Help Print this page 

Document 32007R0614

Title and reference
2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +) - Komisijos pareiškimas
  • No longer in force
OJ L 149, 9.6.2007, p. 1–17 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 15 Volume 001 P. 170 - 185

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/614/oj
Multilingual display
Text

9.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 614/2007

2007 m. gegužės 23 d.

dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3), atsižvelgdami į 2007 m. gegužės 8 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,

kadangi:

(1)

Aplinkos apsauga yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos tvaraus vystymosi dimensijų. Ji yra Bendrijos bendro finansavimo prioritetas, ir finansuojama turėtų būti visų pirma taikant Bendrijos horizontaliuosius finansinius instrumentus, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą, Europos žuvininkystės fondą ir Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą.

(2)

Šie Bendrijos finansiniai instrumentai neapima visų aplinkos apsaugos prioritetų. Todėl reikalingas aplinkos finansinis instrumentas (LIFE +), teikiantis konkrečią paramą Bendrijos aplinkosaugos politikos ir teisės aktų kūrimui bei įgyvendinimui, ypač Šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos (6-sios AVP), nustatytos 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (4), tikslams.

(3)

Parama turėtų būti teikiama sudarant susitarimus dėl dotacijų ir viešųjų pirkimų sutartis pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5).

(4)

Pagal LIFE + finansuojami projektai turėtų atitikti finansavimo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos lėšos būtų panaudotos kuo naudingiau, kad būtų užtikrinta Europos pridėtinė vertė ir būtų išvengta pasikartojančios veiklos, pavyzdžiui kasdienių operacijų, finansavimo. Tai neturėtų užkirsti kelio novatoriškų ar demonstravimo projektų finansavimui.

(5)

Gamtos ir biologinės įvairovės srityje pačių Bendrijos politikos ir teisės aktų įgyvendinimas yra Europos pridėtinės vertės pagrindas. Geriausia praktika arba demonstravimo projektai, įskaitant tuos, kurie susiję su „Natura 2000“ teritorijų valdymu bei nustatymu pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (6) ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (7), turėtų atitikti Bendrijos finansavimo pagal LIFE + kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai jie atitinka kriterijus finansavimui gauti pagal kitus Bendrijos finansinius instrumentus.

(6)

Turėtų būti nustatyta tvarka, užtikrinanti pakankamą Natura 2000 tinklo finansavimą, įskaitant bendrą Bendrijos finansavimą. Kadangi šio reglamento tikslas – finansuoti tik geriausią praktiką arba demonstracinius projektus, susijusius su Natura 2000 teritorijomis, Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai lėšų naudojant kitas priemones, skirtas tinklo valdymui, kurio metinės sąnaudos 2004 m. buvo įvertintos apie 6 100 milijonų EUR.

(7)

Novatoriški ar demonstravimo projektai, susiję su Bendrijos aplinkosaugos tikslais, įskaitant geriausios praktikos metodų, pažangiausios patirties ar technologijų rengimą ar sklaidą, o taip pat projektai informuotumo didinimo kampanijoms ir specialiam pareigūnų, dalyvaujančių miškų gaisrų prevencijos iniciatyvose, mokymui turėtų atitikti Bendrijos finansavimo pagal LIFE + kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai jie atitinka kriterijus finansavimui gauti pagal kitus Bendrijos finansinius instrumentus.

(8)

Projektai, skirti Bendrijos tikslų, susijusių su įvairiapuse, suderinta, išsamia ir ilgalaike miškų ir aplinkos sąveikos stebėsena, kūrimui ir įgyvendinimui turėtų atitikti Bendrijos finansavimo pagal LIFE + kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai jie atitinka kriterijus finansavimui gauti pagal kitus Bendrijos finansinius instrumentus.

(9)

Pagal 6-tąją AVP veiksmingai kurti ir įgyvendinti galima tik remiant geriausią praktiką arba demonstravimo projektus, skirtus Bendrijos aplinkosaugos politikai kurti ar įgyvendinti; demonstruojant novatoriškas politikos kryptis, technologijas, metodus ir priemones; stiprinant žinių pagrindą; stiprinant įgyvendinimo gebėjimus; skatinant gerą valdymą, bendradarbiavimą, abipusį mokymąsi ir keitimąsi geriausia praktika; ir geriau skleidžiant informaciją, didinant informuotumą ir bendravimą. Todėl pagal šį reglamentą finansinė parama turėtų prisidėti prie aplinkosaugos politikos ir teisės aktų kūrimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo bei skleidimo ir ryšių visoje Bendrijoje.

(10)

LIFE + turėtų sudaryti trys komponentai: LIFE + gamta ir biologinė įvairovė; LIFE + aplinkos politika ir valdymas ir LIFE + informacija ir ryšiai. Turėtų būti galimybė LIFE + finansuojamais projektais prisidėti prie daugiau nei vieno iš šių trijų komponentų konkrečių tikslų siekimo ir juose galėtų dalyvauti kelios valstybės narės bei jie galėtų prisidėti prie strateginių metodų, skirtų aplinkosaugos tikslams pasiekti, rengimo.

(11)

Siekdama atlikti savo užduotį inicijuojant aplinkos politikos kūrimą ir jos įgyvendinimą, Komisija turėtų naudoti LIFE + išteklius, kad galėtų atlikti tyrimus ir vertinimus, teikti paslaugas siekiant įgyvendinti ir integruoti aplinkosaugos politiką ir teisės aktus, rengti susitikimus, seminarus ir praktinius seminarus su ekspertais ir suinteresuotomis šalimis, kurti ir prižiūrėti tinklus ir užtikrinti kompiuterinių sistemų tobulinimą bei techninę priežiūrą. Be to, Komisija turėtų naudoti LIFE + biudžeto dalį informavimo, leidybos ir informacijos skleidimo veiklai, įskaitant renginius, parodas ir panašias informuotumo didinimo priemones, su audiovizualinės medžiagos parengimu ir gamyba susijusioms išlaidoms, ir techninei ir (arba) administravimo pagalbai, susijusiai su programų ir projektų identifikavimu, rengimu, valdymu, stebėsena, auditu ir priežiūra.

(12)

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) prisideda prie Bendrijos aplinkosaugos politikos ir teisės aktų kūrimo ir įgyvendinimo. Todėl tikslinga LIFE + biudžeto dalį skirti tam tikram skaičiui kompetentingų aplinkosaugos srityje veikiančių NVO remti, konkurso būdu ir skaidriai skiriant metines dotacijas veiklai. Tokios NVO turėtų būti nepriklausomos ir ne pelno siekiančios bei individualiai ar asociacijos būdu vykdyti veiklą bent trijose Europos šalyse.

