EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02006L0087-20131101
Directive of the European Parliament and of the Council of 12 December 2006 laying down technical requirements for inland waterway vessels and repealing Council Directive 82/714/EEC (2006/87/EC)
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006 m. gruodžio 12 d. nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (2006/87/EB)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006 m. gruodžio 12 d. nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (2006/87/EB)
No longer in force
2006L0087 — LT — 01.11.2013 — 007.004
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006 m. gruodžio 12 d. nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL L 389 2006.12.30, p. 1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/137/EB 2006 m. gruodžio 18 d. |
L 389 |
261 |
30.12.2006 |
|
|
L 166 |
31 |
27.6.2008 |
||
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/87/EB Tekstas svarbus EEE 2008 m. rugsėjo 22 d. |
L 255 |
5 |
23.9.2008 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/68/EB Tekstas svarbus EEE 2008 m. rugsėjo 24 d. |
L 260 |
13 |
30.9.2008 |
|
|
L 32 |
1 |
31.1.2009 |
||
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 2009/46/EB Tekstas svarbus EEE 2009 m. balandžio 24 d. |
L 109 |
14 |
30.4.2009 |
|
|
L 6 |
1 |
10.1.2013 |
||
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 2012/49/ES Tekstas svarbus EEE 2012 m. gruodžio 10 d. |
L 6 |
49 |
10.1.2013 |
|
|
L 158 |
356 |
10.6.2013 |
||
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 2013/49/ES Tekstas svarbus EEE 2013 m. spalio 11 d. |
L 272 |
41 |
12.10.2013 |
|
pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
2006 m. gruodžio 12 d.
nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB
(2006/87/EB)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 2 ),
kadangi:|
(1) |
1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 82/714/EEB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ( 3 ), įvedė suderintas techninių sertifikatų vidaus vandenų laivams išdavimo sąlygas visose valstybėse narėse, išskyrus plaukiojimą Reino upe. Nepaisant to, Europos lygiu vidaus vandenų laivams tebegalioja įvairūs techniniai reikalavimai. Iki šiol įvairių tarptautinių ir nacionalinių taisyklių koegzistavimas kliudė pastangoms užtikrinti tarpusavio nacionalinių laivybos sertifikatų pripažinimą be papildomo užsienio laivų patikrinimo. Be to, Direktyvoje 82/714/EEB nustatyti standartai iš dalies nebeatspindi naujausių technologinių pasiekimų. |
|
(2) |
Iš esmės Direktyvos 82/714/EEB prieduose įtvirtinti techniniai reikalavimai apima nuostatas, išdėstytas Reglamente dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, pateiktas 1982 m. Laivybos Reino upe centrinės komisijos patvirtintoje redakcijoje. Nuo to laiko vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį sąlygos ir techniniai reikalavimai buvo reguliariai peržiūrimi ir yra pripažinti atspindinčiais naujausius technologinius pasiekimus. Dėl konkurencijos ir saugos priežasčių pageidautina, ypač siekiant suderinimo Europos mastu, tokių techninių reikalavimų taikymo sritį ir turinį nustatyti visam Bendrijos vidaus vandenų kelių tinklui. Dėl to reikėtų atsižvelgti į tame tinkle įvykusius pokyčius. |
|
(3) |
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai, patvirtinantys, kad laivai visiškai atitinka minėtus peržiūrėtus techninius reikalavimus, turėtų galioti visuose Bendrijos vidaus vandenų keliuose. |
|
(4) |
Pageidautina užtikrinti didesnį sąlygų, kurias valstybės narės taiko išduodamos papildomus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus laivybai 1 ir 2 zonų vandenų keliuose (upių žiotys), taip pat laivybai 4 zonos vandenų keliuose, suderinimą. |
|
(5) |
Keleivių vežimo saugos sumetimais pageidautina, kad Direktyvos 82/714/EEB taikymo sritis būtų išplėsta, siekiant šią direktyvą taikyti keleiviniams laivams, skirtiems vežti daugiau kaip 12 keleivių, atsižvelgiant į Reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo. |
|
(6) |
Saugos sumetimais standartų derinimas turėtų vykti aukštu lygiu ir taip, kad Bendrijos vidaus vandenų keliuose nebūtų sumažinti saugos standartai. |
|
(7) |
Tikslinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas eksploatuojamiems laivams, dar neturintiems Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato tuo metu, kai atliekamas pirmas jų techninis patikrinimas pagal šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus techninius reikalavimus. |
|
(8) |
Tikslinga, neviršijant tam tikrų apribojimų ir atsižvelgiant į atitinkamo laivo kategoriją, nustatyti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju. |
|
(9) |
Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 4 ). |
|
(10) |
Būtina, kad 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvoje 76/135/EEB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo ( 5 ) numatytos priemonės tebegaliotų tiems laivams, kuriems nėra taikoma ši direktyva. |
|
(11) |
Kadangi kai kurie laivai priklauso ir 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo ( 6 ), ir šios direktyvos taikymo sričiai, jei šių direktyvų nuostatos kuriuo nors aspektu yra prieštaringos arba nesuderinamos, pasitelkus atitinkamas komitetų procedūras abiejų direktyvų priedai turėtų būti kuo greičiau patikslinti. |
|
(12) |
Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos ( 7 ) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti. |
|
(13) |
Direktyva 82/714/EEB turėtų būti panaikinta, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Vandenų kelių klasifikavimas
1. Šioje direktyvoje Bendrijos vidaus vandenų keliai skirstomi taip:
a) 1, 2, 3 ir 4 zonos:
i) 1 ir 2 zonos: vandenų keliai, išvardyti I priedo 1 skyriuje;
ii) 3 zona: vandenų keliai, išvardyti I priedo 2 skyriuje;
iii) 4 zona: vandenų keliai, išvardyti I priedo 3 skyriuje.
b) R zona: tie a punkte nurodyti vandenų keliai, kuriems sertifikatai turi būti išduoti pagal tokią peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnio formuluotę, kokia yra šios direktyvos įsigaliojimo metu.
2. Pasikonsultavusi su Komisija, valstybė narė gali keisti savo vandenų kelių suskirstymą į I priede išvardytas zonas. Komisijai apie tokius pakeitimus pranešama likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija informuoja kitas valstybes nares.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:
a) laivams, kurių ilgis (L) yra 20 ar daugiau metrų;
b) laivams, kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra 100 m3 ar daugiau.
2. Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taip pat taikoma:
a) vilkikams ir stūmikams, kurių paskirtis — vilkti arba stumti 1 dalyje nurodytas vidaus vandenų transporto priemones ar plūduriuojančius įrenginius, arba judėti kartu su tokiomis vidaus vandenų transporto priemonėmis ar plūduriuojančiais įrenginiams esant greta jų;
b) keleiviniams laivams, kuriuose gali būti vežama daugiau kaip 12 žmonių ir įgula;
c) plūduriuojantiems įrenginiams.
3. Ši direktyva netaikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:
a) keltams;
b) kariniams laivams;
c) jūrų laivams, įskaitant jūrų vilkikus ir stūmikus, kurie:
i) plaukioja ar bazuojasi potvynių ir atoslūgių veikiamuose vandenyse;
ii) laikinai plaukioja vidaus vandenų keliais, jeigu jie turi:
— sertifikatą, įrodantį atitiktį 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, sertifikatą, įrodantį atitiktį 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymų ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, ir Tarptautinį taršos nafta prevencijos (IOPP) sertifikatą, įrodantį atitiktį 1973 Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) nuostatoms; arba,
— keleivinių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju — keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų sertifikatą, išduotą laikantis 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyvos 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų ( 8 ); arba,
— pramoginių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju — valstybės, su kurios vėliava jie plaukioja, sertifikatą.
3 straipsnis
Pareiga turėti sertifikatą
1. Plaukiojančios priemonės, plaukiojančios Bendrijos vidaus vandenų keliais, nurodytais 1 straipsnyje, privalo turėti:
a) plaukiodamos R zonos vandenų keliais:
— pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį išduotą sertifikatą;
— arba Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, išduotą ar atnaujintą po 2008 m. gruodžio 30 d. ir patvirtinantį visišką plaukiojimo priemonės atitiktį, nepažeidžiant II priedo 24 skyriaus pereinamojo laikotarpio nuostatų, II priede nustatytiems techniniams reikalavimams, kurių lygiavertiškumas techniniams reikalavimams, nustatytiems taikant pirmiau minėtą konvenciją, yra nustatytas pagal galiojančias taisykles ir procedūras;
b) plaukiodamos kitais vandenų keliais, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, įskaitant, jei taikoma, 5 straipsnyje nurodytas specifikacijas.
2. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo I dalyje pateiktą pavyzdį ir išduodamas laikantis šios direktyvos.
4 straipsnis
Papildomi Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai
1. Visos plaukiojančios priemonės, turinčios galiojantį sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, jeigu laikomasi šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalies, gali plaukioti Bendrijos vandenų keliais, turėdamos vien tą sertifikatą.
2. Tačiau visoms plaukiojančioms priemonėms, turinčioms 1 dalyje nurodytą sertifikatą, taip pat išduodamas papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas:
a) kai plaukiojama 3 ir 4 zonos vandenų keliais, jeigu jos pageidauja pasinaudoti tuose vandenų keliuose taikomais mažesniais techniniais reikalavimais;
b) kai plaukiojama 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba, jei tai yra keleivinis laivas, kai plaukiojama 3 zonos vandenų keliais, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, jei atitinkama valstybė narė yra priėmusi papildomus techninius reikalavimus, taikomus tuose vandenų keliuose, pagal 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.
3. Papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo II dalyje nurodytą pavyzdį ir kompetentingų institucijų išduodamas pateikus 1 dalyje nurodytą sertifikatą bei pagal institucijų, kurių kompetencijai priklauso atitinkami vandenų keliai, nustatytas sąlygas.
5 straipsnis
Papildomi ar mažesni techniniai reikalavimai tam tikroms zonoms
1. Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija, ir, jei taikoma, atsižvelgdama į peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe reikalavimus, plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms 1 ir 2 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, gali nustatyti papildomus techninius reikalavimus, papildančius išvardytuosius II priede.
2. Kiekviena valstybė narė keleiviniams laivams, plaukiojantiems 3 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, gali taikyti papildomus techninius reikalavimus be jau nustatytų II priede. Tokių techninių reikalavimų pakeitimams būtinas išankstinis Komisijos pritarimas.
3. Papildomi reikalavimai taikomi tik III priede išvardytiems objektams. Komisijai apie šiuos papildomus pakeitimus pranešama likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.
4. Atitiktis šiems papildomiems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jeigu taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Toks atitiktiems įrodymas pripažįstamas atitinkamos zonos Bendrijos vandenų keliuose.
5.
a) Jei taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas, išdėstytas II priedo 24a skyriuje, sumažinami galiojantys nacionaliniai saugos standartai, valstybė narė gali nebetaikyti tų pereinamojo laikotarpio nuostatų vidaus vandenų keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais. Tokiomis aplinkybėmis valstybė narė gali reikalauti, kad tokie laivai, plaukiojantys jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, nuo 2008 m. gruodžio 30 d. laikytųsi visų II priede nustatytų techninių reikalavimų.
b) a punkto nuostatą taikanti valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą ir pateikia jai išsamią informaciją apie atitinkamus nacionalinius standartus, taikomus keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos vidaus vandenų keliais. Komisija informuoja kitas valstybes nares.
c) Atitiktis valstybės narės reikalavimams, taikomiems laivybai jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais, pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate, arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
6. Plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms tik 4 zonos vandenų keliais, visuose tos zonos vandenų keliuose taikomi mažesni II priedo 19b skyriuje nurodyti reikalavimai. Atitiktis šiems mažesniems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
7. Kiekviena valstybės narė, pasikonsultavusi su Komisija, gali leisti sumažinti II priede nustatytus techninius reikalavimus plaukiojančioms priemonėms, kurios plaukioja jos teritorijoje vien 3 ir 4 zonų vandenų keliais.
Toks sumažinimas taikomas tik IV priede išvardytiems objektams. Tais atvejais, kai plaukiojančios priemonės techninės charakteristikos atitinka mažesnius techninius reikalavimus, tai pažymima Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate, arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
Apie II priede nustatytų techninių reikalavimų sumažinimą likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo pranešama Komisijai ir ji formuoja kitas valstybes nares.
▼M4 —————
7 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Valstybės narės gali leisti nukrypti nuo šios direktyvos arba jos dalies:
a) laivams, vilkikams, stūmikams ir plūduriuojantiems įrenginiams, plaukiojantiems laivybai tinkamais vandenų keliais, kurie vidaus vandenų keliu nesisieja su kitų valstybių narių vandenų keliais;
b) plaukiojančioms priemonėms, kurių dedveitas neviršija 350 tonų, arba plaukiojančioms priemonėms, kurios nėra skirtos kroviniams vežti ir kurių vandentalpa yra mažesnė nei 100 m3, ir kurios buvo pradėtos statyti iki 1950 m. sausio 1 d. ir yra eksploatuojamos tik nacionaliniuose vandenų keliuose.
2. Laivybai nacionaliniuose vandenų keliuose valstybės narės gali nukrypti nuo vienos ar kelių šios direktyvos nuostatų riboto atstumo vietinės svarbos reisams arba reisams uosto teritorijoje. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos ir reisai ar plotai, kuriems joms taikomos, nurodomos laivo sertifikate.
3. Komisijai pranešama apie pagal 1 ir 2 dalis numatytas išimtis ir ji informuoja kitas valstybes nares.
4. Valstybė narė, kuri dėl išimčių, numatytų pagal 1 ir 2 dalis, neturi nė vienos plaukiojančios priemonės, kuriai taikomos šios direktyvos nuostatos ir kuri plaukioja jos vandenų keliais, neprivalo laikytis 9, 10 ir 12 straipsnių.
8 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti po 2008 m. gruodžio 30 d., išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo prieš pradedant eksploatuoti plaukiojančią priemonę, ir kurio paskirtis — nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus.
2. Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms Direktyva 82/714/EEB nebuvo taikoma ir kurioms ši direktyva taikoma pagal 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo pasibaigus plaukiojančios priemonės esamo sertifikato galiojimo laikui, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 30 d., siekiant nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus. Valstybėse narėse, kuriose esamo plaukiojančios priemonės nacionalinio sertifikato galiojimo laikas yra trumpesnis nei 5 metai, toks sertifikatas gali būti išduotas penkerius metus nuo 2008 m. gruodžio 30 d..
Bet koks II priede nustatytų techninių reikalavimų neatitikimas nurodomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, pirmoje pastraipoje nurodytos plaukiojančios priemonės gali plaukioti toliau, kol tos plaukiojančios priemonės dalys arba zonos, kurios buvo sertifikuotos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, yra pertvarkomos arba pakeičiamos ir po to tos dalys arba zonos turi atitikti II priedo reikalavimus.
3. Šiame straipsnyje akivaizdžiu pavojumi visų pirma yra laikomi tie atvejai, kai pažeidžiami reikalavimai, susiję su plaukiojančios priemonės struktūriniu patvarumu, navigacija arba manevringumu ar tik jai būdingomis savybėmis pagal II priedą. Pagal II priedą leidžiamos išimtys nelaikomos trūkumais, dėl kurių kiltų akivaizdus pavojus.
Esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis įprastinių remonto ir priežiūros darbų metu nelaikomas pakeitimu, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.
4. Ar plaukiojanti priemonė atitinka 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse pateiktus papildomus reikalavimus, prireikus turi būti nustatoma atliekant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus techninius patikrinimus arba atliekant techninį patikrinimą laivo savininko prašymu.
9 straipsnis
Kompetentingos institucijos
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus gali išduoti bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos.
2. Kiekviena valstybė narė parengia savo kompetentingų institucijų, galinčių išduoti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, sąrašą ir apie jį praneša Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.
10 straipsnis
Techninių patikrinimų atlikimas
1. 8 straipsnyje nurodytą techninį patikrinimą atlieka kompetentingos institucijos, kurios gali atsisakyti atlikti visos plaukiojančios priemonės ar jos dalies techninį patikrinimą, jeigu pagal galiojantį liudijimą, kurį išdavė pripažinta klasifikacinė bendrovė pagal II priedo 1.01 punktą, akivaizdu, kad visa plaukiojanti priemonė ar jos dalis atitinka II priedo techninius reikalavimus. Klasifikacinės bendrovės pripažįstamos tik jei jos atitinka VII priedo I dalyje išvardytus kriterijus.
2. Kiekviena valstybė narė parengia sąrašą, nurodantį kuri iš jos institucijų yra kompetentinga atlikti techninius patikrinimus, ir šį sąrašą pateikia Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.
11 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimas
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju nustato institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokius sertifikatus pagal II priedą.
2. Kiekviena valstybė narė 12 ir 16 straipsniuose ir II priede nurodytais atvejais gali išduoti laikinus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Laikini Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai parengiami pagal V priedo III dalyje nurodytą pavyzdį.
12 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimas
Kiekviena valstybė narė nustato prarasto ar sugadinto Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato pakeitimo sąlygas.
13 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų atnaujinimas
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas atnaujinamas pasibaigus jo galiojimo laikui pagal tokių sertifikatų išdavimo sąlygas, nustatytas 8 straipsnyje.
2. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų iki 2008 m. gruodžio 30 d., atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos.
3. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų po 2008 m. gruodžio 30 d., atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos, įsigaliojusios po tokių sertifikatų išdavimo.
14 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo pratęsimas
Išimties tvarka Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimą pratęsti neatlikus techninio patikrinimo gali sertifikatą išdavusi arba jį atnaujinusi institucija pagal II priedą. Toks pratęsimas nurodomas tame sertifikate.
15 straipsnis
Naujų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas
Jeigu atlikus esminius pertvarkymus ar remontą pakinta plaukiojančios priemonės struktūrinis patvarumas, navigacija arba manevringumas ar tik jai būdingos savybės pagal II priedą, prieš išplaukiant į bet kokį kitą reisą, atliekamas 8 straipsnyje numatytas šios plaukiojančios priemonės techninis patikrinimas. Atlikus šį patikrinimą, plaukiojančiai priemonei išduodamas naujas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, kuriame nurodomos laivo techninės charakteristikos, arba atitinkamai pakeičiamas esamas sertifikatas. Jeigu šis sertifikatas yra išduodamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri išdavė ar atnaujino pirminį sertifikatą, išdavusiai ar atnaujinusiai sertifikatą kompetentingai institucijai atitinkamai pranešama per vieną mėnesį.
16 straipsnis
Atsisakymas išduoti ar atnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir jų panaikinimas
Kiekviename sprendime neišduoti arba neatnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato nurodomos priežastys, kuriomis toks sprendimas grindžiamas. Suinteresuotam asmeniui pranešama apie minėtas priežastis, apie apeliacinio apskundimo tvarką ir jos terminą atitinkamoje valstybėje narėje.
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi kompetentinga institucija gali panaikinti sertifikatą, jeigu plaukiojanti priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų.
17 straipsnis
Papildomi patikrinimai
Pagal VIII priedą valstybės narės kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali patikrinti, ar plaukiojanti priemonė turi pagal šios direktyvos sąlygas galiojantį sertifikatą ir atitinka reikalavimus, išdėstytus tame sertifikate, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus laive esantiems asmenims, aplinkai arba laivybai. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal VIII priedą.
18 straipsnis
Laivų iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatų pripažinimas
Kol nėra sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimai dėl tinkamumo plaukioti sertifikatų abipusio pripažinimo, valstybės narės kompetentingos institucijos gali pripažinti plaukiojančių priemonių iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatus laivybai tos valstybės narės vandenų keliais.
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai plaukiojančioms priemonėms iš trečiųjų šalių išduodami pagal 8 straipsnio 1 dalį.
19 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo ( 9 ) 7 straipsnį (toliau — Komitetas).
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 5 dalies b punktas bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir 4 dalies b ir e punktuose minimi laikotarpiai yra atitinkamai dvidešimt viena diena, penkiolika dienų ir vienas mėnuo.
4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
20 straipsnis
Priedų patikslinimas ir rekomendacijos dėl laikinųjų sertifikatų
1. Pakeitimai, būtini šios direktyvos priedams priderinti prie technikos pažangos ar pokyčių šioje srityje, atsirandančių dėl kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma dėl Laivybos Reino upe centrinės komisijos (toliau — CCNR), darbo, siekiant užtikrinti, kad abu 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sertifikatai būtų išduodami atsižvelgiant į techninius reikalavimus, garantuojančius lygiavertį saugos lygį, arba kad būtų atsižvelgta į 5 straipsnyje nurodytus atvejus, priimami pagal 19 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 19 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.
Siekiant užtikrinti, kad laivybai Reino upe pripažįstamo Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimui techniniai reikalavimai užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam lygiui, kurio reikalaujama išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą, tie pakeitimai turi būti daromi greitai.
2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, Komisija priima 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus patvirtinimus, laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
3. Komisija priima sprendimus dėl Komiteto rekomendacijų dėl laikinųjų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal II priedo 2.19 punktą.
21 straipsnis
Tolesnis Direktyvos 76/135/EEB taikymas
Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomos šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, tačiau kurioms taikomas Direktyvos 76/135/EEB 1 straipsnio a punktas, taikomos pastarosios direktyvos nuostatos.
22 straipsnis
Papildomi arba mažesni nacionaliniai reikalavimai
Papildomi reikalavimai, kurie galiojo valstybėje narėje iki 2008 m. gruodžio 30 d., plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba mažesni techniniai reikalavimai plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 3 ir 4 zonų vandenų keliais, galioję valstybėje narėje iki minėtos datos, lieka galioti tol, kol pagal 5 straipsnio 1 dalį neįsigalios papildomi reikalavimai arba pagal 5 straipsnio 7 dalį — mažesni II priedo techniniai reikalavimai, tačiau tik iki 2009 m. birželio 30.
23 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. gruodžio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.
24 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
25 straipsnis
Direktyvos 82/714/EEB panaikinimas
Direktyva 82/714/EEB panaikinama nuo 2008 m. gruodžio 30 d.
26 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
27 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje.
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
I priedas |
Bendrijos vidaus vandenų kelių, suskirstytų į 1, 2, 3 ir 4 geografines zonas, sąrašas |
|
II priedas |
Minimalūs techniniai reikalavimai, taikomi laivams, plaukiojantiems 1, 2, 3 ir 4 zonų vidaus vandenų keliais |
|
III priedas |
1 ir 2 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams taikomų galimų papildomų techninių reikalavimų objektai |
|
IV priedas |
3 ir 4 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams taikomų galimų mažesnių techninių reikalavimų objektai |
|
V priedas |
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pavyzdys |
|
VI priedas |
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų registro pavyzdys |
|
VII priedas |
Klasifikacinės bendrovės |
|
VIII priedas |
Patikrinimų atlikimo tvarkos taisyklės |
|
IX priedas |
Vidaus vandenų laivuose naudojama radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai |
I PRIEDAS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ KELIŲ, SUSKIRSTYTŲ Į 1, 2, 3 IR 4 GEOGRAFINES ZONAS, SĄRAŠAS
1 SKYRIUS
1 zona
Vokietijos Federacinė Respublika
|
Ems |
Nuo linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką, jūros link iki 53° 30' šiaurės platumos ir 6° 45' rytų ilgumos, t. y. šiek tiek toliau jūros link nuo Alte Ems (1) esančios pervežimo lichteriu zonos, skirtos sausakrūviams transportiniams laivams |
|
(1) Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitur, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d. Ems–Dollart sutarties 32 straipsnį (BGBl. 1963 II p. 602). |
|
Lenkijos Respublika
Pomorska įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Riugeno salos Nord Perd ir Niechorze švyturį.
Gdansko įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Hel švyturį ir įplaukos į Baltijsko uostą bują.
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
|
ŠKOTIJA |
|
|
Blue Mull Sound |
Tarp Gutcher ir Belmont |
|
Yell Sound |
Tarp Tofts Voe ir Ulsta |
|
Sullom Voe |
Teritorija, ribojama linijos nuo šiaurės rytinio Gluss salos taško iki šiaurinio Calback Ness taško |
|
Dales Voe |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Kebister Ness šiaurinio taško iki 1° 10.8' vakarų ilgumos Breiwick pakrantėje |
|
Dales Voe |
Vasarą: kaip Lerwick |
|
Lerwick |
Žiemą: teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Scottle Holm iki Scarfi Taing (Bressay), o pietuose ribojama linijos nuo Twageos Point švyturio iki Whalpa Taing (Bressay) |
|
Lerwick |
Vasarą: teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Brim Ness iki Inner Score šiaurės rytinio kampo, o pietuose ribojama linijos nuo Ness of Sound pietinio krašto iki Kirkabisterness |
|
Kirkwall |
Tarp Kirkwall ir Rousay, tačiau rytuose tik iki linijos tarp Point of Graand (Egilsay) ir Galt Ness (Shapinsay) arba tarp Head of Work (Mainland) — per Helliar Holm žiburį — ir Shapinsay pakrantės; šiaurės vakaruose tik iki Eynhallow salos pietrytinio taško, ne jūros link ir tik iki linijos tarp Rousay pakrantės 59° 10.5' šiaurės platumos ir 002° 57.1' vakarų ilgumos bei Egilsay pakrantės 59° 10.0' šiaurės platumos ir 002° 56.4' vakarų ilgumos |
|
Stromness |
Iki Scapa, bet ne už Scapa Flow ribų |
|
Scapa Flow |
Teritorija, ribojama linijų nuo Point of Cletts (Hoy saloje) iki Thomson's Hill trianguliacijos taško Fara saloje ir nuo ten iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje; nuo St Vincent prieplaukos Flotta saloje iki labiausiai į vakarus nutolusio Calf of Flotta taško; nuo labiausiai į rytus nutolusio Calf of Flotta taško iki Needle Point (South Ronaldsay saloje) ir nuo Ness on Mainland iki Point of Oxan švyturio (Graemsay saloje) ir nuo ten iki Bu Point (Hoy saloje); ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Balnakiel įlanka |
Tarp Eilean Dubh ir A'Chleit |
|
Cromarty Firth (Cromarty įlanka) |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Inverness |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Tay upė — Dundee |
Teritorija, ribojama linijos nuo Broughty pilies iki Tayport ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Kirkcaldy iki Portobello upės ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Solway Firth (Solway įlanka) |
Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth |
|
Loch Ryan |
Teritorija, ribojama linijos nuo Finnart's Point iki Milleur Point ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
The Clyde |
Išorinė riba: linija nuo Skipness vieną mylią į pietus nuo Garroch Head, o nuo ten iki Farland Head Vidinė riba žiemą: linija nuo Cloch švyturio iki Dunoon prieplaukos Vidinė riba vasarą: linija nuo Bogany Point, Bute salos, iki Skelmorlie pilies ir linija nuo Ardlamont Point iki tolimiausio pietinio Ettrick įlankos taško Kyles of Bute teritorijoje Pastaba: pirmiau nurodyta vidinė riba vasarą nuo birželio 5 d. iki rugsėjo 5 d. (imtinai) išplečiama linija nuo taško už dviejų mylių nuo Ayrshire pakrantės ties Skelmorlie pilimi iki Tomont End (Cumbrae) ir linija nuo Portachur Point (Cumbrae) iki Inner Brigurd Point, Ayrshire |
|
Oban |
Teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Dunollie Point žiburio iki Ard na Chruidh, o pietuose — linijos nuo Rudha Seanach iki Ard na Cuile |
|
Kyle of Lochalsh |
Per Loch Alsh iki Loch Duich ištakos |
|
Loch Gairloch |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: Į pietus nuo linijos į rytus nuo Rubha na Moine iki Eilan Horrisdale, o nuo ten — iki Rubha nan Eanntag |
|
ŠIAURĖS AIRIJA |
|
|
Belfast Lough |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Carrickfergus iki Bangor ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Loch Neagh |
Didesniu atstumu negu 2 mylios nuo kranto |
|
RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|
|
Humber upė |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo New Holland iki Paull Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Cleethorpes prieplaukos iki Patrington bažnyčios, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|
|
Severn upė |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Blacknore Point iki Caldicot Pill (Porstkewett) Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Wye upė |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Blacknore Point iki Caldicot Pill (Porstkewett) Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Newport |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Cardiff |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Barry |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Swansea |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus |
|
Menai sąsiauris |
Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Llanddwyn salos žiburį ir Dinas Dinlleu, ir linijų, jungiančių Puffin salos pietinį kraštą iki Trwyn DuPoint ir Llanfairfechan geležinkelio stoties, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Dee upė |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Hilbre Point iki Point of Air Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Formby Point iki Point of Air, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Mersey upė |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Formby Point iki Point of Air, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Preston ir Southport |
Teritorija, ribojama linijos nuo Southport iki Blackpool vidinių krantų ribose, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Fleetwood |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Lune upė |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Heysham |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head |
|
Morecambe |
Žiemą: nenustatyta Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head |
|
Workington |
Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
PIETŲ ANGLIJA |
|
|
Colne upė, Colchester |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers |
|
Blackwater upė |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Crouch ir Roach upės |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Temzės upė ir jos intakai |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Medway ir Swale upės |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Chichester |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Langstone uostas |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Portsmouth |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Bembridge (Vaito sala) |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Cowes (Vaito sala) |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Southampton |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Beaulieu upė |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Keyhaven ežeras |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Weymouth |
Portland uosto teritorija ir teritorija nuo Wey upės iki Portland uosto |
|
Plymouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo Cawsand iki molo ir iki Staddon, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Falmouth |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Rosemullion Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Nare Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Camel upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Stepper Point iki Trebetherick Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Bridgewater |
Pylimo teritorija ir jūros link nuo 2 zonos vandenų |
|
Avon upė (Avon) |
Žiemą: teritorija, ribojama linijos nuo Blacknore Point iki Caldicot Pill (Porstkewett) Vasarą: teritorija, ribojama linijos nuo Barry prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
2 zona
Čekijos Respublika
Dirbtinis Lipno ežeras
Vokietijos Federacinė Respublika
|
Ems |
Nuo linijos, išvestos per Ems šalia įplaukos į Papenburg uostą nuo Diemen siurblinės iki užtvankos angos ties Halte, iki linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką. |
|
Jade |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Schillig vedlinės švyturį ir Langwarden bažnyčios bokštą |
|
Weser |
Nuo Bremeno geležinkelio tilto šiaurės vakarų krašto iki linijos, jungiančios Langwarden ir Cappel bažnyčių bokštus, įskaitant Westergate, Rekumer Loch, Rechter Nebenarm ir Schweiburg atšakas |
|
Elbe |
Nuo Hamburgo uosto žemutinės ribos iki linijos, jungiančios Döse švyturį ir vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksans) kraštą, įskaitant Nebenelbe ir Este, Lühe, Schwinge, Oste, Pinnau, Krückau ir Stör intakus (nuo jų visų žiočių iki užtvaros) |
|
Meldorfer Bucht |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksand) krantą ir vakarinį prieplaukos galą ties Büsum |
|
Eider |
Nuo Gieselau kanalo iki Eider užtvaros |
|
Flensburger Förde |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Kegnäs švyturį ir Birknack |
|
Schlei |
Teritorija, ribojama linijos tarp Schleimünde prieplaukos galų |
|
Eckernförder Bucht |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Boknis-Eck su žemyno šiaurės rytiniu tašku ties Dänisch Nienhof |
|
Kieler Förde |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Bülk švyturį ir jūrų laivyno paminklą Laboe |
|
Nord-Ostsee-Kanal (Kylio kanalas) |
Nuo linijos, jungiančios prieplaukos galus ties Brunsbüttel, iki linijos, jungiančios Kiel-Holtenau įplaukos žiburius, įskaitant Obereidersee ir Enge, Audorfer See, Borgstedter See ir Enge, Schirnauer See, Flemhuder See ir Achterwehrer kanalą |
|
Trave |
Nuo pakeliamojo geležinkelio tilto šiaurės vakarinio krašto ir Holstenbrücke (Stadttrave) Liubeke šiaurinio krašto iki linijos, jungiančios pietinį vidinį ir šiaurinį išorinį prieplaukos galus ties Travemünde, įskaitant Pötenitzer Wiek, Dassower See ir Altarmen (Teerhof saloje) |
|
Leda |
Nuo įplaukos į Leer jūrų šliuzo išorinį reidą iki žiočių |
|
Hunte |
Nuo Oldenburg uosto ir už 140 m pasroviui nuo Oldenburg esančio Amalienbrücke iki žiočių |
|
Lesum |
Nuo Bremen-Burg geležinkelio tilto iki žiočių |
|
Este |
Nuo Buxtehude šliuzo žemutinio bjefo iki Este užtvaros |
|
Lühe |
Nuo Horneburg esančio Au-Mühle žemutinio bjefo iki Lühe užtvaros |
|
Schwinge |
Nuo Stade esančio Salztor šliuzo iki Schwinge užtvaros |
|
Oste |
Nuo šiaurės rytinio Bremervörde malūno užtvankos krašto iki Oste užtvaros |
|
Pinnau |
Nuo pietvakarinio Pinneberg geležinkelio tilto krašto iki Pinnau užtvaros |
|
Krückau |
Nuo Elmshorn esančio tilto į/iš Wedenkamp pietvakarinio krašto iki Krückau užtvaros |
|
Stör |
Nuo Rensing vandenrodžio iki Stör užtvaros |
|
Freiburger Hafenpriel |
Nuo rytinio Freiburg an der Elbe šliuzo krašto iki žiočių |
|
Wismarbucht, Kirchsee, Breitling, Salzhaff ir Wismar uosto teritorija |
Jūros link iki linijos nuo Hoher Wieschendorf Huk iki Timmendorf žiburio ir linijos, jungiančios Gollwitz žiburį Poel saloje su pietiniu Wustrow pusiasalio tašku |
|
Warnow, įskaitant Breitling ir atšakas |
Pasroviui nuo Mühlendamm, nuo Geinitzbrücke (Rostock) šiaurinio krašto jūros link iki linijos, jungiančios šiaurinius vakarinės ir rytinės Warnemünde prieplaukų taškus |
|
Vandenys, apsupti žemyno ir Darß bei Zingst pusiasalių, ir Hiddensee bei Rügen salų (įskaitant Stralsund uosto teritoriją) |
Jūros link tarp — Zingst pusiasalio ir Bock salos: iki 54° 26' 42'' šiaurės platumos — Bock ir Hiddensee salų: iki linijos, jungiančios šiaurinį Bock salos tašką ir pietinį Hiddensee salos tašką — Hiddensee salos ir Rügen (Bug) salos: iki linijos, jungiančios pietrytinį Neubessin ir Buger Haken tašką |
|
Greifswalder Bodden ir Greifswald uosto teritorija, įskaitant Ryck |
Jūros link iki linijos nuo rytinio Thiessower Haken (Südperd) taško iki rytinio Ruden salos taško ir toliau iki šiaurinio Usedom salos taško (54° 10' 37'' šiaurės platumos, 13° 47' 51'' rytų ilgumos) |
|
Vandenys, apsupti žemyno ir Usedom salos (Peenestrom, įskaitant Wolgast uosto teritoriją bei Achterbuvoser ir Stettiner Haff) |
Rytuose iki sienos su Lenkijos Respublika ties Stettiner Haff |
Pastaba: Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitoje valstybėje, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d. Ems–Dollart sutarties 32 straipsnį (Federacinis oficialus leidinys (BGB) l. 1963 II p. 602).
