22003A0719(01)

Susitarimas

tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos

TURINYS

PREAMBULĖ

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

Aiškinamasis raštas

EUROPOS SĄJUNGA IR JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS,

SIEKDAMOS sudaryti palankesnes Europos Sąjungos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimo sąlygas,

SIEKDAMOS veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu, kad būtų apsaugotos jų demokratinės visuomenės ir bendros vertybės,

DERAMAI ATSIŽVELGDAMOS į asmenų teises ir teisės viešpatavimą,

PRISIMINDAMOS garantijas pagal savo atitinkamas teisės sistemas, nustatančias išduoto asmens teisę į teisingą teismą, įskaitant teisę būti teisiamam nešališko teismo, įsteigto pagal įstatymą,

SIEKDAMOS sudaryti Susitarimą dėl nusikaltėlių išdavimo,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja pagal šio Susitarimo nuostatas sustiprinti valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimą taikomų ekstradicijos santykių, reglamentuojančių nusikaltėlių išdavimą, kontekste.

2 straipsnis

Sąvokos

1. "Susitariančiosios Šalys" - tai Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

2. "Valstybė narė" - Europos Sąjungos valstybė narė.

3. "Teisingumo ministerija" - Jungtinėms Amerikos Valstijoms tai Jungtinių Valstijų Teisingumo departamentas, o valstybei narei tai Teisingumo ministerija, išskyrus atvejus, kai valstybėje narėje, kurioje 3, 5, 6, 8 ar 12 straipsniuose apibūdintas funkcijas atlieka generalinis prokuroras, ta institucija pagal 19 straipsnį gali būti paskirta vietoj Teisingumo ministerijos tokiai funkcijai atlikti, jeigu Jungtinės Valstijos ir atitinkama valstybė narė nesusitaria paskirti kitą instituciją.

3 straipsnis

Susitarimo taikymo dvišalių ekstradicijos sutarčių su valstybėmis narėmis atžvilgiu apimtis

1. Europos Sąjunga pagal Europos Sąjungos sutartį ir Jungtinės Amerikos Valstijos užtikrina, kad šio Susitarimo nuostatos būtų taikomos jo įsigaliojimo metu galiojančių dvišalių ekstradicijoms sutarčių tarp valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų atžvilgiu šiomis sąlygomis:

a) 4 straipsnis taikomas vietoj dvišalės sutarties nuostatų, leidžiančių ekstradiciją tik atsižvelgiant į nurodytą nusikaltimų sąrašą;

b) 5 straipsnis taikomas vietoj dvišalės sutarties nuostatų, reglamentuojančių prašančiosios valstybės ekstradicijos prašymo ir patvirtinamųjų dokumentų perdavimą, patvirtinimą, autentifikavimą ar legalizavimą;

c) 6 straipsnis taikomas nesant dvišalės sutarties nuostatų, leidžiančių tiesioginį prašymo dėl laikino suėmimo perdavimą tarp Jungtinių Valstijų Teisingumo departamento ir atitinkamos valstybės narės Teisingumo ministerijos;

d) 7 straipsnis taikomas papildant dvišalės sutarties nuostatas, reglamentuojančias ekstradicijos prašymų perdavimą;

e) 8 straipsnis taikomas nesant dvišalės sutarties nuostatų, reglamentuojančių papildomos informacijos perdavimą; tais atvejais, kai dvišalės sutarties nuostatos nenurodo naudotino informacijos perdavimo būdo, taip pat taikoma to straipsnio 2 dalis;

f) 9 straipsnis taikomas nesant dvišalės sutarties nuostatų, leidžiančių asmenų, kuriems yra iškeltos bylos arba kurie atlieka bausmę prašomojoje valstybėje, laikiną perdavimą;

g) 10 straipsnis taikomas, išskyrus atvejus, kai ten nurodyta kitaip, vietoj arba nesant dvišalės sutarties nuostatų dėl sprendimo dėl kelių ekstradicijos prašymų išduoti tą patį asmenį;

h) 11 straipsnis taikomas nesant dvišalės sutarties nuostatų, leidžiančių atsisakyti išduoti arba taikyti supaprastintas ekstradicijos procedūras;

