EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32000R2493

2000 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2493/2000 dėl priemonių, skatinančių visišką aplinkos apsaugos aspekto integravimą į besivystančių šalių plėtros procesą

OJ L 288, 15.11.2000, p. 1–5 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Special edition in Czech: Chapter 11 Volume 034 P. 218 - 222
Special edition in Estonian: Chapter 11 Volume 034 P. 218 - 222
Special edition in Latvian: Chapter 11 Volume 034 P. 218 - 222
Special edition in Lithuanian: Chapter 11 Volume 034 P. 218 - 222
Special edition in Hungarian Chapter 11 Volume 034 P. 218 - 222
Special edition in Maltese: Chapter 11 Volume 034 P. 218 - 222
Special edition in Polish: Chapter 11 Volume 034 P. 218 - 222
Special edition in Slovak: Chapter 11 Volume 034 P. 218 - 222
Special edition in Slovene: Chapter 11 Volume 034 P. 218 - 222

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2006: This act has been changed. Current consolidated version: 01/01/2007

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2000/2493/oj

32000R2493



Oficialusis leidinys L 288 , 15/11/2000 p. 0001 - 0005


Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2493/2000

2000 m. lapkričio 7 d.

dėl priemonių, skatinančių visišką aplinkos apsaugos aspekto integravimą į besivystančių šalių plėtros procesą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 ir 179 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [3], remiantis 2000 m. liepos 27 d. Taikinimo komiteto patvirtintu bendru tekstu,

kadangi:

(1) gamtos išteklių išeikvojimas ir aplinkos degradacija daro tiesioginį poveikį vietos bendruomenių, įskaitant vietines tautas, ekonominei plėtrai ir ypač pragyvenimui ir tuo būdu neleidžia mažinti skurdo įgyvendinant tvarią plėtrą.

(2) Esami gamybos ir vartojimo modeliai sukelia neabejotinus tarpvalstybinius ir globalinius, visų pirma, atmosferos, hidrosferos, dirvožemio būklės ir biologinės įvairovės, padarinius.

(3) Bendrija ir jos valstybės narės yra pasirašiusios Rio deklaraciją ir Darbotvarkės 21 veiksmų programą bei įsipareigojusios pagal Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos specialiosios sesijos (JTGASS) rezoliuciją "Darbotvarkės 21 tolimesnio įgyvendinimo programa".

(4) Bendrija ir jos valstybės narės yra pasirašiusios daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, būtent, Biologinės įvairovės konvenciją, Bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Konvenciją kovai prieš dykumų plitimą. Tuo būdu jos yra įsipareigojusios atsižvelgti į bendrą bet skirtingą išsivysčiusių ir besivystančių pasirašiusiųjų šalių atsakomybę.

(5) Kad būtų galima imtis veiksmingų atsakomųjų veiksmų sprendžiant Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje (JTAPK) nurodytas problemas bei dalyvaujant paskesniuose procesuose, Europos bendrijos aplinkos apsaugos politikos vidaus ir išorės aspektai turėtų būti tarpusavyje suderinti.

(6) Bendrija ir jos valstybės narės yra prisiėmusios įsipareigojimus pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos plėtrai komiteto (EBPO/PPK) ataskaitą "Formuojant 21-ojo amžiaus strategiją", kurioje raginama iki 2005 m. visose šalyse remti nacionalinių tvarios plėtros strategijų įgyvendinimą, siekiant iki 2015 m. veiksmingai iš esmės pakeisti dabartines gamtos išteklių eikvojimo tendencijas pasauliniu ir nacionaliniu lygiu.

(7) Europos Parlamentas ir Taryba 1998 m. rugsėjo 24 d. priėmė Sprendimą Nr. 2179/98/EB dėl Europos bendrijos politikos ir veiksmų programos dėl aplinkos ir tvarios plėtros "Tvarumo link" papildymo [4], raginantį stiprinti Bendrijos vaidmenį tarptautinio aplinkos ir tvarią plėtrą remiančio bendradarbiavimo srityje. Programos pagrindinis tikslas – pasiekti, kad aplinkos apsaugos politika visiškai atsispindėtų kitose politikos srityse, įskaitant plėtros politiką.