Prancūzijos Respublika
|
Dordogne |
Pasroviui nuo Libourne mūrinio tilto |
|
Garonne ir Gironde |
Pasroviui nuo Bordeaux mūrinio tilto |
|
Loire |
Pasroviui nuo Madeleine atšakos Haudaudine tilto ir pasroviui nuo Pirmil atšakos Pirmil tilto |
|
Rhône |
Pasroviui nuo Trinquetaille tilto (Arles) ir toliau Marseille kryptimi |
|
Seine |
Pasroviui nuo Jeanne d'Arc tilto (Rouen) |
Vengrijos Respublika
Balatono ežeras
Nyderlandų Karalystė
Dollard
Eems
Waddenzee: įskaitant atšakas, jungiančias su Šiaurės jūra
Ijsselmeer: įskaitant Markermeer ir Ijmeer, tačiau išskyrus Gouwzee
Nieuwe Waterweg ir Scheur
Caland Kanaal į vakarus nuo Beniliukso uosto
Hollands Diep
Breeddiep, Beerkanaal ir juo jungiami uostai
Haringvliet ir Vuile Gat: įskaitant vandenų kelius nuo Goeree-Overflakkee iki Voorne-Putten bei Hoeksche Waard
Hellegat
Volkerak
Krammer
Grevelingenmeer ir Brouwerschavensche Gat: įskaitant visus vandenų kelius tarp Schouwen-Duiveland ir Goeree-Overflakkee
Keten, Mastgat, Zijpe, Krabbenkreek, rytų Scheldt ir Roompot: įskaitant vandenų kelius tarp Walcheren, Noord-Beveland bei Zuid-Beveland ir Schouwen-Duiveland bei Tholen, išskyrus Scheldt-Rhine kanalą
Scheldt ir vakarų Scheldt bei jos žiotys pajūryje: įskaitant vandenų kelius nuo Zeeland Flanders iki Walcheren ir Zuid-Beveland, išskyrus Scheldt–Rhine kanalą
Lenkijos Respublika
Szczecin lagūna
Kamień lagūna
Wisła lagūna
Puck įlanka
Włocławski rezervuaras
Śniardwy ežeras
Niegocin ežeras
Mamry ežeras
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
|
ŠKOTIJA |
|
|
Scapa Flow |
Teritorija, ribojama linijų nuo Wharth (Flotta saloje) iki Martello bokšto (South Walls) ir nuo Point Cletts (Hoy saloje) iki Thomson kalno trianguliacijos taško Fara saloje, o nuo ten — iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje |
|
Kyle of Durness |
Į pietus nuo Eilean Dubh |
|
Cromarty Firth (Cromarty įlanka) |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki South Sutor |
|
Inverness |
Teritorija, ribojama linijos nuo Fort George iki Chanonry Point |
|
Findhorn įlanka |
Nerijos teritorija |
|
Aberdeen |
Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Abercromby molo |
|
Montrose baseinas |
į vakarus nuo linijos, einančios į šiaurės pietus per įplauką į uostą ties Scurdie Ness švyturiu |
|
Tay upė — Dundee |
Teritorija, ribojama linijos nuo Dundee potvynių baseino (žuvų doko) iki Craig Head (East Newport) |
|
Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė |
Firth of Forth teritorija, bet ne į rytus nuo Forth geležinkelio tilto |
|
Dumfries |
Teritorija, ribojama linijos nuo Airds Point iki Scar Point |
|
Loch Ryan |
Teritorija, ribojama linijos nuo Cairn Point iki Kircolm Point |
|
Ayr uostas |
Pylimo teritorija |
|
Clyde |
Aukščiau 1 zonos vandenų |
|
Kyles of Bute |
Nuo Colintraive iki Rhubodach |
|
Campbeltown uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Macringan's Point iki Ottercharach Point |
|
Loch Etive |
Loch Etive teritorija aukščiau Falls of Lora |
|
Loch Leven |
Aukščiau Ballachulish tilto |
|
Loch Linnhe |
Į šiaurę nuo Corran Point žiburio |
|
Loch Eil |
Visas ežeras |
|
Caledonian Canal |
Lochy, Oich ir Ness ežerai |
|
Kyle of Lochalsh |
Kyle Akin teritorija, bet ne į vakarus nuo Eilean Ban žiburio ar į rytus nuo Eileanan Dubha |
|
Loch Carron |
Nuo Stromemore iki Strome perkėlos |
|
Loch Broom, Ullapool |
Teritorija, ribojama linijos nuo Ullapool Point žiburio iki Aultnaharrie |
|
Kylesku |
Loch Cairnbawn teritorijoje nuo labiausiai į rytus nutolusio Garbh Eilean taško iki labiausiai į vakarus nutolusio Eilean na Rainich taško |
|
Stornoway uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Arnish Point iki Sandwick įlankos švyturio, šiaurės vakarų pusėje |
|
Sound of Scalpay |
Ne į rytus nuo Berry Cove (Scalpay) ir ne į vakarus nuo Croc a Loin (Harris) |
|
North Harbour, Scalpay ir Tarbert Harbour |
Viena mylia nuo Harris salos pakrantės |
|
Loch Awe |
Visas ežeras |
|
Loch Katrine |
Visas ežeras |
|
Loch Lomond |
Visas ežeras |
|
Loch Tay |
Visas ežeras |
|
Loch Loyal |
Visas ežeras |
|
Loch Hope |
Visas ežeras |
|
Loch Shin |
Visas ežeras |
|
Loch Assynt |
Visas ežeras |
|
Loch Glascarnoch |
Visas ežeras |
|
Loch Fannich |
Visas ežeras |
|
Loch Maree |
Visas ežeras |
|
Loch Gairloch |
Visas ežeras |
|
Loch Monar |
Visas ežeras |
|
Loch Mullardach |
Visas ežeras |
|
Loch Cluanie |
Visas ežeras |
|
Loch Loyne |
Visas ežeras |
|
Loch Garry |
Visas ežeras |
|
Loch Quoich |
Visas ežeras |
|
Loch Arkaig |
Visas ežeras |
|
Loch Morar |
Visas ežeras |
|
Loch Shiel |
Visas ežeras |
|
Loch Earn |
Visas ežeras |
|
Loch Rannoch |
Visas ežeras |
|
Loch Tummel |
Visas ežeras |
|
Loch Ericht |
Visas ežeras |
|
Loch Fionn |
Visas ežeras |
|
Loch Glass |
Visas ežeras |
|
Loch Rimsdale/nan Clar |
Visas ežeras |
|
ŠIAURĖS AIRIJA |
|
|
Strangford Lough |
Teritorija, ribojama linijos nuo Cloghy Point iki Dogtail Point |
|
Belfast Lough |
Teritorija, ribojama linijos nuo Holywood iki Macedon Point |
|
Larne |
Teritorija, ribojama linijos nuo Larne prieplaukos iki Magee salos keltų prieplaukos |
|
Bann upė |
Nuo molo galų jūros kryptimi iki Toome tilto |
|
Lough Erne |
Aukštutinis ir žemutinis Lough Erne |
|
Lough Neagh |
Dviejų mylių atstumu nuo kranto |
|
RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|
|
Berwick |
Molo teritorija |
|
Warkworth |
Molo teritorija |
|
Blyth |
Teritorija iki išorinių prieplaukos galų |
|
Tyne upė |
Dunston Staithes iki Tyne prieplaukos galų |
|
Wear upė |
Fatfield iki Sunderland prieplaukos galų |
|
Seaham |
Molo teritorija |
|
Hartlepool |
Teritorija, ribojama linijos nuo Middleton molo iki senosios prieplaukos galo Teritorija, ribojama linijos, jungiančios šiaurinį prieplaukos galą su pietiniu prieplaukos galu |
|
Tees upė |
Teritorija, ribojama linijos į vakarus nuo Government molo iki Tees užtvaros |
|
Whitby |
Teritorija iki Whitby prieplaukos galų |
|
Humber upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Ferriby iki South Ferriby |
|
Grimsby dokas |
Teritorija, ribojama linijos nuo potvynių baseino vakarų prieplaukos iki žuvų dokų rytinės prieplaukos (šiaurės krantinė) |
|
Boston |
New Cut teritorijoje |
|
Dutch upė |
Visas kanalas |
|
Hull upė |
Nuo Beverley Beck iki Humber upės |
|
Kielder Water |
Visas ežeras |
|
Ouse upė |
Žemiau Naburn šliuzo |
|
Trent upė |
Žemiau Cromwell šliuzo |
|
Wharfe upė |
Nuo santakos su Ouse upe iki Tadcaster tilto |
|
Scarborough |
Teritorija iki Scarborough prieplaukos galų |
|
VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|
|
Severn upė |
Į šiaurę nuo linijos į vakarus nuo Sharpness Point (51° 43,4' šiaurės platumos) iki Llanthony ir Maisemore slenksčių ir jūros link nuo 3 zonos vandenų. |
|
Wye upė |
Ties Chepstow į šiaurę nuo platumos linijos (51° 38,0' šiaurės platumos) iki Monmouth |
|
Newport |
Į šiaurę nuo Fifoots Points susikertančių antžeminių elektros kabelių |
|
Cardiff |
Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Penarth Head ir uždari vandenys į vakarus nuo Cardiff įlankos užtvaros |
|
Barry |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus |
|
Talbot uostas |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus Afran upės molo galus, bet ne uždaruose dokuose. |
|
Neath |
Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo į jūrą nukreipto Baglan įlankos tanklaivių molo galo (51° 37,2' šiaurės platumos, 3° 50,5' vakarų ilgumos) |
|
Llanelli ir Burry uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Burry uosto vakarinės prieplaukos iki Whiteford Point |
|
Milford Haven |
Teritorija, ribojama linijos nuo pietinio Hook Point iki Thorn Point |
|
Fishguard |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus šiaurinio ir rytinio molo galus |
|
Cardigan |
Siaurumų ties Pen-Yr-Ergyd teritorija |
|
Aberystwyth |
Teritorija iki į jūrą nukreiptų molo galų |
|
Aberdyfi |
Teritorija, ribojama linijos nuo Aberdyfi geležinkelio stoties iki Twyni Bach švyturio |
|
Barmouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo Barmouth geležinkelio stoties iki Penrhyn Point |
|
Portmadoc |
Teritorija, ribojama linijos nuo Harlech Point iki Graig Ddu |
|
Holyhead |
Teritorija, ribojama pagrindinio molo ir linijos nuo molo galo iki Brynglas Point (Towyn įlanka) |
|
Menai sąsiauris |
Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Aber Menai Point su Belan Point, ir linijos, jungiančios Beaumaris prieplauką su Pen-y-Coed Point |
|
Conway |
Teritorija, ribojama linijos nuo Mussel Hill iki Tremlyd Point |
|
Llandudno |
Molo teritorija |
|
Rhyl |
Molo teritorija |
|
Dee upė |
Aukščiau Connah krantinės iki Barrelwell Hill vandenvietės |
|
Mersey upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Rock švyturio iki šiaurės vakarų Seaforth doko, bet išskyrus kitus dokus |
|
Preston ir Southport |
Teritorija, ribojama linijos nuo Lytham iki Southport ir Preston dokų teritorija |
|
Fleetwood |
Teritorija, ribojama linijos nuo Low žiburio iki Knott |
|
Lune upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Sunderland Point iki Chapel Hill, iki Glasson doko, pastarąjį įskaitant |
|
Barrow |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Haws Point (Walney sala) su Slipway (Roa sala) |
|
Whitehaven |
Molo teritorija |
|
Workington |
Molo teritorija |
|
Maryport |
Molo teritorija |
|
Carlisle |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Point Carlisle su Torduff |
|
Coniston Water |
Visas ežeras |
|
Derwentwater |
Visas ežeras |
|
Ullswater |
Visas ežeras |
|
Windermere |
Visas ežeras |
|
PIETŲ ANGLIJA |
|
|
Blakeney ir Morston uostas ir jo prieigos |
Į rytus nuo linijos, vedančios į pietus nuo Blakeney Point iki įplaukimo į Stiffkey upę vietos |
|
Orwell ir Stour upės |
Orwell upė, ribojama linijos nuo Blackmanshead molo iki Landguard Point, ir jūros link nuo 3 zonos vandenų. |
|
Blackwater upė |
Visi vandenų keliai teritorijoje, ribojamoje linijos nuo toliausiai į pietvakarius nutolusio Mersea salos taško iki Sales Point |
|
Crouch ir Roach upės |
Crouch upė, ribojama linijos nuo Holliwell Point iki Foulness Point, įskaitant Roach upę |
|
Temzės upė ir jos intakai |
Temzės upė aukščiau linijos šiaurės–pietų kryptimi per labiausiai į rytus nutolusį Denton Wharf prieplaukos tašką (Gravesend) iki Teddington šliuzo |
|
Medway ir Swale upės |
Medway upė, ribojama linijos nuo Garrison Point iki Grain bokšto, iki Allington šliuzo; ir Swale upė nuo Whitstable iki Medway |
|
Stour upė (Kent) |
Stour upė aukščiau žiočių iki išlaipinimo vietos ties Flagstaff Reach |
|
Dover uostas |
Teritorija, ribojama linijų, išvestų per rytinę ir vakarinę įplauką į uostą |
|
Rother upė |
Rother aukščiau virš potvynio signalų posto ties Camber iki Scots Float šliuzo ir iki įleidžiamojo šliuzo Brede upėje |
|
Adur upė ir Southwick kanalas |
Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į Shoreham uostą iki Southwick kanalo šliuzo ir iki vakarinio Tarmac prieplaukos galo |
|
Arun upė |
Arun upė aukščiau Littlehampton prieplaukos iki Littlehampton marinos |
|
Ouse upė (Sussex) Newhaven |
Ouse upė nuo linijos, išvestos per įplaukos į Newhaven uostą pirsų iki šiaurės krantinės šiaurinio galo |
|
Brighton |
Brighton marinos išorinis reidas, ribojamas linijos nuo vakarų krantinės pietinio galo iki pietų krantinės šiaurinio galo |
|
Chichester |
Teritorija, ribojama linijos nuo Eastoke point iki West Wittering bažnyčios smailės, ir esanti jūros link nuo 3 zonos vandenų. |
|
Langstone uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Eastney Point iki Gunner Point |
|
Portsmouth |
Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į uostą nuo Port Blockhouse iki Round Tower |
|
Bembridge (Vaito sala) |
Brading uosto teritorija |
|
Cowes (Vaito sala) |
Medina upė, ribojama linijos nuo molo žiburio rytiniame krante iki švyturio žiburio vakarų krante |
|
Southampton |
Teritorija, ribojama linijos nuo Calshot pilies iki Hook švyturio |
|
Beaulieu upė |
Beaulieu upė, tačiau ne į rytus nuo linijos šiaurės–pietų kryptimi, einančios per Inchmery House |
|
Keyhaven ežeras |
Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo Hurst Point žemutinio žiburio iki Keyhaven Marshes |
|
Christchurch |
Run |
|
Poole |
Teritorija, ribojama Chain perkėlos linijos nuo Sandbanks iki South Haven Point |
|
Exeter |
Teritorija, ribojama rytų–vakarų krypties linijos nuo Warren Point iki pakrantės gelbėjimo valčių stoties, esančios prieš Checkstone Ledge |
|
Teignmouth |
Uosto teritorija |
|
Dart upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Kettle Point iki Battery Point |
|
Salcombe upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Splat Point iki Limebury Point |
|
Plymouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo Mount Batten prieplaukos iki Raveness Point per Drake salas. Yealm upė, ribojama linijos nuo Warren Point iki Misery Point |
|
Fowey |
Uosto teritorija |
|
Falmouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Pendennis Point |
|
Camel upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Gun Point to Brea Hill |
|
Taw ir Torridge upės |
Teritorija, ribojama linijos, einančios 200° nuo Crow Point švyturio iki kranto ties Skern Point |
|
Bridgewater |
Į pietus nuo linijos, nubrėžtos į rytus nuo Stert Point (51° 13,0' šiaurės platumos) |
|
Avon upė (Avon) |
Teritorija, ribojama linijos nuo Avonmouth prieplaukos iki Wharf Point, iki Netham užtvankos |
2 SKYRIUS
3 zona
Belgijos Karalystė
Maritime Scheldt (pasroviui nuo Antverpeno atvirosios stovėjimo nuleidus inkarą vietos)
Bulgarijos Respublika
Dunojus: nuo 845,650 upės km iki 374,100 upės km
Čekijos Respublika
Labe: nuo Ústí nad Labem-Střekov šliuzo iki Lovosice šliuzo
Dirbtiniai ežerai: Baška, Brněnská (Kníničky), Horka (Stráž pod Ralskem), Hracholusky, Jesenice, Nechranice, Olešná, Orlík, Pastviny, Plumov, Rozkoš, Seč, Skalka, Slapy, Těrlicko, Žermanice
Máchovo ežeras
Vandens teritorija Velké Žernoseky
Tvenkiniai: Oleksovice, Svět, Velké Dářko
Žvyro gavybos ežerai: Dolní Benešov, Ostrožná Nová Ves a Tovačov
Vokietijos Federacinė Respublika
|
Dunojus |
Nuo Kelheim (2 414,72 km) iki Vokietijos ir Austrijos sienos |
|
Reinas |
Nuo Vokietijos ir Šveicarijos sienos iki Vokietijos ir Nyderlandų sienos |
|
Elbė |
Nuo Elbe-Seiten kanalo žiočių iki Hamburgo uosto žemutinės ribos |
|
Müritz |
|
Prancūzijos Respublika
Reinas
Kroatijos Respublika
Dunojus: nuo 1 295 upės kilometro + 500 m iki 1 433 upės kilometro
Drava: nuo 0 upės kilometro iki 198 upės kilometro + 600 m
Sava: nuo 211 iki 594 upės kilometro
Kupa: nuo 0 iki 5 upės kilometro + 900 m
Una: nuo 0 iki 15 upės kilometro
Vengrijos Respublika
Dunojus: nuo 1 812 upės kilometro iki 1 433 upės kilometro
Dunojus Moson: nuo 14 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Dunojus Szentendre: nuo 32 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Dunojus Ráckeve: nuo 58 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Tisza upė: nuo 685 upės kilometro iki 160 upės kilometro
Dráva upė: nuo 198 upės kilometro iki 70 upės kilometro
Bodrog upė: nuo 51 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Kettős Körös upė: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Hármas Körös upė: nuo 91 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Sió kanalas: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro
Velence ežeras
Fertő ežeras
Nyderlandų Karalystė
Reinas
Sneekermeer, Koevordermeer, Heegermeer, Fluessen, Slotermeer, Tjeukemeer, Beulakkerwijde, Belterwijde, Ramsdiep, Ketelmeer, Zwartemeer, Veluwemeer, Eemmeer, Alkmaardermeer, Gouwzee, Buiten Ij, afgesloten Ij, Noordzeekanaal, Ijmuiden uostas, Roterdamo uosto teritorija, Nieuwe Maas, Noord, Oude Maas, Beneden Merwede, Nieuwe Merwede, Dordische Kil, Boven Merwede, Waal, Bijlandsch kanalas, Boven Rijn, Pannersdensch kanalas, Geldersche Ijssel, Neder Rijn, Lek, Amsterdamo–Reino kanalas, Veerse Meer, Schelde-Rhine kanalas iki žiočių Volkerak, Amer, Bergsche Maas, Meuse žemiau Venlo, Gooimeer, Europort, Calandkanaal (į rytus nuo Beniliukso uosto), Hartelkanaal
Austrijos Respublika
Dunojus: nuo sienos su Vokietija iki sienos su Slovakija
Inn: nuo žiočių iki Passau-Ingling elektrinės
Traun: nuo žiočių iki 1,80 km
Enns: nuo žiočių iki 2,70 km
March: iki 6,00 km
Lenkijos Respublika
— Biebrza upė nuo Augustowski kanalo žiočių iki Narwia upės žiočių
— Brda upė nuo susijungimo su Bydgoski kanalu Bydgoszcz mieste iki Wisła upės žiočių
— Bug upė nuo Muchawiec upės žiočių iki Narwia upės žiočių
— Dąbie ežeras iki ribos su vidaus jūros vandenimis
— Augustowski kanalas nuo susijungimo su Biebrza upe iki valstybės sienos, įskaitant ežerus, išsidėsčiusius palei šį kanalą
— Bartnicki kanalas nuo Ruda Woda ežero iki Bartężek ežero, įskaitant Bartężek ežerą
— Bydgoski kanalas
— Elbląski kanalas nuo Druzno ežero iki Jeziorak ežero ir Szeląg Wielki ežero, kartu su šiais ežerais ir ežerais palei kanalą bei atšaka Zalewo kryptimi nuo Jeziorak ežero iki Ewingi ežero, įskaitant šiuos ežerus
— Gliwicki kanalas kartu su Kędzierzyński kanalu
— Jagielloński kanalas nuo susijungimo su Elbląg upe iki Nogat upės
— Łączański kanalas
— Ślesiński kanalas kartu su ežerais palei šį kanalą ir Gopło ežeras
— Żerański kanalas
— Martwa Wisła upė nuo Wisła upės Przegalina gyvenvietėje iki ribos su vidaus jūros vandenimis
— Narew upė nuo Biebrza upės žiočių iki Wisła upės žiočių, įskaitant Zegrzyński ežerą
— Nogat upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių
— Noteć upė (aukštupys) nuo Gopło ežero iki susijungimo su Górnonotecki kanalu, ir Górnonotecki kanalas bei Noteć upė (žemupys) nuo Bydgoski kanalo susijungimo su Warta upės žiotimis
— Nysa Łużycka upė nuo Gubin iki Odra upės žiočių
— Odra upė nuo Racibórz miesto iki susijungimo su Rytų Odros upe, kuri įsilieja į Regalica upę nuo Piercing Klucz-Ustowo, kartu su ta upe ir jos atšakomis iki Dąbie ežero, taip pat Odros upės atšaka nuo Opatowice šliuzo iki šliuzo Wrocław mieste
— Vakarų Odra upė nuo slenksčio Widuchowa (Odra upės 704,1 km) iki ribos su vidaus jūros vandenimis, įskaitant atšakas bei Piercing Klucz-Ustowo, sujungiantį Rytų Odra upę su Vakarų Odra upe
— Parnica upė ir Piercing Parnicki nuo Vakarų Odra upės iki ribos su vidaus jūros vandenimis
— Pisa upė nuo Roś ežero iki Narew upės žiočių
— Szkarpawa upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių
— Warta upė nuo Ślesińskie ežero iki Odros upės žiočių
— Wielkie Jeziora Mazurskie sistema, apimanti ežerus, sujungtus upėmis ir kanalais, sudarančiais pagrindinį kelią nuo Roś ežero (jį įskaitant) Pisz mieste iki Węgorzewski kanalo (įskaitant tą kanalą) Węgorzewo mieste kartu su šiais ežerais: Seksty, Mikołajskie, Tałty, Tałtowisko, Kotek, Szymon, Szymoneckie, Jagodne, Boczne, Tajty, Kisajno, Dargin, Łabap, Kirsajty ir Święcajty kartu su Giżycki kanalu, Niegociński kanalu bei Piękna Góra kanalu, ir Ryńskie ežero (jį įskaitant) atšaka Ryn mieste iki Nidzkie ežero (iki 3 km, ties riba su „Nidzkie ežero“ gamtos draustiniu) kartu su šiais ežerais: Bełdany, Guzianka Mała ir Guzianka Wielka
— Wisła upė nuo Przemsza upės žiočių iki susijungimo su Łączański kanalu, taip pat nuo to kanalo žiočių Skawina mieste iki Wisła upės žiočių į Gdańsk įlanką, išskyrus Włocławski rezervuarą
Rumunija
Dunojus: nuo Serbijos ir Rumunijos sienos (1 075 km) iki Juodosios jūros Sulinos atšaka–kanalu.
Dunojaus–Juodosios jūros kanalas (64,410 km ilgio): nuo santakos su Dunojaus upe, ties Dunojaus 299,300 km, ties Černavode (atitinkamai 64,410 kanalo km), iki pietų Konstancos uosto–Agigea (0 kanalo km).
Poarta Albe–Midija Nevodari kanalas (34,600 km ilgio): nuo Dunojaus–Juodosios jūros kanalo santakos ties 29,410 km ties Poarta Albe (atitinkamai 27,500 kanalo km) iki Midijos uosto (0 kanalo km)
Slovakijos Respublika
Dunojus: nuo Devín (1 880,26 upės kilometras) iki Slovakijos ir Vengrijos sienos
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
|
ŠKOTIJA |
|
|
Leith (Edinburgas) |
Molo teritorija |
|
Glazgas |
Strathclyde Loch |
|
Crinan kanalas |
Nuo Crinan iki Ardrishaig |
|
Caledonian Canal |
Kanalo ruožai |
|
ŠIAURĖS AIRIJA |
|
|
Lagan upė |
Nuo Lagan slenksčio iki Stranmillis |
|
RYTŲ ANGLIJA |
|
|
Wear upė (nepatvinstanti) |
Nuo senojo geležinkelio tilto (Durham) iki Prebends tilto (Durham) |
|
Tees upė |
Prieš srovę nuo Tees užtvaros |
|
Grimsby dokas |
Šliuzų teritorija |
|
Immingham dokas |
Šliuzų teritorija |
|
Hull dokai |
Šliuzų teritorija |
|
Boston dokas |
Šliuzo vartų zona |
|
Aire ir Calder Navigation |
Goole dokai iki Leeds; sankirta su Leeds ir Liverpool kanalu; Bank Dole sankirta su Selby (Ouse upės šliuzu); Castleford sankirta su Wakefield (Falling šliuzu) |
|
Ancholme upė |
Nuo Ferriby šliuzo iki Brigg |
|
Calder ir Hebble kanalas |
Nuo Wakefield (Falling šliuzo) iki Broadcut Top šliuzo |
|
Foss upė |
Nuo (Blue tilto) sankirtos su Ouse upe iki Monk tilto |
|
Fossdyke kanalas |
Nuo santakos su Trent upe iki Brayford tvenkinio |
|
Goole dokas |
Šliuzo vartų zona |
|
Hornsea Mere |
Visas kanalas |
|
Hull upė |
Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Beverley Beck |
|
Market Weighton kanalas |
Nuo Humber upės šliuzo iki Sod Houses šliuzo |
|
New Junction kanalas |
Visas kanalas |
|
Ouse upė |
Nuo Naburn šliuzo iki Nun Monkton |
|
Sheffield ir South Yorkshire kanalas |
Nuo Keadby šliuzo iki Tinsley šliuzo |
|
Trent upė |
Nuo Cromwell šliuzo iki Shardlow |
|
Witham upė |
Nuo Boston šliuzo iki Brayford Poole (Lincoln) |
|
VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA |
|
|
Severn upė |
Aukščiau Llanthony ir Maisemore slenksčių |
|
Wye upė |
Aukščiau Monmouth |
|
Cardiff |
Roath parko ežeras |
|
Talbot uostas |
Uždarų dokų teritorija |
|
Swansea |
Uždarų dokų teritorija |
|
Dee upė |
Aukščiau Barrelwell Hill vandenvietės |
|
Mersey upė |
Dokai (išskyrus Seaforth doką) |
|
Lune upė |
Aukščiau Glasson doko |
|
Avon upė (Midland) |
Nuo Tewkesbury šliuzo iki Evesham |
|
Gloucester |
Gloucester miesto dokai, Gloucester (Sharpness) kanalas |
|
Hollingworth ežeras |
Visas ežeras |
|
Manchester laivų kanalas |
Visas kanalas ir Salford dokai, įskaitant Irwell upę |
|
Pickmere ežeras |
Visas ežeras |
|
Tawe upė |
Nuo jūros užtvaros (marinos) iki Morfa sporto stadiono |
|
Rudyard ežeras |
Visas ežeras |
|
Weaver upė |
Žemiau Northwich |
|
PIETŲ ANGLIJA |
|
|
Nene upė |
Wisbech kanalas ir Nene upė iki Dog-in-a-Doublet šliuzo |
|
Great Ouse upė |
Kings Lynn kanalas ir Great Ouse upė žemiau West Lynn Road tilto |
|
Yarmouth |
Yare upės žiotys nuo linijos, išvestos per šiaurinio ir pietinio įplaukos pirsų galus, įskaitant Breydon Water |
|
Lowestoft |
Lowestoft uostas žemiau Mutford šliuzo iki linijos, išvestos per išorinių įplaukos į uostą pirsų |
|
Alde ir Ore upės |
Aukščiau įplaukos į Ore upę iki Westrow Point |
|
Deben upė |
Aukščiau įplaukos į Deben upę iki Felixstowe perkėlos |
|
Orwell ir Stour upės |
Nuo linijos, išvestos nuo Fagbury Point iki Shotley Point (Orwell upėje), iki Ipswich doko; ir nuo linijos šiaurės-pietų krytimi per Erwarton iškyšulį Stour upėje iki Manningtree |
|
Chelmer ir Blackwater kanalas |
Į rytus nuo Beeleigh šliuzo |
|
Temzės upė ir jos intakai |
Temzės upė aukščiau Teddington šliuzo iki Oksfordo |
|
Adur upė ir Southwick kanalas |
Adur upė aukščiau vakarinio Tarmac prieplaukos galo, ir Southwick kanalas |
|
Arun upė |
Arun upė aukščiau Littlehampton marinos |
|
Ouse upė (Sussex) Newhaven |
Ouse upė aukščiau šiaurės krantinės šiaurinio galo |
|
Bewl Water |
Visas ežeras |
|
Grafham Water |
Visas ežeras |
|
Rutland Water |
Visas ežeras |
|
Thorpe parko ežeras |
Visas ežeras |
|
Chichester |
Į rytus nuo linijos, jungiančios Cobnor Point su Chalkdock Point |
|
Christchurch |
Christchurch uosto teritorija, išskyrus Run |
|
Exeter kanalas |
Visas kanalas |
|
Avon upė (Avon) |
Bristolio miesto dokai Netham užtvanka iki Pulteney slenksčio |
3 SKYRIUS
4 zona
Belgijos Karalystė
Visas Belgijos tinklas, išskyrus 3 zonos vandenų kelius
Čekijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas
Vokietijos Federacinė Respublika
Visi vidaus vandenų keliai, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius
Prancūzijos Respublika
Visas Prancūzijos tinklas, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius
Kroatijos Respublika
Visi vidaus vandenų keliai, išskyrus 3 zonos vandenų kelius
Italijos Respublika
Visi laivybai tinkami nacionaliniai vandenų keliai.
Lietuvos Respublika
Visas Lietuvos tinklas
Liuksemburgo Didžioji Hercogystė
Moselle
Vengrijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 2 ir 3 zonas
Nyderlandų Karalystė
Visos kitos upės, kanalai ir vidaus vandenys, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas
Austrijos Respublika
Thaya: iki Bernhardsthal
March: aukščiau nuo 6,00 km
Lenkijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas
Rumunija
Visi kiti į 3 zonos sąrašą neįtraukti vandenų keliai
Slovakijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 3 zoną
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
|
ŠKOTIJA |
|
|
Ratho ir Linlithgow Union kanalas |
Visas kanalas |
|
Glazgas |
Forth ir Clyde kanalas Monkland kanalas, Faskine ir Drumpellier ruožai Hogganfield Loch |
|
RYTŲ ANGLIJA |
|
|
Ancholme upė |
Nuo Brigg iki Harram Hill šliuzo |
|
Calder ir Hebble kanalas |
Nuo Broadcut Top šliuzo iki Sowerby tilto |
|
Chesterfield kanalas |
Nuo Vakarų Stockwith iki Worksop |
|
Cromford kanalas |
Visas kanalas |
|
Derwent upė |
Nuo santakos su Ouse upe iki Stamford tilto |
|
Driffield Navigation |
Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Great Driffield |
|
Erewash kanalas |
Nuo Trent šliuzo iki Langley malūno šliuzo |
|
Huddersfield kanalas |
Nuo santakos su Calder ir Hebble prie Coopers tilto iki Huddersfield Narrow kanalo prie Huddersfield Nuo Ashton-under-Lyne iki Huddersfield |
|
Leeds ir Liverpool kanalas |
Nuo Leeds upės šliuzo iki Skipton prieplaukos |
|
Light Water Valley ežeras |
Visas ežeras |
|
Mere (Scarborough) |
Visas ežeras |
|
Ouse upė |
Aukščiau Nun Monkton užtvankos |
|
Pocklington kanalas |
Nuo susijungimo su Derwent upe iki Melbourne užtvankos |
|
Sheffield ir South Yorkshire kanalas |
Nuo Tinsley šliuzo iki Sheffield |
|
Soar upė |
Nuo Trent sankirtos iki Loughborough |
|
Trent ir Mersey kanalas |
Nuo Shardlow iki Dellow Lane šliuzo |
|
Ure upė ir Ripon kanalas |
Nuo susijungimo su Ouse upe iki Ripon kanalo (Ripon baseino) |
|
Ashton kanalas |
Visas kanalas |
|
VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA |
|
|
Avon upė (Midland) |
Aukščiau Evesham |
|
Birmingham Canal Navigation |
Visas kanalas |
|
Birmingham ir Fazeley kanalas |
Visas kanalas |
|
Coventry kanalas |
Visas kanalas |
|
Grand Union kanalas (nuo Napton sankirtos iki Birmingham ir Fazeley) |
Visas kanalo ruožas |
|
Kennet ir Avon kanalas (nuo Bath iki Newbury) |
Visas kanalo ruožas |
|
Lancaster kanalas |
Visas kanalas |
|
Leeds ir Liverpool kanalas |
Visas kanalas |
|
Llangollen kanalas |
Visas kanalas |
|
Caldon kanalas |
Visas kanalas |
|
Peak Forest kanalas |
Visas kanalas |
|
Macclesfield kanalas |
Visas kanalas |
|
Monmouthshire ir Brecon kanalas |
Visas kanalas |
|
Montgomery kanalas |
Visas kanalas |
|
Rochdale kanalas |
Visas kanalas |
|
Swansea kanalas |
Visas kanalas |
|
Neath ir Tennant kanalas |
Visas kanalas |
|
Shropshire Union kanalas |
Visas kanalas |
|
Staffordshire ir Worcester kanalas |
Visas kanalas |
|
Stratford upon Avon kanalas |
Visas kanalas |
|
Trent upė |
Visa upė |
|
Trent ir Mersey kanalas |
Visas kanalas |
|
Weaver upė |
Aukščiau Northwich |
|
Worcester ir Birmingham kanalas |
Visas kanalas |
|
PIETŲ ANGLIJA |
|
|
Nene upė |
Aukščiau Dog–in–a–Doublet šliuzo |
|
Great Ouse upė |
Kings Lynn aukščiau vakarinio Lynn kelio tilto. Great Ouse upė ir visi su ja sujungti Fenland vandenų keliai, įskaitant Cam upę ir Middle Level Navigation zoną |
|
Norfolk ir Suffolk Broads (Norfolk ir Suffolk ežerų ir juos jungiančių upių tinklas) |
Visos laivybai tinkamos patvinstančios ir nepatvinstančios upės, ežerai ir juos jungiančios upės, kanalai ir vandenų keliai Norfolk ir Suffolk Broads, įskaitant Oulton Broad ir Waveney, Yare, Bure, Ant ir Thurne upes, išskyrus tai, kas nurodyta Yarmouth ir Lowestoft |
|
Blyth upė |
Nuo įplaukos į Blyth upę iki Blythburgh |
|
Alde ir Ore upės |
Alde upė aukščiau Westrow Point |
|
Deben upė |
Deben upė aukščiau Felixstowe perkėlos |
|
Orwell ir Stour upės |
Visi vandenų keliai Stour upės aukštupyje virš Manningtree |
|
Chelmer ir Blackwater kanalas |
Į vakarus nuo Beeleigh šliuzo |
|
Temzės upė ir jos intakai |
Stort ir Lee upės aukščiau Bow Creek; Grand Union kanalas aukščiau Brentford šliuzo ir Regents kanalas aukščiau Limehouse baseino ir visi su jais sujungti kanalai; Wey upė aukščiau Temzės šliuzo; Kennet ir Avon kanalas; Temzės upė aukščiau Oksfordo; Oksfordo kanalas |
|
Medway ir Swale upės |
Medway upė aukščiau Allington šliuzo |
|
Stour upė (Kent) |
Stour upė aukščiau išlaipinimo vietos ties Flagstaff ruožu |
|
Dover uostas |
Visas uostas |
|
Rother upė |
Rother upė ir Royal Military kanalas aukščiau Scots Float šliuzo ir Brede upė aukščiau įleidžiamojo šliuzo |
|
Brighton |
Brighton marinos vidinis reidas aukščiau šliuzo |
|
Wickstead parko ežeras |
Visas ežeras |
|
Kennet ir Avon kanalas |
Visas kanalas |
|
Grand Union kanalas |
Visas kanalas |
|
Avon upė (Avon) |
Aukščiau Pulteney slenksčio |
|
Bridgewater kanalas |
Visas kanalas |
II PRIEDAS
MINIMALŪS TECHNINIAI REIKALAVIMAI LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS 1, 2, 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS
|
TURINYS |
|
|
I DALIS |
|
|
1 SKYRIUS |
|
|
BENDROJI DALIS |
|
|
1.01 straipsnis — |
Sąvokų apibrėžimai |
|
1.02 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
1.03 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
1.04 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
1.05 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
1.06 straipsnis — |
Laikinieji reikalavimai |
|
1.07 straipsnis — |
Administraciniai nurodymai |
|
2 SKYRIUS |
|
|
PROCEDŪRA |
|
|
2.01 straipsnis — |
Tikrinimo įstaigos |
|
2.02 straipsnis — |
Prašymas dėl patikrinimo |
|
2.03 straipsnis — |
Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui |
|
2.04 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
2.05 straipsnis — |
Laikinasis Bendrijos sertifikatas |
|
2.06 straipsnis — |
Bendrijos sertifikato galiojimas |
|
2.07 straipsnis — |
Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai |
|
2.08 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
2.09 straipsnis — |
Periodiškas patikrinimas |
|
2.10 straipsnis — |
Savanoriškas patikrinimas |
|
2.11 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
2.12 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
2.13 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
2.14 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
2.15 straipsnis — |
Išlaidos |
|
2.16 straipsnis — |
Informavimas |
|
2.17 straipsnis — |
Bendrijos sertifikatų registras |
|
2.18 straipsnis — |
Unikalus laivo Europos identifikavimo numeris |
|
2.19 straipsnis — |
Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
II DALIS |
|
|
3 SKYRIUS |
|
|
LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI |
|
|
3.01 straipsnis — |
Pagrindinis reikalavimas |
|
3.02 straipsnis — |
Stipris ir stovumas |
|
3.03 straipsnis — |
Laivo korpusas |
|
3.04 straipsnis — |
Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai |
|
4 SKYRIUS |
|
|
SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS |
|
|
4.01 straipsnis — |
Saugus atstumas |
|
4.02 straipsnis — |
Viršvandeninis bortas |
|
4.03 straipsnis — |
Mažiausias viršvandeninis bortas |
|
4.04 straipsnis — |
Grimzlės žymės |
|
4.05 straipsnis — |
Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė |
|
4.06 straipsnis — |
Grimzlės skalės |
|
5 SKYRIUS |
|
|
MANEVRINGUMAS |
|
|
5.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
5.02 straipsnis — |
Navigaciniai bandymai |
|
5.03 straipsnis — |
Bandymų zonos |
|
5.04 straipsnis — |
Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus |
|
5.05 straipsnis — |
Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams |
|
5.06 straipsnis — |
Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis |
|
5.07 straipsnis — |
Gebėjimas sustoti |
|
5.08 straipsnis — |
Gebėjimas plaukti atbuline eiga |
|
5.09 straipsnis — |
Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus |
|
5.10 straipsnis — |
Gebėjimas suktis |
|
6 SKYRIUS |
|
|
VAIRAVIMO SISTEMA |
|
|
6.01 straipsnis — |
Bendrieji reikalavimai |
|
6.02 straipsnis — |
Vairo mechanizmo pavaros įtaisas |
|
6.03 straipsnis — |
Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas |
|
6.04 straipsnis — |
Energijos šaltinis |
|
6.05 straipsnis — |
Rankinė pavara |
|
6.06 straipsnis — |
Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos |
|
6.07 straipsnis — |
Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai |
|
6.08 straipsnis — |
Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai |
|
6.09 straipsnis — |
Priėmimo bandymas |
|
7 SKYRIUS |
|
|
VAIRINĖ |
|
|
7.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
7.02 straipsnis — |
Neribotas matomumas |
|
7.03 straipsnis — |
Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai |
|
7.04 straipsnis — |
Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai |
|
7.05 straipsnis — |
Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai |
|
7.06 straipsnis — |
Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai |
|
7.07 straipsnis — |
Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo |
|
7.08 straipsnis — |
Laivo vidinio ryšio įranga |
|
7.09 straipsnis — |
Avarinės signalizacijos sistema |
|
7.10 straipsnis — |
Šildymas ir vėdinimas |
|
7.11 straipsnis — |
Laivagalio inkaro valdymo įranga |
|
7.12 straipsnis — |
Įtraukiamosios vairinės |
|
7.13 straipsnis — |
Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo |
|
8 SKYRIUS |
|
|
VARIKLIO KONSTRUKCIJA |
|
|
8.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
8.02 straipsnis — |
Saugos įranga. |
|
8.03 straipsnis — |
Jėgainė |
|
8.04 straipsnis — |
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema |
|
8.05 straipsnis — |
Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai |
|
8.06 straipsnis — |
Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai |
|
8.07 straipsnis — |
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai |
|
8.08 straipsnis — |
Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos |
|
8.09 straipsnis — |
Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos |
|
8.10 straipsnis — |
Laivų keliamas triukšmas |
|
8a SKYRIUS |
|
|
►M6 IŠ DYZELINIŲ VARIKLIŲ IŠMETAMI DUJINIAI IR KIETŲJŲ DALELIŲ TERŠALAI ◄ |
|
|
8a.01 straipsnis — |
Apibrėžtys |
|
8a.02 straipsnis — |
Bendrosios nuostatos |
|
8a.03 straipsnis — |
Pripažinti tipo patvirtinimai |
|
8a.04 straipsnis — |
Įrengimo bandymas ir tarpinis bei specialusis bandymas |
|
8a.05 straipsnis — |
Techniniai centrai |
|
9 SKYRIUS |
|
|
ELEKTROS ĮRANGA |
|
|
9.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
9.02 straipsnis — |
Elektros tiekimo sistemos |
|
9.03 straipsnis — |
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo |
|
9.04 straipsnis — |
Apsauga nuo sprogimo |
|
9.05 straipsnis — |
Įžeminimas |
|
9.06 straipsnis — |
Didžiausia leistinoji įtampa |
|
9.07 straipsnis — |
Paskirstymo sistemos |
|
9.08 straipsnis — |
Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais |
|
9.09 straipsnis — |
Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones |
|
9.10 straipsnis — |
Generatoriai ir varikliai |
|
9.11 straipsnis — |
Akumuliatoriai |
|
9.12 straipsnis — |
Skirstomieji įrenginiai |
|
9.13 straipsnis — |
Avariniai srovės pertraukikliai |
|
9.14 straipsnis — |
Instaliacijų jungiamosios detalės |
|
9.15 straipsnis — |
Kabeliai |
|
9.16 straipsnis — |
Apšvietimo įrenginiai |
|
9.17 straipsnis — |
Navigaciniai žiburiai |
|
9.18 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
9.19 straipsnis — |
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos |
|
9.20 straipsnis — |
Elektroninė įranga |
|
9.21 straipsnis — |
Elektromagnetinis suderinamumas |
|
10 SKYRIUS |
|
|
ĮRANGA |
|
|
10.01 straipsnis — |
Inkaro įranga |
|
10.02 straipsnis — |
Kita įranga |
|
10.03 straipsnis — |
Nešiojamieji gesintuvai |
|
10.03a straipsnis — |
►M6 Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosioms patalpoms, vairinėms ir keleivių zonoms apsaugoti ◄ |
|
10.03b straipsnis — |
►M6 Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriams, katilinėms ir siurblinėms apsaugoti ◄ |
|
10.03c straipsnis — |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos objektams apsaugoti |
|
10.04 straipsnis — |
Laivo valtys |
|
10.05 straipsnis — |
Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės |
|
11 SKYRIUS |
|
|
DARBO VIETOS SAUGA |
|
|
11.1 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
11.02 straipsnis — |
Apsauga nuo kritimo |
|
11.03 straipsnis — |
Darbo patalpų dydis |
|
11.04 straipsnis — |
Šoniniai deniai |
|
11.05 straipsnis — |
Patekimas į darbo vietas |
|
11.06 straipsnis — |
Išėjimai ir avariniai išėjimai |
|
11.07 straipsnis — |
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai |
|
11.08 straipsnis — |
Vidaus patalpos |
|
11.09 straipsnis — |
Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos |
|
11.10 straipsnis — |
Liukų dangčiai |
|
11.11 straipsnis — |
Suktuvai |
|
11.12 straipsnis — |
Kranai |
|
11.13 straipsnis — |
Degiųjų skysčių laikymas |
|
12 SKYRIUS |
|
|
GYVENAMOSIOS PATALPOS |
|
|
12.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
12.02 straipsnis — |
Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms |
|
12.03 straipsnis — |
Sanitariniai įrenginiai |
|
12.04 straipsnis — |
Laivo virtuvės |
|
12.05 straipsnis — |
Geriamasis vanduo |
|
12.06 straipsnis — |
Šildymas ir vėdinimas |
|
12.07 straipsnis — |
Kita gyvenamųjų patalpų įranga |
|
13 SKYRIUS |
|
|
KURĄ DEGINANTI ŠILDYMO, MAISTO RUOŠIMO IR ŠALDYMO ĮRANGA |
|
|
