EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02010D0002-20140114

Consolidated text: Komisijos sprendimas 2009 m. gruodžio 24 d. kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 10251) (Tekstas svarbus EEE) (2010/2/ES)

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2010/2(1)/2014-01-14

2010D0002 — LT — 14.01.2014 — 003.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 24 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 10251)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/2/ES)

(OL L 001, 5.1.2010, p.10)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

KOMISIJOS SPRENDIMAS 2011 m. lapkričio 11 d.

  L 299

9

17.11.2011

►M2

KOMISIJOS SPRENDIMAS 2012 m. rugpjūčio 17 d.

  L 241

52

7.9.2012

►M3

KOMISIJOS SPRENDIMAS 2013 m. gruodžio 18 d.

  L 9

9

14.1.2014




▼B

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 24 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 10251)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/2/ES)



EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB ( 1 ), ypač į jos 10a straipsnio 13 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB ( 2 ), numatyta, kad pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų paskirstymo principas – pardavimas aukcione.

(2)

Sąjunga pritaria ambicingam tarptautiniam susitarimui dėl klimato kaitos, kuriuo siekiama temperatūros kilimą pasaulyje apriboti iki 2 °C. Jei kitos išsivysčiusios šalys ir kiti pagrindiniai teršėjai nepasirašys šio tarptautinio susitarimo, trečiosiose šalyse, kuriose pramonės įmonėms nebūtų taikomi panašūs išmetamo anglies dioksido kiekio apribojimai, gali padidėti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis („anglies dioksido nutekėjimas“), o tai pakenktų aplinkosaugos vientisumui ir Sąjungos veiksmai taptų mažiau veiksmingi. Siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo rizikos Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad atsižvelgdama į tarptautinių derybų rezultatus Sąjunga sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, įmonėms turėtų nemokamai suteikti 100 % pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones nustatyto leidimų skaičiaus.

(3)

Iki 2009 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija, remdamasi Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14–17 dalyse nurodytais kriterijais, nustato sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašą (toliau – sektorių ir jų pošakių sąrašas).

(4)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14 dalį Komisija, siekdama nustatyti sektorius arba jų pošakius, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, Sąjungos lygmeniu įvertina atitinkamo sektoriaus ar jo pošakio galimybes pagal suskirstymo lygį perkelti reikalingų leidimų tiesiogines sąnaudas ir dėl įgyvendinus Direktyvą 2003/87/EB padidėjusių elektros energijos kainų susidariusias netiesiogines sąnaudas į produktų kainas taip, kad didelė rinkos dalis neatitektų ne Sąjungoje esantiems įrenginiams, iš kurių išmetama daugiau anglies dioksido. Šie vertinimai grindžiami vidutine anglies dioksido kaina, nurodyta Komisijos poveikio vertinime, kuris pateiktas su Sąjungos tikslų, susijusių su klimato kaita ir atsinaujinančia energija, įgyvendinimo iki 2020 m. priemonių paketu, ir kiekvieno sektoriaus arba jo pošakio prekybos, gamybos ir pridėtinės vertės paskutinių trejų metų duomenimis, jei tokių duomenų yra.

(5)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika sektoriui ar jo pošakiui būdinga tuo atveju, jei dėl įgyvendinant šias direktyvą susidarančių tiesioginių ir netiesioginių papildomų sąnaudų sumos labai (ne mažiau kaip 5 %) padidėtų gamybos sąnaudos, apskaičiuojamos kaip bendrosios pridėtinės vertės dalis, o prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumas, apibrėžiamas kaip bendros eksporto į trečiąsias šalis vertės ir importo iš tų šalių vertės santykis su bendra Bendrijos rinkos apimtimi (metinė apyvarta ir bendra importo iš trečiųjų šalių vertė), yra didesnis kaip 10 %. Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika sektoriui ar jo pošakiui taip pat būdinga tuo atveju, jei dėl įgyvendinant šią direktyvą susidarančių tiesioginių ir netiesioginių papildomų sąnaudų labai (mažiausiai 30 %) padidėtų gamybos sąnaudos, apskaičiuojamos kaip bendrosios pridėtinės vertės dalis, arba jei prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumas, apibrėžiamas kaip bendros eksporto į trečiąsias šalis vertės ir importo iš tų šalių vertės santykis su bendra Sąjungos rinkos apimtimi (metinė apyvarta ir bendra importo iš trečiųjų šalių vertė), yra didesnis kaip 30 %.