(8) Europos Vadovų Tarybos 1998 m. birželio mėn. Kardifo susitikime buvo pritarta Komisijos komunikatui "Partnerystė siekiant integracijos", nustatančiam aplinkos apsaugos interesų įtraukimo į Europos Sąjungos politikos sritis strategiją, ir paremtas principas, kad pagrindiniai politiniai pasiūlymai turėtų būti įvertinti jų poveikio aplinkai požiūriu.

(9) Taryba ir valstybės narės 1996 m. liepos 15 d. priėmė rezoliuciją dėl poveikio aplinkai įvertinimo bendradarbiaujant plėtros srityje.

(10) Taryba 1998 m. lapkričio 30 d. rezoliucijoje pripažįsta, kad vietinėms tautoms tenka pagrindinis vaidmuo išsaugant ir subalansuotai naudojant gamtos išteklius.

(11) Tvari plėtra priklauso nuo aplinkos apsaugos interesų ir plėtros proceso integracijos.

(12) Esant ribotiems ištekliams, tinkamos politikos, strategijų ir priemonių sukūrimas bei bandomųjų projektų įgyvendinimas – tai pagrindiniai tokios integracijos ekonominio ir plėtrą remiančio bendradarbiavimo srityje veiksniai.

(13) Reikėtų sukurti daugiau Bendrijai prieinamų finansinių priemonių, skirtų remti tvarią plėtrą besivystančiose šalyse.

(14) Derėtų geriau koordinuoti veiksmus, finansuojamus taikant Bendrijos priemones.

(15) 1997 m. balandžio 22 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 722/97 dėl aplinkos apsaugos priemonių besivystančiose šalyse tvarios plėtros sąlygomis [5] nustatoma Bendrijos paramos, kuria siekiama besivystančioms šalims sudaryti galimybę įtraukti aplinkos apsaugos interesus į savo vystymosi procesą, sistema. Reglamentas (EB) Nr. 722/97 buvo taikomas iki 1999 m. gruodžio 31 d.. Šis reglamentas turėtų atspindėti patirtį, įgytą įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 722/97.

(16) Reikėtų numatyti šiame reglamente nurodytų veiklos rūšių finansavimą.

(17) Šis reglamentas visu juo sukurtos programos įgyvendinimo laikotarpiu nustato finansinę sistemą, kuri pirmiausia grindžiama biudžetine drausme ir geresne biudžeto procedūra [6], kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpžinybinio susitarimo 33 punkte, ir kurių biudžeto valdymo institucija turi laikytis, kasmetinėje biudžeto procedūroje.

(18) Reikėtų nustatyti išsamias įgyvendinimo taisykles, visų pirma, veiksmų formą, bendradarbiavimo partnerius ir sprendimų priėmimo tvarką.

(19) Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [7],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Bendrija remia besivystančių šalių pastangas įtraukti aplinkos apsaugos interesus į jų plėtros procesą.

Šiuo tikslu Bendrija suteikia finansinę paramą ir perduoda atitinkamą politikos, strategijų, priemonių ir technologijų, kuriomis siekiama tvarios plėtros, formavimo ir jų įgyvendinimo skatinimo patirtį.

2. Bendrijos parama teikiama besivystančių šalių bendros veiklos vykdytojams tiesiogiai bei netiesiogiai, labiau atsižvelgiant į aplinkosaugos interesus Bendrijos ekonominiame ir vystymąsi remiančiame bendradarbiavime, kad būtų užtikrinta, jog Bendrijos programose bus visiškai atsižvelgta į aplinkosaugos interesus.

3. Šiame reglamente numatyta teikti parama ir perduoti patirtis papildo ir sustiprina kitomis vystymą remiančiomis bendradarbiavimo priemonėmis teikiamą paramą ir perduodamą patirtį.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

"tvari plėtra" – tai atitinkamų gyventojų pragyvenimo lygio ir gerovės kėlimas, neviršijant ekosistemų pajėgumo, išsaugant gamtos turtus ir jų biologinę įvairovę dabartinei ir ateities kartoms.