i) 12 straipsnis taikomas nesant dvišalės sutarties nuostatų, reglamentuojančių tranzitą; jei dvišalės sutarties nuostatos nenurodo nenumatytam orlaivių nusileidimui taikomos procedūros, taip pat taikoma to straipsnio 3 dalis;

j) 13 straipsnį prašomoji valstybė gali taikyti vietoj arba nesant dvišalės sutarties nuostatų, reglamentuojančių mirties bausmę;

k) 14 straipsnis taikomas nesant dvišalės sutarties nuostatų, reglamentuojančių prašyme pateiktai slaptai informacijai taikomą režimą.

2. a) Europos Sąjunga pagal Europos Sąjungos sutartį užtikrina, kad kiekviena valstybė narė rašytiniu dokumentu, sudarytu tarp tokios valstybės narės ir Jungtinių Amerikos Valstijų, šiame straipsnyje nustatytu būdu pripažintų savo galiojančios dvišalės ekstradicijos sutarties su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis taikymą;

b) Europos Sąjunga pagal Europos Sąjungos sutartį užtikrina, kad naujos valstybės narės, į Europos Sąjungą stojančios šiam Susitarimui įsigaliojus ir turinčios dvišales ekstradicijos sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, imtųsi a punkte nurodytų priemonių;

c) Susitariančiosios Šalys stengiasi užbaigti b punkte apibūdintą procesą iki numatyto naujos valstybės narės įstojimo arba kiek galima greičiau po to. Europos Sąjunga Jungtinėms Amerikos Valstijoms praneša naujų valstybių narių įstojimo datą.

3. Jei šio straipsnio 2 dalies b punkte apibūdintas procesas iki įstojimo datos nebaigiamas, šio Susitarimo nuostatos tos naujos valstybės narės ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiams yra taikomos nuo tos dienos, kai jos viena kitai ir Europos Sąjungai praneša, kad jos yra atlikusios tam skirtas vidaus procedūras.

4 straipsnis

Nusikaltimai, dėl kurių išduodama

1. Nusikaltimas yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, jeigu už jį pagal prašančiosios ir prašomosios valstybių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme. Nusikaltimas taip pat yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, jeigu jį sudaro pasikėsinimas padaryti arba bendrininkavimas, arba dalyvavimas darant nusikaltimą, dėl kurio išduodama. Jei prašoma asmeniui, nuteistam už nusikaltimą, dėl kurio išduodama, įvykdyti nuosprendį, likęs laisvės atėmimo laikotarpis turi būti ne mažesnis kaip keturi mėnesiai.

2. Jei asmuo išduodamas už nusikaltimą, dėl kurio išduodama, leidžiama išduoti ir už bet kurį kitą ekstradicijos prašyme nurodytą nusikaltimą, jei už pastarąjį nusikaltimą baudžiama vienerių metų laisvės atėmimo arba švelnesne bausme, su sąlyga, jei laikomasi visų kitų ekstradicijai taikomų reikalavimų.

3. Šiame straipsnyje nusikaltimas yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama:

a) nepaisant to, ar prašančiojoje valstybėje ir prašomojoje valstybėje tas nusikaltimas yra priskiriamas tai pačiai nusikaltimų kategorijai, arba nepaisant to, ar nusikaltimas apibūdinamas tomis pačiomis sąvokomis;

b) nepaisant to, ar nusikaltimas yra toks, dėl kurio pagal Jungtinių Valstijų federalinius įstatymus reikia įrodyti, jog buvo transportuojama arba persiunčiama paštu iš vienos valstijos į kitą, arba imamasi kitų priemonių, darančių įtaką valstijų tarpusavio arba užsienio prekybai, kadangi šios priemonės taikomos tik jurisdikcijai Jungtinių Valstijų federaliniame teisme nustatyti; ir

c) baudžiamosiose bylose, susijusiose su mokesčiais, muitais, valiutos kontrole ir prekių importu ar eksportu - nepaisant to, ar prašančiosios ir prašomosios valstybių įstatymai numato tas pačias mokesčių, muitų rūšis arba valiutos ar tų pačių prekių rūšių importo ar eksporto kontrolės priemones.

