32000E0458

Europos Vadovų Tarybos bendroji strategija

2000 m. birželio 19 d.

dėl Viduržemio jūros regiono

(2000/458/BUSP)

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 2 dalį,

PRIĖMĖ ŠIĄ BENDRĄJĄ STRATEGIJĄ:

I DALIS

ES VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO VIZIJA

1. Viduržemio jūros regionas Europos Sąjungai turi strateginės reikšmės. Klestintis, demokratiškas, stabilus ir saugus regionas, atviras Europai geriausiai atitinka ES ir visos Europos interesus.

2. Viduržemio jūros regionui ir toliau tenka susidurti su politiniais, ekonominiais, teisiniais, ekologiniais ir socialiniais iššūkiais. Norint įveikti šiuos sudėtingus ir įvairialypius iššūkius, ES ir Viduržemio jūros regiono partneriai privalo veikti kartu, laikydamiesi bendros vizijos, jautrumo ir abipusės pagarbos.

3. Europos Sąjungos Viduržemio jūros regiono politika grindžiama partnerystės principu, tokios partnerystės, kuri turi būti aktyviai palaikoma iš abiejų pusių. ES veiks kartu su Viduržemio jūros regiono partneriais, kad būtų: plėtojami geros kaimynystės santykiai; skatinamas klestėjimas; pašalintas skurdas; skatinamos ir saugomos visos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, demokratija, gero valdymo ir teisinės valstybės principai; stiprinama kultūrinė ir religinė toleranciją ir plėtojamas bendradarbiavimas su pilietine visuomene, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO). Tai daroma remiant Viduržemio jūros regiono partnerių pastangas siekti Europos–Viduržemio jūros regiono partnerystės iškeltų tikslų, panaudojant dvišalius santykius šiems uždaviniams įvykdyti bei prisidedant prie taikios aplinkos Viduriniuose Rytuose sukūrimo.

4. Ši bendroji strategija grindžiama Europos–Viduržemio jūros regiono partneryste, įsteigta Barselonos deklaracija ir vėlesniais acquis, Berlyno deklaracija ir Europos Sąjungos ilgalaike Viduržemio jūros regiono politika, su jos dvišaliais ir regioniniais komponentais.

5. ES yra įsitikinusi, kad sėkminga Viduriniųjų Rytų taikos proceso, visais jo aspektais, baigtis ir kitų konfliktų regione išsprendimas yra svarbios taikos ir stabilumo Viduržemio jūros regione prielaidos. Atsižvelgdama į savo interesus regione ir artimus bei ilgalaikius ryšius su šio regiono šalimis, Sąjungą siekia panaudoti visas savo galimybes, kad į Viduriniuosius Rytus ateitų stabilumas ir plėtra. Bendradarbiavimas, kuriam jau buvo duota pradžia Barselonos proceso plotmėje, yra lemiamas veiksnys, dedantis pamatus ateičiai, kuri ateis po to, kai bus pasiekta taika. Todėl Sąjunga rems šalių pastangas įgyvendinti taikos susitarimus. Šiuo požiūriu Europos–Viduržemio jūros regiono taikos ir stabilumo chartijos priėmimas, tikslas, kuris paskatino priimti šią strategiją, turi tapti lemiamu veiksniu pokonfliktiniame procese Viduržemio jūros regione.

6. Atsižvelgdama į tai, kad Viduržemio jūros regionas yra gyvybiškai svarbus Europos Sąjungai, ir siekdama toliau stiprinti savo Viduržemio jūros regiono dimensiją, Europos Vadovų Taryba priima šią bendrąją strategiją. Ji apima visus ES santykius su visais jos Barselonos proceso partneriais ir Libija. Tačiau tai neapima ES dvišalių santykių su Viduržemio jūros regiono šalimis, kurios yra kandidatės tapti ES narėmis, kadangi šiuos santykius reglamentuoja Stojimo procesas. Nors Europos Sąjunga ir toliau visapusiškai atliks savo vaidmenį Viduriniųjų Rytų taikos procese pagal savo acquis, įskaitant Berlyno deklaraciją, į ši bendrąją strategiją įeina ES įnašas įtvirtinant taiką Viduriniuose Rytuose po to kai bus pasiektas visapusiškas taikos susitarimas.

