31993L0073

Penktoji Komisijos direktyva 93/73/EEB

1993 m. rugsėjo 9 d.

dėl analizės metodų, kurie yra būtini kosmetikos gaminių sudėčiai tikrinti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/35/EEB [2], ypač į jos 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi Direktyvoje 76/768/EEB numatyta oficialiai tirti kosmetikos gaminius, užtikrinant, kad bus laikomasi sąlygų, kurios nustatytos Bendrijos nuostatose dėl kosmetikos gaminių sudėties;

kadangi visi reikalingi analizės metodai turėtų būti kaip galima greičiau parengti; kadangi jau buvo žengti keturi žingsniai šiam tikslui pasiekti Komisijos direktyva 80/1335/EEB [3], iš dalies pakeista Direktyva 87/143/EEB [4], Komisijos direktyva 82/434/EEB [5], iš dalies pakeista Direktyva 90/207/EEB [6], ir Komisijos direktyvomis 83/514/EEB [7] ir 85/490/EEB [8]; kadangi sidabro nitrato atpažinimas ir kiekio nustatymas, šampūnuose nuo pleiskanų esančio seleno disulfido atpažinimas ir kiekio nustatymas, tirpaus bario ir tirpaus stroncio, pigmentuose esančių druskų arba dažalų pavidalu, atpažinimas ir jų kiekio nustatymas, benzilo alkoholio atpažinimas ir kiekio nustatymas, cirkonio atpažinimas ir cirkonio, aliuminio ir chloro, esančių neaerozolinėse priemonėse nuo prakaitavimo, kiekio nustatymas, bei heksamidino, dibromheksamidino, dibrompropamidino ir chlorheksidino atpažinimas ir jų kiekio nustatymas sudaro penktąjį žingsnį;

kadangi šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 76/768/EEB derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad oficialiai tiriant kosmetikos gaminius:

- sidabro nitrato atpažinimas ir kiekio nustatymas,

- seleno disulfido atpažinimas ir kiekio nustatymas šampūnuose nuo pleiskanų,

- tirpaus bario ir tirpaus stroncio, pigmentuose esančių druskų arba dažalų forma, atpažinimas ir jų kiekio nustatymas,

- benzilo alkoholio atpažinimas ir kiekio nustatymas,

- cirkonio atpažinimas ir cirkonio, aliuminio ir chloro, esančių neaerozolinėse priemonėse nuo prakaitavimo, atpažinimas ir jų kiekio nustatymas,

- heksamidino, dibromoheksamidino, dibromopropamidino ir chlorheksidino atpažinimas ir jų kiekio nustatymas

vyktų taikant priede apibūdintus metodus.

2 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1994 m. rugsėjo 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1993 m. rugsėjo 9 d.

Komisijos vardu

Christiane scrivener

Komisijos narys

[1] OL L 262, 1976 9 27, p. 169.

[2] OL L 151, 1993 6 23, p. 32.

[3] OL L 383, 1980 12 31, p. 27.

[4] OL L 57, 1987 2 27, p. 56.

[5] OL L 185, 1982 6 30, p. 1.

[6] OL L 108, 1990 4 28, p. 92.

[7] OL L 291, 1983 10 24, p. 9.

[8] OL L 295, 1985 11 7, p. 30.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

SIDABRO NITRATO ATPAŽINIMAS IR KIEKIO NUSTATYMAS KOSMETIKOS GAMINIUOSE

A. Atpažinimas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiuo metodu sidabro nitratas atpažįstamas kaip sidabras vandeniniuose kosmetikos gaminiuose.

2. Metodo esmė

Sidabras atpažįstamas pagal būdingas baltas nuosėdas, kurias jis sudaro su chlorido jonais.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Vandenilio chlorido tirpalas, 2 M.

3.2. Amoniako tirpalas: koncentruotas amonio hidroksido tirpalas (d20 = 0,88 g/ml) skiedžiamas tokiu pačiu kiekiu vandens ir išmaišomas.

3.3. Azoto rūgšties tirpalas, 2 M.

4. Prietaisai

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Centrifuga.

5. Darbo eiga

5.1. Į centrifugos mėgintuvėlį, kuriame yra apie 1 g mėginio, lašinamas 2 M vandenilio chlorido tirpalas (3.1), kol nustoja kristi nuosėdos; išmaišoma ir centrifuguojama.

5.2. Nupilamas virš nuosėdų esantis skystis, o nuosėdos vieną kartą perplaunamos penkiais lašais šalto vandens. Nuoplovos išpilamos.

5.3. Įpilamas vandens kiekis, lygus centrifugos mėgintuvėlyje esančiam nuosėdų tūriui. Kaitinama iki virimo ir maišoma.

5.4. Centrifuguojamas karštas mėginys, virš nuosėdų esantis skystis nupilamas.

5.5. Į nuosėdas įlašinama keletas amoniako tirpalo (3.2) lašų; išmaišoma ir centrifuguojama.

5.6. Ant vieno lašo virš nuosėdų buvusio skysčio, užlašinto ant stiklelio, užlašinami keli lašai 2 M azoto rūgšties tirpalo (3.3).

5.7. Baltos nuosėdos rodo, kad yra sidabro.

B. Kiekio nustatymas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiuo metodu nustatomas sidabro nitrato kaip sidabro kiekis kosmetikos gaminiuose, skirtuose blakstienoms ir antakiams dažyti.

2. Metodo esmė

Sidabro kiekis gaminyje nustatomas atominės absorbcinės spektrometrijos metodu.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Azoto rūgšties tirpalas, 0,02 M.

3.2. Etaloniniai sidabro tirpalai.

3.2.1. Pradinis etaloninis sidabro tirpalas, 1000 μg/ml 0,5 M azoto rūgšties tirpale (SpectrosoL arba jo atitikmuo).

3.2.2. Etaloninis sidabro tirpalas, 1 00 μg/ml: į 100 ml matavimo kolbą pipete įpilama 10 ml pradinio etaloninio sidabro tirpalo (3.2.1). Praskiedžiama iki žymės 0,02 M azoto rūgšties tirpalu (3.1) ir išmaišoma. Šis etaloninis tirpalas turi būti šviežiai paruoštas ir laikomas tamsaus stiklo butelyje.

4. Prietaisai

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Atominės absorbcijos spektrofotometras su sidabro tuščiavidurio katodo lempa.

5. Darbo eiga

5.1. Mėginio paruošimas

Tiksliai pasveriama apie 0,1 g (m gramų) homogeniško bandinio. Visas keikis perpilamas į vieno litro matavimo kolbą, iki žymės pripilama 0,02 M azoto rūgšties tirpalo (3.1) ir išmaišoma.

5.2. Atominės absorbcinės spektrometrijos sąlygos

Liepsna: oras-acetilenas | |

Bangos ilgis: 338,3 nm | |

Fono korekcija: taip | |

Reikalavimai kurui: | liesas maksimaliai absorbcijai gauti optimizuojami degiklio aukštis ir kuro sąlygos. |

5.3. Kalibravimas

5.3.1. Į 100 ml matavimo kolbas pipete įpilama 1,0, 2,0, 3,0, 4,0 ir 5,0 ml etaloninio sidabro tirpalo (3.2.2). Kiekviena kolba pripildoma iki žymės 0,02 M azoto rūgšties tirpalu (3.1), išmaišoma. Šiuose tirpaluose atitinkamai yra 1,0, 2,0, 3,0, 4,0 ir 5,0 μg sidabro viename mililitre.

5.3.2. Matuojama 0,02 M azoto rūgšties tirpalo (3.1) absorbcija; gautoji vertė kalibracinėje kreivėje atitinka nulinę sidabro koncentraciją. Matuojama kiekvieno sidabro kalibravimo etaloninio tirpalo (5.3.1) absorbcija. Brėžiama absorbcijos reikšmių priklausomybės nuo sidabro koncentracijų kalibracinė kreivė.

