EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31994L0045

1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo

OJ L 254, 30.9.1994, p. 64–72 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT)
Special edition in Finnish: Chapter 05 Volume 006 P. 160 - 168
Special edition in Swedish: Chapter 05 Volume 006 P. 160 - 168
Special edition in Czech: Chapter 05 Volume 002 P. 232 - 240
Special edition in Estonian: Chapter 05 Volume 002 P. 232 - 240
Special edition in Latvian: Chapter 05 Volume 002 P. 232 - 240
Special edition in Lithuanian: Chapter 05 Volume 002 P. 232 - 240
Special edition in Hungarian Chapter 05 Volume 002 P. 232 - 240
Special edition in Maltese: Chapter 05 Volume 002 P. 232 - 240
Special edition in Polish: Chapter 05 Volume 002 P. 232 - 240
Special edition in Slovak: Chapter 05 Volume 002 P. 232 - 240
Special edition in Slovene: Chapter 05 Volume 002 P. 232 - 240
Special edition in Bulgarian: Chapter 05 Volume 003 P. 107 - 115
Special edition in Romanian: Chapter 05 Volume 003 P. 107 - 115

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 05/06/2009; panaikino 32009L0038

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1994/45/oj

31994L0045



Oficialusis leidinys L 254 , 30/09/1994 p. 0064 - 0072
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 5 tomas 6 p. 0160
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 5 tomas 6 p. 0160


Tarybos direktyva 94/45/EB

1994 m. rugsėjo 22 d.

dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Susitarimą dėl socialinės politikos, pridėtą prie 14-ojo Protokolo dėl socialinės politikos, pridėto prie Europos bendrijos steigimo sutarties, ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamasi Sutarties [3] 189c straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi pagal Protokolą dėl socialinės politikos, pridėtą prie Europos bendrijos steigimo sutarties, Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė ir Portugalijos Respublika (toliau — valstybės narės), norėdamos įgyvendinti 1989 m. Socialinę chartiją, patvirtino Susitarimą dėl socialinės politikos;

kadangi minėto susitarimo 2 straipsnio 2 dalis leidžia Tarybai direktyvomis patvirtinti būtiniausius reikalavimus;

kadangi pagal susitarimo 1 straipsnį vienas Bendrijos ir valstybių narių tikslų yra skatinti dialogą tarp administracijos ir darbuotojų;

kadangi Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 17 punkte numatyta, inter alia, jog darbuotojų informavimas, konsultavimasis su jais ir jų dalyvavimas valdyme turi būti plėtojami atitinkamomis kryptimis, atsižvelgiant į įvairiose valstybėse narėse taikomą nusistovėjusią tvarką; kadangi chartijoje nustatyta, jog "tai ypač taikoma bendrovėms arba bendrovių grupėms, turinčioms padalinių arba bendrovių dviejose ar keliose valstybėse narėse";

kadangi Taryba, nors ir yra valstybių narių daugumos aiškus susitarimas, negalėjo veikti pagal pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl Europos darbų tarybos steigimo Bendrijos mastu veikiančiose įmonėse arba įmonių grupėse, siekiant informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais [4], su pakeitimais, padarytais 1991 m. gruodžio 3 d. [5];

kadangi Komisija pagal Susitarimo dėl socialinės politikos 3 straipsnio 2 dalį Bendrijos mastu konsultavosi su administracija ir darbuotojais dėl galimų Bendrijos veiksmų krypties informuojant ir konsultuojant Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojus;

kadangi Komisija, po šių konsultacijų nutarusi, jog Bendrijos veiksmai pageidautini, dar kartą konsultavosi su administracija ir darbuotojais dėl numatomo pasiūlymo turinio pagal minėto susitarimo 3 straipsnio 3 dalį, o administracija ir darbuotojai Komisijai pateikė savo nuomonę;

kadangi po šio antro konsultacijų etapo administracija ir darbuotojai Komisijos neinformavo apie savo norą imtis veiklos, kuri galėtų būti sutarties sudarymas, kaip numatyta susitarimo 4 straipsnyje;

kadangi vidaus rinkos veikimas apima įmonių telkimo procesą, tarpvalstybinį įmonių susijungimą, įsigijimą, bendras įmones, ir dėl to įmonių bei įmonių grupių tarpvalstybinio pobūdžio įgijimą; kadangi, jeigu ekonominės veiklos raida turi būti darni, įmonės ir įmonių grupės, veikiančios dviejose arba daugiau valstybių narių, privalo informuoti darbuotojų, kuriems taikomi jų sprendimai, atstovus ir konsultuotis su jais;