II DALIS

TIKSLAI

7. Europos Sąjungos politikoje, susijusioje su Viduržemio jūros regionu, siekiama šių tikslų:

- padaryti reikšmingą ir ženklią pažangą siekiant Barselonos deklaracijoje ir vėlesniuose acquis nustatytų tikslų, tai yra:

- politinės ir saugumo partnerystės dėka sukurti bendrą taikos ir saugumo erdvę,

- ekonominės ir finansinės partnerystės dėka sukurti bendro klestėjimo erdvę,

- sukurti partnerystę socialinių, kultūrinių ir žmogiškųjų reikalų srityje; plėtoti žmogiškuosius išteklius, skatinant supratimą tarp kultūrų ir mainus tarp pilietinių visuomenių,

- skatinti esmines vertybes, kurias pripažįsta ES ir jos valstybės narės, įskaitant žmogaus teises, demokratiją, gerą valdymą, skaidrumą ir teisinę valstybę,

- skatinti ir padėti Viduržemio jūros regiono partneriams siekiant laisvos prekybos su ES ir tarpusavyje pagal Barselonos deklaraciją, ekonominio perėjimo proceso ir pritraukti didesnes investicijas regione,

- stiprinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, kaip numatė Europos Vadovų Taryba Tamperėje,

- skatinti dialogą tarp kultūrų ir civilizacijų, siekiant kovoti su netolerancija, rasizmu ir ksenofobija.

8. Kalbant apie saugumo klausimus, ES ketina pasinaudoti besiformuojančia bendra Europos saugumo ir gynybos politika apsvarstyti, kaip kartu savo Viduržemio jūros regiono partneriais sustiprinti kolektyvinį saugumą regione.

9. Sąjunga jau praeityje vaidino aktyvų vaidmenyje siekiant įtvirtinti teisingą, visapusišką ir tvarią taiką Viduriniuose Rytuose ir suteikti regionui stabilumą ir plėtrą. Ji laiko bendradarbiavimą, kuriam jau buvo duota pradžia Barselonos proceso plotmėje, lemiamu veiksniu dedant pamatus, ant kurių bus statoma ateitis po to, kai jau bus pasiekta taika. Pagal šią bendrąją strategiją, ir atsižvelgdama į jos 6 pastraipą, Europos Sąjunga nustato sau šiuos tikslus:

- skatinti sąlygas, kurios padėtų šalims įgyvendinti tarpusavyje sudarytus taikos susitarimus,

- sukurti pagrindą normaliems geros kaimynystės santykiams ir skatinti šalis užsiimti regioniniu bendradarbiavimu,

- prisidėti įtvirtinant taiką regione, įskaitant ekonominę integraciją ir tarpusavio supratimą tarp pilietinių visuomenių.

10. Norint padidinti ES veiksmų ir iniciatyvų regione efektyvumą, poveikį ir regimumą, bus siekiama šių tikslų:

- sustiprinti vykdomų regioninių ir subregioninių veiksmų, priemonių ir ES bei jos valstybių narių politinės intervencijos koordinaciją, darną ir papildomumą bei užtikrinti jų tarpusavio sąveiką,

- užtikrinti ES Viduržemio jūros regiono politikos ir su kitais partneriais susijusios ES politikos papildomumą.

III DALIS

VEIKLOS SRITYS IR KONKREČIOS INICIATYVOS

11. ES kartu su savo Viduržemio jūros regiono partneriais visapusiškai iš naujo apsvarstys Barselonos procesą, siekdamos pagyvinti Procesą bei padaryti jį veiksmingesniu ir siekiančiu konkrečių rezultatų.

12. Europos Sąjunga stengsis vykdyti toliau nurodytas konkrečias iniciatyvas, neatmetant galimybės imtis naujų iniciatyvų, kurios galėtų, reikalui esant, atsižvelgti į konkrečias situacijas ir atitinkamų šalių, regionų ar subregionų poreikius.