5.4. Kiekio nustatymas

Matuojama mėginio tirpalo (5.1) absorbcija. Iš kalibracinės kreivės nustatoma sidabro koncentracija, atitinkanti mėginio tirpalo gautąją absorcijos vertę.

6. Apskaičiavimas

Sidabro nitrato kiekis bandinyje masės procentais (% m/m) apskaičiuojamas pagal formulę:

% (m/m) sidabro nitrato =

1,5748 × c10 × m

čia:

m = analizei paimto mėginio masė gramais (5.1);

ir

c = sidabro koncentracija mėginio tirpale (5.1), nustatyta iš kalibracinės kreivės, mikrogramais viename mililitre.

7. Pasikartojamumas [1]

Jeigu sidabro nitrato kiekis sudaro 4 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties bandinio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,05 % (m/m).

SELENO DISULFIDO ATPAŽINIMAS IR KIEKIO NUSTATYMAS ŠAMPŪNUOSE NUO PLEISKANŲ

A. Atpažinimas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiuo metodu atpažįstamas seleno disulfidas kaip selenas šampūnuose nuo pleiskanų.

2. Metodo esmė

Selenas atpažįstamas pagal būdingą geltoną arba oranžinę spalvą, gaunamą jam reaguojant su karbamidu ir kalio jodidu.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Azoto rūgštis, koncentruota (d20 = 1,42 g/ml).

3.2. Karbamidas.

3.3. Kalio jodido tirpalas, 10 % (m/t): 10 g kalio jodido ištirpinama 100 ml vandens.

4. Prietaisai

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Mėgintuvėlis, 100 ml tūrio.

4.3. Reaktorius su kaitinimo bloku.

4.4. Filtravimo popierius (Whatman Nr. 42 arba jo atitikmuo) arba 0,45 μm membraninis filtras.

5. Darbo eiga

5.1. Į mėgintuvėlį (4.2), kuriame yra apie 1 g šampūno, įpilama 2,5 ml koncentruotos azoto rūgšties (3.1) ir reaktoriuje (4.3) 30 minučių kaitinama 150 0C temperatūroje.

5.2. Iškaitintas bandinys praskiedžiamas iki 25 ml vandeniu ir filtruojamas per filtravimo popierių arba 0,45 μm membraninį filtrą (4.4).

5.3. Į 2,5 ml filtrato įpilama 5 ml vandens, 2,5 mg karbamido (3.2) ir užvirinama. Atvėsinama ir įpilama 1 ml kalio jodido tirpalo (3.3).

5.4. Geltona arba oranžinė spalva, kuri laikant staigiai tamsėja, rodo, kad yra seleno.

B. Kiekio nustatymas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiuo metodu nustatomas seleno disulfido kaip seleno kiekis šampūnuose nuo pleiskanų, kuriuose yra iki 4,5 % (m/m) seleno disulfido.

2. Metodo esmė

Bandiniui reaguojant su azoto rūgštimi, susidariusiame reakcijos produkte selenas nustatomas atominės absorbcinės spektrometrijos būdu.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Azoto rūgštis, koncentruota (d20 = 1,42 g/ml).

3.2. Azoto rūgšties tirpalas, 5 % (t/t): į laboratorinę stiklinę, kurioje yra 500 ml vandens, nuolat maišant įpilama 50 ml koncentruotos azoto rūgšties (3.1). Šis tirpalas perpilamas į vieno litro matavimo kolbą ir pripilama iki žymės vandens.

3.3. Pradinis etaloninis seleno tirpalas, 1000 μg/ml 0,5 M azoto rūgšties tirpale (SpectrosoL arba jo atitikmuo).

4. Prietaisai

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Mėgintuvėlis, 100 ml tūrio.

4.3. Reaktorius su kaitinimo bloku.

4.4. Filtravimo popierius (Whatman Nr. 42 arba jo atitikmuo) arba 0,45 μm membraninis filtras.

4.5. Atominės absorbcijos spektrofotometras su seleno tuščiavidurio katodo lempa.

5. Darbo eiga

5.1. Mėginio paruošimas

5.1.1. Mėgintuvėlyje (4.2) tiksliai pasveriama apie 0,2 g (m gramų) homogeniško šampūno.

5.1.2. Įpilama 5 ml koncentruotos azoto rūgšties (3.1) ir vieną valandą kaitinama 150 0C temperatūroje reaktoriuje su kaitinimo bloku (4.3).

5.1.3. Tirpalui atvėsus jis atskiedžiamas vandeniu iki 100 ml. Filtruojama per filtravimo popierių arba 0,45 μm membraninį filtrą (4.4); filtratas laikomas nustatymui.

5.2. Atominės absorbcinės spektrometrijos sąlygos

Liepsna: oras-acetilenas | |

Bangos ilgis: 196,0 nm | |

Fono korekcija: taip | |

Reikalavimai kurui: | liesas; maksimaliai absorbcijai gauti optimizuojami degiklio aukštis ir kuro sąlygos. |

5.3. Kalibravimas

5.3.1. Į 100 ml matavimo kolbas pipete įpilama 1,0, 2,0, 3,0, 4,0 ir 5,0 ml pradinio etaloninio seleno tirpalo (3.3). Kiekviena kolba pripildoma iki žymės 5 % (t/t) azoto rūgšties tirpalu (3.2) ir išmaišoma. Šiuose tirpaluose atitinkamai yra 10, 20, 30, 40 ir 50 μg seleno viename mililitre.

5.3.2. Matuojama 5 % (t/t) azoto rūgšties tirpalo (3.2) absorbcija; gautoji vertė kalibracinėje kreivėje atitinka nulinę seleno koncentraciją. Matuojama kiekvieno seleno kalibravimo etaloninio tirpalo (5.3.1) absorbcija. Brėžiama absorbcijos reikšmių priklausomybės nuo seleno koncentracijų kalibracinė kreivė.

5.4. Kiekio nustatymas

Matuojama mėginio tirpalo (5.1.3) absorbcija. Iš kalibracinės kreivės nustatoma seleno koncentracija, atitinkanti mėginio tirpalo absorbcijos vertę.

6. Apskaičiavimas

Seleno disulfido kiekis bandinyje masės procentais (% m/m) apskaičiuojamas pagal formulę:

% (m/m) seleno disulfido =

1,812 × c100 × m

čia:

m = analizei paimto mėginio masė gramais (5.1.1);

ir

c = seleno koncentracija mėginio tirpale (5.1.3), nustatyta iš kalibracinės kreivės, mikrogramais viename mililitre.

7. Pasikartojamumas [2]

Jeigu seleno disulfido kiekis sudaro 1 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,05 % (m/m).

BARIO IR STRONCIO, ESANČIŲ PIGMENTUOSE IR DAŽUOSE TIRPIŲ JUNGINIŲ PAVIDALU, KIEKIO NUSTATYMAS

A. Tirpaus bario nustatymas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiame metode aprašoma bario, esančio pigmentuose tirpių druskų arba dažalų pavidalu, ekstrahavimo ir kiekio nustatymo tvarka.

2. Metodo esmė

Pigmentas tam tikromis sąlygomis ekstrahuojamas 0,07 M vandenilio chloridu, o bario kiekis ekstrakte nustatomas atominės absorbcinės spektrometrijos būdu.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Etanolis, absoliutusis.

3.2. Vandenilio chlorido tirpalas, 0,07 M.

3.3. Vandenilio chlorido tirpalas, 0,5 M.

3.4. Kalio chlorido tirpalas, 8 % (m/t): 16 g kalio chlorido ištirpinama 200 ml 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2).

3.5. Etaloniniai bario tirpalai.

3.5.1. Pradinis etaloninis bario tirpalas, 1000 μg/ml 0,5 M azoto rūgšties tirpale (SpectrosoL arba jo atitikmuo).

3.5.2. Etaloninis bario tirpalas, 200 μg/ml: 20,0 ml pradinio etaloninio bario tirpalo (3.5.1) pipete įpilama į 100 ml matavimo kolbą. Pripilama iki žymės 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma.