kadangi valstybių narių teisės aktuose ar praktikoje įtvirtinta darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka dažnai neatitinka tarpvalstybinės struktūros subjekto, kuris priima tokiems darbuotojams taikomus sprendimus; kadangi dėl to gali atsirasti nevienodas požiūris į darbuotojus, kuriems taikomi sprendimai toje pačioje įmonėje arba įmonių grupėje;

kadangi turi būti priimtos atitinkamos nuostatos, užtikrinančios, kad Bendrijos mastu veikiančių įmonių darbuotojai būtų tinkamai informuojami ir su jais konsultuojamasi, kai jiems taikomi sprendimai priimami kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie įdarbinti;

kadangi siekiant užtikrinti, kad įmonių arba įmonių grupių, veikiančių dviejose arba daugiau valstybių narių, darbuotojai būtų tinkamai informuojami ir su jais konsultuojamasi, būtina įsteigti Europos darbų tarybas arba sukurti kitą atitinkamą tarpvalstybinę darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarką;

kadangi dėl to reikia turėti valdančiosios įmonės sąvokos apibrėžimą tik šiai direktyvai ir nepažeidžiant grupės ar kontrolės sąvokų apibrėžimų, kurie galėtų būti priimti ateityje numatomuose rengti dokumentuose;

kadangi darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais mechanizmai tokiose įmonėse arba jų grupėse turi apimti visus padalinius arba, atsižvelgiant į aplinkybes, įmonių grupes, įsikūrusias valstybėse narėse, nepriklausomai nuo to, ar įmonės arba valdančiosios įmonės grupės centrinė administracija yra įsikūrusi valstybėse narėse ar už jų teritorijų ribų;

kadangi pagal šalių autonomijos principą darbuotojų atstovai ir įmonės arba valdančiosios įmonės grupės administracija turi susitarti dėl Europos darbų tarybų pobūdžio, sudėties, funkcijos, veiklos būdo, tvarkos ir finansinių lėšų arba kitos informavimo ir konsultavimosi tvarkos, atitinkančios jų konkrečią padėtį;

kadangi pagal subsidiarumo principą valstybės narės turi nustatyti, kas yra darbuotojų atstovai, ir konkrečiai nustato, jeigu mano esant reikalinga, įvairių kategorijų darbuotojų proporcingą atstovavimą;

kadangi vis dėlto turėtų būti numatyta galimybė taikyti tam tikrus papildomus reikalavimus, jeigu šalys taip nuspręstų arba jeigu centrinė administracija atsisakytų pradėti derybas arba nepavyktų susitarti per tokias derybas;

kadangi, be to, darbuotojų atstovai gali nutarti nereikalauti steigti Europos darbų tarybos arba šalys atitinkamai gali nutarti dėl kitos tarpvalstybinės darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarkos;

kadangi, nepažeidžiant galimybės šalims priimti kitokius sprendimus, Europos darbų taryba, įsteigta nesant šalių tarpusavio susitarimo, siekiant šioje direktyvoje numatyto tikslo, turi būti informuojama ir su ja konsultuojamasi apie įmonės arba įmonių grupės veiklą taip, kad būtų galima įvertinti galimą poveikį darbuotojų interesams mažiausiai dviejose valstybėse narėse; kadangi dėl to įmonė arba valdančioji įmonė turėtų būti įpareigota pranešti darbuotojų paskirtiems atstovams bendrą informaciją, susijusią su darbuotojų interesais ir informaciją dėl konkretesnių įmonės arba įmonių grupės veiklos aspektų, kurie daro įtaką darbuotojų interesams; kadangi Europos darbų taryba privalo turėti galimybę šio posėdžio pabaigoje pateikti savo nuomonę;

kadangi tam tikri sprendimai, turintys svarbų poveikį darbuotojų interesams, kuo skubiau turi tapti darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais dalyku;

kadangi turėtų būti numatyta galimybė darbuotojų atstovams pagal šią direktyvą, kai jie vykdo savo funkcijas, naudotis tokia pat apsauga ir garantijomis, kurios darbuotojų atstovams suteiktos pagal šalies, kurioje jie įdarbinti, teisės aktus ir (arba) nusistovėjusią tvarką; kadangi jie neturi būti diskriminuojami dėl savo teisėtos veiklos ir privalo turėti atitinkamą apsaugą dėl atleidimo iš darbo ir kitų poveikio priemonių;

kadangi šioje direktyvoje išdėstytas informavimo ir konsultavimosi nuostatas, kai įmonės arba grupės valdančiosios įmonės, kurios centrinė administracija yra už valstybių narių teritorijos ribų, privalo įgyvendinti atstovas, esant reikalui paskirtas vienoje iš valstybių narių arba, jei tokio atstovo nėra – įmonė arba valdančioji įmonė, kurioje dirba daugiausia iš visų valstybių narių darbuotojų;

kadangi turėtų būti sudarytos specialios sąlygos Bendrijos mastu veikiančioms įmonėms ir įmonių grupėms, kuriose direktyvos įsigaliojimo metu visiems darbuotojams taikomas susitarimas, numatantis tarpvalstybinį darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais;

kadangi valstybės narės privalo imtis atitinkamų priemonių, jeigu nesilaikoma šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

1. Šia direktyva siekiama veiksmingiau panaudoti Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos įmonių grupių darbuotojų teisę gauti informaciją bei konsultacijas.