3 straipsnis

1. Veikla, kuri bus vykdoma laikantis šio reglamento nuostatų, yra visų pirma skirta šioms problemoms spręsti:

- pasaulinėms aplinkosaugos klausimams, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos, dykumų plitimo ir biologinės įvairovės, visų pirma, įtrauktiems į daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus,

- tarpvalstybiniams aplinkos apsaugos klausimams, visų pirma, oro, dirvožemio ir vandens taršos,

- poveikio aplinkai, susijusio su besivystančių šalių integracija į pasaulio ekonomiką,

- aplinkos apsaugos interesų įtraukimo į vystymąsi remiančio bendradarbiavimo projektus, dėl kurio būtų galima išskirti, identifikuoti ir įvertinti šių projektų subalansuotumo aspektus,

- besivystančių šalių makroekonomikos ir sektorių politikos poveikio aplinkos apsaugai,

- subalansuotų gamybos ir vartojimo modelių,

- gamtos ir aplinkos išteklių subalansuotos vadybos ir naudojimo visuose gamybiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje, žuvininkystėje ir pramonėje,

- aplinkosaugos, iškilusioms dėl nesubalansuoto išteklių naudojimo dėl skurdo,

- energijos subalansuotos gamybos ir vartojimo ir, visų pirma, skatinimo naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, padidėjusio energijos efektyvumo, energijos taupymo ir ypač žalingą poveikį aplinkai darančių energijos šaltinių pakeitimo darančiais mažesnį poveikį,

- cheminių produktų, visų pirma pavojingų ir toksiškų medžiagų, subalansuotos gamybos ir naudojimo,

- biologinės įvairovės išsaugojimo, visų pirma, saugant ekosistemas ir buveines bei išsaugant rūšių įvairovę, biologinės įvairovės komponentų subalansuoto naudojimo, asmenų, sukaupusių tradicinių žinių biologinės įvairovės naudojimo srityje, dalyvavimo bei teisingo ir nešališko dalijimosi teikiama nauda naudojant genetinius išteklius,

- gėlo vandens išteklių vadybos,

- pakrančių zonos, estuarijų ir šlapžemių vadybos,

- dykumų plitimo,

- miesto aplinkos, susijusioms, inter alia, su transportu, atliekomis, nuotekomis, oro tarša ir triukšmu bei geriamojo vandens kokybe,

- aplinkosaugos, susijusioms su pramonine veikla.

2. Tinkamoms finansuoti veiklos rūšims, be kitų priskiriamos šios:

- parama nacionalinių, regioninių ir vietos politikų, planų ir strategijų, programų ir projektų, skirtų tvariai plėtrai vystymuisi, formavimui,

- projektai, skirti veiklos vykdytojų, t. y. Vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, privataus sektoriaus, pilietinės visuomenės ir vietinių tautų, institucinių ir veiklos gebėjimų formavimui vystymosi procese nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu,

- bandomieji projektai srityje, įskaitant tuos, kuriuose naudojamos aplinkai tinkamos technologijos, pritaikytos vietos problemoms spręsti ir poreikiams patenkinti,

- prekybos produktais, pagamintais aplinkai nežalingu būdu, skatinimas,

- priemonių, skirtų tvariai plėtrai, inter alia, su prekyba susijusių priemonių, pavyzdžiui, ženklinimo, sertifikatų išdavimo sistemos ir žaliosios prekybos iniciatyvos, sukūrimas,

- gairių, veiklos vadovų ir priemonių, skirtų tvariai plėtrai skatinti bei aplinkosaugos interesams įtraukti, visų pirma, viešų duomenų bazių ir duomenų bankų internete (prieinamų visuomenei) pavidalu, sukūrimas,

- informacinės kampanijos apie pavojingas medžiagas, visų pirma, toksiškas atliekas ir pesticidus,

