31983L0181

Tarybos direktyva

1983 m. kovo 28 d.

dėl Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies taikymo, atleidžiant galutinį tam tikrų prekių importą nuo pridėtinės vertės mokesčio

(83/181/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 99 ir 100 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi pagal 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas [4] 14 straipsnio 1 dalies d punktą, valstybės narės, nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų ir laikydamosi sąlygų, kurias jos nustato, be kita ko, kad užkirstų kelią bet kokiam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui arba piktnaudžiavimui, neapmokestina nuo muito atleidžiamų prekių, kitų nei nustatyta Bendrajame muitų tarife arba kitų nei tos, kurios būtų atleistos nuo muitų, jeigu jos būtų importuojamos iš trečiosios šalies, galutinio importo;

kadangi pagal pirmiau minėtos Direktyvos 14 straipsnio 2 dalį Komisija turi pateikti Tarybai pasiūlymus dėl Bendrijos mokesčių taisyklių, paaiškinančių pirmiau nurodyto straipsnio 1 dalyje minimo atleidimo nuo mokesčių taikymo sritį ir išsamias jo įgyvendinimo taisykles;

kadangi, nors pageidautina pasiekti kuo didesnį muitų ir pridėtinės vertės mokesčio sistemų bendrumą, vis dėlto, taikant pastarąją sistemą, reikėtų atsižvelgti į muitų ir pridėtinės vertės mokesčio tikslų ir struktūros skirtumus;

kadangi su pridėtinės vertės mokesčiu susijusios nuostatos turi atsižvelgti į tai, ar prekės įvežamos iš trečiųjų šalių ar iš kitų valstybių narių ir atitikti mokesčių derinimo tikslus; kadangi importas gali būti neapmokestinamas tik tuo atveju, kai tai neturi įtakos konkurencijai vidaus rinkoje;

kadangi valstybėse narėse šiuo metu taikomi tam tikri atleidimo nuo mokesčių atvejai yra numatyti sutartyse, jų sudarytose su trečiosiomis šalimis arba su kitomis valstybėmis narėmis, kurie atsižvelgiant į jų tikslą yra taikytini tik valstybėms narėms signatarėms; kadangi minėtų atleidimo nuo mokesčių atvejų taikymo sąlygas nustatyti Bendrijos lygiu nėra tikslinga; kadangi valstybėms narėms, kurioms tai taikytina, tiesiog turi būti suteikta teisė toliau taikyti šias lengvatas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva nustato Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies d punkte minimų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų taikymo sritį ir minėtos direktyvos 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas jos įgyvendinimo taisykles. Kaip nurodoma minėtame straipsnyje, valstybės narės šioje direktyvoje nurodytas mokesčio lengvatas taiko laikydamosi savo nustatytų sąlygų, kurios turi užtikrinti teisingą ir paprastą atleidimą nuo mokesčio, kad užkirstų kelią bet kokiam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui ar piktnaudžiavimui.

2. Šioje direktyvoje:

a) "importas" yra importas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/388/EEB 7 straipsnyje, taip pat prekių įvežimas vidaus vartojimui, taikant vieną iš minėtos direktyvos 16 straipsnio 1 dalies A punkte išvardytų procedūrų arba laikinojo įvežimo ar tranzito procedūrą;

b) "asmeninis turtas" yra bet koks turtas, skirtas atitinkamų asmenų asmeniniam naudojimui arba jų namų ūkio poreikių tenkinimui.

"Asmeninis turtas" visų pirma apima:

- namų apyvokos daiktus,

- dviračius, motociklus, privačias transporto priemones ir jų priekabas, turistinius automobilius-furgonus, pramogų laivus ir privačius lėktuvus.

Namų ūkio maisto atsargos, atitinkančios normalius šeimos poreikius, naminiai gyvuliai ir jojamieji gyvuliai taip pat yra "asmeninis turtas".

Asmeninio turto pobūdis ar kiekis neturi būti susiję su kokiais nors komerciniais interesais ir neturi būti skirti ekonominei veiklai, kaip apibrėžta Direktyvos 77/388/EEB 4 straipsnyje. Tačiau nešiojami taikomųjų arba laisvųjų menų įrankiai, kurie asmeniui reikalingi jo specialybei arba profesijai, taip pat yra asmeninis turtas;

c) "namų apyvokos daiktai" – asmeniniai daiktai, patalynė ir buto įranga bei daiktai, skirti asmenų asmeniniam naudojimui arba jų namų ūkio poreikių tenkinimui;

d) "alkoholio gaminiai" – produktai (alus, vynas, aperityvai vyno arba degtinės pagrindu, brendžiai, likeriai ir spiritiniai gėrimai ir t. t.), nurodyti Kombinuotosios prekių nomenklatūros 22.03–22.09 pozicijose;

e) "Bendrija" – valstybių narių teritorija, kurioje taikoma Direktyva 77/388/EEB.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ASMENINIO TURTO, PRIKLAUSANČIO ASMENIMS, ATVYKSTANTIEMS IŠ ŠALIŲ, ESANČIŲ UŽ BENDRIJOS RIBŲ, IMPORTAS

I skyrius

Fizinių asmenų, kurie savo įprastą gyvenamąją vietą iš trečiosios šalies perkelia į Bendriją, asmeninis turtas

2 straipsnis

Taikant 3–10 straipsnių nuostatas pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamas asmeninis turtas, importuojamas asmenų, kurie iš įprastos gyvenamosios vietos, esančios už Bendrijos ribų, persikelia gyventi į Bendriją.

3 straipsnis

Pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamas asmeninis turtas, kuris:

a) išskyrus atitinkamomis aplinkybėmis pateisinamus ypatingus atvejus, priklausė asmeniui ir kurį, jeigu tai ne suvartojamojo pobūdžio prekės, tas asmuo naudojo savo buvusioje įprastoje gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip šešis mėnesius iki išvykimo iš įprastos gyvenamosios vietos, esančios už Bendrijos ribų;

b) skirtas naudoti tokiam pat tikslui minėto asmens naujoje gyvenamojoje vietoje.

Be to, valstybės narės gali nustatyti, kad atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio taikomas tik tada, jeigu minėtas turtas kilmės šalyje arba išvykimo šalyje buvo apmokestintas įprastai jam taikomais muitais ir (arba) mokesčiais.

4 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo gali būti atleidžiamas turtas tik tų asmenų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukos buvo už Bendrijos ribų.

Tačiau kompetentingos institucijos gali taikyti šiai taisyklei išimtis, jeigu asmuo tikrai ketino gyventi už Bendrijos ribų ne mažiau kaip 12 mėnesių be pertraukos.

5 straipsnis

Atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio netaikomas:

a) alkoholio gaminiams,

b) tabakui ir tabako gaminiams;

c) komercinėms transporto priemonėms;

d) daiktams, kurie skirti naudoti pagal specialybę arba pagal profesiją, išskyrus nešiojamus taikomųjų ir laisvųjų menų įrankius.

Transporto priemonėms, skirtoms naudoti ir komercinėje ir profesinėje veikloje, atleidimas nuo mokesčio taip pat gali būti netaikomas.

6 straipsnis

Išskyrus specialius atvejus, nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamas tik tas asmeninis turtas, kurį asmuo visam laikui įsiveža ne vėliau kaip per 12 mėnesių po to, kai įkuria importo valstybėje narėje įprastinę gyvenamąją vietą.

Asmeninis turtas gali būti per šio straipsnio pirmoje dalyje nustatytą laikotarpį įvežamas keliomis atskiromis siuntomis.

7 straipsnis

1. Įvežtas asmeninis turtas, kuris nebuvo apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu, negali būti skolinamas, įkeičiamas, išnuomojamas arba perleidžiamas, nesvarbu, už atlygį ar be jo, iš anksto apie tai nepranešus kompetentingoms institucijoms, 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo pateikta asmeninio turto galutinio importo deklaracija.

2. Jeigu minėtas turtas nepasibaigus 1 dalyje nustatytam laikotarpiui paskolinamas, įkeičiamas, išnuomojamas arba perleidžiamas, už tą turtą sudarančias prekes turi būti sumokėtas atitinkamas pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, įkeitimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir muitinę vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

8 straipsnis

1. Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, nuo pridėtinės vertės mokesčio gali būti atleistas asmeninis turtas, kuris visam laikui įvežamas prieš asmeniui įkuriant įprastinę gyvenamąją vietą importo valstybėje narėje, jeigu minėtas asmuo įsipareigoja įprastinę gyvenamąją vietą importo valstybėje narėje faktiškai įkurti per šešis mėnesius. Tokio įsipareigojimo įvykdymas užtikrinamas pateikiant garantiją, kurios formą ir dydį nustato kompetentingos institucijos.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, 3 straipsnyje nustatytas laikotarpis skaičiuojamas nuo prekių importavimo į atitinkamą valstybę narę dienos.