2. Dėl to, esant reikalui, kiekvienoje Bendrijos mastu veikiančioje įmonėje ir kiekvienoje Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupėje 5 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu įsteigiama Europos darbų taryba arba nustatoma darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka, kad darbuotojai būtų informuojami ir su jais konsultuojamasi šioje direktyvoje nurodytais terminais, būdais ir veiksmingumu.

3. Nepaisant 2 dalies, jeigu Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, yra sudaryta iš vienos ar daugiau įmonių arba įmonių grupės, kurios yra Bendrijos mastu veikiančios įmonės arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės, apibrėžtos 2 straipsnio 1 dalies a arba c punkte, Europos darbų taryba įsteigiama grupės lygmeniu, jeigu 6 straipsnyje minimi susitarimai nenumato kitaip.

4. Jeigu 6 straipsnyje minimi susitarimai nenumato platesnės taikymo srities, Europos darbų tarybų įgaliojimai bei kompetencija ir informavimo apimtis bei konsultavimosi tvarka, nustatyta 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti, Bendrijos mastu veikiančios įmonės atžvilgiu apima visus valstybėse narėse esančius padalinius, o Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės atžvilgiu – visas valstybėse narėse esančias grupės įmones.

5. Valstybės narės gali numatyti, kad ši direktyva netaikoma prekybinių laivų įguloms.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1. Šioje direktyvoje:

a) "Bendrijos mastu veikianti įmonė" – bet kokia įmonė, turinti bent 1000 darbuotojų valstybėse narėse ir bent 150 darbuotojų kiekvienoje iš mažiausiai dviejų valstybių narių;

b) "įmonių grupė" – valdančioji įmonė ir jos valdomos įmonės;

c) "Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė" apibūdinama taip:

- bent 1000 darbuotojų valstybėse narėse,

- bent dvi grupei priklausančios įmonės skirtingose valstybėse narėse ir

- bent viena grupei priklausanti įmonė, turinti bent 150 darbuotojų vienoje valstybėje narėje, ir bent viena kitai grupei priklausanti įmonė, turinti 150 darbuotojų kitoje valstybėje narėje;

d) "darbuotojų atstovai" – darbuotojų atstovai, numatyti nacionalinės teisės aktuose ir (arba) nusistovėjusioje tvarkoje;

e) "centrinė administracija" – Bendrijos mastu veikiančios įmonės centrinė administracija arba, jei yra Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė, – valdančiosios įmonės centrinė administracija;

f) "konsultavimasis" – keitimasis nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir centrinės administracijos arba kitos atitinkamo lygio administracijos užmezgimas;

g) "Europos darbų taryba" – pagal 1 straipsnio 2 dalį arba priedo nuostatas įsteigta taryba, kurios paskirtis – informuoti ir konsultuoti darbuotojus;

h) "specialus derybų organas" – pagal 5 straipsnio 2 dalį įsteigtas organas derėtis su centrine administracija dėl Europos darbų tarybos įsteigimo arba darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos pagal 1 straipsnio 2 dalį.

2. Šioje direktyvoje darbuotojų skaičiaus ribos nustatytos pagal darbuotojų vidutinį skaičių, įskaitant darbuotojus, dirbančius ne visą darbo dieną, ir tuos, kurie dirbo pastaruosius dvejus metus, apskaičiuotą pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nusistovėjusią tvarką.

3 straipsnis

Sąvokos "valdančioji įmonė" apibrėžimas

1. Šioje direktyvoje "valdančioji įmonė" – tai įmonė, galinti daryti esminę įtaką kitos įmonės ("valdomos įmonės") veikimui, pavyzdžiui, dėl nuosavybės teisės, finansinio dalyvavimo arba pagal jai taikomas taisykles.

2. Daroma prielaida, kad galima įtakoti, jei neįrodoma kitaip, kai santykiuose su kita įmone tiesiogiai ar netiesiogiai:

a) valdoma didžioji tos įmonės pasirašytojo kapitalo dalis arba

b) valdoma dauguma balsų, priskirtų tos įmonės išleistam akciniam kapitalui, arba

c) gali paskirti daugiau negu pusę tos įmonės valdymo, administracijos arba priežiūros organo narių.

