9.3.1

Mažiausia vidutinio bėgio gabarito vertė

Projekto vertinimas eksploatuojant

Projekto vertinimas eksploatuojant

Projekto vertinimas eksploatuojant

4.2.10

Bėgių geometrinė kokybė ir ribinės vertės, taikomos atskiriems defektams

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.11

Bėgio pokrypis

Projekto vertinimas eksploatuojant

Projekto vertinimas eksploatuojant

Projekto vertinimas eksploatuojant

4.2.12

Iešmai ir bėgių sankryžos

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.12.1

Blokavimo priemonės (žr. A1 lentelę)

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.12.2

Slankiųjų šerdžių naudojimas

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.12.3

Geometrinės charakteristikos

(žr. A1 lentelę)

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.13

Bėgio atsparumas smūgiui

Projekto vertinimas eksploatuojant

Projekto vertinimas eksploatuojant

Projekto vertinimas eksploatuojant

4.2.14

Eismo apkrova statiniams

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.15

Bendrasis bėgio standumas

netaikoma

Tipo bandymas

netaikoma

4.2.16

Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.17

Šoninio vėjo poveikis

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.18

Elektrinės charakteristikos

 

Tipo bandymas

Tipo bandymas

4.2.19

Triukšmas ir vibracijos

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.20

Peronas

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.20.1

Prieiga prie peronų

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.20.2

Naudingasis peronų ilgis

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.20.4-5

Perono aukštis ir atstumas nuo bėgių ašies

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.20.6

Bėgių išdėstymas išilgai peronų

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.20.7

Elektros smūgio prevencija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.20.8

Galimybės naudotis žmonėms su judėjimo negalia

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.21

Apsauga nuo gaisro ir sauga geležinkelių tuneliuose

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.22

Patekimas arba įsibrovimas į geležinkelių linijos įrenginius.

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.23

Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.25

Atsarginis bėgių kelias ir kiti ruožai, kuriais važiuojama labai lėtai

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.25.1

Atsarginis bėgių kelio ilgis

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.25.2

Atsarginis bėgių kelių nuolydis

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.25.3

Kreivės spindulys

netaikoma

Projekto vertinimas

netaikoma

B1 PRIEDAS

Infrastruktūros posistemio įvertinimas

B1.1.   Taikymo sritis

Šiame priede pateikiamas infrastruktūros posistemio įvertinimas.

B1.2.   Charakteristikos ir moduliai

Projektavimo, statybos ir eksploatavimo etapuose vertintinos posistemio charakteristikos B.1 lentelėje yra pažymėtos simboliu „X“. Jei nereikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga atliktų vertinimą, tai lentelėje pažymėta „netaikoma“.

Tai nekliudo poreikiui atlikti kitų etapų vertinimus.

Vertinimo etapų apibrėžtis:

1

„Išsamus projektas ir vykdomasis projektas, prieš statybą“ – tikrinamas verčių (parametrų) teisingumo pagal taikomus TSS reikalavimus.

2

„Pastatyta, prieš pradedant eksploatuoti“ – tikrinama vietoje prieš pat pradedant eksploatuoti, ar pats produktas atitinka atitinkamus projektinius parametrus.

3

„Tinkamumo patvirtinimas eksploatavimo visu pajėgumu sąlygomis“ – tikrinama posistemio būklė eksploatuojant.

B1 lentelė

EB atitikties patikrai atliekamas infrastruktūros posistemio įvertinimas

 

Vertinimas

 

1

2

3

Vertinamos charakteristikos

Išsamus projektas ir vykdomasis projektas, prieš statybą

Pastatyta, prieš pradedant eksploatuoti

Tinkamumo patvirtinimas eksploatavimo visu pajėgumu sąlygomis

4.2.2

Nominalusis bėgių kelio gabaritas

X

netaikoma

netaikoma

4.2.3

Minimalūs infrastruktūros gabaritai

X

X

netaikoma

4.2.4

Tarpukelės p[lotis

X

X

netaikoma

4.2.5

Didžiausi pakilimai ir nuolydžiai

X

netaikoma

netaikoma

4.2.6

Mažiausias kreivės spindulys

X

X

netaikoma

4.2.7

Išorinio bėgio pakyla kreivėse

X

X

netaikoma

4.2.8

Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas

X

netaikoma

netaikoma

4.2.9.2

Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse (projektinė vertė)

X

netaikoma

netaikoma

4.2.9.3.1

Mažiausia vidutinio bėgių gabarito vertė

netaikoma

X

netaikoma

4.2.10

Bėgių kelio geometrinė kokybė ir ribinės vertės, taikomos atskiriems defektams

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.11

Bėgio pokrypis

X

netaikoma

netaikoma

4.2.12

Iešmai ir bėgių sankryžos

 

netaikoma

 

4.2.12.1

Blokavimo priemonės (žr. A1 lentelę)

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.12.2

Slankiųjų šerdžių naudojimas

X

netaikoma

netaikoma

4.2.12.3

Geometrinės charakteristikos

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.13

Atsparumas smūgiui

X

netaikoma

netaikoma

4.2.14

Eismo apkrova statiniams

X

netaikoma

netaikoma

4.2.15

Bendrasis bėgių standumas

atidėta

atidėta

netaikoma

4.2.16

Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose

X

netaikoma

netaikoma

4.2.17

Šoninio vėjo poveikis

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.18

Techninės charakteristikos

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.19

Triukšmas ir vibracija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.20

Peronai

 

 

 

4.2.20.1

Patekimas į peronus

X

netaikoma

netaikoma

4.2.20.2

Naudingasis peronų ilgis

X

netaikoma

netaikoma

4.2.20.4-5

Perono aukštis ir atstumas nuo bėgių ašies

X

X

netaikoma

4.2.20.6

Bėgių išdėstymas išilgai peronų

X

netaikoma

netaikoma

4.2.20.7

Elektros smūgio prevencija

X

netaikoma

netaikoma

4.2.20.8

Galimybės naudotis žmonėms su judėjimo negalia

X

netaikoma

netaikoma

4.2.21

Apsauga nuo gaisro ir sauga geležinkelių tuneliuose

netaikoma

netaikoma

netaikoma

4.2.22

Patekimas arba įsibrovimas į geležinkelių linijos įrenginius.