(13)

Įgyta patirtis taikant dabartinius ir buvusius instrumentus parodė, jog būtina planuoti ir programuoti daugeliui metų ir sutelkti pastangas remti aplinkos apsaugą, nustatant prioritetines veiklos sritis, kurioms galėtų būti naudingas Bendrijos bendras finansavimas.

(14)

Valstybės narės turėtų galėti pateikti nacionalinius metinius prioritetus, kurie skirtųsi nuo planų ir programų, rengiamų keliems sektoriams ir nustatančių tolesnio projektų kūrimo pagrindus, ir nuo planų ir programų, kuriuos būtina įvertinti pagal Direktyvą 92/43/EEB ir tie prioritetai neturėtų būti laikomi planais ar programomis pagal 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (8).

(15)

Aplinkos apsaugos reikalavimai turėtų būti įtraukti į Bendrijos politikos ir veiklos formavimą bei įgyvendinimą, įskaitant finansinius instrumentus. Todėl LIFE + turėtų papildyti kitus Bendrijos finansinius instrumentus, o Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti tokį papildomumą Bendrijos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu.

(16)

Pagal Liuksemburgo Europos Vadovų Tarybos susitikimo (1997 m. gruodžio mėn.) ir Tesalonikų Europos Vadovų Tarybos susitikimo (2003 m. birželio mėn.) išvadas šalys kandidatės bei stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančios Vakarų Balkanų šalys turėtų turėti teisę dalyvauti Bendrijos programose, laikantis atitinkamų su šiomis šalimis sudarytų dvišalių susitarimų sąlygų.

(17)

Būtina konsoliduoti kelis esamus aplinkosaugos instrumentus ir supaprastinti programavimą bei valdymą sukuriant vieną bendrą racionalų aplinkos finansinį instrumentą.

(18)

Taip pat būtina užtikrinti sklandų perėjimą ir toliau stebėti, atlikti auditą ir vertinti pagal esamas programas finansuojamos veiklos kokybę toms programoms pasibaigus.

(19)

Šiuo reglamentu visam programos trukmės laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (9) 37 punkte.

(20)

Bendras LIFE + tikslas – prisidėti prie Bendrijos aplinkosaugos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, atnaujinimo ir plėtojimo, o ypač – remti 6-osios AVP įgyvendinimą. Kartu taikydamos Bendrijos instrumentus, kad pasiektų geresnių rezultatų nacionaliniu ar vietos lygiu, įgyvendintų Bendrijos tikslus ar sudarytų sąlygas keistis informacija visoje Bendrijoje, valstybės narės gali pasiekti Europos pridėtinę vertę. Kadangi LIFE + tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir jo geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(21)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10).

(22)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai papildyti I priedą priemonėmis ir iš dalies pakeisti šio reglamento II priedą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas ar papildyti jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimtos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1.   Šiuo reglamentu sukuriamas aplinkos finansinis instrumentas („LIFE+“).

2.   Bendras LIFE+ tikslas yra prisidėti prie Bendrijos aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, atnaujinimo ir plėtojimo, įskaitant aplinkosaugos klausimų įtraukimą į kitas politikos kryptis, tokiu būdu prisidedant prie darnaus vystymosi. Visų pirma LIFE+ remia 6-osios AVP įgyvendinimą, įskaitant temines strategijas, ir finansuoja priemones bei projektus, turinčius Europos pridėtinę vertę valstybėse narėse.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

1)

„6-oji AVP“ – Šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa, nustatyta Sprendimu Nr. 1600/2002/EB;

2)

„finansinis reglamentas“ – Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.

3 straipsnis

Finansavimo reikalavimų atitikimo kriterijai

1.   LIFE+ finansuojami projektai turi atitikti toliau nurodytus kriterijus:

a)

atitikti Bendrijos interesus, svariai prisidėti siekiant 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro LIFE+ tikslo;

b)

būti suderinti techniniu ir finansiniu požiūriu bei praktiškai įgyvendinami ir rentabilūs.

Jei įmanoma, LIFE+ finansuojami projektai skatina įvairių 6-ojoje AVP numatytų prioritetų sąveiką ir integraciją.

2.   Be to, siekiant užtikrinti Europos pridėtinę vertę ir išvengti pasikartojančios veiklos finansavimo, projektai turi atitikti bent vieną iš toliau nurodytų kriterijų:

a)

būti geriausios praktikos projektais arba demonstravimo projektais, skirtais įgyvendinti Direktyvą 79/409/EEB arba Direktyvą 92/43/EEB;

b)

būti novatoriškais projektais arba demonstravimo projektais, susijusiais su Bendrijos aplinkosaugos tikslais, įskaitant geriausios praktikos metodų, pažangiosios patirties ar technologijų vystymą ar skleidimą;

c)

būti informuotumo didinimo kampanijos ir specialus pareigūnų, dalyvaujančių miško gaisrų prevencijos veikloje, mokymu;

d)

būti priemonėmis ir projektais, skirtais Bendrijos tikslų, susijusių su įvairiapuse, suderinta, išsamia ir ilgalaike miškų ir aplinkos sąveikos stebėsena, plėtrai ir įgyvendinimui.

4 straipsnis

Konkretūs tikslai

1.   LIFE+ sudaro trys komponentai:

LIFE+ gamta ir biologinė įvairovė;

LIFE+ aplinkos politika ir valdymas;

LIFE+ informacija ir ryšiai.

2.   LIFE+ gamta ir biologinė įvairovė komponento konkretūs tikslai yra:

a)

prisidėti prie Bendrijos politikos ir gamtos bei biologinės įvairovės teisės aktų, pirmiausia Direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimo vietos ir regioniniu lygiu, ir remti tolesnį „Natura 2000“ tinklo, įskaitant pakrančių ir jūros teritorijų buveines ir rūšis, plėtrą ir įgyvendinimą;

b)

prisidėti prie žinių bazės konsolidavimo, skirto Bendrijos gamtos ir biologinės įvairovės politikos ir teisės aktų rengimui, įvertinimui, stebėsenai ir vertinimui;

c)

remti gamtos ir biologinės įvairovės bei jiems įtakos turinčių veiksnių, apkrovos ir atsako į juos stebėsenos ir įvertinimo politikos įgyvendinimo būdų ir metodų kūrimą ir įgyvendinimą, ypač susijusių su tikslu sustabdyti biologinės įvairovės praradimą Bendrijoje iki 2010 m. ir pavojumi, kurį gamtai ir biologinei įvairovei kelia klimato kaita;

d)

teikti paramą geresniam aplinkosaugos valdymui, plečiant suinteresuotų šalių, įskaitant NVO, dalyvavimą konsultuojantis dėl gamtos ir biologinės įvairovės politikos bei teisės aktų ir juos įgyvendinant.