4. Jei nusikaltimas buvo padarytas už prašančiosios valstybės teritorijos ribų, leidžiama išduoti atsižvelgiant į kitus ekstradicijai keliamus reikalavimus, jei prašomosios valstybės įstatymai numato baudimą už nusikaltimą, padarytą panašiomis aplinkybėmis už jos teritorijos ribų. Jie prašomosios valstybės įstatymai nenumato baudimo už nusikaltimą, padarytą panašiomis aplinkybėmis už jos teritorijos ribų, prašomosios valstybės vykdomosios valdžios institucija gali leisti išduoti savo nuožiūra, jei laikomasi visų kitų ekstradicijai taikomų reikalavimų.

5 straipsnis

Dokumentų perdavimas ir autentiškumo patvirtinimas

1. Ekstradicijos prašymai išduoti ir patvirtinamieji dokumentai perduodami diplomatiniu kanalu, kuris apima ir 7 straipsnyje nustatytą perdavimą.

2. Dokumentai, turintys prašančiosios valstybės Teisingumo ministerijos arba už užsienio reikalus atsakingos ministerijos ar departamento tvirtinimo žymą arba antspaudą, yra priimtini ekstradicijos procesiniams veiksmams prašomojoje valstybėje be papildomo patvirtinimo, autentiškumo patvirtinimo ar kitokio legalizavimo.

6 straipsnis

Prašymų dėl laikino suėmimo perdavimas

Prašymai dėl laikino suėmimo gali būti perduodami diplomatiniais kanalais, o taip pat tiesiogiai prašančiųjų valstybių teisingumo ministerijų ir prašomųjų valstybių teisingumo ministerijoms. Tokiam prašymui perduoti taip pat gali būti naudojamasi Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) galimybėmis.

7 straipsnis

Dokumentų perdavimas laikinai suėmus

1. Jei asmuo, kurio ekstradicijos klausimas yra sprendžiamas, prašomoji valstybė yra suėmusi, prašančioji valstybė savo pareigą perduoti ekstradicijos prašymą išduoti ir patvirtinamuosius dokumentus gali įvykdyti diplomatiniais kanalais pagal 5 straipsnio 1 dalį, pateikdama tą prašymą ir dokumentus prašančiojoje valstybėje esančiai prašomosios valstybės ambasadai. Šiuo atveju tokio prašymo gavimo ambasadoje data yra laikoma prašomojoje valstybėje gavimo data taikant terminą, kurio turi būti laikomasi pagal taikomą ekstradicijos sutartį, kad būtų galima pratęsti to asmens suėmimo terminą.

2. Tais atvejais, kai valstybė narė šio Susitarimo pasirašymo dieną dėl tuo metu taikytinos savo vidaus teisės sistemos nustatytos jurisprudencijos negali taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, šis straipsnis jai netaikomas tol, kol ta valstybė narė ir Jungtinės Amerikos Valstijos, pasikeisdamos raštais, susitars kitaip.

8 straipsnis

Papildoma informacija

1. Prašomoji valstybė, jei ji mano, kad ekstradicijos prašymą patvirtinančios informacijos pateikta nepakankamai, kad būtų laikomasi taikomos ekstradicijos sutarties reikalavimų, gali prašyti prašančiosios valstybės per nurodytą pagrįstą laikotarpį pateikti papildomos informacijos.

2. Tokios papildomos informacijos gali tiesiogiai prašyti ir ją pateikti atitinkamų valstybių teisingumo ministerijos.

9 straipsnis

Laikinas perdavimas

1. Jei sutinkama išduoti asmenį, kuriam iškelta byla arba kuris atlieka bausmę prašomojoje valstybėje, prašomoji valstybė gali laikinai perduoti prašomą išduoti asmenį prašančiajai valstybei baudžiamojo persekiojimo tikslais.

