31991L0630

Tarybos Direktyva

1991 m. lapkričio 19 d.

nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos reikalavimus

(91/630/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto išvadas [3],

kadangi visos valstybės narės yra ratifikavusios Europos Konvenciją dėl ūkiuose auginamų gyvūnų apsaugos; kadangi Sprendimu 78/926/EEB [4] Bendrija taip pat yra patvirtinusi šią Konvenciją, o patvirtinimo dokumentą deponavusi;

kadangi Europos Parlamentas 1987 m. vasario 20 d. Rezoliucijoje dėl gyvūnų gerovės politikos [5] skatina Komisiją teikti pasiūlymus dėl minimalių kiaulininkystės standartų;

kadangi gyvos kiaulės įtrauktos į produktų sąrašą, pateiktą Sutarties II priede;

kadangi kiaulininkystė yra sudėtinė žemės ūkio dalis; kadangi ji yra dalies žemės ūkiu užsiimančių gyventojų pajamų šaltinis;

kadangi dėl skirtingų konkurencijos sąlygų bendrosios kiaulių ir kiaulių produktų rinkos veikla yra netolygi;

kadangi dėl to būtina sukurti bendrus minimalius kiaulių apsaugos standartus ir garantuoti racionalų produkcijos augimą;

kadangi oficialiai patvirtintos tarnybos, gamintojai, vartotojai ir kiti turi būti nuolat informuojami apie šios ūkio šakos pasiekimus; kadangi dėl to Komisija, remdamasi Veterinarijos mokslo komiteto ataskaita, aktyviai vykdo mokslinius tyrimus ir ieško geriausio kiaulių gerovės atžvilgiu auginimo būdo arba būdų; kadangi turi būti priimta atitinkama nuostata dėl pereinamojo laikotarpio, kad Komisija galėtų sėkmingai užbaigti šią savo užduotį,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje išdėstyti minimalūs veislinių ir penimų kiaulių apsaugos standartai.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojami terminai:

1) "kiaulė" reiškia įvairaus amžiaus gyvūnus, priklausančius kiaulinių gyvūnų rūšiai, auginamus penėjimui ir veisimui;

2) "kuilys" reiškia subrendusį veislinį kiaulių patiną;

3) "kiaulaitė" reiškia subrendusią kiaulių patelę iki paršiavimosi;

4) "paršavedė" reiškia kiaulių patelę po pirmojo paršiavimosi;

5) "žindoma paršavedė" reiškia kiaulių patelę tarp perinatalinio ir paršelių nujunkymo periodo;

6) "nesukergta paršavedė" reiškia paršavedę po paršelių nujunkymo iki perinatalinio periodo;

7) "paršelis" reiškia kiaulę nuo gimimo ir nujunkymo;

8) "nujunkytas paršelis" reiškia kiaulę iki dešimties savaičių po nujunkymo;

9) "auginama kiaulė" reiškia kiaulę nuo dešimties savaičių amžiaus iki jos paskerdimo;

10) "kompetentinga institucija" reiškia kompetentingą instituciją kaip tai apibrėžta Direktyvos 90/425/EEB [6] 2 straipsnio 6 dalyje.

3 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad:

1) - nauji ūkiai, pastatyti, perstatyti ir (arba) pertvarkyti po 1994 m. sausio 1 d., atitiktų bent šiuos reikalavimus:

grindų plotas, skirtas vienam nujunkytam paršeliui arba auginamai kiaulei, būtų ne mažiau kaip:

- 0,15 m2 kiaulėms, kurių vidutinis gyvasis svoris iki 10 kg,

- 0,20 m2 kiaulėms, kurių vidutinis gyvasis svoris tarp 10 kg ir 20 kg,

- 0,30 m2 kiaulėms, kurių vidutinis gyvasis svoris tarp 20 kg ir 30 kg,

- 0,40 m2 kiaulėms, kurių vidutinis gyvasis svoris tarp 30 kg ir 50 kg,

- 0,55 m2 kiaulėms, kurių vidutinis gyvasis svoris tarp 50 kg ir 85 kg,

- 0,65 m2 kiaulėms, kurių vidutinis gyvasis svoris tarp 85 kg ir 110 kg,

- 1,00 m2 kiaulėms, kurių vidutinis gyvasis svoris virš 110 kg,

- šie minimalūs standartai nuo 1998 m. sausio 1 d. taikomi visuose ūkiuose;

2) po 1995 m. gruodžio 31 d. nebūtų įrenginėjami arba keičiami paršavedžių ir kiaulaičių pririšimo įrenginiai.

