31999L0032

Tarybos direktyva 1999/32/EB

1999 m. balandžio 26 d.

dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

veikdama Sutarties 189c straipsnyje numatyta tvarka [3],

(1) kadangi Bendrijos aplinkosaugos politikos tikslai ir principai, išdėstyti aplinkos veiksmų programose, o ypač Penktojoje aplinkosaugos veiksmų programoje [4], remiantis Sutarties 130r straipsnyje suformuluotais ir ginamais principais, ypač nukreiptais į tai, kad būtų užtikrinta veiksminga visų žmonių apsauga nuo pripažintų pavojaus rūšių, kurį sukelia išmestas sieros dioksidas, ir būtų apsaugota aplinka, neleidžiant išmesti tiek sieros, kad būtų viršijami kritinė apkrova ir kritiniai lygiai;

(2) kadangi Sutarties 129 straipsnyje numatyta, kad sveikatos apsaugos reikalavimai turi būti sudedamoji kitų Bendrijos politikos krypčių dalis; kadangi Sutarties 3 straipsnio o punkte taip pat numatyta, kad Bendrijos veikla turėtų prisidėti prie aukšto sveikatos apsaugos lygio sukūrimo;

(3) kadangi išmestas sieros dioksidas didina su rūgštėjimu susijusias problemas Bendrijoje; kadangi sieros dioksidas turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai;

(4) kadangi rūgštėjimas ir atmosferinis sieros dioksidas kenkia jautrioms ekosistemoms, mažina biologinę įvairovę ir mažina patogumų vertę, taip pat žalingai veikia javų auginimą ir miškų augimą; kadangi miestuose iškrintantys rūgštūs lietūs gali labai pakenkti pastatams ir architektūros paveldui; kadangi tarša sieros dioksidu taip pat gali turėti didelę įtaką žmonių sveikatai, ypač tiems gyventojams, kuriuos kamuoja kvėpavimo susirgimai;

(5) kadangi rūgštėjimas yra už valstybių sienų išeinantis reiškinys, reikalaujantis priimti sprendimus tiek Bendrijos, tiek ir nacionaliniu arba vietos lygiu;

(6) kadangi išmestas sieros dioksidas padeda atmosferoje susidaryti kietosioms dalelėms;

(7) kadangi Bendrija ir atskiros valstybės narės yra JT-EKK Tolimų oro teršalų pernašų konvencijos susitariančiosios šalys; kadangi antrajame JT-EEK protokole dėl tarpvalstybinės taršos sieros dioksidu numatyta, kad susitariančiosios šalys turėtų sumažinti išmetamą sieros dioksido kiekį 30 % arba daugiau, kaip numatyta pirmajame protokole, ir kadangi JT-EEK protokolas pagrįstas prielaida, kad kritiniai kiekiai ir lygiai kai kuriose jautriose srityse ir toliau bus viršijami; kadangi ir toliau bus reikalingos priemonės sieros dioksido išmetimui mažinti, jeigu bus siekiama Penktosios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų; kadangi todėl susitariančiosios šalys toliau turėtų pastebimai mažinti sieros dioksido išmetimą;

(8) kadangi natūraliai naftoje ir akmens anglyje nedideliais kiekiais esanti siera, dešimtmečiais buvo laikoma vyraujančiu sieros dioksido išmetimo šaltiniu, kuris yra pagrindinė "rūgštaus lietaus" priežastis ir viena svarbiausių oro taršos daugelyje miestų ir pramoninių rajonų priežasčių;

(9) kadangi paskutiniu metu Komisija paskelbė pranešimą apie ekonomiškai efektyvią strategiją stengiantis įveikti rūgštėjimą Bendrijoje; kadangi buvo nustatyta, kad sieros dioksido, atsirandančio deginant tam tikras skysto kuro rūšis, išmetimo kontrolė yra neatskiriama sudedamoji ekonomiškai efektyvios strategijos dalis; kadangi Bendrija pripažįsta, jog reikalingos visoms kitoms kuro rūšims skirtos priemonės;