9 straipsnis

1. Jeigu asmuo dėl profesinių įsipareigojimų išvyksta iš Bendrijai nepriklausančios šalies, kurioje buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, ir tuo pat metu dar neįkuria įprastos gyvenamosios vietos valstybėje narėje, nors ir ketina tai galiausiai padaryti, kompetentingos institucijos gali suteikti teisę taikyti atleidimą nuo pridėtinės vertės mokesčio minėto asmens asmeniniam turtui, kurį jis perkelia į pirmiau nurodytą teritoriją šiuo tikslu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmeninis turtas atleidžiamas nuo pridėtinės vertės mokesčio pagal 2–7 straipsniuose nustatytas sąlygas, laikantis nuostatos, kad:

a) 3 straipsnio a punkte ir 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatyti laikotarpiai skaičiuojami nuo importavimo datos;

b) 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas asmuo įkūrė įprastinę gyvenamąją vietą valstybės narės teritorijoje.

3. Asmuo, kurio turtas atleidžiamas nuo pridėtinės vertės mokesčio, privalo įsipareigoti tikrai įkurti įprastą gyvenamąją vietą valstybės narės teritorijoje per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį atsižvelgiant į aplinkybes. Aplinkybės gali reikalauti, kad pirmiau nurodyto įsipareigojimo įvykdymas būtų užtikrintas pateikiant minėtų institucijų nustatytos formos ir dydžio garantiją.

10 straipsnis

Kompetentingos institucijos gali nukrypti nuo 3 straipsnio a ir b punktų, 5 straipsnio c ir d punktų ir 7 straipsnio, kai asmuo turi persikelti iš savo įprastos gyvenamosios vietos Bendrijai nepriklausančioje teritorijoje į valstybės narės teritoriją dėl tam tikrų politinių aplinkybių.

II skyrius

Prekės, kurių importas susijęs su vedybomis

11 straipsnis

1. Taikant 12–15 straipsnių nuostatas nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamas kraitis ir nauji arba nenauji namų apyvokos daiktai, kurie priklauso asmeniui, persikeliančiam iš savo įprastos gyvenamosios vietos Bendrijai nepriklausančioje teritorijoje į valstybės narės teritoriją dėl jo arba jos vedybų.

2. Nuo pridėtinės vertės mokesčio taip pat atleidžiamos dovanos, kurios įprastai dovanojamos vedybų proga ir kurias šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui siunčia asmenys, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Bendrijai nepriklausančioje šalyje. Nuo pridėtinės vertės mokesčio taip pat atleidžiamos dovanos, kurių vieneto vertė yra ne daugiau kaip 200 ekiu. Tačiau valstybės narės turi teisę atleisti nuo mokesčio ir tais atvejais, kai kiekvienos nuo mokesčio atleistos dovanos vertė yra didesnė kaip 200 ekiu, jei ji ne didesnė kaip 1000 ekiu.

3. Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalyje nurodytas atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio taikomas tik tada, jeigu minėtos prekės kilmės šalyje arba išvykimo šalyje buvo apmokestintos įprastai joms taikomais muitais ir (arba) mokesčiais.

12 straipsnis

Teisę į 11 straipsnyje nurodytą atleidimą nuo pridėtinės vertės mokesčio turi tik asmenys:

a) kurių įprastinė gyvenamoji vieta ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų buvo ne Bendrijoje. Tačiau šiai taisyklei gali būti taikomi nukrypimai, jeigu asmuo tikrai ketino gyventi už Bendrijos ribų ne mažiau kaip 12 mėnesių;

b) kurie pateikia savo vedybų įrodymą.

13 straipsnis

Atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio netaikomas alkoholinio gaminiams, tabakui arba tabako gaminiams.

14 straipsnis

1. Išskyrus išimtines aplinkybes, nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos tik prekės, kurios visam laikui įvežamos:

- ne anksčiau kaip likus dviems mėnesiams iki paskirtos vedybų datos (šiuo atveju atleidžiant nuo pridėtinės vertės mokesčio gali būti reikalaujama pateikti atitinkamą garantiją, kurios formą ir dydį nustato kompetentingos institucijos), ir

- ne vėliau kaip praėjus keturiems mėnesiams po vedybų.

2. 11 straipsnyje nurodytos prekės gali būti įvežamos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį keliomis atskiromis siuntomis.

15 straipsnis

1. Įvežtos prekės, kurios nebuvo apmokestintos pridėtinės vertės mokesčiu, negali būti skolinamos, įkeičiamos, išnuomojamos arba perleidžiamos, nesvarbu, už atlygį ar be jo, iš anksto apie tai nepranešus kompetentingoms institucijoms, 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo pateikta prekių galutinio importo deklaracija.

2. Jeigu minėtos prekės nepasibaigus 1 dalyje nustatytam laikotarpiui paskolinamos, įkeičiamos, išnuomojamos arba perleidžiamos, už tas prekes turi būti sumokėtas atitinkamas pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, įkeitimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

III skyrius

Paveldėtas asmeninis turtas

16 straipsnis

Taikant 17–19 straipsnių nuostatas nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamas asmeninis turtas, kurį fizinis asmuo, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, paveldėjo.

17 straipsnis

Atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio netaikomas

a) alkoholio gaminiams;

b) tabakui ir tabako gaminiams;

c) komercinėms transporto priemonėms;

d) daiktams, skirtiems naudoti verslui arba profesinėje veikloje, išskyrus taikomųjų arba laisvųjų menų įrankius, kurie buvo reikalingi mirusio asmens verslo ar profesinėje veikloje;

e) žaliavų atsargoms ir gataviems gaminiams bei pusfabrikačiams;

f) naminiams gyvuliams ir žemės ūkio produktų atsargoms, kurių kiekiai yra didesni už įprastiems šeimos poreikiams patenkinti reikalingus kiekius.

18 straipsnis

1. Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamas tik asmeninis turtas, visam laikui įvežamas ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po asmens nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo datos (galutinio paveldėto turto paskyrimo).

Tačiau esant ypatingų aplinkybių, kompetentingos institucijos minėtą laikotarpį gali pratęsti.

2. Prekės gali būti įvežamos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį keliomis atskiromis siuntomis.

19 straipsnis

16–18 straipsniai mutantis mutandis taikomi asmeniniam turtui, kurį paveldi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, įsikūrę valstybės narės teritorijoje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

MOKYKLINĖ APRANGA, MOKYKLINIAI REIKMENYS IR KITI MOKINIŲ/STUDENTŲ NAUDOJAMI DAIKTAI

20 straipsnis

1. Nuo mokesčio atleidžiami mokiniams arba studentams, atvykstantiems į valstybę narę ir liekantiems joje mokytis, priklausantys ir jų asmeniniam naudojimui mokymosi laikotarpiu skirti mokyklinė apranga, mokykliniai reikmenys ir namų apyvokos daiktai, kurie yra įprasti besimokančiojo kambario reikmenys.

2. Šiame straipsnyje:

a) mokinys arba studentas yra kiekvienas asmuo, priimtas į mokymo įstaigą lankyti joje dėstomas visų dalykų pamokas arba studijuoti jos dieniniame skyriuje;

b) apranga yra apatiniai drabužiai, patalynė bei nauji arba nenauji drabužiai;

c) mokykliniai reikmenys yra daiktai ir prietaisai (įskaitant skaičiavimo ir spausdinimo mašinėles), kuriuos mokiniai arba studentai paprastai naudoja mokydamiesi.

21 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

NEDIDELĖS VERTĖS IMPORTAS

22 straipsnis

Valstybės narės gali atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio įvežamas prekes, jeigu jų bendra vertė yra ne didesnė kaip 22 ekiu.

23 straipsnis

Atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio netaikomas toliau išvardytoms prekėms:

a) alkoholio gaminiams;

b) kvepalams ir tualetiniams vandenims;

c) tabakui ir tabako gaminiams.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS IR KITI ĮRENGINIAI, ĮVEŽAMI PERKELIANT VEIKLĄ

24 straipsnis

1. Nepažeisdamos valstybėje narėje galiojančios pramonės ir prekybos politikos ir laikydamosi 25–28 straipsnių nuostatų valstybės narės gali atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio įvežamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitus įrenginius, priklausančius įmonėms, kurios visiškai nutraukia savo veiklą išvykimo šalyje, kad galėtų verstis panašia veikla valstybėje narėje, į kurią prekės yra importuojamos, ir kurios pagal Direktyvos 77/388/EEB 22 straipsnio 1 dalį iš anksto yra pranešusios importo valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie numatomą tokios veiklos vykdymą.

Jeigu perkeliamas žemės ūkio verslas, įvežami įmonės gyvuliai taip pat atleidžiami nuo pridėtinės vertės mokesčio.

2. Šio straipsnio 1 dalyje:

- "veikla" – ekonominė veikla, kaip apibrėžta Direktyvos 77/388/EEB 4 straipsnyje,

- "įmonė" – savarankiškas ekonominis gamybos arba paslaugų sferos vienetas.

