Help Print this page 

Document 22014A0830(01)

Title and reference
Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimas
  • In force
OJ L 260, 30.8.2014, p. 4–738 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Languages, formats and link to OJ
BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV
HTML html BG html ES html CS html DA html DE html ET html EL html EN html FR html HR html IT html LV html LT html HU html MT html NL html PL html PT html RO html SK html SL html FI html SV
PDF pdf BG pdf ES pdf CS pdf DA pdf DE pdf ET pdf EL pdf EN pdf FR pdf HR pdf IT pdf LV pdf LT pdf HU pdf MT pdf NL pdf PL pdf PT pdf RO pdf SK pdf SL pdf FI pdf SV
Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal
 To see if this document has been published in an e-OJ with legal value, click on the icon above (For OJs published before 1st July 2013, only the paper version has legal value).
Multilingual display
Text

30.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/4


Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos

ASOCIACIJOS SUSITARIMAS

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys (toliau – valstybės narės),

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga arba ES) bei

EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA (toliau – Euratomas)

ir

MOLDOVOS RESPUBLIKA,

toliau kartu – Šalys,

ATSIŽVELDAMOS į bendras Šalių vertybes ir tvirtus ryšius, nustatytus sudarius Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir vystomus pagal Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystės programą, ir pripažindamos, kad abi Šalys pageidauja toliau vystyti, stiprinti ir plėsti šiuos ryšius;

PRIPAŽINDAMOS Moldovos Respublikos europinius siekius ir europinės krypties pasirinkimą;

PRIPAŽINDAMOS, kad bendros vertybės, kuriomis grindžiama ES, – demokratija, pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principas – taip pat yra esminiai šiame susitarime numatytos politinės asociacijos ir ekonominės integracijos elementai;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šis susitarimas neriboja galimybių ateityje laipsniškai plėtoti ES ir Moldovos Respublikos ryšius;

PRIPAŽINDAMOS, kad Moldovos Respubliką kaip Europos valstybę su valstybėmis narėmis sieja bendra istorija bei bendros vertybės, ir ji įsipareigoja šias vertybes diegti ir propaguoti, kas ir skatina Moldovos Respubliką pasirinkti europinę kryptį;

PRIPAŽINDAMOS 2005 m. vasario mėn. bendro ES ir Moldovos Respublikos Europos kaimynystės politikos veiksmų plano svarbą stiprinant ES ir Moldovos Respublikos ryšius ir padedant spartinti reformų ir teisės aktų derinimo procesą Moldovos Respublikoje, ir taip skatinti laipsnišką ekonominę integraciją ir stiprinti politinę asociaciją;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti pagarbą pagrindinėms laisvėms, žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principams;

PRISIMINDAMOS savo pasiryžimą propaguoti žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus, be kita ko, bendradarbiaudamos Europos Taryboje;

PASIRYŽUSIOS prisidėti prie Moldovos Respublikos politinio, socialinio ir ekonominio vystymosi, plačiai bendradarbiaudamos įvairiose abipusiai svarbiose srityse, įskaitant gero valdymo, laisvės, saugumo ir teisingumo, prekybos integracijos ir sustiprinto ekonominio bendradarbiavimo, užimtumo ir socialinės politikos, finansų valdymo, viešo administravimo ir valstybės tarnybos reformos, pilietinės visuomenės dalyvavimo, institucijų kūrimo, skurdo mažinimo ir darnaus vystymosi sritis;

ĮSIPAREIGOJUSIOS įgyvendinti visus Jungtinių Tautų Chartijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), visų pirma 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamojo akto, atitinkamai 1991 ir 1992 m. Madrido ir Vienos konferencijų baigiamųjų dokumentų, 1990 m. Paryžiaus chartijos dėl naujos Europos, 1948 m. Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus ir nuostatas;

PRISIMINDAMOS pasiryžimą stiprinti tarptautinę taiką ir saugumą, palaikyti veiksmingą daugiašališkumą ir taikiai spręsti ginčus, visų pirma šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiaudamos Jungtinėse Tautose (JT) ir ESBO;

PRIPAŽINDAMOS aktyvaus Moldovos Respublikos dalyvavimo regioninio bendradarbiavimo forumuose svarbą;

SIEKDAMOS reguliariai palaikyti politinį dialogą abipusiai svarbiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais, įskaitant regioninius aspektus, atsižvelgdamos į ES bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP);

ATSIŽVELDAMOS į ES pasiryžimą remti tarptautines pastangas stiprinti Moldovos Respublikos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir prisidėti prie šalies reintegracijos;

PRIPAŽINDAMOS Moldovos Respublikos įsipareigojimo rasti tvarų Padniestrės konflikto sprendimą svarbą ir ES įsipareigojimo remti atkūrimą po konflikto svarbą;

ĮSIPAREIGOJUSIOS kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir korupcija, užkirsti kelią šiems reiškiniams ir aktyviau bendradarbiauti kovoje su terorizmu;

ĮSIPAREIGOJUSIOS palaikyti išsamesnį dialogą ir aktyviau bendradarbiauti judumo, migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo klausimais, vadovaudamosi ES išorės migracijos politikos, kuria siekiama bendradarbiauti teisėtos migracijos, įskaitant apykaitinę, srityje, principais, ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinamas Europos bendrijos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos;

PRIPAŽINDAMOS laipsniškas pastangas atėjus laikui Moldovos Respublikos piliečiams pradėti taikyti bevizį režimą, jei bus sudarytos sąlygos tinkamai valdomam ir saugiam judumui;

PATVIRTINDAMOS, kad į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį patenkančios šio susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Airijai privalomos ne kaip ES daliai, o kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, nebent ES kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija kartu praneštų Moldovos Respublikai, kad Jungtinei Karalystei arba Airijai jos privalomos kaip ES daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei Jungtinė Karalystė ir (arba) Airija pagal minėto protokolo 4a straipsnį nebebus saistomos kaip ES dalys, ES kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Moldovos Respublikai apie bet kokį pozicijos pasikeitimą ir tokiu atveju šio susitarimo nuostatos joms toliau taikomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų sutarčių pridėtą protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos;

ĮSIPAREIGOJUSIOS laikytis laisvos rinkos ekonomikos principų ir patvirtindamos ES pasirengimą padėti Moldovos Respublikai vykdyti ekonomikos reformas;

ĮSIPAREIGOJUSIOS atsižvelgti į aplinkosauginius poreikius, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą dėl daugiašalių tarptautinių susitarimų ir jų įgyvendinimą, taip pat laikytis darnaus vystymosi principų;

SIEKDAMOS palaipsnės ekonominės integracijos į ES vidaus rinką, kaip nustatyta šiame susitarime, inter alia, sukuriant išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE), kuri būtų neatskiriama šio susitarimo dalis;

PASIRYŽUSIOS sukurti išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, kurioje bus sudarytos sąlygos plačiu mastu derinti reglamentavimą ir liberalizuoti patekimą į rinką, laikantis teisių ir prievolių, sąlygotų Šalių narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), ir skaidriai taikant šias teises ir prievoles;

ĮSITIKINUSIOS, kad šiuo susitarimu bus sukurta naujų abiejų Šalių ekonominių santykių vystymo prielaidų, visų pirma prekybos ir investicijų srityje, ir bus skatinama konkurencija, nes tai yra esminiai ūkio pertvarkymo ir modernizavimo veiksniai;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti energijos tiekimo saugumą, sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti tinkamą infrastruktūrą, didinti rinkos integraciją ir reglamentavimo derinimą su pagrindiniais ES acquis elementais, skatinti efektyviai vartoti energiją ir naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

PRIPAŽINDAMOS poreikį aktyviau bendradarbiauti energetikos srityje ir Šalių įsipareigojimą įgyvendinti Energijos bendrijos sutartį (toliau – Energijos bendrijos sutartis);

PASIRYŽUSIOS gerinti visuomenės sveikatos apsaugos lygį ir žmonių sveikatos apsaugą kaip darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo sąlygą;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti tiesioginius žmonių ryšius, įskaitant bendradarbiavimą ir mainus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, švietimo ir kultūros srityse;

ĮSIPAREIGOJUSIOS skatinti tarpvalstybinį ir regioninį bendradarbiavimą, palaikant gerus kaimyninius santykius;

PRIPAŽINDAMOS Moldovos Respublikos įsipareigojimą laipsniškai derinti atitinkamų sektorių teisės aktus su atitinkamais ES teisės aktais ir juos veiksmingai įgyvendinti;

PRIPAŽINDAMOS Moldovos Respublikos įsipareigojimą savo administracinę ir institucinę infrastruktūrą plėtoti tiek, kiek to reikia šio susitarimo vykdymui užtikrinti;

ATSIŽVELGDAMOS į ES pasiryžimą remti reformų įgyvendinimą ir siekiant šio tikslo naudotis visomis turimomis bendradarbiavimo bei techninės, finansinės ir ekonominės paramos priemonėmis,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslai

1.   Susitarimu nustatoma Sąjungos bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacija.

2.   Šios asociacijos tikslai:

a)

skatinti Šalių politinę asociaciją ir ekonominę integraciją, pagrįstas bendromis vertybėmis ir artimais ryšiais, įskaitant aktyvesnį Moldovos Respublikos dalyvavimą ES politikos srityse, programose ir agentūrų veikloje;

b)

stiprinti išsamesnio politinio dialogo visose abipusiai svarbiose srityse struktūrą, sudarant sąlygas plėtoti artimus politinius Šalių ryšius;

c)

padėti stiprinti Moldovos Respublikos demokratiją ir politinį, ekonominį ir institucinį stabilumą;

d)

skatinti, palaikyti ir stiprinti regioninio ir tarptautinio masto taiką ir stabilumą, įskaitant bendras pastangas šalinti įtampos šaltinius, stiprinti sienų saugumą, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius;

e)

remti ir stiprinti bendradarbiavimą laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, siekiant įtvirtinti teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, taip pat judumo ir tiesioginių žmonių ryšių srityje;

f)

remti Moldovos Respublikos pastangas plėtoti savo ekonominį potencialą tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat derinant teisės aktus su ES teisės aktais;

g)

sudaryti sąlygas tvirtesniems ekonominiams ir prekybos ryšiams ir atitinkamai laipsniškai integruoti Moldovos Respubliką į ES vidaus rinką, kaip nustatyta šiame susitarime, be kita ko, sukuriant išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, kurioje bus numatyta plačiu mastu derinti reglamentavimą ir liberalizuoti patekimą į rinką, laikantis narystės PPO sąlygotų teisių ir prievolių, ir skaidriai taikant tas teises ir prievoles, ir

h)

sudaryti dar glaudesnio bendradarbiavimo kitose abipusiai svarbiose srityse sąlygas.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

2 straipsnis

1.   Pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip skelbiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos, yra Šalių vidaus ir išorės politikos pagrindas ir esminis šio susitarimo elementas. Kova su masinio naikinimo ginklų, susijusių medžiagų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu taip pat laikoma esminiu šio susitarimo elementu.

2.   Šalys pakartoja įsipareigojančios laikytis laisvosios rinkos ekonomikos, darnaus vystymosi ir veiksmingo daugiašališkumo principų.

3.   Šalys dar kartą patvirtina besilaikančios teisinės valstybės ir gero valdymo principų bei savo tarptautinių prievolių, visų pirma prisiimtų JT, Europos Taryboje ir ESBO.

4.   Šalys įsipareigoja skatinti bendradarbiauti ir palaikyti gerus kaimyninius santykius, įskaitant bendradarbiavimą rengiant abipusiai svarbus projektus, visų pirma susijusius su korupcijos, organizuoto ar neorganizuoto nusikalstamumo, taip pat ir tarptautinio, ir terorizmo prevencija ir kova su jais. Šis įsipareigojimas yra svarbus plėtojant Šalių tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą, ir juo prisidedama prie regioninės taikos ir stabilumo.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS IR REFORMOS, BENDRADARBIAVIMAS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS SRITYJE

3 straipsnis

Politinio dialogo tikslai

1.   Šalys toliau plėtoja ir stiprina politinį dialogą visose abipusiai svarbiose srityse, įskaitant užsienio ir saugumo politikos klausimus ir vidaus reformas. Tai didins politinio bendradarbiavimo ir konvergencijos užsienio ir saugumo politikos klausimais veiksmingumą.

2.   Politinio dialogo tikslai:

a)

stiprinti politinę asociaciją ir didinti politinių klausimų ir saugumo politikos konvergenciją ir veiksmingumą;

b)

skatinti tarptautinį stabilumą ir saugumą, pagrįstą veiksmingu daugiašališkumu;

c)

stiprinti Šalių bendradarbiavimą ir dialogą tarptautinio saugumo ir krizių valdymo srityse, visų pirma siekiant spręsti pasaulinius ir regioninius uždavinius ir šalinti pagrindines grėsmes;

d)

skatinti į rezultatus orientuotą praktinį Šalių bendradarbiavimą siekiant taikos, saugumo ir stabilumo Europos žemyne;

e)

stiprinti pagarbą demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir padėti įtvirtinti vidaus politikos reformas;

f)

plėtoti Šalių dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, ir

g)

laikytis suvereniteto, teritorinio vientisumo, sienų neliečiamumo ir nepriklausomybės principų ir juos propaguoti.

4 straipsnis

Vidaus reforma

Šalys bendradarbiauja:

a)

plėtodamos, stiprindamos ir didindamos demokratinių institucijų ir teisinės valstybės stabilumą ir veiksmingumą;

b)

užtikrindamos pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

c)

darydamos tolesnę pažangą teismų ir teisinės reformos srityje, kad būtų užtikrintas teismų nepriklausomumas, stiprinami jų administraciniai gebėjimai ir užtikrinamas teisėsaugos institucijų nešališkumas ir veiksmingumas;

d)

toliau vykdydamos viešojo administravimo reformą ir kurdamos atskaitingą, veiksmingą, skaidrią ir profesionaliai veikiančią valstybės tarnybą ir

e)

užtikrindamos veiksmingą kovą su korupcija, visų pirma atsižvelgdamos į tarptautinio bendradarbiavimo kovos su korupcija srityje stiprinimą, ir užtikrindamos, kad būtų veiksmingai įgyvendinami atitinkami tarptautiniai teisiniai dokumentai, kaip antai 2003 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su korupcija.

5 straipsnis

Užsienio ir saugumo politika

1.   Šalys aktyviau plėtoja dialogą ir bendradarbiavimą bei skatina laipsnišką konvergenciją užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant bendrą Europos saugumo ir gynybos politiką (BUSP), ir visų pirma sprendžia konfliktų prevencijos ir krizių valdymo, regioninio stabilumo, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo, kontrolės ir eksporto kontrolės klausimus. Bendradarbiavimas grindžiamas bendromis vertybėmis ir abipusiais interesais ir juo siekiama labiau suartinti politiką ir padidinti jos veiksmingumą, naudojantis dvišaliais, tarptautiniais ir regioniniais forumais.

2.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios laikytis nepriklausomybės, suvereniteto, teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamumo principų, nustatytų Jungtinių Tautų Chartijoje ir 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte, ir skatinti laikytis šių principų plėtodamos dvišalius ir daugiašalius santykius.

6 straipsnis

Tarptautinis baudžiamasis teismas

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturi likti nenubausti ir juos būtina veiksmingai persekioti nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT).

2.   Šalys mano, kad tarptautinei taikai ir teisingumui užtikrinti labai svarbus TBT įsteigimas ir veiksminga veikla. Šalys susitaria remti TBT, įgyvendindamos Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir su juo susijusius dokumentus ir skirdamos deramą dėmesį jo vientisumo išsaugojimui.

7 straipsnis

Konfliktų prevencija ir krizių valdymas

Šalys stiprina praktinio pobūdžio bendradarbiavimą konfliktų prevencijos ir krizių valdymo srityse, visų pirma atsižvelgdamos į Moldovos Respublikos galimybę kiekvienu konkrečiu atveju, jei ES pakviestų, dalyvauti ES vadovaujamose civilinio ir karinio krizių valdymo operacijose, taip pat atitinkamose pratybose ir mokyme.

8 straipsnis

Regioninis stabilumas

1.   Šalys drauge deda daugiau pastangų, kad paskatintų stabilumą, saugumą ir demokratinį vystymąsi regione, visų pirma kartu siekdamos taikiai spręsti regioninius konfliktus.

2.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios tvariai spręsti Padniestrės problemą, visiškai laikydamosi Moldovos Respublikos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, ir sudaryti sąlygas imtis bendrų atkūrimo po konflikto veiksmų. Kol Padniestrės problema bus išspręsta, nedarant įtakos nustatytam derybų formatui, ji bus viena iš pagrindinių Šalių politinio dialogo ir bendradarbiavimo bei dialogo ir bendradarbiavimo su kitais suinteresuotaisiais subjektais temų.

3.   Šios pastangos dedamos laikantis bendrų tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo principų, nustatytų Jungtinių Tautų Chartijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir kituose atitinkamuose daugiašaliuose dokumentuose.

9 straipsnis

Masinio naikinimo ginklai

1.   Šalys laikosi požiūrio, kad masinio naikinimo ginklų (MNG) ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams yra viena iš didžiausių grėsmių tarptautinei taikai ir stabilumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, visapusiškai laikydamosi prievolių, kurias jos turi pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis bei susitarimus, ir kitų svarbių tarptautinių prievolių, ir įgyvendindamos jas nacionaliniu mastu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis šio susitarimo elementas.

2.   Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:

a)

imdamosi priemonių, kad ratifikuotų visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus arba prireikus prie jų prisijungtų ir juos visiškai įgyvendintų, ir

b)

įdiegdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, skirtą su MNG susijusių prekių eksportui ir tranzitui kontroliuoti, įskaitant dvejopo naudojimo technologijų galutinio naudojimo kontrolę, tikrindamos, ar jos netaikomos MNG kurti, ir numatydamos veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės pažeidimus.

3.   Šalys susitaria reguliariai palaikyti politinį dialogą, kad būtų papildytos ir įtvirtintos šios nuostatos.

10 straipsnis

Šaulių ir lengvųjų ginklų ir įprastinių ginklų eksporto kontrolė

1.   Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠILG) bei jų šaudmenų gamyba, perdavimas ir platinimas bei jų perteklinis kaupimas, blogas valdymas, nepakankamai apsaugoti sukaupti jų kiekiai ir nekontroliuojamas plitimas tebekelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.

2.   Šalys susitaria laikytis atitinkamų prievolių kovojant su neteisėta prekyba ŠILG ir jų šaudmenimis, ir jas visapusiškai įgyvendinti laikydamosi galiojančių tarptautinių susitarimų ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, taip pat įsipareigojimų, nustatytų kituose šioje srityje taikomuose tarptautiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, JT veiksmų programoje dėl visų rūšių neteisėtos prekybos ŠILG prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo.

3.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti savo pastangų koordinavimą, papildomumą ir sąveiką siekiant pasaulio, regionų, subregionų ir nacionaliniu lygmenimis kovoti su neteisėta prekyba ŠILG ir jų šaudmenimis, ir sunaikinti sukauptus jų kiekius.

4.   Be to, Šalys susitaria toliau bendradarbiauti įprastinių ginklų eksporto kontrolės srityje, atsižvelgdamos į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę.

5.   Šalys susitaria reguliariai palaikyti politinį dialogą, kad būtų papildyti ir įtvirtinti šie įsipareigojimai.

11 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su terorizmu

1.   Šalys susitaria kartu veikti dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis siekdamos užkirsti kelią terorizmui ir su juo kovoti, laikydamosi tarptautinės teisės, atitinkamų JT rezoliucijų, tarptautinių žmogaus teisių standartų ir pabėgėlių bei humanitarinės teisės.

2.   Todėl jos visų pirma bendradarbiauja, kad būtų sustiprintas tarptautinis sutarimas dėl kovos su terorizmu, įskaitant teisinę teroro aktų apibrėžtį, ir ypač siekdamos susitarimo dėl Bendrosios konvencijos dėl tarptautinio terorizmo.

3.   Visapusiškai įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1373 (2001 m.) ir kitus atitinkamus JT dokumentus, taip pat taikytinas tarptautines konvencijas ir dokumentus, Šalys keičiasi informacija apie teroristų organizacijas, grupes, jų veiklą ir paramos tinklus, laikydamosi tarptautinės teisės ir Šalių teisės aktų.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS

12 straipsnis

Teisinės valstybės principas

1.   Bendradarbiaudamos laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, Šalys ypač didelę reikšmę teikia tolesniam teisinės valstybės principo propagavimui, įskaitant teismų sistemos nepriklausomybę, teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

2.   Šalys visapusiškai bendradarbiaus siekdamos veiksmingo teisėsaugos ir teisingumo administravimo sričių institucijų veikimo.

3.   Bendradarbiaujant laisvės, saugumo ir teisingumo srityse bus vadovaujamasi pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

13 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta aukšto lygio asmens duomenų apsauga laikantis ES, Europos Tarybos ir tarptautinių teisinių dokumentų ir standartų.

2.   Asmens duomenys gali būti apdorojami tik laikantis šio susitarimo I priede nurodytų teisinių nuostatų. Šalis viena kitai perduoda asmens duomenis tik tada, kai tai būtina tam, kad Šalių kompetentingos institucijos galėtų įgyvendinti šį susitarimą ar kitus tarpusavio susitarimus.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad svarbu bendrai valdyti migracijos srautus tarp Šalių teritorijų, ir aktyviau palaikys visapusį dialogą dėl visų su migracija susijusių klausimų, įskaitant teisėtą migraciją, tarptautinę apsaugą, neteisėtą migraciją, neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis.

2.   Bendradarbiavimas bus grindžiamas konkrečių poreikių įvertinimu, atliekamu Šalims tarpusavyje konsultuojantis, ir vykdomas laikantis jų atitinkamų galiojančių teisės aktų. Daugiausia dėmesio bus skiriama:

a)

pagrindinėms migracijos priežastims ir pasekmėms;

b)

nacionalinės teisės aktų ir praktikos, susijusių su tarptautine apsauga, rengimui ir diegimui, kad būtų patenkintos 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ir kitų susijusių tarptautinių dokumentų nuostatos ir užtikrinta, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo;

c)

priėmimo taisyklėms ir priimtų asmenų teisėms bei statusui, sąžiningam elgesiui su teisėtai šalyje gyvenančiais tos šalies pilietybės neturinčiais asmenimis ir jų integracijai, švietimui bei mokymui ir kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonėms;

d)

tam, kad būtų formuojama veiksminga ir prevencinė politika, skirta kovoti su neteisėta imigracija, neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, įskaitant kovos su neteisėtų žmonių vežėjų ir prekiautojų žmonėmis tinklais ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus;

e)

neteisėtų migrantų grąžinimo skatinimui ir lengvinimui, ir

f)

sienų valdymo ir dokumentų saugumo srityje – organizaciniams klausimams, mokymui, geriausiai praktikai ir kitoms praktinėms priemonėms bei Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir Moldovos Respublikos pasienio apsaugos tarnybos tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimui.

3.   Bendradarbiaujant taip pat gali būti lengvinama apykaitinė migracija, siekiant vystymosi tikslų.

15 straipsnis

Asmenų judėjimas

1.   Šalys užtikrina, kad būtų visiškai įgyvendinti:

a)

2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Europos bendrijos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos ir

b)

2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Europos bendrijos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 27 d.

2.   Šalys stengiasi didinti piliečių judumą ir laipsniškai siekia bendro tikslo – ilgainiui pradėti taikyti bevizį režimą, jei bus sudarytos sąlygos tinkamai valdomam ir saugiam judumui, nurodytos dviejų etapų Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane.

16 straipsnis

Organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencija ir kova su jais

1.   Šalys bendradarbiauja visų formų organizuotos ar neorganizuotos nusikalstamos ir neteisėtos veiklos, taip pat ir tarpvalstybinio pobūdžio, prevencijos ir kovos su ja srityje, pvz.:

a)

neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis;

b)

prekių kontrabandos ir neteisėtos prekybos prekėmis, įskaitant šaulių ginklus ir neteisėtus narkotikus;

c)

neteisėtos ekonominės ir finansinės veiklos, pvz., klastojimo, mokestinio sukčiavimo ir sukčiavimo vykdant viešuosius pirkimus;

d)

sukčiavimo, kaip nurodyta šio susitarimo VI antraštinėje dalyje (Finansinė parama ir nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir kontrolės), vykdant tarptautinių rėmėjų finansuojamus projektus;

e)

aktyvios ir pasyvios korupcijos tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose, įskaitant dėl piktnaudžiavimo pareigomis ir naudojimosi įtaka;

f)

dokumentų klastojimo ir klaidinamos informacijos pateikimo ir

g)

elektroninių nusikaltimų.

2.   Šalys stiprina dvišalį, regioninį ir tarptautinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, įskaitant glaudesnį Europos policijos biuro (toliau – Europolas) ir atitinkamų Moldovos Respublikos institucijų bendradarbiavimą. Šalys įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti atitinkamus tarptautinius standartus, visų pirma įtvirtintus 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (UNTOC) ir jos trijuose protokoluose, 2003 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją ir susijusiuose Europos Tarybos dokumentuose, skirtuose korupcijos prevencijai ir kovai su ja.

17 straipsnis

Kova su neteisėtais narkotikais

1.   Laikydamosi savo atitinkamų įgaliojimų ir kompetencijos ribų Šalys bendradarbiauja, norėdamos užtikrinti, kad narkotikų klausimams būtų taikomas subalansuotas ir integruotas požiūris. Su narkotikais susijusia politika ir veiksmais siekiama stiprinti struktūras, skirtas kovoti su neteisėtais narkotikais, mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, prekybą jais ir jų paklausą, šalinti žalingus piktnaudžiavimo narkotikais padarinius sveikatai bei socialinius padarinius ir užtikrinti veiksmingesnę cheminių prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją.

2.   Šalys susitaria dėl reikiamų bendradarbiavimo metodų, kad būtų pasiekti šie tikslai. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, ES kovos su narkotikais strategija (2013–2020 m.) ir Politine deklaracija dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtinta 1998 m. birželio mėn. vykusioje 20-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje narkotikų klausimais.

18 straipsnis

Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas

1.   Šalys bendradarbiauja siekdamos išvengti, kad jų finansinės ir susijusios nefinansinės sistemos būtų naudojamos nusikalstamos veiklos pajamoms plauti ir terorizmui finansuoti. Bendradarbiaujant taip pat gali būti išieškomas turtas ar lėšos, gauti iš nusikalstama veikla įgytų pajamų.

2.   Bendradarbiaujant šioje srityje sudaromos sąlygos keistis susijusia informacija pagal atitinkamus teisės aktus ir taikyti tinkamus kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu standartus, lygiaverčius šioje srityje veikiančių susijusių tarptautinių organizacijų, pvz., Finansinių veiksmų darbo grupės (pinigų plovimo klausimai) (FATF), taikomiems standartams.

19 straipsnis

Kova su terorizmu

Šalys susitaria bendradarbiauti visapusiškai vadovaudamosi teisinės valstybės principu, tarptautine žmogaus teisių teise, pabėgėlių teise ir humanitarine teise ir laikydamosi 2006 m. JT pasaulinės kovos su terorizmu strategijos ir kitų atitinkamų savo įstatymų ir teisės aktų. Šią veiklą jos vykdo visų pirma visiškai įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1267 (1999 m.), 1373 (2001 m.), 1540 (2004 m.) ir 1904 (2009 m.) bei kitus susijusius JT dokumentus, taikytinas tarptautines konvencijas ir dokumentus:

a)

keisdamosi informacija apie teroristų grupuotes ir jų rėmimo tinklus, laikydamosi tarptautinės ir nacionalinės teisės;

b)

keisdamosi nuomonėmis apie terorizmo tendencijas ir kovos su terorizmu priemones ir metodus, taip pat techninėse ir mokymo srityse; keisdamosi terorizmo prevencijos patirtimi ir

c)

dalydamosi žmogaus teisių apsaugos ir kovos su terorizmu geriausios praktikos pavyzdžiais.

20 straipsnis

Teisinis bendradarbiavimas

1.   Šalys susitaria plėtoti teisminį bendradarbiavimą civilinės ir komercinės teisės klausimais, kad būtų deramasi dėl daugiašalių teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijų, visų pirma Hagos konferencijos tarptautinės privatinės teisės konvencijų tarptautinio teisinio bendradarbiavimo bei bylinėjimosi srityje ir vaiko teisių apsaugos konvencijų, šios konvencijos būtų ratifikuojamos ir įgyvendinamos.

2.   Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje Šalys stengsis stiprinti bendradarbiavimą dėl savitarpio teisinės pagalbos. Kai tinkama, prisijungiama prie atitinkamų JT ir Europos Tarybos tarptautinių dokumentų ir jie įgyvendinami bei glaudžiau bendradarbiaujama su Eurojustu.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS EKONOMIKOS IR KITAIS SEKTORIŲ KLAUSIMAIS

1 SKYRIUS

Viešojo administravimo reforma

21 straipsnis

Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama tam, kad Moldovos Respublikos viešasis administravimas būtų veiksmingas ir atskaitingas, siekiant remti teisinės valstybės principo įtvirtinimui, užtikrinti, kad valstybės institucijos veiktų visų Moldovos Respublikos gyventojų labui ir skatinti sklandžią Moldovos Respublikos ir jos partnerių ryšių raidą. Ypač daug dėmesio bus skiriama vykdomųjų funkcijų modernizavimui ir vystymui, siekiant, kad Moldovos Respublikos piliečiams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos.

22 straipsnis

Bendradarbiavimo sritys:

a)

institucinis ir funkcinis valdžios institucijų vystymas, kad jų veikla būtų veiksmingesnė, o sprendimų priėmimas ir strateginis planavimas būtų veiksmingi, pagrįsti dalyvavimu ir skaidrūs;

b)

valstybės tarnybų modernizavimas, įskaitant e. valdžios diegimą ir įgyvendinimą, kad paslaugos piliečiams būtų teikiamos veiksmingiau, o veiklos sąnaudos mažėtų;

c)

profesionalios valstybės tarnybos sukūrimas, remiantis vadovų atskaitomybės ir veiksmingo įgaliojimų suteikimo principu, taip pat sąžiningu ir skaidriu įdarbinimu, mokymu, vertinimu ir atlyginimu;

d)

veiksmingas ir profesionalus žmogiškųjų išteklių ir karjeros valdymas ir

e)

etinių vertybių sklaida valstybės tarnyboje.

23 straipsnis

Į bendradarbiavimą įtraukiami visi viešojo administravimo lygmenys, įskaitant vietos.

2 SKYRIUS

Dialogas ekonomikos klausimais

24 straipsnis

1.   ES ir Moldovos Respublika lengvina ekonomikos reformą, stengdamosi geriau suprasti viena kitos ekonomikos pagrindus. Bendradarbiaudamos Šalys siekia skatinti laikytis ekonominės politikos krypčių, susijusių su veikiančia rinkos ekonomika, ir tokią politiką formuoti bei įgyvendinti.

2.   Moldovos Respublika siekia sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir laipsniškai suderinti savo politikos sritis su ES politikos sritimis, vadovaudamasi šiais principais: patikima makroekonominė ir fiskalinė politika, įskaitant centrinio banko nepriklausomumą ir kainų stabilumą, patikimi viešieji finansai ir tvarus mokėjimų balansas.

25 straipsnis

1.   Siekdamos šių tikslų Šalys susitaria bendradarbiauti:

a)

keistis informacija apie makroekonominę politiką ir struktūrines reformas, makroekonominius rezultatus, perspektyvas ir ekonomikos vystymo strategijas;

b)

kartu nagrinėti abipusiai svarbius ekonominius klausimus, įskaitant ekonominės politikos priemones ir jų įgyvendinimo priemones, kaip antai ekonominių prognozių metodus ir strateginių politinių dokumentų rengimą, kad sustiprintų Moldovos Respublikos politikos formavimą pagal ES principus ir praktiką, ir

c)

keistis makroekonomine ir makrofinansine praktine patirtimi, įskaitant viešuosius finansus, finansų sektoriaus raidą ir reglamentavimą, pinigų ir valiutų keitimo kursų politiką ir sistemas, išorinę finansinę pagalbą ir ekonomikos statistiką.

2.   Taip pat bendradarbiaujant bus keičiamasi informacija apie Europos ekonominės ir pinigų sąjungos principus ir veikimą.

26 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

3 SKYRIUS

Bendrovių teisė, apskaita, auditas ir įmonių valdymas

27 straipsnis

1.   Pripažindamos, kad, siekiant sukurti visiškai veikiančią rinkos ekonomiką ir paskatinti prekybą, svarbu užtikrinti veiksmingas bendrovių teisės, įmonių valdymo, apskaitos ir audito taisykles ir praktiką, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)

akcininkų, kreditorių ir kitų suinteresuotųjų subjektų apsaugos pagal šios srities ES taisykles;

b)

atitinkamų tarptautinių standartų nustatymo nacionaliniu lygmeniu ir laipsniško Moldovos Respublikos taisyklių derinimo su ES apskaitos bei audito taisyklėmis ir

c)

tolesnio įmonių valdymo politikos plėtojimo pagal tarptautinius standartus, taip pat laipsniško Moldovos Respublikos taisyklių derinimo su šios srities ES taisyklėmis ir rekomendacijomis.

2.   Atitinkamos ES taisyklės ir rekomendacijos išvardytos šio susitarimo II priede.

28 straipsnis

Šalys sieks dalytis informacija ir praktine patirtimi, susijusia su esamomis sistemomis ir svarbiomis šių sričių naujovėmis. Be to, Šalys sieks tobulinti Moldovos Respublikos nacionalinio įmonių registro ir valstybių narių įmonių registrų keitimąsi informacija.

29 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

30 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo II priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

4 SKYRIUS

UŽimtumas, socialinė politika ir lygios galimybės

31 straipsnis

Šalys stiprina tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą, kad skatintų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę, užimtumo politiką, sveikatą ir saugą darbe, socialinį dialogą, socialinę apsaugą, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir nediskriminavimą ir socialines teises, ir taip prisidėtų prie naujų ir geresnių darbo vietų kūrimo, mažesnio skurdo, didesnės socialinės sanglaudos, darnaus vystymosi ir geresnės gyvenimo kokybės siekių.

32 straipsnis

Keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais gali būti bendradarbiaujama keliais pasirinktais klausimais iš toliau nurodytų sričių:

a)

skurdo mažinimas ir socialinės sanglaudos didinimas;

b)

užimtumo politika, siekiant sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų su deramomis darbo sąlygomis ir mažinti neoficialią ekonomiką ir neoficialų užimtumą;

c)

aktyvių darbo rinkos priemonių ir veiksmingų įdarbinimo paslaugų skatinimas, kad darbo rinkos būtų modernesnės ir pritaikytos darbo rinkos poreikiams;

d)

įtraukesnių darbo rinkų ir socialinio saugumo sistemų, į kurias būtų įtraukti palankių sąlygų neturintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir mažumų atstovus, skatinimas;

e)

veiksmingas darbo migracijos valdymas, siekiant stiprinti jos teigiamą poveikį vystymuisi;

f)

lygios galimybės, siekiant stiprinti lyčių lygybę, užtikrinti moterims ir vyrams lygias galimybes ir kovoti su bet kokiu diskriminavimu;

g)

socialinė politika, siekiant didinti socialinės apsaugos lygį, įskaitant socialinę pagalbą ir socialinį draudimą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, būtent jų kokybę, prieinamumą ir finansinį tvarumą;

h)

socialinių partnerių dalyvavimo stiprinimas ir socialinio dialogo skatinimas, įskaitant priemones, kuriomis būtų stiprinami visų susijusių suinteresuotųjų subjektų pajėgumai, ir

i)

sveikatos ir saugos darbe skatinimas.

33 straipsnis

Šalys skatina visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir ypač socialinius partnerius, dalyvauti formuojant Moldovos Respublikos politiką, vykdant reformas joje ir Šalims bendradarbiaujant pagal šį susitarimą.

34 straipsnis

Šalys siekia glaudžiau bendradarbiauti užimtumo ir socialinės politikos klausimais visuose atitinkamuose regioniniuose, daugiašaliuose ir tarptautiniuose forumuose ir organizacijose.

35 straipsnis

Šalys skatina įmonių socialinę atsakomybę, atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, kaip numatyta JT pasauliniame susitarime ir TDO trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su tarptautinio verslo įmonėmis ir socialine politika.

36 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

37 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo III priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

5 SKYRIUS

Vartotojų apsauga

38 straipsnis

Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir vartotojų apsaugos sistemų tarpusavio suderinamumą.

39 straipsnis

Siekiant šių tikslų, kai tinkama, gali būti bendradarbiaujama:

a)

siekiant derinti vartotojų apsaugos teisės aktus, remiantis šio susitarimo IV priede nurodytais prioritetais ir vengiant sudaryti prekybos kliūtis, taip pat užtikrinti, kad vartotojai iš tiesų galėtų rinktis;

b)

skatinant keistis informacija apie vartotojų apsaugos sistemas, įskaitant vartotojų teisės aktus ir jų vykdymo užtikrinimą, vartotojų gaminių saugą, rinkos priežiūros, vartotojų informavimo sistemas ir priemones, vartotojų švietimą, įgalėjimą ir žalos atlyginimą, verslininkų ir vartotojų sudarytas pardavimo ir paslaugų sutartis;

c)

skatinant administracijų darbuotojų ir kitų vartotojų interesų atstovų mokymą ir

d)

skatinant nepriklausomų vartotojų asociacijų vystymąsi, įskaitant nevyriausybines vartotojų organizacijas (NVO), vartotojų atstovų ryšius ir valdžios institucijų ir NVO bendradarbiavimą vartotojų apsaugos klausimais.

40 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo IV priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

6 SKYRIUS

Statistika

41 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą statistikos srityje ir padeda siekti ilgalaikio tikslo – laiku teikti tarptautiniu mastu palyginamus ir patikimus statistinius duomenis. Tikimasi, kad darni, veiksminga ir profesionaliai nepriklausoma nacionalinė statistikos sistema suteiks ES ir Moldovos Respublikos piliečiams, įmonėms ir sprendimus priimantiems subjektams svarbios informacijos ir jie galės priimti šia informacija tinkamai pagrįstus sprendimus. Nacionalinė statistikos sistema turėtų veikti pagal JT pagrindinius oficialiosios statistikos principus, atsižvelgiant į ES statistikos acquis, įskaitant Europos statistikos praktikos kodeksą, kad ta sistema būtų suderinta su Europos normomis ir standartais.

42 straipsnis

Bendradarbiaujant siekiama:

a)

toliau stiprinti nacionalinės statistikos sistemos pajėgumus, daugiausia dėmesio skiriant patikimam teisiniam pagrindui, tinkamai duomenų ir metaduomenų sklaidos politikai ir patogiam naudojimui, atsižvelgiant į įvairias naudotojų grupes, įskaitant privatųjį ir viešąjį sektorius, akademinę bendruomenę ir kt.;

b)

palaipsniui derinti Moldovos Respublikos statistikos sistemą su Europos statistikos sistema;

c)

glaudžiau priderinti duomenų teikimo nuostatas prie ES, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių ir Europos metodų, įskaitant klasifikatorius, taikymą;

d)

padidinti nacionalinės statistikos sistemos darbuotojų profesinius ir valdymo gebėjimus, kad jie lengviau taikytų ES statistikos standartus ir padėtų plėtoti Moldovos Respublikos statistikos sistemą;

e)

tarpusavyje keistis Šalių patirtimi, susijusia su praktinių statistikos žinių vystymu, ir

f)

skatinti visų statistikos rengimo procesų ir sklaidos bendrą kokybės valdymą.

43 straipsnis

Šalys bendradarbiauja Europos statistikos sistemoje, kurioje Eurostatas yra Europos statistikos institucija. Bendradarbiaujant, be kita ko, skiriama dėmesio šioms sritims:

a)

demografinei statistikai, įskaitant surašymus ir socialinę statistiką;

b)

žemės ūkio statistikai, įskaitant žemės ūkio surašymus ir aplinkos statistiką;

c)

verslo statistikai, įskaitant verslo registrus ir administracinių šaltinių naudojimą statistikos tikslais;

d)

makroekonominei statistikai, įskaitant nacionalines sąskaitas, užsienio prekybos statistiką ir tiesioginių užsienio investicijų statistiką;

e)

energetikos statistikai, įskaitant balansus;

f)

regioninei statistikai ir

g)

horizontaliai veiklai, įskaitant statistinius klasifikatorius, kokybės valdymą, mokymą, sklaidą ir modernių informacinių technologijų naudojimą.

44 straipsnis

Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi bei plėtoja bendradarbiavimą, atsižvelgdamos į patirtį, sukauptą pertvarkant statistikos sistemą pagal įvairias pagalbos programas. Pirmiausia siekiama toliau derintis su ES statistikos acquis, remiantis nacionaline Moldovos Respublikos statistikos sistemos plėtros strategija ir atsižvelgiant į Europos statistikos sistemos plėtojimą. Rengiant statistinius duomenis daugiausia dėmesio skiriama tolesniam atrankinių tyrimų plėtojimui ir administracinių registrų naudojimui, atsižvelgiant į poreikį mažinti atskaitomybės naštą. Duomenys turi būti svarbūs formuojant ir stebint politiką pagrindinėse socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse.

45 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, reguliariai palaikomas dialogas. Kiek įmanoma, Moldovos Respublikai turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti Europos statistikos sistemoje vykdomoje veikloje, įskaitant mokymus.

46 straipsnis

1.   Šalys įsipareigoja nustatyti ir periodiškai atnaujinti laipsniško Moldovos Respublikos teisės aktų derinimo su ES statistikos srities acquis programą.

2.   Su ES statistikos acquis galima susipažinti kasmet atnaujinamame statistikos reikalavimų rinkinyje, kurį Šalys laiko šio susitarimo priedu (V priedas).

7 SKYRIUS

Viešųjų finansų valdymas. biudŽeto politika, vidaus kontrolė, finansinės patikros ir išorės auditas

47 straipsnis

Bendradarbiaujant pagal šį skyrių daugiausia dėmesio bus skiriama tarptautinių standartų ir ES šios srities geriausios praktikos taikymui ir tai padės plėtoti Moldovos Respublikoje šiuolaikinę viešųjų finansų valdymo sistemą, suderinamą su pagrindiniais ES ir tarptautiniais skaidrumo, atskaitomybės, ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principais.

48 straipsnis

Biudžeto ir apskaitos sistemos

Šalys bendradarbiauja klausimais, susijusiais su:

a)

biudžeto, iždo, apskaitos ir atskaitomybės sistemų reglamentavimo dokumentų tobulinimu, sisteminimu ir derinimu, remdamosi tarptautiniais standartais, be kita ko atitinkančiais ES viešojo sektoriaus geriausią praktiką;

b)

nuolatiniu daugiamečio biudžeto planavimo plėtojimu ir derinimu su ES geriausios praktikos pavyzdžiais;

c)

Europos šalių patirtimi vidaus biudžeto klausimais, siekiant tobulinti šią sritį Moldovos Respublikoje;

d)

viešųjų pirkimų procedūrų derinimo su esama ES praktika skatinimu ir

e)

keitimusi informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, rengiant darbuotojų mainus ir bendrus šios srities mokymus.

49 straipsnis

Vidaus kontrolė, finansinės patikros ir išorės auditas

Šalys taip pat bendradarbiauja klausimais, susijusiais su:

a)

tolesniu valstybinės ir vietos valdžios institucijų vidaus kontrolės sistemos (įskaitant nepriklausomai veikiančią vidaus audito tarnybą) tobulinimu, derinant su bendrai pripažintais tarptautiniais standartais ir ES geriausios praktikos pavyzdžiais;

b)

tinkamos finansinių patikrų sistemos plėtojimu, kad ši sistema papildytų, o ne dubliuotų vidaus audito funkciją ir užtikrintų tinkamą valstybės pajamų ir išlaidų kontrolės aprėptį pereinamuoju laikotarpiu ir vėliau;

c)

veiksmingu finansų valdymo ir kontrolės, audito ir patikrų dalyvių bendradarbiavimu su biudžeto, iždo ir apskaitos sistemų dalyviais, kad būtų skatinama plėtoti valdymą;

d)

centrinio derinimo padalinio kompetencijos, susijusios su viešųjų finansų vidaus kontrole, stiprinimu;

e)

Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) tarptautiniu mastu pripažintų išorės audito standartų diegimu, ir

f)

keitimusi informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, inter alia, rengdamos darbuotojų mainus ir bendrus šios srities mokymus.

50 straipsnis

Kova su sukčiavimu ir korupcija

Šalys taip pat bendradarbiauja klausimais, susijusiais su:

a)

keitimusi informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

b)

kovos su sukčiavimu ir korupcija srityse, kurioms taikomas šis skyrius, bei jų prevencijos metodų tobulinimu, įskaitant atitinkamų administracinių įstaigų bendradarbiavimą, ir

c)

atitinkamų ES institucijų ir įstaigų veiksmingo bendradarbiavimo vykdant patikrinimus vietoje, patikras ir auditą, susijusius su ES fondų paramos valdymu ir kontrole, užtikrinimu, laikantis atitinkamų taisyklių ir procedūrų.

51 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

8 SKYRIUS

Apmokestinimas

52 straipsnis

Šalys bendradarbiauja, siekdamos stiprinti gerą valdymą mokesčių srityje, kad toliau gerintų ekonominius santykius, prekybą, investicijas ir sąžiningą konkurenciją.

53 straipsnis

Atsižvelgdamos į šio susitarimo 52 straipsnį Šalys pripažįsta ir įsipareigoja įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus, t. y. skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos principus, kurių laikytis valstybės narės įsipareigojo ES lygmeniu. Todėl, nedarydamos poveikio ES ir valstybių narių kompetencijai, Šalys gerins tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, lengvins teisėtų mokestinių pajamų surinkimą ir kurs veiksmingo minėtų principų įgyvendinimo priemones.

54 straipsnis

Šalys didina ir stiprina bendradarbiavimą, siekdamos gerinti ir plėtoti Moldovos Respublikos mokesčių sistemą ir administravimą, be kita ko, gerinti mokesčių surinkimo ir kontrolės gebėjimus, daugiausia dėmesio skiriant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo procedūroms, kad įsiskolinimai nesikauptų, mokesčiai būtų veiksmingai renkami ir būtų sustiprinta kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu. Šalys siekia aktyviau bendradarbiauti ir dalytis patirtimi kovos su mokestiniu sukčiavimu, ypač karuseliniu, srityje.

55 straipsnis

Šalys plėtoja bendradarbiavimą ir derina politiką imdamosi veiksmų prieš sukčiavimą ir akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir kovodamos su šiais reiškiniais. Bendradarbiaujama, inter alia, laipsniškai derinant tabako produktų akcizus, kuo labiau atsižvelgiant į regioninius suvaržymus, taip pat palaikant dialogą regioniniu lygmeniu ir vadovaujantis 2003 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija (PSO TKPK). Todėl Šalys sieks stiprinti bendradarbiavimą atsižvelgdamos į regionines aplinkybes.

56 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

57 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo VI priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

9 SKYRIUS

Finansinės paslaugos

58 straipsnis

Pripažindamos, kad norint sukurti visiškai veikiančią rinkos ekonomiką ir paskatinti Šalių tarpusavio prekybos mainus, svarbu turėti veiksmingas finansinių paslaugų taisykles ir praktiką, Šalys susitaria bendradarbiauti finansinių paslaugų srityje, siekdamos:

a)

padėti pritaikyti finansinių paslaugų reglamentavimą pagal atviros rinkos ekonomikos poreikius;

b)

užtikrinti veiksmingą ir tinkamą investuotojų bei kitų finansinių paslaugų vartotojų apsaugą;

c)

užtikrinti Moldovos Respublikos visos finansų sistemos stabilumą ir vientisumą;

d)

skatinti įvairius finansų sistemos dalyvius, įskaitant reguliavimo ir priežiūros institucijas, bendradarbiauti ir

e)

užtikrinti nepriklausomą ir veiksmingą priežiūrą.

59 straipsnis

1.   Šalys skatina atitinkamas reguliavimo ir priežiūros institucijas bendradarbiauti, be kita ko, keistis informacija, dalytis praktine patirtimi, susijusia su finansų rinkomis, ir taikyti kitas panašias priemones.

2.   Ypač daug dėmesio skiriama šių institucijų administracinių gebėjimų plėtojimui, įskaitant darbuotojų mainus ir bendrą mokymą.

60 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

61 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXVIII-A priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

10 SKYRIUS

Pramonės ir įmonių politika

62 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą pramonės ir įmonių politikos srityje, taip gerindamos verslo aplinką visiems ekonominės veiklos vykdytojams ir ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Sustiprintas bendradarbiavimas turėtų padėti gerinti administracinę ir reglamentavimo sistemą tiek ES, tiek Moldovos Respublikos įmonėms, veikiančioms ES ir Moldovos Respublikoje, ir turėtų būti pagrįstas ES MVĮ ir pramonės politika, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus šios srities standartus ir praktiką.

63 straipsnis

Todėl Šalys bendradarbiauja siekdamos:

a)

įgyvendinti MVĮ plėtros strategijas pagal Europos iniciatyvos „Small Business Act“ principus ir stebėti įgyvendinimo procesą reguliariai teikiant ataskaitas ir palaikant dialogą. Bendradarbiaujant taip pat bus skiriama daugi dėmesio mikroįmonėms, labai svarbioms tiek ES, tiek Moldovos Respublikos ekonomikai;

b)

keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais sukurti geresnes pagrindines sąlygas ir taip padėti didinti konkurencingumą. Bendradarbiaujant bus atsižvelgiama į struktūrinių pokyčių valdymą (restruktūrizavimą), viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės plėtojimą, aplinkos ir energetikos klausimus, kaip antai energijos vartojimo efektyvumą ir švaresnę gamybą;

c)

supaprastinti ir racionalizuoti taisykles ir reglamentavimo praktiką, ypač daug dėmesio skiriant keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su reglamentavimo būdais, įskaitant ES principus;

d)

skatinti inovacijų politikos plėtrą keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komerciniu pritaikymu (įskaitant paramos priemones technologijomis grindžiamoms naujai įsteigtoms įmonėms), klasterių plėtra ir galimybėmis gauti finansavimą;

e)

skatinti ES įmones ir Moldovos Respublikos įmones, taip pat šias įmones ir ES bei Moldovos Respublikos valdžios institucijas palaikyti glaudesnius ryšius;

f)

remti eksporto skatinimo veiklą Moldovos Respublikoje ir

g)

lengvinti tam tikrų Moldovos Respublikos pramonės sektorių modernizavimą ir restruktūrizavimą.

64 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas. Dialoge taip pat dalyvaus ES įmonių ir Moldovos Respublikos įmonių atstovai.

11 SKYRIUS

Kasyba ir Žaliavos

65 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą kasybos pramonės ir prekybos žaliavomis srityse, siekdamos skatinti tarpusavio supratimą, gerinti verslo aplinką, keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą ne energetikos klausimais, visų pirma susijusiais su metalo rūdų ir pramoninių mineralų kasyba.

66 straipsnis

Siekdamos šių tikslų Šalys bendradarbiauja:

a)

keisdamosi informacija apie kasybos ir žaliavų sektorių raidą;

b)

keisdamosi informacija dėl klausimų, susijusių su prekyba žaliavomis, siekdamos skatinti dvišalius mainus;

c)

keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su kasybos pramonės šakų darniu vystymusi ir

d)

keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su kasybos pramonės šakų srities mokymu, įgūdžiais ir sauga.

12 SKYRIUS

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

67 straipsnis

Šalys bendradarbiauja siekdamos skatinti žemės ūkio ir kaimo plėtrą, visų pirma laipsniškai derindamos politikos kryptis ir teisės aktus.

68 straipsnis

Šalys bendradarbiauja žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje ir, inter alia,:

a)

lengvina tarpusavio supratimą apie žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką;

b)

stiprina politikos planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo administracinius gebėjimus centriniu ir vietiniu lygmenimis, laikydamosi ES taisyklių ir geriausios praktikos;

c)

skatina žemės ūkio gamybos modernizavimą ir darnumą;

d)

dalijasi kaimo plėtros politikos žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, siekdamos skatinti kaimo bendruomenių ekonominę gerovę;

e)

gerina žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, rinkų našumą ir skaidrumą;

f)

skatina taikyti kokybės politiką ir jos kontrolės sistemas, ypač geografines nuorodas ir ekologinio ūkininkavimo principus;

g)

skleidžia žinias ir skatina žemės ūkio gamintojų neformalų ugdymą ir

h)

labiau derina tarptautinėse organizacijose, kurių narės Šalys yra, sprendžiamus klausimus.

69 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

70 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo VII priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

13 SKYRIUS

Žuvininkystė ir jūrų politika

1 Skirsnis

Žuvininkystės politika

71 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą klausimais, susijusiais su žuvininkystės ir jūrų valdymu, ir atitinkamai artimiau bendradarbiauja dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis žuvininkystės srityje. Šalys taip pat ragina taikyti integruotą požiūrį į žuvininkystės klausimus ir skatina darnų žuvininkystės vystymąsi.

72 straipsnis

Šalys imasi bendrų veiksmų, keičiasi informacija ir teikia paramą viena kitai, siekdamos skatinti:

a)

gerą žuvininkystės valdymą ir geriausią praktiką, kad užtikrintų darnų žuvų išteklių išsaugojimą ir valdymą remiantis ekosistemų metodu;

b)

atsakingą žvejybą ir žuvininkystės valdymą pagal darnaus vystymosi principus, kad būtų išsaugota gera žuvų išteklių ir ekosistemų būklė ir

c)

bendradarbiavimą tinkamose regioninėse organizacijose, atsakingose už gyvų vandens išteklių valdymą ir išsaugojimą.

73 straipsnis

Šalys rems iniciatyvas, kaip antai keitimosi patirtimi ir paramos teikimo, kad būtų užtikrintas darnios žuvininkystės politikos įgyvendinimas, įskaitant šias sritis:

a)

žuvininkystės ir akvakultūros išteklių valdymas;

b)

žvejybos veiklos tikrinimas ir kontrolė, atitinkamų administracinių ir teisminių struktūrų, gebančių taikyti tinkamas priemones, plėtojimas;

c)

duomenų apie žvejybos laimikį ir iškrovimą, taip pat biologinių ir ekonominių duomenų rinkimas;

d)

rinkų veiksmingumo gerinimas, visų pirma remiant gamintojų organizacijas, teikiant informaciją vartotojams ir užtikrinant rinkodaros standartus ir atsekamumą, ir

e)

žuvininkystės sektoriaus struktūrinės politikos vystymas, ypač daug dėmesio skiriant darniam žuvininkystės regionų, kuriais vadinami regionai su ežero pakrante arba tvenkiniais ar upės žiotimis, kuriuose daug žmonių dirba žuvininkystės sektoriuje, vystymui.

2 Skirsnis

Jūrų politika

74 straipsnis

Atsižvelgdamos į bendradarbiavimą žuvininkystės, transporto, aplinkos ir kitose su jūra susijusiose politikos srityse, Šalys taip pat plėtoja bendradarbiavimą ir abipusę paramą, kai tinkama, jūrų politikos klausimais, visų pirma atitinkamuose tarptautiniuose jūrų politikos forumuose aktyviai remdamos integruotą požiūrį į Juodosios jūros jūrų politikos klausimus ir gerą valdymą.

75 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

14 SKYRIUS

Bendradarbiavimas energetikos srityje

76 straipsnis

Šalys susitaria toliau bendradarbiauti energetikos klausimais, remdamosi partnerystės, abipusių interesų, skaidrumo ir nuspėjamumo principais. Bendradarbiaujant turėtų būti siekiama efektyvaus energijos vartojimo, rinkos integracijos ir reglamentavimo derinimo energetikos sektoriuje, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti konkurencingumą ir saugios, aplinkosaugos požiūriu darnios ir prieinamos energijos tiekimą, taip pat taikant Energijos bendrijos sutarties nuostatas.

77 straipsnis

Bendradarbiaujama, inter alia, šiose srityse ir siekiant šių tikslų:

a)

energetikos strategijos ir politika;

b)

konkurencingų, skaidrių ir nediskriminacinių energetikos rinkų plėtra, remiantis ES standartais, įskaitant pagal Energijos bendrijos sutartį prisiimtas prievoles, vykdant reglamentavimo reformas ir bendradarbiaujant energetikos srityje regioniniu lygmeniu;

c)

patrauklaus ir stabilaus investicinio klimato formavimas, nustatant tinkamas institucines, teisines, fiskalines ir kitas sąlygas;

d)

energetikos infrastruktūra, įskaitant abipusiai įdomius projektus, kad būtų ekonomikos ir aplinkosaugos požiūriu veiksmingai įvairinami energijos šaltiniai, tiekėjai ir transportavimo maršrutai, inter alia, lengvinant paskolomis ir dotacijomis remiamas investicijas;

e)

ilgalaikio energijos tiekimo, prekybos, tranzito ir transportavimo stabilumo ir saugumo didinimas ir stiprinimas, pagal ES ir tarptautines taisykles taikant abipusiai naudingas ir nediskriminacines sąlygas;

f)

energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo skatinimas, inter alia, dėl pastatų energinio efektyvumo, ir atsinaujinančiosios energijos plėtra ir parama jai ekonomikos ir aplinkos požiūriu patikimu būdu;

g)

išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, be kita ko, įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiosios energijos projektus,

h)

mokslinis ir techninis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija siekiant plėtoti ir gerinti energijos gamybos, transportavimo, tiekimo ir galutinio naudojimo technologijas, ypač daug dėmesio skiriant efektyvaus energijos vartojimo ir aplinkai nekenksmingoms technologijoms, ir

i)

taip pat gali būti bendradarbiaujama branduolinės saugos ir saugumo, ir radiacinės saugos srityse, laikantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) principų ir standartų, ir susijusių pagal TATENA sudarytų tarptautinių sutarčių ir konvencijų bei, kai taikytina, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties.

78 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

79 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo VIII priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

15 SKYRIUS

Transportas

80 straipsnis

Šalys:

a)

plečia ir stiprina bendradarbiavimą transporto srityje, kad padėtų vystyti darnias transporto sistemas;

b)

skatina veiksmingą ir saugų transportą, taip pat transporto sistemų įvairiarūšiškumą ir sąveikumą, ir

c)

siekia stiprinti pagrindines transporto jungtis tarp savo teritorijų.

81 straipsnis

Bendradarbiaujama, be kita ko, šiose srityse:

a)

darnios nacionalinės visų transporto rūšių politikos plėtojimo, visų pirma siekiant užtikrinti veiksmingas ir saugias transporto sistemas ir skatinti įtraukti su transportu susijusius klausimus į kitas politikos sritis;

b)

sektorių strategijų plėtojimo atsižvelgiant į nacionalinę kelių, geležinkelių, vidaus vandens kelių, oro ir įvairiarūšio transporto politiką (įskaitant teisinius reikalavimus, taikomus techninės įrangos ir transporto parkų atnaujinimui, kad šie atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus), įskaitant tų strategijų įgyvendinimo tvarkaraščius ir etapus, administracinę atsakomybę ir finansavimo planus;

c)

infrastruktūros politikos tobulinimo siekiant geriau nustatyti ir vertinti infrastruktūros projektus, susijusius su įvairiomis transporto rūšimis;

d)

finansavimo strategijų, kurios skirtos priežiūrai, pajėgumų suvaržymams ir trūkstamų jungčių infrastruktūrai, rengimo, taip pat privačiojo sektoriaus aktyvumo ir dalyvavimo transporto projektuose skatinimo;

e)

prisijungimo prie svarbių tarptautinių transporto organizacijų ir susitarimų, įskaitant procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tarptautiniai transporto susitarimai ir konvencijos būtų griežtai įgyvendinami ir būtų veiksmingai užtikrinama, kad jie būtų vykdomi;

f)

mokslinio ir techninio bendradarbiavimo bei keitimosi informacija siekiant kurti ir tobulinti transporto technologijas, pavyzdžiui, intelektines transporto sistemas, ir

g)

skatinimo naudotis intelektinėmis transporto sistemomis ir informacinėmis technologijomis valdant ir eksploatuojant visų rūšių transportą, taip pat paramos įvairiarūšiškumui ir bendradarbiavimui naudojant kosmoso sistemas ir komercines taikmenas, kuriomis lengvinamas transportas.

82 straipsnis

1.   Bendradarbiaujant taip pat siekiama gerinti keleivių ir prekių judėjimą, didinti transporto srautų tarp Moldovos Respublikos, ES ir trečiųjų regiono šalių sklandumą, panaikinant administracines, technines ir kitas kliūtis, gerinant transporto tinklus ir atnaujinant infrastruktūrą, visų pirma pagrindinėse Šalis jungiančiose ašyse. Bendradarbiaujant taip pat imamasi veiksmų sienų kirtimui lengvinti.

2.   Bendradarbiaujant keičiamasi informacija ir vykdoma bendra veikla:

a)

regioniniu lygmeniu, visų pirma atsižvelgiant į ir įtraukiant pažangą, padarytą pagal įvairius regioninio bendradarbiavimo transporto srityje susitarimus, kaip antai transporto koridorių Europa–Kaukazas–Azija (TRACECA), bendradarbiavimą transporto srityje pagal Rytų partnerystės programą ir kitas transporto iniciatyvas, ir

b)

tarptautiniu lygmeniu – įvairiose ES transporto agentūrose, atsižvelgiant į tarptautines transporto organizacijas ir tarptautinius susitarimus bei konvencijas, kurias Šalys yra ratifikavusios.

83 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

84 straipsnis

Šalys bendradarbiaus gerindamos transporto jungtis pagal šio susitarimo IX priedo nuostatas

85 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo X ir XXVIII-D prieduose, laikydamasi tų priedų nuostatų.

16 SKYRIUS

Aplinka

86 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą aplinkos srityje ir taip prisideda prie ilgalaikio tikslo – užtikrinti darnų vystymąsi ir ekologišką ekonomiką. Tikimasi, kad stipresnė aplinkos apsauga bus naudinga ES ir Moldovos Respublikos piliečiams ir įmonėms, pavyzdžiui, pagerės visuomenės sveikata, bus saugomi gamtos ištekliai, padidės ekonomikos ir aplinkosaugos veiksmingumas, aplinkos klausimai bus įtraukiami į kitas politikos sritis, o taikant šiuolaikines ekologiškesnes technologijas gamybos modeliai taps tvaresni. Bendradarbiaujama paisant Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į Šalių tarpusavio priklausomybę aplinkos apsaugos srityje ir į susijusius daugiašalius susitarimus.