(10) kadangi tyrimais buvo parodyta, kad nauda, gauta dėl sieros išmetimo mažinimo sumažinant sieros kiekį kure, dažnai bus didesnė negu šioje direktyvoje įvertintos pramonei skirtos išlaidos, ir kadangi yra technologijos, sukurtos sieros kiekiui skystajame kure sumažinti;

(11) kadangi pagal Sutarties 3b straipsnyje nurodytus subsidiarumo ir proporcingumo principus tikslas sumažinti sieros dioksido išmetimą deginant tam tikras skysto kuro rūšis negali būti veiksmingai pasiektas, jeigu valstybės narės veiks atskirai; kadangi nesuderinti veiksmai nesuteikia garantijų, kad norimas tikslas bus pasiektas ir neretai duoda priešingus rezultatus, o tai gali pasireikšti dideliu paveiktų produktų rinkos nepastovumu; kadangi atsižvelgiant į poreikį sumažinti sieros dioksido išmetimą visoje Bendrijoje, veiksmai Bendrijos lygiu būtų efektyvesni; kadangi šioje direktyvoje apsiribojama minimaliais reikalavimais, kurie reikalingi norimam tikslui pasiekti;

(12) kadangi 1993 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvoje 93/12/EEB, susijusioje su sieros kiekiu tam tikrų rūšių skystajame kure, [5] Komisijos buvo paprašyta pateikti Tarybai pasiūlymą, nustatantį mažesnes sieros kiekio gazolyje ribas ir naujas ribas aviaciniam žibalui; kadangi, remiantis sąnaudų efektyvumo tyrimais, derėtų nustatyti sieros kiekio ribas kitų rūšių skystajame kure, ypač sunkiajame mazute, bunkeriniame kure, jūriniame gazolyje ir gazolyje;

(13) kadangi pagal Sutarties 130t straipsnį ši direktyva neturėtų kliudyti bet kuriai valstybei narei išlaikyti arba įvesti griežtesnes saugos priemones; kadangi šios priemonės turi atitikti Sutartį ir apie jas turi būti pranešama Komisijai;

(14) kadangi prieš įvesdama naujas griežtesnes saugos priemones bet kuri valstybė narė turėtų pranešti Komisijai apie priemonių projektą pagal 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvą 83/189/EEB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką [6];

(15) kadangi dėl ribinio sieros kiekio sunkiajame mazute reikia numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas valstybėms narėms ir regionams, kur tai leidžia aplinkosaugos sąlygos;

(16) kadangi dėl ribinių sieros verčių sunkiajame mazute taip pat reikia numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl jų naudojimo kurą deginančiuose įrenginiuose, kurios atitinka ribines išmetimo vertes, nustatytas 1988 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvoje 88/609/EEB [7] dėl stambių deginimo įmonių išmetamų į orą tam tikrų teršalų ribojimo; kadangi atsižvelgiant į būsimus Direktyvos 88/609/EEB pataisymus gali reikėti patikslinti ir prireikus pataisyti kai kurias šios direktyvos nuostatas;

(17) kadangi naftos perdirbimo gamykloms, neįtrauktoms į šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalies i punkto c papunkčio taikymo sritį, apskaičiuotas sieros dioksido išmetimo vidurkis turėtų neviršyti Direktyvoje 88/609/EEB arba būsimuose jos pataisymuose nustatytų ribinių kiekių; kadangi taikydamos šią direktyvą valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad kurą pakeičiant kitu, 2 straipsnyje neišvardytu kuru, neturėtų padidėti rūgštinančių teršalų išmetimas;

(18) kadangi 0,2 % dydžio ribinė vertė sieros kiekiui gazolyje jau yra nustatyta Direktyva 93/12/EEB; kadangi iki 2008 m. sausio 1 d. ši ribinė vertė turėtų būti pakeista į 0,1 %;

(19) kadangi pagal 1994 m. Stojimo aktą Austrija ir Suomija turi teisę nukrypti nuo Direktyvos 93/12/EEB nuostatų dėl sieros kiekio gazolyje ketverių metų laikotarpiu nuo įstojimo dienos;