(6)

Norint nustatyti sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašą, anglies dioksido nutekėjimo riziką reikėtų vertinti pradedant 3 skaitmenų kodų lygmeniu (NACE-3 lygmeniu) arba, prireikus ir jei turima atitinkamų duomenų, 4 skaitmenų kodų lygmeniu (NACE-4 lygmeniu). Sektorius ir jų pošakius į sektorių ir jų pošakių sąrašą reikėtų įtraukti naudojantis tiksliausiais NACE aprašymais. Kai kurie sektoriai, kuriems nebūdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, NACE-4 lygmenyje buvo išskaidyti, ir įvertinti kai kurie atitinkami pošakiai, kuriems dėl tam tikrų savybių būdingas visiškai kitoks poveikis nei visuose kituose sektoriaus pošakiuose.

(7)

Nuo 2008 m. gruodžio mėn. iš valstybių narių, Eurostato, viešųjų ir komercinių šaltinių, taip pat pramonės asociacijų buvo renkama informacija, būtina priimti sprendimui remiantis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14–17 dalyse nurodytais kriterijais. Patikrinta informacija, kuri gauta ne iš valstybių narių ar kitų oficialių šaltinių. Naudotasi ir Eurostato apdorotais konfidencialiais duomenimis

(8)

„Bendrijos nepriklausomame sandorių žurnale“ (BNSŽ) pateikiami duomenys laikomi tiksliausiais, patikimiausiais ir skaidriausiais sektoriuose, kuriuose vykdoma veikla nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede prieš tą direktyvą iš dalies pakeičiant Direktyva 2009/29/EB, išmetamo CO2 kiekio įverčiais, todėl šie duomenys yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis apskaičiuotos tiesioginės tiems sektoriams skirtų leidimų sąnaudos.

(9)

Duomenys apie vykdant naujų sričių veiklą proceso metu išsiskiriančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įtrauktas į Direktyvos 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/29/EB, I priedą, tam tikruose sektoriuose, kuriuose yra daug mažų įrenginių arba įrenginių, kuriems 2005–2007 m. ir 2008–2012 m. buvo netaikoma prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema, arba įrenginių, apie kuriuos BNSŽ nebuvo pateikta duomenų, arba iš kurių išmetamų teršalų nebuvo įmanoma suskirstyti NACE-4 lygmeniu, buvo gauti iš valstybių narių ir atitinkamų metų Sąjungos šiltnamio dujų inventoriaus. Eurostatas neturi suvartojamos elektros energijos kiekio vertinimo duomenų, kuriais remiantis apskaičiuojamos netiesioginės dėl padidėjusių elektros energijos kainų susidarančios sąnaudos, todėl patikimiausiais turimais duomenimis gali būti laikomi tiesiogiai iš valstybių narių gauti duomenys. Bendrajai pridėtinei vertei nustatyti naudotasi Eurostato verslo struktūros statistiniais duomenimis, kurie laikomi tiksliausiu šaltiniu. Duomenys apie valstybių narių tarpusavio prekybą ir jų prekybą su trečiosiomis šalimis, kuriuos Eurostatas pateikė Comext duomenų bazėje, laikomi patikimiausiais duomenimis apie bendrąsias eksporto į trečiąsias šalis bei importo iš tų šalių vertes ir apie bendrą metinę apyvartą Sąjungoje.

(10)

Atliekant vertinimus remtasi vidutine anglies dioksido kaina, nurodyta Komisijos poveikio vertinime, kuris pateiktas su Sąjungos tikslų, susijusių su klimato kaita ir atsinaujinančia energija, įgyvendinimo iki 2020 m. priemonių paketu ( 3 ). Pagal tinkamiausią scenarijų anglies dioksido kaina, įskaitant pagal Bendro įgyvendinimo ir švarios plėtros mechanizmą suteikiamus kreditus, yra 30 EUR už toną CO2 ekvivalento.