87 straipsnis

Bendradarbiaujant siekiama išsaugoti, apsaugoti, pagerinti ir atkurti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, darniai naudoti gamtos išteklius ir skatinti tarptautinio lygmens priemones, kuriomis siekiama spręsti regionines ir pasaulines aplinkos problemas, be kita ko, šiose srityse:

a)

aplinkos valdymo ir horizontaliųjų klausimų, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą ir strateginį poveikio aplinkai vertinimą, švietimą ir mokymą, atsakomybę už žalą aplinkai, kovą su nusikaltimais aplinkai, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, galimybes gauti informacijos apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir taikyti veiksmingas administracines ir teismines ginčų nagrinėjimo procedūras;

b)

oro kokybės;

c)

vandens kokybės ir išteklių valdymo, įskaitant potvynių rizikos valdymą, vandens trūkumą ir sausras;

d)

atliekų ir išteklių valdymo ir atliekų vežimo;

e)

gamtos apsaugos, įskaitant biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimą ir apsaugą;

f)

pramoninės taršos ir pavojų;

g)

cheminių medžiagų;

h)

akustinės taršos;

i)

dirvos apsaugos;

j)

miesto ir kaimo aplinkos;

k)

aplinkos rinkliavų ir mokesčių;

l)

stebėsenos ir aplinkos informacijos sistemų;

m)

tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo ir

n)

ekologinių inovacijų, įskaitant geriausius prieinamus gamybos būdus.

88 straipsnis

Šalys, inter alia,:

a)

keičiasi informacija ir praktine patirtimi;

b)

vykdo bendrą mokslinių tyrimų veiklą ir keičiasi informacija apie švaresnes technologijas;

c)

sudaro reagavimo į pramoninius pavojus ir nelaimingus atsitikimus planus;

d)

vykdo bendrą veiklą regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, susijusią su daugiašaliais aplinkos susitarimais, kuriuos Šalys yra ratifikavusios, ir, kai tinkama, bendrą veiklą atitinkamose agentūrose.

Šalys ypač daug dėmesio skiria tarpvalstybiniams klausimams ir regioniniam bendradarbiavimui.

89 straipsnis

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant šių tikslų:

a)

parengti bendrą aplinkos strategiją, į kurią būtų įtrauktos planuojamos institucinės reformos (ir jų tvarkaraščiai), kad būtų užtikrintas aplinkos teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymas; paskirstyti aplinkos administravimo kompetenciją nacionaliniu, regionų ir savivaldybių lygmenimis; nustatyti sprendimų priėmimo ir sprendimų įgyvendinimo procedūras; nustatyti aplinkos klausimų įtraukimo į kitas politikos sritis skatinimo procedūras; skatinti ekologiškos ekonomikos priemones ir ekologines inovacijas, nustatyti reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir peržiūros procedūras, ir

b)

parengti sektorių strategijas, skirtas oro kokybei, vandens kokybei ir išteklių valdymui, atliekų tvarkymui ir išteklių valdymui, biologinei įvairovei ir gamtos apsaugai, pramoninei taršai ir pavojams bei chemikalams, akustinei taršai, dirvos apsaugai, miesto ir kaimo aplinkai ir ekologinėms inovacijoms; aiškiai nustatyti šių strategijų įgyvendinimo tvarkaraščius ir etapus, administracinę atsakomybę, taip pat parengti investicijų į infrastruktūrą ir technologijas finansavimo strategijas.

90 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

91 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XI priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

17 SKYRIUS

Klimato politika

92 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą kovos su klimato kaita srityje. Bendradarbiaujama paisant Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į dvišalių ir daugiašalių šios srities įsipareigojimų tarpusavio priklausomybę.

93 straipsnis

Bendradarbiaujant skatinama imtis priemonių vidaus, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, šiose srityse:

a)

klimato kaitos švelninimas;

b)

prisitaikymas prie klimato kaitos;

c)

anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų prekyba;

d)

saugių ir darnių mažo anglies dioksido kiekio ir prisitaikymo technologijų moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstravimas, diegimas ir sklaida;

e)

klimato klausimų įtraukimas į sektorių politiką ir

f)

informuotumo didinimas, šveitimas ir mokymas.

94 straipsnis

Šalys, inter alia,:

a)

keičiasi informacija ir praktine patirtimi;

b)

vykdo bendrą mokslinių tyrimų veiklą ir keičiasi informacija apie švaresnes technologijas;

c)

vykdo bendrą veiklą regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, susijusią su daugiašaliais aplinkos susitarimais, kuriuos Šalys yra ratifikavusios, ir, kai tinkama, bendrą veiklą atitinkamose agentūrose.

Šalys ypač daug dėmesio skiria tarpvalstybiniams klausimams ir regioniniam bendradarbiavimui.

95 straipsnis

Bendradarbiaujant rengiami ir įgyvendinami, inter alia,:

a)

bendroji klimato strategija ir ilgalaikio klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų planas;

b)

pažeidžiamumo ir prisitaikymo vertinimai;

c)

nacionalinė prisitaikymo prie klimato kaitos strategija;

d)

mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtojimo strategija;

e)

ilgalaikės priemonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti;

f)

pasirengimo prekiauti apyvartiniais anglies dvideginio taršos leidimais priemonės;

g)

technologijų perdavimo skatinimo priemonės, pagrįstos technologijų poreikių vertinimu;

h)

klimato klausimų įtraukimo į sektorių politiką priemonės ir

i)

su ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis susijusios priemonės.

96 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

97 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XII priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

18 SKYRIUS

Informacinė visuomenė

98 straipsnis

Šalys aktyviau bendradarbiauja plėtodamos informacinę visuomenę, kad piliečiai ir įmonės turėtų galimybę plačiai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir gautų geresnės kokybės paslaugas už prieinamą kainą. Taip bendradarbiaujant turėtų būti sudarytos lengvesnės sąlygos patekti į elektroninių ryšių paslaugų rinkas, skatinama konkurencija ir investicijos į šį sektorių, ir skatinama plėtoti elektronines viešąsias paslaugas.

99 straipsnis

Gali būti bendradarbiaujama šiais klausimais:

a)

keitimasis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais dėl nacionalinių informacinės visuomenės strategijų įgyvendinimo, įskaitant, inter alia, iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti plačiajuosčio ryšio prieigą, gerinti tinklo saugumą ir plėtoti elektronines viešąsias paslaugas;

b)

keitimasis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi, siekiant skatinti parengti išsamią elektroninių ryšių reglamentavimo sistemą ir visų pirma sustiprinti nacionalinės administracijos ir nepriklausomos reguliavimo institucijos administracinius gebėjimus, susijusius su ryšių ir informacinėmis technologijomis, skatinti geriau naudoti spektro išteklius ir skatinti Moldovos Respublikos tinklų tarpusavio sąveikumą ir sąveikumą su ES tinklais;

c)

skatinimas ir raginimas diegti IRT priemones, siekiant geresnio valdymo, elektroninio mokymosi ir mokslinių tyrimų, visuomenės sveikatos priežiūros, kultūros paveldo skaitmeninimo, e. turinio plėtojimo ir elektroninės prekybos tikslų ir

d)

asmens duomenų saugumo didinimas ir privatumo naudojant elektroninius ryšius apsauga.

100 straipsnis

Šalys skatina ES reguliavimo institucijų ir Moldovos Respublikos nacionalinių reguliavimo institucijų elektroninių ryšių srityje bendradarbiavimą. Šalys taip pat svarsto galimybes bendradarbiauti kitose susijusiose srityse, taip pat įgyvendindamos regionines iniciatyvas.

101 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

102 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXVIII-B priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

19 SKYRIUS

Turizmas

103 straipsnis

Šalys bendradarbiauja turizmo srityje siekdamos aktyviau vystyti konkurencingą ir darnią turizmo pramonę, kuri būtų ekonomikos augimo, įgalėjimo, užimtumo ir užsienio valiutos šaltinis.

104 straipsnis

Dvišalis, regioninis ir Europos lygmens bendradarbiavimas būtų pagrįstas šiais principais:

a)

vietos bendruomenių vientisumo ir interesų puoselėjimas, ypač kaimo vietovėse;

b)

kultūros paveldo svarba ir

c)

teigiama turizmo ir aplinkos išsaugojimo sąveika.

105 straipsnis

Bendradarbiaujant dėmesio skiriama šiems aspektams:

a)

keitimuisi informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais bei patirtimi ir praktinės patirties, be kita ko, susijusios su inovacinėmis technologijomis, perdavimui;

b)

strateginės viešiems, privatiems ir bendruomenių interesams atstovaujančių subjektų partnerystės kūrimui, siekiant užtikrinti darnų turizmo vystymą;

c)

turizmo produktų ir rinkų, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir institucinių struktūrų skatinimui ir vystymui bei kliūčių turizmo paslaugoms nustatymui ir šalinimui;

d)

veiksmingos politikos ir strategijų rengimui ir įgyvendinimui, įskaitant atitinkamus teisinius, administracinius ir finansinius aspektus;

e)

mokymui ir gebėjimų stiprinimui turizmo srityje, siekiant gerinti paslaugų teikimo standartus, ir

f)

turizmo bendruomenių lygmeniu vystymui ir skatinimui.

106 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

20 SKYRIUS

Regioninė plėtra, valstybių ir regionų bendradarbiavimas

107 straipsnis

1.   Šalys skatina tarpusavio supratimą ir dvišalį bendradarbiavimą regioninės politikos srityje tokiais klausimais kaip regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo būdai, daugiapakopis valdymas ir partnerystė, ypač daug dėmesio skirdamos nepalankių vietovių vystymui ir teritoriniam bendradarbiavimui ir siekdamos sukurti ryšių kanalus ir stiprinti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, socialinių ir ekonominių subjektų bei pilietinės visuomenės keitimąsi informacija ir patirtimi.

2.   Šalys visų pirma bendradarbiauja siekdamos suderinti Moldovos Respublikos praktiką su šiais principais:

a)

sprendimų priėmimo decentralizavimas, kad jie būtų priimami ne centriniu, o regionų bendruomenių lygmeniu;

b)

visų regioninės plėtros dalyvių partnerystės konsolidavimas ir

c)

bendras finansavimas Šalių, dalyvaujančių įgyvendinant regioninės plėtros programas ir projektus, finansiniais įnašais.

108 straipsnis

1.   Šalys remia ir stiprina vietos ir regioninės valdžios institucijų dalyvavimą tarpvalstybinio ir regioninio bendradarbiavimo procese ir susijusiose valdymo struktūrose, stiprina bendradarbiavimą kuriant palankią teisės aktų sistemą, taiko ir plėtoja gebėjimų stiprinimo priemones ir skatina stiprinti tarpvalstybinius ir regioninius ekonominius ir verslo tinklus.

2.   Šalys bendradarbiaudamos konsoliduos nacionalinių ir regioninių institucijų, kurių veikla susijusi su regionine plėtra ir žemės naudojimo planavimu, institucinius ir praktinius gebėjimus, inter alia, šiais veiksmais:

a)

gerindamos centrinės ir vietos valdžios viešosios administracijos institucijų vertikalią ir horizontalią sąveiką rengiant ir įgyvendinant regioninę politiką;

b)

plėtodamos vietos valdžios institucijų gebėjimus skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, laikantis ES taisyklių ir praktikos, ir

c)

dalydamosi žiniomis, informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su regioninės plėtros politika, kad būtų skatinama vietos bendruomenių ekonominė gerovė ir vienodas regionų vystymasis.

109 straipsnis

1.   Šalys stiprina ir skatina tarpvalstybinius ir regioninius, inter alia, transporto, energetikos, ryšių tinklų, kultūros, švietimo, turizmo, sveikatos ir kitų sričių, kurioms taikomas šis susitarimas, aspektus, turinčius poveikio tarpvalstybiniam ir regioniniam bendradarbiavimui.

2.   Šalys ragina savo regionus aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje įgyvendinant tarptautines ir tarpvalstybines programas, skatina Moldovos Respublikos regionus dalyvauti Europos regioninėse struktūrose bei organizacijose ir jų ekonominį ir institucinį vystymąsi, įgyvendindamos abipusiai svarbius projektus.

Šių veiksmų bus imamasi:

a)

tęsiant teritorinį bendradarbiavimą su Europos regionais, taip pat ir įgyvendinant tarptautines ir tarpvalstybines programas;

b)

bendradarbiaujant pagal Rytų partnerystės programą, su ES įstaigomis, įskaitant Regionų komitetą, ir dalyvaujant įvairiuose Europos regioniniuose projektuose ir iniciatyvose, ir

c)

inter alia, bendradarbiaujant su Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetu, Europos vystymosi agentūrų asociacija (EURADA) ir Europos erdvės planavimo stebėjimo tinklu (ESPON).

110 straipsnis

1.   Šalys intensyviau koordinuoja šalių ir regionų veiklą ir bendradarbiavimą pagal ES Dunojaus regiono strategiją ir užtikrina, kad ši veikla ir bendradarbiavimas būtų geriau koordinuojami, skirdamos dėmesio, inter alia, tam, kad būtų tobulinamos transporto ir energetikos jungtys, gerinama aplinka, ekonominis ir socialinis vystymasis ir saugumas, ir taip būtų prisidedama prie greitesnio susisiekimo keliais ir geležinkeliais, pigesnės ir saugesnės energijos ir geresnės aplinkos: švaresnio vandens, apsaugotos biologinės įvairovės, veiksmingesnės tarpvalstybinės potvynių prevencijos.

2.   Šalys plačiau bendradarbiauja tarpvalstybiniu lygmeniu, siekdamos atkurti laivybą Pruto upe, kad ateityje upės baseine kiltų mažiau potvynių, vandens kokybė būtų geresnė, žemės ūkio plotai būtų geriau drėkinami, būtų intensyviau vykdoma ekonominė veikla, skatinamas turizmas ir kultūra bei padedama stiprinti gebėjimus.

111 straipsnis

Šalys lengvina ES ir Moldovos Respublikos piliečių, kuriems tenka dažnai kirsti sieną ir keliauti nedideliais atstumais, judėjimą.

112 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

21 SKYRIUS

Visuomenės sveikata

113 straipsnis

Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje, kad padidintų visuomenės ir žmonių sveikatos apsaugos lygį, kuris yra būtina darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo sąlyga.

114 straipsnis

Bendradarbiaujama visų pirma šiose srityse:

a)

Moldovos Respublikos visuomenės sveikatos sistemos stiprinimas, visų pirma įgyvendinant sveikatos sektoriaus reformą, užtikrinant aukštos kokybės pirminę sveikatos priežiūrą, gerinant sveikatos sektoriaus valdymą ir sveikatos priežiūros finansavimą;

b)

epidemiologinė priežiūra ir užkrečiamųjų ligų, pvz., ŽIV/AIDS, virusinio hepatito ir tuberkuliozės, kontrolė, geresnis pasirengimas visuomenės sveikatos pavojams ir ekstremaliosioms situacijoms;

c)

neužkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrolė, visų pirma keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, skatinant sveiką gyvenimo būdą ir sprendžiant su pagrindiniais sveikatos veiksniais, pvz., mityba, priklausomybe nuo alkoholio, narkotikų ir tabako, susijusius klausimus;

d)

iš žmogaus gautų medžiagų kokybė ir sauga;

e)

informacija ir žinios apie sveikatą ir

f)

visapusis ir laiku baigtas tarptautinių sveikatos susitarimų, visų pirma Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių ir Pasaulinės sveikatos organizacijos 2003 m. Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, įgyvendinimas.

115 straipsnis

Bendradarbiaujant sudaromos sąlygos:

a)

palaipsniui integruoti Moldovos Respubliką į su sveikata susijusius ES tinklus ir

b)

palaipsniui didinti Moldovos Respublikos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro sąveiką.

116 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XIII priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

22 SKYRIUS

Civilinė sauga

117 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių srityje. Bendradarbiaujama paisant Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į Šalių tarpusavio priklausomybę ir daugiašalę veiklą civilinės saugos srityje.

118 straipsnis

Bendradarbiavimo tikslai – gerinti gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas.

119 straipsnis

Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi ir imasi bendrų veiksmų nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis. Bendradarbiaujama įgyvendinant konkrečius šios srities Šalių tarpusavio susitarimus ir administracinius susitarimus, atsižvelgiant į atitinkamas ES ir jos valstybių narių galias ir kompetenciją, ir laikantis Šalių teisinių procedūrų.

120 straipsnis

Bendradarbiaujant siekiama, be kita ko, šių tikslų:

a)

palengvinti savitarpio pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais;

b)

24 valandas per parą keistis ankstyvojo perspėjimo pranešimais ir naujausia informacija apie didelio masto ekstremaliąsias situacijas, turinčias poveikį ES arba Moldovos Respublikai, įskaitant prašymus ir siūlymus suteikti pagalbą;

c)

vertinti nelaimių poveikį aplinkai;

d)

kviesti ekspertus į specialius techninius praktinius seminarus ir simpoziumus civilinės saugos klausimais;

e)

įvertinus konkretaus atvejo aplinkybes kviesti stebėtojus į konkrečius ES ir (arba) Moldovos Respublikos vykdomas pratybas ir mokymus, ir

f)

stiprinti bendradarbiavimą siekiant kuo veiksmingiau naudoti turimus civilinės saugos pajėgumus.

121 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

23 SKYRIUS

Bendradarbiavimas švietimo, mokymo, daugiakalbystės, jaunimo ir sporto klausimais

122 straipsnis

Šalys bendradarbiauja skatindamos mokymąsi visą gyvenimą, bendradarbiavimą ir skaidrumą visais švietimo ir mokymo lygiais, ypač daug dėmesio skirdamos aukštajam mokslui.

123 straipsnis

Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama, inter alia, šioms sritims:

a)

skatinti mokymąsi visą gyvenimą – esminį ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo veiksnį, leidžiantį piliečiams visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

b)

modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas, didinti kokybę, aktualumą ir prieinamumą;

c)

skatinti aukštojo mokslo konvergenciją, remiantis Bolonijos procesu ir ES aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarke;

d)

stiprinti tarptautinį akademinį bendradarbiavimą, dalyvavimą ES bendradarbiavimo programose, didinti studentų ir mokytojų judumą;

e)

nustatyti nacionalinę kvalifikacijų sandarą, kad kvalifikacijos ir kompetencijos būtų skaidresnės ir plačiau pripažįstamos, ir

f)

skatinti siektų Kopenhagos proceso dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje tikslų,

124 straipsnis

Šalys, keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, skatina bendradarbiavimą ir mainus abipusiai svarbiose srityse, kaip antai kalbų įvairovė ir kalbų mokymasis visą gyvenimą.

125 straipsnis

Šalys susitaria bendradarbiauti jaunimo politikos klausimais, siekdamos:

a)

stiprinti bendradarbiavimą ir mainus jaunimo politikos ir jaunimo bei jaunų darbuotojų neformalaus ugdymo srityje;

b)

lengvinti aktyvų viso jaunimo dalyvavimą visuomenės procesuose;

c)

remti jaunimo ir jaunų darbuotojų judumą kaip kultūrų dialogo ir žinių, įgūdžių ir kompetencijos įgijimo už formalaus ugdymo sistemų ribų priemonę, taip pat per savanorystės programas ir

d)

skatinti jaunimo organizacijas bendradarbiauti ir remti pilietinę visuomenę.

126 straipsnis

Šalys, keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, skatina bendradarbiavimą sporto ir fizinės veiklos srityje, siekdamos skatinti ES ir Moldovos Respublikos visuomenę gyventi sveikai, diegti sporto socialines ir švietimo vertybes ir gerą sporto srities valdymą.

24 SKYRIUS

Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo srityje

127 straipsnis

Šalys skatina bendradarbiavimą visose civilinių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo (MTTPD) srityse, remdamosi abipusės naudos principu, ir tinkama ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga.

128 straipsnis

Bendradarbiaujant MTTPD srityje:

a)

palaikomas politinis dialogas ir keičiamasi moksline ir technologine informacija;

b)

lengvinamos tinkamos galimybės dalyvauti atitinkamose Šalių programose;

c)

didinami mokslinių tyrimų pajėgumai, o Moldovos Respublikos mokslinių tyrimų subjektai aktyviau dalyvauja ES mokslinių tyrimų bendrosiose programose;

d)

skatinama vykdyti bendrus mokslinių tyrimų projektus visose MTTPD srityse;

e)

rengiami abipusiai mokslininkų, tyrėjų ir kitų MTTPD veikloje dalyvaujančių mokslinių darbuotojų mokymai ir judumo programos;

f)

laikantis taikytinų teisės aktų lengvinamas laisvas mokslinių darbuotojų, dalyvaujančių veikloje pagal šį susitarimą, judėjimas ir tarpvalstybinis prekių, skirtų naudoti tokioje veikloje, judėjimas ir

g)

remiantis Šalių abipusiu sutarimu, vykdomas kitų formų MTTPD bendradarbiavimas (taip pat taikant regioninius metodus ir iniciatyvas).

129 straipsnis

Vykdant MTTPD bendradarbiavimo veiklą reikėtų siekti sąveikos su Tarptautinio mokslo ir technologijų centro finansuojama veikla ir kita veikla, įgyvendinama finansiškai bendradarbiaujant ES ir Moldovos Respublikai.

25 SKYRIUS

Bendradrabiavimas kultūros, audiovizualinės politikos ir Žiniasklaidos srityje

130 straipsnis

Šalys skatins kultūrinį bendradarbiavimą remdamosi 2005 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įtvirtintais principais. Šalys sieks reguliariai palaikyti dialogą abipusiai svarbiomis temomis, įskaitant kultūros industrijų vystymą ES ir Moldovos Respublikoje. Šalims bendradarbiaujant bus skatinamas kultūrų dialogas, pavyzdžiui, dalyvaujant ES ir Moldovos Respublikos kultūros sektoriui ir pilietinei visuomenei.

131 straipsnis

1.   Šalys reguliariai palaiko dialogą ir bendradarbiauja skatindamos audiovizualinę pramonę Europoje ir ragindamos bendrai kurti kino ir televizijos produkciją.

2.   Bendradarbiaujant, inter alia, būtų galima rengti žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų mokymus, remti žiniasklaidą, siekiant stiprinti jos nepriklausomumą, profesionalumą ir ryšius su ES žiniasklaida, laikantis Europos standartų, įskaitant Europos Tarybos standartus ir 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

132 straipsnis

Bendradarbiaudamos Šalys daugiausia dėmesio skiria šioms sritims:

a)

kultūriniam bendradarbiavimui ir mainams, taip pat meno ir menininkų judumui;

b)

kultūrų dialogui;

c)

politiniam dialogui apie kultūros politiką ir audiovizualinę politiką;

d)

bendradarbiavimui tarptautiniuose forumuose, kaip antai UNESCO ir Europos Taryboje, inter alia, siekiant plėtoti kultūrų įvairovę, saugoti kultūros ir istorinį paveldą ir pripažinti jo vertę, ir

e)

bendradarbiavimui žiniasklaidos srityje.

133 straipsnis

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XIV priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

26 SKYRIUS

Bendradarbiavimas pilietinės visuomenės klausimais

134 straipsnis

Šalys pradeda dialogą dėl bendradarbiavimo pilietinės visuomenės klausimais, siekdamos šių tikslų:

a)

stiprinti kontaktus ir keitimąsi informacija ir patirtimi tarp visų ES ir Moldovos Respublikos pilietinės visuomenės sektorių;

b)

užtikrinti, kad ES būtų plačiau žinoma ir geriau suprantama Moldovos Respublika, jos istorija ir kultūra, ypač tarp pilietinės visuomenės organizacijų valstybėse narėse, siekiant, kad būtų geriau žinoma apie būsimų santykių teikiamas galimybes ir problemines sritis, ir

c)

atitinkamai užtikrinti, kad Moldovos Respublikoje būtų plačiau žinoma ir geriau suprantama ES, ypač tarp Moldovos Respublikos pilietinės visuomenės organizacijų, skiriant, be kita ko, dėmesio ES pamatinėms vertybėms, politikai ir veikimui.

135 straipsnis

Šalys skatina abiejų Šalių pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą, kaip neatsiejamą ES ir Moldovos Respublikos santykių dalį. Šiuo dialogu ir bendradarbiavimu siekiama:

a)

užtikrinti, kad pilietinė visuomenė būtų įtraukta į ES ir Moldovos Respublikos santykius, ypač įgyvendinant šį susitarimą;

b)

stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus, visų pirma pradedant atvirą, skaidrų ir reguliarų valdžios institucijų, atstovavimo asociacijų ir pilietinės visuomenės dialogą;

c)

įvairiai lengvinti institucijų stiprinimą ir pilietinės visuomenės organizacijų įtvirtinimą, pavyzdžiui, remiant propagavimą, kuriant neformalius ir formalius tinklus, keičiantis vizitais ir praktiniais seminarais, visų pirma siekiant tobulinti pilietinės visuomenės teisinę sistemą, ir

d)

sudaryti galimybes abiejų šalių pilietinės visuomenės atstovams susipažinti su kitos šalies pilietinių ir socialinių partnerių konsultacijų ir dialogo procesu, visų pirma siekiant dar labiau įtraukti pilietinę visuomenę į Moldovos Respublikos viešosios politikos formavimo procesą.

136 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, Šalys reguliariai palaikys dialogą.

27 SKYRIUS

Bendradarbiavimas vaiko teisių apsaugos ir įtvirtinimo srityje

137 straipsnis

Šalys susitaria bendradarbiauti ir užtikrinti, kad vaiko teisės būtų įtvirtintos laikantis tarptautinės teisės ir standartų, visų pirma 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, atsižvelgdamos į konkrečiai Moldovos Respublikai įvardytus prioritetus, ypač dėl pažeidžiamų grupių.

138 straipsnis

Bendradarbiaujant visų pirma:

a)

vykdoma visų formų išnaudojimo (įskaitant vaikų darbą), prievartos, aplaidumo ir smurto prieš vaikus prevencija ir kovojama su šiais reiškiniais, be kita ko, plėtojant ir stiprinant teisinę ir institucinę sistemą ir rengiant informacines kampanijas šiais klausimais;

b)

tobulinama pažeidžiamų vaikų nustatymo ir pagalbos jiems sistema, taip pat labiau įtraukiant vaikus į sprendimų priėmimo procesą ir diegiant veiksmingas atskirų vaikų skundų tvarkymo priemones;

c)

keičiamasi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su vaikų skurdo mažinimui, įskaitant priemones, kad socialinėje politikoje daugiau dėmesio būtų skiriama vaikų gerovei ir būtų skatinamos ir lengvinamos vaikų mokymosi galimybės;

d)

įgyvendinamos vaiko teisių šeimoje ir institucijose įtvirtinimo priemonės, stiprinami tėvų ir globėjų gebėjimai, kad būtų užtikrintas vaiko ugdymas, ir

e)

prisijungiama prie atitinkamų tarptautinių dokumentų, jie ratifikuojami ir įgyvendinami, įskaitant dokumentus, parengtus Jungtinėse Tautose, Europos Taryboje ir Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje, siekiant įtvirtinti ir apsaugoti vaiko teises laikanti aukščiausių šios srities standartų.

139 straipsnis

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

28 SKYRIUS

Dalyvavimas sąjungos agentūrų veikloje ir programose

140 straipsnis

Moldovos Respublikai leidžiama dalyvauti visų Sąjungos agentūrų veikloje, jei Moldovos Respublikos dalyvavimas nepažeidžia atitinkamų tų agentūrų steigimo nuostatų. Moldovos Respublika sudaro atskirus susitarimus su ES, kuriais jai leidžiama dalyvauti kiekvienos tokios agentūros veikloje, ir nurodo finansinio įnašo dydį.

141 straipsnis

Moldovos Respublikai leidžiama dalyvauti visose esamose ir būsimose Sąjungos programose, jei Moldovos Respublikos dalyvavimas jose nepažeidžia nuostatų, kuriomis tos programos nustatytos. Moldovos Respublikos dalyvavimas Sąjungos programose reglamentuojamas šio susitarimo I protokolo dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Moldovos Respublikos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, nuostatomis.

142 straipsnis

Šalys reguliariai palaikys dialogą dėl Moldovos Respublikos dalyvavimo Sąjungos programose ir agentūrų veikloje. Visų pirma, ES praneša Moldovos Respublikai apie įsteigtas naujas ES agentūras ir programas, taip pat apie pasikeitusias dalyvavimo šio susitarimo 140 ir 141 straipsniuose nurodytose Sąjungos programose ir agentūrų veikloje sąlygas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA IR SU PREKYBA SUSIJĘ KLAUSIMAI

1 SKYRIUS

Nacionalinis reŽimas ir patekimas į prekių rinką

1 Skirsnis

Bendros nuostatos

143 straipsnis

Tikslas

Laikydamosi šio susitarimo nuostatų ir vadovaudamosi 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m. GATT) XXIV straipsniu, per ne ilgesnį nei dešimties metų pereinamąjį laikotarpį, kuris prasideda nuo šio susitarimo įsigaliojimo, Šalys laipsniškai sukuria laisvosios prekybos erdvę.

144 straipsnis

Taikymo sritis ir aprėptis

1.   Šio skyriaus nuostatos taikomos Šalių tarpusavio prekybai prekėmis (1).

2.   Šiame skyriuje kilmės statusas reiškia atitiktį šio susitarimo II protokole nustatytoms prekių kilmės taisyklėms.

2 Skirsnis

Muitų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų panaikinimas

145 straipsnis

Muito apibrėžtis

Šiame skyriuje muitu laikomas bet koks muitas arba privalomasis mokėjimas, nustatytas importuojamai ar eksportuojamai prekei arba dėl prekės importo ar eksporto, įskaitant importuojamai ar eksportuojamai prekei taikomą ar dėl prekės importo ar eksporto nustatomą bet kokio pobūdžio papildomą mokestį ar priemoką. Muitu nelaikomi:

a)

privalomieji mokėjimai, lygiaverčiai vidaus mokesčiams, taikomiems pagal šio susitarimo 152 straipsnį;

b)

muitai, taikomi pagal šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 2 skyrių (Prekybos teisių gynimo priemonės), arba

c)

mokesčiai arba kiti privalomieji mokėjimai, taikomi pagal šio susitarimo 151 straipsnį.

146 straipsnis

Prekių klasifikavimas

Prekės, kuriomis tarpusavyje prekiauja Šalys, yra klasifikuojamos remiantis 1983 m. Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (SS) pagal Moldovos Respublikos muitų tarifų nomenklatūrą, grindžiamą 2007 m. redakcijos SS, ir Sąjungos muitų tarifų nomenklatūra, grindžiama 2012 m. redakcijos SS, bei vėlesniais tų nomenklatūrų pakeitimais.

147 straipsnis

Importuojamoms prekėms taikomų muitų panaikinimas

1.   Kiekviena Šalis pagal šio susitarimo XV priedą sumažina ir (arba) panaikina kitos Šalies kilmės importuojamoms prekėms taikomus muitus.

2.   Kiekvienai prekei taikoma bazinė muito norma, kuri pagal šio straipsnio 1 dalį turi būti laipsniškai mažinama ir panaikinta, yra nurodyta šio susitarimo XV priede.

3.   Jei kuriuo nors metu po šio susitarimo įsigaliojimo dienos Šalis sumažina pagal didžiausio palankumo režimą (DPR) taikomą muito normą, tokia muito norma kaip bazinė norma taikoma tuo atveju ir tol, kol ji yra mažesnė už muito normą, apskaičiuotą pagal šio susitarimo XV priedą.

4.   Įsigaliojus šiam susitarimui Šalys gali susitarti apsvarstyti Šalių tarpusavio prekybos muitų panaikinimo paspartinimo ir aprėpties išplėtimo galimybes. Šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalyje nurodyto Asociacijos komiteto prekybos klausimais sprendimu dėl prekei taikomo muito panaikinimo paspartinimo arba muito panaikinimo pakeičiama bet kokia muito norma ar jo mažinimo kategorija, nustatyta pagal šio susitarimo XV priedą.

5.   Per trečiuosius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo Šalys įvertins padėtį atsižvelgdamos į Šalių tarpusavio prekybos žemės ūkio produktais pobūdį, ypatingus šių produktų aspektus ir abiejų šalių žemės ūkio politikos tendencijas.

6.   Šalys Asociacijos komitete prekybos klausimais nagrinėja galimybes suteikti viena kitai papildomų nuolaidų, kad dar labiau liberalizuotų prekybą žemės ūkio produktais, ypač tais, kuriems taikomos tarifinės kvotos.

148 straipsnis

Žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomas kovos su piktnaudžiavimu prekybos lengvatomis mechanizmas

1.   Šio susitarimo XV-C priede išvardytiems produktams taikomas kovos su piktnaudžiavimu prekybos lengvatomis mechanizmas. Šio susitarimo XV-C priede pateikiamas iš Moldovos Respublikos į Sąjungą importuojamas vidutinis metinis produktų kiekis pagal kiekvieną tų produktų kategoriją.

2.   Kai kuriais nors metais, prasidedančiais sausio 1 d., importuojamų produktų, priskiriamų vienai ar kelioms iš šio straipsnio 1 dalyje minėtų kategorijų, kiekis pasiekia 70 % XV-C priede nurodyto kiekio, Sąjunga Moldovos Respublikai praneša apie susijusio (-ių) produkto (-ų) kiekį. Gavusi šį pranešimą Moldovos Respublika per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai importuojamų produktų, priskiriamų vienai ar kelioms iš šio straipsnio 1 dalyje minėtų kategorijų, kiekis pasiekia 80 % šio susitarimo XV-C priede nurodyto kiekio, pateikia Sąjungai tinkamai pagrįstą tokio importo padidėjimo paaiškinimą. Jeigu importo kiekis pasiekia 100 % šio susitarimo XV-C priede nurodyto kiekio, o Moldovos Respublika nepateikia tinkamai pagrįsto paaiškinimo, Sąjunga gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą susijusiems produktams.

Lengvatinio režimo taikymas sustabdomas šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai sprendimas sustabdyti lengvatinio režimo taikymą paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Apie kiekvieną pagal 2 dalį priimtą laikino sustabdymo sprendimą Sąjunga nedelsdama praneša Moldovos Respublikai.

4.   Sąjunga gali panaikinti laikiną sustabdymą anksčiau nei praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo, jeigu Moldovos Respublika pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais pateikia įrodymų, kad importuotas atitinkamos kategorijos produktų kiekis viršijo šio susitarimo XV-C priede nurodytą kiekį dėl to, kad Moldovos Respublikoje pasikeitė atitinkamo (-ų) produkto (-ų) gamybos lygis ir eksporto pajėgumai.

5.   Kad būtų atsižvelgta į pasikeitusį atitinkamo (-ų) produkto (-ų) gamybos lygį ir eksporto pajėgumus Moldovos Respublikoje, Moldovos Respublikos prašymu šio susitarimo XV-C priedas gali būti keičiamas abipusiu Sąjungos ir Moldovos Respublikos sutarimu, Asociacijos komitete prekybos klausimais patikslinant produktų kiekį.

149 straipsnis

Esamos padėties išlaikymas

Nė viena Šalis kitos Šalies kilmės prekėms negali padidinti taikomo muito arba nustatyti naujo muito. Tai Šalims neužkerta kelio:

a)

padidinti muitą iki XV priede nustatyto lygio, jei muitas buvo vienašališkai sumažintas, arba

b)

išlaikyti arba padidinti muitą leidus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo institucijai (GSI).

150 straipsnis

Eksporto muitai

Nė viena Šalis į kitos Šalies teritoriją eksportuojamoms prekėms arba dėl prekių eksporto nenustato ir toliau netaiko jokio muito ar mokesčio, išskyrus pagal šio susitarimo 152 straipsnį taikomus vidaus mokesčius.

151 straipsnis

Mokesčiai ir kiti privalomieji mokėjimai

Pagal 1994 m. GATT VIII straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas kiekviena Šalis užtikrina, kad visi bet kokio pobūdžio mokesčiai ir privalomieji mokėjimai, išskyrus šio susitarimo 147 straipsnyje nurodytus muitus ar kitas priemones, nustatyti importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl prekių importo ar eksporto, neviršytų apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų ir kad juos nustatant nebūtų netiesiogiai proteguojamos vidaus prekės arba fiskaliniais tikslais nebūtų apmokestinamos importuojamos arba eksportuojamos prekės.

3 Skirsnis

Netarifinės priemonės

152 straipsnis

Nacionalinis režimas

Pagal 1994 m. GATT III straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą. Šiuo tikslu 1994 m. GATT III straipsnis ir jo aiškinamosios pastabos įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

153 straipsnis

Importo ir eksporto apribojimai

Nė viena Šalis nenustato arba toliau netaiko draudimų ar apribojimų jokioms kitos Šalies importuojamoms prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms prekėms, arba prekėms, parduotoms eksportuoti į kitos Šalies teritoriją, nebent šiame susitarime ar pagal 1994 m. GATT XI straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas nustatyta kitaip. Šiuo tikslu 1994 m. GATT XI straipsnis ir jo aiškinamosios pastabos įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

4 Skirsnis

Su prekėmis susijusios specialios nuostatos

154 straipsnis

Bendrosios išimtys

1.   Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti arba įgyvendinti priemones pagal 1994 m. GATT XX ir XXI straipsnius ir visas šių straipsnių aiškinamąsias pastabas pagal 1994 m. GATT, kurie įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

2.   Šalys susitaria, kad Šalis, ketinanti imtis priemonių, kurias galima prašyti pagrįsti pagal 1994 m. GATT XX straipsnio i ir j punktus, prieš tai kitai Šaliai pateiks visą svarbią informaciją ir sieks abiem Šalims priimtino sprendimo. Jeigu per 30 dienų po minėtos informacijos pateikimo Šalys nesusitaria, Šalis gali pagal šią straipsnio dalį atitinkamai prekei nustatyti priemones. Jei, susiklosčius ypatingoms ir kritiškoms aplinkybėms, reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir iš anksto informuoti arba atlikti vertinimą neįmanoma, Šalis, ketinanti taikyti priemones, gali nedelsdama imtis atsargumo priemonių padėčiai ištaisyti ir apie tai nedelsdama informuoja kitą Šalį.

5 Skirsnis

Administracinis bendradarbiavimas ir veiksmų derinimas su kitomis šalimis

155 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo

1.   Šalys susitaria, kad administracinis bendradarbiavimas ir pagalba yra labai svarbūs įgyvendinant bei prižiūrint pagal šį skyrių taikomą lengvatinį režimą, ir pabrėžia įsipareigojančios kovoti su pažeidimais bei sukčiavimu muitų ir kitose susijusiose srityse.

2.   Jeigu remdamasi objektyvia informacija Šalis nustato, kad kita Šalis pagal šį skyrių nevykdo administracinio bendradarbiavimo ar neteikia pagalbos ir (arba) kad esama pažeidimų ar sukčiavimo atvejų, susijusi Šalis pagal šį straipsnį ir, visų pirma, pagal 5 dalyje numatytą procedūrą gali laikinai sustabdyti susijusio lengvatinio režimo taikymą tam tikram (-iems) produktui (-ams).

3.   Šiame straipsnyje frazė „nevykdo administracinio bendradarbiavimo arba neteikia pagalbos“, inter alia, reiškia:

a)

pakartotinį prievolių tikrinti atitinkamos (-ų) prekės (-ių) kilmės statusą nevykdymą;

b)

pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą atlikti paskesnį kilmės įrodymo patikrinimą ir (arba) pranešti jo rezultatus;

c)

pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą leisti surengti tikrinamuosius vizitus, kuriais siekiama įvertinti su atitinkamo lengvatinio režimo taikymu susijusių dokumentų autentiškumą arba informacijos tikslumą.

4.   Šiame straipsnyje minimi pažeidimai arba sukčiavimas gali būti nustatomi, kai, inter alia, remiantis objektyvia informacija apie pažeidimus ir sukčiavimą paaiškėja, kad be tinkamo paaiškinimo staiga padaugėja iš kitos Šalies importuojamų prekių ir jų kiekis viršija įprastus tos Šalies gamybos ir eksporto pajėgumus.

5.   Sustabdant lengvatinio režimo taikymą laikomasi šių sąlygų:

a)

Šalis, kuri remdamasi objektyvia informacija nustato, kad kita Šalis pagal šį skyrių nevykdo administracinio bendradarbiavimo ar neteikia pagalbos ir (arba) kad esama pažeidimų ar sukčiavimo atvejų, nedelsdama apie tai praneša pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais, pateikia jam objektyvią informaciją ir, remdamasi visa svarbia informacija ir objektyviomis išvadomis, pradeda tame komitete konsultacijas, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas;

b)

jeigu Šalys pradeda konsultacijas minėtame komitete ir per tris mėnesius nuo pranešimo nesusitaria dėl priimtino sprendimo, atitinkama Šalis gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą susijusiai (-ioms) prekei (-ėms). Apie laikiną sustabdymą nedelsiant pranešama Asociacijos komitetui prekybos klausimais;

c)

laikinas sustabdymas pagal šį straipsnį taikomas tiek, kiek yra būtina atitinkamos Šalies finansiniams interesams apsaugoti. Laikinas sustabdymas taikomas ne ilgiau kaip šešis dalmėnesius, tačiau šis laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu jo pabaigos dieną nepasikeičia padėtis, dėl kurios lengvatinio režimo taikymas buvo sustabdytas pirmą kartą. Dėl laikino sustabdymo periodiškai konsultuojamasi pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytame Asociacijos komitete prekybos klausimais, visų pirma siekiant, kad jo taikymas būtų nutrauktas iš karto, kai pasikeičia jo taikymą lėmusi padėtis.

6.   Kiekviena Šalis pagal savo vidaus procedūras skelbia importuotojams skirtus pranešimus dėl kiekvieno pranešimo, nurodyto 5 dalies a punkte, kiekvieno sprendimo, nurodyto 5 dalies b punkte, ir dėl kiekvieno laikino sustabdymo taikymo laikotarpio pratęsimo ar nutraukimo, kaip nurodyta 5 dalies c punkte.

156 straipsnis

Administracinės klaidos

Jei kompetentinga institucija, taikydama lengvatinį eksporto režimą, visų pirma šio susitarimo II protokolo „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ nuostatas, suklysta ir tai turi poveikio importo muitams, tokį poveikį patirianti Šalis gali reikalauti, kad pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais apsvarstytų galimybę imtis visų tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti.

157 straipsnis

Susitarimai su kitomis šalimis

1.   Šiuo susitarimu neužkertamas kelias veikti esančioms muitų sąjungoms, kitoms laisvosios prekybos erdvėms ar judėjimo per sieną susitarimams arba nustatyti naujų, jeigu jais neprieštaraujama šiame susitarime numatytai prekybos tvarkai.

2.   Dėl susitarimų, kuriais nustatomos muitų sąjungos, kitos laisvosios prekybos erdvės ar judėjimo per sieną susitarimai, ir dėl kitų svarbių klausimų, susijusių su Šalių prekybos politika trečiųjų šalių atžvilgiu, Šalys, kai prašoma, konsultuojasi pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytame Asociacijos komitete prekybos klausimais. Kai tokios konsultacijos rengiamos dėl to, kad į ES stoja trečioji šalis, jomis visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į šiame susitarime nustatytus abipusiai svarbius Sąjungos ir Moldovos Respublikos interesus.

2 SKYRIUS

Prekybos teisių gynimo priemonės

1 Skirsnis

Bendrosios apsaugos priemonės

158 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Šalys patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal 1994 m. GATT XIX straipsnį, pagal Susitarimą dėl apsaugos priemonių, įtrauktą į Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (PPO steigimo sutartis) 1A priedą, ir pagal Susitarimo dėl žemės ūkio, įtraukto į PPO steigimo sutarties 1A priedą, 5 straipsnį.

2.   Šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 1 skyriuje (Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką) nustatytos lengvatinės prekių kilmės taisyklės šiam skirsniui netaikomos.

3.   Šio skirsnio nuostatoms netaikomas šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyrius (Ginčų sprendimas).

159 straipsnis

Skaidrumas

1.   Apsaugos priemonių tyrimą inicijuojanti Šalis apie tai praneša kitai Šaliai, jei pastaroji turi pagrįstą ekonominį interesą.

2.   Neatsižvelgiant į šio susitarimo 158 straipsnį, apsaugos priemonių tyrimą inicijuojanti ir apsaugos priemones ketinanti taikyti Šalis kitos Šalies prašymu nedelsdama raštu pateikia ad hoc pranešimą, kuriame nurodo visą su apsaugos priemonių tyrimo inicijavimu ir apsaugos priemonių nustatymu susijusią informaciją, įskaitant, kai tinkama, informaciją apie apsaugos priemonių tyrimo inicijavimą, preliminarias tyrimo išvadas ir galutines tyrimo išvadas, be to, suteikia kitai Šaliai galimybę konsultuotis.

3.   Šiame straipsnyje laikoma, kad Šalis turi pagrįstą ekonominį interesą tais atvejais, kai ji per paskutinius trejus metus yra viena iš penkių didžiausių importuojamo produkto tiekėjų, vertinant pagal absoliutų kiekį arba pagal vertę.

160 straipsnis

Priemonių taikymas

1.   Taikydamos apsaugos priemones Šalys deda visas pastangas, kad poveikis dvišalei prekybai būtų kuo mažesnis.

2.   Taikant 1 dalį, jeigu Šalis mano, kad tenkinami teisiniai galutinių apsaugos priemonių nustatymo reikalavimai, ir ketina tokias priemones taikyti, ji apie tai praneša kitai Šaliai ir suteikia jai dvišalių konsultacijų galimybę. Jei per 30 dienų nuo pranešimo nerandama tinkamo sprendimo, importuojanti Šalis gali imtis tinkamų priemonių problemai išspręsti.

2 Skirsnis

Antidempingo ir kompensacinės priemonės

161 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Šalys patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal 1994 m. GATT VI straipsnį, pagal Susitarimą dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimas), įtrauktą į PPO steigimo sutarties 1A priedą, ir pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (SKP susitarimas), įtrauktą į PPO steigimo sutarties 1A priedą.

2.   Šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 1 skyriuje (Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką) nustatytos lengvatinės prekių kilmės taisyklės šiam skirsniui netaikomos.

3.   Šio skirsnio nuostatoms netaikomas šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyrius (Ginčų sprendimas).

162 straipsnis

Skaidrumas

1.   Šalys susitaria, kad antidempingo ir kompensacinės priemonės turėtų būti taikomos laikantis visų Antidempingo susitarimo ir SKP susitarimo reikalavimų, ir turėtų būti grindžiamos sąžininga ir skaidria sistema.

2.   Nedarydamos poveikio Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 5 daliai ir SKP susitarimo 12 straipsnio 4 daliai, Šalys užtikrina, kad iš karto, kai nustatomos laikinosios priemonės, ir prieš nustatant galutines priemones būtų tinkamai atskleisti visi pagrindiniai faktai ir išvados, kuriais remiantis priimtas sprendimas taikyti priemones. Faktai atskleidžiami raštu ir suinteresuotosioms šalims skiriama pakankamai laiko pastaboms pateikti.

3.   Kiekvienai suinteresuotajai šaliai suteikiama galimybė būti išklausytai ir išsakyti savo nuomonę per antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, išskyrus atvejus, kai tai nepagrįstai trukdo laiku užbaigti tyrimą.

163 straipsnis

Viešojo intereso apsauga

Šalis negali taikyti antidempingo ar kompensacinių priemonių tais atvejais, kai remiantis tyrimo metu gauta informacija galima daryti aiškią išvadą, kad tokių priemonių taikymas neatitinka viešojo intereso. Nustatant viešąjį interesą bendrai įvertinami visi interesai, įskaitant vidaus pramonės, naudotojų, vartotojų ir importuotojų interesus, su sąlyga, kad jie tyrimą atliekančioms institucijoms pateikė susijusią informaciją.

164 straipsnis

Mažesniojo muito taisyklė

Jei Šalis nusprendžia nustatyti laikiną arba galutinį antidempingo arba kompensacinį muitą, tokio muito dydis neturi viršyti dempingo skirtumo arba visos kompensuotinų subsidijų sumos, tačiau jis turėtų būti mažesnis už dempingo skirtumą arba visą kompensuotinų subsidijų sumą, jei tokio mažesnio muito pakaktų vidaus pramonei daromai žalai pašalinti.

3 Skirsnis

Dvišalės apsaugos priemonės

165 straipsnis

Dvišalių apsaugos priemonių taikymas

1.   Jei pagal šį susitarimą sumažinus arba panaikinus muitą vienos Šalies kilmės prekės į kitos Šalies teritoriją pradedamos importuoti tokiais didesniais kiekiais, vertinant absoliučiais dydžiais arba santykinai palyginus su gamybos apimtimi šalies viduje, ir tokiomis sąlygomis, kad sukelia ar gali sukelti didelę žalą Šalies pramonei, gaminančiai panašias arba tiesiogiai konkuruojančias prekes, importuojanti Šalis, laikydamasi šiame skirsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos, gali taikyti 2 dalyje nurodytas priemones.

2.   Importuojanti Šalis gali nustatyti dvišalę apsaugos priemonę, kuria:

a)

sustabdomas tolesnis šiame susitarime numatytas atitinkamai prekei taikomo muito normos mažinimas arba

b)

prekei taikomo muito norma padidinama iki tokio lygio, kuris neviršija mažesniojo iš šių dydžių:

i)

pagal didžiausio palankumo režimą taikomos muito normos, galiojančios prekei tuo metu, kai nustatoma priemonė, arba

ii)

bazinės muito normos, nurodytos XV priede pagal šio susitarimo 147 straipsnį pateiktuose sąrašuose.

166 straipsnis

Sąlygos ir apribojimai

1.   Šalis kitai Šaliai raštu praneša apie 2 dalyje aprašyto tyrimo inicijavimą ir kuo anksčiau prieš pradėdama taikyti dvišalę apsaugos priemonę su ja konsultuojasi, kad peržiūrėtų atliekant tyrimą surinktą informaciją ir pasikeistų nuomonėmis apie priemonę.

2.   Šalis dvišalę apsaugos priemonę pradeda taikyti tik tada, kai jos kompetentingos institucijos pagal Susitarimo dėl apsaugos priemonių 3 straipsnį ir 4.2 straipsnio c punktą atlieka tyrimą. Šiuo tikslu Susitarimo dėl apsaugos priemonių 3 straipsnis ir 4.2 straipsnio c punktas mutatis mutandis įtraukiami į šį susitarimą ir yra jo dalis.

3.   Atlikdama šio straipsnio 2 dalyje minėtą tyrimą Šalis laikosi Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.2 straipsnio a punkte išdėstytų reikalavimų. Šiuo tikslu Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.2 straipsnio a punktas mutatis mutandis įtraukiamas į šį susitarimą ir yra jo dalis.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos 2 dalyje minėtą tyrimą baigtų per vienus metus nuo jo inicijavimo dienos.

5.   Nė viena Šalis negali taikyti dvišalės apsaugos priemonės:

a)

išskyrus tokiu mastu ir tiek laiko, kiek gali prireikti siekiant užkirsti kelią didelei žalai arba jai kompensuoti ir vidaus pramonės prisitaikymui palengvinti;

b)

ilgiau nei dvejus metus. Tačiau šis laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip dar dvejiems metams, jei importuojančios Šalies kompetentingos institucijos, laikydamosi šio straipsnio, nustato, kad apsaugos priemonė tebėra reikalinga siekiant užkirsti kelią didelei žalai ar jai ištaisyti ir vidaus pramonės prisitaikymui palengvinti, taip pat kad esama pramonės prisitaikymo įrodymų, jei visas apsaugos priemonės taikymo laikotarpis, įskaitant pradinį taikymo laikotarpį ir jo pratęsimą, neviršija ketverių metų;

c)

pasibaigus pereinamajam laikotarpiui arba

d)

tam pačiam produktui tuo pačiu metu, kai priemonė taikoma pagal 1994 m. GATT ir Susitarimo dėl apsaugos priemonių XIX straipsnį.

6.   Kai Šalis baigia taikyti dvišalę apsaugos priemonę, taikoma muito norma turi būti lygi normai, kuri turėtų būti taikoma pagal šio susitarimo XV priede pateiktą tos Šalies sąrašą, jei priemonė nebūtų taikyta.

167 straipsnis

Laikinosios priemonės

Kritinėmis aplinkybėmis, jei delsiant būtų padaryta sunkiai ištaisoma žala, Šalis gali taikyti laikiną dvišalę apsaugos priemonę, kai preliminariai nustato, kad esama akivaizdžių įrodymų, jog kitos Šalies kilmės prekių importas išaugo dėl to, kad pagal šį susitarimą buvo sumažintas ar panaikintas muitas ir kad dėl tokio importo yra daroma arba gali būti daroma didelė žala vidaus pramonei. Bet kuri laikinoji priemonė taikoma ne ilgiau kaip 200 dienų, ir tuo laiku Šalis laikosi šio susitarimo 166 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų. Jeigu atlikus šio susitarimo 166 straipsnio 2 dalyje minėtą tyrimą nenustatoma, kad buvo įvykdyti šio susitarimo 165 straipsnio reikalavimai, Šalis nedelsdama grąžina visas muitų sumas, kurios buvo sumokėtos viršijant šio susitarimo XV priede nurodytą muito dydį. Laikinųjų priemonių taikymo trukmė skaičiuojama kaip šio susitarimo 166 straipsnio 5 dalies b punkte nustatyto laikotarpio dalis.

168 straipsnis

Kompensacinės priemonės

1.   Dvišalę apsaugos priemonę taikanti Šalis konsultuojasi su kita Šalimi, kad susitartų dėl kaip nuolaida taikomos abipusiai tinkamos prekybą liberalizuojančios kompensacinės priemonės, kurios poveikis prekybai būtų iš esmės lygiavertis papildomų muitų, kurie, kaip tikimasi, būtų surinkti pradėjus taikyti apsaugos priemonę, poveikiui arba kurios vertė būtų lygiavertė tų papildomų muitų vertei. Šalis sudaro galimybę konsultuotis ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai pradedama taikyti dvišalė apsaugos priemonė.

2.   Jei per 30 dienų nuo 1 dalyje nurodytų konsultacijų pradžios dėl prekybą liberalizuojančios kompensacinės priemonės nesutariama, Šalis, kurios prekėms taikoma apsaugos priemonė, gali sustabdyti iš esmės lygiaverčių nuolaidų taikymą apsaugos priemonę taikančiai Šaliai.

3.   2 dalyje nurodyta sustabdymo teisė netaikoma pirmuosius 24 mėnesius, per kuriuos galioja dvišalė apsaugos priemonė, jei tokia apsaugos priemonė atitinka šio susitarimo nuostatas.

169 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

terminai „didelė žala“ ir „didelės žalos grėsmė“ vartojami Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.1 straipsnio a ir b punktuose nurodyta reikšme. Šiuo tikslu Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.1 straipsnio a ir b punktai mutatis mutandis įtraukiamas į šį susitarimą ir yra jo dalis, ir

b)

pereinamasis laikotarpis – dešimties metų laikotarpis, prasidedantis šio susitarimo įsigaliojimo dieną.

3 SKYRIUS

Techninės prekybos kliūtys, standartizacija, metrologija, akreditacija ir atitikties vertinimas

170 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šis skyrius taikomas standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų, kaip apibrėžta į PPO steigimo sutarties 1A priedą įtrauktame Susitarime dėl techninių prekybos kliūčių (TPK susitarimas), galinčių daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, rengimui, priėmimui ir taikymui.

2.   Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, šis skyrius netaikomas sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kaip apibrėžta į PPO steigimo sutarties 1A priedą įtraukto Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SFP susitarimas) A priede, ir pirkimo specifikacijoms, kurias valdžios institucijos parengia savo gamybos ar vartojimo poreikiams tenkinti.

3.   Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys pateikiamos TPK susitarimo 1 priede.

171 straipsnis

TPK susitarimo patvirtinimas

Šalys patvirtina savo esamas teises ir prievoles, kurias turi viena kitos atžvilgiu pagal TPK susitarimą, kuris įtraukiamas į šį susitarimą ir yra jo dalis.

172 straipsnis

Techninis bendradarbiavimas

1.   Šalys stiprina bendradarbiavimą standartų, techninių reglamentų, metrologijos, rinkos priežiūros, akreditavimo ir atitikties vertinimo sistemų srityse, kad geriau suprastų viena kitos sistemas ir palengvintų patekimą į atitinkamas savo rinkas. Reglamentavimo klausimais jos gali bendradarbiauti tiek horizontaliu, tiek sektorių lygmenimis.

2.   Bendradarbiaudamos Šalys siekia nustatyti, plėtoti ir skatinti prekybos lengvinimo iniciatyvas, įskaitant, be kita ko, iniciatyvas, kuriomis:

a)

keičiantis duomenimis ir patirtimi ir bendradarbiaujant mokslo ir technikos srityje stiprinamas bendradarbiavimas reglamentavimo srityje, kad būtų gerinama jų techninių reglamentų, standartų, rinkos priežiūros, atitikties vertinimo ir akreditavimo kokybė ir veiksmingai naudojami reglamentavimo ištekliai;

b)

skatinamas ir remiamas jų atitinkamų valstybinių arba privačių metrologijos, standartizavimo, rinkos priežiūros, atitikties vertinimo ir akreditavimo organizacijų bendradarbiavimas;

c)

skatinama Moldovos Respublikoje plėtoti kokybišką standartizavimo, metrologijos, akreditavimo, atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros sistemos infrastruktūrą;

d)

remiamas Moldovos Respublikos dalyvavimas susijusių Europos organizacijų veikloje;

e)

ieškoma sprendimų, kaip šalinti galinčias kilti prekybos kliūtis, ir

f)

derinamos pozicijos tokiose tarptautinėse prekybos ir už reglamentavimą atsakingose organizacijose kaip PPO ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (JT EEK).

173 straipsnis

Techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo derinimas

1.   Moldovos Respublika imasi būtinų priemonių, kad savo teisės aktus laipsniškai suderintų su Sąjungos techniniais reglamentais, standartais, atitinkamomis metrologijos, akreditavimo, atitikties vertinimo sistemomis ir rinkos priežiūros sistemomis, ir įsipareigoja laikytis atitinkamos srities Sąjungos acquis įtvirtintų principų ir praktikos.

2.   Kad pasiektų 1 dalyje nustatytus tikslus, Moldovos Respublika:

a)

vadovaudamasi šio susitarimo XVI priedo nuostatomis atitinkamą Sąjungos acquis laipsniškai įtraukia į savo teisės aktus ir

b)

įgyvendina administracines ir institucines reformas, kurių reikia veiksmingai ir skaidriai sistemai sukurti, kad būtų įgyvendintas šis skyrius.

3.   Moldovos Respublika stengiasi nekeisti savo horizontaliųjų ir sektorių teisės aktų, išskyrus atvejus, kai siekia juos laipsniškai suderinti su atitinkamos srities Sąjungos acquis ir tokį derėjimą išlaikyti, ir praneša Sąjungai apie savo vidaus teisės aktų pakeitimus.

4.   Moldovos Respublika užtikrina, kad jos atitinkamos nacionalinės įstaigos dalyvautų Europos ir tarptautinių standartizavimo, teisinės ir mokslinės metrologijos ir atitikties vertinimo, įskaitant akreditavimą, organizacijų veikloje pagal atitinkamas jų veiklos sritis ir turimą narystės statusą.

5.   Kad integruotų savo standartizacijos sistemą, Moldovos Respublika:

a)

į nacionalinius standartus laipsniškai perkelia Europos standartus (EN), įskaitant darniuosius Europos standartus, kurių savanoriškas taikymas leidžia daryti atitikties Sąjungos teisės aktams, perkeltiems į Moldovos Respublikos teisės aktus, prielaidą;

b)

į nacionalinius standartus perkeldama Europos standartus, kartu panaikins nesuderinamus nacionalinius standartus ir

c)

laipsniškai įvykdys visapusės Europos standartizacijos organizacijų narystės sąlygas.

6.   Įsigaliojus šiam susitarimui, Moldovos Respublika Sąjungai kartą į metus teikia priemonių, kurių ėmėsi pagal šio susitarimo XVI priedą, ataskaitas. Jeigu iki šio susitarimo XVI priede nustatyto termino neįvykdomi tame priede išvardyti veiksmai, Moldovos Respublika nurodo naują šių veiksmų atlikimo tvarkaraštį. Šio susitarimo XVI priedą Šalys gali tikslinti.

174 straipsnis

Susitarimas dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo

1.   Šalys galiausiai susitaria, kad Susitarimas dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo (AVPPP susitarimas) būtų įtrauktas į šį susitarimą kaip protokolas ir taikomas šio susitarimo XVI priede išvardytiems sektoriams, kurie laikomi suderintais po to, kai dėl jų susitariama Sąjungai patikrinus, ar atitinkami Moldovos Respublikos sektorių ir horizontalieji teisės aktai, institucijos ir standartai yra visiškai suderinti su Sąjungos teisės aktais, institucijomis ir standartais. Numatoma, kad vėliau AVPPP susitarimo taikymo sritis bus išplėsta ir apims visus šio susitarimo XVI priede išvardytus sektorius.

2.   AVPPP susitarime bus nustatyta, kad Šalių prekyba produktais sektoriuose, kuriems taikomas AVPPP susitarimas, turi būti vykdoma tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos valstybių narių tarpusavio prekybai tokiais produktais.

175 straipsnis

Žymėjimas ir ženklinimas

1.   Nedarant poveikio šio susitarimo 173 ir 174 straipsniams, dėl su žymėjimo ir ženklinimo reikalavimais susijusių techninių reglamentų Šalys dar kartą patvirtina TPK susitarimo 2.2 skyriaus principus, kad tokie reikalavimai neturi būti rengiami, priimami ar taikomi siekiant sukurti nereikalingas kliūtis tarptautinei prekybai arba siekiant, kad dėl jų atsirastų tokios kliūtys. Todėl tokiais ženklinimo ir žymėjimo reikalavimais prekyba neturi būti ribojama labiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, atsižvelgiant į riziką, kuri kiltų, jei tas tikslas nebūtų pasiektas.