13.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
13.02 straipsnis — |
Skystąjį kurą ir mazutą naudojančios įrangos naudojimas |
|
13.03 straipsnis — |
Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais |
|
13.04 straipsnis — |
Garinamieji oro šildytuvai su degikliais |
|
13.05 straipsnis — |
Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais |
|
13.06 straipsnis — |
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai |
|
13.07 straipsnis — |
Šildymas kietuoju kuru |
|
14 SKYRIUS |
|
|
BUITINĖS PASKIRTIES SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIAI |
|
|
14.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
14.02 straipsnis — |
Įrenginiai |
|
14.03 straipsnis — |
Talpyklos |
|
14.04 straipsnis — |
Tiekimo blokų vieta ir išdėstymas |
|
14.05 straipsnis — |
Atsarginės ir tuščios talpyklos |
|
14.06 straipsnis — |
Slėgio reguliatoriai |
|
14.07 straipsnis — |
Slėgis |
|
14.08 straipsnis — |
Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai |
|
14.09 straipsnis — |
Skirstomoji sistema |
|
14.10 straipsnis — |
Dujas naudojantys prietaisai ir jų montavimas |
|
14.11 straipsnis — |
Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas |
|
14.12 straipsnis — |
Eksploatacijos ir saugos reikalavimai |
|
14.13 straipsnis — |
Priėmimo bandymas |
|
14.14 straipsnis — |
Bandymo sąlygos |
|
14.15 straipsnis — |
Atestavimas |
|
14a SKYRIUS |
|
|
KELEIVINIO LAIVO NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIAI |
|
|
14a.01 straipsnis.— |
Apibrėžtys |
|
14a.02 straipsnis.— |
Bendrosios nuostatos |
|
14a.03 straipsnis.— |
Tipo patvirtinimo paraiška |
|
14a.04 straipsnis.— |
Tipo patvirtinimo tvarka |
|
14a.05 straipsnis.— |
Tipo patvirtinimo keitimas |
|
14a.06 straipsnis.— |
Atitiktis |
|
14a.07 straipsnis.— |
Lygiaverčių patvirtinimų priėmimas |
|
14a.08 straipsnis.— |
Serijos numerių tikrinimas |
|
14a.09 straipsnis.— |
Produkcijos atitiktis |
|
14a.10 straipsnis.— |
Pagal tipą patvirtintų laivo nuotekų valymo įrenginių neatitiktis tipui |
|
14a.11 straipsnis.— |
Atsitiktinių ėminių tyrimas ir specialusis bandymas |
|
14a.12 straipsnis.— |
Kompetentingos institucijos ir techninės tarnybos. |
|
15 SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS |
|
|
15.01 straipsnis — |
Bendrosios nuostatos |
|
15.02 straipsnis — |
Laivų korpusai |
|
15.03 straipsnis — |
Stovumas |
|
15.04 straipsnis — |
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas |
|
15.05 straipsnis — |
Didžiausias leistinas keleivių skaičius |
|
15.06 straipsnis — |
Keleiviams skirtos patalpos ir zonos |
|
15.07 straipsnis — |
Varomoji sistema |
|
15.08 straipsnis — |
Saugumą užtikrinantys įtaisai ir įranga |
|
15.09 straipsnis — |
Gelbėjimo įranga |
|
15.10 straipsnis — |
Elektros įranga |
|
15.11 straipsnis — |
Priešgaisrinė sauga |
|
15.12 straipsnis — |
Gaisro gesinimas |
|
15.13 straipsnis — |
Saugos organizavimas |
|
15.14 straipsnis — |
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga |
|
15.15 straipsnis — |
Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
15a SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS BURLAIVIAMS |
|
|
15a.01 straipsnis — |
II dalies taikymas |
|
15a.02 straipsnis — |
Tam tikriems keleiviniams burlaiviams taikomos išimtys |
|
15a.03 straipsnis — |
Stovumo reikalavimai laivams, plaukiantiems iškėlus bures |
|
15a.04 straipsnis — |
Laivų statybos ir mechaniniai reikalavimai |
|
15a.05 straipsnis — |
Bendros takelažui taikomos nuostatos |
|
15a.06 straipsnis — |
Bendros laivo stiebams ir rangautams taikomos nuostatos |
|
15a.07 straipsnis — |
Specialios laivo stiebams taikomos nuostatos |
|
15a.08 straipsnis — |
Specialios stengoms taikomos nuostatos |
|
15a.09 straipsnis — |
Specialios bugšpritams taikomos nuostatos |
|
15a.10 straipsnis — |
Specialios kliverio gikams taikomos nuostatos |
|
15a.11 straipsnis — |
Specialios grotgikams taikomos nuostatos |
|
15a.12 straipsnis — |
Specialios gafeliams taikomos nuostatos |
|
15a.13 straipsnis — |
Bendros judamajam ir stovimajam takelažui taikomos nuostatos |
|
15a.14 straipsnis — |
Specialios stovimajam takelažui taikomos nuostatos |
|
15a.15 straipsnis — |
Specialios judamajam takelažui taikomos nuostatos |
|
15a.16 straipsnis — |
Takelažo jungiamosios detalės ir dalys |
|
15a.17 straipsnis — |
Burės |
|
15a.18 straipsnis — |
Įranga |
|
15a.19 straipsnis — |
Bandymai |
|
16 SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOS GALI BŪTI STUMIAMOS ARBA VELKAMOS VILKSTINĖS ARBA BORTAIS SUKABINTŲ PLAUKIOJANČIŲ PRIEMONIŲ VILKSTINĖS DALIS |
|
|
16.01 straipsnis — |
Stumti galinčios plaukiojančios priemonės |
|
16.02 straipsnis — |
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos |
|
16.03 straipsnis — |
Plaukiojančios priemonės, kurios gali stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines |
|
16.04 straipsnis — |
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse |
|
16.05 straipsnis — |
Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės |
|
16.06 straipsnis — |
Vilkstinių navigaciniai bandymai |
|
16.07 straipsnis — |
Įrašai Bendrijos sertifikate |
|
17 SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI PLŪDURIUOJANTIEMS ĮRENGINIAMS |
|
|
17.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
17.02 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
17.03 straipsnis — |
Papildomi reikalavimai |
|
17.04 straipsnis — |
Liekamasis saugus atstumas |
|
17.05 straipsnis — |
Liekamasis viršvandeninis bortas |
|
17.06 straipsnis — |
Šoninio svirimo bandymas |
|
17.07 straipsnis — |
Stovumo patvirtinimas |
|
17.08 straipsnis — |
Stovumo patvirtinimas, jei sumažinamas liekamasis viršvandeninis bortas |
|
17.09 straipsnis — |
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės |
|
17.10 straipsnis — |
Plūduriuojantis įrenginys, kurios stovumas nėra patvirtintas |
|
18 SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI STATYBVIETĖS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS |
|
|
18.01 straipsnis — |
Eksploatacijos sąlygos |
|
18.02 straipsnis — |
II dalies taikymas |
|
18.03 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
18.04 straipsnis — |
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas |
|
18.05 straipsnis — |
Laivo valtys |
|
19 SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI SENOVINIAMS LAIVAMS (Palikta tuščia) |
|
|
19a SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KANALŲ BARŽOMS (Palikta tuščia) |
|
|
19b SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI 4 ZONOS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS |
|
|
19b.01 straipsnis — |
4 skyriaus taikymas |
|
20 SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI JŪRŲ LAIVAMS (Palikta tuščia) |
|
|
21 SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PRAMOGINIAMS LAIVAMS |
|
|
21.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
21.02 straipsnis — |
II dalies taikymas |
|
21.03 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
22 SKYRIUS |
|
|
KONTEINERIUS PLUKDANČIŲ LAIVŲ STOVUMAS |
|
|
22.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
22.02 straipsnis — |
Nepritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas |
|
22.03 straipsnis — |
Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas |
|
22.04 straipsnis — |
Laivo stovumo vertinimo tvarka |
|
22a SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI ILGESNĖMS NEI 110 M PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS |
|
|
22a.01 straipsnis — |
I dalies taikymas |
|
22a.02 straipsnis — |
II dalies taikymas |
|
22a.03 straipsnis — |
Stiprumas |
|
22a.04 straipsnis — |
Plūdrumas ir stovumas |
|
22a.05 straipsnis — |
Papildomi reikalavimai |
|
22a.06 straipsnis — |
IV daleis taikymas, kai atliekamas perstatymas |
|
22b SKYRIUS |
|
|
KONKRETŪS REIKALAVIMAI GREITAEIGIAMS LAIVAMS |
|
|
22b.01 straipsnis — |
Bendroji dalis |
|
22b.02 straipsnis — |
I dalies taikymas |
|
22b.03 straipsnis — |
II dalies taikymas |
|
22b.04 straipsnis — |
Sėdimosios vietos ir saugos diržai |
|
22b.05 straipsnis — |
Viršvandeninis bortas |
|
22b.06 straipsnis — |
Plūdrumas, stovumas ir padalijimas pertvaromis |
|
22b.07 straipsnis — |
Vairinė |
|
22b.08 straipsnis — |
Papildoma įranga |
|
22b.09 straipsnis — |
Uždaros zonos |
|
22b.10 straipsnis — |
Išėjimai ir evakuacijos keliai |
|
22b.11 straipsnis — |
Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimas |
|
22b.12 straipsnis — |
Pereinamojo laikotarpio nuostatos |
|
III DALIS |
|
|
23 SKYRIUS |
|
|
LAIVŲ ĮRENGIMAS ATSIŽVELGIANT Į LAIVO ĮGULOS SUKOMPLEKTAVIMĄ |
|
|
23.01 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.02 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.03 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.04 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.05 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.06 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.07 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.08 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.09 straipsnis — |
Laivų įranga |
|
23.10 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.11 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.12 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.13 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.14 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
23.15 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
IV DALIS |
|
|
24 SKYRIUS |
|
|
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS |
|
|
24.01 straipsnis — |
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms |
|
24.02 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms |
|
24.03 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau |
|
24.04 straipsnis — |
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
24.05 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
24.06 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomas 24.01 straipsnis |
|
24.07 straipsnis — |
(Palikta tuščia) |
|
24.08 straipsnis — |
Su 2.18 straipsniu susijusi pereinamojo laikotarpio nuostata |
|
24a SKYRIUS |
|
|
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, NEPLAUKIOJANČIOMS R ZONOS VANDENŲ KELIAIS |
|
|
24a.01 straipsnis — |
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms ir ankstesnių Bendrijos sertifikatų galiojimas |
|
24a.02 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms |
|
24a.03 straipsnis — |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti iki 1985 m. sausio 1 d. |
|
24a.04 straipsnis — |
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
24a.05 straipsnis — |
Su 2.18 straipsniu susijusi pereinamojo laikotarpio nuostata |
|
I PRIEDĖLIS — |
SAUGOS ŽENKLAI |
|
II PRIEDĖLIS — |
ADMINISTRACINIAI NURODYMAI |
|
III PRIEDĖLIS — |
UNIKALAUS LAIVO EUROPOS IDENTIFIKAVIMO NUMERIO PAVYZDYS |
|
IV PRIEDĖLIS — |
LAIVO IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS |
|
V PRIEDĖLIS — |
VARIKLIO PARAMETRŲ PROTOKOLAS |
|
VI PRIEDĖLIS — |
LAIVO NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIAI. PAPILDOMOS NUOSTATOS IR SERTIFIKATŲ PAVYZDŽIAI |
|
VII PRIEDĖLIS — |
LAIVO NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIAI. BANDYMŲ TVARKA |
I DALIS
1 SKYRIUS
BENDROJI DALIS
1.01 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:
Plaukiojančių priemonių rūšys
1. „plaukiojančios priemonės“ — laivai arba plūduriuojantys įrenginiai;
2. „laivas“ — vidaus vandenų laivas arba jūrų laivas;
3. „vidaus vandenų laivas“ — laivas, skirtas laivybai tik arba daugiausia vidaus vandenų keliais;
4. „jūrų laivas“ — jūrų susisiekimui sertifikuotas laivas;
5. „motorinis laivas“ — motorinis krovininis laivas arba motorinis tanklaivis;
6. „motorinis tanklaivis“ — laivas, skirtas kroviniams stacionariose talpyklose vežti ir pastatytas taip, kad plaukiotų savarankiškai, naudodamas savo paties varomąją jėgą;
7. „motorinis krovininis laivas“ — laivas, kuris nėra motorinis tanklaivis, skirtas kroviniams vežti ir pastatytas taip, kad plaukiotų savarankiškai, naudodamas savo paties varomąją jėgą;
8. „kanalų barža“ — vidaus vandenų laivas, ne didesnio negu 38,5 m ilgio ir 5,05 m pločio, paprastai plaukiojantis Rhine-Rhône kanalu;
9. „vilkikas“ — laivas, specialiai pastatytas vilkimo darbams atlikti;
10. „stūmikas“ — laivas, specialiai pastatytas stumiamai vilkstinei stumti;
11. „barža“ — nesavaeigė arba skystakrūvė barža;
12. „skystakrūvė barža“ — laivas, skirtas kroviniams stacionariose talpyklose vežti, pastatytas taip, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus;
13. „nesavaeigė barža“ — laivas, kuris nėra skystakrūvė barža, skirtas kroviniams vežti, pastatytas taip, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus;
14. „lichteris“ — skystakrūvis, krovininis arba laivu pervežamas lichteris;
15. „skystakrūvis lichteris“ — laivas, skirtas kroviniams stacionariose talpyklose vežti, pastatytas arba specialiai pritaikytas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamos vilkstinės dalis;
16. „krovininis lichteris“ — laivas, kuris nėra skystakrūvis lichteris, skirtas kroviniams vežti, pastatytas arba specialiai pritaikytas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamos vilkstinės dalis;
17. „laivu pervežamas lichteris“ — lichteris, pastatytas taip, kad jį būtų galima pervežti jūrų laivais ir kad juo būtų galima plaukioti vidaus vandenų keliais;
18. „keleivinis laivas“ — į vienos dienos reisus plaukiantis laivas arba laivas su kajutėmis, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau negu 12 keleivių;
19. „keleivinis burlaivis“ — keleivinis laivas, pastatytas ir įrengtas taip, kad galėtų plaukti ir varomas burėmis;
20. „į vienos dienos reisus plaukiantis laivas“ — keleivinis laivas be kajučių keleiviams nakvoti;
21. „laivas su kajutėmis“ — keleivinis laivas su kajutėmis keleiviams nakvoti;
22. „greitaeigis laivas“ — motorinė plaukiojanti priemonė, galinti plaukti daugiau negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu;
23. „plūduriuojantis įrenginys“ — plūduriuojantis įrenginys, kuriuo vežama darbo įranga, pavyzdžiui, kranai, dugno gilinimo įranga, poliakalės arba keltuvai;
24. „statybvietės plaukiojanti priemonė“ — laivas, tinkamai pastatytas ir įrengtas naudoti statybvietėse, pavyzdžiui, rekultyvuojamoji barža, išsikraunančioji arba pontoninė barža, pontonas arba akmenvertė barža;
25. „pramoginis laivas“ — sportui arba pramogai skirtas laivas, kuris nėra keleivinis laivas;
26. „laivo valtis“ — valtis, naudojama atliekant transportavimo, gelbėjimo ir darbo užduotis;
27. „plūduriuojanti konstrukcija“ — plūduriuojanti įranga, kurios paprastai negalima iš vienos vietos perkelti į kitą, pavyzdžiui, plaukimo baseinas, dokas, pirsas ar elingas;
28. „plūduriuojantis mechanizmas“ — plaustas arba kita konstrukcija, plaukti galintis objektas arba agregatas, kuris nėra laivas, plūduriuojantis įrenginys arba konstrukcija.
Plaukiojančių priemonių dariniai
29. „vilkstinė“ — standžioji arba velkama plaukiojančių priemonių vilkstinė;
30. „vilkstinės sudarymas“ — vilkstinės sudarymo būdas;
31. „standžioji vilkstinė“ — stumiama vilkstinė arba bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstinė;
32. „stumiama vilkstinė“ — standusis plaukiojančių priemonių, iš kurių ne mažiau kaip viena yra prieš plaukiojančią (-as) priemonę (-es), teikiančią (-čias) varomąją jėgą vilkstinei stumti, vadinamą (-as) „stūmiku (-ais)“, darinys; vilkstinė, sudaryta iš valdoma sankaba sukabinto stūmiko ir stumiamų plaukiojančių priemonių, taip pat laikoma standžiąja;
33. „bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstinė“ — greta vienas kito standžiąja sankaba sukabintų plaukiojančių priemonių, iš kurių nė viena nėra prieš darinį stumiančią plaukiojančią priemonę, darinys;
34. „velkama vilkstinė“ — vieno ar kelių plaukiojančių priemonių, plūduriuojančių konstrukcijų ar plūduriuojančių mechanizmų darinys, velkamas vienos ar kelių savaeigių plaukiojančių priemonių, sudarančių vilkstinės dalį.
Konkrečios laivo zonos
35. „pagrindinis mašinų skyrius“ — vieta, kurioje yra sumontuoti varomieji varikliai;
36. „mašinų skyrius“ — vieta, kurioje yra sumontuoti vidaus degimo varikliai;
37. „katilinė“ — vieta, kurioje yra kuru kūrenamas įrenginys, skirtas garams gaminti arba šiluminiam tekalui šildyti;
38. „uždaras antstatas“ — vandeniui nelaidi, standi, ištisinė konstrukcija su standžiomis sienomis, pastovia ir vandeniui nelaidžia jungtimi sujungta su deniu.
39. „vairinė“ — vieta, kurioje yra visi laivą manevruoti būtini valdymo ir kontroliniai prietaisai;
40. „gyvenamosios patalpos“ — patalpos, skirtos paprastai laive gyvenantiems asmenims, įskaitant laivo virtuves, maisto produktų sandėlius, tualetus ir prausyklas, skalbyklas, prieškambarius ir koridorius, bet išskyrus vairinę;
41. „keleivių zona“ — keleiviams skirtos laivo zonos ir uždaros zonos, pavyzdžiui, holai, biurai, parduotuvės, kirpyklos, džiovyklos, skalbyklos, saunos, tualetai, prausyklos, koridoriai, jungiamieji praėjimai ir sienomis neatitverti laiptai;
42. „valdymo centras“ — vairinė, zona, kurioje yra avarinė elektros jėgainė arba jos dalys, arba zona, kurioje nuolat yra laivo personalo arba įgulos narių, pavyzdžiui, patalpos, skirtos priešgaisrinės signalizacijos įrangai, nuotolinio durų arba gaisrinių sklendžių valdymo priemonėms;
43. „trapo šachta“ — vidaus laiptų arba lifto šachta;
44. „holas“ — gyvenamoji arba keleivių zonos patalpa. Keleivinių laivų laivo virtuvės nėra laikomos holais;
45. „laivo virtuvė“ — patalpa su virykle arba panašiu prietaisu maistui gaminti;
46. „sandėlis“ — patalpa degiems skysčiams laikyti arba patalpa, kurioje daugiau negu 4 m2 ploto skiriama atsargoms laikyti;
47. „triumas“ — pertvaromis pirmagalyje ir laivagalyje atitverta laivo dalis, atidaroma arba uždaroma nuimamais liukų dangčiais, skirta supakuotiems arba biriems kroviniams vežti arba korpuso dalimi nesančioms talpykloms;
48. „stacionari talpykla“ — su laivu sujungta talpykla, kurios sienos yra laivo korpuso dalis arba sudaro atskirą korpusą;
49. „darbo vieta“ — zona, kur įgulos nariai atlieka darbą, įskaitant trapą, stiebinį kraną ir laivo valtį;
50. „koridorius“ — zona, skirta įprastam asmenų ir krovinių judėjimui;
51. „saugi zona“ — zona, kurios išorinė riba yra vertikali plokštuma, esanti 1/5 vaterlinijos pločio (BWL) atstumu lygiagrečiai korpusui pagal didžiausios grimzlės liniją;
52. „susirinkimo zonos“ — laivo zonos, kurios yra specialiai apsaugotos ir kuriose asmenys renkasi kilus pavojui;
53. „evakuacijos vietos“ — laivo susirinkimo zonų dalis, iš kurios galima evakuoti žmones.
Laivų mašinų ir mechanizmų projektavimo ir gamybos terminai
54. „didžiausios grimzlės plokštuma“ — didžiausią grimzlę, kuriai esant plaukiojančioms priemonėms leidžiama plaukti, atitinkanti vandens plokštuma;
55. „saugus atstumas“ — atstumas tarp didžiausios grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, kertančios žemiausią tašką, virš kurio plaukiojančios priemonės nebelaikomos nelaidžiomis vandeniui;
56. „liekamasis saugus atstumas“ — vertikalus atstumas, kuris laivui pasvirus į šoną liktų tarp vandens lygio ir žemiausio panirusio borto taško, žemiau kurio laivas nebelaikomas esąs nelaidus vandeniui;
57. „viršvandeninis bortas (f)“ — atstumas tarp didžiausios grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, einančios per žemiausią prieplaukinės sijos tašką arba, jei prieplaukinės sijos nėra, žemiausią laivo borto viršutinio krašto tašką;
58. „liekamasis viršvandeninis bortas“ — vertikalus atstumas, kuris laivui pasvirus į šoną liktų tarp vandens lygio ir viršutinės denio plokštumos ties žemiausiu panirusio borto tašku arba, jei denio nėra, žemiausio viršutinės stacionaraus laivo borto plokštumos taško;
59. „ribinės grimzlės linija“ — įsivaizduojama linija, išvesta per borto apkalą ne mažiau negu 10 cm atstumu žemyn nuo pertvarų denio ir ne mažiau negu 10 cm atstumu žemyn nuo žemiausio vandeniui laidaus borto apkalos taško. Jei pertvarų denio nėra, linija išvedama ne mažiau negu 10 cm po žemiausia linija, iki kurios išorinė apkala yra vandeniui nelaidi;
60. „vandentalpa (
)“ — laivo tūris po vandeniu, m3;
61. „tonažas“ (Δ) — bendras laivo svoris su kroviniu, t;
62. „vandentalpos koeficientas (CB)“ — vandentalpos ir ilgio LWL, pločio BWL bei grimzlės T sandaugos santykis;
63. „šoninė plokštuma virš vandens (AV)“ — šoninė laivo plokštuma virš vaterlinijos, m2;
64. „pertvarų denis“ — denis, kurį siekia būtinos vandeniui nelaidžios pertvaros ir nuo kurio matuojamas viršvandeninis bortas;
65. „pertvara“ — tam tikro aukščio paprastai vertikali siena, kuri padalija laivą ir ribojasi su laivo dugnu, apkala arba kitomis pertvaromis;
66. „skersinė pertvara“ — pertvara nuo vieno laivo borto iki kito;
67. „siena“ — paprastai vertikali skiriančioji plokštuma;
68. „skiriamoji siena“ — vandeniui laidi siena;
69. „ilgis (L)“ — didžiausias korpuso ilgis (m) be laivo vairo ir bugšprito;
70. „bendras ilgis (LOA)“ — didžiausias plaukiojančios priemonės ilgis (m), įskaitant visus stacionarius įrenginius, pavyzdžiui, vairavimo sistemos arba jėgainės dalis, mechaninius arba panašius įtaisus;
71. „vaterlinijos ilgis (LWL)“ — korpuso ilgis (m) ties didžiausios grimzlės vieta;
72. „plotis (B)“ — didžiausias korpuso plotis (m), matuojamas iki išorinio korpuso apkalos krašto (be laivaračių, švartavimosi sijų ir pan.);
73. „bendras plotis (BOA)“ — didžiausias plaukiojančios priemonės plotis (m), įskaitant visą stacionarią įrangą, pavyzdžiui, laivaračius, švartavimosi sijas, mechaninius įtaisus ir pan.;
74. „vaterlinijos plotis (BWL)“ — korpuso plotis (m), matuojamas nuo bortų apkalos išorės ties didžiausios grimzlės linija;
75. „aukštis (H)“ — trumpiausias vertikalus atstumas (m) tarp žemiausio korpuso arba kilio taško ir žemiausio denio taško laivo šone;
76. „grimzlė (T)“ — vertikalus atstumas (m) tarp žemiausio korpuso, neatsižvelgiant į kilį arba kitus pritvirtintus priedus, taško ir didžiausios grimzlės linijos;
76a. „bendra grimzlė (TOA)“ — vertikalus atstumas (m) tarp žemiausio korpuso, įskaitant kilį arba kitus pritvirtintus priedus, taško ir didžiausios grimzlės linijos;
77. „laivapriekio statmuo“ — vertikali linija ties korpuso ir didžiausios grimzlės linijos susikirtimo tašku laivapriekyje;
78. „šoninio denio pločio prošvaisa“ — atstumas tarp vertikalios linijos, einančios per iškiliausią liuko komingso, esančio šoninio denio pusėje, dalį, ir vertikalios linijos, einančios per vidinį apsauginės aptvaros (lejerinės aptvaros, apatinės aptvaros) kraštą išorinėje šoninio denio pusėje.
Vairavimo sistema
79. „vairavimo sistema“ — visa laivui vairuoti būtina įranga, pavyzdžiui, skirta 5 skyriuje nustatytam laivo manevringumui užtikrinti;
80. „laivo vairas“ — laivo vairas arba vairai su velenu, įskaitant laivo vairo sektoriaus formos rumpelį ir su vairo mechanizmu jungiančias detales;
81. „vairo mechanizmas“ — vairavimo sistemos dalis, kuria judinamas laivo vairas;
82. „pavaros įtaisas“ — vairo mechanizmo pavara, esanti tarp energijos šaltinio ir vairo mechanizmo;
83. „energijos šaltinis“ — vairo valdymo įrangai ir vairo mechanizmui tiekiama elektros energija, pagaminta laivo tinklo, baterijų arba vidaus degimo variklio;
84. „vairo valdymo įranga“ — elektros energija maitinamam vairo valdymui būtinos sudedamosios dalys ir grandinės;
85. „vairo mechanizmo pavaros įtaisas“ — vairo mechanizmo, jo pavaros įtaiso ir energijos šaltinio valdymo įtaisas;
86. „rankinė pavara“ — sistema, kurią naudojant, rankiniu būdu valdant rankinį vairaratį, laivo vairas mechanine pavarų dėže sukamas be papildomo energijos šaltinio;
87. „rankinio valdymo hidraulinė pavara“ — rankinis valdymo įtaisas, skirtas hidraulinei pavarų dėžei paleisti;
88. „posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas“ — įranga, kuri pagal iš anksto nustatytas vertes automatiškai didina ir išlaiko tam tikrą laivo sukimosi greitį;
89. „vairinė, kurioje radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo“ — vairinė, kurioje vykdydamas radiolokacinį valdymą laivą manevruoti gali vienas asmuo.
Konstrukcijos elementų ir medžiagų savybės
90. „nelaidus vandeniui“ — konstrukcijos elementas arba įtaisas, įrengtas taip, kad nepraleistų vandens;
91. „nelaidus purslams ir atsparus oro sąlygoms“ — konstrukcijos elementas arba įtaisas, įrengtas taip, kad įprastomis sąlygomis per jį galėtų prasisunkti tik nedidelis vandens kiekis;
92. „nelaidus dujoms“ — konstrukcijos elementas arba įtaisas, įrengtas taip, kad nepraleistų dujų ir garų;
93. „nedegus“ — medžiaga, kuri nedega ir neišskiria tokio kiekio degiųjų garų, kad jie, įkaitinus iki maždaug 750° C, galėtų savaime užsidegti;
94. „antipirenas“ — medžiaga, kuri lengvai neužsiliepsnoja arba kurios paviršius bent sulaiko liepsnos plitimą remiantis bandymais pagal 15.11 straipsnio 1 dalies c punktą;
95. „atsparumas ugniai“ — konstrukcijos elementų arba įtaisų savybė, patvirtinta bandymais pagal 15.11 straipsnio 1 dalies d punktą;
96. „Atsparumo ugniai bandymų kodeksas“ — Tarptautinis atsparumo ugniai bandymų taikymo kodeksas, priimtas pagal TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliuciją MSC.61(67).
Kiti apibrėžimai
97. „klasifikacinė bendrovė“ — pagal VII priedo kriterijus ir tvarką patvirtinta klasifikacinė bendrovė;
97a. „navigaciniai žiburiai“ — signalinių žibintų šviesa, kuria duodamas ženklas laivams;
97b. „šviesos signalai“ — šviesa, kuria papildomi vaizdo ar garso signalai;
98. „radiolokacinis įrenginys“ — pagalbinė elektroninė navigacijos priemonė, skirta nustatyti ir rodyti aplinką bei vykstantį eismą;
99. „vidaus vandenų ECDIS“ — standartizuota elektroninių vidaus vandenų navigacinių žemėlapių ir su jais susijusios informacijos rodymo sistema, kuri rodo tam tikrą patentuotų elektroninių vidaus vandenų navigacinių žemėlapių informaciją ir pasirinktą informaciją iš kitų plaukiojančios priemonės daviklių;
100. „vidaus vandenų ECDIS įrenginys“ — įrenginys, skirtas elektroniniams navigaciniams vidaus vandenų žemėlapiams rodyti, galintis veikti dviem režimais: informacijos ir navigacijos;
101. „informacijos režimas“ — režimas, kai vidaus vandenų ECDIS naudojama tik informacijai gauti be radiolokacinio sluoksnio;
102. „navigacijos režimas“ — režimas, kai vidaus vandenų ECDIS naudojama su radiolokaciniu sluoksniu plaukiojančiai priemonei vairuoti;
103. „laive dirbantis personalas“ — visi keleiviniame laive dirbantys darbuotojai, kurie nėra įgulos nariai;
104. „riboto judrumo asmenys“ — asmenys, kurie naudodamiesi viešuoju transportu susiduria su ypatingais sunkumais, pavyzdžiui, pagyvenę ir neįgalieji asmenys, asmenys su jutimine negalia ir vežimėliuose, nėščios moterys ir mažamečius vaikus lydintys asmenys;
105. „Bendrijos sertifikatas“ — sertifikatas, pažymintis atitiktį šios direktyvos techniniams reikalavimams, kurį vidaus vandenų laivui išduoda kompetentinga institucija;
106. „ekspertas“: kompetentingos institucijos arba įgaliotosios institucijos pripažintas asmuo, turintis atitinkamos srities specializuotų žinių per profesinį pasirengimą ir iš patirties, susipažinęs su visomis susijusiomis taisyklėmis bei reglamentais ir bendrai pripažintomis technikos taisyklėmis (pvz., EN standartais, susijusiais teisės aktais, kitų Europos Sąjungos valstybių narių techninėmis taisyklėmis) ir galintis patikrinti atitinkamas sistemas bei įrangą ir pateikti eksperto įvertinimą;
107. „kompetentingas asmuo“: asmuo, įgijęs pakankamai atitinkamos srities žinių per profesinį pasirengimą ir iš patirties, susipažinęs su visomis susijusiomis taisyklėmis bei reglamentais ir bendrai pripažintomis technikos taisyklėmis (pvz., EN standartais, susijusiais teisės aktais, kitų Europos Sąjungos valstybių narių techninėmis taisyklėmis), kad galėtų vertinti atitinkamų sistemų bei įrangos naudojimo saugą.
1.02 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.03 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.04 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.05 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.06 straipsnis
Laikinieji reikalavimai
Laikinieji reikalavimai, kuriais siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, gali būti priimti pagal šios direktyvos 19 straipsnio 4 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kai tai skubiai būtina vidaus vandenų kelių transportui suderinti su technikos pažanga, numatyti nuo šios direktyvos nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas arba, kad būtų galima atlikti bandymus. Reikalavimai yra skelbiami ir galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Visose valstybėse narėse jie įsigalioja vienu metu ir panaikinami vienodomis sąlygomis.
1.07 straipsnis
Administraciniai nurodymai
Siekiant lengviau ir vienodai įgyvendinti šią direktyvą, pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą gali būti priimti privalomi administraciniai nurodymai dėl patikrinimo.
2 SKYRIUS
PROCEDŪRA
2.01 straipsnis
Tikrinimo įstaigos
1. Tikrinimo įstaigas įsteigia valstybės narės.
2. Tikrinimo įstaigas sudaro pirmininkas ir ekspertai.
Kiekvienoje įstaigoje yra šie ekspertai, jais neapsirobojant:
a) administraciją atstovaujantis pareigūnas, atsakingas už laivybą vidaus vandenų keliais;
b) vidaus vandenų laivų ir jų variklių projektavimo ekspertas;
c) laivybos ekspertas, turintis vidaus vandenų kelių laivavedžio licenciją, kuria jos turėtojui suteikiama teisė vesti tikrinamą laivą.
3. Kiekvienos įstaigos pirmininką ir ekspertus skiria valstybės, kurioje įstaiga yra įsteigta, valdžios institucijos. Pradėdami eiti pareigas, pirmininkas ir ekspertai raštu pateikia pareiškimą, kad jas vykdys visiškai nepriklausomai. Pareigūnai tokio pareiškimo pateikti neprivalo.
4. Tikrinimo įstaigoms pagal taikomas nacionalines nuostatas gali padėti tam tikrų sričių ekspertai.
2.02 straipsnis
Prašymas dėl patikrinimo
1. Prašymo dėl patikrinimo pateikimo tvarką ir patikrinimo vietą bei laiką nustato Bendrijos sertifikatą išduodančios institucijos. Kompetentinga institucija nustato, kokius dokumentus reikia pateikti. Ši tvarka turi būti įgyvendinama taip, kad užtikrintų, jog patikrinimas būtų atliekamas per priimtiną laikotarpį nuo prašymo pateikimo.
2. Plaukiojančios priemonės, kuriai ši direktyva netaikoma, savininkas arba jo atstovas gali prašyti Bendrijos sertifikato. Jo prašymas patenkinamas, jei laivas atitinka šios direktyvos reikalavimus.
2.03 straipsnis
Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui
1. Savininkas arba jo atstovas plaukiojančią priemonę tikrinimui turi pateikti be krovinio, išvalytą ir su įranga. Jis privalo teikti atliekant tikrinimą būtiną pagalbą, pavyzdžiui, parūpinti reikiamą valtį bei personalą ir atidengti laivo korpuso ar įrangos dalis, kurios nėra tiesiogiai prieinamos arba matomos.
2. Tikrinimo įstaiga reikalauja, kad pirmas patikrinimas būtų atliekamas sausumoje esant pirmai galimybei. Patikrinimas sausumoje nebūtinas, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotas sertifikatas, liudijantis, kad laivo konstrukcija atitinka jai keliamus reikalavimus, arba jei pateikiamas sertifikatas, rodantis, kad kompetentinga institucija jau atliko patikrinimą sausumoje kitu tikslu. Jei atliekamas periodiškas patikrinimas arba jei atliekamas šios direktyvos 15 straipsnyje numatytas patikrinimas, tikrinimo įstaiga gali reikalauti, kad laivas būtų tikrinamas iškeltas iš vandens.
Tikrinimo įstaiga turi vykdyti motorinių laivų arba vilkstinių bandomuosius reisus pradinio patikrinimo metu arba jei buvo atlikti esminiai varomosios arba vairavimo įrangos pakeitimai.
3. Tikrinimo įstaiga gali reikalauti atlikti papildomus eksploatacinius bandymus ir pateikti kitus patvirtinamuosius dokumentus. Ši nuostata taip pat taikoma, kai plaukiojanti priemonė statoma.
2.04 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.05 straipsnis
Laikinasis Bendrijos sertifikatas
1. Kompetentinga institucija laikinąjį Bendrijos sertifikatą gali išduoti:
a) plaukiojančioms priemonėms, kurios ketina, kompetentingai institucijai leidus, plaukti į tam tikrą vietą, kad gautų Bendrijos sertifikatą;
b) plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas buvo laikinai panaikintas vienu iš 2.07 straipsnyje arba šios direktyvos 12 ir 16 straipsniuose nurodytų atvejų;
c) plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo;
d) plaukiojančioms priemonėms, kurios atitiko ne visas sąlygas Bendrijos sertifikatui gauti, kaip nustatyta V priedo I dalyje;
e) plaukiojančioms priemonėms, kurios buvo taip sugadintos, kad jų būklė nebeatitinka Bendrijos sertifikato;
f) plūduriuojančiai įrangai arba įrenginiams, jei už specialiąsias transporto operacijas atsakingos valdžios institucijos išduoda leidimą atlikti specialią transporto operaciją, kaip numatyta taikomose valstybių narių laivybos institucijos taisyklėse, jei bus gautas toks Bendrijos sertifikatas;
g) plaukiojančioms priemonėms, kurios nukrypsta nuo II dalies nuostatų, kaip numatyta 2.19 straipsnio 2 dalyje.
2. Laikinasis Bendrijos sertifikatas rengiamas pagal V priedo III dalyje pateiktą pavyzdį, jei manoma, kad plaukiojančių priemonių, plūduriuojančių įrenginių arba plūduriuojančių mechanizmų tinkamumas plaukioti užtikrintas pakankamai.
Juo nustatomos sąlygos, kurias kompetentinga institucija laiko būtinomis. Jis galioja:
a) vieną konkretų reisą, kuris turi būti atliktas per atitinkamą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, 1 dalies a, d–f punktuose nurodytais atvejais;
b) atitinkamą laikotarpį 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais;
c) šešis mėnesius 1 dalies g punkte nurodytais atvejais. Laikinasis Bendrijos sertifikatas gali būti pratęsiamas kaskart šešiems mėnesiams, kol Komitetas priims sprendimą.
2.06 straipsnis
Bendrijos sertifikato galiojimas
1. Bendrijos sertifikatų, pagal šios direktyvos nuostatas išduotų naujiems laivams, galiojimo laikotarpį nustato kompetentinga institucija. Jis yra ne ilgesnis negu:
a) penkeri metai — keleiviniams laivams;
b) dešimt metų — visoms kitoms plaukiojančioms priemonėms.
Galiojimo laikotarpis turi būti nurodomas Bendrijos sertifikate.
2. Dar neatlikus patikrinimo jau eksploatuojamų laivų Bendrijos sertifikatų galiojimo laikotarpį kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagal patikrinimo rezultatus. Vis dėlto, jų galiojimas negali viršyti 1 dalyje nurodytų laikotarpių.
2.07 straipsnis
Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai
1. Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas informuoja kompetentingą instituciją apie visus plaukiojančios priemonės pavadinimo arba nuosavybės pasikeitimus, visus iš naujo atliktus išmatavimus bei visus registracijos arba prirašymo uosto pasikeitimus ir nusiunčia Bendrijos sertifikatą minėtai institucijai, kad ši padarytų pakeitimus.
2. Bendrijos sertifikatą papildyti informacija arba pakeisti gali bet kuri kompetentinga institucija.
3. Jei kompetentinga institucija Bendrijos sertifikatą pakeičia arba papildo jį informacija, apie tai ji turi informuoti tą Bendrijos sertifikatą išdavusią kompetentingą instituciją.
2.08 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.09 straipsnis
Periodiškas patikrinimas
1. Plaukiojančios priemonės turi būti patikrinamos periodiškai prieš baigiantis jų Bendrijos sertifikato galiojimui.
2. Savininkui arba jo atstovui pagrįstai paprašius, kompetentinga institucija išimties tvarka ir be papildomų patikrinimų gali pratęsti Bendrijos sertifikato galiojimą ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Šis galiojimo pratęsimas suteikiamas raštu ir laikomas plaukiojančioje priemonėje.
3. Kompetentinga institucija iš naujo nustato Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpį pagal tokio patikrinimo rezultatus.
Galiojimo laikotarpis įrašomas Bendrijos sertifikate ir pranešamas jį išdavusiai institucijai.
4. Jei Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpis nepratęsiamas, o pakeičiamas nauju, ankstesnis Bendrijos sertifikatas gražinamas jį išdavusiai kompetentingai institucijai.
2.10 straipsnis
Savanoriškas patikrinimas
Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas bet kuriuo metu gali savanoriškai paprašyti atlikti patikrinimą.
Pagal minėtą prašymą dėl patikrinimo imamasi veiksmų.
2.11 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.12 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.13 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.14 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.15 straipsnis
Išlaidos
Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas padengia visas laivo patikrinimo ir Bendrijos sertifikato išdavimo išlaidas pagal kiekvienos valstybės narės sudarytą specialų mokesčių sąrašą.
2.16 straipsnis
Informavimas
Kompetentinga institucija asmenims, galintiems pagrįsti, kad jiems būtina sužinoti Bendrijos sertifikato turinį, gali leisti su juo susipažinti ir gali jiems išduoti tikromis patvirtintas ir tokiomis nurodytas Bendrijos sertifikato ištraukas ar kopijas.
2.17 straipsnis
Bendrijos sertifikatų registras
1. Kompetentingos institucijos savo išduodamiems Bendrijos sertifikatams skiria eilės numerį. Visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų registrą jos tvarko pagal VI priede nurodytą pavyzdį.
2. Kompetentingos institucijos saugo visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų originalus arba kopijas ir juose pažymi visą informaciją bei pakeitimus, taip pat visus Bendrijos sertifikato panaikinimus bei pakeitimus naujais. ►M3 Jos atitinkamai atnaujina straipsnio 1 dalyje minimą registrą ◄
3. Kad būtų vykdomos saugą ir navigacijos paprastumą užtikrinančios administracinės priemonės ir kad būtų įgyvendinti šios direktyvos 2.02–2.15 ir 8, 10, 11, 12, 15, 16 ir 17 straipsniai, tik skaityti VI priede nustatytą pavyzdį atitinkančiame registre pateiktus duomenis teisė bus suteikta kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Manheimo konvencijos susitariančiosioms šalims ir, jei bus užtikrintas lygiavertis slaptumo lygis, trečiosioms šalims remiantis administraciniais susitarimais.