4. Prietaisai

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. pH-metras, tikslumas ± 0,02 vienetai.

4.3. Ašinė kolbos purtyklė.

4.4. Membraninis filtras, porų dydis – 0,45 μm.

4.5. Atominės absorbcijos spektrofotometras su bario tuščiavidurio katodo lempa.

5. Darbo eiga

5.1. Mėginio paruošimas

5.1.1. Kūginėje kolboje tiksliai pasveriama apie 0,5 g (m gramų) pigmento. Kad būtų galima gerai išmaišyti, nenaudojamos kolbos, kurių tūris mažesnis negu 150 ml.

5.1.2. Pipete įlašinama 1,0 ml etanolio (3.1), kolba sukama, kad pigmentas gerai sudrėktų. Iš biuretės įpilamas tikslus 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2) kiekis, reikalingas gauti rūgšties tūrio ir pigmento masės santykiui, kuris lygus 50 mililitrų vienam gramui. Bendrasis ekstrahento tūris kartu su etanoliu yra lygus V ml. Kolba su joje esančiu turiniu sukama penkias sekundes, kad turinys gerai išsimaišytų.

5.1.3. pH-metru (4.2) matuojamas gautos suspensijos pH ir, jeigu jis yra didesnis kaip 1,5, lašinamas 0,5 M vandenilio chlorido tirpalas (3.3), kol pH pasieks 1,4–1,5.

5.1.4. Kolba užkemšama ir nedelsiant pradedama purtyti ašine kolbos purtykle (4.3). Purtoma 60 minučių ir pakankamai greitai, kad susidarytų putos. Filtruojama per 0,45 μm membraninį filtrą (4.4), surenkamas filtratas. Ekstraktas prieš filtravimą necentrifuguojamas. Į 50 ml matavimo kolbą pipete įpilama 5,0 ml filtrato; pripilama iki žymės 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma. Šis tirpalas taip pat naudojamas stroncio kiekio nustatymui (B dalis).

5.1.5. Į 100 ml matavimo kolbą pipete įpilama 5,0 ml kalio chlorido tirpalo (3.4) ir alikvotinė praskiesto filtrato (5.1.4) mėginio dalis (WBa ml) numatytai koncentracijai tarp 3 ir 10 μg bario viename mililitre gauti. (Iš pradžių turėtų pakakti 10 ml mėginio). Iki žymės pripilama 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma.

5.1.6. Tirpale (5.1.5) esančio bario koncentracija nustatoma tą pačią dieną atominės absorbcinės spektrometrijos metodu.

5.2. Atominės absorbcinės spektrometrijos sąlygos

Liepsna: azoto suboksidas (N2O)/acetilenas |

Bangos ilgis: 553,5 nm |

Fono korekcija: nėra | |

Reikalavimai kurui: | liesas; maksimaliai absorbcijai gauti optimizuojami degiklio aukštis ir kuro sąlygos. |

5.3. Kalibravimas

5.3.1. Į 100 ml matavimo kolbas pipete įpilama 1,0, 2,0, 3,0, 4,0 ir 5,0 ml etaloninio bario tirpalo (3.5.2). Į kiekvieną kolbą pipete įpilama 5,0 ml kalio chlorido tirpalo (3.4); pripilama iki žymės 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma. Šiuose tirpaluose atitinkamai yra 2,0, 4,0, 6,0, 8,0 ir 10,0 μg bario viename mililitre.

Analogiškai paruošiamas tuščiasis tirpalas be etaloninio bario tirpalo.

5.3.2. Matuojama tuščiojo tirpalo (5.3.1) absorbcija; gautoji vertė kalibracinėje kreivėje atitinka nulinę bario koncentraciją. Matuojama kiekvieno bario kalibracinio etaloninio tirpalo (5.3.1) absorbcija. Brėžiama nustatytų absorbcijos verčių priklausomybės nuo bario koncentracijos kalibracinė kreivė.

5.4. Nustatymas

Matuojama mėginio tirpalo (5.1.5) absorbcija. Iš kalibracinės kreivės nustatoma bario koncentracija, atitinkanti mėginio tirpalo gautąją absorbcijos vertę.

6. Apskaičiavimas

Pigmente esantis tirpaus bario kiekis (% m/m) apskaičiuojamas pagal formulę:

% (m/m) tirpaus bario =

10W

× m

čia:

m = analizei paimto mėginio (5.1.1) masė gramais;

c = mėginio tirpale (5.1.5) esančio bario koncentracija, nustatyta iš kalibracinės kreivės, mikrogramais mililitre;

V = bendras ekstrahento tūris mililitrais ((5.1.2);

ir

WBa = paimto ekstrakto, gauto pagal 5.1.5, tūris mililitrais.

7. Pasikartojamumas

Geriausias šiuo metodu gaunamas pasikartojamumas (ISO 5725) yra lygus 0,3 %, kai tirpaus bario kiekis sudaro 2 % (m/m).

8. Pastabos

8.1. Tam tikromis sąlygomis bario absorbciją gali padidinti kalcis. Ją galima sumažinti magnio jonais, kurių koncentracija turi būti 5 g viename litre [3].

8.2. Indukuotosios plazmos naudojimas: optinės emisijos spektrometriją leidžiama naudoti kaip alternatyvą liepsnos atominės absorbcijos spektrometrijai.

B. Tirpaus stroncio kiekio nustatymas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiame metode aprašoma stroncio, pigmentuose esančio tirpių druskų arba dažalų pavidalu, ekstrahavimo ir kiekio nustatymo tvarka.

2. Metodo esmė

Pigmentas tam tikromis sąlygomis ekstrahuojamas 0,07 M vandenilio chlorido tirpalu, o stroncio kiekis ekstrahente nustatomas atominės absorbcinės spektrometrijos metodu.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Etanolis, absoliutusis.

3.2. Vandenilio chlorido tirpalas, 0,07 M.

3.3. Kalio chlorido tirpalas, 8 % (m/t): 16 g kalio chlorido ištirpinama 200 ml 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2).

3.4. Etaloniniai stroncio tirpalai.

3.4.1. Pradinis etaloninis stroncio tirpalas, 1000 μg/ml 0,5 M azoto rūgšties tirpale (SpectrosoL arba jo atitikmuo).

3.4.2. Stroncio etaloninis tirpalas, 100 μg/ml: į 100 ml matavimo kolbą pipete įpilama 10,0 ml pradinio etaloninio stroncio tirpalo (3.4.1). Iki žymės įpilama 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma.

4. Prietaisai

4.1. Iprasta laboratorinė įranga.

4.2. Membraninis filtras, porų dydis – 0,45 μm.

4.3. Atominės absorbcijos spektrofotometras su stroncio tuščiavidurio katodo lempa.

5. Darbo eiga

5.1. Mėginio paruošimas

Tirpalas, paruoštas pagal A skirsnio 5.1.4 punktą, naudojamas tirpaus stroncio kiekiui nustatyti.

5.1.1. Į 100 ml matavimo kolbą pipete įpilama 5,0 ml kalio chlorido tirpalo (3.3) ir alikvotinė praskiesto filtrato (A.5.1.4) mėginio dalis (WSr ml) numatytai koncentracijai 2–5 μg stroncio viename mililitre gauti. (Reikėtų pradėti nuo 25 ml alikvotinės mėginio dalies). Iki žymės pripilama 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma.