2.   Dėl privalomo žymėjimo ir ženklinimo Šalys visų pirma susitaria:

a)

sieksiančios mažinti savo žymėjimo ir ženklinimo poreikius, išskyrus kai reikia priimti šios srities Sąjungos acquis ir siekiama apsaugoti sveikatą, užtikrinti saugą ir apsaugoti aplinką arba įgyvendinti kitus pagrįstus viešosios politikos tikslus, ir

b)

pasiliekančios teisę reikalauti, kad ant etikečių ir ženklų informacija būtų pateikiama tam tikra kalba.

4 SKYRIUS

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

176 straipsnis

Tikslas

1.   Šio skyriaus tikslas – toliau išvardytomis priemonėmis lengvinti Šalių tarpusavio prekybą prekėmis, kurioms taikomos sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kartu saugant žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ir sveikatą:

a)

užtikrinant visišką prekybai taikomų priemonių, išvardytų šio susitarimo XVII priede, skaidrumą;

b)

Moldovos Respublikos reglamentavimo sistemą suderinant su Sąjungos sistema;

c)

pripažįstant Šalių gyvūnų ir augalų sveikatos statusą ir taikant skirstymo į regionus principą;

d)

nustatant Šalies taikomų priemonių, išvardytų šio susitarimo XVII priede, lygiavertiškumo pripažinimo mechanizmą;

e)

toliau įgyvendinant Susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo;

f)

nustatant prekybos lengvinimo mechanizmą ir procedūras ir

g)

gerinant Šalių ryšius ir bendradarbiavimą dėl priemonių, išvardytų šio susitarimo XVII priede.

2.   Šiuo skyriumi siekiama Šalių sutarimo gyvūnų gerovės standartų klausimais.

177 straipsnis

Daugiašalės prievolės

Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal PPO susitarimus, ypač SFP susitarimą.

178 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visoms Šalies sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kurios gali turėti tiesioginio ar netiesioginio poveikio Šalių tarpusavio prekybai, įskaitant visas šio susitarimo XVII priede išvardytas priemones.

179 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės– SFP susitarimo A priedo 1 dalyje apibrėžtos priemonės;

2.   gyvūnai– gyvūnai, kaip apibrėžta atitinkamai Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse arba Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

3.   gyvūniniai produktai– gyvūninės kilmės produktai, įskaitant vandens gyvūnų kilmės produktus, kaip apibrėžta OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

4.   žmonėms vartoti neskirti šalutiniai gyvūniniai produktai– šio susitarimo XVII-A priedo 2 (II) dalyje išvardyti produktai;

5.   augalai– gyvi augalai ir nurodytos gyvos jų dalys, įskaitant sėklas:

a)

vaisiai botanikos prasme, išskyrus konservuotus giliai užšaldant;

b)

daržovės, išskyrus konservuotas giliai užšaldant;

c)

gumbai, gumbasvogūniai, svogūnai, šakniastiebiai;

d)

skintos gėlės;

e)

šakos su lapais;

f)

nupjauti medžiai su lapais;

g)

augalų audinių kultūros;

h)

lapai, lapija;

i)

gyvos žiedadulkės ir

j)

įskiepiai, auginiai, skiepūgliai;

6.   augaliniai produktai– neperdirbti augalinės kilmės produktai arba augalinės kilmės produktai po pirminio perdirbimo, jei jie nėra augalai, nurodyti šio susitarimo XVII-A priedo 3 dalyje;

7.   sėklos– sėklos botanikos prasme, skirtos sėti;

8.   kenksmingieji organizmai– visos augalų, gyvūnų ar užkratų rūšys, padermės arba biotipai, kenkiantys augalams ar augaliniams produktams;

9.   saugoma zona– oficialiai nustatyta Sąjungos geografinė teritorija, kurioje nėra aptiktas konkretus kontroliuojamas kenksmingasis organizmas, randamas kitose Sąjungos vietose, nors čia yra jam palankios sąlygos;

10.   gyvūnų liga– klinikiniai ar patologiniai infekcijos požymiai gyvūnų organizmuose;

11.   vandens gyvūnų liga– klinikinė arba neklinikinė vandens gyvūnų infekcija, kuriai būdingas vienas ar daugiau etiologinių ligų veiksnių, nurodytų OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

12.   gyvūnų infekcija– padėtis, kai gyvūnai nešioja infekcinės ligos sukėlėją, neatsižvelgiant į tai, ar pasireiškia klinikiniai arba patologiniai infekcijos požymiai, ar ne;

13.   gyvūnų gerovės standartai– gyvūnų apsaugos standartai, kuriuos parengė ir taiko Šalys, ir, kai tinkama, suderinti su OIE standartais;

14.   tinkamas sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygis– SFP susitarimo A priedo 5 dalyje apibrėžtas tinkamas sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygis;

15.   regionas– kalbant apie gyvūnų sveikatą, zona ar regionas, kaip apibrėžta OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, o kalbant apie akvakultūrą – kaip apibrėžta OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekse. Kalbant apie Sąjungą terminas „teritorija“ arba „šalis“ reiškia Sąjungos teritoriją;

16.   kenksmingaisiais organizmais neužkrėsta sritis– teritorija, kurioje, remiantis moksliniais įrodymais, neaptinkama konkretaus kenksmingojo organizmo ir kurioje prireikus tokia padėtis oficialiai išlaikoma;

17.   skirstymas į regionus– skirstymo į regionus sąvoka, kaip nurodyta SFP susitarimo 6 straipsnyje;

18.   siunta– tos pačios rūšies gyvi gyvūnai arba gyvūniniai produktai, nurodyti tame pačiame sertifikate ar dokumente, vieno siuntėjo vežami ta pačia transporto priemone, o jų kilmės šalis – ta pati eksportuojanti Šalis arba tos Šalies regionas (-ai). Gyvūnų siuntą gali sudaryti viena ar kelios partijos. Gyvūninių produktų siuntą gali sudaryti viena ar kelios prekės arba partijos;

19.   augalų arba augalinių produktų siunta– tos pačios rūšies augalai, augaliniai produktai ir (arba) kiti objektai, iš vienos Šalies gabenami į kitą Šalį, kuriems prireikus taikomas tas pats fitosanitarinis sertifikatas. Siuntą gali sudaryti viena ar kelios prekės arba partijos;

20.   partija– siuntos dalį sudarančios vienos rūšies prekės, dėl savo sudėties ir kilmės vienodumo laikomos bendra visuma;

21.   lygiavertiškumas prekybos tikslais (lygiavertiškumas)– padėtis, kai importuojanti Šalis šio susitarimo XVII priede išvardytas eksportuojančios Šalies priemones laiko lygiavertėmis, nepaisant to, ar jos skiriasi nuo importuojančioje Šalyje taikomų priemonių, jeigu eksportuojanti Šalis importuojančiai Šaliai objektyviai įrodo, kad jos taikomomis priemonėmis užtikrinamas importuojančioje Šalyje tinkamu laikomas sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygis arba priimtinas rizikos lygis;

22.   sektorius– produkto ar produktų kategorijos gamybos ir prekybos struktūra Šalyje;

23.   subsektorius– tiksliai apibrėžta ir kontroliuojama sektoriaus dalis;

24.   prekė– prekybos tikslais gabenami produktai arba objektai, įskaitant 2–7 punktuose nurodytus produktus ir objektus;

25.   specialus importo leidimas– oficialus išankstinis importuojančios Šalies kompetentingų institucijų leidimas, skirtas atskiram importuotojui, kad jis iš eksportuojančios Šalies galėtų vieną ar daug kartų importuoti kurios nors prekės, patenkančios į šio skyriaus taikymo sritį, siuntą arba siuntas;

26.   darbo dienos– savaitės dienos, išskyrus šeštadienį, sekmadienį ir vienos iš Šalių švenčių dienas;

27.   patikra– bet kurio pašarų ir maisto, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės aspekto tyrimas, siekiant įsitikinti, kad tas (-ie) aspektas (-ai) atitinka pašarus ar maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės taisyklių teisinius reikalavimus;

28.   augalų sveikatos patikra– oficialus vizualinis augalų, augalinių produktų ar kitų kontroliuojamų objektų ištyrimas, siekiant nustatyti, ar nėra kenksmingųjų organizmų ir (arba) ar laikomasi fitosanitarinių taisyklių;

29.   tikrinimas– objektyvių įrodymų tyrimo ir nagrinėjimo būdu atliekamas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar laikomasi konkrečių reikalavimų.

180 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Per šio susitarimo 191 straipsnyje nurodyto Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių pakomitečio (SFP pakomitetis) pirmąjį posėdį Šalys viena kitai praneša apie savo kompetentingų institucijų struktūrą, organizaciją ir kompetencijos paskirstymą. Šalys praneša viena kitai apie visus šių kompetentingų institucijų, įskaitant ryšių centrus, struktūros, organizacijos ir kompetencijos paskirstymo pasikeitimus.

181 straipsnis

Laipsniškas derinimas

1.   Kaip nurodyta šio susitarimo XXIV priede, Moldovos Respublika laipsniškai derina savo sanitarijos, fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės sričių teisės aktus su šių sričių Sąjungos teisės aktais.

2.   Šalys bendradarbiauja teisės aktų derinimo ir gebėjimų stiprinimo klausimais.

3.   SFP pakomitetis reguliariai stebi, kaip vykdomas šio susitarimo XXIV priede nustatytas teisės aktų derinimo procesas, kad pateiktų būtinų rekomendacijų dėl derinimo.

4.   Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo Moldovos Respublika pateikia ES sanitarijos ir fitosanitarijos, gyvūnų gerovės ir kitų teisėkūros priemonių, su kuriomis Moldovos Respublika derins savo teisės aktus, sąrašą. Sąraše priemonės suskirstomos pagal su tomis priemonėmis susijusias prioritetines sritis, nustatytas šio susitarimo XVII priede, ir nurodomos prekės ar prekių grupės, patenkančias į suderintų priemonių taikymo sritį. Šis sąrašas laikomas šio skyriaus įgyvendinimo orientaciniu dokumentu.

5.   Teisės aktų derinimo sąrašas ir teisės aktų derinimo proceso pažangos vertinimo principai, kurie bus grindžiami techniniais ir finansiniais Moldovos Respublikos ištekliais, bus pridėti prie šio susitarimo XXIV priedo.

182 straipsnis

Gyvūnų sveikatos statuso, užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais statuso ir regioninių sąlygų pripažinimas prekybos tikslais

1.   Gyvūnų ligų ir jų infekcijų (įskaitant zoonozes) atžvilgiu taikomos šios nuostatos:

a)

importuojanti Šalis prekybos tikslais pripažįsta eksportuojančios Šalies ar jos regionų gyvūnų sveikatos statusą šio susitarimo XVIII-A priede nurodytų gyvūnų ligų atžvilgiu, nustatytą pagal šio susitarimo XIX priedo A dalį;

b)

jeigu Šalis mano, kad jos teritorija ar jos teritorijos regionas turi specialų statusą konkrečios gyvūnų ligos atžvilgiu, išskyrus ligas, nurodytas šio susitarimo XVIII-A priede, ji gali prašyti tą statusą pripažinti pagal šio susitarimo XIX priedo C dalyje nustatytą procedūrą. Importuojanti Šalis dėl importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų gali prašyti garantijų, atitinkančių Šalių sutartą statusą;

c)

kaip tarpusavio prekybos pagrindą Šalys pripažįsta teritorijų ar regionų statusą arba statusą Šalių sektoriuje ar subsektoriuje, susijusį su kurios nors gyvūnų ligos, išskyrus ligas, nurodytas šio susitarimo XVIII-A priede, paplitimu ar naujais atvejais arba, kai tinkama, su gyvūnų infekcija ir (arba) susijusia rizika, kaip nustatyta OIE. Importuojanti Šalis dėl importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų gali prašyti garantijų, atitinkančių pagal OIE rekomendacijas nustatytą statusą, ir

d)

nedarant poveikio šio susitarimo 184, 186 ir 190 straipsniams, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo pagrindžiančios ar papildomos informacijos, konsultacijų ir (arba) patikrinimo, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad būtų leista prekiauti remiantis šios dalies a, b ir c punktais.

2.   Kenksmingųjų organizmų atžvilgiu taikomos šios nuostatos:

a)

prekybos tikslais Šalys pripažįsta statusą šio susitarimo XVIII-B priede nurodytų kenksmingųjų organizmų atžvilgiu, kaip nustatyta šio susitarimo XIX-B priede, ir

b)

nedarant poveikio šio susitarimo 184, 186 ir 190 straipsniams, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo pagrindžiančios ar papildomos informacijos, konsultacijų ir (arba) patikrinimo, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad būtų leista prekiauti remiantis šios dalies a punktu.

3.   Šalys pripažįsta skirstymo į regionus ir kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų sričių sąvoką, nurodytą 1997 m. Tarptautinėje augalų apsaugos konvencijoje (IPPC) ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautiniuose fitosanitarinių priemonių standartuose (TFPS), ir saugomų zonų sąvoką, nustatytą 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvoje 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje, ir susitaria jas taikyti tarpusavio prekybai.

4.   Šalys susitaria, kad gyvūnų ir žuvų ligų, išvardytų šio susitarimo XVIII-A priede, ir kenksmingųjų organizmų, išvardytų šio susitarimo XVIII-B priede, atžvilgiu skirstymo į regionus sprendimai priimami vadovaujantis šio susitarimo XIX priedo A ir B dalių nuostatomis.

5.   Dėl gyvūnų ligų pagal šio susitarimo 184 straipsnio nuostatas eksportuojanti Šalis, siekianti, kad importuojanti Šalis pripažintų jos skirstymo į regionus sprendimą, praneša apie savo priemones, išsamiai paaiškindama ir pagrįsdama duomenis, kuriais remdamasi ji juos priėmė. Nedarant poveikio šio susitarimo 185 straipsniui, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos, konsultacijų ir (arba) patikrinimo per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, skirstymo į regionus sprendimas, apie kurį buvo pranešta tokia tvarka, laikomas priimtu.

Šios dalies pirmoje pastraipoje minėtos konsultacijos surengiamos šio susitarimo 185 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Papildomą informaciją importuojanti Šalis įvertina per 15 darbo dienų nuo jos gavimo. Šios dalies pirmoje pastraipoje minėtas patikrinimas atliekamas remiantis šio susitarimo 188 straipsniu per 25 darbo dienas nuo prašymo atlikti patikrinimą gavimo.

6.   Kalbant apie kenksminguosius organizmus, kiekviena Šalis užtikrina, kad prekiaujant augalais, augaliniais produktais ir kitomis prekėmis būtų tinkamai atsižvelgiama į užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais statusą zonoje, kurią kita Šalis pripažįsta saugoma zona arba kenksmingaisiais organizmais neužkrėsta sritimi. Šalis, siekianti, kad kita Šalis pripažintų jos kenksmingaisiais organizmais neužkrėstą sritį, praneša apie priemones ir kitos Šalies prašymu pateikia išsamų paaiškinimą ir duomenis, kuriais grindžiamas priemonių nustatymas ir taikymas, remiantis FAO arba IPPC, įskaitant TFPS, rekomendacijomis. Nedarant poveikio šio susitarimo 190 straipsniui ir jeigu Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos, konsultacijų ir (arba) patikrinimo per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo, skirstymo į regionus kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų sričių atžvilgiu sprendimas, apie kurį buvo pranešta tokia tvarka, laikomas priimtu.

Šios dalies pirmoje pastraipoje minėtos konsultacijos surengiamos šio susitarimo 185 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Papildomą informaciją importuojanti Šalis įvertina per tris mėnesius nuo jos gavimo. Šios dalies pirmoje pastraipoje minėtas patikrinimas atliekamas remiantis šio susitarimo 188 straipsniu per 12 mėnesių nuo prašymo atlikti patikrinimą gavimo, atsižvelgiant į kenksmingųjų organizmų ir atitinkamo augalo biologines savybes.

7.   Baigusi šio straipsnio 4–6 dalyse nurodytas procedūras ir nedarydama poveikio šio susitarimo 190 straipsniui, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad tuo pagrindu būtų leista prekiauti.

8.   Šalys įsipareigoja tęsti diskusijas dėl skirstymo į teritorinius vienetus principo įgyvendinimo.

183 straipsnis

Lygiavertiškumo pripažinimas

1.   Lygiaverte gali būti pripažinta:

a)

atskira priemonė;

b)

priemonių grupė arba

c)

tam tikram sektoriui, subsektoriui, prekėms ar prekių grupei taikoma sistema.

2.   Pripažindamos lygiavertiškumą Šalys laikosi 3 dalyje nustatytos tvarkos. Eksportuojanti Šalis siekia objektyviai įrodyti lygiavertiškumą, o importuojanti Šalis objektyviai vertina prašymą. Vertinant prašymą gali būti atliekamos apžiūros ar patikrinimai.

3.   Eksportuojančiai Šaliai pateikus prašymą dėl lygiavertiškumo pripažinimo, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, Šalys nedelsdamos ir ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai importuojanti Šalis gauna tokį prašymą, pradeda konsultacijas, kurios vyksta šio susitarimo XXI priede nustatytais etapais. Jei eksportuojanti Šalis pateikia ne vieną prašymą, Šalys importuojančios Šalies prašymu šio susitarimo 191 straipsnyje nurodytame SFP pakomitetyje susitaria dėl konsultacijų tvarkaraščio, kurio laikydamosi pradės ir vykdys šioje dalyje minėtą procesą.

4.   Iš karto, kai atlikus šio susitarimo 181 straipsnio 3 dalyje numatytą stebėseną baigiamas derinimas, Moldovos Respublika apie tai praneša Sąjungai. Šis pranešimas laikomas Moldovos Respublikos prašymu pradėti atitinkamų priemonių lygiavertiškumo pripažinimo procesą, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.

5.   Jei nesusitariama kitaip, importuojanti Šalis šio straipsnio 3 dalyje minėtą lygiavertiškumo pripažinimo procesą užbaigia per 12 mėnesių nuo eksportuojančios Šalies prašymo, įskaitant dokumentus, kuriais įrodomas lygiavertiškumas, gavimo. Minėtas terminas gali būti pratęstas, kai vertinami sezoniniai augalai ir vertinimas pagrįstai pavėlinamas dėl to, kad augalus norima patikrinti tinkamu jų augimo laiku.

6.   Importuojanti Šalis nustato lygiavertiškumą augalų, augalinių produktų ir kitų objektų atžvilgiu, prireikus remdamasi susijusiais TFPS.

7.   Importuojanti Šalis gali panaikinti ar sustabdyti lygiavertiškumo pripažinimą, kai viena iš Šalių pakeičia priemones, turinčias poveikio lygiavertiškumui, jeigu laikomasi šios procedūros:

a)

pagal šio susitarimo 184 straipsnio 2 dalies nuostatas eksportuojanti Šalis praneša importuojančiai Šaliai apie kiekvieną jos priemonių, kurių atžvilgiu yra pripažintas priemonių lygiavertiškumas, pakeitimo pasiūlymą ir galimą siūlomų priemonių poveikį pripažintam lygiavertiškumui. Per vieną mėnesį nuo šios informacijos gavimo importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie tai, ar lygiavertiškumas bus toliau pripažįstamas remiantis siūlomomis priemonėmis, ar ne;

b)

pagal šio susitarimo 184 straipsnio 2 dalies nuostatas importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie kiekvieną jos priemonių, kuriomis remiantis buvo pripažintas lygiavertiškumas, pakeitimo pasiūlymą ir galimą siūlomų priemonių poveikį pripažintam lygiavertiškumui. Jeigu importuojanti Šalis lygiavertiškumo nebepripažįsta, Šalys, remdamosi siūlomomis priemonėmis, gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis iš naujo pradedamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas procesas.

8.   Galutinį sprendimą dėl lygiavertiškumo pripažinimo, sustabdymo arba panaikinimo priima importuojanti Šalis, remdamasi savo administracine ir teisine sistema. Ta Šalis eksportuojančiai Šaliai raštu pateikia išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, kuriais remiantis buvo priimti šiame straipsnyje nurodyti sprendimai. Nepripažinus lygiavertiškumo, jį sustabdžius ar panaikinus, importuojanti Šalis nurodo eksportuojančiai Šaliai būtinas sąlygas, kuriomis remiantis gali būti iš naujo pradėtas 3 dalyje nurodytas procesas.

9.   Nedarant poveikio šio susitarimo 190 straipsniui, importuojanti Šalis negali panaikinti arba sustabdyti lygiavertiškumo pripažinimo prieš įsigaliojant kurios nors Šalies siūlomoms naujoms priemonėms.

10.   Jeigu importuojanti Šalis lygiavertiškumą oficialiai pripažįsta remdamasi konsultacijomis, kaip nurodyta šio susitarimo XXI priede, SFP pakomitetis, laikydamasis šio susitarimo 191 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros, patvirtina lygiavertiškumo pripažinimą Šalių tarpusavio prekybos tikslais. Be to, kai tinkama, tvirtinamajame sprendime gali būti numatyta sumažinti pasienyje atliekamų fizinių patikrinimų skaičių, supaprastinti sertifikatus ir taikyti procedūras, pagal kurias sudaromi išankstiniai įmonių sąrašai.

Lygiavertiškumo statusas nurodomas šio susitarimo XXV priede.

184 straipsnis

Skaidrumas ir keitimasis informacija

1.   Nedarydamos poveikio šio susitarimo 185 straipsniui, Šalys bendradarbiauja siekdamos geriau suprasti viena kitos oficialią kontrolės struktūrą ir mechanizmus, skirtus šio susitarimo XVII priede išvardytoms priemonėms taikyti, ir tokios struktūros bei mechanizmų veikimą. Šį tikslą Šalys gali pasiekti, be kita ko, viešai skelbdamos tarptautinio audito ataskaitas. Šalys gali keistis informacija apie tokio audito rezultatus ar, kai tinkama, kita informacija.

2.   Derindamos teisės aktus, kaip nurodyta šio susitarimo 181 straipsnyje, arba pripažindamos lygiavertiškumą, kaip nurodyta šio susitarimo 183 straipsnyje, Šalys praneša viena kitai apie susijusios srities teisės aktų pakeitimus ir kitus procedūrinius pakeitimus.

3.   Sąjunga apie savo teisės aktų pakeitimus Moldovos Respublikai praneša gerokai iš anksto, kad Moldovos Respublika galėtų nuspręsti, kuriuos teisės aktus ji turėtų atitinkamai pakeisti.

Kad galėtų lengviau perduoti vienos iš Šalių prašomus teisės aktus, Šalys turėtų pasiekti reikiamą bendradarbiavimo lygį.

Šiuo tikslu kiekviena Šalis nedelsdama kitai Šaliai praneša apie savo ryšių centrus ir apie šių centrų pakeitimus.

185 straipsnis

Pranešimai, konsultacijos ir ryšių palaikymo lengvinimas

1.   Kiekviena Šalis per dvi darbo dienas raštu praneša kitai Šaliai apie didelį ar reikšmingą pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, įskaitant su maistu susijusias ekstremaliąsias situacijas ar situacijas, kai yra akivaizdus didelio poveikio sveikatai pavojus, susijęs su gyvūninių ar augalinių produktų vartojimu, visų pirma apie:

a)

visas priemones, darančias poveikį skirstymo į regionus sprendimams, nurodytiems šio susitarimo 182 straipsnyje;

b)

visas į šio susitarimo XVIII-A priedo sąrašą įtrauktas gyvūnų ligas arba į šio susitarimo XVIII-B priedo sąrašą įtrauktus kontroliuojamus kenksminguosius organizmus;

c)

epidemiologinės svarbos duomenis arba svarbų susijusį pavojų, kurį kelia į šio susitarimo XVIII-A ir XVIII-B priedus neįtrauktos gyvūnų ligos ir kenksmingieji organizmai arba naujos gyvūnų ligos ar kenksmingieji organizmai, ir

d)

visas papildomas priemones, kurių Šalis imasi be pagrindinių būtinų priemonių gyvūnų ligoms ar kenksmingiesiems organizmams kontroliuoti arba likviduoti arba visuomenės ar augalų sveikatai apsaugoti, taip pat visus profilaktikos politikos, įskaitant vakcinacijos politiką, pakeitimus.

2.   Minėti pranešimai raštu pateikiami šio susitarimo 184 straipsnio 3 dalyje nurodytiems ryšių centrams.

Raštiškas pranešimas – tai paštu, faksu arba elektroniniu paštu perduodamas pranešimas. Pranešimais keičiasi tik šio susitarimo 184 straipsnio 3 dalyje nurodyti ryšių centrai.

3.   Jeigu kuriai nors Šaliai didelį susirūpinimą kelia pavojus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, tos Šalies prašymu konsultacijos dėl tokios padėties pradedamos kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per 15 darbo dienų nuo minėto prašymo. Esant tokiai padėčiai, kiekviena Šalis stengiasi pateikti visą informaciją, kad būtų išvengta prekybos trikdymo ir būtų pasiektas abipusiai priimtinas sprendimas, atsižvelgiant į žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos apsaugą.

4.   Šalies prašymu konsultacijos gyvūnų gerovės klausimais rengiamos kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per 20 darbo dienų nuo pranešimo dienos. Tokiais atvejais kiekviena Šalis stengiasi pateikti visą prašomą informaciją.

5.   Šaliai paprašius, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos konsultacijos vyksta rengiant vaizdo ar garso konferencijas. Prašančioji Šalis užtikrina, kad būtų parengti konsultacijų protokolai, kuriuos Šalys oficialiai patvirtina. Tvirtinant protokolus taikomos šio susitarimo 184 straipsnio 3 dalies nuostatos.

6.   Moldovos Respublika parengs ir įgyvendins nacionalinę skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą ir nacionalinę ankstyvojo perspėjimo procedūrą, suderintas su atitinkamomis ES sistemomis ir procedūromis. Kai Moldovos Respublika įgyvendins būtinus šios srities teisės aktus ir sukurs tinkamo nacionalinės skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos ir nacionalinės ankstyvojo perspėjimo procedūros taikymo vietoje sąlygas, ši sistema ir procedūros per tinkamą laikotarpį, dėl kurio Šalys turi susitarti, bus prijungtos prie atitinkamų ES sistemų.

186 straipsnis

Prekybos sąlygos

1.   Bendrosios importo sąlygos:

a)

Šalys susitaria, kad visos prekės, kurioms taikomas šio susitarimo XVII-A priedas ir XVII-C priedo 2 ir 3 dalys, bus importuojamos laikantis bendrųjų importo sąlygų. Nedarant poveikio pagal šio susitarimo 182 straipsnį priimtiems sprendimams, importuojančios Šalies importo sąlygos taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai. Įsigaliojus šiam susitarimui ir laikantis šio susitarimo 184 straipsnio nuostatų, importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie savo sanitarinius ir (arba) fitosanitarinius importo reikalavimus, taikomus šio susitarimo XVII-A ir XVII-C prieduose nurodytoms prekėms. Be to, kai tinkama, pateikiami importuojančios Šalies reikalaujamų oficialių sertifikatų, deklaracijų arba prekybos dokumentų pavyzdžiai;

b)

i)

šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sąlygos keičiamos ir pasiūlymai dėl jų keitimo pateikiami laikantis atitinkamų SFP susitarimo pranešimo procedūrų, neatsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su priemonėmis, kurioms taikomas SFP susitarimas, ar ne;

ii)

nedarydama poveikio šio susitarimo 190 straipsnio nuostatoms, importuojanti Šalis, nustatydama šio susitarimo 1 dalies a punkte nurodytų pakeistų sąlygų įsigaliojimo datą, atsižvelgia į vežimo iš vienos Šalies į kitą laiką, ir

iii)

jeigu importuojanti Šalis neįvykdo šių pranešimo reikalavimų, ji toliau priima anksčiau taikytas sąlygas užtikrinančius sertifikatus ar patvirtinimus ne trumpiau kaip 30 dienų nuo pakeistų importo sąlygų įsigaliojimo.

2.   Importo sąlygos pripažinus lygiavertiškumą:

a)

per 90 dienų po sprendimo dėl lygiavertiškumo pripažinimo priėmimo dienos Šalys imasi visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimui įgyvendinti, kad tuo pagrindu būtų leista prekiauti šio susitarimo XVII-A priede ir XVII-C priedo 2 ir 3 dalyse nurodytomis prekėmis. Tada oficialaus sertifikato arba oficialaus dokumento, kurio reikalauja importuojanti Šalis, pavyzdys toms prekėms gali būti pakeistas sertifikatu, parengtu pagal šio susitarimo XXIII-B priedą;

b)

prekyba prekėmis sektoriuose ar subsektoriuose, kurių atžvilgiu viena ar kelios, bet ne visos priemonės pripažįstamos lygiavertėmis, toliau vykdoma laikantis šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų sąlygų. Eksportuojančios Šalies prašymu taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos.

3.   Nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos nereikalaujama, kad šio susitarimo XVII-A priede ir XVII-C priedo 2 dalyje nurodytos prekės būtų importuojamos su specialiu importo leidimu.

4.   Dėl sąlygų, darančių poveikį prekybai šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis prekėmis, Šalys, laikydamosi šio susitarimo 191 straipsnio nuostatų, eksportuojančios Šalies prašymu pradeda konsultacijas SFP pakomitetyje, kad susitartų dėl alternatyvių arba papildomų importuojančios Šalies importo sąlygų. Kai tinkama, tokios alternatyvios ar papildomos importo sąlygos gali būti grindžiamos eksportuojančios Šalies priemonėmis, kurias importuojanti Šalis pripažino lygiavertėmis. Susitarus, importuojanti Šalis per 90 dienų nuo SFP pakomitečio sprendimo imasi būtinų teisinių ir (arba) administracinių priemonių, kad leistų vykdyti importą pagal sutartas importo sąlygas.

5.   Įmonių sąrašas, sąlyginis patvirtinimas:

a)

Jei eksportuojanti Šalis prašo ir pateikia tinkamas garantijas, importuojanti Šalis šio susitarimo XVII-A priedo 2 dalyje nurodytų gyvūninių produktų importo tikslais laikinai patvirtina šio susitarimo XX priedo 2 dalyje nurodytas perdirbimo įmones, esančias eksportuojančios Šalies teritorijoje, iš anksto jų nepatikrinusi. Toks patvirtinimas turi atitikti šio susitarimo XX priede nustatytas sąlygas ir nuostatas. Išskyrus atvejus, kai prašoma papildomos informacijos, importuojanti Šalis per mėnesį po prašymo ir atitinkamų garantijų gavimo dienos imasi būtinų teisinių ir (arba) administracinių priemonių, kad tuo pagrindu būtų leista importuoti prekes.

Pradinis įmonių sąrašas patvirtinamas pagal šio susitarimo XX priedo nuostatas.

b)

Dėl šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų gyvūninių produktų importo eksportuojanti Šalis importuojančią Šalį supažindina su importuojančios Šalies reikalavimus atitinkančių įmonių sąrašu.

6.   Šalis kitos Šalies prašymu pateikia paaiškinimus ir duomenis, kuriais rėmėsi priimdama į šio straipsnio taikymo sritį patenkančius sprendimus.

187 straipsnis

Sertifikavimo procedūra

1.   Taikydamos sertifikavimo procedūras ir išduodamos sertifikatus bei oficialius dokumentus, Šalys susitaria dėl šio susitarimo XXIII priede nustatytų principų.

2.   Šio susitarimo 191 straipsnyje nurodytas SFP pakomitetis gali susitarti dėl taisyklių, taikytinų elektroninio sertifikavimo, sertifikatų panaikinimo ar keitimo atvejais.

3.   Atsižvelgdamos į suderintus teisės aktus, kaip nurodyta šio susitarimo 181 straipsnyje, Šalys prireikus susitaria dėl bendrų sertifikatų pavyzdžių.

188 straipsnis

Tikrinimas

1.   Kad būtų išlaikytas pasitikėjimas veiksmingu šio skyriaus nuostatų įgyvendinimu, kiekviena Šalis turi teisę:

a)

laikydamasi susijusių Codex Alimentarius, OIE ir IPPC tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų prireikus tikrinti kitos Šalies institucijų tikrinimo ir sertifikavimo sistemą ar jos dalį ir (arba) kitas priemones ir

b)

iš kitos Šalies gauti informaciją apie jos kontrolės sistemą ir būti informuota apie pagal tą sistemą atliktų patikrinimų rezultatus.

2.   Bet kuri Šalis gali su trečiosiomis šalimis pasidalyti 1 dalies a punkte nurodytų patikrinimų rezultatais ir juos viešai skelbti, jeigu to reikalaujama pagal kuriai nors iš Šalių taikomas nuostatas. Dalydamasi rezultatais ir (arba) juos viešai skelbdama, kiekviena Šalis prireikus laikosi jai taikomų konfidencialumo nuostatų.

3.   Jei importuojanti Šalis nusprendžia eksportuojančioje Šalyje surengti tikrinamąjį vizitą, ji apie šį vizitą eksportuojančiai Šaliai praneša bent prieš tris mėnesius iki vizito, išskyrus skubius atvejus arba kai Šalys susitaria kitaip. Toks vizitas keičiamas Šalių tarpusavio sutarimu.

4.   Išlaidas, kurios patiriamos tikrinant visą kitos Šalies kompetentingų institucijų tikrinimo ir sertifikavimo sistemą ar jos dalį, arba, kai tinkama, kitas priemones, padengia tikrinanti Šalis.

5.   Per tris mėnesius nuo patikrinimo eksportuojančiai Šaliai nusiunčiamas rašytinis pranešimo apie atliktus patikrinimus projektas. Eksportuojanti Šalis per 45 darbo dienas dėl šio projekto gali pateikti pastabų. Eksportuojančios Šalies pastabos pridedamos prie galutinių išvadų dokumento ir, kai tinkama, į jį įtraukiamos. Tačiau jei per patikrinimą nustatomas didelis pavojus žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai, apie tai kuo skubiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikrinimo pranešama eksportuojančiai Šaliai.

6.   Siekdamos aiškumo Šalys arba viena iš Šalių į tikrinimo rezultatus gali atsižvelgti įgyvendindamos šio susitarimo 181, 183 ir 189 straipsniuose nurodytas procedūras.

189 straipsnis

Importo patikrinimai ir tikrinimo mokesčiai

1.   Šalys susitaria, kad importuojanti Šalis iš eksportuojančios Šalies importuojamas siuntas tikrina laikydamasi šio susitarimo XXII priedo A dalyje nustatytų principų. Šių patikrinimų rezultatais gali būti remiamasi vykdant šio susitarimo 188 straipsnyje nurodytą tikrinimo procesą.

2.   Kiekvienos Šalies atliekamų fizinių importo patikrinimų dažnumas yra nustatytas šio susitarimo XXII priedo B dalyje. Patikrinimų dažnumą Šalis gali pakeisti neviršydama savo kompetencijos ir laikydamasi savo vidaus teisės aktų, kad atsižvelgtų į pažangą, padarytą pagal šio susitarimo 181, 183 ir 186 straipsnius, arba į patikrinimus, konsultacijas ar kitas šiame susitarime numatytas priemones. Šio susitarimo 191 straipsnyje nurodytas SFP pakomitetis šiuo tikslu priima sprendimą iš dalies pakeisti šio susitarimo XXII priedo B dalį.

3.   Tikrinimo mokesčiai gali būti tik tokio dydžio, kad padengtų kompetentingos institucijos patirtas importo patikrinimų išlaidas. Mokesčio dydis nustatomas remiantis mokesčiais, renkamais už panašių vidaus produktų tikrinimą.

4.   Importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies prašymu ją informuoja apie visus pakeitimus, įskaitant priežastis, dėl kurių padaryti tie pakeitimai, susijusius su priemonėmis, darančiomis poveikį importo patikrinimams ir tikrinimo mokesčiams, bei visus kitus svarbius tokių patikrinimų administracinės tvarkos pakeitimus.

5.   Šalys gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis nuo šio susitarimo 191 straipsnyje nurodyto SFP pakomitečio nustatytinos datos tvirtins viena kitos kontrolės priemones, kaip nurodyta šio susitarimo 188 straipsnio 1 dalies b punkte, kad patikslintų ir, kai tinkama, abipusiai sumažintų šio susitarimo 186 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų prekių fizinių importo patikrinimų dažnumą.

Nuo tos datos Šalys gali abipusiai tvirtinti viena kitos tam tikrų prekių kontrolės priemones ir dėl to šių prekių importo patikrinimus atlikti rečiau arba juos pakeisti.

190 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Jeigu eksportuojanti Šalis savo teritorijoje pradeda taikyti priemones, kad būtų kontroliuojamas bet kuris šaltinis, galintis kelti didelę grėsmę arba pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, eksportuojanti Šalis, nedarydama poveikio 2 dalies nuostatoms, imasi lygiaverčių priemonių, kad užkirstų kelią tokiai grėsmei ar pavojui atsirasti importuojančios Šalies teritorijoje.

2.   Jei kyla didelis pavojus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, importuojanti Šalis gali imtis laikinųjų priemonių, kad apsaugotų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatą. Jei siunta dar vežama iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis ieško tinkamiausio ir proporcingiausio sprendimo, kaip išvengti nereikalingo prekybos trikdymo.

3.   Pagal šio straipsnio 2 dalį priemones nustatanti Šalis apie jas kitai Šaliai praneša ne vėliau kaip kitą darbo dieną po priemonių nustatymo dienos. Per 15 darbo dienų nuo pranešimo Šalys, vienos iš Šalių prašymu ir laikydamosi 185 straipsnio 3 dalies nuostatų, pradeda konsultacijas dėl susidariusios padėties. Šalys deramai atsižvelgia į visą per minėtas konsultacijas pateiktą informaciją ir siekia išvengti nereikalingo prekybos trikdymo, atsižvelgdamos, kai tinkama, į šio susitarimo 185 straipsnio 3 dalyje numatytų konsultacijų rezultatus.

191 straipsnis

Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių pakomitetis

1.   Įsteigiamas Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių pakomitetis (SFP pakomitetis). SFP pakomitetis susirenka per tris mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo, o vėliau – bet kurios iš Šalių prašymu arba bent kartą per metus. Jei Šalys susitaria, SFP pakomitečio posėdžiai gali būti rengiami kaip vaizdo ar garso konferencijos. SFP pakomitetis klausimus gali spręsti ne tik posėdžiuose, bet ir neakivaizdžiai.

2.   SFP pakomitečio funkcijos:

a)

svarstyti visus su šiuo skyriumi susijusius klausimus;

b)

stebėti, kaip įgyvendinamas šis skyrius, ir nagrinėti visus klausimus, kurie gali kilti jį įgyvendinant;

c)

persvarstyti šio susitarimo XVII–XXV priedus, ypač atsižvelgiant į šiame skyriuje numatytų konsultacijų ir procedūrų pažangą;

d)

atsižvelgiant į šios dalies c punkte numatyto persvarstymo rezultatus arba kitais šiame skyriuje numatytais atvejais priimti sprendimus keisti šio susitarimo XVII–XXV priedus ir

e)

atsižvelgiant į šios dalies c punkte numatyto persvarstymo rezultatus kitiems organams, kaip apibrėžta šio susitarimo VII antraštinės dalies (Institucinės, bendrosios ir baigiamosios nuostatos), teikti nuomonę ir rekomendacijas.

3.   Šalys susitaria prireikus sukurti iš Šalių atstovų ekspertų sudarytas technines darbo grupes ir pavesti joms nustatyti ir spręsti techninius bei mokslinius klausimus, kylančius dėl šio skyriaus taikymo. Jeigu reikalingos papildomos praktinės žinios, Šalys gali sukurti ad hoc grupes, įskaitant mokslininkų ir ekspertų grupes. Tokių ad hoc grupių nariai nebūtinai turi būti Šalių atstovai.

4.   SFP pakomitetis reguliariai rengia ataskaitas, kad pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais praneštų apie savo veiklą ir apie pagal savo kompetenciją priimtus sprendimus.

5.   Per pirmąjį posėdį SFP pakomitetis priima savo darbo tvarkos taisykles.

6.   Visus SFP pakomitečio ir bet kurios SFP pakomitečio sukurtos grupės sprendimus, rekomendacijas, ataskaitas ar kitus dokumentus Šalys priima bendru sutarimu.

5 SKYRIUS

Muitinė ir prekybos palengvinimas

192 straipsnis

Tikslai

1.   Šalys pripažįsta muitinės ir prekybos lengvinimo klausimų svarbą kintančioje dvišalės prekybos aplinkoje. Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje siekdamos užtikrinti, kad susiję teisės aktai bei procedūros ir atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai padėtų siekti veiksmingos priežiūros tikslų ir leistų lengvinti teisėtą prekybą.

2.   Šalys pripažįsta, kad didžiausia svarba turi būti teikiama teisėtiems viešosios politikos tikslams, įskaitant prekybos lengvinimą, saugumo užtikrinimą ir sukčiavimo prevenciją, ir suderintam požiūriui į juos.

193 straipsnis

Teisės aktai ir procedūros

1.   Šalys susitaria, kad jų atitinkami prekybos ir muitų teisės aktai iš esmės turi būti stabilūs ir visapusiški ir kad nuostatos ir procedūros turi būti proporcingos, skaidrios, nuspėjamos, nediskriminacinės, nešališkos ir taikomos vienodai bei veiksmingai, ir Šalys, inter alia,:

a)

saugo ir lengvina teisėtą prekybą, veiksmingai užtikrindamos, kad būtų vykdomi teisės aktų reikalavimai ir jų laikomasi;

b)

vengia nereikalingos ar diskriminacinės naštos, tenkančios ekonominės veiklos vykdytojams, užkerta kelią sukčiavimui ir dar labiau lengvina ekonominės veiklos vykdytojų, kurie griežtai laikosi reikalavimų, veiklą;

c)

muitinės deklaracijoms teikti naudoja bendrąjį administracinį dokumentą (BAD);

d)

imasi priemonių, kad muitinės procedūros ir pasienyje atliekami formalumai būtų veiksmingesni, skaidresni ir paprastesni;

e)

taiko modernius muitinės darbo metodus, įskaitant rizikos vertinimą, tikrinimo priemones po prekių išleidimo ir bendrovių audito metodus, kad būtų supaprastintos ir palengvintos prekių įvežimo ir išleidimo procedūros;

f)

siekia mažinti ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, sąnaudas ir didinti jų veiklai būtiną nuspėjamumą;

g)

nedarydamos poveikio objektyvių rizikos vertinimo kriterijų taikymui, užtikrina, kad reikalavimai ir procedūros, nustatyti importuojamoms, eksportuojamoms ir tranzitu gabenamoms prekėms, būtų taikomi nediskriminuojant;

h)

taiko tarptautinius muitų ir prekybos srities dokumentus, įskaitant dokumentus, kuriuos parengė Pasaulio muitinių organizacija (PMO) (Pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemą), PPO (Muitinio vertinimo susitarimą), 1990 m. Stambulo laikinojo įvežimo konvenciją, 1983 m. Tarptautinę konvenciją dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, 1975 m. JT TIR konvenciją, 1982 m. Tarptautinę prekių pasienio kontrolės derinimo konvenciją ir Europos Komisijos gaires, kaip antai muitinės strateginės direktyvos;

i)

imasi būtinų priemonių, kad atsižvelgtų į 1973 m. persvarstytos Kioto konvencijos nuostatas dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo ir kad jas įgyvendintų;

j)

priima išankstinius privalomus sprendimus dėl prekių tarifinio klasifikavimo ir kilmės taisyklių. Šalys užtikrina, kad sprendimas galėtų būti atšauktas arba panaikintas tik pranešus susijusiam ekonominės veiklos vykdytojui ir netaikomas atgaline data, išskyrus atvejus, kai sprendimai priimti remiantis pateikta neteisinga arba neišsamia informacija;

k)

įgaliotiems prekybininkams nustato ir taiko supaprastintas procedūros remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais;

l)

nustato taisykles, kuriomis užtikrina, kad už muitų taisyklių arba procedūrinių reikalavimų pažeidimus skiriamos sankcijos būtų proporcingos ir nediskriminacinės ir kad jas taikant nebūtų be pateisinamos priežasties ir nepagrįstai vilkinamas laikas, ir

m)

taiko skaidrias, nediskriminacines ir proporcingas muitinės tarpininkų licencijavimo taisykles.

2.   Siekdamos gerinti darbo metodus ir užtikrinti nediskriminavimą, skaidrumą, veiksmingumą, vientisumą ir atskaitomybę už veiksmus, Šalys:

a)

imasi tolesnių veiksmų, kad sumažėtų muitinių ir kitų institucijų reikalaujamų duomenų ir dokumentų, jie taptų paprastesni ir labiau standartizuoti;

b)

kai įmanoma, paprastina reikalavimus ir formalumus, siekdamos paspartinti prekių išleidimą ir jų muitinį įforminimą;

c)

nustato veiksmingas, greitas ir nediskriminacines procedūras, kuriomis užtikrinama galimybė apskųsti muitinės ir kitų institucijų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, turinčius poveikio muitinei pateiktoms prekėms. Skundų teikimo tvarka turi būti tokia, kad ja būtų lengva pasinaudoti, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms, o visos išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti išlaidas, kurias institucijos patiria užtikrindamos teisę skųsti;

d)

imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad, jei dėl administracinių veiksmų, nutarimo ar sprendimo pateikiamas skundas, susijusios prekės turėtų būti įprastai išleidžiamos ir leidžiama laikinai nemokėti muitų, prireikus taikant būtinas apsaugos priemones. Prireikus turėtų būti reikalaujama, kad dėl išleidžiamų prekių būtų pateikta garantija, pvz., įkaitas ar užstatas, ir

e)

taikydamos priemones, kuriomis atsižvelgiama į atitinkamų tarptautinių šios srities konvencijų ir dokumentų principus, visų pirma PMO 2003 m. patikslintą Arušos deklaraciją ir 2007 m. Europos Komisijos strateginę direktyvą, užtikrina, kad būtų laikomasi aukščiausių etikos standartų, visų pirma pasienyje.

3.   Šalys netaikys:

a)

reikalavimų privaloma tvarka naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis ir

b)

reikalavimų privaloma tvarka tikrinti prekes prieš išsiuntimą ar paskirties vietoje.

4.   Šiame susitarime taikomos tranzito taisyklės ir apibrėžtys, nustatytos PPO nuostatose, visų pirma 1994 m. GATT V straipsnyje, ir susijusios nuostatos, įskaitant paaiškinimus ir pakeitimus dėl prekybos palengvinimo, parengtus po Dohos derybų raundo. Šios nuostatos taip pat taikomos tada, kai prekių tranzitas prasideda arba baigiasi vienos iš Šalių teritorijoje (vidinis tranzitas).

Šalys siekia laipsniškai sujungti savo atitinkamas muitinio tranzito sistemas, kad Moldovos Respublika ateityje galėtų prisijungti prie 1987 m. Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros.

Siekdamos lengvinti tranzitą, Šalys užtikrina, kad visos jų teritorijoje veikiančios susijusios institucijos bendradarbiautų ir koordinuotų savo veiklą. Šalys taip pat skatina su tranzitu susijusių institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą.

194 straipsnis

Ryšiai su verslo bendruomene

Šalys susitaria:

a)

užtikrinti, kad jų atitinkami teisės aktai ir procedūros būtų skaidrūs, skelbiami viešai (jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis) ir turėtų pagrindą. Naujos arba pakeistos nuostatos turėtų įsigalioti tik praėjus pagrįstos trukmės laikotarpiui po jų paskelbimo;

b)

kad rengiant su muitais ir prekyba susijusius teisės aktus ir procedūras reikia tinkamu laiku ir reguliariai konsultuotis su prekybos atstovais. Šiuo tikslu kiekviena Šalis sukuria tinkamų ir reguliarių administracijos bei verslo bendruomenės atstovų konsultacijų struktūras;

c)

viešai skelbti (elektroninėmis priemonėmis, jei įmanoma) atitinkamus administracinio pobūdžio pranešimus, įskaitant informaciją apie institucijų taikomus reikalavimus ir įvežimo arba išvežimo procedūras, uostų ir pasienio punktų muitinės įstaigų darbo valandas ir darbo tvarką bei ryšių centrus, kuriems galima teikti užklausas;

d)

plėtoti veiklos vykdytojų ir atitinkamų administracijų bendradarbiavimą, taikant nešališkas ir viešai prieinamas procedūras, pvz., susitarimo memorandumus, pagrįstus visų pirma PMO paskelbtais memorandumais, ir

e)

užtikrinti, kad atitinkami muitinės ir su muitine susiję reikalavimai bei procedūros toliau tenkintų teisėtus verslo bendruomenės poreikius, būtų grindžiami geriausia praktika ir jais kuo mažiau būtų ribojama prekyba.

195 straipsnis

Mokesčiai ir privalomieji mokėjimai

1.   Nuo kitų metų po šio susitarimo įsigaliojimo sausio 1 d. Šalys uždraudžia administracinius mokesčius, kurių poveikis lygiavertis importo ir eksporto muitų ir privalomųjų mokėjimų poveikiui.

2.   Dėl visų kiekvienos Šalies muitinės taikomų bet kokio pobūdžio mokesčių ir privalomųjų mokėjimų, įskaitant mokesčius ir privalomuosius mokėjimus už užduotis, atliekamas tų muitinių vardu importavus ar eksportavus prekes arba dėl prekių importo ar eksporto, ir nedarydamos poveikio šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 1 skyriaus (Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką) atitinkamiems straipsniams, Šalys susitaria, kad:

a)

mokesčiai ir privalomieji mokėjimai gali būti nustatomi tik už deklaranto prašymu neįprastomis darbo sąlygomis, ne nustatytomis darbo valandomis ir ne tose vietose, kurios nurodytos muitų teisės aktuose, suteiktas paslaugas, taip pat už bet kokį su tokiomis paslaugomis susijusį formalumą, kurio reikia eksportui ar importui;

b)

mokesčiai ir privalomieji mokėjimai neturi viršyti suteiktos paslaugos sąnaudų;

c)

mokesčiai ir privalomieji mokėjimai neturi būti skaičiuojami ad valorem pagrindu;

d)

informacija apie mokesčius ir privalomuosius mokėjimus skelbiama oficialiai tam skirtose sklaidos priemonėse ir, jei įmanoma, oficialioje svetainėje. Skelbiant šią informaciją nurodoma, kokiu pagrindu už paslaugą renkamas mokestis ar privalomasis mokėjimas, atsakinga institucija, mokėtina mokesčio ar privalomojo mokėjimo suma, taip pat mokėjimo laikas ir būdas, ir

e)

jei nustatomi nauji mokesčiai ir privalomieji mokėjimai arba keičiami esami, jie nerenkami, kol nepaskelbiama su jais susijusi informacija ir nesudaromos sąlygos su ja susipažinti.

196 straipsnis

Muitinis įvertinimas

1.   Šalių tarpusavio prekybai taikomos muitinio įvertinimo taisyklės nustatomos pagal Susitarimo dėl 1994 m. GATT susitarimo VII straipsnio įgyvendinimo, įtraukto į PPO steigimo sutarties 1A priedą, įskaitant visus paskesnius jo pakeitimus, nuostatas. Šios nuostatos įtraukiamos į šį susitarimą ir yra jo dalis. Minimalios muitinės vertės nenaudojamos.

2.   Šalys bendradarbiauja siekdamos bendro požiūrio į klausimus, susijusius su muitiniu įvertinimu.

197 straipsnis

Muitinių bendradarbiavimas

Šalys glaudžiau bendradarbiauja muitinės srities klausimais, kad įgyvendintų šio skyriaus tikslus, taip toliau lengvintų prekybą ir kartu užtikrindamos veiksmingą priežiūrą, saugumą ir sukčiavimo prevenciją. Šiuo tikslu Šalys, kai tinkama, kaip lyginamosios analizės priemonę naudos 2007 m. Europos Komisijos muitinės strategines direktyvas.

Kad užtikrintų atitiktį šio skyriaus nuostatoms, Šalys, inter alia,:

a)

keičiasi informacija apie muitų teisės aktus ir muitinės procedūras;

b)

parengia bendras iniciatyvas, susijusias su importo, eksporto ir tranzito procedūromis, ir siekia užtikrinti, kad verslo bendruomenei būtų teikiamos veiksmingos paslaugos;

c)

bendradarbiauja muitinės procedūrų ir kitų prekybos procedūrų automatizavimo srityje;

d)

prireikus keičiasi informacija ir duomenimis, užtikrindamos duomenų konfidencialumą ir asmens duomenų apsaugos standartų ir taisyklių laikymąsi;

e)

bendradarbiauja siekdamos užkirsti kelią tarpvalstybinei prekių, įskaitant tabako gaminius, kontrabandai ir su ja kovoti;

f)

keičiasi informacija arba konsultuojasi siekdamos, kai įmanoma, tarptautinėse organizacijose, veikiančiose muitinės srityje, pvz., PPO, PMO, JT, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD) ir JT EEK, laikytis bendros pozicijos;

g)

laikydamosi atitinkamų šio susitarimo nuostatų, bendradarbiauja planuodamos ir teikdamos techninę pagalbą, visų pirma skirtą muitinės ir prekybos lengvinimo reformoms palengvinti;

h)

keičiasi muitinės operacijų srities geriausios praktikos pavyzdžiais, daugiausia dėmesio skirdamos intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui, ypač dėl produktų klastočių;

i)

skatina Šalių pasienio įstaigų veiklos koordinavimą, kad palengvintų sienos kirtimo procesą ir pagerintų priežiūrą, atsižvelgdamos, kai įmanoma ir tinkama, į bendrą sienų kontrolę, ir

j)

kai svarbu ir tinkama, nustato prekybos partnerystės programų ir muitinės priežiūros, įskaitant lygiavertes prekybos lengvinimo priemones, tarpusavio pripažinimo tvarką.

198 straipsnis

Savitarpio administracinė pagalba muitinės reikalų srityje

Nedarydamos poveikio šiame susitarime, ypač jo 197 straipsnyje, numatytam kitų formų bendradarbiavimui, Šalys laikydamosi šio susitarimo III protokolo „Dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje“ teikia viena kitai muitinės reikalų srities administracinę pagalbą.

199 straipsnis

Techninė pagalba ir pajėgumų didinimas

Šalys bendradarbiauja siekdamos teikti techninę pagalbą ir didinti pajėgumus, kad būtų įgyvendintos prekybos lengvinimo priemonės ir muitinės reformos.

200 straipsnis

Muitinės pakomitetis

1.   Įsteigiamas Muitinės pakomitetis. Jis atsiskaito pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais.

2.   Pakomitečio funkcijos: reguliariai rengti konsultacijas ir stebėti, kaip įgyvendinamas ir administruojamas šis skyrius, taip pat spręsti klausimus, susijusius su muitinių bendradarbiavimu, tarpvalstybiniu muitinių bendradarbiavimu ir valdymu, technine pagalba, prekių kilmės taisyklėmis, prekybos lengvinimu ir administracine tarpusavio pagalba muitinės veiklos srityje.

3.   Muitinės pakomitetis, inter alia,:

a)

prižiūri, kad šis skyrius ir šio susitarimo II bei III protokolai tinkamai funkcionuotų;

b)

nustato šio skyriaus ir šio susitarimo II ir III protokolų įgyvendinimo praktinę tvarką ir priemones, priima susijusius sprendimus, be kita ko, dėl keitimosi informacija ir duomenimis, muitinio tikrinimo tarpusavio pripažinimo ir prekybos partnerystės programų ir abipusiai sutartos naudos;

c)

keičiasi nuomonėmis visais abipusiai svarbiais klausimais, įskaitant būsimas priemones ir joms įgyvendinti ir taikyti būtinus išteklius;

d)

kai tinkama, teikia rekomendacijas ir

e)

priima savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

201 straipsnis

Muitų teisės aktų derinimas

Muitų teisės aktai laipsniškai derinami su ES muitų teisės aktais ir tam tikrais tarptautiniais teisės aktais laikantis šio susitarimo XXVI priedo.

6 SKYRIUS

Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba

1 Skirsnis

Bendrosios nuostatos

202 straipsnis

Tikslas, taikymo sritis ir aprėptis

1.   Šalys, dar kartą patvirtindamos atitinkamus savo įsipareigojimus pagal PPO steigimo sutartį, nustato laipsniškam įsisteigimo ir prekybos paslaugomis liberalizavimui ir bendradarbiavimui elektroninės prekybos srityje būtiną tvarką.

2.   Viešiesiems pirkimams taikomas šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 8 skyrius (Viešieji pirkimai). Nė viena šio skyriaus nuostata nenustatoma su viešaisiais pirkimais susijusi prievolė.

3.   Subsidijoms taikomas šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 10 skyrius (Konkurencija). Šio skyriaus nuostatos netaikomos Šalių teikiamoms subsidijoms.

4.   Pagal šio skyriaus nuostatas kiekviena Šalis pasilieka teisę reglamentuoti ir priimti naujus teisės aktus teisėtiems politikos tikslams įgyvendinti.

5.   Šis skyrius netaikomas priemonėms, kurios turi poveikio Šalyje įsidarbinti siekiantiems fiziniams asmenims, taip pat priemonėms, susijusioms su pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.

6.   Nė viena šio skyriaus nuostata nekliudo Šaliai taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant priemones, kurios reikalingos jos sienų vientisumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad neišnyktų ir nesumažėtų nauda, kurią bet kuri Šalis turi pagal konkretaus įsipareigojimo, nustatyto šame skyriuje ir šio susitarimo XXVII bei XXVIII prieduose, sąlygas (2).

203 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   priemonė: bet kokia Šalies taikoma priemonė: įstatymas, reglamentas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita;

2.   Šalies nustatomos arba toliau taikomos priemonės: priemonės, kurių imasi:

a)

centrinė, regioninė ar vietos valdžia bei jos institucijos ir

b)

nevyriausybinės organizacijos, vykdančios centrinės, regioninės arba vietos valdžios arba jos institucijų suteiktus įgaliojimus;

3.   Šalies fizinis asmuo: ES valstybės narės arba Moldovos Respublikos pilietis, kaip nustatyta atitinkamuose teisės aktuose;

4.   juridinis asmuo: juridinis asmuo, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal galiojančius įstatymus, siekiantis ar nesiekiantis pelno, valdomas privačios ar valstybinės nuosavybės teise, įskaitant bet kokią korporaciją, patiką, ūkinę bendriją, bendrąją įmonę, individualiąją įmonę ar asociaciją;

5.   Sąjungos juridinis asmuo arba Moldovos Respublikos juridinis asmuo: 4 punkte apibrėžtas juridinis asmuo, įsteigtas atitinkamai pagal kurios nors valstybės narės arba Moldovos Respublikos įstatymus ir turintis registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (3), arba Moldovos Respublikos teritorijoje.

Jeigu teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Moldovos Respublikos teritorijoje šis juridinis asmuo turi tik registruotąją būstinę arba centrinę administraciją, jis nelaikomas atitinkamai Sąjungos arba Moldovos Respublikos juridiniu asmeniu, nebent jo veikla yra susieta faktiniais ir nenutrūkstamais ryšiais su atitinkamai Sąjungos arba Moldovos Respublikos ekonomika.

Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmesnėje pastraipoje, laivybos bendrovėms, kurios įsteigtos už Sąjungos arba Moldovos Respublikos ribų ir kurias kontroliuoja valstybės narės arba Moldovos Respublikos piliečiai, taip pat taikomos šio susitarimo nuostatos, jeigu jų laivai yra registruoti pagal atitinkamus teisės aktus toje valstybėje narėje arba Moldovos Respublikoje ir jie plaukioja su valstybės narės arba Moldovos Respublikos vėliava;

6.   Šalies juridinio asmens patronuojamoji įmonė: juridinis asmuo, faktiškai kontroliuojamas kito tos Šalies juridinio asmens (4);

7.   juridinio asmens filialas: teisinio subjektiškumo neturinti įmonė, kuri nuolat veikia kaip patronuojančiosios įmonės skyrius, turi valdymo struktūrą ir yra materialiai aprūpinta verslo deryboms su trečiosiomis šalimis vesti; todėl trečiosioms šalims nereikia tiesiogiai kreiptis į patronuojančiąją įmonę, jos gali sudaryti verslo sandorius patronuojamosios įmonės skyriuje, nors ir žino, kad prireikus gali atsirasti teisinis santykis su patronuojančiąja įmone, kurios buveinė yra užsienyje;

8.   įsisteigimas: tai:

a)

Sąjungos arba Moldovos Respublikos juridinių asmenų teisė imtis ekonominės veiklos ir ją vykdyti steigiant juridinį asmenį, įskaitant tokio asmens įsigijimą, ir (arba) steigiant filialą arba atstovybę atitinkamai Sąjungoje arba Moldovos Respublikoje;

b)

Sąjungos arba Moldovos Respublikos fizinių asmenų teisė imtis ekonominės veiklos ir ją vykdyti kaip savarankiškai dirbantiems asmenims ir steigti įmones, ypač bendroves, kurias jie faktiškai kontroliuoja;

9.   ekonominė veikla: pramoninio, komercinio ir profesinio pobūdžio veikla bei amatininkų veikla; ekonominė veikla neapima veiklos, susijusios su oficialių valdžios funkcijų vykdymu;

10.   veikla: ekonominės veiklos vykdymas;

11.   paslaugos: visos bet kokiame sektoriuje teikiamos paslaugos, išskyrus tas, kurios susijusios su oficialių valdžios funkcijų vykdymu;

12.   paslaugos ir kita su oficialių valdžios funkcijų vykdymu susijusi veikla: nekomerciniais tikslais arba nekonkuruojant su vienu arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų teikiamos paslaugos arba vykdoma veikla;

13.   paslaugos, kurias teikiant kertama siena,: paslaugos, teikiamos:

a)

iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją (1 paslaugos teikimo būdas) arba

b)

vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui (2 paslaugos teikimo būdas);

14.   Šalies paslaugų teikėjas: Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis finansines paslaugas;

15.   verslininkas: Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis vykdyti arba vykdantis ekonominę veiklą per įsteigtą įmonę.