(11)

Norint apskaičiuoti įgyvendinant Direktyvą 2003/87/EB susidarančias tiesiogines papildomas sąnaudas būtina atsižvelgti į leidimų, kuriuos privalėtų pirkti sektoriaus, jei jam nebūtų būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, įmonės, skaičių. Tos direktyvos 10a straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad nemokamų leidimų skaičius 2013 m. yra 80 % leidimų skaičiaus, nustatyto remiantis 10a straipsnio 1 dalimi, o siekiant, kad 2027 m. nemokamų leidimų visai nebūtų skiriama, jų skaičius mažinamas kiekvienais metais vienodomis dalimis, taigi 2020 m. suteikiama 30 % nemokamų leidimų. Nustatant 10a straipsnio 1 dalyje nurodytus santykinius taršos rodiklius pirmiausia taikytos 10 % sektoriaus arba jo pošakio įrenginių, iš kurių išmetama mažiausiai teršalų, Sąjungoje 2007–2008 m. vidutinės eksploatavimo charakteristikos ir atsižvelgta į veiksmingiausius metodus, pakaitalus bei alternatyvius gamybos procesus.

(12)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalį nustatytini santykiniai taršos rodikliai turi būti priimti tik iki 2010 m. pabaigos. Todėl į pagal tuos rodiklius įvertintas tiesiogines sąnaudas galės būti atsižvelgta tik persvarstant sektorių ir jų pošakių sąrašą. Todėl siekiant nustatyti sektorių ir jų pošakių sąrašą būtina įvertinti, kiek reikės skirti nemokamų leidimų. Šis vertinimas Sąjungos lygmeniu turi būti atliktas 2013 ir 2014 metams. Geriausias įvertis šiam sprendimui įgyvendinti, išreiškiantis griežtus santykinių taršos rodiklių reikalavimus, pritaikius linijinį mažinimo koeficientą – 75 % leidimų, kuriuos sektorių, kuriems nebūdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, įmonės turės nupirkti 2013 ir 2014 m.

(13)

Netiesioginių sąnaudų vertinimas atliktas remiantis Sąjungos vidutiniu gaminant elektros energiją išmetamų teršalų koeficientu (0,465 tonos CO2 vienai MWh pagal modeliu grindžiamą 2008 m. ES klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos politikos priemonių paketą ( 4 ), ir juo naudotasi atliekant Komisijos poveikio vertinimą, kuris pateiktas su Sąjungos tikslų, susijusių su klimato kaita ir atsinaujinančia energija, įgyvendinimo iki 2020 m. priemonių paketu. Vidutinę Sąjungos vertę naudoti tikslinga todėl, kad ji atitinka reikalavimą atlikti vertinimą Sąjungos lygmeniu ir ja išreiškiamas faktinis su elektros energijos gamyba Sąjungoje susijusių išmetamų teršalų kiekis.

(14)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad sąrašas gali būti papildomas atlikus kokybinį vertinimą, jei yra atitinkamų duomenų, atsižvelgiant į tai, kiek būtų galima sumažinti atskirų iš atitinkamo sektoriaus arba jo pošakio įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba jų suvartojamos elektros energijos kiekį, prireikus atsižvelgiant į gamybos sąnaudų padidėjimą, kurį gali lemti susijusios investicijos, pavyzdžiui, taikant veiksmingiausius metodus; dabartines ir planuojamas rinkos savybes, įskaitant atvejus, kai prekybos intensyvumo ar tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų padidėjimo rodikliai priartėja prie vienos iš ribų; pelno maržas, kaip galimą sprendimų dėl ilgalaikių investicijų ir (arba) vietos pakeitimo rodiklį.

(15)

Remiantis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14 ir 15 dalyse nustatytais kiekybiniais kriterijais buvo atliktas kai kurių sektorių ir jų pošakių, kuriems nebūdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kokybinis vertinimas. Kokybinis vertinimas daugiausiai taikytas sektoriams, apie kuriuos nebuvo gauta pakankamai duomenų atliekant kiekybinį vertinimą, sektoriams, kurie laikomi tarpiniais arba apie kuriuos nėra statistinių duomenų ar tie duomenys prastos kokybės, taip pat sektoriams, kurių kokybinę analizę prašė atlikti valstybės narės arba pramonės atstovai, remdamiesi patikimais argumentais ir pagrįstais prašymais. Remiantis tuo vertinimu kai kurie įvertinti sektoriai turėtų būti laikomi sektoriais, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Papildomi į sąrašą įtraukti sektoriai ir jų pošakiai atskirai nurodyti šio sprendimo priedo trečiame skirsnyje.