(20) kadangi 0,2 % (nuo 2000 m.) ir 0,1 % (nuo 2008 m.) ribinės sieros kiekio vertės gazolyje, skirtame naudoti jūrų laivuose, gali sukelti techninių ir ekonominių problemų Graikijoje, visoje jos teritorijoje, Ispanijoje Kanarų salose, Prancūzijoje Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Portugalijoje Maderos ir Azorų archipelaguose; kadangi leidžianti nukrypti nuostata Graikijai, Kanarų saloms, Prancūzijos užjūrio departamentams ir Maderos ir Azorų salynams neturėtų sukelti neigiamos įtakos laivyboje naudojamo gazolio rinkai ir atsižvelgiant į tai laivyboje naudojamo gazolio eksportas iš Graikijos, Kanarų salų, Prancūzijos užjūrio departamentų bei Maderos ir Azorų archipelagų į kitas valstybes nares turėtų atitikti galiojančius importuojančių valstybių narių reikalavimus; kadangi todėl Graikijai, Kanarų saloms, Prancūzijos užjūrio departamentams bei Maderos ir Azorų archipelagams turėtų būti numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl svorio vienetais išreikštų ribinių sieros verčių laivyboje naudojamame gazolyje;

(21) kadangi sieros išmetimas, atsirandantis dėl laivininkystės veiklos, t. y. dėl didelį sieros kiekį turinčio bunkerinio kuro deginimo, prisideda prie taršos sieros dioksidu ir rūgštėjimo problemų; kadangi tebevykstančiose ir būsimose derybose dėl MARPOL Konvencijos Tarptautinėje jūrų organizacijoje (JTO) Bendrija gins daug veiksmingesnę SOx išmetimams jautrių sričių apsaugą ir bunkerinio mazuto įprastų ribinių verčių mažinimą (nuo dabartinės 4,5 %); kadangi turėtų būti tęsiamos Bendrijos iniciatyvos paskelbti Šiaurės jūrą (Lamanšą) ypatinga žemo SOx išmetimo kontroliavimo sritimi;

(22) kadangi reikia nuodugniau ištirti rūgštėjimo poveikį ekosistemoms ir žmogaus organizmui; kadangi Bendrija šiems tyrimams padeda pagal Penktąją bendrąją tyrimų programą [8];

(23) kadangi tais atvejais, kai nutrūksta žalios naftos, naftos produktų ar kitų angliavandenilių tiekimas, Komisija gali leisti nustatyti aukštesnes ribas atskiros valstybės narės teritorijoje;

(24) kadangi valstybės narės turėtų sukurti atitinkamus mechanizmus, kad būtų galima kontroliuoti, ar laikomasi šios direktyvos nuostatų; kadangi ataskaitos apie sieros kiekį skystajame kure turėtų būti pateikiamos Komisijai;

(25) kadangi dėl didesnio aiškumo reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 93/12/EEB,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šios direktyvos tikslas — sumažinti sieros dioksido išmetimą, atsirandantį deginant tam tikrų rūšių skystąjį kurą, ir tuo būdu sumažinti tokių išmetimų sukeliamą žalingą poveikį žmonėms ir aplinkai.

2. Sieros dioksido išmetimą, atsirandantį deginant tam tikras iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšis, galima sumažinti nustatant sieros kiekio tokiame kure ribas kaip sąlygą jį naudoti valstybių narių teritorijoje.

Tačiau šioje direktyvoje nustatyti sieros kiekio tam tikrose iš naftos gaunamose skystojo kuro rūšyse apribojimai netaikomi:

a) - iš naftos gautoms jūriniuose laivuose naudojamoms skystojo kuro rūšims, išskyrus tas, kurios įtrauktos į 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžimą,

- jūriniam gazoliui, naudojamam laivuose, kertančiuose sieną tarp trečiosios šalies ir bet kurios valstybės narės;

b) toms kuro rūšims, kurios skirtos perdirbti prieš galutinį sudeginimą;

c) toms kuro rūšims, kurios turi būti perdirbamos naftos perdirbimo pramonėje.