2 Skirsnis

Įsisteigimas

204 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas Šalių nustatomoms arba toliau taikomoms priemonėms, turinčioms poveikio įsisteigimui visų rūšių ekonominės veiklos sektoriuose, išskyrus:

a)

branduolinių medžiagų kasybą, gamybą ir perdirbimą (5);

b)

ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamybą arba prekybą;

c)

audiovizualines paslaugas;

d)

nacionalinį jūrų kabotažą (6) ir

e)

vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas (7), reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus:

i)

orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;

ii)

oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą;

iii)

kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas;

iv)

antžemines paslaugas;

v)

oro uostų eksploatavimo paslaugas.

205 straipsnis

Nacionalinis režimas ir didžiausio palankumo režimas

1.   Įsigaliojus šiam susitarimui, Moldovos Respublika, laikydamasi šio susitarimo XXVII-E priede išvardytų išlygų:

a)

Sąjungos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis;

b)

Sąjungos juridinių asmenų įsteigtų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai Moldovos Respublikoje taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis (8).

2.   Įsigaliojus šiam susitarimui, Sąjunga, laikydamasi šio susitarimo XXVII-A priede išvardytų išlygų:

a)

Moldovos Respublikos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis;

b)

Moldovos Respublikos juridinių asmenų įsteigtų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai Sąjungoje taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis (9).

3.   Taikydamos šio susitarimo XXVII-A ir XXVII-E prieduose išvardytas išlygas, Šalys nepriima jokių naujų taisyklių ar priemonių, kuriomis jų teritorijoje Sąjungos arba Moldovos Respublikos juridiniai asmenys būtų diskriminuojami įsisteigimo atžvilgiu, o jau įsteigtos bendrovės – veiklos atžvilgiu, palyginti su jų pačių juridiniais asmenimis.

206 straipsnis

Peržiūra

1.   Siekdamos laipsniškai liberalizuoti įsisteigimo sąlygas ir laikydamosi tarptautiniuose susitarimuose numatytų įsipareigojimų, Šalys reguliariai peržiūri su įsisteigimu susijusią teisinę sistemą (10) ir įsisteigimo aplinką.

2.   Atlikdamos 1 dalyje nurodytą peržiūrą, Šalys įvertina visas jau pasitaikiusias įsisteigimo kliūtis. Siekdamos išplėsti šio skyriaus nuostatas Šalys ieško tinkamų minėtų kliūčių šalinimo būdų, kurie, be kita ko, gali apimti tolesnes derybas, įskaitant dėl investicijų apsaugos ir dėl investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų.

207 straipsnis

Kiti susitarimai

Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma Šalių verslininkų teisių apribojimu pasinaudoti palankesniu režimu, nustatytu bet kokiu esamu arba būsimu tarptautiniu susitarimu, susijusiu su investicijomis, kurio šalys yra kuri nors valstybė narė ir Moldovos Respublika.

208 straipsnis

Filialams ir atstovybėms taikomos standartinės sąlygos

1.   Šio susitarimo 205 straipsnio nuostatomis Šaliai neužkertamas kelias taikyti specialias taisykles, kuriomis reglamentuojamas kitos Šalies juridinių asmenų, kurie nėra įregistruoti pirmos Šalies teritorijoje, filialų ir atstovybių įsisteigimas ir veikla jos teritorijoje, ir kurios nustatomos dėl teisinių arba techninių tokių filialų ir atstovybių skirtumų, palyginti su jos teritorijoje įregistruotų juridinių asmenų filialais ir atstovybėmis, arba – finansinių paslaugų atžvilgiu – rizikos ribojimo sumetimais.

2.   Taikomos sąlygos neturi skirtis labiau nei būtina dėl minėtų teisinių arba techninių skirtumų, arba – finansinių paslaugų atveju – rizikos ribojimo sumetimais.

3 Skirsnis

Paslaugos, kurias teikiant kertama siena

209 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, kurios turi poveikio visų sektorių paslaugoms, kurias teikiant kertama siena, išskyrus:

a)

audiovizualines paslaugas;

b)

nacionalinį jūrų kabotažą (11) ir

c)

vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas (12), reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus:

i)

orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;

ii)

oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą

iii)

kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas;

iv)

antžemines paslaugas;

v)

oro uostų eksploatavimo paslaugas.

210 straipsnis

Patekimas į rinką

1.   Kai į rinką patenkama teikiant paslaugas, kurias teikiant kertama siena, kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą laikantis konkrečių įsipareigojimų, nurodytų šio susitarimo XXVII-B ir XXVII-F prieduose.

2.   Tuose sektoriuose, kuriuose įsipareigota dėl patekimo į rinką, Šalis nei regionų, nei visos teritorijos mastu netaiko ir nenustato priemonių, kurios, jeigu šio susitarimo XXVII-B ir XXVII-F prieduose nenustatyta kitaip, yra apibūdinamos kaip:

a)

paslaugų teikėjų skaičiaus ribojimas tokiomis priemonėmis: kiekybinės kvotos, monopolijos, išimtinę teisę turintys paslaugų teikėjai arba reikalavimas atlikti ekonominių poreikių analizę;

b)

sandorių ar turto bendros vertės ribojimas nustatant kiekybines kvotas ar reikalaujant atlikti ekonominių poreikių analizę;

c)

bendro paslaugų operacijų skaičiaus ribojimas arba bendro paslaugų kiekio, išreikšto nustatytais kiekybiniais vienetais, ribojimas nustatant kvotas arba reikalaujant atlikti ekonominių poreikių analizę.

211 straipsnis

Nacionalinis režimas

1.   Sektoriuose, kuriuose taikomi į šio susitarimo XXVII-B ir XXVII-F priedus įtraukti įsipareigojimai dėl patekimo į rinką ir kuriems taikomos tuose prieduose nurodytos sąlygos ir reikalavimai, taikydama priemones, kurios turi poveikio paslaugoms, kurias teikiant kertama siena, kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą savo panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2.   Šalis gali įvykdyti 1 dalyje numatytą reikalavimą kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams nustatydama režimą, kurio forma yra tapati jos pačios panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams taikomam režimui, arba nuo jos skiriasi.

3.   Tapačios arba skirtingos formos režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu juo konkurencijos sąlygos keičiamos Šalies paslaugų arba paslaugų teikėjų naudai, palyginti su kitos Šalies panašioms paslaugoms arba paslaugų teikėjams taikomomis sąlygomis.

4.   Pagal šį straipsnį prisiimti konkretūs įsipareigojimai nelaikomi reikalavimu, kad Šalis kompensuotų neišvengiamą nepalankią konkurencinę padėtį, kuri atsiranda dėl atitinkamų paslaugų ar paslaugų teikėjų užsieninio statuso.

212 straipsnis

Įsipareigojimų sąrašai

1.   Sektoriai, kuriuos kiekviena iš Šalių liberalizavo remdamasi šiuo skirsniu, taip pat tuose sektoriuose kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams išlygų forma taikomi patekimo į rinką bei nacionalinio režimo apribojimai yra nurodyti šio susitarimo XXVII-B ir XXVII-F prieduose pateiktuose įsipareigojimų sąrašuose.

2.   Nedarant poveikio Šalių teisėms ir prievolėms, kurias jos turi arba gali ateityje turėti pagal Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ir Europos konvenciją dėl bendros kino filmų gamybos, į šio susitarimo XXVII-B ir XXVII-F prieduose pateiktus įsipareigojimų sąrašus neįtraukiami su audiovizualinėmis paslaugomis susiję įsipareigojimai.

213 straipsnis

Peržiūra

Siekiant Šalyse laipsniškai liberalizuoti paslaugas, kurias teikiant kertama siena, pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais reguliariai peržiūri šio susitarimo 212 straipsnyje nurodytą įsipareigojimų sąrašą. Atliekant tokią peržiūrą, inter alia, atsižvelgiama į šio susitarimo 230, 240, 249 ir 253 straipsniuose minėto laipsniško derinimo procesą ir jo poveikį kliūčių, su kuriomis dar susiduriama Šalyse teikiant paslaugas, kurias teikiant kertama siena, šalinimui.

4 Skirsnis

Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais

214 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su pagrindinio personalo, absolventų stažuotojų, verslo paslaugų pardavėjų, sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų atvykimu ir laikinu buvimu jų teritorijoje, nedarant poveikio šio susitarimo 202 straipsnio 5 daliai.

2.   Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   pagrindinis personalas– Šalies juridiniam asmeniui, išskyrus ne pelno organizacijas (13), dirbantys fiziniai asmenys, atsakingi už įmonės įsteigimą arba tinkamą priežiūrą, administravimą ir veiklą. Sąvoka „pagrindinis personalas“ apima steigimo tikslais atvykstančius verslo svečius ir bendrovės viduje perkeliamus asmenis:

i)   verslo svečiai– aukštesnes pareigas einantys fiziniai asmenys, atsakingi už įmonės įsteigimą. Jie nesiūlo ir neteikia paslaugų ir nevykdo jokios kitos ekonominės veiklos, išskyrus įmonės įsteigimui būtinas paslaugas ir veiklą. Jie negauna atlygio iš priimančiojoje Šalyje esančio šaltinio;

ii)   bendrovės viduje perkeliami asmenys– bent vienus metus juridinio asmens įdarbinti arba jo partneriais esantys fiziniai asmenys, kurie yra laikinai perkeliami į įmonę, kuri gali būti įmonės ir (arba) juridinio asmens patronuojamoji įmonė, filialas ar pagrindinė bendrovė, kitos Šalies teritorijoje. Tokie fiziniai asmenys priklauso vienai iš šių kategorijų:

1.   vadovai: daugiausia direktorių valdybos arba akcininkų ar jų atitikmens vadovaujami ir jų nurodymus gaunantys juridinio asmens įdarbinti asmenys, einantys aukštesnes pareigas ir tiesiogiai valdantys įmonę, įskaitant bent šiuos asmenis:

vadovaujančius įmonei, jos skyriui ar padaliniui;

prižiūrinčius ir kontroliuojančius kitų priežiūrą atliekančių darbuotojų, specialistų ar administracijos darbuotojų darbą

ir turinčius įgaliojimus savarankiškai įdarbinti ir atleisti arba rekomenduoti įdarbinti ir atleisti darbuotojus arba atlikti kitus su personalu susijusius veiksmus;

2.   specialistai: juridinio asmens įdarbinti fiziniai asmenys, turintys specialių žinių, susijusių su įmonės gamyba, tyrimams naudojama įranga, metodais, procesais, procedūromis ar valdymu. Vertinant tokias žinias, atsižvelgiama ne tik į konkrečiai įmonei būdingas žinias, bet ir į tai, ar asmuo turi aukštą kvalifikaciją, susijusią su darbu arba profesija, kuriems reikia konkrečių techninių žinių, įskaitant ir tai, ar asmuo yra akredituotos profesijos atstovas;

b)   absolventai stažuotojai– vienos Šalies juridinio asmens arba jo filialo bent vieniems metams pasamdyti fiziniai asmenys, turintys universitetinį išsilavinimą ir laikinai perkeliami į juridinio asmens įmonę kitos Šalies teritorijoje karjeros arba verslo metodų mokymo tikslais (14);

c)   verslo paslaugų pardavėjai (15) – fiziniai asmenys, atstovaujantys vienos Šalies paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui, ketinantys laikinai atvykti į kitos Šalies teritoriją, kad galėtų tartis dėl paslaugų arba prekių pardavimo arba sudaryti paslaugų arba prekių pardavimo sutartis to teikėjo (tiekėjo) vardu. Jie neparduoda tiesiogiai gyventojams ir negauna atlygio iš priimančioje Šalyje esančio šaltinio, be to, jie nėra įgalioti prekybos agentai;

d)   sutartinių paslaugų teikėjai– fiziniai asmenys, kuriuos pasamdė vienos Šalies juridinis asmuo, kuris pats nėra įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūra ir nevykdo veiklos per tokią agentūrą, nėra įsteigęs įmonės kitos Šalies teritorijoje ir kuris toje Šalyje su galutiniu vartotoju yra sudaręs bona fide paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, darbuotojai turi laikinai apsistoti toje Šalyje (16);

e)   nepriklausomi specialistai– fiziniai asmenys, teikiantys paslaugas arba savarankiškai dirbantys Šalies teritorijoje, neįsteigę įmonės kitos Šalies teritorijoje ir su tos Šalies galutiniu vartotoju sudarę bona fide paslaugų teikimo sutartį (išskyrus sutartis, sudaromas per įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūras), pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, darbuotojai turi laikinai būti toje Šalyje (17);

f)   kvalifikacija– diplomas, pažymėjimas ar kitas (oficialią kvalifikaciją) patvirtinantis dokumentas, kurį išdavė įstatymais ar kitais teisės aktais paskirta institucija ir kuriuo patvirtinamas sėkmingas profesinio mokymo baigimas.

215 straipsnis

Pagrindinis personalas ir absolventai stažuotojai

1.   Kiekviename sektoriuje, dėl kurio įsipareigojo pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), ir atsižvelgdama į išlygas, išvardytas šio susitarimo XXVII-A ir XXVII-E prieduose arba XXVII-C ir XXVII-G prieduose, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies verslininkams savo įmonėse laikinai samdyti tos kitos Šalies fizinius asmenis, jeigu tie darbuotojai yra pagrindinis personalas arba absolventai stažuotojai, kaip apibrėžta 214 straipsnyje. Pagrindinio personalo ir absolventų stažuotojų laikino atvykimo ir laikino buvimo trukmė – ne ilgiau kaip treji metai, kai tai įmonės viduje perkeliami asmenys, verslo svečių – 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį, absolventų stažuotojų – vieni metai.

2.   Kiekviename sektoriuje, dėl kurio įsipareigota pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), priemonės, kurių Šalis negali nustatyti arba taikyti nei regionų, nei visos teritorijos mastu, jei nenurodyta kitaip šio susitarimo XXVII-C ir XXVII-G prieduose, yra apibrėžiamos kaip fizinių asmenų, kuriuos verslininkas konkrečiame sektoriuje gali samdyti kaip pagrindinį personalą ar absolventus stažuotojus, bendro skaičiaus ribojimas nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą ir kaip diskriminaciniai apribojimai.

216 straipsnis

Verslo paslaugų pardavėjai

Kiekviename sektoriuje, dėl kurio įsipareigojo pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas) arba 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena), ir atsižvelgdama į išlygas, išvardytas šio susitarimo XXVII-A ir XXVII-E prieduose bei XXVII-B ir XXVII-F prieduose, kiekviena Šalis verslo paslaugų pardavėjams leidžia atvykti ir laikinai būti iki 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.

217 straipsnis

Sutartinių paslaugų teikėjai

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo atitinkamas prievoles laikytis Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis (GATS) nustatytų įsipareigojimų dėl sutartinių paslaugų teikėjų atvykimo ir laikino buvimo.

Pagal šio susitarimo XXVII-D ir XXVII-H priedus kiekviena Šalis leidžia, kad kitos Šalies sutartinių paslaugų teikėjai teiktų paslaugas jos teritorijoje, jei laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   Šalių prisiimtiems įsipareigojimams taikomos šios sąlygos:

a)

fiziniai asmenys paslaugas turi teikti laikinai kaip juridinio asmens, turinčio ne ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį, darbuotojai;

b)

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys kaip paslaugas teikiančio juridinio asmens darbuotojai turėtų teikti tokias paslaugas bent vienus metus iki prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dienos. Be to, fiziniai asmenys prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi turėti bent trejų metų profesinės patirties (18) su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;

c)

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys:

i)

turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią reikiamo lygio (19) žinias, ir

ii)

turi turėti profesinę kvalifikaciją, kuomet ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, kitus teisės aktus ar teisinius reikalavimus;

d)

fizinis asmuo neturi gauti kito atlyginimo už kitos Šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, išskyrus fizinį asmenį įdarbinusio juridinio asmens mokamą atlyginimą;

e)

fiziniai asmenys negali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ilgiau nei iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – 25 savaites) per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis;

f)

pagal šio straipsnio nuostatas leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, o teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama ir

g)

asmenų, kuriems taikoma paslaugų teikimo sutartis, skaičius neturi viršyti skaičiaus, reikalingo sutarčiai įvykdyti, kaip reikalaujama pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, kitus teisės aktus ar kitus teisinius reikalavimus.

218 straipsnis

Nepriklausomi specialistai

1.   Pagal šio susitarimo XXVII-D ir XXVII-H priedus Šalys leidžia, kad kitos Šalies nepriklausomi specialistai teiktų paslaugas jų teritorijoje, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   Šalių prisiimtiems įsipareigojimams taikomos šios sąlygos:

a)

fiziniai asmenys paslaugas turi teikti laikinai kaip kitoje Šalyje įsisteigę savarankiškai dirbantys asmenys ir turėti ne ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį;

b)

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi turėti bent šešerių metų profesinės patirties su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;

c)

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys:

i)

turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią reikiamo lygio (20) žinias, ir

ii)

turi turėti profesinę kvalifikaciją, kuomet ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, teisės aktus ar kitus teisinius reikalavimus;

d)

fiziniai asmenys negali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ilgiau nei iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – dvidešimt penkias savaites) per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis, ir

e)

pagal šio straipsnio nuostatas leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, ir teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama.

5 Skirsnis

Reglamentavimo sistema

1 Poskirsnis

Reglamentavimas šalies viduje

219 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Toliau nurodytos taisyklės taikomos Šalių priemonėms, susijusioms su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, kurie turi poveikio:

a)

paslaugoms, kurias teikiant kertama siena;

b)

juridinių ir fizinių asmenų įsisteigimui jų teritorijoje, kaip apibrėžta šio susitarimo 203 straipsnio 8 dalyje;

c)

šio susitarimo 214 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytų kategorijų fizinių asmenų laikinam buvimui jų teritorijoje.

2.   Kalbant apie paslaugas, kurias teikiant kertama siena, šios taisyklės taikomos tik tiems sektoriams, dėl kurių Šalis yra prisiėmusi konkrečių įsipareigojimų, ir tik jei tie įsipareigojimai taikomi. Kalbant apie įsisteigimą, šios taisyklės sektoriams netaikomos, jeigu jiems šio susitarimo XXVII-A ir XXVII-E prieduose nustatytos išlygos. Kalbant apie laikiną fizinių asmenų buvimą, šios taisyklės sektoriams netaikomos, jeigu jiems šio susitarimo XXVII-C, XXVII-D, XXVII-G ir XXVII-H prieduose nustatytos išlygos.

3.   Šios taisyklės priemonėms netaikomos, jeigu jos laikomos į sąrašus įtrauktinais apribojimais.

4.   Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   licencijų išdavimo reikalavimai– esminiai reikalavimai, išskyrus kvalifikacinius reikalavimus, kurių privalo laikytis fizinis arba juridinis asmuo, kad gautų, iš dalies pakeistų ar atnaujintų leidimą vykdyti 1 dalies a–c punktuose nurodytą veiklą;

b)   licencijų išdavimo procedūros– administracinės ar procedūrinės taisyklės, kurių turi laikytis fizinis arba juridinis asmuo norėdamas gauti leidimą vykdyti 1 dalies a–c punktuose nurodytą veiklą, taip pat norėdamas iš dalies pakeisti licenciją ar ją atnaujinti, kad įrodytų atitiktį licencijų išdavimo reikalavimams;

c)   kvalifikaciniai reikalavimai– esminiai reikalavimai, susiję su fizinio asmens kompetencija teikti paslaugą, kuriuos reikia įrodyti norint gauti leidimą teikti paslaugą;

d)   kvalifikacinės procedūros– administracinės arba procedūrinės taisyklės, kurių fizinis asmuo turi laikytis norėdamas įrodyti atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, kad gautų leidimą teikti paslaugą, ir

e)   kompetentingos institucijos– centrinė, regioninė ar vietos valdžia ar institucija arba nevyriausybinė organizacija, turinti centrinės, regioninės arba vietos valdžios ar jos institucijų suteiktus įgaliojimus, priimanti sprendimą dėl leidimo teikti paslaugą, taip pat per įsteigtą įmonę, arba dėl leidimo įsisteigti kitame ekonominės veiklos sektoriuje nei paslaugų teikimas.

220 straipsnis

Licencijų išdavimo ir tinkamumo įvertinimo sąlygos

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad priemonės, susijusios su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis bei kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, būtų grindžiamos kriterijais, kuriais kompetentingoms institucijoms užkertamas kelias priimti šališkus sprendimus.

2.   1 dalyje nurodyti kriterijai turi būti:

a)

proporcingi viešosios politikos tikslui;

b)

aiškūs ir nedviprasmiški;

c)

objektyvūs;

d)

iš anksto nustatyti;

e)

iš anksto viešai skelbiami ir

f)

skaidrūs ir prieinami susipažinti.

3.   Leidimas arba licencija išduodami iš karto, kai atlikus tinkamą tyrimą nustatoma, kad įvykdytos leidimo arba licencijos išdavimo sąlygos.

4.   Kiekvienoje Šalyje turi veikti arba būti įsteigtos teisminės, arbitražo ar administracinės institucijos (arba turi būti toliau taikomos ar nustatytos procedūros), į kurias galėtų kreiptis verslininkai ar paslaugų teikėjai siekdami, kad nedelsiant būtų persvarstyti jiems poveikio turėję atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su įsisteigimu, paslaugų, kurias teikiant kertama siena, teikimu ar laikinu fizinių asmenų atvykimu ir buvimu verslo reikalais, ir, kai pagrįstai reikia, taikomos teisių gynimo priemonės. Jeigu šios procedūros nėra atsietos nuo atitinkamą administracinį sprendimą priimančios institucijos, kiekviena Šalis užtikrina, kad administraciniai sprendimai pagal tas procedūras būtų peržiūrimi tikrai objektyviai ir nešališkai.

5.   Jei išduodamų licencijų vykdyti tam tikrą veiklą skaičius yra ribotas dėl gamtos išteklių arba techninių pajėgumų stokos, kiekviena Šalis potencialiems kandidatams taiko nešališką ir skaidrią atrankos procedūrą, visų pirma tinkamai paskelbdamos apie procedūros pradžią, eigą ir pabaigą.

6.   Atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas kiekviena Šalis, nustatydama atrankos procedūros taisykles, gali atsižvelgti į viešosios politikos tikslus, įskaitant sveikatos, saugumo, aplinkos apsaugos ir kultūrinio paveldo išsaugojimo aspektus.

221 straipsnis

Licencijų išdavimo ir tinkamumo įvertinimo procedūros

1.   Licencijų išdavimo ir tinkamumo įvertinimo procedūros bei formalumai turi būti aiškūs, iš anksto viešai skelbiami ir turi leisti pareiškėjams būti tikriems, kad jų paraiška bus išnagrinėta objektyviai ir nešališkai.

2.   Licencijų išdavimo ir tinkamumo įvertinimo procedūros bei formalumai turi būti kuo paprastesni ir dėl jų neturi būti be reikalo apsunkinamas ar vilkinamas paslaugos teikimas. Visi licencijų mokesčiai (21), kuriuos pareiškėjas gali turėti sumokėti norėdamas gauti licenciją, turėtų būti pagrįsti ir proporcingi susijusių licencijų išdavimo procedūrų sąnaudoms.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingų institucijų licencijų ar leidimų išdavimo procese priimami sprendimai ir taikomos procedūros būtų nešališki visų pareiškėjų atžvilgiu. Kompetentingos institucijos sprendimus turėtų priimti būdamos nepriklausomos ir neatskaitingos jokiam licenciją ar leidimą siekiančiam gauti paslaugų teikėjui.

4.   Jeigu paraišką pareiškėjas turi pateikti per konkretų terminą, tas terminas turi būti pagrįstas. Paraišką kompetentinga institucija pradeda tvarkyti nedelsdama. Jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis teikiamos paraiškos priimamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip popierinės paraiškos.

5.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad po to, kai pateikiama visa paraiška, ji būtų išnagrinėta ir galutinis sprendimas dėl jos priimtas per pagrįstą laikotarpį. Kiekviena Šalis stengiasi nustatyti laikotarpį, per kurį paprastai paraiška turi būti baigta tvarkyti.

6.   Kai kompetentinga institucija mano, kad paraiškoje pateikta ne visa informacija, ji per pagrįstą laikotarpį nuo paraiškos gavimo apie tai praneša pareiškėjui ir, jei įmanoma, nurodo, kokią papildomą informaciją pareiškėjas turi pateikti paraiškoje, ir suteikia galimybę ištaisyti trūkumus.

7.   Jei įmanoma, vietoj dokumentų originalų turėtų būti leidžiama pateikti patvirtintas jų kopijas.

8.   Jeigu kompetentinga institucija paraišką atmeta, apie tai nedelsiant raštu pranešama pareiškėjui. Paprastai pareiškėjo prašymu jam pranešamos paraiškos atmetimo priežastys ir nurodomas laikotarpis, per kurį sprendimą galima apskųsti.

9.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad suteikta licencija ar leidimas įsigaliotų nedelsiant pagal licencijoje arba leidime nurodytas sąlygas.

2 Poskirsnis

Visuotinai taikomos nuostatos

222 straipsnis

Tarpusavio pripažinimas

1.   Nė viena šio skyriaus nuostata nekliudo Šaliai reikalauti, kad fiziniai asmenys turėtų reikiamą su atitinkamu veiklos sektoriumi susijusią kvalifikaciją ir (arba) profesinę patirtį, kurią reikalaujama turėti teritorijoje, kurioje teikiama paslauga.

2.   Kiekviena Šalis skatina atitinkamas profesines organizacijas pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais teikti rekomendacijas dėl tarpusavio pripažinimo, kad verslininkai ir paslaugų teikėjai galėtų visapusiškai arba iš dalies laikytis kriterijų, kuriuos kiekviena Šalis taiko verslininkams ir paslaugų, visų pirma specialistų paslaugų, teikėjams dėl leidimų ir licencijų išdavimo, veiklos ir sertifikavimo.

3.   Gavęs 2 dalyje minėtą rekomendaciją, Asociacijos komitetas prekybos klausimais per pagrįstą laikotarpį ją apsvarsto ir sprendžia, ar ji atitinka šį susitarimą, ir, remdamasis rekomendacijoje pateikta informacija, visų pirma įvertina:

a)

kokiu mastu sutampa kriterijai, kuriuos kiekviena Šalis taiko verslininkų ir paslaugų teikėjų leidimų ir licencijų išdavimui, veiklai ir sertifikavimui, ir

b)

tarpusavio pripažinimo susitarimo galimą ekonominę vertę.

4.   Kai šie reikalavimai įvykdomi, Asociacijos komitetas prekybos klausimais nustato būtinus derybų etapus. Tuomet Šalys per savo kompetentingas institucijas pradeda derybas dėl tarpusavio pripažinimo susitarimo.

5.   Kiekvienas šio straipsnio 4 dalyje minėtas tarpusavio pripažinimo susitarimas turi atitikti susijusias PPO steigimo sutarties nuostatas, ypač GATS VII straipsnį.

223 straipsnis

Skaidrumas ir konfidencialios informacijos atskleidimas

1.   Kiekviena Šalis nedelsdama reaguoja į kitos Šalies prašymus suteikti konkrečios informacijos apie jų visuotinai taikomas priemones arba tarptautinius susitarimus, susijusius su šiuo susitarimu arba turinčius jam poveikio. Be to, kiekviena Šalis įsteigia vieną arba daugiau ryšių centrų, kurie, kai prašoma, kitos Šalies verslininkams ir paslaugų teikėjams teikia konkrečią informaciją visais šiais klausimais. Šalys per tris mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo praneša vienai kitai apie savo ryšių centrus. Ryšių centrai neprivalo būti įstatymų ir kitų teisės aktų saugyklos.

2.   Nė viena šio susitarimo nuostata nereikalaujama, kad Šalis teiktų konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas trukdytų teisėsaugai ar kitaip prieštarautų viešajam interesui ar kenktų tam tikrų įmonių – valstybinių arba privačių – teisėtiems komerciniams interesams.

3 Poskirsnis

Kompiuterių paslaugos

224 straipsnis

Susitarimas dėl kompiuterių paslaugų

1.   Jeigu pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais) prekyba kompiuterių paslaugomis liberalizuojama, Šalys laikosi šio straipsnio nuostatų.

2.   JT kodas CPC (22)84, kuriuo nurodomos kompiuterių ir susijusios paslaugos, apima bazines funkcijas, naudojamas teikiant visas kompiuterių ir susijusias paslaugas:

a)

kompiuterių programas, kurios apibrėžiamos kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir informacijai perduoti, rinkiniai (įskaitant jų kūrimą ir diegimą);

b)

duomenų apdorojimą ir saugojimą ir

c)

susijusias paslaugas, kaip antai klientų darbuotojų konsultavimo ir mokymo paslaugas.

Dėl technologijų plėtros vis daugiau šių paslaugų siūloma kaip susijusių paslaugų grupė ar paketas, į kuriuos gali būti įtrauktos visos šios bazinės funkcijos arba jų dalis. Pavyzdžiui, tokios paslaugos kaip žiniatinklio svetainių ar domenų priegloba, duomenų gavybos paslaugos ir sudėtinio kompiuterių tinklo naudojimas – visos šios paslaugos teikiamos kaip bazinių kompiuterių paslaugų funkcijų deriniai.

3.   Kompiuterių ir susijusios paslaugos (neatsižvelgiant į tai, ar jos teikiamos per tinklą, įskaitant internetą, ar ne) apima visas paslaugas, susijusias su:

a)

konsultavimu dėl kompiuterių ar kompiuterių sistemų, kompiuterių ar kompiuterių sistemų strategija, analize, planavimu, specifikacija, projektavimu, kūrimu, diegimu, taikymu, integravimu, testavimu, derinimu, atnaujinimu, pagalba, technine pagalba arba valdymu;

b)

kompiuterių programomis, apibrėžiamomis kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir informacijai perduoti (iš kompiuterių ir į juos), rinkinys, taip pat konsultavimas dėl kompiuterių programų, kompiuterių programų strategija, analizė, planavimas, specifikacija, projektavimas, kūrimas, diegimas, taikymas, integravimas, testavimas, derinimas, atnaujinimas, pritaikymas, techninė priežiūra, pagalba, techninė pagalba, valdymas arba naudojimas;

c)

duomenų tvarkymu, duomenų saugojimu, duomenų priegloba arba duomenų bazių paslaugomis;

d)

biuro technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterius, technine priežiūra bei remonto paslaugomis arba

e)

klientų darbuotojų mokymo paslaugomis, susijusiomis su programine įranga, kompiuteriais arba kompiuterių sistemomis, niekur kitur nepriskirtomis.

4.   Naudojantis kompiuterių ir susijusiomis paslaugomis gali būti teikiamos ir kitos paslaugos (pvz., bankininkystės), teikiamos ne tik elektroninėmis, bet ir kitomis priemonėmis. Tačiau esama svarbaus skirtumo tarp kompiuterių ir susijusių paslaugų (pvz., žiniatinklio svetainių ar taikomųjų programų prieglobos) ir elektroninėmis priemonėmis teikiamų turinio arba pagrindinių paslaugų (pvz., bankininkystės). Tokiais atvejais turinys arba pagrindinė paslauga CPC 84 nepriskiriami.

4 Poskirsnis

Pašto ir pasiuntinių paslaugos

225 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šiame poskirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms pašto ir pasiuntinių paslaugoms, liberalizuotoms pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais), principai.

2.   Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2 skirsnyje (Įsisteigimas), 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnyje (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais):

a)   licencija– reguliavimo institucijos individualiam teikėjui išduotas leidimas, kurį būtina turėti prieš pradedant teikti tam tikrą paslaugą;

b)   universalioji paslauga– visoje Šalies teritorijoje visiems naudotojams priimtina kaina nuolat teikiama nustatytos kokybės pašto paslauga.

226 straipsnis

Antikonkurencinių veiksmų pašto ir pasiuntinių sektoriuje prevencija

Nustatomos arba toliau taikomos tinkamos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią tam, kad paslaugų teikėjai, kurie, naudodamiesi savo padėtimi rinkoje, atskirai arba kartu gali daryti materialinį poveikį dalyvavimo atitinkamoje pašto ir pasiuntinių paslaugų rinkoje sąlygoms (susijusioms su kainomis ir pasiūla), galėtų imtis atnikonkurencinių veiksmų ar juos tęsti.

227 straipsnis

Universaliosios paslaugos

Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokias universaliųjų paslaugų prievoles ji nori toliau taikyti. Tokios prievolės pačios savaime nelaikomos antikonkurencinėmis, jeigu jos administruojamos skaidriai, nediskriminuojant ir nedarant poveikio konkurencijai, ir jomis universaliųjų paslaugų teikimas neapsunkinamas labiau, nei būtina pagal Šalies nustatytus reikalavimus.

228 straipsnis

Licencijos

1.   Reikalavimas gauti licenciją gali būti nustatomas tik dėl tų paslaugų, kurios patenka į universaliųjų paslaugų taikymo sritį.

2.   Kai taikomas licencijos reikalavimas, viešai skelbiama ši informacija:

a)

visi licencijos išdavimo kriterijai ir laikotarpis, per kurį paprastai priimamas sprendimas dėl licencijos paraiškos, ir

b)

licencijų išdavimo sąlygos.

3.   Pareiškėjo prašymu jam pranešamos atsisakymo išduoti licenciją priežastys. Kiekviena Šalis nustato skundų teikimo nepriklausomai įstaigai procedūrą. Ši procedūra turi būti skaidri, nediskriminacinė ir pagrįsta objektyviais kriterijais.

229 straipsnis

Reguliavimo institucijos nepriklausomumas

Reguliavimo institucija turi būti teisiškai atskirta ir nepriklausoma nuo pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų. Reguliavimo institucijos priimami sprendimai ir taikomos procedūros turi būti nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

230 straipsnis

Laipsniškas derinimas

Kiekviena Šalis pripažįsta, kad svarbu esamus ir būsimus Moldovos Respublikos teisės aktus laipsniškai derinti su Sąjungos acquis, kaip nurodyta šio susitarimo XXVIII-C priede.

5 Poskirsnis

Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos

231 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šiame poskirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms elektroninių ryšių paslaugoms, liberalizuotoms pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais), principai.

2.   Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2 skirsnyje (Įsisteigimas), 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnyje (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais):

a)

elektroninių ryšių paslaugos – visos paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro elektromagnetinių signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo paslaugas transliavimui naudojamais tinklais. Šios paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų;

b)

viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti;

c)

elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kitos priemonės, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo ar optinėmis arba kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tiek, kiek jos naudojamos signalams perduoti, tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti, ir kabelinės televizijos tinklus, nepaisant perduodamos informacijos pobūdžio;

d)

elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimo institucija – įstaiga arba įstaigos, kuriai (-ioms) pavesta reguliuoti šiame skyriuje minimus elektroninius ryšius;

e)

paslaugų teikėjas laikomas turinčiu didelę įtaką, jei jis vienas ar kartu su kitais paslaugų teikėjais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų;

f)

sujungimas – fizinis ir loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kito paslaugų teikėjo, sujungimas, kad vieno paslaugų teikėjo elektroninių ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito paslaugų teikėjo paslaugų gavėjais arba kito paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis. Paslaugas gali teikti susijusios Šalys ar kitos šalys, turinčios prieigą prie tinklo. Tinklų sujungimas yra viešojo tinklo operatorių užtikrinama speciali prieigos rūšis;

g)

universalioji paslauga – rinkinys nustatytos kokybės paslaugų, kurios visoje Šalies teritorijoje, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti paslaugų gavėjams. Universaliųjų paslaugų taikymo sritį ir teikimo tvarką nustato kiekviena Šalis;

h)

prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių priemonių ir (arba) paslaugų suteikimas kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Prieiga, inter alia, apima: prieigą prie tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybę fiksuotomis ar nefiksuotomis priemonėmis prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine linija); prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant pastatus, kabelių kanalus ir antenų stiebus; prieigą prie programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų; prieigą prie numerių keitimo arba funkciniu požiūriu lygiaverčių sistemų; prieigą prie fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui; prieigą prie skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų; prieigą prie virtualiojo tinklo paslaugų;

i)

galutinis paslaugų gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų;

j)

vietinė linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu ar lygiaverte priemone.

232 straipsnis

Reguliavimo institucija

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo institucijos būtų teisiškai atskirtos ir funkciškai nepriklausomos nuo visų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų. Jeigu Šaliai nuosavybės teise priklauso paslaugų teikėjas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, arba ta Šalis jį kontroliuoja, ji užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir kontrole.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad reguliavimo institucijai suteikti įgaliojimai būtų pakankami sektoriui reguliuoti. Reguliavimo institucijos uždaviniai skelbiami viešai, lengvai prieinama ir aiškia forma, ypač jei tie uždaviniai pavesti daugiau nei vienai institucijai.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad reguliavimo institucijų sprendimai ir taikomos procedūros būtų skaidrios ir nešališkos visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

4.   Reguliavimo institucijai suteikiami įgaliojimai atlikti atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, analizę. Jeigu pagal šio susitarimo 234 straipsnį reguliavimo institucija turi nuspręsti, ar reikia nustatyti, toliau taikyti, pakeisti ar panaikinti prievoles, ji, remdamasi rinkos analize, nustato, ar atitinkamai rinkai būdinga veiksminga konkurencija.

5.   Jei reguliavimo institucija prieina prie išvados, kad tam tikrai rinkai veiksminga konkurencija nebūdinga, ji nustato ir įvardija paslaugų teikėjus, turinčius didelę įtaką toje rinkoje, ir jiems atitinkamai nustato, toliau taiko ar pakeičia šio susitarimo 234 straipsnyje nurodytas konkrečias reguliavimo prievoles. Jeigu reguliavimo institucija prieina prie išvados, kad rinkai veiksminga konkurencija būdinga, ji šio susitarimo 234 straipsnyje nurodytų reguliavimo prievolių nenustato ar toliau netaiko.

6.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas, kuriam reguliavimo institucijos sprendimas turi poveikio, turėtų teisę tokį sprendimą apskųsti apeliacinei institucijai, kuri turi būti nepriklausoma nuo su sprendimu susijusių šalių. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į bylos esmę. Jeigu apeliacinė institucija nenusprendžia kitaip, laikotarpiu, kol skundas nagrinėjamas, galioja reguliavimo institucijos sprendimas. Jei apeliacinė institucija nėra teisminė institucija, jos sprendimai visada pagrindžiami raštu, be to, gali būti peržiūrėti nešališkos ir nepriklausomos teisminės institucijos. Apeliacinių institucijų priimti sprendimai turi būti veiksmingai vykdomi.

7.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad kai reguliavimo institucijos ketina nustatyti su bet kuria iš šio poskirsnio nuostatų susijusią priemonę, turinčią didelio poveikio atitinkamai rinkai, jos suinteresuotiesiems subjektams suteikia galimybę dėl tos priemonės pateikti pastabų ir tam skiria pagrįstą laikotarpį. Reguliavimo institucijos skelbia konsultacijų tvarką. Išskyrus atvejus, kai informacija yra konfidenciali, konsultacijų rezultatai skelbiami viešai.

8.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, pateiktų visą informaciją, įskaitant finansinę informaciją, kuri būtina tam, kad reguliavimo institucijos galėtų užtikrinti atitiktį šio poskirsnio nuostatoms arba pagal šį poskirsnį priimtų sprendimų vykdymą. Paslaugų teikėjai nedelsdami pateikia prašomą informaciją, laikydamiesi reguliavimo institucijos nurodytų terminų ir informacijos išsamumo reikalavimų. Reguliavimo institucijos prašoma informacija turi būti proporcinga vykdomai užduočiai. Reguliavimo institucija pagrindžia informacijos prašymą.

233 straipsnis

Leidimas teikti elektroninių ryšių paslaugas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad, kai įmanoma, paslaugas būtų leidžiama teikti paprasčiausiai apie jas pranešus.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad sprendžiant numerių ir dažnių suteikimo klausimus būtų galima reikalauti turėti licenciją. Tokių licencijų išdavimo sąlygos ir tvarka skelbiamos viešai.

3.   Kai taikomas licencijos reikalavimas, kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)

visi licencijos išdavimo kriterijai ir pagrįstas laikotarpis, per kurį paprastai priimamas sprendimas dėl licencijos paraiškos, būtų skelbiami viešai;

b)

pareiškėjo prašymu jam raštu pranešamos atsisakymo išduoti licenciją priežastys;

c)

jei išduoti licenciją atsisakoma nepagrįstai, pareiškėjui suteikiama teisė kreiptis į apeliacinę instituciją ir

d)

licencijų mokesčiai (23), kuriuos Šalis nustato už licencijos išdavimą, neviršytų administracinių sąnaudų, paprastai patiriamų dėl taikomų licencijų tvarkymo, kontrolės ir įgyvendinimo. Licencijų mokesčiams už radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimą šios dalies reikalavimai netaikomi.

234 straipsnis

Prieiga ir sujungimas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visi paslaugų teikėjai, kuriems leidžiama teikti elektroninių ryšių paslaugas, turėtų teisę ir prievolę derėtis dėl prieigos ir tinklų sujungimo su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjais. Dėl prieigos ir tinklų sujungimo susiję paslaugų teikėjai turėtų, iš principo, susitarti komercinėse derybose.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjai, derybose dėl tinklų sujungimo iš kito paslaugų teikėjo gavę informacijos, ją naudotų tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo pateikta, ir visuomet užtikrintų perduotos arba saugomos informacijos konfidencialumą.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šio susitarimo 232 straipsnį nustačius, kad tam tikrai rinkai nebūdinga veiksminga konkurencija, reguliavimo institucija paslaugų teikėjui, kuris laikomas turinčiu didelę įtaką rinkoje, galėtų nustatyti vieną arba daugiau su tinklų sujungimu ir (arba) prieiga prie jų susijusių prievolių:

a)

prievolę nediskriminuoti, kuria užtikrinama, kad minėtas veiklos vykdytojas kitiems paslaugų teikėjams, teikiantiems tapačias paslaugas, tapačiomis aplinkybėmis taikytų tapačias sąlygas, ir kitiems paslaugų teikėjams teiktų tokios pačios kokybės paslaugas bei informaciją, kokią užtikrina savo paslaugoms ar savo patronuojamųjų įmonių ar partnerių paslaugoms;

b)

kad būtų laikomasi reikalavimo nediskriminuoti arba kad prireikus būtų užkirstas kelias nesąžiningam kryžminiam subsidijavimui, vertikaliai integruotos bendrovės turi užtikrinti didmeninių kainų ir vidinių sandorių kainodaros skaidrumą. Reguliavimo institucija gali nurodyti, kokį formatą ir kokius apskaitos metodus taikyti;

c)

prievolę patenkinti pagrįstus prašymus dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių bei jų naudojimo, įskaitant atsietąją prieigą prie vietinės linijos, inter alia, tokiais atvejais, kai reguliavimo institucija mano, kad toks atmestas prašymas ar taikomos panašų poveikį turinčios nepagrįstos sąlygos trukdytų atsirasti darniai konkurencingai mažmeninei rinkai arba pažeistų galutinio paslaugų gavėjo interesus.

Reguliavimo institucijos šiame punkte nurodytas prievoles gali susieti su tam tikromis sąlygomis, apimančiomis sąžiningumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo kriterijus;

d)

prievolę trečiosioms šalims didmeniniu pagrindu teikti perparduoti skirtas konkrečias paslaugas; teikti atvirąją prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų pagrindinių technologijų, kurios yra būtinos paslaugų sąveikumui ar virtualiojo tinklo paslaugoms; leisti bendrai naudotis ar kitaip dalytis priemonėmis, įskaitant kabelių kanalus, pastatus ar antenų stiebus; teikti nustatytas paslaugas, būtinas ryšiui tarp galutinių paslaugų naudotojų užtikrinti, įskaitant įrenginius intelektinių tinklų paslaugoms; teikti prieigą prie pagalbinių operacinių sistemų ar panašių programinės įrangos sistemų, kurios būtinos sąžiningai paslaugų konkurencijai užtikrinti; sujungti tinklus ar tinklų priemones.

Reguliavimo institucijos šiame punkte nurodytas prievoles gali susieti su tam tikromis sąlygomis, apimančiomis sąžiningumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo kriterijus;

e)

prievoles, susijusias su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant prievoles, kad kainos būtų pagrįstos sąnaudomis, ir prievoles dėl sąnaudų apskaitos sistemų, susijusių su konkrečios rūšies sujungimu ir (arba) prieiga, ir kai rinkos analizė rodo, kad veiksmingos konkurencijos nebuvimas reiškia, jog atitinkamas operatorius gali išlaikyti pernelyg aukštas kainas ar taikyti kainų spaudimą, taip darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams.

Reguliavimo institucijos atsižvelgia į veiklos vykdytojo investicijas ir leidžia jam uždirbti pagrįsto dydžio pelną, atsižvelgiant į susijusią riziką;

f)

prievolę skelbti reguliavimo institucijos paslaugų teikėjams nustatytas konkrečias prievoles, nurodant konkrečią produkto ir (arba) paslaugos ir geografinę rinkas. Atnaujinta informacija, jei ji nėra konfidenciali ir ja neatskleidžiamos verslo paslaptys, skelbiama viešai tokiu būdu, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų lengvai su ja susipažinti;

g)

prievolę laikytis skaidrumo reikalavimų, pagal kuriuos veiklos vykdytojai privalo viešai skelbti tam tikrą informaciją; visų pirma, reguliavimo institucija gali reikalauti, kad veiklos vykdytojai, privalantys laikytis nediskriminavimo prievolės, viešai paskelbtų standartinį pasiūlymą, kurio dalys būtų tinkamai atsietos, kad paslaugų teikėjai neturėtų mokėti už priemones, kurios nėra būtinos prašomai paslaugai teikti; į tokį standartinį pasiūlymą taip pat įtraukiamas susijusių pasiūlymų, pagal rinkos poreikius išskaidytų į atskirus elementus, aprašymas ir susijusios sąlygos, įskaitant kainas.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas, prašantis tinklų sujungimo su didelę įtaką turinčiu paslaugų teikėju, turėtų galimybę bet kuriuo metu arba po viešai paskelbto pagrįsto laikotarpio kreiptis į nepriklausomą nacionalinę įstaigą, kuri gali būti šio susitarimo 231 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta reguliavimo institucija, prašydamas išspręsti dėl prieigos prie tinklų ir (arba) sujungimo sąlygų iškilusius ginčus.

235 straipsnis

Riboti ištekliai

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos ribotų išteklių, įskaitant dažnius, numerius ir panaudos teises, paskirstymo ir naudojimo procedūros būtų vykdomos laikantis objektyvumo, proporcingumo, savalaikiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Informacija apie paskirtas dažnio juostas skelbiama viešai, bet nereikalaujama detaliai nurodyti konkrečioms valdžios sektoriaus reikmėms skirtų dažnių.

2.   Kad spektras būtų veiksmingai ir efektyviai naudojamas, kiekviena Šalis užtikrina veiksmingą radijo dažnių, reikalingų elektroninių ryšių paslaugoms teikti, valdymą savo teritorijoje. Kai tam tikrų dažnių paklausa viršija pasiūlą, laikomasi tinkamų ir skaidrių tokių dažnių skyrimo procedūrų, kad jie būtų optimaliai naudojami ir būtų skatinama konkurencija.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad nacionalinių numeracijos išteklių skyrimo ir nacionalinių numeracijos planų tvarkymo užduotys būtų pavestos reguliavimo institucijai.

4.   Jeigu valstybės ar vietos valdžios institucijoms nuosavybės teise priklauso paslaugų teikėjai, eksploatuojantys viešuosius ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, arba tokios institucijos juos kontroliuoja, turi būti užtikrinta, kad panaudos teisių suteikimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teisėmis ar kontrole.

236 straipsnis

Universaliosios paslaugos

1.   Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokias universaliųjų paslaugų prievoles ji nori toliau taikyti.

2.   Tokios prievolės pačios savaime nebus laikomos antikonkurencinėmis, jeigu jos administruojamos skaidriai, objektyviai ir nediskriminuojant. Be to, administruojant šias prievoles neturi būti daromas poveikis konkurencijai ir universaliųjų paslaugų teikimas neturi būti apsunkinamas labiau, nei būtina pagal Šalies nustatytus reikalavimus.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad visi paslaugų teikėjai būtų laikomi tinkamais teikti universaliąsias paslaugas ir nė vienas paslaugų teikėjas nebūtų a priori atmestas. Paslaugų teikėjai skiriami laikantis veiksmingos, skaidrios, objektyvios ir nediskriminacinės tvarkos. Jei reikia, kiekviena Šalis įvertina, ar universaliųjų paslaugų teikimas nepagrįstai neapsunkina organizacijos (-ų), kuriai (-ioms) pavedama teikti universaliąją paslaugą. Atsižvelgusios į minėto vertinimo rezultatus ir įvertinusios rinkos naudą, kurią gali gauti universaliąją paslaugą teikianti organizacija, reguliavimo institucijos nustato, ar reikia nustatyti tvarką, pagal kurią susijusiam (-iems) paslaugų teikėjui (-ams) būtų skiriama kompensacija arba pasidalijamos su universaliųjų paslaugų teikimo prievole susijusios grynosios sąnaudos.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)

naudotojams būtų prieinami spausdintiniai arba elektroniniai (arba abiejų formatų) visų abonentų katalogai, ir kad jie reguliariai, bent kartą per metus, būtų atnaujinami ir

b)

a punkte nurodytas paslaugas teikiančios organizacijos, tvarkydamos kitų organizacijų joms pateiktą informaciją, taikytų nediskriminavimo principą.

237 straipsnis

Elektroninių ryšių paslaugos, kurias teikiant kertama siena

Nė viena Šalis negali nustatyti reikalavimo, kad kitos Šalies paslaugų teikėjas, norėdamas teikti paslaugas, kurias teikiant kertama siena, įsteigtų įmonę ar bet kokios formos komercinį vienetą arba kad nuolat gyventų jos teritorijoje.

238 straipsnis

Informacijos konfidencialumas

Kiekviena Šalis užtikrina elektroninių ryšių ir susijusių srauto duomenų, perduodamų viešaisiais ryšių tinklais ir teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, konfidencialumą neribodamos prekybos paslaugomis.

239 straipsnis

Paslaugų teikėjų ginčai

1.   Jei kyla elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų ginčas, susijęs su šiame skyriuje nurodytomis teisėmis ir prievolėmis, kiekviena Šalis užtikrina, kad susijusi reguliavimo institucija bet kurios ginčo šalies prašymu kuo greičiau ir ne vėliau kaip per keturis mėnesius paskelbtų privalomą vykdyti ginčo sprendimą.

2.   Reguliavimo institucijos sprendimas skelbiamas viešai, atsižvelgiant į verslo informacijos slaptumo reikalavimus. Susijusiems paslaugų teikėjams nurodomi išsamūs sprendimo pagrindai.

3.   Kai ginčas susijęs su paslaugomis, kurias teikiant kertama siena, spręsdamos ginčą susijusios reguliavimo institucijos koordinuoja savo veiksmus.

240 straipsnis

Laipsniškas derinimas

Kiekviena Šalis pripažįsta, kad svarbu esamus ir būsimus Moldovos Respublikos teisės aktus laipsniškai derinti su Sąjungos acquis, kaip nurodyta šio susitarimo XXVIII-B priede.

6 Poskirsnis

Finansinės paslaugos

241 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.   Šiame skirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms finansinėms paslaugoms, liberalizuotoms pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais), principai.

2.   Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2 skirsnyje (Įsisteigimas), 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnyje (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais):

a)

finansinė paslauga – bet kokia finansinio pobūdžio paslauga, kurią siūlo Šalies finansinių paslaugų teikėjas. Finansinėms paslaugoms priskiriama ši veikla:

i)

draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos:

1.

tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą):

a)

gyvybės;

b)

ne gyvybės;

2.

perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);

3.

draudimo tarpininkavimas, kaip antai tarpininkavimas ir atstovavimas, ir

4.

su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, aktuaro paslaugos, rizikos vertinimas ir žalos sureguliavimo paslaugos;

ii)

bankininkystės ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą):

1.

indėlių ir kitų grąžintinų sumų priėmimas iš gyventojų;

2.

visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditus, hipotekos kreditus, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą;

3.

finansinė nuoma;

4.

visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito, mokėjimo ir debeto korteles, kelionės čekius ir banko vekselius;

5.

garantijos ir įsipareigojimai;

6.

prekyba savo arba klientų vardu biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitur šiomis priemonėmis:

a)

pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais ir kt.);

b)

užsienio valiuta;

c)

išvestinėmis priemonėmis, įskaitant ateities ir pasirinkimo sandorius, bet ne vien jais;

d)

valiutų kurso ir palūkanų normų priemonėmis, įskaitant tokius produktus kaip pasikeitimo sandoriai ir išankstiniai susitarimai dėl palūkanų normų;

e)

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais;

f)

kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, įskaitant luitinį auksą;

7.

dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, įskaitant emisijos organizavimą ir platinimą (viešojo arba neviešojo platinimo būdu) su įsipareigojimu išpirkti neišplatintus vertybinius popierius arba be tokio įsipareigojimo, taip pat su tokiomis emisijomis susijusių paslaugų teikimas;

8.

tarpininkavimas pinigų rinkoje;

9.

turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba vertybinių popierių valdymas, visos kolektyvinių investicijų valdymo formos, pensijų fondų valdymas, turto apsaugos, depozitoriumo ir patikos paslaugos;

10.

atsiskaitymas už finansinį turtą ir tarpuskaita, įskaitant vertybinius popierius, išvestines priemones ir kitas perleidžiamąsias priemones;

11.

finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusi programinė įranga;

12.

konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos papildomos finansinės paslaugos, susijusios su veikla, išvardyta 1–11 punktuose, įskaitant informaciją apie kreditus ir jų analizę, investicijų ir investicinių portfelių tyrimus bei konsultacijas dėl jų, konsultacijas dėl įsigijimo ir įmonių pertvarkymo bei strategijos;

b)

finansinių paslaugų teikėjas – bet kuris Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis finansines paslaugas. Terminas „finansinių paslaugų teikėjas“ neapima viešųjų subjektų;

c)

viešasis subjektas:

i)

Šalies Vyriausybė, centrinis bankas ar pinigų ir finansų politiką vykdanti institucija arba Šaliai nuosavybės teise priklausantis ar jos kontroliuojamas subjektas, daugiausia vykdantis Vyriausybės pavestas funkcijas arba savo veikla siekiantis Vyriausybės nustatytų tikslų, neįskaitant subjektų, kurie finansines paslaugas daugiausia teikia komercinėmis sąlygomis, arba

ii)

privatus subjektas tuo atveju, kai jis atlieka įprastines centrinio banko ar pinigų ir finansų politiką vykdančios institucijos funkcijas;

d)

nauja finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, įskaitant paslaugas, susijusias su esamais ir naujais produktais ar produktų pristatymo būdu, kurios Šalies teritorijoje neteikia joks finansinių paslaugų teikėjas, tačiau kuri yra teikiama kitos Šalies teritorijoje.

242 straipsnis

Rizikos ribojimo išlyga

1.   Kiekviena Šalis gali nustatyti arba toliau taikyti priemones, kuriomis siekia riboti riziką, kaip antai:

a)

apsaugoti investuotojus, indėlininkus, draudėjus ar finansinių paslaugų teikėją patikėtiniu paskyrusius asmenis ir

b)

užtikrinti Šalies finansų sistemos vientisumą ir stabilumą.

2.   Šiomis priemonėmis neturi būti sukuriama didesnė našta, nei būtina tikslui pasiekti, ir neturi būti diskriminuojami kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, palyginti su jos pačios panašiais finansinių paslaugų teikėjais.

3.   Nė viena šio susitarimo nuostata nelaikoma reikalavimu, kad Šalis atskleistų informaciją, susijusią su atskirų vartotojų reikalais ir sąskaitomis, arba viešųjų subjektų turimą konfidencialią ar privačią informaciją.

243 straipsnis

Veiksmingas ir skaidrus reglamentavimas

1.   Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad apie kiekvieną Šalies siūlomą priimti visuotinai taikomą priemonę kuo anksčiau būtų pranešta visiems suinteresuotiesiems asmenims, kad šie asmenys turėtų galimybę dėl tos priemonės pateikti pastabų. Apie priemonę pranešama:

a)

oficialiai ją paskelbiant arba

b)

kita rašytine arba elektronine forma.

2.   Kiekviena Šalis suinteresuotiesiems asmenims nurodo finansinių paslaugų teikimo paraiškų pildymo reikalavimus.

Pareiškėjo prašymu susijusi Šalis jį informuoja apie jo paraiškos statusą. Norėdama, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos, susijusi Šalis nedelsdama jį apie tai informuoja.

3.   Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad būtų užtikrinta, jog jos teritorijoje būtų įgyvendinti ir taikomi tarptautiniu mastu sutarti finansinių paslaugų sektoriaus reglamentavimo bei priežiūros ir kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu standartai. Tokie tarptautiniu mastu sutarti standartai, inter alia, yra Bazelio komiteto „Pagrindiniai veiksmingos bankų priežiūros principai“, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos „Pagrindiniai draudimo principai“, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos „Vertybinių popierių reglamentavimo tikslai ir principai“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) „Susitarimas dėl keitimosi mokesčių srities informacija“, Didžiojo dvidešimtuko (G20) „Pranešimas dėl skaidrumo ir dalijimosi informacija mokesčių tikslais“ ir Finansinių veiksmų darbo grupės „Keturiasdešimt rekomendacijų dėl pinigų plovimo“ ir „Devynios specialios rekomendacijos dėl terorizmo finansavimo“.

Šalys taip pat atsižvelgia į Didžiojo septyneto (G7) valstybių finansų ministrų paskelbtus „Dešimt pagrindinių informacijos mainų principų“ ir imasi visų priemonių, kad pabandytų juos taikyti plėtodamos dvišalius ryšius.

244 straipsnis

Naujos finansinės paslaugos

Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui teikti bet kokio pobūdžio naują finansinę paslaugą, kurią ta Šalis leistų teikti savo finansinių paslaugų teikėjams panašiomis aplinkybėmis, vadovaudamasi vidaus teise. Šalis gali nustatyti juridinę paslaugos teikimo formą ir reikalauti leidimo tai paslaugai teikti. Jei taikomas leidimo reikalavimas, sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas per pagrįstą laikotarpį, o jo neišduoti galima tik dėl rizikos ribojimo priežasčių.

245 straipsnis

Duomenų tvarkymas

1.   Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui į jos teritoriją ir iš jos perduoti informaciją elektronine ar kitokia forma, kad būtų tvarkomi duomenys, jei tokių duomenų tvarkymas yra finansinių paslaugų teikėjo įprastinės veiklos dalis.

2.   Kiekviena Šalis nustato tinkamas apsaugos priemones, ypač dėl asmens duomenų perdavimo, kad apsaugotų asmenų privatumą ir pagrindines teises bei laisves.

246 straipsnis

Specialios išimtys

1.   Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise vykdyti veiklą arba teikti paslaugas, kurios sudaro valstybinės senatvės pensijos sistemos arba socialinės apsaugos teisinės sistemos dalį, išskyrus atvejus, kai šią veiklą gali vykdyti, kaip numatyta tos Šalies vidaus teisės aktais, finansinių paslaugų teikėjai, konkuruodami su viešaisiais subjektais arba privačiomis institucijomis.

2.   Nė viena šio susitarimo nuostata nėra taikoma centrinio banko arba pinigų politiką vykdančios institucijos ar kito viešojo subjekto, vykdančio pinigų arba valiutų keitimo kursų politiką, veiklai.

3.   Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise vykdyti veiklą arba teikti paslaugas tos Šalies arba jos viešųjų subjektų vardu, su jų teikiama garantija arba naudojantis jų finansiniais ištekliais.

247 straipsnis

Savireguliavimo organizacijos

Jeigu Šalis reikalauja, kad kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, norintys teikti finansines paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Šalies finansinių paslaugų teikėjai, būtų savireguliavimo organizacijų, vertybinių popierių ar ateities sandorių biržos ar rinkos, tarpuskaitos agentūros ar bet kurios kitos organizacijos ar asociacijos nariai ar dalyvautų joje (-ose), arba kai Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai suteikia tokioms institucijoms privilegijų ar pranašumų teikiant finansines paslaugas, Šalis užtikrina, kad būtų laikomasi šio susitarimo 205 straipsnio 1 dalyje ir 211 straipsnyje nurodytų prievolių.

248 straipsnis

Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos

Pagal nacionalinį režimą atitinkančias sąlygas kiekviena Šalis leidžia jos teritorijoje įsisteigusiems kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjams naudotis viešųjų subjektų naudojamomis mokėjimo ir tarpuskaitos sistemomis ir oficialiomis finansavimo bei refinansavimo priemonėmis, prieinamomis vykdant įprastinę veiklą. Šiuo straipsniu nesuteikiama galimybė naudotis Šalies paskutinio skolintojo priemonėmis.

249 straipsnis

Laipsniškas derinimas

Kiekviena Šalis pripažįsta, kad svarbu esamus ir būsimus Moldovos Respublikos teisės aktus laipsniškai derinti su tarptautiniais geriausios praktikos standartais, išvardytais šio susitarimo 243 straipsnio 3 dalyje, ir Sąjungos acquis, kaip nurodyta šio susitarimo XXVIII-A priede.

7 Poskirsnis

Transporto paslaugos

250 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skirsnyje išdėstomi tarptautinių transporto paslaugų liberalizavimo pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Įsisteigimas), 3 skirsnį (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnį (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais) principai.