X

netaikoma

netaikoma

4.2.23

Laisvoji šoninė erdvė keleiviams, traukinio ir lokomotyvo brigadai išlaipinimo iš traukinio ne stotyje atveju

X

X

netaikoma

4.2.25

Atsarginis bėgių kelias ir kiti ruožai, kuriais važiuojama labai lėtai

 

 

 

4.2.25.1

Atsarginio bėgių kelio ilgis

X

netaikoma

netaikoma

4.2.25.2

Atsarginio bėgių kelio nuolydis

X

netaikoma

netaikoma

4.2.25.3

Kreivės spindulys

X

netaikoma

netaikoma

B2 PRIEDAS.

Techninės priežiūros posistemio vertinimas

B2.1.   Taikymo sritis

Šiame priede apibūdinamas techninės priežiūros posistemio dalies, skirtos stacionariesiems įrenginiams, susijusiems su traukinių aptarnavimu, atitikties vertinimas.

B2.2.   Charakteristikos

Projektavimo, statybos ir veikimo etapuose vertintinos posistemio techninės charakteristikos B.1 lentelėje yra pažymėtos simboliu „X“. Jei charakteristikos vertinti nereikalaujama, lentelėje ji pažymėta „netaikoma“.

B2 lentelė

Valstybės narės atliekamas techninės priežiūros posistemio vertinimas

 

1

2

3

Vertinamos charakteristikos

Išsamus projektas ir vykdomasis projektas, prieš statybą

Pastatyta, prieš pradedant eksploatuoti

Tinkamumo patvirtinimas eksploatuojant visu pajėgumu

4.2.26

Stacionarioji traukinių parangos įranga

 

 

 

Tualeto nuotekų išleidžiamosios jungtys

X

netaikoma

netaikoma

Plovimo įrenginių aukštis, kad būtų galima valyti

X

netaikoma

X

Plovimo įrenginių greitis;

X

netaikoma

netaikoma

Vandens kokybė

X

netaikoma

X

Smėlio kokybė

netaikoma

netaikoma

X

Kuro kokybė

netaikoma

netaikoma

X

C PRIEDAS.

Atitikties vertinimo procedūros

Sąveikos sudedamosioms dalims taikomi moduliai

A modulis: Vidaus produkcijos kontrolė

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, vykdantis 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomos TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas parengia 3 punkte aprašytus techninius dokumentus.

3.

Iš techninių dokumentų sprendžiama, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka šių TSS reikalavimus. Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, pateikiama informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gamybą ir eksploatavimą. Kiek tai yra svarbu vertinimui, dokumentuose pateikiama:

bendrasis sąveikos sudedamosios dalies aprašymas,

eskizinis projektas ir gamybos informacija, pvz., sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kiti brėžiniai bei schemos,

minėtiems brėžiniams ir gamybos informacijai, sąveikos sudedamosios dalies techninei priežiūrai ir veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (1), su atitinkamais punktais, kurios buvo taikytos išsamiai arba iš dalies,

sprendimų, priimtų, siekiant, kad būtų vykdomi šių TSS reikalavimai, aprašymas, jeigu nebuvo visiškai taikytos Europos specifikacijos,

atliktų projekto skaičiavimų, patikrinimų ir kt. rezultatai,

bandymo ataskaitos.

4.

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog gaminama sąveikos sudedamoji dalis atitiktų 3 punkte nurodytus techninius dokumentus ir jai taikomų TSS reikalavimus.

5.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia rašytinę sąveikos sudedamosios dalies atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyvą 96/48/EB ir kitas direktyvas, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

nuoroda į šią TSS bei visas kitas taikytinas TSS ir tam tikrais atvejais nuoroda į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

6.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaraciją su techniniais dokumentais saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

7.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

A1 modulis: Vidaus projektavimo kontrolė su produkcijos patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, prisiimantis 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomų TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas parengia 3 punkte aprašytus techninius dokumentus.

3.

Iš techninių dokumentų sprendžiama, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka vertintinus šios TSS reikalavimus.

Techniniuose dokumentuose taip pat pateikiami įrodymai, kad dar prieš įgyvendinant šią TSS patvirtintas sąveikos sudedamosios dalies projektas atitinka TSS ir kad sąveikos sudedamoji dalis buvo eksploatuojama toje pačioje naudojimo srityje.

Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, pateikiama informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gamybą ir eksploatavimą. Kiek tai yra svarbu vertinimui, dokumentuose pateikiama:

bendras sąveikos sudedamosios dalies ir jo naudojimo sąlygų aprašymas,

eskizinis projektas ir gamybos informacija, pvz., sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kiti brėžiniai bei schemos,

minėtam projektui ir gamybos informacijai, techninei priežiūrai ir sąveikos sudedamosios dalies veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (2), su atitinkamais punktais, kurios buvo taikytos išsamiai arba iš dalies,

sprendimų, priimtų, siekiant, kad būtų vykdomi šių TSS reikalavimai, aprašymas, jeigu nebuvo visiškai taikytos Europos specifikacijos,

atliktų projekto skaičiavimų, patikrinimų rezultatai,

bandymo ataskaitos.

4.

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog gaminama sąveikos sudedamoji dalis atitiktų 3 punkte nurodytus techninius dokumentus ir jai taikomų TSS reikalavimus.