5.1.2. Stroncio koncentracija tirpale (5.1.1) nustatoma tą pačią dieną atominės absorbcinės spektrometrijos būdu.

5.2. Atominės absorbcinės spektrometrijos sąlygos

Liepsna: azoto suboksidas (N2O)/acetilenas |

Bangos ilgis: 460,7 nm |

Fono korekcija: nėra | |

Reikalavimai kurui: | liesas; maksimaliai absorbcijai gauti optimizuojami degiklio aukštis ir kuro sąlygos. |

5.3. Kalibravimas

5.3.1. Į 100 ml matavimo kolbas pipete įpilama 1,0, 2,0, 3,0, 4,0 ir 5,0 ml etaloninio stroncio tirpalo (3.4.2). Į kiekvieną kolbą pipete įpilama 5,0 ml kalio chlorido tirpalo (3.3); pripilama iki žymės 0,07 M vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma. Šiuose tirpaluose atitinkamai yra 1,0, 2,0, 4,0, ir 5,0 μg stroncio viename mililitre.

Analogiškai paruošiamas tuščiasis tirpalas be etaloninio stroncio tirpalo.

5.3.2. Matuojama tuščiojo tirpalo (5.3.1) absorbcija; gautoji vertė kalibracinėje kreivėje atitinka nulinę stroncio koncentraciją. Matuojama kiekvieno stroncio kalibravimo etaloninio tirpalo (5.3.1) absorbcija. Brėžiama absorbcijos verčių priklausomybės nuo stroncio koncentracijų kalibracinė kreivė.

5.4. Kiekio nustatymas

Matuojama mėginio tirpalo (5.1.1) absorbcija. Iš kalibracinės kreivės nustatoma stroncio koncentracija, atitinkanti mėginio tirpalo gautąją absorbcijos vertę.

6. Apskaičiavimas

Pigmente esantis tirpaus stroncio kiekis (% m/m) apskaičiuojamas pagal formulę:

% (m/m) tirpaus stroncio =

10W

× m

čia:

m = analizei paimto mėginio (A skirsnio 5.1.1 punktas) masė gramais;

c = mėginio tirpale (5.1.1) esančio stroncio koncentracija, nustatyta iš kalibracinės kreivės, mikrogramais viename mililitre;

V = ekstrahento tūris mililitrais (A skirsnio 5.1.2 punktas);

ir

WSr = ekstrakto, paimto pagal 5.1.1, tūris mililitrais.

7. Pasikartojamumas

Geriausias šiuo metodu gaunamas pakartojamumas (ISO 5725) yra lygus 0,09 %, kai tirpaus stroncio kiekis sudaro 0,6 % (m/m).

8. Pastaba

Indukuotosios plazmos naudojimas: optinės emisijos spektrometriją leidžiama naudoti kaip alternatyvą liepsnos atominės absorbcijos spektrometrijai.

BENZILO ALKOHOLIO ATPAŽINIMAS IR KIEKIO NUSTATYMAS KOSMETIKOS GAMINIUOSE

A. Atpažinimas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiuo metodu atpažįstamas benzilo alkoholis kosmetikos gaminiuose.

2. Metodo esmė

Benzilo alkoholis atpažįstamas plonasluoksnės chromatografijos, atliekamos ant silikagelio plokštelių metodu.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Benzilo alkoholis.

3.2. Chloroformas.

3.3. Etanolis, absoliutusis.

3.4. n-pentanas.

3.5. Judančiosios fazės tirpiklis: dietileteris.

3.6. Etaloninis benzilo alkoholio tirpalas: 0,1 g benzilo alkoholio (3.1) pasveriama 100 ml matavimo kolboje, pripilama iki žymės etanolio (3.3) ir išmaišoma.

3.7. Plonasluoksnės chromatografijos plokštelės, stiklas, 100 x 200 mm arba 200 x 200 mm, padengtos 0,25 mm silikagelio 60 F254 sluoksniu.

3.8. Vizualizavimo reagentas: 12-molibdofosforo rūgštis, 10 % (m/t) etanolyje (3.3).

4. Prietaisai

4.1. Įprasti plonasluoksnės chromatografijos prietaisai.

4.2. Chromatografo kamera su dvigubu indu tirpikliams, kurios matmenys apytikriai 80 mm x 230 mm x 240 mm.

4.3. Chromatografinis popierius: Whatman arba jo atitikmuo.

4.4. Ultravioletinė lempa, bangos ilgis – 254 nm.

5. Darbo eiga

5.1. Mėginio paruošimas

10 ml matavimo kolboje pasveriama 1,0 g analizuotino gaminio. Įpilama 3 ml chloroformo (3.2) ir smarkiai kratoma, kol produktas bus disperguotas. Pripilama iki žymės etanolio (3.3) ir smarkiai kratoma, kol susidarys skaidrus arba beveik skaidrus tirpalas.

5.2. Plonasluoksnė chromatografija

5.2.1. Chromatografo kamera (4.2) pripildoma n-pentano (3.4) taip: užpakalinio kameros indo sienelė išklojama chromatografiniu popieriumi (4.3) taip, kad popieriaus apačia būtų tirpiklyje. Į užpakalinį indą įpilama 25 ml n-pentano (3.4), šį tirpiklį pilant per chromatografinio popieriaus išklojos paviršių. Nedelsiant uždedamas dangtelis ir kamera paliekama 15 minučių.

5.2.2. 10 μl bandinio tirpalo (5.1) ir 10 μl etaloninio benzilo alkoholio tirpalo (3.6) užlašinama ant chromatografinės plokštelės (3.7) tinkamose pradinės linijos vietose. Leidžiama išdžiūti.

5.2.3. Į priekinį kameros indą pipete įpilama 10 ml dietileterio (3.5) ir plokštelė (5.2.2) nedelsiant dedama šį indą. Greitai uždedamas kameros dangtis, plokštelė ryškinama iki 150 mm. Plokštelė išimama iš chromatografo kameros ir paliekama išdžiūti kambario temperatūroje.

5.2.4. Plokštelė (5.2.3) stebima ultravioletinėje šviesoje ir pažymimos violetinių dėmių vietos. Plokštelė apipurškiama vizualizavimo reagentu (3.8), po to kaitinama 120 0C temperatūroje apie 15 minučių. Benzilo alkoholis išryškėja tamsiai mėlynomis dėmėmis.

5.2.5. Apskaičiuojama etaloninio benzilo alkoholio tirpalo R1 vertė. Turinti tą pačią R1 vertę tamsiai mėlyna dėmė, gauta iš mėginio tirpalo, rodo benzilo alkoholio buvimą.

Aptikimo riba: 0,1 μg benzilo alkoholio.

B. Kiekio nustatymas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiuo metodu nustatomas benzilo alkoholio kiekis kosmetikos gaminiuose.

2. Apibrėžimas

Benzilo alkoholio kiekis, nustatomas šiuo metodu, yra išreiškiamas masės procentais (% m/m).

3. Metodo esmė

Bandinys ekstrahuojamas metanoliu, o benzilo alkoholio kiekis ekstrakte nustatomas didelio slėgio skysčių chromatografijos (HPLC) metodu.

4. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni ir tinkantys HPLC reagentai.

4.1. Metanolis.

4.2. 4-etoksifenolis.

4.3. Benzilo alkoholis.

4.4. Judančioji fazė: metanolis (4.1)/vanduo (45: 55; t/t).

4.5. Benzilo alkoholio pradinis tirpalas: 100 ml matavimo kolboje tiksliai pasveriama apie 0,1 g benzilo alkoholio (4.3). Iki žymės pripilama metanolio (4.1) ir išmaišoma.

4.6. Vidinis etaloninis pradinis tirpalas: 100 ml matavimo kolboje tiksliai pasveriama apie 0,1 g 4-etoksifenolio (4.2). Iki žymės pripilama metanolio (4.1) ir išmaišoma.

4.7. Etaloniniai tirpalai: į 25 ml matavimo kolbas pipete įpilama pradinio benzilo alkoholio tirpalo (4.5) ir vidinio etaloninio pradinio tirpalo (4.6) pagal toliau pateiktą lentelę. Pripilama iki reikiamo tūrio metanolio (4.1) ir išmaišoma.