2.18 straipsnis
Unikalus laivo Europos identifikavimo numeris
1. Unikalų laivo Europos identifikavimo numerį (ENI) (toliau – laivo Europos identifikavimo numeris) sudaro aštuoni arabiški skaitmenys pagal III priedėlį.
2. Bendrijos sertifikatą išdavusi kompetentinga institucija jame įrašo laivo Europos identifikavimo numerį. Jei Bendrijos sertifikato išdavimo metu plaukiojanti priemonė neturi laivo Europos identifikavimo numerio, jį šiai plaukiojančiai priemonei išduoda valstybės narės, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas, kompetentinga institucija.
Bendrijos sertifikate nurodomą laivo Europos identifikavimo numerį valstybių, kuriose neįmanoma skirti laivo Europos identifikavimo numerio, plaukiojančioms priemonėms skiria tą Bendrijos sertifikatą išduodanti kompetentinga institucija.
3. Vienai plaukiojančiai priemonei skiriamas tik vienas laivo Europos identifikavimo numeris. Laivo Europos identifikavimo numeris suteikiamas tik vieną kartą ir nesikeičia visą plaukiojančios priemonės naudojimo laiką.
4. Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas dėl laivo Europos identifikavimo numerio skyrimo turi kompetentingai institucijai pateikti prašymą. Savininkas arba jo atstovas taip pat yra atsakingi už tai, kad laivo Europos identifikavimo numeris, kuris įrašomas Bendrijos sertifikate, būtų pritvirtintas prie plaukiojančios priemonės.
5. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie kompetentingas institucijas, atsakingas už laivų Europos identifikavimo numerių skyrimą. Komisija tvarko tų kompetentingų institucijų ir kompetentingų institucijų, apie kurias pranešė trečiosios šalys, registrą ir sudaro valstybėms narėms galimybes naudotis tokiu registru. Trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms, pateikusioms prašymą, taip pat suteikiama galimybė naudotis šiuo registru.
6. 5 dalyje nurodyta kompetentinga institucija į Komisijos tvarkomą elektroninį registrą (korpuso duomenų bazę) nedelsdama įveda kiekvieną paskirtą laivo Europos identifikavimo numerį, IV priedėlyje nurodytus laivo identifikavimo duomenis ir visus jų pakeitimus. Tuos duomenis kitų valstybių narių ir Manheimo konvencijos susitariančiųjų šalių kompetentingos institucijos gali naudoti vien tam, kad būtų vykdomos saugą ir navigacijos paprastumą užtikrinančios administracinės priemonės bei būtų įgyvendinti šio priedo 2.02–2.15 straipsniai, 2.18 straipsnio 3 dalis ir šios direktyvos 8, 10, 11, 12, 15, 16 ir 17 straipsniai.
Valstybės narės, laikydamosi Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, imasi būtinų priemonių joms pagal šią direktyvą atsiųstos informacijos konfidencialumui bei patikimumui užtikrinti ir naudoja tokią informaciją tik laikydamosi šios direktyvos.
Valstybės narės kompetentinga institucija trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai perduoti asmens duomenis gali tik pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB ( 10 ), ypač 25 arba 26 straipsnį, ir tik atskirai apsvarstydama kiekvieną atvejį. Valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad duomenys būtų perduodami tik jei tai būtina 1 pastraipoje nurodytais tikslais. Kompetentinga institucija užtikrina, kad trečioji šalis ar tarptautinė organizacija perduotų duomenis kitai trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai tik gavusi aiškų raštišką sutikimą ir laikydamasi valstybės narės kompetentingos institucijos nurodytų sąlygų.
Komisija trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai asmens duomenis perduoda tik pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 ( 11 ) 9 straipsnį ir atskirai apsvarsčiusi kiekvieną atvejį. Komisija įsitikina, kad perdavimas būtinas 1 pastraipoje nurodytais tikslais. Komisija užtikrina, kad trečioji šalis ar tarptautinė organizacija perduotų duomenis kitai trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai tik gavusi aiškų raštišką sutikimą ir laikydamasi Komisijos nurodytų sąlygų.
2.19 straipsnis
Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Jei II dalies nuostatomis reikalaujama plaukiojančioje priemonėje naudoti arba turėti tam tikras medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti tam tikrus konstrukcijos elementus ar tam tikras priemones, kompetentinga institucija minėtoje plaukiojančioje priemonėje gali leisti naudoti arba turėti kitas medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti kitas konstrukcijos projekto ypatybes ar kitas priemones, jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą jie yra pripažinti lygiaverčiais.
2. Jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komitetas nepriima sprendimo dėl lygiavertiškumo, kaip numatyta 1 dalyje, kompetentinga institucija gali išduoti laikinąjį Bendrijos sertifikatą.
Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentingos institucijos per vieną mėnesį Komitetui praneša apie laikinojo Bendrijos sertifikato išdavimą pagal 2.05 straipsnio 1 dalies g punktą, nurodydamos plaukiojančios priemonės pavadinimą ir ►M3 laivo Europos identifikavimo numerio ◄ , nukrypimo pobūdį ir valstybę, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas.
3. Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentinga institucija, remdamasi komiteto rekomendacija, Bendrijos sertifikatą konkrečiai plaukiojančiai priemonei gali išduoti ribotam bandomajam laikotarpiui, įtraukdama į jį naujus techninius reikalavimus, kurie nukrypsta nuo II dalies reikalavimų, jei tie reikalavimai užtikrina lygiavertišką saugą.
4. 1 ir 3 dalyse nurodytas lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos nurodomos Bendrijos sertifikate. Apie tai informuojama Komisija.
II DALIS
3 SKYRIUS
LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI
3.01 straipsnis
Pagrindinis reikalavimas
Laivai statomi vadovaujantis gera laivų statybos praktika.
3.02 straipsnis
Stipris ir stovumas
1. Korpusas turi būti pakankamai stiprus, kad išlaikytų visus įtempius, kurie jį paprastai veikia.
a) Jei laivai yra nauji arba iš esmės rekonstruoti taip, kad tai turi įtakos laivo stiprumui, pateikiamais projektiniais skaičiavimais įrodomas titinkamas jų stipris. Šių įrodymų nereikalaujama, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės pareiškimas.
b) Jei atliekamas 2.09 straipsnyje nurodytas patikrinimas, mažiausias iš plieno pagamintų laivų dugno, briaunos ir bortų apkalos lakštų storis yra ne mažesnis kaip didesnioji iš verčių, apskaičiuotų pagal šias formules:
Jei laivai pagaminti iš plieno, nurodomas mažiausias storis tmin pagal didžiausias vertes, apskaičiuotas pagal šias formules:
1) laivų, kurie yra ilgesni negu 40 m: tmin = f · b · c (2,3 + 0,04 L) [mm];
laivų, kurie yra ne daugiau negu 40 m ilgio: tmin = f · b · c (1,5 + 0,06 L) [mm], bet ne mažiau negu 3 00 mm.
2)
kur:
|
a |
= |
atstumas tarp rėmų [mm]; |
|
f |
= |
atstumo tarp rėmų koeficientas:
|
|
b |
= |
dugno, šonų arba korpuso žiaunų apkalos lakštų koeficientas
|
f = 1 gali būti taikomas atstumui tarp rėmų, apskaičiuojant mažiausią šonų apkalos lakštų storį. Tačiau mažiausias korpuso žiaunų apkalos lakštų storis jokiu būdu negali būti mažesnis už dugno ir šonų apkalos lakštų storį.
|
c |
= |
koeficientas pagal konstrukcijos tipą:
|
c) Laivų su dvigubu dugnu ir sparno tuštumomis ir su išilginiais rėmais mažiausia apkalos lakštų storio vertė, apskaičiuojama pagal šio straipsnio b punkte nurodytas formules, gali būti sumažinta iki apskaičiuotos vertės, klasifikacinės bendrovės patvirtintos kaip užtikrinančios pakankamą korpuso stiprį (išilginį, šoninį ir atskirų vietų stiprį).
Jei dugno, korpuso žiaunų arba šonų apkalos lakštų storis yra mažesnis už šiuo būdu nustatytą leistiną vertę, apkalos lakštai atnaujinami.
Šiuo būdu apskaičiuotos mažiausios vertės yra ribinės vertės, atsižvelgus į įprastą, tolygų nusidėvėjimą, jei plokštės yra iš laivų statybos plieno, o vidaus konstrukcijos elementai, pavyzdžiui, rėmai, rėmų pagrindas, pagrindiniai išilginiai ir skersiniai konstrukcijos elementai yra geros būklės ir jei korpuse nesimato jokių išilginio stiprio perkrovos požymių.
Kai atitinkamos apkalos plokštės nebeatitinka šių verčių, jos remontuojamos arba pakeičiamos. Tačiau ne daugiau negu 10 % už apskaičiuotas vertes mažesnis storis yra leidžiamas, jei toks jis yra atskirose vietose ir mažuose plotuose.
2. Jei korpuso konstrukcijoje naudojama medžiaga yra ne plienas, skaičiavimais įrodoma, kad korpuso stipris (išilginis, šoninis ir atskirų vietų) yra ne mažesnis už stiprį, kuris būtų, jei būtų naudojamas plienas, tariant, kad jo mažiausias storis yra toks, kaip numatyta 1 dalyje. Jei pateikiamas pripažintos klasifikacinės bendrovės išduotas klasės sertifikatas arba pareiškimas, įrodymas skaičiavimais nebūtinas.
3. Laivų stovumas turi atitikti numatytąją naudojimo paskirtį.
3.03 straipsnis
Laivo korpusas
1. Denį arba, jei denio nėra, planšyrą siekiančios pertvaros įrengiamos šiose vietose:
a) Taraninėje pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivapriekio taip, kad būtų užtikrintas laivo su kroviniu plūdrumas, o liekamasis saugus atstumas būtų 100 mm, jei vanduo patektų į vandeniui nelaidų skyrių prieš taraninę pertvarą.
Paprastai laikoma, kad 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įvykdytas, jei taraninė pertvara įrengta 0,04 L–0,04 L + 2 m atstumu nuo laivapriekio statmens didžiausios grimzlės plokštumoje.
Jei šis atstumas viršija 0,04 L + 2 m, 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įrodomas skaičiavimu.
Atstumas gali būti sumažintas iki 0,03 L. Tuomet 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas turi būti įrodomas skaičiavimu, tariant, kad prieš taraninę pertvarą esantis skyrius ir gretimi skyriai yra apsemti vandens.
b) Achterpiko pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivagalio, jei laivo ilgis L viršija 25 m.
2. Prieš taraninės pertvaros plokštumą negali būti gyvenamųjų patalpų arba įrenginių, būtinų laivo saugai arba eksploatavimui. Šis reikalavimas netaikomas inkaro įrenginiui.
3. Gyvenamosios patalpos, mašinų skyriai ir katilinės bei jose esančios darbo vietos nuo triumų atskiriamos vandeniui nelaidžiomis denį siekiančiomis skersinėmis pertvaromis.
4. Gyvenamosios patalpos nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų atskiriamos taip, kad būtų nelaidžios dujoms ir kad į jas būtų galima patekti tiesiai iš denio. Jei į minėtas patalpas iš denio patekti neįmanoma, tiesiai į denį turi būti galima patekti per jų atsarginius išėjimus.
5. 1 ir 3 dalyse nurodytose pertvarose ir 4 dalyje nurodytoje atskiriamojoje zonų pertvaroje neturi būti angų.
Tačiau durys achterpiko pertvaroje ir išgrąžos, visų pirma šachtų ir vamzdynų išgrąžos, yra leidžiamos, jei yra suprojektuotos taip, kad nepablogintų pertvarų ir zonų atskyrimo veiksmingumo. Durys achterpiko pertvaroje gali būti tik tuo atveju, jei nuotolinio stebėjimo būdu iš vairinės galima nustatyti, ar jos atviros, ar uždarytos, o ant durų iš abiejų pusių turi būti šis lengvai įskaitomas nurodymas:
„Pasinaudoję durimis, iš karto jas uždarykite“.
6. Vandens įleidžiamieji bei išleidžiamieji vamzdžiai ir su jais sujungti vamzdynai turi būti tokie, kad į laivą netyčia negalėtų patekti vanduo.
7. Laivapriekio zonos pastatomos taip, kad inkarai ar jų dalys neišsikištų už šoninės apkalos.
3.04 straipsnis
Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai
1. Mašinų skyriai arba katilinės išdėstomos taip, kad būtų galima lengvai ir saugiai eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti juose esančius įrengimus.
2. Skystojo kuro arba alyvos bunkeriai su keleivių zonomis ir gyvenamosiomis patalpomis negali turėti bendrų sienų, kurias įprastos eksploatacijos sąlygomis slėgtų statinis skysčio slėgis.
3. Mašinų skyriaus, katilinės ir bunkerio pertvaros, lubos ir durys turi būti iš plieno arba kitos lygiavertiškos nedegios medžiagos.
Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga apsaugoma nuo kuro ir kuro garų prasiskverbimo.
Visos angos mašinų skyrių, katilinių ir bunkerinių sienose, lubose ir duryse turi būti tokios, kad jas būtų galima uždaryti iš išorės. Užraktai turi būti iš plieno arba lygiavertiškos nedegios medžiagos.
4. Mašinų skyrius ir katilines bei kitas patalpas, iš kurių gali nutekėti degiosios ar toksiškos dujos, turi būti galima tinkamai išvėdinti.
5. Trapai ir kopėčios, kuriais galima patekti į mašinų skyrius, katilines ir bunkerius, turi būti tvirtai pritvirtinti ir pagaminti iš plieno arba kitos smūgiams atsparios ir nedegios medžiagos.
6. Mašinų skyriuose ir katilinėse turi būti du išėjimai, iš kurių vienas gali būti atsarginis.
Antrasis išėjimas nebūtinas, jei:
a) bendrasis mašinų skyriaus arba katilinės plotas (vidutinis ilgis x vidutinis plotis grindų apkalos aukštyje) neviršija 35 m2 ir
b) atstumas nuo kiekvienos vietos, kurioje turi būti atliekami apžiūros ir einamojo remonto arba techninės priežiūros darbai, iki išėjimo arba trapo prie išėjimo, per kurį patenkama į lauką, apačios nėra didesnis negu 5 m ir
c) apžiūros ir einamojo remonto vietoje, kuri yra toliausiai nuo išėjimo durų, yra gesintuvas ir, nukrypstant nuo 10.03 straipsnio 1 dalies e punkto, variklių įrengtoji galia neviršija 100 kW.
7. Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose turi būti 110 dB(A). Garso matavimo vietos pasirenkamos atliekant techninės priežiūros darbus, kurie reikalingi įprasto juose esančios įrangos eksploatavimo metu.
4 SKYRIUS
SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS
4.01 straipsnis
Saugus atstumas
1. Saugus atstumas yra ne mažiau kaip 300 mm.
2. Saugus atstumas laivuose, kurių angų negalima uždaryti purslams nelaidžiais ir oro sąlygoms atspariais įtaisais, ir laivuose, plaukiančiuose atidengtais triumais, padidinamas tiek, kad kiekviena iš tokių angų būtų ne mažiau kaip 500 mm atstumu nuo didžiausios grimzlės plokštumos.
4.02 straipsnis
Viršvandeninis bortas
1. Laivų su ištisiniu deniu ir deniu be balniškumo ir antstatų, viršvandeninio borto aukštis yra 150 mm.
2. Laivų su balniškumu ir antstatais viršvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
|
α |
koreguojamasis koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į visus atitinkamus antstatus; |
|
ßv |
koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivapriekio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų; |
|
ßa |
koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivagalio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų; |
|
Sev |
tikrasis laivapriekio balniškumas, mm; |
|
Sea |
tikrasis laivagalio balniškumas, mm. |
3. Koeficientas a apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
|
lem |
tikrasis antstatų, esančių laivo viduryje, atitinkančiame laivo ilgio L pusiaukelę, ilgis metrais; |
|
lev |
tikrasis laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais; |
|
lea |
tikrasis laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais. |
Tikrasis antstato ilgis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
|
l |
tikrasis atitinkamo antstato ilgis metrais; |
|
b |
atitinkamo antstato plotis metrais; |
|
B1 |
laivo plotis metrais, išmatuotas vertikalios šoninės apkalos plokštės išorėje denio aukštyje išilgai atitinkamo antstato vidurio; |
|
h |
atitinkamo antstato aukštis metrais. Tačiau, jei yra liukų, h nustatomas iš komingsų aukščio vertės atėmus pusę saugaus atstumo vertės pagal 4.01 straipsnio 1 ir 2 dalis. h vertė jokiu būdu neturi būti didesnė už 0,36 m. |
Jei atitinkamai
ar
vertė yra mažesnė negu 0,6, tikrasis antstato ilgis le yra lygus nuliui.
4. Koeficientai ßv ir ßa apskaičiuojami pagal šias formules:
5. Tikrasis laivagalio (laivapriekio) balniškumas Sev/Sea apskaičiuojamas pagal šias formules:
Sev = Sv · p
Sea = Sa · p
kur:
|
Sv |
tikrasis laivapriekio balniškumas (mm); tačiau Sv negali būti didesnis negu 1 000 mm; |
|
Sa |
tikrasis laivagalio balniškumas (mm); tačiau Sa negali būti didesnis negu 500 mm; |
|
p |
koeficientas, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
|
|
x |
abscisė, matuojama nuo kraštinio taško, kuriame balniškumas yra lygus 0,25 Sv (Sa) (žr. paveikslą). |
Tačiau koeficientas p negali būti didesnis už 1.
6. Jei ßa · Sea yra daugiau už ßv · Sev, ßv ·Sev vertė laikoma ßa · Sea verte.
4.03 straipsnis
Mažiausias viršvandeninis bortas
Atsižvelgiant į 4.02 straipsnyje nurodytą vertės sumažinimą, mažiausias viršvandeninis bortas yra ne mažesnis negu 0 mm.
4.04 straipsnis
Grimzlės žymės
1. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma taip, kad atitiktų mažiausio viršvandeninio borto ir mažiausio saugaus atstumo specifikacijas. Tačiau saugai užtikrinti tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnę saugaus atstumo arba viršvandeninio borto vertę. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma bent 3 zonai.
2. Didžiausios grimzlės plokštuma nurodoma aiškiai matomomis, nenuplaunamomis grimzlės žymėmis.
3. 3 zonos grimzlės žymės — tai 300 mm ilgio ir 40 mm gylio stačiakampis, kurio pagrindas yra horizontalus ir sutampa su didžiausios leidžiamos grimzlės plokštuma. Toks stačiakampis nurodomas visose kitokiose grimzlės žymėse.
4. Laivuose turi būti ne mažiau kaip trys grimzlės žymių poros, iš kurių viena yra viduryje, o kitos dvi yra atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra apytiksliai lygus ilgio šeštadaliui.
Tačiau
a) jei laivo ilgis yra mažesnis negu 40 m, užtenka dviejų žymių porų, esančių atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra lygus ilgio ketvirčiui;
b) jei laivai nėra skirti kroviniams vežti, užtenka vienos žymių poros, esančios apytiksliai pusiaukelėje išilgai laivo.
5. Žymės arba nuorodos, kurios po papildomo patikrinimo nebegalioja, prižiūrint tikrinimo įstaigai turi būti panaikinamos arba pažymimos nebegaliojančiomis. Jei grimzlės žymės neliktų, ją galima pakeisti nauja tik prižiūrint tikrinimo įstaigai.
6. Jei laivas buvo išmatuotas įgyvendinant 1966 m. Konvenciją dėl vidaus vandenų laivų matavimo ir jei matavimo žymių plokštuma atitinka šios direktyvos reikalavimus, tokios matavimo žymės naudojamos vietoj grimzlės žymių; tai nurodoma Bendrijos sertifikate.
7. Be 4 dalyje numatytų laivapriekio ir laivagalio grimzlės žymių porų, ant laivų, plaukiojančių ne 3 zonos vidaus vandenų keliais (1, 2 arba 4 zonose), nubrėžiama vertikali linija, prie kurios laivapriekio kryptimi nuo 3 zonos grimzlės žymės pažymimos viena arba, jei laivas plaukioja keliose zonose, kelios papildomos 150 mm ilgio grimzlės linijos.
Ši vertikali linija ir horizontali linija yra 30 mm storio. Be grimzlės žymės laivapriekio kryptimi, 60 mm aukščio × 40 mm gylio rašmenimis nurodomi atitinkami zonų numeriai (žr. 1 paveikslą).
1 paveikslas 
4.05 straipsnis
Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė
Jei 3 zonoje galiojanti didžiausios laivo grimzlės plokštuma yra nustatoma darant prielaidą, kad triumai gali būti uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, ir jei atstumas nuo didžiausios grimzlės plokštumos iki viršutinio komingsų krašto yra mažesnis negu 500 mm, nustatoma laivo plaukimo neuždengtais triumais didžiausia grimzlė.
Bendrijos sertifikate įrašoma:
„Jei triumo liukai yra visiškai arba iš dalies neuždengti, laivas gali būti kraunamas tik iki ... mm žemiau 3 zonoje galiojančių grimzlės žymių.“
4.06 straipsnis
Grimzlės skalės
1. Ant laivų, kurių grimzlė gali viršyti 1 m, abiejų šonų laivagalio pusėje pažymima grimzlės skalė; ant jų gali būti ir papildomos grimzlės skalės.
2. Kiekvieno grimzlės skalės nulio taškas pažymimas vertikaliai plokštumoje, lygiagrečioje didžiausios grimzlės plokštumai, einančiai per žemiausią korpuso ar kilio, jei jis yra, tašką. Vertikalus atstumas virš nulinio taško žymimas padalomis — decimetrais. Tokia skalė sužymima perforuotomis arba iškaltomis padalomis nuo laivo be krovinio vaterlinijos iki 100 mm virš didžiausios grimzlės ir nudažyta dviejų spalvų aiškiai matoma dryžuota juosta. Padalos kas penki decimetrai pažymimos skaičiais, nurodomais šalia skalės ir virš jos.
3. Vietoj grimzlės skalių gali būti dvi laivagalio matavimo skalės, pritvirtintos pagal 4.04 straipsnio 6 dalyje nurodytą konvenciją, jei jos turi reikalavimus atitinkančias padalas ir jei tam tikrais atvejais yra pažymėtos grimzlę rodančiais skaičiais.
5 SKYRIUS
MANEVRINGUMAS
5.01 straipsnis
Bendroji dalis
Laivai ir vilkstinės turi būti tinkami plaukioti ir manevringi.
Laivai be variklių, skirti būti velkami, turi atitikti konkrečius tikrinimo įstaigos nustatytus reikalavimus.
Laivai su varikliais ir vilkstinės turi atitikti 5.02–5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
5.02 straipsnis
Navigaciniai bandymai
1. Tinkamumas plaukioti ir manevringumas tikrinami navigaciniais bandymais. Visų pirma tikrinama atitiktis 5.06–5.10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.
2. Jei atitiktis tinkamumo plaukioti ir manevringumo reikalavimams įrodoma kitu būdu, tikrinimo įstaiga gali neatlikti visų arba dalies bandymų.
5.03 straipsnis
Bandymų zonos
1. 5.02 straipsnyje nurodyti navigaciniai bandymai atliekami kompetentingų institucijų nurodytose vidaus vandenų kelių zonose.
2. Bandymų zonos turi būti tekančio arba stovinčio vandens ruože, kuris, jei įmanoma, yra tiesus, ne mažiau kaip 2 km ilgio ir pakankamai platus, kuriame įrengiami lengvai atskiriami orientyrai laivo padėčiai nustatyti.
3. Tikrinimo įstaiga turi turėti galimybę pažymėti hidrologinius duomenis, pavyzdžiui, vandens gylį, laivybai tinkamo kanalo plotį ir vidutinį srovės greitį laivybos zonoje pagal įvairius vandens lygius.
5.04 straipsnis
Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus
Atliekant navigacinius bandymus kroviniams vežti skirtų laivų ir vilkstinių krovinys yra lygus ne mažiau kaip 70 % jų tonažo, o apkrova paskirstoma taip, kad garantuotų kuo horizontalesnį išdėstymą. Jei bandymai atliekami su mažesne apkrova, leidimas plaukti pasroviui suteikiamas tik esant tokiai apkrovai.
5.05 straipsnis
Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams
1. Atliekant navigacinius bandymus gali būti naudojama visa Bendrijos sertifikato 34 ir 52 dalyse nurodyta įranga, kurią galima paleisti iš vairinės, išskyrus inkarus.
2. Tačiau atliekant 5.10 straipsnyje nurodytą bandymą, kurio metu laivas įsuka į srovę, gali būti naudojami priekio inkarai.
5.06 straipsnis
Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis
1. Laivai ir vilkstinės plaukia ne mažesniu negu 13 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Ši sąlyga nėra privaloma, kai vilkikai-stūmikai plaukia vieni.
2. Tikrinimo įstaiga nuo šio reikalavimo gali atleisti laivus ir vilkstines, plaukiojančius tik upių žiotyse ir uostuose.
3. Tikrinimo įstaiga tikrina, ar laivas be krovinio gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Jei tai patvirtinama, Bendrijos sertifikato 52 punkte įrašoma:
„Laivas gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu.“
5.07 straipsnis
Gebėjimas sustoti
1. Laivai ir vilkstinės, nukreipti pasroviui, turi sugebėti laiku sustoti ir kartu likti pakankamai manevringi.
2. Jei laivai ir vilkstinės yra ne ilgesni negu 86 m ir ne platesni negu 22,90 m, vietoj pirmiau nurodyto gebėjimo sustoti gali būti tikrinamas gebėjimas suktis.
3. Gebėjimas sustoti įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant sustojimo manevrus, o gebėjimas suktis — atliekant posūkio manevrus pagal 5.10 straipsnį.
5.08 straipsnis
Gebėjimas plaukti atbuline eiga
Jei sustojimo manevras pagal 5.07 straipsnį atliekamas stovinčiame vandenyje, po jo atliekamas navigacinis bandymas plaukiant atbuline eiga.
5.09 straipsnis
Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus
Laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku atlikti išsisukamuosius manevrus. Šis gebėjimas įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant išsisukamuosius manevrus.
5.10 straipsnis
Gebėjimas suktis
Ne ilgesni negu 86 m arba ne platesni negu 22,90 m laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku pasisukti.
Gebėjimas suktis gali būti pakeičiamas 5.07 straipsnyje nurodytu gebėjimu sustoti.
Gebėjimas suktis įrodomas posūkio manevrais prieš srovę.
6 SKYRIUS
VAIRAVIMO SISTEMA
6.01 straipsnis
Bendrieji reikalavimai
1. Laivuose įrengiama patikima vairavimo sistema, kuri užtikrina ne mažesnį manevringumą negu reikalaujama 5 skyriuje.
2. Vairavimo sistemos su varikliais suprojektuojamos taip, kad laivo vairas negalėtų netyčia pakeisti padėties.
3. Visa vairavimo sistema suprojektuojama veikti esant iki 15° nuolatiniam pasvirimui ir nuo — 20°C iki +50°C aplinkos temperatūrai.
4. Vairavimo sistemos sudedamosios dalys turi būti pakankamai tvirtos, kad visada galėtų išlaikyti įtempius, galimus įprastos eksploatacijos metu. Laivo vairą veikiančios išorinės jėgos neturi sumažinti vairo mechanizmo ir jo pavaros įtaiso eksploatacinio pajėgumo.
5. Vairavimo sistemoje turi būti mechanizuotas pavaros įtaisas, jei to reikia siekiant užtikrinti laivo vairui įjungti būtiną jėgą.
6. Vairo mechanizmas su mechanizuotu pavaros įtaisu nuo perkrovos apsaugomas pavaros įtaiso sukuriamą sukimo momentą apribojančia sistema.
7. Laivo vairo balerio išgrąžos suprojektuojamos taip, kad neleistų sklisti vandenį teršiančioms alyvoms.
6.02 straipsnis
Vairo mechanizmo pavaros įtaisas
1. Jei vairo mechanizme yra mechanizuotas pavaros įtaisas, turi būti antras savarankiškas pavaros įtaisas arba rankinė pavara. Sugedus vairo mechanizmo pavaros įtaisui arba sutrikus jo darbui, per penkias sekundes turi būti galima pradėti naudoti antrąjį savarankišką pavaros įtaisą arba rankinę pavarą.
2. Jei antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara neįsijungia automatiškai, vairininkas turi turėti galimybę iškart tai atlikti vienu paprastu ir greitu veiksmu.
3. Antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara taip pat turi užtikrinti 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.
6.03 straipsnis
Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas
1. Prie hidraulinio vairo mechanizmo pavaros įtaiso negali būti prijungta kita elektros energiją vartojanti įranga.
2. Hidraulinėse talpyklose įrengiama avarinė signalizacijos sistema, skirta stebėti, ar alyvos lygis nenukrito žemiau saugiai eksploatacijai būtino žemiausio lygio.
3. Vamzdyno matmenys, projektas ir išdėstymas turi kuo labiau saugoti nuo mechaninio apgadinimo arba gaisro keliamos žalos.
4. Hidraulinės žarnos:
a) gali būti leidžiamos tik tuo atveju, jei jas naudoti yra būtina vibracijai slopinti arba kad detalės galėtų laisvai judėti;
b) turi būti suprojektuotos taip, kad išlaikytų slėgį, kuris yra ne mažesnis už didžiausią eksploatacinį slėgį;
c) turi būti atnaujinamos ne rečiau kaip kas aštuonerius metus.
5. Hidraulinius cilindrus, hidraulinius siurblius, hidraulinius variklius ir elektros variklius ne rečiau kaip kas aštuonerius metus tikrina specializuota firma, o prireikus jie remontuojami.
6.04 straipsnis
Energijos šaltinis
1. Vairavimo sistemos, kuriose yra du mechanizuoti pavaros įtaisai, turi turėti ne mažiau kaip du energijos šaltinius.
2. Jei laivui plaukiant antruoju mechanizuoto pavaros įtaiso energijos šaltiniu negalima naudotis nuolat, pakankamo galingumo buferinis įrenginys paleidimo laikotarpiu naudojamas kaip atsarginis.
3. Jei naudojami elektros energijos šaltiniai, pagrindinis vairavimo sistemos energijos šaltinis negali tiekti energijos kitai elektros energiją vartojančiai įrangai.
6.05 straipsnis
Rankinė pavara
1. Rankinis vairaratis neturi būti varomas mechanizuotos pavaros įtaisu.
2. Neatsižvelgiant į laivo vairo padėtį, automatiškai įjungus rankinę pavarę neturi būti vairaračio atatrankos.
6.06 straipsnis
Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos
1. Jei laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginiai yra paleidžiami nuotoliniu būdu elektrinėmis, hidraulinėmis arba pneumatinėmis priemonėmis, tarp vairinės ir laivo sraigto arba privairavimo įrenginių turi būti dvi viena nuo kitos nepriklausomos įjungimo sistemos, mutatis mutandis atitinkančios 6.01–6.05 straipsnių reikalavimus.
Ši dalis tokioms sistemoms netaikoma, jei jos nėra būtinos 5 skyriuje reikalaujamam manevringumui užtikrinti arba jei jos yra būtinos tik sustojimo bandymui.
2. Jei yra du arba daugiau vienas nuo kito nepriklausomų laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginių, antroji įjungimo sistema nėra būtina, jei sugedus vienai iš šių sistemų laivas išlaiko 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.
6.07 straipsnis
Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai
1. Laivo vairo padėtis turi būti aiškiai matoma laivo vairavimo vietoje. Jei laivo vairo padėties indikatorius yra elektrinis, jis turi turėti savo elektros energijos tiekimo šaltinį.
2. ►M3 Laivo vairavimo vietoje turi būti vaizdo ir garso avarinis signalas, pranešantis apie: ◄
a) alyvos lygio hidraulinėse talpyklose nukritimą žemiau žemiausio lygio pagal 6.03 straipsnio 2 dalį ir hidraulinės sistemos eksploatacinio slėgio sumažėjimą;
b) elektros energijos tiekimo vairo valdymo įrangai sutrikimo;
c) elektros energijos tiekimo pavaros įtaisams sutrikimo;
d) posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso darbo sutrikimo;
e) privalomų buferinių įrenginių darbo sutrikimo.
6.08 straipsnis
Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai
1. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai ir jų sudedamosios dalys turi atitikti 9.20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Tinkamas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso veikimas vairavimo vietoje turi būti rodomas žalia indikatoriaus lempute.
Turi būti stebima, ar ne per maža tiekiamos elektros srovės įtampa, ar ne per dideli jos svyravimai ir ar ne per daug sumažėja giroskopo sukimosi greitis.
3. Jei be posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso yra kitų vairavimo sistemų, laivo vairavimo vietoje turi būti aiškiai matoma, kuri iš šių sistemų buvo paleista. Turi būti galima iš vienos sistemos nedelsiant persijungti į kitą. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas negali turėti įtakos minėtoms kitoms vairavimo sistemoms.
4. Elektros energijos tiekimas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisui neturi priklausyti nuo kitos elektros energiją vartojančios įrangos.
5. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisuose naudojami giroskopai, detektoriai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi atitikti mažiausius vidaus vandenų laivuose naudojamų posūkio kampinio greičio indikatorių minimalių specifikacijų ir bandymo sąlygų reikalavimus, kaip nustatyta IX priede.
6.09 straipsnis
Priėmimo bandymas
1. Ar teisingai įrengta vairavimo sistema, turi tikrinti tikrinimo įstaiga. Šiuo tikslu tikrinimo įstaiga gali paprašyti tokių dokumentų:
a) vairavimo sistemos aprašymo;
b) vairo mechanizmo pavaros įtaisų ir vairo valdymo įrangos brėžinių ir informacijos apie juos;
c) informacijos apie vairo mechanizmą;
d) elektros instaliacijos schemos;
e) posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso aprašymo;
f) vairavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros instrukcijų.
2. Visos vairavimo sistemos veikimas tikrinamas navigaciniu bandymu. Jei yra įrengtas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas, tikrinama, ar laivas gali patikimai plaukti iš anksto nustatytu kursu ir saugiai suktis.
3. Elektros energija maitinamas vairo valdymo sistemas tikrina ekspertas:
a) prieš pradedant eksploatuoti;
b) po veikimo sutrikimo;
c) po pakeitimo arba remonto;
d) reguliariai ne rečiau kaip kas treji metai.
4. Tikrinimas turi apimti ne mažiau kaip:
a) atitikties patvirtintiems brėžiniams patikrinimą ir periodinių tikrinimų metu – ar padaryta vairavimo sistemos pakeitimų;
b) vairavimo sistemos funkcinį bandymą įtraukiant visas veikimo galimybes;
c) hidraulinių komponentų, visų pirma sklendžių, vamzdynų, hidraulinių žarnų, hidraulinių cilindrų, hidraulinių siurblių ir hidraulinių filtrų, vizualinį ir sandarumo patikrinimą;
d) elektros komponentų, visų pirma relių, elektros variklių ir saugos įtaisų, vizualinį patikrinimą;
e) vaizdo ir garso kontrolės įtaisų patikrinimą.
5. Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta tikrinimo data.
7 SKYRIUS
VAIRINĖ
7.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Vairinės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkas visada galėtų atlikti savo darbą.
2. Įprastos eksploatacijos sąlygomis laivo sukelto garsinio slėgio lygis laivo vairavimo vietoje ties vairininko galva neturi viršyti 70 dB(A).
3. Jei vairinė suprojektuota taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairininkas turi turėti galimybę dirbti atsisėdęs, o visi laivo eksploatacijai būtini indikatoriai arba kontroliniai prietaisai ir visos valdymo rankenėlės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkui būtų patogu jomis naudotis savo vietoje arba nepametant iš akių radaro ekrano.
7.02 straipsnis
Neribotas matomumas
1. Iš laivo vairavimo vietos visomis kryptimis matomumas turi būti neribotas.
2. ►M3 Vairininkui riboto matomumo plotas prieš laivą be krovinio, su puse atsargų, bet be balasto, neturi viršyti mažesniojo iš šių dydžių – dviejų laivo ilgių arba 250 m iki vandens paviršiaus tiesiai prieš laivą. ◄
Patikrinimo metu neatsižvelgiama į optines ir elektronines priemones riboto matomumo plotui mažinti.
Riboto matomumo plotui dar labiau sumažinti naudojami tik tinkami elektroniniai prietaisai.
3. Vairininko neriboto matomumo laukas jam esant įprastoje vietoje turi būti ne mažiau kaip 240° horizonto ir ne mažiau kaip 140° pusrutulio laivapriekio link.
Įprastoje vairininko matymo lauko ašyje neturi būti langų rėmų, stulpų arba antstatų.
Net jei neriboto matomumo laukas yra 240° horizonto, tikrinimo įstaiga gali reikalauti taikyti kitas priemones, visų pirma sumontuoti tinkamus pagalbinius optinius arba elektroninius prietaisus, jei matomumas laivagalio kryptimi yra pakankamai ribotas.
Šoninių langų apatinio krašto aukštis turi būti kuo mažesnis, o šoninių ir galinių langų viršutinio krašto aukštis — kuo didesnis.
Nustatant, ar vykdomi šio straipsnio reikalavimai dėl matomumo iš vairinės, remiamasi prielaida, kad laivo vairavimo vietoje esančio vairininko akys yra 1 650 mm aukštyje virš denio.
4. Į laivapriekį nukreiptų vairinės langų viršutinis kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad laivo vairavimo vietoje esantis asmuo, kurio akys yra 1 800 mm aukštyje, akių lygyje aiškiai matytų vaizdą laivapriekio kryptimi ne mažiau kaip 10 laipsnių virš horizontalės.
5. Geras matomumas per priekinį stiklą tinkamomis priemonėmis turi būti užtikrinamas visomis oro sąlygomis.
6. Vairinėse naudojamas saugos langų stiklas, praleidžiantis ne mažiau kaip 75 % šviesos.
Kad nebūtų atspindžių, priekiniai tiltelio langai turi būti neatspindintys arba įrengti taip, kad veiksmingai būtų išvengta atspindžių. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, kai langai nuo vertikalios plokštumos pasvirę ne mažiau negu 10o ir ne daugiau negu 25o kampu taip, kad jų viršus būtų labiau išsikišęs į išorę.
7.03 straipsnis
Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai
1. Laivui valdyti būtiną valdymo įrangą turi būti galima lengvai perjungti į darbo padėtį. Ši padėtis turi būti pažymėta nedviprasmiškai ir aiškiai.
2. Kontrolinių prietaisų rodmenys turi būti lengvai įskaitomi. Jų apšvietimas turi būti reguliuojamas ne pakopomis, jį mažinant tol, kol išsijungia. Šviesos šaltiniai neturi būti pernelyg ryškūs ir negali riboti kontrolinių prietaisų rodmenų matomumo.
3. Turi būti įrengta įspėjamųjų lempučių ir indikatorių lempučių bandymo sistema.
4. Turi būti galima aiškiai nustatyti, ar sistema veikia. Jei sistema veikia, turi degti žalia indikatoriaus lemputė.
5. Sistemų darbo sutrikimą arba gedimą, kuris turi būti stebimas, rodo raudonos įspėjamosios lemputės.
6. Užsidegus raudonai įspėjamajai lemputei, tuo pačiu metu turi įsijungti garsinis įspėjamasis signalas. Garsiniai įspėjimai gali būti duodami vienkartiniu bendruoju signalu. Šio signalo garsinio slėgio lygis turi būti bent 3 dB(A) didesnis už didžiausią aplinkos triukšmo garsinio slėgio lygį laivo vairavimo vietoje.
7. Garsinio įspėjimo signalą turi būti galima išjungti, kai patvirtinamas darbo sutrikimas ar gedimas. Toks išjungimas neturi trukdyti avarinei signalizacijai įsijungti, jei įvyktų kitų darbo sutrikimų. Raudonos įspėjamosios lemputės išsijungia tik sutrikimą pašalinus.
8. Kontroliniai prietaisai ir indikatoriai, sutrikus jų elektros energijos tiekimui, turi automatiškai persijungti į alternatyvų elektros energijos šaltinį.
7.04 straipsnis
Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai
1. Pagrindinius variklius ir vairavimo sistemas turi būti galima valdyti ir stebėti iš laivo vairavimo vietos. Pagrindiniai varikliai su sankaba, kurią galima įjungti iš laivo vairavimo vietos, arba reguliuojamo aukščio laivo sraigtas, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos, turi būti paleidžiamas ir sustabdomas iš mašinų skyriaus.