Tačiau kompetentinga institucija, atsižvelgusi į 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų patikrinimų išvadas, tam tikrą laiką, bet jokiu būdu ne ilgiau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d., turi teisę leisti naudotis įrenginiais, sukonstruotais iki 1996 m. gruodžio 31 d. ir neatitinkančiais 1 punkto reikalavimų.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos ūkiams, kuriuose laikoma mažiau negu šešios kiaulės arba penkios paršavedės su paršeliais.

4 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad kiaulių auginimo sąlygos atitiktų bendrąsias nuostatas, išdėstytas priede.

Tačiau kompetentingos valstybių narių institucijos turi teisę iki 1995 m. birželio 30 d. leisti nukrypti nuo nuostatų, išdėstytų šio dokumento priedo I skyriaus 3, 5, 8 ir 11 punktuose.

2. Be to, iki šios direktyvos galiojimo pradžios Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis pateikia atmintinę, kurioje kartu su minimaliais šio dokumento priede išdėstytais kiaulių apsaugos reikalavimais rekomenduoja taikyti papildomus reikalavimus.

5 straipsnis

Priedo nuostatos, atsižvelgus į mokslo pažangą, gali būti iš dalies keičiamos laikantis 10 straipsnyje nurodytos tvarkos.

6 straipsnis

Iki 1997 m. spalio 1 d. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie kiaulių intensyvios veislininkystės sistemą (-as), kuri (-ios) atitiktų kiaulių patologinius, zootechninius, fiziologinius ir elgsenos reikalavimus, sudarytą remiantis Veterinarijos mokslo komiteto išvadomis ir įvairių sistemų socialine ir ekonomine reikšme. Ataskaitoje visų pirma atsižvelgiama į paršavedžių, auginamų skirtinguose garduose ir grupėse, gerovę ir pateikti atitinkami pasiūlymai, atsižvelgiant į ataskaitos išvadas.

Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl šių pasiūlymų ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų pateikimo dienos.

7 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija atliktų patikrinimus, kurių metu būtų nustatyta, kaip laikomasi šios direktyvos ir jos priedo nuostatų.

Šių patikrinimų metu, kurie gali būti vykdomi kartu su kitomis patikromis, kasmet tikrinama tam tikra statistiškai reprezentatyvi skirtingų veislininkystės sistemų, naudojamų valstybėse narėse, imtis.

2. Komisija, laikydamasi 10 straipsnyje išdėstytos tvarkos, nustato taisykles, kurios taikomos 1 dalyje nurodytų patikrinimų metu.

3. Valstybės narės kas dvejus metus iki paskutinės balandžio mėnesio darbo dienos, pradedant nuo 1996 m. balandžio 30 d., informuoja Komisiją apie patikrinimų, atliktų per paskutinius dvejus metus laikantis šio straipsnio nuostatų, rezultatus, tarp jų patikrinimų skaičių, atliktų priklausomai nuo jų teritorijose esančių ūkių skaičiaus.

8 straipsnis

Gyvūnai, importuojami iš šalies, kuri nėra valstybė narė, turi būti auginami laikantis gerovės reikalavimų, kurie būtų lygiaverčiai šios direktyvos reikalavimams, taikomiems Bendrijos kilmės gyvūnams. Šis reikalavimas turi būti įrašytas sertifikate, kurį išduoda tokios šalies atsakinga institucija.

9 straipsnis

Komisijos veterinarijos ekspertai turi teisę, jei tai būtina siekiant užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą, atlikti patikrinimą vietose kartu su kompetentingomis institucijomis. Tikrintojai imasi specialių asmens higienos priemonių, padedančių išvengti bet kokios ligų platinimo rizikos.

Ekspertams padeda valstybė narė, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas. Apie patikrinimo rezultatus Komisija praneša tokios valstybės narės kompetentingai institucijai.

Susijusios valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgusi į patikrinimo rezultatus, imasi visų būtinų priemonių.

Šalių, kurios nėra valstybės narės, atžvilgiu taikomos Direktyvos 91/496/EEB [7] III skyriaus nuostatos.

Bendros šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos laikantis 10 straipsnyje išdėstytos tvarkos.

10 straipsnis

1. Kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje nurodytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu nedelsiant praneša Veterinarijos nuolatiniam komitetui, įsteigtam Direktyva 68/361/EEB [8] (toliau – Komitetas).

2. Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę.

4. Kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija, nebent Taryba paprasta balsų dauguma pasisako prieš tokias priemones.

11 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, įskaitant sankcijas, kurie, įsigalioję ik 1994 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Tačiau valstybės narės, laikydamosi bendrųjų Sutarties taisyklių, turi teisę nuo 1 dalyje nurodytos dienos savo teritorijoje taikyti griežtesnes kiaulių apsaugos nuostatas, negu tos, kurios išdėstytos šioje direktyvoje. Apie tokias priemones jos informuoja komisiją.