3. 2 dalyje valdančiosios įmonės teisės, susijusios su balsavimu ir skyrimu eiti pareigas, apima bet kurios kitos valdomos įmonės ir bet kurio kito fizinio asmens ar organo, veikiančio jos arba savo vardu, bet valdančiosios ar kitos valdomos įmonės naudai, teises.

4. Nepaisant 1 ir 2 dalių, įmonė nelaikoma "valdančiąja įmone kitos įmonės" atžvilgiu, kurioje ji valdo akcijų paketą, jeigu pirmoji įmonė yra 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 dėl įmonių koncentracijos kontrolės [6] 3 straipsnio 5 dalies a arba c punkte paminėta bendrovė.

5. Nepripažįstama, kad yra esminė įtaka veikimui vien dėl to, kad einantis pareigas asmuo savo funkcijas vykdo pagal valstybės narės teisės aktus dėl likvidavimo, savanoriškos likvidacijos, nemokumo, mokėjimų nutraukimo, kompromisinių susitarimų su kreditoriais arba panašių procesų.

6. Siekiant nustatyti, ar įmonė yra "valdančioji įmonė", remiamasi valstybės narės teisės aktais, kuriais ta įmonė vadovaujasi.

Jeigu tokia įmonė vadovaujasi ne valstybės narės teisės aktais, tuomet taikomi teisės aktai valstybės narės, kurios teritorijoje yra įmonės atstovas, arba, jeigu tokio atstovo nėra, – valstybės narės, kurios teritorijoje įsikūrusi grupei priklausanti įmonė, kurioje dirba daugiausia darbuotojų, centrinė administracija.

7. Jeigu taikant 2 dalį iškyla įstatymų kolizija, dvi arba daugiau įmonių iš grupės atitinka vieną ar daugiau toje dalyje nustatytų kriterijų, įmonė, atitikusi c punkte nurodytą kriterijų, laikoma valdančiąja, nepažeidžiant galimybės įrodyti, kad kita įmonė gali daryti esminę įtaką kitai įmonei.

II SKIRSNIS

EUROPOS DARBŲ TARYBOS ĮSTEIGIMAS ARBA DARBUOTOJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMOSI SU JAIS TVARKOS NUSTATYMAS

4 straipsnis

Atsakomybė už Europos darbų tarybos įsteigimą arba darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymą

1. Centrinė administracija yra atsakinga už tai, kad būtų sudarytos sąlygos ir sukurtos priemonės, būtinos steigiant Europos darbų tarybą arba nustatant 1 straipsnio 2 dalyje numatytą informavimo ir konsultavimosi tvarką Bendrijos mastu veikiančioje įmonėje ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupėje.

2. Jeigu centrinė administracija nėra įsikūrusi valstybėje narėje, esant reikalui, 1 dalyje minimą atsakomybę prisiima valstybėje narėje skiriamas centrinės administracijos atstovas.

Jei tokio atstovo nėra, 1 dalyje minimą atsakomybę prisiima padalinio arba grupei priklausančios įmonės, kurioje dirba didžiausias iš visų valstybių narių darbuotojų skaičius, administracija.

3. Šioje direktyvoje atstovas arba atstovai arba, jei tokių atstovų nėra, 2 dalies antroje pastraipoje minima administracija laikomi centrine administracija.

5 straipsnis

Specialus derybų organas

1. Siekiant 1 straipsnio 1 dalyje minimų tikslų, centrinė administracija pradeda derybas dėl Europos darbų tarybos įsteigimo ar informavimo ir konsultavimosi tvarkos nustatymo savo iniciatyva arba raštu paprašius mažiausiai 100 darbuotojų arba jų atstovų ne mažiau kaip dviejų skirtingų valstybių narių įmonėse.

2. Šiuo tikslu įsteigiamas specialus derybų organas laikantis tokių gairių:

a) valstybės narės nustato, kokiu būdu bus renkami ar skiriami specialaus derybų organo nariai, kurie turi būti išrinkti ar paskirti savo teritorijose.

Valstybės narės numato, kad darbuotojai įmonėse ir (arba) padaliniuose, kuriuose ne dėl darbuotojų kaltės nėra jų atstovų, turi teisę rinkti arba skirti specialaus derybų organo narius.