Politiniai ir saugumo aspektai

13. ES stiprins politinį ir su saugumu susijusį dialogą su savo Viduržemio jūros regiono partneriais visais lygiais: dvišaliu dialogu su atskirais Viduržemio jūros regiono partneriais; Barselonos plotmėje, įskaitant Europos–Viduržemio jūros regiono taikos ir stabilumo chartiją, jai įsigaliojus; ir kitokiame daugiašaliame kontekste:

- nustatyti bendrą poziciją saugumo klausimais, siekiant sukurti bendrą taikos ir stabilumo erdvę,

- parengti partnerystės stiprinimo priemones, ypač skatinant reguliarias konsultacijas ir informacijos pasikeitimą su Viduržemio jūros regiono partneriais,

- teikti savalaikę ir reikiamą informaciją apie iniciatyvas, kurios gali rūpėti kitiems Viduržemio jūros regiono partneriams,

- sustiprinti bendradarbiavimą kovai su pasaulinio masto iššūkiais saugumui, kaip antai, terorizmas, organizuotas nusikalstamumas ir prekyba narkotikais,

- bendradarbiauti galimose priemonėse dėl konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir reabilitacijos po krizių, įskaitant taikų konfliktų ir ginčų sureguliavimo skatinimą, tame tarpe teisminėmis priemonėmis,

- ieškoti galimybių spręsti priešpėstinių minų problemas Viduržemio jūros regione bendradarbiaujant veiksmuose, susijusiuose su minomis, įskaitant išminavimą, perspėjimą apie minas ir pagalbą nukentėjusiems, siekiant įgyvendinti Otavos konvencijos tikslus,

- skatinti, kad Viduržemio jūros regiono partneriai pasirašytų ir ratifikuotų neplatinimo teisinius dokumentus, įskaitant NPT, CWC, BWC ir CTBT konvencijas,

- siekti abipusiškai ir efektyviai kontroliuojamos Viduriniųjų Rytų zonos, kurioje nebūtų masinio naikinimo, branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų ir jų pristatymo sistemų.

Šiame kontekste ES atsižvelgs į tolesnius poslinkius bendrojoje Europos saugumo ir gynybos politikoje.

Demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė

14. Barselonos proceso plotmėje ir savo dvišaliuose santykiuose su Viduržemio jūros regiono partneriais ES:

- aktyviai skatins demokratinių institucijų ir teisinės valstybės stiprinimą, pirmiausia politinio dialogo būdu ir remdama teismų reformą, institucijų kūrimą ir žodžio laisvę, ypač stiprinant nepriklausomą žiniasklaidą,

- rems ir skatins pastangas įtvirtinti gerą valdymą,

- akcentuos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visiems skatinimo ir apsaugos svarbą, tame tarpe remdama vyriausybinius ir nevyriausybinius veikėjus regione mokymais, susijusiais su žmogaus teisėmis, monitoringo, gynimo ir informuotumo stiprinimo būdu,

- JT Įstatų ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos kontekste, skatins prisijungimą prie tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, įskaitant visišką pilietinių, kultūrinių, ekonominių, politinių ir socialinių teisių įgyvendinimą, nepaisant rasės, lyties, kalbos ar religijos skirtumų,

- imsis priemonių įtikinti visus Viduržemio jūros regiono partnerius panaikinti mirties bausmę pagal susitartas ES gaires.