25 straipsnis

1. Pagal šios direktyvos 24 straipsnį nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamas ilgalaikis materialus turtas ir įrenginiai, kurie:

a) išskyrus pateisinamus specialius aplinkybių atvejus, buvo faktiškai įmonės naudojami ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki veiklos nutraukimo išvykimo šalyje dienos;

b) po perkėlimo bus naudojami tokiems pat tikslams;

c) bus naudojami veiklai, kuri nėra atleidžiama nuo pridėtinės vertės mokesčio pagal Direktyvos 77/388/EEB 13 straipsnį;

d) atitinka įmonės pobūdį ir dydį.

2. Tačiau valstybės narės gali atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio ilgalaikį materialųjį turtą ir įrenginius, kuriuos iš kitos valstybės narės įveža labdaros organizacijos, perkeliančios savo veiklos vietą į importo valstybę narę.

Tačiau minėta mokesčio lengvata taikytina tik tuo atveju, jeigu atitinkamas turtas ir įrenginiai jų įsigijimo metu nebuvo atleisti nuo mokesčio pagal Direktyvos 77/388/EEB 15 straipsnio 12 dalį.

3. Iki įsigalios Direktyvos 77/388/EEB 17 straipsnio 6 dalies pirmajame papunktyje nustatytos bendrosios taisyklės, valstybės narės gali visiškai arba iš dalies netaikyti atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio turtui, kurio atžvilgiu jos taiko pirmiau nurodytos dalies antrojo papunkčio nuostatas.

26 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio neatleidžiama, kai už Bendrijos ribų įkurtos įmonės perkeliamos į valstybės narės teritoriją po susijungimo, arba susijungimo tikslu, ar dėl to, kad jos prijungiamos prie Bendrijoje veikiančios įmonės, nepradedant naujos veiklos.

27 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio neatleidžiamos:

a) transporto priemonės, kurios nėra skirtos naudoti kaip gamybos arba paslaugų sferos priemonė;

b) visų rūšių maisto atsargos, skirtos žmonėms maitinti arba gyvūnams šerti;

c) kuras ir žaliavų atsargos arba gatavi gaminiai ar pusfabrikačiai;

d) gyvuliai, priklausantys prekybos atstovams.

28 straipsnis

Išskyrus pateisinamus specialių aplinkybių atvejus, 24 straipsnyje nurodyta pridėtinės vertės mokesčio lengvata taikoma tik turtui ir įrenginiams, kurie įvežami nepasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui nuo įmonės veiklos nutraukimo išvykimo šalyje datos.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

TAM TIKRŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ IR PRODUKTŲ, SKIRTŲ NAUDOTI ŽEMĖS ŪKYJE, ĮVEŽIMAS

I skyrius

Produktai, kuriuos Bendrijos ūkininkai gavo (išaugino) žemės sklypuose, esančiuose ne importo valstybėje

29 straipsnis

1. Taikant 30 ir 31 straipsnių nuostatas nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami įvežami žemės ūkio, gyvulininkystės, bitininkystės, sodininkystės ir miškininkystės produktai, gauti (išauginti) importo valstybės narės kaimyninėje šalyje esančiuose žemės sklypuose, kuriais naudojasi žemės ūkio produkcijos gamintojai, turintys savo pagrindinę veiklos vykdymo vietą toje valstybėje narėje ir atitinkamos šalies kaimynystėje.

2. Norint taikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, gyvulininkystės produktai turi būti gaunami iš gyvulių, kurie buvo išauginti, įsigyti arba importuoti taikant importo valstybėje narėje galiojančią bendrą apmokestinimo tvarką.

3. Grynaveisliai arkliai, kuriems yra ne daugiau kaip šeši mėnesiai ir kurie atsivesti ne importo valstybėje narėje, atleidžiami nuo pridėtinės vertės mokesčio, jeigu kumelė buvo sukergta toje valstybėje narėje ir po to buvo laikinai išvežta kumeliuotis.

30 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami produktai, kurie nebuvo apdoroti kitais būdais, išskyrus įprastą apdorojimą, taikomą nuėmus derlių ar gavus (išauginus) produktus.

31 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami tik žemės ūkio produkcijos gamintojo arba jo vardu importuojami produktai.

32 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos žuvininkystės ir žuvų ūkių veiklai, kuria su importo valstybės narės teritorija besiribojančiuose ežeruose arba vandens telkiniuose verčiasi toje valstybėje narėje įsikūrę žvejai, ir medžioklės, kuria tokiuose ežeruose arba vandens telkiniuose užsiima tos valstybės narės medžiotojai, produktams.

II skyrius

Sėkla, trąšos ir dirvai bei pasėliams apdoroti skirti produktai

33 straipsnis

Taikant 34 straipsnio nuostatas nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiama įvežama sėkla, trąšos ir produktai dirvai bei pasėliams apdoroti, jei jie skirti Bendrijai nepriklausančioje šalyje arba kitoje valstybėje narėje pagrindinę veiklos vykdymo vietą turinčių žemės ūkio produkcijos gamintojų naudojamuose žemės sklypuose, kurie yra su minėta Bendrijai nepriklausančia valstybe ar kita valstybe nare besiribojančios valstybės narės teritorijoje.

34 straipsnis

1. Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamas toks kiekis sėklos, trąšų arba kitų produktų, koks yra būtinas atitinkamam žemės sklypui tvarkyti.

2. Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos tik žemės ūkio produkcijos gamintojo arba jo vardu tiesiogiai į importo valstybę narę įvežama sėkla, trąšos arba kiti produktai.

3. Valstybės narės gali nustatyti, kad nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiama tik esant atitinkamam paritetui.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

GYDOMŲJŲ MEDŽIAGŲ, VAISTŲ, BANDOMŲJŲ GYVŪNŲ IR BIOLOGINIŲ BEI CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IMPORTAS

I skyrius

Bandomieji gyvūnai ir tyrimams skirtos biologinės bei cheminės medžiagos

35 straipsnis

1. Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami įvežami:

a) specialiai paruošti ir siunčiami neatlygintinai gyvūnai, skirti naudoti laboratorijoje;

b) biologinės arba cheminės medžiagos:

- kurios neatlygintinai gautos ir įvežamos iš kitos valstybės narės teritorijos, arba

- kurios įvežamos iš Bendrijai nepriklausančių šalių, laikantis 1983 m. kovo 28 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą [5], 60 straipsnio 1 dalies b punkte išvardytų apribojimų ir sąlygų.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami gyvūnai ir biologinės arba cheminės medžiagos, kurie skirti:

- valstybinėms įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra švietimas arba moksliniai tyrimai, įskaitant viešųjų įstaigų padalinius, kurių pagrindinė veikla yra švietimas arba moksliniai tyrimai,

- arba privačioms įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra švietimas ir moksliniai tyrimai ir kurios turi atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų leidimą gauti tokius produktus atleidžiant juos nuo pridėtinės vertės mokesčio.

II skyrius

Žmogaus kilmės terapinės medžiagos, kraujo grupės ir audinių tipų nustatymo reagentai

36 straipsnis

1. Nepažeidžiant nuostatų dėl Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos ir taikant 37 straipsnio nuostatas, nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami:

a) žmogaus kilmės terapinės medžiagos;

b) reagentai kraujo grupei nustatyti;

c) reagentai audinių tipui nustatyti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje:

- "žmogaus kilmės terapinės medžiagos" – žmogaus kraujas ir jo preparatai (žmogaus kraujas, sausa žmogaus kraujo plazma, žmogaus paprastasis globulinas ir žmogaus kraujo plazmos baltymų, žmogaus imunoglobulino ir žmogaus fibrinogeno tirpalai),

- "reagentai kraujo grupei nustatyti" – visi žmogaus, gyvūninės, augalinės arba kitos kilmės reagentai, naudojami kraujo grupei ir kraujo nesuderinamumui nustatyti,

- "reagentai audinių tipui nustatyti" – visi žmogaus, gyvūninės, augalinės arba kitos kilmės reagentai, naudojami žmogaus audinių tipams nustatyti.

37 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami tik tie produktai, kurie:

a) yra skirti kompetentingų institucijų įgaliotoms įstaigoms arba laboratorijoms naudoti tik nekomerciniams medicininiams arba moksliniams tikslams;

b) pristatomi su atitikties pažymėjimu, kurį išduoda reikiamus įgaliojimus turinti išvykimo šalies įstaiga;

c) yra talpose su specialiomis identifikuojančiomis etiketėmis.

38 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio taip pat atleidžiama speciali pakuotė, būtina gabenant žmogaus kilmės terapines medžiagas arba kraujo grupei ar audinių tipui nustatyti naudojamus reagentus, taip pat jų naudojimui reikalingi tirpalai bei priedai, kurie gali būti minėtose siuntose.