3.   LIFE+ aplinkos politikos ir valdymo komponento konkretūs tikslai, juos siejant su 6-osios AVP tikslais, įskaitant prioritetines klimato kaitos, aplinkos, sveikatos, gyvenimo kokybės, gamtos išteklių bei atliekų sritis, yra:

a)

prisidėti prie novatoriškų politikos įgyvendinimo būdų, technologijų, metodų ir instrumentų plėtojimo bei jų demonstravimo;

b)

prisidėti prie žinių bazės konsolidavimo, skirto aplinkos politikos ir teisės aktų plėtojimui, įvertinimui, stebėsenai ir vertinimui;

c)

remti aplinkos būklės ir jai įtakos turinčių veiksnių, apkrovos ir atsako į juos stebėsenos bei įvertinimo metodų kūrimą ir įgyvendinimą;

d)

palengvinti Bendrijos aplinkos politikos įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant įgyvendinimui vietos ir regioniniu lygiu;

e)

teikti paramą geresniam aplinkosaugos valdymui, plečiant suinteresuotų subjektų, įskaitant NVO, dalyvavimą konsultuojantis dėl politikos ir ją įgyvendinant.

4.   LIFE+ informacijos ir ryšių komponento konkretūs tikslai yra:

a)

skleisti informaciją ir didinti informuotumą apie aplinkosaugos problemas, įskaitant miškų gaisrų prevenciją;

b)

teikti paramą pagalbinėms priemonėms, tokioms kaip informavimo, ryšių palaikymo akcijos ir kampanijos, konferencijos ir mokymas, įskaitant mokymą miškų gaisrų prevencijos tema.

5.   I priede pateikiamas finansavimo reikalavimus atitinkančių priemonių sąrašas.

5 straipsnis

Intervencijos rūšys

1.   Bendrijos finansavimas gali būti tokių teisinių formų:

a)

dotacijų susitarimai;

b)

viešųjų pirkimų sutartys.

2.   Bendrijos dotacijos gali būti teikiamos konkrečiomis formomis, pavyzdžiui, partnerystės pagrindų susitarimais, dalyvaujant finansiniuose mechanizmuose ir fonduose, ar bendrai finansuojant veiklos ar veiksmų dotacijas. Bendrų Europos interesų tikslų siekiančioms įstaigoms veiklos dotacijoms negali būti taikomos finansinio reglamento nuostatos dėl laipsniško finansavimo mažinimo.

3.   Didžiausia bendro finansavimo norma veiksmų dotacijoms yra 50 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų. Tačiau, pritaikius išimtį, didžiausia LIFE+ gamta ir biologinė įvairovė bendro finansavimo norma gali siekti iki 75 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų projektų, susijusių su prioritetinėmis buveinėmis ar rūšimis, atveju, siekiant įgyvendinti Direktyvą 92/43/EEB ar projektų, susijusių su paukščių rūšimis, kurių finansavimą prioritetu laiko pagal Direktyvos 79/409/EEB 16 straipsnį įsteigtas komitetas, atveju, jei tai yra būtina apsaugos tikslui pasiekti.

4.   Viešųjų pirkimų sutarčių atveju, Bendrijos lėšos gali būti skiriamos paslaugų ir prekių pirkimo išlaidoms padengti. Tokias išlaidas gali sudaryti informavimui ir ryšių palaikymui, projektų, politikos, programų ir teisės aktų rengimui, įgyvendinimui, stebėsenai, tikrinimui ir vertinimui skirtos išlaidos.

5.   Sąnaudos valstybės tarnautojų algoms gali būti finansuojamos tik tiek, kiek jos yra susijusios su sąnaudomis, patiriamomis dėl veiklos, vykdomos įgyvendinant projektą, kurios atitinkama valdžios institucija nevykdytų, jei nebūtų imtasi atitinkamo projekto. Tokie darbuotojai turi būti paskirti konkrečiam projektui vykdyti ir jiems turi būti skiriamos papildomos sąnaudos, palyginti su esamais nuolatiniais darbuotojais.

6.   Komisija įgyvendina šį reglamentą laikydamasi finansinio reglamento.

6 straipsnis

Programavimas ir projektų atranka

1.   Bent 78 % LIFE+ biudžeto išteklių panaudojama projektams skiriamoms veiksmų dotacijoms.

2.   Komisija užtikrina proporcingą projektų paskirstymą, nustatydama metinius orientacinius nacionalinius asignavimus 2007–2010 m. ir 2011–2013 m. laikotarpiams, remdamasi tokiais kriterijais:

a)

gyventojų skaičius:

i)

kiekvienos valstybės narės bendras gyventojų skaičius. Šiam kriterijui taikomas 50 % koeficientas;

ir

ii)

kiekvienos valstybės narės gyventojų tankumas, neviršijant dvigubo ES vidutinio gyventojų tankumo. Šiam kriterijui taikomas 5 % koeficientas;

b)

gamta ir biologinė įvairovė:

i)

bendras kiekvienoje valstybėje narėje esančių Bendrijos svarbos teritorijų plotas, išreikštas bendro Bendrijos svarbos teritorijų ploto dalimi. Šiam kriterijui taikomas 25 % koeficientas;

ir

ii)

valstybės narės teritorijos, apimančios Bendrijos svarbos teritorijas, dalis, išreikšta Bendrijos teritorijos, apimančios Bendrijos svarbos teritorijas, dalimi. Šiam kriterijui taikomas 20 % koeficientas;

Gavusi visų valstybių narių duomenis, Komisija atlieka su gamta ir biologine įvairove susijusius skaičiavimus, atsižvelgdama ir į Bendrijos svarbos teritorijas, ir į specialias apsaugos teritorijas, tuo pačiu vengdama dvigubo skaičiavimo.

Be to, Komisija gali skirti papildomus asignavimus neturinčioms prieigos prie jūros valstybėms narėms. Bendra tokių asignavimų suma yra ne didesnė kaip 3 % visų biudžeto išteklių, skiriamų projektams skiriamoms veiksmų dotacijoms.

Tačiau Komisija užtikrina, kad nė vienos valstybės narės asignavimas nebūtų mažesnis nei atitinkamas minimalus asignavimas nuo 1 iki 3 milijonų EUR per metus, atsižvelgiant į gyventojų tankumą, išlaidas aplinkosaugai, aplinkosaugos poreikį ir gebėjimą įsisavinti lėšas.