- parama poveikio aplinkai įvertinimo priemonių sukūrimui ir taikymui, sukuriant ir įgyvendinant politikas, strategijas, programas ir projektus,

- vietos gyventojų ir pagrindinių vystymosi bei vystymąsi remiančio bendradarbiavimo proceso veiklos vykdytojų informuotumo apie tvarios plėtros reikšmę didinimas, visų pirma, rengiant informacines kampanijas ir mokymus,

- įtraukimas į aprašą, apskaita ir statistinis darbas, siekiant gerinti duomenų apie aplinkos apsaugą ir aplinkos indikatorių kokybę.

3. Atrenkant, rengiant, įgyvendinant ir vertinant veiklos rūšis, ypač atsižvelgiama į:

- indelį siekiant bendro tikslo – skurdo išnaikinimo,

- vietos iniciatyvas, kurias įgyvendinant taikomos naujos priemonės, skirtos tvariai plėtrai,

- aktyvų vietos gyventojų, taip pat vietinių bendruomenių, dalyvavimą, paramą ir turimą nuosavybę,

- moterų/mergaičių ir vyrų/berniukų lyčiai būdingus vaidmenis, žinias, perspektyvas ir indėlį dalyvaujant subalansuotame gamtos išteklių valdyme ir naudojime,

- galimybę integruotis į platesnį Bendrijos vystymąsi remiančio bendradarbiavimo politikos ir programų kontekstą,

- aplinkos apsaugai skirtų išlaidų įskaičiavimą, taip pat taikant ekonomines priemones,

- indėlį stiprinant regioninį bendradarbiavimą tvarios plėtros srityje.

Įgyta patirtis ir veiklos rezultatų skleidimas, įskaitant paramą įgyvendinant tarptautinius susitarimus aplinkos apsaugos srityje, bus pagrindiniai šio reglamento įgyvendinimo veiksniai.

4 straipsnis

Bendradarbiavimo partneriams, kuriems pagal šį reglamentą gali būti suteikta parama, priskiriamos tarptautinės organizacijos, valstybės, regionai ir regioninės institucijos, ne centrinės valdžios institucijos, viešosios įstaigos, privatūs veiklos vykdytojai ir įmonės, kooperatyvai, vietos bendruomenės, vietos gyventojus ir, visų pirma, vietines tautas, atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos.

5 straipsnis

1. Bendrijos finansavimas gali būti skiriamas studijoms, techninei paramai, švietimui, mokymui ar kitoms paslaugoms teikti, nedidelių apimčių prekių tiekimams ir darbams atlikti, nedidelei finansinei negrąžinamai paramai bei įvertinimui, auditui, įvertinimo bei kontrolės pavedimams atlikti. Lėšos, ne didesnės negu biudžetinės institucijos metams nustatyta suma, gali būti skiriamos Komisijai ir naudos gavėjui techninės ir administracinės paramos išlaidoms, susijusioms su veiksmais, kurie nėra nuolatinės viešojo administravimo užduotys ir kurie yra susiję su programų arba projektų identifikavimu, parengimu, vadyba, monitoringu, auditu ir kontrole, padengti.

Bendrijos lėšos gali būti skiriamos investicijoms, susijusioms su konkrečia veikla, išskyrus nekilnojamo turto pirkimą bei periodinėms išlaidoms (įskaitant ir administracines, eksploatacijos bei veiklos išlaidas).

Periodinės išlaidos, išskyrus skirtąsias mokymo, švietimo ir mokslinių tyrimų programoms, paprastai gali būti apmokamos tik pradiniame etape vis mažinant išmokamas sumas.

2. 4 straipsnyje išvardyti bendradarbiavimo partneriai pasitelkiami visose bendradarbiavimo veiklos rūšyse. Partneriai pasitelkiami pagal jų išgales ir konkrečios veiklos rūšies pobūdį.

3. Galima ieškoti bendro su kitais donorais, ypač su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis tarptautinėmis organizacijomis, finansavimo galimybių. Šiuo atveju siekiama koordinuoti kitų donorų taikomas priemones.