5.

Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus patikrinimus ir bandymus, kad patikrintų, ar pagamintos sąveikos sudedamosios dalys atitinka tipą, aprašytą 3 punkte nurodytuose techniniuose dokumentuose, ir TSS reikalavimus. Gamintojas (3) gali pasirinkti vieną iš šių procedūrų.:

5.1

Patikrinimas tiriant ir išbandant kiekvieną produktą

5.1.1

Kiekvienas produktas tikrinamas atskirai, ir atliekami atitinkami bandymai, siekiant nustatyti, ar produktas atitinka techniniuose dokumentuose aprašytą tipą ir jam taikomos TSS reikalavimus. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai.

5.1.2

Atsižvelgdama į atliktus bandymus notifikuotoji įstaiga parengia rašytinį patvirtintų produktų atitikties sertifikatą.

5.2

Statistinė patikra

5.2.1

Gamintojas savo produktus pateikia vienarūšėmis partijomis ir imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesu būtų užtikrintas kiekvienos pagamintos partijos vienarūšiškumas.

5.2.2

Visos sąveikos sudedamosios dalys pateikiamos patikrai vienodos rūšies produktų siuntomis. Iš kiekvienos siuntos paimama atsitiktinė imtis. Kiekviena imties sąveikos sudedamoji dalis tikrinama atskirai, ir atliekami tinkami bandymai, siekiant užtikrinti, kad produktas atitiktų techniniuose dokumentuose aprašytą tipą bei jam taikomos TSS reikalavimus, ir nustatyti, ar siunta yra priimta ar atmesta. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai.

5.2.3

Statistinės patikros procedūrai atlikti, atsižvelgiant į vertintinas charakteristikas, kaip nurodyta TSS, naudojami atitinkami elementai (statistinis metodas, imčių ėmimo planas ir t. t.).

5.2.4

Jeigu produktų siuntos yra priimamos, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į atliktus bandymus, parengia rašytinį atitikties sertifikatą. Visas siuntoje esančias sąveikos sudedamąsias dalis galima pateikti į rinką, išskyrus imties sąveikos sudedamąsias dalis, kurios, kaip buvo nustatyta, neatitinka reikalavimų.

5.2.5

Jei partija yra atmetama, notifikuotoji įstaiga ar kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kad ji nebūtų pateikta rinkai. Jeigu siuntos dažnai atmetamos, notifikuotoji įstaiga sustabdyti statistinę patikrą.

6.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 96/48/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios(-ių) notifikuotosios(-ųjų) įstaigos(-ų) pavadinimas(-ai) ir adresas(-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS ir visas kitas taikomas TSS bei prireikus atitinkama nuoroda į Europos specifikaciją,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodytinas sertifikatas – tai 5 punkte nurodytas atitikties sertifikatas. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad gavęs prašymą galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus.

7.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaraciją su techniniais dokumentais saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

8.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

B modulis: Tipo tikrinimas

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad numatomą gaminti produkciją atitinkantis tipas atitinka jam taikomų TSS nuostatas.

2.

Paraišką EB tipo tikrinimui atlikti pateikia gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas.

Paraiškoje yra:

nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, o jeigu paraišką pateikia įgaliotasis gamintojo atstovas, taip pat to atstovo pavadinimas ir adresas,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai,

3 punkte aprašyti techniniai dokumentai.

Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai pateikia numatomą gaminti produkciją atitinkantį pavyzdį, kuris toliau vadinamas „tipu“. Tipas gali apimti kelias sąveikos sudedamosios dalies versijas, jeigu versijų skirtumai neturi įtakos TSS nuostatoms.

Notifikuotoji įstaiga gali prašyti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai įvykdyti.

Jeigu taikant tipo patikros procedūrą nebūtina atlikti tipo bandymus ir jeigu tipas yra pakankamai aiškiai apibūdintas techniniuose dokumentuose, kaip aprašyta 3 punkte, notifikuotoji įstaiga sutinka, kad pavyzdžiai jai nebūtų pateikiami.

3.

Iš techninių dokumentų sprendžiama, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka šios TSS reikalavimus. Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, pateikiama informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gaminimą ir eksploatavimą.

Techniniuose dokumentuose pateikiama:

bendrasis tipo aprašymas,

eskizinis projektas ir gamybos informacija, pvz., sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kiti brėžiniai bei schemos,

minėtiems brėžiniams ir gamybos informacijai, techninei priežiūrai ir sąveikos sudedamosios dalies veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

sąveikos sudedamosios dalies integravimo į jos sistemos terpę (mazgą, agregatą, posistemį) sąlygos ir būtinos sąsajos sąlygos,

sąveikos sudedamosios dalies naudojimo ir techninės priežiūros sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimas, dilimo ribos ir t. t.),

techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (4), su atitinkamais punktais, kurios buvo taikytos išsamiai arba iš dalies,

sprendimų, priimtų, siekiant, kad būtų vykdomi TSS reikalavimai, aprašymas, jeigu nebuvo visiškai taikytos Europos specifikacijos,

atliktų projekto skaičiavimų, tyrimų ir kiti rezultatai,

bandymo ataskaitos.

4.