(16)

Kiti sektoriai ir jų pošakiai, pavyzdžiui, degto molio plytų ir stogo čerpių gamyba, kurie dėl laiko stokos šiuo atveju nebuvo išsamiai išnagrinėti arba apie kuriuos turima mažai duomenų ir tų duomenų kokybė nepakankama, bus kuo greičiau iš naujo įvertinti pagal Direktyvos 10a straipsnio 13 dalį ir – priklausomai nuo analizės rezultatų – įtraukti į šį sąrašą.

(17)

Kokybinis sektoriaus „Tekstilės apdaila“ (NACE kodas 1730) vertinimas atliktas visų pirma todėl, kad Sąjungos lygmeniu nėra oficialių prekybos duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti prekybos intensyvumą, ir kad visuose kituose tekstilės sektoriuose prekyba yra labai intensyvi. Atlikto vertinimo rezultatai rodo, kad didėja tarptautinis konkurencinis spaudimas, pastaraisiais metais labai sumažėjo gamyba Sąjungoje ir kad vertintiems metams būdingos neigiamos arba labai mažos pelno maržos, o tai riboja įrenginių investicinį pajėgumą ir galimybes mažinti išmetamų teršalų kiekį. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(18)

Atliktas kokybinis sektoriaus „Faneravimo dangos gamyba; klijuotos sluoksninės medienos, daugiasluoksnių plokščių, smulkinių, medienos plaušų plokščių bei kitų skydų ir plokščių gamyba“ (NACE kodas 2020) vertinimas. Vertinimo rezultatai rodo, kad galimybės sumažinti išmetamų teršalų kiekį labai nedidinant kainų yra ribotos, kad rinkos ypatumai, pvz., didelis kainų jautrumas ir tai, kad vis daugiau importuojama iš šalių, kuriose mažos gamybos sąnaudos, kelia sunkumų, ir kad papildomos sąnaudos, susidarančios įgyvendinant Direktyvą 2003/87/EB, turi didelės įtakos pelno maržoms, o tai riboja įrenginių investicinį pajėgumą ir galimybes mažinti išmetamų teršalų kiekį. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(19)

Atliktas kokybinis sektoriaus „Pirminių plastikų gamyba“ (NACE kodas 2416) vertinimas. Su dabartinėmis rinkos ypatybėmis susiję vertinimo rezultatai rodo, kad šis sektorius glaudžiai susijęs su kitomis chemijos pramonės šakomis, kurioms būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika; nustatytos pasaulinės rinkos kainos stabdo vienašalį kainų kilimą, o dėl nesąžiningos komercinės tam tikrų trečiųjų šalių gamintojų veiklos iškraipoma pasaulio arba Sąjungos rinka. Su numatomomis rinkos ypatybėmis susiję vertinimo rezultatai rodo, kad nors jau dabar šio sektoriaus prekybos intensyvumas beveik siekia ribinę 30 % vertę, sektoriuje daug daugiau importuojama ir taip tęsis toliau daugiausiai dėl didelių naujų investicijų Artimuosiuose Rytuose. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(20)

Kokybinis sektoriaus „Geležies liejinių gamyba“ (NACE kodas 2751) vertinimas visų pirma atliktas todėl, kad Sąjungos lygmeniu nėra oficialių prekybos duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti prekybos intensyvumą, nes pagrindiniai liejimo produktai Eurostato Comext duomenų bazėje priskirti skirtingoms grupėms. Vertinimo rezultatai rodo, kad išmetamų teršalų mažinimo galimybės ribotos, nes iš dalies neįmanoma išvengti proceso metu išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir kad pajėgumas investuoti į išmetamų teršalų mažinimo technologijas yra ribotas dėl didelės papildomų sąnaudų, susidarančių įgyvendinant Direktyvą 2003/87/EB, įtakos pelno maržoms. Su rinkos ypatybėmis susiję vertinimo rezultatai rodo, kad rinkos koncentracija nedidelė, nors ji didelė klientų sektoriuose. Tai rodo, kad yra tikimybė, jog sektorius dėl papildomų sąnaudų patirs sunkumų. Iš kitų šaltinių gauti duomenys taip pat rodo, kad liejimo produktais vis daugiau prekiaujama tarptautiniu mastu. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(21)