Antra pastraipa neturi pažeisti nacionalinės teisės aktų ir (arba) nusistovėjusios tvarkos, nustatančios ribas steigiant darbuotojų atstovavimo organą;

b) specialų derybų organą sudaro mažiausiai 3 nariai ir daugiausiai 17 narių;

c) šiuose rinkimuose ar paskyrimuose turi būti užtikrinta:

- pirma, kad kiekvieną valstybę narę, kurioje Bendrijos mastu veikianti įmonė turi vieną ar kelis padalinius arba kurioje Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė turi valdančiąją įmonę arba vieną ar daugiau valdomų įmonių, atstovauja vienas narys,

- antra, kad papildomų narių būtų proporcingai padaliniuose, valdančiojoje įmonėje ar valdomose įmonėse dirbančių darbuotojų skaičiui, kaip nustatyta valstybės narės, kurios teritorijoje įsikūrusi centrinė administracija, teisės aktuose.

d) centrinė ir vietos administracija turi būti informuota apie specialaus derybų organo sudėtį.

3. Specialus derybų organas kartu su centrine administracija raštišku susitarimu turi nustatyti Europos darbų tarybos(-ų) kompetenciją, sudėtį, funkcijas ir kadenciją arba susitarimus dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarkos taikymo.

4. Siekdama sudaryti susitarimą pagal 6 straipsnį, centrinė administracija sušaukia posėdį su specialiu derybų organu. Atitinkamai informuojama vietos administracija.

Rengiantis derėtis specialiam derybų organui gali padėti jo pasirinkti ekspertai.

5. Specialus derybų organas gali mažiausiai dviem trečdaliais balsų nutarti nepradėti derybų pagal 4 dalį arba nutraukti jau pradėtas derybas.

Tokiu sprendimu sustabdoma 6 straipsnyje nurodyto susitarimo sudarymo tvarka. Jeigu toks sprendimas priimamas, priedo nuostatos netaikomos.

Naujas prašymas sušaukti specialų derybų organą gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams po aukščiau minėto sprendimo priėmimo, jeigu suinteresuotos šalys nenustato trumpesnio termino.

6. Kad specialus derybų organas galėtų tinkamai atlikti savo darbą, visas išlaidas, susijusias su 3 ir 4 dalyse minimomis derybomis, padengia centrinė administracija.

Laikantis šio principo, valstybės narės gali nustatyti biudžeto naudojimo taisykles specialaus derybų organo veiklai. Konkrečiai jos gali nustatyti finansavimą, skirtą tik vienam ekspertui.

6 straipsnis

Susitarimo turinys

1. Centrinė administracija ir specialus derybų organas privalo derėtis bendradarbiaudami, kad būtų pasiektas susitarimas dėl detalaus pasirengimo darbuotojų informavimui ir konsultavimuisi su jais, kaip numatyta 1 straipsnio 1 dalyje.

2. Nepažeidžiant šalių autonomijos, 1 dalyje minimas susitarimas tarp centrinės administracijos ir specialaus derybų organo nustato:

a) Bendrijos mastu veikiančios grupės įmones arba Bendrijos mastu veikiančios įmonės padalinius, kuriems taikomas susitarimas;

b) Europos darbų tarybos sudėtį, narių skaičių, vietų paskirstymą ir kadenciją;

c) Europos darbų tarybos funkcijas ir informavimo bei konsultavimosi tvarką;

d) Europos darbų tarybos posėdžių vietą, dažnumą ir trukmę;

e) Europos darbų tarybai skiriamus finansinius ir materialinius išteklius;

f) susitarimo galiojimo terminą ir jo persvarstymo tvarką.

3. Centrinė administracija ir specialus derybų organas gali nuspręsti raštu vietoje Europos darbų tarybos nustatyti vieną ar daugiau informavimo bei konsultavimosi tvarką.

Susitarime turi būti numatyta, kokiu būdu darbuotojų atstovai gali susitikti apsvarstyti jiems perduotą informaciją.

Tokia informacija ypač siejasi su tarpvalstybiniais klausimais, kurie turi didelės įtakos darbuotojų interesams.

4. 2 ir 3 dalyse minėtiems susitarimams, jeigu nenustatyta kitaip, netaikomi papildomi priedo reikalavimai.

5. Siekiant sudaryti 2 ir 3 dalyse nurodytus susitarimus, specialus derybų organas veikia savo narių dauguma.

7 straipsnis

Papildomi reikalavimai

1. Siekiant 1 straipsnio 1 dalyje minėto tikslo, valstybė narė, kurioje įsikūrusi centrinė administracija, teisės aktuose numatyti papildomi reikalavimai taikomi:

- jeigu centrinė administracija ir specialus derybų organas taip nusprendžia arba

- jeigu centrinė administracija atsisako pradėti derybas per šešis mėnesius nuo 5 straipsnio 1 dalyje minimo prašymo įteikimo, arba

- jeigu praėjus trejiems metams nuo šio prašymo įteikimo jie negali sudaryti 6 straipsnyje minimo susitarimo, ir specialus derybų organas nepriėmė 5 straipsnio 5 dalyje minimo sprendimo.