III skyrius

Farmacijos produktai, naudojami tarptautiniuose sporto renginiuose

39 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami įvežami farmacijos produktai, kurie skirti žmonėms ir gyvūnams gydyti ir kurie bus naudojami tarptautiniuose sporto renginiuose dalyvaujančių žmonių arba gyvūnų sveikatos poreikiams tenkinti jų buvimo importo valstybėje narėje metu.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

LABDAROS ORGANIZACIJOMS SKIRTOS PREKĖS

40 straipsnis

Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui ar reikšmingiems konkurencijos iškraipymams, turi teisę nustatyti 41–55 straipsniuose išvardytų prekių kiekio arba vertės apribojimus.

I skyrius

Bendriems tikslams įvežamos prekės

41 straipsnis

1. Taikant 42–44 straipsnių nuostatas nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos šios įvežamos prekės:

a) valstybinių organizacijų arba kitų, kompetentingų institucijų pripažintų, labdaros organizacijų nemokamai gaunami ir importuojami būtiniausi reikmenys, kurie skirti nemokamai išdalyti remtiniems žmonėms;

b) visų pavadinimų prekės, kurias ne importo valstybėje narėje esantis asmuo arba organizacija nemokamai ir neturėdami jokių komercinių ketinimų siunčia valstybinėms organizacijoms arba kitoms, kompetentingų institucijų pripažintoms, labdaros organizacijoms, skirtos retkarčiais organizuojamiems labdaros renginiams, kurių tikslas surinkti lėšų remtinų žmonių naudai;

c) įranga ir biuro medžiagos, kuriuos ne importo valstybėje narėje esantis asmuo arba organizacija nemokamai ir neturėdami jokių komercinių ketinimų siunčia valstybinėms organizacijoms arba kitoms, kompetentingų institucijų pripažintoms, labdaros organizacijoms, skirtos jų veiklos poreikiams tenkinti arba nustatytiems labdaros tikslams įgyvendinti.

2. Šio straipsnio 1 dalies a punkte "būtiniausi reikmenys" – pagrindiniams žmonių poreikiams tenkinti reikalingos prekės, pvz., maistas, vaistai, drabužiai, patalynė.

42 straipsnis

Atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio netaikomas, šiems produktams:

a) alkoholio gaminiams;

b) tabakui ir tabako gaminiams;

c) kavai ir arbatai;

d) transporto priemonėms, išskyrus greitosios medicinos pagalbos automobilius.

43 straipsnis

Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikomos tik toms organizacijoms, kurių apskaitos procedūros leidžia kompetentingoms institucijoms prižiūrėti minėtų organizacijų atliekamas operacijas ir kurios pateikia visas būtinas garantijas.

44 straipsnis

1. Prekės, kurios buvo atleistos nuo pridėtinės vertės mokesčio, negali būti skolinamos, išnuomojamos ar perleidžiamos, nesvarbu, už atlygį ar be jo, kitiems tikslams, išskyrus tuos, kurie išvardyti šios direktyvos 41 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, be išankstinio kompetentingų institucijų informavimo.

2. Jeigu prekės ar įranga paskolinama, išnuomojama ar perleidžiama kitai organizacijai, kuri turėtų teisę pasinaudoti lengvatomis pagal 41 ar 43 straipsnio nuostatas, lengvata lieka galioti, jeigu tokias prekes ir įrenginius ji naudoja tikslams, suteikiantiems teisę į tą lengvatą.

Kitas atvejais prieš paskolinant, išnuomojant ar perleidžiant prekes ir įrangą, už jas turi būti sumokėtas atitinkamas pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių ar įrangos rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

45 straipsnis

1. 41 straipsnyje išvardytos organizacijos, kurios nebevykdo sąlygų, suteikiančių teisę į pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, arba kurios ketina įvežimo metu nuo pridėtinės vertės mokesčio atleistas prekes naudoti minėtame straipsnyje nenustatytiems tikslams, apie tai privalo pranešti kompetentingoms institucijoms.

2. Už prekes, kurios lieka organizacijos, nebevykdančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikymo sąlygų, nuosavybėje, turi būti sumokėtas atitinkamas importo pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai nustojama laikytis minėtų sąlygų, atsižvelgiant į prekių ir įrenginių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

3. Už prekes, kurias organizacija, pasinaudojusi lengvata, panaudoja 41 straipsnyje nenustatytiems tikslams, turi būti sumokėtas atitinkamas importo pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai jos panaudojamos kitiems tikslams, atsižvelgiant į prekių ir įrenginių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

II skyrius

Įvežamos prekės, skirtos neįgaliesiems

46 straipsnis

1. Įvežamos prekės, kurios yra specialiai pritaikytos aklųjų arba kitų fiziškai arba protiškai neįgalių asmenų švietimui, darbui arba socialinei integracijai atleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio, jeigu:

a) jas įveža įstaigos arba organizacijos, kurių pagrindinė veikla yra neįgalių asmenų švietimas arba pagalbos jiems teikimas ir kurioms atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos suteikė teisę gauti tokias prekes nemokant pridėtinės vertės mokesčio; ir

b) minėtoms įstaigoms arba organizacijoms šios prekės yra dovanojamos dovanotojui neturint jokių komercinių ketinimų.

2. Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos specialios atsarginės dalys, komponentai arba priedai, skirti minėtosioms prekėms, ir įrankiai, kurie naudojami minėtų prekių techninei priežiūrai, tikrinimui, derinimui ir remontui, jeigu tokios dalys, komponentai, priedai arba įrankiai yra įvežami kartu su tomis prekėmis, arba, įvežant juos vėliau – kai juos galima identifikuoti kaip skirtus prekėms, kurios įvežimo metu buvo atleistos nuo mokesčio, arba kurios galėtų būti atleistos nuo mokesčio jei būtų įvežamos tuo metu, kai pageidaujama tokią lengvatą taikyti įvežamoms minėtoms atsarginėms dalims, komponentams arba priedams ir įrankiams.

3. Įvežimo metu atleistos nuo mokesčio prekės negali būti naudojamos kitiems tikslams, išskyrus aklųjų ir neįgalių asmenų švietimą, darbą arba socialinę integraciją.

47 straipsnis

1. Prekes, įvežimo metu atleistas nuo mokesčio, jas gavusios įstaigos arba organizacijos gali, nesiekiant pelno, už atlygį ar be jo, paskolinti, išnuomoti arba perleisti 46 straipsnyje nustatytiems asmenims, kuriems jos yra skirtos, nemokant už jas importo pridėtinės vertės mokesčio.

2. Prekes skolinti, išnuomoti ir perleisti galima tik laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kitais atvejais apie tai visų pirma būtina informuoti kompetentingas institucijas.

Jeigu prekė paskolinama, išnuomojama arba perleidžiama įstaigai arba organizacijai, kuri pati turi teisę pasinaudoti minėtąja lengvata, lengvata lieka galioti, jeigu pastaroji įstaiga ar organizacija minėtą prekę naudoja tikslams, suteikiantiems teisę tą lengvatą taikyti.

Kitas atvejais prieš paskolinant, išnuomojant ar perleidžiant prekes, už jas turi būti sumokėtas atitinkamas pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

48 straipsnis

1. 46 straipsnyje minimos įstaigos arba organizacijos, kurios nebevykdo sąlygų, suteikiančių teisę į lengvatą, arba kurios ketina įvežimo metu nuo mokesčio atleistas prekes naudoti minėtame straipsnyje nenustatytiems tikslams, apie tai privalo pranešti kompetentingoms institucijoms.

2. Už prekes, kurios lieka įstaigos ar organizacijos, nebevykdančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikymo sąlygų, nuosavybėje, turi būti sumokėtas atitinkamas importo pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai nustojama laikytis minėtų sąlygų, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

3. Už prekes, kurias įstaiga ar organizacija, pasinaudojusi lengvata, panaudoja 46 straipsnyje nenustatytiems tikslams, turi būti sumokėtas atitinkamas importo pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai jos panaudojamos kitiems tikslams, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

III skyrius

Nelaimių aukoms įvežamos prekės

49 straipsnis

1. Taikant 50–55 straipsnių nuostatas įvežamos prekės, kurias įveža valstybinės organizacijos arba kitos, kompetentingų institucijų pripažintos, labdaros organizacijos, atleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio, jeigu pirmiau nurodytos prekės yra skirtos:

a) nemokamai išdalyti vienos arba daugiau valstybių narių teritorijas ištikusių nelaimių aukoms; arba

b) nemokamai naudotis minėtų nelaimių aukoms, paliekant minėtas prekes atitinkamų organizacijų nuosavybei.

2. Prekės, kurias įveža nelaimių padarinius šalinančios organizacijos, kurios yra reikalingos joms naudoti per jų veiklos laikotarpį, taip pat atleidžiamos nuo mokesčio pagal šio straipsnio 1 dalį taikant tokias pat sąlygas.