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1991 m. lapkričio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. Bukman

[1] OL C 214, 1989 8 21, p. 31

[2] OL C 113, 1990 5 7, p. 183.

[3] OL C 62, 1990 3 12, p. 40.

[4] OL L 323, 1978 11 17, p. 12.

[5] OL C 76, 1987 3 23, p. 185.

[6] OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).

[7] OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

[8] OL 255, 1968 10 18, p. 23.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1. Medžiagos, naudojamos pastatų statybai, visų pirma kiaulių gardai ir jų įrengimai, su kuriais kiaulės gali turėti kontaktų, turi būti nepavojingos kiaulėms, lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

2. Siekiant išvengti elektros smūgių, iki atitinkamų Bendrijos taisyklių priėmimo elektros grandinės ir įranga turi būti įrengiami laikantis galiojančių nacionalinių taisyklių

3. Pastatas turi būti gerai izoliuotas, šildomas ir vėdinamas, kad oro cirkuliacija, dulkių kiekis, temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiktų nustatytas normas, nepavojingas kiaulėms.

4. Visi automatiniai arba mechaniniai kiaulių sveikatai ir gerovei svarbūs prietaisai turi būti tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Atrasti defektai šalinami nedelsiant arba, jei tai neįmanoma, turi būti imtasi tam tikrų kiaulių sveikatos apsaugos priemonių ir skubiai taikomi kiti kiaulių šėrimo ir švaros palaikymo būdai iki defektai bus pašalinti. Kai naudojama dirbtinė ventiliacijos sistema, turi būti įrengta atsarginė sistema, kuri, sugedus dirbtinei ventiliacijai, garantuotų kiaulėms pakankamą oro kiekį, o pavojaus signalas turėtų pranešti prižiūrėtojui apie gedimą. Aliarmo sistema turi būti reguliariai tikrinama.

5. Kiaulės neturėtų būti visą laiką laikomos tamsoje. Turi būti atsižvelgta į jų prigimtinius bei fiziologinius poreikius ir priimtos nuostatos dėl tinkamo natūralaus arba dirbtinio apšvietimo, priklausomai nuo skirtingų klimato sąlygų įvairiose valstybėse narėse; dirbtinio apšvietimo trukmė turi apytikriai atitikti natūralaus apšvietimo laiką, jis paprastai įjungiamas tarp 9.00 ir 17.00 val. Be to, turi būti tinkamas šviestuvas (stacionarus arba nešiojamas), kuriuo pasišviečiant kiaules būtų galima apžiūrėti bet kokiu paros metu.

6. Tvartuose arba grupėmis auginamas kiaules ne rečiau kaip kartą per parą turi tikrinti jų savininkas arba už gyvūnus atsakingas asmuo. Pastebėjus sergančią arba sužeistą kiaulę, turi būti nedelsiant gydoma. Turėtų būti galimybė, esant reikalui, sergančias arba sužeistas kiaules izoliuoti atitinkamose patalpose su sausais ir patogiais guoliais. Jeigu kiaulės nereaguoja į prižiūrėtojo veiksmus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją patarimo.

7. Turi būti imtasi priemonių, kad grupėse laikomos kiaulės elgtųsi normaliai ir tarpusavyje nekovotų. Agresyvias kiaules arba agresyvių kiaulių aukas reikėtų izoliuoti arba atskirti nuo bandos.

8. Kiaulių laikymo vieta turi būti įrengta taip, kad kiekviena kiaulė:

- nesunkiai galėtų atsigulti, pailsėti ir atsistoti,

- turėtų švarios vietos poilsiui,

- matytų kitas kiaules.

9. Jei naudojami gardai, jie turi būti saugūs, reguliariai tikrinami ir patogiai sustatyti. Visi gardai turi būti pakankamai ilgi, kad kiaulės galėtų judėti taip, kaip nurodyta 8 punkte. Jie turi būti sukonstruoti taip, kad būtų išvengta pavojaus joms užsismaugti ar susižeisti.

10. Kiaulėms naudojamos patalpos, užtvaros, įrengimai ir indai turi būti švarūs ir dezinfekuoti, kad būtų išvengta infekcijos pernešimo ir ligas nešiojančių organizmų veisimosi. Išmatos, šlapimas ir išlietas ėdalas arba jo likučiai turi būti šalinami nuolatos, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus.