Taika Viduriniuose Rytuose

15. ES, atsižvelgdama į šios bendrosios strategijos 6 pastraipą:

- pasidalins patirtimi, teiks idėjas ir galimybę naudotis jos tarpininkavimu ir parama pagrindinėms Taikos proceso šalims, kad palengvintų taikos susitarimų sudarymą ir padėtų pasirengti "erai po taikos" Viduriniuose Rytuose,

- aktyviai skatins, kad būtų siekiama pažangos daugiašaliame Taikos procese, taip pat remdamasi sąsaja su Barselonos procesu. Kalbant apie esmines problemas, kaip antai, vandens ir pabėgėlių, ES siūlo savo patirtį, kai tik reikalinga,

- visapusiško sureguliavimo kontekste, ir paprašius pagrindinėms suinteresuotoms šalims, apsvarstys galimybes dėl valstybių narių dalyvavimo įgyvendinant saugumo susitarimus vietoje,

- prisidės prie tarptautinių pastangų, kurios būtinos įgyvendinti ir įtvirtinti taiką Viduriniuose Rytuose, remdama regioninį ekonominį bendradarbiavimą ir integraciją bei prekybinių srautų išplėtimą,

- stengsis, kad kolektyvinio saugumo priemonėmis būtų skatinamas stabilumas Viduriniuose Rytuose, prisidėdama prie Europos–Viduržemio jūros regiono taikos ir stabilumo chartijos įgyvendinimo, kai ji bus priimta ir įsigalios.

Ekonominiai ir finansiniai aspektai

16. Europos Sąjunga:

- aktyviai sieks, kad būtų įgyvendintas Europos–Viduržemio jūros regiono asociacijos susitarimas, ypač toliau skatindama laipsnišką prekybos liberalizavimą visose partneriams svarbiose srityse, kaip numatyta Barselonos deklaracijoje,

- dės visas pastangas paspartinti likusių Asociacijos sutarčių sudarymą ir įgyvendinimą,

- rems priemones, kurios leistų regioną padaryti patrauklesniu investuotojams, ypač sukuriant didesnę rinką, skatinant su ES bendra rinka susijusios politikos suderinimą, gerinant reglamentacinę sistemą, garantuojant teisingą ir vienodą elgseną su investitoriais ir gerinant ES informuotumą apie investicijų galimybes regione,

- skatins ir rems subregioninį bendradarbiavimą, kaip antai su Arabų Maghrebo sąjunga, pereinantį į platesnį regioninį bendradarbiavimą,

- skatins ir rems Viduržemio jūros regiono partnerių pastangas didinti Pietų–Pietų prekybą, ypač Pietų–Pietų prekybos susitarimų pagalba ir laipsniškai suvienodinant kilmės taisykles,

- padės Viduržemio jūros regiono partneriams stiprinti jų gebėjimą formuoti deramą prekybos politiką ir aktyviai dalyvauti derybose dėl prekybos, ypač dėl Europos–Viduržemio jūros regiono laisvos prekybos zonos plėtojimo ir PPO derybose ateityje,

- skatins einamųjų sąskaitų mokėjimų liberalizavimą, siekiant kaip galima greičiau visiškai liberalizuoti kapitalo judėjimą. Ji taip pat skatins euro naudojimą sutartyse ir atsiskaitymams Viduržemio jūros regiono prekyboje,

- rems infrastruktūros tarp Viduržemio jūros regiono partnerių bei tarp jų ir ES sąveiką, pasinaudojant Transeuropinių (TEN) transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklų patirtimi,

- rems privataus sektoriaus vaidmens didinimo ir smulkiųjų bei vidutinio dydžio įmonių, ypač orientuotų į eksportą smulkiųjų bei vidutinio dydžio įmonių, Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse skatinimo politiką, kaip vieną iš efektyviausių darbo vietų kūrimo plėtros priemonių,

- užtikrins, kad būtų skiriamas deramas dėmesys rinkos ekonomikos sukūrimo tikslui, atsižvelgiant į socialinę dimensiją, įskaitant esminius darbo reikalavimus ir lyčių lygybės skatinimą.

