21994A1231(52)

1 PRIEDAS

Energetikos chartijos sutartis

Preambulė

ŠIOS SUTARTIES SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

atsižvelgdamos į Paryžiaus chartiją dėl naujosios Europos, pasirašytą 1990 m. lapkričio 21 d.,

atsižvelgdamos į Europos energetikos chartiją, priimtą Hagos konferencijos dėl Europos energetikos chartijos baigiamuoju dokumentu, pasirašytu 1991 m. gruodžio 17 d. Hagoje,

prisimindamos, kad visi Hagos konferencijos baigiamojo dokumento signatarai įsipareigojo siekti Europos energetikos chartijos tikslų ir vadovautis joje nustatytais principais bei kuo greičiau imti bendradarbiauti ir išplėsti savo bendradarbiavimą sąžiningai susitariant dėl Energetikos chartijos sutarties ir Protokolų, ir norėdamos suteikti toje Chartijoje numatytiems įsipareigojimams tvirtą ir juridinę galią turintį tarptautinį teisinį pagrindą,

norėdamos taip pat sukurti struktūrą, būtiną Europos energetikos chartijoje suformuluotiems principams įgyvendinti,

norėdamos įgyvendinti pagrindinę Europos energetikos chartijos iniciatyvos idėją, pagal kurią ekonomikos augimas būtų skatinamas taikant investavimo ir prekybos energetikos srityje liberalizuojančias priemones,

patvirtindamos, kad Susitariančiosios Šalys didžiausią reikšmę teikia veiksmingam visaverčio nacionalinio režimo ir didžiausio palankumo režimo taikymui, ir kad šie įsipareigojimai bus taikomi investicijoms, atliekamoms pagal papildomą sutartį,

atsižvelgdamos į Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos bei susijusiuose dokumentuose suformuluotą tikslą laipsniškai liberalizuoti tarptautinę prekybą ir į principą vengti diskriminacijos tarptautinėje prekyboje, bei kitas šios Sutarties nuostatas,

nusprendusios laipsniškai pašalinti technines, administracines ir kitas kliūtis prekybai energetikos medžiagomis ir produktais bei susijusia įranga, technologijomis ir paslaugomis,

rengdamosi artėjančiai tų Susitariančiųjų Šalių narystei Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos, kurios šiuo metu dar nėra jo šalys, ir rūpindamosi numatyti laikinus prekybos susitarimus, kurie padės toms Susitariančiosioms Šalims ir netrukdys joms rengtis tokiai narystei,

atmindamos tam tikrų Susitariančiųjų Šalių, kurios taip pat yra Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos bei susijusių dokumentų šalys, teises ir pareigas,

atsižvelgdamos į konkurencijos taisykles dėl įmonių susijungimo, monopolijų, antikonkurencinės veiklos ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi,

atsižvelgdamos taip pat į Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, Branduolinių medžiagų tiekėjų taisykles ir kitus tarptautinius branduolinių medžiagų neplatinimo įsipareigojimus ar susitarimus,

pripažindamos kuo efektyvesnių energijos tyrimų, gamybos, konversijos, sandėliavimo, transportavimo, skirstymo ir naudojimo būtinybę,

prisimindamos Jungtinių Tautų klimato kaitos konvenciją, Tolimų oro teršalų pernašų konvenciją ir jos protokolus bei kitus tarptautinius aplinkosaugos susitarimus, kuriuose yra su energija susijusių dalykų, ir

pripažindamos vis labiau neatidėliotiną aplinkos apsaugos priemonių poreikį, įskaitant energetikos įrenginių eksploatacijos nutraukimą ir atliekų šalinimą, bei tiems tikslams tarptautiniu mastu patvirtintų siekių ir kriterijų poreikį,

SUSITARĖ:

I DALIS

SĄVOKOS IR TIKSLAI

1 straipsnis

Sąvokos

Šioje Sutartyje:

1. "Chartija" – tai Europos energetikos chartija, priimta Hagos konferencijos dėl Europos energetikos chartijos baigiamuoju dokumentu, pasirašytu 1991 m. gruodžio 17 d. Hagoje; baigiamojo dokumento pasirašymas laikomas Chartijos pasirašymu,

2. "Susitariančioji Šalis" – tai valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko būti įpareigota šia Sutartimi, ir kuriai ši Sutartis galioja.

3. "Regioninė ekonominės integracijos organizacija" – tai iš valstybių sudaryta organizacija, kurios kompetencijai jos perdavė tam tikrus klausimus, kurių skaičius reglamentuojamas šia Sutartimi, įskaitant įgaliojimus priimti sprendimus, įpareigojančius jas tais klausimais.

4. "Energetikos medžiagos ir produktai" – remiantis Muitinių bendradarbiavimo tarybos suderinta sistema ir Europos Bendrijų kombinuotąja nomenklatūra, tai yra dalykai, įtraukti į priedą EM.

5. "Ekonominė veikla energetikos sektoriuje" – tai ekonominė veikla, susijusi su energetikos medžiagų ir produktų, išskyrus tuos, kurie įtraukti į priedą NI, tyrimais, gavyba, perdirbimu, gamyba, sandėliavimu, transportavimu žeme, perdavimu, skirstymu, prekyba, rinkodara ar pardavimu arba susijusi su šilumos paskirstymu į daugelį patalpų.

6. "Investicija" – tai bet kokios rūšies turtas, kurį turi ar tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ar kontroliuoja investuotojas, ir kuriam priskiriama:

a) materialus ir nematerialus, kilnojamas ir nekilnojamas turtas ir bet kokios turtinės teisės, pavyzdžiui, nuoma, įkeitimas, suvaržymas ir užstatymas;

b) bendrovė ar verslo įmonė arba akcijos, pajai ar kitokių formų dalyvavimas nuosavu turtu bendrovėje ar verslo įmonėje, taip pat obligacijos ir kitokia bendrovės ar verslo įmonės skola;

c) piniginės ar sąlygų vykdymo pretenzijos pagal sutartį, turinčią ekonominės vertės ir susijusią su investicija;

d) intelektinė nuosavybė;

e) įplaukos;

f) bet kokia įstatymais ar sutartimi arba bet kokia pagal įstatymus išduota licencija ar leidimu suteikta teisė užsiimti bet kokia ekonomine veikla energetikos sektoriuje.

Investuojamo turto formos pakeitimas neturi įtakos jo, kaip investicijos, apibūdinimui, o sąvoka "investicija" nusakomos visos investicijos, kurios šios Sutarties įsigaliojimo investiciją atliekančio investuotojo Susitariančiajai Šaliai dieną arba jos įsigaliojimo tai Susitariančiajai Šaliai, kurios teritorijoje ta investicija yra atliekama, dieną, pasirenkant vėlesnę iš jų (toliau – "įsigaliojimo data"), jau buvo atliktos arba buvo atliktos vėliau, tačiau Sutartis taikoma dalykams, turintiems įtakos tokioms investicijoms po įsigaliojimo datos.

"Investicija" nurodo bet kokią investiciją, susijusią su ekonomine veikla energetikos sektoriuje ir investicijomis ar investicijų rūšimis, Susitariančiosios Šalies savo teritorijoje pavadintomis "Chartijos efektyvumo projektais", apie kuriuos pranešta sekretoriatui.

7. "Investuotojas" – tai:

a) kai tai susiję su Susitariančiąja Šalimi:

i) fizinis asmuo, turintis tos Susitariančiosios Šalies pilietybę arba, pagal galiojančius įstatymus, nuolat joje gyvenantis;

ii) bendrovė ar kita organizacija, įkurta pagal toje Susitariančioje Šalyje galiojančius įstatymus;

b) kai tai susiję su "trečiąja valstybe", fizinis asmuo, bendrovė ar kita organizacija, kuri vykdo, mutatis mutandis, sąlygas, a punkte keliamas Susitariančiajai Šaliai.

8. "Investuoti" arba "investavimas" – tai naujų investicijų sukūrimas, visų esamų investicijų ar jų dalies įsigijimas ar perėjimas į kitas investicinės veiklos rūšis.

9. "Įplaukos" – tai sumos, gaunamos iš investicijų ar su jomis susijusios, neatsižvelgiant į jų mokėjimo formą, įskaitant pelną, dividendus, palūkanas, kapitalo prieaugį, autorinio atlyginimo mokėjimus, vadybos, techninės pagalbos ar kitus panašius mokesčius ir mokėjimus natūra.

10. "Teritorija" – tai, kai kalbama apie valstybę, kuri yra Susitariančioji Šalis:

a) jos suvereni teritorija, susitariant, kad teritoriją sudaro žemė, vidaus vandenys ir teritorinė jūra; ir

b) pagal tarptautinę jūrų teisę: jūra, jūros dugnas ir jo giluminiai sluoksniai, į kuriuos ta Susitariančioji Šalis turi suverenių teisių ir kurie yra jos jurisdikcijoje.

Kai kalbama apie regioninę ekonominės plėtros organizaciją, kuri yra Susitariančioji Šalis, teritorija – tai tokios organizacijos valstybių narių teritorijos pagal nuostatas, įtvirtintas susitarime, kuriuo įsteigiama ta organizacija.

11. a) "GATT" – tai "1947 m. GATT" arba "1994 m. GATT" arba jie abu, kai abu yra taikytini.

b) "1947 m. GATT" – tai 1947 m. spalio 30 d. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, pridėtas prie baigiamojo akto, priimto baigiant Jungtinių Tautų konferencijos dėl prekybos ir užimtumo parengiamojo komiteto antrąją sesiją, su vėlesniais pataisymais, papildymais ar pakeitimais;

c) "1994 m. GATT" – tai Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, apibrėžtas Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties 1A priede, su vėlesniais pataisymais, papildymais ar pakeitimais.

Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties šalis laikoma 1994 m. GATT šalimi.

d) "Susiję dokumentai" – tai atitinkamai:

i) sutartys, susitarimai ar kiti teisiniai dokumentai, įskaitant sprendimus, pareiškimus ir susitarimus, sudaryti vadovaujantis 1947 m. GATT, su vėlesniais pataisymais, papildymais ar pakeitimais; arba

ii) Pasaulinės prekybos organizacijos steigimo sutartis, įskaitant jos 1 priedą (išskyrus 1994 m. GATT), jos 2, 3 ir 4 priedus ir su jais susijusius sprendimus, pareiškimus ir susitarimus su vėlesniais pataisymais, papildymais ar pakeitimais.

12. "Intelektinė nuosavybė" – tai autorių ir gretutinės teisės, prekių ženklai, geografinės nuorodos, pramoniniai projektai, patentai, integruotų grandinių schemos ir nepagarsinamos informacijos apsauga.

13. a) "Energetikos chartijos protokolas" arba "Protokolas" – tai sutartis, dėl kurios derėtis įgalioja, ir kurios tekstą tvirtina Chartijos konferencija, bei kurią sudaro dvi ar daugiau Susitariančiųjų Šalių tam, kad papildytų, išplėstų ar išplėtotų šios Sutarties nuostatas dėl kurio nors konkretaus veiklos sektoriaus ar kategorijos, patenkančios į šios Sutarties taikymo sritį, arba dėl bendradarbiavimo sričių pagal Chartijos III antraštinę dalį.

b) "Energetikos chartijos pareiškimas" arba "Pareiškimas" – tai neįpareigojantis dokumentas, dėl kurio derėtis įgalioja ir kurio tekstą tvirtina Chartijos konferencija, bei kurį sudaro dvi ar daugiau Susitariančiųjų Šalių tam, kad papildytų šios Sutarties nuostatas.

14. "Laisvai konvertuojama valiuta" – tai valiuta, kuria plačiai prekiaujama tarptautinėse užsienio valiutų keitimo rinkose, ir kuria plačiai atsiskaitoma tarptautiniuose sandoriuose.

2 straipsnis

Sutarties tikslas

Šia Sutartimi sukuriama teisinė sistema, skirta skatinti ilgalaikį bendradarbiavimą energetikos srityje, paremtą papildomumu ir abipuse nauda bei atitinkantį Chartijos tikslus ir principus.

II DALIS

DIDMENINĖ PREKYBA

3 straipsnis

Tarptautinės rinkos

Susitariančiosios Šalys dirba skatindamos patekimą į tarptautines rinkas komerciniais pagrindais ir apskritai kurdamos atvirą ir konkurencingą energetikos medžiagų ir produktų rinką.

4 straipsnis

Nenukrypstamumas nuo GATT ir susijusių dokumentų

Nė viena šios Sutarties nuostata santykiuose tarp konkrečių Susitariančiųjų Šalių, kurios yra GATT šalys, neleidžia nukrypti nuo GATT ir susijusių dokumentų nuostatų, taikomų tų Susitariančiųjų Šalių tarpusavio santykiams.

5 straipsnis

Su prekyba susijusio investavimo priemonės

1. Susitariančioji Šalis netaiko jokių su prekyba susijusio investavimo priemonių, kurios neatitinka GATT III arba XI straipsnių nuostatų; tai daroma nepažeidžiant Susitariančiosios Šalies teisių ir pareigų pagal GATT ir susijusius dokumentus bei 29 straipsnį.

2. Tokioms priemonėms priskiriamos bet kokios investavimo priemonės, kurios yra privalomos ar taikytinos pagal vidaus teisės aktus arba pagal kurį nors administracinį sprendimą, arba kurių laikytis būtina tam, kad būtų gauta lengvata, ir pagal kurias reikalaujama:

a) kad įmonė pirktų ar naudotų vietinės kilmės arba iš vietos šaltinio įsigyjamus gaminius, apibrėžiant konkrečius produktus, produktų kiekį ar vertę arba įmonės vietos gamybos kiekio ar vertės dalies išraiška; arba

b) kad įmonės perkamų ar naudojamų įvežtinių gaminių kiekis būtų ribojamas tam tikru dydžiu, susijusiu su įmonės eksportuojamų vietos gaminių kiekiu ar verte;

arba pagal kurias suvaržomas:

c) įmonės vykdomas gaminių, naudojamų jos vietos gamyboje, ar su ja susijusių gaminių importas, taikant bendrus suvaržymus ar nustatant tam tikrą dydį, susijusį su įmonės eksportuojamos vietos produkcijos kiekiu ar verte;

d) įmonės vykdomas gaminių, naudojamų jos vietos gamyboje, ar su ja susijusių gaminių importas, suvaržant jos galimybę naudotis užsienio valiuta tam tikru dydžiu, susietu su užsienio valiutos įplaukomis, priskiriamomis tai įmonei; arba

e) įmonės vykdomas gaminių eksportas ar pardavimas eksportui, apibrėžiant konkrečius produktus, produktų kiekį ar vertę arba įmonės vietos produkcijos kiekio ar vertės dalies išraiška.

3. Nė viena 1 dalies nuostata neturi būti aiškinama taip, kad Susitariančioji Šalis negalėtų taikyti 2 dalies a ir c punktuose aprašytų su prekyba susijusio investavimo priemonių tam, kad skatintų eksportą, vykdytų užsienio pagalbos, prekių ar paslaugų pirkimo valdžios įstaigų užsakymu, lengvatinių muitų tarifų arba kvotų programas.

4. Neatsižvelgiant į 1 dalį, Susitariančiajai Šaliai leidžiama laikinai ir toliau taikyti su prekyba susijusio investavimo priemones, kurios galiojo daugiau kaip 180 dienų prieš jai pasirašant šią Sutartį, jeigu laikomasi TRM priede pateiktų nuostatų dėl pranešimo ir laipsniško panaikinimo.

6 straipsnis

Konkurencija

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis stengiasi sumažinti ekonominėje veikloje energetikos sektoriuje esančius rinkos iškraipymus ir kliūtis konkurencijai.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad savo kompetencijos srityje ji turėtų ir įgyvendintų tokius teisės aktus, kurie yra būtini ir tinkami kovoti su vienašališka ir iš anksto sutarta antikonkurencine veikla, pasitaikančia ekonominėje veikloje energetikos sektoriuje.