2. Kiekvienas pagrindinis variklis turi būti valdomas viena svirtimi, kuri brėžia lanką vertikalioje plokštumoje, kuri yra maždaug lygiagreti išilginei laivo ašiai. Kai svirtis juda laivapriekio link, laivas juda į priekį, o svirčiai judant laivagalio link, laivas plaukia atbuline eiga. Sankaba įjungiama ir judėjimo kryptis apgręžiama, kai svirtis yra neutralioje padėtyje. Neutralioje padėtyje svirtis turi užsifiksuoti.
3. Rodomi laivui perduodamos varomosios jėgos kryptis ir laivo sraigto arba pagrindinių variklių sukimosi greitis.
4. 6.07 straipsnio 2 dalyje, 8.03 straipsnio 2 dalyje ir 8.05 straipsnio 13 dalyje nustatyti indikatoriai ir kontroliniai prietaisai turi būti laivo vairavimo vietoje.
5. Laivai su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairuojami svirtimi. Svirtis turi būti lengvai valdoma ranka. Svirties padėtis laivo išilginės ašies atžvilgiu turi tiksliai atitikti laivo vairo plokščių padėtį. Svirtį turi būti galima paleisti bet kurioje padėtyje, nesikeičiant laivo vairo plokščių padėčiai. Neutrali svirties padėtis turi būti aiškiai pastebima.
6. Jei laive yra laivapriekio vairai arba specialieji laivo vairai, ypač skirti plaukti atbuline eiga, jie turi būti įjungiami vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, specialiomis svirtimis, kurios mutatis mutandis atitinka 5 dalyje išdėstytus reikalavimus.
Šis reikalavimas taip pat taikomas, jei vilkstinėse yra naudojama vairavimo sistema, įrengta ne vilkstinę varančiose plaukiojančiose priemonėse.
7. Jei naudojami posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai, posūkio kampinio greičio valdymo svirtis turi būti paleidžiama bet kurioje padėtyje nekeičiant pasirinkto greičio.
Valdymo svirtis sukdamasi turi brėžti pakankamai didelį lanką, kad padėtis būtų nustatyta pakankamai tiksliai. Neutrali padėtis turi aiškiai skirtis nuo kitų padėčių. Padalų apšvietimas turi būti keičiamas ne pagal nustatytas padėtis.
8. Visos vairavimo sistemos nuotolinio valdymo įranga turi būti įrengiama visam laikui ir išdėstoma taip, kad pasirinktas kursas būtų aiškiai matomas. Jei nuotolinio valdymo įrangą galima išjungti, joje turi būti atitinkamas eksploatacijos sąlygas rodantis indikatorius „veikia“ arba „neveikia“. Valdymo rankenėlių išdėstymas ir valdymas turi būti funkcionalus.
Pagalbinės vairavimo sistemos, pavyzdžiui, aktyvūs laivapriekio privairavimo įrenginiai, nestacionari nuotolinio valdymo įranga, leidžiamos, jei tokį pagalbinį įrenginį bet kuriuo metu galima rankiniu būdu įjungti vairinėje.
9. Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio vairo sistemų atveju leidžiama naudoti lygiaverčius valdymo, indikatorių ir kontrolinius prietaisus.
1–8 dalyse išdėstyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis atsižvelgiant į pasirinktas konkrečias pirmiau nurodytų aktyvių vairavimo ir varomųjų įtaisų charakteristikas ir išdėstymą. Analogiškai 2 daliai kiekvieną įtaisą valdo svirtis, kuri juda lanku vertikalioje plokštumoje, kuri yra maždaug lygiagreti su įtaiso varomosios jėgos kryptimi. Iš svirties padėties laivą veikiančios varomosios jėgos kryptis turi būti aiškiai matoma.
Jei laivo vairo sraigto ar cikloidinio laivo sraigto sistemos nėra valdomos svirtimis, tikrinimo įstaiga gali suteikti išimtis dėl 2 dalies. Šios išimtys nurodomos Bendrijos sertifikato 52 langelyje.
7.05 straipsnis
Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai
1. Navigaciniai žiburių žibintai, jų korpusai ir priedai turi būti paženklinti patvirtinimo ženklu, nustatytu 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/98/EB dėl laivų įrenginių. ( 12 )
2. Srovės šviesiniai indikatoriai arba kiti lygiaverčiai įtaisai, pavyzdžiui, šviesiniai indikatoriai navigaciniams žiburiams stebėti, turi būti įrengti vairinėje, jei negalima žiburių stebėti tiesiai iš vairinės.
3. Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, šviesiniai indikatoriai turi būti įrengiami valdymo pulte, kad būtų galima stebėti navigacinius žiburius ir šviesos signalus. Navigacinių žiburių jungikliai turi būti integruoti šviesiniuose indikatoriuose arba įrengti greta jų ir aiškiai jiems priskirti.
Navigacinių žiburių ir šviesos signalų šviesinių indikatorių išdėstymas ir spalva turi atitikti tikrąją žiburių ir signalų padėtį ir spalvą.
Neveikiant navigaciniam žiburiui arba šviesos signalui, atitinkamas šviesinis indikatorius turi išsijungti arba signalas duodamas kitu būdu.
4. Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, garso signalai įjungiami koja valdomu jungikliu. Šis reikalavimas netaikomas signalui „nesiartinti“ pagal taikomas valstybių narių laivybos institucijų taisykles.
5. Navigaciniai žiburiai turi atitikti IX priedo I dalyje išdėstytus reikalavimus.
7.06 straipsnis
Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai
1. Radiolokacinė navigacijos įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai atitinka IX priedo I ir II dalyse nustatytus reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams nustatoma pagal kompetentingos institucijos išduodamą tipo patvirtinimą. Vidaus vandenų Elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistemos (toliau – ECDIS) įranga, kuri gali veikti navigacijos režimu, laikoma radiolokacine navigacijos įranga.
Laikomasi IX priedo III dalyje nustatytų vidaus vandenų kelių laivuose naudojamų radiolokacinių sistemų ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir funkcinio bandymo reikalavimų.
Europos Komisija skelbia radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių, patvirtintų pagal IX priedo nuostatas arba remiantis lygiaverčiais pripažintais tipo patvirtinimais, registrą.
2. Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo:
a) radaro ekranas neturi būti labai nukreiptas į šoną nuo vairininko žiūrėjimo ašies jam esant įprastoje vietoje;
b) jei nėra apsauginių priemonių ar uždangos, vaizdas radaro ekrane turi būti puikiai matomas nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų vairinės išorėje;
c) posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas tiesiai virš radaro ekrano, po juo arba į jį integruotas.
7.07 straipsnis
Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdyto vienas asmuo
1. Jei laivo vairinės buvo suprojektuotos taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, pranešimai iš laivų tinklo ir navigacinės informacijos tinklo turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami pranešimai — naudojantis stacionariu mikrofonu. Siuntimo ir gavimo režimai turi būti perjungiami paspaudus mygtuką.
Šių tinklų mikrofonų negalima naudoti viešojo ryšio tinkle.
2. Jei laivo vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, yra viešojo ryšio tinklo radijo telefono sistema, pranešimus turi būti galima priimti sėdint vairininko kėdėje.
7.08 straipsnis
Laivo vidinio ryšio įranga
Laivuose su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, turi būti laivo vidaus ryšio įranga.
Iš laivo vairavimo vietos turi būti galima užmegzti ryšį:
a) su laivo arba vilkstinės laivapriekiu;
b) su laivo arba vilkstinės laivagaliu, jei iš laivo vairavimo vietos neįmanomas tiesioginis ryšys;
c) su įgulos gyvenamosiomis patalpomis;
d) su laivo kapitono kajute.
Visose vidinio ryšio vietose pranešimai turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami — stacionariu mikrofonu. Ryšys su laivo arba vilkstinės laivapriekiu ir laivagaliu gali būti radiotelefoninis.
7.09 straipsnis
Avarinės signalizacijos sistema
1. Turi būti įrengta savarankiška avarinės signalizacijos sistema, kurios signalas pasiektų gyvenamąsias patalpas, mašinų skyrius ir tam tikrais atvejais atskiras siurblines.
2. Avarinės signalizacijos įjungimo ir išjungimo jungiklis turi būti vairininkui pasiekiamoje vietoje; negalima naudoti jungiklių, kuriuos atleidus jie automatiškai gįžta į poziciją „išjungta“.
3. Avarinės signalizacijos garsinio slėgio lygis gyvenamųjų patalpų zonoje turi būti ne mažesnis kaip 75 dB(A).
Mašinų skyriuose ir siurblinėse avarinė signalizacija turi būti mirksintis šviesos signalas, matomas iš visų pusių ir aiškiai pastebimas visose vietose.
7.10 straipsnis
Šildymas ir vėdinimas
Vairinėse turi būti įrengta veiksminga šildymo ir vėdinimo sistema, kurią galima reguliuoti.
7.11 straipsnis
Laivagalio inkaro valdymo įranga
Laivuose su vairine, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, ir kurie yra ilgesni negu 86 m arba platesni negu 22.90 m, bei jų vilkstinėse vairininkas turi turėti galimybę laivagalio inkarus išmesti iš savo vietos.
7.12 straipsnis
Įtraukiamosios vairinės
Įtraukiamosiose vairinėse turi būti įrengta avarinė nuleidimo sistema.
Prasidėjus nuleidimo veiksmams, turi automatiškai įsijungti gerai girdimas įspėjamasis signalas. Šis reikalavimas netaikomas, jei apsaugą nuo galimų sužeidimų nuleidimo metu užtikrina atitinkamos konstrukcijos ypatybės.
Iš bet kurioje padėtyje esančios vairinės turi būti galima saugiai išeiti.
7.13 straipsnis
Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo
Jei laivas atitinka specialiąsias nuostatas, taikomas vairinėms, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, kaip nurodyta 7.01, 7.04 to 7.08 ir 7.11 straipsniuose, į Bendrijos sertifikatą įrašoma:
„Laive yra vairinė, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo“.
8 SKYRIUS
VARIKLIO KONSTRUKCIJA
8.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Varikliai ir jų pagalbiniai įrenginiai suprojektuojami, pagaminami ir sumontuojami vadovaujantis geriausia praktika.
2. Ekspertas tikrina laivo eksploatavimui skirtus slėginius indus ir nustato, ar jie saugūs naudoti:
a) prieš pirmą kartą pradedant eksploatuoti,
b) prieš pradedant eksploatuoti po pakeitimo ar remonto ir
c) reguliariai, ne rečiau kaip kas penkeri metai.
Tikrinama iš vidaus ir iš išorės. Slėginiai indai, kurių iš vidaus negalima tinkamai patikrinti arba kurių būklės negalima aiškiai nustatyti atliekant patikrinimą iš vidaus, išbandomi neardomuoju arba hidraulinio slėgio bandymu.
Išduodamas eksperto pasirašytas patikrinimo sertifikatas, jame nurodoma patikrinimo data.
Kita įranga, kurią būtina reguliariai tikrinti, ypač garo katilai, kiti slėginiai indai bei jų priedai ir liftai, atitinka vienoje iš Sąjungos valstybių narių taikomas taisykles.
3. Gali būti montuojami tik vidaus degimo varikliai, naudojantys degalus, kurių pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55°C.
8.02 straipsnis
Saugos įranga
1. Varikliai sumontuojami ir įrengiami taip, kad būtų deramai prieinami eksploatuoti bei atlikti techninę priežiūrą ir kad nekeltų pavojaus asmenims, paskirtiems atlikti šias užduotis. Turi būti galimybė užtikrinti, kad jie nebus paleisti netyčia.
2. Pagrindiniuose varikliuose, pagalbiniuose įrenginiuose, katiluose ir slėginiuose induose bei jų prieduose įmointuojami saugumą užtikrinantys įtaisai.
3. Įvykus avarijai, pūtimo ir traukos ventiliatorių variklius turi būti galima išjungti iš kitų patalpų negu jie yra ir ne iš mašinų skyriaus.
4. Prireikus, vamzdžių, kuriais teka mazutas, tepalinė alyva ir alyva, naudojama energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, sujungimai uždengiami arba kitaip tinkamai apsaugomi, kad šios medžiagos nebūtų užpurkštos arba nutekėjusios nepatektų ant įkaitusių paviršių, į mašinų oro įleidžiamuosius vamzdžius arba kitus užsiliepsnojimo šaltinius. Tokiose vamzdžių sistemose turi būti kuo mažiau sujungimų.
5. Išoriniai dyzelinių variklių didelio slėgio kuro tiekimo vamzdžiai nuo didelio slėgio kuro siurblių iki kuro purkštuvų apgaubiami apsaugine vamzdžių sistema, galinčia sulaikyti kurą iš sugedusio didelio slėgio vamzdžio. Apsauginėje vamzdžių sistemoje turi būti ištekėjusių skysčių surinkimo priemonės, taip pat turi būti numatytos priemonės avariniam signalui duoti įvykus kuro vamzdžių avarijai, tačiau avarinis signalas nebūtinas, jei varikliai turi ne daugiau kaip du cilindrus. Apsauginės vamzdžių sistemos nebūtinos varikliuose, kuriais atviruose deniuose varomi suktuvai ir kabestanai.
6. Variklio dalių izoliacija turi atitikti 3.04 straipsnio 3 dalies antros pastraipos reikalavimus.
8.03 straipsnis
Jėgainė
1. Laivo varomąją jėgą turi būti galima patikimai ir greitai paleisti, sustabdyti arba apgręžti.
2. Tinkamais prietaisais turi būti stebimi šie parametrai, kuriems pasiekus kritinį lygį įsijungia avarinė signalizacija:
a) pagrindinio variklio aušinimo vandens temperatūra;
b) pagrindinių variklių ir pavarų tepalo slėgis;
c) pagrindinio variklio reversavimo agregatų, reversinių pavarų transmisijų arba laivo sraigtų tepalo ir oro slėgis.
3. Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jis neturi būti išjungiamas automatiškai, išskyrus atvejus, kai taip apsaugoma nuo greičio viršijimo.
4. Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jame automatinis įtaisas variklio greičiui sumažinti gali būti tik tuomet, jei automatinis variklio greičio mažinimas vaizdo ir garso signalais rodomas vairinėje ir jei variklio greičio mažinimo įtaisą galima išjungti iš vairininko vietos.
5. Veleno įdėklai turi būti tokios konstrukcijos, kad neleistų pasklisti vandenį teršiančioms tepalinėms alyvoms.
8.04 straipsnis
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema
1. Išmetamosios dujos vamzdžiais turi būti visiškai pašalinamos iš laivo.
2. Turi būti imamasi visų tinkamų priemonių, kad išmetamosios dujos nepatektų į įvairius laivo skyrius. Per gyvenamąsias patalpas arba vairinę einantys išmetamieji vamzdžiai turi būti padengti apsauginiu dujoms nelaidžiu apvalkalu. Į tarpą tarp išmetamojo vamzdžio ir šio apvalkalo turi patekti oras iš išorės.
3. Išmetamieji vamzdžiai turi būti išdėstyti ir apsaugoti taip, kad nesukeltų gaisro.
4. Mašinų skyriuose esantys išmetamieji vamzdžiai turi būti tinkamai izoliuoti arba aušinami. Ne mašinų skyriuose užtenka apsaugos nuo fizinio sąlyčio.
8.05 straipsnis
Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai
1. Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa ne didesnė kaip 12 litrų, ir kurios buvo integruotos į pagalbinius įrenginius juos gaminant. Kuro talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
2. Talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei kuras, nei kuro garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų. Talpyklų sklendės, skirtos kuro bandiniams imti arba vandeniui nubėgti, turi užsidaryti automatiškai.
3. Kuro talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.
4. Kuro talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
5. Kuro talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.
6. Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Įleidžiamasis kaklelis turi būti prijungtas jungiamąja detale, atitinkančia Europos standartą EN 12827:1999.
Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra atvirame ore virš denio ir kurie turi būti išdėstyti taip, kad į juos negalėtų patekti vanduo. Alsuoklių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.
Jei talpyklos yra tarpusavyje sujungtos, jungiamųjų vamzdžių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.
7. Kurui skirstyti skirtame vamzdyne tiesiai prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti įtaisytos greitai užsidarančios sklendės, kurias galima valdyti iš denio net kai tokios patalpos yra uždarytos.
Jei valdymo įtaisas yra uždengtas, dangtis arba danga neturi būti rakinamas.
Valdymo įtaisas turi būti žymimas raudonai. Jei įtaisas uždengtas, jis pagal I priedėlio 9 paveikslą turi būti pažymimas greitai užsidarančios sklendės simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm.
Pirmoji pastraipa netaikoma tiesiai ant variklio įtaisytoms kuro talpykloms.
8. Kuro vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Kuro vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
9. Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai veiksmingai apsaugomi nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
10.
a) Kuro talpyklos nuo kuro išsiliejimo kuro atsargų pildymo metu apsaugomos atitinkamais laive montuojamais techniniais įtaisais, kurie įrašomi Bendrijos sertifikato 52 punkte.
b) Jei kuras pilamas iš kuro atsargų pildymo stočių, kuriose yra techniniai įtaisai, apsaugantys nuo kuro išsiliejimo laive kuro atsargų pildymo metu, šios dalies a punkto ir 11 dalies reikalavimai įrangai netaikomi.
11. Jei kuro talpyklose yra sumontuotas automatinis uždaromasis įtaisas, pripildžius 97 % talpyklos, davikliai turi sustabdyti kuro pylimą; ši įranga turi atitikti „veikimo be gedimų“ reikalavimus.
Jei daviklis įjungia elektros įtaisą, kuris gali pertraukti grandinę, kurią kuro atsargų pildymo stotis sujungia dvinariu signalu, signalą į kuro atsargų pildymo stotį turi būti galima perduoti per vandeniui nelaidų jungiamąjį kištuką, atitinkantį IEC leidinio 60309–1:1999 reikalavimus, taikomus 40–50 V DC baltos korpuso spalvos įtaisams, kurių įžeminimo kontakto padėtis atitinka dešimtos valandos rodyklę.
12. Kuro talpyklose turi būti angos, kurias galima sandariai uždaryti, kad talpyklas būtų galima valyti ir tikrinti.
13. Kuro talpyklose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams varikliams ir varikliams, būtiniems saugiai laivo eksploatacijai užtikrinti, turi būti įtaisas, įjungiantis vaizdo ir garso signalus vairinėje, jei jose nepakanka kuro tolesnei saugiai eksploatacijai užtikrinti.
8.06 straipsnis
Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai
1. Tepalinė alyva laikoma plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Tepalinės alyvos talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
2. Tepalinės alyvos talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei tepalinė alyva, nei jos garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.
3. Tepalinės alyvos talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.
4. Tepalinės alyvos talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
5. Tepalinės alyvos talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.
6. Tepalinės alyvos vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
7. Tepalinės alyvos talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
8.07 straipsnis
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai
1. Alyvos, naudojamos energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, laikomos plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Šios alyvų talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
2. Šios alyvų talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei šios alyvos, nei jų garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.
3. Tokios alyvų talpyklos negali būti prieš taraninę pertvarą.
4. Tokios alyvų talpyklos ir jų jungiamosios detalės neturi būti sumontuotos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
5. Tokių alyvų talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.
6. Tokie alyvų vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
7. Tokiose alyvų talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio pripildymo lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
8.08 straipsnis
Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos
1. Iš kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus vandenį turi būti galima išsiurbti atskirai. Tačiau šis reikalavimas netaikomas vandeniui nelaidiems skyriams, kurie paprastai eksploatacijos metu yra sandariai uždaryti.
2. Laivuose, kuriuose būtina įgula, turi būti du nepriklausomi triumo siurbliai, esantys skirtingose vietose. Bent vienas iš jų turi būti motorinis. Tačiau laivuose, kurių galia yra mažesnė negu 225 kW arba kurių dedveitas yra mažesnis negu 350 t, arba laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti ir kurių tonažas yra mažesnis negu 250 m3, pakanka vieno siurblio, kuris gali būti rankinis arba motorinis.
Kiekvieną iš reikalaujamų siurblių turi būti galima naudoti bet kuriame vandeniui nelaidžiame skyriuje.
3. Mažiausias pirmojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Q1 = 0,1 · d1 2 [l/min]
d1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Mažiausias antrojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Q2 = 0,1 · d2 2 [l/min]
d2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Tačiau d2 vertė neturi būti didesnė už d1 vertę.
Apskaičiuojant Q2 laikoma, kad l yra ilgiausio vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis.
Šiose formulėse:
|
l |
atitinkamo vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis [m]; |
|
d1 |
apskaičiuotas pagrindinio drenažo vamzdžio vidinis skersmuo [mm]; |
|
d2 |
apskaičiuotas vamzdžio atšakos vidinis skersmuo [mm]. |
4. Jei triumo siurbliai yra prijungti prie drenažo sistemos, drenažo vamzdžių vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis negu d1 (mm), o vamzdžių atšakų vidinis skersmuo — ne mažesnis negu d2 [mm].
Jei laivų ilgis yra mažesnis negu 25 m, d1 ir d2 vertes galima sumažinti iki 35 mm.
5. Leidžiama naudoti tik savipildžius triumo siurblius.
6. Visų platesnių negu 5 m plokščiadugnių nusausinamų skyrių dešiniojo ir kairiojo borto pusėje turi būti ne mažiau kaip po vieną siurbimo filtrą.
7. Achterpiką turi būti galima nusausinti iš pagrindinio mašinų skyriaus lengvai prieinamu automatiniu uždaromuoju įtaisu.
8. Atskirų skyrių vamzdžių atšakos su pagrindiniu drenažo vamzdžiu sujungiamos atgaliniais vožtuvais, kuriuos galima uždaryti.
Skyriai arba kitos patalpos, į kurias galima patalpinti balastą, su drenažo sistema sujungiamos paprastais uždaromaisiais įtaisais. Šis reikalavimas netaikomas triumams, į kuriuos galima patalpinti balastą. Šie triumai balastiniu vandeniu užpildomi balasto vamzdynu, kuris yra stacionarus ir atskirtas nuo drenažo vamzdžių, arba vamzdžių atšakomis, kurias prie pagrindinio drenažo vamzdžio galima prijungti lanksčiais vamzdžiais arba lanksčiomis jungtimis. Šiuo tikslu neleidžiama naudoti triumo dugne esančių vandens įleidžiamųjų sklendžių.
9. Balasto triumuose sumontuojami matavimo įtaisai.
10. Jei drenažo sistemoje sumontuotas stacionarus vamzdynas, triumo dugno drenažo vamzdžiuose tepaluotam vandeniui nubėgti sumontuojami uždaromieji įtaisai, kuriuos jų vietoje užplombuoja tikrinimo įstaiga. Šių uždaromųjų įtaisų skaičius ir vieta įrašoma Bendrijos sertifikate.
11. Uždaromųjų įtaisų užrakinimas jų vietoje prilyginamas plombavimui pagal 10 dalį. Raktas arba raktai uždaromiesiems įtaisams užrakinti atitinkamai pažymėti ir laikomi pažymėtoje ir lengvai prieinamoje mašinų skyriaus vietoje.
8.09 straipsnis
Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos
1. Laive turi būti galima laikyti eksploatacijos metu susikaupusį tepaluotą vandenį. Mašinų skyriaus triumas yra laikomas tam skirta saugykla.
2. Mašinų skyriuje panaudotai alyvai saugoti turi būti viena arba kelios tam skirtos talpyklos, kurių talpa turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto didesnė už bendrą panaudotų alyvų iš visų įrengtų vidaus degimo variklių ir pavarų rinktuvių kartu su hidraulinio skysčio iš hidraulinio skysčio talpyklų kiekį.
Pirmiau nurodytoms talpykloms ištuštinti naudojamos jungtys turi atitikti Europos standartą EN 1305:1996.
3. Jei laivai plaukia tik į trumpojo nuotolio reisus, tikrinimo įstaiga gali juos atleisti nuo 2 dalies reikalavimų.
8.10 straipsnis
Laivų keliamas triukšmas
1. Laivo plaukiant keliamas triukšmas, ypač variklio oro ėmimo ir išleidimo įtaisų keliamas triukšmas, turi būti slopinamas atitinkamomis priemonėmis.
2. Laivo plaukiant keliamas triukšmas neturi viršyti 75 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.
3. Išskyrus krovinių perkrovimo darbus, stovinčio laivo keliamas triukšmas neturi viršyti 65 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.
8a SKYRIUS
IŠ DYZELINIŲ VARIKLIŲ IŠMETAMI DUJINIAI IR KIETŲJŲ DALELIŲ TERŠALAI
8a.01 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skyriuje:
1. „variklis“ – pagal uždegimo suspaudimu principą veikiantis variklis (dyzelinis variklis);
1a. „varomasis variklis“ Direktyvos 97/68/EB ( 13 ) 2 straipsnyje apibrėžtam vidaus vandenų laivui varyti skirtas variklis;;
1b. „pagalbinis variklis“ – variklis, naudojamas kitais tikslais, o ne plaukiojančiai priemonei varyti;
1c. „pakaitinis variklis“ – esamam naudojamam varikliui pakeisti skirtas kapitališkai suremontuotas, naudotas variklis, kuris yra tos pačios konstrukcijos (vienaeilis variklis, V formos variklis) kaip ir keičiamas variklis, turi tiek pat cilindrų, o jo galingumas bei sūkių dažnis nesiskiria nuo keičiamo variklio galingumo ir sūkių dažnio daugiau kaip 10 %;
2. „tipo patvirtinimas“ – iš dalies pakeistos Direktyvos 97/68/EB 2 straipsnio antroje įtraukoje apibrėžta procedūra, kurią atlikdama valstybė narė patvirtina, kad variklio tipas arba variklių šeima pagal variklio (-ių) dujinių arba kietųjų dalelių teršalų kiekį atitinka nustatytus techninius reikalavimus.
3. „įrengimo bandymas“ – procedūra, kurią kompetentinga institucija atlieka, kad įsitikintų, jog net ir tuo atveju, kai po tipo patvirtinimo išdavimo buvo atlikta plaukiojančioje priemonėje įmontuoto variklio pakeitimų ar pritaikymų, susijusių su išmetamų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekiu, tas variklis vis tiek atitinka šio skyriaus techninius reikalavimus;
4. „tarpinis bandymas“ – procedūra, kurią kompetentinga institucija atlieka, kad įsitikintų, jog net ir tuo atveju, kai po įrengimo bandymo buvo atlikta kokių nors plaukiojančios priemonės variklio pakeitimų ar pritaikymų, susijusių su išmetamų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekiu, tas variklis vis tiek atitinka šio skyriaus techninius reikalavimus;
5. „specialusis bandymas“ – procedūra, kurią kompetentinga institucija atlieka, kad įsitikintų, jog po kiekvieno reikšmingo plaukiojančios priemonės variklio pakeitimo, susijusio su išmetamų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekiu, tas variklis vis tiek atitinka šio skyriaus techninius reikalavimus;
6. (Palikta tuščia);
7. „variklių šeima“ – gamintojo vienai grupei priskirti varikliai, kurie dėl savo konstrukcijos turi panašias dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetimo charakteristikas, kaip apibrėžta iš dalies pakeistos Direktyvos 97/68/EB 2 straipsnio ketvirtoje įtraukoje, ir kurie atitinka taisyklių reikalavimus pagal 8a.03 straipsnį;
8. (Palikta tuščia);
9. (Palikta tuščia);
10. (Palikta tuščia);
11. „gamintojas“ – tai, kaip apibrėžta iš dalies pakeistos Direktyvos 97/68/EB 2 straipsnyje, asmuo arba organizacija, atskaitinga patvirtinimą išduodančiai institucijai visais tipo patvirtinimo klausimais ir garantuojanti produkcijos atitiktį. Nebūtina, kad tas asmuo arba organizacija būtų tiesioginis visų variklio konstravimo etapų dalyvis;
12. (Palikta tuščia);
13. (Palikta tuščia);
14. (Palikta tuščia);
15. (Palikta tuščia);
16. „variklio parametrų protokolas“ – V priedėlyje pateiktas dokumentas, kuriame tinkamai įrašomi visi parametrai kartu su pakeitimais, įskaitant sudedamąsias dalis ir nustatytus variklio parametrus, kurie daro poveikį variklio išmetamų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekiui;
17. „variklio gamintojo instrukcijos dėl variklio dalių ir parametrų, susijusių su dujų išmetimu, stebėsenos“ – dokumentas, rengiamas, kad būtų galima atlikti įrengimo bandymą, tarpinį arba specialų bandymus.
8a.02 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Nepažeidžiant Direktyvos 97/68/EB reikalavimų, šio skyriaus nuostatos taikomos visiems didesnio kaip 19 kW nominaliojo galingumo varikliams, įrengtiems vidaus vandenų laivuose arba tokiuose laivuose esančiose mašinose.
2. Varikliai atitinka Direktyvos 97/68/EB reikalavimus.
3. Atitiktis galiojančio etapo išmetamųjų dujų ribinėms vertėms nustatoma remiantis tipo patvirtinimu pagal 8a.03 straipsnį.
4. Įrengimo bandymai
a) Įrengus laive variklį, bet prieš pradedant jį eksploatuoti, atliekamas įrengimo bandymas. Baigus šį bandymą, kuris vykdomas atliekant plaukiojančios priemonės pradinį patikrinimą arba specialų patikrinimą, susijusį su atitinkamo variklio įrengimu, variklis užregistruojamas pirmą kartą išduodamame Bendrijos sertifikate arba pakeičiamas esamas Bendrijos sertifikatas.
b) Tikrinimo įstaiga gali neatlikti įrengimo bandymo pagal a punktą, jei variklis, kurio nominalusis galingumas PN mažesnis kaip 130 kW, pakeičiamas varikliu, kuriam taikomas tas pats tipo patvirtinimas. Laivo savininkas arba jo įgaliotas atstovas privalo įvykdyti išankstinę sąlygą, t. y. pranešti tikrinimo įstaigai apie variklio pakeitimą ir pateikti tipo patvirtinimo dokumento kopiją bei išsamią informaciją apie naujai įrengto variklio identifikavimo numerį. Tikrinimo įstaiga padaro atitinkamus Bendrijos sertifikato pakeitimus (žr. 52 langelį).
5. Tarpiniai variklio bandymai atliekami per periodišką patikrinimą pagal 2.09 straipsnį.
6. Po kiekvieno reikšmingo variklio pakeitimo, galinčio daryti poveikį variklio išmetamiems dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams, bet kuriuo atveju turi būti atliekamas specialusis bandymas.
6a. Bandymų pagal 8a.02 straipsnio 4–6 dalis rezultatai registruojami variklio parametrų protokole.
7. Bendrijos sertifikato 52 langelyje tikrinimo įstaiga nurodo visų variklių, kurie įrengti laive ir kuriems taikomi šio skyriaus reikalavimai, tipo patvirtinimo ir identifikavimo numerius. Varikliams, kuriems taikomas Direktyvos 97/68/EB 9 straipsnio 4 dalies a punktas, pakanka identifikavimo numerio.
8. Bandymams pagal šį skyrių atlikti kompetentinga institucija gali samdyti techninį centrą.
8a.03 straipsnis
Pripažinti tipo patvirtinimai
1. Pripažįstami toliau išvardyti tipo patvirtinimai su sąlyga, kad variklio naudojimo būdui taikomas tam tikras tipo patvirtinimas:
a) tipo patvirtinimai pagal Direktyvą 97/68/EB;
b) tipo patvirtinimai, kurie pagal Direktyvą 97/68/EB ( 14 ) pripažįstami lygiaverčiais.
2. Laive laikomi tokie kiekvieno variklio, kuriam suteiktas tipo patvirtinimas, dokumentai arba jų kopijos:
a) tipo patvirtinimo dokumentas;
b) variklio gamintojo instrukcijos dėl variklio dalių ir parametrų, susijusių su dujų išmetimu, stebėsenos;
c) variklio parametrų protokolas.
8a.04 straipsnis
Įrengimo bandymas ir tarpinis bei specialusis bandymas
1. Įrengimo bandymo pagal 8a.02 straipsnio 4 dalį metu ir atlikdama tarpinius bandymus pagal 8a.02 straipsnio 5 dalį bei specialiuosius bandymus pagal 8a.02 straipsnio 6 dalį, kompetentinga institucija privalo patikrinti esamą variklio būklę, atsižvelgdama į dalis, pritaikymus ir parametrus, nurodytus instrukcijose pagal 8a.01 straipsnio 17 dalį.
Jei institucija nustato, kad variklis neatitinka patvirtintojo variklių tipo ar patvirtintosios variklių šeimos, ji gali:
a) pareikalauti, kad
aa) būtų imamasi priemonių variklio atitikčiai atkurti;
bb) būtų padaryti tam tikri pakeitimai tipo patvirtinimo dokumente; arba
b) įsakyti, kad būtų matuojami faktiniai išmetalai.
Jei variklio atitiktis neatkuriama arba nepadaromi tam tikri pakeitimai tipo patvirtinimo dokumente, arba matavimai rodo, kad nesilaikoma ribinių išmetalų verčių, kompetentinga institucija atsisako išduoti Bendrijos sertifikatą arba panaikina jau išduotą Bendrijos sertifikatą.
2. Variklių su pakartotinio išmetamųjų dujų apdorojimo sistemomis atveju per įrengimo bandymą ir tarpinį arba specialųjį bandymus atliekami patikrinimai, siekiant nustatyti, kad šios sistemos veikia tinkamai.
3. Bandymai pagal 1 dalį atliekami remiantis variklio gamintojo instrukcija dėl variklio dalių ir parametrų, susijusių su dujų išmetimu, stebėsenos. Instrukcijoje, kurią parengia gamintojas ir patvirtina kompetentinga institucija, nurodomos su išmetimu susijusios dalys, pritaikymai ir parametrai, pagal kuriuos būtų galima patikrinti, kaip užtikrinama nuolatinė atitiktis išmetamųjų dujų ribinėms vertėms. Instrukcijoje pateikiama bent tokia išsami informacija:
a) variklio tipas ir prireikus variklių šeima, nurodant nominalųjį galingumą ir vardinį sūkių dažnį;
b) su dujų išmetimu susijusių dalių ir variklio parametrų sąrašas;
c) aiškūs požymiai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti su dujų išmetimu susijusias leistinas dalis (pvz., ant dalių esantys jų numeriai);
d) su dujų išmetimu susiję variklio parametrai, pvz., įpurškimo laikas, leistina aušinimo vandens temperatūra, didžiausias išmetamųjų dujų priešslėgis ir kt.
Jei varikliuose įrengtos pakartotinio išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos, instrukcijoje taip pat nurodoma tvarka, kuri taikoma siekiant patikrinti, ar pakartotinio išmetamųjų dujų apdorojimo įrenginys veikia efektyviai.
4. Variklių įrengimas plaukiojančiose priemonėse turi atitikti apribojimus, nustatytus tipo patvirtinimo taikymo srityje. Be to, įsiurbimas esant spaudimui ir išmetamųjų dujų priešslėgis neturi viršyti patvirtintajam varikliui nurodytųjų verčių.
5. Jei laive įrengiami varikliai priklauso variklių šeimai, negalima daryti jokių pertvarkymų ar pakeitimų, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį išmetamiesiems dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams arba kurie nepatenka į siūlomų pritaikymų diapazoną.
6. Jei reikia daryti variklio pertvarkymus ar pakeitimus po tipo patvirtinimo, juos reikėtų tiksliai įrašyti į variklio parametrų protokolą.
7. Jei įrengimo ir tarpinis bandymai rodo, kad laive įrengtų variklių parametrai, dalys ir reguliuojamos savybės atitinka specifikacijas, nustatytas instrukcijose pagal 8a.01 straipsnio 17 dalį, galima daryti prielaidą, kad variklių dujiniai ir kietųjų dalelių išmetalai taip pat atitinka bazines ribines vertes.
8. Jei varikliui yra suteiktas tipo patvirtinimas, kompetentinga institucija gali savo nuožiūra sumažinti įrengimo bandymo arba tarpinio bandymo apimtį pagal šias nuostatas. Tačiau turi būti atliekamas visas bent jau vieno cilindro arba vieno variklių šeimai priklausančio variklio bandymas, ir bandymo apimtį galima sumažinta tik tada, jei yra priežasčių manyti, kad visi kiti cilindrai ar varikliai veikia panašiai kaip ir tikrinamasis cilindras ar variklis.
8a.05 straipsnis
Techniniai centrai
1. Techniniai centrai turi atitikti Europos standartą dėl bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijos bendrųjų reikalavimų (EN ISO/IEC 17025:2000), tinkamai atsižvelgiant į tokias sąlygas:
a) Variklių gamintojai negali būti pripažįstami techniniais centrais.
b) Pagal šį skyrių techninis centras gali, kompetentingai institucijai leidus, naudoti už jo paties bandymų laboratorijos ribų esančią infrastruktūrą.
c) Kompetentingai institucijai paprašius, techniniai centrai įrodo, kad jie yra pripažinti kaip galintys Europos Sąjungoje vykdyti šioje pastraipoje aprašytos rūšies veiklą.
d) Trečiųjų šalių centrus galima paskelbti pripažintais techniniais centrais tik sudarius dvišalę arba daugiašalę sutartį tarp Europos Sąjungos ir konkrečios trečiosios šalies.
2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie techninių centrų, kurie kartu su jų nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis yra atsakingi už šio skyriaus taikymą, pavadinimus ir adresus. Komisija šią informaciją pateikia valstybėms narėms.
9 SKYRIUS
ELEKTROS ĮRANGA
9.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Jei nėra nustatyta tam tikroms instaliacijų dalims taikomų konkrečių reikalavimų, saugos lygis laikomas patenkinamu, jei minėtos dalys yra pagamintos pagal galiojantį Europos standartą arba pagal patvirtintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
Atitinkami dokumentai pateikiami tikrinimo įstaigai.
2. Laive laikomi deramai tikrinimo įstaigos antspaudu patvirtinti dokumentai, kuriuose turi būti:
a) bendrieji visos elektros instaliacijos brėžiniai;
b) pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos kartu su svarbiausiais techniniais duomenimis, pavyzdžiui, srovės stiprumas amperais ir apsaugos bei valdymo įtaisų nominalioji srovė;
c) elektros mechanizmų ir įrangos galios duomenys;
d) kabelių rūšys ir informacija apie laidų skerspjūvius.
Šiuos dokumentus laikyti plaukiojančiose priemonėse be įgulos nėra būtina, tačiau juos visuomet turi turėti savininkas.
3. Įranga turi būti suprojektuota naudoti esant nuolatiniam iki 15° pasvirimui ir nuo 0 °C iki +40 °C aplinkos temperatūrai laivo viduje, o denyje — nuo -20 °C iki +40 °C. Šiose ribose ji turi veikti nepriekaištingai.
4. Elektros ir elektroninė įranga bei prietaisai turi būti visiškai prieinami ir lengvai prižiūrimi.
9.02 straipsnis
Elektros tiekimo sistemos
1. Jei plaukiojančioje priemonėje yra įrengta elektros sistema, ji iš esmės turi turėti bent du energijos šaltinius tam, kad, jei vienas energijos šaltinis sugestų, kitas šaltinis bent 30 minučių galėtų aprūpinti saugiai laivybai būtinas elektros energiją naudojančią įrangą.
2. Pakankama elektros energijos tiekimo nominalioji vertė įrodoma galios balansu. Gali būti atsižvelgiama į atitinkamą vienalaikiškumo koeficientą.
3. Neatsižvelgiant į 1 dalį, 6.04 straipsnis taikomas vairavimo sistemai (laivo vairo įrenginiams) skirtam energijos šaltiniui.