17. ES skatins, kad visi partneriai taptų PPO nariais atitinkamomis sąlygomis.

18. ES maksimaliai padidins finansinio bendradarbiavimo įnašą per ES biudžetą, ypač MEDA ir EIB, šiomis priemonėmis:

- Europos bendrija ir valstybės narės koordinuos savo atitinkamas finansinio ir vystymąsi remiančio bendradarbiavimo strategijas, programas ir veiksmus, skirtus Viduržemio jūros regiono partneriams, taip pat bendradarbiaus su kitais donorais, kad būtų užtikrinta darna, papildomumas ir, prireikus, bendras finansavimas,

- Europos Sąjunga stiprins ekonominį dialogą su Viduržemio jūros regiono partneriais, ypač finansinės paramos programavimo kontekste, kad būtų skatinamas spartesnis ekonominis perėjimas, patikima fiskalinė ir monetarinė politika bei struktūrinė reforma,

- Komisija užtikrins, kad kiti Bendrijos biudžeto ištekliai, galintys būti panaudoti Viduržemio jūros regiono partnerių labui, būtų naudojami nuosekliai. Bus siekiama geresnio koordinavimo su kitomis atitinkamomis ES programomis (penktoji tyrimų ir plėtrios pagrindų programa, patvirtinanti tarptautinį Bendrijos mokslinių tyrimų su partneriais vaidmenį, Synergy, LIFE, Intereg III).

19. ES skatins geriau integruotas vandens strategijas ir vandens valdymo politiką Viduržemio jūros regione.

Aplinkosauga

20. ES užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į poreikį skatinti geresnę aplinkosaugos problematikos integraciją, siekiant ekonominės plėtros subalansuotumo.

Socialiniai ir kultūriniai aspektai

21. Be bendradarbiavimo pagal Europos–Viduržemio jūros regiono partnerystę, Europos Sąjunga:

- imsis visų reikiamų priemonių palengvinti ir skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, taip pat toliau plėtoti apsikeitimą žmogiškaisiais ištekliais tarp ES ir Viduržemio jūros regiono partnerių. NVO bus skatinamos dalyvauti dvišaliame ir regioniniame bendradarbiavime. Konkretus dėmesys bus skiriamas žiniasklaidai ir universitetams,

- rems pastangas skatinti bendradarbiavimą socialiniais klausimais, įskaitant lygių galimybių vyrams ir moterims skatinimą bei socialinio dialogo stiprinimą,

- skatins pastangas gerinti švietimą ir profesinį mokymą, ypač jaunų žmonių ir moterų, siekiant pagerinti jų integraciją į darbo rinką. Šiame kontekste regioninis bendradarbiavimas bus tobulinamas keičiantis geriausia praktine patirtimi, techninės informacijos perdavimu ir pajėgumų kūrimu.

Teisingumas ir vidaus reikalai

22. Remdamasi Barselonos proceso acquis ir vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos Tamperėje išvadomis, Europos Sąjunga:

- veiks pagal Ženevos pabėgėlių konvenciją ir kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus ir skatins, kad Viduržemio jūros regiono partneriai jų visapusiškai laikytųsi,

- tirs vizų išdavimo procedūrų supaprastinimo ir pagreitinimo klausimus,

- skatins, kad būtų nustatomi bendri bruožai tarp įvairių teisinių sistemų, kas leistų išspręsti civilinės teisės problemas, iškylančias asmeniui: paveldėjimo ir šeimos teisėje, įskaitant skyrybas,

- skatins skaidrumą ir didesnį nuspėjamumą partnerių teisinėse sistemose, kad būtų skatinamos užsienio investicijos bei teisėtai atvykstantys užsieniečiai vykdant veiklą, kartu naudingą ir jų kilmės šalių plėtrai,

- užtikrins, kad būtų liberalizuotas pelno pervedimas ir rasti sprendimai kaip išvengti dvigubo apmokestinimo, ypač kalbant apie teisėtus migrantus ir asmenis, turinčius dvigubą pilietybę,

- plėtos veiksmingą bendradarbiavimo mechanizmą kovai su nelegalios migracijos tinklais, įskaitant prekybą žmonėmis, įgyvendinant, inter alia, readmisijos sistemą, taikomą saviems bei trečiųjų šalių piliečiams, taip pat ir asmenims be pilietybės,

- užmegs dialogą, kad būtų suformuota moderni ir veiksminga pasienio kontrolės sistema, suteikiantį galimybę, inter alia, naudotis mokymo programomis ir pareigūnų mainais,