3.   II priede pateikiamoje daugiametėje strateginėje programoje nurodomos Bendrijos finansuotinos prioritetinės veiklos sritys, atsižvelgiant į tikslus ir kriterijus, išdėstytus 1, 3 ir 4 straipsniuose.

Valstybės narės projektams skiriamoms veiksmų dotacijoms skirtai biudžeto daliai gali pateikti Komisijai nacionalinius metinius prioritetus, atrinktus iš II priedo, kuriuose atitinkamai:

a)

nurodomos prioritetinės sritys ir projektų rūšys, atsižvelgiant į nustatytus ilgalaikius poreikius;

ir

b)

apibrėžiami konkretūs nacionaliniai tikslai.

Jei valstybė narė nusprendžia pateikti Komisijai nacionalinius metinius prioritetus, ji gali įtraukti tarpvalstybinius prioritetus.

4.   Jei valstybė narė nusprendžia pateikti nacionalinius metinius prioritetus Komisijai, ji juos pateikia kuo greičiau ir ne vėliau nei pagal 14 straipsnio 2 dalies a punktą nurodytą dieną. Tokie prioritetai neteikiami skelbiant kasmetinį konkursą dėl iš 2007 m. biudžeto skiriamų lėšų.

5.   Komisija skelbia kasmetinį konkursą dėl 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų komponentų, pirmiausia atsižvelgdama į II priede pateikiamą daugiametę strateginę programą ir į pagal 4 dalį pateiktus nacionalinius prioritetus.

6.   Valstybės narės Komisijai pateikia visus pasiūlymus dėl finansuotinų projektų. Tarpvalstybinių projektų atveju, pasiūlymą pateikia valstybė, kurioje registruotas naudos gavėjas. Projektas proporcingai įskaičiuojamas į dalyvaujančių valstybių narių orientacinius nacionalinius asignavimus.

Valstybės narės gali pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atskirų projektų paraiškų. Jos, pirmiausia, gali pakomentuoti, ar paraiška atitinka nacionalinius metinius prioritetus, atrinktus iš II priedo.

7.   Komisija atrenka projektus remdamasi 1, 3 ir 4 straipsniuose bei I ir II prieduose išdėstytais tikslais ir kriterijais.

Sudarydama projektų, kurių finansavimas bus svarstomas, sąrašą, laikydamasi pagal 2 dalį nustatytų nacionalinių orientacinių asignavimų, Komisija teikia pirmenybę tiems projektams, kuriais daugiausia prisidedama siekiant Bendrijos tikslų, atsižvelgdama į:

a)

nacionalinius prioritetus, pateiktus pagal 4 dalį;

ir

b)

valstybių narių paaiškinimus pagal 6 dalį dėl atskirų projektų pasiūlymų.

Komisija ypač atsižvelgia į tarpvalstybinius projektus, kai tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra esminis siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, ypač gyvūnų rūšių apsaugą, ir siekia užtikrinti, kad bent 15 % projektams skiriamoms veiksmų dotacijoms skirtų LIFE+ biudžeto išteklių būtų skirta tarpvalstybiniams projektams.

8.   Jei, laikantis 7 dalies, parengtame sąraše išvardytų projektų bendro finansavimo suma tam tikroje valstybėje narėje yra mažesnė nei tai valstybei narei skirtas orientacinis asignavimas remiantis 2 dalyje išdėstytais kriterijais, Komisija naudoja likusią sumą finansuoti kitų valstybės narių pateiktiems projektams, kurie labiausiai prisideda siekiant Bendrijos tikslų, nurodytų 1, 3 ir 4 straipsniuose ir I bei II prieduose.

9.   Siūlydama bendrai finansuotinų projektų sąrašą 13 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui, Komisija pateikia rašytinį paaiškinimą, kaip ji atsižvelgė į pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytus skirstymo kriterijus ir nacionalinius metinius prioritetus bei paaiškinimus, pateiktus pagal 4 ir 6 dalis, taip pat laikydamasi 1, 3 ir 4 straipsniuose nurodytų tikslų ir kriterijų.

10.   Komisija reguliariai skelbia LIFE+ finansuojamų projektų sąrašus, taip pat trumpą pasiektų tikslų ir rezultatų aprašymą bei išleistų lėšų santrauką. Šią užduotį ji atlieka naudodama tinkamas informavimo priemones ir technologijas, įskaitant internetą.

7 straipsnis

Naudos gavėjai

Finansavimą pagal LIFE+ gali gauti viešosios ir (arba) privačios įstaigos, subjektai ir institucijos.

8 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

Jei gaunami papildomi asignavimai, LIFE+ finansuojamose programose gali dalyvauti šios šalys:

a)

ELPA valstybės, tapusios Europos aplinkos agentūros narėmis pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 933/1999, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo sukūrimo (11);

b)

į Europos Sąjungą stojančios šalys kandidatės;

c)

Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese.

9 straipsnis

Finansinių priemonių tarpusavio papildymas

Pagal šį reglamentą nefinansuojamos tos priemonės, kurios atitinka kitų Bendrijos finansinių instrumentų finansavimo kriterijus ir patenka į jų pagrindinę taikymo sritį, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą, Europos žuvininkystės fondą ir Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą, arba joms skiriamas finansavimas iš šių instrumentų tam pačiam tikslui. Šiame reglamente nurodyti naudos gavėjai pateikia informaciją apie iš Bendrijos biudžeto gautą finansavimą ir apie jų Komisijai pateiktas paraiškas gauti finansavimą. Komisija ir valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų koordinavimą ir papildomumą su kitais Bendrijos instrumentais. Komisija pateikia pranešimą šiais klausimais atlikdama vidurio laikotarpio peržiūrą ir 15 straipsnyje numatytą galutinį įvertinimą.

10 straipsnis

Trukmė ir biudžeto ištekliai

1.   Šis reglamentas įgyvendinamas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.   Finansinis paketas LIFE+ įgyvendinimui yra 2 143 409 000 EUR 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

3.   Šiame reglamente numatytiems veiksmams įgyvendinti skirti biudžeto ištekliai įtraukiami į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto metinius asignavimus.

Turimus metinius asignavimus biudžeto valdymo institucija tvirtina neviršydama finansinės struktūros ribų.

4.   Bent 50 % LIFE+ biudžeto išteklių, skirtų projektams skiriamoms veiksmų dotacijoms, skiriama priemonėms, skirtoms gamtos ir biologinės įvairovės apsaugai remti.

11 straipsnis

Stebėsena

1.   Naudos gavėjas visų pagal LIFE+ projektų technines ir finansines atlikto darbo ataskaitas teikia Komisijai. Užbaigus kiekvieną projektą per tris mėnesius taip pat pateikiama galutinė ataskaita.