Kokybinis sektoriaus „Lengvųjų metalų liejinių gamyba“ (NACE kodas 2753) vertinimas visų pirma atliktas todėl, kad Sąjungos lygmeniu nėra oficialių prekybos duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti prekybos intensyvumą, nes pagrindiniai liejimo produktai Eurostato Comext duomenų bazėje priskirti skirtingoms grupėms. Su rinkos ypatybėmis susiję vertinimo rezultatai rodo, kad rinkos koncentracija nedidelė ir kad sektorius labai priklauso nuo paklausos viename sutelktame klientų sektoriuje. Tai rodo, kad yra tikimybė, jog sektorius dėl papildomų sąnaudų patirs sunkumų. Be to, vertintais metais sektorius patyrė nuostolių arba maržos buvo labai nedidelės; tai neigiamai veikia pajėgumą investuoti į išmetamų teršalų mažinimo technologijas, o papildomos sąnaudos šį pajėgumą gali dar sumažinti. Iš kitų šaltinių gauti duomenys taip pat rodo, kad liejimo produktais vis daugiau prekiaujama tarptautiniu mastu. Atsižvelgiant į bendrą šių veiksnių poveikį, šis sektorius turėtų būti laikomas sektoriumi, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

(22)

Nustatant sektorių ir jų pošakių sąrašą reikėtų atsižvelgti, jei yra atitinkamų duomenų, į tai, kiek trečiosios šalys, kurioms tenka didelė sektoriaus arba jo pošakio, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, pasaulinės produkcijos dalis, tvirtai įsipareigoja per tą patį laikotarpį ir panašiu mastu, kaip ir Sąjungoje, sumažinti iš tiems sektoriams ar jų pošakiams priklausančių įrenginių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kiek tose valstybėse esančių įrenginių veiksmingumas išmetamo anglies dioksido atžvilgiu yra panašus į Sąjungoje esančių įrenginių veiksmingumą. Šiame etape tokius įsipareigojimus prisiėmė tik Norvegija, Islandija ir Šveicarija, tačiau joms visoms tenkanti sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, pasaulinės produkcijos dalis nėra tokia didelė. Dėl to, kad neįmanoma palyginti statistinių apibrėžčių ir bendrai trūksta pasaulinių duomenų reikiamu suskirstymo lygmeniu ir išsamių duomenų apie sektorius, nėra tinkamų duomenų, kurie būtini išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo veiksmingumui vertinti. Todėl Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 18 dalyje nustatyti kriterijai neturėjo įtakos nustatant sektorių ir jų pošakių sąrašą.

(23)

Vertinimas, kuriuo remiantis sudarytas sektorių ir jų pošakių sąrašas, apima visus NACE kodus nuo 1010 iki 3720 imtinai, taigi apima kasybos, karjerų eksploatavimo ir gamybos sektorius. Tam tikrų kitų pramonės sektorių, kuriems nepriskirti šie NACE kodai, tačiau kurių stacionariems įrenginiams gali būti taikomos ES ŠESD ILPS nuostatos dėl anglies dioksido nutekėjimo, analizę Komisija atliks 2010 m. Bet kuris toks pramonės sektorius, atitinkantis Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 14–17 dalyse nurodytus kriterijus, bus įtrauktas į sąrašą atliekant metinį sąrašo atnaujinimą.

(24)

Šis sąrašas skirtas 2013–2014 m., priklausomai nuo tarptautinių derybų rezultatų.

(25)

Dėl sektorių ir jų pošakių sąrašo konsultuotasi su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant valstybes nares, pramonės asociacijas, aplinkosaugos nevyriausybines organizacijas ir mokslininkus, o informacija apie šį procesą paskelbta Komisijos svetainėje ( 5 ).

(26)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:



1 straipsnis

Priede išvardyti sektoriai ar jų pošakiai, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika.

▼M1 —————

▼B

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.