2. 1 dalyje nurodyti papildomi reikalavimai, nustatyti valstybių narių teisės aktuose, turi atitikti priedo nuostatas.

III SKIRSNIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Konfidenciali informacija

1. Valstybės narės nustato, kad specialaus derybų organo arba Europos darbų tarybų nariams ir visiems jiems padedantiems ekspertams neleidžiama atskleisti jokios informacijos, kuri buvo jiems suteikta aiškiai konfidencialiai.

Tokia pat nuostata taikoma ir darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarkai.

Toks įpareigojimas ir toliau taikomas nepriklausomai nuo to, kur pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti asmenys yra, net pasibaigus jų kadencijai.

2. Kiekviena valstybė narė gali numatyti, kad tam tikrais atvejais ir sąlygomis nacionalinės teisės aktuose numatytose ribose jos teritorijoje įsikūrusi centrinė administracija neprivalo perduoti informacijos, kuri dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus galėtų labai pakenkti įmonių veiklai arba joms pačioms.

Valstybė narė tai padaro pirma gavusi vykdomosios arba teisminės valdžios leidimą.

3. Kiekviena valstybė narė gali nustatyti tam tikras nuostatas, skirtas jos teritorijoje esančių įmonių centrinei administracijai, kuri tiesiogiai ir nuosekliai siekia ideologiškai orientuoti dėl informacijos ir nuomonių reiškimo, su sąlyga, kad direktyvos priėmimo dieną tokios nuostatos jau buvo įtrauktos į nacionalinės teisės aktus.

9 straipsnis

Europos darbų tarybos veikla ir darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka

Centrinė administracija ir Europos darbų taryba bendradarbiauja atsižvelgdamos į abipuses teises ir pareigas.

Tokia pat nuostata taikoma centrinės administracijos ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimui pagal darbuotojams taikomą informavimo ir konsultavimosi su jais tvarką.

10 straipsnis

Darbuotojų atstovų apsauga

Specialaus derybų organo, Europos darbų tarybų nariai ir darbuotojų atstovai, vykdantys savo funkcijas 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, vykdydami pareigas naudojasi tokia pat apsauga ir garantijomis, kurios darbuotojų atstovams numatytos valstybės, kurioje jie dirba, galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose ir (arba) nusistovėjusioje tvarkoje.

Tai ypač taikoma dėl dalyvavimo specialių derybų organų arba Europos darbų tarybų posėdžiuose bei visuose kituose posėdžiuose pagal 6 straipsnio 3 dalyje numatytą susitarimą ir darbo užmokesčio mokėjimui nariams, dirbantiems Bendrijos mastu veikiančioje įmonėje arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupėje, už nebuvimo laikotarpį, kuriuo reikėjo vykdyti savo pareigas.

11 straipsnis

Šios direktyvosd laikymasis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Bendrijos mastu veikiančios įmonės padalinių administracija ir įmonių, sudarančių Bendrijos įmonių grupę, kurios yra įsikūrusios jos teritorijoje, administracija bei jų darbuotojų atstovai arba – priklausomai nuo aplinkybių – darbuotojai laikosi šioje direktyvoje nustatytų pareigų, nepriklausomai nuo to, ar centrinė administracija įsikūrusi jos teritorijoje, ar ne.

2. Valstybės narės turi užtikrinti, kad taikant šią direktyvą įmonės suinteresuotų šalių prašymu pateikia informaciją apie 2 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytą darbuotojų skaičių.

3. Valstybės narės numato atitinkamas priemones, jeigu nesilaikoma šios direktyvos nuostatų, ypač jos turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta atitinkama administracinė arba teisminė procedūra, suteikianti galimybę priversti vykdyti šioje direktyvoje nustatytas pareigas.

4. Jeigu valstybės narės taiko 8 straipsnį, jos numato administracinės arba teisminės apeliacijos procedūros, kurią gali inicijuoti darbuotojų atstovai, kai centrinė administracija reikalauja konfidencialumo arba nesuteikia informacijos pagal minėtą straipsnį, galimybę.

Tokios procedūros gali apimti procedūras, skirtas minėtosios informacijos konfidencialumo apsaugai.

12 straipsnis

Ryšys tarp šios direktyvos ir kitų nuostatų

1. Ši direktyva taikoma nepažeidžiant priemonių, kurių buvo imtasi pagal 1975 m. vasario 17 d. Tarybos direktyvą 75/129/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų kolektyviniam atleidimui, suderinimo [7] ir 1977 m. vasario 14 d. Tarybos direktyvą 77/187/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba verslo dalių perdavimo atveju [8], suderinimo.

2. Ši direktyva nepažeidžia darbuotojų teisių gauti informaciją ir konsultacijas pagal nacionalinės teisės aktus.