3. Susitariančiosios šalys, turinčios konkurencijos taisyklių taikymo patirties, gavusios atitinkamą prašymą, visomis jėgomis ir panaudodamos turimus išteklius teikia kitoms Susitariančiosioms Šalims techninę pagalbą kuriant ir diegiant konkurencijos taisykles.

4. Susitariančiosios Šalys, užtikrindamos savo konkurencijos taisyklių įgyvendinimą, gali bendradarbiauti konsultuodamosi ir keisdamosi informacija.

5. Jeigu, Susitariančiosios Šalies nuomone, kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje vykdoma konkreti antikonkurencinė veikla turi neigiamos įtakos svarbiam interesui, susijusiam su šiame straipsnyje apibrėžtais tikslais, Susitariančioji Šalis gali apie tai pranešti tai kitai Susitariančiajai Šaliai ir pareikalauti, kad jos už konkurencijos priežiūrą atsakingos valdžios institucijos imtųsi deramų teisinių reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Pranešanti Susitariančioji Šalis savo pranešime pateikia pakankamai informacijos, kad leistų informuojamai Susitariančiajai Šaliai nustatyti antikonkurencinę veiklą, apie kurią kalbama pranešime, pasiūlo tokios tolesnės informacijos ir tokį bendradarbiavimą, kurį pranešanti Susitariančioji Šalis pajėgi užtikrinti. Informuojamoji Susitariančioji Šalis arba, kaip gali būti tokiu atveju, atitinkamos už konkurencijos priežiūrą atsakingos valdžios institucijos gali konsultuotis su pranešančios Susitariančiosios Šalies už konkurencijos priežiūrą atsakingomis valdžios institucijomis ir turi skirti visą dėmesį nagrinėdamos pranešančios Susitariančiosios Šalies prašymą bei spręsdamos, imtis ar nesiimti teisinių reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių prieš įtariamą antikonkurencinę veiklą, nurodytą pranešime. Informuojamoji Susitariančioji Šalis informuoja pranešančią Susitariančiąją Šalį apie savo sprendimą arba apie atitinkamų už konkurencijos priežiūrą atsakingų valdžios institucijų sprendimą ir, jeigu pati taip pageidauja, gali informuoti pranešančią Susitariančiąją Šalį apie tokio sprendimo motyvus. Jeigu imamasi teisinių reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių, informuojamoji Susitariančioji Šalis informuoja pranešančią Susitariančiąją Šalį apie jų rezultatus ir, kiek įmanoma, apie bet kokias reikšmingas tarpines aplinkybes.

6. Nė viena šio straipsnio nuostata nereikalaujama, kad Susitariančioji Šalis teiktų informaciją nusižengdama savo įstatymams dėl informacijos atskleidimo, slaptumo ar verslo paslapčių.

7. Šio straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra išskirtinė šioje Sutartyje numatyta priemonė visiems ginčams, kurių gali kilti dėl šio straipsnio taikymo ar aiškinimo, spręsti.

7 straipsnis

Tranzitas

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi reikiamų priemonių energetikos medžiagų ir produktų tranzitui palengvinti, atitinkančių laisvo tranzito principą, neišskiriant jokių energetikos medžiagų ar produktų pagal kilmę, paskirties vietą ar jų priklausomybę ar, nediskriminuojant jų kainų atžvilgiu remiantis tokiu išskyrimu, taip pat netaikant jokių nepagrįstų atidėliojimų, suvaržymų ar mokesčių.

2. Susitariančiosios Šalys skatina atitinkamus subjektus bendradarbiauti:

a) modernizuojant energijos transportavimo įrangą, būtiną energetikos medžiagų ir produktų tranzitui;

b) plėtojant ir eksploatuojant energijos transportavimo įrenginius, tenkinančius poreikius daugiau nei vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje;

c) numatydamos priemones energetikos medžiagų ir produktų tiekimo pertrūkių pasekmėms sušvelninti;

d) palengvindamos energijos transportavimo įrengimų sujungimą.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja, kad jos nuostatose, susijusiose su energetikos medžiagų ir produktų transportavimu ir energijos transportavimo įrenginių naudojimu, tranzitinėms energetikos medžiagoms ir produktams taikomas režimas būtų ne mažiau palankus, negu režimas, jos nuostatose taikomas energetikos medžiagoms ir produktams, kilusiems jos pačios teritorijoje ar jai skirtiems, išskyrus atvejus, kai esamuose tarptautiniuose susitarimuose numatyta kitaip.

4. Jeigu energetinių medžiagų ar produktų tranzitas negali vykti komercinėmis sąlygomis naudojant energijos transportavimo įrenginius, Susitariančiosios Šalys nesudaro kliūčių naujų įrenginių statybai, išskyrus atvejus, kai galiojančiuose teisės aktuose, atitinkančiuose šio straipsnio 1 dalį, numatyta kitaip.

5. Susitariančioji Šalis, kurios teritorija gali vykti energetikos medžiagų ir produktų tranzitas, nėra įpareigota:

a) leisti statyti ar modifikuoti energijos transportavimo įrenginius; arba

b) leisti naują ar papildomą tranzitą per jau esamus energijos transportavimo įrenginius,

jeigu tai, kaip ji įrodo kitoms suinteresuotoms Susitariančiosioms Šalims, sukeltų pavojų jos energetikos sistemų saugumui ar efektyvumui, įskaitant ir tiekimo stabilumą.

Susitariančiosios Šalys, remdamosi šio straipsnio 6 ir 7 dalimis, užtikrina nustatytus energetikos medžiagų ir produktų srautus iš kitų Susitariančiųjų Šalių teritorijų, į jas arba tarp jų.

6. Susitariančioji Šalis, kurios teritorija vyksta energetikos medžiagų ir produktų tranzitas, kilus ginčui dėl kurių nors klausimų, atsirandančių dėl to tranzito, nenutraukia ir nesumažina bei neleidžia jokiam savo valdomam subjektui nutraukti ar sumažinti esamų energetikos medžiagų ar produktų srautų ir nepareikalauja, kad kuris nors jos jurisdikcijai priklausantis subjektas juos nutrauktų ar sumažintų prieš užbaigiant ginčų sprendimo procedūras, apibrėžtas šio straipsnio 7 dalyje, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai numatyta sutartyje ar kitame susitarime, kuriuo reguliuojamas toks tranzitas arba tai leidžiama remiantis taikintojo sprendimu.

7. Tolesnės nuostatos taikomos ginčui, aprašytam šio straipsnio 6 dalyje, tačiau tik tada, kai išnaudotos visos susijusios sutartinės ar kitos ginčų sprendimo priemonės, dėl kurių iš anksto tarpusavyje susitarė Susitariančiosios Šalys, tarp kurių kilo ginčas, arba šio straipsnio 6 dalyje minimas subjektas bei kitos Susitariančiosios Šalies subjektas, tarp kurių kilo ginčas:

a) ginče dalyvaujanti Susitariančioji Šalis gali perduoti jį spręsti Generaliniam Sekretoriui, nusiųsdama pranešimą, kuriame būtų pateikta ginčijamų dalykų santrauka. Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie bet kurį tokį perdavimą;

b) per 30 nuo tokio pranešimo gavimo Generalinis Sekretorius, pasitaręs su ginčo šalimis ir kitomis suinteresuotomis Susitariančiosiomis Šalimis, paskiria taikintoją. Toks taikintojas turi turėti patirties tuose dalykuose, dėl kurių kilo ginčas, ir turi nebūti ginčo šalies ar vienos iš kitų suinteresuotųjų Susitariančiųjų Šalių pilietis arba nuolatinis jų gyventojas;

c) taikintojas stengiasi, kad ginčo šalys susitartų dėl ginčo sprendimo arba dėl tvarkos, pagal kurią toks sprendimas būtų pasiektas. Jeigu per 90 dienų nuo paskyrimo jam nepavyksta užtikrinti, kad toks susitarimas būtų pasiektas, jis rekomenduoja ginčo sprendimą arba tvarką, pagal kurią toks sprendimas būtų pasiektas, ir nustato laikinus muitų tarifus ir kitas sąlygas, kurių turi būti laikomasi vykdant tranzitą nuo jo nustatytos datos iki tol, kol ginčas išsprendžiamas;

d) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja stebėti ir užtikrinti, kad joms pavaldūs ar jų jurisdikcijai priklausantys subjektai 12 mėnesių nuo taikintojo sprendimo arba iki tol, kol ginčas išsprendžiamas, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau, laikytųsi visų c punkte numatytų sprendimų dėl muitų tarifų ir sąlygų;

e) neatsižvelgiant į b punktą, Generaliniam Sekretoriui leidžiama savo nuožiūra neskirti taikintojo, jeigu, jo nuomone, ginčas susijęs su tokiu tranzitu, kuris yra ar buvo nagrinėjamas šios dalies a–d punktuose numatyta ginčų sprendimo tvarka, tačiau taip nagrinėjamo ginčo išspręsti nepavyko;

f) Chartijos konferencija patvirtina standartines taikinimo proceso eigos ir atlyginimo taikintojams nuostatas.

8. Nė viena šio straipsnio nuostata neleidžia nukrypti nuo Susitariančiosios Šalies teisių ir pareigų pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę paprotinę teisę, galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus, įskaitant taisykles dėl povandeninių kabelių ir vamzdynų.

9. Šis straipsnis neturi būti aiškinamas taip, kad kuri nors Susitariančioji Šalis, neturinti tranzitui naudojamų tam tikros rūšies energijos transportavimo įrengimų, būtų įpareigota imtis kokių nors priemonių, susijusių su tos rūšies energijos transportavimo įrenginiais. Tačiau tokia Susitariančioji Šalis yra įpareigota laikytis šio straipsnio 4 dalies nuostatų.

10. Šiame straipsnyje:

a) "tranzitas" – tai:

i) Susitariančiosios Šalies teritorija gabenimas arba gabenimas į jos teritorijoje esantį uostą, arba iš tokio uosto krovimas ar iš jo iškrovimas tokių energetikos medžiagų ir produktų, kurių kilmės vieta yra kitos valstybės teritorijoje ir kurių paskirties vieta yra trečiosios valstybės teritorijoje, jeigu viena iš šių valstybių yra Susitariančioji Šalis; arba

ii) Susitariančiosios Šalies teritorija gabenimas tokių energetikos medžiagų ir produktų, kurių kilmės vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, ir kurių paskirties vieta yra tos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, išskyrus atvejus, kai abi suinteresuotos Susitariančiosios Šalys nusprendžia kitaip ir įregistruoja savo sprendimą bendru įrašu N priede. Abi Susitariančiosios Šalys gali išbraukti savo įrašą iš N priedo pateikdamos bendrą rašytinį pranešimą apie savo ketinimą sekretoriatui, kuris tą pranešimą nusiunčia kitoms Susitariančiosioms Šalims. Išbraukimas įsigalioja po keturių savaičių nuo minėtojo pranešimo pateikimo;

b) "energijos transportavimo įrengimai" – tai aukšto slėgio dujotiekiai, aukštos įtampos elektros tinklai ir linijos, žalios naftos naftotiekiai, anglies suspensijos vamzdynai, naftos produktų vamzdynai ir kiti stacionarūs įrengimai, skirti būtent energetikos medžiagoms ir produktams aptarnauti.

8 straipsnis

Technologijų perdavimas

1. Susitariančiosios Šalys susitaria skatinti galimybes naudotis energetikos technologijomis ir perduoti tas technologijas komerciniais ir nediskriminaciniais pagrindais, kad pagelbėtų veiksmingai prekiauti energetikos medžiagomis ir produktais bei investuoti, ir įgyvendinti Chartijos tikslus remiantis savo įstatymais ir kitais teisės aktais bei atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės apsaugos teises.

2. Atitinkamai, tokiu mastu, koks būtinas šio straipsnio 1 daliai įvykdyti, Susitariančiosios Šalys pašalina esamas kliūtis energetikos medžiagų ir produktų bei susijusios įrangos ir paslaugų srities technologijų perdavimui ir nekuria naujų kliūčių, atsižvelgdamos į neplatinimo ir kitus tarptautinius įsipareigojimus.

9 straipsnis

Galimybė naudotis kapitalu

1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta atvirų kapitalo rinkų svarbą skatinant kapitalo srautų nukreipimą į prekybos energetikos medžiagomis ir produktais finansavimą ir investavimą bei paramą, susijusią su investavimu į ekonominę veiklą energetikos sektoriuje kitų Susitariančiųjų Šalių, ypač tų, kurių ekonomikos išgyvena pereinamąjį laikotarpį, teritorijose. Kiekviena Susitariančioji Šalis atitinkamai stengiasi gerinti sąlygas kitų Susitariančiųjų Šalių bendrovėms ir piliečiams naudotis savo kapitalo rinka, kad finansuotų prekybą energetikos medžiagomis ir produktais bei investuotų į ekonominę veiklą energetikos sektoriuje tų kitų Susitariančiųjų Šalių teritorijose, taikydama jiems ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji panašiomis aplinkybėmis taiko savo pačios bendrovėms ir piliečiams arba kurios nors kitos Susitariančiosios Šalies ar trečiosios valstybės bendrovėms ir piliečiams, iš šių režimų pasirinkus palankiausiąjį.

2. Susitariančioji Šalis gali patvirtinti ir taikyti programų, kuriomis suteikiama galimybė gauti valstybės paskolų, subsidijų, garantijų ar draudimo apsaugą prekybai ar investicijoms užsienyje. Ji suteikia galimybę naudotis tokiomis priemonėmis laikantis tokių investavimo į ekonominę veiklą kitų Susitariančiųjų Šalių energetikos sektoriuje arba prekybos energetikos medžiagomis ir produktais su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis programų tikslų, suvaržymų ir kriterijų (įskaitant bet kokius tikslus, suvaržymus ar kriterijus, susijusius su tokios priemonės prašytojo veiklos vieta arba prekių ar paslaugų, tiekiamų ar teikiamų naudojantis kuria nors tokia priemone, pristatymo vieta).

3. Susitariančiosios Šalys, įgyvendindamos ekonominės veiklos energetikos sektoriuje programas, skirtas Susitariančiųjų Šalių ekonomikos stabilumui ir investicijų klimatui pagerinti, stengiasi pagal poreikį paskatinti atitinkamų tarptautinių finansinių institucijų veiklą ir pasinaudoti jų patirtimi.

4. Nė viena šio straipsnio nuostata nekliudo:

a) finansinėms institucijoms taikyti savo skolinimo ar įsipareigojimų prisiėmimo tvarką, remiantis rinkos principais ir sveiko proto logika; arba

b) Susitariančiajai Šaliai imtis priemonių:

i) dėl racionalių priežasčių, įskaitant investuotojų, vartotojų, indėlininkų, draudėjų ar asmenų, kuriems finansinės paslaugos tiekėjas turi patikėtinio pareigų, apsaugą; arba

ii) savo finansinės sistemos ir kapitalo rinkų tvirtumui ir stabilumui užtikrinti.

III DALIS

INVESTICIJŲ SKATINIMAS IR APSAUGA

10 straipsnis

Investicijų skatinimas, apsauga ir joms taikomas režimas

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis, remdamasi šios Sutarties nuostatomis, skatina ir sudaro stabilias, nešališkas, palankias ir aiškias sąlygas kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojams investuoti jos teritorijoje. Tokioms sąlygoms priskiriamas įsipareigojimas kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijoms visada taikyti teisingą ir nešališką režimą. Tokioms investicijoms taip pat taikoma nuolatinė apsauga ir garantijos, ir nė viena Susitariančioji Šalis jokiu būdu nekliudo nepagrįstomis ar diskriminacinėmis priemonėmis valdyti, eksploatuoti, naudoti tokias investicijas, jų turėti ar jomis disponuoti. Jokiu atveju tokioms investicijoms netaikomas mažiau palankus režimas, negu reikalaujama tarptautiniuose teisės aktuose, įskaitant sutartinius įsipareigojimus. Kiekviena Susitariančioji Šalis laikosi visų įsipareigojimų, kuriuosji prisiėmė kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo ar jo investicijų atžvilgiu.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis siekia taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams, investuojantiems jos teritorijoje, šio straipsnio 3 dalyje aprašytą režimą.