PRIEDAS

Sektoriai ir jų pošakiai, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyti pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 13 dalį

1.   NACE-4 LYGMENS SEKTORIAI IR JŲ POŠAKIAI

1.1.    REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 15 IR 16 DALYSE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS



NACE kodas

Aprašymas

1010

Juodųjų akmens anglių (antracito) kasyba ir aglomeravimas

1430

Mineralinių iškasenų chemijos pramonei ir trąšoms gaminti kasyba

1597

Salyklo gamyba

1711

Medvilnės pluoštų paruošimas ir verpimas

1810

Odinių drabužių siuvimas

2310

Koksavimo krosnių produktų gamyba

2413

Kitų pagrindinių neorganinių chemikalų gamyba

2414

Kitų pagrindinių organinių chemikalų gamyba

2415

Trąšų ir azoto junginių gamyba

2417

Pirminio sintetinio kaučiuko gamyba

2710

Tomo ketaus ir plieno bei ferolydinių gamyba

2731

Šaltasis tempimas

2742

Aliuminio gamyba

2744

Vario gamyba

2745

Kitų spalvotųjų metalų gamyba

2931

Žemės ūkio traktorių gamyba

1.2.    REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 15 DALYJE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS



NACE kodas

Aprašymas

▼M1

1440

Druskos gavyba

▼B

1562

Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba

1583

Cukraus gamyba

1595

Kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba

1592

Etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų

2112

Popieriaus ir kartono gamyba

2320

Rafinuotų naftos produktų gamyba

2611

Lakštinio stiklo gamyba

2613

Tuščiavidurio stiklo gamyba

▼M2

2614

Stiklo pluoštų gamyba

▼B

2630

Keraminių apdailos ir šaligatvio plytelių gamyba

2721

Ketaus vamzdžių gamyba

2743

Švino, cinko ir alavo gamyba

1.3.    REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 16 DALIES a PUNKTE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS



NACE kodas

Aprašymas

2651

Cemento gamyba

2652

Kalkių gamyba

1.4.    REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 16 DALIES b PUNKTE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS



NACE kodas

Aprašymas

1110

Nevalytos naftos ir gamtinių dujų gavyba

1310

Geležies rūdų kasyba

1320

Spalvotųjų metalų rūdų, išskyrus urano ir torio rūdas, kasyba

1411

Dekoratyvinio ir statybinio akmens karjerų eksploatavimas

1422

Molio ir kaolino kasyba

1450

Kita, niekur kitur nepriskirta, kasyba ir karjerų eksploatavimas

1520

Žuvų ir žuvų produktų paruošimas, perdirbimas ir konservavimas

1541

Nevalyto aliejaus ir riebalų gamyba

1591

Distiliuotų alkoholinių gėrimų gamyba

1593

Vyno gamyba

1712

Vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas

1713

Šukuotos vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas

1714

Linų pluoštų paruošimas ir verpimas

1715

Šilko, įskaitant pašukas, pervijimas ir paruošimas bei sintetinių ar dirbtinių gijų verpalų sukimas ir tekstūravimas

1716

Siuvimo siūlų gamyba

1717

Kitų tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas

1721

Medvilninių audinių audimas

1722

Vilnonių audinių audimas

1723

Šukuotinės vilnos audinių audimas

1724

Šilkinių audinių audimas

1725

Kitų audinių audimas

1740

Gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba

1751

Kilimų ir kilimėlių gamyba

1752

Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba

1753

Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų gaminių ir dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba

1754

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, tekstilės gaminių ir dirbinių gamyba

1760

Megztų (trikotažinių) ir nertų medžiagų gamyba

1771

Pėdkelnių, triko, kojinių ir kitų panašių megztų (trikotažinių) ir nertų gaminių bei dirbinių gamyba

1772

Megztų (trikotažinių) ir nertų megztinių, susagstomų megztinių bei panašių gaminių bei dirbinių gamyba