2.   Nedarydami įtakos auditui, kurį pagal Sutarties 248 straipsnį atlieka Audito Rūmai kartu su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar padaliniais, arba kitiems pagal Sutarties 279 straipsnio 1 dalies c punktą atliekamiems patikrinimams, pareigūnai ir kiti Komisijos darbuotojai atlieka pagal LIFE+ finansuojamų projektų patikrinimus vietoje, įskaitant ir atrankinius patikrinimus, pirmiausia siekdami nustatyti atitiktį 3 straipsnyje nustatytiems finansavimo kriterijams.

3.   Sutartyse ir susitarimuose, sudarytuose įgyvendinant šį reglamentą, visų pirma numatoma Komisijos ar atstovo, kuriam Komisija gali suteikti įgaliojimus, vykdoma priežiūra ir finansų kontrolė, taip pat Audito Rūmų auditas, kuris prireikus atliekamas vietoje.

4.   Penkerius metus nuo projektui įgyvendinti skirtos paramos paskutinės išmokos gavimo finansinės paramos gavėjas užtikrina Komisijai galimybę susipažinti su visais to projekto išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

5.   Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų ar atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija prireikus patikslina anksčiau patvirtintos finansinės pagalbos apimtį ir skyrimo sąlygas bei išmokų grafiką.

6.   Komisija imasi visų reikiamų priemonių, siekdama nustatyti, ar finansuojami projektai įgyvendinami tinkamai ir nepažeidžiant šio reglamento bei finansinio reglamento nuostatų.

12 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus projektus, būtų apsaugoti Bendrijos finansiniai interesai taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisingai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (12), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (13) ir pagal 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (14).

2.   Pagal LIFE+ finansuojamų projektų atžvilgiu Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas „pažeidimas“ reiškia bet kokį Bendrijos teisės nuostatų pažeidimą arba bet kokį sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą dėl ūkio subjekto veikimo ar neveikimo, kai dėl nepagrįstų išlaidų Europos Sąjungos bendrajam biudžetui arba Bendrijų valdomiems biudžetams padaroma ar gali būti padaryta žala.

3.   Nustačiusi pažeidimus, įskaitant šio reglamento nuostatų, individualaus sprendimo, sutarties ar susitarimo, pagal kuriuos teikiama atitinkama finansinė parama, pažeidimo atvejus arba išsiaiškinusi, kad be Komisijos pritarimo buvo padaryti projekto pakeitimai, neatitinkantys projekto pobūdžio ar jo įgyvendinimo sąlygų, Komisija sumažina, sustabdo ar išieško projektui įgyvendinti suteiktą finansinę paramą.

4.   Jei nesilaikoma terminų arba įgyvendinant projektą pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja, kad naudos gavėjas per nustatytą laikotarpį pateiktų paaiškinimus. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinamo atsakymo, Komisija gali nutraukti finansinės paramos mokėjimą ir pareikalauti sugrąžinti jau išmokėtas sumas.

5.   Visos netinkamai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Laiku negrąžinus išmokų, pagal finansinio reglamento nuostatas skaičiuojami delspinigiai.

13 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

14 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimai

1.   Toliau nurodyti sprendimai, skirti iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, priimami pagal 13 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, skirti:

a)

papildyti I priede nurodytų priemonių sąrašą;

b)

iš dalies pakeisti II priedą.

2.   13 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka priimami toliau nurodyti įgyvendinimo sprendimai, skirti:

a)

taikant 6 straipsnio 4 dalį, nustatyti nacionalinių metinių prioritetų formą, turinį ir pateikimo datas;

b)

pagal 6 straipsnį nustatyti projektų atrankos procedūros 2008–2013 metams metodus;

c)

nuspręsti dėl projektų, patvirtintų bendram finansavimui, kaip nustatyta 6 straipsnio 7 ir 8 dalyse, sąrašo;

d)

nustatyti 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų formą ir turinį;

ir

e)

nustatyti rodiklius, kurie padėtų vykdyti pagal LIFE+ finansuojamų priemonių stebėseną.

15 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija užtikrina, kad reguliariai būtų vykdoma daugiamečių programų stebėsena, siekiant įvertinti jų poveikį.

2.   Ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir 13 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui LIFE+ vidurio laikotarpio peržiūrą. Vidurio laikotarpio peržiūroje įvertinamas šio reglamento įgyvendinimas 2007–2009 m. Prireikus Komisija pasiūlo įgyvendinimo sprendimų pakeitimus, laikydamasi 14 straipsnyje nustatytos tvarkos.

3.   Komisija surengia šio reglamento įgyvendinimo galutinį įvertinimą, kuriuo įvertina, kaip pagal reglamentą finansuojami veiksmai ir projektai konkrečiai ir apskritai prisidėjo prie Bendrijos aplinkos politikos ir aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo, atnaujinimo ir plėtojimo bei kaip buvo panaudoti asignavimai. Šį galutinį įvertinimą, prireikus kartu su pasiūlymu dėl vien tik aplinkosaugai skirto ir nuo 2014 m. taikytino finansinio instrumento tolesnio plėtojimo, ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.

16 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Siekiant supaprastinimo ir konsolidavimo, panaikinami šie instrumentai:

a)

2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1655/2000 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE) (15);

b)

2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1411/2001/EB dėl Bendrijos bendradarbiavimo pagrindų siekiant skatinti tvarią miestų plėtrą (16);

c)

2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2002/EB, nustatantis Bendrijos veiksmų programą, remiančią nevyriausybines organizacijas, kurių pagrindinė veikla yra aplinkos apsauga (17);

d)

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus) (18).

2.   Iki 2006 m. gruodžio 31 d. pagal 1 dalyje nurodytus teisės aktus pradėtas priemones šie teisės aktai reglamentuoja tol, kol jos užbaigiamos pagal tuos teisės aktus. 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas pakeičia šiuose teisės aktuose nurodytus komitetus. Minėtuose teisės aktuose numatyta privaloma stebėsena ir įvertinimas pasibaigus tų teisės aktų galiojimui finansuojami pagal šį reglamentą. Priemonės iki pat jų užbaigimo turi atitikti 1 dalyje nurodytų teisės aktų technines nuostatas.

3.   2007 m. pagal I priedo a punktą suteiktų dotacijų atveju išlaidų atitikimo reikalavimams laikotarpis gali prasidėti 2007 m. sausio 1 d., jei išlaidos nėra patirtos anksčiau nei prasideda gavėjo biudžetiniai metai. Tokioms dotacijoms gauti finansinio reglamento 112 straipsnio 2 dalyje minimi susitarimai išimties tvarka gali būti pasirašomi ne vėliau kaip 2007 m. spalio 31 d.