3. Šiame straipsnyje "režimas" – tai Susitariančiosios Šalies taikomas režimas, nesantis mažiau palankus už tą, kurį ji taiko savo pačios investuotojams ar kurios nors kitos Susitariančiosios Šalies ar trečiosios valstybės investuotojams, iš šių režimų pasirinkus palankiausiąjį.

4. Papildoma sutartis pagal joje nustatytas sąlygas turi įpareigoti kiekvieną jos šalį taikyti kitų šalių investuotojams, investuojantiems jos teritorijoje, šio straipsnio 3 dalyje aprašytą režimą. Ta sutartis teikiama pasirašyti valstybėms bei regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios pasirašė šią Sutartį ar prie jos prisijungė. Derybos dėl papildomos sutarties turi prasidėti ne vėliau kaip 1995 m. sausio 1 d., siekiant jas baigti iki 1998 m. sausio 1 d.

5. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kai tai susiję su investicijomis jos teritorijoje, siekia:

a) iki minimumo sumažinti išimčių iš šio straipsnio 3 dalyje aprašyto režimo skaičių;

b) laipsniškai pašalinti esamus apribojimus, turinčius įtakos kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojams.

6. a) Susitariančioji Šalis turi teisę bet kuriuo metu savanoriškai per sekretoriatą pareikšti Chartijos konferencijai apie savo ketinimą neįvesti naujų išimčių iš šio straipsnio 3 dalyje aprašyto režimo, taikomo investicijoms jos teritorijoje;

b) Susitariančioji Šalis taip pat turi teisę bet kuriuo metu savanoriškai įsipareigoti taikyti kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojams, investuojantiems į kai kurią ar visą ekonominę veiklą energetikos sektoriuje jos teritorijoje, režimą, aprašytą šio straipsnio 3 dalyje. Apie tokius įsipareigojimus pranešama sekretoriatui, jie įtraukiami į VC priedą ir tampa privalomi pagal šią Sutartį.

7. Kiekviena Susitariančioji Šalis taiko kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijoms jos teritorijoje, taip pat su jomis susijusiai veiklai, įskaitant valdymą, eksploataciją, naudojimą, turėjimą ar disponavimą, ne mažiau palankų režimą, negu tas, kurį ji taiko savo pačios investuotojų ar kurios nors kitos Susitariančiosios Šalies ar trečiosios valstybės investuotojų investicijoms ir su jomis susijusiai veiklai, įskaitant valdymą, eksploataciją, naudojimą, turėjimą ar disponavimą, iš šių režimų pasirinkus palankiausiąjį.

8. Šio straipsnio 7 dalies taikymo modalumų programų, pagal kurias Susitariančioji Šalis skiria subsidijų ar kitokios finansinės pagalbos, arba sudaro energetikos technologijų tyrinėjimų ir plėtojimo sutarčių, atžvilgiu galima numatyti tik papildomoje sutartyje, aprašytoje šios straipsnio 4 dalyje. Kiekviena Susitariančioji Šalis per sekretoriatą nuolat informuoja Chartijos konferenciją apie modalumus, kuriuos ji taiko šioje dalyje aprašytoms programoms.

9. Kiekviena Susitariančioji Šalis arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri pasirašo šią Sutartį ar prie jos prisijungia, Sutarties pasirašymo arba savo prisijungimo dokumento deponavimo dieną pateikia sekretoriatui ataskaitą, reziumuodama visus įstatymus, teisės aktus ar kitas priemones, susijusias su:

a) išimtimis iš šio straipsnio 2 dalies; arba

b) šio straipsnio 8 dalyje minėtomis programomis.

Susitariančioji Šalis nuolat seka, kad jos ataskaitoje būtų naujausia informacija, nedelsiant pateikdama sekretoriatui pakeitimus. Chartijos konferencija periodiškai peržiūri šias ataskaitas.

Šios dalies a punkto atžvilgiu ataskaitoje gali būti įvardytos tos energetikos sektoriaus dalys, kuriose Susitariančioji Šalis taiko kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojams šio straipsnio 3 dalyje aprašytą režimą.

Šios dalies b punkto atžvilgiu Chartijos konferencija, peržiūrėdama tokias programas, gali apsvarstyti jų įtaką konkurencijai ir investicijoms.

10. Neatsižvelgiant į jokią kitą šio straipsnio nuostatą, šio straipsnio 3 ir 7 dalyse aprašytas režimas netaikomas intelektinės nuosavybės apsaugai; jai taikomas toks režimas, kuris apibrėžtas atitinkamose taikytinų tarptautinių susitarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, kurių dalyvės yra atitinkamos Susitariančiosios Šalys, nuostatose.

11. Atsižvelgiant į 26 straipsnio nuostatas, Susitariančiosios Šalies su prekyba susijusių investicijų priemonės, aprašytos 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje, taikymas kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo investicijai, jau egzistuojančiai tokio taikymo metu, pagal 5 straipsnio 3 ir 4 dalis laikomas pirmosios Susitariančiosios Šalies įsipareigojimo pagal šią dalį pažeidimu.

12. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad jos vidaus teisės aktuose būtų numatyta efektyvių priemonių pretenzijoms dėl investicijų, investavimo susitarimų ir leidimų investuoti pareikšti ir su tuo susijusioms teisėms įgyvendinti.

11 straipsnis

Pagrindiniai darbuotojai

1. Susitariančioji Šalis pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su fizinių asmenų atvykimu, buvimu ir darbu, sąžiningai išnagrinėja kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų ir pagrindinių darbuotojų, kuriuos tie investuotojai yra įdarbinę ar kurie buvo įdarbinti dėl jų investicijos, prašymus atvykti į jos teritoriją ir laikinai joje pasilikti tam, kad užsiimtų veikla, susijusia su atitinkamu investavimu ar atitinkamų investicijų plėtojimu, valdymu, eksploatacija, naudojimu, turėjimu ar disponavimu jomis, įskaitant konsultacijų ir pagrindinių techninių paslaugų teikimą.

2. Susitariančioji Šalis leidžia kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurie jau turi investicijų jos teritorijoje, ir dėl tokių investuotojų investicijų įdarbinti bet kurį pagrindinį asmenį investuotojo ar investicijos nuožiūra, neatsižvelgiant į jo pilietybę, jeigu tokiam pagrindiniam asmeniui buvo leista atvykti į pirmosios Susitariančiosios Šalies teritoriją, joje pasilikti ir dirbti, ir jeigu tokio įdarbinimo sąlygos atitinka tam pagrindiniam asmeniui išduoto leidimo sąlygas ir terminus.

12 straipsnis

Nuostolių kompensavimas

1. Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 13 straipsnis, bet kurios Susitariančiosios Šalies investuotojui, dėl kurios nors investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje patiriančiam nuostolių, kurie atsirado dėl karo ar kitokio ginkluoto konflikto, nepaprastosios padėties, pilietinių neramumų ar kito panašaus įvykio toje teritorijoje, pastaroji Susitariančioji Šalis, grąžindama turtą, atlygindama žalą, mokėdama kompensaciją ar kitaip padengdama nuostolius, taiko palankiausią iš režimų, tos Susitariančiosios Šalies taikomų bet kuriam kitam investuotojui, nesvarbu, ar tai būtų jos pačios investuotojas, kurios nors kitos Susitariančiosios Šalies investuotojas ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojas.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, Susitariančiosios Šalies investuotojui, kuriomis nors iš toje dalyje aprašytų aplinkybių kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje patiriančiam nuostolių dėl to, kad:

a) pastarosios Šalies pajėgos ar valdžios institucijos rekvizavo jo investiciją ar jos dalį; arba

b) pastarosios Šalies pajėgos ar valdžios institucijos sunaikino jo investiciją ar jos dalį, nors tomis aplinkybėmis to daryti nebuvo būtina;

taikoma restitucija arba skiriama kompensacija, kuri visais atvejais turi būti neatidėliotina, pakankama ir veiksminga.

13 straipsnis

Ekspropriacija

1. Susitariančiosios Šalies investuotojo investicijos bet kurios kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje negali būti nacionalizuotos ar nusavintos ir joms negali būti pritaikyta priemonė ar priemonės, kurių rezultatas lygiavertis nacionalizavimui ar nusavinimui (toliau – "ekspropriacija"), išskyrus atvejus, kai tokia ekspropriacija:

a) atliekama visuomenės naudai;

b) nėra diskriminacinė;

c) atliekama tinkama teisine tvarka; ir

d) atliekama nedelsiant išmokant pakankamą ir veiksmingą kompensaciją.

Tokios kompensacijos suma turi atitikti tikrą eksproprijuotos investicijos rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba prieš pat tą momentą, kai sužinojus apie gresiančią ekspropriaciją, investicijos vertė pakito (toliau – "įvertinimo diena").

Tokia tikra rinkos vertė, investuotojo prašymu, išreiškiama laisvai konvertuojama valiuta, taikant įvertinimo dieną rinkoje galiojantį tos užsienio valiutos keitimo kursą. Į kompensaciją taip pat įtraukiamos palūkanos, pagal rinkoje galiojančius komercinius tarifus priskaičiuojamos nuo ekspropriacijos datos iki kompensacijos išmokėjimo datos.

2. Investuotojas, kurio investicija eksproprijuodama, turi teisę į tai, kad ekspropriaciją vykdančios Susitariančiosios Šalies teismo ar kita kompetentinga ir nepriklausoma institucija neatidėliodama išnagrinėtų pagal tos Susitariančiosios Šalies įstatymus jo atvejį, jo investicijos įvertinimą ir kompensacijos įvertinimą, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais.

3. Tam, kad būtų išvengta abejonių, ekspropriacija taip pat apima situacijas, kai Susitariančioji Šalis nusavina savo teritorijoje esančios bendrovės ar įmonės, kurioje kitos Susitariančiosios Šalies investuotojas turi investicijų, įskaitant valdomas jos akcijas, turtą.

14 straipsnis

Su investicijomis susiję pervedimai

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kai tai susiję su bet kurios kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo investicijomis jos teritorijoje, garantuoja laisvę atlikti pervedimus į jos teritoriją ir iš jos, įskaitant atvejus, kai pervedama:

a) pradinis kapitalas bei bet koks papildomas kapitalas investicijai eksploatuoti ir plėtoti;

b) įplaukos;

c) mokėjimai pagal sutartį, įskaitant pagrindinės paskolos sumos ir susikaupusių palūkanų grąžinimą pagal paskolos sutartį;

d) neišleistas užsienyje dėl tos investicijos samdomų darbuotojų uždarbis ir kitoks atlyginimas jiems;

e) pajamos, gautos pardavus ar likvidavus visą investiciją ar kurią nors jos dalį;

f) mokėjimai, atliekami sprendžiant ginčus;

g) kompensacijos, mokamos pagal 12 ir 13 straipsnius.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti pervedimai atliekami neatidėliojant ir (išskyrus, kai grąžinama natūra) laisvai konvertuojama valiuta.

3. Pervedimai atliekami taikant pervedimo dieną rinkoje nustatytą keitimo kursą, galiojantį sandoriams grynaisiais ta valiuta, kuria reikia atlikti pervedimą. Jeigu tos valiutos keitimo rinkos nėra, naudojamas naujausias kursas, taikytas vidaus investicijoms, arba naujausias keitimo kursas valiutai keisti į specialias išėmimo teises, pasirenkant investuotojui palankiausią kursą.

4. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1–3 dalis, Susitariančioji Šalis turi teisę ginti kreditorių teises arba užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, reguliuojančių vertybinių popierių išdavimą, tvarkymą ir prekybą jais bei sprendimų, priimtų civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose teismo procesuose, vykdymą, teisingai, nediskriminuodama ir nešališkai taikydama savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

5. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, Susitariančiosios Šalys, kurios yra valstybės, įėjusios į buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtį, tarpusavio susitarimuose gali numatyti, kad mokėjimų pervedimai atliekami tokių Susitariančiųjų Šalių valiutomis, jeigu tokiuose susitarimuose kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijoms jų teritorijoje netaikomas mažiau palankus režimas negu tas, kuris taikomas, arba tokius susitarimus sudariusių Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijoms, arba kurios nors trečiosios valstybės investuotojų investicijoms.

6. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies b punktą, Susitariančioji Šalis gali apriboti atlyginimo natūra pervedimus tomis aplinkybėmis, kai tai Susitariančiajai Šaliai pagal 29 straipsnio 2 dalies a punktą arba GATT ir susijusius dokumentus leidžiama apriboti arba uždrausti eksportuoti arba parduoti eksportui gaminius, sudarančius atlyginimą natūra; tačiau Susitariančioji Šalis leidžia atlikti atlyginimo natūra pervedimus, kurie leidžiami ar nustatyti investavimo sutartyje, leidime investuoti ar kitame rašytiniame Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo arba jo investicijos susitarime.

15 straipsnis

Subrogacija

1. Jeigu Susitariančioji Šalis arba jos paskirta įstaiga (toliau – "atlyginančioji šalis") išmoka išmoką pagal draudimą ar garantiją, suteiktą investuotojo (toliau – "atlyginamoji šalis") investicijai kitos Susitariančiosios Šalies (toliau – "priimančioji šalis") teritorijoje, priimančioji šalis pripažįsta:

a) kad atlyginančiajai šaliai perleidžiamos visos teisės ir pretenzijos į tokią investiciją; ir

b) dėl subrogacijos atlyginančiosios šalies įgytą teisę naudotis visomis tomis teisėmis ir versti patenkinti tokias pretenzijas.

2. Visomis aplinkybėmis atlyginančioji šalis turi teisę į:

a) tai, kad jai būtų taikomas toks pat režimas, kai ji naudojasi tomis teisėmis ir pretenzijomis, kurios jai buvo perleistos taip, kaip minėta šio straipsnio 1 dalyje; ir

b) tuos pačius mokėjimus, kurie priklauso pagal tas teises ir pretenzijas,

į kuriuos pagal šią Sutartį dėl atitinkamos investicijos turėjo teisę ir atlyginamoji šalis.

3. Jokiame teisminiame procese pagal 26 straipsnį Susitariančioji Šalis negali tvirtinti siekdama apsiginti, pareikšti priešieškinį, pasinaudoti teise į priepriešinį reikalavimą ar dėl kurios nors kitos priežasties, kad atlyginimas arba kitokia kompensacija už visą reikalaujamą žalą ar jos dalį buvo gauta arba bus gauta pagal draudimo arba garantijos suteikimo sutartį.

16 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

Jeigu dvi ar daugiau Susitariančiųjų Šalių anksčiau buvo sudariusios tarptautinį susitarimą arba vėliau sudaro tarptautinį susitarimą, kurio sąlygos abiem atvejais susijusios su šios Sutarties III arba V dalies objektu;

1) nė viena šios Sutarties III arba V dalies nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų nukrypstama nuo kurios nors to kito susitarimo nuostatos arba nuo kurios nors teisės spręsti dėl to kito susitarimo kylančius ginčus pagal jo nuostatas; ir

2) nė viena kito susitarimo sąlyga negali būti aiškinama taip, kad būtų nukrypstama nuo šios Sutarties III arba V dalies kurios nors nuostatos arba nuo kurios nors teisės spręsti dėl šios Sutarties kylančius ginčus pagal jos nuostatas;

kai šios Sutarties nuostatos yra palankesnės investuotojui arba investicijai.