251 straipsnis

Tarptautinis jūrų transportas

1.   Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2 skirsnyje (Įsisteigimas), 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena) ir 4 skirsnyje (Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais):

a)   tarptautinis jūrų transportas– „nuo durų iki durų“ ir daugiarūšio transporto operacijos, t. y. prekių vežimas daugiau kaip vienos rūšies transportu, įskaitant vežimo jūra etapą, su vienu bendru transporto dokumentu ir teisė šiuo tikslu tiesiogiai sudaryti sutartis su kitų rūšių transporto paslaugų teikėjais;

b)   jūrų krovinių tvarkymo paslaugos– krovos bendrovių veikla, įskaitant terminalų operatorių veiklą, bet neįskaitant dokų darbuotojų, kai jų darbas organizuojamas nepriklausomai nuo krovimo ar terminalų operatorių bendrovių, tiesioginės veiklos. Šiai kategorijai priskiriami toliau išvardytos veiklos organizavimas ir priežiūra:

i)

krovinio pakrovimo į laivą arba iškrovimo iš jo;

ii)

krovinio pritvirtinimo arba atlaisvinimo ir

iii)

krovinių priėmimo ir (arba) pristatymo ir saugojimo prieš vežimą arba po iškrovimo;

c)   muitinio įforminimo paslaugos (arba muitinės tarpininkų paslaugos)– kitos Šalies vardu atliekami muitinės formalumai, susiję su krovinių importu, eksportu arba gabenimu, nesvarbu, ar tokia paslauga yra pagrindinė, ar įprastinė papildoma paslaugų teikėjo veikla;

d)   konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos– konteinerių laikymas uostų teritorijose arba sausumoje pildymo arba tuštinimo, remonto ir pateikimo išsiųsti tikslais;

e)   jūrų transporto tarpininko paslaugos– agento veikla atitinkamoje geografinėje teritorijoje, susijusi su atstovavimu vienos laivybos linijos arba laivybos bendrovės ar kelių laivybos linijų arba laivybos bendrovių verslo interesams toliau nurodytais tikslais:

i)

jūrų transporto ir susijusių paslaugų rinkodaros ir pardavimo nuo kainos nustatymo iki sąskaitos faktūros išrašymo, važtaraščių išdavimo bendrovių vardu, būtinų susijusių paslaugų pirkimo ir perpardavimo, dokumentų rengimo ir verslo informacijos teikimo;

ii)

laivo įplaukimo į uostą arba prireikus krovinių perėmimo organizavimo bendrovių vardu;

f)   krovinių siuntimo paslaugos– su krovinio siuntėjo vardu atliekamu krovinio siuntimo organizavimu ir stebėjimu susijusi veikla, transporto ir susijusių paslaugų pirkimas, dokumentų rengimas ir verslo informacijos teikimas;

g)   krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugos– tarptautinių krovinių, visų pirma krovinių konteinerių, pirminis ir tolesnis gabenimas tarp Šalies uostų.

2.   Kiekviena Šalis sutinka užtikrinti, kad tarptautinio jūrų transporto srityje būtų veiksmingai taikomas neribojamo patekimo į krovinių rinką komercinėmis sąlygomis, laisvės teikti tarptautinio jūrų transporto paslaugas ir nacionalinio režimo taikymo teikiant šias paslaugas principas.

Atsižvelgdama į esamą Šalių tarptautinio jūrų transporto liberalizavimo lygį:

a)

kiekviena Šalis veiksmingai taiko neribojamo patekimo į tarptautines jūrų rinkas ir prekybos komercinėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis principą;

b)

kiekviena Šalis laivams, plaukiojantiems su kitos Šalies vėliava arba eksploatuojamiems kitos Šalies paslaugų teikėjų, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą savo ar bet kurios trečiosios šalies laivams, atsižvelgdama į tai, kuris režimas yra palankesnis, ir kuris, inter alia, apima patekimą į uostus, naudojimąsi uostų infrastruktūra bei paslaugomis ir naudojimąsi papildomomis jūrų transporto paslaugomis, taip pat susijusius mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, muitinės priemones ir prieplaukų bei krovinių pakrovimo ir iškrovimo įrangos skyrimą.

3.   Taikydamos šiuos principus Šalys:

a)

būsimuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl jūrų transporto paslaugų, įskaitant sausų ir skystų piltinių krovinių gabenimo ir linijinės laivybos paslaugas, nenustato krovinių dalijimosi susitarimų ir per pagrįstos trukmės laikotarpį baigia taikyti tokius krovinių dalijimosi susitarimus, jei jie nustatyti ankstesniuose susitarimuose, ir

b)

įsigaliojus šiam susitarimui, panaikina visas vienašales priemones ir administracines, technines ir kitas kliūtis, kuriomis gali būti slapta ribojamas arba diskriminuojamas laisvas tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimas, ir vėliau jų nenustato.

4.   Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams savo teritorijoje leidžia įsteigti įmonę taikydama įsisteigimo ir veiklos sąlygas, kurios yra ne mažiau palankios už taikomas savo arba bet kurios trečiosios šalies paslaugų teikėjams, atsižvelgdama į tai, kurios sąlygos yra palankesnės.

5.   Kiekviena Šalis kitos Šalies jūrų transporto paslaugų teikėjams suteikia galimybę uostuose pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis šiomis paslaugomis: laivų valdymo, vilkimo pagalbos, aprūpinimo maistu, aprūpinimo kuru ir vandeniu, šiukšlių surinkimo ir atliekų balasto šalinimo, uosto kapitono, pakrantės paslaugomis, būtinomis laivams eksploatuoti, įskaitant aprūpinimą ryšiais, vandeniu ir elektra, skubaus remonto paslaugas, inkaravimo, prieplaukos ir švartavimo paslaugas.

6.   Kiekviena Šalis leidžia tarp valstybės narės uostų arba tarp Moldovos Respublikos uostų gabenti įrangą (pvz., tuščius konteinerius), jei ji nėra už atlygį gabenamas krovinys.

7.   Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams leidžia gavus kompetentingos institucijos leidimą tarp nacionalinių uostų teikti krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugas.

252 straipsnis

Oro transportas

Laipsniškas Šalių tarpusavio oro transporto paslaugų liberalizavimas, pritaikytas prie abipusių komercinių poreikių, ir tarpusavio patekimo į oro transporto rinką sąlygos nustatomos ES bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarime.

253 straipsnis

Laipsniškas derinimas

Kiekviena Šalis pripažįsta, kad svarbu esamus ir būsimus Moldovos Respublikos teisės aktus laipsniškai derinti su Sąjungos acquis, kaip nurodyta šio susitarimo XXVIII-D priede.

6 Skirsnis

Elektroninė prekyba

1 Poskirsnis

Bendrosios nuostatos

254 straipsnis

Tikslas ir principai

1.   Šalys, pripažindamos, kad elektronine prekyba plečiamos daugelio sektorių prekybos galimybės, susitaria skatinti tarpusavio elektroninės prekybos vystymą, ypač bendradarbiaudamos šiame skyriuje nurodytais su elektronine prekyba susijusiais klausimais.

2.   Šalys susitaria, kad siekiant užtikrinti elektroninės prekybos naudotojų pasitikėjimą, elektroninės prekybos vystymas turi visiškai atitikti aukščiausius tarptautinius duomenų apsaugos standartus.

3.   Šalys susitaria, kad perdavimas elektroninėmis priemonėmis laikomas paslaugų, kurioms negali būti taikomi muitai, teikimu, kaip nustatyta šio skyriaus 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena).

255 straipsnis

Bendradarbiavimas elektroninėms prekybos klausimais

1.   Šalys, inter alia, aptaria šiuos su elektroninės prekybos reglamentavimu susijusius klausimus:

a)

viešai išduotų elektroninių parašų sertifikatų pripažinimas ir sertifikavimo paslaugų, kurias teikiant kertama siena, lengvinimas;

b)

tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybė dėl informacijos perdavimo ir saugojimo;

c)

neužsakytų elektroninių komercinių pranešimų traktavimas;

d)

elektroninės prekybos naudotojų apsauga ir

e)

kiti klausimai, susiję su elektroninės prekybos vystymu.

2.   Toks bendradarbiavimas gali vykti keičiantis informacija apie atitinkamus su šiais klausimais susijusius Šalių teisės aktus ir apie tokių teisės aktų įgyvendinimą.

2 Poskirsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė

256 straipsnis

Tarpininkų paslaugų naudojimas

1.   Pripažindamos, kad trečiosios šalys gali naudotis tarpininkų paslaugomis pažeidimams vykdyti, Šalys tarpininkų paslaugų teikėjams taiko šiame poskirsnyje nustatytas priemones.

2.   Šio susitarimo 257 straipsnyje terminas „paslaugų teikėjas“ reiškia naudotojo pasirinktos medžiagos perdavimo, maršruto parinkimo ar skaitmeninių internetinių ryšių tarp naudotojo nurodytų punktų sujungimo, nekeičiant tos medžiagos turinio, paslaugos teikėją. Šio susitarimo 258 ir 259 straipsniuose terminas „paslaugų teikėjas“ reiškia paslaugų internetu ar tinklo prieigos įrangos teikėją ar operatorių.

257 straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė (paprastas duomenų perdavimo kanalas)

1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas, kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už perduodamą informaciją, jei teikėjas:

a)

neinicijuoja perdavimo;

b)

neparenka perduodamos informacijos gavėjo ir

c)

neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos.

2.   Perdavimo ir prieigos suteikimo veiksmai, nurodyti 1 dalyje, aprėpia automatinį, tarpinį ir trumpalaikį perduodamos informacijos saugojimą, jei tai daroma tik siekiant perduoti tą informaciją ryšių tinklu ir tik tuo atveju, kai informacija nėra saugoma ilgiau nei pagrįstai būtina jai perduoti.

3.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis Šalių teisinėmis sistemomis reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią.

258 straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė (spartinimas)

1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu, kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už tos informacijos automatinį, tarpinį ir laikiną saugojimą, kuris atliekamas tik tam, kad kitiems paslaugų gavėjams, jų prašymu, informacija būtų perduota veiksmingiau, jei:

a)

teikėjas nekeičia informacijos;

b)

teikėjas laikosi prieigos prie informacijos sąlygų;

c)

teikėjas laikosi informacijos atnaujinimo taisyklių, nurodytų pramonėje plačiai pripažintu ir naudojamu būdu;

d)

teikėjas netrukdo teisėtai naudotis technologijomis, kurias pramonė plačiai pripažįsta ir naudoja duomenims apie informacijos naudojimą gauti, ir

e)

teikėjas skubiai imasi priemonių, kad pašalintų jo saugomą informaciją arba panaikintų prieigą prie jos, jei gauna faktinių žinių, kad pradiniame perdavimo šaltinyje informacija iš tinklo pašalinta arba panaikinta prieiga prie jos, arba kad ją pašalinti arba panaikinti prieigą prie jos nurodė teismas arba administracinė institucija.

2.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis Šalių teisinėmis sistemomis reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią.

259 straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė (priegloba)

1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos saugojimas, kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už paslaugų gavėjo prašymu saugomą informaciją, jei:

a)

teikėjas neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją, o, kalbant apie reikalavimus atlyginti žalą, nežino apie faktus ar aplinkybes, iš kurių matyti, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikiama neteisėta informacija, arba

b)

teikėjas, gavęs tokių žinių ar apie tai kitaip sužinojęs, nedelsdamas pašalina tą informaciją arba panaikina prieigą prie tos informacijos.

2.   1 dalis netaikoma, kai paslaugų gavėjas veikia teikėjo įgaliotas arba jo kontroliuojamas.

3.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis Šalių teisinėmis sistemomis reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią, juo taip pat nedaromas poveikis Šalių galimybei nustatyti informacijos pašalinimo ar prieigos panaikinimo procedūrų.

260 straipsnis

Bendrosios stebėsenos prievolės nebuvimas

1.   Šalys šio susitarimo 257, 258 ir 259 straipsniuose nurodytų paslaugų teikėjams nenustato nei bendrosios prievolės stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendrosios prievolės aktyviai domėtis neteisėtą veiklą rodančiais faktais ar aplinkybėmis.

2.   Šalis informacinės visuomenės paslaugų teikėjams gali nustatyti prievoles nedelsiant pranešti kompetentingoms valdžios institucijoms apie vykdomą tariamą neteisėtą veiklą arba jų paslaugų gavėjų pateiktą informaciją arba kompetentingų institucijų prašymu joms pranešti apie informaciją, iš kurios galima nustatyti jų paslaugų gavėjus, su kuriais sudaryti saugojimo susitarimai.

7 Skirsnis

Išimtys

261 straipsnis

Bendrosios išimtys

1.   Nedarant poveikio šio susitarimo 446 straipsnyje nustatytoms bendrosioms išimtims, šio skyriaus nuostatoms ir šio susitarimo XXVII-A, XXVII-E, XXVII-B, XXVII-F, XXVII-C, XXVII-G, XXVII-D ir XXVII-H priedams taikomos šiame straipsnyje numatytos išimtys.

2.   Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant tapačioms sąlygoms priemonėmis negali būti šališkai ar nepagrįstai diskriminuojamos kitos šalys arba siekiama slapta riboti įsisteigimą ar paslaugų, kurias teikiant kertama siena, teikimą, jokia šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti ar įgyvendinti priemones, kurios:

a)

būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti arba viešajai tvarkai palaikyti;

b)

būtinos žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;

c)

susijusios su senkančių gamtos išteklių išsaugojimu, jei tokios priemonės yra taikomos kartu su apribojimais šalies verslininkams ar paslaugų teikimo ar vartojimo šalyje apribojimais;

d)

būtinos meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės nacionalinėms vertybėms apsaugoti;

e)

būtinos norint užtikrinti atitiktį šio skyriaus nuostatoms neprieštaraujantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams, įskaitant nuostatas, susijusias su:

i)

apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu;

ii)

asmenų privatumo apsauga tvarkant ir teikiant asmens duomenis ir su atskirų įrašų ir sąskaitų slaptumo apsauga;

iii)

sauga;

f)

neatitinka šio susitarimo 205 straipsnio 1 dalies ir 211 straipsnio, jei kitokiu režimu siekiama užtikrinti, kad kitos Šalies ekonominei veiklai, investuotojams ar paslaugų teikėjams būtų veiksmingai ar teisingai nustatomi tiesioginiai mokesčiai arba kad tokie mokesčiai būtų surinkti (24).

3.   Šio skyriaus nuostatos ir šio susitarimo XXVII-A, XXVII-E, XXVII-B, XXVII-F, XXVII-C, XXVII-G, XXVII-D ir XXVII-H priedų nuostatos netaikomos atitinkamoms Šalių socialinės apsaugos sistemoms arba tokiai kiekvienos Šalies teritorijoje vykdomai veiklai, kuri yra susijusi, net jei laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

262 straipsnis

Mokestinės priemonės

Didžiausio palankumo režimas, taikomas pagal šio skyriaus nuostatas, netaikomas apmokestinimo tvarkai, kurią Šalys taiko arba ateityje taikys remdamosi Šalių dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais.

263 straipsnis

Saugumo išimtys

Nė viena šio susitarimo nuostata nelaikoma:

a)

reikalavimu, kad Šalis teiktų informaciją, kurios atskleidimas, kaip ji mano, prieštarauja jos esminiams saugumo interesams;

b)

kliūtimi bet kuriai Šaliai imtis, kaip ji mano, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtinų veiksmų, kurie yra susiję su:

i)

ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamyba arba prekyba;

ii)

ekonomine veikla, vykdoma siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpinti karinius objektus;

iii)

daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos, arba

iv)

kurių imamasi karo metu ar susidarius kitai ekstremaliai tarptautinių santykių padėčiai, arba

c)

kliūtimi bet kuriai Šaliai imtis bet kokių veiksmų, kad įvykdytų prievoles, kurias ji prisiėmė siekdama palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.

7 SKYRIUS

Einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas

264 straipsnis

Einamieji mokėjimai

Šalys įsipareigoja leisti vykdyti mokėjimų balanso einamosios sąskaitos Šalių tarpusavio mokėjimus ir pervedimus laisvai konvertuojama valiuta, remdamosi Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties VIII straipsnio nuostatomis.

265 straipsnis

Kapitalo judėjimas

1.   Dėl sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita, nuo šio susitarimo įsigaliojimo Šalys įsipareigoja užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su tiesioginėmis investicijomis, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimą, atliekamomis pagal priimančios šalies teisės aktus, su investicijomis, atliekamomis pagal šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 6 skyriaus (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba) nuostatas, ir su investuoto kapitalo bei su juo susijusio pelno likvidavimu ar repatrijavimu.

2.   Dėl sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita, išskyrus 1 dalyje išvardytus sandorius, nuo šio susitarimo įsigaliojimo kiekviena Šalis, nedarydama poveikio kitoms šio susitarimo nuostatoms, užtikrina:

a)

laisvą kapitalo, susijusio su komerciniams sandoriams imamais kreditais arba paslaugų teikimu, kuriame dalyvauja vienos iš Šalių rezidentas, judėjimą ir

b)

laisvą kapitalo, susijusio su kitos Šalies investuotojų portfelinėmis investicijomis, finansinėmis paskolomis ir kreditais, judėjimą.

266 straipsnis

Apsaugos priemonės

Jeigu išimtinėmis aplinkybėmis mokėjimai ar kapitalo judėjimas kelia arba gali kelti didelių sunkumų vienoje ar keliose valstybėse narėse arba Moldovos Respublikoje vykdant valiutų kurso politiką arba pinigų politiką, įskaitant didelius mokėjimų balanso sunkumus, susijusios Šalys gali imtis būtinų apsaugos priemonių ir taikyti jas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, jeigu tokios priemonės yra tikrai būtinos. Apsaugos priemonę nustatanti Šalis kitai Šaliai nedelsdama praneša nustačiusi apsaugos priemonę ir kuo greičiau pateikia jos panaikinimo tvarkaraštį.

267 straipsnis

Lengvinimo ir tolesnės raidos nuostatos

1.   Šalys konsultuojasi siekdamos palengvinti tarpusavio kapitalo judėjimą, kad būtų siekiama šio susitarimo tikslų.

2.   Per pirmuosius ketverius metus po šio susitarimo įsigaliojimo dienos Šalys imasi priemonių, kad sukurtų reikiamas sąlygas toliau laipsniškai taikyti Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo taisykles.

3.   Iki penktųjų metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos pabaigos pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais peržiūri priimtas priemones ir nustato tolesnio liberalizavimo tvarką.

8 SKYRIUS

Viešieji pirkimai

268 straipsnis

Tikslai

1.   Šalys pripažįsta, kad skaidriomis, nediskriminacinėmis, konkurencingomis ir atviromis viešųjų pirkimų taisyklėmis prisidedama prie darnaus ekonomikos vystymosi, ir nustato tikslą siekti veiksmingo, abipusio ir laipsniško savo viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo.

2.   Šiuo skyriumi numatomas abipusis patekimas į viešųjų pirkimų rinkas remiantis nacionalinio režimo principu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu sudarant viešąsias sutartis ir koncesijas viešajame sektoriuje ir viešųjų paslaugų sektoriuje. Šiame skyriuje numatoma, kad Moldovos Respublikos viešųjų pirkimų teisės aktai būtų laipsniškai derinami su Sąjungos viešųjų pirkimų acquis, būtų vykdomos institucinės reformos ir kuriama veiksminga viešųjų pirkimų sistema, pagrįsta viešuosius pirkimus Sąjungoje reglamentuojančiais principais, sąlygomis ir terminų apibrėžtimis, kaip nustatyta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo.

269 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis skyrius taikomas viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimų sutartims, taip pat viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimų sutartims viešųjų paslaugų sektoriuje ir darbų bei paslaugų koncesijoms.

2.   Šis skyrius taikomas visoms perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams (toliau abu – perkantieji subjektai), kurie atitinka Sąjungos viešųjų pirkimų acquis apibrėžtis. Šis skyrius taip pat taikomas viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms ir viešųjų paslaugų srityje veikiančioms viešosioms įmonėms, pvz., valstybinėms įstaigoms, vykdančioms atitinkamą veiklą, ir privačioms įmonėms, turinčioms specialias ir išimtines teises vykdyti veiklą viešųjų paslaugų srityje.

3.   Šis skyrius taikomas sutartims, kurių vertė viršija šio susitarimo XXIX-A priede nustatytas ribas.

4.   Viešojo pirkimo sutarties įvertinė vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčių. Taikydama šias ribas Moldovos Respublika sutarties vertes apskaičiuos ir konvertuos į nacionalinę valiutą, taikydama savo centrinio banko nustatytą keitimo kursą.

5.   Verčių ribos reguliariai tikslinamos kas dvejus metus, pradedant šio susitarimo įsigaliojimo metais, remiantis vidutine dienos euro verte, išreikšta specialiomis skolinimosi teisėmis, per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi paskutinę rugpjūčio mėn. dieną, prieš atliekant patikslinimą, kuris įsigalioja nuo sausio 1 d. Taip patikslintos verčių ribos prireikus suapvalinamos iki artimiausio tūkstančio eurų. Patikslintos ribos priimamos pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais sprendimu.

270 straipsnis

Institucinė sistema

1.   Kiekviena Šalis nustato arba toliau taiko tinkamą institucinę sistemą ir procedūras, kurios būtinos deramam viešųjų pirkimų sistemos veikimui ir šio skyriaus nuostatų įgyvendinimui.

2.   Vykdydama institucijų reformas, Moldovos Respublika visų pirma paskiria:

a)

už ekonomikos politiką atsakingą centrinės valdžios lygmens vykdomąją įstaigą, kuriai pavesta užduotis užtikrinti nuoseklią politiką visose su viešaisiais pirkimais susijusiose srityse. Tokia įstaiga lengvina ir koordinuoja šio skyriaus įgyvendinimą ir vadovauja palaipsnio teisės aktų derinimo su Sąjungos acquis procesui, ir

b)

nešališką ir nepriklausomą įstaigą, kuriai pavesta peržiūrėti perkančiųjų organizacijų arba subjektų sprendimus sudaryti sutartis. Nepriklausoma šiuo atveju reiškia, kad valdžios institucija yra atskirta nuo visų perkančiųjų subjektų ir ekonominės veiklos vykdytojų. Turi būti nustatyta galimybė šios įstaigos priimtus sprendimus peržiūrėti teisme.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojų skundus dėl vidaus teisės pažeidimų nagrinėjančios institucijos priimti sprendimai būtų veiksmingai vykdomi.

271 straipsnis

Sutarčių sudarymui taikomi pagrindiniai reikalavimai

1.   Ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo sudarydamos sutartis Šalys pradeda taikyti 2–15 dalyse nustatytus pagrindinius reikalavimus. Šie pagrindiniai reikalavimai tiesiogiai pagrįsti viešųjų pirkimų taisyklėmis ir principais, kaip nustatyta Sąjungos viešųjų pirkimų acquis, įskaitant nediskriminavimo, vienodų sąlygų, skaidrumo ir proporcingumo principus.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad apie visus numatomus viešuosius pirkimus būtų skelbiama tinkamose sklaidos priemonėse taip, kad būtų:

a)

sudarytos galimybės atverti rinką konkurencijai ir

b)

sudarytos galimybes visiems suinteresuotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams tinkamai susipažinti su informacija apie numatomą viešąjį pirkimą prieš sudarant sutartį ir pareikšti susidomėjimą sudaryti sutartį.

3.   Skelbimas turi atitikti sutarties ekonominį interesą, svarbų ekonominės veiklos vykdytojams.

4.   Skelbime nurodoma bent svarbiausia informacija apie sutartį, kuri bus sudaryta, kokybiniai atrankos kriterijai, sutarties sudarymo būdas, sutarties sudarymo kriterijai ir bet kokia kita papildoma informacija, pagrįstai reikalinga ekonominės veiklos vykdytojams, kad jie galėtų nuspęsti, ar pareikšti susidomėjimą sudaryti sutartį.

5.   Visos sutartys sudaromos laikantis skaidrių ir nešališkų sutarčių sudarymo procedūrų, kuriomis užkertamas kelias korupcijai. Nešališkumas pirmiausia užtikrinamas nediskriminaciniu būdu aprašant sutarties dalyką, sudarant vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams, nustatant tinkamus terminus ir laikantis skaidraus bei objektyvaus požiūrio.

6.   Aprašydami reikalaujamo darbo, prekių ar paslaugos ypatumus, perkantieji subjektai naudoja bendro pobūdžio savybių ir funkcijų aprašymus ir taiko tarptautinius, europinius ar nacionalinius standartus.

7.   Reikalaujamo darbo, prekių ar paslaugos savybių aprašyme nenurodomas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekių ženklai, patentai, rūšys ar konkreti kilmė ar gamyba, nebent tai pateisinama sutarties dalyku ir prie tokio nurodymo pridedama frazė „arba lygiavertis“. Pirmenybė teikiama bendro pobūdžio savybių ar funkcijų aprašymams.

8.   Perkantieji subjektai nenustato sąlygų, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojai, pvz., reikalavimo, kad sutartį norintys sudaryti ekonominės veiklos vykdytojai būtų įsteigti toje pačioje šalyje, regione ar teritorijoje kaip ir perkantysis subjektas.

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmoje pastraipoje, kai tai pateisinama dėl konkrečių sutartyje numatytų aplinkybių, konkursą laimėjusio pareiškėjo gali būti pareikalauta sutarties vykdymo vietoje sukurti tam tikrą verslo infrastruktūrą.

9.   Terminai kvietimui pareikšti susidomėjimą ir teikti pasiūlymus turi būti pakankami, kad kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojai spėtų tinkamai įvertinti konkurso medžiagą ir parengti pasiūlymą.

10.   Visi dalyviai turi turėti galimybę iš anksto sužinoti taikomas taisykles, atrankos kriterijus ir sutarties sudarymo kriterijus. Šios taisyklės turi būti vienodai taikomos visiems dalyviams.

11.   Perkantieji subjektai gali prašyti pasiūlymus pateikti tik kelių pareiškėjų, jeigu:

a)

tai daroma laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principo ir

b)

atranka grindžiama tik objektyviais veiksniais, pvz., pareiškėjų patirtimi susijusiame sektoriuje, jų įmonės dydžiu ir turima infrastruktūra arba jų techniniais ir profesiniais gebėjimais.

Prašant tik kelių pareiškėjų pateikti pasiūlymus, atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti tinkamą konkurenciją.

12.   Perkantieji subjektai derybų procedūras gali naudoti tik išimtiniais nustatytais atvejais, kai ją taikant faktiškai neiškreipiama konkurencija.

13.   Perkantieji subjektai kvalifikacijos vertinimo sistemas gali naudoti tik su sąlyga, kad kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių subjektų sąrašas bus sudaromas laikantis pakankamai paviešintos, skaidrios ir atviros procedūros. Į tokių sistemų taikymo sritį patenkančios sutartys taip pat sudaromos laikantis nediskriminavimo principo.

14.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad sutartys būtų skaidriai sudaromos su pareiškėju, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba pasiūliusiu mažiausią kainą, remiantis iš anksto nustatytais ir paskelbtais konkurso kriterijais ir procedūrinėmis taisyklėmis. Galutiniai sprendimai nedelsiant pranešami visiems pareiškėjams. Pareiškėjo, kurio pasiūlymas atmestas, prašymu turi būti pateiktos išsamiai paaiškintos priežastys, kad sprendimą būtų galima peržiūrėti.

15.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas sudaryti konkrečią sutartį ir kuris dėl įtariamo pažeidimo patyrė arba gali patirti žalą, turėtų teisę pasinaudoti veiksminga, nešališka teismine apsauga dėl bet kokio perkančiojo subjekto sprendimo, susijusio su tokios sutarties sudarymu. Per tokią peržiūrą ir ją užbaigus priimti sprendimai skelbiami taip, kad būtų informuoti visi suinteresuoti ekonominės veiklos vykdytojai.

272 straipsnis

Laipsniško teisės aktų derinimo planavimas

1.   Prieš pradėdama laipsniškai derinti teisės aktus, Moldovos Respublika pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais pateikia išsamų šio skyriaus įgyvendinimo veiksmų planą, į kurį įtraukia tvarkaraščius ir etapus, kuriuose nurodo visas su derinimu su Sąjungos acquis ir institucijų pajėgumų stiprinimu susijusias reformas. Šis veiksmų planas turi atitikti šio susitarimo XXIX-B priede nustatytus etapus ir tvarkaraščius.

2.   Į veiksmų planą įtraukiami visi su reformomis susiję klausimai ir viešųjų pirkimų veiklos vykdymo bendra teisinė sistema, visų pirma: viešojo pirkimo sutarčių, sutarčių viešųjų paslaugų sektoriuje, viešųjų darbų koncesijų ir peržiūros procedūrų derinimas, ir visų lygmenų administracinių pajėgumų, įskaitant peržiūros įstaigų ir vykdymo užtikrinimo priemonių, stiprinimas.

3.   Asociacijos komitetui prekybos klausimais pateikus palankią nuomonę, šis veiksmų planas laikomas šio skyriaus įgyvendinimo orientaciniu dokumentu. Sąjunga kuo labiau padeda Moldovos Respublikai įgyvendinti veiksmų planą.

273 straipsnis

Laipsniškas teisės aktų derinimas

1.   Moldovos Respublika užtikrina, kad jos dabartiniai ir būsimi viešųjų pirkimų teisės aktai bus laipsniškai suderinti su Sąjungos viešųjų pirkimų acquis.

2.   Derinimas su Sąjungos acquis vykdomasnuosekliais etapais, kaip nustatyta šio susitarimo XXIX-Bpriedotvarkaraštyje ir plačiau nurodyta šio susitarimo XXIX-C–XXIX-F, XXIX-H, XXIX-I ir XXIX-K prieduose. Šio susitarimo XXIX-G ir XXIX-J prieduose nustatyti neprivalomi elementai, kurių neprivaloma derinti, o šio susitarimo XXIX-L–XXIX-O prieduose nustatyti Sąjungos acquis elementai, kurie į derinimo taikymo sritį nepatenka. Per šį procesą tinkamai atsižvelgiama į susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir Europos Komisijos priimtas įgyvendinimo priemones, prireikus – į visus per šį laikotarpį padarytus Sąjungos acquis pakeitimus. Kiekvieno etapo įgyvendinimas vertinamas pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais ir, jam pateikus palankų vertinimą, siejamas su abipusiu patekimu į rinką, kaip nustatyta šio susitarimo XXIX-B priede. Europos Komisija nedelsdama praneša Moldovos Respublikai apie visus Sąjungos acquis pakeitimus. Ji tinkamai konsultuoja ir teikia techninę pagalbą, kad tokie pakeitimai būtų įgyvendinti.

3.   Asociacijos komitetas prekybos klausimais paskesnio etapo vertinimą pradeda tik tada, kai įgyvendinamos ir pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką patvirtinamos visos ankstesniam etapui užbaigti reikalingos priemonės.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad viešojo pirkimo aspektams ir sritims, kurie nepatenka į šio straipsnio taikymo sritį, būtų taikomi skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų principai, kaip nustatyta šio susitarimo 271 straipsnyje.

274 straipsnis

Patekimas į rinką

1.   Šalys susitaria laipsniškai ir vienu metu veiksmingai ir abipusiai atverti savo rinkas. Derinimo proceso metu abipusiai suteikiamos galimybės patekti į rinką susiejamos su šio proceso pažanga, kaip nustatyta šio susitarimo XXIX-B priede.

2.   Sprendimas pradėti kitą rinkos atvėrimo etapą grindžiamas priimtų teisės aktų ir jų praktinio įgyvendinimo kokybės vertinimu. Vertinimą reguliariai atlieka pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais.

3.   Jeigu Šalis pagal šio susitarimo XXIX-B priedą atvėrė savo viešųjų pirkimų rinką kitai Šaliai:

a)

Sąjunga suteikia Moldovos Respublikos bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos įsisteigusios Sąjungos teritorijoje, ar ne, teisę dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose pagal Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles ir taiko režimą, ne mažiau palankų už taikomą Sąjungos bendrovėms;

b)

Moldovos Respublika suteikia Sąjungos bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos įsisteigusios Moldovos Respublikos teritorijoje, ar ne, teisę dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose pagal nacionalines viešųjų pirkimų taisykles ir taiko režimą, ne mažiau palankų už taikomą Moldovos Respublikos bendrovėms.

4.   Užbaigusios paskutinį teisės aktų derinimo etapą Šalys svarstys galimybę abipusiai atverti viešųjų pirkimų rinkas ir leisti sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, kurių vertės ribos yra mažesnės nei nurodytos šio susitarimo XXIX-A priede.

5.   Suomija toliau laikosi savo pozicijos Alandų Salų atžvilgiu.

275 straipsnis

Informacija

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad perkantieji subjektai ir ekonominės veiklos vykdytojai būtų tinkamai informuojami apie viešųjų pirkimų procedūras, be kita ko, paskelbdama visus susijusius teisės aktus ir administracinius nutarimus.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina veiksmingą informacijos apie dalyvavimo konkursuose galimybes sklaidą.

276 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.   Šalys stiprina bendradarbiavimą keisdamosi patirtimi ir informacija, susijusia su jų geriausios praktikos pavyzdžiais ir reglamentavimo sistemomis.

2.   Sąjunga lengvina šio skyriaus įgyvendinimą ir prireikus teikia techninę pagalbą. Remiantis šio susitarimo VI antraštinės dalies (Finansinė parama ir nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir kontrolės) nuostatomis, konkretūs sprendimai dėl finansinės paramos priimami taikant susijusius Sąjungos finansavimo mechanizmus ir priemones.

3.   Šio susitarimo XXIX-P priede pateikiamas orientacinis bendradarbiavimo sričių sąrašas.

9 SKYRIUS

Intelektinės nuosavybės teisės

1 Skirsnis

Bendrosios nuostatos ir principai

277 straipsnis

Tikslai

Šio skyriaus tikslai:

a)

lengvinti inovacinių ir kūrybinių produktų gamybą ir komercializaciją Šalyse, ir

b)

pasiekti tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir jų vykdymo užtikrinimo lygį.

278 straipsnis

Prievolių pobūdis ir taikymo sritis

1.   Šalys užtikrina tinkamą ir veiksmingą tarptautinių susitarimų dėl intelektinės nuosavybės, kurių šalys jos yra, įskaitant PPO sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis), įgyvendinimą. Šio skyriaus nuostatomis papildomos ir konkrečiai išdėstomos Šalių teisės ir prievolės pagal TRIPS sutartį ir kitas tarptautines intelektinės nuosavybės srities sutartis.

2.   Šiame susitarime intelektine nuosavybe laikoma bent visų kategorijų, kurioms taikomi šio susitarimo 280–317 straipsniai, intelektinė nuosavybė.

3.   Intelektinės nuosavybės apsaugai taip pat priskiriama apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta 1967 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (Paryžiaus konvencija) 10bis straipsnyje.

279 straipsnis

Galiojimo pabaiga

Kiekviena Šalis nustato vidaus ar regioninį intelektinės nuosavybės teisių galiojimo pabaigos režimą.

2 Skirsnis

Intelektinės nuosavybės teisių standartai

1 Poskirsnis

Autorių teisės ir gretutinės teisės

280 straipsnis

Taikoma apsauga

Šalys laikosi teisių ir prievolių, nustatytų šiuose tarptautiniuose susitarimuose:

a)

Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Berno konvencija);

b)

1961 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos;

c)

TRIPS sutartyje;

d)

PINO autorių teisių sutartyje ir

e)

PINO atlikimų ir fonogramų sutartyje.

281 straipsnis

Autoriai

Kiekviena Šalis suteikia autoriams išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)

tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų kūrinį arba jo dalį;

b)

bet kuria forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų kūrinių originalus arba kopijas, ir

c)

bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

282 straipsnis

Atlikėjai

Kiekviena Šalis suteikia atlikėjams išimtinę teisę:

a)

leisti ar drausti įrašyti (25) jų atlikimą;

b)

leisti ar drausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visus jų atlikimų įrašus arba jų dalį;

c)

bet kuria forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų atlikimų įrašus;

d)

leisti arba drausti atlikimų įrašus padaryti viešai prieinamus laidais ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

e)

leisti arba drausti transliuoti belaidžio ryšio priemonėmis ir viešai skelbti jų atlikimus, išskyrus tuos atvejus, kai toks atlikimas jau yra transliuojamas atlikimas arba kai jis pagaminamas iš įrašo.

283 straipsnis

Fonogramų gamintojai

Kiekviena Šalis suteikia fonogramų gamintojams išimtinę teisę:

a)

leisti ar drausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visas jų fonogramas arba jų dalį;

b)

bet kuria forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų fonogramas, įskaitant kopijas, ir

c)

leisti arba drausti fonogramas padaryti viešai prieinamas laidais ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

284 straipsnis

Transliuojančiosios organizacijos

Kiekviena Šalis suteikia transliuojančiosioms organizacijoms išimtinę teisę leisti arba drausti:

a)

įrašyti jų transliacijas;

b)

atgaminti jų transliacijų įrašus;

c)

viešai skelbti jų transliacijų įrašus laidais ar belaidžio ryšio priemonėmis, ir

d)

retransliuoti jų transliacijas belaidžio ryšio priemonėmis, taip pat viešai skelbti jų transliacijas, jeigu tai daroma viešai prieinamose vietose už įėjimo mokestį.

285 straipsnis

Transliavimas ir viešas skelbimas

1.   Kiekviena Šalis numato teisę, užtikrinančią, kad naudotojas sumokėtų tinkamą vienkartinį atlygį, jei fonograma išleidžiama prekybos tikslais arba jei tokia atgaminta fonograma naudojama transliuoti belaidžio ryšio priemonėmis arba kitomis priemonėmis viešai, ir užtikrina, kad toks atlyginimas būtų paskirstytas atitinkamiems atlikėjams ir fonogramos gamintojams.

2.   Jeigu atlikėjai ir fonogramų gamintojai tarpusavyje nesusitaria dėl atlyginimo pasidalinimo, kiekviena Šalis gali nustatyti atlyginimo padalijimo sąlygas.

286 straipsnis

Apsaugos taikymo trukmė

1.   Literatūros ar meno kūrinio autoriaus teisės, kaip nustatyta Berno konvencijos 2 straipsniu, galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, nepriklausomai nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos.

2.   Muzikos kūrinio su žodžiais apsaugos terminas baigiasi praėjus 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio iš toliau išvardytų asmenų mirties nepriklausomai nuo to, ar tie asmenys nurodomi kaip bendraautoriai, ar ne: šie asmenys yra žodžių autorius ir muzikos kūrinio kompozitorius, jei ir žodžiai, ir muzika buvo specialiai sukurti atitinkamam muzikos kūriniui su žodžiais.

3.   Atlikėjų teisės saugomos ne mažiau kaip 50 metų po atlikimo datos. Tačiau:

a)

jei per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas šio atlikimo įrašas (išskyrus fonogramas), šių teisių galiojimas baigiasi praėjus 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;

b)

jei per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas šio atlikimo įrašas fonogramoje, šių teisių galiojimas baigiasi praėjus 70 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

4.   Fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų nuo įrašymo dienos. Tačiau:

a)

jei per šį laikotarpį fonograma buvo teisėtai išleista, minėtos teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 70 metų po pirmo teisėto išleidimo. Jei per pirmame sakinyje minėtą laikotarpį fonograma nebuvo teisėtai išleista ir jei per šį laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, minėtos teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 70 metų po pirmo teisėto viešo paskelbimo datos;

b)

jei praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista ar paskelbta, fonogramos gamintojas nepateikia parduoti pakankamo kopijų skaičiaus arba nepaskelbia fonogramos, atlikėjas gali nutraukti sutartį, kuria fonogramos gamintojui buvo perduotos ar suteiktos atlikimo įrašo teisės.

5.   Transliuojančiųjų organizacijų teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų po pirmojo transliacijos perdavimo, nepriklausomai nuo to, ar ši transliacija perduota laidais, ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliu ar palydoviniu ryšiu.

6.   Šiame straipsnyje nustatyti laikotarpiai skaičiuojami nuo kitų metų po įvykio, dėl kurio laikotarpis pradedamas skaičiuoti, sausio 1 d.

287 straipsnis

Techninių priemonių apsauga

1.   Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokių veiksmingų techninių priemonių vengimo, kurį atitinkamas asmuo vykdo žinodamas ar turėdamas pagrindo žinoti, kad jis to tikslo siekia.

2.   Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą, kad nebūtų gaminami, importuojami, platinami, parduodami, nuomojami, reklamuojami pardavimui ar nuomai arba laikomi komerciniais tikslais įtaisai, gaminiai ar jų sudedamosios dalys arba nebūtų teikiamos paslaugos:

a)

kurie (-ios) yra skatinami (-os) pirkti, kurie (-ios) reklamuojami (-os) ar parduodami (-os) veiksmingų techninių priemonių vengimo tikslais;

b)

kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą siekiant išvengti veiksmingų techninių priemonių, arba

c)

kurie (-ios) yra iš esmės suprojektuoti (-os), pagaminti (-os), pritaikyti (-os) ar atliekami (-os) tam, kad leistų ar padėtų išvengti bet kokių veiksmingų techninių priemonių.

3.   Šiame susitarime terminas „techninės priemonės“ – tai bet kokia technologija, įtaisas ar sudedamoji dalis, kurių įprasta naudojimo paskirtis yra užkirsti kelią veiksmams, atliekamiems su kūriniais ar kitais saugomais objektais, kurių neleidžia vidaus teisės aktuose numatytų autorių teisių ar gretutinių autorių teisių turėtojai, arba tokius veiksmus riboti. Techninės priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai kūrinio ar kito saugomo objekto naudojimą teisių turėtojas kontroliuoja taikydamas prieigos kontrolės arba apsaugos procesą, pvz., kodavimą, elementų perstatymą arba kitą kūrinio ar objekto transformaciją arba kopijų kontrolės mechanizmą, užtikrinantį siekiamą apsaugą.

288 straipsnis

Teisių valdymo informacijos apsauga

1.   Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo kiekvieno asmens, kuris sąmoningai be leidimo atlieka kurį nors iš šių veiksmų:

a)

panaikina arba pakeičia kokią nors elektroninę informaciją apie teisių valdymą;

b)

platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja, viešai skelbia arba padaro viešai prieinamus pagal šį susitarimą saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuose be leidimo panaikinta arba pakeista elektroninė teisių valdymo informacija,

jei tas asmuo žino arba turi pagrindo žinoti, kad tai darydamas jis skatina, leidžia, lengvina ar slepia atitinkamos vidaus teisės aktuose nustatytų autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimą.

2.   Šiame skyriuje terminas „teisių valdymo informacija“ reiškia bet kokią informaciją, pateiktą teisių turėtojų, pagal kurią identifikuojamas kūrinys ar kitas pagal šį skyrių saugomas objektas, autorius arba bet kuris kitas teisių turėtojas, arba informaciją apie kūrinio ar kito objekto naudojimo sąlygas ir visus skaičius arba kodus, kuriais nurodoma ši informacija. 1 dalis taikoma tik jei tokia informacija yra susijusi su kūrinio ar kito pagal šį skyrių saugomo objekto kopija arba tokio kūrinio, objekto ar jų kopijos viešu skelbimu.

289 straipsnis

Išimtys ir apribojimai

1.   Remdamosi konvencijomis ir tarptautiniais susitarimais, kurių šalys yra Šalys, kiekviena Šalis gali nustatyti šio susitarimo 281–286 straipsniuose nustatytų teisių taikymo išimtis ir apribojimus, tačiau tik tam tikrais specialiais atvejais, kuriais neprieštaraujama įprastiniam kūrinio ar kito saugomo objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai.

2.   Šalys numato, kad šio susitarimo 282–285 straipsniuose minėtiems laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai ir kartu – būtina bei svarbi technologinio proceso dalis, kurių vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas:

a)

tarpininkui perduoti tinkle tretiesiems asmenims; arba

b)

teisėtai naudoti kūrinį ar kitą saugomą objektą, kuris bus sukurtas, ir kurie atskirai nėra ekonominiu požiūriu svarbūs, būtų taikoma šio susitarimo 282–285 straipsniuose nustatytos atgaminimo teisės išimtis.

290 straipsnis

Menininkų kūrinio perpardavimo teisė

1.   Meno kūrinio originalo autoriui kiekviena Šalis numato perpardavimo teisę, apibrėžiamą kaip neatšaukiama teisė, kurios negalima atsisakyti, net iš anksto, gauti autorinį atlyginimą pardavimo kainos, gautos už kiekvieną kūrinio perpardavimą po to, kai pats autorius pirmą kartą perleidžia kūrinį, pagrindu.

2.   1 dalyje nurodyta teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuose dalyvauja pardavėjai, pirkėjai arba meno rinkos specialistai tarpininkai, kaip antai dailės salonai, meno galerijos ir apskritai bet kokie prekiautojai meno kūriniais.

3.   Kiekviena Šalis gali numatyti, kad 1 dalyje nurodyta teisė būtų netaikoma perpardavimo veiksmams, kai pardavėjas kūrinį tiesiogiai įsigijo iš autoriaus mažiau nei prieš trejus metus iki perpardavimo ir kai perpardavimo kaina neviršija tam tikros minimalios sumos.

4.   Autorinį atlyginimą moka pardavėjas. Kiekviena Šalis gali numatyti, kad vienas iš 2 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, kuris nėra pardavėjas, atskirai arba kartu su pardavėju būtų atsakingas už autorinio atlyginimo sumokėjimą.

5.   Prašomos apsaugos mastas negali viršyti masto, kuris leidžiamas Šalyje, kurioje prašoma taikyti apsaugą. Surinkimo procedūra ir sumos nustatomos pagal vidaus teisę.

291 straipsnis

Bendradarbiavimas kolektyvinio teisių valdymo klausimais

Šalys stengiasi skatinti savo kolektyvinio teisių valdymo bendrijų dialogą ir bendradarbiavimą, siekdamos skatinti kūrinių ir kitų saugomų objektų prieinamumą ir autorinių atlyginimų už kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimą perdavimą.

2 Poskirsnis

Prekių Ženklai

292 straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Šalys:

a)

laikosi Madrido susitarimo dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo, PINO sutarties dėl prekių ženklų įstatymų ir Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos, ir

b)

deda visas pagrįstas pastangas prisijungti prie Singapūro sutarties dėl prekių ženklų įstatymų.

293 straipsnis

Registravimo procedūra

1.   Kiekviena Šalis nustato prekių ženklų registravimo sistemą, pagal kurią visi galutiniai neigiami sprendimai, kuriuos priėmė atitinkama prekių ženklų administravimo tarnyba, būtų pateikiami pareiškėjui raštu ir tinkamai pagrindžiami.

2.   Kiekviena Šalis numato galimybę reikšti prieštaravimus prekių ženklo registravimo paraiškai. Prieštaravimo procedūra grindžiama rungimosi principu.

3.   Šalyse turi veikti viešai prieinama elektroninė prekių ženklų paraiškų ir registracijų duomenų bazė.

294 straipsnis

Plačiai žinomi prekių ženklai

Įgyvendindamos Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnį ir TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 ir 3 dalis dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos, Šalys taiko Bendrą rekomendaciją dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos nuostatų priėmimo, priimtą Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Generalinės asamblėjos 1999 m. rugsėjo mėn. vykusiame trisdešimt ketvirto rato PINO valstybių narių asamblėjų susitikime.

295 straipsnis

Prekių ženklu suteikiamų teisių išimtys

Kiekviena Šalis nustato ribotas prekių ženklu suteikiamų teisių išimtis, kaip antai tinkamą aprašymų naudojimą ir geografinių nuorodų apsaugą, kaip nustatyta šio susitarimo 303 straipsnyje, arba kitas ribotas išimtis, su sąlyga, kad atsižvelgiama į teisėtus prekių ženklo savininko ir trečiųjų šalių interesus.

3 Poskirsnis

Geografinės nuorodos

296 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis poskirsnis taikomas geografinių nuorodų, kurių kilmės vieta yra Šalių teritorijos, pripažinimui ir apsaugai.

2.   Tam, kad Šalies geografinei nuorodai kita Šalis taikytų apsaugą, nuoroda turi būti siejama su produktais, kuriems taikomi šio susitarimo 297 straipsnyje nurodyti tos Šalies teisės aktai.

3.   Geografine nuoroda vadinama TRIPS sutarties 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nuoroda, taip pat įskaitant kilmės nuorodas.

297 straipsnis

Pripažintos geografinės nuorodos

1.   Išnagrinėjusi šio susitarimo XXX-A priedo A dalyje išvardytus geografinių nuorodų apsaugos Moldovos Respublikos teisės aktus, Sąjunga sutinka, kad šie teisės aktai atitinka šio susitarimo XXX-A priedo C dalyje nurodytus elementus.

2.   Išnagrinėjusi šio susitarimo XXX-A priedo B dalyje išvardytus geografinių nuorodų apsaugos Sąjungos teisės aktus, Moldovos Respublika sutinka, kad šie teisės aktai atitinka šio susitarimo XXX-A priedo C dalyje nurodytus elementus.

3.   Baigusi pagal šio susitarimo XXX-B priede nustatytus kriterijus vykdomą prieštaravimo procedūrą ir išnagrinėjusi šio susitarimo XXX-C priede išvardytas Sąjungos žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografines nuorodas ir šio susitarimo XXX-D priede išvardytas Sąjungos vynų, aromatizuotų vynų ir spiritinių gėrimų, kurie Sąjungoje įregistruoti pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, geografines nuorodas, Moldovos Respublikos Vyriausybė toms geografinėms nuorodoms taiko šiame poskirsnyje nustatyto lygio apsaugą.

4.   Baigusi pagal šio susitarimo XXX-B priede nustatytus kriterijus vykdomą prieštaravimo procedūrą ir išnagrinėjusi šio susitarimo XXX-C priede išvardytas Moldovos Respublikos žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografines nuorodas ir šio susitarimo XXX-D priede išvardytas Moldovos Respublikos vynų, aromatizuotų vynų ir spiritinių gėrimų, kurie Moldovos Respublikoje įregistruoti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus, geografines nuorodas, Sąjunga toms geografinėms nuorodoms taiko šiame poskirsnyje nustatyto lygio apsaugą.

5.   Jungtinio komiteto, įsteigto pagal Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos 11 straipsnį, sprendimai dėl to susitarimo III ir IV priedų pakeitimo, priimti prieš įsigaliojant šiam susitarimui, laikomi Geografinių nuorodų pakomitečio sprendimais, o į to susitarimo III ir IV priedus įtrauktos geografinės nuorodos laikomos šio susitarimo XXX-C ir XXX-D priedų dalimi. Atitinkamai Šalys šioms geografinėms nuorodoms taiko tokią pat apsaugą, kaip numatyta taikyti šiame susitarime pripažintoms geografinėms nuorodoms.

298 straipsnis

Naujų geografinių nuorodų įtraukimas

1.   Šalys susitaria dėl galimybės baigus prieštaravimo procedūrą ir išnagrinėjus geografines nuorodas, kaip nurodyta šio susitarimo 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse, jei minėtų veiksmų rezultatas tenkina abi Šalis, šio susitarimo 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka į šio susitarimo XXX-C ir XXX-D priedus įtraukti naujas saugotinas geografines nuorodas.

2.   Šalis neprivalo kaip geografinės nuorodos saugoti pavadinimo, kuris sutampa su augalo, įskaitant vynuogynų veisles, ar gyvūno veislės pavadinimu arba yra į jį labai panašus, ir todėl vartotojas galėtų susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

299 straipsnis

Geografinių nuorodų apsaugos mastas

1.   Šio susitarimo XXX-C ir XXX-D prieduose išvardytos geografinės nuorodos, įskaitant papildomai įtrauktas pagal šio susitarimo 298 straipsnį, saugomos nuo:

a)

bet kokio tiesioginio ar netiesioginio saugomo pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais:

i)

panašiems produktams, kurie neatitinka produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos, pavadinti arba

ii)

jeigu taip naudojamasi geru geografinės nuorodos vardu;

b)

bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo (26), net jei nurodoma tikroji produkto kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas, transkribuotas ar transliteruotas arba prie jo prirašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „kaip pagamintas (vieta)“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai;

c)

bet kokios kitos melagingos ar klaidinančios nuorodos į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes, pateikiamos ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę, ir

d)

bet kokios kitos praktikos, dėl kurios vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

2.   Kai geografinės nuorodos visiškai arba iš dalies homonimiškos, apsauga taikoma kiekvienai iš jų, jei tos nuorodos yra naudojamos sąžiningai, deramai atsižvelgiant į vietos bei tradicinę vartoseną ir į tai, ar šitaip iš tikrųjų neklaidinami vartotojai. Nedarydamos poveikio TRIPS sutarties 23 straipsniui, Šalys bendrai sprendžia, kokios turėtų būti praktinės naudojimo sąlygos, kuriomis homonimiškos geografinės nuorodos skiriamos viena nuo kitos, ir drauge atsižvelgia į poreikį atitinkamiems gamintojams užtikrinti lygias teises ir neklaidinti vartotojų. Homonimiškas pavadinimas, kurį perskaitęs vartotojas gali klaidingai manyti, kad produktas kilęs iš kitos teritorijos, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka tikrą teritorijos, regiono ar vietos, iš kurios kilęs tas produktas, pavadinimą.

3.   Jei Šalis per derybas su trečiąja šalimi siūlo taikyti apsaugą tos trečiosios šalies geografinei nuorodai, kuri yra kitos Šalies geografinės nuorodos homonimas, su pastarąja konsultuojamasi ir jai suteikiama galimybė pateikti pastabų prieš pradedant taikyti tokiam pavadinimui apsaugą.

4.   Nė viena šio poskirsnio nuostata neįpareigoja Šalies saugoti kitos Šalies geografinės nuorodos, kuri nesaugoma arba nebesaugoma jos kilmės šalyje. Jei geografinei nuorodai kilmės šalyje apsauga nebetaikoma, Šalys apie tai praneša viena kitai.

5.   Šio poskirsnio nuostatos jokiu būdu nedaro poveikio asmens teisei prekiaujant vartoti savo asmenvardį arba savo verslo pirmtako asmenvardį, išskyrus atvejus, kai vartojant tokį asmenvardį klaidinami vartotojai.

300 straipsnis

Geografinių nuorodų naudojimo teisė

1.   Pagal šį poskirsnį saugomą pavadinimą gali naudoti visi atitinkamą produkto specifikaciją atitinkančiais žemės ūkio produktais, maisto produktais, vynais, aromatizuotais vynais ar spiritiniais gėrimais prekiaujantys, juos gaminantys, perdirbantys arba ruošiantys ūkio subjektai.

2.   Kai geografinė nuoroda tampa saugoma pagal šį poskirsnį, tokį saugomą pavadinimą leidžiama vartoti neregistruojant vartotojų ir netaikant papildomų mokesčių.

301 straipsnis

Apsaugos užtikrinimas

Šalys, siekdamos išvengti neteisėto saugomų geografinių nuorodų naudojimo arba jį sustabdyti, prireikus, tinkamais administraciniais veiksmais arba teisminėmis procedūromis užtikrina, kad būtų taikoma šio susitarimo 297–300 straipsniuose numatyta apsauga, taip pat ir prie muitų sienos (eksportuojamiems ir importuojamiems produktams). Tokią apsaugą jos taip pat užtikrina suinteresuotosios šalies prašymu.

302 straipsnis

Papildomų veiksmų įgyvendinimas

Nedarant poveikio ankstesniems Moldovos Respublikos įsipareigojimams taikyti apsaugą Sąjungos geografinėms nuorodoms, prisiimtiems pagal tarptautinius susitarimus dėl geografinių nuorodų apsaugos ir jos užtikrinimo, įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus pagal Lisabonos susitarimą dėl kilmės vietos pavadinimų apsaugos ir jų tarptautinio registravimo, ir laikantis šio susitarimo 301 straipsnio, nuo 2013 m. balandžio 1 d. Moldovos Respublikai nustatomas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį ji turi imtis visų papildomų veiksmų, būtinų neteisėtam saugomų geografinių nuorodų naudojimui sustabdyti, visų pirma priemonių prie muitų sienos.

303 straipsnis

Ryšys su prekių ženklais

1.   Šalys atsisako registruoti prekių ženklą arba panaikina jo registraciją ex officio arba bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu, laikydamosi kiekvienos iš Šalių teisės aktų, jei tas prekių ženklas sietinas su bet kuria iš šio susitarimo 299 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, susijusių su panašių produktų saugoma geografine nuoroda, su sąlyga, kad prekių ženklo registravimo paraiška yra pateikiama vėliau negu geografinės nuorodos apsaugos nurodytoje teritorijoje paraiška.

2.   Šio susitarimo 297 straipsnyje nurodytų geografinių nuorodų paraiškos taikyti apsaugą data laikoma 2013 m. balandžio 1 d.

3.   Šio susitarimo 298 straipsnyje nurodytų geografinių nuorodų paraiškos taikyti apsaugą data laikoma prašymo taikyti geografinės nuorodos apsaugą perdavimo kitai Šaliai data.

4.   Šalys nėra įpareigotos taikyti šio susitarimo 298 straipsnyje nurodytų geografinių nuorodų apsaugos, jei taikant tokią apsaugą dėl prekių ženklo gero vardo ir žinomumo vartotojai galėtų susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąjį produkto tapatumą.

5.   Nedarydamos poveikio šio straipsnio 4 daliai, Šalys taiko geografinių nuorodų apsaugą ir tada, kai egzistuoja ankstesnis prekių ženklas. Ankstesnis prekių ženklas – tai bet kurioje iš šio susitarimo 299 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų naudojamas prekių ženklas, kurio registravimo paraiška pateikta, kuris yra įregistruotas arba kurio naudojimas yra nusistovėjęs (jei tokia galimybė numatyta atitinkamais teisės aktais) vienos iš Šalių teritorijoje iki dienos, kurią kita Šalis pateikia geografinės nuorodos apsaugos paraišką pagal šį poskirsnį. Toks prekių ženklas gali būti toliau naudojamas ir atnaujinamas nepaisant geografinės nuorodos apsaugos, jei pagal Šalių teisės aktus, kuriais reglamentuojami prekių ženklai, nėra pagrindo tą prekių ženklą pripažinti negaliojančiu ar panaikinti.

304 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.   Šis poskirsnis taikomas nedarant poveikio Šalių teisėms ir prievolėms pagal PPO steigimo sutartį.

2.   Neatsižvelgiant į 302 straipsnį, šio susitarimo 297 ir 298 straipsniuose nurodyti produktai importuojami, eksportuojami ir jais prekiaujama laikantis importuojančios Šalies teritorijoje galiojančių įstatymų ir taisyklių.

3.   Visus su registruotų pavadinimų techninėmis specifikacijomis susijusius klausimus sprendžia pagal šio susitarimo 306 straipsnį įsteigtas Geografinių nuorodų pakomitetis.

4.   Pagal šį poskirsnį saugomas geografines nuorodas gali panaikinti tik to produkto kilmės Šalis.

5.   Šiame poskirsnyje nurodyta produkto specifikacija yra produkto kilmės Šalies valdžios institucijų patvirtinta produkto specifikacija (įskaitant visus tų institucijų patvirtintus jos pakeitimus).

305 straipsnis

Bendradarbiavimas ir skaidrumas

1.   Šalys tiesiogiai arba per Geografinių nuorodų pakomitetį, įsteigtą pagal šio susitarimo 306 straipsnį, palaiko ryšius visais klausimais, susijusiais su šio poskirsnio įgyvendinimu ir funkcionavimu. Visų pirma, Šalis gali prašyti kitos Šalies informacijos apie produktų specifikacijas ir jų pakeitimus, taip pat kontrolės klausimams skirtus ryšių centrus.

2.   Kiekviena Šalis gali viešai skelbti produktų specifikacijas arba jų santrauką ir kontrolės klausimams skirtus ryšių centrus, susijusius su kitos Šalies geografinėmis nuorodomis, kurios saugomos pagal šį straipsnį.

306 straipsnis

Geografinių nuorodų pakomitetis

1.   Įsteigiamas Geografinių nuorodų pakomitetis.

2.   Geografinių nuorodų pakomitetį sudaro Šalių atstovai, jo paskirtis – stebėti, kaip įgyvendinamas šis poskirsnis, ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir dialogą geografinių nuorodų klausimais. Pakomitetis atsiskaito pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais.

3.   Geografinių nuorodų pakomitetis sprendimus priima bendru sutarimu. Jis nustato savo darbo tvarkos taisykles. Pakomitetis renkasi bent kartą per metus bet kurios Šalies prašymu pakaitomis ES ir Moldovos Respublikoje, o jo posėdžių laiką, vietą ir posėdžiavimo būdą (tai gali būti ir vaizdo konferencija) bendrai nustato Šalys; posėdis surengiamas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo pateikimo.

4.   Geografinių nuorodų pakomitetis taip pat rūpinasi, kad šis poskirsnis tinkamai funkcionuotų, ir gali svarstyti visus su jo įgyvendinimu ir taikymu susijusius klausimus. Pakomitečio atsakomybės sritys visų pirma yra šios:

a)

iš dalies keisti šio susitarimo XXX-A priedo A ir B dalis, kiek tai susiję su nuorodomis į Šalyse taikomą teisę;

b)

iš dalies keisti šio susitarimo XXX-C ir XXX-D priedus, kiek tai susiję su geografinėmis nuorodomis;

c)

keistis informacija apie geografinių nuorodų srities teisėkūros ir politikos pokyčius, taip pat apie visus kitus su geografinėmis nuorodomis susijusius abipusiai svarbius klausimus;

d)

keistis informacija apie geografines nuorodas siekiant apsvarstyti jų apsaugą pagal šį poskirsnį ir

e)

stebėti šio susitarimo XXX-C ir XXX-D prieduose išvardytų geografinių nuorodų apsaugos užtikrinimo eigą.

4 Poskirsnis

Dizainas

307 straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Šalys laikosi 1999 m. Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto.

308 straipsnis

Registruoto dizaino apsauga

1.   Kiekviena Šalis numato apsaugą nepriklausomai sukuriamam pramoniniam dizainui, kuris yra naujas ir originalus (27). Dizainas saugomas jį įregistravus ir registruoto dizaino savininkams suteikiamos išimtinės teisės pagal šio straipsnio nuostatas.

2.   Dizainas, pritaikytas gaminiui arba įmontuotas į gaminį, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir originaliu tik:

a)

jeigu ta sudedamoji dalis, ją įmontavus į sudėtinį gaminį, išlieka matoma pastarąjį įprastai naudojant, ir

b)

tada, kai tos sudedamosios dalies matomos savybės savaime atitinka naujumo ir originalumo reikalavimus.

3.   Įprastas naudojimas, minimas 2 dalies a punkte, yra su galutiniu naudotoju siejamas naudojimas, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą.