2. Tokiu būdu perduotas asmuo prašančiojoje valstybėje yra laikomas suimtas ir, baigus procesinius veiksmus to asmens atžvilgiu, grąžinamas prašomajai valstybei laikantis prašančiosios ir prašomosios valstybių tarpusavio susitarimu nustatytų sąlygų. Suėmimo laikas, praleistas prašančiosios valstybės teritorijoje toje valstybėje vykstant baudžiamosios bylos procesiniams veiksmams, gali būti išskaičiuojamas iš prašomojoje valstybėje likusio atliktinos bausmės laiko.

10 straipsnis

Kelių valstybių ekstradicijos prašymai ar prašymai dėl suėmimo

1. Jei prašomoji valstybė gauna prašančiosios valstybės ir kurios nors kitos valstybės arba valstybių prašymus išduoti tą patį asmenį dėl to paties arba skirtingų nusikaltimų, prašomosios valstybės vykdomosios valdžios institucija nusprendžia, kuriai valstybei ji perduos tą asmenį, jeigu apskritai perduos.

2. Jei prašomoji valstybė gauna Jungtinių Amerikos Valstijų prašymą išduoti ir prašymą perduoti pagal Europos arešto orderį tą patį asmenį dėl to paties arba skirtingų nusikaltimų, prašomosios valstybės kompetentinga valdžios institucija nusprendžia, kuriai valstybei ji perduos tą asmenį, jeigu apskritai perduos. Šiuo tikslu kompetentinga institucija yra prašomosios valstybės narės vykdomosios valdžios institucija, jei pagal galiojančią Jungtinių Valstijų ir valstybės narės dvišalę ekstradicijos sutartį ta institucija priima sprendimus dėl konkuruojančių prašymų; jei dvišalėje ekstradicijos sutartyje taip nenumatyta, atitinkama valstybė narė kompetentingą instituciją paskiria pagal 19 straipsnį.

3. Priimdama sprendimą pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, prašomoji valstybė atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant taikytinoje ekstradicijos sutartyje jau nustatytus veiksnius, tačiau jais neapsiribojant, ir tais atvejais, kai tokie veiksniai dar nėra nustatyti, atsižvelgia į:

a) tai, ar tie prašymai buvo pateikti pagal kokią nors sutartį;

b) vietas, kuriose buvo padarytas kiekvienas iš nusikaltimų;

c) atitinkamus prašančiųjų valstybių interesus;

d) nusikaltimų sunkumą;

e) nukentėjusiojo pilietybę;

f) bet kokio paskesnio išdavimo tarp prašančiųjų valstybių galimybę; ir

g) chronologinę tvarką, kuria tie prašymai buvo gauti iš prašančiųjų valstybių.

11 straipsnis

Supaprastintos ekstradicijos procedūros

Jei prašomas išduoti asmuo sutinka būti perduotas prašančiajai valstybei, prašomoji valstybė gali pagal savo teisės sistemos nustatytus principus ir procedūras kuo greičiau tą asmenį perduoti be tolesnių procedūrų. Prašomo išduoti asmens sutikime gali būti įrašyta, kad jis sutinka atsisakyti apsaugos, teikiamos pagal specialiąsias teisės normas.

12 straipsnis

Tranzitas

1. Valstybė narė gali leisti perduoti per savo teritoriją asmenį, trečiosios valstybės perduodamą Jungtinėms Amerikos Valstijoms arba Jungtinių Amerikos Valstijų - trečiajai valstybei. Jungtinės Amerikos Valstijos gali leisti perduoti per savo teritoriją asmenį, trečiosios valstybės perduodamą valstybei narei arba valstybės narės - trečiajai valstybei.

2. Prašymas dėl perdavimo tranzitu perduodamas diplomatiniais kanalais arba tiesiogiai Jungtinių Valstijų Teisingumo departamento - atitinkamos valstybės narės teisingumo ministerijai ir atitinkamos valstybės narės teisingumo ministerijos - Jungtinių Valstijų Teisingumo departamentui. Tokiam prašymui perduoti taip pat gali būti naudojamasi Interpolo galimybėmis. Prašyme dėl perdavimo tranzitu pateikiamas perduodamo asmens apibūdinimas ir trumpas bylos faktų išdėstymas. Tranzito metu perduodamas asmuo yra laikomas suimtu.