17 straipsnis

III dalies netaikymas tam tikromis aplinkybėmis

Kiekviena Susitariančioji Šalis pasilieka teisę nesuteikti šioje dalyje numatytų privalumų:

1) juridiniam asmeniui, jeigu toks asmuo yra valdomas arba kontroliuojamas trečiosios valstybės piliečių, ir jeigu tas asmuo Susitariančiosios Šalies, kurioje jis yra įsteigtas, teritorijoje neužsiima jokia esmine verslo veikla; arba

2) investicijai, jeigu atsakančioji Susitariančioji Šalis nustato, kad ta investicija yra investuotojo iš trečiosios valstybės, su kuria atsakančioji Susitariančioji Šalis:

a) nepalaiko diplomatinių santykių; arba kuriai

b) nustato ar taiko priemones, kurios:

i) draudžia sandorius su tos valstybės investuotojais; arba

ii) būtų pažeistos ar apeitos, jeigu šioje dalyje numatyti privalumai būtų suteikti tos valstybės investuotojams arba jų investicijoms.

IV DALIS

KITOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Teisė valdyti energijos išteklius

1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta valstybės suverenitetą ir suverenias teises į energijos išteklius. Jos dar kartą patvirtina, kad tomis teisėmis turi būti naudojamasi laikantis ir vadovaujantis tarptautinės teisės normų.

2. Nepakeisdama galimybių komerciniais pagrindais naudotis energijos ištekliais, juos žvalgyti ir parengti eksploatacijai skatinimo tikslų, ši Sutartis jokiu būdu neįtakoja Susitariančiosiose Šalyse galiojančių taisyklių, reglamentuojančių energijos išteklių nuosavybės ir valdymo sistemą.

3. Kiekviena valstybė, visų pirma, išsaugo teises spręsti kuriose jos teritorijos geografinėse srityse suteikti galimybę žvalgyti ir rengti eksploatacijai jos energijos išteklius, koks turi būti optimalus jų išgavimo režimas, jų eikvojimo ar kitokios eksploatacijos sparta, nustatyti ir rinkti bet kokius mokesčius, procentinius periodinius atlyginimus ar kitokius piniginius mokėjimus, mokamus už tokią žvalgybą ir eksploataciją, bei reguliuoti aplinkosaugos ir saugumo dalykus, susijusius su tokia žvalgyba, parengimu eksploatacijai ir išgavimu jos teritorijoje, taip pat dalyvauti tokioje žvalgyboje ir eksploatacijoje, inter alia, tiesiogiai dalyvaujant Vyriausybei arba per valstybės įmones.

4. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja sudaryti lengvesnių galimybių naudoti energijos išteklius, inter alia, be diskriminacijos ir pagal paskelbtus kriterijus skirstydamos leidimus, licencijas, kon cesijas ir sutartis žvalgyti ir tyrinėti arba eksploatuoti energijos išteklius ar juos išgauti.

19 straipsnis

Aplinkosaugos dalykai

1. Siekdama subalansuotos plėtros ir atsižvelgdama į savo įsipareigojimus pagal tuos tarptautinius susitarimus dėl aplinkos, kurių dalyvė ji yra, kiekviena Susitariančioji Šalis stengiasi ekonomiškai efektyviomis priemonėmis iki minimumo sumažinti žalingą poveikį aplinkai savo teritorijoje arba už jos ribų, atsirandantį dėl visų operacijų jos teritorijoje vykstančios energijos apytakos grandinėje, deramai atsižvelgdama į saugumą. Tai atlikdama, kiekviena Susitariančioji Šalis taiko ekonomiškai veiksmingas priemones. Savo politika ir veiksmais kiekviena Susitariančioji Šalis stengiasi imtis atsargumo priemonių, kad neleistų blogėti aplinkos būklei arba tokį blogėjimą sumažintų iki minimumo. Susitariančiosios Šalys susitaria, kad paprastai teršėjas Susitariančiųjų Šalių teritorijose turėtų padengti su tarša, įskaitant tarpvalstybinę taršą, susijusias sąnaudas, ir tai turi būti daroma deramai paisant visuomenės interesų ir neiškraipant investicijų į energijos apytaką ar tarptautinę prekybą. Todėl Susitariančiosios Šalys:

a) formuluodamos ir įgyvendindamos savo energetikos politiką atsižvelgia į aplinkosaugos aplinkybes;

b) visoje energijos apytakos grandinėje skatina į rinką orientuotą kainodarą ir didesnę aplinkosaugos sąnaudų bei naudos atitiktį;

c) atsižvelgdamos į 34 straipsnio 4 dalį, skatina bendradarbiauti siekiant Chartijoje numatytų aplinkosaugos tikslų ir nustatant energijos apytakai taikytinus tarptautinius aplinkosaugos standartus, atkreipiant dėmesį į žalingo poveikio ir kovos su juo sąnaudų skirtumus įvairiose Susitariančiosiose Šalyse;

d) ypatingą dėmesį skiria energijos efektyvumo gerinimui, atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimui ir naudojimui, švaresnio kuro propagavimui ir taršos mažinimo technologijų bei technologinių priemonių taikymui;

e) skatina Susitariančiąsias Šalis rinkti informaciją apie aplinkai tinkamą ir ekonominiu požiūriu efektyvią energetikos politiką bei ekonominiu požiūriu efektyvią veiklą ir technologijas, bei keistis ja tarpusavyje;

f) prisideda prie visuomenės informavimo apie energetikos sistemų poveikį aplinkai, apie veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų neutralizuotas ar sumažintas jų žalingas poveikis aplinkai, mastą, ir apie sąnaudas, susijusias su įvairiomis poveikio neutralizacijos ar sumažinimo priemonėmis;

g) prisideda ir bendradarbiauja tyrinėjant, plėtojant ir taikant efektyvaus energijos naudojimo ir aplinkai tinkamas technologijas, būdus ir procesus, kurie ekonominiu požiūriu efektyviai iki minimumo sumažins visų energijos apytakos grandžių žalingą poveikį aplinkai;

h) skatina sudaryti palankias sąlygas perleisti ir platinti tokias technologijas laikantis pakankamų ir veiksmingų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos nuostatų;

i) skatina skaidrų aplinkosaugos požiūrių svarbių energetikos investicijų projektų poveikio aplinkai įvertinimą ankstyvojoje stadijoje ir prieš priimant sprendimą bei tolesnę jų stebėseną;

j) skatina tarptautiniu mastu informuoti ir keistis informacija apie svarbias Susitariančiųjų Šalių aplinkosaugos programas ir standartus bei apie tų programų ir standartų įgyvendinimą;

k) gavusios prašymą, kiek leidžia jų ištekliai, dalyvauja kuriant ir įgyvendinant tinkamas aplinkosaugos programas Susitariančiosiose Šalyse.

2. Vienos ar daugiau Susitariančiųjų Šalių prašymu ginčus dėl šio straipsnio nuostatų taikymo ar aiškinimo siekdama juos išspręsti nagrinėja Chartijos konferencija, jeigu susitarimų dėl tokių ginčų nagrinėjimo tvarkos nėra jokiame kitame atitinkamame tarptautiniame forume.

3. Šiame straipsnyje:

a) "energijos apytaka" – tai visa energijos grandinė, įskaitant veiklą, susijusią su įvairių formų energijos žvalgymu, tyrinėjimais, gamyba, konversija, laikymu, transportavimu, skirstymu ir naudojimu bei atliekų apdorojimu ir šalinimu, taip pat šios veiklos sustabdymu, nutraukimu ar pabaigimu, iki minimumo sumažinant žalingą poveikį aplinkai;

b) "poveikis aplinkai" – tai bet koks poveikis, kurį aplinkai, įskaitant žmonių sveikatą ir saugumą, florą, fauną, dirvožemį, orą, vandenį, klimatą, landšaftą ir istorijos paminklus ar kitas fizines struktūras arba šių veiksnių tarpusavio sąveiką, sukelia žinoma veikla. Tai taip pat poveikis kultūriniam paveldui ar socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, atsirandantis dėl tų veiksnių pokyčių;

c) "energijos efektyvumo gerinimas" – tai tokio paties išeigos vieneto (prekės ar paslaugos) išlaikymas nesumažinant išeigos kokybės ar savybių, tačiau sumažinant tai išeigai pagaminti reikalingos energijos kiekį;

d) "ekonominis efektyvumas" – tai apibrėžto tikslo pasiekimas mažiausiomis sąnaudomis arba didžiausios naudos gavimas esamomis sąnaudomis.

20 straipsnis

Skaidrumas

1. Bendro taikymo įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo sprendimai ir administraciniai nutarimai, turintys įtakos prekybai energetikos medžiagomis ir produktais, pagal 29 straipsnio 2 dalies a punktą priskiriami priemonėms, kurioms taikomas GATT ir atitinkamuose susijusiuose dokumentuose numatytas metodas, įpareigojantis laikytis skaidrumo.

2. Kurios nors Susitariančiosios Šalies priimti ir įsigalioję bendro taikymo įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo sprendimai ir administraciniai nutarimai, taip pat galiojantys Susitariančiųjų Šalių tarpusavio susitarimai, turintys įtakos šioje Sutartyje aptariamiems dalykams turi būti nedelsiant paskelbiami tokiu būdu, kuris leistų Susitariančiosioms Šalims ir investuotojams susipažinti su jais. Šios dalies nuostatos nereikalauja, kad kuri nors Susitariančioji Šalis atskleistų slaptos informacijos, kuri trukdytų taikyti įstatymus ar kitaip pakenktų visuomenės interesams, arba būtų žalinga teisėtiems kurio nors investuotojo komerciniams interesams.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis įvardija vieną ar daugiau informacijos teikimo padalinių, kuriems būtų adresuojami prašymai suteikti informacijos apie minėtus įstatymus ir kitus teisės aktus, teismo sprendimus ir administracinius nutarimus, bei nedelsdama praneša apie tokius padalinius sekretoriatui, kuris, gavęs prašymą, informuoja apie juos.

21 straipsnis

Apmokestinimas

1. Išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje nustatyta kitaip, nė viena šios Sutarties nuostata nesukuria teisių ar įpareigojimų, susijusių su Susitariančiųjų Šalių apmokestinimo priemonėmis. Jeigu tarp šio straipsnio ir kurios nors kitos šios Sutarties nuostatos yra kokia nors prieštara, toje srityje, kur tokia prieštara yra, vadovaujamasi šiuo straipsniu.

2. 7 straipsnio 3 dalis taikoma toms apmokestinimo priemonėms, skirtingoms nuo pajamoms ir kapitalui taikomų priemonių, tačiau tokia nuostata netaikoma:

a) palankioms sąlygoms, kurias Susitariančioji Šalis taiko pagal kurios nors konvencijos, sutarties ar susitarimo apmokestinimo nuostatas, aprašytas šio straipsnio 7 dalies a punkto ii papunktyje; arba

b) visoms apmokestinimo priemonėms, skirtoms veiksmingai rinkti mokesčius, išskyrus tuos atvejus, kai Susitariančiosios Šalies priemonė pasirinktinai diskriminuoja energetikos medžiagas arba produktus, kurių kilmės arba paskirties vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, arba pasirinktinai suvaržo privalumus, suteikiamus pagal 7 straipsnio 3 dalį.

3. 10 straipsnio 2 ir 7 dalys taikomos toms Susitariančiosios Šalies apmokestinimo priemonėms, skirtingoms nuo pajamoms ir kapitalui taikomų priemonių, tačiau tokios nuostatos netaikomos:

a) įsipareigojimams, susijusiems su didžiausio palankumo režimu, skirtu už palankias sąlygas, kurias Susitariančioji Šalis taiko pagal kurios nors konvencijos, sutarties ar susitarimo apmokestinimo nuostatas, aprašytas šio straipsnio 7 dalies a punkto ii papunktyje, arba sudaromas dėl narystės kurioje nors regioninėje ekonominės integracijos organizacijoje; arba

b) visoms apmokestinimo priemonėms, skirtoms veiksmingai rinkti mokesčius, išskyrus tuos atvejus, kai Susitariančiosios Šalies priemonė pasirinktinai diskriminuoja kitos Susitariančiosios Šalies investuotoją arba pasirinktinai suvaržo privalumus, suteikiamus pagal šios Sutarties nuostatas dėl investicijų.

4. 29 straipsnio 2–6 dalys taikomos toms apmokestinimo priemonėms, skirtingoms nuo pajamoms ir kapitalui taikomų priemonių.

5. a) 13 straipsnis taikomas mokesčiams.

b) jeigu dėl 13 straipsnio kyla klausimų, toje jų srityje, kurioje neaišku, ar mokestis sudaro ekspropriaciją, arba neaišku, ar mokestis tariamai sudaro ekspropriaciją, yra diskriminacinis, taikomos tokios nuostatos:

i) investuotojas arba Susitariančioji Šalis, teigianti, kad esama ekspropriacijos, nuspręsti, ar mokestis yra ekspropriacija, arba ar mokestis yra diskriminacinis, paprašo atitinkamos kompetentingos mokesčių institucijos. Jeigu investuotojas arba Susitariančioji Šalis tokio prašymo nepateikia, įstaigos, kviečiamos spręsti ginčų pagal 26 straipsnio 2 dalies c punktą arba 27 straipsnio 2 dalį, kreipiasi į atitinkamas kompetentingas mokesčių institucijas;

ii) kompetentingos mokesčių institucijos stengiasi išspręsti joms perduotus klausimus per šešis mėnesius nuo tokio kreipimosi. Jeigu nagrinėjami nediskriminavimo klausimai, kompetentingos mokesčių institucijos taiko atitinkamos mokesčių konvencijos nuostatas dėl nediskriminavimo, arba, jeigu atitinkamoje mokesčių konvencijoje, taikytinoje tam mokesčiui, nėra nuostatos dėl nediskriminavimo, arba nėra tokios galiojančios suinteresuotų Susitariančiųjų Šalių sudarytos mokesčių konvencijos, jos taiko nediskriminavimo principus, numatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdinėje mokesčių konvencijoje pajamoms ir kapitalui;

iii) įstaigos, kviečiamos spręsti ginčų pagal 26 straipsnio 2 dalies c punktą ar 27 straipsnio 2 dalį, gali atsižvelgti į kompetentingų mokesčių institucijų išvadas dėl to, ar mokestis yra ekspropriacija. Tokios įstaigos atsižvelgia į visas kompetentingų mokesčių institucijų per šešių mėnesių laikotarpį, numatytą šios dalies b punkto ii papunktyje, padarytas išvadas dėl to, ar mokestis yra diskriminacinis. Tokios įstaigos taip pat gali atsižvelgti į bet kokias kompetentingų mokesčių institucijų išvadas, padarytas praėjus šešių mėnesių laikotarpiui;

iv) jokiomis aplinkybėmis dėl kompetentingų mokesčių institucijų įsikišimo pasibaigus šios dalies b punkto ii papunktyje numatytam šešių mėnesių laikotarpiui neturi būti vilkinami 26 ir 27 straipsniuose numatyti procesai.

6. Tam, kad nekiltų abejonių, 14 straipsnis neapriboja Susitariančiosios Šalies teisės skirti ar rinkti mokesčius išskaičiavimų būdu ar kitomis priemonėmis.