4.   Stebėsenos ir audito priemonėms po 2013 m. gruodžio 31 d. reikalinga suma finansiniame pakete laikoma patvirtinta tik tada, jei ji atitinka naują nuo 2014 m. taikytiną finansinę struktūrą.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gegužės 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. GLOSER


(1)  OL C 255, 2005 10 14, p. 52.

(2)  OL C 231, 2005 9 20, p. 72.

(3)  2005 m. liepos 7 d. Europos Parlameno nuomonė (OL C 157 E, 2006 7 6, p. 451), 2006 m. birželio 27 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 238 E, 2006 10 3, p. 1) ir 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2007 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. gegužės 14 d.. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(5)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).

(6)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 368).

(7)  OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB.

(8)  OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

(9)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(10)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(11)  OL L 117, 1999 5 5, p. 1.

(12)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(13)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(14)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(15)  OL L 192, 2000 7 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1682/2004 (OL L 308, 2004 10 5, p. 1).

(16)  OL L 191, 2001 7 13, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).

(17)  OL L 75, 2002 3 16, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB.

(18)  OL L 324, 2003 12 11, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 788/2004 (OL L 138, 2004 4 30, p. 17).


I PRIEDAS

FINANSAVIMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS PRIEMONĖS

Nepažeidžiant 9 straipsnio, pagal LIFE+ gali būti finansuojamos, jei jos atitinka 3 straipsnyje nustatytus finansavimo kriterijus, tokios priemonės:

a)

NVO, kurių pagrindinė veikla yra aplinkos apsauga ir jos gerinimas Europos lygiu ir kurios dalyvauja rengiant bei įgyvendinant Bendrijos politiką ir teisės aktus, veikla,

b)

tinklų, duomenų bazių ir kompiuterinių sistemų, tiesiogiai susijusių su Bendrijos aplinkosaugos politikos ir teisės aktų įgyvendinimu, plėtotė ir priežiūra, ypač jei visuomenei sudaroma daugiau galimybių susipažinti su informacija aplinkos klausimais;

c)

studijos, tyrimai, modelių ir scenarijų rengimas;

d)

stebėsena, įskaitant miškų stebėseną;

e)

parama, skirta pajėgumų stiprinimui;

f)

mokymas, seminarai ir susitikimai, įskaitant pareigūnų, dalyvaujančių įgyvendinant miško gaisrų prevencijos iniciatyvas, mokymą;

g)

tinklų kūrimas ir geriausios praktikos programos;

h)

informavimo ir ryšių palaikymo veiksmai, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas, pirmiausia visuomenės informavimo kampanijas miškų gaisrų tema;

i)

novatoriškų politikos įgyvendinimo būdų, technologijų, metodų ir priemonių demonstravimas;

ir

j)

konkrečiai skirtos gamtos ir biologinės įvairovės komponentui:

vietovių ir rūšių valdymas bei vietovių planavimas, įskaitant „Natura 2000“ tinklo ekologinio vientisumo gerinimą;

apsaugos būklės stebėsena, įskaitant tokios stebėsenos procedūrų ir struktūrų kūrimą;

rūšių ir buveinių apsaugos veiksmų planų kūrimas ir įgyvendinimas;

jūros teritorijų įtraukimas į „Natura 2000“ tinklą;

žemės įsigijimas, su sąlyga, kad:

įsigijimas prisidės prie „Natura 2000“ teritorijos integralumo palaikymo ar atkūrimo,

žemės įsigijimas yra vienintelis arba veiksmingiausias būdas planuojamam apsaugos rezultatui pasiekti,

įsigyta žemė paskiriama ilgalaikiam naudojimui, atitinkančiam 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus,

ir

atitinkama valstybė narė, perleidimo ar kitu būdu, užtikrina ilgalaikį tokios žemės paskyrimą naudoti gamtos išsaugojimo tikslams.


II PRIEDAS

DAUGIAMETĖ STRATEGINĖ PROGRAMA

GAMTA IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

1.   Pagrindinis tikslas

Apsaugoti, išsaugoti, atkurti, stebėti natūralių sistemų funkcionavimą, natūralias buveines ir laukinę florą bei fauną ir sudaryti joms palankesnes sąlygas, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės, įskaitant genetinę įvairovę, praradimą ES iki 2010 m.

1.1   Prioritetinės veiklos sritys:

prisidėti prie Bendrijos politikos ir teisės aktų dėl gamtos ir biologinės įvairovės, pirmiausia – Direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB, įgyvendinimo, ir skatinti šių sričių integravimą į kitas politikos sritis,

remti tolesnę Natura 2000 tinklo plėtrą ir įgyvendinimą, įskaitant pakrančių ir jūrų buveines bei rūšis,

remti gamtos ir biologinės įvairovės bei jiems įtakos turinčių veiksnių, apkrovos ir atsako į juos stebėsenos ir įvertinimo politikos metodų bei priemonių kūrimą ir įgyvendinimą, ypač susijusių su tikslu sustabdyti biologinės įvairovės praradimą Bendrijoje iki 2010 m.,

ir

gerinti žinias apie genetiškai modifikuotų organizmų poveikį ekosistemoms ir biologinei įvairovei: rizikos vertinimo metodika.

APLINKOSAUGOS POLITIKA IR VALDYMAS

2.   Pagrindinis tikslas „Klimato kaita“

Stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją tokiame lygyje, dėl kurio pasaulio klimato atšilimas nebūtų didesnis nei 2 °C.

2.1   Prioritetinės veiklos sritys:

užtikrinti ES įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą įgyvendinimą ir strategijos, skirtos laikotarpiui po 2012 m., bei jos įgyvendinimo programos nustatymą;

užtikrinti, kad ES ekonomika ir visuomenė, gamta, biologinė įvairovė, vandens ištekliai ir žmonių sveikata prisitaikytų prie neigiamo klimato kaitos poveikio (galimo temperatūros pakilimo 2 °C dėl padidėjusios šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos), ir sumažinti šį poveikį;

užtikrinti, kad būtų įgyvendintos ir naudojamos rinkos dėsniais grindžiamos priemonės, pirmiausia – prekyba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimais, kad po 2012 m. veiksiančia sistema būtų užtikrinamas ekonomiškai efektyvus išmetamų kiekių sumažinimas.

3.   Pagrindinis tikslas „Vanduo“

Prisidėti prie vandens kokybės gerinimo kuriant ekonomiškai efektyvias priemones, skirtas gerai ekologinei būklei užtikrinti, siekiant iki 2009 m. sukurti pirmą upių baseinų valdymo planą pagal Direktyvą 2000/60/EB (1).