Notifikuotoji įstaiga:

4.1

nagrinėja techninius dokumentus;

4.2

tikrina, ar bandymams reikalingas(-i) pavyzdys(-džiai) pagamintas(-i) pagal techninius dokumentus, ir atlieka tipo bandymus arba pasirūpina, kad jie būtų atlikti pagal TSS nuostatas ir (arba) atitinkamą Europos specifikaciją;

4.3

jeigu pagal TSS būtina patikrinti projektą, nagrinėja projektavimo metodus, priemones ir rezultatus, kad įvertintų, ar jie gali atitikti sąveikos sudedamajai daliai taikomus atitikties reikalavimus užbaigus projektavimo procesą;

4.4

jeigu pagal TSS būtina nagrinėti gamybos procesą, tikrina sąveikos sudedamosios dalies gamybos procesą, kad įvertintų jo indėlį užtikrinant produkto atitiktį, ir (arba) tikrina vertinimą, kurį baigęs projektavimą atlieka gamintojas;

4.5

nustato elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas bei elementus, suprojektuotus ne pagal atitinkamas tų Europos specifikacijų nuostatas;

4.6

pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus atitinkamai nagrinėja arba pasirūpina, kad būtų išnagrinėta, ir atlieka privalomus bandymus ar pasirūpina, jog jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu gamintojas nusprendė taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, ar jos iš tiesų buvo taikomos;

4.7

pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus atitinkamai nagrinėja arba pasirūpina, kad būtų išnagrinėta, ir atlieka privalomus bandymus ar pasirūpina, jog jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu nebuvo taikomos atitinkamos Europos specifikacijos, gamintojo pasirinkti sprendimai atitinka TSS reikalavimus;

4.8

susitaria su pareiškėju dėl vietos, kur bus atlikti tyrimai ir būtini bandymai.

5.

Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga paraiškos pateikėjui išduoda tipo patikros sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tikrinimo išvados, jo galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys.

Sertifikatas galioja ne ilgiau negu penkerius metus.

Prie sertifikato pridedamas svarbių techninių dokumentų dalių sąrašas, o jo kopija saugoma notifikuotojoje įstaigoje.

Jeigu gamintojui arba Bendrijoje įsisteigusiam įgaliotam jo atstovui neišduodamas tipo patikros sertifikatas, notifikuotoji įstaiga pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis.

Numatoma sprendimo apskundimo tvarka.

6.

Pareiškėjas tipo patikros sertifikato techninius dokumentus saugančiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus patvirtinto produkto pakeitimus, kurie galėtų turėti įtakos TSS reikalavimų bei privalomų produkto naudojimo sąlygų laikymuisi. Tokiais atvejais EB tipo patikros sertifikatą išdavusi notifikuotoji įstaiga sąveikos sudedamajai daliai išduoda papildomą patvirtinimą. Tokiu atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tas patikras ir bandymus, kurie yra svarbūs ir būtini pakeitimams. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas išduodant pirmojo EB tipo patikros sertifikato papildymą arba pirmąjį sertifikatą paskelbus netekusiu galios išduodamas naujas sertifikatas.

7.

Jeigu pagal 6 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, pateikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodyta 5 punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti dar kartą.

8.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms suteikia informaciją apie išduotus, panaikintus ar atsisakytus išduoti tipo patikros sertifikatus ir papildymus.

9.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų tipo patikros sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Kitoms notifikuotosioms įstaigoms leidžiama susipažinti su sertifikatų priedais (žr. 5 punktą).

10.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs gamintojo įgaliotasis atstovas EB tipo patikros sertifikatus ir jų papildymus kartu su techniniais dokumentais saugo dešimt metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

D modulis: Produkcijos kokybės valdymo sistema

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria 2 punkte apibrėžtus įpareigojimus vykdantis gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jai taikomus TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas gamybai ir galutinio produkto patikrai bei bandymui taiko patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, ir jam taikomas stebėjimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.

Kokybės valdymo sistema

3.1

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą.

Paraiškoje yra:

visa reikiama informacija apie produkto kategoriją, atitinkančią numatomą sąveikos sudedamąją dalį,

kokybės valdymo sistemos dokumentai,

patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir tipo patikros sertifikato, išduoto užbaigus B modulyje nurodytą tipo patikros procedūrą, kopija,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai.

3.2

Kokybės valdymo sistema užtikrinama, kad sąveikos sudedamosios dalys atitiktų tipo patikros sertifikate aprašomą tipą ir joms taikomų TSS reikalavimus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Remiantis kokybės valdymo sistemos dokumentais galima nuosekliai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Joje pirmiausia tinkamai aprašoma:

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

administracijos pareigos ir įgaliojimai užtikrinti produkto kokybę,

gamybos, kokybės kontrolės bei kokybės valdymo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurios bus taikomos,

patikros, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, jos metu bei ją baigus, tai pat jų dažnumas,

kokybės duomenų įrašai, pvz., patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.,

priemonės, skirtos stebėti, ar pasiekiama reikiama produkto kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės valdymo sistema.

3.3

Notifikuotoji įstaiga vertina kokybės valdymo sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas pagal standartą EN ISO 9001-2000 yra įdiegęs gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes.

Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į ją atsižvelgia atlikdama vertinimą.

Audito patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią produkto kategoriją, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

3.4

Gamintojas įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus pagal patvirtintą kokybės valdymo sistemą ir prižiūrėti ją taip, kad ji toliau tinkama ir veiksminga.

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai institucijai praneša apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

4.

Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra

4.1

Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų.

4.2

Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas leidžia jai patekti į gamybos, tikrinimo ir bandymo bei sandėliavimo vietas ir pateikia jai visą reikiamą informaciją, ypač:

kokybės valdymo sistemos dokumentus,

kokybės duomenų įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitas ir kt.

4.3

Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, siekdama įsitikinti, kad gamintojas prižiūri ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą.

Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.

Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į ją atsižvelgia.

4.4

Be to, notifikuotoji įstaiga gali apsilankyti pas gamintoją iš anksto nepranešusi. Prireikus apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti bandymus ar prašyti juos atlikti, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Notifikuotoji įstaiga gamintojui pateikia apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo ataskaitą.

5.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų kopijas.

6.

Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos saugo ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:

3.1 punkto antrojoje įtraukoje nurodytais dokumentais,

3.4 punkto antrojoje pastraipoje nurodytais pakeitimais,

3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 bei 4.4. punktuose nurodytais notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis.

7.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 96/48/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios(-ių) notifikuotosios(-ųjų) įstaigos(-ų) pavadinimas(-ai) ir adresas(-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS ir visas kitas taikomas TSS bei prireikus atitinkama nuoroda į Europos specifikaciją (5),

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodomi šie sertifikatai:

3 punkte nurodytas kokybės valdymo sistemos patvirtinimas,

tipo patikros sertifikatas ir jo papildymai.

8.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

9.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

F modulis: Produkto patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas patikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis, kuriai taikomos 3 punkto nuostatos, atitinka EB tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jai taikomos TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog sąveikos sudedamoji dalis atitiktų patikros sertifikate aprašomą tipą ir jai taikomus TSS reikalavimus.

3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus tikrinimus ir bandymus, siekdamas patikrinti sąveikos sudedamosios dalies atitiktį tipui, kaip aprašyta EB tipo patikros sertifikate, ir TSS reikalavimams. Gamintojas (6) gali pasirinkti kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 4 punkte, arba sąveikos sudedamųjų dalių tikrinimą ir bandymą pagal statistinius duomenis, kaip nurodyta 5 punkte.

4.

Patikra kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies tikrinimu ir bandymu

4.1

Kiekvienas produktas tikrinamas atskirai, ir atliekami atitinkami bandymai, siekiant nustatyti, ar produktas atitinka techniniuose dokumentuose aprašytą tipą ir jam taikomos TSS reikalavimus. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos (7) arba lygiaverčiai bandymai.

4.2

Atsižvelgdama į atliktus bandymus notifikuotoji įstaiga parengia rašytinį patvirtintų produktų atitikties sertifikatą.

4.3

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad gavęs prašymą galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus.

5.

Statistinė patikra

5.1

Gamintojas savo sąveikos sudedamąsias dalis pateikia vienodos rūšies produktų siuntomis ir imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrintas kiekvienos pagamintos partijos vienarūšiškumas.

5.2

Visos sąveikos sudedamosios dalys pateikiamos patikrai vienodos rūšies siuntomis. Iš kiekvienos siuntos paimama atsitiktinė imtis. Kiekviena imties sąveikos sudedamoji dalis tikrinama atskirai, ir atliekami tinkami bandymai, siekiant užtikrinti, kad produktas atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą bei jam taikomos TSS reikalavimus, ir nustatyti, ar siunta yra priimta ar atmesta. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai.

5.3

Statistinės patikros procedūrai atlikti, atsižvelgiant į vertintinas charakteristikas, kaip nurodyta TSS, taikomi atitinkami elementai (statistinis metodas, imčių ėmimo planas ir t. t.).

5.4

Jeigu produktų siuntos yra priimamos, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į atliktus bandymus, parengia rašytinį atitikties sertifikatą. Visas siuntoje esančias sąveikos sudedamąsias dalis galima pateikti į rinką, išskyrus imties sąveikos sudedamąsias dalis, kurios, kaip buvo nustatyta, neatitinka reikalavimų.

Jei partija yra atmetama, notifikuotoji įstaiga ar kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kad ji nebūtų pateikta rinkai. Jeigu siuntos dažnai atmetamos, notifikuotoji įstaiga gali sustabdyti statistinę patikrą.

5.5

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad gavęs prašymą jis galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus.

6.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 96/48/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios(-ių) notifikuotosios(-ųjų) įstaigos(-ų) pavadinimas(-ai) ir adresas(-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS ir visas kitas taikomas TSS bei prireikus atitinkama nuoroda į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodomi šie sertifikatai:

tipo patikros sertifikatas ir jo papildymai,

4 arba 5 punktuose nurodytas atitikties sertifikatas.

7.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

8.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

H1 modulis: Visiško kokybės valdymo sistema

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, vykdantis 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomų TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas projektui, gamybai ir galutinio produkto patikrai ir bandymui taiko patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, ir jam taikoma priežiūra, kaip nurodyta 4 punkte.

3.

Kokybės valdymo sistema

3.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą.

Paraiškoje yra:

visa reikiama informacija apie produkto kategoriją, atitinkančią numatomą sąveikos sudedamąją dalį,

kokybės valdymo sistemos dokumentai,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai,

3.2.

Kokybės valdymo sistema užtikrina, kad sąveikos sudedamoji dalis atitiktų jai taikomų TSS reikalavimus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, pvz., kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą.

Joje pirmiausia tinkamai aprašoma:

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

administracijos pareigos ir įgaliojimai projekto ir produkto kokybės atžvilgiu,

techninės projekto specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (8), kurios bus taikomos, ir priemonės, kurios bus taikomos, siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi sąveikos sudedamajai daliai taikomos TSS reikalavimai, jeigu nebus visiškai taikomos Europos specifikacijos,

projekto kontrolės ir tikrinimo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurie bus taikomi projektuojant sąveikos sudedamąsias dalis, susijusias su tam tikra produktų kategorija,

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurie bus taikomi,

patikros, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, jos metu bei ją baigus, ir jų dažnumas,

kokybės duomenų įrašai, pvz., patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.,

priemonės, skirtos stebėti, ar pasiekiama reikiama produkto kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės valdymo sistema.

Kokybės nuostatos ir procedūros pirmiausia taikomos įvairių sąveikos sudedamosios dalies charakteristikų ir darbinių rodiklių vertinimo etapams, pvz. projekto tikrinimo ir vertinimo, gamybos proceso tikrinimo ir vertinimo bei tipo bandymų, kaip nurodyta TSS.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga vertina kokybės valdymo sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji daro prielaidą, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas pagal EN/ISO 9001-2000 standartą įdiegia gamybos, galutinio produkto tikrinimo ir bandymo kokybės sistemą, kurioje atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji skirta, ypatumus.

Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į ją atsižvelgia atlikdama vertinimą.

Audito patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią produkto kategoriją, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus pagal patvirtintą kokybės valdymo sistemą ir prižiūrėti ją taip, kad ji būtų tinkama ir veiksminga.

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai institucijai praneša apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

4.

Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų.

4.2.

Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas leidžia jai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir pateikia jai visą būtiną informaciją, ypač įskaitant:

kokybės valdymo sistemos dokumentus,

kokybės valdymo sistemos projektinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų rezultatus ir t. t.,

kokybės valdymo sistemos gamybinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitas ir t. t.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito patikrinimo ataskaitą. Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į tai atsižvelgia.

Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus pas gamintoją, Prireikus apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, gali pati atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti. Ji gamintojui ji pateikia apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo ataskaitą.

5.

Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos saugo ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:

3.1 punkto antros pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytais dokumentais,

3.4 punkto antrojoje pastraipoje nurodytais pakeitimais,

3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 bei 4.4. punktuose nurodytais notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis.

6.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų ir papildomų patvirtinimų kopijas.

7.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 96/48/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač jos naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios(-ių) notifikuotosios(-ųjų) įstaigos(-ų) pavadinimas(-ai) ir adresas(-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS bei visas kitas taikytinas TSS ir tam tikrais atvejais į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodytinas sertifikatas yra toks:

3 punkte nurodyti kokybės valdymo sistemos patvirtinimai.

8.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

9.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

H2 modulis: Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria notifikuotoji įstaiga atlieka sąveikos sudedamosios dalies projekto tyrimą ir kuria 2 punkte apibrėžtus įpareigojimus vykdantis gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, užtikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka Direktyvos 96/48/EB bei jai taikomus TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas projekto, gamybos ir galutinio produkto patikrai ir bandymui naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, ir jam yra taikoma priežiūra, kaip nurodyta 4 punkte.

3.

Kokybės valdymo sistema

3.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą.

Paraiškoje yra:

visa reikiama informacija apie produkto kategoriją, atitinkančią numatomą sąveikos sudedamąją dalį,

kokybės valdymo sistemos dokumentai,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai,

3.2.

Kokybės valdymo sistema užtikrina, kad sąveikos sudedamoji dalis atitiktų jai taikomus TSS reikalavimus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, pvz. kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą.

Joje pirmiausia tinkamai aprašoma:

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

administracijos pareigos ir įgaliojimai užtikrinti projekto ir produkto kokybę,

techninės projektavimo specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (9), kurios bus taikomos ir, jei Europos specifikacijos nebus taikomos išsamiai, priemonės, kuriomis bus užtikrinta, kad TSS reikalavimai, taikomi sąveikos sudedamajai daliai, bus įvykdyti,

projekto kontrolės ir projekto tikrinimo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurios bus taikomos projektuojant sąveikos sudedamąsias dalis, taikomas įtrauktai produktų kategorijai,

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurios bus taikomos,

patikros, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, jos metu bei ją baigus, ir jų dažnumas,

kokybės duomenų įrašai, tokie kaip patikrinimo ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.,

priemonės, skirtos stebėti, ar pasiekiama reikiama produkto kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės valdymo sistema.

Kokybės nuostatos ir procedūros pirmiausia taikomos įvairių sąveikos sudedamosios dalies charakteristikų ir darbinių rodiklių vertinimo etapams, pvz. projekto tikrinimo ir vertinimo, gamybos proceso tikrinimo ir vertinimo bei tipo bandymų, kaip nurodyta TSS.

3.3.

Notifikuotoji vertina kokybės valdymo sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas pagal standartą EN ISO 9001-2000 yra įdiegęs projekto, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes.

Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą

Audito patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią produkto kategoriją, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės valdymo sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema veiktų tinkamai ir veiksmingai.

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai institucijai praneša apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

4.

Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų.

4.2.

Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas leidžia jai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir pateikia jai visą būtiną informaciją, įskaitant:

kokybės valdymo sistemos dokumentus,

kokybės valdymo sistemos projektinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų rezultatus ir t. t.,

kokybės valdymo sistemos gamybinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitas ir t. t.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, siekdama įsitikinti, kad gamintojas išlaiko ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą. Jei gamintojas taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, vykdydama priežiūrą notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia.

Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus pas gamintoją. Prireikus apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, gali pati atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti. Ji gamintojui ji pateikia apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo ataskaitą.

5.

Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos saugo ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:

3.1 punkto antros pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytais dokumentais,

3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytais pakeitimais,

3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 bei 4.4. punktuose nurodytais notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis.

6.

Projekto patikra

6.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti sąveikos sudedamosios dalies projekto patikrą.

6.2.

Iš paraiškos sprendžiama apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gamybą, techninę priežiūrą bei veikimą ir įvertinama atitiktis TSS reikalavimams.

Joje yra:

bendrasis tipo aprašymas,

techninės projekto specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas, su atitinkamais punktais, kurios buvo taikytos išsamiai arba iš dalies,

būtini patvirtinantieji jų pakankamumo įrodymai, ypač jeigu Europos specifikacijos ir atitinkami punktai nebuvo taikomi,

bandymų programa,

sąveikos sudedamosios dalies integravimo į jos sistemos terpę (mazgą, agregatą, posistemį) sąlygos ir būtinos sąsajos sąlygos,

sąveikos sudedamosios dalies naudojimo ir techninės priežiūros sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimas, dilimo ribos ir t. t.),

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai.