Etaloninis tirpalas | Benzilo alkoholio koncentracija | 4-etoksifenolio koncentracija |

įpilta (4.5) ml | μg/ml | įpilta (4.6) ml | μg/ml |

I | 0,5 | 20 | 2,0 | 80 |

II | 1,0 | 40 | 2,0 | 80 |

III | 2,0 | 80 | 2,0 | 80 |

IV | 3,0 | 120 | 2,0 | 80 |

V | 5,0 | 200 | 2,0 | 80 |

5. Prietaisai

5.1. Įprasta laboratorinė įranga.

5.2. Didelio slėgio skysčių chromatografijos įranga su keičiamo bangos ilgio UV detektoriumi ir 10 μl įšvirkštimo kilpa.

5.3. Analizinė kolonėlė: 250 mm x 4,6 mm nerūdijančio plieno kolonėlė, kurios įkrova – 5 μm Spherisorb ODS arba jo atitikmuo.

5.4. Vandens vonia.

5.5. Ultragarso vonia.

5.6. Centrifuga.

5.7. Centrifugos mėgintuvėliai, 15 ml tūrio.

6. Darbo eiga

6.1. Mėginio paruošimas

6.1.1. centrifugos mėgintuvėlyje (5.7) tiksliai pasveriama apie 0,1 g (m gramų) bandinio ir įpilama 5 ml metanolio (4.1).

6.1.2. Kaitinama 10 minučių 50 0C temperatūros vandens vonioje (5.4), po to mėgintuvėlis dedamas į ultragarso vonią (5.5) ir laikomas, kol mėginys visiškai disperguosis.

6.1.3. Atvėsinama, po to centrifuguojama, esant 3500 aps./min, penkias minutes.

6.1.4. Virš nuosėdų esantis skystis perpilamas į 25 ml matavimo kolbą.

6.1.5. Mėginys dar kartą ekstrahuojamas 5 ml metanolio (4.1). Ekstraktai sumaišomi 25 ml matavimo kolboje.

6.1.6. Į 25 ml matavimo kolbą pipete įpilama 2,0 ml vidinio etaloninio pradinio tirpalo (4.6). Pripilama iki žymės metanolio (4.1) ir išmaišoma. Šis tirpalas yra naudojamas 6.4 punkte aprašytai analizei.

6.2. Chromatografija

6.2.1. Didelio slėgio skysčių chromatografijos įranga (5.2) sutvarkoma įprastu būdu. Judančiosios fazės (4.4) srauto greitis nustatomas 2,0 ml per minutę.

6.2.2. UV detektoriaus (5.2) bangos ilgis nustatomas 210 nm.

6.3. Kalibravimas

6.3.1. Įšvirkščiama po 10 μl kiekvieno benzilo alkoholio etaloninio tirpalo (4.7) ir išmatuojami benzilo alkoholio ir 4-etoksifenolio smailių plotai.

6.3.2. Kiekvienam etaloniniam benzilo alkoholio tirpalui (4.7) apskaičiuojami benzilo alkoholio ir 4-etoksifenolio smailių plotų santykiai. Kalibracinė kreivė brėžiama atidedant šiuos santykius ordinačių ašyje ir atitinkamas benzilo alkoholio koncentracijas μg mililitre abscisių ašyje.

6.4. Kiekio nustatymas

6.4.1. Įšvirkščiama 10 μl mėginio tirpalo (6.1.6) ir matuojami benzilo alkoholio ir 4-etoksifenolio smailių plotai. Apskaičiuojamas benzilo alkoholio ir 4-etoksifenolio smailių plotų santykis. Ši darbo eiga kartojama, įpilant po 10 μl (alikvotinę dalį) mėginio tirpalo, kol bus gauti pastovūs rezultatai.

6.4.2. Iš kalibracinės kreivės (6.3.2) nustatoma benzilo alkoholio koncentracija, atitinkanti benzilo alkoholio ir 4-etoksifenolio smailių plotų santykį.

7. Apskaičiavimas

Benzilo alkoholio kiekis bandinyje masės procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

% (m/m) benzilo alkoholio =

c400 × m

čia:

m = analizei paimto mėginio (6.1.1) masė gramais;

ir

c = benzilo alkoholio koncentracija mėginio tirpale (6.1.6), nustatyta iš kalibracinės kreivės, mikrogramais mililitre.

8. Pasikartojamumas [5]

Jeigu benzilo alkoholio kiekis sudaro 1 %, dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų skirtumas turi neviršyti 0,10 %.

CIRKONIO ATPAŽINIMAS IR CIRKONIO, ALIUMINIO IR CHLORO KIEKIŲ NUSTATYMAS NEAEROZOLINĖSE PRIEMONĖSE NUO PRAKAITAVIMO

Metodą sudaro penki etapai:

A. Cirkonio atpažinimas

B. Cirkonio kiekio nustatymas

C. Aliuminio kiekio nustatymas

D. Chloro kiekio nustatymas

E. Aliuminio ir cirkonio atomų santykio bei aliuminio ir cirkonio (kartu) atomų ir cirkonio atomų santykio apskaičiavimas.

A. Cirkonio atpažinimas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiuo metodu atpažįstamas cirkonis kosmetinėse neaerozolinėse priemonėse nuo prakaitavimo. Dar nėra metodų aliuminio cirkonio chlorido hidroksido kompleksui [AlxZr(OH)y Clxy. nH2O] atpažinti.

2. Metodo esmė

Cirkonis atpažįstamas pagal būdingas raudonai violetines nuosėdas, kurios susidaro su alizarino raudonuoju S labai rūgščioje terpėje.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Vandenilio chloridas, koncentruotas (d20= 1,18 g/ml).

3.2. Alizarino raudonojo S (CI. 58005) tirpalas: 2 % (m/t) vandeninis natrio alizarino sulfonato tirpalas.

4. Prietaisai

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

5. Darbo eiga

5.1. Į mėgintuvėlį, kuriame yra apie 1 g bandinio, įpilama 2 ml vandens. Užkemšama ir kratoma.

5.2. Įlašinami trys lašai alizarino raudonojo S tirpalo (3.2), po to – 2 ml koncentruoto vandenilio chlorido (3.1). Užkemšama ir kratoma.

5.3. Paliekama nusistovėti apytikriai dvi minutes.

5.4. Raudonai violetinės spalvos virš nuosėdų esantis tirpalas ir nuosėdos rodo cirkonio buvimą.

B. Cirkonio kiekio nustatymas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiuo metodu nustatomas cirkonio, esančio neaerozolinėse priemonėse nuo prakaitavimo aliuminio cirkonio chlorido hidroksido kompleksų pavidalu, kiekis cirkonio koncentracijai jose esant iki 7,5 % (m/m).

2. Metodo esmė

Iš bandinio cirkonis yra ekstrahuojamas rūgščioje terpėje ir jo kiekis nustatomas liepsnos atominės absorbcijos spektrometrijos metodu.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Vandenilio chloridas, koncentruotas (d20= 1,18 g/ml).

3.2. Vandenilio chlorido tirpalas, 10 % (t/t): 100 ml koncentruoto vandenilio chlorido (3.1) supilama į 500 ml vandens, esančio laboratorinėje stiklinėje, nuolat maišant. Šis tirpalas perpilamas į vieno litro matavimo kolbą ir pripilama iki žymės vandens.

3.3. Etaloninis pradinis cirkonio tirpalas, 1000 μg/ml 0,5 M vandenilio chlorido tirpalo (SpectrosoL arba jo atitikmuo).

3.4. Aliuminio chloridas [AlCl3 · 6H2O]: reagentas; 22,6 g aliuminio chlorido heksahidrato ištirpinama 250 ml 10 % (t/t) vandenilio chlorido tirpalo (3.2).

3.5. Amonio chlorido reagentas: 5,0 g amonio chlorido ištirpinama 250 ml 10 % (t/t) vandenilio chlorido tirpalo (3.2).

4. Prietaisai

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Kaitintuvas su magnetine maišykle.