50 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio neatleidžiamos medžiagos ir įrenginiai, skirti nelaimių vietoms atstatyti.

51 straipsnis

Sprendimą dėl lengvatos taikymo, pasikonsultavusi su kitomis valstybėmis narėmis, priima Komisija, veikdama atitinkamos valstybės narės arba narių prašymu pagal ypatingos skubos procedūras. Prireikus tokiame sprendime nustatomas lengvatos taikymo mastas ir sąlygos.

Kol Komisija priima sprendimą, nelaimės paveiktos valstybės narės gali leisti laikinai netaikyti importo pridėtinės vertės mokesčio, kuriuo būtų apmokestinamos 49 straipsnyje nustatytiems tikslams įvežamos prekės, kai importuojanti organizacija įsipareigoja tokį mokestį sumokėti, jeigu bus priimtas sprendimas netaikyti lengvatų.

52 straipsnis

Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikomos tik toms organizacijoms, kurių apskaitos procedūros leidžia kompetentingoms institucijoms prižiūrėti minėtų organizacijų atliekamas operacijas, ir kurios suteikia visas būtinas garantijas.

53 straipsnis

1. Organizacijos, kurios pasinaudojo pridėtinės vertės mokesčio lengvata iš anksto apie tai nepranešusios kompetentingoms institucijoms, neturi teisės 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių skolinti, išnuomoti arba perleisti, nesvarbu už atlygį ar be jo, kitaip nei laikantis minėtame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Jeigu prekės paskolinamos, išnuomojamos arba perleidžiamos organizacijai, kuri pati turi teisę pasinaudoti minėtąja lengvata, lengvata lieka galioti, jeigu pastaroji organizacija minėtas prekes naudoja tikslams, suteikiantiems teisę tą lengvatą taikyti.

Kitas atvejais prieš paskolinant, išnuomojant ar perleidžiant prekes, už jas turi būti sumokėtas atitinkamas pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

54 straipsnis

1. Nelaimės aukų nebenaudojamos 49 straipsnio 1 dalies b punkte išvardytos prekės negali būti skolinamos, išnuomojamos arba perleidžiamos, nesvarbu, už atlygį ar be jo, iš anksto apie tai nepranešus kompetentingoms institucijoms.

2. Jeigu prekės paskolinamos, išnuomojamos arba perleidžiamos organizacijai, kuri pati turi teisę pasinaudoti 49 straipsnyje nustatyta lengvata, arba, kai tai taikytina, organizacijai, kuri turi teisę pasinaudoti lengvata pagal 41 straipsnio 1 dalies a punktą, lengvata lieka galioti, jeigu tos organizacijos minėtas prekes naudoja tikslams, suteikiantiems teisę tą lengvatą taikyti.

Kitas atvejais prieš paskolinant, išnuomojant ar perleidžiant prekes už jas turi būti sumokėtas atitinkamas pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

55 straipsnis

1. 49 straipsnyje išvardytos organizacijos, kurios nebevykdo sąlygų, suteikiančių teisę į pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, arba kurios pirmiau nurodytas, įvežimo metu atleistas nuo mokesčio, prekes ketina naudoti minėtame straipsnyje nenustatytiems tikslams, apie tai privalo pranešti kompetentingoms institucijoms.

2. Kai prekės lieka organizacijos, nebevykdančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikymo sąlygų, nuosavybėje ir yra perleidžiamos organizacijai, turinčiai teisę pasinaudoti šiame skyriuje nustatytomis lengvatomis ar, kai tai taikytina – 41 straipsnyje nustatytomis lengvatomis, lengvata lieka galioti, jeigu pastaroji organizacija minėtas prekes naudoja tikslams, suteikiantiems teisę tas lengvatas taikyti. Kitais atvejais už prekes turi būti sumokėtas atitinkamas importo pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai nustojama laikytis minėtų sąlygų, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

3. Už prekes, kurias organizacija, pasinaudojusi lengvata, panaudoja šiame skyriuje nenustatytiems tikslams, turi būti sumokėtas atitinkamas importo pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai jos panaudojamos kitiems tikslams, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

SU TAM TIKRAIS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ ASPEKTAIS SUSIJĘS IMPORTAS

I skyrius

Garbės apdovanojimai ir ženklai

56 straipsnis

Jeigu suinteresuoti asmenys pateikia kompetentingoms institucijoms tinkamą įrodymą, ir jeigu atitinkamos operacijos nėra komercinio pobūdžio, nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami:

a) apdovanojimai, kuriuos kitos šalies, nei importo valstybė narė, Vyriausybė, skyrė asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra pastarojoje valstybėje narėje;

b) taurėms, medaliams ir panašiems simbolinio pobūdžio daiktams, kurie asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra importo valstybėje narėje, skiriami kitoje šalyje, nei importo valstybė narė už jų veiklą meno, mokslo, sporto srityse arba valstybės tarnyboje arba už nuopelnus konkretaus renginio metu ir kuriuos minėti asmenys įveža patys;

c) taurės, medaliai ir panašūs simbolinio pobūdžio daiktai, kuriuos kitos šalies nei importo valstybė narė, institucijos arba asmenys nemokamai skiria nugabenti į importo valstybę narę, kad jie būtų įteikti šio straipsnio b punkte išvardytiems tikslams.

II skyrius

Tarptautinių santykių srityje gaunamos dovanos

57 straipsnis

Nepažeidžiant nuostatų, kurios, kai tai taikytina, taikomos tarptautiniam keleivių vežimui, ir laikantis 58 ir 59 straipsnių nuostatų nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos prekės, kurias:

a) įveža asmenys, kurie buvo išvykę oficialaus vizito į šalį, kitą nei ta, kur jie įprastai gyvena, jei tos prekės vizito metu buvo ta proga gautos iš priimančios šalies institucijų kaip dovana;

b) įveža asmenys, atvykstantys oficialaus vizito į importo valstybę narę ir ketinantys vizito proga minėtas prekes padovanoti priimančios šalies institucijoms;

c) kaip dovanas draugystės ir geros valios ženklan kitos, nei importo valstybė narė, šalies oficiali organizacija, valstybės įstaiga arba viešiesiems interesams atstovaujanti grupė siunčia importo valstybės narės oficialiai organizacijai, valstybės įstaigai arba viešiesiems interesams atstovaujančiai grupei, kurioms kompetentingos institucijos suteikė teisę gauti tokias prekes nemokant už jas importo pridėtinės vertės mokesčio.

58 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio neatleidžiami alkoholio gaminiai, tabakas ir tabako gaminiai.

59 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiama tik tuo atveju, jeigu:

- minėti daiktai kaip dovanos yra siūlomi kartkartėmis,

- daiktų pobūdis, vertė arba kiekis neatspindi jokių komercinių interesų,

- pirmiau nurodyti daiktai nenaudojami komerciniams tikslams.

III skyrius

Monarchams arba valstybės vadovams skirtos prekės

60 straipsnis

Remiantis kompetentingų institucijų nustatytais apribojimais ir sąlygomis, toliau išvardytos prekės atleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio:

a) dovanos valdžioje esantiems monarchams ir valstybės vadovams;

b) prekės, skirtos naudoti arba vartoti valdžioje esantiems monarchams ir kitos valstybės vadovams arba oficialiai jiems atstovaujantiems asmenims jų oficialios viešnagės importo valstybėje narėje metu. Tačiau importo valstybė narė turi teisę taikydama atleidimą nuo mokesčio reikalauti atitinkamo pariteto.

Nuostatos pateiktos b punkte taip pat taikomos asmenims, kurie naudojasi tarptautinėmis privilegijomis, atitinkančiomis valdžioje esančių monarchų ir valstybės vadovų privilegijas.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS PREKYBAI SKATINTI

I skyrius

Nedidelės vertės prekių pavyzdžiai

61 straipsnis

1. Nepažeidžiant 65 straipsnio 1 dalies a punkto, nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami įvežami prekių pavyzdžiai, kurių vertė yra nedidelė ir kurie gali būti naudojami tik tos rūšies prekių, kurių pavyzdžiai jie yra, užsakymo tikslams.

2. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad tam, kad tam tikros įvežamos prekės būtų atleistos nuo mokesčio, jos būtų padarytos negrįžtamai netinkamomis naudoti jas suplėšant, perforuojant arba aiškiai ir neištrinamai pažymint, ar taikant bet kurį kitą būdą, jeigu tokia operacija nepakenkia minėtų prekių kaip pavyzdžio savybėms.

3. Šio straipsnio 1 dalyje "prekių pavyzdžiai" – tai kurią nors prekių rūšį atstovaujantys daiktai, kurie dėl pateikimo būdo ir kiekio, kalbant apie vienos rūšies arba kokybės prekes, negali būti panaudoti jokiam kitam tikslui, išskyrus užsakymo tikslus.