3. Leidimo nereikia, kai naudojamasi oro transportu ir tranzito valstybės teritorijoje nusileidimas nėra numatomas. Nenumatyto nusileidimo atveju ta valstybė, kurios teritorijoje įvyksta nenumatytas nusileidimas, gali prašyti pateikti prašymą dėl perdavimo tranzitu pagal šio straipsnio 2 dalį. Imamasi visų reikiamų priemonių, kad tas asmuo nepasišalintų iki tol, kol perdavimas tranzitu baigsis, jei prašymas dėl perdavimo tranzitu gaunamas per 96 valandas po nenumatyto nusileidimo.

13 straipsnis

Mirties bausmė

Kai už nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti, yra baudžiama mirties bausme pagal prašančiosios valstybės įstatymus ir nėra baudžiama mirties bausme pagal prašomosios valstybės įstatymus, prašomoji valstybė gali išduoti su sąlyga, kad mirties bausmė prašomam išduoti asmeniui nebus skiriama, arba, jei dėl procesinių priežasčių prašančioji valstybė negali laikytis tokios sąlygos, su sąlyga, kad, jei mirties bausmė jau buvo paskirta, ji nebus vykdoma. Jei prašančioji valstybė sutinka su ekstradicija šiame straipsnyje išdėstytomis sąlygomis, ji tų sąlygų laikosi. Jei prašančioji valstybė nesutinka su šiomis sąlygomis, ekstradicijos prašymas gali būti atmestas.

14 straipsnis

Slapta informacija, pateikta prašyme

Jei prašančioji valstybė, patvirtindama savo ekstradicijos prašymą, ketina pateikti ypač slaptą informaciją, ji gali konsultuotis su prašomąja valstybe, kad nustatytų, kokiu mastu tą informaciją prašomoji valstybė gali apsaugoti. Jei prašomoji valstybė negali informacijos apsaugoti taip, kaip prašo prašančioji valstybė, prašančioji valstybė sprendžia, ar tą informaciją vis tiek reikia perduoti.

15 straipsnis

Konsultacijos

Susitariančiosios Šalys prireikus konsultuojasi siekdamos kuo veiksmingiau naudotis šiuo Susitarimu, įskaitant palankių sąlygų spręsti bet kurį ginčą dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo sudarymą.

16 straipsnis

Laikinas taikymas

1. Šis Susitarimas taikomas iki ir po jo įsigaliojimo padarytiems nusikaltimams.

2. Šis Susitarimas taikomas ekstradicijos prašymams, pateiktiems jam įsigaliojus. Nepaisant to, 4 ir 9 straipsniai yra taikomi prašomojoje valstybėje šio Susitarimo įsigaliojimo metu svarstomiems prašymams.

17 straipsnis

Nenukrypimo nuostata

1. Šis Susitarimas nepažeidžia prašomosios valstybės galimybės remtis atsisakymo pagrindais, nereglamentuotais šiame Susitarime, bet kurie yra galimi pagal galiojančią dvišalę valstybės narės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekstradicijos sutartį.

2. Prašomoji ir prašančioji valstybės viena su kita konsultuojasi tais atvejais, kai prašomąją valstybę saistantys konstituciniai principai arba galutiniai teismo sprendimai gali būti kliūtimi jos pareigos išduoti vykdymui ir klausimo sprendimas nėra numatytas nei šiame Susitarime, nei taikytinoje dvišalėje sutartyje.

18 straipsnis

Būsimos dvišalės ekstradicijos sutartys su valstybėmis narėmis

Šis Susitarimas neužkerta kelio, jam įsigaliojus, valstybei narei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms sudaryti dvišalių sutarčių, atitinkančių šį Susitarimą.

19 straipsnis

Paskyrimas ir pranešimas

Europos Sąjunga iki 3 straipsnio 2 dalyje apibūdinto valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasikeitimo rašytiniais dokumentais Jungtinėms Amerikos Valstijoms praneša apie kiekvieną paskyrimą pagal 2 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį.