- dirbs su Viduržemio jūros regiono partneriais spręsdama migracijos klausimus, visiškai atsižvelgdami į ekonominę, socialinę ir kultūrinę realybę, su kuria susiduria šalys partnerės. Tokia nuostata pareikalaus, kad būtų kovojama su skurdu, gerinamos gyvenimo sąlygos ir įdarbinimo galimybės, konfliktų prevencija, stiprinamos demokratinės valstybės ir užtikrinama pagarba žmogaus teisėms,

- plėtos bendrą nuostatą, kurį leistų garantuoti Viduržemio jūros regiono partnerių piliečių, tam tikrą laiką esančių teisėtais valstybės narės gyventojais ir turinčių ilgalaikį leidimą gyventi šalyje, integraciją į visuomenę, siekiant sulyginti jų teisinį statusą toje valstybėje narėje su ES piliečių turimu statusu,

- keisis informacija ir statistika apie migracijos srautus su Viduržemio jūros regiono partneriais.

23. ES toliau plėtos bendradarbiavimą su Viduržemio jūros regiono partneriais kovoje su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais ir pinigų plovimą, ypač:

- teikdama paramą apmokant teismo ir teisėsaugos institucijų narius, didžiausią dėmesį skiriant informacijai apie Sąjungos acquis organizuoto nusikalstamumo srityje,

- pasiūlydama Viduržemio jūros regiono partneriams bendradarbiauti, kad būtų suformuota reikiama teisinė, institucinė ir teisminė sistema, leidžianti vykdyti teisinį tokių nusikaltimų persekiojimą bei suformuoti bendradarbiavimo mechanizmai kovai su už valstybės ribų išeinančiu nusikalstamumu.

ES toliau skatins Viduržemio jūros regiono partnerius vykdyti JT tarptautines konvencijas dėl terorizmo ir laikytis principo, kad kova su terorizmu turi būti tvirtai grindžiama tarptautinės teisės principais ir pagarba žmogaus teisėms.

IV DALIS

PRIEMONĖS IR BŪDAI

Bendrosios nuostatos

24. Šią bendrąją strategiją įgyvendins ES institucijos ir organai, kiekvienas pagal Sutartimis jam suteiktus įgaliojimus ir šiose Sutartyse numatyta taikytina tvarka.

25. Bendrosios strategijos aspektais, įeinančiais į Sąjungos BUSP, Tarybai ir pirmininkaujančiai valstybei narei padeda Tarybos Generalinis sekretorius/Aukštas atstovas BUSP reikalams, kuriam talkina specialusis pasiuntinys Viduriniųjų Rytų taikos procesui, įgyvendinant šią bendrąją strategiją ir įgyvendinant jos pagrindu priimtus teisės aktus. Nepažeidžiant pagal EB Sutartį jai suteiktų galių, Komisija visokeriopai dalyvauja pagal ES Sutarties 18 ir 27 straipsnius.

26. Taryba ir Komisija pagal ES Sutarties 3 straipsnį užtikrina Sąjungos veiksmų nuoseklumą, vieningumą ir veiksmingumą. Šios bendrosios strategijos veiksmingumas sustiprinamas garantuojant kuo geresnę darną tarp įvairių Sąjungos priemonių ir veiklos sričių, bei tarp Sąjungos ir valstybių narių veiksmų. Sąjunga užtikrina papildomumą tarp savo Viduržemio jūros regiono politikos ir kitų politikos sričių.

27. Valstybės narės prisideda prie šios bendrosios strategijos tikslų deramai ir koordinuotai pasinaudodamos visomis atitinkamomis jų turimomis priemonėmis ir būdais. Šiuo metų galiojantys susitarimai, kuriais valstybės narės pripažįsta valstybes, sprendžia dėl valstybių narystės tarptautinėse organizacijose arba sprendžia dėl dvišalių diplomatinių ir kitokių (pavyzdžiui, politinių, sportinių ir kultūrinių dvišalių) santykių palaikymo ir realizavimo neįtakojami šia bendrąja strategija.