7. Šiame straipsnyje:

a) sąvoka "apmokestinimo priemonė" apima:

i) bet kurią nuostatą, susijusią su Susitariančiosios Šalies ar jos politinio padalinio vidaus teisės aktuose arba vietos valdžios institucijų nustatytais mokesčiais; ir

ii) bet kurią nuostatą, susijusią su mokesčiais, nustatytais kurioje nors konvencijoje dvigubam apmokestinimui išvengti arba kurioje nors kitoje tarptautinėje sutartyje ar susitarime, kuris Susitariančiąją Šalį įpareigoja;

b) visi mokesčiai, taikomi bendrajai pajamų sumai, bendrajai kapitalo sumai, arba pajamų ar kapitalo dalims, įskaitant mokesčius nuo pajamų iš nuosavybės perleidimo, paveldimo, dovanojamo turto mokesčius ar iš esmės panašius mokesčius, mokesčius nuo visos įmonių mokamų atlyginimų ar darbo užmokesčio sumos, taip pat kapitalo vertinimo mokesčius, laikomi pajamų ar kapitalo mokesčiais;

c) "kompetentinga mokesčių institucija" – tai kompetentinga valdžios įstaiga, nustatyta galiojančiame Susitariančiųjų Šalių tarpusavio susitarime dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, arba, jeigu tokio galiojančio susitarimo nėra, už mokesčių sistemą atsakingas ministras ar ministerija arba jų įgaliotieji atstovai;

d) tam, kad nekiltų abejonių, sąvokos "mokesčių nuostatos" ir "mokesčiai" nevartojamos muitų mokesčiams įvardyti.

22 straipsnis

Valstybės ir privilegijuotos įmonės

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad bet kuri valstybės įmonė, kurią ji eksploatuoja ar įsteigia, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo veikla jos teritorijoje užsiimtų Susitariančiosios Šalies įsipareigojimus pagal šios Sutarties III dalį atitinkančia tvarka.

2. Nė viena Susitariančioji Šalis neskatina ir nereikalauja, kad tokia valstybės įmonė savo veikla jos teritorijoje užsiimtų tokia tvarka, kuri neatitiktų Susitariančiosios Šalies įsipareigojimų, numatytų kitose šios Sutarties nuostatose.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad, jeigu ji įsteigia ar eksploatuoja kokį nors subjektą ir suteikia tam subjektui reguliavimo, administravimo ar kitokių valdžios įgaliojimų, toks subjektas naudotųsi tais įgaliojimais Susitariančiosios Šalies įsipareigojimus, numatytus šioje Sutartyje, atitinkančia tvarka.

4. Nė viena Susitariančioji Šalis neskatina ir nereikalauja, kad subjektas, kuriam ji suteikia išskirtinių ar specialių privilegijų, savo veikla jos teritorijoje užsiimtų Susitariančiosios Šalies įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, neatitinkančia tvarka.

5. Šiame straipsnyje sąvoka "subjektas" taikoma bet kokiai įmonei, įstaigai ar kitai organizacijai arba fiziniam asmeniui.

23 straipsnis

Regioninių valdžios institucijų paklusnumas

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pagal šią Sutartį visiškai atsako už tai, kad būtų laikomasi visų šios Sutarties nuostatų, ir imasi visų tinkamų ir įmanomų priemonių užtikrindama, kad tų nuostatų laikytųsi ir jos teritorijoje esanti regioninė bei vietinė valdžia ir valdžios institucijos.

2. Šios Sutarties II, IV ir V dalyje pateiktomis ginčų sprendimo nuostatomis galima remtis, kai nagrinėjamos priemonės, turinčios įtakos tam, kaip Susitariančioji Šalis laikosi šios Sutarties, ir kurias pritaikė Susitariančiosios Šalies teritorijoje esanti regioninė ar vietinė valdžia arba valdžios institucijos.

24 straipsnis

Išimtys

1. Šis straipsnis netaikomas 12, 13 ir 29 straipsniui.

2. Šios Sutarties nuostatos, išskyrus:

a) minimas šio straipsnio 1 dalyje; ir

b) susijusias su Sutarties III dalies i papunkčiu;

jokiai Susitariančiajai Šaliai nekliudo priimti ar taikyti kokios nors priemonės:

i) būtinos žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;

ii) kuri yra esminė įsigyjant ar skirstant energetikos medžiagas ir produktus trūkumo sąlygomis, kurios susidaro dėl priežasčių, kurioms ta Susitariančioji Šalis neturi įtakos, jeigu bet kuri tokia priemonė yra suderinama su principais, numatančiais, kad:

A) visos kitos Susitariančiosios Šalys turi teisę į teisingą tarptautinės tokių energetikos medžiagų ir produktų pasiūlos dalį; ir

B) visų priemonių, kurios neatitinka šios Sutarties, taikymas nutraukiamas tuojau pat po to, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių tos priemonės buvo įvestos; arba

iii) numatytos investuotojų, kurie yra vietiniai gyventojai arba nepalankioje socialinėje ar ekonominėje padėtyje esantys asmenys ar grupės, arba jų investicijų naudai, kai sekretoriatui pranešta apie tokią jų padėtį, ir jeigu tokia priemonė:

A) neturi jokios esminės įtakos tos Susitariančiosios Šalies ekonomikai; ir

B) nesudaro diskriminacinių sąlygų bet kurios kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams, palyginti su pirmosios Susitariančiosios Šalies investuotojais, kuriems ta priemonė nėra skirta;

jeigu jokia tokia priemonė nėra paslėptas ekonominės veiklos energetikos sektoriuje suvaržymas arba pasirinktinis ar nepagrįstas Susitariančiųjų Šalių ar jų investuotojų ar kitų suinteresuotų asmenų diskriminavimas. Tokios priemonės turi būti tinkamai pagrįstos ir neturi panaikinti ar pabloginti kokių nors palankių sąlygų, kurių viena ar daugiau kitų Susitariančiųjų Šalių gali pagrįstai tikėtis pagal šią Sutartį labiau, negu griežtai būtina nurodytam tikslui.

3. Šios Sutarties nuostatos, išskyrus minėtąsias šio straipsnio 1 dalyje, neturi būti aiškinamos taip, kad kuri nors Susitariančioji Šalis negalėtų imtis kokios nors priemonės, kurią ji laiko būtina:

a) savo esminiams saugumo interesams apginti, įskaitant priemones:

i) susijusias su energetikos medžiagų ir produktų tiekimu kariuomenės daliniams; arba

ii) taikomas karo, ginkluoto konflikto ar kitos tarptautinių santykių krizės metu;

b) įgyvendinant valstybės politiką, atitinkančią branduolinio ginklo ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų neplatinimo principus arba prireikus vykdyti savo įsipareigojimus pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, Branduolinių medžiagų tiekėjų taisykles ir kitus tarptautinius branduolinių medžiagų neplatinimo įsipareigojimus ar susitarimus; arba

c) viešajai tvarkai palaikyti.

Tokia priemonė neturi būti paslėptas tranzito suvaržymas.

4. Šios Sutarties nuostatos, kuriomis suteikiamas didžiausio palankumo režimas, neįpareigoja jokios Susitariančiosios Šalies taikyti kurios nors kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams kokio nors palankaus režimo:

a) atsirandančio dėl jos narystės laisvosios prekybos zonoje ar muitų sąjungoje; arba

b) kuris suteikiamas dvišaliu ar daugiašaliu ekonominio bendradarbiavimo susitarimu, kurį sudaro valstybės, įėjusios į buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtį, kol bus galutinai apibrėžti jų tarpusavio ekonominiai santykiai.

25 straipsnis

Ekonominės integracijos susitarimai

1. Šios Sutarties nuostatos neturi būti aiškinamos taip, kad Susitariančioji Šalis, kuri yra ekonominės integracijos susitarimo (toliau – "EIS") šalis, būtų įpareigota taikyti kokias nors to EIS šalių tarpusavyje savo nariams taikomas palankias sąlygas ir kitai Susitariančiajai Šaliai, kuri nėra minėtojo EIS šalis, suteikdama jai palankiausio režimo statusą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje "EIS" – tai susitarimas, iš esmės liberalizuojantis, inter alia, prekybą ir investavimą užtikrinant, kad tarp jo narių nebūtų iš esmės jokio diskriminavimo arba jis būtų pašalintas, nuo tokio susitarimo įsigaliojimo arba per tinkamą laikotarpį panaikinant visas esamas diskriminacines priemones ir (arba) uždraudžiant įvesti naujų ar daugiau diskriminacinių priemonių.

3. Šis straipsnis neįtakojo GATT ir susijusių dokumentų taikymo pagal 29 straipsnį.

V DALIS

GINČŲ SPRENDIMAS

26 straipsnis

Investuotojo ir Susitariančiosios Šalies ginčų sprendimas

1. Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo ginčai dėl pastarojo investicijų pirmosios teritorijoje, susiję su įtariamu pirmosios šalies padarytu įsipareigojimų pagal III dalį pažeidimu, jeigu įmanoma, sprendžiami taikiai.

2. Jeigu tokių ginčų pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas negalima išspręsti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią viena iš ginčo šalių paprašė taikaus sprendimo, investuojančioji ginčo šalis gali rinktis iš šiuos to ginčo sprendimo būdus:

a) perduoti jį spręsti ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalies teismams arba administraciniams tribunolams;

b) spręsti jį bet kuria taikytina ginčų sprendimo tvarka, dėl kurios susitarta iš anksto; arba

c) spręsti jį taip, kaip nustatyta tolesnėse šio straipsnio dalyse.

3. a) Išskyrus tik šios dalies b ir c punktuose numatytus atvejus, kiekviena Susitariančioji Šalis besąlygiškai sutinka perduoti ginčą spręsti tarptautiniam arbitražui arba taikintojui pagal šio straipsnio nuostatas;

b) i) ID priede išvardytos Susitariančiosios Šalys neduoda tokio besąlygiško sutikimo, jeigu investuotojas anksčiau perdavė ginčą spręsti pagal šio straipsnio 2 dalies a ar b punktus;

ii) aiškumo sumetimais kiekviena ID priede įrašyta Susitariančioji Šalis pateikia sekretoriatui rašytinę pareiškimą apie šiuo atžvilgiu taikomą savo politiką, tvarką ir sąlygas ne vėliau kaip savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento deponavimo pagal 39 straipsnį arba savo prisijungimo dokumento deponavimo pagal 41 straipsnį dieną;

c) IA priede įrašyta Susitariančioji Šalis neduoda tokio besąlygiško sutikimo, jeigu ginčas kilo dėl 10 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio.

4. Jeigu investuotojas nusprendžia spręsti ginčą pagal šio straipsnio 2 dalies c punktą, minėtasis investuotojas raštu pateikia savo sutikimą ginčą perduoti:

a) i) Tarptautiniam ginčų dėl investicijų sprendimo centrui, įkurtam Valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų dėl investicijų sprendimo konvencija, pateikta pasirašyti 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone (toliau – "Icsid konvencija"), jeigu ir investuotojo Susitariančioji Šalis, ir ginče dalyvaujanti Susitariančioji Šalis yra Icsid konvencijos šalys; arba

ii) Tarptautiniam ginčų dėl investicijų sprendimo centrui, įkurtam šios dalies a punkto i papunktyje minėta konvencija, pagal taisykles, reglamentuojančias Centro sekretoriato procesinių veiksmų administravimo papildomas sąlygas (toliau – "Papildomų sąlygų taisyklės"), jeigu investuotojo Susitariančioji Šalis arba ginče dalyvaujanti Susitariančioji Šalis, tačiau ne abi kartu, yra Icsid konvencijos šalis;

b) vienam arbitrui arba ad hoc arbitražo tribunolui pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos arbitražo taisykles (toliau – "Uncitral"); arba

c) nagrinėti arbitraže, kurį vykdo Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institutas.

5. a) Pagal šio straipsnio 3 dalį duotas sutikimas kartu su rašytiniu investuotojo sutikimu, pateiktu pagal šio straipsnio 4 dalį, laikomas patenkinančiu reikalavimą:

i) ginčo šalims pateikti rašytinį sutikimą Icsid konvencijos II skyriaus tikslams ir Papildomų sąlygų taisyklių tikslams;

ii) pateikti "rašytinį susitarimą" Konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, priimtos 1958 m. birželio 10 d. Niujorke (toliau – "Niujorko konvencija"), II straipsnio tikslams; ir

iii) kad "sutarties šalys būtų raštu susitarusios", kaip nustatyta Uncitral arbitražo taisyklių 1 straipsnyje;

b) bet koks arbitražas pagal šį straipsnį bet kurios ginčo šalies prašymu vyksta valstybėje, kuri yra Niujorko konvencijos šalis. Tos konvencijos I straipsnyje daroma prielaida, kad pagal šias nuostatas arbitražui pateiktos pretenzijos kyla dėl komercinių santykių ar sandorių.

6. Tribunolas, įsteigtas taip, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, sprendžia ginčijamus klausimus vadovaudamasis šia Sutartimi ir taikytinomis tarptautinės teisės taisyklėmis ir principais.

7. Investuotojas, kuris nėra fizinis asmuo, šio straipsnio 4 dalyje minėto rašytinio sutikimo davimo dieną turintis ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalies pilietybę, tačiau kuris, prieš kylant jo ir tos Susitariančiosios Šalies ginčui, valdomas kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo, Icsid konvencijos 25 straipsnio 2 dalies b punkte laikomas "kitos susitariančios šalies piliečiu", o Papildomų sąlygų taisyklių 1 straipsnio 6 dalyje laikomas "kitos valstybės piliečiu".

8. Arbitražo sprendimai, kuriais gali būti priteistos ir palūkanos, yra galutiniai ir ginčo šalims privalomi. Arbitražo sprendime dėl ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalies regioninės Vyriausybės ar valdžios institucijos priemonės numatoma, kad Susitariančioji Šalis, užuot ėmusis bet kurių kitų nustatytų priemonių, gali sumokėti piniginę kompensaciją. Kiekviena Susitariančioji Šalis nedelsdama vykdo visus tokius sprendimus ir sudaro sąlygas veiksmingai vykdyti tokius sprendimus savo teritorijoje.

27 straipsnis

Susitariančiųjų Šalių ginčų sprendimas

1. Susitariančiosios Šalys dėl šios Sutarties taikymo ar aiškinimo kylančius ginčus stengiasi išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.

2. Jeigu ginčas nebuvo išspręstas šio straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka per priimtiną laikotarpį, bet kuri ginčo šalis gali, raštu įspėjusi kitą ginčo šalį, perduoti klausimą spręsti ad hoc tribunolui pagal šios sutarties sąlygas, jeigu šioje Sutartyje nenumatyta kitaip arba Susitariančiųjų Šalių kitaip susitarta raštu, ir išskyrus atvejus, susijusius su 6 ar 19 straipsnio taikymu ar aiškinimu, arba – IA priede išvardytoms šalims – su paskutiniu 10 straipsnio 1 dalies sakiniu.