13 straipsnis

Galiojantys susitarimai

1. Nepažeidžiant 2 dalies, šioje direktyvoje nustatytos pareigos netaikomos Bendrijos mastu veikiančioms įmonėms arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupėms, kuriose 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą šios direktyvos įgyvendinimo dieną arba jos nuostatų perkėlimo į atitinkamos valstybės narės teisės aktus dieną, jeigu ši diena yra ankstesnė už aukščiau minėtąją, jau galioja visiems darbuotojams taikomas susitarimas, kuriame numatytas darbuotojų tarpvalstybinis informavimas ir konsultavimasis su jais.

2. Jeigu baigiasi 1 dalyje minėtų susitarimų galiojimas, šių susitarimų šalys gali bendrai susitarti dėl jų atnaujinimo.

Neatnaujinus susitarimų taikomos šios direktyvos nuostatos.

14 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 1996 m. rugsėjo 22 d. arba ne vėliau kaip iki šios datos užtikrina, kad administracija ir darbuotojai susitarimų būdu priimtų reikalingas nuostatas, o valstybės narės privalo imtis visų būtinų veiksmų, leidžiančių joms visuomet garantuoti, kad bus pasiekti šioje direktyvoje nustatyti rezultatai. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

15 straipsnis

Komisijos peržiūra

Ne vėliau kaip 1999 m. rugsėjo 22 d. Komisija, pasitarusi su valstybėmis narėmis ir Europos mastu su administracija ir darbuotojais, peržiūri veikimą, o svarbiausia nagrinėja, ar darbuotojų skaičiaus ribos yra tinkamos, kad prireikus Tarybai būtų pasiūlytos reikalingos pataisos.

16 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1994 m. rugsėjo 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. Blüm

[1] OL C 135, 1994 5 18, p. 8 ir OL C 199, 1994 7 21, p. 10.

[2] 1994 m. birželio 1 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbtos Oficialiajame leidinyje).

[3] 1994 m. gegužės 4 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 205, 1994 7 25) ir 1994 m. liepos 18 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 244, 1994 8 31, p. 37).

[4] OL C 39, 1991 2 15, p. 10.

[5] OL C 336, 1991 12 31, p. 11.

[6] OL L 395, 1989 12 30, p. 1.

[7] OL L 48, 1975 2 22, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/56/EEB (OL L 245, 1992 8 26, p. 3).

[8] OL L 61, 1977 3 5, p. 26.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

PAPILDOMI REIKALAVIMAI

minimi direktyvos 7 straipsnyje

1. Siekiant direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje minimo tikslo ir direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Europos darbų tarybos steigimą, sudėtį ir kompetenciją reglamentuoja tokios taisyklės:

a) Europos darbų tarybos kompetencija apsiriboja informacija ir konsultacijomis tais klausimais, kurie susiję su Bendrijos mastu veikiančia įmone arba visa Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupe, arba mažiausiai su dviem jos padaliniais ar grupės įmonėmis, įsikūrusiomis skirtingose valstybėse narėse.

4 straipsnio 2 dalyje minimų įmonių arba įmonių grupių atžvilgiu Europos darbų tarybos kompetencija apsiriboja klausimais, susijusiais su visais jų padaliniais ar grupės įmonėmis, įsikūrusiomis valstybėse narėse, arba mažiausiai su dviem jų padaliniais ar grupės įmonėmis, įsikūrusiomis skirtingose valstybėse narėse.

b) Europos darbų tarybą sudaro Bendrijos įmonės arba Bendrijos įmonių grupės darbuotojai, kuriuos iš savo tarpo išrinko ar paskyrė darbuotojų atstovai, arba, jeigu tokių atstovų nėra, visas darbuotojų kolektyvas.

Europos darbų tarybos nariai renkami ar skiriami pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką.

c) Europos darbų tarybą sudaro mažiausiai 3, o daugiausiai 30 narių.

Jeigu jos narių skaičius leidžia tai daryti, ji iš savo narių tarpo išsirenka specialų komitetą, kurį sudaro daugiausiai trys nariai.

Ji priima savo darbo tvarkos taisykles.

d) Skiriant ar renkant Europos darbų tarybos narius turi būti užtikrinta:

- pirma, kad kiekvienai valstybei narei, kurioje Bendrijos mastu veikianti įmonė turi vieną ar daugiau padalinių arba kurioje Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė turi valdančiąją įmonę arba vieną ar daugiau valdomų įmonių, atstovauja vienas narys,

- antra, kad papildomų narių būtų proporcingai darbuotojų, dirbančių padaliniuose, valdančiojoje įmonėje arba valdomose įmonėse, skaičiui, kaip nustatyta valstybės narės, kurios teritorijoje įsikūrusi centrinė administracija, teisės aktuose.

e) Centrinė ir bet kuri kita atitinkamo lygio administracija turi būti informuota apie Europos darbų tarybos sudėtį.

f) Praėjus ketveriems metams po Europos darbų tarybos įsteigimo nustatoma, ar pradėti derybas dėl direktyvos 6 straipsnyje nurodyto susitarimo sudarymo, ar toliau taikyti pagal šio priedo nuostatas patvirtintus papildomus reikalavimus.