6.3

Pareiškėjas pateikia bandymų rezultatus (10), prireikus įskaitant tipo bandymų, atliktų jo tinkamoje laboratorijoje arba jo vardu.

6.4.

Notifikuotoji įstaiga nagrinėja paraišką ir įvertina bandymų rezultatus. Jeigu projektas atitinka jam taikomos TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda EB projekto patikros sertifikatą. Sertifikate pateikiamos patikrinimo išvados, jo galiojimo sąlygos, patvirtinto projekto tapatybei nustatyti būtini duomenys ir prireikus produkto veikimo aprašymas.

Sertifikatas galioja ne ilgiau negu penkerius metus.

6.5.

Pareiškėjas EB projekto patikros sertifikatą išdavusiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus patvirtinto projekto pakeitimus, jeigu jie galėtų turėti įtakos TSS reikalavimų bei privalomų sąveikos sudedamosios dalies naudojimo sąlygų laikymuisi. Tokiais atvejais iš EB projekto patikros sertifikatą išdavusios notifikuotosios įstaigos gaunamas papildomas sąveikos sudedamosios dalies patvirtinimas. Tuo atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tikrinimus ir bandymus, kurie pakeitimams yra svarbūs ir būtini. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas išduodant pirminio EB projekto patikros sertifikato papildymą.

6.6.

Jeigu pagal 6.4 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, pateikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodyta 6.3. punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti dar kartą.

7.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir EB projekto patikros sertifikatus.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti šių dokumentų kopijas:

išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų ir papildomų patvirtinimų, bei

išduotų EB projekto patikros sertifikatų ir papildymų.

8.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 96/48/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios(-ių) notifikuotosios(-ųjų) įstaigos(-ų) pavadinimas(-ai) ir adresas(-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS bei visas kitas taikytinas TSS ir tam tikrais atvejais nuoroda į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodomi šie sertifikatai:

3 bei 4 punktuose nurodyti kokybės valdymo sistemos patvirtinimas ir priežiūros ataskaitos,

EB projekto patikros sertifikatas ir jo papildymai.

9.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

10.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

V modulis: Tipo patvirtinimas atliekant eksploatacinius bandymus (tinkamumas naudoti)

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad numatytos produkcijos tipinis pavyzdys atitinka jam taikomų TSS tinkamumo naudoti nuostatas pagal tipo patvirtinimą, įrodytą eksploatavimo bandymais (11)

2.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia tipo patvirtinimo paraišką atliekant eksploatacinius bandymus.

Paraiškoje yra:

gamintojo pavadinimas, adresas ir, jei paraišką pateikia įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai,

3 punkte aprašyti techniniai dokumentai,

4 punkte aprašyta tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programa,

įmonės (-ių) (infrastruktūros valdytojai ir (arba) geležinkelio įmonės), su kuria (-iomis) pareiškėjas susitarė, kad ji (jos) teiks pagalbą atliekant tinkamumo naudoti vertinimą eksploatacinius bandymus

valdant sąveikos sudedamąją dalį naudojimo metu,

stebint funkcionavimą eksploatavimo metu,

parengiant eksploatacinių bandymų ataskaitą, pavadinimas ir adresas,

įmonės, kuri eksploataciniams bandymams atlikti būtiną laiką arba kol bus nuvažiuotas tam tikras atstumas atliks sąveikos sudedamosios dalies techninę priežiūrą, pavadinimas ir adresas,

sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracija, ir

EB tipo patikros sertifikatas, jeigu pagal TSS reikalaujamas B modulis,

EB projekto patikros sertifikatas, jei pagal TSS reikalaujamas H2 modulis.

Pareiškėjas įmonei(-ėms), kuri(-ios) eksploatuos naudojamą sąveikos sudedamąją dalį, pateikia numatomos produkcijos tipinį pavyzdį arba pakankamą kiekį tų pavyzdžių (toliau – tipas). Tipas gali apimti kelias sąveikos sudedamosios dalies versijas, jeigu visiems versijų skirtumams taikomos EB atitikties deklaracijos ir pirmiau minėti sertifikatai.

Notifikuotoji įstaiga gali prašyti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia, kad būtų galima atlikti tinkamumo patvirtinimą eksploataciniais bandymais.

3.

Iš techninių dokumentų sprendžiama, ar produktas atitinka TSS reikalavimus. Šiuose dokumentuose apibūdinamas sąveikos sudedamosios dalies veikimas ir, jeigu tai svarbu vertinimui, taip pat projektas, gaminimas bei techninė priežiūra.

Techniniuose dokumentuose pateikiama:

bendras tipo aprašymas,

techninė specifikacija, pagal kurią vertintini sąveikos sudedamosios dalies darbiniai parametrai ir funkcionavimas eksploatavimo metu (atitinkama TSS ir (arba) Europos specifikacijos su atitinkamais straipsniais,

sąveikos sudedamosios dalies integravimo į jos sistemos terpę (mazgą, agregatą, posistemį) sąlygos ir būtinos sąsajos sąlygos,

sąveikos sudedamosios dalies naudojimo ir techninės priežiūros sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimas, dilimo ribos ir t. t.),

sąveikos sudedamosios dalies projektui, gaminimui ir veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

ir, jei tai yra svarbu vertinimui,

eskizinis projektas ir gaminimo brėžiniai,

atliktų projekto skaičiavimų ir tikrinimų rezultatai,

bandymo ataskaitos.

Jei TSS nustatoma, kad techniniuose dokumentuose reikia daugiau informacijos, ji pateikiama.

Pridedamas techniniuose dokumentuose nurodytų išsamiai arba iš dalies taikytų Europos specifikacijų sąrašas.

4.

Tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programa apima:

tiriamos sąveikos sudedamosios dalies privalomus darbinius parametrus arba funkcionavimą eksploatavimo metu,

montavimo priemones,

programos trukmę – laiko arba nuotolio požiūriu,

eksploatavimo sąlygas ir numatytą darbinę programą,

techninės priežiūros programą,

specialius eksploatacinius bandymus, jeigu numatyta juos atlikti,

pavyzdžių siuntos dydį, jeigu jų daugiau negu vienas,

patikrinimų programą (patikrinimų pobūdis, kiekis ir dažnumas, dokumentai),

priimtinų defektų kriterijus ir jų poveikį programai,

informaciją, kuri turi būti pateikiama įmonės, eksploatuojančios sąveikos sudedamąją dalį, ataskaitoje (žr. 2 punktą).

5.

Notifikuotoji įstaiga:

5.1.

nagrinėja techninius dokumentus ir tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programą;

5.2.

tikrina, ar tipas atitinka nustatytus reikalavimus ir ar buvo pagamintas pagal techninius dokumentus;

5.3.

tikrina, ar tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programa yra tinkamai pritaikyta sąveikos sudedamajai daliai nustatytiems darbiniams parametrams ir jos funkcionavimui eksploatavimo metu įvertinti;

5.4.

su pareiškėju susitaria dėl programos ir vietos, kurioje bus atliekami patikrinimai ir būtini bandymai, bei įstaigos, turėsiančios atlikti bandymus (notifikuotoji įstaiga arba kita kompetentinga laboratorija),

5.5.

stebi ir tikrina eismo organizavimo, sąveikos sudedamosios dalies eksploatavimo ir techninės priežiūros pažangą;

5.6.

vertina ataskaitą, kurią pateikia sąveikos sudedamąją dalį eksploatuojanti įmonė(-ės) (infrastruktūros valdytojai ir (arba) geležinkelio įmonės), ir visus kitus dokumentus bei informaciją, surinktą taikant procedūrą (bandymų ataskaitos, techninės priežiūros patirtis ir t. t.);

5.7.

vertina, ar funkcionavimas eksploatavimo metu atitinka TSS reikalavimus.

6.

Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga paraiškos pateikėjui išduoda tinkamumo naudoti sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tinkamumo patvirtinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys.

Sertifikatas galioja ne ilgiau negu penkerius metus.

Prie sertifikato pridedamas techninių dokumentų atitinkamų dalių sąrašas, o jo kopiją saugo notifikuotoji įstaiga.

Jeigu pareiškėjui neišduodamas tinkamumo naudoti sertifikatas, notifikuotoji įstaiga nurodo išsamias tokio sprendimo priežastis.

Numatoma sprendimo apskundimo tvarka.

7.

Pareiškėjas tinkamumo naudoti sertifikato techninius dokumentus saugančiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus patvirtinto produkto pakeitimus, kuriems būtinas papildomas patvirtinimas, jeigu jie galėtų turėti įtakos tinkamumui naudoti bei privalomų produkto naudojimo sąlygų laikymuisi. Šiuo atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tikrinimus ir bandymus, kurie pakeitimams yra svarbūs ir būtini. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas išduodant tinkamumo naudoti pirminio sertifikato papildymą arba, pirmąjį sertifikatą paskelbus netekusiu galios, išduodamas naujas sertifikatas.

8.

Jeigu pagal 7 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, pateikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodyta 6 punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti dar kartą.

9.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti EB tipo patikros sertifikatus.

10.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų tinkamumo naudoti sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi būti leidžiama susipažinti su sertifikatų papildymais.

11.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB tinkamumo naudoti deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 96/48/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB tinkamumo naudoti deklaracija ir prie jos pridėti dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 96/48/EB),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikyta, kad būtų nustatytas tinkamumas naudoti, dalyvavusios(-ių) notifikuotosios(-ųjų) įstaigos -ų) pavadinimas(-ai) ir adresas(-ai) bei tinkamumo naudoti sertifikato data ir sertifikato galiojimo trukmė bei to galiojimo sąlygos,

nuoroda į šias TSS ir visas kitas taikytinas TSS bei, tam tikrais atvejais, nuoroda į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

12.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją saugo 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas saugoti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

Posistemių EB patikros moduliai.

SH2 modulis: Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros posistemis:

atitinka šią TSS ir kitas taikytinas TSS, kurios įrodo, kad buvo įvykdyti Direktyvos 96/48/EB pagrindiniai reikalavimai (12),

atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus,

ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti.

2.

Notifikuotoji įstaiga atlieka procedūrą, įskaitant posistemio projekto patikrą, jei perkančioji organizacija (13) ir dalyvaujantis pagrindinis rangovas vykdo 3 punkte nurodytus įsipareigojimus

Sąvoka „pagrindinis rangovas“ taikoma įmonėms, kurios savo veikla prisideda prie TSS pagrindinių reikalavimų vykdymo. Ji taikoma įmonei, kuri:

yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją),

kitoms įmonėms, dalyvaujančioms vykdant tik dalį posistemio projekto (pvz., , projektuojančioms, surenkančioms ir montuojančioms posistemį).

Ji netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems komponentus ir sąveikos sudedamąsias dalis.

3.

Jei posistemiui taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, jei jis dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymo kokybės valdymo sistemą, kuri prižiūrima taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Už visą posistemio projektą atsakingas (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) pagrindinis rangovas bet kuriuo atveju naudoja patvirtintą projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, kuri prižiūrima taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Jei perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jei perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie projektavimo ir (arba) gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Pareiškėjams, kurie dalyvauja tik surenkant ir montuojant posistemį, leidžiama naudoti tik patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo ir bandymų kokybės valdymo sistemą.

4.

EB patikros procedūra

4.1