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje:

1. sunkusis mazutas — tai:

- bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, priskiriamas KN kodams 27100071–27100078, arba

- bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, bet ne gazolis, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuris dėl nustatytų distiliavimo ribų patenka į kurui skirto sunkiojo mazuto kategoriją ir kurio mažiau nei 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 °C temperatūroje ASTM D86 metodu. Jeigu distiliavimo negalima atlikti ASTM D86 metodu, naftos produktas taip pat patenka į sunkiojo mazuto kategoriją;

2. gazolis — tai:

- bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, priskiriamas KN kodams 27100067–27100068, arba

- bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, kuris dėl nustatytų distiliavimo ribų patenka į kurui skirtų vidurinių distiliatų kategoriją ir kurio ne mažiau kaip 85 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 350 °C temperatūroje ASTM D86 metodu.

Dyzelinas, kaip apibrėžta 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB 2 straipsnio 2 dalyje dėl benzino ir dyzelino kokybės ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB [9], yra nepriskiriami šiam apibrėžimui. Kuras, naudojamas ne magistralinėse mobiliose mašinose ir žemės ūkio traktoriuose, taip pat nepriskiriamas šiam apibrėžimui;

3. jūrinis gazolis — tai laivyboje naudoti skirtas kuras, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies apibrėžimą arba kurio klampumas ar tankis atitinka ISO 8217 (1996) jūriniams distiliatams I lentelėje nurodyto klampumo ar tankio ribas;

4. ASTM metodas — tai Amerikos tyrimų ir medžiagų organizacijos 1976 m. leidime nurodyti naftos produktų ir tepalinių produktų apibrėžimai ir techninės charakteristikos;

5. kurą deginantis įrenginys — tai bet koks techninis aparatas, kuriame kuras oksiduojamas, kad būtų galima naudoti taip gautą šilumą;

6. kritinė apkrova — tai kiekybinis vieno arba kelių teršalų poveikio įvertinimas, kai, esant žemesnėms vertėms, pagal dabar turimas žinias nepasireiškia pastebimas pavojingas poveikis jautriems aplinkos elementams.

3 straipsnis

Didžiausias sieros kiekis sunkiajame mazute

1. Valstybės narės imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. jų teritorijoje sunkusis mazutas, kuriame esantis sieros kiekis viršija 1,00 masės procentą, nebus naudojamas.

2. Jeigu atsižvelgiama į oro kokybės standartus dėl sieros dioksido, nustatytus Direktyvoje 80/779/EEB [10] arba kituose Bendrijos teisės aktuose, kuriais šie standartai ir kitos atitinkamos Bendrijos nuostatos panaikinami arba pakeičiami, ir išmesti teršalai neprisideda prie kritinių kiekių viršijimo bet kurioje valstybėje narėje, valstybė narė visoje savo teritorijoje ar jos dalyje gali leisti naudoti sunkųjį mazutą, kuriame sieros kiekis yra tarp 1,00 ir 3,00 masės procentų. Toks leidimas duodamas tik tol, kol dėl vienoje valstybėje narėje išmestų teršalų kitoje valstybėje narėje nebus viršijami kritiniai kiekiai.

3. i) Kadangi kompetentingos institucijos turi vykdyti atitinkamą teršalų išmetimo monitoringą, šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos mazutui, naudojamam:

a) kurą deginančiuose įrenginiuose, reglamentuojamuose pagal Direktyvą 88/609/EEB, kurie yra laikomi naujais įrenginiais pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą apibrėžimą ir kurie atitinka tokiems įrenginiams taikomas sieros dioksido išmetimo ribas, nustatytas tos direktyvos IV priedo 4 straipsnyje;

b) kituose kurą deginančiuose įrenginiuose, kurių nėra šio straipsnio a punkte nurodytoje taikymo srityje, jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija yra mažesnė arba lygi 1700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

c) deginant naftos perdirbimo gamyklose, jei vidutinis mėnesinis sieros dioksido išmetimas apskaičiuojamas pagal visus naftos perdirbimo gamykloje esančius įrenginius (išskyrus kurą deginančius įrenginius, kurie yra paminėti šio straipsnio a punkto taikymo srityje), nepriklausomai nuo naudojamo kuro tipo arba jo mišinio, atitinka kiekvienos valstybės narės nustatytas ribas, kurios neviršija 1700 mg/Nm3.

ii) Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad visi kurą deginantys įrenginiai, naudojantys sunkųjį mazutą, kurio sieros koncentracija yra didesnė negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, nebūtų eksploatuojami be kompetentingos institucijos išduodamo leidimo, kuriame nurodomos išmetamų teršalų ribos.

