EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31994R1626

1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1626/94, nustatantis tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti Viduržemio jūroje

OJ L 171, 6.7.1994, p. 1–6 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT)
Special edition in Finnish: Chapter 04 Volume 006 P. 80 - 85
Special edition in Swedish: Chapter 04 Volume 006 P. 80 - 85
Special edition in Czech: Chapter 04 Volume 002 P. 166 - 172
Special edition in Estonian: Chapter 04 Volume 002 P. 166 - 172
Special edition in Latvian: Chapter 04 Volume 002 P. 166 - 172
Special edition in Lithuanian: Chapter 04 Volume 002 P. 166 - 172
Special edition in Hungarian Chapter 04 Volume 002 P. 166 - 172
Special edition in Maltese: Chapter 04 Volume 002 P. 166 - 172
Special edition in Polish: Chapter 04 Volume 002 P. 166 - 172
Special edition in Slovak: Chapter 04 Volume 002 P. 166 - 172
Special edition in Slovene: Chapter 04 Volume 002 P. 166 - 172
Special edition in Bulgarian: Chapter 04 Volume 002 P. 202 - 208
Special edition in Romanian: Chapter 04 Volume 002 P. 202 - 208

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 28/01/2007; panaikino 32006R1967

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1994/1626/oj

31994R1626



Oficialusis leidinys L 171 , 06/07/1994 p. 0001 - 0006
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 4 tomas 6 p. 0080
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 4 tomas 6 p. 0080


Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1626/94,

1994 m. birželio 27 d.

nustatantis tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti Viduržemio jūroje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi per pirmuosius 10 bendrosios žuvininkystės politikos metų Bendrijos lygmeniu nėra buvę reglamento dėl žuvų išteklių apsaugos ir valdymo Viduržemio jūroje, nes ten susiklosčiusios sąlygos neleido lengvai taikyti taisyklių, analogiškų taikomoms nuo 1983 m. Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje;

kadangi vis dėlto atėjo metas spręsti ištekliams Viduržemio jūroje poveikį turinčius klausimus, įvedant ten susidariusias aplinkybes atitinkančią suderintą valdymo sistemą ir, tuo pačiu metu, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus bei prie jų nuosekliai ir laipsniškai prisiderinant tiek, kiek reikia žuvų ištekliams išsaugoti;

kadangi Bendrija, bendradarbiaudama su visomis atitinkamomis pakrančių valstybėmis, kartu turi siekti nustatyti bendrą Viduržemio jūros žuvų išteklių valdymo ir naudojimo politiką; kadangi, be to, šiuo reglamentu įvedama valdymo sistema apima operacijas, susijusias su Viduržemio jūros išteklių žvejyba, kuria užsiima laivai, plaukiojantys su trečiosios valstybės vėliava, Bendrijos uostuose;

kadangi Viduržemio jūroje naudojama žvejybos įranga, kuri daro pernelyg didelę įtaką jūros aplinkos blogėjimui arba tam tikrų žuvų išteklių išsekimui, turėtų būti uždrausta; kadangi pakrančių zonos dalis turėtų būti palikta tik selektyviai įrangai, kurią naudoja smulkūs žvejai; kadangi, nepažeidžiant 1986 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3094/86, nustatančio tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti [4], geografinės taikymo srities, to reglamento nuostatos dėl dreifuojančių žiauninių tinklaičių ir gaubiamųjų tinklų jau yra taikomos Viduržemio jūroje;

kadangi reikėtų apibrėžti pagrindinių Viduržemio jūroje naudojamos žvejybos įrangos tipų savybes, ypač mažiausius tinklo akių dydžius, taip pat mažiausius tam tikrų žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų Viduržemio jūrai būdingų žuvininkystės produktų rūšių dydžius, kad būtų galima užkirsti kelią jų pernelyg dideliam naudojimui;

kadangi panašiai, siekiant išvengti situacijų, kai sugaunami dideli kiekiai pernelyg mažų žuvų, reikia apsaugoti tam tikras zonas, kuriose renkasi jaunikliai, atsižvelgiant į vietines biologines sąlygas šiose skirtingose zonose; kadangi, be to, reikia, kad, reguliuojant žvejybą Viduržemio jūroje, ir Bendrijos, ir valstybių narių teisės aktuose būtų atsižvelgta į ypatingas tam tikrų jautriomis ar nykstančiomis pripažintų rūšių žuvų ir aplinkos reikmes;

kadangi, siekiant nekliudyti moksliniams tyrimams, šis reglamentas neturėtų būti taikomas bet kurioms operacijoms, kurių reikia tokių tyrimų tikslams;