9.03 straipsnis
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo
Mažiausios stacionarių įrenginių dalių apsaugos tipas nustatomas pagal šią lentelę:
|
Vieta |
Mažiausios apsaugos tipas (pagal IEC leidinį 60529: 1992) |
|||||
|
Generatoriai |
Varikliai |
Transformatoriai |
Pultai Skirstytuvai Jungikliai |
Jungiamosios detalės |
Apšvietimo įranga |
|
|
Valdymo kabinos, mašinų skyriai, vairavimo įtaisų skyriai |
IP 22 |
IP 22 |
IP (2) 22 |
IP 44 |
IP 22 |
|
|
Triumai |
|
|
|
|
IP 55 |
IP 55 |
|
Baterijų ir dažų sandėliai |
|
|
|
|
|
IP 44 u. (buvęs) (3) |
|
Atvirieji deniai ir atvirosios vairavimo vietos |
|
IP 55 |
|
IP 55 |
IP 55 |
IP 55 |
|
Vairinė |
|
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 |
|
Gyvenamosios patalpos, išskyrus sanitarines patalpas ir prausyklas |
|
|
|
IP 22 |
IP 20 |
IP 20 |
|
Sanitarinės patalpos ir prausyklos |
|
IP 44 |
IP 44 |
IP 44 |
IP 55 |
IP 44 |
|
(1) Jei prietaisai išskiria didelį šilumos kiekį: IP 12. (2) Jei prietaisuose arba pultuose nėra šio tipo apsaugos, jie atitinka šiam apsaugos tipui taikomas sąlygas. (3) Patvirtinto saugos tipo elektros įranga pagal a) Europos standartus EN 50014: 1997; 50015:1998; 50016:2002; 50017: 1998; 50018:2000; 50019:2000 ir 50020:2002 arba b) nuo 2003 m. spalio 1 d. pagal IEC leidinį 60079. |
||||||
9.04 straipsnis
Apsauga nuo sprogimo
Patalpose, kuriose gali kauptis sprogstamosios dujos arba dujų mišiniai, pavyzdžiui, akumuliatoriams arba labai lengvai užsidegantiems produktams laikyti skirtuose skyriuose, galima įrengti tik nuo sprogimų apsaugotą (sertifikuotos saugos) elektros įrangą. Šiose patalpose negali būti montuojami šviesos jungikliai arba kitų elektros prietaisų jungikliai. Įrengiant apsaugą nuo sprogimo atsižvelgiama į galinčių sprogti dujų arba dujų mišinių, kurie gali susidaryti, charakteristikas (sprogimo potencialo grupę, temperatūros klasę).
9.05 straipsnis
Įžeminimas
1. Didesnės negu 50 V įtampos sistemos turi būti įžemintos.
2. Metalinės dalys, su kuriomis galimas fizinis sąlytis ir kuriomis įprastos eksploatacijos metu neteka elektros srovė, pavyzdžiui, variklių rėmai ir korpusai, prietaisai ir apšvietimo įranga, turi būti įžeminamos atskirai, jei jas sumontavus jos neturi elektros kontakto su laivo korpusu.
3. Kilnojamosios elektros energiją naudojančios įrangos ir nešiojamų prietaisų korpusai juos įprastai naudojant įžeminami papildomu elektros kabelyje esančiu įžeminimo laidu.
Ši nuostata netaikoma, jei naudojamas apsauginis grandinės atskiriamasis transformatorius ir jei prietaisai izoliuoti apsaugine izoliacija (dviguba izoliacija).
4. Įžeminimo laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis negu nurodyta šioje lentelėje:
|
Išorinių laidų skerspjūvis (mm2) |
Mažiausias įžeminimo laidų skerspjūvis |
|
|
Izoliuotuose kabeliuose (mm2) |
Įrengtų atskirai (mm2) |
|
|
0,5–4 |
toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis |
4 |
|
daugiau nei 4–16 |
toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis |
toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis |
|
daugiau nei 16–35 |
16 |
16 |
|
daugiau nei 35–120 |
pusė išorinio laido skerspjūvio |
pusė išorinio laido skerspjūvio |
|
daugiau nei 120 |
70 |
70 |
9.06 straipsnis
Didžiausia leistinoji įtampa
1. Turi būti neviršijama ši įtampa:
|
Įrenginio tipas |
Didžiausia leistinoji įtampa |
||
|
Nuolatinė srovė |
Vienafazė kintamoji srovė |
Trifazė kintamoji srovė |
|
|
a. Elektros ir šildymo įrenginiai, įskaitant bendro naudojimo kištukinius lizdus |
250 V |
250 V |
500 V |
|
b. Apšvietimo, ryšių, valdymo ir informacijos įrenginiai, įskaitant bendro naudojimo kištukinius lizdus |
250 V |
250 V |
- |
|
c. Kištukiniai lizdai, skirti tiekti elektrai kilnojamiesiems prietaisams, naudojamiems atviruose deniuose arba siauruose ar drėgnuose metaliniuose sandėliuose, išskyrus katilus ir talpyklas: |
|
|
|
|
1. Bendroji nuostata |
50 V (1) |
50 V (1) |
- |
|
2. Jei apsauginis grandinės atskiriamasis transformatorius energiją tiekia tik vienam prietaisui |
- |
250 V (2) |
- |
|
3. Jei naudojami prietaisai su apsaugine izoliacija (dviguba izoliacija) |
250 V |
250 V |
- |
|
4. Jei naudojami ≤ 30 mA standartiniai srovės pertraukikliai. |
- |
250 V |
500 V |
|
d. Kilnojamoji elektros energiją naudojanti įranga, pavyzdžiui, elektros įranga, skirta konteineriams, varikliams, ventiliatoriams ir kilnojamiesiems siurbliams, kuri paprastai ją naudojant nejuda ir kurios srovei laidžios nuo fizinio sąlyčio neapsaugotos dalys yra įžemintos jungiamajame kabelyje esančiu įžeminimo laidu, ir kuri, be minėto įžeminimo laido, yra sujungiama su laivo korpusu papildomu laidu arba ją atitinkamai sumontuojant |
250 V |
250 V |
500 V |
|
e. Kištukiniai lizdai, skirti tiekti elektrą katiluose ir talpyklose naudojamiems kilnojamiesiems prietaisams |
50 V (1) |
50 V (1) |
- |
|
(1) Jei įtampa tiekiama iš didesnės įtampos tinklų, naudojamas galvaninis atskyrimas (saugos transformatorius). (2) Visi antrinės grandinės stulpai izoliuojami nuo žemės. |
|||
2. Jei taikomos būtinos apsaugos priemonės, nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama didesnė įtampa:
a) elektros įrenginiuose, jei to reikia pagal jų galią;
b) specialiuose laivo įrenginiuose, pavyzdžiui, radijo ir uždegimo sistemose.
9.07 straipsnis
Paskirstymo sistemos
1. Leidžiamos šios nuolatinės srovės ir vienafazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:
a) dviejų laidų, iš kurių vienas yra įžemintas, sistemos (L1/N/PE);
b) vieno laido sistemos pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, skirtos tik vietos įrenginiams (pavyzdžiui, vidaus degimo variklių paleidžiamajam įrenginiui, katodinei apsaugai) (L1/PEN);
c) dviejų laidų sistemos, kurios yra izoliuotos nuo laivo korpuso (L1/L2/PE).
2. Leidžiamos šios trifazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:
a) keturių laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu ne pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą (L1/L2/L3/N/PE) = (TN-S tinklas) arba (TT tinklas));
b) nuo laivo korpuso izoliuotos trijų laidų sistemos (Ll/L2/L3/PE) = (IT tinklas);
c) trijų laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, tačiau tai draudžiama galinėse grandinėse (L1/L2/L3/PEN).
3. Tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitas sistemas.
9.08 straipsnis
Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais
1. Elektros energijos tiekimo linijos iš kranto tinklų arba kitų išorinių tinklų į laivo tinklo įrenginius laive sujungiamos nuolatiniu jungimu, pavyzdžiui, stacionariais gnybtais arba stacionariais kištukiniais lizdais. Kabelių sujungimai apsaugomi nuo traukiamosios apkrovos.
2. Jei sujungimo įtampa viršija 50 V, korpusą turi būti galima veiksmingai įžeminti. Įžeminimo sujungimas turi būti specialiai pažymėtas.
3. Sujungimo perjungiamieji įtaisai išdėstomi taip, kaip laivo tinklo generatoriai ir kranto tinklas arba kitas išorinis tinklas nebūtų naudojami vienu metu. Juos naudoti vienu metu leidžiama trumpai, kai persijungiama iš vieno sistemos į kitą, kad nebūtų įtampos pertrūkio.
4. Sujungimas turi būti apsaugotas nuo trumpojo jungimo ir perkrovos.
5. Pagrindinis skydas turi rodyti, ar sujungime yra įtampa.
6. Įrengiami indikatoriai, skirti poliariškumui palyginti, kai srovė yra nuolatinė, ir fazių sekai, kai srovė yra trifazė kintamoji, tarp sujungimo ir laivo tinklo.
7. Greta sujungimo esantis pultas turi rodyti:
a) priemones, kurių reikia tinklams sujungti;
b) srovės rūšį bei nominaliąją įtampą ir kintamosios srovės dažnį.
9.09 straipsnis
Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones
1. Elektros energijai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojamas atskiras sujungimas. Jei elektrai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojami elektros energijos lizdai, kurių nominalioji srovė yra didesnė negu 16 A, turi būti sumontuojami įtaisai (pavyzdžiui, jungikliai arba blokuojamieji įtaisai), skirti užtikrinti, kad liniją sujungti ir atjungti būtų galima tik tuomet, kai ja neteka srovė.
2. Kabelių sujungimai turi būti apsaugoti nuo traukiamosios apkrovos.
3. 9.08 straipsnio 3–7 dalys taikomos mutatis mutandis.
9.10 straipsnis
Generatoriai ir varikliai
1. Generatoriai, elektros varikliai ir jų prijungiamosios dėžutės turi būti prieinami patikrinimams, matavimams ir remonto darbams atlikti. Apsaugos tipas turi atitikti vietą, kurioje jie yra (žr. 9.03 straipsnį).
2. Generatoriai, kuriuos suka pagrindinis laivo variklis, laivasraigčio velenas arba pagalbinis įrenginys, skirti kitoms funkcijoms atlikti, turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į įprastos eksploatacijos metu galimą sukimosi greičio diapazoną.
9.11 straipsnis
Akumuliatoriai
1. Akumuliatoriai turi būti prieinami ir išdėstomi taip, kad dėl plaukiojančios priemonės judėjimo nepasislinktų. Jie turi būti išdėstomi taip, kad būtų apsaugoti nuo pernelyg didelio karščio ar šalčio, purslų, garo ar garų.
Jų negalima statyti vairinėje ar gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Šis reikalavimas netaikomas nešiojamųjų prietaisų akumuliatoriams arba akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikalinga mažesnė negu 0,2 kW galia.
2. Akumuliatoriai, kuriems įkrauti būtina didesnė negu 2,0 kW galia (skaičiuojama pagal didžiausią įkrovimo srovę bei nominaliąją akumuliatoriaus įtampą ir atsižvelgiant į tipinę įkraunamojo prietaiso krovimo kreivę), turi būti statomi specialiose patalpose. Jeigu jie statomi denyje, juos užtenka įrengti spintoje.
Akumuliatorius, kurių įkrovimo galia neviršija 2,0 kW, galima įrengti spintoje ar dėžėje, statomose ne tik denyje, bet ir po deniu. Juos taip pat galima įrengti mašinų skyriuje ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, jeigu jie apsaugomi nuo krintančių daiktų ir vandens lašų.
3. Visų akumuliatoriams skirtų patalpų, spintų ar dėžių, lentynų ar kitų integruotų talpyklų vidiniai paviršiai turi būti apsaugomi nuo ardančio elektrolitų poveikio.
4. Jei akumuliatoriai įrengiami uždarame skyriuje, spintose ar dėžėse, numatomas veiksmingas jų vėdinimas. Numatomas vėdinimas dirbtiniu skersvėju nikelio ir kadmio akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 2 kW galios, ir švino rūgšties akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 3 kW galios.
Oras turi būti tiekiamas iš apačios ir šalinamas per viršų taip, kad būtų visiškai ištraukiamos dujos.
Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti oro srautui kliudyti galinčių įtaisų, pavyzdžiui, uždaromųjų vožtuvų.
5. Būtinas oro srautas (Q) apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Q = 0,11 · I · n [m3/h]
kurioje:
|
I |
= |
|
|
n |
= |
sekcijų skaičius. |
Jei laivo tinkle naudojami pagalbiniai akumuliatoriai, tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitus skaičiavimo būdus, taikomus atsižvelgiant į įkroviklio krovimo kreivę, jei šie būdai yra pagrįsti patvirtintų klasifikacinių bendrovių nuostatomis arba atitinkamais standartais.
6. Jei vėdinama natūraliu oro srautu, vėdinimo kanalai turi būti pakankamo skerspjūvio, kad oro srauto greitis būtų 0,5 m/s. Naudojant švino rūgšties akumuliatorius, vėdinimo kanalų skerspjūvis turi būti bent 80 cm2, o naudojant nikelio ir kadmio akumuliatorius — 120 cm2.
7. Jei vėdinama dirbtiniu skersvėju, turi būti įrengiamas ventiliatorius, geriausia ištraukiamasis, kurio variklis veikdamas neišskiria dujų arba nekuria oro srauto.
Ventiliatoriai turi būti tokios konstrukcijos, kad jų mentei atsitrenkus į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų elektrostatinių krūvių.
8. Ant skyrių, spintų ir dėžių, kuriose yra akumuliatoriai, durų arba uždangalų turi būti pritvirtinami I priedėlio 2 pav. pavaizduoti bent 10 cm skersmens ženklai „Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti“.
9.12 straipsnis
Skirstomieji įrenginiai
1. Skirstomieji elektros skydai
a) Prietaisai, jungikliai, lydieji saugikliai ir skirstomojo skydo prietaisai turi būti aiškiai išdėstomi ir prieinami techninei priežiūrai ir remonto darbams atlikti.
Gnybtai, skirti iki 50 V ir didesnei negu 50 V įtampai, laikomi atskirai ir tinkamai pažymimi.
b) Prie skirstomųjų skydų pritvirtinamos žymeklių lentelės, žyminčios visų jungiklių ir prietaisų grandinę.
Turi būti nurodytas nominalus srovės stiprumas amperais ir lydžiųjų saugiklių grandinė.
c) Jei prietaisai, kurių eksploatacinė įtampa yra didesnė negu 50 V, yra sumontuoti už durų, šių prietaisų įtampą turinčios sudedamosios dalys turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio sąlyčio, kai durys yra atidarytos.
d) Medžiagos, iš kurių gaminami skirstomieji elektros skydai, turi būti tinkamo mechaninio patvarumo, ilgaamžės, turėti antipireno savybių ir savaime gesinti ugnį; šios medžiagos neturi būti hidroskopiškos.
e) Jei skirstomuosiuose elektros skyduose yra sumontuoti didelės atjungiamosios gebos (HRC) lydieji saugikliai, jų montavimui ir išmontavimui būtina turėti priedus ir asmeninės apsaugos įrangą.
2. Jungikliai, apsauginiai įtaisai
a) Visi neįžeminti generatorių grandinės ir elektros energiją naudojančios įrangos grandinės laidai turi būti apsaugoti nuo trumpojo sujungimo ir perkrovos. Tam gali būti naudojami perjungiamieji įtaisai arba lydieji saugikliai, įsijungiantys trumpojo jungimo ir perkrovos atveju.
Pavaros įtaisų (vairavimo sistemos) elektros varikliams elektrą tiekiančios grandinės ir jų valdymo grandinės turi būti apsaugotos tik nuo trumpojo jungimo. Jei grandinėse sumontuoti terminiai srovės pertraukikliai, jie turi būti išjungiami arba nustatomi veikti esant bent dvigubam nominaliosios srovės stiprumui amperais.
b) Pagrindinio skirstomojo skydo išvaduose, skirtuose esant didesnei negu 16 A srovei veikiančiai elektros energiją naudojančiai įrangai, turi būti sumontuotas krūvio arba srovės jungiklis.
c) Plaukiojančios priemonės varomosios jėgos, vairavimo sistemos, vairo padėties indikatorių, laivybos arba saugumo sistemų elektros energiją naudojančiai įrangai ir elektros energiją naudojančiai įrangai, kurios nominalusis srovės stiprumas amperais yra didesnis negu 16 A, elektra turi būti tiekiama atskiromis grandinėmis.
d) Elektros energiją naudojančios įrangos, skirtos laivams varyti ir manevruoti, grandinėms elektra tiekiama tiesiai iš pagrindinio skirstomojo skydo.
e) Srovės pertraukiamoji įranga pasirenkama pagal nominalųjį srovės stiprumą amperais, šiluminį arba dinaminį stiprį ir pertraukiamąją gebą. Jungikliai vienu metu turi galėti atjungti visus įtampą turinčius laidus. Perjungimo vieta turi būti aiškiai nurodyta.
f) Lydieji saugikliai turi būti uždarojo lydymosi rūšies ir pagaminti iš keramikinės arba lygiavertės medžiagos. Juos turi būti galima pakeisti be fizinio sąlyčio pavojaus operatoriui.
3. Matavimo ir kontrolės prietaisai
a) Generatorių, akumuliatorių ir skirstomosios grandinės turi būti aprūpintos matavimo ir kontrolės prietaisais, kurių reikia, kad įrenginys būtų eksploatuojamas saugiai.
b) Neįžemintuose tinkluose, kurių įtampa yra didesnė negu 50 V, sumontuojamas įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis įjungti vaizdo ir garso įspėjimo signalą. Antriniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, valdymo grandinėse, šio įtaiso gali nebūti.
4. Skirstomųjų elektros skydų įrengimo vieta
a) Skirstomieji skydai montuojami prieinamose ir gerai vėdinamose vietose bei apsaugomi nuo vandens ir mechaninio sugadinimo.
Vamzdynas ir ortakiai išdėstomi taip, kad nutekėjimo atveju nebūtų sugadinti skirstomieji skydai. Jei jų neįmanoma nemontuoti netoli skirstomųjų elektros skydų, netoli jų esančiuose vamzdžiuose negali būti nuimamųjų sujungimų.
b) Spintos ir nišos, kuriose yra sumontuoti neapsaugoti perjungimo įtaisai, turi būti iš antipireno savybių turinčios medžiagos arba apsaugoti metaliniu arba kitu antipireno savybių turinčiu apvalkalu.
c) Jei įtampa yra didesnė negu 50 V, operatoriaus darbo vietoje prieš pagrindinį skirstomąjį skydą padedamos izoliuojamosios grotelės arba kilimėliai.
9.13 straipsnis
Avariniai srovės pertraukikliai
Mazuto degiklių, kuro siurblių, kuro skirtuvų ir mašinų skyriaus ventiliatorių avariniai srovės pertraukikliai montuojami centralizuotai; jie neturi būti montuojami patalpose, kuriose yra įranga.
9.14 straipsnis
Instaliacijų jungiamosios detalės
1. Kabelių įvadų dydis nustatomas pagal prijungtinus kabelius ir turi atitikti naudojamų kabelių rūšis.
2. Skirtingos įtampos arba dažnių skirstomųjų grandinių kištukinių lizdų turi būti neįmanoma supainioti.
3. Jungikliai vienu metu turi galėti perjungti visus neįžemintus grandinės laidus. Tačiau neįžemintų grandinių vieno poliaus jungiklius leidžiama montuoti gyvenamųjų patalpų apšvietimo grandinėse, išskyrus skalbyklų, vonios kambarių, prausyklų ir kitų patalpų, kuriose yra vandens tiekimo įrangos.
4. Jei srovės stiprumas amperais viršija 16 A, kištukinius lizdus turi būti galima jungikliu užrakinti taip, kad kištuką būtų galima įkišti ir ištraukti tik tuomet, kai srovė išjungta.
9.15 straipsnis
Kabeliai
1. Kabeliai turi turėti antipireno savybių, savaime gesinti ugnį bei būti atsparūs vandeniui ir tepalui.
Gyvenamosiose patalpose gali būti naudojami kitų rūšių kabeliai, jei jie yra veiksmingai apsaugoti, turi antipireno savybių ir savaime gesina ugnį.
Elektros kabelių antipireno savybių standartai nustatomi pagal:
a) IEC leidinius 60332-1:1993, 60332–3:2000 arba
b) vienos iš valstybių narių pripažintas lygiavertes taisykles.
2. Mažiausias energijos tiekimo ir apšvietimo grandinėse naudojamų kabelių laidų skerspjūvis turi būti 1,5 mm2.
3. Metalinis kabelių šarvas ir apvalkalas įprastomis eksploatacijos sąlygomis negali būti naudojami kaip laidininkai arba įžeminimui.
4. Bent vienas energijos ir apšvietimo įrenginiuose esančių kabelių metalinio apvalkalo galas turi būti įžeminamas.
5. Pasirenkant laidų skersmenį turi būti atsižvelgiama į jų didžiausią leistiną galutinę temperatūrą (srovės perdavimo gebą) ir leistiną įtampos mažėjimą. Palyginti su nominaliąja įtampa, nuo pagrindinio skirstomojo skydo iki nepalankiausio instaliacijos taško apšvietimo grandinėse įtampa neturi sumažėti daugiau negu 5 %, o energijos tiekimo arba šildymo grandinėse — daugiau negu 7 %.
6. Kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninio apgadinimo.
7. Kabeliai tvirtinami taip, kad tempiamoji apkrova atitiktų leistinas ribas.
8. Jei kabeliai pakloti per pertvaras arba denius, išgrąžos turi nepakenkti šių pertvarų ir denių mechaniniam atsparumui, nelaidumui vandeniui ir atsparumui ugniai.
9. Visų laidų galai ir sandūros jungiami taip, kad būtų išsaugotos pradinės elektros, mechaninio atsparumo, antipireno ir, kai būtina, atsparumo ugniai savybės. ►M3 Kabelių sandūrų skaičius turi būti minimalus. ◄
10. Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai turi būti pakankamai lankstūs ir izoliuoti izoliacija, išliekančia pakankamai lanksčia iki -20°C temperatūros ir atsparia garui bei garams, ultravioletiniams spinduliams ir ozonui.
9.16 straipsnis
Apšvietimo įrenginiai
1. Apšvietimo prietaisai įrengiami taip, kad jų išskiriama šiluma neuždegtų netoli šių prietaisų esančių lengvai užsiliepsnojančių objektų ar sudedamųjų dalių.
2. Apšvietimo prietaisai atviruose deniuose įrengiami taip, kad netrukdytų atpažinti navigacinių žiburių.
3. Jei mašinų skyriuje arba katilinėje yra įrengti du arba daugiau apšvietimo prietaisų, jiems elektros energija turi būti tiekiama bent dviem atskiromis grandinėmis. Šis reikalavimas taip pat taikomas patalpoms, kuriose yra įrengti aušinimo įrenginiai, hidrauliniai mechanizmai arba elektros varikliai.
9.17 straipsnis
Navigaciniai žiburiai
1. Navigacinių žiburių skirstomieji skydai montuojami vairinėje. Jiems elektra tiekiama atskira linija iš pagrindinio skirstomojo skydo arba dviejų nepriklausomų antrinių skirstomųjų skydų.
2. Navigaciniams žiburiams elektra turi būti tiekiama, jie apsaugomi ir įjungiami atskirai iš navigacinių žiburių skirstomojo skydo.
3. Kontrolinio įrenginio, kaip numatyta 7.05 straipsnio 2 dalyje, gedimai neturi turėti įtakos juo kontroliuojamo žiburio veikimui.
4. Keliems žiburiams, sudarantiems funkcinį vienetą ir įrengtiems kartu vienoje vietoje, elektros srovė gali būti tiekiama, jungiama ir kontroliuojama bendra elektros grandine. Kontroliniu įrenginiu turi būti galima nustatyti bet kurio iš šių žiburių gedimą. Tačiau dvigubas žiburys (du vienas virš kito arba viename korpuse sumontuoti žiburiai) negali vienu metu naudoti abiejų šviesos šaltinių.
9.18 straipsnis
(Palikta tuščia)
9.19 straipsnis
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos
Mechaninei įrangai stebėti ir apsaugoti skirtos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Avarinės signalizacijos sistemos
Avarinės signalizacijos sistemos suprojektuojamos taip, kad dėl avarinės signalizacijos sistemos gedimo negalėtų sugesti stebimas prietaisas arba įrenginys.
Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis inertiškos srovės arba stebimos krūvio srovės principu.
Vaizdo avariniai signalai turi būti matomi tol, kol neištaisomas gedimas; avarinį signalą, kurio gavimas patvirtintas, turi būti galima atskirti nuo avarinio signalo, kurio gavimas dar nepatvirtintas. Kiekvieną avarinį signalą turi lydėti ir garsinis įspėjimas. Garso įspėjimo signalus turi būti galima išjungti. Tai, kad buvo išjungtas vienas garsinis avarinis signalas, turi nekliudyti dėl kitos priežasties įsijungti kitam signalui.
Jei avarinės signalizacijos sistemose yra mažiau negu penki matavimo taškai, šiam reikalavimui gali būti taikomos išimtys.
b) Saugos sistemos
Saugos sistemos suprojektuojamos sustabdyti arba sulėtinti apgadintos įrangos darbą arba siųsti įspėjimą į darbo vietas, kuriose nuolat yra įgula, kad tai būtų padaryta prieš įrangai pasiekiant kritinę būklę.
Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis krūvio srovės principu.
Jei saugos sistemos nėra suprojektuotos vykdyti savistabą, turi būti galima patikrinti, ar jos veikia tinkamai.
Saugos sistemos turi nepriklausyti nuo kitų sistemų.
9.20 straipsnis
Elektroninė įranga
1. Bendroji dalis
2 dalyje pateiktos bandymų sąlygos taikomos tik elektroniniams prietaisams, kurie yra būtini vairavimo sistemai ir plaukiojančių priemonių jėgainėms, įskaitant jų pagalbinius įrenginius.
2. Bandymų sąlygos
a) Šiuos bandymus atliekant atsirandantys įtempiai turi nesugadinti elektroninių prietaisų arba nesukelti jų darbo sutrikimų. Bandymai pagal atitinkamus tarptautinius standartus, pavyzdžiui, IEC leidinį 60092-504:2001, išskyrus atsparumo šalčiui bandymą, turi būti atliekami įjungus įtaisus. Atliekant šiuos bandymus turi būti patikrinama, ar įtaisas veikia tinkamai.
b) Įtampos ir dažnio svyravimai
|
|
Svyravimai |
||
|
ištisiniai |
trumpalaikiai |
||
|
Bendroji dalis |
Dažnis |
± 5 % |
± 10 % 5 s |
|
Įtampa |
± 10 % |
± 20 % 1,5 s |
|
|
Baterijos darbo |
Įtampa |
+ 30 %/- 25 % |
|
c) Atsparumo karščiui bandymas
Bandinys per pusę valandos įkaitinamas iki 55°C temperatūros. Ją pasiekus, tokia jo temperatūra išlaikoma 16 valandų. Tada atliekamas eksploatacinis bandymas.
d) Atsparumo šalčiui bandymas
Bandinys išjungiamas, šaldomas iki -25°C temperatūros ir tokios temperatūros laikomas dvi valandas. Tuomet temperatūra padidinama iki 0°C ir atliekamas eksploatacinis bandymas.
e) Atsparumo vibracijai bandymas
Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas išilgai trijų įtaisų arba sudedamųjų dalių ašių veikiant rezonansiniu dažniu kaskart po 90 sekundžių. Jei neatsiranda aiškaus rezonanso, atsparumo vibracijai bandymas atliekamas 30 Hz dažniu.
Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas sukeliant sinusoidinius virpesius, atitinkančius šias ribas:
Bendrosios nuostatos:
f = nuo 2,0 iki 13,2 Hz; a = ± 1 mm
(amplitudė a =
f = nuo 13,2 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 0,7 g.
Įranga, skirta montuoti dyzeliniuose varikliuose arba vairo mechanizme, išbandoma taip:
f = nuo 2,0 iki 25 Hz; a = ± 1,6 mm
(amplitudė a =
f = nuo 25 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 4 g.
Daviklius, skirtus montuoti dyzelinių variklių išmetamuosiuose vamzdžiuose, gali veikti daug didesni įtempiai. Į tai turi būti atsižvelgiama atliekant šiuos bandymus.
f) Elektromagnetinio suderinamumo bandymas atliekamas pagal IEC leidinius 61000-4-2:1995, 61000-4-3:2002, 61000-4-4:1995, bandymo laipsnio numeris — 3.
g) Įrodymus, kad elektroninė įranga atitinka šias bandymų sąlygas, turi pateikti gamintojas. Klasifikacinės bendrovės sertifikatas taip pat laikomas įrodymu.
9.21 straipsnis
Elektromagnetinis suderinamumas
Elektromagnetiniai trikdžiai neturi bloginti elektros ir elektroninių sistemų darbo. Bendrosios priemonės vienodai taikomos:
a) trikdžių perdavimo iš trikdžių šaltinio į trikdomus įtaisus kelių atjungimui;
b) trikdžių priežasčių mažinimas prie šaltinio;
c) trikdomų įtaisų jautrumo trikdžiams mažinimui.
10 SKYRIUS
ĮRANGA
10.01 straipsnis
Inkaro įranga
1. Laivuose, skirtuose kroviniams vežti, išskyrus laivu pervežamus lichterius, kurių ilgis L neviršija 40 m, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:
P = k · B · T [kg]
kurioje:
|
k |
koeficientas, kuriuo atsižvelgiamą į ilgio L ir bimso B santykį bei laivo tipą:
tačiau lichterių k = c; |
|
c |
empirinis koeficientas, pateiktas šioje lentelėje:
|
Jei laivų dedveito tonažas yra ne didesnis negu 400 t ir dėl jų konstrukcijos bei naudojimo paskirties jie plaukioja tik iš anksto nustatytuose trumpojo nuotolio ruožuose, tikrinimo įstaiga gali sutikti, kad būtų privalomi tik du trečdaliai bendros laivapriekio inkarų masės P.
2. Keleiviniuose laivuose ir laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti, išskyrus stūmikus, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:
P = k · B · T [kg]
kurioje:
|
k |
koeficientas, atitinkantis 1 dalyje nurodytą koeficientą, tačiau vietoj dedveito tonažo empirinio koeficiento (c) dydžiui apskaičiuoti imama Bendrijos sertifikate įrašyta vandentalpa (m3). |
3. 1 dalyje nurodytuose laivuose, kurių didžiausias ilgis neviršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % masės P.
Laivuose, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % masės P, apskaičiuotos pagal 1 arba 2 dalį.
Laivagalio inkarai nėra būtini:
a) laivuose, kurių laivagalio inkaro masė bus mažesnė negu 150 kg; 1 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytų laivų atveju atsižvelgiama į mažesnę inkarų masę;
b) lichteriuose.
4. Laivuose, skirtuose varyti ne ilgesnes kaip 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.
Laivuose, skirtuose pasroviui varyti ilgesnes nei 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.
5. Pagal 1–4 dalis nustatyta tam tikrų specialių inkarų masė gali būti sumažinta.
6. Nurodyta bendra laivapriekio inkarų masė P gali būti paskirstyta vienam arba dviem inkarams. Ji gali būti sumažinta 15 %, jei laive yra vienas laivapriekio inkaras, o lyno vamzdis yra laivo viduryje.
Nustatyta stūmikų ir laivų, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, laivagalio inkarų bendra masė gali būti pasiekiama vienu arba paskirstyta dviem inkarams.
Lengviausio inkaro masė turi būti ne mažesnė negu 45 % bendros inkarų masės.
7. Ketaus inkarai draudžiami.
8. Ant inkarų iškilaus reljefo ilgaamžiškais ženklais turi būti nurodoma jų masė.
9. Jei inkarų masė didesnė negu 50 kg, turi būti sumontuoti suktuvai.
10. Kiekvienos laivapriekio inkaro grandinės mažiausias ilgis turi būti:
a) 40 m, jei laivo ilgis neviršija 30 m;
b) 10 m ilgesnis už laivą, jei šio ilgis yra didesnis negu 30 m, bet mažesnis negu 50 m;
c) 60 m, jei laivas yra ilgesnis negu 50 m.
Kiekviena laivagalio inkaro grandinė turi būti ne mažesnio negu 40 m ilgio. Tačiau jei laivai turi sustoti laivapriekiu pasroviui, juose turi būti sumontuotos laivagalio inkaro grandinės, kurių kiekviena yra ne mažesnio negu 60 m ilgio.
11. Mažiausias inkaro grandinių atsparumas tempimui R apskaičiuojamas pagal šias formules:
a) inkarų, kurių masė yra iki 500 kg:
R = 0,35 · P' [kN];
b) inkarų, kurių masė yra daugiau negu 500 kg, bet neviršija 2 000 kg:
c) inkarų, kurių masė yra daugiau negu 2 000 kg:
R = 0,25 · P' [kN];
kurioje:
|
P' |
teorinė kiekvieno inkaro masė, nustatyta pagal 1–4 dalis ir 6 dalį. |
Inkaro grandinių atsparumas tempimui turi būti nurodomas pagal valstybėje narėje galiojantį standartą.
Jei inkarų masė yra didesnė negu reikalaujama 1–6 dalyse, inkaro grandinės atsparumas tempimui turi būti nustatomas pagal tikrąją inkaro masę.
12. Jei laive yra sunkesnių inkarų su atitinkamai stipresnėmis inkaro grandinėmis, Bendrijos sertifikate turi būti įrašoma tik mažiausia masė ir mažiausias atsparumas tempimui, reikalaujami pagal 1–6 dalis ir 11 dalį.
13. Inkaro ir grandinės jungiamosios detalės (šarnyriniai sujungimai) turi išlaikyti 20 % už atitinkamos grandinės atsparumą tempimui didesnę tempiamąją apkrovą.
14. Vietoj inkaro grandinių leidžiama naudoti lynus. Lynai turi būti tokio pat atsparumo tempimui, koks nustatytas grandinėms, tačiau jie turi būti 20 % ilgesni.
10.02 straipsnis
Kita įranga
1. Pagal valstybėse narėse taikomas galiojančias laivybos institucijos taisykles laive turi būti sumontuota bent ši įranga:
a) radiotelefoninė įranga;
b) prietaisai ir įtaisai, skirti regimiesiems ir garso signalams duoti bei laivui ženklinti;
c) privalomų švartavimosi žiburių autonominiai atsarginiai žibintai.
Taip pat turi būti šios talpyklos:
a) Pažymėta talpykla buitinėms atliekoms;
b) Atskiros pažymėtos talpyklos iš plieno ar kitos standžios nedegios medžiagos su sandariais dangčiais, reikiamo dydžio, bet ne mažesnės kaip 10 l, skirtos:
aa) alyvuotoms valymo šluostėms,
bb) pavojingoms ar teršiančioms kietosioms atliekoms,
cc) pavojingoms ar teršiančioms skystosioms atliekoms,
taip pat, jei susidarytų:
dd) paplavoms,
ee) kitoms alyvuotoms ar tepaluotoms atliekoms.
2. Be to, laive turi būti bent ši įranga:
a) Švartavimosi lynai:
Laivuose turi būti trys švartavimosi lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis negu:
|
pirmojo lyno |
: |
L + 20 m, tačiau ne daugiau negu 100 m, |
|
antrojo lyno |
: |
2/3 pirmojo lyno ilgio, |
|
trečiojo lyno |
: |
1/3 pirmojo lyno ilgio. |
Trumpiausias lynas nebūtinas laivuose, kurių ilgis L yra mažesnis negu 20 m.
Lynų atsparumas tempimui Rs turi būti lygus pagal šias formules apskaičiuotam atsparumui:
jei L · B · T yra iki 1 000 m3: 
;
jei L ·B ·T yra daugiau negu 1 000 m3: 
.
Laive turi būti laikomas privalomų lynų sertifikatas pagal Europos standartą EN 10 204:1991, pagal Nr. 3.1.
Vietoj šių lynų gali būti tokio pat ilgio ir atsparumo tempimui virvės. Mažiausias virvių atsparumas tempimui turi būti nurodomas sertifikate.
b) Vilkimo trosai:
Vilkikuose turi būti keli jų eksploatacijai tinkami trosai.
Tačiau pagrindinis trosas turi būti ne mažesnio negu 100 m ilgio, o jo atsparumas tempimui [kN] turi būti ne mažesnis už vieną trečdalį bendros pagrindinio (-ių) variklio (-ų) galios [kW].
Motoriniuose laivuose ir stūmikuose, kurie gali ir vilkti, turi būti bent 100 m ilgio vilkimo trosas, kurio atsparumas tempimui [kN] yra ne mažesnis už vieną ketvirtadalį pagrindinio (-ių) variklio (-ų) galios [kW].
c) Metamasis lynas;
d) Laipinimo trapas, ne mažesnio negu 0,4 m pločio ir 4 m ilgio, kurio šoniniai kraštai yra apibrėžti ryškiaspalve juosta; trapas turi būti su turėklais. Tikrinimo įstaiga gali leisti, kad mažuose laivuose būtų trumpesni trapai;
e) Gafelio kablys;
f) Tinkamas pirmosios pagalbos rinkinys, kurio turinys atitiktų atitinkamą valstybės narės standartą. Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti laikomas gyvenamojoje patalpoje arba vairinėje taip, kad prireikus būtų lengvai ir saugiai prieinamas. Jei pirmosios pagalbos rinkiniai laikomi uždengti, dangtis pagal I priedėlio 8 pav. turi būti pažymimas pirmosios pagalbos rinkinio simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm;
g) Žiūronai, 7 x 50 arba didesnio lęšių skersmens;
h) Instrukcija dėl žmonių už borto gelbėjimo ir gaivinimo;
i) Prožektorius, kurį galima valdyti iš vairinės.
3. Laivuose, kurių borto aukštis virš vaterlinijos be krovinio viršija 1,50 m, turi būti įlaipinimo laiptai arba kopėčios.
10.03 straipsnis
Nešiojamieji gesintuvai
1. Pagal Europos standartus EN 3–7:2007 ir EN 3–8:2007 kiekvienoje iš šių vietų turi būti bent vienas nešiojamasis gesintuvas:
a) vairinėje;
b) netoli kiekvieno įėjimo iš denio į gyvenamąsias patalpas;
c) netoli kiekvieno įėjimo į tarnybines patalpas, į kurias negalima patekti iš gyvenamųjų patalpų ir kuriose yra šildymo, maisto ruošimo arba šaldymo įranga, kurioje naudojamas kietasis arba skystasis kuras arba suskystintosios dujos;
d) prie kiekvieno įėjimo į mašinų skyrius ir katilines;
e) tinkamose mašinų skyrių ir katilinių vietose po deniu taip, kad nė vienas patalpos taškas einant pėsčiomis nebūtų toliau negu už 10 metrų nuo gesintuvo.
2. Pagal 1 dalį reikalaujami nešiojamieji gesintuvai gali būti tik milteliniai gesintuvai, kurių talpa yra ne mažesnė kaip 6 kg, arba kiti tokios pat gesinamosios gebos nešiojamieji gesintuvai. Jie turi būti tinkami A, B ir C kategorijų gaisrams gesinti.
Nukrypstant nuo šios nuostatos, laivuose, kuriuose nėra suskystintų dujų įrangos, leidžiama naudoti purškiamų putų gesintuvus, kuriuose naudojama vandeninė plėvelę sudaranti puta (AFFF-AR), neužšąlančius iki -20 °C temperatūros, net jeigu jie netinkami C kategorijos gaisrams gesinti. Šie gesintuvai turi būti ne mažesnės kaip 9 l talpos.
Visi gesintuvai turi būti tinkami iki 1 000 V įtampos elektros sistemų gaisrams gesinti.
3. Be to, gali būti naudojami milteliniai, vandens arba putų gesintuvai, kurie yra tinkami bent tokios kategorijos gaisrui gesinti, kuris yra labiausiai tikėtinas patalpoje, kuriai jie skirti.
4. Nešiojamieji gesintuvai, kurių gesinamoji medžiaga yra CO2, gali būti naudojami tik gaisrams laivo virtuvėse ir elektros įrenginiuose gesinti. Šiuose gesintuvuose turi būti ne daugiau negu 1 kg gesinamosios medžiagos 15 m3 patalpos, kurioje jie yra padėti naudotis.
5. Nešiojamuosius gesintuvus kompetentingas asmuo tikrina ne rečiau kaip kas dveji metai. Ant gesintuvo pritvirtinama kompetentingo asmens pasirašyta patikrinimo etiketė, joje nurodoma patikrinimo data.
6. Jei nešiojamieji gesintuvai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas turi būti pažymimas I priedėlio 3 pav. pavaizduotu gesintuvo simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm.
10.03a straipsnis
►M6 Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosioms patalpoms, vairinėms ir keleivių zonoms apsaugoti ◄
1. Priešgaisrinė sauga gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose turi būti užtikrinama tik tinkamais automatiniais didelio slėgio vandens purkštuvais, kurie yra įrengti kaip stacionarios gaisro gesinimo sistemos.
2. Sistemas turi įrengti arba pertvarkyti tik specializuotos įmonės.
3. Sistemos turi būti iš plieno arba lygiavertės nedegios medžiagos.
4. Sistemos per minutę turi galėti išpurkšti bent 5 l vandens vienam didžiausios apsaugotinos patalpos ploto kvadratiniam metrui.
5. Sistemos, išpurškiančios mažiau vandens, turi turėti tipo patvirtinimą pagal TJO rezoliuciją A 800(19) arba turi turėti kitą pripažintą standartą. Tokie pripažinimai, jei numatoma pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinami pagal šios direktyvos 19 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tipo patvirtinimą atlieka patvirtinta klasifikacinė bendrovė arba akredituota bandymų institucija. Akredituota bandymų institucija laikosi Europos darniųjų bandymų laboratorijų eksploatacijos standartų (EN ISO/IEC 17025: 2000).