3. Toks ad hoc tribunolas sudaromas tokia tvarka:

a) procesą pradedanti Susitariančioji Šalis paskiria vieną tribunolo narį ir praneša kitai ginče dalyvaujančiai Susitariančiajai Šaliai apie jo paskyrimą per 30 dienų nuo tos dienos, kurią kita Susitariančioji Šalis gavo šio straipsnio 2 dalyje minėtą įspėjimą;

b) per 60 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje minėto įspėjimo gavimo, kita ginče dalyvaujanti Susitariančioji Šalis paskiria vieną narį. Jeigu per nustatytą laiką minėtasis narys nepaskiriamas, procesą pradėjusi Susitariančioji Šalis gali per 90 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje minėto įspėjimo gavimo pareikalauti, kad narys būtų paskirtas pagal šios dalies d punktą;

c) trečiąjį narį, kuris negali būti ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalies pilietis, paskiria ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys. Šis narys yra tribunolo pirmininkas. Jeigu per 150 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje minėto įspėjimo gavimo Susitariančiosios Šalys nepaskiria trečiojo nario, jis paskiriamas pagal šios dalies d punktą bet kurios iš abiejų Susitariančiųjų Šalių prašymu, pateiktu per 180 dienų nuo tokio įspėjimo gavimo;

d) narius, kuriuos paskirti reikalaujama pagal šį punktą, skiria Tarptautinio arbitražo nuolatinio teismo Generalinis Sekretorius per 30 dienų nuo prašymo tai atlikti gavimo. Jeigu Generalinis Sekretorius neturi galimybių tai padaryti, narius skiria pirmasis biuro sekretorius. Jeigu pastarasis, savo ruožtu, neturi galimybių atlikti šios užduoties, narius paskiria vyriausias pagal rangą pavaduotojas;

e) nariai, skiriami pagal šios dalies a–d punktus, skiriami atsižvelgiant į numatytų narių kvalifikaciją ir patirtį, ypač klausimuose, kuriuos reguliuoja ši Sutartis;

f) jeigu Susitariančiosios Šalys nėra sudarusios priešingo susitarimo, vadovaujamasi Uncitral arbitražo taisyklėmis, išskyrus tas jų nuostatas, kurias pakeitė ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys arba arbitrai. Tribunolas savo sprendimus priima savo narių balsų dauguma;

g) tribunolas sprendžia ginčą, remdamasis šia Sutartimi ir taikytinomis tarptautinės teisės taisyklėmis ir principais;

h) arbitražo sprendimas yra galutinis ir ginče dalyvaujančioms Susitariančiosioms Šalims privalomas;

i) jeigu spręsdamas ginčą tribunolas nustato, kad P priedo I dalyje įvardytos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančios regioninės ar vietinės Vyriausybės ar valdžios institucijos priemonė yra nesuderinama su šia Sutartimi, bet kuri iš ginčo šalių gali pasiremti P priedo II dalies nuostatomis;

j) tribunolo išlaidas, įskaitant jo narių atlyginimą, lygiomis dalimis dengia ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys. Tačiau tribunolas savo nuožiūra gali nustatyti, kad viena iš ginče dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių padengtų didesnę išlaidų dalį;

k) jeigu ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys nesusitaria kitaip, tribunolo posėdžiai vyksta Hagoje, Nuolatinio arbitražo teismo patalpose;

l) sprendimo kopija deponuojama sekretoriate, kuris pareikalavus ją pateikia.

28 straipsnis

27 straipsnio netaikymas tam tikriems ginčams

Susitariančiųjų Šalių ginčas dėl 5 ar 29 straipsnių taikymo ar aiškinimo nesprendžiamas pagal 27 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kai ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys taip susitaria.

VI DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

29 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl su prekyba susijusių klausimų

1. Šio straipsnio nuostatos taikomos prekybai energetikos medžiagomis ir produktais, kol kuri nors Susitariančioji Šalis nėra tapusi GATT ir susijusių dokumentų šalimi.

2. a) prekyba energetikos medžiagomis ir produktais tarp Susitariančiųjų Šalių, iš kurių nors viena nėra GATT ar atitinkamo susijusio dokumento šalis, atsižvelgus į šios dalies b ir c punktus ir G priede pateiktas išimtis ir taisykles reglamentuojama 1947 m. GATT ir susijusių dokumentų nuostatomis, kurios galiojo 1994 m. kovo 1 d., ir kurias 1947 m. GATT šalys taikė tarpusavyje dalykams, susijusiems su energetikos medžiagomis ir produktais, tarytumvisos Susitariančiosios Šalys būtų 1947 m. GATT ir susijusių dokumentų šalys;

b) tokia Susitariančiosios Šalies, kuri yra valstybė, įėjusi į buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtį, prekyba iki 1999 m. gruodžio 1 d. arba tokios Susitariančiosios Šalies priėmimo į GATT, pasirenkant ankstesnę iš šių datų, gali būti reglamentuojama, atsižvelgus į TFU priedo nuostatas, dviejų ar daugiau tokių valstybių tarpusavio susitarimu;

c) dalykams, susijusiems su prekyba tarp bet kurių dviejų GATT šalių, šios dalies a punktas netaikomas, jeigu kuri nors iš tų šalių nėra 1947 m. GATT šalis.

3. Kiekvienas šios Sutarties signataras ir kiekviena valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, prisijungianti prie šios Sutarties, pasirašymo dieną arba savo prisijungimo dokumento deponavimo dieną pateikia sekretoriatui visų muitų tarifų ir kitų rinkliavų, taikomų energetikos medžiagoms ir produktams, juos įvežant arba išvežant, sąrašą, pranešdama tokių tarifų ir rinkliavų dydį, galiojantį tą pasirašymo arba deponavimo dieną. Apie bet kokius tokių tarifų ar kitų rinkliavų pakeitimus turi būti pranešama sekretoriatui, kuris apie minėtus pakeitimus informuoja Susitariančiąsias Šalis.

4. Kiekviena Susitariančioji Šalis stengiasi nepadidinti jokio muitų tarifo ar kitokios rinkliavos, taikomos įvežimo ar išvežimo metu:

a) kai įvežamos energetikos medžiagos ir produktai, aprašyti specifikacijos, susijusios su GATT II straipsnyje minimu Susitariančiosios Šalies aprašu, I dalyje – virš dydžio, nustatyto tame apraše, jeigu Susitariančioji Šalis yra GATT šalis;

b) kai energetikos medžiagos ir produktai išvežami arba įvežami, o Susitariančioji Šalis nėra GATT šalis – virš naujausio sekretoriatui pranešto dydžio, išskyrus, kai tai leidžia nuostatos, kurias galima taikyti pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą.

5. Susitariančioji Šalis gali padidinti tokius muitų tarifus ar kitą rinkliavą virš šio straipsnio 4 dalyje minėto dydžio tik tuomet, jeigu:

a) kai tai yra tarifas ar kitokia rinkliava, taikoma įvežimo metu, toks veiksmas nėra nesuderinamas su taikomomis GATT nuostatomis, išskyrus 1947 m. GATT ir susijusių dokumentų nuostatas, išvardytas G priede, ir atitinkamas 1994 m. GATT ir susijusių dokumentų nuostatas; arba

b) jos teisės aktų nustatyta tvarka ir leidžiama apimtimi ji pranešė sekretoriatui apie savo pasiūlymą dėl tokio padidinimo, suteikė kitoms suinteresuotoms Susitariančiosioms Šalims tinkamą galimybę pasitarti dėl jos pasiūlymo, ir atsižvelgė į visus tokių Susitariančiųjų Šalių pareiškimus.

6. Signatarai įsipareigoja ne vėliau kaip 1995 m. sausio 1 d. pradėti derybas, siekdami iki 1998 m. sausio 1 d. parengti šios Sutarties pakeitimo tekstą, kuriame būtų atsižvelgta į pasaulinės prekybos sistemos raidą ir kuris pagal jame nustatytas sąlygas įpareigotų kiekvieną Susitariančiąją Šalį nedidinti tokių muitų tarifų ar rinkliavų tiek, kad būtų viršytas tame pakeitime nustatytas lygis.

7. D priedas taikomas ginčams dėl nuostatų, taikomų prekybai pagal šį straipsnį, laikymosi, ir Susitariančių Šalių, iš kurių nors viena nėra GATT šalis, tarpusavio ginčams dėl 5 straipsnio laikymosi, išskyrus atvejus, kai abi Susitariančios Šalys susitaria kitaip, tačiau D priedas netaikomas jokiems Susitariančiųjų Šalių tarpusavio ginčams, kurio dalykas atsiranda dėl susitarimo:

a) apie kurį buvo pranešta pagal šio straipsnio 2 dalies b papunktį ir TFU priedą ir kuris atitinka kitus minėtame papunktyje ir priede pateiktus reikalavimus; arba

b) kuriuo įsteigiama laisvosios prekybos zona ar muitų sąjunga taip, kaip aprašyta GATT XXIV straipsnyje.

30 straipsnis

Tarptautinių prekybos susitarimų plėtra

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad atsižvelgdamos į Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus, iš esmės išreikštus jo baigiamajame akte, priimtame 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše, jos ne vėliau kaip 1995 m. liepos 1 d. arba šios Sutarties įsigaliojimo dieną, pasirinkusios vėlesnę iš šių datų, imsis svarstyti tinkamus šios Sutarties pakeitimus, siekdamos patvirtinti juos iki Chartijos konferencijos.

31 straipsnis

Su energetika susijusi įranga

Laikinoji chartijos konferencija savo pirmame posėdyje pradeda nagrinėti su energetika susijusios įrangos įtraukimą į šios Sutarties nuostatas dėl prekybos.

32 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio susitarimai

1. Pripažįstant, kad reikia laiko prisitaikyti prie rinkos ekonomikos reikalavimų, tuo atveju jeigu tenkinamos šio straipsnio 3–6 dalyse nustatytos sąlygos, T priede išvardytoms Susitariančiosioms Šalims leidžiama laikinai sustabdyti visišką savo įsipareigojimų pagal vieną ar daugiau iš šių šios Sutarties nuostatų laikymąsi:

6 straipsnio 2 ir 5 dalys

7 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 7 dalis – konkrečios priemonės

14 straipsnio 1 dalies d punktas – tik kai tai susiję su neišleisto uždarbio pervedimu

20 straipsnio 3 dalis

22 straipsnio 1 ir 3 dalys

2. Kitos Susitariančiosios Šalys padeda bet kuriai Susitariančiajai Šaliai, laikinai sustabdžiusiai visišką nuostatų laikymąsi taip, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, sukurti sąlygas, kuriomis toks sustabdymas gali būti panaikintas. Ši pagalba gali būti teikiama bet kokia forma, kurią kita Susitariančioji Šalis laiko veiksmingiausia tenkinant poreikius, apie kuriuos pranešta pagal šio straipsnio 4 dalies c punktą, taip pat ir sudarant dvišalius ar daugiašalius susitarimus, jeigu to reikia.

3. Taikomos nuostatos, etapai iki visiško kiekvienos iš jų įgyvendinimo, priemonės, kurių turi būti imtasi ir datos arba išimtiniais atvejais – tam tikri įvykiai, iki kurių kiekvienas etapas turi būti baigtas, ir pritaikytos priemonės, išvardytos T priede kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, pasirėmusiai pereinamojo laikotarpio susitarimais. Kiekviena tokia Susitariančioji Šalis imasi įvardytų priemonių iki datos, nustatytos atitinkamai nuostatai ir etapui, kaip apibrėžta T priede. Susitariančiosios Šalys, kurios laikinai sustabdė visišką nuostatų laikymąsi taip, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, įsipareigoja pradėti visiškai vykdyti atitinkamus įsipareigojimus iki 2001 m. liepos 1 d. Jeigu, Susitariančiosios Šalies nuomone, dėl išimtinių aplinkybių jai būtina prašyti, kad tokio laikino sustabdymo laikotarpis būtų pratęstas, arba kad būtų galima laikinai sustabdyti kokios nors kitos nuostatos, iš pradžių neįtrauktos į T priedą, laikymąsi, sprendimą dėl prašymo pakeisti T priedą priima Chartijos konferencija.

4. Susitariančioji Šalis, kuri pasirėmė pereinamojo laikotarpio susitarimais, ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių praneša sekretoriatui:

a) apie kurių nors priemonių, jai nustatytų T priede, įgyvendinimą ir apie savo bendrą pažangą visiško nuostatų laikymosi link;

b) apie pažangą, kurią ji tikisi padaryti link visiško savo įsipareigojimų laikymosi per kitus 12 mėnesių, apie visas savo numatomas problemas ir savo pasiūlymus, kaip tas problemas spręsti;

c) apie reikalingą techninę pagalbą, kuri padėtų užbaigti T priede nustatytus etapus, būtinus visiškai įgyvendinti šią Sutartį, arba spręsti kurias nors problemas, apie kurias buvo pranešta pagal šios dalies b punktą, taip pat skatinti kitas reikalingas į rinką orientuotas reformas ir jos energetikos sektoriaus modernizavimą;

d) apie bet kokią galimą poreikį pateikti šio straipsnio 3 dalyje numatytą prašymą.

5. Sekretoriatas:

a) išplatina visoms Susitariančiosioms Šalims šio straipsnio 4 dalyje minėtus pranešimus;

b) išplatina ir aktyviai remia, jeigu reikia, pasitelkdamas su kitomis tarptautinėmis organizacijomis sudarytus atitinkamus susitarimus, šio straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies c punkte minėtos techninės pagalbos poreikių ir pasiūlymų suderinimą;

c) kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje išplatina visoms Susitariančiosioms Šalims visų pranešimų, pateiktų pagal šio straipsnio 4 dalies a ar d punktus, santrauką.

6. Chartijos konferencija kasmet patikrina Susitariančiųjų Šalių pažangą, padarytą įgyvendinant šio straipsnio nuostatas ir šio straipsnio 2 dalyje bei 4 dalies c punkte minėtos techninės pagalbos poreikių ir pasiūlymų suderinimą. Šio patikrinimo metu ji gali nuspręsti imtis atitinkamų veiksmų.

VII DALIS

STRUKTŪRA IR INSTITUCIJOS

33 straipsnis

Energetikos chartijos protokolai ir pareiškimai

1. Chartijos konferencija gali įgalioti derėtis dėl kelių Energetikos chartijos protokolų ar pareiškimų tam, kad būtų siekiama Chartijos tikslų ir vadovaujamasi jos principais.

2. Tokiose derybose gali dalyvauti bet kuris Chartijos signataras.

3. Valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija Protokolo ar Pareiškimo šalimi tampa tik tada, jeigu ji yra arba tuo pačiu metu tampa Chartijos signataras ir šios Sutarties Susitariančioji Šalis.

4. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį ir 6 dalies a punktą Protokolui taikomos baigiamosios nuostatos apibrėžiamos tame Protokole.

5. Protokolas taikomas tik toms Susitariančiosioms Šalims, kurios sutinka būti juo įpareigotos; Protokolu nedaroma jokių išlygų iš tų Susitariančiųjų Šalių teisių ir įsipareigojimų, kurios nėra Protokolo šalys.

6. a) Protokolu Chartijos konferencijai gali būti priskiriama pareigų, o sekretoriatui – funkcijų, tačiau joks toks priskyrimas negali būti atliekamas Protokolo pakeitimu, išskyrus atvejus, kai tą pakeitimą patvirtina Chartijos konferencija, o toks patvirtinimas nėra reglamentuojamas jokia šio Protokolo nuostata, kuri yra leistina pagal šios dalies b punktą;

b) Protokole, kuriame numatoma, kad remiantis jo nuostatomis Chartijos konferencija priima sprendimų, atsižvelgus į šios dalies a punkto nuostatas gali būti numatyta, kad priimant tokius sprendimus:

i) būtų taikoma kita balsavimo tvarka, negu nustatyta 36 straipsnyje;

ii) siekiant 36 straipsnio nustatytų tikslų tik Protokolo šalys būtų laikomos Susitariančiosiomis Šalimis arba turinčiomis teisę balsuoti Protokole nustatyta tvarka.

34 straipsnis

Energetikos chartijos konferencija

1. Susitariančiosios Šalys periodiškai susirenka į Energetikos chartijos konferenciją (toliau – "Chartijos konferencija"), kurioje kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę turėti vieną atstovą. Eiliniai posėdžiai vyksta Chartijos konferencijos nustatytais intervalais.

2. Neeiliniai Chartijos konferencijos posėdžiai gali vykti tokiu laiku, kurį nustato Chartijos konferencija, arba kuriai nors Susitariančiajai Šaliai pateikus rašytinį prašymą, jeigu per šešias savaites po to, kai apie tokį prašymą sekretoriatas informavo Susitariančiąsias Šalis, jį palaikė ne mažiau kaip vienas trečdalis Susitariančiųjų Šalių.