4.   Registruoto dizaino turėtojas turi teisę neleisti trečiosioms šalims, neturinčioms savininko sutikimo, atlikti bent šių veiksmų: gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti, eksportuoti, sandėliuoti ar naudoti gaminius, turinčius ar išreiškiančius saugomą dizainą, kai tokių veiksmų imamasi komerciniais tikslais, neteisėtai trukdoma įprastiniam dizaino naudojimui arba pažeidžiami sąžiningos prekybos principai.

5.   Apsauga taikoma 25 metus nuo registravimo paraiškos pateikimo datos.

309 straipsnis

Neregistruotam dizainui taikoma apsauga

1.   Kiekviena Šalis nustato teisines priemones, kuriomis užkertamas kelias neregistruotam dizainui naudoti, tik tada, jei ginčytinai naudojama kopijuojant tokio gaminio neregistruotą išvaizdą. Šiame straipsnyje naudojimu taip pat laikomas produkto siūlymas parduoti, pateikimas rinkai, importas ar eksportas.

2.   Neregistruotas dizainas saugomas ne trumpiau kaip trejus metus nuo tos datos, kai dizainas tapo prieinamu viešai vienoje iš Šalių.

310 straipsnis

Išimtys ir apsaugos netaikymas

1.   Kiekviena Šalis gali nustatyti tam tikras dizaino apsaugos išimtis, jei tokios išimtys nepagrįstai neprieštarauja įprastiniam saugomo dizaino naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų saugomo dizaino savininko interesų, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų šalių interesus.

2.   Dizaino apsauga netaikoma dizainui, kurį iš esmės lemia techniniai arba funkciniai aspektai. Visų pirma teisė į dizainą negalioja gaminio išvaizdos savybėms, jeigu jos turi būti būtinai atkurtos tikslios formos ir matmenų, kad gaminys, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, galėtų būti mechaniškai sujungtas su kitu gaminiu arba į jį, aplink jį ar prie jo padėtas, kad kiekvienas gaminys galėtų atlikti savo funkciją.

311 straipsnis

Ryšys su autorių teisėmis

Dizainas taip pat saugomas vadovaujantis Šalių teritorijoje taikomais autorių teisių įstatymais nuo tos dienos, kai dizainas buvo sukurtas ar išreikštas kokiu nors pavidalu. Kiekviena Šalis nustato apsaugos aprėptį ir jos taikymo sąlygas, taip pat būtiną originalumo lygį.

5 Poskirsnis

Patentai

312 straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Šalys laikosi PINO Patentinės kooperacijos sutarties ir deda visas pagrįstas pastangas laikytis PINO Patentų teisės sutarties.

313 straipsnis

Patentai ir visuomenės sveikata

1.   Šalys pripažįsta 2001 m. lapkričio 14 d. PPO ministrų konferencijoje priimtos Deklaracijos dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos svarbą. Aiškindamos ir įgyvendindamos šiame skyriuje nustatytas teises ir prievoles Šalys užtikrina atitiktį tai deklaracijai.

2.   Šalys laikosi 2003 m. rugpjūčio 30 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos deklaracijos 6 dalies ir prisideda prie jo įgyvendinimo.

314 straipsnis

Papildomos apsaugos liudijimas

1.   Šalys pripažįsta, kad prieš pateikiant jų rinkoms vaistus ir augalų apsaugos produktus, kurie yra saugomi pagal patentą, gali reikėti atlikti administracinę leidimų išdavimo procedūrą. Jos pripažįsta, kad dėl laikotarpio nuo patento paraiškos pateikimo iki pirmo leidimo pateikti produktą jų atitinkamai rinkai, kaip šiuo tikslu apibrėžta vidaus teisėje, gali sutrumpėti veiksmingos patentu suteiktos apsaugos laikotarpis.

2.   Vaistams ir augalų apsaugos produktams, kurie saugomi pagal patentą ir kuriems taikyta administracinė leidimų išdavimo procedūra, kiekviena Šalis numato papildomą apsaugos laikotarpį, kuris lygus 1 dalies antrame sakinyje nurodytam laikotarpiui, atėmus penkerius metus.

3.   Neatsižvelgiant į 2 dalį, papildomas apsaugos laikotarpis negali būti ilgesnis nei penkeri metai.

4.   Vaistų, dėl kurių atlikti pediatriniai tyrimai, atveju ir jei tų tyrimų rezultatai įtraukti į informaciją apie produktą, Šalys papildomai šešiais mėnesiais pratęsia 2 dalyje nurodytą apsaugos laikotarpį.

315 straipsnis

Duomenų, pateiktų siekiant gauti vaisto rinkodaros leidimą, apsauga

1.   Kiekviena Šalis įdiegia visapusišką sistemą, kad užtikrintų duomenų, pateiktų vaisto rinkodaros leidimui gauti, konfidencialumą, ir užtikrina, kad tokie duomenys nebūtų atskleisti ir jais nebūtų remiamasi (28).

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad informacija, kurią reikia pateikti, norint gauti rinkodaros leidimą, nebūtų atskleista trečiosioms šalims ir būtų saugoma nuo nesąžiningo naudojimo komercinėms reikmėms.

Šiuo tikslu:

a)

bent penkerius metus nuo rinkodaros leidimo išdavimo atitinkamoje Šalyje viešiesiems ar privatiesiems asmenims ir subjektams, kurie nėra neskelbtinus duomenis pateikę asmenys ar subjektai, be aiškaus duomenis pateikusio asmens ar subjekto leidimo draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai naudoti tuos duomenis teikiant vaisto rinkodaros leidimo paraišką;

b)

bent septynerius metus nuo rinkodaros leidimo išdavimo atitinkamoje Šalyje nesuteikiamas rinkodaros leidimas pagal vėlesnę paraišką, nebent vėlesnis pareiškėjas pateikia savo duomenis arba duomenys naudojami pirmojo leidimo turėtojui leidus ir atitinka tuos pačius reikalavimus kaip ir pirmojo leidimo atveju. Produktai, įregistruoti nepateikus tokių duomenų, pašalinami iš rinkos ir neteikiami jai tol, kol reikalavimai neįgyvendinami.

3.   2 dalies b punkte nurodytas septynerių metų laikotarpis pratęsiamas iki ne ilgesnio kaip aštuoneri metai laikotarpio, jei per pirmuosius penkerius metus po pradinio leidimo gavimo jo turėtojas gauna leidimą dėl vienos ar daugiau naujų terapinių indikacijų, kurios, palyginti su esamomis terapijomis, laikomos svarbiu klinikiniu patobulinimu.

4.   Šio straipsnio nuostatos atgaline data netaikomos. Jos neturi poveikio vaistų, kurių leidimai suteikti prieš įsigaliojant šiam susitarimui, tiekimui rinkai.

5.   Moldovos Respublika įsipareigoja suderinti savo teisės aktus dėl vaistų duomenų apsaugos su Sąjungos teisės aktais iki datos, kurią nustatys pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais.

316 straipsnis

Augalų apsaugos produktų duomenų apsauga

1.   Kiekviena Šalis prieš leisdama pateikti rinkai augalų apsaugos produktus nustato saugos ir veiksmingumo reikalavimus.

2.   Kiekviena Šalis bandymo ar tyrimo ataskaitos, pateiktos pirmą kartą siekiant gauti augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimą, savininkui nustato laikiną duomenų apsaugos teisę.

Per duomenų apsaugos teisės galiojimo laikotarpį bandymo ar tyrimo ataskaita nenaudojama kito asmens, siekiančio gauti augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimą, naudai, nebent savininkas aiškiai sutinka.

3.   Bandymo ar tyrimo ataskaita turi tenkinti šiuos reikalavimus:

a)

ji būtina leidimui suteikti arba pakeisti, kad produktą būtų galima naudoti kitiems pasėliams, ir

b)

ji patvirtinta kaip atitinkanti geros laboratorinės praktikos arba geros eksperimentų praktikos principus.

4.   Duomenų apsaugos laikotarpis yra bent dešimt metų, pradedant nuo pirmojo atitinkamoje Šalyje išduoto leidimo išdavimo datos. Mažos rizikos produktų atveju šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 13 metų.

5.   4 dalyje nurodyti laikotarpiai gali būti pratęsti trimis mėnesiais kiekvieno retesnio naudojimo (29) leidimo pratęsimo atveju, jei tų leidimų turėtojas paraiškas pateikia ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pirmojo leidimo išdavimo datos. Visas duomenų apsaugos laikotarpis jokiu būdu negali viršyti 13 metų. Mažos rizikos augalų apsaugos produktų visas duomenų apsaugos laikotarpis jokiu būdu negali viršyti 15 metų.

6.   Bandymo arba tyrimo ataskaitai taip pat taikoma apsauga, jei ji buvo būtina atnaujinant ar peržiūrint leidimą. Tokiais atvejais duomenų apsaugos laikotarpis yra 30 mėnesių.

317 straipsnis

Augalų veislės

Šalys saugo augalų veislių teises pagal Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos, įskaitant galimą selekcininko teisės išimtį, nurodytą tos konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje, ir bendradarbiauja skatindamos taikyti tas teises ir jas užtikrinti.

3 Skirsnis

Intelektinės nuosavybės teisių gynimo uŽtikrinimas

318 straipsnis

Bendrosios prievolės

1.   Abi Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal TRIPS sutartį, ypač jos III dalį, ir numato tolesnes papildomas priemones, procedūras ir teisių gynimo būdai, kurių reikia intelektinės nuosavybės teisių (30) vykdymui užtikrinti.

2.   Šios papildomos priemonės, procedūros ir teisių gynimo būdai turi būti sąžiningi bei teisingi ir neturi būti nepagrįstai sudėtingi ar brangūs, taip pat neturi būti nustatomi nepagrįsti terminai ar nepateisinamai vilkinamas laikas.

3.   Šios papildomos priemonės ir teisių gynimo būdai taip pat turi būti veiksmingi, proporcingi bei atgrasomi ir taikomi taip, kad nebūtų sukuriamos kliūtys teisėtai prekybai ir kad būtų numatomos apsaugos priemonės, užkertančios kelią piktnaudžiavimui jais.

319 straipsnis

Tinkami pareiškėjai

Kiekviena Šalis pripažįsta, kad teisė prašyti taikyti šiame skirsnyje ir TRIPS sutarties III dalyje nurodytas priemones, procedūras ir teisių gynimo būdus suteikiama:

a)

intelektinės nuosavybės teisių turėtojams pagal taikytinos teisės nuostatas;

b)

visiems kitiems asmenims, kuriems leista naudotis tomis teisėmis, visų pirma licencijų turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikytinos teisės nuostatas;

c)

intelektinės nuosavybės teisių kolektyvinio teisių valdymo institucijoms, kurios reguliariai pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikytinos teisės nuostatas, ir

d)

profesinėms teisių gynimo institucijoms, kurios reguliariai pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikytinos teisės nuostatas.

1 Poskirsnis

Civilinės teisės nuostatų vykdymo uŽtikrinimas

320 straipsnis

Įrodymų saugojimo priemonės

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad dar prieš pradedant procesą dėl bylos esmės šalies, pateikusios pagrįstai turimus įrodymus paremti reikalavimams, kad yra pažeistos ar gali būti pažeistos jos intelektinės nuosavybės teisės, prašymu kompetentingos teisminės institucijos galėtų reikalauti skubiai imtis veiksmingų laikinųjų priemonių su įtariamu pažeidimu susijusiems įrodymams išsaugoti, atsižvelgiant į konfidencialios informacijos apsaugą.

2.   Tokios priemonės gali būti: išsamus aprašymas imant pavyzdžius arba jų neimant, arba prekių, pagamintų, kaip įtariama, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir tinkamais atvejais, jų gamybai ir (arba) platinimui reikalingų medžiagų ir priemonių bei susijusių dokumentų fizinis konfiskavimas. Tokių priemonių prireikus imamasi neišklausius kitos šalies, ypač jei uždelsus teisių turėtojui gali būti padaryta neatitaisoma žala arba jei yra akivaizdi rizika, kad įrodymai gali būti sunaikinti.

321 straipsnis

Teisė gauti informaciją

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad vykstant teismo procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į pagrįstą ir proporcingą pareiškėjo prašymą, galėtų nurodyti, kad informaciją apie prekių ar paslaugų, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kilmę ir platinimo tinklus pateiktų pažeidėjas ir (arba) bet kuris kitas asmuo:

a)

pas kurį aptikta komerciniams tikslams skirtų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

b)

kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais naudojosi paslaugomis, sukurtomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

c)

kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais teikė paslaugas, naudotas vykdant veiklą, kuria pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;

d)

kurį a, b ir c punktuose nurodytas asmuo nurodė kaip dalyvaujantį gaminant, perdirbant ar platinant prekes arba teikiant paslaugas.

2.   Prireikus pateikiama ši 1 dalyje nurodyta informacija:

a)

gamintojų, perdirbėjų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių prekių ar paslaugų savininkų bei numatytų didmenininkų ir mažmenininkų pavadinimai ir adresai;

b)

informacija apie pagamintų, perdirbtų, pristatytų, gautų ar užsakytų prekių kiekį ir už atitinkamas prekes ar paslaugas gautą užmokestį.

3.   1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio kitoms teisės aktų nuostatoms, pagal kurias:

a)

teisių turėtojui suteikiama teisė gauti išsamesnę informaciją;

b)

reglamentuojamas pagal šį straipsnį pateiktos informacijos naudojimas civiliniame ar baudžiamajame procese;

c)

reglamentuojama atsakomybė už piktnaudžiavimą teise į informaciją;

d)

numatoma galimybė atsisakyti suteikti informaciją, kuri priverstų 1 dalyje nurodytą asmenį prisipažinti jam pačiam ar jo artimam giminaičiui dalyvavus pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, arba

e)

reglamentuojama informacijos šaltinių konfidencialumo apsauga arba asmens duomenų tvarkymas.

322 straipsnis

Laikinosios ir atsargumo priemonės

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisminės institucijos pareiškėjo prašymu galėtų priimti laikiną teismo draudimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią gresiančiam intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, arba laikinai uždrausti toliau vykdyti įtariamą teisės pažeidimą ir prireikus nustatyti nevienkartines baudas, jei tai numatyta vidaus teisės aktuose, arba, jei teisė toliau pažeidžiama, numatyti garantijas, kuriomis būtų užtikrinama kompensacija teisių turėtojui. Tokiomis pačiomis sąlygomis gali būti priimtas laikinas teismo draudimas tarpininkui, kurio paslaugomis trečioji šalis naudojasi intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti.

2.   Laikinas draudimas taip pat gali būti priimtas, siekiant konfiskuoti prekes, kuriomis, įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, arba sustabdyti jų tiekimą, kad jos nepatektų į prekybos srautus ir jais nejudėtų.

3.   Jei įtariamas pažeidimas padarytas komerciniais tikslais, Šalys užtikrina, kad pareiškėjui įrodžius, jog susiklostė žalai atlyginti nepalankios aplinkybės, teisminės institucijos galėtų nurodyti imtis atsargumo priemonių ir areštuoti įtariamo pažeidėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant banko sąskaitų ir kito turto įšaldymą. Todėl kompetentingos institucijos gali nurodyti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti joms tinkamas sąlygas susipažinti su atitinkama informacija.

323 straipsnis

Taisomosios priemonės

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu ir nedarydamos poveikio teisių turėtojo, kurio teisės buvo pažeistos, teisėms į žalos atlyginimą, ir be jokios kompensacijos galėtų bent nurodyti galutinai pašalinti iš prekybos srautų arba sunaikinti prekes, kuriomis, kaip nustatyta, pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Jei tinkama, kompetentingos teisminės institucijos gali taip pat nurodyti sunaikinti medžiagas ir priemones, daugiausia naudotas tokioms prekėms sukurti arba gaminti.

2.   Šalių teisminės institucijos turi turėti įgaliojimus nurodyti, kad tų priemonių taikymo išlaidas atlygintų pažeidėjas, nebent dėl tam tikrų priežasčių nurodoma kitaip.

324 straipsnis

Teismo nustatyti draudimai

Kiekviena Šalis užtikrina, kad priėmus teismo sprendimą, kuriuo patvirtinamas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, teisminės institucijos galėtų priimti draudimą pažeidėjui ir tarpininkui, kurio paslaugomis trečioji šalis naudojosi intelektinės nuosavybės teisei pažeisti, tęsti pažeidžiančią veiklą.

325 straipsnis

Alternatyvios priemonės

Šalys gali nustatyti, kad tinkamais atvejais ir asmens, kuriam turi būti taikomos šio susitarimo 323 ir (arba) 324 straipsniuose numatytos priemonės, prašymu kompetentingos teisminės institucijos galėtų nurodyti sumokėti nukentėjusiajai šaliai piniginę kompensaciją vietoje minėtuose dvejuose straipsniuose numatytų priemonių, jei tas asmuo pažeidimą padarė netyčia ir ne dėl aplaidumo, jei atitinkamų priemonių taikymas padarytų jam neproporcingos žalos ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiąją šalį tenkina.

326 straipsnis

Žalos atlyginimas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisminės institucijos nukentėjusiosios šalies prašymu reikalautų pažeidėjo, kuris žinodamas arba turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje, atlyginti teisių turėtojui žalą, kuri atitiktų faktiškai jo patirtus nuostolius dėl pažeidimo. Nustatydamos žalos dydį teisminės institucijos:

a)

atsižvelgia į visus tinkamus aspektus, kaip antai neigiamas ekonomines pasekmes, įskaitant nukentėjusiosios šalies prarastą pelną, bet kokį pažeidėjo gautą nesąžiningą pelną ir tinkamais atvejais kitus, ne ekonominius veiksnius, kaip antai dėl pažeidimo padarytą moralinę žalą teisių turėtojui, arba

b)

kita, nei a punkte numatyta galimybė – tinkamais atvejais gali nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tam tikrais veiksniais, pvz., bent autorinių atlyginimų suma ar mokėjimais, kuriuos būtų tekę sumokėti, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis aptariamomis intelektinės nuosavybės teisėmis.

2.   Jei pažeidėjas nežinojo arba neturėjo pagrįstų priežasčių žinoti, kad vykdė teises pažeidžiančią veiklą, Šalys gali nustatyti, kad teisminės institucijos gali nurodyti kompensuoti negautą pelną arba atlyginti žalą, kuri gali būti nustatyta iš anksto.

327 straipsnis

Teismo išlaidos

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagrįstas ir proporcingas teismo išlaidas bei kitas išlaidas, kurias patiria laimėjusioji šalis, paprastai dengia pralaimėjusioji šalis, išskyrus jei dėl teisingumo to padaryti negalima.

328 straipsnis

Teismo sprendimų skelbimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisiniuose procesuose dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo teisminės institucijos galėtų pareiškėjo prašymu ir pažeidėjo sąskaita reikalauti taikyti atitinkamas priemones informacijos apie sprendimą sklaidai, įskaitant viso ar dalies sprendimo pateikimą ir skelbimą.

329 straipsnis

Autorystės ar nuosavybės prielaida

Taikant šiame skirsnyje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynybos būdus:

a)

tam, kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi ir turėtų teisę pradėti procedūras dėl pažeidimo, jei nėra priešingų įrodymų, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu nurodytas ant kūrinio;

b)

a punkto nuostata mutatis mutandis taikoma gretutinių teisių turėtojams jų saugomo objekto atžvilgiu.

2 Poskirsnis

Kitos nuostatos

330 straipsnis

Pasienyje taikomos priemonės

1.   Jei šiame poskirsnyje nenumatyta kitaip, kiekviena Šalis nustato tvarką, pagal kurią teisių turėtojas, turėdamas pagrįstų priežasčių įtarti, kad prekės, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės (31), gali būti importuojamos į muitų teritoriją, eksportuojamos iš jos, reeksportuojamos, atvežamos į muitų teritoriją ar iš jos išvežamos, joms taikoma sąlyginio neapmokestinimo procedūra, jos įvežamos į laisvąją zoną arba padedamos į laisvąjį sandėlį, gali pateikti kompetentingoms administracinėms ar teisminėms institucijoms rašytinį prašymą, kad muitinė sustabdytų tokių prekių išleidimą arba jas sulaikytų.

2.   Kiekviena Šalis nustato, kad jei vykdydamas veiklą muitinė, prieš teisių turėtojui pateikiant paraišką arba ją patenkinus, turi pakankamai priežasčių įtarti, kad prekės pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, jos gali sustabdyti prekių išleidimą arba sulaikyti prekes, kad teisių turėtojas galėtų pateikti paraišką imtis priemonių pagal 1 dalį.

3.   Visos teisės ar prievolės, taikomos importuotojui ir nustatytos vidaus teisėje, kad būtų įgyvendintas šis straipsnis ir TRIPS sutarties III dalies 4 skirsnis, taip pat taikytinos prekių eksportuotojui ar turėtojui.

4.   Kiekviena Šalis nustato, kad jos kompetentingos institucijos reikalautų, kad teisių turėtojas, prašantis taikyti 1 dalyje aprašytas procedūras, pateiktų tinkamų įrodymų, kurie įtikintų kompetentingas institucijas, kad pagal procedūras taikančios Šalies teisę yra prima facie įrodymų, kad pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisių turėtojo teisės, ir suteiktų pakankamai informacijos, kuri, kaip galima pagrįstai manyti, būtų žinoma teisių turėtojui ir pagal kurią kompetentingos institucijos galėtų įtartinas prekes pagrįstai atpažinti. Reikalavimu pateikti pakankamai informacijos neturi būti nepagrįstai trukdoma imtis 1 dalyje aprašytų procedūrų.

5.   Siekdama nustatyti, ar intelektinės nuosavybės teisės buvo pažeistos, muitinė teisių turėtojo prašymu ir jei žino, jam praneša prekių gavėjo, siuntėjo ar turėtojo vardus, pavardes ar pavadinimus, ir prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kilmę ir kilmės vietą.

Muitinė taip pat suteikia pareiškėjui galimybę apžiūrėti prekes, kurių išleidimas sustabdytas arba kurios buvo sulaikytos. Tikrindama prekes muitinė gali imti jų pavyzdžius ir, teisių turėtojo prašymu, perduoti arba persiųsti juos jam, bet tik analizės tikslams ir tolesnei procedūrai palengvinti.

6.   Be to, muitinės aktyviai imasi veiksmų, kad nustatytų ir atpažintų siuntas, sudarytas iš prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, ir tam taiko rizikos analizės metodus. Jos nustato glaudaus bendradarbiavimo su teisių turėtojais sistemas, įskaitant veiksmingas priemones rizikos analizei reikalingai informacijai rinkti.

7.   Šalys susitaria bendradarbiauti, kad panaikintų tarptautinę prekybą prekėmis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. Tuo tikslu jos visų pirma, kai tinkama, keičiasi informacija ir sudaro jų kompetentingoms institucijoms sąlygas bendradarbiauti prekybos prekėmis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, klausimais.

8.   Dėl prekių, kurios vežamos tranzitu per Šalies teritoriją ir skirtos kitos Šalies teritorijai, pirmoji Šalis suteikia pastarajai Šaliai informacijos, kad siuntų, sudarytų iš prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, atžvilgiu būtų galima imtis veiksmingų vykdymo užtikrinimo priemonių.

9.   Nedarant poveikio kitų formų bendradarbiavimo nuostatoms, kai kalbama apie muitų teisės aktų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis, pažeidimus, šio straipsnio 7 ir 8 dalims bus taikomas III protokolas dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje.

10.   Šio susitarimo 200 straipsnyje nurodytas Muitinės reikalų pakomitetis veikia kaip komitetas, atsakingas už tinkamo šio straipsnio funkcionavimo ir įgyvendinimo užtikrinimą.

331 straipsnis

Elgesio kodeksai

Šalys skatina:

a)

profesines asociacijas ar organizacijas parengti elgesio kodeksus, kurių tikslas – padėti užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių vykdymą, ir

b)

teikti Šalių kompetentingoms institucijoms elgesio kodeksų projektus ir visus tokių elgesio kodeksų taikymo vertinimus.

332 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti remdamos pagal šį skyrių prisiimtų įsipareigojimų ir nustatytų prievolių įgyvendinimą.

2.   Laikantis šio susitarimo VI antraštinės dalies (Finansinė parama ir nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir kontrolės) nuostatų, bendradarbiaujant, be kita ko:

a)

keičiamasi informacija apie teisinę sistemą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis ir atitinkamomis apsaugos ir vykdymo užtikrinimo taisyklėmis, ir patirtimi, susijusia su įstatymų leidybos pažanga;

b)

keičiamasi patirtimi, susijusia su intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimu;

c)

keičiamasi patirtimi, susijusia su muitinės, policijos, administracinių ir teisminių institucijų nuostatų vykdymo užtikinimu centriniu ir žemesniu lygmenimis; koordinuojama veikla, siekiant užkirsti kelią suklastotų prekių eksportui, taip pat su kitomis šalimis;

d)

stiprinami pajėgumai; rengiami darbuotojų mainai ir mokymas;

e)

platinama ir skleidžiama informacija apie intelektinės nuosavybės teises, inter alia, verslo sluoksniuose ir pilietinei visuomenei; informuojami vartotojai ir teisių turėtojai;

f)

stiprinamas institucijų, pvz., intelektinės nuosavybės tarnybų, bendradarbiavimas;

g)

aktyviai skatinama informuoti ir šviesti visuomenę intelektinės nuosavybės teisių politikos klausimais; veiksmingų strategijų rengimas, siekiant nustatyti pagrindines tikslines grupes ir sukurti ryšių programas, kad vartotojai ir žiniasklaida būtų geriau informuoti apie intelektinės nuosavybės pažeidimų poveikį, įskaitant grėsmę sveikatai ir saugai ir ryšį su organizuotu nusikalstamumu.

10 SKYRIUS

Konkurencija

1 Skirsnis

Antimonopolinė ir susijungimų politika

333 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

konkurencijos institucija Sąjungos atveju yra Europos Komisija, Moldovos Respublikos atveju – Konkurencijos taryba;

2.

konkurencijos teisės aktai:

a)

Sąjungos atveju – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101, 102 ir 106 straipsniai, 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimo reglamentas) ir atitinkami jų įgyvendinimo reglamentai bei pakeitimai;

b)

Moldovos Respublikos atveju – 2012 m. liepos 11 d. Konkurencijos įstatymas Nr. 183, jo įgyvendinimo aktai ar pakeitimai, ir

c)

visi a ir b punktuose išvardytų dokumentų pakeitimai, kurie gali būti padaryti įsigaliojus šiam susitarimui.

334 straipsnis

Principai

Šalys pripažįsta, kad jų prekybos santykiams svarbi laisva ir neiškraipyta konkurencija. Šalys pripažįsta, kad antikonkurencinė verslo praktika gali iškreipti tinkamą rinkų veikimą ir mažinti prekybos liberalizavimo teikiamą naudą.

335 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Kiekviena Šalis savo teritorijoje toliau taiko išsamius konkurencijos teisės aktus, kurie veiksmingai taikomi konkurenciją ribojančių susitarimų, suderintų veiksmų ir įmonių, užimančių rinkoje dominuojančią padėtį, vienašalių konkurenciją ribojančių veiksmų atvejais ir kuriais užtikrinama veiksminga įmonių koncentracijos kontrolė.

2.   Kiekvienoje Šalyje toliau nepriklausomai veikia valdžios institucija, turinti tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad veiksmingai užtikrintų 333 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų vykdymą.

3.   Šalys pripažįsta, kad svarbu, kad jų atitinkami konkurencijos teisės aktai būtų taikomi skaidriai, nediskriminuojant, laikantis proceso sąžiningumo principų ir gerbiant susijusių įmonių teisę į gynybą.

336 straipsnis

Valstybės monopolijos, valstybės įmonės ir įmonės, kurioms suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės

1.   Šio skyriaus nuostatomis Šaliai neužkertamas kelias steigti ar turėti valstybės monopolijas ar valstybės įmones arba suteikti įmonėms specialiąsias ar išimtines teises, laikantis atitinkamų savo teisės aktų.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad komercinio pobūdžio valstybės monopolijoms, valstybės įmonėms ir įmonėms, kurioms suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės, būtų taikomi 333 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktai, jei taikant tuos teisės aktus toms įmonėms de jure ar de facto netrukdoma vykdyti joms pavestas konkrečias viešojo intereso užduotis.

337 straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

1.   Šalys pripažįsta jų atitinkamų konkurencijos institucijų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo svarbą, kad būtų stiprinamas veiksmingas konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimas ir vykdomi šio susitarimo tikslai skatinant konkurenciją ir mažinant antikonkurencinės verslo praktikos ar antikonkurencinių sandorių mastą.

2.   Tuo tikslu konkurencijos institucija gali pranešti kitai konkurencijos institucijai apie norą bendradarbiauti kurios nors iš Šalių nuostatų vykdymo užtikrinimo srityje. Nė vienai Šaliai neužkertamas kelias priimti savarankiškus sprendimus dėl su šiuo bendradarbiavimu susijusių klausimų.

3.   Konkurencijos institucijos, siekdamos palengvinti veiksmingą savo atitinkamų konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, gali keistis nekonfidencialia informacija. Keitimuisi informacija taikomi kiekvienoje Šalyje galiojantys konfidencialumo reikalavimai. Keisdamosi informacija pagal šį straipsnį Šalys atsižvelgia į profesinio ir verslo slaptumo reikalavimais nustatytus apribojimus, galiojančius jų jurisdikcijose.

338 straipsnis

Ginčų sprendimas

Šiam skirsniui netaikomos šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyriaus (Ginčų sprendimas) ginčų sprendimo nuostatos.

2 Skirsnis

Valstybės pagalba

339 straipsnis

Bendrieji principai ir taikymo sritis

1.   Sąjungos ar Moldovos Respublikos, ar vienos iš Šalių ištekliais suteikta bet kokios formos valstybės pagalba, kuria palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą ir paslaugų teikimą yra arba gali būti iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis Šalių tarpusavio prekybai, yra nesuderinama su šiuo susitarimu.

2.   Šis skyrius netaikomas valstybės pagalbai, susijusiai su žuvininkyste ir produktais, kuriems taikomas Susitarimo dėl žemės ūkio 1 priedas, ar kitai pagalbai, kuriai taikomas Susitarimas dėl žemės ūkio.

340 straipsnis

Valstybės pagalbos vertinimas

1.   Valstybės pagalba vertinama remiantis kriterijais, susijusiais su ES taikytinų konkurencijos taisyklių, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio ir ES institucijų priimtų aiškinamųjų dokumentų, įskaitant atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taikymu.

2.   Dėl šio straipsnio atsirandančios prievolės pradedamos taikyti per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo datos.

341 straipsnis

Valstybės pagalbos teisės aktai ir institucija

1.   Šalys nustato arba toliau taiko valstybės pagalbos kontrolės teisės aktus. Be to, jos įsteigia nepriklausomai veikiančią instituciją, kuriai suteikiami įgaliojimai, būtini valstybės pagalbai kontroliuoti, arba toliau užtikrina tokios institucijos veiklą. Ši institucija, inter alia, turi įgaliojimus tvirtinti valstybės pagalbos schemas ir individualios valstybės pagalbos priemones, ir reikalauti grąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą.

2.   Dėl šio straipsnio atsirandančios prievolės įgyvendinamos per dvejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo datos.

3.   Visos valstybės pagalbos schemos, nustatytos iki įsteigiant valstybės pagalbos instituciją, suderinamos per aštuonerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo datos. Nedarant poveikio kitiems šio susitarimo skyriams, valstybės pagalbos schemoms, nustatytoms pagal 2001 m. liepos 27 d. Moldovos Respublikos įstatymą dėl laisvųjų ekonominių zonų Nr. 440-XV, derinimo laikotarpis pratęsiamas iki ne ilgesnio kaip dešimties metų laikotarpio nuo šio susitarimo įsigaliojimo datos.

342 straipsnis

Skaidrumas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina skaidrumą valstybės pagalbos teikimo srityje. Tuo tikslu kiekviena Šalis nuo 2016 m. sausio 1 d. kas dvejus metus teikia kitai Šaliai ataskaitas, parengtas pagal ES metinės valstybės pagalbos apklausos metodiką ir pateikimo būdą. Laikoma, kad ataskaita pateikta, jei Šalys ar kiti subjektai jų vardu pateikia atitinkamą informaciją viešai prieinamoje interneto svetainėje.

2.   Jei Šalis mano, kad kitos Šalies suteikta tam tikra valstybės pagalba turi poveikio jos prekybos santykiams, ji gali prašyti kitos Šalies pateikti informacijos apie tokį valstybės pagalbos suteikimo atvejį.

343 straipsnis

Konfidencialumas

Keisdamosi informacija pagal šį skyrių Šalys atsižvelgia į profesinio ir verslo slaptumo reikalavimais nustatytus apribojimus.

344 straipsnis

Peržiūros išlyga

Šalys nuolatos peržiūri klausimus, į kuriuos šiame skyriuje daroma nuoroda. Kiekviena Šalis gali perduoti tokius klausimus pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Šalys susitaria kas dvejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo peržiūrėti šio skyriaus įgyvendinimo pažangą, nebent abi Šalys sutartų kitaip.

11 SKYRIUS

Su prekyba susiję energetikos klausimai

345 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje:

1.   energetikos prekės– žalia nafta (SS kodas 27.09), gamtinės dujos (SS kodas 27.11) ir elektros energija (SS kodas 27.16);

2.   pastovioji infrastruktūra– perdavimo ar skirstymo tinklas, suskystintų gamtinių dujų įrenginys ar saugykla, kaip apibrėžta 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių;

3.   transportavimas– perdavimas ir skirstymas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/54/EB ir Direktyvoje 2003/55/EB, ir naftos gabenimas arba perdavimas vamzdynais;

4.   nesankcionuotas pasisavinimas– veikla, susijusi su neteisėtu energetikos prekių pasisavinimu iš pastoviosios infrastruktūros.

346 straipsnis

Vidaus reguliuojamos kainos

1.   Remiantis Protokolu dėl Moldovos Respublikos prisijungimo prie Energijos bendrijos sutarties, dujų ir elektros tiekimo ne namų ūkių vartotojams kainos nustatomos tik pagal pasiūlą ir paklausą.

2.   Nukrypdama nuo 1 dalies Šalis gali dėl visuotinių ekonominių interesų (32) nustatyti įmonėms prievolę, susijusią su gamtinių dujų ir elektros tiekimo kaina (toliau – reguliuojama kaina). Jei ne namų ūkių vartotojai nesusitaria su tiekėju dėl elektros ar gamtinių dujų kainos, mažesnės nei reguliuojama gamtinių dujų ar elektros kaina arba jai lygios, ne namų ūkių vartotojai turi teisę sudaryti sutartį dėl elektros ar gamtinių dujų tiekimo su tiekėju, nesilaikydami taikytinos reguliuojamos kainos. Bet kuriuo atveju ne namų ūkių vartotojai turi teisę derėtis su bet kokiu kitu tiekėju ir pasirašyti su juo sutartį.

3.   Šalis, nustatydama prievolę pagal 2 dalį, užtikrina, kad prievolė būtų aiškiai suformuluota, skaidri, proporcinga, nediskriminacinė, patikrinama ir ribotos trukmės. Nustatydama tokią prievolę Šalis taip pat užtikrina visoms įmonėms vienodas prieigos prie vartotojų sąlygas.

4.   Kai gamtinių dujų ir elektros pardavimo vidaus rinkoje kaina yra Šalies reguliuojama, ta Šalis užtikrina, kad reguliuojamos kainos apskaičiavimo metodika būtų paskelbta prieš įsigaliojant reguliuojamai kainai.

347 straipsnis

Dvigubos kainodaros draudimas

1.   Nedarydamos poveikio galimybei nustatyti vidaus reguliuojamų kainų pagal šio susitarimo 346 straipsnio 2 ir 3 dalis, nei kuri nors Šalis, nei jos reguliavimo institucija nepriima ar toliau netaiko priemonės, lemiančios didesnę energetikos prekių eksporto į kitą Šalį kainą, palyginti su kaina, taikoma toms pačioms prekėms, kai jos skirtos vidaus vartojimui.

2.   Eksportuojanti Šalis kitos Šalies prašymu pateikia įrodymus, kad skirtinga tų pačių energetikos prekių, parduodamų vidaus rinkoje ir skirtų eksportui, kaina atsirado ne dėl priemonės, kuri draudžiama pagal 1 dalį.

348 straipsnis

Tranzitas

Šalys imasi visų būtinų priemonių, kad palengvintų tranzitą, laikydamosi tranzito laisvės principo, ir pagal 1994 m. GATT V.1, V.2, V.4 ir V.5 straipsnius bei Energetikos chartijos sutarties 7.1 ir 7.3 straipsnius, kurie yra įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

349 straipsnis

Transportavimas

Dėl elektros ir dujų transportavimo, visų pirma dėl trečiųjų šalių prieigos prie pastoviosios infrastruktūros Šalys pritaiko savo teisės aktus, kaip nurodyta šio susitarimo VIII priede ir Energijos bendrijos sutartyje, siekdamos užtikrinti, kad tarifai, skelbiami prieš jiems įsigaliojant, pajėgumų paskirstymo procedūros ir visos kitos sąlygos būtų objektyvūs, pagrįsti, skaidrūs ir nediskriminaciniai dėl elektros ar dujų kilmės, nuosavybės ar paskirties.

350 straipsnis

Neteisėtas tranzitu transportuojamų prekių pasisavinimas

Kiekviena Šalis imasi visų reikiamų priemonių, kad uždraustų bet kokiems subjektams, priklausantiems tos Šalies kontrolei ar jurisdikcijai, neteisėtai pasisavinti tranzitu per jos teritoriją transportuojamas prekes, ir spręstų šį klausimą.

351 straipsnis

Nepertraukiamas tranzitas

1.   Šalis nedarys poveikio energetikos prekių tranzitui per savo teritoriją, išskyrus tuos atvejus, kai tas poveikis konkrečiai nurodytas sutartyje ar kitame susitarime, kuriuo tas tranzitas reglamentuojamas.

2.   Kilus ginčui tarp Šalių arba vieno ar kelių subjektų, priklausančių vienos iš Šalių kontrolei ar jurisdikcijai, tol, kol bus baigta ginčų sprendimo procedūra pagal atitinkamą sutartį ar susitarimą, arba pagal šio susitarimo XXXI priede nurodytą ekstremaliosios situacijos procedūrą ar šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyrių (Ginčų sprendimas), Šalis, per kurios teritoriją energetikos prekės transportuojamos tranzitu, nepertraukia ir neriboja tokio tranzito, ir neleidžia jokiam subjektui, priklausančiam jos kontrolei ar jurisdikcijai, įskaitant valstybines prekybos įmones, pertraukti ar riboti tokį tranzitą, išskyrus tuos atvejus, kai susiklosto šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

3.   Šalis nelaikoma atsakinga už tranzito pertraukimą ar ribojimą pagal šį straipsnį, jeigu ta Šalis negali tiekti ar transportuoti tranzitu energetikos prekių dėl veiksmų, priskirtinų trečiajai šaliai ar trečiosios šalies kontrolei ar jurisdikcijai priklausančiam subjektui.

352 straipsnis

Infrastruktūros operatorių prievolės dėl tranzito

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pastoviosios infrastruktūros operatoriai imtųsi visų būtinų priemonių, kad:

a)

kuo labiau sumažintų atsitiktinio tranzito pertraukimo ar ribojimo riziką ir

b)

nedelsdami atkurtų įprastą atsitiktinai pertraukto ar apriboto tranzito eigą.

353 straipsnis

Elektros ir gamtinių dujų reguliavimo institucija

1.   Kaip nustatyta direktyvose 2003/55/EB ir 2003/54/EB, gamtinių dujų ir elektros reguliavimo institucija turi būti teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo bet kokio viešojo ar privačiojo subjekto ir turi turėti pakankamai galių veiksmingai konkurencijai ir rinkos veikimui užtikrinti.

2.   Reguliavimo institucijos sprendimai ir taikomos procedūros turi būti nešališkos visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

3.   Su reguliavimo institucijos sprendimu susijęs operatorius turi teisę pateikti apeliaciją dėl tokio sprendimo apeliacinei įstaigai, kuri yra nepriklausoma nuo susijusių šalių. Jei apeliacinė įstaiga nėra teisminio pobūdžio, visada raštu pateikiamos jos sprendimo priežastys ir jos sprendimus galima skųsti nešališkai ir nepriklausomai teisminei institucijai. Veiksmingai užtikrinama, kad apeliacinių įstaigų sprendimai būtų vykdomi.

354 straipsnis

Ryšys su Energijos bendrijos sutartimi

1.   Jei šio skyriaus nuostatos prieštarauja Energijos bendrijos sutarties nuostatoms arba Sąjungos teisės aktų, taikytinų pagal Energijos bendrijos sutartį, nuostatoms, viršenybę turi Energijos bendrijos sutarties nuostatos arba atitinkamų Sąjungos teisės aktų, taikytinų pagal Energijos bendrijos sutartį, nuostatos.

2.   Įgyvendinant šį skyrių pirmenybė teikiama teisės aktų arba kitų aktų, derančių su Energijos bendrijos sutartimi arba pagrįstų Sąjungoje taikomais teisės aktais, priėmimui. Kilus ginčui dėl šio skyriaus laikoma, kad šiuos kriterijus atitinkantys teisės aktai ar kiti aktai dera su šiuo skyriumi. Vertinant, ar teisės aktai ar kiti aktai atitinka šiuos kriterijus, atsižvelgiama į bet kurį susijusį pagal Energijos bendrijos sutarties 91 straipsnį priimtą sprendimą.

3.   Nė viena Šalis nesinaudoja šio susitarimo ginčų sprendimo nuostatomis, kad pareikštų įtarimą dėl Energijos bendrijos sutarties nuostatų pažeidimo.

12 SKYRIUS

Skaidrumas

355 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje:

1.   visuotinai taikomos priemonės– įstatymai, kiti teisės aktai, teismų sprendimai, procedūros bei administraciniai visuotinai taikomi sprendimai ir bet kuris kitas bendrojo pobūdžio ar abstraktus dokumentas, aiškinimas ar kitas reikalavimas, galintis turėti įtakos bet kuriam klausimui, kuriam taikoma šio susitarimo V antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Šiai kategorijai nepriskiriami konkretiems asmenims taikomi nutarimai;

2.   suinteresuotasis asmuo– fizinis ar juridinis asmuo, kuriam gali būti taikomos teisės ar prievolės pagal visuotinai taikomas priemones, kaip nustatyta šio susitarimo V antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

356 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

Pripažindamos poveikį, kurį reglamentavimo aplinka gali turėti Šalių tarpusavio prekybai ir investicijoms, Šalys ekonominės veiklos vykdytojams sukuria nuspėjamą reglamentavimo aplinką ir taiko veiksmingas procedūras, tinkamai atsižvelgdamos į teisinio tikrumo ir proporcingumo reikalavimus.

357 straipsnis

Skelbimas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)

visuotinai taikomos priemonės būtų nedelsiant paskelbiamos, naudojantis oficialiai paskirtomis sklaidos priemonėmis, jei įmanoma, elektroninėmis, tokiu būdu, kad visi asmenys galėtų su jomis susipažinti;

b)

būtų paaiškintas ir pagrįstas visuotinai taikomų priemonių tikslas ir

c)

išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, visuotinai taikomų priemonių paskelbimą ir įsigaliojimą skirtų pakankamai ilgas laikotarpis.

2.   Kiekviena Šalis:

a)

stengiasi pakankamai iš anksto paskelbti visus pasiūlymus nustatyti arba iš dalies pakeisti bet kurią visuotinai taikomą priemonę, taip pat paaiškinti ir pagrįsti pasiūlymo tikslą;

b)

sudaro tinkamas galimybes suinteresuotiesiems asmenims teikti pastabų dėl tokių pasiūlymų ir, visų pirma, numato pakankamai laiko tokioms pastaboms pateikti, ir

c)

stengiasi atsižvelgti į suinteresuotųjų asmenų pateiktas pastabas dėl tokių pasiūlymų.

358 straipsnis

Užklausos ir ryšių centrai

1.   Siekdama palengvinti Šalių bendravimą dėl bet kokio klausimo, kuriam taikoma šio susitarimo V antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), kiekviena Šalis paskiria ryšių centrą, kuris veikia kaip koordinatorius.

2.   Kiekviena Šalis toliau taiko arba nustato tinkamas priemones, kad būtų atsakyta į asmenų užklausas dėl siūlomų arba galiojančių visuotinai taikomų priemonių ir dėl jų taikymo. Užklausos gali būti teikiamos per ryšių centrus, įsteigtus pagal 1 dalį, arba naudojantis visomis kitomis tinkamomis priemonėmis.

3.   Šalys pripažįsta, kad 2 dalyje numatytas atsakymas pateikiamas tik dėl informacijos ir negali būti galutinis arba teisiškai privalomas, nebent pagal jų atitinkamus teisės aktus ir taisykles numatyta kitaip.

4.   Šalies prašymu kita Šalis nedelsdama pateikia informaciją ir atsako į klausimus dėl visuotinai taikomos priemonės arba pasiūlymo priimti ar iš dalies pakeisti visuotinai taikomą priemonę, kuri, prašymą teikiančios Šalies nuomone, gali turėti poveikio šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) veikimui, nepaisant to, ar prašymą teikiančiai Šaliai anksčiau buvo pranešta apie minėtą priemonę.

359 straipsnis

Visuotinai taikomų priemonių tvarkymas

Kiekviena Šalis visas visuotinai taikomas priemones tvarko objektyviai, nešališkai ir pagrįstai. Todėl taikydama šias priemones kitos Šalies konkretiems asmenims, prekėms ar paslaugoms kiekviena Šalis konkrečiu atveju:

a)

stengiasi suinteresuotiesiems asmenims, kuriems procesas turi tiesioginio poveikio, pagal Šalyje taikomą tvarką pateikti pagrįstą pranešimą apie proceso inicijavimą, taip pat aprašyti proceso pobūdį, pateikti teisinio pagrindo, kuriuo remiantis inicijuojamas procesas, ir bendrą visų ginčytinų klausimų aprašymą;

b)

prieš bet kokius galutinius administracinius veiksmus sudaro tokiems suinteresuotiesiems asmenims pagrįstą galimybę pateikti faktų ir argumentų jų pozicijoms pagrįsti, jei tai galima padaryti atsižvelgiant į terminą, proceso pobūdį ir viešuosius interesus, ir

c)

užtikrina, kad procedūros būtų pagrįstos ir vykdomos remiantis Šalies teisės aktais.

360 straipsnis

Peržiūra ir apeliacija

1.   Kiekvienoje Šalyje veikia arba įsteigiamos teisminės, arbitražo arba administracinės institucijos arba nustatomos procedūros, kad būtų greitai peržiūrimi ir prireikus koreguojami administraciniai veiksmai, susiję su klausimais, kuriems taikoma šio susitarimo V antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Tokios institucijos arba procedūros turi būti nešališkos ir nepriklausomos nuo įstaigos arba institucijos, kuriai pavesta užtikrinti administracinių reikalavimų vykdymą, ir už jas atsakingos institucijos neturi turėti jokių svarbių interesų, susijusių su klausimo sprendimo rezultatu.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad minėtose institucijose ar taikant tokias procedūras proceso šalims būtų suteikiama teisė:

a)

gauti pagrįstą galimybę paremti ar apginti savo pozicijas ir

b)

į sprendimą, pagrįstą įrodymais ir pateikta bylos medžiaga, arba, jei to reikalaujama pagal Šalies teisę – administracinės institucijos surinkta bylos medžiaga.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad, laikantis vidaus teisės aktuose numatytos apeliacijos ar tolesnės peržiūros nuostatų, tokį sprendimą įgyvendintų įstaiga arba kompetentinga institucija, susijusi su aptariamu administraciniu veiksmu, ir tuo sprendimu būtų grindžiama tos įstaigos ar kompetentingos institucijos praktika.

361 straipsnis

Reglamentavimo kokybė ir veiksmingumas bei tarnybinė etika

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti skatindamos reglamentavimo kokybę ir veiksmingumą, taip pat keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su atitinkama jų reglamentavimo politika ir poveikio vertinimu.

2.   Šalys pritaria tarnybinės etikos principams (33) ir susitaria bendradarbiauti skatindamos jų taikymą, be kita ko, keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

362 straipsnis

Konkrečios taisyklės

Šio skyriaus nuostatos taikomos nedarant poveikio jokioms konkrečioms skaidrumo taisyklėms, nustatytoms kituose šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) skyriuose.

13 SKYRIUS

Prekyba ir darnus vystymasis

363 straipsnis

Aplinkybės ir tikslai

1.   Šalys prisimena 1992 m. Jungtinių Tautų konferencijos dėl aplinkos ir vystymosi 21-ąją darbotvarkę, 1998 m. TDO pagrindinių darbo principų ir teisių deklaraciją, 2002 m. Johanesburgo darnaus vystymosi įgyvendinimo planą, 2006 m. Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priimtą ministrų deklaraciją dėl visiško užimtumo ir deramo darbo ir 2008 m. TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo sąžiningos globalizacijos tikslais. Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios skatinti tarptautinės prekybos plėtrą taip, kad padėtų siekti darnaus vystymosi tikslo, esamų bei būsimų kartų gerovės ir užtikrintų, kad šis tikslas būtų įtrauktas į visus jų prekybos santykių lygmenis ir juose atsispindėtų.

2.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios siekti darnaus vystymosi ir pripažįsta, kad ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis ir aplinkos apsauga yra vienas nuo kito priklausantys ir vienas kitą stiprinantys darnaus vystymosi veiksniai. Jos pabrėžia, kad su prekyba susijusius darbo (34) ir aplinkos klausimus pravartu laikyti bendrojo požiūrio į prekybą ir darnų vystymąsi dalimi.

364 straipsnis

Reglamentavimo teisė ir apsaugos lygis

1.   Šalys pripažįsta viena kitos teisę formuoti savo darnaus vystymosi politiką ir prioritetus, nustatyti vidaus aplinkos ir darbo apsaugos lygius ir atitinkamai priimti arba keisti susijusius teisės aktus ir politiką, nuosekliai vykdant įsipareigojimą laikytis tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir susitarimų, nurodytų šio susitarimo 365 ir 366 straipsniuose.

2.   Atitinkamai kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktuose ir politikoje būtų numatyta ir skatinama aukšto lygio aplinkos ir darbo apsauga, ir stengiasi toliau tobulinti šiuos teisės aktus ir politiką bei kelti susijusius apsaugos lygius.

365 straipsnis

Daugiašaliai darbo standartai ir susitarimai

1.   Šalys pripažįsta, kad visiškas ir našus užimtumas ir deramas darbas visiems yra labai svarbūs globalizacijai valdyti, ir dar kartą patvirtina įsipareigojančios skatinti tarptautinės prekybos vystymąsi taip, kad būtų siekiama visiško bei našaus užimtumo ir deramo darbo visiems. Atitinkamai Šalys įsipareigoja konsultuotis ir bendradarbiauti, kaip tinkama, dėl abipusiai svarbių su prekyba susijusių darbo klausimų.

2.   Vadovaudamosi prievolėmis, susijusiomis su naryste TDO, ir 1998 m. TDO pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracija bei tolesnėmis priemonėmis, Šalys įsipareigoja laikytis tarptautiniu mastu pripažintų pagrindinių darbo standartų, įtvirtintų pagrindinėse TDO konvencijose, skatinti juos taikyti ir įgyvendinti savo teisėje ir praktikoje visoje savo teritorijoje, visų pirma šiuos:

a)

laisvę burtis į asociacijas ir veiksmingą kolektyvinių derybų teisės pripažinimą;

b)

visų formų priverstinio arba privalomo darbo panaikinimą;

c)

veiksmingą vaikų darbo panaikinimą ir

d)

su užimtumu ir profesija susijusios diskriminacijos panaikinimą.

3.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios savo teisėje ir praktikoje veiksmingai įgyvendinti pagrindines, prioritetines ir kitas TDO konvencijas, kurias yra atitinkamai ratifikavusios valstybės narės ir Moldovos Respublika.

4.   Šalys taip pat svarstys galimybę ratifikuoti kitas prioritetines ir kitas konvencijas, kurias TDO laiko moderniomis. Atitinkamai Šalys reguliariai keičiasi informacija apie savo padėtį ir pažangą ratifikuojant.

5.   Šalys pripažįsta, kad pagrindinių principų ir teisių darbe pažeidimas negali būti laikomas priežastimi ar kitaip naudojamas teisėtam santykiniam pranašumui įgyti ir kad darbo standartų nereikėtų naudoti prekybai proteguoti.

366 straipsnis

Daugiašalės aplinkos apsaugos valdymo nuostatos ir susitarimai

1.   Šalys pripažįsta, kad tarptautinis aplinkos apsaugos valdymas ir susitarimai yra vertinga tarptautinės bendruomenės reakcija į pasaulines arba regionines aplinkos apsaugos problemas, ir pabrėžia poreikį stiprinti prekybos ir aplinkos apsaugos politikos tarpusavio papildomumą. Atitinkamai Šalys įsipareigoja konsultuotis ir bendradarbiauti, kai tinkama, dėl derybų su prekyba susijusiais aplinkos klausimais ir dėl kitų abipusiai svarbių su prekyba susijusių aplinkos dalykų.

2.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios savo teisėje ir praktikoje veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkos srities susitarimus, kurių šalys jos yra.

3.   Šalys reguliariai keičiasi informacija apie savo padėtį ir pažangą ratifikuojant daugiašalius aplinkos srities susitarimus ar jų pakeitimus.

4.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios siekti pagrindinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir jos Kioto protokolo tikslo. Jos įsipareigoja bendradarbiauti kuriant būsimą tarptautinę klimato kaitos sistemą pagal JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją, susijusius susitarimus ir sprendimus.

5.   Nė viena šio susitarimo nuostata neribojamos Šalių teisės nustatyti ar toliau taikyti priemones, skirtas daugiašaliams aplinkos apsaugos srities susitarimams, kurių šalys jos yra, įgyvendinti, jei tos priemonės nėra taikomos taip, kad būtų savavališkai ar nepagrįstai diskriminuojama kita Šalis ar slaptai ribojama prekyba.

367 straipsnis

Teigiamas prekybos ir investicijų poveikis darniam vystymuisi

Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios stiprinti prekybos ekonominį, socialinį ir su aplinka susijusį vaidmenį siekiant darnaus vystymosi tikslo. Atitinkamai Šalys:

a)

pripažįsta, kad pagrindiniai darbo standartai ir deramas darbas gali teikti naudos ekonomikos veiksmingumui, inovacijoms ir našumui, ir siekia didesnės prekybos politikos ir darbo politikos darnos;

b)

siekia lengvinti ir skatinti prekybą ekologiškomis prekėmis ir paslaugomis ir investicijas į jas, taip pat spręsdamos susijusias netarifinių kliūčių problemas;

c)

siekia lengvinti prekybos ar investicijų kliūčių šalinimą, kiek tai susiję su klimato kaitos poveikiui mažinti ypač svarbiomis prekėmis ir paslaugomis, pavyzdžiui, tvaria atsinaujinančiąja energija, energiją tausojančiais produktais ir paslaugomis, be kita ko, sukuriant politikos sistemas, padedančias diegti geriausias turimas technologijas ir skatinant standartus, kuriais reaguojama į aplinkos ir ekonominius poreikius ir mažinamos prekybos techninės kliūtys;

d)

susitaria skatinti prekybą prekėmis, kuriomis gerinamos socialinės sąlygos ir aplinkai palanki praktika, įskaitant prekes, kurioms taikomos savanoriškos darnumo užtikrinimo programos, pavyzdžiui, sąžiningos ir etiškos prekybos schemos, ekologiniai ženklai ir iš gamtos išteklių pagamintų produktų sertifikavimo sistemos;

e)

susitaria skatinti įmonių socialinę atsakomybę, pvz., keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Atitinkamai Šalys naudojasi susijusiais tarptautiniu mastu pripažintais principais ir gairėmis, visų pirma EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, Jungtinių Tautų pasauliniu susitariamu ir TDO trišale deklaracija dėl principų, susijusių su tarptautinio verslo įmonėmis ir socialine politika.

368 straipsnis

Biologinė įvairovė

1.   Šalys pripažįsta, kad svarbu užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir darnų naudojimą, nes ji yra labai svarbi siekiant darnaus vystymosi tikslo, ir dar kartą patvirtina įsipareigojančios išsaugoti ir darniai naudoti biologinę įvairovę, kaip nustatyta Biologinės įvairovės konvencijoje ir kituose susijusiuose tarptautiniuose dokumentuose, kurių šalys jos yra.

2.   Tuo tikslu Šalys įsipareigoja:

a)

skatinti prekybą iš gamtos išteklių pagamintais produktais, gautais darniai naudojant biologinius išteklius ir padedant išsaugoti biologinę įvairovę;

b)

keistis informacija apie veiksmus, susijusius su prekyba iš gamtos išteklių pagamintais produktais, kuriais siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir mažinti jai kylančius pavojus, ir, kai tinkama, bendradarbiauti dėl kuo didesnio susijusios jų politikos poveikio ir tarpusavio papildomumo;

c)

skatinti įtraukti rūšis į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) sąrašus, jei jos priskiriamos rizikos išnykti grupei, ir

d)

bendradarbiauti regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, siekdamos skatinti išsaugoti ir darniai naudoti biologinę įvairovę gamtinėse ar žemės ūkio ekosistemose, įskaitant nykstančias rūšis, jų buveines, ypatingai saugomas gamtos vietoves ir genetinę įvairovę, ekosistemų atkūrimą ir neigiamo poveikio aplinkai dėl gyvų ir negyvų gamtinių išteklių ar ekosistemų naudojimo šalinimą ar mažinimą.

369 straipsnis

Darni miškotvarka ir prekyba miško produktais

1.   Šalys pripažįsta, kad svarbu užtikrinti miškų išsaugojimą ir darnią miškotvarką, ir miškų svarbą siekiant Šalių ekonominių, aplinkos ir socialinių tikslų.

2.   Tuo tikslu Šalys įsipareigoja:

a)

skatinti prekybą miško produktais, gautais iš darniai tvarkomų miškų pagal gavimo šalies vidaus teisės aktus. Šioje srityje gali būti sudarytas savanoriškas partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo valdymo ir prekybos;

b)

keistis informacija apie priemones, kuriomis skatinama naudoti medieną ir medienos produktus iš darniai tvarkomų miškų, ir, kai tinkama, bendradarbiauti rengiant tokias priemones;

c)

nustatyti priemones, kuriomis būtų skatinama saugoti miškus ir kovoti su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, taip pat ir trečiųjų šalių atžvilgiu, jei tinkama;

d)

keistis informacija apie miškų valdymo gerinimo veiksmus ir, kai tinkama, bendradarbiauti, kad atitinkama jų politika, kuria siekiama, kad neteisėtai paruošta mediena ir medienos produktai nepatektų į prekybos srautus, turėtų kuo didesnį poveikį ir remtų viena kitą;

e)

skatinti įtraukti medžių rūšis į CITES sąrašus, jei jos priskiriamos rizikos išnykti grupei, ir

f)

bendradarbiauti regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, siekdamos skatinti išsaugoti ir darniai tvarkyti visų rūšių miškus, taikant sertifikavimo sistemas, kuriomis skatinama atsakinga miškotvarka.

370 straipsnis

Prekyba žuvies produktais

Atsižvelgdamos į tai, kad svarbu darniai užtikrinti atsakingą žuvų išteklių valdymą ir skatinti gerą prekybos valdymą, Šalys įsipareigoja:

a)

skatinti žuvininkystės valdymo geriausią praktiką, kad darniai užtikrintų žuvų išteklių išsaugojimą ir valdymą remiantis ekosistemų metodu;

b)

imtis veiksmingų žvejybos stebėjimo ir kontrolės priemonių;

c)

užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytų taikytinų išsaugojimo ir kontrolės priemonių, taip pat kad būtų kuo plačiau bendradarbiaujama su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, ir

d)

bendradarbiauti kovodamos su neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos veiksmais visapusėmis, veiksmingomis ir skaidriomis priemonėmis. Šalys taip pat įgyvendina politiką ir priemones, kad neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos produktai nepatektų į prekybos srautus ir Šalių rinkas.

371 straipsnis

Apsaugos lygio užtikrinimas

1.   Šalys pripažįsta, kad netinkama skatinti prekybą ar investicijas mažinant apsaugą, užtikrinamą vidaus aplinkos ar darbo teisės aktais.

2.   Šalys neatsisako savo aplinkos ar darbo teisės aktų nuostatų, nenustato nuo jų leidžiančių nukrypti nuostatų, nesiūlo atsisakyti aplinkos ar darbo teisės aktų nuostatų ar nustatyti nuo jų leidžiančias nukrypti nuostatas, siekdamos paskatinti prekybą ar paskatinti savo teritorijoje steigtis, įsigyti, plėstis ar išlaikyti investuotojų investicijas.

3.   Šalis savo nuosekliais ar pasikartojančiais veiksmais ar neveikimu neturi liautis veiksmingai užtikrinti, kad būtų vykdomi jos aplinkos ir darbo teisės aktai, kad paskatintų prekybą ar investicijas.

372 straipsnis

Mokslinė informacija

Rengdamos ir įgyvendindamos priemones, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ar darbo sąlygas ir kurios gali turėti įtakos prekybai ar investicijoms, Šalys atsižvelgia į turimą mokslinę ir techninę informaciją bei atitinkamus tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas, jei tokių yra, įskaitant atsargumo principą.

373 straipsnis

Skaidrumas

Kiekviena Šalis, remdamasi savo vidaus teise ir šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 12 skyriumi (Skaidrumas), užtikrina, kad bet kokia priemonė, skirta aplinkai ar darbo sąlygoms apsaugoti ir galinti turėti poveikio prekybai ar investicijoms, būtų rengiama, pradedama taikyti ir įgyvendinama skaidriai, apie ją būtų tinkamai pranešama ir dėl jos būtų viešai konsultuojamasi, taip pat, kad apie tokias priemones būtų tinkamai ir laiku pranešama nevalstybiniams subjektams ir su jais konsultuojamasi.