4.3. Filtravimo popierius (Whatman Nr. 41 arba jo atitikmuo).

4.4. Atominės absorbcijos spektrofotometras su cirkonio tuščiavidurio katodo lempa.

5. Darbo eiga

5.1. Mėginio paruošimas

5.1.1. 150 ml laboratorinėje stiklinėje tiksliai pasveriama apie 1,0 g (m gramų) homogeniško bandinio. Įpilama 40 ml vandens ir 10 ml koncentruoto vandenilio chlorido (3.1).

5.1.2. Laboratorinė stiklinė dedama ant kaitintuvo su magnetine maišykle (4.2). Maišoma ir kaitinama, kol užvirs. Kad neišdžiūtų labai greitai, laboratorinė stiklinė uždengiama laikrodžio stiklu. Virinama penkias minutes, laboratorinė stiklinė nuimama nuo kaitintuvo ir atvėsinama kambario temperatūroje.

5.1.3. Laboratorinės stiklinės turinys per filtravimo popierių (4.3) filtruojamas į 100 ml matavimo kolbą. Laboratorinė stiklinė du kartus perplaunama, įpilant į ją po 10 ml vandens, kuris perfiltravus supilamas į kolbą. Pripilama iki žymės vandens ir išmaišoma. Šis tirpalas taip pat yra naudojamas aliuminio nustatymui (C dalis).

5.1.4. Į 50 ml matavimo kolbą pipete įpilama 20,00 ml mėginio tirpalo (5.1.3), 5,00 ml aliuminio chlorido reagento (3.4) ir 5,00 ml amonio chlorido reagento (3.5). Pripilama iki žymės 10 % (t/t) vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma.

5.2. Atominės absorbcinės spektrometrijos sąlygos

Liepsna: azoto suboksidas (N2O)/acetilenas |

Bangos ilgis: 360,1 nm |

Fono korekcija: nėra | |

Reikalavimai kurui: riebus; | maksimaliai absorbcijai gauti optimizuojami degiklio aukštis ir kuro sąlygos. |

5.3. Kalibravimas

5.3.1. Į 50 ml matavimo kolbas pipete įpilama 5,00, 10,00, 15,00, 20,00 ir 25,00 ml etaloninio pradinio cirkonio tirpalo (3.3). Į kiekvieną matavimo kolbą pipete įpilama po 5,00 ml aliuminio chlorido reagento (3.4) ir 5,00 ml amonio chlorido reagento (3.5). Pripilama iki žymės 10 % (t/t) vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma. Šiuose tirpaluose atitinkamai yra 100, 200, 300, 400 ir 500 μg cirkonio viename mililitre.

Analogiškai paruošiamas tuščiasis tirpalas be etaloninio cirkonio tirpalo.

5.3.2. Matuojama tuščiojo tirpalo (5.3.1) absorbcija; gautoji vertė atitinka nulinę cirkonio koncentraciją brėžiant kalibracinę kreivę. Matuojama kiekvieno cirkonio kalibracinio etaloninio tirpalo (5.3.1) absorbcija. Brėžiama absorbcijos verčių priklausomybės nuo cirkonio koncentracijos kalibracinė kreivė.

5.4. Kiekio nustatymas

Matuojama mėginio tirpalo (5.1.4) absorbcija. Iš kalibracinės kreivės pagal gautą mėginio tirpalo absorbcijos vertę nustatoma cirkonio koncentracija.

6. Apskaičiavimas

Cirkonio kiekis mėginyje masės procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

% (m/m) cirkonio =

c40 × m

čia:

m = analizei paimto mėginio (5.1.1) masė gramais;

ir

c = cirkonio koncentracija mėginio tirpale (5.1.4) mikrogramais mililitre, nustatyta iš kalibracinės kreivės.

7. Pasikartojamumas [6]

Jeigu cirkonio kiekis sudaro 3,00 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties bandinio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,10 % (m/m).

8. Pastaba

Indukuotosios plazmos naudojimas: optinės emisijos sprektrometriją leidžiama naudoti kaip alternatyvą liepsnos atominės absorbcijos spektrometrijai.

C. Aliuminio kiekio nustatymas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šis metodas tinka nustatyti aliuminio, esančio neaerozolinėse priemonėse nuo prakaitavimo aliuminio cirkonio chlorido hidroksido kompleksų pavidalu, kai aliuminio koncentracija jose yra iki 12 % (m/m).

2. Metodo esmė

Iš gaminio aliuminis ekstrahuojamas rūgščioje terpėje ir jo kiekis nustatomas liepsnos atominės absorbcinės spektrometrijos metodu.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Vandenilio chloridas, koncentruotas (d20= 1,18 g/ml).

3.2. Vandenilio chlorido tirpalas, 1 % (t/t): 10 ml koncentruoto vandenilio chlorido (3.1) supilama į 500 ml vandens, esančio laboratorinėje stiklinėje, nuolat maišant. Šis tirpalas perpilamas į vieno litro matavimo kolbą ir pripilama iki žymės vandens.

3.3. Pradinis etaloninis aliuminio tirpalas, 1000 μg/ml 0,5 M azoto rūgšties tirpale (SpectrosoL arba jo atitikmuo).

3.4. Kalio chlorido reagentas: 10,0 g kalio chlorido ištirpinama 250 ml 1 % (t/t) vandenilio chlorido tirpalo (3.2).

4. Prietaisai

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Atominės absorbcijos spektrofotometras su įmontuota aliuminio tuščiavidurio katodo lempa.

5. Darbo eiga

5.1. Mėginio paruošimas

Tirpalas, paruoštas pagal B skirsnio 5.1.3 punktą, naudojamas aliuminio kiekiui nustatyti.

5.1.1. Į 100 ml matavimo kolbą pipete įpilama 5,00 ml mėginio tirpalo (B.5.1.3) ir 10,00 ml kalio chlorido reagento (3.4). Pripilama iki reikiamo tūrio 1 % (t/t) vandenilio chlorido tirpalo (3.2) ir išmaišoma.

5.2. Atominės absorbcinės spektrometrijos sąlygos

Liepsna: azoto suboksidas (N2O)/acetilenas |

Bangos ilgis: 309,3 nm |

Fono korekcija: nėra | |

Reikalavimai kurui: | riebus; maksimaliai absorbcijai gauti optimizuojami degiklio aukštis ir kuro sąlygos. |

5.3. Kalibravimas

5.3.1. Į 100 ml matavimo kolbas pipete įpilama 1,00, 2,00, 3,00, 4,00 ir 5,00 ml pradinio etaloninio aliuminio tirpalo (3.3). Į kiekvieną matavimo kolbą pipete įpilama po 10,00 ml kalio chlorido reagento (3.4) ir pripilama iki reikiamo tūrio 1 % (t/t) vandenilio chlorido tirpalo (3.2), išmaišoma. Šiuose tirpaluose atitinkamai yra 10, 20, 30, 40 ir 50 μg aliuminio viename mililitre.

Analogiškai paruošiamas tuščiasis tirpalas be etaloninio aliuminio tirpalo.

5.3.2. Matuojama tuščiojo tirpalo (5.3.1) absorbcija; gautoji vertė atitinka nulinę aliuminio koncentraciją brėžiant kalibracinę kreivę. Matuojama kiekvieno aliuminio kalibracinio etaloninio tirpalo absorbcija. Brėžiama absorbcijos verčių priklausomybės nuo aliuminio koncentracijos kalibracinė kreivė.

5.4. Kiekio nustatymas

Matuojama mėginio tirpalo (5.1.1) absorbcija. Iš kalibracinės kreivės nustatoma aliuminio koncentracija, atitinkanti mėginio tirpalo absorbcijos vertę.