20 straipsnis

Teritorinis taikymas

1. Šis Susitarimas taikomas:

a) Jungtinėms Amerikos Valstijoms;

b) Europos Sąjungai:

- valstybėms narėms,

- teritorijoms, už kurių užsienio santykius yra atsakinga valstybė narė, arba valstybėms, kurios nėra valstybės narės ir kurioms valstybė narė turi kitų su jų užsienio santykiais susijusių prievolių, jei Susitariančiųjų Šalių sutarta atitinkamos valstybės narės tinkamai patvirtintų diplomatinių notų pasikeitimo pagrindu.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, prieš šešis mėnesius diplomatiniais kanalais pateikdama rašytinį pranešimą kitai Susitariančiajai Šaliai, jei jis yra atitinkamos valstybės narės ir Jungtinių Amerikos Valstijų tinkamai patvirtintas, gali nutraukti šio Susitarimo taikymą bet kuriai teritorijai ar valstybei, kuriai jis buvo išplėstas pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą.

21 straipsnis

Peržiūra

Susitariančiosios Šalys susitaria prireikus ir, kas beatsitiktų, ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo atlikti šio Susitarimo bendrą peržiūrą. Peržiūros metu visų pirma aptariamas praktinis Susitarimo įgyvendinimas, taip pat gali būti svarstomi tokie klausimai kaip Europos Sąjungos tolesnės raidos pasekmės šio Susitarimo reglamentavimo dalykui, įskaitant 10 straipsnį.

22 straipsnis

Įsigaliojimas ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai Susitariančiosios Šalys pasikeičia dokumentais, patvirtinančiais, kad jos atliko šiuo tikslu reikalingas vidaus procedūras. Šiuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad jos yra atlikusios 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, pateikdama rašytinį pranešimą kitai Valstybei, gali bet kuriuo metu nutraukti šią Sutartį. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Priimta du tūkstančiai trečių metų birželio dvidešimt penktą dieną Vašingtone dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški.

Por la Unión EuropeaFor Den Europæiske UnionFür die Europäische UnionΓια την Ευρωπαϊκή ΈνωσηFor the European UnionPour l'Union européennePer l'Unione europeaVoor de Europese UniePela União EuropeiaEuroopan unionin puolestaPå Europeiska unionens vägnar

+++++ TIFF +++++

Por los Estados Unidos de AméricaFor Amerikas Forenede StaterFür die Vereinigten Staaten von AmerikaΓια τις Ηνωμένες Πολιτείες της ΑμερικήςFor the United States of AmericaPour les États-Unis d'AmériquePer gli Stati Uniti d'AmericaVoor de Verenigde Staten van AmerikaPelos Estados Unidos da AméricaAmerikan yhdysvaltojen puolestaPå Amerikas förenta staters vägnar

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

Aiškinamasis raštas dėl susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos

Šis Aiškinamasis raštas atspindi Susitariančiųjų Šalių susitarimus dėl tam tikrų susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos (toliau – Susitarimas) nuostatų taikymo.

Dėl 10 straipsnio

10 straipsniu nesiekiama paveikti valstybių, Romos Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto Šalių, įsipareigojimų, ar Jungtinių Amerikos Valstijų, nesančių Tarptautinio baudžiamojo teismo Šalimi, teisių.

Dėl 18 straipsnio

18 straipsnis numato, kad Susitarimas neužkerta kelio, jam įsigaliojus, valstybei narei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms sudaryti dvišalių susitarimų dėl ekstradicijos, atitinkančių šį Susitarimą.

Jei kurios nors šiame Susitarime išdėstytos priemonės vienai ar daugiau valstybių narių arba Jungtinėms Amerikos Valstijoms sukeltų veiklos problemą, tokia problema turėtų būti pirmiausia sprendžiama, jei įmanoma, atitinkamai valstybei narei ar valstybėms narėms ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms konsultuojantis, arba prireikus taikant šiame Susitarime nustatytas konsultavimosi procedūras. Jei tokios veiklos problemos nebūtų galima išspręsti tik konsultuojantis, šiam Susitarimui neprieštarautų tai, kad būsimuose dvišaliuose valstybės narės ar valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimuose būtų numatytas veiklos atžvilgiu galimas alternatyvus mechanizmas, kuris atitiktų konkrečios nuostatos, dėl kurios ta problema iškilo, tikslus.

--------------------------------------------------