374 straipsnis

Poveikio darnumui įvertinimas

Šalys įsipareigoja peržiūrėti, stebėti ir vertinti šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) įgyvendinimo poveikį darniam vystymuisi, pasitelkdamos atitinkamus dalyvavimu pagrįstus procesus ir institucijas, taip pat įsteigtas pagal šį susitarimą, pavyzdžiui, vertindamos su prekyba susijusį poveikį darnumui.

375 straipsnis

Bendradarbiavimas prekybos ir darnaus vystymosi srityje

Šalys pripažįsta, kad siekiant šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) tikslų svarbu bendradarbiauti su prekyba susijusiais aplinkos ir darbo politikos aspektais. Jos gali bendradarbiauti, inter alia, šiose srityse:

a)

prekybos ir darnaus vystymosi su darbu ar aplinka susijusiais aspektais tarptautiniuose forumuose, įskaitant visų pirma PPO, TDO, Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP) ir daugiašalius aplinkos apsaugos srities susitarimus;

b)

prekybos poveikio darnumui vertinimo metodikos ir rodiklių;

c)

darbo ir aplinkos taisyklių, normų ir standartų poveikio prekybai ir investicijoms, taip pat prekybos ir investicijų taisyklių poveikio darbo ir aplinkos teisei, įskaitant darbo ir aplinkos taisyklių ir politikos rengimą;

d)

teigiamo ir neigiamo šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) poveikio darniam vystymuisi ir būdų tokį poveikį atitinkamai stiprinti ar švelninti, arba užkirsti jam kelią, taip pat atsižvelgiant į poveikio darnumui įvertinimus, kuriuos atliko viena iš Šalių arba abi Šalys;

e)

skatinimo ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti pagrindines, prioritetines ir kitas modernias prekybai svarbias TDO konvencijas ir daugiašalius aplinkos apsaugos srities susitarimus;

f)

privačiųjų ir viešųjų sertifikavimo, atsekamumo ir ženklinimo sistemų, įskaitant ekologinį ženklinimą, skatinimo;

g)

įmonių socialinės atsakomybės skatinimo, pavyzdžiui, imantis veiksmų, susijusių su informuotumo didinimu, prisijungimo prie tarptautiniu mastu pripažintų gairių ir principų, jų diegimu ir tolesnės veiklos;

h)

TDO deramo darbo darbotvarkės aspektų, susijusių su prekyba, srityje, taip pat prekybos ir visiško bei našaus užimtumo sąsajų, darbo rinkos koregavimo, esminių darbo standartų, su darbu susijusių statistinių duomenų, žmogiškųjų išteklių plėtojimo ir mokymosi visą gyvenimą, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bei socialinio dialogo ir lyčių lygybės srityse;

i)

su prekyba susijusių daugiašalių aplinkos apsaugos srities susitarimų aspektų, įskaitant muitinių bendradarbiavimą;

j)

su prekyba susijusių esamo ir būsimo tarptautinio kovos su klimato kaita režimo aspektų, įskaitant priemones, kuriomis būtų skatinamos mažo anglies dioksido kiekio technologijos ir efektyvus energijos vartojimas;

k)

su prekyba susijusių priemonių, kuriomis būtų skatinama išsaugoti ir darniai naudoti biologinę įvairovę;

l)

su prekyba susijusių priemonių, kuriomis būtų kovojama su miškų naikinimu, taip pat ir sprendžiant neteisėtos medienos ruošos problemas, ir

m)

su prekyba susijusių priemonių, kuriomis būtų skatinama darni žuvininkystė ir prekyba darniai tvarkomais žuvies produktais.

376 straipsnis

Institucinės ir priežiūros priemonės

1.   Kiekviena Šalis paskiria tam tikrą savo administracijos padalinį, kuris veiktų kaip ryšių su kita Šalimi centras šiam skyriui įgyvendinti.

2.   Įsteigiamas Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis. Pakomitetis atsiskaito dėl savo veiklos pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Jį sudaro kiekvienos Šalies administracijos institucijų vyresnieji pareigūnai.

3.   Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis susirenka į posėdį pirmais metais po šio susitarimo įsigaliojimo, o vėliau – kai reikia, ir prižiūri, kaip įgyvendinamas šis skyrius, įskaitant pagal šio susitarimo 375 straipsnį vykdomą bendradarbiavimą. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Kiekviena Šalis įsteigia naują vidaus patarėjų darnaus vystymosi klausimais grupę (-es) arba konsultuojasi su esama (-omis) dėl su šiuo skyriumi susijusių klausimų. Ši (-ios) grupė (-ės) gali pateikti savo nuomonę ar rekomendacijas dėl šio skyriaus įgyvendinimo, taip pat ir savo iniciatyva.

5.   Vidaus patarėjų grupę (-es) sudaro pilietinei visuomenei atstovaujančios nepriklausomos organizacijos, proporcingai reprezentuojančios ekonominius, socialinius ir aplinkos srities suinteresuotuosius subjektus, įskaitant, be kita ko, darbdavių ir darbuotojų organizacijas, nevyriausybines organizacijas, verslo grupes ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus.

377 straipsnis

Bendras pilietinės visuomenės dialogo forumas

1.   Šalys sudaro sąlygas rengti bendrą forumą su jų teritorijose įsteigtomis pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant jų vidaus patarėjų grupės (-ių) ir kitus visuomenės narius, siekdamos palaikyti dialogą dėl su šiuo susitarimu susijusių darnaus vystymosi aspektų. Šalys skatina proporcingą susijusių interesų grupių, įskaitant nepriklausomas darbdaviams, darbuotojams, aplinkosaugos ir verslo grupėms atstovaujančias organizacijas bei visus kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, atstovavimą.

2.   Bendras pilietinės visuomenės dialogo forumas renkasi vieną kartą per metus, nebent Šalys susitaria kitaip. Ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo Šalys susitaria dėl bendro pilietinės visuomenės dialogo forumo veikimo.

3.   Šalys bendram pilietinės visuomenės dialogo forumui teikia atnaujintą informaciją apie šio skyriaus įgyvendinimą. Bendro pilietinės visuomenės dialogo forumo požiūris ir nuomonės pateikiami Šalims ir skelbiami viešai.

378 straipsnis

Vyriausybių lygmens konsultacijos

1.   Visiems dėl šio skyriaus iškilusiems klausimams spręsti Šalys taiko tik šio susitarimo šiame ir 379 straipsniuose numatytas procedūras.

2.   Šalis gali prašyti pradėti konsultacijas su kita Šalimi dėl bet kokio su šiuo skyriumi susijusio klausimo, pateikdama rašytinį prašymą kitos Šalies ryšių centrui. Prašyme aiškiai pateikiamas klausimas, nurodoma spręstina problema ir trumpai pateikiami argumentai pagal šį skyrių. Konsultacijos pradedamos nedelsiant, kai Šalis pateikia prašymą surengti konsultacijas.

3.   Šalys deda visas pastangas, kad rastų abipusiai priimtiną klausimo sprendimą. Šalys atsižvelgia į TDO ar atitinkamų daugiašalių aplinkos apsaugos organizacijų ar įstaigų veiklą, kad Šalys ir šios organizacijos aktyviau bendradarbiautų ir derintų savo veiklą. Prireikus Šalys gali prašyti, kad šios organizacijos ar įstaigos, ar bet koks kitas asmuo ar įstaiga, kuriuos Šalys laiko tinkamais, pateiktų patarimų, kad klausimas būtų išsamiai išnagrinėtas.

4.   Jei Šalis nusprendžia, kad klausimą dar reikia išsamiau aptarti, ta Šalis, pateikdama rašytinį prašymą kitos Šalies ryšių centrui, gali prašyti, kad būtų surengtas Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio posėdis minėtam klausimui spręsti. Komitetas posėdžiauja nedelsiant ir stengiasi susitarti dėl klausimo sprendimo.

5.   Kai tinkama, minėtas pakomitetis gali kreiptis patarimo į vienos iš Šalių arba abiejų Šalių vidaus patarėjų grupę (-es), ar kitos ekspertų pagalbos.

6.   Bet koks konsultacijose dalyvaujančių Šalių pasiektas sprendimas skelbiamas viešai.

379 straipsnis

Ekspertų grupė

1.   Praėjus 90 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas pagal šio susitarimo 378 straipsnio 2 dalį pateikimo dienos, kiekviena Šalis gali prašyti sušaukti ekspertų grupės posėdį, siekdama išspręsti klausimą, kurio per Vyriausybių lygmens konsultacijas nepavyko patenkinamai išnagrinėti.

2.   Jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, taikomos šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyriaus (Ginčų sprendimas) 3 skirsnio 1 ir 3 poskirsniai ir 406 straipsnis, šio susitarimo XXXIII priede pateiktos Darbo tvarkos taisyklės ir šio susitarimo XXXIV priede pateiktas Arbitrų ir tarpininkų elgesio kodeksas (toliau – Elgesio kodeksas).

3.   Per pirmąjį posėdį po šio susitarimo įsigaliojimo Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis sudaro bent 15 asmenų, norinčių ir galinčių būti ekspertų grupės nariais, sąrašą. Kiekviena Šalis pasiūlo mažiausiai penkis asmenis būti ekspertais. Šalys taip pat išrenka bent penkis asmenis, kurie nėra nei vienos Šalies piliečiai ir kurie gali eiti ekspertų grupės pirmininko pareigas. Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis užtikrina, kad sąraše visada būtų tiek asmenų, kiek nurodyta.

4.   Į 3 dalyje nurodytą sąrašą įtraukiami asmenys, turintys specialiųjų žinių ar patirties, susijusių su šiame skyriuje aptariamais teisės, darbo ar aplinkos klausimais, ar ginčų dėl tarptautinių susitarimų sprendimu. Jie turi būti nepriklausomi, dalyvauti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokios organizacijos ar Vyriausybės nurodymų su nagrinėjamu dalyku susijusiais klausimais, neturėti ryšių su bet kurios iš Šalių Vyriausybėmis ir laikytis šio susitarimo XXXIV priede pateikto Elgesio kodekso.

5.   Dėl šio skyriaus kylantiems klausimams spręsti ekspertų grupę sudaro ekspertai iš šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sąrašo, kaip numatyta šio susitarimo 385 straipsnyje ir šio susitarimo XXXIII priede pateiktos Darbo tvarkos taisyklėje Nr. 8.

6.   Ekspertų grupė gali prašyti bet kurios Šalies, vidaus patarėjų grupės (-ių) ar kitų šaltinių, kuriuos mano esant tinkamus, pateikti informaciją ir konsultuoti. Su daugiašalių susitarimų laikymusi susijusiais klausimais, kaip nurodyta šio susitarimo 365 ir 366 straipsniuose, ekspertų grupė turėtų kreiptis informacijos ir patarimų į TDO ar daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų įstaigas.

7.   Ekspertų grupė teikia ataskaitą Šalims, kaip nustatyta šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyriuje (Ginčų sprendimas). Ataskaitoje nurodomi nustatyti faktai, atitinkamų nuostatų taikomumas ir pagrindžiami visi nustatyti faktai ir rekomendacijos. Šalys ataskaitą skelbia viešai per 15 dienų nuo jos pateikimo.

8.   Šalys aptaria, kokias priemones reikia įgyvendinti, atsižvelgdamos į ekspertų grupės ataskaitą ir rekomendacijas. Atitinkama Šalis ne vėliau kaip per tris mėnesius po ataskaitos paskelbimo praneša savo patarėjų grupei (-ėms) ir kitai Šaliai apie savo sprendimus dėl įgyvendintino veiksmo ar priemonės. Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis stebi, kaip atsižvelgiama į ekspertų grupės ataskaitą ir rekomendacijas. Patariamosios įstaigos ir bendras pilietinės visuomenės dialogo forumas gali tuo atžvilgiu pateikti Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečiui savo pastabas.

14 SKYRIUS

Ginčų sprendimas

1 Skirsnis

Tikslas ir taikymo sritis

380 straipsnis

Tikslas

Šiuo skyriumi siekiama nustatyti efektyvias ir veiksmingas procedūras, kad būtų vengiama Šalių ginčų dėl šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) aiškinimo ir taikymo, ir kad tokie ginčai būtų sprendžiami, siekiant, jei įmanoma, rasti abipusiai priimtiną sprendimą.

381 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas bet kokiam ginčui, kilusiam dėl šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuostatų aiškinimo ir taikymo, jei nenustatyta kitaip.

2 Skirsnis

Konsultacijos ir tarpininkavimas

382 straipsnis

Konsultacijos

1.   Šalys siekia išspręsti visus šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytus ginčus konsultacijomis ir stengiasi rasti abipusiai priimtiną sprendimą.

2.   Šalis dėl konsultacijų kreipiasi pateikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai ir nusiųsdama jo kopiją pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais ir nurodo prašymo priežastis, ginčijamą priemonę ir šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytas nuostatas, kurios, jos nuomone, yra taikytinos.

3.   Konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos ir vyksta Šalies, kuriai prašymas pateiktas, teritorijoje, jei Šalys nesutaria kitaip. Konsultacijos laikomos pabaigtomis per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nebent abi Šalys sutinka jas tęsti. Konsultacijos, visų pirma visa jų metu atskleista informacija ir Šalių pateiktos nuomonės, yra konfidencialios ir dėl jų nedaromas poveikis nei vienos Šalies teisėms jokiose tolesnėse procedūrose.

4.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis ar paslaugomis, konsultacijos surengiamos per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos ir laikomos baigtomis per tas 15 dienų, nebent abi Šalys sutinka jas tęsti.

5.   Jei Šalis, kuriai pateiktas prašymas, per dešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos neatsako į prašymą surengti konsultacijas, arba jei konsultacijos nesurengiamos per atitinkamai šio straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytus laikotarpius, arba jei Šalys susitaria nerengti konsultacijų ar jei konsultacijos užbaigiamos neradus abipusiai priimtino sprendimo, Šalis, kuri prašė surengti konsultacijas, gali taikyti šio susitarimo 384 straipsnį.

6.   Konsultacijų metu kiekviena Šalis pateikia pakankamai faktinės informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti, kaip ginčijamoji priemonė galėtų paveikti šio susitarimo veikimą arba taikymą.

7.   Kai konsultacijos susijusios su energetikos prekių transportavimu tinklais ir, vienos Šalies nuomone, ginčą būtina išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo, konsultacijos surengiamos per tris dienas nuo prašymo pateikimo dienos ir laikomos baigtomis praėjus trim dienoms nuo prašymo pateikimo dienos, nebent abi Šalys sutinka jas tęsti.

383 straipsnis

Tarpininkavimas

Šalis gali prašyti kitos Šalies pradėti tarpininkavimo procedūrą dėl bet kokios priemonės, turinčios neigiamo poveikio Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms pagal šio susitarimo XXXII priedą.

3 Skirsnis

Ginčų sprendimo procedūros

1 Poskirsnis

ArbitraŽas

384 straipsnis

Arbitražo procedūros inicijavimas

1.   Jei Šalims nepavyko išspręsti ginčo per konsultacijas, nurodytas šio susitarimo 382 straipsnyje, Šalis, kuri prašė surengti konsultacijas, gali pateikti prašymą sudaryti arbitražo kolegiją pagal šį straipsnį.

2.   Prašymas sudaryti arbitražo kolegiją teikiamas raštu kitai Šaliai ir pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Šalis ieškovė prašyme nurodo konkrečią ginčijamą priemonę ir paaiškina, kodėl ta priemonė neatitinka šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytų nuostatų, taip, kad būtų aiškus skundo teisinis pagrindas.

385 straipsnis

Arbitražo kolegijos sudarymas

1.   Arbitrų kolegiją sudaro trys arbitrai.

2.   Per dešimt dienų nuo prašymo Šaliai atsakovei sudaryti arbitražo kolegiją gavimo dienos Šalys konsultuojasi, siekdamos susitarti dėl arbitražo kolegijos sudėties.

3.   Šalims nepavykus susitarti dėl arbitražo kolegijos sudėties per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį, kiekviena Šalis per penkias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos gali paskirti arbitrą iš pagal šio susitarimo 404 straipsnį sudaryto atitinkamo sąrašo. Jei kuri nors iš Šalių nepaskiria arbitro, jį kitos Šalies prašymu iš pagal šio susitarimo 404 straipsnį sudaryto tos Šalies sąrašo gali burtų kelių atrinkti pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo.

4.   Šalims nepavykus susitarti dėl arbitražo kolegijos pirmininko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį, bet kurios iš Šalių prašymu Asociacijos komiteto prekybos klausimais pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo arbitražo kolegijos pirmininką atrenka burtų keliu iš pagal šio susitarimo 404 straipsnį sudarytame sąraše esančio pirmininkų sąrašo.

5.   Asociacijos komiteto prekybos klausimais pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo atrenka arbitrus per penkias dienas nuo 3 ir 4 dalyse nurodyto vienos iš Šalių prašymo.

6.   Arbitražo kolegijos sudarymo diena laikoma diena, kai paskutinis iš trijų atrinktų arbitrų sutinka su paskyrimu, kaip nustatyta šio susitarimo XXXIII priede pateiktose Darbo tvarkos taisyklėse.

7.   Jeigu kuris nors iš šio susitarimo 404 straipsnyje numatytų sąrašų nėra sudarytas arba jame nėra pakankamai asmenų tuo metu, kai pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis pateikiamas prašymas, arbitrai išrenkami burtų keliu iš asmenų, kuriuos oficialiai pasiūlė viena arba abi Šalys.

8.   Jei Šalys nesutaria kitaip, kilus ginčui dėl šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies nuomone, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, 3 dalies antras sakinys ir 4 dalis taikomi netaikant 2 dalies, o 5 dalyje numatytas laikotarpis yra dvi dienos.

386 straipsnis

Preliminarus nutarimas dėl skubos

Šaliai paprašius arbitražo kolegija per dešimt dienų nuo jos sudarymo pateikia preliminarų nutarimą, ar atvejis vertintinas kaip skubus.

387 straipsnis

Arbitražo kolegijos ataskaita

1.   Ne vėliau nei per 90 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo ji pateikia Šalims tarpinę ataskaitą, kurioje išdėstomi nustatyti faktai, atitinkamų nuostatų taikomumas, pagrindžiami nustatyti faktai ir pateikiamos rekomendacijos. Jei arbitražo kolegija mano, kad šio termino laikytis neįmanoma, arbitražo kolegijos pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims ir pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina pateikti tarpinę ataskaitą. Tarpinė ataskaita jokiu būdu negali būti pateikta vėliau nei per 120 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos.

2.   Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus per 14 dienų nuo jos pateikimo.

3.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis ar paslaugomis, arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad tarpinę ataskaitą pateiktų per 45 dienas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 60 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo. Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus per 7 dienas nuo jos pateikimo.

4.   Išnagrinėjusi rašytines Šalių pastabas dėl tarpinės ataskaitos arbitražo kolegija gali pataisyti ataskaitą ir nagrinėti klausimą toliau, jei mano, kad to reikia. Galutinio arbitražo kolegijos nutarimo išvadose išsamiai aptariami tarpinės peržiūros etapu pateikti argumentai ir aiškiai atsakoma į Šalių pateiktus klausimus ir pastabas.

5.   Kilus ginčui dėl šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies manymu, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, tarpinė ataskaita pateikiama praėjus 20 dienų po arbitražo kolegijos sudarymo, o bet koks prašymas pagal šio straipsnio 2 dalį pateikiamas per penkias dienas nuo rašytinės ataskaitos pateikimo. Arbitražo kolegija taip pat gali nuspręsti neteikti tarpinės ataskaitos.

388 straipsnis

Taikinimas kilus skubiai spręstiniems ginčams dėl energetikos

1.   Kilus ginčui dėl šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies nuomone, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, bet kuri Šalis, pateikdama prašymą kolegijai, gali prašyti kolegijos pirmininko būti taikintoju dėl bet kurio su ginču susijusio klausimo.

2.   Taikintojas siekia rasti bendrą ginčo sprendimą arba susitarti dėl tvarkos tokiam sprendimui pasiekti. Jeigu per 15 dienų nuo paskyrimo jam nepavyksta pasiekti tokio susitarimo, jis rekomenduoja ginčo sprendimą arba tvarką tokiam sprendimui pasiekti ir nustato sąlygas, kurių reikia laikytis nuo jo nustatytos dienos iki tol, kol ginčas išsprendžiamas.

3.   Šalys ir jų kontrolei ar jurisdikcijai priklausantys subjektai tris mėnesius nuo taikintojo sprendimo dienos arba iki ginčo išsprendimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri ankstesnė, laikosi pagal 2 dalį nustatytų rekomendacijų dėl sąlygų.

4.   Taikintojas laikosi šio susitarimo XXXIV priede pateikto Elgesio kodekso.

389 straipsnis

Arbitražo kolegijos nutarimo pateikimas

1.   Arbitražo kolegija savo galutinį nutarimą pateikia Šalims ir pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais per 120 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo. Jei, arbitražo kolegija mano, kad šio termino laikytis neįmanoma, arbitražo kolegijos pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina pateikti nutarimą. Nutarimas jokiu būdu negali būti pateiktas vėliau nei per 150 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos.

2.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis ar paslaugomis, arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad nutarimas būtų pateiktas per 60 dienų nuo jos sudarymo dienos. Nutarimas jokiu būdu negali būti pateiktas vėliau nei per 75 dienas nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos.

3.   Kilus ginčui dėl šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies nuomone, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, arbitražo kolegija pateikia savo nutarimą per 40 dienų nuo jos sudarymo.

2 Poskirsnis

Nutarimo įgyvendinimas

390 straipsnis

Arbitražo kolegijos nutarimo įgyvendinimas

Šalis atsakovė imasi bet kokių priemonių, kad greitai ir sąžiningai įgyvendintų arbitražo kolegijos nutarimą.

391 straipsnis

Pagrįstos trukmės nutarimo įgyvendinimo laikotarpis

1.   Jei nutarimo neįmanoma įgyvendinti iš karto, Šalys stengiasi susitarti dėl jo įgyvendinimo laikotarpio. Tokiu atveju ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo Šalims apie arbitražo kolegijos nutarimą gavimo dienos, Šalis atsakovė Šaliai ieškovei ir pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais nurodo laikotarpį, kurio jai reikės nutarimui įgyvendinti (toliau – pagrįstos trukmės laikotarpis) ir jį pagrindžia.

2.   Šalims nesusitarus dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti, Šalis ieškovė per 20 dienų nuo pagal 1 dalį Šalies atsakovės pateikto pranešimo gavimo raštu paprašo pirmosios arbitražo kolegijos nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpį. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama kitai Šaliai ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Pirmoji arbitražo kolegija pateikia savo nutarimą Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais per 20 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

3.   Šalis atsakovė raštu praneša Šaliai ieškovei apie arbitražo kolegijos nutarimo įgyvendinimo pažangą ne vėliau kaip likus 30 dienų iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos.

4.   Pagrįstos trukmės laikotarpis gali būti pratęstas Šalių abipusiu sutarimu.

392 straipsnis

Priemonių, kurių imtasi arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti, peržiūra

1.   Iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei ir pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais apie priemones, kurių ji ėmėsi arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti.

2.   Jei Šalys nesutaria dėl to, ar priemonė, apie kurią pranešta pagal 1 dalį ir kurios imtasi nutarimui įgyvendinti, yra taikoma arba dėl jos atitikties šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytoms nuostatoms, Šalis ieškovė gali raštu pateikti prašymą pirmajai arbitražo kolegijai priimti sprendimą šiuo klausimu. Šiame prašyme nurodoma konkreti ginčijama priemonė ir paaiškinama, kodėl ta priemonė neatitinka šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytų nuostatų, taip, kad būtų aiškus skundo teisinis pagrindas. Pirmoji arbitražo kolegija pateikia savo sprendimą Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

393 straipsnis

Laikinos taisomosios priemonės dėl nutarimo neįgyvendinimo

1.   Jei Šalis atsakovė iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos nepraneša apie jokią priemonę, kurios imtasi arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti, arba jei arbitražo kolegija nusprendžia, kad priemonė, apie kurią pranešta pagal šio susitarimo 392 straipsnio 1 dalį, netaikoma arba neatitinka Šalies prievolių pagal šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytas nuostatas, Šalis atsakovė Šalies ieškovės prašymu ir po konsultacijų su ta Šalimi pateikia pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos.

2.   Jei Šalis ieškovė nusprendžia neprašyti pasiūlymo dėl laikinos kompensacijos pagal šio straipsnio 1 dalį arba, jei toks prašymas pateiktas, bet dėl kompensacijos nesutariama per 30 dienų nuo pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos arba nuo arbitražo kolegijos nutarimo pateikimo pagal šio susitarimo 392 straipsnį dėl priemonės netaikymo ar neatitikties šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytoms nuostatoms, Šalis ieškovė įgyja teisę, apie tai pranešusi kitai Šaliai ir pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais, sustabdyti prievolių, kurias ji turi pagal bet kurią šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytą nuostatą, vykdymą mastu, lygiaverčiu pažeidimo sąlygoto panaikinimo arba sumažinimo žalai. Pranešime nurodomas prievolių vykdymo sustabdymo mastas. Šalis ieškovė gali sustabdyti prievolių vykdymą bet kuriuo metu praėjus dešimčiai dienų nuo Šalies atsakovės pateikto pranešimo gavimo dienos, nebent Šalis atsakovė paprašo arbitražo procedūros pagal šio straipsnio 3 dalį.

3.   Jei Šalis atsakovė mano, kad sustabdymo mastas nėra lygiavertis pažeidimo sąlygoto panaikinimo ar sumažėjimo dydžiui, ji gali raštu paprašyti pirmosios arbitrų kolegijos priimti nutarimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą iki 2 dalyje nurodyto dešimties dienų laikotarpio pabaigos pranešama Šaliai ieškovei ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Pirmoji arbitražo kolegija per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos pateikia nutarimą dėl prievolių vykdymo sustabdymo masto Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Prievolių vykdymas nesustabdomas, kol pirmoji arbitražo kolegija nepateiks savo nutarimo, ir sustabdymas turi tą nutarimą atitikti.

4.   Prievolių vykdymas sustabdomas laikinai ir šiame straipsnyje numatyta kompensacija taip pat yra laikina, ir jie netaikomi po to, kai:

a)

Šalys pasiekia abipusiai priimtiną sprendimą pagal šio susitarimo 398 straipsnį;

b)

Šalys susitaria, kad taikydama priemonę, apie kurią pranešta pagal šio susitarimo 392 straipsnio 1 dalį, Šalis atsakovė įgyvendina šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytas nuostatas, arba

c)

bet kokia priemonė, kuri, kaip nustatyta, neatitinka šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytų nuostatų atšaukiama arba iš dalies pakeičiama, kad tas nuostatas atitiktų, kaip reikalaujama pagal šio susitarimo 392 straipsnio 1 dalį.

394 straipsnis

Taisomosios priemonės kilus skubiai spręstiniems ginčams dėl energetikos

1.   Kilus ginčui dėl šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, Šalies nuomone, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Šalių visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, taikomos šio straipsnio nuostatos dėl taisomųjų priemonių.

2.   Nukrypdama nuo šio susitarimo 391, 392 ir 393 straipsnių, Šalis ieškovė gali sustabdyti prievolių, kurias ji turi pagal šio susitarimo V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), vykdymą tinkamu mastu, lygiaverčiu panaikinimui arba sumažinimui, kuriuos sukėlė Šalis, neįgyvendinusi arbitražo kolegijos nutarimo per 15 dienų nuo jo pateikimo. Šis sustabdymas gali įsigalioti iš karto. Sustabdymas gali tęstis tol, kol Šalis atsakovė įgyvendins arbitražo kolegijos nutarimą.

3.   Jeigu Šalis atsakovė ginčija teiginį, kad ji neįgyvendino nutarimo, arba ginčija sustabdymo dėl neįgyvendinimo mastą, ji gali pradėti procedūras pagal šio susitarimo 393 straipsnio 3 dalį ir 395 straipsnį, ir šis klausimas išnagrinėjamas skubos tvarka. Šalis ieškovė privalo panaikinti arba koreguoti sustabdymą tik tada, kai arbitražo kolegija priima nutarimą dėl klausimo, ir ji gali tęsti sustabdymą, kol vyksta procesas.

395 straipsnis

Priemonių, kurių imtasi nutarimui įgyvendinti priėmus laikinas taisomąsias priemones dėl neįgyvendinimo, peržiūra

1.   Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei ir pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais apie priemones, kurių ji ėmėsi arbitražo kolegijos nutarimui įgyvendinti po to, kai buvo sustabdytas nuolaidų taikymas ar pradėta taikyti laikinoji kompensacija. Išskyrus šio straipsnio 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis ieškovė nutraukia nuolaidų taikymo sustabdymą per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jei taikyta kompensacija ir išskyrus šio straipsnio 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis atsakovė gali nutraukti tą kompensaciją per 30 dienų nuo savo pranešimo, kad ji įgyvendino arbitražo kolegijos nutarimą.

2.   Jei Šalys per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesusitaria, ar priėmusi priemonę, apie kurią pranešta, Šalis atsakovė laikosi šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytų nuostatų, Šalis ieškovė raštu prašo pirmosios arbitražo kolegijos priimti sprendimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama kitai Šaliai ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais. Arbitražo kolegijos nutarimas Šalims ir Asociacijos komitetui prekybos klausimais pateikiamas per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Arbitražo kolegijai nusprendus, kad priemonė, kurios imtasi nutarimui įgyvendinti, atitinka šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytas nuostatas, prievolių vykdymo sustabdymas ar kompensacija, jei taikoma, nutraukiami. Kai tinkama, Šalis ieškovė pritaiko nuolaidų taikymo sustabdymo mastą prie arbitražo kolegijos nustatyto masto.

3 Poskirsnis

Bendros nuostatos

396 straipsnis

Arbitrų pakeitimas

Jei vykdant arbitražo procedūrą pagal šį skyrių pirmoji arbitražo kolegija ar kai kurie jos nariai negali dalyvauti, nusišalina arba turi būti pakeistai dėl neatitikties šio susitarimo XXXIV priede pateikto Elgesio kodekso reikalavimams, taikoma šio susitarimo 385 straipsnyje nustatyta tvarka. Arbitražo kolegijos nutarimui pateikti nustatytas laikotarpis pratęsiamas tiek, kad būtų galima paskirti naują arbitrą, bet ne ilgiau kaip 20-čia dienų.

397 straipsnis

Arbitražo ir nutarimo įgyvendinimo procedūrų sustabdymas ir nutraukimas

Arbitražo kolegija Šalių raštišku prašymu sustabdo savo veiklą bet kokiam Šalių sutartam laikotarpiui, neviršijančiam 12 mėnesių iš eilės. Arbitražo kolegija pratęsia veiklą prieš to laikotarpio pabaigą abiejų Šalių raštišku prašymu, o tam laikotarpiui pasibaigus – vienos iš Šalių raštišku prašymu. Prašymą teikianti Šalis apie tai atitinkamai praneša pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais pirmininkui ir kitai Šaliai. Jei Šalis neprašo pratęsti arbitražo kolegijos veiklos pasibaigus sutartam sustabdymo laikotarpiui, procedūra nutraukiama. Arbitražo kolegijos veiklos sustabdymu ir nutraukiamu nedaromas poveikis Šalių teisėms pagal kitas procedūras, kurioms taikomas šio susitarimo 405 straipsnis.

398 straipsnis

Abipusiai priimtinas sprendimas

Pagal šį skyrių Šalys bet kuriuo metu gali priimti abipusiai priimtiną ginčo sprendimą. Jos apie tokį sprendimą kartu praneša pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais ir, kai taikytina, arbitražo kolegijos pirmininkui. Jeigu sprendimą reikia patvirtinti pagal bet kurios Šalies atitinkamas vidaus procedūras, pranešime nurodomas toks reikalavimas ir ginčo sprendimo procedūra sustabdoma. Jeigu tokio patvirtinimo nereikia arba kai pranešama, kad tokios vidaus procedūros atliktos, ginčo sprendimo procedūra užbaigiama.

399 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

1.   Ginčų sprendimo procedūroms pagal šį skyrių taikomos šio susitarimo XXXIII priede nustatytos Darbo tvarkos taisyklės ir šio susitarimo XXXIV priede pateiktas Elgesio kodeksas.

2.   Arbitražo kolegijos posėdžiai yra vieši, nebent Darbo tvarkos taisyklėse būtų nustatyta kitaip.

400 straipsnis

Informacija ir techniniai patarimai

Šalies prašymu arba savo iniciatyva arbitražo kolegija gali rinkti bet kokią, jos nuomone, procedūrai reikiamą informaciją iš bet kokio šaltinio, įskaitant ginčo Šalis. Arbitražo kolegija taip pat turi teisę savo nuožiūra prašyti ekspertų nuomonės. Prieš pasirinkdama ekspertus arbitražo kolegija konsultuojasi su Šalimis. Šalies teritorijoje įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys gali pateikti arbitražo kolegijai amicus curiae informaciją, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklėse. Pagal šį straipsnį gauta informacija atskleidžiama abiem Šalims ir teikiama jų pastaboms.

401 straipsnis

Aiškinimo taisyklės

Arbitražo kolegija šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytas nuostatas aiškina vadovaudamasi įprastomis tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisyklėmis, įskaitant kodifikuotas 1969 m. Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės. Arbitražo kolegija taip pat atsižvelgia į susijusius aiškinimus, pateiktus PPO ginčų sprendimo institucijos priimtose kolegijų ir Ginčų sprendimo tarybos ataskaitose. Arbitražo kolegijos nutarimais Šalims negali būti nustatyta daugiau ar mažiau teisių ir prievolių, nei numatyta šiame susitarime.

402 straipsnis

Arbitražo kolegijos sprendimai ir nutarimai

1.   Arbitrų kolegija deda visas pastangas, kad visi sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, sprendimas dėl svarstomo klausimo priimamas balsų dauguma. Tačiau atskiros arbitrų nuomonės neskelbiamos jokiu atveju.

2.   Šalys besąlygiškai sutinka su arbitražo kolegijos nutarimais. Jais fiziniams ar juridiniams asmenims nenustatoma jokių teisių ar prievolių. Nutarimuose nurodomi nustatyti faktai, atitinkamų šio susitarimo 381 straipsnyje nurodytų nuostatų taikomumas ir pagrindžiami kolegijos nustatyti faktai ir išvados. Pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais visus arbitražo kolegijos nutarimus skelbia viešai per dešimt dienų nuo jų pateikimo, nebent jis nuspręstų to nedaryti, saugodamas konfidencialią verslo informaciją.

403 straipsnis

Kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

1.   Šiame straipsnyje nustatytos procedūros taikomos ginčams dėl aiškinimo ir taikymo šio susitarimo nuostatų, susijusių su V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 3 skyriaus (Techninės prekybos kliūtys), 4 skyriaus (Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės), 5 skyriaus (Muitinė ir prekybos lengvinimas), 6 skyriaus (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba), 8 skyriaus (Viešieji pirkimai) arba 10 skyriaus (Konkurencija) laipsniško derinimo nuostatomis, arba kitų nuostatų, kuriomis Šaliai nustatoma prievolė, apibrėžta nurodant Sąjungos teisės nuostatą.

2.   Kai ginčo metu iškyla klausimas dėl 1 dalyje minėtų Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo, arbitražo kolegija šio klausimo nesprendžia, o kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis priimtų dėl jo sprendimą. Tokiais atvejais arbitražo kolegijos sprendimams taikomi terminai sustabdomi, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai arbitražo kolegijai yra privalomi.

4 Skirsnis

Bendrosios nuostatos

404 straipsnis

Arbitrų sąrašai

1.   Pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo sudaro bent 15 asmenų, norinčių ir galinčių būti arbitrais, sąrašą. Sąrašą sudaro trys dalys: po vieną kiekvienos Šalies sąrašą ir vienas asmenų, kurie nėra nei vienos iš Šalių piliečiai ir gali būti arbitražo kolegijos pirmininkai, sąrašas. Į kiekvieną šį sąrašą įtraukiami bent penki asmenys. Asociacijos komitetas prekybos klausimais užtikrina, kad sąraše visuomet būtų tiek asmenų, kiek nurodyta.

2.   Arbitrai turi turėti specialiųjų teisės ir tarptautinės prekybos žinių ir patirties. Jie turi būti nepriklausomi, pareigas vykdyti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokios organizacijos ar Vyriausybės nurodymų, neturėti ryšių su nė vienos iš Šalių Vyriausybėmis ir laikytis šio susitarimo XXXIV priede nustatyto Elgesio kodekso.

3.   Asociacijos komitetas prekybos klausimais gali sudaryti papildomus sąrašus iš 12 asmenų, turinčių su konkrečiais sektoriais, kuriems taikomas šis susitarimas, susijusių žinių ir patirties. Šalims susitarus šie papildomi sąrašai naudojami arbitražo kolegijai sudaryti, kaip nustatyta šio susitarimo 385 straipsnyje.

405 straipsnis

Ryšys su PPO prievolėmis

1.   Su ginčų sprendimu susijusios šio skyriaus nuostatos taikomos nedarant poveikio jokiems galimiems veiksmams, susijusiems su PPO, įskaitant ginčų sprendimo procedūras.

2.   Vis dėlto, kalbant apie konkrečią priemonę, Šalis nereikalauja atlyginti žalos dėl iš esmės lygiavertės prievolės ir pagal šį susitarimą, ir pagal PPO steigimo sutartį abejose instancijose. Tokiu atveju, inicijavus ginčo sprendimo procedūrą, Šalis nesikreipia į kitą instanciją dėl žalos atlyginimo dėl iš esmės lygiavertės prievolės, nustatytos kitame susitarime, nebent pirmoji pasirinkta instancija dėl procedūrinių ar jurisdikcijos priežasčių negali nustatyti faktų dėl prašymo atlyginti žalą dėl tos prievolės.

3.   Taikant šio straipsnio 2 dalį:

a)

laikoma, kad ginčo sprendimo procedūrą pagal PPO steigimo sutartį Šalis inicijuoja prašymu sudaryti kolegiją pagal PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 6 straipsnį, ir

b)

laikoma, kad ginčo sprendimo procedūrą pagal šį skyrių Šalis inicijuoja prašymu pagal šio susitarimo 384 straipsnį sudaryti arbitražo kolegiją.

4.   Nė viena šio susitarimo nuostata Šaliai netrukdoma sustabdyti prievolių, kurias sustabdyti leido GSI. PPO steigimo sutartis netaikoma siekiant sutrukdyti Šaliai sustabdyti prievolių vykdymą pagal šį skyrių.

406 straipsnis

Terminai

1.   Visi šiame skyriuje nustatyti terminai, įskaitant terminą, per kurį arbitražo kolegija turi paskelbti savo nutarimus, skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo kitos dienos po veiksmo ar fakto, dėl kurio jie nustatyti, jei nenustatyta kitaip.

2.   Šiame skyriuje nurodyti terminai gali būti keičiami abipusiu ginčo Šalių sutarimu. Arbitražo kolegija gali bet kuriuo metu pasiūlyti Šalims pakeisti šiame skyriuje nurodytus terminus, nurodydama pasiūlymo priežastis.

15 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl teisės aktų derinimo pagal v antraštinę dalį

407 straipsnis

Pažanga derinant teisės aktus su prekyba susijusiose srityse

1.   Siekdamos palengvinti Moldovos Respublikos teisės derinimo su Sąjungos teise su prekyba susijusiose srityse, nurodytose V antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), vertinimą, kaip nurodyta šio susitarimo 451 ir 452 straipsniuose, Šalys reguliariai ir bent kartą per metus pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytame Asociacijos komitete prekybos klausimais arba viename iš jo pakomitečių, įsteigtų pagal šį susitarimą, aptaria derinimo pažangą, remdamosi sutartais terminais, nurodytais šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 3, 4, 5, 6, 8 ir 10 skyriuose.

2.   Sąjungos prašymu šiai diskusijai palaikyti Moldovos Respublika raštu pateikia Asociacijos komitetui prekybos klausimais arba vienam iš jo pakomitečių, kaip tinkama, informaciją apie derinimo pažangą ir veiksmingą suderintos vidaus teisės, susijusios su šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) atitinkamais skyriais, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

3.   Kai, jos nuomone, derinimas dėl bet kokio iš 1 dalyje nurodytų skyrių pabaigiamas, Moldovos Respublika praneša apie tai Sąjungai.

408 straipsnis

Nesuderinamos vidaus teisės panaikinimas

Derinimo proceso metu Moldovos Respublika iš vidaus teisės pašalina atitinkamas nuostatas arba uždraudžia vidaus praktiką, nesuderinamas su Sąjungos teise arba su savo vidaus teise, suderinta su Sąjungos teise šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) su prekyba susijusiose srityse.

409 straipsnis

Derinimo su prekyba susijusiose srityse vertinimas

1.   Sąjungos atliekamas derinimo vertinimas, kaip nurodyta šio susitarimo V antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), pradedamas po to, kai Moldovos Respublika pateikia Sąjungai informaciją pagal šio susitarimo 407 straipsnio 3 dalį, nebent šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 4 ir 8 skyriuose nurodyta kitaip.

2.   Sąjunga vertina, ar Moldovos Respublikos teisės aktai suderinti su Sąjungos teise ir ar jie veiksmingai įgyvendinti ir užtikrintas jų vykdymas. Moldovos Respublika abipusiai sutarta kalba pateikia Sąjungai visą reikiamą informaciją tokiam vertinimui atlikti.

3.   Atlikdama vertinimą pagal 2 dalį Sąjunga atsižvelgia į tai, ar Moldovos Respublikoje yra infrastruktūra, įstaigos ir procedūros, būtinos norint veiksmingai įgyvendinti Moldovos Respublikos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, ir į jų veikimą.

4.   Atlikdama vertinimą pagal 2 dalį Sąjunga atsižvelgia į tai, ar yra vidaus nuostatų ar praktikos, nesuderinamų su Sąjungos teise arba su vidaus teise, suderinta su Sąjungos teise šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) su prekyba susijusiose srityse.

5.   Sąjunga per 12 mėnesių nuo 1 dalyje nurodyto vertinimo pradžios praneša Moldovos Respublikai apie vertinimo rezultatus, nebent būtų nustatyta kitaip. Šalys vertinimą aptaria pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytame Asociacijos komitete prekybos klausimais arba atitinkamuose jo pakomitečiuose, kaip nurodyta šio susitarimo 452 straipsnyje, nebent būtų nustatyta kitaip.

410 straipsnis

Teisės aktų derinimui svarbūs pakeitimai

1.   Moldovos Respublika užtikrina, kad suderinta vidaus teisė būtų veiksmingai įgyvendinama ir imasi visų veiksmų, būtinų norint jos vidaus teisėje atsižvelgti į Sąjungos teisės pakeitimus šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) su prekyba susijusiose srityse.

2.   Moldovos Respublika stengiasi nesiimti jokių veiksmų, galinčių trukdyti pasiekti derinimo pagal šio susitarimo V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) tikslą ar menkinti jo rezultatus.

3.   Sąjunga praneša Moldovos Respublikai apie visus galutinius Europos Komisijos pasiūlymus priimti arba iš dalies pakeisti Sąjungos teisės aktus, susijusius su derinimo prievolėmis, kurias Moldovos Respublika turi pagal šio susitarimo V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

4.   Moldovos Respublika praneša Sąjungai apie teisės aktų pasiūlymus ir priemones, įskaitant vidaus praktiką, kurie gali paveikti jos prievolių pagal šio susitarimo V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) vykdymą.

5.   Pateikus prašymą Šalys aptaria šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pasiūlymų ar veiksmų poveikį Moldovos Respublikos teisės aktams arba prievolių pagal šio susitarimo V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) vykdymui.

6.   Jei atlikus vertinimą pagal šio susitarimo 409 straipsnį Moldovos Respublika pakeičia savo vidaus teisę, kad atsižvelgtų į šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 3, 4, 5, 6, 8 ir 10 skyrių pakeitimus, Sąjunga atlieka naują vertinimą pagal šio susitarimo 409 straipsnį. Jei Moldovos Respublika imasi veiksmų, kurie gali turėti įtakos suderintos vidaus teisės įgyvendinimui ir jos vykdymo užtikrinimui, Sąjunga gali atlikti naują vertinimą pagal šio susitarimo 409 straipsnį.

7.   Jei aplinkybės to reikalauja, konkretūs privalumai, Sąjungos suteikti įvertinus, kad Moldovos Respublika suderino teisės aktus su Sąjungos teise, juos veiksmingai įgyvendino ir užtikrino jų vykdymą, gali būti laikinai sustabdyti pagal 8 dalį, jei Moldovos Respublika nesuderina vidaus teisės taip, kad būtų atsižvelgta į šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) pakeitimus, jei atlikus 6 dalyje nurodytą vertinimą paaiškėja, kad Moldovos Respublikos teisė nebėra suderinta su Sąjungos teise, arba jei pagal šio susitarimo 434 straipsnį įsteigta Asociacijos taryba nepriima sprendimo atnaujinti šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) pagal Sąjungos teisės pakeitimus.

8.   Jei Sąjunga ketina imtis tokio sustabdymo, ji apie tai nedelsdama praneša Moldovos Respublikai. Moldovos Respublika gali per vieną mėnesį nuo pranešimo perduoti šį klausimą pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais, raštu nurodydama priežastis. Asociacijos komitetas prekybos klausimais apsvarsto klausimą per tris mėnesius nuo klausimo perdavimo. Jei klausimas neperduodamas Asociacijos komitetui prekybos klausimais arba tas komitetas negali jo išspręsti per tris mėnesius nuo klausimo perdavimo, Sąjunga gali sustabdyti privalumus. Asociacijos komitetui prekybos klausimais išsprendus klausimą sustabdymas nedelsiant panaikinamas.

411 straipsnis

Keitimasis informacija

Informacija dėl teisės aktų derinimo pagal V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) keičiamasi per ryšių centrus, įsteigtus pagal šio susitarimo 358 straipsnio 1 dalį.

412 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudarytas Asociacijos komitetas prekybos klausimais priima procedūras, kad palengvintų derinimo vertinimą ir užtikrintų, kad būtų veiksmingai keičiamasi informacija, susijusia su derinimu, įskaitant tos informacijos formą, turinį ir kalbą.

2.   Šio susitarimo šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuorodos į konkretų Sąjungos teisės aktą apima jo pakeitimus, papildymus ir jį pakeičiančias priemones, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iki 2013 m. lapkričio 29 d.

3.   Esant nesutapimams šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 3, 4, 5, 6, 8 ir 10 skyrių nuostatos turi viršenybę šio skyriaus nuostatų atžvilgiu.

4.   Šio skirsnio nuostatų tariamiems pažeidimams netaikomas šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyrius (Ginčų sprendimas).

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖ PARAMA IR NUOSTATOS DĖL KOVOS SU SUKČIAVIMU IR KONTROLĖS

1 SKYRIUS

Finansinė parama

413 straipsnis

Moldovos Respublika gauna finansinę paramą pagal atitinkamus ES finansavimo mechanizmus ir priemones. Moldovos Respublikai taip pat gali būti teikiamos Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir kitų tarptautinių finansų įstaigų paskolos. Ši finansinė parama padės siekti šio susitarimo tikslų ir bus teikiama pagal šį skyrių.

414 straipsnis

Pagrindiniai finansinės paramos principai numatomi atitinkamuose ES reglamentuose dėl finansinių priemonių.

415 straipsnis

ES finansinės paramos prioritetinės sritys, dėl kurių susitaria Šalys, nustatomos atitinkamose metinėse veiksmų programose, pagrįstose daugiametėmis programomis, atitinkančiomis sutartus politikos prioritetus. Pagal tas programas nustatant paramos sumas atsižvelgiama į Moldovos Respublikos poreikius, sektorių pajėgumą ir pažangą vykdant reformas, visų pirma srityse, kurioms taikomas šis susitarimas.

416 straipsnis

Kad kuo geriau išnaudotų turimus išteklius, Šalys stengiasi užtikrinti, kad ES parama būtų įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant ir derinant veiksmus su kitomis valstybėmis donorėmis, paramą teikiančiomis organizacijomis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, taip pat laikantis tarptautinių pagalbos veiksmingumo principų.

417 straipsnis

Esminis finansinės paramos teisinis, administracinis ir techninis pagrindas nustatomas pagal atitinkamus Šalių tarpusavio susitarimus.

418 straipsnis

Asociacijos tarybai pranešama apie finansinės paramos teikimo pažangą ir įgyvendinimą, ir jos poveikį siekiant šio susitarimo tikslų. Dėl to atitinkamos Šalių įstaigos abipusiai ir nuolatos teikia atitinkamą su stebėsena ir vertinimu susijusią informaciją.

419 straipsnis

Šalys įgyvendina paramos priemones laikydamosi patikimo finansų valdymo principų ir bendradarbiauja užtikrindamos ES ir Moldovos Respublikos finansinių interesų apsaugą, kaip išdėstyta šios antraštinės dalies 2 skyriuje (Nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir kontrolės).

2 SKYRIUS

Nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir kontrolės

420 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos šio susitarimo IV protokole.

421 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas bet kuriam paskesniam susitarimui arba finansinei priemonei, kurią sudarys Šalys, ir bet kuriai kitai ES finansinei priemonei, su kuria Moldovos Respublika gali būti asocijuota, nedarant poveikio bet kurioms kitoms papildomoms sąlygoms, taikomoms auditui, patikrinimams vietoje, patikroms, kontrolės ir kovos su sukčiavimu priemonėms, įskaitant tas, kurias vykdo Europos kovos su sukčiavimo tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai.

422 straipsnis

Sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su jais priemonės

Šalys imasi veiksmingų sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su jais priemonių, inter alia, šio susitarimo reglamentuojamose srityse teikdamos abipusę administracinę ir teisinę pagalbą.

423 straipsnis

Keitimasis informacija ir tolesnis praktinis bendradarbiavimas

1.   Siekdamos tinkamai įgyvendinti šį skyrių, ES ir Moldovos Respublikos kompetentingos institucijos reguliariai keičiasi informacija ir rengia konsultacijas vienai iš Šalių to paprašius.

2.   OLAF gali susitarti su atitinkamomis Moldovos Respublikos institucijomis dėl tolesnio bendradarbiavimo kovojant su sukčiavimu, įskaitant praktinius susitarimus su Moldovos Respublikos institucijomis.

3.   Perduodant ir apdorojant asmens duomenis taikomas šio susitarimo III antraštinės dalies (Laisvė, saugumas ir teisingumas) 13 straipsnis.

424 straipsnis

Pažeidimų, sukčiavimo ir korupcijos prevencija

1.   Moldovos Respublikos institucijos reguliariai tikrina, ar ES lėšomis finansuojami veiksmai įgyvendinami tinkamai. Jos imasi visų tinkamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir priemonių tokiai padėčiai ištaisyti.

2.   Moldovos Respublikos institucijos imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkristų kelią aktyviai ar pasyviai korupcijai ir ištaisytų tokią padėtį, ir išvengtų interesų konfliktų visuose su ES lėšų panaudojimo procedūromis susijusiuose etapuose.

3.   Moldovos Respublikos institucijos praneša Europos Komisijai apie visas įgyvendintas prevencijos priemones.

4.   Europos Komisija turi teisę rinkti įrodymus pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 56 straipsnį.

5.   Be to, Europos Komisija turi teisę rinkti įrodymus, kad pirkimo ir dotacijų skyrimo procedūros atitinka skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavo principus, kad jomis užkertamas kelias bet kokiems interesų konfliktams, suteikiamos tarptautiniu mastu pripažintiems standartams lygiavertės garantijos ir užtikrinama atitiktis patikimo finansų valdymo nuostatoms.

6.   Todėl kompetentingos Moldovos Respublikos institucijos suteikia Europos Komisijai bet kokią prašomą informaciją, susijusią su ES lėšų panaudojimu, ir nedelsdamos praneša apie esminius savo procedūrų ar sistemų pakeitimus.

425 straipsnis

Tyrimai ir persekiojimas

Moldovos Respublikos institucijos užtikrina, kad įtariami ir faktiniai sukčiavimo, korupcijos ar kitų pažeidimų, įskaitant interesų konfliktus, atvejai, nustatyti atlikus nacionalinius ar ES lygmens patikrinimus, būtų tiriami ir persekiojami. Kai tinkama, OLAF gali padėti Moldovos Respublikos institucijoms vykdyti šią užduotį.

426 straipsnis

Pranešimas apie sukčiavimą, korupciją ir pažeidimus

1.   Moldovos Respublikos institucijos nedelsdamos pateikia Europos Komisijai visą informaciją, jų gautą dėl įtariamo ar faktinio sukčiavimo, korupcijos ar bet kokio kito pažeidimo, įskaitant interesų konfliktus, atvejų, susijusių su ES lėšų panaudojimu. Apie įtarimus sukčiavimu ir korupcija taip pat pranešama Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF).

2.   Moldovos Respublikos institucijos taip pat praneša apie visas priemones, kurių imtasi dėl faktų, apie kuriuos pranešta pagal šį straipsnį. Jei įtariamų ar faktinių sukčiavimo, korupcijos ar bet kokių kitų pažeidimų atvejų, apie kuriuos reikia pranešti, nebuvo, Moldovos Respublikos institucijos apie tai praneša Europos Komisijai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

427 straipsnis

Auditas

1.   Europos Komisija ir Europos Audito Rūmai (EAR) turi teisę nagrinėti, ar visos su ES lėšų panaudojimu susijusios išlaidos patirtos teisėtai ir tvarkingai, ir ar finansai valdyti patikimai.

2.   Auditas atliekamas remiantis ir prisiimtais įsipareigojimais, ir atliktais mokėjimais. Jis grindžiamas įrašais ir prireikus atliekamas vietoje, bet kokio subjekto, valdančio ar dalyvaujančio naudojant ES lėšas, patalpose. Auditas gali būti atliekamas prieš uždarant atitinkamų finansinių metų sąskaitas ir per penkerius metus nuo likučio išmokėjimo dienos.

3.   Europos Komisijos inspektoriai ar kiti Europos Komisijos ar EAR įgalioti asmenys gali atlikti dokumentų patikras ar patikras vietoje ir auditą bet kokio subjekto, valdančio ar dalyvaujančio naudojant ES lėšas, arba jų subrangovų patalpose Moldovos Respublikoje.

4.   Europos Komisijos pareigūnams ir kitiems jos ar EAR įgaliotiems asmenims sudaromos tinkamos sąlygos įeiti į patalpas, susipažinti su darbais, dokumentais ir visa reikiama informacija, įskaitant informaciją elektronine forma, kad jie galėtų tinkamai atlikti auditą. Apie šią prieigos teisę turėtų būti pranešta visiems Moldovos Respublikos viešiesiems subjektams, be to, ji aiškiai nurodoma sutartyse, sudarytose šiame susitarime nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

5.   Šiame straipsnyje nurodytos patikros ir auditas taikytini visiems rangovams ir subrangovams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gavo ES lėšų. Vykdydami užduotis EAR ir Moldovos Respublikos audito įstaigų atstovai bendradarbiauja, vadovaudamiesi pasitikėjimo principu ir išlaikydami nepriklausomumą.

428 straipsnis

Patikros vietoje

1.   Pagal šį susitarimą OLAF suteikiami įgaliojimai atlikti patikras ir inspektavimą vietoje, kad apsaugotų ES finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų, pagal 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų nuostatas.

2.   Patikras ir inspektavimą vietoje rengia ir atlieka OLAF, glaudžiai bendradarbiaudama su Moldovos Respublikos kompetentingomis institucijomis.

3.   Moldovos Respublikos institucijoms laiku pranešama apie patikrų ir inspektavimo dalyką, tikslą ir teisinį pagrindą, kad jos galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą. Tuo tikslu Moldovos Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnai gali dalyvauti atliekant patikras ir inspektavimą vietoje.

4.   Moldovos Respublikos institucijoms pageidaujant, jos gali atlikti patikras ir inspektavimą vietoje kartu su OLAF.

5.   Jei ekonominės veiklos vykdytojas priešinasi patikrai ar inspektavimui vietoje, Moldovos Respublikos institucijos prireikus padeda OLAF, kad ji galėtų atlikti savo pareigą ir atlikti patikrą ar inspektavimą vietoje.

429 straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

Europos Komisija gali taikyti administracines priemones ir sankcijas, laikydamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, 2002 m. gruodžio 23 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 ir 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos.

430 straipsnis

Susigrąžinimas

1.   Moldovos Respublikos institucijos imasi visų tinkamų priemonių, kad susigrąžintų neteisėtai išmokėtas ES lėšas.

2.   Tais atvejais, kai naudoti ES lėšas patikėta Moldovos Respublikos institucijoms, Europos Komisija turi teisę susigrąžinti neteisėtai išmokėtas ES lėšas, visų pirma taikydama finansines pataisas. Europos Komisija atsižvelgia į priemones, kurių Moldovos Respublikos institucijos ėmėsi atitinkamų ES lėšų praradimo prevencijai.

3.   Prieš priimdama sprendimą dėl susigrąžinimo Europos Komisija konsultuojasi su Moldovos Respublika. Ginčai dėl susigrąžinimo bus aptariami Asociacijos taryboje.

4.   Tais atvejais, kai Europos Komisija tiesiogiai ar netiesiogiai naudoja ES lėšas, patikėdama biudžeto vykdymo užduotis trečiosioms šalims, Europos Komisijos sprendimų, priimtų pagal šio susitarimo šią antraštinę dalį, kuriais asmenims (ne valstybėms) nustatomos turtinės prievolės, vykdymas Moldovos Respublikoje užtikrinamas laikantis šių principų:

a)

vykdymo užtikrinimas reglamentuojamas Moldovos Respublikoje galiojančiomis civilinio proceso taisyklėmis. Vykdomąjį sprendimo raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria Moldovos Respublikos Vyriausybė ir apie kurią ji praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

b)

atlikus a punkte nurodytus formalumus dėl suinteresuotos Šalies prašymo, ji gali pereiti prie vykdymo užtikrinimo Moldovos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, tiesiogiai perduodama šį klausimą kompetentingai institucijai;

c)

vykdymo užtikrinimą galima sustabdyti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau skundų dėl vykdymo užtikrinimo pažeidimų nagrinėjimas priklauso Moldovos Respublikos teismų jurisdikcijai.

5.   Vykdomąjį raštą neatliekant jokių kitų patikrinimų, tik patikrinus akto autentiškumą, išduoda Moldovos Respublikos Vyriausybės paskirtos institucijos. Vykdymas užtikrinamas laikantis Moldovos Respublikos nustatytų tvarkos taisyklių. Ar vykdymo užtikrinimo sprendimas yra teisėtas, sprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

6.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, priimtų pagal sutarčių, kurioms taikomas šis skyrius, arbitražo nuostatą, vykdymas užtikrinamas tokiomis pačiomis sąlygomis.

431 straipsnis

Konfidencialumas

Informacijai, kuri buvo kokia nors forma perduota ar gauta remiantis šiuo skyriumi, taikomi profesinės paslapties reikalavimai, ir ji saugoma taip pat, kaip panaši informacija saugoma pagal Moldovos Respublikos teisę ir pagal ES institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas. Ši informacija gali būti perduota tik asmenims, kuriems ji yra reikalinga jų funkcijoms ES institucijose, valstybėse narėse ar Moldovos Respublikoje vykdyti, ir gali būti panaudota tik veiksmingai Šalių finansinių interesų apsaugai užtikrinti.

432 straipsnis

Teisės aktų derinimas

Moldovos Respublika derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo XXXV priede, laikydamasi to priedo nuostatų.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Institucinė sistema

433 straipsnis

Politinis ir strateginis dialogas, taip pat dėl su Šalių tarpusavio bendradarbiavimo tam tikruose sektoriuose, gali būti vykdomas bet kokiu lygmeniu. Aukšto lygmens nuolatinis strateginis dialogas palaikomas Asociacijos taryboje, įsteigtoje pagal šio susitarimo 434 straipsnį, ir abipusiu sutarimu rengiant reguliarius Šalių ministrų lygmens atstovų susitikimus.

434 straipsnis

1.   Įsteigiama Asociacijos taryba. Ji prižiūri ir stebi, kaip taikomas ir įgyvendinamas šis susitarimas, ir atsižvelgdama į jo tikslus periodiškai peržiūri, kaip susitarimas funkcionuoja.

2.   Asociacijos taryba reguliariai, bent kartą per metus ir kai būtina pagal aplinkybes, renkasi ministrų lygmeniu. Asociacijos taryba abipusiu sutarimu gali rinktis bet kokios reikiamos sudėties.

3.   Asociacijos taryba ne tik prižiūri ir stebi, kaip taikomas šis susitarimas, bet ir nagrinėja bet kokius svarbius klausimus, kylančius dėl šio susitarimo, ir bet kokius kitus abipusiai svarbius dvišalius ar tarptautinius klausimus.

435 straipsnis

1.   Asociacijos tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos nariai, Europos Komisijos nariai ir Moldovos Respublikos Vyriausybės nariai.

2.   Asociacijos taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3.   Asociacijos tarybai paeiliui pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Moldovos Respublikos atstovas.

4.   Kai tinkama, abipusiu sutarimu Asociacijos tarybos darbe stebėtojų teisėmis gali dalyvauti kitų organų atstovai.

436 straipsnis

1.   Siekiant šio susitarimo tikslų Asociacijos taryba įgaliojama priimti šio susitarimo taikymo sričiai priklausančius sprendimus. Tokie sprendimai privalomi Šalims ir jos imasi tinkamų priemonių, be kita ko, jei būtina, konkrečių veiksmų pagal šį susitarimą įsteigtuose specialiuosiuose organuose, kad įgyvendintų priimtus sprendimus. Asociacijos taryba taip pat gali teikti rekomendacijas. Ji priima savo sprendimus ir rekomendacijas Šalių sutarimu po to, kai užbaigiamos atitinkamos vidaus procedūros.

2.   Laikydamasi šiame susitarime nustatyto tikslo laipsniškai derinti Moldovos Respublikos teisės aktus su Sąjungos teisės aktais, Asociacijos taryba veiks kaip forumas, kuriame keičiamasi informacija apie rengiamus ir galiojančius ES ir Moldovos Respublikos teisės aktus ir apie įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir reikalavimų laikymosi priemones.

3.   Laikydamasi šio straipsnio 1 dalies Asociacijos taryba turi įgaliojimus atnaujinti arba iš dalies keisti šio susitarimo priedus, nedarydama poveikio jokioms konkrečioms šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuostatoms.