6. Apskaičiavimas

Aliuminio kiekis bandinyje masės procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

% (m/m) aliuminio =

c5 × m

čia:

m = analizei paimto mėginio (B.5.1.1) masė gramais;

ir

c = aliuminio koncentracija mėginio tirpale (5.1.1), nustatyta iš kalibracinės kreivės, mikrogramais viename mililitre.

7. Pasikartojamumas [7]

Jeigu aliuminio kiekis sudaro 3,5 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,10 % (m/m).

8. Pastaba

Indukuotosios plazmos naudojimas: optinės emisijos sprektrometriją leidžiama naudoti kaip alternatyvą liepsnos atominės absorbcijos spektrometrijai.

D. Chloro kiekio nustatymas

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šis metodas tinka chloro, esančio aliuminio cirkonio chlorido hidroksido kompleksuose chlorido jonų pavidalu, kiekio nustatymui neaerozolinėse priemonėse nuo prakaitavimo.

2. Metodo esmė

Gaminyje esantys chlorido jonai nustatomi potenciometrinio titravimo metodu, naudojant etaloninį sidabro nitrato tirpalą.

3. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai.

3.1. Azoto rūgštis, koncentruota (d20= 1,42 g/ml).

3.2. Azoto rūgšties tirpalas, 5 % (t/t): 25 ml koncentruotos azoto rūgšties (3.1) supilama į 250 ml vandens, esančio laboratorinėje stiklinėje, nuolat maišant. Šis tirpalas perpilamas į 500 ml matavimo kolbą ir iki žymės pripilama vandens.

3.3. Acetonas

3.4. Sidabro nitratas, 0,1 M tirpalas (AnalaR arba jo atitikmuo).

4. Prietaisai

4.1. Įprasta laboratorinė įranga.

4.2. Kaitintuvas su magnetine maišykle.

4.3. Sidabro elektrodas.

4.4. Kalomelio standartinis lyginamasis elektrodas.

4.5. pH/milivoltmetras, tinkantis potenciometriniam titravimui.

5. Darbo eiga

5.1. Mėginio paruošimas

5.1.1. Laboratorinėje 250 ml stiklinėje tiksliai pasveriama apie 1,0 g (m gramų) homogeniško bandinio. Pripilama 80 ml vandens ir 20 ml 5 % (t/t) azoto rūgšties tirpalo (3.2).

5.1.2. Laboratorinė stiklinė dedama ant kaitintuvo su magnetine maišykle (4.2). Maišoma ir kaitinama, kol užvirs. Kad neišdžiūtų per greitai, laboratorinė stiklinė uždengiama laikrodžio stiklu. Pavirinus penkias minutes laboratorinė stiklinė nuimama nuo kaitintuvo ir atvėsinama kambario temperatūroje.

5.1.3. Pilama 10 ml acetono (3.3), elektrodai (4.3 ir 4.4) panardinami į tirpalą ir pradedama maišyti. Titruojama potenciometriniu būdu 0,1 M sidabro nitrato tirpalu (3.4) ir brėžiama diferencinė kreivė galiniam taškui nustatyti (V ml).

6. Apskaičiavimas

Chloro kiekis bandinyje masės procentais apskaičiuojamas pagal formulę:

% (m/m) chloro =

0,3545 × Vm

čia:

m = analizei paimto mėginio (5.1.1) masė gramais;

ir

V = 0,1 M sidabro nitrato, sunaudoto titravimui pasiekus galinį tašką (5.1.3), tūris mililitrais.

7. Pasikartojamumas [8]

Jeigu chloro kiekis sudaro 4 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties mėginio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,10 % (m/m).

E. Aliuminio ir cirkonio atomų santykio bei aliuminio ir cirkonio (kartu) atomų ir chloro atomų santykio apskaičiavimas

1. Aliuminio ir cirkonio atomų santykio apskaičiavimas

Al: Zr santykis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Al: Zr santykis

Al %

× 91,22

Zr %

× 26,98

2. Aliuminio ir cirkonio atomų santykio su chloro atomais apskaičiavimas

(Al + Zr): Cl santykis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

(Al + Zr): Cl santykis

Al %

+

Zr %

35,45

HEKSAMIDINO, DIBROMHEKSAMIDINO, DIBROMPROPAMIDINO IR CHLORHEKSIDINO ATPAŽINIMAS IR JŲ KIEKIO NUSTATYMAS

1. Apimtis ir taikymo sritis

Šiame metode aprašomas atpažinimas ir kiekio nustatymas kosmetikos gaminiuose:

- heksamidino ir jo druskų, taip pat ir izetionato ir 4-hidroksibenzoato,

- dibromheksamidino ir jo druskų, taip pat ir izetionato,

- dibrompropamidino ir jo druskų, taip pat ir izetionato,

- chlorheksidino diacetato, digliukonato ir dihidrochlorido.

2. Apibrėžimas

Heksamidino, dibromheksamidino, dibrompropamidino ir chlorheksidino koncentracijos, nustatomos šiuo metodu, yra išreiškiamos masės procentais (% m/m).

3. Metodo esmė

Atpažįstama ir kiekis nustatomas naudojant jonų poras, atvirkštinių fazių didelio slėgio skysčių chromatografijos metodu (HPLC) ir naudojant ultravioletinį spektrofotometrinį detektorių. Heksamidinas, dibromheksamidinas, dibrompropamidinas ir chlorheksidinas atpažįstami pagal jų sulaikymo trukmes chromatografinėje kolonėlėje.

4. Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni ir tinkami HPLC analizei reagentai.

4.1. Metanolis.

4.2. 1-heptansulfonrūgšties natrio druskos monohidratas.

4.3. Acto rūgštis, ledinė (d20 = 1,05 g/ml).

4.4. Natrio chloridas.

4.5. Judančiosios fazės.

4.5.1. I tirpiklis: 1-heptansulfonrūgšties natrio druskos monohidrato (4.2) 0,005 M tirpalas metanolyje (4.1), kurio pH, lašinant ledinę acto rūgštį (4.3), nustatomas 3,5.

4.5.2. II tirpiklis: 1-heptansulfonrūgšties natrio druskos monohidrato (4.2) 0,005 M tirpalas vandenyje, kurio pH, lašinant ledinę acto rūgštiį (4.3), nustatomas 3,5.

Pastaba:

Jeigu reikia pagerinti smailių formą, judančiosios fazės gali būti keičiamos ir paruošiamos taip:

- I tirpiklis: 5,84 g natrio chlorido (4.4) ir 1,1013 g 1-heptansulfonrūgšties natrio druskos monohidrato (4.2) ištirpinama 100 ml vandens. Įpilama 900 ml metanolio (4.1) ir ledine acto rūgštimi (4.3) pH nustatomas 3,5.

- II tirpiklis: 5,84 g natrio chlorido (4.4) ir 1,013 g 1-heptansulfonrūgšties natrio druskos monohidrato (4.2) ištirpinama viename litre vandens ir, lašinant ledinę acto rūgštį (4.3), pH nustatomas 3,5.

4.6. Heksamidino diizetionatas [C20H26N4O2 ·2C2H6O4S].

4.7. Dibromheksamidino diizetionatas [C20H24Br2N4O2 ·2C2H6O4S].

4.8. Dibromopropamidino diizetionatas [C17H18Br2N4O2 ·2C2H6O4S].

4.9. Chlorheksidino diacetatas [C22H30Cl2N10·2C2H4O2].

4.10. Etaloniniai tirpalai: paruošiami visų keturių (4.6–4.9) konservantų 0,05 % (m/t) tirpalai I tirpiklyje (4.5.1).

4.11. 3,4,4'-trichlorkarbanilidas (triklokarbanas).

4.12. 4,4'-dichlor-3-trifluormetilkarbanilidas (halokarbanas).

5. Aparatūra

5.1. Įprasta laboratorinė įranga.

5.2. Didelio slėgio skysčių chromatografas su keičiamo bangos ilgio UV detektoriumi.

5.3. Analizinė kolonėlė: nerūdijančio plieno, 30 cm ilgio, 4 mm vidinio skersmens, įkrauta μ-Bondapack C18 10 μm, arba jo atitikmeniu.