II skyrius

Spaudiniai ir reklaminė medžiaga

62 straipsnis

Taikant šios direktyvos 63 straipsnio nuostatas įvežama spausdinta reklaminė medžiaga, tokia kaip katalogai, kainynai, naudojimo instrukcijos arba brošiūros, atleidžiama nuo pridėtinės vertės mokesčio, jeigu ji yra susijusi su:

a) prekėmis, skirtomis parduoti arba išnuomoti, arba

b) transporto, prekybos draudimo arba bankininkystės paslaugomis,

kurias teikia ne importo valstybėje narėje įsikūręs asmuo.

63 straipsnis

62 straipsnyje nustatyta lengvata taikoma spausdintoms reklamoms, kurios atitinka toliau išvardytas sąlygas:

a) spaudinyje turi aiškiai matytis įmonės, kuri gamina, parduoda ar nuomoja prekes arba teikia paslaugas, su kuriomis reklama susijusi pavadinimas;

b) kiekvienoje siuntoje turi būti ne daugiau kaip vienas dokumento egzempliorius arba po vieną kiekvieno dokumento egzempliorių, jeigu tai kelių dokumentų komplektas. Vis dėlto įvežamos siuntos, kuriose yra kelios to paties dokumento kopijos, gali būti atleistos nuo pridėtinės vertės mokesčio, jeigu bendras siuntos bruto svoris yra ne didesnis kaip vienas kilogramas;

c) siunta nėra to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui siunčiamos siuntų sekos dalis.

64 straipsnis

Komercinės vertės neturintys reklamos tikslams skirti daiktai, kuriuos tiekėjai nemokamai siunčia savo klientams, ir kurie negali būti naudojami kitam tikslui, išskyrus reklamą, taip pat atleidžiami nuo pridėtinės vertės mokesčio.

III skyrius

Prekybos mugėje arba panašiame renginyje naudojamos arba vartojamos prekės

65 straipsnis

1. Taikant 66–69 straipsnių nuostatas, įvežant nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos toliau išvardytos prekės:

a) nedideli prekių pavyzdžiai, skirti prekybos mugei arba panašiam renginiui;

b) prekės, kurios įvežamos tik parodyti ar norint prekybos mugėje arba panašiame renginyje pademonstruoti eksponuojamus aparatus ir prietaisus;

c) įvairios nedidelės vertės medžiagos, tokios kaip dažai, lakai ir tapetai, skirti statyti, įrengti ir papuošti laikinus stendus prekybos mugėje arba panašiame renginyje ir sunaudojami šiems tikslams;

d) iliustruoti arba neiliustruoti spaudiniai, katalogai, prospektai, kainynai, reklaminiai skelbimai, kalendoriai, neįrėmintos nuotraukos ir kiti daiktai, kurie pristatomi nemokamai reklamuoti prekes prekybos mugėje arba panašiame renginyje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje "prekybos mugė arba panašus renginys" yra:

a) parodos, mugės ir panašūs renginiai, susiję su prekyba, pramone, žemės ūkiu ar amatais;

b) parodos ir renginiai, kurie dažniausiai organizuojami labdaros tikslu;

c) parodos ir renginiai, kurie dažniausiai organizuojami dėl mokslinių, techninių, amatų, meninių, švietimo arba kultūros ar sportinių priežasčių, dėl religinių priežasčių arba norint ką nors pagerbti, taip pat susiję su profsąjungų arba turistine veikla, ar siekiant skatinti tarptautinį supratimą;

d) tarptautinių organizacijų ar kolektyvinių institucijų atstovų susitikimai;

e) oficialios arba atminimo ceremonijos ir susirinkimai,

išskyrus parodas, kurios organizuojamos privatiems tikslams parduotuvėse arba prekėms parduoti skirtose patalpose.

66 straipsnis

65 straipsnio 1 dalies a punkte minima pridėtinės vertės mokesčio lengvata taikoma įvežamiems pavyzdžiams, kurie:

a) kaip tokie importuojami nemokamai ir parodoje imami iš prekių, įvežtų dideliais kiekiais;

b) tik nemokamai dalijami lankytojams parodos metu ir yra skirti sunaudoti arba suvartoti asmenims, kuriems jie buvo pasiūlyti;

c) laikytini reklaminiais pavyzdžiais, turinčiais nedidelę vieneto vertę;

d) yra sunkiai realizuojami ir, kur tai taikytina, yra supakuoti taip, kad atitinkamų prekių kiekis yra mažesnis už mažiausią tokios pat prekės kiekį, parduodamą rinkoje;

e) yra d punkte minimu būdu nesupakuoti maisto produktai ir gėrimai ir suvartojami iš karto parodoje;

f) pagal savo bendrą vertę ir kiekį atitinka parodos pobūdį, lankytojų skaičių ir eksponentų dalyvavimo mastą.

67 straipsnis

Taikant 65 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos prekės, kurios:

a) parodoje yra suvartojamos arba sunaikinamos, ir

b) pagal savo bendrą vertę ir kiekį atitinka parodos pobūdį, lankytojų skaičių ir eksponentų dalyvavimo mastą.

68 straipsnis

Taikant 65 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatas, nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami spaudiniai ir reklamai skirti daiktai, kurie:

a) yra skirti tik nemokamai išdalinti žmonėms parodos organizavimo vietoje;

b) pagal savo bendrą vertę ir kiekį atitinka parodos pobūdį, lankytojų skaičių ir eksponentų dalyvavimo mastą.

69 straipsnis

65 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos lengvatos netaikomos:

a) alkoholio gaminiams;

b) tabakui ir tabako gaminiams;

c) kietam, skystam arba dujiniam kurui.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKĖS, ĮVEŽAMOS PATIKROS, TYRIMO ARBA BANDYMO TIKSLAIS

70 straipsnis

Taikant 71–76 straipsnių nuostatas įvežamos prekės, kurios turi būti tikrinamos, tiriamos arba bandomos norint nustatyti jų sudėtį, kokybę arba kitus techninius rodiklius informacijos arba pramoninių ar komercinių tyrimų tikslais, atleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio.

71 straipsnis

Nepažeidžiant 74 straipsnio, 70 straipsnyje nustatyta lengvata taikoma tik jeigu prekės, kurias reikia tikrinti, tirti arba bandyti, visai sunaudojamos arba sunaikinamos atliekant patikrą, tyrimą arba bandymą.

72 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio neatleidžiamos įvežamos prekės, naudojamos patikroms, tyrimams arba bandymams, kurie yra skirti pardavimų skatinimui.

73 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamas toks įvežamų prekių kiekis, koks tikrai reikalingas tai paskirčiai, kuriai yra įvežamas. Minėtus kiekius kiekvienu atveju nustato kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į pirmiau nurodytą paskirtį.

74 straipsnis

1. 70 straipsnyje nustatytos lengvatos taikytinos ir prekėms, kurios patikros, tyrimo arba bandymo metu visai nesunaudojamos arba nesunaikinamos, jeigu liekantys produktai, kompetentingos institucijoms sutinkant ir prižiūrint:

- užbaigus patikrą, tyrimą arba bandymą visai sunaikinami arba paverčiami prekybos požiūriu beverčiais, arba

- perduodami atitinkamai valstybei, nepatiriant pastarajai jokių išlaidų, jeigu taip leistina pagal nacionalinės teisės aktus, arba

- esant deramai pateisinamoms aplinkybėms, eksportuojami už importo valstybės narės teritorijos ribų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje "liekantys produktai" – produktai, kurie lieka po patikrų, tyrimų arba bandymų, arba faktiškai nepanaudotos prekės.

75 straipsnis

Išskyrus 74 straipsnio 1 dalies taikymo atvejus, už 70 straipsnyje minimų patikrų, tyrimų arba bandymų pabaigoje liekančius produktus turi būti sumokėtas atitinkamas importo pridėtinės vertės mokesti, apskaičiuojamas taikant patikrų, tyrimų arba bandymų užbaigimo dieną galiojantį tarifą, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą patvirtina arba priima kompetentingos institucijos.

Tačiau suinteresuotoji šalis, gavusi kompetentingų institucijų sutikimą ir jų prižiūrima, gali liekančius produktus paversti atliekomis arba laužu. Šiuo atveju yra taikomi importo muitai, nustatyti minėtoms atliekoms arba laužui jų susidarymo metu.

76 straipsnis

Laikotarpį, per kurį turi būti atlikti patikros, tyrimai arba bandymai, ir administracinius formalumus, užtikrinančius prekių panaudojimą pagal numatytą paskirtį, nustato kompetentingos institucijos.