3. Chartijos konferencijos funkcijos:

a) vykdyti šia Sutartimi ir visais Protokolais pavestas pareigas;

b) tikrinti, kaip įgyvendinami Chartijos principai ir šios Sutarties bei Protokolų nuostatos, ir sudaryti paprastesnes tokio įgyvendinimo sąlygas;

c) vadovaujantis šia Sutartimi ir Protokolais palengvinti tinkamų bendrųjų priemonių, kuriomis įgyvendinami Chartijos principai, koordinavimą;

d) svarstyti ir priimti sekretoriato atliekamo darbo programas;

e) svarstyti ir tvirtinti sekretoriato metines ataskaitas ir biudžetą;

f) svarstyti ir tvirtinti arba priimti bet kokių susitarimų dėl buveinės ar kitų dalykų sąlygas, tarp jų ir privilegijas bei imunitetus, laikomus būtinomis Chartijos konferencijai ir sekretoriatui;

g) skatinti pastangas bendradarbiauti siekiant palengvinti ir propaguoti į rinką orientuotas reformas ir energetikos sektorių modernizavimą pereinamąjį ekonomikos laikotarpį išgyvenančiose Centrinės ir Rytų Europos bei buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos valstybėse;

h) sankcionuoti ir patvirtinti derybų dėl Protokolų tvarką, nagrinėti ir tvirtinti jų tekstus ir jų pakeitimus;

i) sankcionuoti derybas dėl pareiškimų ir patvirtinti jų paskelbimą;

j) spręsti dėl prisijungimo prie šios Sutarties;

k) sankcionuoti derybas dėl asocijuotos narystės susitarimų, juos svarstyti ir patvirtinti ar priimti;

l) svarstyti ir tvirtinti šios Sutarties pakeitimų tekstus;

m) svarstyti ir tvirtinti šios Sutarties priedų pataisas ir techninius pakeitimus;

n) skirti Generalinį Sekretorių ir priimti visus sprendimus, reikalingus tam, kad būtų įkurtas ir veiktų sekretoriatas, įskaitant jo struktūrą, darbuotojų hierarchiją ir standartines vadovaujančių ir eilinių darbuotojų įdarbinimo sąlygas.

4. Atlikdama savo pareigas Chartijos konferencija per sekretoriatą bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir organizacijomis, turinčiomis pripažintą kompetenciją su šios Sutarties tikslais susijusiuose reikaluose, bei, kiek galima, atsižvelgiant į ūkiškumo ir veiksmingumo sumetimus, naudojasi jų paslaugomis ir programomis.

5. Chartijos konferencija gali įsteigti antrines įstaigas, kurios, jos nuomone, reikalingos jos pareigoms atlikti.

6. Chartijos konferencija svarsto ir priima darbo tvarkos taisykles ir finansinės veiklos taisykles.

7. 1999 m., o vėliau tokiais intervalais (ne ilgesniais kaip penkeri metai), kokius nustatys Chartijos konferencija, Chartijos konferencija nuodugniai peržiūri šioje Sutartyje nustatytas funkcijas, atsižvelgdama į tai, kokia dalis Sutarties ir Protokolų nuostatų jau yra įgyvendinta. Baigdama kiekvieną peržiūrą Chartijos konferencija gali pakeisti ar panaikinti šio straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas ir gali paleisti sekretoriatą.

35 straipsnis

Sekretoriatas

1. Chartijos konferencijai atlikti savo pareigas padeda sekretoriatas, kurį sudaro Generalinis Sekretorius ir toks mažiausias darbuotojų skaičius, kurio būtinai reikia efektyviam darbui.

2. Generalinį Sekretorių skiria Chartijos konferencija. Pirmą kartą jis skiriamas ne daugiau kaip penkeriems metams.

3. Atlikdamas savo pareigas sekretoriatas atsakingas ir atsiskaito Chartijos konferencijai.

4. Sekretoriatas teikia Chartijos konferencijai visą jos pareigoms atlikti reikalingą pagalbą ir vykdo jam šioje Sutartyje ar kuriame nors Protokole priskirtas funkcijas arba visas kitas funkcijas, kurias jam priskyrė Chartijos konferencija.

5. Sekretoriatas gali sudaryti savo funkcijoms efektyviai atlikti reikalingus administracinius susitarimus ir sutartis.

36 straipsnis

Balsavimas

1. Chartijos konferencijos posėdyje, kuriame sprendžiami atitinkami klausimai, dalyvaujančių ir balsuojančiųjų Susitariančiųjų Šalių balsų vieningumas reikalingas tam, kad Chartijos konferencija priimtų sprendimus:

a) patvirtinti šios Sutarties pakeitimus, išskyrus 34 ir 35 straipsnių bei T priedo pakeitimus;

b) patvirtinti valstybių ar regioninių ekonominės integracijos organizacijų, kurios 1995 m. birželio 16 d. nebuvo Chartijos signatarės, prisijungimą prie šios Sutarties pagal 41 straipsnį;

c) sankcionuoti derybas dėl asocijuotos narystės susitarimų ir patvirtinti ar priimti tokių susitarimų tekstą;

d) patvirtinti EM, NI, G ir B priedų pataisas;

e) patvirtinti techninius šios Sutarties priedų pakeitimus; ir

f) patvirtinti Generalinio Sekretoriaus pagal D priedo 7 dalį paskirtus komisijos narius.

Susitariančiosios Šalys visomis jėgomis stengiasi vieningai susitarti dėl bet kurių kitų klausimų, kuriuos spręsti jos turi pagal šią Sutartį. Jeigu vieningai susitarti nepavyksta, taikomos šio straipsnio 2—5 dalys.

2. Sprendimai dėl biudžeto klausimų, minėtų 34 straipsnio 3 dalies e punkte, priimami kvalifikuota Susitariančiųjų Šalių, kurių pagal B priedą įvertinti įnašai kartu sudaro ne mažiau kaip tris ketvirtadalius visų pagal minėtą priedą įvertintų įnašų, balsų dauguma.

3. Sprendimai dėl 34 straipsnio 7 dalyje minėtų klausimų priimami Susitariančiųjų Šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

4. Išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 1 dalies a–f punktuose, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, bei atsižvelgus į šio straipsnio 6 dalį, šioje Sutartyje numatyti sprendimai priimami Chartijos 2konferencijos posėdyje, kuriame sprendžiami atitinkami reikalai, dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

5. Šiame straipsnyje "dalyvaujančios ir balsuojančios Susitariančiosios Šalys" – tai Susitariančiosios Šalys, dalyvaujančios ir balsuojančios "už" arba "prieš", tačiau Chartijos konferencija gali nustatyti tokį darbo reglamentą, kad tokius sprendimus Susitariančiosios Šalys galėtų priimti neakivaizdiniu būdu.

6. Išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus sprendimus, visi sprendimai, minimi šiame straipsnyje, galioja tik tada, jeigu juos palaiko paprasta Susitariančiųjų Šalių dauguma.

7. Kai balsuoja regioninė ekonominės integracijos organizacija, jos balsų skaičius lygus jos valstybių narių, kurios yra šio Protokolo Susitariančiosios Šalys, skaičiui. Tačiau tokia organizacija nebalsuoja, jeigu balsuoja jos valstybės narės ir priešingai.

8. Jeigu Susitariančioji Šalis nuolat vėluoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal šią Sutartį ir nuolat įsiskolina, Chartijos konferencija gali visiškai ar iš dalies sustabdyti tos Susitariančiosios Šalies balsavimo teisę.

37 straipsnis

Finansavimo principai

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis dengia savo atstovavimo Chartijos konferencijos posėdžiuose ir visose antrinėse institucijose išlaidas.

2. Chartijos konferencijos ir visų antrinių institucijų posėdžių išlaidos laikomos sekretoriato išlaidomis.

3. Sekretoriato išlaidas dengia Susitariančiosios Šalys, įvertintos pagal savo mokumą, kuris nustatytas ir apibrėžtas B priede, kurio nuostatas galima keisti pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą.

4. Protokole turi būti nuostatos, užtikrinančios, kad visas sekretoriato išlaidas, patiriamas dėl to Protokolo, dengtų jų šalys.

5. Chartijos konferencija gali papildomai priimti savanoriškus vienos ar daugiau Susitariančiųjų Šalių įnašus arba tokius įnašus iš kitų šaltinių. Išlaidos, patiriamos dėl tokių įnašų, 3 dalyje nelaikomos sekretoriato išlaidomis.

VIII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis

Pasirašymas

Ši Sutartis teikiama pasirašyti nuo 1994 m. gruodžio 17 d. iki 1995 m. birželio 16 dienos Lisabonoje valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, pasirašiusioms Chartiją.

39 straipsnis

Ratifikavimas, priėmimas ar patvirtinimas

Signatarai šią Sutartį turi ratifikuoti, priimti ar patvirtinti. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarą.

40 straipsnis

Taikymas teritorijoms

1. Bet kuri valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija gali pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo metu depozitarą deponuotu pareiškimu pareikšti, kad Sutartis ją įpareigoja visose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga, arba vienoje ar daugiau iš jų. Toks pareiškimas įsigalioja tuo momentu, kuriuo tai Susitariančiajai Šaliai įsigalioja Sutartis.

2. Bet kuri Susitariančioji Šalis vėliau, depozitarui deponavusi pareiškimą, gali įsipareigoti pagal šią Sutartį už kitą teritoriją, įvardytą pareiškime. Tokiai teritorijai Sutartis įsigalioja 90-tą dieną po to, kai depozitaras gavo tokį pareiškimą.

3. Bet kuris pareiškimas, paskelbtas remiantis šio straipsnio dviem pirmesnėmis dalimis, gali būti atšauktas bet kuriai tokiame pareiškime įvardytai teritorijai, apie tai pranešant depozitarui. Atšaukimas, atsižvelgiant į 47 straipsnio 3 dalies taikymą, įsigalioja praėjus vieneriems metams po to, kai depozitaras gavo tokį pranešimą.

4. Sąvoka "teritorija", pateikta 10 straipsnio 1 dalyje, aiškinama atsižvelgiant į visas deklaracijas, deponuotas remiantis šiuo straipsniu.

41 straipsnis

Prisijungimas

Ši Sutartis teikiama prisijungti nuo jos teikimo pasirašyti pabaigos dienos Chartiją pasirašiusioms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms tokiomis sąlygomis, kurias turi nustatyti Chartijos konferencija. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

42 straipsnis

Pakeitimai

1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali siūlyti šios Sutarties pakeitimų.

2. Sekretoriatas praneša Susitariančiosioms Šalims visų siūlomų šios Sutarties pakeitimų tekstus ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią jie teikiami Chartijos konferencijai priimti.

3. Šios Sutarties pakeitimus, kurių tekstus patvirtino Chartijos konferencija, sekretoriatas perduoda depozitarui, kuris juos pateikia visoms Susitariančiosioms Šalims ratifikuoti, priimti ar patvirtinti.

4. Šios Sutarties pakeitimų ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui. Pakeitimai įsigalioja juos ratifikavusioms, priėmusioms ar patvirtinusioms Susitariančiosioms Šalims 90-tą dieną po to, kai ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus depozitarui deponavo ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Susitariančiųjų Šalių. Vėliau bet kuriai kitai Susitariančiajai Šaliai pakeitimai įsigalioja 90-tą dieną po to, kai ta Susitariančioji Šalis deponuoja savąjį pakeitimų ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą.

43 straipsnis

Asocijuotosios narystės susitarimai

1. Chartijos konferencija gali sankcionuoti derybas dėl asocijuotosios narystės susitarimų su valstybėmis ar regioninėmis ekonominės integracijos organizacijomis arba su tarptautinėmis organizacijomis tam, kad būtų siekiama Chartijos tikslų ir vadovaujamasi jos principais, bei kad būtų įgyvendinamos šios Sutarties ar vieno ar daugiau Protokolų nuostatos.

2. Su asocijuotąja valstybe, regionine ekonominės integracijos organizacija ar tarptautine organizacija užmegzti ryšiai ir jos įgytos teisės bei prisiimti įsipareigojimai turi atitikti konkrečias asociacijos aplinkybes ir kiekvienu atveju apibrėžiami asociacijos susitarime.

44 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Ši Sutartis įsigalioja 90-tą dieną po tos dienos, kurią kuri nors valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri 1995 m. birželio 16 d. yra Chartijos signatarė, deponavo jos ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentą, kuris yra 30-asis.

2. Kiekvienai valstybei ar regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri ratifikuoja, priima ar patvirtina šią Sutartį arba prisijungia prie jos po to, kai buvo deponuotas 30-tasis ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas, ji įsigalioja 90-tą dieną po tos datos, kurią ta valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija deponavo savąjį ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą.

3. Šio straipsnio 1 dalyje bet koks dokumentas, kurį deponuoja regioninė ekonominės integracijos organizacija, nelaikomas pridėtiniu dokumentu prie tų dokumentu, kuriuos deponuoja tos organizacijos valstybės narės.

45 straipsnis

Laikinas taikymas

1. Kiekvienas signataras sutinka laikinai taikyti šią Sutartį, kol ji įsigalios pagal 44 straipsnio nuostatas, tokia apimtimi, kokia toks laikinas taikymas atitinka jo konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus.

2. a) Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 straipsnio nuostatas, kiekvienam signatarui leidžiama pasirašymo metu depozitarui įteikti pareiškimą, kad tas signataras negali laikinai taikyti Sutarties. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas įsipareigojimas netaikomas signatarui, įteikusiam tokį pareiškimą. Visi tokie signatarai bet kuriuo metu gali atšaukti tą pareiškimą raštu apie tai pranešę depozitarui;

b) nei signataras, kuris pagal šios dalies a punktą įteikė pareiškimą, nei to signataro investuotojai negali naudotis laikino taikymo, numatyto šio straipsnio 1 dalyje, suteikiamais privalumais;

c) neatsižvelgiant į šios dalies a punktą, bet kuris signataras, įteikęs šios dalies a punkte minėtą pareiškimą, laikinai, kol jam pagal 44 straipsnį įsigalios Sutartis, taiko VII dalį tokia apimtimi, kokia toks laikinas taikymas atitinka jo įstatymus ir kitus teisės aktus.

3. a) Bet kuris signataras gali nutraukti laikiną šios Sutarties taikymą raštu pranešdamas depozitarui apie savo ketinimą netapti Sutarties Susitariančiąja Šalimi. Laikino taikymo nutraukimas kuriam nors signatarui įsigalioja praėjus 60 dienų po to, kai depozitaras gavo minėtą rašytinį tokio signataro pranešimą;

b) jeigu signataras nutraukia laikiną taikymą pagal šios dalies a punktą, signataro prievolė pagal šio straipsnio 1 dalį taikyti III ir V dalis visoms investicijoms, kurias jo teritorijoje tokio laikino taikymo metu atlieka kitų signatarų investuotojai, lieka toms investicijoms galioti dar 20 metų po nutraukimo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, nustatytus šios dalies c punkte;

c) šios dalies b punktas netaikomas jokiam signatarui, įvardytam PA priede. Signataras išbraukiamas iš sąrašo PA priede ir toks išbraukimas įsigalioja tuoj pat, kai tik depozitarui įteikiamas minėto signataro prašymas tai atlikti.

4. Kol įsigalios ši Sutartis, signatarai periodiškai susirenka į Laikinąją chartijos konferenciją, kurios pirmąjį posėdį ne vėliau kaip per 180 dienų po to, kai Sutartis buvo pateikta pasirašyti taip, kaip nustatyta 38 straipsnyje, sušaukia laikinasis sekretoriatas, minimas šio straipsnio 5 dalyje.

5. Iki to laiko, kol pagal 44 straipsnį įsigalioja ši Sutartis ir įkuriamas sekretoriatas, pastarojo funkcijas laikinai atlieka laikinasis sekretoriatas.

6. Atitinkamai pagal šio straipsnio 1 dalies ar 2 dalies c punkto nuostatas signatarai dengia laikinojo sekretoriato išlaidas, tarytum signatarai būtų 37 straipsnio 3 dalyje minimos Susitariančiosios Šalys. Visos signatarų padarytos B priedo pataisos baigia galioti įsigaliojus šiai Sutarčiai.

7. Valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri iki šios Sutarties įsigaliojimo prisijungia prie jos pagal 41 straipsnį, iki Sutarties įsigaliojimo turi signataro teises ir prisiima jo įsipareigojimus, numatytus šiame straipsnyje.

46 straipsnis

Išlygos

Iš šios Sutartie negali būti daroma jokių išlygų.

47 straipsnis

Pasitraukimas

1. Bet kuriuo metu po to, kai praeina penkeri metai nuo šios Sutarties įsigaliojimo Susitariančiajai Šaliai, ta Susitariančioji Šalis gali raštu įspėti depozitarą apie tai, kad ji pasitraukia iš Sutarties.

2. Visi tokie pasitraukimai įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią depozitaras gavo tokį pranešimą, arba vėliau tokią dieną, kuri nurodyta pranešime apie pasitraukimą.

3. Šios Sutarties nuostatos dar 20 metų nuo Susitariančiosios Šalies pasitraukimo iš Sutarties įsigaliojimo dienos toliau taikomos investicijoms, kurias tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje atliko kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojai, arba kurias tos Susitariančiosios šalies investuotojai atliko kitų Susitariančiųjų Šalių teritorijoje.

4. Visi Protokolai, kurių šalis yra Susitariančioji Šalis tai Susitariančiajai Šaliai baigia galioti tą dieną, kurią įsigalioja jos pasitraukimas iš šios Sutarties.

48 straipsnis

Priedų ir sprendimų statusas

Šios Sutarties priedai ir sprendimai, pateikti Europos energetikos konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto 1994 m. gruodžio 17 d. Lisabonoje, 2 priede, yra sudėtinės šios Sutarties dalys.

49 straipsnis

Depozitaras

Šios Sutarties depozitaras yra Portugalijos Respublikos Vyriausybė.

50 straipsnis

Autentiški tekstai

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgaliotieji asmenys pasirašė šią Sutartį anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų ir ispanų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Portugalijos Respublikos Vyriausybei. Priimta vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtųjų metų gruodžio septynioliktąją dieną Lisabonoje.

Done at Lisbon on the seventeenth day of December in the year one thousand nine hundred and ninety-four.

Fait à Lisbonne, le dix-sept décembre mil neuf cent quatre-vingt-quatorze.

Geschehen zu Lissabon am siebzehnten Dezember neunzehnhundertvierundneunzig.

Fatto a Lisbona il diciassettesimo giorno del mese di dicembre dell'anno millenovecentonovantaquattro.

Совершено в Лиссабоне в семнадцатый день декабря одна тысяча девятьсот девяносто четвертого года.

Hecho en Lisboa, el diecisiete de diciembre de mil novecientos noventa y cuatro.

Udfærdiget i Lissabon, den syttende december nittenhundrede og fireoghalvfems.

Έγινε στη Λισαβόνα, στις δέκα επτά Δεκεμβρίου του έτους χίλια ενιακόσια ενενήντα τέσσερα.

Gedaan te Lissabon, de zeventiende december negentienhonderd vierennegentig.

Feito em Lisboa, aos dezassete de Dezembro de mil novecentos e noventa e quatro.

Për Republikën e Shqipërisë

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

For Australia

+++++ TIFF +++++

Für die Republik Österreich

+++++ TIFF +++++

Азербайдан ачынчан

+++++ TIFF +++++

Pour le royaume de BelgiqueVoor het Koninkrijk BelgiëFür das Königreich Belgien

+++++ TIFF +++++

Cette signature engage également la Communauté française de Belgique, la Communauté flamande, la Communauté germanophone de Belgique, la Région wallonne, la Région flamande et la région de Bruxelles-Capitale.

Deze handtekening bindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap van België, de Duitstalige Gemeenschap van België, het Waals Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Diese Unterschrift bindet ebenso die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft Belgiens, die Deutschsprachige Gemeinschaft Belgiens, die Flämische Region, die Wallonische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

Ад імя Рэспублікі Беларусь

+++++ TIFF +++++

За Република България

+++++ TIFF +++++

For CanadaPour le Canada

za Republiku Hrvatsku

+++++ TIFF +++++

For the Republic of Cyprus

+++++ TIFF +++++

Za Českou Republiku

+++++ TIFF +++++

For Kongeriget Danmark

+++++ TIFF +++++

Eesti Vabariigi nimel

+++++ TIFF +++++

Por las Comunidades EuropeasFor De Europæiske FællesskaberFür die Europäischen GemeinschaftenΓια τις Ευρωπαϊκές ΚοινότητεςFor the European CommunitiesPour les Communautés européennesPer le Comunità europeeVoor de Europese GemeenschappenPelas Comunidades Europeias

+++++ TIFF +++++

Suomen tasavallan puolesta

+++++ TIFF +++++

Pour la République française

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Für die Bundesrepublik Deutschland

+++++ TIFF +++++

Για την Ελληνική Δημοκρατία

+++++ TIFF +++++

A Magyar Köztársaság nevében

Fyrir hönd Lyöveldisins íslands

+++++ TIFF +++++

Thar cheann na hÉireannFor Ireland

+++++ TIFF +++++

Per la Repubblica italiana

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Казахстан Республикасынын атынан

+++++ TIFF +++++

Киргиз Республикасы Учун

+++++ TIFF +++++

Latvijas Republikas varda

+++++ TIFF +++++

Für das Fürstentum Liechtenstein

+++++ TIFF +++++

Lietuvos Respublikos vardu

+++++ TIFF +++++

Pour le grand-duché de Luxembourg

+++++ TIFF +++++

For the Republic of Malta

+++++ TIFF +++++

Pentru Republica Moldova

+++++ TIFF +++++

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

+++++ TIFF +++++

For Kongeriket Norge

+++++ TIFF +++++

Za Rzeczpospolitą Polską

+++++ TIFF +++++

Pela República Portuguesa

+++++ TIFF +++++

Pentru Rômania

+++++ TIFF +++++

За Российскую Федерацию

+++++ TIFF +++++

Za Slovenskú republiku

+++++ TIFF +++++

Za Republiko Slovenijo

+++++ TIFF +++++

Por el Reino de España

+++++ TIFF +++++

För Konungariket Sverige

+++++ TIFF +++++

Für die Schweizerische EidgenossenschaftPour la Confédération suissePer la Confederazione svizzera

+++++ TIFF +++++

Лз поми Тауикистои

+++++ TIFF +++++

Türkiye Cumhuriyeti adina

+++++ TIFF +++++

Туркменистан Хекуметинин адындан

За Укpaїну

+++++ TIFF +++++

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

+++++ TIFF +++++

For the United States of America

Узбекистои Республикаси Хукумати иомидан

--------------------------------------------------

ENERGETIKOS CHARTIJOS SUTARTIES PRIEDAI

TURINYS

1.EM priedas

Energetikos medžiagos ir produktai (pagal 1 straipsnio 4 dalį) | 240 |

2.NI priedas

Energetikos medžiagos ir produktai, netaikomi sąvokai "Ekonominė veikla energetikos sektoriuje" apibrėžti (pagal 1 straipsnio 5 dalį) | 242 |

3.TRM priedas

Pranešimas ir laipsniškas panaikinimas (TRIM) (pagal 5 straipsnio 4 dalį) | 243 |

4.N priedas

Susitariančiųjų Šalių, reikalaujančių, kad su tranzitu būtų susijusios ne mažiau kaip trys atskiros teritorijos, sąrašas (pagal 7 straipsnio 10 dalies a punktą) | 244 |

5.VC priedas

Susitariančiųjų Šalių, kurios savanoriškai įsipareigojo pagal 10 straipsnio 3 dalį, sąrašas (pagal 10 straipsnio 6 dalį) | 245 |

6.ID priedas

Susitariančiųjų Šalių, neleidžiančių investuotojui vėlesniame etape pagal 26 straipsnį perduoti tą patį ginčą spręsti tarptautiniam arbitražui, sąrašas (pagal 26 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktį) | 246 |

7.IA priedas

Susitariančiųjų Šalių, neleidžiančių investuotojui ar Susitariančiajai Šaliai perduoti ginčą, susijusį su paskutiniuoju 10 straipsnio 1 dalies sakiniu, tarptautiniam arbitražui, sąrašas (pagal 26 straipsnio 3 dalies c punktą ir 27 straipsnio 2 dalį) | 247 |

8.P priedas

Ypatingoji ginčų dėl regioninės valdžios veiksmų sprendimo tvarka (pagal 27 straipsnio 3 dalies i punktą) | 248 |

9.G priedas

Išimtys ir taisyklės, reglamentuojančios GATT ir susijusių dokumentų nuostatų taikymą (pagal 29 straipsnio 2 dalies a punktą) | 249 |

10.TFU priedas

Nuostatos dėl valstybių, kurios įėjo į buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtį, tarpusavio prekybos susitarimų (pagal 29 straipsnio 2 dalies b punktą) | 253 |

11.D priedas

Ginčų dėl prekybos sprendimo pereinamuoju laikotarpiu nuostatos (pagal 29 straipsnio 7 dalį) | 254 |

12.B priedas

Su Chartija susijusių išlaidų dengimo paskirstymas (pagal 37 straipsnio 3 dalį) | 258 |

13.PA priedas

Signatarų, neprisiimančių įsipareigojimo laikinai taikyti 45 straipsnio 3 dalies b punktą, sąrašas (pagal 45 straipsnio 3 dalies c punktą) | 259 |

14.T priedas

Susitariančiųjų Šalių priemonės pereinamuoju laikotarpiu (pagal 32 straipsnio 1 dalį) | 260 |

--------------------------------------------------

2 PRIEDAS

SPRENDIMAI DĖL ENERGETIKOS CHARTIJOS SUTARTIES

Europos energetikos chartijos konferencija priėmė tokius sprendimus:

1. Dėl visos Sutarties

Esant prieštaravimui tarp 1920 m. vasario 9 d. sutarties dėl Špicbergeno (Svalbardo sutartis) ir Energetikos chartijos sutarties, ten, kur yra prieštaravimas, vadovaujamasi sutartimi dėl Špicbergeno, nepabloginant Susitariančiųjų Šalių Svalbardo sutarties atžvilgiu. Kilus prieštaravimui ar ginčui dėl to, ar yra toks prieštaravimas ir kokia jo apimtis, Energetikos chartijos sutarties 16 straipsnis ir V dalis netaikomi.

2. Dėl 10 straipsnio 7 dalies

Rusijos Federacija gali reikalauti, kad įmonės su užsienio kapitalo dalimi gautų teisės aktų tvarka suteikiamą leidimą federacinei nuosavybei išsinuomoti, tačiau Rusijos Federacija turi be išimčių užtikrinti, kad ši tvarka nebūtų taikoma tokiu būdu, kuris sudarytų nevienodas sąlygas kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijoms.

3. Dėl 14 straipsnio [1]

1. 14 straipsnio 1 dalyje pavartota sąvoka "laisvė atlikti pervedimus" neužkerta kelio Susitariančiajai Šaliai (toliau – "suvaržančioji šalis") įvesti suvaržymų savo pačios investuotojų kapitalo judėjimui, jeigu:

a) tokie suvaržymai nesumažina pagal 14 straipsnio 1 dalį kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojams suteiktų teisių, susijusių su jų investicijomis;

b) tokie suvaržymai neturi įtakos einamiesiems sandoriams; ir

c) Susitariančioji Šalis užtikrina, kad pervedimams, susijusiems su visų kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijoms jos teritorijoje, taikomas režimas būtų ne mažiau palankus, negu režimas, kurį ji taiko kurios nors kitos Susitariančiosios Šalies ar bet kurios trečiosios šalies investuotojų investicijoms, pasirenkant palankiausiąjį režimą.

2. Šį sprendimą Chartijos konferencija turi išnagrinėti per penkerius metus nuo Sutarties įsigaliojimo, tačiau ne vėliau negu iki 32 straipsnio 3 dalyje numatytos datos.

3. Jokia Susitariančioji Šalis negali taikyti tokių suvaržymų, išskyrus atvejus, kai ta Susitariančioji šalis yra valstybė, įėjusi į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtį ir ne vėliau kaip iki 1995 m. liepos 1 d. raštu pranešusi laikinajam sekretoriatui, kad ji nusprendė pasilikti teisę taikyti suvaržymus pagal šį sprendimą.

4. Tam, kad būtų išvengta abejonių, nė viena šio sprendimo nuostata jokiais su 16 straipsniu susijusiais klausimais nenukrypsta nuo šiuo dokumentu Susitariančiajai Šaliai, jos investuotojams ar jų investicijoms suteiktų teisių, nei nuo Susitariančiosios Šalies įsipareigojimų.

5. Šiame sprendime:"einamieji sandoriai" – tai einamieji mokėjimai, susiję su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, atliekami laikantis įprastinės tarptautinės tvarkos, tačiau tai nėra susitarimai, kurie iš esmės sudaro einamųjų mokėjimų ir kapitalo sandorių derinius, pavyzdžiui, mokėjimų atidėjimus ir avansinius mokėjimus, kurie skirti išvengti suvaržančiosios šalies atitinkamoje srityje priimtų atitinkamų teisės aktams laikymosi.

4. Dėl 14 straipsnio 2 dalies

Nepažeisdama 14 straipsnio reikalavimų ir kitų savo tarptautinių įsipareigojimų Rumunija pereinamuoju laikotarpiu iki visiško savo nacionalinės valiutos konvertuojamumo stengiasi imtis atitinkamų priemonių, kad pagerintų savo nustatytos įplaukų iš investicijų pervedimo tvarkos veiksmingumą, ir visais atvejais užtikrina, kad tokie pervedimai būtų atliekami laisvai konvertuojama valiuta be jokių apribojimų ar vėlavimų, trunkančių ilgiau kaip šešis mėnesius. Rumunija užtikrina, kad pervedimams, susijusiems su visų kitų Susitariančiųjų Šalių investuotojų investicijoms jos teritorijoje, taikomas režimas būtų ne mažiau palankus, negu režimas, kurį ji taiko kurios nors kitos Susitariančiosios Šalies ar bet kurios trečiosios šalies investuotojų investicijoms, pasirenkant palankiausiąjį režimą.

5. Dėl 24 straipsnio 4 dalies a punkto ir 25 straipsnio

Susitariančiosios Šalies, kuri nėra EIS šalis ar laisvosios prekybos zonos ar muitų sąjungos narė, investuotojo, minėto 1 straipsnio 7 dalies a punkto ii papunktyje, investicijai gali būti taikomas toks režimas, kuris taikomas pagal tokių EIS, laisvosios prekybos zonos ar muitų sąjungos taisykles, jeigu:

a) tos investicijos registruota buveinė, pagrindinė vadovybė arba pagrindinė veiklos vieta yra to EIS šalies ar tos laisvosios prekybos zonos ar muitų sąjungos narės teritorijoje; arba

b) kai toje teritorijoje yra tik investicijos registruota buveinė, ta investicija turi turėti veiksmingų ir nuolatinių sąsajų su vienos iš to EIS šalies ar tos laisvosios prekybos zonos ar muitų sąjungos narės ekonomika.

[1] Šis sprendimas buvo parengtas susitarus, kad Susitariančiosios Šalys, ketinančios juo pasinaudoti ir kurios taip pat su Europos Bendrijomis ir jų valstybėmis narėmis sudariusios partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, į kurias yra įtraukta sąlyga, pagal kurią tie susitarimai netaikomi, kai taikoma Sutartis, apsikeičia susitarimo protokolais, pagal kuriuos su šiuo sprendimu susijusiais klausimais joms imamas taikyti Sutarties 16 straipsnis. Toks pasikeitimas susitarimo protokolais turi įvykti gerokai prieš pasirašymą.

--------------------------------------------------