1821

Darbinių drabužių siuvimas

1822

Kitų viršutinių drabužių siuvimas

1823

Apatinių drabužių siuvimas

1824

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba

1830

Kailių išdirbimas ir dažymas; kailinių dirbinių ir gaminių gamyba

1910

Odų rauginimas ir išdirbimas

1920

Lagaminų, rankinių ir panašių reikmenų, balno reikmenų ir pakinktų gamyba

1930

Avalynės gamyba

2010

Medienos pjaustymas ir obliavimas; medienos įmirkymas

2052

Dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba

2111

Plaušienos gamyba

2124

Sienų apmušalų (tapetų) gamyba

2215

Kita leidyba

2330

Branduolinio kuro perdirbimas

2412

Dažiklių ir pigmentų gamyba

2420

Pesticidų ir kitų agrocheminių medžiagų gamyba

2441

Pagrindinių vaistų pramonės gaminių gamyba

2442

Farmacinių preparatų gamyba

2452

Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba

2463

Eterinio aliejaus gamyba

2464

Cheminių fotografinių medžiagų gamyba

2465

Parengtų naudoti, bet neįrašytų laikmenų gamyba

2466

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba

2470

Cheminių pluoštų gamyba

2511

Guminių padangų ir kamerų gamyba

2615

Kito stiklo, įskaitant skirto techninėms reikmėms, gamyba ir apdorojimas

2621

Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba

2622

Keraminių santechnikos gaminių ir dirbinių gamyba

2623

Keraminių izoliatorių ir keraminių izoliacinių detalių gamyba

2624

Kitų techninės paskirties keraminių gaminių ir dirbinių gamyba

2625

Kitų keraminių gaminių ir dirbinių gamyba

2626

Ugniai atsparių keraminių gaminių gamyba

2681

Abrazyvinių gaminių gamyba

2722

Plieno vamzdžių gamyba

2741

Tauriųjų metalų gamyba

2861

Peilių, šakučių ir kitų įrankių gamyba

2862

Įrankių gamyba

2874

Tvirtinimo detalių, sriegimo mašinų gaminių, grandinių ir spyruoklių gamyba

2875

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, metalo gaminių gamyba

2911

Variklių ir turbinų, išskyrus orlaivių, transporto priemonių ir motociklų variklius, gamyba

2912

Siurblių ir kompresorių gamyba

2913

Čiaupų ir sklendžių gamyba

2914

Guolių, krumpliaračių, krumplinių pavarų ir varomųjų elementų gamyba

2921

Krosnių ir krosnių degiklių gamyba

2923

Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba

2924

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, bendrosios paskirties mašinų gamyba

2932

Kitų žemės ir miškų ūkio mašinų gamyba

2941

Nešiojamųjų variklinių įrankių ir aparatų gamyba

2942

Kitų metalo apdirbimo staklių gamyba

2943

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, staklių gamyba

2951

Metalurgijos mašinų gamyba

2952

Kasybos, karjerų eksploatavimo ir statybos mašinų gamyba

2953

Maisto, gėrimų ir tabako apdorojimo mašinų gamyba

2954

Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamybos mašinų gamyba

2955

Popieriaus ir kartono gamybos mašinų gamyba

2956

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, specialiosios paskirties mašinų gamyba

2960

Ginklų ir šaudmenų gamyba

2971

Buitinių elektrinių aparatų arba prietaisų gamyba

3001

Įstaigos įrangos gamyba

3002

Kompiuterių ir kitos informacijos apdorojimo įrangos gamyba

3110

Elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba

3120

Elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba

3130

Izoliuotųjų laidų ir kabelių gamyba

3140

Akumuliatorių, galvaninių elementų ir galvaninių baterijų gamyba

3150

Apšvietimo įrangos ir elektros lempų gamyba

3162

Kitos, niekur kitur nepriskirtos, elektrinės įrangos gamyba

3210

Elektroninių lempų ir vamzdžių bei kitų elektroninių komponentų gamyba

3220

Televizijos ir radijo siųstuvų, laidinės telefonijos ir telegrafijos aparatūros gamyba

3230

Televizijos ir radijo imtuvų, garso ir vaizdo įrašymo ar atkūrimo aparatūros bei su ja susijusių reikmenų gamyba

3310

Medicinos ir chirurgijos įrangos bei ortopedijos aparatų gamyba

3320

Matavimo, tikrinimo, bandymo, navigacijos ir kitos paskirties, išskyrus technologinių procesų valdymo įrangą, prietaisų arba aparatų gamyba

3340

Optinių įtaisų ir fotografijos įrangos gamyba

3350

Įvairių tipų laikrodžių gamyba

3511

Laivų statyba ir remontas

3512

Pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statyba bei remontas

3530

Orlaivių ir erdvėlaivių gamyba

3541

Motociklų gamyba

3542

Dviračių gamyba

3543

Invalidų vežimėlių gamyba

3550

Kitos, niekur kitur nepriskirtos, transporto įrangos gamyba

3621

Monetų kalimas

3622

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, papuošalų, juvelyrinių ir panašių gaminių bei dirbinių gamyba