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVAIRŪS MOKESČIO NETAIKYMO ATVEJAI

I skyrius

Autorių arba pramoninių bei komercinių patentų suteikiamas teises ginančioms organizacijoms siunčiamos siuntos

77 straipsnis

Įvežami prekių ženklai, modeliai ir dizainas, taip pat su jais susijusi papildoma medžiaga, taip pat prašymai išduoti išradimo patentą ir pan., kuriuos reikia pateikti įstaigoms, kompetentingoms autorių arba pramoninių ar prekybinių patentų suteikiamų teisių gynimo srityje, atleidžiami nuo pridėtinės vertės mokesčio.

II skyrius

Informacinė literatūra turistams

78 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos toliau išvardytos įvežamos prekės:

a) dokumentai (informaciniai lankstinukai, brošiūros, knygos, žurnalai, turisto vadovai, įrėminti arba neįrėminti plakatai, neįrėmintos nuotraukos ir didelės nuotraukos, iliustruoti arba neiliustruoti žemėlapiai, permatomi langų paveikslai ir iliustruoti kalendoriai), kurie yra skirti dalinti nemokamai ir kurių pagrindinė paskirtis yra skatinti žmones vykti į užsienį, ypač dalyvauti ten organizuojamuose kultūriniuose, turistiniuose, sporto, religijų arba prekybiniuose ar profesiniuose susitikimuose ir renginiuose, jeigu ne daugiau kaip 25 % pirmiau išvardytų dokumentų ploto užima privati komercinė reklama ir jeigu bendras jų kelionių skatinimo pobūdis yra aiškus;

b) užsienio viešbučių sąrašai ir kasmet išleidžiami leidiniai, kuriuos leidžia arba kurių leidybą remia oficialios turistinės agentūros, ir užsienio transporto tvarkaraščiai, jeigu minėta literatūra yra skirta nemokamai išdalinti ir jeigu privati komercinė reklama joje užima ne daugiau kaip 25 % ploto;

c) informacinė medžiaga, kuri yra teikiama oficialių nacionalinių turistinių agentūrų paskirtiems ir patvirtintiems atstovams arba korespondentams ir kuri neskirta platinti, t. y. kasmet išleidžiami leidiniai, telefonų arba teleksų numerių sąrašai, viešbučių sąrašai, mugių katalogai, nedidelės vertės rankų darbo gaminių pavyzdžiai ir literatūra apie muziejus, universitetus, mineralinių vandenų gydyklas arba kitas panašias įstaigas.

III skyrius

Įvairūs dokumentai ir daiktai

79 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiami įvežami:

a) dokumentai, kurie nemokamai siunčiami valstybių narių valstybinėms tarnyboms;

b) užsienio Vyriausybių ir oficialių tarptautinių organizacijų publikacijos, skirtos platinti nemokamai;

c) balsavimo biuleteniai rinkimams, kuriuos organizuoja ne importo valstybės narės institucijos;

d) daiktai, kurie turi būti pateikti valstybių narių teismams arba kitoms oficialioms agentūroms kaip įrodymas arba panašiems tikslams;

e) parašų pavyzdžiai ir spausdinti parašų cirkuliarai, siunčiami kaip dalis informacijos, kuria paprastai tarpusavyje keičiasi valstybinės tarnybos arba bankų įstaigos;

f) oficiali spausdinta medžiaga, siunčiama valstybių narių centriniams bankams;

g) ataskaitos, pranešimai, pastabos, prospektai, prašymų formos ir kiti dokumentai, paruošti bendrovių, kurių pagrindinė būstinė yra ne importo valstybėje narėje ir kurie siunčiami minėtų bendrovių leidžiamų vertybinių popierių savininkams arba naujas bendrovių akcijas pasirašantiems asmenims;

h) įrašų laikmenos (perforacinės kortos, garso įrašai, mikrofilmai ir kt.), naudojamos perduoti nemokamai siunčiamą informaciją adresatui, jeigu šios lengvatos taikymas nesudaro prielaidų konkurencijos sąlygų pažeidimams ar jos reikšmingai neiškraipomos;

i) bylos, archyvai, spausdinti blankai ir kiti dokumentai, kurie turi būti naudojami tarptautiniuose susitikimuose, konferencijose arba kongresuose ir tokių susitikimų ataskaitos;

j) planai, techniniai brėžiniai, užbaigti projektai, aprašymai ir kiti panašūs dokumentai, įvežami siekiant gauti arba įvykdyti užsakymus ne importo valstybėje narėje arba dalyvauti minėtoje valstybėje organizuojamame konkurse;

k) dokumentai, kuriuos importo valstybėje narėje atliekamiems tikrinimams turi naudoti kitoje šalyje veikiančios įstaigos;

l) spausdintos formos, kurios turi būti naudojamos kaip oficialūs dokumentai tarptautiniams transporto priemonių maršrutams ir tarptautiniam prekių gabenimui pagal tarptautines konvencijas;

m) spausdintos formos, etiketės, bilietai ir panašūs dokumentai, kuriuos ne importo valstybės narės transporto įmonės arba viešbučių veikla besiverčiančios įmonės siunčia minėtoje valstybėje narėje veikiančioms kelionių agentūroms;

n) spausdintos formos ir bilietai, važtaraščiai, keleivių sąrašai ir kiti prekybos ar įstaigos dokumentai, kurie buvo panaudoti;

o) nacionalinių arba tarptautinių institucijų oficialios spausdintos formos ir spaudiniai, atitinkantys tarptautinius standartus, kuriuos ne importo valstybės narės asociacijos siunčia minėtoje valstybėje esančioms atitinkamoms asociacijoms platinti;

p) nuotraukos, skaidrės ir šabloniški nuotraukų pasportai su paaiškinimais arba be jų, siunčiami į spaudos agentūras laikraščių arba žurnalų leidėjams;

q) šios direktyvos priede išvardytos prekės, kurias gamina Jungtinės Tautos arba viena iš Jungtinių Tautų specializuotų agentūrų, nesvarbu, kokia yra minėtų prekių paskirtis;

r) mokomojo, mokslinio arba kultūrinio pobūdžio daiktai iš kolekcijų ir meno kūriniai, skirti ne parduoti, ir įvežami muziejų, galerijų ir kitų įstaigų, kurioms valstybių narių kompetentingos institucijos suteikia teisę pirmiau išvardytas prekes įvežti be mokesčių. Nuo mokesčio atleidžiama tik tuo atveju, jeigu minėti daiktai įvežami nemokamai arba, jeigu jie įvežami už atlygį, jų tiekėjas nėra apmokestinamasis asmuo.

IV skyrius

Pagalbinės medžiagos, reikalingos prekėms sukrauti ir apsaugoti jų gabenimo metu

80 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos įvežamos įvairios medžiagos, tokios kaip: virvė, šiaudai, audeklas, popierius ir kartonas, medis ir plastikas, kurios yra naudojami prekėms krauti ir saugoti, įskaitant apsaugojimą nuo karščio, gabenant jas per valstybės narės teritoriją, jeigu:

a) paprastai jų negalima antrą kartą panaudoti; ir

b) už jas sumokėtas atlygis sudaro dalį apmokestinamosios vertės, kaip nustatyta Direktyvos 77/388/EEB 11 straipsnyje.

V skyrius

Kraikas ir pašarai, skirti gabenamiems gyvūnams

81 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamas įvežamas bet koks kraikas ir pašarai, vežami į valstybės narės teritoriją gyvūnus gabenančioje transporto priemonėje ir skirti minėtiems gyvūnams kelionės metu.

VI skyrius

Kuras ir tepalai, esantys sausumos transporto priemonėse

82 straipsnis

1. Taikant 83–85 straipsnių nuostatas, nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos toliau išvardytos įvežamos prekės:

a) kuras, esantis standartiniuose privačių ir komercinių transporto priemonių ir motociklų kuro bakuose;

b) kuras, esantis nešiojamuose bakuose, gabenamuose privačiomis transporto priemonėmis ir motociklais, kurio kiekis turi būti ne didesnis kaip 10 litrų vienai transporto priemonei, nepažeidžiant nacionalinių nuostatų dėl kuro laikymo ir gabenimo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje:

a) "komercinė transporto priemonė" – kiekviena motorinė kelių transporto priemonė, kuri sukonstruota ir įrengta taip, kad ja būtų galima už atlygį arba nemokamai vežti:

- daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją,

- prekes,

ir kiekviena ne gabenti skirta specialios paskirties kelių transporto priemonė;

b) "privati transporto priemonė" – kiekviena transporto priemonė, kuri neatitinka šio straipsnio a dalyje pateikto apibrėžimo;

c) "standartiniai bakai" – bakai, gamintojo įrengiami visose transporto priemonėse, kurios yra tokios pat rūšies kaip atitinkama transporto priemonė, ir kurių įrengimas leidžia kurą naudoti tiesiogiai važiavimui ir, kai tai taikytina, aušinimo sistemai.

Transporto priemonėse įrengti dujų balionai, skirti tam, kad dujas būtų galima tiesiogiai naudoti kaip kurą, taip pat laikomi standartiniais bakais.