Taryba, Komisija ir valstybės narės

28. Taryba, Komisija ir valstybės narės:

- iš naujo apsvarsto pagal savo kompetenciją ir galimybes šiuo metu vykdomą veiklą, programas, priemones ir politiką, kurių neapima Barselonos deklaracija ir ją įgyvendinantys teisės aktai, kad būtų užtikrinta jų darna su šia bendrąja strategija ir, esant neatitikimų, atlieka reikalingą suderinimą artimiausio persvarstymo metu,

- visapusiškai ir deramai panaudoja esamas priemones ir būdus, taip pat ir visas atitinkamas ES ir valstybių narių programas, bei tuo tikslu parengia ir tvarko Sąjungos, Bendrijos ir valstybių narių išteklių, kuriais įgyvendinama ši bendroji strategija, orientacinį aprašą.

Koordinavimas

29. Valstybės narės deda papildomas pastangas koordinuoti savo veiksmus, susijusius su Viduržemio jūros regionu, tame tarpe ir regioninėse ir tarptautinėse organizacijose, kaip antai Europos Taryboje, JT, ESBO ir tarptautinėse finansinėse institucijose; tokiame koordinavime deramai atsižvelgiama į Bendrijos kompetenciją.

30. Valstybės narės, dalyvaudamos kituose forumuose, susijusiuose su Viduržemio jūros regionu, ar tai būtų pagrindinis jų tikslas, ar netiesiogiai susijusi veikla, veikia šios bendrosios strategijos tikslus atitinkančiu būdu.

31. Valstybių narių ir Komisijos atstovai Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse visapusiškai atsižvelgia į šią bendrąją strategiją, koordinuodami savo veiklą vietoje.

32. Taryba, Komisija ir valstybės narės stengiasi suaktyvinti bendradarbiavimą su regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ir stengsis kartu su kitomis panašios nuostatos šalimis siekti šios bendrosios strategijos tikslų.

Įgyvendinimas ir persvarstymas

33. Europos Vadovų Taryba pageidauja, kad Taryba:

- garantuotų, jog kiekviena pirmininkavimą perimanti valstybė pateiktų Tarybai savo generalinėje programoje šios bendrosios strategijos įgyvendinimo prioritetus, pagrįstus II dalyje nurodytais tikslais bei deramai atsižvelgiant į III dalyje nurodytos veiklos sritis,

- persvarstytų ir įvertintų Sąjungos veiklą pagal šią bendrąją strategiją ir informuotų Europos Vadovų Tarybą apie pasiektą pažangą vykdant jos tikslus ne rečiau kaip kasmet,

- persvarstytų situaciją Viduržemio jūros regione bei Viduržemio jūros regiono partnerių bendradarbiavimo, įgyvendinant šią bendrąją strategiją, būklę bei pateiktų jos įvertinimą pranešime Europos Vadovų Tarybai,

- jei reikia, pateiktų rekomendacijas Europos Vadovų Tarybai dėl dalinių II ir III dalies pakeitimų.

34. Komisija prisideda prie pirmiau nurodyto pagal savo kompetenciją.

Bendradarbiavimas su Viduržemio jūros regiono partneriais

35. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės veikia kartu su Viduržemio jūros regiono partneriais įgyvendindamos šią bendrąją strategiją, ypač Asociacijos susitarimų būdu ir per Barselonos proceso Europos–Viduržemio jūros regiono komitetą, taip ir apsvarstydamos Viduržemio jūros regiono partnerių rekomendacijas ir išsakytas problemas.

V DALIS

Galiojimo trukmė

36. Ši bendroji strategija galioja nuo jos paskelbimo dienos pradinį ketverių metų laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas, persvarstytas ir, jei reikia, Europos Vadovų Tarybos patikslintas pagal Tarybos rekomendaciją.

Skelbimas

37. Ši bendroji strategija skelbiama Oficialiajame leidinyje.

Priimta Santa Maria da Feira, 2000 m. birželio 19 d.

Europos Vadovų Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Guterres

--------------------------------------------------