3630

Muzikos instrumentų gamyba

3640

Sporto reikmenų gamyba

3650

Žaidimų ir žaislų gamyba

3661

Dirbtinės bižuterijos gamyba

3662

Šluotų ir šepečių gamyba

3663

Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba

2.    ►M1  KITO NEI NACE-4 LYGMENS SEKTORIAI IR JŲ POŠAKIAI, REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 15 ARBA 16 DALYJE NUSTATYTAIS KIEKYBINIAIS KRITERIJAIS ◄



Prodcom kodas

Aprašymas

▼M3

15311230

Džiovintų bulvių miltai, rupiniai, dribsniai, granulės ir kruopos

15311250

Užšaldytos bulvės, paruoštos arba konservuotos (įskaitant virtas arba apvirtas aliejuje ir tuomet užšaldytas bulves) (išskyrus paruoštas su actu arba acto rūgštimi)

▼B

15331427

Koncentruotos pomidorų tyrės ir pastos

155120

Pienas ir grietinėlė, kurių būvis kietas

155153

Kazeinas

155154

Laktozė ir laktozės sirupas

▼M3

15515533

Išrūgos ir pakeistų savybių išrūgos, miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

▼M1

15841100

Kakavos pasta (išskyrus tą, į kurią pridėta cukraus ar kitų saldiklių)

15841200

Kakavos sviestas, riebalai ir aliejus

15841300

Kakavos milteliai, į kuriuos nepridėta cukraus arba kitų saldiklių

▼B

15891333

Džiovintos kepimo mielės

24111150

Vandenilis (įskaitant vandenilio gamybą su sintetinėmis dujomis)

24111160

Azotas

24111170

Deguonis

243021

Paruošti pigmentai, paruošti drumstikliai ir paruošti dažai, stiklėjantys emaliai ir glazūros, angobai (šlikeriai), skysti blizgikliai ir panašūs preparatai, stiklo fritas

24621030

Želatina ir jos dariniai (išskyrus kazeino ir kaulų klijus)

▼M2 —————

▼B

26821400

Dirbtinis grafitas, koloidinis arba pusiau koloidinis grafitas ir preparatai

▼M2

26821610

Šlako vata, akmens vata ir panaši mineralinė vata bei jų mišiniai, neįpakuoti, lakštais arba ritiniais

▼B

26821620

Akytasis vermikulitas, keramzitas, termozitas (šlako pemza) ir panašios pūstosios mineralinės medžiagos bei jų mišiniai

▼M3

28401133

Geležinės laisvojo kalimo dalys, skirtos perdavimo (transmisijos), alkūniniams, kumšteliniams velenams ir skriejikams

▼B

3.   NACE-4 LYGMENS SEKTORIAI IR JŲ POŠAKIAI REMIANTIS DIREKTYVOS 2003/87/EB 10a STRAIPSNIO 17 DALYJE NUSTATYTAIS KOKYBINIAIS KRITERIJAIS



NACE kodas

Aprašymas

1730

Tekstilės apdaila

2020

Faneravimo dangos gamyba; klijuotos sluoksninės medienos, daugiasluoksnių plokščių, smulkinių, medienos plaušų plokščių bei kitų skydų ir plokščių gamyba

2416

Pirminių plastikų gamyba

▼M1

2640

Degto molio plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba

▼M3

2653

Gipso gamyba

2662

Gipso gaminių, naudojamų statybinėms reikmėms, gamyba

▼B

2751

Geležies liejinių gamyba

2753

Lengvųjų metalų liejinių gamyba



( 1 ) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

( 2 ) OL L 140, 2009 6 5, p. 63.

( 3 ) http://ec.europa.eu/energy/climate_actions/doc/2008_res_ia_en.pdf

( 4 P. Capros et al., Model-based Analysis of the 2008 ES Policy Package on Climate Change and Renewables, Primes Model – E3MLab/NTUA, June 2008:

http://ec.europa.eu/environment/climat/pdf/climat_action/analysis.pdf

( 5 ) http://ec.europa.eu/environment/climat/emission/carbon_en.htm

Top