3.1   Prioritetinės veiklos sritys:

keistis su šia politikos sritimi susijusia informacija ir geriausia praktika;

stiprinti mokslo bei politikos integraciją ir rezultatų perdavimą remiant valstybes nares, kurios rengia upių baseinų valdymo planus, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB priemonių programų ir integravimo priemonių rengimą pagal pagrindines direktyvas, pavyzdžiui, Direktyvą 91/271/EEB (2), Direktyvą 91/414/EEC (3), Direktyvą 91/676/EEB (4), Direktyvą 96/61/EB (5), Direktyvą 98/83/EB (6) ir Direktyvą 2006/7/EB (7),

prisidėti prie veiksmingo Jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo teminės strategijos įgyvendinimo;

hidromorfologinės savybės, pavyzdžiui, salpų atkūrimas ir kitos priemonės pagal Potvynių vertinimo ir rizikos valdymo teminę direktyvą.

4.   Pagrindinis tikslas „Oras“

Siekti oro kokybės lygio, kuris neturėtų esminio neigiamo poveikio ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

4.1.   Prioritetinė veiklos sritis

įgyvendinti Teminę strategiją dėl oro taršos.

5.   Pagrindinis tikslas „Dirvožemis“

Apsaugoti dirvožemį ir užtikrinti tvarų jo naudojimą išsaugant dirvožemio funkcijas, užkertant kelią dirvožemiui kylantiems pavojams, mažinant jų poveikį ir atkuriant nualintą dirvožemį.

5.1   Prioritetinės veiklos sritys:

įgyvendinti Dirvožemio apsaugos teminę strategiją;

užtikrinti dirvožemio biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą.

6.   Pagrindinis tikslas „Miesto aplinka“

Prisidėti prie Europos miesto vietovių aplinkosaugos rezultatų gerinimo.

6.1   Prioritetinė veiklos sritis:

prisidėti prie geresnio esamų Bendrijos aplinkosaugos politikos krypčių ir teisės aktų įgyvendinimo vietos lygiu, remiant ir skatinant vietos valdžios institucijas naudoti labiau integruotą požiūrį į miestų valdymą, įskaitant transporto ir energetikos sektorius.

7.   Pagrindinis tikslas „Triukšmas“

Prisidėti prie politikos plėtojimo ir įgyvendinimo aplinkai kenkiančio triukšmo srityje.

7.1   Prioritetinė veiklos sritis:

užtikrinti aplinkai kenkiančio triukšmo neigiamo poveikio prevenciją ir jo mažinimą.

8.   Pagrindinis tikslas „Cheminės medžiagos“

Gerinti aplinkos ir sveikatos apsaugą nuo cheminių medžiagų keliamos rizikos, iki 2020 m. įgyvendinant teisės aktus dėl cheminių medžiagų, pirmiausia – Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (8) (REACH) ir Tvaraus pesticidų naudojimo teminę strategiją.

8.1   Prioritetinės veiklos sritys:

keistis šiai politikos krypčiai aktualia informacija ir geriausia praktika;

stiprinti mokslo bei politikos integraciją ir rezultatų perdavimą siekiant suteikti REACH tvirtą paramos techninį pagrindą;

įgyvendinti Tvaraus pesticidų naudojimo teminę strategiją.

9.   Pagrindinis tikslas „Aplinkosauga ir sveikata“

Sukurti informacijos bazę, skirtą aplinkosaugos ir sveikatos politikai (Aplinkosaugos ir sveikatos veiksmų planas 2004–2010 m.)

9.1   Prioritetinės veiklos sritys:

biologinė žmonių stebėsena ir duomenų derinimas aplinkosaugos ir sveikatos srityje;

ozono sluoksnio apsauga siekiant sumažinti neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai.

10.   Pagrindinis tikslas „Gamtiniai ištekliai ir atliekos“

Plėtoti ir įgyvendinti politiką, skirtą tvariam gamtinių išteklių ir atliekų valdymui ir naudojimui užtikrinti, ir gerinti gaminių saugumo aplinkai lygį, tvarios gamybos ir vartojimo modelius, atliekų prevenciją, panaudojimą ir perdirbimą;

Prisidėti prie Atliekų prevencijos ir perdirbimo teminės strategijos veiksmingo įgyvendinimo.

10.1.   Prioritetinės veiklos sritys:

plėtoti ir įgyvendinti tvaraus vartojimo ir gamybos politikos kryptis, įskaitant integruotą produktų politiką;

skatinti tvarų gamtos išteklių naudojimą laikantis gyvavimo ciklo taisyklės, įskaitant aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius aspektus, siekiant atskirti poveikį aplinkai nuo ekonomikos augimo;

skatinti atliekų prevenciją, panaudojimą ir perdirbimą, daug dėmesio skiriant gyvavimo ciklo taisyklei, ekologiškam dizainui ir atliekų perdirbimo rinkų vystymuisi;

prisidėti prie Bendrijos politikos ir teisės aktų dėl atliekų įgyvendinimo, pirmiausia – Direktyvos 75/439/EEB (9), Direktyvos 91/689/EB (10), Direktyvos 96/59/EB (11), Direktyvos 1991/31/EB (12), Direktyvos 2000/53/EB (13), Direktyvos 2002/95/EB (14), Direktyvos 2002/96/EB (15), Reglamento (EB) Nr. 850/2004 (16), Direktyvos 2006/12/EB (17), Direktyvos 2006/21/EB (18) ir Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 (19).

11.   Pagrindinis tikslas „Miškai“

Suteikti, ypač naudojantis ES koordinavimo tinklu, išsamų ir nuoseklų pagrindą šiai politikos krypčiai aktualiai informacijai apie miškus, susijusiai su klimato kaita (poveikiu miškų ekosistemoms, jo mažinimu, kaitos poveikiu), biologine įvairove (bazinė informacija ir saugomos miško zonos), miško gaisrais, miškų būkle ir apsauginėmis miško funkcijomis (vandens, dirvožemio ir infrastruktūros), taip pat prisidėti prie miškų apsaugos nuo gaisrų.

11.1   Prioritetinė veiklos sritis:

skatinti šiai politikos krypčiai aktualios informacijos apie miškų ir aplinkos sąveiką rinkimą, analizę ir platinimą;

propaguoti miškų stebėsenos veiklos ir duomenų rinkimo sistemų derinimą bei efektyvumą ir naudotis sinergija, susiejant stebėsenos mechanizmus, sukurtus regioniniu, nacionaliniu, Bendrijos ir pasauliniu lygiu;

skatinti konkrečių su miškais susijusių klausimų bei aplinkosaugos iniciatyvų ir teisės aktų (pvz. Dirvožemio apsaugos teminė strategija, Natura 2000, Direktyva 2000/60/EB) sinergiją;

prisidėti prie tvaraus miškų valdymo, pirmiausia renkant duomenis, susijusius su patobulintais Tvaraus miškų valdymo visos Europos rodikliais, patvirtintais 2002 m. spalio 7–8 d. Vienoje (Austrija) įvykusiame Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos ekspertų lygio susitikime;

stiprinti nacionalinio ir Bendrijos lygio gebėjimus, kad būtų galima koordinuoti veiklą ir teikti gaires miškų stebėsenos srityje.