4. Imamasi reikiamų priemonių, pabrėžiančių, kad pagal šį reglamentą teikiama parama yra Bendrijos parama.

5. Tam, kad būtų pasiekti Sutartyje nustatyti darnumo ir papildomumo tikslai bei siekiant užtikrinti optimalų visų šios veiklos rūšių efektyvumą, Komisija kartu su valstybėmis narėmis imasi visų reikiamų koordinavimo priemonių, visų pirma įskaitant:

a) sistemingą keitimąsi informacija apie Bendrijos ir valstybių narių finansuojamas arba aptariamas dėl galimybės finansuoti veiklos rūšis ir tos informacijos analizę;

b) šios veiklos rūšių koordinavimą vietoje, rengiant šalyse gavėjose Komisijos ir valstybių narių atstovų nuolatinius susitikimus ir keičiantis informacija.

6. Siekdama didžiausio galimo veiklos rūšių poveikio pasauliniu, nacionaliniu ir vietos lygiu, Komisija kartu su valstybėmis narėmis imasi iniciatyvos, kurios reikia užtikrinti tinkamą koordinavimą ir glaudų bendradarbiavimą su bendradarbiavimo partneriais, vietos partneriais (nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis ir asociacijoms), donorais ir kitomis veikloje dalyvaujančiomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma, įeinančiomis į Jungtinių Tautų institucijų sistemą.

6 straipsnis

Pagal šį reglamentą finansinė pagalba teikiama negrąžinamos paramos forma.

7 straipsnis

Finansinė struktūra šiam reglamentui įgyvendinti 2000–2006 m. laikotarpiu yra 93 milijonai eurų.

Metinius asignavimus, neviršijant finansinės perspektyvos ribų, tvirtina biudžeto valdymo institucija.

8 straipsnis

1. Komisija atsako už įvertinimą, sprendimų dėl lėšų skyrimo priėmimą ir veiklos rūšių, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, administravimą, laikantis biudžeto procedūros ir kitokio pobūdžio galiojančios tvarkos, visų prima, nustatytosios Finansiniame reglamente, taikomame Europos Bendrijų bendrajam biudžetui.

2. Kas antri metai Komisija 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtina strategines veiklos, kuri bus įgyvendinta ateinančiais metais, gaires ir prioritetus. Apie tai ji praneša Europos Parlamentui.

3. Komisija priima sprendimus dėl 2,5 mln. eurų ar didesnės negrąžinamos paramos, skiriamos atskiroms pagal šį reglamentą finansuojamos veiklos rūšims, 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Komisija glaustai informuoja 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą Komitetą dėl bet kurių finansinių sprendimų, kuriuos ji ketina priimti dėl mažesnės kaip 2,5 milijonai eurų negrąžinamos paramos, skiriamų veiklos rūšims, patenkančioms į šio reglamento taikymo sritį. Informacija pateikiama ne vėliau kaip savaitė prieš priimant sprendimą.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti bet kurias papildomas skiriamas lėšas, kurių reikia bet kuriam numatomam arba realiam išlaidų, susijusių su veikla, viršijimui arba papildomiems su veikla susijusiems reikalavimams padengti, jei tik viršijanti suma arba papildomas reikalavimas apmokėti yra mažesnis arba lygus 20 % finansiniame sprendime nustatytos pirminės skiriamų lėšų sumos.

6. Visose pagal šį reglamentą sudarytuose finansavimo susitarimuose arba sutartyse numatoma, kad Komisija ir Audito Rūmai atlieka patikrinimus vietoje įprastine Komisijos nustatyta tvarka, laikantis galiojančių taisyklių, visų pirma nustatytų Finansiniame reglamente, taikomame Europos Bendrijų bendrajam biudžetui.

7. Jeigu darbai yra finansinių susitarimų tarp Bendrijos ir šalies gavėjos objektas, tokiuose susitarimuose nustatoma sąlyga, kad Bendrija nemokės mokesčių, muitų ar kitų rinkliavų.