kadangi reikia, kad būtų galimos nacionalinės priemonės, papildančios arba peržengiančios minimalius šiuo reglamentu nustatytos sistemos reikalavimus, arba priemonės, reglamentuojančios žvejybos veikloje dalyvaujančiųjų santykius; kadangi tokios priemonės gali būti palaikomos arba nustatomos, jeigu Komisija jas apsvarstys ir įvertins, ar jos suderinamos su Bendrijos teise ir atitinka bendrąją žuvininkystės politiką;

kadangi ribotam laikotarpiui ir tokia tvarka, kuri užtikrina minimalų neigiamą poveikį ištekliams ir Bendrijos žvejų veiklai, turėtų būti imtasi nacionalinių priemonių, leistinų pagal šio reglamento nuostatas;

kadangi 1992 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3760/92, nustatančio žvejybos ir akvakultūros sistemą Bendrijoje [5], 2 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad dėl neverslinės žvejybos veiklos nekyla pavojaus išteklių, kuriems taikoma bendra žuvininkystės politika, išsaugojimui ir valdymui; kadangi šis įpareigojimas yra nepaprastai svarbus Viduržemio jūroje dėl didelio tokios veiklos masto ir kadangi svarbu riboti bet kuriuos jos neigiamus padarinius žuvų išteklių būklei;

kadangi Bendrija yra pasirašiusi Jungtinių Tautų konvenciją dėl jūrų teisės, kurioje nustatyti principai ir taisyklės, reglamentuojantys jūrų biologinių išteklių išsaugojimą ir valdymą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šis reglamentas yra taikomas visų rūšių žvejybos ir su ja susijusiai veiklai, vykdomai Viduržemio jūros vandenyse į rytus nuo linijos 5o 36' vakarų ilgumos, priklausančiuose valstybių narių suverenitetui ir jurisdikcijai, išskyrus sietuvas ir lagūnas. Jis taip pat taikomas šių rūšių veiklai, kurią Bendrijos laivai Viduržemio jūroje vykdo už šių vandenų ribų.

2. Viduržemio jūros pakrančių valstybės narės gali toliau priimti teisės aktus tose srityse, kurioms taikoma šio straipsnio 1 dalis, priimdamos priemones, papildančias arba peržengiančias šiuo reglamentu nustatytos būtiniausius sistemos reikalavimus, jei tokios priemonės yra suderinamos su Bendrijos teise ir atitinka bendrąją žuvininkystės politiką.

Priimdamos tokias priemones, valstybės narės atkreipia dėmesį į jautrių arba nykstančių rūšių ar aplinkų, ypač tų, kurios išvardytos I priede, išsaugojimą.

3. Komisija laiku informuojama, kad ji galėtų Reglamento (EEB) Nr. 3094/86 14 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti savo pastabas apie bet kuriuos planus nustatyti ar iš dalies keisti nacionalines išteklių apsaugos ir valdymo priemones.

2 straipsnis

1. Toksiškų, svaiginančių ar ėsdinančių medžiagų, elektros impulso generatorių ir sprogmenų naudojimas žvejyboje ir laikymas laivuose draudžiamas.

2. Kryžmų ir panašių traukiamųjų įrankių koralams gaudyti naudojimas ir pneumatinių kūjų ar kitų mušamųjų įrankių naudojimas litofaginiams moliuskams rinkti draudžiamas.

3. Gaubiamųjų ir traukiamųjų tinklų, statomų laive ir metamų nuo kranto (metamųjų tinklų) naudojimas uždraudžiamas nuo 2002 m. sausio 1 d., jei Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nenuspręs kitaip, atsižvelgdama į mokslinius duomenis, rodančius, kad jų naudojimas neturi neigiamo poveikio ištekliams.

3 straipsnis

1. Tralus, gaubiamuosius ar panašius tinklus draudžiama naudoti per tris jūrų mylias nuo kranto arba iki 50 m izobatos, kur tas gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu, nepaisant vilkimo ar traukimo būdo, išskyrus tuos atvejus, kai nacionalinės teisės aktuose yra nustatyta išimtis trijų mylių pakrančių zonos atžvilgiu, kuri tęsiasi už valstybės narės teritorinių vandenų ribų.

Tačiau bet kuri žvejybos įranga, naudojama mažesniu atstumu nuo kranto, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, ir pagal 1994 m. sausio 1 d. galiojančius nacionalinės teisės aktus, gali būti naudojama iki 1988 m. gruodžio 31 d., jei Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nenuspręs kitaip, atsižvelgdama į mokslinius duomenis, rodančius, kad jų naudojimas neturi neigiamo poveikio ištekliams.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, dragų naudojimas kiautuotiesiems vėžiagyviams gaudyti leidžiamas nepaisant atstumo nuo kranto ir gylio, jeigu kitų negu kiautuotieji vėžiagyviai sugautų rūšių kiekis neviršija 10 % bendro viso sugauto kiekio svorio.