12.   Pagrindinis tikslas „Inovacija“

Padėti rengti ir demonstruoti novatoriškas politines priemones, technologijas, metodus ir priemones, kurios padėtų įgyvendinti Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą (ETAP).

12.1   Prioritetinės veiklos sritys:

toliau apibrėžti ir optimizuoti ETAP įgyvendinimą naudojant geresnį planavimą ir koordinavimą, veiksmingą pažangos stebėseną, laiku atliekamą žinių spragų nustatymą bei pašalinimą ir veiksmingą mokslinės, ekonominės ir kitokios šios politikos įgyvendinimui aktualios informacijos naudojimą;

skatinti novatoriškų technologijų ir praktikos identifikavimą, demonstravimą ir platinimą vykdant veiksmus, kurie papildytų Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą;

ES dalyviams keistis informacija ir geriausia praktika apie tarptautinę prekybą aplinkosauginėmis technologijomis, atsakingas investicijas besivystančiose šalyse ir Pasaulio aukščiausio lygio susitikimo dėl tvaraus vystymosi su aplinkosauginėmis technologijomis susijusių veiksmų įgyvendinimą.

13.   Pagrindinis tikslas „Strateginis požiūris“

Skatinti veiksmingą Bendrijos aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir gerinti aplinkosaugos politikai reikalingų žinių bazę.

Užtikrinti, kad politikos kryptys būtų veiksmingesnės ir nuoseklesnės.

Pagerinti MVĮ aplinkosaugos rezultatus.

Suteikti priemonių plėtoti aplinkosaugos politiką ir teisės aktus.

Užtikrinti, kad Komisija tinkamai prižiūrėtų projektus.

13.1.   Prioritetinės veiklos sritys:

gerinti naujų politikos priemonių vertinimą, pirmiausia jų pradinio rengimo ar vėlesnės peržiūros etape;

stiprinti politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą žinių bazę sukuriant Bendrą aplinkosaugos informacijos sistemą (SEIS) ir remiant Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos (GMES) iniciatyvą;

tobulinti įgyvendinimo vertinimą ir ex post vertinimą;

identifikuoti ir palaipsniui pašalinti aplinkai kenkiančias subsidijas;

didinti rinkos dėsniais grindžiamų priemonių naudojimą siekiant geresnių politikos derinių;

teikti priemones, skirtas tvaraus vystymosi politikos kryptims, pirmiausia rodiklius;

įgyvendinti MVĮ skirtą pagalbos laikantis aplinkosaugos reikalavimų programą;

imtis tinkamų veiksmų naudojant išorės pagalbą, kad būtų plėtojama ir įgyvendinama aplinkosaugos politika;

teikti priemones, kurios padėtų gauti techninę ir (arba) administracinę pagalbą, susijusią su projektų identifikavimu, rengimu, valdymu, stebėsena, auditu ir priežiūra, įskaitant LIFE III ir LIFE+ projektus.

14.   Pagrindinis tikslas „Valdymas“

Siekti geresnio valdymo aplinkosaugos srityje, įskaitant Europos piliečių informuotumo aplinkosaugos klausimais didinimą ir jų dalyvavimą priimant sprendimus aplinkosaugos srityje.

14.1.   Prioritetinė veiklos sritis:

Plėsti suinteresuotų subjektų, įskaitant vartotojų grupes bei nevyriausybines organizacijas, dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant aplinkosaugos politiką bei teisės aktus.

15.   Pagrindinis tikslas „NVO“

Skatinti NVO, kurios visų pirma veikia Europos lygiu aplinkosaugos srityje.

15.1   Prioritetinės veiklos sritys:

stiprinti NVO dalyvavimą dialoge priimant politinius sprendimus aplinkosaugos srityje ir juos įgyvendinant;

stiprinti NVO dalyvavimą Europos standartizacijos procese, kad būtų užtikrintas subalansuotas atstovavimas suinteresuotiems subjektams ir sistemingas aplinkosaugos aspektų integravimas.

INFORMAVIMAS IR RYŠIAI

16.   Pagrindinis tikslas

Užtikrinti reguliarų ir veiksmingą informacijos srautą siekiant sudaryti pagrindą politiniams sprendimams aplinkosaugos srityje ir suteikti piliečiams prieigą prie informacijos apie aplinkos būklę ir tendencijas.

16.1   Prioritetinė veiklos sritis:

platinti informaciją, ekologinį ženklinimą, didinti informuotumą ir ugdyti specialius gebėjimus aplinkosaugos srityje, įskaitant miškų gaisrų prevenciją.


(1)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1). Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(2)  1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(3)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/21/EB (OL L 97, 2007 4 12, p. 42).

(4)  1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1). Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(5)  1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996 10 10, p. 26). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

(6)  1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32). Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(7)  2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo (OL L 64, 2006 3 4, p. 37).

(8)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(9)  1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo (OL L 194, 1975 7 25, p. 23). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL L 332, 2000 12 28, p. 91).

(10)  1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (OL L 377, 1991 12 31, p. 20). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

(11)  1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (PCB/PCT) (OL L 243, 1996 9 24, p. 31).

(12)  1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1). Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(13)  2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL L 254, 2005 9 30, p. 69).

(14)  2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 37, 2003 2 13, p. 19). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2006/692/EB (OL L 283, 2006 10 14, p. 50).

(15)  2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 37, 2003 2 13, p. 24). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/108/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 106).

(16)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL L 158, 2004 4 30, p. 7). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 323/2007 (OL L 85, 2007 3 27, p. 3).

(17)  2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL L 114, 2006 4 27, p. 9).

(18)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (OL L 102, 2006 4 11, p. 15).

(19)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).


KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Remdamasi informacija, kurią jai pateiks valstybės narės, ir tinkamu laiku prieš atliekant finansinės programos 2008–2009 m. peržiūrą, Komisija įvertins patirtas ir numatytas išlaidas ES ir nacionaliniu lygiu, skirtas Natura 2000 tinklų valdymui, kad pritaikytų Bendrijos priemones, visų pirma LIFE+, ir užtikrintų aukštą Bendrijos bendro finansavimo lygį.


Top