11. Grindys turi būti lygios, tačiau neslidžios, kad kiaulės nesusižeistų ar kaip kitaip nenukentėtų nei stovėdamos, nei gulėdamos ant jų. Jos turi būti pritaikytos tam tikro dydžio ir svorio kiaulėms, o jų paviršius turi būti kietas, lygus ir tvirtas. Plotas, kuriame kiaulės guli, turi būti patogus, švarus ir pakankamai sausas, jame kiaulės turi gerai jaustis. Jei naudojami pakratai, jie turi būti švarūs, sausi ir kiaulėms nekenksmingi.

12. Kiaulės turi būti šeriamos atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir elgsenos bei fiziologinius poreikius, nes tik tokiu būdu jos bus sveikos ir gerai jausis.

13. Kiaulės turi būti šeriamos ne rečiau kaip kartą per parą. Jei kiaulės laikomos grupėmis ir šeriamos ne ad libitum arba naudojant automatinę šėrimo sistemą, kiekviena kiaulė turi pasiekti lovį tuo pačiu metu, kaip ir kitos kiaulės grupėje.

14. Vyresnės negu dviejų savaičių kiaulės turi gauti pakankamą kiekį šviežio vandens arba kitokių skysčių, kad būtų patenkintas jų poreikis gauti skysčių.

15. Šėrimo ir girdymo įrengimai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti, pastatyti ir prižiūrimi taip, kad kuo mažiau užsiterštų kiaulių ėdalu ir vandeniu.

16. Be įprastų priemonių, neleidžiančių kiaulėms kandžioti viena kitai uodegų ar kitų nepageidautinų įpročių ir suteikiančių joms galimybę patenkinti savo prigimtinius poreikius, visoms kiaulėms, atsižvelgiant į patalpų dydį ir kiaulių skaičių, turi būti sudaryta galimybė gauti šiaudų arba kitų tinkamų medžiagų ar daiktų.

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, SKIRTOS ĮVAIRIOMS KIAULIŲ KATEGORIJOMS

I. KUILIAI

Gardai kuiliams turi būti tokioje vietoje ir įrengti taip, kad kuilys jame galėtų sukinėtis, girdėti, užuosti ir matyti kitas kiaules ir turėtų švarią vietą poilsiui. Vieta, kurioje jis guli, turi būti sausa ir patogi. Minimalus subrendusio kuilio gardo dydis turi būti 6 m2. Tačiau gardai, skirti kergimui turi būti didesni.

II. PARŠAVEDĖS IR KIAULAITĖS

1. Paršingoms kiaulėms ir kiaulaitėms, jei reikia, turi būti skirtos priemonės vidiniams ir išoriniams parazitams naikinti. Paršingos kiaulės ir kiaulaitės, jei laikomos paršiavimuisi skirtuose garduose, turi būti rūpestingai nuvalomos.

2. Jų guolis turi būti švarus, sausas ir patogus ir, jei reikia, turi būti išklotas tam tikromis lizdui skirtomis medžiagomis.

3. Už paršavedės arba kiaulaitės turi būti pakankamai tuščios vietos paršeliams žindyti natūraliu arba dirbtiniu būdu.

4. Gardai, kuriuose paršavedės laikomos palaidos, turi būti su skersiniais, kad paršeliai būtų saugūs.

III. PARŠELIAI

1. Jei reikia, paršeliai turi būti atskirti nuo paršavedės ir turėti galimybę visi kartu gulėti viename guolyje, kuris turi būti sausas, patogus ir apšildomas.

2. Paršiavimuisi skirtame garde paršeliai turi turėti pakankamai vietos, kad juos būtų galima lengvai žindyti.

3. Vyresnius negu keturių savaičių kiaulių patinus leidžiama kastruoti veterinarijos gydytojui arba asmeniui, įgijusiam kvalifikaciją pagal nacionalinės teisės aktų reikalavimus, ir tik naudojant nuskausminančias priemones.

4. Neturi būti reguliariai trumpinamos uodegos ir kerpami dantys, o tik tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad žaizdos paršavedžių speniuose arba kitų kiaulių ausyse ar uodegose atsirado dėl to, kad nebuvo atlikta šių procedūrų. Jei reikia, dantys turi būti nukerpami per septynias dienas nuo gimimo.

5. Jaunesni negu trijų savaičių paršeliai neturi būti nujunkomi nuo paršavedės, nebent dėl to galėtų nukentėti veislinės patelės arba paršelių gerovė ar sveikata.

IV. NUJUNKYTI PARŠELIAI IR AUGINAMOS KIAULĖS

Nujunkytos kiaulės kaip galima greičiau turi būti suvarytos į grupes. Jos turėtų būti laikomos tose pačiose grupėse ir kaip galima rečiau maišomos su kitomis kiaulėmis.

--------------------------------------------------