3. Žvejyba dugniniais tralais, gaubiamaisiais ar panašiais tinklais virš Poseidonijų sąžalyno (Posidonia Oceanica) ar kitų jūros žiedinių augalų yra draudžiama.

4. Draudžiama statyti bet kurio tipo gaubiamąjį tinklą 300 m atstumu nuo kranto arba 30 m atstumu izobatos, kur tas gylis pasiekiamas trumpesniu atstumu.

4 straipsnis

1. Valstybės narės sudaro sąrašą saugomų zonų, kuriose žvejyba yra ribojama dėl toms zonoms būdingų biologinių priežasčių.

2. Atitinkamų valstybių kompetentingos institucijos, remdamosi atitinkamais apsaugos tikslais ir pagal šį reglamentą, nustato saugomose zonose galimos naudoti žvejybos įrangos sąrašą ir parengia technines taisykles.

3. Apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones pranešama Komisijai, kuri jas perduoda kitoms valstybėms narėms.

5 straipsnis

1. Apribojimus, susijusius su pagrindinių žvejybos įrangos tipų techninėmis charakteristikomis, valstybės narės nustato pagal II priede nustatytus būtiniausius reikalavimus.

2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus apribojimus Komisijai pranešama pagal 1 straipsnio 3 dalį.

Naudodamasi savo įgaliojimais pagal Reglamento (EEB) Nr. 3094/86 14 straipsnį, Taryba atsižvelgia į žvejybos ypatumus, būdingus atitinkamiems vandenims.

6 straipsnis

1. Tralo ar panašių traukiamųjų įrankių, žiauninio tinklaičio ar gaubiamojo tinklo naudojimas ir laikymas laivuose draudžiamas, jeigu akių dydis toje tinklo vietoje, kurioje jos yra mažiausios, neatitinka vieno iš III priede išvardytų minimalių akių dydžių arba yra didesnis.

Tačiau bet kuri žvejybos įranga, kurios mažiausias tinklo akių dydis yra mažesnis negu vienas iš III priede nustatytų akių dydžių ir kuri naudojama pagal 1994 m. sausio 1 d. galiojančius nacionalinės teisės aktus, gali būti naudojama iki 1998 m. gruodžio 31 d., jei Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nenuspręs kitaip, atsižvelgdama į mokslinius duomenis, rodančius, kad jų naudojimas neturi neigiamo poveikio ištekliams.

2. Tinklo akių dydžiai yra nustatomi Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2108/84 [6] nustatyta tvarka.

3. Tinklų ilgis apibrėžiamas pagal plūduriuojančio lyno ilgį. Tinklų plotis yra apibrėžiamas kaip akių (įskaitant mazgus) aukščio suma, kai tinklas yra šlapias ir ištiestas statmenai plūduriuojančiam lynui.

7 straipsnis

Valstybės narės gali uždrausti iškrovimą iš laivo ne tose vietose, kurios yra specialiai parengtos arba leidžiamos tam tikslui. Tais atvejais, kai valstybės narės priima tokias priemones, jos turi apie tai nedelsdamos pranešti Komisijai, o ši praneša kitoms valstybėms narėms.

8 straipsnis

1. Žuvis, vėžiagyvis, moliuskas ar kitas žuvininkystės produktas yra laikomas per mažo dydžio, jei jis yra mažesnis už IV priede atitinkamai rūšiai nurodytą verslinį dydį.

Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų dydis yra matuojamas pagal Reglamento (EEB) Nr. 3094/86 5 straipsnio 2 dalį, jeigu IV priede nenustatyta kitaip. Jei leidžiamas daugiau kaip vienas matavimo būdas, žuvis, vėžiagyvis ar moliuskas yra laikomas reikiamo dydžio, jei bent vienas iš numatytų matavimų yra didesnis už atitinkamą verslinį dydį.

2. Verslinis koralų, jūrų ežių, ascidijų ir pinčių dydis yra priimamas Sutarties 43 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Per mažos žuvys, vėžiagyviai, moliuskai ar kiti žuvininkystės produktai neturi būti laikomi laive, perkraunami į kitą laivą, gabenami į krantą, perleidžiami, sandėliuojami, parduodami, rodomi ar siūlomi parduoti.