8. Bet kuris valstybių narių ir šalies gavėjos fizinis ar juridinis asmuo vienodomis sąlygomis gali dalyvauti paraiškų konkurse ir sutarčių sudaryme. Ši teisė gali būti suteikta kitoms besivystančioms šalims ir išskirtiniais, visiškai pateisinamais atvejais – kitoms trečiosioms šalims.

9. Tiekiamų prekių kilmės šalis – valstybės narės, šalis gavėja arba kitos besivystančios šalys. Išskirtiniais atvejais, jei leidžia aplinkybės, tiekiamų prekių kilmės šalimi gali būti kita valstybė.

10. Ypatingas dėmesys skiriamas:

- ekonominiam efektyvumui ir subalansuotam veiklos poveikiui,

- aiškiam tikslų ir veiklos rezultatų įvertinimo rodiklių apibrėžimui ir kontrolei.

9 straipsnis

1. Komisijai padeda atitinkamas geografiniu principu sudarytas, už vystymąsi atsakingas komitetas (toliau – Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

10 straipsnis

1. Po kiekvienų biudžetinių metų, iki rugsėjo 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę ataskaitą, kurioje apibendrinamos per metus finansuotos veiklos rūšys ir įvertinama, kaip per tą laikotarpį šis reglamentas buvo įgyvendinamas.

Apibendrinime pirmiausia pateikiama informacija apie finansuotų veiklos rūšių kiekį ir pobūdį, partnerius, su kuriais bendradarbiaujama, ir atitinkamas šalis. Ataskaitoje taip pat nurodomas konkrečių veiklos rūšių atliktų nepriklausomų įvertinimų skaičius.

2. Komisija reguliariai vertina Bendrijos finansuotas veiklos rūšis, kad būtų nustatyta, ar įgyvendinant tas veiklos rūšis buvo pasiekti užsibrėžti tikslai, ir būtų pateiktos gairės būsimų veiklos rūšių efektyvumui didinti. Komisija pateikia 9 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui atliktų įvertinimų santrauką. Įvertinimų ataskaitos prieinamos visoms valstybėms narėms, Europos Parlamentui ir kitoms suinteresuotoms šalims.

3. Komisija ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio sprendimo patvirtinimo informuoja valstybes nares apie patvirtintas veiklos rūšis, nurodydama su jomis susijusias išlaidas, jų pobūdį, suinteresuotą šalį ir bendradarbiavimo partnerius.

4. Komisijos tarnybos, įskaitant suinteresuotųjų šalių Komisijos delegacijas, išleidžia finansavimo vadovą, kuriame tiksliai apibrėžiamos veiklos rūšių atrankai taikomos gairės ir kriterijai, ir perduoda jį suinteresuotoms šalims.

11 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Reglamentas taikomas iki 2006 m. gruodžio 31 d.

2. Po ketverių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą Bendrijos finansuotų pagal šį reglamentą veiklos rūšių įvertinimą visuotinio Bendrijos vystymąsi remiančio bendradarbiavimo požiūriu kartu su pasiūlymais dėl šio reglamento ateities, įskaitant pasiūlymus dėl jo pakeitimų arba galiojimo pabaigos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. lapkričio 7 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

N. Fontaine

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. Fabius

[1] OL C 47, 1999 2 20, p. 10 irOL C 274 E, 2000 9 26, p. 1.

[2] OL C 258, 1999 9 10, p. 16.

[3] Europos Parlamento 1999 m. gegužės 5 d. nuomonė (OL C 279, 1999 10 1, p. 173), Tarybos 1999 m. gruodžio 16 d. bendroji pozicija (OL C 64, 2000 3 6, p. 47) ir Europos Parlamento 2000 m. kovo 15 d. sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje). Europos Parlamento 2000 m. rugsėjo 20 d. sprendimas ir Tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimas.

[4] OL L 275, 1998 10 10, p. 1.

[5] OL L 108, 1997 4 25, p. 1.

[6] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------

Top