6. Ekspertas patikrina sistemas:
a) prieš pirmą kartą pradedant eksploatuoti,
b) prieš pradedant eksploatuoti po to, kai jos buvo suveikusios,
c) prieš pradedant eksploatuoti po bet kokio didesnio pakeitimo ar remonto,
d) reguliariai, ne rečiau kaip kas dveji metai.
Patikrinimus, nurodytus d punkte, gali atlikti ir kompetentingas asmuo iš kompetentingos įmonės, kurios specializacija yra gaisro gesinimo sistemos.
7. Atlikdamas tikrinimą pagal 6 dalį, ekspertas arba kompetentingas asmuo patikrina, ar sistemos atitinka šios dalies reikalavimus.
Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:
a) išorinė visos sistemos apžiūra;
b) funkciniai saugos sistemų ir purkštukų bandymai;
c) funkciniai slėgio cisternų ir siurbimo sistemos bandymai.
8. Ekspertas arba kompetentingas asmuo išduoda pasirašytą patikrinimo sertifikatą, jame nurodo patikrinimo datą.
9. Įrengtų sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate.
▼M3 —————
10.03b straipsnis
►M6 Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriams, katilinėms ir siurblinėms apsaugoti ◄
1. Gesinamosios medžiagos
Mašinų skyriams, katilinėms ir siurblinėms apsaugoti stacionariose gaisro gesinimo sistemose gali būti naudojamos šios gesinamosios medžiagos:
a) CO2 (anglies dioksidas);
b) HFC 227ea (heptafluoropropanas);
c) IG-541 (52 % azoto, 40 % argono, 8 % anglies dioksido);
d) FK-5-1-12 (dodekafluor-2-metilpentan-3-onas).
Leidimai naudoti kitas gesinamąsias medžiagas, jei tokiais leidimais siekiama pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, išduodami pagal šios direktyvos 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
2. Vėdinimas, oro įleidimas
a) Varomųjų variklių degimui reikalingas oras neturi būti ištraukiamas iš patalpų, kurios apsaugomos stacionariomis gaisro gesinimo sistemomis. Šis reikalavimas netaikomas, jei yra du vienas nuo kito nepriklausantys ir sandariai atskirti pagrindiniai mašinų skyriai arba jei greta pagrindinio mašinų skyriaus yra atskiras mašinų skyrius su laivapriekio privairavimo įrenginiu, užtikrinant, kad pagrindiniame mašinų skyriuje kilus gaisrui laivas galėtų plaukti varomas sava galia.
b) Įsijungus gaisro gesinimo sistemai, apsaugotinos patalpos mechaninis vėdinimas turi automatiškai išsijungti.
c) Turi būti įrengiami įtaisai, kuriais būtų galima greitai uždaryti visas angas, per kurias į apsaugotiną patalpą gali patekti oras arba iš jos nutekėti dujos. Turi būti aiškiai matoma, ar jie yra atidaryti ar uždaryti.
d) Iš mašinų skyriuose įrengtų suslėgto oro talpyklų per apsauginius vožtuvus nutekantis oras turi būti išleidžiamas į aplinką.
e) Dėl ištekėjusios gesinamosios medžiagos susidaręs per didelis arba per mažas slėgis neturi suardyti apsaugotiną patalpą supančių skiriamųjų sienų dalių. Slėgį turi būti galima išlyginti nesukeliant pavojaus.
f) Saugomose patalpose turi būti įranga gesinamajai medžiagai ir degimo metu susidariusioms dujoms ištraukti. Šią įrangą turi būti galima valdyti iš darbo vietų saugomų patalpų išorėje, dėl šiose patalpose kilusio gaisro ji neturi tapti neprieinama. Jei yra stacionarių trauktuvų, jų turi būti neįmanoma įjungti tol, kol gesinamas gaisras.
3. Priešgaisrinės signalizacijos sistema
Apsaugotina patalpa turi būti stebima atitinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema. Pavojaus signalas turi būti pastebimas vairinėje, gyvenamosiose patalpose ir apsaugotinoje patalpoje.
4. Vamzdynų sistema
a) Gesinamoji medžiaga į apsaugotiną patalpą turi būti tiekiama ir joje paskirstoma stacionaria vamzdynų sistema. Apsaugotinoje patalpoje esantis vamzdynas ir susijusios jungiamosios detalės turi būti pagamintos iš plieno. Šis reikalavimas netaikomas talpyklų jungiamiesiems vamzdžiams ir plėtimosi sandūroms, jei naudojamos medžiagos gaisro atžvilgiu yra lygiaverčių savybių. Vamzdžiai iš vidaus ir išorės turi būti apsaugomi nuo korozijos.
b) Išleidžiamieji purkštukai turi būti tokio dydžio ir įrengti taip, kad gesinamąją medžiagą purkštų tolygiai. Gesinamoji medžiaga turi visų pirma būti veiksminga ir po grindų plokštėmis.
5. Įjungiamasis įtaisas
a) Automatiškai įsijungiančios gaisro gesinimo sistemos yra draudžiamos.
b) Gaisro gesinimo sistemą turi būti galima įjungti iš atitinkamos vietos apsaugotinos patalpos išorėje.
c) Įjungiamieji įtaisai įrengiami taip, kad juos būtų galima valdyti net kilus gaisrui ir kad gaisrui arba sprogimui padarius žalos apsaugotinoje patalpoje, į ją vis tiek būtų galima tiekti būtiną gesinamosios medžiagos kiekį.
Nemechaniniai įjungiamieji įtaisai turi būti varomi dviejų vienas nuo kito nepriklausančių energijos šaltinių. Šie energijos šaltiniai negali būti apsaugotinoje patalpoje. Valdymo linijos apsaugotinoje patalpoje turi būti suprojektuotos taip, kad kilus gaisrui galėtų veikti ne trumpiau kaip 30 minučių. Šis reikalavimas yra įvykdytas, jei naudojama elektros laidų instaliacija atitinka standartą IEC 60331-21:1999.
Jei įjungiamieji įtaisai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas, kaip pavaizduota I priedėlio 6 pav., pažymimas simboliu „gaisro gesinimo įrenginys“, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm ir kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta:
„Feuerlöscheinrichtung
Installation d'extinction
Brandblusinstallatie
Fire-fighting installation“.
d) Jei gaisro gesinimo sistema yra skirta kelioms patalpoms apsaugoti, kiekvienai patalpai turi būti skiriami atskiri ir aiškiai pažymėti įjungiamieji įtaisai.
e) Greta kiekvieno įjungiamojo įtaiso matomoje vietoje turi būti pakabinamos neištrinamos naudojimo instrukcijos viena iš valstybių narių kalbų. Jose visų pirma turi būti šios instrukcijos:
aa) dėl gaisro gesinimo sistemos paleidimo;
bb) dėl būtinumo patikrinti, ar visi asmenys paliko apsaugotiną patalpą;
cc) dėl veiksmų, kurių imasi įgula įsijungus gaisro gesinimo sistemai ir eidama į saugomą patalpą po to, kai įsijungia sistema ar patalpos užtvindomos, visų pirma nurodant, kad gali būti pavojingų medžiagų;
dd) dėl veiksmų, kurių imasi įgula sugedus gaisro gesinimo sistemai.
f) Eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodoma, kad prieš paleidžiant gaisro gesinimo sistemą išjungiami iš apsaugotinos patalpos orą imantys vidaus degimo varikliai.
6. Avarinės signalizacijos sistema
a) Stacionarios gaisro gesinimo sistemose turi būti garso ir vaizdo avarinės signalizacijos sistemos.
b) Avarinė signalizacijos sistema turi automatiškai įsijungti iškart, pirmą kartą įsijungus gaisro gesinimo sistemai. Prieš pradedant purkšti gesinamąją medžiagą, tam tikrą laiką skamba įspėjamasis signalas, kurio neįmanoma išjungti.
c) Įspėjamieji signalai turi būti aiškiai matomi apsaugotinose patalpose bei įėjimų, pro kuriuos galima į jas patekti, išorėje ir turi būti aiškiai girdimi netgi eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas. Jie turi aiškiai išsiskirti iš visų kitų garso ir vaizdo signalų apsaugotinoje patalpoje.
d) Įspėjamieji garso signalai turi būti aiškiai girdimi gretimose patalpose netgi tuomet, kai jungiamosios durys yra uždarytos ir eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas.
e) Jei įspėjimo sistema nėra trumpojo jungimo, laidų nutraukimo ir įtampos mažėjimo savistabos, turi būti galima patikrinti, ar ji tinkamai veikia.
f) Prie kiekvieno įėjimo į patalpą, į kurią gali būti tiekiama gesinamoji medžiaga, turi būti pakabinamas aiškiai matomas įspėjimas, kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta:
„Vorsicht, Feuerlöscheinrichtung!
Bei Ertönen des Warnsignals (Beschreibung des Signals) den Raum sofort verlassen!
Attention, installation d'extinction d'incendie!
Quitter immédiatement ce local au signal (description du signal)
Let op, brandblusinstallatie!
Bij het in werking treden van het alarmsignaal (omschrijving van het signaal) deze ruimte onmiddellijk verlaten!
Warning, fire-fighting installation!
Leave the room as soon as the warning signal sounds (description of signal)“.
7. Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai
a) Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai turi atitikti vienoje iš valstybių narių galiojančias nuostatas.
b) Slėginės talpyklos turi būti įrengiamos pagal gamintojo nurodymus.
c) Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai neturi būti įrengiami gyvenamosiose patalpose.
d) Temperatūra spintose ir įrenginio zonose, kuriose yra slėginės talpyklos, neturi viršyti 50°C.
e) Denyje esančios spintos ir įrenginio zonos turi būti tvirtai pritvirtintos ir turėti orlaides, kurios išdėstomos taip, kad iš slėginės talpyklos nutekėjusios dujos negalėtų patekti į laivo vidų. Draudžiami tiesioginiai sujungimai su kitomis patalpomis.
8. Gesinamosios medžiagos kiekis
Jei gesinamosios medžiagos kiekis yra skirtas daugiau negu vienai patalpai apsaugoti, bendras turimas gesinamosios medžiagos kiekis turi būti ne didesnis negu didžiausiai patalpai apsaugoti būtinas kiekis.
9. Įrengimas, tikrinimas ir dokumentacija
a) Sistemą turi įrengti arba rekonstruoti tik tokia įmonė, kurios specializacija — gaisro gesinimo sistemos. Tai darant turi būti laikomasi gesinamosios medžiagos gamintojo ir sistemos gamintojo nurodytų reikalavimų (produkto duomenų lapas, saugos duomenų lapas).
b) Ekspertas patikrina sistemą:
aa) prieš pirmą kartą pradedant eksploatuoti,
bb) prieš pradedant eksploatuoti po to, kai ji buvo suveikusi,
cc) prieš pradedant eksploatuoti po bet kokio didesnio pakeitimo ar remonto,
dd) reguliariai, ne rečiau kaip kas dveji metai.
Patikrinimus, nurodytus dd punkte, gali atlikti ir kompetentingas asmuo iš kompetentingos įmonės, kurios specializacija yra gaisro gesinimo sistemos.
c) Tikrindamas ekspertas arba kompetentingas asmuo nustato, ar sistema atitinka šio straipsnio reikalavimus.
d) Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:
aa) išorinis visos sistemos apžiūrėjimas;
bb) vamzdžių sandarumo tikrinimas;
cc) valdymo ir įjungiamųjų sistemų funkcijų tikrinimas;
dd) talpyklos slėgio ir turinio tikrinimas;
ee) sandarumo ir įrangos apsaugotinai patalpai užrakinti tikrinimas;
ff) priešgaisrinės signalizacijos sistemos tikrinimas;
gg) įspėjamosios sistemos tikrinimas.
e) Ekspertas arba kompetentingas asmuo išduoda pasirašytą patikrinimo sertifikatą, jame nurodo patikrinimo datą.
f) Įrengtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate.
10. CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose kaip gesinamoji medžiaga yra naudojama CO2, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:
a) CO2 rezervuarai negali būti sudedami apsaugotinoje patalpoje, o talpinami sandariai nuo kitų patalpų atskirtoje patalpoje arba spintoje. Durys į šias įrengimo patalpas ir spintas turi atsidaryti į išorę ir būti rakinamos, o iš išorės ant jų turi būti I priedėlio 4 pav. pavaizduotas simbolis „Bendras įspėjimas apie pavojų“, kurio aukštis yra bent 5 cm, kartu su tokios pat spalvos ir tokio pat aukščio ženklu „CO2“.
b) Į CO2 rezervuarų įrengimo patalpas po deniais turi būti galima patekti tik iš lauko. Šiose patalpose turi būti atskira atitinkama dirbtinio vėdinimo sistema su ištraukiamaisiais ortakiais, visiškai atskirta nuo kitų laivo vėdinimo sistemų.
c) CO2 rezervuarai turi būti užpildomi daugiau negu 0,75 kg/l. Savitasis nesuslėgtų CO2 dujų tūris laikomas lygus 0,56 m3/kg.
d) Apsaugotinai patalpai skirto CO2 tūris turi būti ne mažesnis negu 40 % viso jo tūrio. Šį kiekį turi būti įmanoma išleisti per 120 sekundžių ir patikrinti, ar jis visas buvo išleistas.
e) Rezervuaro sklendžių atidarymas bei užtvindomosios sklendės valdymas turi būti atskiros operacijos.
f) 6 dalies b punkte nurodytas tinkamas laikas turi būti ne trumpesnis negu 20 sekundžių. Turi būti įrengiamas patikimas įtaisas, kuris šį laiką sulaikytų CO2 dujas prieš pradedant jas tiekti.
11. HFC-227ea gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga HFC 227ea, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:
a) Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema.
b) Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame HFC 227ea rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, apsaugantis nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą.
c) Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas dujų slėgiui tikrinti.
d) Rezervuarai negali būti užpidomi iki daugiau negu 1,15 kg/l. Savitasis nesuslėgto HFC 227ea tūris laikomas lygus 0,1374 m3/kg.
e) Apsaugotinai patalpai skirto HFC 227ea tūris turi būti ne mažesnis negu 8 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 10 sekundžių.
f) HFC 227ea rezervuaruose turi būti slėgio kontrolės prietaisas, kuriuo, jei be leidimo sumažėja suslėgtųjų dujų slėgis, vairinėje įjungiamas garso ir vaizdo avarinis signalas. Jei vairinės nėra, šis avarinis signalas turi būti įjungiamas apsaugotinos patalpos išorėje.
g) Po užtvindymo koncentracija apsaugotinoje patalpoje neturi viršyti 10,5 %.
h) Gaisro gesinimo sistemoje neturi būti detalių iš aliuminio.
12. IG-541 gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga IG-541, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:
a) Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema.
b) Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame IG-541 rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, skirtas apsaugoti nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą.
c) Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas jame esančios medžiagos tūriui tikrinti.
d) Rezervuaro pildymo slėgis neturi viršyti 200 barų esant +15 °C temperatūrai.
e) Apsaugotinai patalpai skirto IG-541 tūris turi būti ne mažesnis negu 44 % ir ne didesnis negu 50 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 120 sekundžių.
13. FK-5-1-12 – gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose kaip gesinamoji medžiaga naudojama FK-5-1-12, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti dar ir šias nuostatas:
a) jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienoje patalpoje turi būti atskira gaisro gesinimo sistema;
b) kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame FK-5-1-12 rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, apsaugantis nuo per didelio slėgio. Jei rezervuaras patenka į gaisrą, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, apsauginiu vožtuvu, apsaugančiu nuo per didelio slėgio, rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą.
c) kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas dujų slėgiui tikrinti;
d) rezervuarai negali būti užpildomi iki daugiau negu 1,00 kg/l. Savitasis nesuslėgto FK-5-1-12 tūris laikomas lygiu 0,0719 m3/kg;
e) apsaugotinai patalpai skirto FK-5-1-12 tūris turi būti ne mažesnis negu 5,5 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 10 sekundžių.
f) FK-5-1-12 rezervuaruose turi būti slėgio kontrolės prietaisas, kuriuo, jei be leidimo sumažėja suslėgtųjų dujų slėgis, vairinėje įjungiamas garso ir vaizdo avarinis signalas. Jei vairinės nėra, šis avarinis signalas turi būti įjungiamas apsaugotinos patalpos išorėje;
g) po užtvindymo koncentracija apsaugotinoje patalpoje neturi viršyti 10,0 %.
10. 03c straipsnis
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos objektams apsaugoti
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos objektams apsaugoti leidžiamos tik rekomendavus Komitetui.
10.04 straipsnis
Laivo valtys
1. Šiose plaukiojančiose priemonėse turi būti laivo valtys, atitinkančios Europos standartą EN 1914:1997:
a) motoriniuose laivuose ir baržose, kurių dedveitas viršija 150 t;
b) vilkikuose ir stūmikuose, kurių vandentalpa yra didesnė negu 150 m3;
c) plūduriuojančiame įrenginyje;
d) keleiviniuose laivuose.
2. Laivo valtis vienas asmuo turi sugebėti saugiai nuleisti per 5 minutes nuo pirmo būtino rankinio veiksmo. Jei naudojamas mechanizuotas nuleidimo įtaisas, jis turi būti toks, kad ir sutrikus jo aprūpinimui elektros energija būtų galima saugiai ir greitai nuleisti valtis.
3. Pripučiamos laivo valtys turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.
10.05 straipsnis
Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės
1. Plaukiojančiose priemonėse turi būti bent trys gelbėjimo plūdurai, atitinkantys Europos standartą EN 14144:2002. Jie turi būti parengti naudoti ir pritvirtinti prie atitinkamų denio vietų, bet ne prie jų įtvarų. Bent vienas gelbėjimo plūduras turi būti prie pat vairinės ir turėti savaime užsidegantį žiburį, veikiantį su baterija, kurio negali užgesinti vanduo.
2. ►M3 Kiekvienam plaukiojančioje priemonėje nuolat esančiam asmeniui turi būti pasiekiama specialiai pritaikyta automatiškai pripučiama gelbėjimosi liemenė, atitinkanti Europos standartus EN 395:1998, EN 396:1998, EN ISO 12402-3:2006 ar EN ISO 12402-4:2006. ◄
Pagal šiuos standartus nepripučiamos gelbėjimo liemenės taip pat turi būti tinkamos naudotis vaikams.
3. Gelbėjimo liemenės turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.
11 SKYRIUS
DARBO VIETOS SAUGA
11.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Laivai turi būti statomi, išplanuojami ir įrengiami taip, kad jame asmenys galėtų saugiai dirbti ir judėti.
2. Stacionari įranga, kuri yra būtina darbui laive, turi būti įrengiama, išdėstoma ir pritvirtinama taip, kad ją būtų galima saugiai ir lengvai valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Prireikus mobiliose arba didelės temperatūros sudedamosiose dalyse turi būti sumontuojami apsauginiai įtaisai.
11.02 straipsnis
Apsauga nuo kritimo
1. Deniai ir šoniniai deniai turi būti lygūs, neturėtų būti tikimybės ant jų suklupti ir ant jų neturi būti galimybės susidaryti baloms.
2. Deniai, šoniniai deniai, mašinų skyrių grindys, laiptų aikštelės, laiptai ir šoninių denių knechtų viršūnės turi būti padengti neslidžiais paviršiais.
3. Šoninių denių knechtų viršūnės ir kliūtys koridoriuose, pavyzdžiui, pakopų kraštai, turi būti nudažomi nuo juos supančio denio išsiskiriančia spalva.
4. Išoriniuose denių kraštuose ir šoniniuose deniuose turi būti ne žemesni kaip 0,90 m falšbortai arba ištisinis lejerinis aptvaras, atitinkantis Europos standartą EN 711:1995. Darbo vietose, kuriose žmonėms yra pavojus kristi daugiau kaip 1 m, turi būti ne žemesnis kaip 0,90 m aptvaras arba komingsai, arba ištisinis lejerinis aptvaras, atitinkantis Europos standartą EN 711:1995. Jei šoninių denių lejerinis aptvaras yra įtraukiamasis:
a) prie komingso 0,7–1,1 m aukštyje turi būti papildomai pritvirtintas 0,02–0,04 m skersmens ištisinis turėklas ir
b) aiškiai matomose vietose šoninio denio prieigose turi būti ne mažiau kaip 15 cm skersmens I priedo 10 pvz., atitinkantys ženklai.
Jei nėra komingso, turi būti įrengtas nejudamas lejerinis aptvaras.
4a. Nukrypstant nuo šio straipsnio 4 dalies, lichteriuose ir baržose be gyvenamųjų patalpų falšbortai ar lejeriniai aptvarai nebūtini, jei:
a) prie denių ir šoninių denių išorinio krašto įrengti apatiniai aptvarai,
b) prie komingsų pritvirtinti 4 dalies a punktą atitinkantys turėklai ir
c) aiškiai matomose denio vietose yra ne mažiau kaip 15 cm skersmens I priedo 10 pvz., atitinkantys ženklai.
4b. Nukrypstant nuo šio straipsnio 4 dalies, nereikalaujama, kad lygiadeniuose ir tronkiniuose laivuose turėklai būtų tvirtinami tiesiogiai prie tų denių arba šoninių denių išorinio krašto, jei:
a) per tuos lygius denius yra perėja su stacionariais lejeriniais aptvarais iš abiejų pusių, atitinkančiais EN 711:1995, ir
b) aiškiai matomose vietose ties pereiga į lejeriniais aptvarais neapsaugotas sritis yra ne mažiau kaip 15 cm skersmens I priedo 10 pvz., atitinkantys ženklai.
5. Jei darbo vietose yra pavojus kristi daugiau negu 1 m, tikrinimo įstaiga gali reikalauti atitinkamų įtaisų ir įrangos saugiam darbui užtikrinti.
6. Šio straipsnio 4, 4a ir 4b dalys yra 1.06 straipsnyje numatyti laikinieji reikalavimai, galiosiantys iki 2016 m. gruodžio 1 d.
11.03 straipsnis
Darbo patalpų dydis
Darbo patalpos turi būti pakankamai didelės, kad kiekvienas jose dirbantis asmuo turėtų pakankamai vietos laisvai judėti.
11.04 straipsnis
Šoniniai deniai
1. Šoninio denio pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,60 m. Šį skaičių galima sumažinti iki 0,50 m tam tikrose laivo vietose, pavyzdžiui, būtinose denio plovimo sklendėms eksploatuoti. Prie knechtų ir antelių jį galima sumažinti iki 0,40 m.
2. Šoninio denio pločio prošvaisą iki 0,90 m aukščio virš šoninio denio galima sumažinti iki 0,50 m, jei pločio prošvaisa viršuje tarp išorinio laivo korpuso krašto ir vidinio triumo krašto yra ne mažesnė kaip 0,65 m.
3. 1 ir 2 dalių reikalavimai taikomi iki 2,00 m aukščio virš šoninio denio.
4. Šio straipsnio 2 dalis yra 1.06 straipsnyje numatytas laikinas reikalavimas, galiosiantis iki 2016 m. gruodžio 1 d.
11.05 straipsnis
Patekimas į darbo vietas
1. Patekimo vietos ir asmenų bei daiktų judėjimui skirti koridoriai turi būti pakankamo dydžio ir išdėstyti taip, kad:
a) prieš įėjimo angą būtų pakankamai erdvės, kad nebūtų trukdoma judėjimui;
b) koridoriaus pločio prošvaisa būtų tinkama numatytai darbo patalpos paskirčiai ir būtų ne mažesnė negu 0,60 m, išskyrus mažesnio negu 8 m pločio plaukiojančias priemones, kuriose ją galima sumažinti iki 0,50 m;
c) koridoriaus, įskaitant slenkstį, aukščio prošvaisa būtų ne mažesnė negu 1,90 m.
2. Durys išdėstomos taip, kad jas iš abiejų pusių būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti. Jos turi būti apsaugomos nuo atsitiktinio atsidarymo ir užsidarymo.
3. Jei įėjimų, išėjimų ir koridorių grindų lygis skiriasi daugiau negu 0,50 m, juose turi būti įrengiami tinkami laiptai, kopėčios arba pakopos.
4. Jei darbo patalpų, kuriose nuolat dirba įgula, grindų lygis skiriasi daugiau negu 1,00 m, jose turi būti įrengiami laiptai. Šis reikalavimas netaikomas avariniams išėjimams.
5. Laivuose su triumais iš kiekvieno triumo galo turi būti įrengiama bent viena stacionari priemonė į jį patekti.
Nukrypstant nuo pirmo sakinio, stacionarios priemonės patekti į vidų gali nebūti, jei yra bent dvi kilnojamos kopėčios, kuriomis galima užlipti bent 3 laiptelius virš liuko komingso 60° pasvirimo kampu.
11.06 straipsnis
Išėjimai ir avariniai išėjimai
1. Išėjimų, įskaitant avarinius išėjimus, skaičius, išdėstymas ir matmenys turi atitikti atitinkamos patalpos paskirtį ir matmenis. Jei vienas iš išėjimų yra avarinis, tai aiškiai pažymima.
2. Avarinių išėjimų arba kaip avariniai išėjimai naudotinų langų ar stoglangių liukų kiaurymės prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,36 m2, o mažiausias matmuo — ne mažesnis negu 0,50 m.
11.07 straipsnis
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai
1. Laiptai ir kopėčios turi būti tvirtai pritvirtinami. Laiptai turi būti ne mažesnio negu 0,60 m pločio, pločio prošvaisa tarp turėklų rankoms turi būti ne mažesnė negu 0,60 m, pakopos — ne mažesnio negu 0,15 m gylio, pakopų paviršius turi būti neslidus, o daugiau negu trijų pakopų laiptuose turi būti įtaisyti turėklai rankoms.
2. Kopėčių ir atskirai pritvirtintų skersinių pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,30 m, atstumas tarp skersinių turi būti ne didesnis negu 0,30 m, o atstumas tarp skersinių ir konstrukcijų — ne mažesnis negu 0,15 m.
3. Kopėčios ir atskirai pritvirtinti skersiniai turi būti aiškiai matomi iš viršaus ir virš išėjimo angų turi būti įtaisytos apsauginės rankenos.
4. Kilnojamos kopėčios turi būti ne mažesnio negu 0,40 m pločio, o jų pagrindo plotis turi būti ne mažesnis negu 0,50 m; turi būti galima užtikrinti, kad jos neapvirs arba neslys; skersiniai turi būti tvirtai įtaisomi į statramsčius.
11.08 straipsnis
Vidaus patalpos
1. Vidaus darbo patalpų matmenys, išdėstymas ir išplanavimas turi atitikti atliktiną darbą ir sveikatos bei saugos reikalavimus. Jų apšvietimas turi būti pakankamas ir neakinti, jose turi būti tinkamos vėdinimo priemonės. Prireikus jose turi būti įrengiami šildymo prietaisai, galintys užtikrinti pakankamą temperatūrą.
2. Vidaus darbo patalpų grindys turi būti kietos bei tvirtos ir suprojektuotos taip, kad ant jų nebūtų galima suklupti arba paslysti. Denių ir grindų angos, kai jos yra atidarytos, turi būti apsaugomos nuo pavojaus kristi, o langai ir stoglangiai išdėstomi ir įrengiami taip, kad juos būtų galima saugiai valdyti ir valyti.
11.09 straipsnis
Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos
1. Darbo patalpos turi būti išsidėstytos, įrengtos ir suprojektuotos taip, kad įgulos nariai būtų apsaugoti nuo kenksmingos vibracijos.
2. Be to, nuolatinės darbo patalpos turi būti pastatomos ir nuo garso izoliuojamos taip, kad triukšmas nekenktų įgulos narių sveikatai ir saugai.
3. Įgulos nariai, kuriuos kasdien gali veikti 85 dB(A) viršijantis triukšmas, turi turėti asmenines apsaugos nuo triukšmo priemones. Jei triukšmo lygis darbo patalpose viršija 90 dB(A), I priedėlio 7 paveiksle pavaizduotu simboliu „Užsidėti apsaugos nuo triukšmo priemonę“, kurio skersmuo yra ne mažesnis negu 10 cm, turi būti nurodoma, kad privaloma dėvėti apsaugos nuo triukšmo priemones.
11.10 straipsnis
Liukų dangčiai
1. Liukų dangčiai turi būti lengvai prieinami ir saugiai valdomi. Daugiau negu 40 kg sveriančios liuko dangčių dalys turi būti suprojektuotos taip, kad slankiotų, suktųsi arba turėtų mechaninius atidaromuosius įtaisus. Keliamąja įranga valdomuose liukų dangčiuose turi būti sumontuoti tinkami ir lengvai prieinami tvirtinimo įtaisai. Nesukeičiami liukų dangčiai ir viršutinės atramos turi būti pažymėti taip, kad būtų aišku, kurio liuko jie yra ir kaip teisingai juos ant liukų uždėti.
2. Liukų dangčiai turi būti pritvirtinami taip, kad jų nenulenktų vėjas arba krovimo įranga. Slankiuosiuose dangčiuose turi būti sumontuojami fiksuojamieji įtaisai, kad jie negalėtų atsitiktinai horizontaliai pasislinkti daugiau negu 0,40 m; galutinėje padėtyje juos turi būti galima užrakinti. Atitinkami įtaisai turi būti įrengiami vienas ant kito sukrautiems liukų dangčiams laikyti.
3. Elektros energijos tiekimas mechaniškai valdomiems liukų dangčiams automatiškai turi būti išjungiamas paleidus valdymo jungiklį.
4. Liukų dangčiai turi išlaikyti tikėtinai susidarysiančias apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos galima vaikščioti, turi išlaikyti ne mažesnes negu 75 kg į vieną tašką sutelktas apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos negalima vaikščioti, turi būti atitinkamai pažymimi. Ant liukų dangčių, ant kurių galima krauti denio krovinį, turi būti pažymima leistinoji apkrova (t/m2). Jei tam, kad būtų pasiekta didžiausia leistinoji apkrova, reikia atramų, tai turi būti nurodoma atitinkamoje vietoje, o atitinkami brėžiniai turi būti laikomi laive.
11.11 straipsnis
Suktuvai
1. Suktuvai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima saugiai atlikti darbą. Juose turi būti sumontuojami įtaisai, kurie neleistų netyčia paleisti krovinio. Suktuvuose, kurie neužsirakina automatiškai, turi būti stabdis, kurio pakanka jų traukos jėgai įveikti.
2. Rankiniai suktuvai turi įtaisus, apsaugančius nuo skriejiko atatrankos. Suktuvai, kurie yra varomi ir varikliais, ir rankiniu būdu, turi būti suprojektuoti taip, kad varomosios jėgos valdymo įtaisas negalėtų įjungti rankinio valdymo įtaiso.
11.12 straipsnis
Kranai
1. Kranai turi būti statomi remiantis geriausia praktika. Juos eksploatuojant sukuriamos jėgos turi būti saugiai perduodamos laivo konstrukcijai; jos neturi pabloginti laivo stovumo.
2. Ant kranų turi būti pritvirtinama gamintojo lentelė su šia informacija:
a) gamintojo pavadinimas ir adresas;
b) CE ženklas kartu su pagaminimo metais;
c) serijos arba tipo nuoroda;
d) tam tikrais atvejais serijos numeris.
3. Didžiausios leistinosios apkrovos ant kranų turi būti pažymimos taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.
Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, užtenka, kad ant krano būtų pažymėta saugi darbo apkrova esant didžiausiam pasiekiamam atstumui taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.
4. Kranuose turi būti įtaisai, skirti apsaugoti nuo sužalojimo sutraiškant arba nupjaunant. Į viršų, į apačią ir į šonus nuo išorinių krano dalių turi būti paliekamas saugus 0,5 m atstumas iki visų aplinkinių objektų. Saugus atstumas į šonus būtinas tik darbo vietose ir koridoriuose.
5. Varikliu varomus kranus turi būti galima apsaugoti nuo naudojimo be leidimo. Juos paleisti turi būti įmanoma tik iš krano vairuotojo vietos. Valdymo įtaisas yra automatinis grįžtamasis (mygtukai be tarpinių fiksuojamųjų padėčių); jų valdymo kryptis turi būti nurodoma vienareikšmiškai aiškiai.
Varomajai jėgai sugedus, nevaldomas krovinio kritimas turi būti neįmanomas. Kranas negali netyčia pajudėti.
Keliamojo įtaiso judėjimas į viršų ir saugios darbo apkrovos viršijimas turi būti ribojamas atitinkamu įtaisu. Keliamojo įtaiso judėjimas žemyn turi būti ribojamas, jei bet kokiomis numatomomis eksploatacijos sąlygomis kablio prikabinimo momentu ant būgno gali būti mažiau negu dvi troso apvijos. Atitinkamas priepriešinis judėjimas ir toliau turi būti galimas įjungus automatinius ribojamuosius įtaisus.
Takelažui valdyti skirtų trosų atsparumas tempimui turi būti penkis kartus didesnis už leistinąją troso apkrovą. Trosas turi būti nepriekaištingos konstrukcijos ir dėl savo sandaros tinkamas turi būti naudoti kranuose.
6. Ekspertas patikrina kranus:
a) prieš pirmą kartą pradedant eksploatuoti,
b) prieš pradedant eksploatuoti po bet kokio didesnio pakeitimo ar remonto,
c) reguliariai, ne rečiau kaip kas dešimt metų.
Per šį patikrinimą skaičiavimais ir apkrovos bandymais laive įrodoma, kad stiprumas ir stovumas yra pakankami.
Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, ekspertas gali nuspręsti, kad įrodymą skaičiavimu galima visiškai arba iš dalies pakeisti bandymu už saugią darbinę apkrovą 1,25 karto didesne apkrova, keliama per visą darbinį intervalą.
Išduodamas eksperto pasirašytas patikrinimo sertifikatas, jame nurodoma patikrinimo data.
7. Kranus reguliariai, ne rečiau kaip kas 12 mėnesių patikrina kompetentingas asmuo. Atliekant patikrinimą saugi krano darbinė būklė nustatoma apžiūrint ir atliekant veikimo patikrinimą.
Išduodamas kompetentingo asmens pasirašytas patikrinimo sertifikatas, jame nurodoma patikrinimo data.
▼M7 —————
9. Kranai, kurių saugi darbinė apkrova viršija 2 000 kg ir kurie yra naudojami kroviniui perkrauti arba yra sumontuoti kėlikliuose, pontonuose ir kituose plūduriuojančiuose įrenginiuose arba statybviečių plaukiojančiose priemonėse, turi atitikti vienos iš valstybių narių reikalavimus.
10. Laive turi būti laikomos krano gamintojo naudojimo instrukcijos. Jose turi būti bent ši informacija:
a) valdiklių veikimo intervalas ir funkcijos;
b) didžiausia leidžiama saugi darbinė apkrova pagal strėlės siekį;
c) didžiausias leidžiamas krano posvyris;
d) surinkimo ir techninės priežiūros nurodymai;
e) bendrieji techniniai duomenys.
11.13 straipsnis
Degiųjų skysčių laikymas
Degiesiems skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė negu 55°C, laikyti denyje turi būti įrengiama iš nedegios medžiagos pagaminta vėdinama spinta. Iš išorės ant jos turi būti I priedėlio 2 pav. pavaizduotas ne mažesnio negu 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti“.
12 SKYRIUS
GYVENAMOSIOS PATALPOS
12.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Laivuose turi būti nuolat laive gyvenantiems asmenims skirtos gyvenamosios patalpos, kurių užtektų bent mažiausiai įgulai.
2. Gyvenamosios patalpos turi būti suprojektuotos, išdėstytos ir įrengtos taip, kad atitiktų laive esančių asmenų sveikatos, saugos ir patogumo poreikius. Į jas turi būti galima saugiai ir lengvai patekti bei jos turi būti tinkamai apsaugotos nuo karščio ir apšiltintos.
3. Jei laive esančių asmenų sveikata ir sauga yra užtikrinama kitomis priemonėmis, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šio skyriaus nuostatų.
4. Tikrinimo įstaiga Bendrijos sertifikate įrašo visus apribojimus, taikomus vienos dienos laivo darbo laikotarpiams ir darbo režimui pagal 3 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas.
12.02 straipsnis
Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms
1. Gyvenamosios patalpos turi būti pakankamai vėdinamos, net kai durys yra uždarytos; be to, į bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas turi patekti pakankamai dienos šviesos ir, kiek tai įmanoma, jose turi būti langas į išorę.
2. Jei iš denio lygio nėra įėjimo į gyvenamąsias patalpas, o grindų lygio skirtumas yra 0,30 m arba daugiau, patekti į gyvenamąsias patalpas turi būti įrengiami laiptai.
3. Laivo pirmagalio zonoje grindys turi būti ne daugiau negu 1,20 m žemiau didžiausios grimzlės plokštumos.
4. Gyvenamosiose ir miegamosiose patalpose turi būti bent du išėjimus, kurie būtų kuo toliau vienas nuo kito ir būtų naudojami kaip evakuacijos keliai. Vienas išėjimas gali būti suprojektuotas kaip avarinis išėjimas. Tai netaikoma patalpoms, kurių išėjimas veda tiesiai į denį arba į koridorių, kuris naudojamas kaip evakuacijos kelias, jei koridoriuje yra du vienas nuo kito toli esantys išėjimai į kairiojo ir dešiniojo borto pusę. Avarinių išėjimų, kuriais gali būti ir stoglangiai bei langai, kiaurymės prošvaisa yra bent 0,36 m2, trumpiausia kraštinė — ne trumpesnė negu 0,50 m, o avarijos atveju per juos turi būti galima greitai evakuotis. Evakuacijos kelių izoliacija ir plakiruotė turi būti iš antipireno savybių turinčių medžiagų, o evakuacijos kelių tinkamumas naudoti visuomet turi būti užtikrinamas atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, kopėčiomis arba atskirai pritvirtintais skersiniais.
5. Gyvenamosios patalpos apsaugomos nuo neleistino triukšmo ir vibracijos. Garsinio slėgio lygis turi neviršyti:
a) 70 dB(A) bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose;
b) 60 dB(A) miegamosiose patalpose. Ši nuostata netaikoma laivams, plaukiantiems tik ne įgulos poilsio laikotarpiu, atitinkančiu valstybių narių nacionalinius teisės aktus. Dienos plaukiojimo laikotarpio apribojimas įrašomas Bendrijos sertifikate.
6. Gyvenamųjų patalpų aukštis turi būti ne mažesnis negu 2,00 m.
7. Paprastai laivuose yra turi būti bent viena nuo miegamųjų patalpų atitverta bendro naudojimo gyvenamoji patalpa.
8. Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis negu 2 m2 vienam žmogui ir bet kuriuo atveju ne mažesnis negu 8 m2 iš viso (neįskaitant baldų, išskyrus stalus ir kėdes).
9. Kiekvienos privačios gyvenamosios ir miegamosios patalpos tūris turi būti ne mažesnis negu 7 m3.
10. Privačių gyvenamųjų patalpų oro erdvės tūris vienam žmogui turi būti ne mažesnis negu 3,5 m3. Miegamosiose patalpose pirmajam gyventojui turi tekti bent 5 m3, o kiekvienam papildomam gyventojui — bent 3 m3 (neskaitant baldų tūrio). Miegamosios kajutės, kiek tai įmanoma, turi būti skiriamos ne daugiau negu dviem asmenims. Gultai turi būti bent 0,30 m virš grindų. Jei vienas gultas yra virš kito, laisvasis patalpos aukštis virš kiekvieno gulto turi būti ne mažesnis negu 0,60 m.
11. Duryse turi būti anga, kurios viršutinis kraštas turi būti bent 1,90 m virš denio arba grindų, o pločio prošvaisa — ne mažesnė negu 0,60 m. Būtiną aukštį galima užtikrinti slankiaisiais arba atlenkiamaisiais skydais arba atvartais. Durys turi atsidaryti į išorę, jas turi būti galima atidaryti iš abiejų pusių. Slenksčiai turi būti ne didesnio negu 0,40 m aukščio, tačiau bet kuriuo atveju turi atitikti kitų saugos taisyklių nuostatas.
12. Laiptai turi būti pritvirtinami stacionariai, jais turi būti galima saugiai lipti. Laikoma, kad jie tokie yra, jei:
a) jie yra bent 0,60 m pločio;
b) pakopos yra bent 0,15 m gylio;
c) pakopos yra neslidžios;
d) daugiau negu trijų pakopų laiptai turi bent turėklą rankoms arba rankeną.
13. Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai, ypač tokio didelio slėgio, kad jų nutekėjimas galėtų kelti pavojų asmenims, turi būti ne gyvenamosiose patalpose arba koridoriuose, vedančiuose į gyvenamąsias patalpas. Tai netaikoma garo ir hidraulinės sistemos vamzdžiams, jei jie yra įrengti metalo įvorėse, ir buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrenginių vamzdžiams.
12.03 straipsnis
Sanitariniai įrenginiai
1. Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti bent šie sanitariniai įrenginiai:
a) vienas tualetas vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams, kurį galima vėdinti grynu oru;
b) viena kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba keturiems įgulos nariams;
c) vienas dušas arba vonia, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams.