9 straipsnis

Šis reglamentas netaikomas mokslinių tyrinėjimų tikslais vykdomoms žvejybos operacijoms, kurios yra atliekamos atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių leidimu arba jų įgaliojimu ir apie kurias buvo pranešta Komisijai.

10 straipsnis

Naudodamasi savo įgaliojimais, suteiktais pagal šį reglamentą, ir ypač rengdama pasiūlymus dėl priemonių tose srityse, kuriose yra taikomi žvejų sudaryti susitarimai, Komisija stengiasi sužinoti jiems atstovaujančių organizacijų nuomonę.

11 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1995 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 1994 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. Simitis

[1] OL C 5, 1993 1 9, p. 6 irOL C 306, 1993 11 12, p. 10.

[2] OL C 255, 1993 9 20, p. 237.

[3] OL C 201, 1993 7 26, p. 27.

[4] OL L 288, 1986 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3919/92 (OL L 397, 1992 12 31, p. 1).

[5] OL L 389, 1992 12 31, p. 1.

[6] OL L 194, 1984 7 24, p. 22.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

JAUTRIOS ARBA NYKSTANČIOS RŪŠYS AR APLINKOS RŪŠYS

RŪŠYS:

Visos jūrinės rūšys:

- žinduolių (banginių, irklakojų),

- paukščių,

- roplių (žnyplinių vėžiagyvių),

- žuvų,

esančios Viduržemio jūroje ir nurodytos Sprendimu 82/461/EEB [1] patvirtintos Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių apsaugos konvencijos I ir II prieduose arba Sprendimu 82/72/EEB [2] patvirtintos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priede.

APLINKOS:

- pakrančių šlapžemė,

- jūrų žiedinių augalų sąžalynai.

[1] OL L 210, 1982 7 19, p. 10.

[2] OL L 38, 1982 2 10, p. 1.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI PAGRINDINIŲ ŽVEJYBOS ĮRANKIŲ TIPŲ CHARAKTERISTIKOMS

Tralai (pelaginiai ir dugniniai)

- Bet kurio įtaiso maišagaliui uždaryti iš vidaus ar iš išorės naudojimas leidžiamas tik pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 3440/84 [1].

Dragos

- Maksimalus dragos plotis yra 4 m, išskyrus pinčių (gagavų) žvejybai skirtas dragas.

Gaubiamieji tinklai (užtraukti ir sutraukti)

- Tinklų ilgis ribojamas iki 800 m, o plotis - iki 120 m, išskyrus tunams gaudyti skirtus tinklus.

Dugniniai statomieji tinklai (žiauniniai tinklai ir pinklūs tinklai) ir kliuvininiai tinklai

- Maksimalus dugninių statomųjų tinklų gylis yra 4 m,

- Draudžiama laikyti laive ir statyti daugiau kaip 5000 m dugninių statomųjų tinklų vienam laivui.

Dugninė ūda

- Draudžiama laikyti laive ir statyti daugiau kaip 7000 m dugninių ūdų vienam laivui.

Plūduriuojančioji ūda

- Draudžiama laikyti laive ir statyti daugiau kaip 60 km plūduriuojančių ūdų vienam laivui.

[1] OL L 318, 1984 12 7, p. 23.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

MINIMALŪS AKIŲ DYDŽIAI

Velkamieji tinklai (dugniniai tralai, paviršiniai tralai, inkariniai gaubiamieji tinklai ir kt.): | 40 mm |

Gaubiamieji tinklai: | 14 mm |

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

VERSLINIAI DYDŽIAI

Rūšys | Verslinis dydis |

ŽUVYS

Dicentrarchus labrax | 23 cm |

Diplodus spp. | 15 cm |

Engraulis encrasicolus | 9 cm |

Epinephelus spp. | 45 cm |

Lophius spp. | 30 cm |

Merluccius merluccius | 20 cm |

Mugil spp. | 16 cm |

Mullus spp. | 11 cm |

Pagellus spp. | 12 cm |

Pagrus pagrus | 18 cm |

Polyprion americanus | 45 cm |

Scomber scombrus | 18 cm |

Solea vulgaris | 20 cm |

Sparus aurata | 20 cm |

Thunnus thynnus | 70 cm arba 6,4 kg |

Trachurs spp. | 12 cm |

Xiphias gladius | 120 cm |

VĖŽIAGYVIAI

Homarus gammarus | 85 mm karapakso 240 mm bendro ilgio |

Nephrops norvegicus | 20 mm karapakso 70 mm bendro ilgio |

Palinuridae | 240 mm bendro ilgio |

MOLIUSKAI

Pecten spp. | 100 mm |

Venerupis spp. | 25 mm |

Venus spp. | 25 mm |

--------------------------------------------------

Top