437 straipsnis

1.   Įsteigiamas Asociacijos komitetas. Jis padeda Asociacijos tarybai vykdyti jos pareigas.

2.   Asociacijos komitetą sudaro Šalių atstovai, kurie paprastai yra vyresnieji valstybės tarnautojai.

3.   Asociacijos komitetui paeiliui pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Moldovos Respublikos atstovas.

438 straipsnis

1.   Asociacijos taryba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato Asociacijos komiteto, kuris, be kita ko, atsakingas už Asociacijos tarybos susitikimų rengimą, pareigas ir funkcijas. Asociacijos komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.

2.   Asociacijos taryba gali perduoti Asociacijos komitetui bet kokius savo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą priimti privalomus vykdyti sprendimus.

3.   Asociacijos komitetas turi įgaliojimus priimti sprendimus šiame susitarime numatytais atvejais ir tose srityse, kuriose Asociacijos taryba jam perdavė įgaliojimus. Sprendimai Šalims privalomi ir jos imasi tinkamų jų įgyvendinimo priemonių. Asociacijos komitetas sprendimus priima Šalių sutarimu.

4.   Asociacijos komitetas posėdžiauja konkrečios sudėties, kai sprendžia visus klausimus, susijusius su šio susitarimo V antraštine dalimi (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Šios sudėties Asociacijos komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.

439 straipsnis

1.   Asociacijos komitetui padeda pagal šį susitarimą įsteigti pakomitečiai.

2.   Asociacijos taryba gali nuspręsti įsteigti bet kokius šio susitarimo įgyvendinimui būtinus specialiuosius, konkrečioms sritims skirtus komitetus ar organus ir nustatyti tokių specialiųjų komitetų ar organų sudėtį, pareigas ir funkcijas. Be to, tokie specialieji komitetai ir organai gali rengti diskusijas bet kokiu klausimu, kurį jie laiko svarbiu, nedarydami poveikio konkrečioms šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuostatoms.

3.   Asociacijos komitetas taip pat gali įsteigti pakomitečius, kad įvertintų pažangą, padarytą per reguliarius šiame susitarime nurodytus dialogus.

4.   Pakomitečiai įgaliojami priimti sprendimus šiame susitarime numatytais atvejais. Laikydamiesi reikalavimų, jie reguliariai atsiskaito dėl savo veiklos Asociacijos komitetui.

5.   Pagal šio susitarimo V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) įsteigti pakomitečiai pakankamai iš anksto praneša pagal 438 straipsnio 4 dalį sudarytam Asociacijos komitetui prekybos klausimais apie savo posėdžių datą ir darbotvarkę. Jie dėl savo veiklos atsiskaito per kiekvieną įprastą pagal šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalį sudaryto Asociacijos komiteto prekybos klausimais posėdį.

6.   Pakomitečių buvimas neužkerta kelio nė vienai Šaliai tiesiogiai kreiptis į Asociacijos komitetą, taip pat skirtą prekybos klausimams, kaip nustatyta šio susitarimo 438 straipsnio 4 dalyje.

440 straipsnis

1.   Įsteigiamas Parlamentinis asociacijos komitetas. Jį sudaro ir jame susitinka bei keičiasi nuomonėmis Europos Parlamento nariai ir Moldovos Respublikos Parlamento nariai. Posėdžių periodiškumą nustato pats komitetas.

2.   Parlamentinis asociacijos komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3.   Parlamentiniam asociacijos komitetui paeiliui pirmininkauja Europos Parlamento atstovas ir Moldovos Respublikos Parlamento atstovas pagal komiteto darbo tvarkos taisyklių nuostatas.

441 straipsnis

1.   Parlamentinis asociacijos komitetas gali prašyti Asociacijos tarybos svarbios informacijos dėl šio susitarimo įgyvendinimo, ir Asociacijos taryba suteikia šiam komitetui prašomą informaciją.

2.   Parlamentiniam asociacijos komitetui pranešama apie Asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas.

3.   Parlamentinis asociacijos komitetas gali teikti rekomendacijas Asociacijos tarybai.

4.   Parlamentinis asociacijos komitetas gali įsteigti parlamentinius asociacijos pakomitečius.

442 straipsnis

1.   Šalys taip pat skatina reguliarius pilietinės visuomenės susitikimus, kad ją informuotų apie šio susitarimo įgyvendinimą ir gautų tam būtinos informacijos.

2.   Įsteigiama Pilietinės visuomenės platforma. Ją sudaro, joje susitinka ir keičiasi nuomonėmis ES pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius, ir Moldovos Respublikos pilietinės visuomenės atstovai. Posėdžių periodiškumą nustato pati platforma.

3.   Pilietinės visuomenės platforma nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Pilietinės visuomenės platformai paeiliui pirmininkauja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovas ir Moldovos Respublikos pilietinės visuomenės atstovai pagal jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas.

443 straipsnis

1.   Pilietinės visuomenės platformai pranešama apie Asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas.

2.   Pilietinės visuomenės platforma gali teikti rekomendacijas Asociacijos tarybai.

3.   Asociacijos komitetas ir Parlamentinis asociacijos komitetas palaiko reguliarius ryšius su Pilietinės visuomenės platformos atstovais, kad susipažintų su jų nuomonėmis dėl šio susitarimo tikslų įgyvendinimo.

2 SKYRIUS

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

444 straipsnis

Teisė kreiptis į teismus ir administracinius organus

Pagal šio susitarimo taikymo sritį kiekviena Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų teisę be diskriminacijos, palyginti su jų piliečiais, kreiptis į jų kompetentingus teismus ir administracinius organus, kad apgintų asmens ir nuosavybės teises.

445 straipsnis

Oficialių dokumentų prieiga

Šio susitarimo nuostatos taikomos nedarant poveikio atitinkamų Šalių vidaus įstatymų ir taisyklių dėl viešos oficialių dokumentų prieigos taikymo.

446 straipsnis

Saugumo išimtys

Nė viena šio susitarimo nuostata nedraudžiama Šaliai imtis bet kokių priemonių:

a)

kurias ji laiko būtinomis tam, kad nebūtų atskleista informacija, kuri pakenktų jos esminiams saugumo interesams;

b)

kurios susijusios su ginklų, šaudmenų arba karo medžiagų gamyba ar prekyba arba su gynybai būtinais moksliniais tyrimais, technologine plėtra ar gamyba, jeigu tokiomis priemonėmis nedaromas neigiamas poveikis specialios karinės paskirties neturinčių produktų konkurencijos sąlygoms, ir

c)

kurias ji laiko esminėmis, kad užtikrintų savo saugumą, jeigu kiltų dideli vidaus neramumai, kurie darytų poveikį viešosios tvarkos palaikymui, jeigu kiltų karas arba rimta tarptautinė įtampa, gresianti karu, arba kad vykdydama prisiimtas prievoles palaikytų taiką ir tarptautinį saugumą.

447 straipsnis

Nediskriminavimas

1.   Šio susitarimo taikymo srityse ir nedarant poveikio jokioms specialioms jo nuostatoms:

a)

Sąjungos ar jos valstybių narių atžvilgiu Moldovos Respublikos taikomomis priemonėmis jokiais būdais nediskriminuojamos valstybės narės, jų piliečiai, bendrovės arba įmonės, ir

b)

Moldovos Respublikos atžvilgiu Sąjungos arba jos valstybių narių taikomomis priemonėmis jokiais būdais nediskriminuojami Moldovos Respublikos piliečiai, bendrovės arba įmonės.

2.   1 dalies nuostatomis nedaromas poveikis Šalių teisei taikyti atitinkamas fiskalinių teisės aktų nuostatas mokesčių mokėtojams, kurių padėtis nėra vienoda gyvenamosios vietos požiūriu.

448 straipsnis

Laipsniškas teisės aktų derinimas

Moldovos Respublika laipsniškai derina savo teisės aktus su ES aktais ir tarptautiniais dokumentais, nurodytais šio susitarimo prieduose, laikydamasi šiame susitarime nurodytų įsipareigojimų ir tų priedų nuostatų. Šia nuostata nedaromas poveikis jokioms konkrečioms nuostatoms ar prievolėms dėl teisės aktų derinimo pagal šio susitarimo V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

449 straipsnis

Dinaminis teisės aktų derinimas

Atsižvelgdama į tikslą, kad Moldovos Respublika laipsniškai suderintų teisės aktus su ES teise, ypač dėl šio susitarimo III, IV, V ir VI antraštinėse dalyse nurodytų įsipareigojimų, ir remdamasi šio susitarimo priedų nuostatomis, Asociacijos taryba periodiškai persvarsto ir atnaujina tuos priedus, be kita ko, kad atsižvelgtų į ES teisės raidą, kaip nustatyta šiame susitarime. Šia nuostata nedaromas poveikis jokioms konkrečioms nuostatoms pagal šio susitarimo V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

450 straipsnis

Stebėsena

Stebėsena – tai nuolatinis į šio susitarimo taikymo sritį patenkančių priemonių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pažangos vertinimas. Šalys bendradarbiaus, kad palengvintų stebėsenos procesą, remdamosi pagal šį susitarimą įsteigtais instituciniais organais.

451 straipsnis

Derinimo vertinimas

1.   ES vertina Moldovos Respublikos teisės derinimą su ES teise, kaip nustatyta šiame susitarime. Tai aprėpia ir įgyvendinimo bei vykdymo užtikrinimo aspektus. Šiuos vertinimus gali atlikti atskirai ES, arba ES, susitarusi su Moldovos Respublika, arba abi Šalys drauge. Kad vertinti būtų lengviau, Moldovos Respublika praneša ES apie derinimo pažangą, kai tinkama iki šiame susitarime nurodytų pereinamųjų laikotarpių dėl ES teisės aktų pabaigos. Ataskaitų teikimo ir vertinimo procesas, įskaitant vertinimo tvarką ir dažnumą, bus vykdomas atsižvelgiant į specialią šiame susitarime arba pagal šį susitarimą įsteigtų institucinių organų sprendimuose nustatytą tvarką.

2.   Derinimas gali būti vertinamas per vizitus vietoje, kuriuose dalyvauja ES institucijos, įstaigos ir agentūros, nevyriausybinės organizacijos, priežiūros institucijos, nepriklausomi ekspertai ir kiti subjektai pagal poreikius.

452 straipsnis

Stebėsenos ir derinimo vertinimo rezultatai

1.   Stebėsenos rezultatai, įskaitant derinimo vertinimą, nurodytą šio susitarimo 451 straipsnyje, aptariami visuose atitinkamuose pagal šį susitarimą įsteigtuose organuose. Tokie organai gali priimti bendras rekomendacijas, dėl kurių susitaria vieningai ir kurios pateikiamos Asociacijos tarybai.

2.   Jeigu Šalys susitaria, kad pagal šio susitarimo V antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) numatytos priemonės įgyvendintos ir jų vykdymas užtikrinamas, Asociacijos taryba pagal šio susitarimo 436 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus sutinka dėl tolesnio rinkos atvėrimo, kaip apibrėžta šio susitarimo V antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytai bendrai rekomendacijai, kuri teikiama Asociacijos tarybai, arba, kai tokios rekomendacijos nepavyksta parengti, šio susitarimo V antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) apibrėžta ginčų sprendimo procedūra netaikoma. Atitinkamo pagal šį susitarimo įsteigto organo priimtam sprendimui arba, kai tokio sprendimo nepavyksta priimti, šio susitarimo V antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) apibrėžta ginčų sprendimo procedūra netaikoma.

453 straipsnis

Prievolių vykdymas

1.   Šalys imasi visų reikiamų bendrų ar specialių priemonių, kad įvykdytų savo prievoles pagal šį susitarimą. Jos užtikrina, kad būtų pasiekti šiame susitarime nustatyti tikslai.

2.   Šalys susitaria atitinkamais kanalais skubiai konsultuotis bet kurios Šalies prašymu, kad aptartų bet kokį su šio susitarimo aiškinimu, įgyvendinimu arba sąžiningu taikymu susijusį klausimą ir kitus svarbius Šalių tarpusavio santykių aspektus.

3.   Šalys pagal šio susitarimo 454 straipsnį kreipiasi į Asociacijos tarybą dėl bet kokio ginčo, susijusio su šio susitarimo aiškinimu, įgyvendinimu arba sąžiningu taikymu. Asociacijos taryba gali išspręsti ginčą priimdama privalomą vykdyti sprendimą.

454 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Kilus Šalių tarpusavio ginčui dėl šio susitarimo aiškinimo, įgyvendinimo arba sąžiningo taikymo, Šalis pateikia kitai Šaliai ir Asociacijos tarybai oficialų prašymą, kad ginčijamas klausimas būtų išspręstas. Išimties tvarka ginčai dėl šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) aiškinimo, įgyvendinimo arba sąžiningo taikymo išimtinai reglamentuojami šio susitarimo tos antraštinės dalies 14 skyriumi (Ginčų sprendimas).

2.   Šalys stengiasi išspręsti ginčą sąžiningai konsultuodamosi Asociacijos taryboje ir kituose atitinkamuose organuose nurodytuose šio susitarimo 437 ir 439 straipsniuose, kad kuo greičiau pasiektų abipusiai priimtiną sprendimą.

3.   Šalys pateikia Asociacijos tarybai ir kitiems susijusiems organams visą informaciją, kurios reikia, kad padėtis būtų tinkamai išnagrinėta.

4.   Neišsprendus ginčo, jis svarstomas per kiekvieną Asociacijos tarybos posėdį. Ginčas laikomas išspręstu Asociacijos tarybai priėmus privalomą vykdyti sprendimą, kuriuo siekiama išspręsti klausimą, kaip numatyta šio susitarimo 453 straipsnio 3 dalyje, arba jai paskelbus, kad ginčas baigtas. Konsultacijos dėl ginčo taip pat gali vykti bet kuriame Asociacijos komiteto arba bet kurio kito šio susitarimo 439 straipsnyje nurodyto atitinkamo organo posėdyje Šalių susitarimu arba vienai iš Šalių paprašius. Konsultacijos taip pat gali vykti raštu.

5.   Visa per konsultacijas atskleista informacija išlieka konfidenciali.

455 straipsnis

Tinkamos priemonės prievolių nevykdymo atveju

1.   Šalis gali imtis tinkamų priemonių, jeigu atitinkamas klausimas neišsprendžiamas per tris mėnesius nuo oficialaus prašymo išspręsti ginčą pagal šio susitarimo 454 straipsnį datos ir jeigu skundą pateikusi Šalis toliau mano, kad kita Šalis neįvykdė prievolės pagal šį susitarimą. Trijų mėnesių konsultacijų laikotarpio reikalavimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems išimtiniams atvejams.

2.   Renkantis tinkamas priemones pirmenybė teikiama toms priemonėms, kuriomis mažiausiai trikdomas šio susitarimo funkcionavimas. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tokios priemonės negali būti šiame susitarime numatytų teisių ir prievolių sustabdymas, nustatytas šio susitarimo V antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Apie priemones, kurių imtasi pagal šio straipsnio 1 dalį, nedelsiant pranešama Asociacijos tarybai, dėl jų konsultuojamasi pagal 453 straipsnio 2 dalį ir joms taikoma ginčų sprendimo procedūra pagal šio susitarimo 453 straipsnio 3 dalį ir 454 straipsnį.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos išimtys taikomos:

a)

jei šis susitarimas denonsuojamas pažeidžiant bendrąsias tarptautinės teisės taisykles, arba

b)

atvejams, kai kita Šalis pažeidžia bet kurią iš esminių šio susitarimo nuostatų, nurodytų šio susitarimo I antraštinės dalies (Bendrieji principai) 2 straipsnyje.

456 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1.   Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, pasirašytas 1994 m. lapkričio 28 d. Liuksemburge ir įsigaliojęs 1998 m. liepos 1 d., panaikinamas.

2.   Šiuo susitarimu pakeičiamas 1 dalyje nurodytas susitarimas. Nuorodos į minėtą susitarimą visuose kituose Šalių susitarimuose laikomos nuorodomis į šį susitarimą.

3.   Šiuo susitarimu pakeičiamas 2012 m. birželio 26 d. Briuselyje pasirašytas Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos, įsigaliojęs 2013 m. balandžio 1 d.

457 straipsnis

1.   Kol asmenims ir ekonominės veiklos vykdytojams pagal šį susitarimą nesuteikiamos lygiavertės teisės, šiuo susitarimu nedaromas joks poveikis jų teisėms, suteiktoms pagal esamus vienai arba daugiau valstybių narių ir Moldovos Respublikai privalomus susitarimus.

2.   Esami konkrečių bendradarbiavimo sričių, patenkančių į šio susitarimo taikymo sritį, susitarimai laikomi bendrų dvišalių santykių, kurie reglamentuojami šiuo susitarimu, ir bendros institucinės sistemos dalimi.

458 straipsnis

1.   Šalys gali papildyti šį susitarimą sudarydamos konkrečius susitarimus bet kurioje srityje, kuriai taikomas šis susitarimas. Tokie susitarimai yra neatsiejama visų dvišalių santykių, kuriuos reglamentuoja šis susitarimas, dalis ir bendros institucinės sistemos dalis.

2.   Nedarant poveikio atitinkamoms Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms, nei šiuo susitarimu, nei pagal jį vykdomais veiksmais nedaromas joks poveikis valstybių narių galioms pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Moldovos Respublika ar, kai tinkama, sudaryti su Moldovos Respublika naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.

459 straipsnis

Priedai ir protokolai

Šio susitarimo priedai ir protokolai yra neatsiejama šio susitarimo dalis.

460 straipsnis

Trukmė

1.   Šis susitarimas sudaromas neribotam laikui.

2.   Bet kuri Šalis gali denonsuoti šį susitarimą apie tai pranešdama kitai Šaliai. Šis susitarimas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo gavimo dienos.

461 straipsnis

Šalių apibrėžtis

Šiame susitarime Šalys yra ES arba jos valstybės narės, arba ES ir jos valstybės narės, remiantis atitinkamomis jų galiomis, suteiktomis pagal Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ir, kai tinkama, taip pat Euratomas, remiantis atitinkamomis galiomis pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ir Moldovos Respublika.

462 straipsnis

Teritorinis taikymas

1.   Šis susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir, nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, Moldovos Respublikos teritorijai.

2.   Šis susitarimas arba jo V antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) toms Moldovos Respublikos dalims, kurių Moldovos Respublikos Vyriausybė veiksmingai nekontroliuoja, pradedamas taikyti tada, kai Moldovos Respublika užtikrins, kad šis susitarimas arba atitinkamai jo V antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) visiškai įgyvendinti ir jų vykdymas visiškai užtikrinamas visoje jos teritorijoje.

3.   Sprendimą dėl to, ar šis susitarimas arba atitinkamai jo V antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) visiškai įgyvendinti ir jų vykdymas visiškai užtikrinamas visoje Moldovos Respublikos teritorijoje, priima Asociacijos taryba.

4.   Jei Šalis mano, kad šis susitarimas arba atitinkamai jo V antraštinė dalis (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nebėra visiškai įgyvendinti ir jų vykdymas nėra visiškai užtikrinamas Moldovos Respublikos teritorijos dalyse, nurodytose šio straipsnio 2 dalyje, ta Šalis gali prašyti Asociacijos tarybos persvarstyti tolesnį šio susitarimo arba atitinkamai jo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) taikymą tų dalių atžvilgiu. Asociacijos taryba per tris mėnesius nuo prašymo išnagrinėja padėtį ir priima sprendimą dėl tolesnio šio susitarimo arba atitinkamai jo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) taikymo. Jei Asociacijos taryba per tris mėnesius nuo prašymo nepriima sprendimo, šio susitarimo arba atitinkamai jo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) taikymas tų dalių atžvilgiu sustabdomas, kol Asociacijos taryba priims sprendimą.

5.   Asociacijos tarybos sprendimai pagal šį straipsnį dėl V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) taikymo taikomi tik visai tai antraštinei daliai ir negali būti taikomi tik atskiroms jos dalims.

463 straipsnis

Susitarimo depozitaras

Šio susitarimo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretoriatas.

464 straipsnis

Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1.   Šalys ratifikuoja arba patvirtina šį susitarimą laikydamosi savo vidaus tvarkos. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui.

2.   Šis susitarimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui nuo to, kai deponuotas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas.

3.   Neatsižvelgdamos į 2 dalį, Sąjunga ir Moldovos Respublika susitaria laikinai taikyti Sąjungos nurodytas šio susitarimo dalis, kaip išdėstyta šio straipsnio 4 dalyje, laikydamosi atitinkamų savo vidaus procedūrų ir taikomų teisės aktų.

4.   Laikinas taikymas galioja nuo pirmos mėnesio dienos praėjus vienam mėnesiui nuo to, kai šio susitarimo depozitarui pateikta:

a)

Sąjungos pranešimas, kad baigtos šiam tikslui reikalingos procedūros, kuriame nurodomos laikinai taikomos šio susitarimo dalys, ir

b)

Moldovos Respublikos pranešimas, kad užbaigtos šiam susitarimui laikinai taikyti būtinos procedūros.

5.   Taikant atitinkamas šio susitarimo nuostatas, įskaitant atitinkamus priedus ir protokolus, kaip nustatyta 459 straipsnyje, bet kokia nuoroda tokiose nuostatose į šio susitarimo įsigaliojimo datą suprantama kaip nuoroda į datą, nuo kurios šis susitarimas laikinai taikomas pagal šio straipsnio 3 dalį.

6.   Laikino taikymo laikotarpiu toliau taikomos 1994 m. lapkričio 28 d. Liuksemburge pasirašyto ir 1998 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos, jeigu joms netaikomas šio susitarimo laikinas taikymas.

7.   Bet kuri Šalis gali pateikti šio susitarimo depozitarui rašytinį pranešimą apie savo ketinimą nutraukti laikiną šio susitarimo taikymą. Laikinas susitarimo taikymas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tada, kai šio susitarimo depozitaras gauna tokį pranešimą.

465 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

TAI PALIUDYDAMI šį susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

Image

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

За Република България

Image

Za Českou republiku

Image

For Kongeriget Danmark

Image

Für die Bundesrepublik Deutschland

Image

Eesti Vabariigi nimel

Image

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Image

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Image

Por el Reino de España

Image

Pour la République française

Image

Za Republiku Hrvatsku

Image

Per la Repubblica italiana

Image

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Image

Latvijas Republikas vārdā –

Image

Lietuvos Respublikos vardu

Image

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Image

Magyarország részéről

Image

Għar-Repubblika ta' Malta

Image

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Image

Für die Republik Österreich

Image

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Image

Pela República Portuguesa

Image

Pentru România

Image

Za Republiko Slovenijo

Image

Za Slovenskú republiku

Image

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

Image

För Konungariket Sverige

Image

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Image

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

За Европейската общност за атомна енергия

Por la Comunidad Europea de la Energía Atómica

Za Evropské společenství pro atomovou energii

For Det Europæiske Atomenergifællesskab

Für die Europäische Atomgemeinschaft

Euroopa Aatomienergiaühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα Ατομικής Ενέργειας

For the European Atomic Energy Community

Pour la Communauté européenne de l'énergie atomique

Za Europsku zajednicu za atomsku energiju

Per la Comunità europea dell'energia atomica

Eiropas Atomenerģijas Kopienas vārdā –

Europos atominés energijos bendrijos vardu

Az Európai Atomenergia-közösség részéről

F'isem il-Komunità Ewropea tal-Enerġija Atomika

Voor de Europese Gemeenschap voor Atoomenergie

W imieniu Europejskiej Wspólnoty Energii Atomowej

Pela Comunidade Europeia da Energia Atómica

Pentru Comunitatea Europeană a Energiei Atomice

Za Európske spoločenstvo pre atómovú energiu

Za Evropsko skupnost za atomsko energtjo

Euroopan atomienergiajärjestön puolcsta

För Europeiska atomenergigemenskapen

Image

Pentru Republica Moldova

Image


(1)  Šiame susitarime prekės yra produktai, kaip vartojama 1994 m. GATT, nebent šiame susitarime nurodyta kitaip.

(2)  Vien tai, kad tam tikrų šalių fiziniai asmenys privalo turėti vizą, nereiškia, kad pagal konkretų įsipareigojimą gaunama nauda išnyksta ar sumažėja.

(3)  Patikslinama, kad teritorija apima išskirtinę ekonominę zoną ir žemyninį šelfą, kaip numatyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS).

(4)  Juridinis asmuo yra kontroliuojamas kito juridinio asmens, jei pastarasis gali skirti daugumą pirmojo juridinio asmens vadovų arba kitaip teisiškai daryti poveikį jo veiklai.

(5)  Patikslinama, kad branduolinių medžiagų perdirbimas apima visą veiklą, nustatytą JT Tarptautiniame standartiniame gamybiniame visų ūkinės veiklos sričių klasifikatoriuje (ISIC 3.1 red.), kodas 2330.

(6)  Nedarant poveikio tam, kokia veikla gali būti laikoma kabotažu pagal atitinkamus vidaus teisės aktus, nacionalinis jūrų kabotažas pagal šį skyrių apima keleivių arba prekių vežimą iš valstybės narės ar Moldovos Respublikos uosto ar vietos į kitą tos valstybės narės ar Moldovos Respublikos uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip nustatyta UNCLOS konvencijoje, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame valstybės narės arba Moldovos Respublikos uoste ar vietoje.

(7)  Tarpusavio patekimo į oro transporto rinką sąlygos nustatomos ES bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos susitarime dėl bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo.

(8)  Ši prievolė netaikoma investicijų apsaugos nuostatoms, kurioms šis skyrius netaikomas, įskaitant nuostatas dėl investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų, kurios nustatytos kitais susitarimais.

(9)  Ši prievolė netaikoma investicijų apsaugos nuostatoms, kurioms šis skyrius netaikomas, įskaitant nuostatas dėl investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų, kurios nustatytos kitais susitarimais.

(10)  Tai apima šį skyrių ir šio susitarimo XXVII-A ir XXVII-E priedus.

(11)  Nedarant poveikio tam, kokia veikla gali būti laikoma kabotažu pagal vidaus teisės aktus, nacionalinis jūrų kabotažas pagal šį skyrių apima keleivių arba prekių vežimą iš valstybės narės ar Moldovos Respublikos uosto ar vietos į kitą tos valstybės narės ar Moldovos Respublikos uostą arba vietą, įskaitant kontinentinį šelfą, kaip nustatyta UNCLOS konvencijoje, ir vežimą, kuris pradedamas ir baigiamas tame pačiame valstybės narės arba Moldovos Respublikos uoste ar vietoje.

(12)  Tarpusavio patekimo į oro transporto rinką sąlygos nustatomos ES bei jos valstybių narių ir Moldovos Respublikos susitarime dėl bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo.

(13)  Frazė „išskyrus ne pelno organizacijas“ taikoma tik Airijai, Austrijai, Belgijai, Čekijai, Danijai, Estijai, Graikijai, Italijai, Ispanijai, Jungtinei Karalystei, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Maltai, Olandijai, Portugalijai, Prancūzijai, Slovėnijai, Suomijai ir Vokietijai.

(14)  Gali būti reikalaujama, kad priimančioji įmonė pateiktų tvirtinti mokymo buvimo laikotarpiu programą, kuria įrodytų, kad buvimo tikslas yra mokymas. Austrijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje reikalaujama, kad mokymas būtų susijęs su įgytu universitetiniu išsilavinimu.

(15)  Jungtinėje Karalystėje verslo paslaugų pardavėjų kategorijai priskiriami tik paslaugų pardavėjai.

(16)  Paslaugų teikimo sutartis, minima d ir e punktuose, turi atitikti Šalies, kurioje vykdoma ta sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus bei reikalavimus.

(17)  Paslaugų teikimo sutartis, minima d ir e punktuose, turi atitikti Šalies, kurioje vykdoma ta sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus bei reikalavimus.

(18)  Įgytos sulaukus pilnametystės.

(19)  Jei universitetinį išsilavinimą ar kvalifikaciją asmuo įgijo ne toje Šalyje, kurioje teikiama paslauga, Šalis gali įvertinti atitiktį jos teritorijoje reikalaujamam universitetiniam išsilavinimui.

(20)  Jei universitetinį išsilavinimą ar kvalifikaciją asmuo įgijo ne toje Šalyje, kurioje teikiama paslauga, Šalis gali įvertinti atitiktį jos teritorijoje reikalaujamam universitetiniam išsilavinimui.

(21)  Licencijų mokesčiai neapima aukciono, konkurso mokesčių ar kitų nediskriminacinių priemonių, kuriomis suteikiamos nuolaidos, arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

(22)  CPC – JT statistikos biuro Statistikos leidinyje (M serija, Nr. 77, CPC prov, 1991) nustatytas Svarbiausias produktų klasifikatorius.

(23)  Licencijų mokesčiai neapima aukciono, konkurso mokesčių ar kitų nediskriminacinių priemonių, kuriomis suteikiamos nuolaidos, arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

(24)  Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą ar veiksmingą tiesioginių mokesčių nustatymą ar surinkimą, apima priemones, kurių Šalis imasi pagal savo mokesčių sistemą, kurios:

a)

taikomos verslininkams ir paslaugų teikėjams nerezidentams, pripažįstant, kad nerezidentams taikoma mokesčio prievolė nustatoma atsižvelgiant į apmokestinamuosius objektus, kurių šaltinis yra Šalies teritorija arba kurie yra Šalies teritorijoje;

b)

taikomos nerezidentams, siekiant užtikrinti mokesčių nustatymą ar surinkimą Šalies teritorijoje;

c)

taikomos nerezidentams arba rezidentams, siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ar slėpimui, įskaitant reikalavimų laikymosi priemones;

d)

taikomos paslaugų vartotojams, kuriems teikiamos paslaugos iš kitos Šalies arba kitos Šalies teritorijoje, siekiant užtikrinti mokesčių iš Šalies teritorijoje esančių šaltinių taikymą ar surinkimą iš tokių vartotojų;

e)

atskiria verslininkus ir paslaugų teikėjus, kurie apmokestinami nuo visų pasauliniu mastu gautų ar turimų apmokestinamųjų objektų, nuo kitų verslininkų ir paslaugų teikėjų, atsižvelgiant į esminius jų mokesčių bazės skirtumus, arba

f)

nustato, priskiria ar paskirsto pajamas, pelną, vertės padidėjimą, nuostolius, išskaitymus ar kreditą asmenims rezidentams ar filialams, arba to paties asmens susijusiems asmenims ar filialams, siekiant apsaugoti Šalies mokesčių bazę.

Šios dalies f punkte ir šioje išnašoje vartojami su mokesčiais susiję terminai ar sąvokos nustatomi pagal priemonę taikančios Šalies vidaus teisės aktuose nustatytas mokesčių apibrėžtis ir sąvokas arba tapačias ar panašias apibrėžtis ir sąvokas.

(25)  Šiame skyriuje įrašymas reiškia garsų ar vaizdų arba jų išraiškos įrašymą, kuris prietaiso pagalba gali būti suvokiamas, atgaminamas arba perduodamas.

(26)  Mėgdžiojimu visų pirma laikomas bet koks produktų, priskiriamų SS 20.09 pozicijai, naudojimas, tačiau tik jei tie produktai vadinami vynais, priskiriamais SS 22.04 pozicijai, aromatizuotais vynais, priskiriamais 22.05 pozicijai, ir spiritiniais gėrimais, priskiriamais 22.08 pozicijai.

(27)  Įgyvendindamos šį straipsnį Šalys gali laikyti, kad originalus dizainas yra dizainas, turintis individualių savybių.

(28)  Šiame straipsnyje vaistai yra:

i)

medžiagos arba jų deriniai, vartojami žmonėms gydyti arba ligų profilaktikai, arba

ii)

medžiagos arba jų deriniai, kurios gali būti skiriamos žmogui siekiant nustatyti diagnozę ar atkurti, pakoreguoti ar pakeisti žmogaus fiziologines funkcijas.

Vaistais laikomi, pvz., cheminiai vaistai, biologiniai vaistai (pvz., vakcinos, (anti)toksinai), įskaitant iš žmogaus kraujo ar žmogaus plazmos gautus vaistus, pažangiosios terapijos vaistai (pvz., genų terapijos vaistai, ląstelių terapijos vaistai), augaliniai vaistai ir radioaktyvieji preparatai.

(29)  Šiame straipsnyje retesnis naudojimas reiškia augalų apsaugos produkto naudojimą Šalyje augalams ar augalų produktams, kurie nėra plačiai auginami toje Šalyje arba yra plačiai auginami, kad patenkintų išimtinį augalų apsaugos poreikį.

(30)  Šiame poskirsnyje intelektinės nuosavybės teisėmis laikomos bent šios teisės: autorių teisės; gretutinės teisės, duomenų bazės kūrėjo sui generis teisė; puslaidininkinių gaminių topografijų kūrėjų teisė; prekių ženklo teisės; dizaino teisės; patento teisės, įskaitant papildomos apsaugos liudijimais suteikiamas teises; geografinės nuorodos; naudingojo modelio teisės, augalų veislių teisės ir prekių pavadinimai, jei jie saugomi kaip išimtinės teisės pagal vidaus teisę.

(31)  Šiame straipsnyje prekės, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, yra:

a)

suklastotos prekės, būtent:

i)

prekės, įskaitant jų pakuotes, be leidimo pažymėtos prekių ženklu, tapačiu prekių ženklui, užregistruotam tokios pat rūšies prekėms, arba prekių ženklu, kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo užregistruoto prekių ženklo ir kuris dėl to pažeidžia atitinkamo prekių ženklo savininko teises;

ii)

bet koks prekių ženklo simbolis (ženklas, žymuo, lipdukas, brošiūra, naudojimo instrukcija ar garantijos dokumentas su prekių ženklo simboliu), net pateikiamas atskirai, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir i punkte nurodytos prekės;

iii)

pakuotės, ant kurių yra suklastoti prekių ženklai, pateikiamos atskirai tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir i punkte nurodytos prekės;

b)

piratinės prekės – prekės, kurios yra kopijos, padarytos be teisių turėtojo ar asmens, teisių turėtojo tinkamai įgalioto jų gamybos šalyje, sutikimo ir kurios yra pagamintos tiesiogiai ar netiesiogiai iš gaminio, iš kurio tos kopijos padarymas būtų laikomas autorių ar gretutinių teisių pažeidimu pagal Šalies, kurioje tos prekės yra, vidaus teisės aktus;

c)

prekės, kurios pagal Šalies, kurios muitinei pateiktas prašymas taikyti muitinės priežiūros priemones, teisės aktus pažeidžia patentą, augalo veislės teisinę apsaugą ar geografinę nuorodą.

(32)  Frazė „visuotini ekonominiai interesai“ aiškinama taip pat, kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnyje ir ypač remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.

(33)  Kaip nurodyta 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2007)7 valstybėms narėms dėl gero administravimo.

(34)  Šiame skyriuje terminas „darbas“ taip pat siejamas su klausimais, susijusiais su strateginiais TDO tikslais, pagal kuriuos suformuluota deramo darbo darbotvarkė, nustatyta 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo sąžiningos globalizacijos tikslais.


I PRIEDAS

PRIE III ANTRAŠTINĖS DALIES (LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS)

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo

Įsipareigojimai dėl asmens duomenų apsaugos ir su jais susiję principai

1.

Įgyvendindamos šį ar kitus susitarimus Šalys užtikrina vienodą duomenų apsaugos lygį, atitinkantį bent 1995 m. spalio 24 d. Direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, taip pat 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos ir 1981 m. sausio 28 d. pasirašytoje Konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) bei 2001 m. lapkričio 8 d. pasirašytame jos Papildomame protokole dėl priežiūros institucijų ir valstybės sienas kertančių duomenų srautų (ETS Nr. 181) nustatytą lygį. Prireikus Šalys atsižvelgia į 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R (87)15, reglamentuojančią asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje.

2.

Be to, taikomi šie principai:

a)

tiek duomenis perduodanti institucija, tiek juos gaunanti institucija imasi visų pagrįstų priemonių tam, kad kai tinkama užtikrintų asmens duomenų taisymą, trynimą arba blokavimą, jeigu jie tvarkomi nesilaikant šio susitarimo 13 straipsnio nuostatų, ypač tada, kai tie duomenys yra netinkami, nesvarbūs, netikslūs arba pertekliniai, atsižvelgiant į tvarkymo tikslą. Apie bet kokį taisymą, trynimą ar blokavimą pranešama kitai Šaliai;

b)

duomenis perduodančios institucijos prašymu duomenis gaunanti institucija jai praneša apie perduotų duomenų panaudojimą ir gautus rezultatus;

c)

asmens duomenys gali būti perduodami tik kompetentingoms institucijoms. Norint perduoti juos toliau kitoms institucijoms reikia išankstinio duomenis perduodančios institucijos sutikimo;

d)

duomenis perduodanti ir duomenis priimanti institucijos privalo raštu registruoti asmens duomenų perdavimą ir gavimą.


II PRIEDAS

PRIE IV ANTRAŠTINĖS DALIES 3 SKYRIAUS (BENDROVIŲ TEISĖ, APSKAITA, AUDITAS IR ĮMONIŲ VALDYMAS)

Moldovos Respublika įsipareigoja, kad laikydamasi nustatyto tvarkaraščio laipsniškai derins savo teisės aktus su toliau nurodytais ES teisės aktais ir tarptautiniais dokumentais.

Bendrovių teisė

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 2 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo, su pakeitimais, padarytais direktyvomis 92/101/EEB, 2006/68/EB ir 2009/109/EB

Tvarkaraštis. Direktyvos 77/91/EEB nuostatos įgyvendinamos per 2 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1978 m. spalio 9 d. Trečioji Tarybos direktyva 78/855/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalimi, dėl akcinių bendrovių jungimo, su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2007/63/EB ir 2009/109/EB

Tvarkaraštis. Direktyvos 78/855/EEB nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1982 m. gruodžio 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 82/891/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl akcinių bendrovių skaidymo, su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2007/63/EB ir 2009/109/EB

Tvarkaraštis. Direktyvos 82/891/EEB nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktoji Tarybos direktyva 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 2 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/102/EB bendrovių teisės srityje dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Apskaita ir auditas

1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 2 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių išorės kokybės užtikrinimo (2008/362/EB)

Tvarkaraštis. Netaikoma.

2008 m. birželio 5 d. Komisijos rekomendacija dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių civilinės atsakomybės ribojimo (2008/473/EB)

Tvarkaraštis. Netaikoma.

Įmonių valdymas

EBPO įmonių valdymo principai

Tvarkaraštis. Netaikoma.

2004 m. gruodžio 14 d. Komisijos rekomendacija dėl atitinkamos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos (2004/913/EB)

Tvarkaraštis. Netaikoma.

2005 m. vasario 15 d. Komisijos rekomendacija dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių vaidmens ir dėl (stebėtojų) tarybos komitetų (2005/162/EB)

Tvarkaraštis. Netaikoma.

2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendacija dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos (2009/384/EB)

Tvarkaraštis. Netaikoma.

2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendacija, kuria papildomos rekomendacijos 2004/913/EB ir 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos (2009/385/EB)

Tvarkaraštis. Netaikoma.

III PRIEDAS

PRIE IV ANTRAŠTINĖS DALIES 4 SKYRIAUS (UŽIMTUMAS, SOCIALINĖ POLITIKA IR LYGIOS GALIMYBĖS)

Moldovos Respublika įsipareigoja, kad laikydamasi nustatyto tvarkaraščio laipsniškai derins savo teisės aktus su toliau nurodytais ES teisės aktais ir tarptautiniais dokumentais.

Darbo teisė

1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC). Priedas (Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną)

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl darbuotojų atstovavimo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Kova su diskriminavimu ir lyčių lygybė

2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 92/85/EEB nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Darbuotojų sveikata ir sauga

1989 m. birželio 12 d. Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/654/EEB dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų (pirmoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Dėl naujų darbo vietų Direktyvos 89/654/EEB nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo, įskaitant būtiniausius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nustatytus tos direktyvos II priede.

Dėl įsigaliojant šiam susitarimui jau esančių darbo vietų direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 6 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo, įskaitant būtiniausius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nustatytus tos direktyvos II priede.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Dėl naujų darbo įrenginių Direktyvos 2009/104/EB nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo, įskaitant būtiniausius reikalavimus, nustatytus tos direktyvos I priede.

Dėl įsigaliojant šiam susitarimui jau esančių darbo įrenginių direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo, įskaitant būtiniausius reikalavimus, nustatytus tos direktyvos I priede.

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones (trečioji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 89/656/EEB nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 92/57/EEB nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 2004/37/EB nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 2000/54/EB nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/270/EEB dėl saugos ir sveikatos apsaugos būtiniausių reikalavimų dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais (penktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 90/270/EEB nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 92/58/EEB nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (vienuoliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Dėl naujų darbo vietų Direktyvos 92/91/EEB nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Dėl įsigaliojant šiam susitarimui jau esančių darbo vietų direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 12 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo, įskaitant būtiniausius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nustatytus tos direktyvos priede.

1992 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 92/104/EEB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų antžeminės ir požeminės gavybos įmonėse (dvyliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Dėl naujų darbo vietų Direktyvos 92/104/EEB nuostatos įgyvendinamos per 7 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Dėl įsigaliojant šiam susitarimui jau esančių darbo vietų direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 16 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo, įskaitant būtiniausius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nustatytus tos direktyvos priede.

1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 98/24/EB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 1999/92/EB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 2002/44/EB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams (Septynioliktoji atskira Direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 2003/10/EB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (aštuonioliktoji atskira Direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 2004/40/EB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 2006/25/EB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/103/EB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose (tryliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 93/103/EB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų krovinių krovimui rankomis pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (ketvirtoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Tvarkaraštis. Direktyvos 90/269/EEB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1991 m. gegužės 29 d. Komisijos direktyva 91/322/EEB dėl orientacinių ribinių verčių nustatymo įgyvendinant Tarybos direktyvą 80/1107/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingo cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe

Tvarkaraštis. Direktyvos 91/322/EEB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2000 m. birželio 8 d. Komisijos direktyva 2000/39/EB, nustatanti pirmąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių dydžių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe

Tvarkaraštis. Direktyvos 2000/39/EB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2006/15/EB, nustatanti antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB

Tvarkaraštis. Direktyvos 2006/15/EB nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2009 m. gruodžio 17 d. Komisijos direktyva 2009/161/ES, kuria sudaromas trečiasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB

Tvarkaraštis. Direktyvos 2009/161/ES nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

IV PRIEDAS

PRIE IV ANTRAŠTINĖS DALIES 5 SKYRIAUS (VARTOTOJŲ APSAUGA)

Moldovos Respublika įsipareigoja, kad laikydamasi nustatyto tvarkaraščio laipsniškai derins savo teisės aktus su toliau nurodytais ES teisės aktais ir tarptautiniais dokumentais.

Gaminių sauga

2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 2 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2009 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimas 2009/251/EB reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai nebūtų pateikiami arba tiekiami gaminiai, kurių sudėtyje yra biocido dimetilfumarato

Tvarkaraštis. Sprendimo nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2006 m. gegužės 11 d. Komisijos sprendimas 2006/502/EB, reikalaujantis, kad valstybės narės imtųsi priemonių, siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai ir uždrausti pateikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius

Tvarkaraštis. Sprendimo nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Rinkodara

1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 1 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“)

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Sutarčių teisė

1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Finansinės paslaugos

2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Vartojimo kreditai

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 2 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Teisė kreiptis į teismą

1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacija dėl institucijoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, taikomų principų (98/257/EB) (angl. Commission Recommendation on the principles applicable to the bodies responsible for out-of-court settlement of consumer disputes)

Tvarkaraštis. Netaikoma.

2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacija dėl neteisminėms institucijoms, vartotojų ginčus sprendžiančioms bendro sutarimo būdu, taikomų principų (2001/310/EB)

Tvarkaraštis. Netaikoma.

Vykdymo užtikrinimas

1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Bendradarbiavimas vartotojų apsaugos srityje (reglamentavimas)

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“)

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

V PRIEDAS

PRIE IV ANTRAŠTINĖS DALIES 6 SKYRIAUS (STATISTIKA)

Šio susitarimo IV antraštinės dalies (Bendradarbiavimas ekonominiais ir kitais sektorių klausimais) 6 skyriaus (Statistika) 46 straipsnyje nurodytas ES statistikos srities acquis pateikiamas kasmet atnaujinamame statistikos reikalavimų rinkinyje, kurį Šalys laiko šio susitarimo priedu.

Naujausią elektroninę statistikos reikalavimų rinkinio versiją galima rasti Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) svetainėje adresu http://epp.eurostat.ec.europa.eu.


VI PRIEDAS

PRIE IV ANTRAŠTINĖS DALIES 8 SKYRIAUS (APMOKESTINIMAS)

Moldovos Respublika įsipareigoja, kad laikydamasi nustatyto tvarkaraščio laipsniškai derins savo teisės aktus su toliau nurodytais ES teisės aktais ir tarptautiniais dokumentais.

Netiesioginiai mokesčiai

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos

Taikomos šios direktyvos nuostatos:

dalykas ir taikymo sritis (I antraštinės dalies 1 straipsnis ir 2 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktai);

apmokestinamieji asmenys (III antraštinės dalies 9 straipsnio 1 dalis ir 10–13 straipsniai);

apmokestinamieji sandoriai (IV antraštinės dalies 14–16, 18, 19, 24–30 straipsniai);

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

apmokestinamųjų sandorių vieta (V antraštinės dalies 31–32 straipsniai);

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

apmokestinamųjų sandorių vieta (V antraštinės dalies 36 straipsnio 1 dalis, 38, 39, 43–49, 53–56 ir 58–61 straipsniai);

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

apmokestinimo momentas ir prievolė apskaičiuoti PVM (VI antraštinės dalies 62–66, 70 ir 71 straipsniai);

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

apmokestinamoji vertė (VII antraštinės dalies 72–82 ir 85–92 straipsniai);

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

tarifai (VIII antraštinės dalies 93–99,102 ir 103 straipsniai);

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

neapmokestinimas PVM (IX antraštinės dalies 131–137, 143 ir 144 straipsniai, 146 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktai, 146 straipsnio 2 dalis, 147 ir 148 straipsniai, 150 straipsnio 2 dalis, 151–161 ir 163 straipsniai);

Tvarkaraštis. Nedarant poveikio kitiems šio susitarimo skyriams, dėl visų pagal Tarybos direktyvą 2006/112 taikomo neapmokestinimo, susijusio su laisvosiose zonose esančiomis prekėmis, atvejų minėtos direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Dėl visų kitų neapmokestinimo atvejų minėtos direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

atskaita (X antraštinės dalies 167–169 ir 173–192 straipsniai);

Tvarkaraštis. Dėl visų atskaitos atvejų, susijusių su apmokestinamais juridiniais subjektais, minėtos direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Dėl visų kitų atskaitos atvejų tos direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

apmokestinamųjų asmenų ir tam tikrų neapmokestinamųjų asmenų prievolės (XI antraštinės dalies 193, 194, 198, 199, 201–208, 211 ir 212 straipsniai, 213 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalies a punktas, 214 straipsnio 2 dalis, 215, 217–236, 238–242, 244, 246–248, 250–252, 255, 256, 260, 261 ir 271–273 straipsniai);

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

specialios schemos (XII antraštinės dalies 281–292, 295–344 ir 346–356 straipsniai);

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

kitos nuostatos (XIV antraštinės dalies 401 straipsnis).

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais

Taikomos šios direktyvos nuostatos:

3 skirsnis dėl neapmokestinamo kiekio ribų.

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Tabakas

2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 2 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo, išskyrus jos 7 straipsnio 2 dalį, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnius, 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 18 ir 19 straipsnius, kurie įgyvendinami iki 2025 m. Jeigu, atsižvelgus į regionines aplinkybes, bus būtina, Asociacijos taryba priims sprendimą dėl kitokio šių nuostatų įgyvendinimo tvarkaraščio.

Alkoholis

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Energija

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

Tvarkaraštis. Visos su tarifais susijusios minėtos direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 10 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Visos kitos tos direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos

Taikomos šios direktyvos nuostatos:

1 straipsnis.

Tvarkaraštis. Direktyvos nurodytosios nuostatos įgyvendinamos per 2 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos

Tvarkaraštis. Dėl apmokestinamųjų juridinių subjektų minėtos direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Visos kitos tos direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.


VII PRIEDAS

PRIE IV ANTRAŠTINĖS DALIES 12 SKYRIAUS (ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA)

Moldovos Respublika įsipareigoja, kad laikydamasi nustatyto tvarkaraščio laipsniškai derins savo teisės aktus su toliau nurodytais ES teisės aktais ir tarptautiniais dokumentais.

Kokybės politika

2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1898/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos įgyvendinimo taisykles

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 1898/2006 nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), II dalies II antraštinės dalies I skyriaus dalis, susijusi su vynų geografinėmis nuorodomis

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei, t. y. V antraštinės dalis „Kontrolė vyno sektoriuje“

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 555/2008 nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2007 m. spalio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1216/2007, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių įgyvendinimo taisykles

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Ekologinis ūkininkavimas

2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1235/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl ekologiškų produktų importo iš trečiųjų šalių

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Augalų, augalų sėklų, iš augalų, vaisių ir daržovių gautų produktų prekybos standartai

2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)

Taikomos šios reglamento nuostatos:

dėl horizontaliųjų klausimų taikomas 113 straipsnis, I priedas, III priedas ir IV priedas;

dėl sėjai skirtų sėklų taikomas 157 straipsnis;

dėl cukraus taikomas IV priedo B punktas;

dėl grūdų/ryžių taikomas IV priedo A punktas;

dėl žaliavinio tabako taikomi 123, 124, 126 straipsniai (reikėtų pažymėti, kad 104 straipsnis šiam susitarimui netaikomas);

dėl apynių taikomas 117 straipsnis, 121 straipsnio pirmos pastraipos g punktas ir 158 straipsnis (reikėtų pažymėti, kad 185 straipsnis šiam susitarimui netaikomas);

dėl aliejų/alyvuogių aliejaus taikomas 118 straipsnis, XVI priedas;

dėl gyvų augalų, skintų gyvų gėlių ir gyvų žalumynų taikoma I priedo 13 dalis;

dėl vaisių ir daržovių taikomas 113a straipsnis.

Tvarkaraštis. Reglamento nurodytosios nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1295/2008 dėl apynių importo iš trečiųjų šalių

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1968 m. balandžio 9 d. Tarybos direktyva 68/193/EEB dėl prekybos vynmedžių dauginimo medžiaga

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/72/EB dėl prekybos daržovių dauginamąja ir sodinamąja medžiaga, išskyrus sėklą

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1992 m. balandžio 28 d. Tarybos direktyva 92/34/EEB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1999 gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/111/EB dėl kai kurių žmonėms vartoti skirto cukraus rūšių

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1991 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1976 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 76/621/EEB dėl didžiausio eruko rūgšties kiekio nustatymo žmonėms vartoti skirtuose aliejuose ir riebaluose bei maisto produktuose, į kuriuos pridedama šių aliejų ir riebalų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2002 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1019/2002 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1991 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2000 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/36/EB dėl žmonėms vartoti skirtų kakavos ir šokolado produktų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/113/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių džemų, žele, marmeladų ir saldintos kaštonų tyrės

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/4/EB dėl kavos ir cikorijos ekstraktų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1580/2007, nustatantis Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles

Taikomos visos Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 nuostatos, įskaitant priedus, išskyrus to reglamento III ir IV antraštinės dalis.

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Prekybos gyvais gyvūnais ir gyvūniniais produktais standartai

2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2000 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1825/2000, nustatantis išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 taikymo taisykles galvijienos ir jos produktų ženklinimui etiketėmis

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 1825/2000 nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)

Taikomos šios reglamento nuostatos:

dėl horizontaliųjų klausimų taikomas 113 straipsnis, I priedas, III priedas ir IV priedas;

dėl paukštienos ir kiaušinių taikomos XIV priedo A, B ir C dalys (visi straipsniai);

dėl veršienos taikomas 113b straipsnis, XIa priedas (visi straipsniai);

dėl suaugusių galvijų, kiaulių ir avių taikomas V priedas;

dėl pieno ir pieno produktų taikomi 114 ir 115 straipsniai kartu su priedais, XII priedas (visi straipsniai), XIII priedas (visi straipsniai), XV priedas (visi straipsniai).

Tvarkaraštis. Reglamento nurodytosios nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. birželio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 566/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl 12 mėnesių ar jaunesnių galvijų mėsos prekybos

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 566/2008 nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 589/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl prekybos kiaušiniais standartų

Taikomos visos Reglamento (EB) Nr. 589/2008 nuostatos, išskyrus jo 33–35 straipsnius, III priedą ir V priedą.

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1249/2008, kuriuo nustatomos išsamios Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų kainas taisyklės

Taikomos visos reglamento nuostatos, išskyrus jo 18 straipsnį, 26 straipsnį, 35 straipsnį ir 37 straipsnį.

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 617/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl prekybos perinti skirtais kiaušiniais ir ūkiuose auginamais paukščių jaunikliais standartų

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 617/2008 nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 445/2007, nustatantis tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2991/94, nustatančio tepiųjų riebalų standartus, bei Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1898/87 dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais, apsaugos taikymo taisykles

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 445/2007 nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/114/EB dėl žmonėms vartoti skirto tam tikro iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 5 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. kovo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 273/2008, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles, susijusias su pieno ir pieno produktų analizės bei kokybės vertinimo metodais

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 273/2008 nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės

Tvarkaraštis. Reglamento (EB) Nr. 543/2008 nuostatos įgyvendinamos per 4 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/110/EB dėl medaus

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

VIII PRIEDAS

PRIE IV ANTRAŠTINĖS DALIES 14 SKYRIAUS (BENDRADARBIAVIMAS ENERGETIKOS SRITYJE)

Moldovos Respublika įsipareigoja, kad laikydamasi nustatyto tvarkaraščio laipsniškai derins savo teisės aktus su toliau nurodytais ES teisės aktais ir tarptautiniais dokumentais.

Šalių pagal kitus susitarimus jau nustatyti terminai, susiję su šio priedo nuostatomis, bus taikomi laikantis atitinkamų susitarimų.

Elektros energija

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

Dujos

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

Nafta

2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

Infrastruktūra

2010 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Angliavandenilių žvalgymas ir paieška

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Energijos vartojimo efektyvumas

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2008 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomos išsamios rekomendacijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB II priedui įgyvendinti ir taikyti (2008/952/EB)

Tvarkaraštis. Sprendimo nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas, nustatantis atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos suderintąsias naudingumo atskaitines vertes taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB (2007/74/EB)

Tvarkaraštis. Sprendimo nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Įgyvendinimo direktyvos ir (arba) reglamentai:

2009 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 278/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi išorinių maitinimo šaltinių elektros energijos suvartojimo be apkrovos ir vidutinio efektyvumo aktyviuoju režimu ekologinio projektavimo reikalavimai;

2010 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 347/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009 dėl liuminescencinių lempų be įmontuoto balastinio įtaiso, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimų;

2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant liuminescencinių lempų su įmontuotu balastiniu įtaisu, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimus;

2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 244/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi nekryptinių buitinių lempų ekologinio projektavimo reikalavimai;

2009 m. vasario 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 107/2009, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant paprastųjų televizoriaus priedėlių ekologinio projektavimo reikalavimus;

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1275/2008, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant išjungtos ir budėjimo režimu veikiančios elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos elektros energijos suvartojimo ekologinio projektavimo reikalavimus;

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 641/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi autonominių beriebokšlių apytakinių siurblių ir į gaminius įmontuojamų beriebokšlių apytakinių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai;

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 640/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi elektros variklių ekologinio projektavimo reikalavimai;

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai;

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 642/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi televizijos aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai;

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą.

Tvarkaraštis. Pagrindų direktyvos ir susijusių esamų įgyvendinimo priemonių nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją

Tvarkaraštis. Turi būti įgyvendinta pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

Įgyvendinimo direktyvos ir (arba) reglamentai:

2003 m. birželio 3 d. Komisijos direktyva 2003/66/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 94/2/EB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant buitinių elektrinių šaldytuvų, šaldiklių ir jų derinių, įgyvendinančią Tarybos direktyvą 92/75/EEB;

2002 m. gegužės 8 d. Komisijos direktyva 2002/40/EB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant buitinių elektrinių orkaičių, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 92/75/EEB;

2002 m. kovo 22 d. Komisijos direktyva 2002/31/EB, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 92/75/EEB, dėl energijos sunaudojimo parodymo, ženklinant buitinius oro kondicionierius;

1999 m. vasario 26 d. Komisijos direktyva 1999/9/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 97/17/EB, įgyvendinančią Tarybos direktyvą 92/75/EEB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant buitinių indų plovimo mašinų;

1998 m. sausio 27 d. Komisijos direktyva 98/11/EB dėl energijos sunaudojimo parodymo ženklinant buitines lempas, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 92/75/EEB;

1997 m. balandžio 16 d. Komisijos direktyva 97/17/EB, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 92/75/EEB, dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant buitinių indų plovimo mašinų;

1996 m. gruodžio 17 d. Komisijos direktyva 96/89/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 95/12/EB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant buitinių skalbimo mašinų, įgyvendinančią Tarybos direktyvą 92/75/EEB;

1996 m. rugsėjo 19 d. Komisijos direktyva 96/60/EB, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 92/75/EEB, dėl energijos sunaudojimo parodymo ženklinant buitines kombinuotas skalbimo ir džiovimo mašinas;

1995 m. gegužės 23 d. Komisijos direktyva 95/13/EB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant būgninių džiovinimo mašinų, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 92/75/EEB;

1995 m. gegužės 23 d. Komisijos direktyva 95/12/EB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant buitinių skalbimo mašinų, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 92/75/EEB;

1994 m. sausio 21 d. Komisijos direktyva 94/2/EB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant buitinių elektrinių šaldytuvų, šaldiklių ir jų derinių, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 92/75/EEB;

1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį.

Tvarkaraštis. Pagrindų direktyvos ir susijusių esamų įgyvendinimo priemonių nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas Nr. 2006/1005/EB dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo sudarymo

Tvarkaraštis. Sprendimo nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus

Tvarkaraštis. Reglamento nuostatos įgyvendinamos per 3 metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

Atsinaujinančioji energija

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

Tvarkaraštis. Direktyvos nuostatos įgyvendinamos pagal tvarkaraštį, dėl kurio susitarta pagal Energijos bendrijos sutartį.

IX PRIEDAS

PRIE IV ANTRAŠTINĖS DALIES 15 SKYRIAUS (TRANSPORTAS)

1.

Šalys nutarė bendradarbiauti plėtodamos strateginį transporto tinklą Moldovos Respublikos teritorijoje. Šiame priede pateikiamas Moldovos Respublikos pasiūlytas orientacinis strateginio transporto tinklo žemėlapis (žr. šio priedo 6 punktą).

2.

Atsižvelgdamos į tai, Šalys pripažįsta, kad svarbu įgyvendinti pagrindines prioritetines Moldovos Respublikos investicijų į transporto infrastruktūrą strategijos priemones, kuriomis siekiama rekonstruoti ir išplėsti tarptautinės svarbos geležinkelių ir automobilių kelių jungtis, einančias per Moldovos Respublikos teritoriją: valstybinių kelių M3 Kišiniovas – Džiurdžiuleštis ir M14 Brestas – Bričenis – Tiraspolis – Odesa, taip pat atnaujinti ir modernizuoti tarptautiniam vežimui ir tranzitui naudojamas geležinkelių jungtis su kaimyninėmis šalimis.

3.

Šalys pripažįsta, kad svarbu gerinti transporto jungtis, darant jas sklandesnes, saugesnes ir patikimesnes. Tai naudinga ir ES, ir Moldovos Respublikai. Šalys bendradarbiaus toliau plėtodamos transporto jungtis, visų pirma:

a)

bendradarbiaus politikos srityje, tobulins administracines procedūras sienos perėjimo punktuose ir šalins infrastruktūros trukdžius;

b)

bendradarbiaus transporto srityje pagal Rytų partnerystės iniciatyvą;

c)

bendradarbiaus su tarptautinėmis finansų įstaigomis, galinčiomis padėti tobulinti transporto sistemas;

d)

toliau plėtos Moldovos Respublikos koordinavimo priemones ir informacijos sistemą, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir skaidrus infrastruktūros planavimas, įskaitant eismo valdymo sistemas, apmokestinimo ir finansavimo klausimus;

e)

patvirtins veiksmus, kuriais lengvinamas sienos kirtimas pagal šio susitarimo V antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 5 skyriaus (Muitinė ir prekybos lengvinimas) nuostatas, kad transporto tinklas veiktų geriau ir transporto srautai tarp ES, Moldovos Respublikos ir regioninių partnerių būtų sklandesni;

f)

keisis geriausios projektų finansavimo galimybių praktikos pavyzdžiais (tiek infrastruktūros, tiek horizontaliųjų priemonių), įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, susijusių teisės aktų ir naudotojų apmokestinimo klausimus;

g)

prireikus atsižvelgs į aplinkos srities nuostatas, išdėstytas šio susitarimo IV antraštinės dalies (Bendradarbiavimas ekonominiais ir kitais sektorių klausimais) 16 skyriuje (Aplinka), visų pirma į strateginį poveikio vertinimą, poveikio aplinkai vertinimą ir su gamta ir oro kokybe susijusius ES teisės aktus;

h)

regioniniu lygmeniu plėtos veiksmingas eismo valdymo sistemas, pvz., Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), ir taip užtikrins išlaidų efektyvumą, sąveikumą ir aukštą kokybę.

4.

Šalys bendradarbiaus, kad sujungtų Moldovos Respublikos strateginį transporto tinklą su TEN-T tinklu ir regiono tinklais.

5.

Šalys sieks nustatyti abipusiai svarbius projektus Moldovos Respublikos strateginiame transporto tinkle.

6.

Žemėlapis (strateginių transporto tinklų Moldovos Respublikos teritorijoje žemėlapis).

Image


X PRIEDAS

PRIE IV ANTRAŠTINĖS DALIES 15 SKYRIAUS (TRANSPORTAS)

Moldovos Respublika įsipareigoja, kad