Direktyvos 6 ir 7 straipsniai taikomi mutatis mutandis, jeigu buvo priimtas sprendimas derėtis dėl susitarimo pagal direktyvos 6 straipsnį, ir tokiu atveju "specialus derybų organas" pakeičiamas "Europos darbų taryba".

2. Europos darbų taryba turi teisę kartą per metus susitikti su centrine administracija, kad, remiantis centrinės administracijos parengta ataskaita apie Bendrijos mastu veikiančios įmonės arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės veiklą bei jos perspektyvas, gautų informaciją ir konsultacijas. Vietinė administracija turi būti atitinkamai informuojama.

Posėdžiuose išsamiai aptariama struktūra, ekonominė ir finansinė padėtis, galimas veiklos plėtojimas ir gamyba bei pardavimas, įdarbinimo padėtis ir galimos tendencijos, investicijos ir esminiai struktūros, naujų darbo metodų įgyvendinimo ar gamybos procesų pakeitimai, gamybos perdavimas, įmonių sujungimas, įmonių, įstaigų arba jų svarbių padalinių sumažinimas ar uždarymas bei kolektyviniai atleidimai.

3. Atsiradus išimtinėms aplinkybėms, turinčioms nemažos įtakos darbuotojų interesams, ypač padalinių arba įmonių vietos pakeitimo, uždarymo ar kolektyvinių atleidimų atveju, specialus komitetas arba, jei tokio komiteto nėra, Europos darbų taryba turi teisę būti informuoti. Jis turi teisę savo prašymu susitikti su centrine administracija arba bet kuria Bendrijos mastu veikiančios įmonės ar įmonių grupės atitinkamo lygio administracija, turinčia galią priimti sprendimus, kaip informuoti ir gauti konsultacijas apie priemones, turinčias svarbios įtakos darbuotojų interesams.

Tie Europos darbų tarybos nariai, kuriuos išrinko ar paskyrė padaliniai ir (arba) įmonės, tiesiogiai susijusios su minėtomis priemonėmis, taip pat turi teisę dalyvauti organizuojamame posėdyje su specialiu komitetu.

Toks informavimo ir konsultavimosi posėdis sušaukiamas kuo greičiau, remiantis Bendrijos mastu veikiančios įmonės ar įmonių grupės centrinės administracijos arba bet kurio kito atitinkamo lygio administracijos parengta ataskaita, dėl kurios susitikimo pabaigoje arba per atitinkamą laikotarpį gali būti pareikšta nuomonė.

Toks posėdis nepažeidžia centrinės administracijos prerogatyvų.

4. Valstybės narės gali nustatyti informavimo ir konsultavimosi posėdžių pirmininkavimo taisykles.

Prieš kiekvieną posėdį su centrine administracija Europos darbų taryba arba specialus komitetas, prireikus išplėstas pagal 3 punkto antros pastraipos nuostatas, turi teisę susitikti pastarajai administracijai nedalyvaujant.

5. Nepažeidžiant direktyvos 8 straipsnio, Europos darbų tarybos nariai informuoja Bendrijos mastu veikiančių įmonių arba įstaigų darbuotojų atstovus arba, jei tokių atstovų nėra, visus darbuotojus apie informavimo ir konsultavimosi tvarkos, vykdomos pagal šio priedo nuostatas, esmę ir rezultatus.

6. Europos darbų tarybai arba specialiam komitetui gali padėti jos nuožiūra pasirinkti ekspertai, jeigu jie reikalingi jos darbams atlikti.

7. Europos darbų tarybos veiklos išlaidas padengia centrinė administracija.

Suinteresuota centrinė administracija skiria Europos darbų tarybos nariams finansinius ir materialinius išteklius, leidžiančius jiems tinkamais būdais atlikti savo pareigas.

Konkrečiai, Europos darbų tarybos ir jos specialaus komiteto narių išlaidas, susijusias su posėdžių ir vertimo organizavimu, ir apgyvendinimo bei kelionės išlaidas padengia centrinė administracija, jeigu nesusitariama kitaip.

Laikantis šių principų, valstybės narės Europos darbų tarybos veiklai gali nustatyti biudžeto naudojimo taisykles. Konkrečiai, jos gali nustatyti finansavimą, skirtą tik vienam ekspertui.

--------------------------------------------------

Top