83 straipsnis

Valstybės narės gali apriboti nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamo kuro kiekį komercinių transporto priemonių standartiniuose bakuose iki 200 litrų vienai transporto priemonei vienos kelionės metu.

84 straipsnis

Valstybės narės gali apriboti nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamo įvežamo kuro kiekį:

a) komercinėms transporto priemonėms, atliekančioms tarptautinius pervežimus

- iš trečiųjų šalių į jų pasienio zoną, tačiau ne daugiau kaip 25 km į šalies gilumą tiesia linija,

- iš kitos valstybės narės į jų pasienio zoną, tačiau ne daugiau kaip 15 km į šalies gilumą tiesia linija,

jeigu tokiu būdu yra vežami minėtoje zonoje gyvenantys asmenys;

b) privačioms transporto priemonėms, priklausančioms pasienio zonoje su trečiąja šalimi gyvenantiems asmenims, tačiau ne daugiau kaip 15 km į šalies gilumą tiesia linija.

85 straipsnis

Asmuo, kuris pasinaudojo mokesčio lengvata, neturi teisės naudoti kuro, įvežto atleidžiant nuo pridėtinės vertės mokesčio kitose transporto priemonėse, išskyrus tą transporto priemonę, kurioje kuras buvo įvežtas, arba išpilti kurą iš transporto priemonės ir laikyti, išskyrus būtinus transporto priemonės remonto atvejus, arba jį perleisti už atlygį ar be jo.

Jei pirmoje šio straipsnio pastraipoje nurodytų reikalavimų nesilaikoma, už atitinkamus įvežtus produktus turi būti sumokėtas importo pridėtinės vertės mokestis, apskaičiuojamas taikant minėtų reikalavimų pažeidimo dieną galiojusį tarifą, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurias minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

86 straipsnis

82 straipsnyje nustatyta pridėtinės vertės mokesčio lengvata taip pat taikoma tepalams, kurie vežami transporto priemonėse ir reikalingi tam, kad transporto priemonės normaliai veiktų atitinkamos kelionės metu.

VII skyrius

Prekės, naudojamos karo aukoms skirtiems paminklams arba kapinėms statyti, prižiūrėti ir puošti

87 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos atitinkamą kompetentingų institucijų leidimą turinčių organizacijų įvežamos prekės, kurios naudojamos statyti, prižiūrėti ir puošti kapines ir antkapius bei paminklus, skirtus ne importo valstybės narės karo aukoms, kurios yra joje palaidotos.

VIII skyrius

Karstai, laidojimo urnos ir dekoratyviniai laidojimo papuošalai

88 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos įvežamos toliau išvardytos prekės:

a) karstai su palaikais ir urnos su mirusių žmonių pelenais, gėlės, laidotuvių vainikai ir kiti paprastai jiems puošti naudojami dekoratyviniai daiktai;

b) gėlės, vainikai ir kiti dekoratyviniai daiktai, kuriuos atsiveža ne importo valstybėje narėje gyvenantys asmenys, dalyvaujantys laidotuvėse ar atvykstantys papuošti importo valstybės narės teritorijoje esančių kapų, jeigu pirmiau išvardytos importuojamos prekės savo pobūdžiu ar kiekiu nerodo kokių nors komercinių ketinimų.

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

89 straipsnis

Jeigu šioje direktyvoje yra nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata taikoma tik įvykdžius tam tikras sąlygas, suinteresuotas asmuo privalo pateikti kompetentingoms institucijoms įtikinamą įrodymą, kad minėtos sąlygos buvo įvykdytos.

90 straipsnis

1. Ekiu vertė nacionaline valiuta, į kurią turi būti atsižvelgiama pagal šią direktyvą, nustatoma kartą per metus. Valiutų kursai, kuriuos reikia taikyti, nustatomi spalio mėnesio pirmąją darbo dieną ir įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.

2. Valstybės narės gali suapvalinti nacionaline valiuta išreikštas ekiu sumas.

3. Valstybės narės gali ir toliau taikyti lengvatų verčių limitus, kurie galioja šio straipsnio 1 dalyje minimo kasmetinio patikslinimo metu, jeigu perskaičiavus skirtumas tarp ekiu išreikštų neapmokestinamų sumų, nesuapvalintų šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ir nacionaline valiuta išreikštų neapmokestinamų sumų yra mažesnis kaip 5 %.

91 straipsnis

Jokia šios direktyvos nuostata netrukdo valstybėms narėms:

a) teikti privilegijų ir netaikyti mokesčių pagal tarpusavyje arba su trečiosiomis šalimis sudarytus kultūrinio, mokslinio arba techninio bendradarbiavimo susitarimus;

b) netaikyti mokesčių specialiais atvejais, kurie susiję su pasienio judėjimo specifika ir kuriuos valstybės narės nustato pagal tarpusavyje arba su Bendrijai nepriklausančiomis šalimis sudarytus susitarimus dėl pasienio režimo.

92 straipsnis

Kol Bendrija nustatys atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio atvejus, valstybėms narėms ir toliau leidžiama teikti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas:

a) prekybos laivyno jūrininkams;

b) darbininkams, grįžtantiems į savo šalį po ne mažiau kaip šešių mėnesių laikotarpio, kurį jie gyveno ne importo valstybėje narėje dėl profesinių priežasčių.

93 straipsnis

1. Valstybės narės priima priemones, kurios, įsigaliojusios nuo 1984 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurias jos priima šiai direktyvai įgyvendinti. Nurodydamos minėtas priemones, valstybės narės prireikus daro paprastą nuorodą į atitinkamas Reglamento (EEB) Nr. 918/83 nuostatas.

94 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1983 m. kovo 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Ertl

[1] OL C 171, 1980 7 11, p. 8.

[2] OL C 50, 1981 3 9, p. 106.

[3] OL C 300, 1980 11 18, p. 11.

[4] OL L 145, 1977 6 13, p. 1.

[5] OL L 105, 1983 4 23, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Mokomojo, mokslinio ar kultūrinio pobūdžio vaizdo ir garso priemonės

BMT pozicijos Nr. | Aprašymas |

37.04 | Įjautrintos fotografijos plokštelės ir juostos, eksponuotos, bet neišryškintos, negatyvai arba pozityvai; A.Kino juosta:ex II.Kiti mokomojo, mokslinio arba kultūrinio pobūdžio pozityvai |

ex 37.05 | Mokomojo, mokslinio arba kultūrinio pobūdžio fotografijos plokštelės, neperforuota ir perforuota fotografijos juosta (išskyrus kinematografinę juostą), eksponuota ir išryškinta, negatyvas ar pozityvas |

37.07 | Kino juosta, eksponuota ir išryškinta, su garso takeliu arba be garso takelio, ar sudaryta tik iš garso takelio, negatyvas ir pozityvas: B. II.Kiti pozityvai:ex. a)Kino žurnalai (su garso takeliu arba be jo), atspindintys įvykius, įvežimo metu turinčius naujausių žinių vertę ir importuojamus ne daugiau kaip po du kiekvienos temos egzempliorius kopijavimo tikslaisex. b)Kiti:Archyvinė filmavimo medžiaga (su garso takeliais arba be jų), skirta naudoti kino žurnalamsPramoginiai filmai, konkrečiai pritaikyti vaikams ir jaunimuiKiti mokomojo, mokslinio arba kultūrinio pobūdžio filmai |

49.11 | Kiti spaudiniai, įskaitant spausdintus paveikslėlius ir fotografijas: ex. B.Kiti:Mokomojo, mokslinio arba kultūrinio pobūdžio mikrokortelės arba kitos informacijos saugojimo priemonės, reikalingos kompiuterizuotoms informavimo ir dokumentų rengimo paslaugomsSieninės schemos, skirtos tik demonstruoti ir mokyti |

ex. 90.21 | Instrumentai, prietaisai arba modeliai, skirti tik demonstruoti (pvz., mokymui arba parodoms), netinkami naudoti kitiems tikslams: Mokomojo, mokslinio arba kultūrinio pobūdžio šablonai, modeliai ir sieninės schemos, skirti tik demonstruoti ir mokytiTeorinių sąvokų, tokių kaip: molekulinės struktūros arba matematinės formulės, maketai arba vaizdinė išraiška |

92.12 | Patefoniniai įrašai ir kiti garso arba panašūs įrašai, įrašų darymo matricos, paruoštos įrašų plokštelės, juosta mechaniniam garso įrašymui, paruoštos juostos, juostelės ir panašūs tokios rūšies daiktai, paprastai naudojami garso arba panašiems įrašams daryti: ex. B.Įrašai:Mokomojo, mokslinio arba kultūrinio pobūdžio |

Įvairūs | Hologramos lazerinių spindulių projektavimuiĮvairių priemonių rinkiniaiMedžiaga programiniam apmokymui, įskaitant medžiagą rinkinių forma su atitinkamais spaudiniais |

--------------------------------------------------