4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti iš naujo išnagrinėtos ir prireikus pataisytos atsižvelgiant į visus būsimus Direktyvos 88/609/EEB pakeitimus.

5. Jeigu valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis galimybėmis, ji ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių apie tai praneša Komisijai ir visuomenei. Komisijai turi būti pateikiama pakankamai informacijos, kad ji galėtų įvertinti, ar laikomasi šio straipsnio 2 dalyje minėtų kriterijų. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

Komisija per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai ji gauna informaciją iš valstybės narės, išnagrinėja numatytas priemones ir 9 straipsnyje nustatyta tvarka priima sprendimą, kurį perduoda valstybėms narėms. Šis sprendimas patikslinamas kas aštuoneri metai, remiantis informacija, kurią suinteresuotoji valstybė narė turi pateikti Komisijai 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 straipsnis

Didžiausias sieros kiekis gazolyje

1. Valstybės narės imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorijoje gazolis, taip pat jūrinis gazolis nebūtų naudojamas nuo:

- 2000 m. liepos mėn., jeigu sieros kiekis viršija 0,20 % masės,

- 2008 m. sausio 1 d., jeigu sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

2. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies, Ispanija Kanarų saloms, Prancūzija Prancūzijos užjūrio departamentams, Graikija visoje savo teritorijoje arba jos dalyje, Portugalija Maderos ir Azorų salynams gali leisti laivyboje naudoti gazolį, kuriame sieros kiekis viršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas.

3. Jeigu atsižvelgiama į oro kokybės standartus dėl sieros dioksido, nustatytus Direktyvoje 80/779/EEB arba kituose Bendrijos teisės aktuose, kuriais panaikinami arba pakeičiami šie standartai ir kitos atitinkamos Bendrijos nuostatos, ir išmetimai neprisideda prie kritinių kiekių viršijimo bet kurioje valstybėje narėje, valstybė narė gali leisti naudoti gazolį, kuriame sieros kiekis yra tarp 0,10 ir 0,20 masės procentų, dalyje arba visoje savo teritorijoje. Toks leidimas galioja tik tada, kai dėl išmetimų toje valstybėje narėje nebus viršijami kritiniai kiekiai bet kurioje kitoje valstybėje narėje, ir ne ilgiau kaip iki 2013 m. sausio 1 d.

4. Jeigu valstybė narė pati pasinaudoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis galimybėmis, ji ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių apie tai praneša Komisijai ir visuomenei. Komisijai turi būti pateikiama pakankamai informacijos, kad ji galėtų įvertinti, ar laikomasi šio straipsnio 3 dalyje minėtų kriterijų. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

Komisija per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai ji gauna informaciją iš valstybės narės, išnagrinėja numatytas priemones ir 9 straipsnyje nustatyta tvarka priima sprendimą, kurį perduoda valstybėms narėms.

5 straipsnis

Kuro tiekimo pasikeitimai

Jeigu dėl staigaus žalios naftos, naftos produktų ar kitų angliavandenilių tiekimo pasikeitimo valstybei narei tampa sudėtinga taikyti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas didžiausio sieros kiekio ribas, ta valstybė narė apie tai praneša Komisijai. Komisija ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui gali leisti tos valstybės narės teritorijoje taikyti aukštesnes ribas; Komisija apie savo sprendimą praneša Tarybai ir valstybėms narėms. Bet kuri valstybė narė gali perduoti šį sprendimą Tarybai per vieną mėnesį. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, gali per du mėnesius priimti kitokį sprendimą.

6 straipsnis

Bandinių ėmimas ir analizė

1. Valstybės narės imasi priemonių, kurių pagalba imant bandinius patikrinama, ar naudojamame kure sieros kiekis atitinka 3 ir 4 straipsnių reikalavimus. Bandiniai pradedami imti per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai įsigalioja atitinkama didžiausio sieros kiekio kure riba. Tai turi būti atliekama pakankamai dažnai ir tokiu būdu, kad tikrinamo kuro bandiniai būtų tipiniai.