5.4. Ultragarso vonia.

6. Atpažinimas

6.1. Mėginio paruošimas

10 ml matavimo kolboje pasveriama apie 0,5 g bandinio ir iki žymės pripilama I tirpiklio (4.5.1). Kolba dedama į ultragarso vonią (5.4) 10 minučių. Tirpalas filtruojamas arba centrifuguojamas. Filtratas arba virš nuosėdų esantis skystis surenkamas chromatografijai atlikti.

6.2. Chromatografija

6.2.1. Judančiosios fazės gradientas

Laikas (min.) | I tirpiklis (% t/t) (4.5.1) | I tirpiklis (% t/t) (4.5.2) |

0 | 50 | 50 |

15 | 65 | 35 |

30 | 65 | 35 |

45 | 50 | 50 |

6.2.2. Judančiosios fazės (6.2.1) srauto greitis nustatomas 1,5 ml/min., kolonėlės temperatūra 350C.

6.2.3. Nustatomas 264 nm detektoriaus bangos ilgis.

6.2.4. Įšvirkščiama 10 μl kiekvieno etaloninio tirpalo (4.10) ir užrašomos jų chromatogramos.

6.2.5. Įšvirkščiama 10 μl bandinio tirpalo (6.1) ir užrašoma jo chromatograma.

6.3. Atpažįstama, ar yra heksamidino, dibromheksamidino, dibrompropamidino arba chlorheksidino, lyginant pagal 6.2.5 užrašytos smailės (-ių) sulaikymo trukmę (-es) su etaloninių tirpalų, gautų pagal 6.2.4, trukmėmis.

7. Kiekio nustatymas

7.1. Kiekio nustatymas

Etaloninių tirpalų paruošimas.

Vidine etalonine medžiaga naudojamas vienas iš konservantų (4.6 – 4.9), kurio nėra mėginyje. Jeigu tai neįmanoma, gali būti naudojamas triklokarbanas (4.11) arba halokarbanas (4.12).

7.1.1. Konservanto, atpažinto pagal 6.3, 0,05 % (m/t) pradinis tirpalas I tirpiklyje (4.5.1).

7.1.2. Konservanto, pasirinkto vidine etalonine medžiaga, 0,05 % (m/t) pradinis tirpalas I tirpiklyje (4.5.1).

7.1.3. Kiekvienam atpažintam konservantui paruošiami keturi etaloniniai tirpalai, įpilant į 10 ml matavimo kolbas lentelėje pateiktus nustatyto konservanto (7.1.1) ir atitinkamus vidinės etaloninės medžiagos pradinio tirpalo (7.1.2) kiekius. Kiekviena kolba pripilama iki žymės I tirpiklio (4.5.1), išmaišoma.

Etaloninis tirpalas | Pradinis vidinis etaloninis tirpalas | Ppradinis identifikuoto konservanto tirpalas |

įpilama (7.1.2) ml | įpilama (7.1.1) ml | μg/ml |

I | 1,0 | 0,5 | 25 |

II | 1,0 | 1,0 | 50 |

III | 1,0 | 1,5 | 75 |

IV | 1,0 | 2,0 | 100 |

7.2. Mėginio paruošimas

7.2.1. 10 ml matavimo kolboje tiksliai pasveriama apie 0,5 g (p gramų) bandinio, įpilama 1,0 ml vidinio etaloninio tirpalo (7.1.2) ir 6 ml I tirpiklio (4.5.1), išmaišoma.

7.2.2. Kolba 10 minučių dedama į ultragarso vonią (5.4). Atvėsinama. Pripilama iki žymės I tirpiklio ir išmaišoma. Centrifuguojama arba filtruojama per lankstytąjį filtravimo popierių. Virš nuosėdų esantis skystis arba filtratas (priklausomai nuo atliktos procedūros) naudojamas chromatografijai atlikti.

7.3. Chromatografija

7.3.1. Nustatomas HPLC įrangos judančiosios fazės gradientas, debitas, kolonėlės temperatūra ir HPLC įrangos (5.2) detektoriaus bangos ilgis pagal reikalaujamas atpažinimo etapų (6.2.1–6.2.3) sąlygas.

7.3.2. Įšvirkščiama 10 μl mėginio tirpalo (7.2.2) ir išmatuojamas smailės plotas. Ši darbo eiga kartojama, pilant po 10 μl (alikvotinė dalis) mėginio tirpalo, kol bus gauti pastovūs rezultatai. Apskaičiuojamas analizuojamo junginio smailės ploto ir vidinio etaloninio tirpalo smailės ploto santykis.

7.4. Kalibravimas

7.4.1. Įšvirkščiama po 10 μl kiekvieno etaloninio tirpalo (7.3.1) ir matuojami smailių plotai.

7.4.2. Kiekvienam etaloniniam tirpalui (7.1.3) apskaičiuojamas heksamidino, dibromheksamidino, dibrompropamidino arba chlorheksidino smailės ploto ir vidinio etaloninio tirpalo smailės ploto santykis. Kalibracinė kreivė brėžiama atidedant šiuos santykius ordinačių ašyje, o atitinkamas etaloniniuose tirpaluose esančio identifikuoto konservanto koncentracijas mikrogramais mililitre – abscisių ašyje.

7.4.3. Iš kalibracinės kreivės (7.4.2) nustatoma atpažinto konservanto koncentracija, atitinkanti pagal 7.3.2 apskaičiuotą smailės ploto santykį.

8. Apskaičiavimas

8.1. Heksamidino, dibromheksamidino, dibrompropamidino arba chlorheksidino kiekis bandinyje apskaičiuojamas masės procentais pagal formulę:

%

=

×

MW

MW

2

čia:

p = analizei paimto mėginio (7.2.1) masė gramais;

c = konservanto koncentracija mėginio tirpale, nustatyta iš kalibracinės kreivės, mikrogramais mililitre;

MW1 = konservanto pagrindinės formos molekulinė masė;

ir

MW2 = atitinkamos druskos (žr. 10 dalį.) molekulinė masė.

9. Pasikartojamumas [10]

Jeigu heksamidino, dibromheksamidino, dibrompropamidino arba chlorheksidino koncentracija sudaro 0,1 % (m/m), dviejų lygiagrečių to paties bandinio nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti 0,005 %.

10. Cheminių formulių ir molekulinių masių lentelė

Heksamidinas | C20H26N4O2 | 354,45 |

Heksamidino diizetionatas | C20H26N4O2·2C2H6O4S | 606,72 |

Heksamidino di-p-hidroksibenzoatas | C20H26N4O2 ·2C7H6O3 | 630,71 |

Dibromheksamidinas | C20H24Br2N4O2 | 512,24 |

Dibromheksamidino diizetionatas | C20H24Br2N4O2 ·2C2H6O4S | 764,51 |

Dibrompropamidinas | C17H18Br2N4O2 | 470,18 |

Dibrompropamidino diizetionatas | C17H18Br2N4O2·2 C2H6O4S | 722,43 |

Chlorheksidinas | C22H30Cl2N10 | 505,45 |

Chlorheksidino diacetatas | C22H30Cl2N10·2 C2H4O2 | 625,56 |

Chlorheksidino digliukonatas | C22H30Cl2N10 ·2C6H12O7 | 897,76 |

Chlorheksidino dihidrochloridas | C22H30Cl2N10 ·2 HCl | 578,37 |

[1] ISO 5725.

[2] ISO 5725.

[3] "Magnis, naudojamas kaip modifikatorius nustatant barį liepsnos atominės emisijos spektrometrijos metodu". Jerrow, M. et al., Analytical Proceedings, 1991, 28, 40.

[5] ISO 5725.

[6] ISO 5725.

[7] ISO 5725.

[8] ISO 5725.

[10] ISO 5725.

--------------------------------------------------