2. Pamatinis metodas sieros kiekiui nustatyti turi būti toks, kokį apibrėžia:

a) ISO 8754 metodas (1992) ir PrEN ISO 14596 sunkiajam mazutui ir jūriniam gazoliui;

b) EN 24260 metodas (1987), ISO 8754 (1992) ir PrEN ISO 14596 gazoliui.

Arbitražo metodas yra PrEN ISO 14596. Statistinis sieros kiekio naudojamame gazolyje patikros vertinimas atliekamas pagal ISO 4259 standartą (1992) gazoliui.

7 straipsnis

Ataskaitos pateikimas ir patikslinimas

1. Valstybės narės, remdamosi pagal 6 straipsnį paimtų bandinių ir atliktos analizės rezultatais, kasmet iki birželio 30 dienos pateikia Komisijai trumpą ataskaitą apie sieros kiekį pagal šią direktyvą reglamentuojamame skystajame kure, kuris buvo naudotas jų teritorijoje praėjusiais kalendoriniais metais. Šioje ataskaitoje turi būti nukrypimų, taikytų pagal 3 straipsnio 3 dalį, suvestinė.

2. Inter alia, Komisija, remdamasi metinėmis ataskaitomis, įteiktomis pagal šio straipsnio 1 dalį, ir pastebėtomis oro kokybės ir rūgštėjimo tendencijomis, iki 2006 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Kartu su ataskaita Komisija gali pateikti pasiūlymus dėl šios direktyvos pataisymo, o ypač dėl 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse kiekvienai kuro kategorijai nustatytų išimčių bei nukrypimų.

3. Komisija nusprendžia, kokių priemonių turėtų būti imtasi, kad būtų sumažintas rūgštėjimas dėl kitokių rūšių jūrinio kuro, nei tas, kuris yra apibrėžtas 2 straipsnio 3 dalyje, deginimo, ir, jeigu reikia, pateikia pasiūlymą iki 2000 m. pabaigos.

8 straipsnis

Direktyvos 93/12/EEB pakeitimai

1. Direktyva 93/12/EEB iš dalies keičiama taip:

a) 1 straipsnyje išbraukiama 1 dalies a punktas ir 2 dalis;

b) 2 straipsnyje išbraukiama 2 dalies pirmoji pastraipa ir 3 dalis;

c) išbraukiami 3 ir 4 straipsniai.

2. Straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2000 m. liepos 1 d.

9 straipsnis

Patariamasis komitetas

Komisijai padeda patariamasis komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

Komisijos atstovas komitetui pateikia priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas priklausomai nuo klausimo skubumo, jeigu reikia, balsuojant.

Nuomonė turi būti įrašoma į protokolą; be to, kiekviena valstybė narė turi teisę prašyti įrašyti į protokolą jos poziciją.

Komisija turi kiek įmanoma atsižvelgti į komiteto nuomonę. Ji komitetui praneša apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomonę.

10 straipsnis

Perkėlimas

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2000 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

11 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, nesilaikymą. Šios nustatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

13 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1999 m. balandžio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Fischer

[1] OL C 190, 1997 6 21, p. 9 ir OL C 259, 1998 8 18, p. 5.

[2] OL C 355, 1997 11 21, p. 1.

[3] 1998 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 167, 1998 6 1, p. 111), 1998 m. spalio 6 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 364, 1998 11 25, p. 20) ir 1999 m. vasario 9 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[4] OL C 138, 1993 5 17, p. 5.

[5] OL L 74, 1993 3 27, p. 81.

[6] OL L 109, 1983 4 26, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 96/139/EB (OL L 32, 1996 2 10, p. 31).

[7] OL L 336, 1988 12 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/66/EB (OL L 337, 1994 12 24, p. 83).

[8] OL L 26, 1999 2 1, p. 1.

[9] OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

[10] OL L 229, 1980 8 30, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48).

--------------------------------------------------