2. Sanitariniai įrenginiai turi būti šalia gyvenamųjų patalpų. Iš tualetų turi būti negalima patekti tiesiai į laivo virtuves, valgyklos patalpas arba sujungtas bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas ir laivo virtuves.
3. Tualeto patalpos turi būti ne mažesnio negu 1 m2 ploto, ne mažesnio negu 0,75 m pločio ir ne mažesnio negu 1,10 m ilgio. Tualeto patalpos kajutėse, skirtose ne daugiau negu dviem asmenims, gali būti mažesnės. Jei tualete įrengiama kriauklė ir (arba) dušas, jo plotas turi būti padidinamas ne mažesniu negu kriauklės ir (arba) dušo (arba vonios) užimamu plotu.
12.04 straipsnis
Laivo virtuvės
1. Laivo virtuvės gali būti sujungtos su bendro naudojimo gyvenamosiomis patalpomis.
2. Laivo virtuvėse turi būti:
a) viryklė;
b) kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu;
c) geriamojo vandens vandentiekis;
d) šaldytuvas;
e) pakankamai sandėliavimo ir darbo vietos.
3. Sujungtų laivo virtuvių ir bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų valgomojo zona turi būti pakankamai didelė, kad joje tilptų visi įgulos nariai, kurie paprastai ja naudojasi vienu metu. Sėdimosios vietos turi būti ne mažesnio negu 0,60 m pločio.
12.05 straipsnis
Geriamasis vanduo
1. Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti geriamojo vandens įrenginys. Geriamojo vandens talpyklos įleidžiamosios angos ir geriamojo vandens žarnos turi būti pažymimos esančios skirtos tik geriamajam vandeniui. Geriamojo vandens įleidžiamieji kakleliai turi būti įrengiami virš denio.
2. Geriamojo vandens įrenginiai:
a) vidiniai jų paviršiai turi būti iš korozijai atsparios medžiagos, kuri nekeltų fiziologinio pavojaus;
b) juose turi nebūti vamzdžių atkarpų, kuriose nėra užtikrinamas nuolatinis vandens tekėjimas; ir
c) turi būti apsaugoti nuo pernelyg didelio įkaitimo.
3. Be to, kas numatyta 2 dalyje, geriamojo vandens talpyklos:
a) turi būti bent 150 l talpos vienam paprastai laive gyvenančiam asmeniui ir bent kiekvienam mažiausios įgulos nariui;
b) turi turėti tinkamą užrakinamą angą, kad būtų galima išvalyti jų vidų;
c) turi turėti vandens lygio indikatorių;
d) turi turėti vėdinimo vamzdžius, kurie išeina į atvirą orą arba turi atitinkamus filtrus.
4. Geriamojo vandens talpyklos turi neturėti bendrų sienų su kitomis talpyklomis. Geriamojo vandens vamzdžiai turi būti neklojami per talpyklas, kuriose yra kitų skysčių. Draudžiami sujungimai tarp geriamojo vandens tiekimo sistemos ir kitų vamzdžių. Vamzdžiai, kuriais teka dujos arba kiti skysčiai, išskyrus geriamąjį vandenį, turi būti neklojami per geriamojo vandens talpyklas.
5. Geriamojo vandens slėginiai indai turi veikti tik su neužterštu suslėgtu oru. Jei jis slegiamas kompresoriais, tiesiai prieš slėgio indą turi būti įrengiami atitinkami oro filtrai ir tepalo skirtuvai, jei vanduo ir oras nėra atskirti membrana.
12.06 straipsnis
Šildymas ir vėdinimas
1. Gyvenamąją patalpą turi būti galima šildyti pagal jos naudojimo paskirtį. Šildymo įrenginiai turi būti tinkami galimoms oro sąlygoms.
2. Gyvenamosios ir miegamosios patalpos turi pakankamai vėdintis, net kai durys yra uždarytos. Vėdinimas turi užtikrinti pakankamą oro apytaką visomis klimato sąlygomis.
3. Gyvenamosios patalpos turi būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad, kiek tai įmanoma, į jas iš kitų laivo zonų, pavyzdžiui, mašinų skyrių arba triumų, nepatektų užterštas oras; jei vėdinama dirbtiniu oro srautu, oro įleidimo angos turi būti išdėstomos taip, kad atitiktų pirma nustatytus reikalavimus.
12.07 straipsnis
Kita gyvenamųjų patalpų įranga
1. Kiekvienas laive gyvenantis įgulos narys turi turėti asmeninį gultą ir asmeninę drabužių spintelę su užraktu. Vidiniai gulto matmenys turi būti ne mažesni negu 2,00 x 0,90 m.
2. Turi būti įrengtos tinkamos vietos darbo drabužiams laikyti ir džiovinti, tačiau jos turi būti ne miegamosiose patalpose.
3. Visose gyvenamųjų patalpų zonose turi būti elektros apšvietimas. Papildomi dujiniai arba skystojo kuro žibintai gali būti naudojami tik bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose. Skystąjį kurą naudojantys prietaisai turi būti iš metalo ir deginti tik tokį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C, arba pramoninį žibalą. Jie turi būti padedami arba pritvirtinami taip, kad nekeltų gaisro pavojaus.
13 SKYRIUS
KURĄ DEGINANTI ŠILDYMO, MAISTO RUOŠIMO IR ŠALDYMO ĮRANGA
13.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įranga, deginanti suskystintąsias dujas, turi atitikti 14 skyriaus reikalavimus.
2. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įranga kartu su priedais turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad netgi perkaitusi nekeltų pavojaus. Ji turi būti įrengiama taip, kad negalėtų netyčia apsiversti arba judėti.
3. 2 dalyje nurodyta įrangos turi nebūti zonose, kuriose yra naudojamos arba laikomos medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė už 55 °C. Šių įrenginių dūmtakiai turi būti neklojami per tokias zonas.
4. Turi būti užtikrinamas degimui būtino oro tiekimas.
5. Šildymo prietaisai turi būti tvirtai prijungiami prie dūmtakių, kurie turi tinkamus gaubtus arba įtaisus, apsaugančius nuo vėjo. Jie turi būti išdėstomi taip, kad juos būtų galima valyti.
13.02 straipsnis
Skystąjį kurą ir mazutą naudojančios įrangos naudojimas
1. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įrangoje, naudojančioje skystąjį kurą, galima naudoti tik tokį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, maisto ruošimo ir šildymo bei šaldymo prietaisus, turinčius degiklius su dagčiais ir deginančius pramoninį žibalą, galima naudoti gyvenamosiose patalpose ir vairinėje, jei kuro talpyklos talpa neviršija 12 litrų.
3. Prietaisai, turintys degiklius su dagčiais:
a) turi turėti metalinę kuro talpyklą, kurios įleidžiamąją angą galima užrakinti ir kurioje žemiau didžiausio pripildymo lygio nėra žemoje temperatūroje sulituotų sandūrų, ir turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad kuro talpyklos nebūtų galima netyčia atidaryti arba išpilti jos turinio;
b) juos turi būti galima uždegti papildomai nenaudojant kito skystojo kuro;
c) turi būti įrengiami taip, kad degimo dujos būtų saugiai pašalinamos.
13.03 straipsnis
Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais
1. Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais turi būti pagaminti vadovaujantis geriausia praktika.
2. Jei garinamasis mazuto šildytuvas su degikliu arba šildymo prietaisas su purškiamuoju mazuto degikliu yra įrengti mašinų skyriuje, oro tiekimas į šildymo prietaisą ir variklius turi būti suprojektuojamas taip, kad šildymo prietaisas ir varikliai galėtų tinkamai ir saugiai veikti atskirai vienas nuo kito. Prireikus turi būti įrengiamas atskiras ortakis. Įranga turi būti sumontuojama taip, kad degiklio liepsna negalėtų pasiekti kitų mašinų skyriaus įrenginių dalių.
13.04 straipsnis
Garinamieji oro šildytuvai su degikliais
1. Garinamuosius oro šildytuvus su degikliais turi būti galima uždegti nenaudojant kito degaus skysčio. Jie turi būti pritvirtinami virš metalinio padėklo, kuris yra po visomis dalimis, kuriose yra kuras, ir kurio kraštai yra ne mažesnio negu 20 mm aukščio, o talpa ne mažesnė negu 2 litrai.
2. 1 dalyje nurodyto mašinų skyriuje įrengtų garinamųjų mazuto šildytuvų su degikliais metalinio padėklo kraštai turi būti ne mažesnio negu 200 mm aukščio. Apatinis garinamojo degiklio kraštas turi būti virš padėklo krašto. Viršutinis padėklo kraštas turi būti bent 100 mm virš grindų.
3. Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais turi turėti tinkamą reguliatorių, kuris esant visiems nustatymo parametrams užtikrintų iš esmės ištisinį kuro tekėjimą į degiklį ir kuris užgesus liepsnai neleistų kurui nutekėti. Tinkamais laikomi reguliatoriai, kurie tinkamai veikia, net veikiami vibracijos ir pasvirę iki 12° kampu ir kuriuose, be lygio reguliavimo plūdės, yra
a) antroji plūdė, kuri viršijus leistiną lygį saugiai ir patikimai uždaro kuro tiekimo vamzdį, arba
b) nutekamasis vamzdis, tačiau tik tuomet, jei padėklas yra pakankamos talpos, kad į jį tilptų bent kuro talpyklos turinys.
4. Jei mazuto šildytuvo su garinamuoju degikliu kuro talpykla yra įrengta atskirai:
a) nuolydis nuo talpyklos ir degiklio tiekimo kanalo negali viršyti gamintojo eksploatacijos instrukcijose nustatyto nuolydžio;
b) ji turi būti įrengiama taip, kad būtų apsaugota nuo netinkamo šildymo;
c) kuro tiekimą turi būti galima nutraukti iš denio.
5. Garinamųjų mazuto šildytuvų su degikliais dūmtakiuose turi būti įtaisas, apsaugantis nuo atgalinės traukos.
13.05 straipsnis
Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais
Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais visų pirma turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) prieš tiekiant kurą turi būti užtikrinamas pakankamas degiklio vėdinimas;
b) kuro tiekimas turi būti reguliuojamas termostatu;
c) kuras turi būti uždegamas elektros įtaisu arba nuolat įjungtu degikliu;
d) liepsnai užgesus liepsnos kontrolinis įtaisas turi nutraukti kuro tiekimą;
e) pagrindinis jungiklis turi būti lengvai prieinamoje vietoje ne įrenginio patalpoje.
13.06 straipsnis
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai, sudaryti iš degimo kameros, aplink kurią šildomasis oras yra slėgiu perduodamas į skirstomąją sistemą arba į patalpą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Jei slegiamas kuras yra purškiamas, degimo oras turi būti pučiamas pūtikliu.
b) Prieš uždegant degiklį degimo kamera turi būti gerai išvėdinama. Ją galima laikyti visiškai išvėdinta, jei liepsnai užgesus degimo oro pūtikais toliau veikia.
c) Kuro tiekimas turi būti automatiškai nutraukiamas, jei:
užgeso ugnis;
degimo oro tiekimas nėra pakankamas;
šildomo oro temperatūra yra didesnė už anksčiau nustatytą temperatūrą, arba
nutrūksta elektros energijos tiekimas į saugumą užtikrinančius įtaisus.
Pirmiau išvardytais atvejais nutraukus kuro tiekimą, jis nepradedamas iš naujo tiekti automatiškai.
d) Degimo oro ir šildomojo oro pūtiklius turi būti galima išjungti iš patalpos, kurioje yra šildymo prietaisas, išorės.
e) Jei šildomasis oras yra įtraukiamas iš išorės, oro įleidžiamosios angos turi būti, kiek tai įmanoma, virš denio. Jos turi būti įrengiamos taip, kad į jas nepatektų lietus ir vandens purslai.
f) Šildomojo oro vamzdžiai turi būti iš metalo.
g) Šildomojo oro išleidimo angų turi būti neįmanoma visiškai uždaryti.
h) Nutekėjęs kuras turi negalėti pasiekti šildomojo oro vamzdžių.
i) Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai turi negalėti įtraukti šildomojo oro iš mašinų skyriaus.
13.07 straipsnis
Šildymas kietuoju kuru
1. Šildymo kietuoju kuru prietaisai turi būti padedami ant metalinės plokštės su taip paaukštintais kraštais, kad nuo jos negalėtų nukristi degantis kuras arba karštos žarijos.
Šis reikalavimas netaikomas prietaisams, įrengtiems skyriuose, pastatytiems iš nedegios medžiagos ir skirtiems tik katilams laikyti.
2. Kietojo kuro katiluose turi būti termostatiniai reguliatoriai degimo oro srautui reguliuoti.
3. Greta kiekvieno šildymo prietaiso turi būti padedamos priemonės, kuriomis galima greitai užgesinti žarijas.
14 SKYRIUS
BUITINĖS PASKIRTIES SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIAI
14.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Suskystintųjų dujų įrenginius iš esmės turi sudaryti tiekimo blokas iš vienos ar kelių dujų talpyklų, vienas ar keli slėgio reguliatoriai, skirstomoji sistema ir keli dujas naudojantys prietaisai.
Ne tiekimo bloke esančios atsarginės ir tuščios talpyklos nėra laikomos įrenginio dalimi. Jiems 14.05 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
2. Įrenginiuose galima deginti tik pramoninį propaną.
14.02 straipsnis
Įrenginiai
1. Suskystintųjų dujų įrenginiai visą eksploatacijos laiką turi būti tinkami propanui deginti ir turi būti pagaminti ir įrengti vadovaujantis geriausia praktika.
2. Suskystintųjų dujų įrenginiai gali būti naudojami tik buitinės paskirties gyvenamosiose patalpose bei vairinėje ir atitinkamai paskirčiai keleiviniuose laivuose.
3. Laive gali būti keli atskiri įrenginiai. Gyvenamųjų patalpų zonoms, atskirtoms triumu arba stacionaria talpykla, aprūpinti nenaudojamas vienas įrenginys.
4. Nė viena suskystintųjų dujų įrenginio dalis negali būti montuojama mašinų skyriuje.
14.03 straipsnis
Talpyklos
1. Leidžiama naudoti tik patvirtintas 5–35 kg talpos talpyklas. Tikrinimo įstaiga keleiviniuose laivuose gali leisti naudoti didesnės talpos talpyklas.
2. Ant talpyklų turi būti oficialus antspaudas, liudijantis, kad jos buvo priimtos atlikus privalomus bandymus.
14.04 straipsnis
Tiekimo blokų vieta ir išdėstymas
1. Tiekimo blokai turi būti įrengiami denyje atskirai stovinčioje arba sieninėje spintoje, pastatytoje ne gyvenamosiose patalpose taip, kad netrukdytų judėjimui laive. Tačiau jie negali būti įrengiami prie pirmagalio arba laivagalio apsauginio borto. Juos galima montuoti į antstatą įleidžiamoje sieninėje spintoje, jei ji yra nelaidi dujoms ir gali būti atidaryta tik iš antstato išorės. Ji turi būti padedama taip, kad skirstomieji vamzdžiai į dujų naudojimo vietas būtų kaip įmanoma trumpesni.
Vienu metu galima eksploatuoti ne daugiau talpyklų, negu būtina įrenginiui veikti. Kelias talpyklas galima sujungti tik tuomet, jei naudojama apgręžiamoji jungiamoji mova. Viename tiekimo bloke galima sujungti iki keturių talpyklų. Laive turi būti ne daugiau negu šešios talpyklos, įskaitant atsargines, vienam įrenginiui.
Keleiviniuose laivuose su keleiviams skirtomis laivo virtuvėmis arba valgyklomis galima sujungti iki šešių talpyklų. Laive turi būti ne daugiau negu devynios talpyklos, įskaitant atsargines, vienam įrenginiui.
Slėgio reguliatoriai arba, jei reguliavimas yra dviejų etapų, pirmasis slėgio reguliatorius turi būti įmontuojami tos pačios spintos, kurioje yra talpykla, sienoje.
2. Tiekimo blokai turi būti įrengiami taip, kad nutekėjusios dujos iš spintos galėtų patekti į atvirą erdvę be pavojaus, kad jos prasiskverbs į laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį.
3. Spintos turi būti pagamintos iš antipireno savybių turinčių medžiagų ir būti pakankamai vėdinamos per viršuje ir apačioje esančias angas. Talpyklos spintose turi būti pastatomos stačiai taip, kad negalėtų apvirsti.
4. Spintos turi būti pagamintos ir pastatytos taip, kad talpyklų temperatūra negalėtų viršyti 50 °C.
5. Žodžiai „Suskystintosios dujos“ ir I priedėlio 2 paveiksle pavaizduotas bent 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti“ turi būti pritvirtinami prie išorinės spintos sienelės.
14.05 straipsnis
Atsarginės ir tuščios talpyklos
Ne tiekimo bloke esančios atsarginės ir tuščios talpyklos turi būti laikomos pagal 14.04 straipsnį pastatytoje spintoje, esančioje ne gyvenamosiose patalpose ir ne vairinėje.
14.06 straipsnis
Slėgio reguliatoriai
1. Dujas naudojančius prietaisus prie talpyklų galima prijungti tik per skirstomąją sistemą, kurioje yra sumontuoti vienas ar keli slėgio reguliatoriai dujų slėgiui sumažinti iki naudojimo slėgio. Slėgis gali būti mažinamas vienu arba dviem etapais. Visų slėgio reguliatorių slėgis nuolat turi būti toks, kaip nustatyta 14.07 straipsnyje.
2. Galutiniuose slėgio reguliatoriuose arba tiesiai už jų turi būti sumontuojamas įtaisas, skirtas vamzdžiui automatiškai apsaugoti nuo per didelio slėgio sutrikus slėgio reguliatoriaus darbui. Turi būti užtikrinama, kad iš apsauginio įtaiso nutekėjusios dujos galėtų patekti į atvirą orą be pavojaus, kad jos prasiskverbs į laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį; prireikus tam įrengiamas specialus vamzdis.
3. Apsauginiai įtaisai ir ventiliacijos angos turi būti apsaugomos nuo vandens patekimo.
14.07 straipsnis
Slėgis
1. Jei naudojamos dviejų etapų reguliuojamosios sistemos, vidutinis slėgis turi būti ne daugiau negu 2,5 barais didesnis už oro slėgį.
2. Slėgis paskutinio slėgio reguliatoriaus išleidžiamojoje angoje turi būti ne daugiau negu 0,05 barų didesnis už atmosferos slėgį, o leistinasis nuokrypis yra 10 %.
14.08 straipsnis
Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai
1. Vamzdynus sudaro stacionariai sumontuoti plieniniai ar variniai vamzdžiai.
Tačiau su talpyklomis jungiami vamzdžiai — propanui tinkami didelio slėgio lankstieji arba spiraliniai vamzdžiai. Dujas naudojantys prietaisai, jei jie nėra montuojami stacionariai, turi būti prijungiami tinkamais ne didesnio negu 1 m ilgio lanksčiaisiais vamzdžiais.
2. Vamzdžiai turi būti atsparūs, ypač normaliomis eksploatavimo laive sąlygomis galimai korozijai ir įtempiams, o jų charakteristikos bei išdėstymas turi būti tokie, kad į dujas naudojančius prietaisus būtų tiekiama pakankamai tinkamo slėgio dujų.
3. Vamzdžiuose turi būti kuo mažiau sujungimų. Vamzdžiai ir sujungimai turi būti nelaidūs dujoms ir nepraleisti dujų, net ir veikiami vibracijos ar plėtimosi.
4. Vamzdžiai turi būti lengvai prieinami, tinkamai pritvirtinti ir apsaugoti visose vietose, kuriose galimi smūgiai ar trintis, ypač jeigu vamzdžiai yra pakloti per plienines pertvaras arba metalines sieneles. Visi plieninių vamzdžių paviršiai turi būti apdoroti, kad nerūdytų.
5. Lankstieji vamzdžiai ir jų sujungimai turi galėti išlaikyti visus normaliomis eksploatacijos sąlygomis laive galimus įtempius. Šie vamzdžiai turi būti montuojami taip, kad nebūtų įtempti, negalėtų pernelyg įkaisti ir kad būtų galima patikrinti visą jų ilgį.
14.09 straipsnis
Skirstomoji sistema
1. Visą skirstomąją sistemą turi būti galima atjungti pagrindine sklende, kuri būtų visuomet lengvai ir greitai prieinama.
2. Dujos į kiekvieną dujas naudojantį prietaisą turi būti tiekiamos atskira skirstomosios sistemos atšaka, o kiekviena atšaka yra valdoma atskiru uždaromuoju įtaisu.
3. Sklendės turi būti įrengiamos tokiose vietose, kuriose jos būtų apsaugotos nuo oro sąlygų poveikio ir nuo smūgių.
4. Tikrinimui skirtas sujungimas turi būti įrengiamas po kiekvieno slėgio reguliatoriaus. Uždaromuoju įtaisu turi būti užtikrinama, kad atliekant slėgio bandymus slėgio reguliatoriaus neveiktų bandomasis slėgis.
14.10 straipsnis
Dujas naudojantys prietaisai ir jų montavimas
1. Montuoti galima tik vienoje iš valstybių narių patvirtintus propaną naudojančius prietaisus, turinčius įtaisus, kurie užgesus pagrindinio ir mažojo degiklio liepsnai veiksmingai apsaugo nuo dujų nutekėjimo.
2. Prietaisai turi būti statomi tokioje vietoje ir prijungiami taip, kad negalėtų apvirsti ar būti netyčia pastumti ir kad jungiamųjų vamzdžių nebūtų galima netyčia atsukti.
3. Šildymo bei vandens šildymo prietaisai ir šaldytuvai turi būti prijungiami prie dūmtakio degimo dujoms šalinti į atvirą orą.
4. Dujas naudojančius prietaisus vairinėje leidžiama montuoti tik tuomet, jei ji yra pastatyta taip, kad nutekėjusios dujos negalėtų patekti į apatines plaukiojančios priemonės dalis, ypač per išgrąžas, per kurias paklotos valdymo linijos — į mašinų skyrių.
5. Dujas naudojančius prietaisus miegamosiose patalpose galima montuoti tik tuomet, jei degimas juose vyksta nenaudojant patalpose esančio oro.
6. Dujas naudojantys prietaisai, kuriuose degimo procesas priklauso nuo aplinkos oro, turi būti montuojami pakankamai didelėse patalpose.
14.11 straipsnis
Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas
1. Į patalpas, kuriose yra dujas naudojantys prietaisai, kurių degimo procesas priklauso nuo aplinkos oro, grynas oras turi būti tiekiamas ir degimo dujos iš jų šalinamos per pakankamo dydžio vėdinimo angas, kiekvienos iš kurių skerspjūvio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 150 cm2.
2. Vėdinimo angose neturi būti uždaromųjų įtaisų ir jos negali būti išvestos į miegamąsias patalpas.
3. Šalinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad užtikrintų saugų degimo dujų šalinimą. Jie turi veikti patikimai ir turi būti iš nedegių medžiagų. Jų veikimui neturi daryti įtakos vėdinimas dirbtiniu srautu.
14.12 straipsnis
Eksploatacijos ir saugos reikalavimai
Eksploatacijos instrukcija turi būti pritvirtinama tinkamoje laivo vietoje. Joje turi būti pateikiama bent ši informacija:
„Talpyklų, kurios nėra prijungtos prie skirstomosios sistemos, sklendės turi būti uždarytos, net jei manoma, kad talpyklos yra tuščios.“
„Lankstieji vamzdžiai turi būti keičiami iškart, kai tik to reikia dėl jų būklės.“
„Visi dujas naudojantys prietaisai turi būti sujungti arba atitinkami jungiamieji vamzdžiai turi būti užsandarinti.“
14.13 straipsnis
Priėmimo bandymas
Ekspertas patikrina, ar suskystintų dujų įranga atitinka šio skyriaus reikalavimus:
a) prieš pirmą kartą pradedant eksploatuoti,
b) prieš pradedant eksploatuoti po bet kokio didesnio pakeitimo ar remonto,
c) kaskart pratęsus 14.15 straipsnyje nurodytą atestavimą.
Išduodamas eksperto pasirašytas patikrinimo sertifikatas, jame nurodoma patikrinimo data. Kontrolės įstaigai pateikiamas patikrinimo protokolas.
14.14 straipsnis
Bandymo sąlygos
Įrenginio bandymai turi būti atliekami šiomis sąlygomis:
1. Vidutinio slėgio vamzdžių tarp pirmojo slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir prieš paskutinįjį slėgio reguliatorių sumontuotų sklendžių:
a) slėgio bandymas atliekamas 20 barų už atmosferos slėgį didesnio slėgio oru, inertinėmis dujomis ar skysčiu;
b) sandarumo bandymas atliekamas 3,5 barais už atmosferos slėgį didesnio slėgio oru arba inertinėmis dujomis.
2. Eksploatacinio slėgio vamzdžių tarp vienintelio slėgio reguliatoriaus arba paskutinio slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir prieš dujas naudojančius prietaisus sumontuotų sklendžių:
sandarumo bandymas, atliekamas 1 baru už atmosferos slėgį didesnio slėgio oru arba inertinėmis dujomis.
3. Vamzdžių, esančių tarp vienintelio slėgio reguliatoriaus arba paskutinio slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir dujas naudojančių prietaisų reguliatorių:
sandarumo bandymas 0,15 baro už atmosferos slėgį didesniu slėgiu.
4. Atliekant 1 dalies b punkte, 2 ir 3 dalyse nurodytus bandymus, laikoma, kad vamzdžiai yra nelaidūs dujoms, jeigu praėjus pakankamai laiko susilyginti su aplinkos temperatūra bandomas slėgis nesumažėja po papildomų 10 minučių bandymo.
5. Talpyklų jungių, vamzdžių sandūrų ir kitų jungiamųjų detalių, kurias talpyklose veikia slėgis, ir sandūrų tarp slėgio reguliatorių bei skirstomojo vamzdžio:
sandarumo bandymas atliekamas eksploataciniu slėgiu, naudojant putojančią medžiagą.
6. Visi dujas naudojantys prietaisai turi būti pradedami naudoti nominaliu galingumu ir išbandoma, ar degimo procesas vyksta tinkamai ir ar, nustačius kitą galingumą, nesutrinka.
Siekiant užtikrinti tinkamą veikimą, turi būti patikrinti nuo liepsnos užgesimo apsaugantys įtaisai.
7. Atlikus 6 dalyje nurodytą bandymą turi būti patikrinama, ar po penkių minučių kiekvieno prie dūmtakio prijungto dujas naudojančio prietaiso veikimo nominaliu galingumu, uždarius langus bei duris ir veikiant vėdinimo įtaisams per oro įleidimo vamzdį į patalpą nesiskverbia degimo dujos.
Nustačius, kad dujos skverbiasi ilgiau nei tik tam tikrą laiką, priežastis turi būti nedelsiant nustatoma ir pašalinama. Prietaiso neleidžiama naudoti tol, kol neištaisomi visi defektai.
14.15 straipsnis
Atestavimas
1. Bendrijos sertifikate turi būti patvirtinimas, kad visi suskystintųjų dujų įrenginiai atitinka šio skyriaus reikalavimus.
2. Atestavimą išduoda 14.13 straipsnyje nurodytą priėmimo bandymą atlikusi tikrinimo įstaiga.
3. Atestavimas galioja ne ilgiau negu trejus metus. Jis gali būti pratęsiamas tik pagal 14.13 straipsnį atlikus kitą priėmimo bandymą.
Jei laivo savininkas arba jo atstovas pateikia pagrįstą prašymą, tikrinimo įstaiga išimties tvarka atestavimo galiojimą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams, neatlikdama 14.13 straipsnyje nurodyto priėmimo bandymo. Toks pratęsimas įrašomas Bendrijos sertifikate.
14a SKYRIUS
KELEIVINIO LAIVO NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIAI
14a.01 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skyriuje:
|
1. |
laivo nuotekų valymo įrenginiai – kompaktiškos konstrukcijos nuotekų valymo įrenginiai, suprojektuoti laive susikaupiančiam buitinių nuotekų kiekiui išvalyti; |
|
2. |
tipo patvirtinimas – sprendimas, kuriuo kompetentinga institucija patvirtina, kad laivo nuotekų valymo įrenginiai atitinka šiame skyriuje išdėstytus techninius reikalavimus; |
|
3. |
specialusis bandymas – pagal 14a.11 straipsnį atliekama procedūra, kuria kompetentinga institucija užtikrina, kad laive įrengti ir eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai atitinka šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus; |
|
4. |
gamintojas – asmuo arba įstaiga, atsakinga kompetentingai institucijai už visus tipo patvirtinimo tvarkos reikalus ir produkcijos atitikties užtikrinimą. Šis asmuo arba įstaiga neprivalo dalyvauti visuose laivo nuotekų valymo įrenginių gamybos etapuose. Jei laivo nuotekų valymo įrenginiai perdaromi pakeičiant ar modifikuojant juos po jų pradinio pagaminimo, kad jie būtų skirti naudoti laive šiame skyriuje nurodytoms reikmėms, gamintoju laikomas asmuo ar įstaiga, kuris atliko pakeitimus ar modifikacijas; |
|
5. |
informacinis dokumentas – VI priedėlio II dalyje nurodytas dokumentas, kuriame nurodyta, kokią informaciją turi pateikti pareiškėjas; |
|
6. |
informacijos aplankas – visi duomenys, brėžiniai, nuotraukos arba kiti dokumentai, kuriuos techninei tarnybai arba kompetentingai institucijai pateikia pareiškėjas, kaip nurodyta informaciniame dokumente; |
|
7. |
informacijos rinkinys – informacijos aplankas ir visos bandymų ataskaitos ar kiti dokumentai, kuriuos techninė tarnyba ar kompetentinga institucija, vykdydama savo pareigas, pridėjo prie informacijos aplanko; |
|
8. |
tipo patvirtinimo sertifikatas – dokumentas, sudarytas pagal VI priedėlio III dalį, kuriuo kompetentinga institucija paliudija tipo patvirtinimą; |
|
9. |
laivo nuotekų valymo įrenginių parametrų registras – pagal VI priedėlio VIII dalį sudarytas dokumentas, kuriame užregistruoti visi parametrai, įskaitant laivo nuotekų valymo įrenginių sudedamąsias dalis ir pakeitimus, turintys įtakos nuotekų valymo pajėgumui, įskaitant paties dokumento pakeitimus; |
|
10. |
gamintojo informacija apie sudedamųjų dalių ir parametrų, susijusių su nuotekų valymu, tikrinimą – specialiojo bandymo įgyvendinimo reikmėms pagal 14a.11 straipsnio 4 dalį sudarytas dokumentas; |
|
11. |
buitinės nuotekos – nuotekos iš laivo virtuvės, valgomųjų, prausyklų ir skalbyklų bei fekaliniai vandenys; |
|
12. |
nuotekų dumblas – likučiai, susikaupę laive eksploatuojant nuotekų valymo įrenginį. |
14a.02 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Šis skyrius taikomas visiems laivo nuotekų valymo įrenginiams, kurie įrengiami keleiviniuose laivuose.
2.
a) Per tipo bandymą laivo nuotekų valymo įrenginiai turi atitikti 1 lentelėje pateiktas ribines vertes.
1 lentelė
Laivo nuotekų valymo įrenginių (bandomųjų įrenginių) ištekančio srauto ribinės vertės, kurias reikia stebėti per tipo bandymą
|
Parametras |
Koncentracija |
Ėminys |
|
Biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5) ISO 5815-1 ir 5815-2 (2003) (1) |
20 mg/l |
24 val. sudėtinis ėminys, homogenizuotas |
|
25 mg/l |
Atsitiktinis ėminys, homogenizuotas |
|
|
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) (2) ISO 6060 (1989) (1) |
100 mg/l |
24 val. sudėtinis ėminys, homogenizuotas |
|
125 mg/l |
Atsitiktinis ėminys, homogenizuotas |
|
|
Bendroji organinė anglis (BOA) EN 1484 (1997) (1) |
35 mg/l |
24 val. sudėtinis ėminys, homogenizuotas |
|
45 mg/l |
Atsitiktinis ėminys, homogenizuotas |
|
|
(1) Valstybės narės gali taikyti lygiavertes metodikas. (2) Vietoj cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) tikrinimą galima atlikti ir pagal bendrosios organinės anglies (BOA) parametrą. |
||
b) Eksploatuojant reikia stebėti 2 lentelėje pateiktas kontrolines vertes.
2 lentelė
Laivo nuotekų valymo įrenginių, eksploatuojamų keleiviniuose laivuose, ištekančio srauto kontrolinės vertės, kurias reikia stebėti
|
Parametras |
Koncentracija |
Ėminys |
|
Biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5) ISO 5815-1 ir 5815-2 (2003) (1) |
25 mg/l |
Atsitiktinis ėminys, homogenizuotas |
|
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) (2) ISO 6060 (1989) (1) |
125 mg/l |
Atsitiktinis ėminys, homogenizuotas |
|
150 mg/l |
Atsitiktinis ėminys |
|
|
Bendroji organinė anglis (BOA) EN 1484 (1997) (1) |
45 mg/l |
Atsitiktinis ėminys, homogenizuotas |
|
(1) Valstybės narės gali taikyti lygiavertes metodikas. (2) Vietoj cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) tikrinimą galima atlikti ir pagal bendrosios organinės anglies (BOA) parametrą. |
||
c) Atsitiktiniame ėminyje turi būti neviršytos atitinkamos 1 ir 2 lentelėje nurodytos vertės.
3. Negalima naudoti metodikų, kuriose naudojami produktai, kurių sudėtyje yra chloro.
Taip pat negalima skiesti buitinių nuotekų, taip siekiant sumažinti savitąją apkrovą teršalais ir dėl to galėti jas išleisti.
4. Reikia imtis tinkamų nuotekų dumblo laikymo, konservavimo (jei reikia) ir išmetimo priemonių. Į šias priemones turi įeiti ir nuotekų dumblo tvarkymo planas.
5. Ar laikomasi 2 dalies 1 lentelėje nurodytų ribinių verčių, patvirtinama tipo bandymu ir nustatoma tipo patvirtinimu. Tipo patvirtinimas paliudijamas tipo patvirtinimo sertifikate. Savininkas ar jo įgaliotas atstovas tipo patvirtinimo sertifikato kopiją prideda prie prašymo atlikti patikrinimą pagal 2.02 straipsnį. Laive laikoma tipo patvirtinimo sertifikato kopija ir laivo nuotekų valymo įrenginių parametrų registras.
6. Prieš įrengtų laivo nuotekų valymo įrenginių eksploatavimo pradžią gamintojas atlieka eksploatacinį bandymą. Laivo nuotekų valymo įrenginiai įrašomi laivo sertifikato 52 punkte, nurodant šią informaciją apie įrenginius:
a) pavadinimą;
b) tipo patvirtinimo numerį;
c) serijos numerį;
d) pagaminimo metus.
7. Atlikus bet kokį reikšmingą laivo nuotekų valymo įrenginių pakeitimą, kuris turi įtakos nuotekų valymui, visuomet atliekamas specialusis bandymas pagal 14a.11 straipsnio 3 dalį.
8. Šiame skyriuje aprašytoms užduotims atlikti kompetentinga institucija gali pasinaudoti technine tarnyba.
9. Laivo nuotekų valymo įrenginių techninė priežiūra atliekama reguliariai ir vadovaujantis gamintojo informacija, taip užtikrinama tinkama jų eksploatacinė būklė. Laive laikomas techninės priežiūros žurnalas, pagal kurį matyti, kad tokia priežiūra atliekama.
14a.03 straipsnis
Tipo patvirtinimo paraiška
1. Laivo nuotekų valymo įrenginių tipo patvirtinimo paraišką kompetentingai institucijai pateikia gamintojas. Prie paraiškos pridedamas informacijos aplankas pagal 14a.01 straipsnio 6 dalį ir laivo nuotekų valymo įrenginių parametrų registro projektas pagal 14a.01 straipsnio 9 dalį, taip pat gamintojo informacijos apie to tipo laivo nuotekų valymo įrenginių sudedamųjų dalių ir parametrų, susijusių su nuotekų valymu, tikrinimą projektas pagal 14a.01 straipsnio 10 dalį. Tipo bandymui atlikti gamintojas pademonstruoja laivo nuotekų valymo įrenginių prototipą.
2. Jei konkrečioje laivo nuotekų valymo įrenginių tipo patvirtinimo paraiškoje kompetentinga institucija nustato, kad paraiška, pateikta dėl pristatyto įrenginių prototipo, neatspindi šio laivo nuotekų valymo įrenginių tipo charakteristikų, kaip apibūdinta papildymo VI priedėlio II dalyje, pagal 1 dalį patvirtinimo reikmėms pateikiamas kitas, jei reikia – papildomas, prototipas, kurį nurodo kompetentinga institucija.
3. Laivo nuotekų valymo įrenginių tipo patvirtinimo paraišką galima pateikti tik vienai kompetentingai institucijai. Kiekvieno laivo nuotekų valymo įrenginių tipo, kurį reikia patvirtinti, atveju pateikiama atskira paraiška.
14a.04 straipsnis
Tipo patvirtinimo tvarka
1. Kompetentinga institucija, kuriai pateikiama paraiška, patvirtina laivo nuotekų valymo įrenginių tipą, kuris atitinka informacijos aplanke esančius aprašymus ir šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus. Šių reikalavimų įvykdymas bus tikrinamas pagal VII priedėlį.
2. Kiekvieno laivo nuotekų valymo įrenginių tipo, kurį ji tvirtina, atveju kompetentinga institucija užpildo visas reikiamas tipo patvirtinimo sertifikato dalis (šio sertifikato pavyzdys pateikiamas VI priedėlio III dalyje) ir sudaro informacijos rinkinio rodyklę arba patikrina jos turinį. Tipo patvirtinimo sertifikatai numeruojami pagal VI priedėlio IV dalyje aprašytą metodą. Užpildytas tipo patvirtinimo sertifikatas ir jo priedėliai pateikiami pareiškėjui.
3. Jei laivo nuotekų valymo įrenginiai, kurių tipą reikia patvirtinti, gali tik atlikti savo funkciją arba turi tik konkrečių savybių, susijusių su kitomis laivo, kuriame jie bus montuojami, sudedamosiomis dalimis ir dėl šios priežasties vieno ar daugiau reikalavimų atitiktį galima patikrinti tik tuo atveju, jei laivo nuotekų valymo įrenginiai, kurių tipą reikia patvirtinti, eksploatuojami kartu su kitomis tikromis ar imituojamomis laivo sudėtinėmis dalimis, tokių laivo nuotekų valymo įrenginių tipo patvirtinimo apimtis bus atitinkamai ribota. Tokiais atvejais tokio įrenginių tipo patvirtinimo sertifikate bus išsamiai nurodyti visi naudojimo apribojimai ir visi montavimo reikalavimai.
4. Kiekviena kompetentinga institucija siunčia šiuos dokumentus:
a) laivo nuotekų valymo įrenginių tipų, kuriems ši institucija suteikė, atsisakė suteikti ar atšaukė patvirtinimą per atitinkamą laikotarpį, sąrašą, įskaitant VI priedėlio V dalyje nurodytą informaciją, kitoms kompetentingoms institucijoms kiekvieną kartą, kai šis sąrašas pakeičiamas;
b) jei to prašo kita kompetentinga institucija,
i) laivo nuotekų valymo įrenginių tipo patvirtinimo sertifikato kopiją su informacijos rinkiniu ar be jo kiekvienam laivo nuotekų valymo įrenginių tipui, kuriam ji suteikė, atsisakė suteikti ar atšaukė patvirtinimą, ir, jei taikytina,
ii) laivo nuotekų valymo įrenginių, kurie pagaminti pagal suteiktus tipo patvirtinimus, sąrašą, kaip išdėstyta 14a.06 straipsnio 3 dalyje, kuriame būtų išsami informacija pagal VI priedėlio VI dalį.
5. Kiekviena kompetentinga institucija kartą per metus ar dažniau, jei to paprašoma, Komisijai siunčia laivo nuotekų valymo įrenginių tipų, kuriems nuo paskutinio pranešimo buvo suteiktas patvirtinimas, duomenų lapo, kaip parodyta VI priedėlio VII dalyje, kopiją.
14a.05 straipsnis
Tipo patvirtinimo keitimas
1. Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jai būtų pranešta apie visus informacijos, pateikiamos informacijos rinkinyje, pasikeitimus.
2. Tipo patvirtinimo pakeitimo arba pratęsimo paraišką reikia paduoti tai kompetentingai institucijai, kuri išdavė pirmąjį tipo patvirtinimą.
3. Jei buvo pakeistos laivo nuotekų valymo įrenginių charakteristikos, aprašytos informacijos rinkinyje, kompetentinga institucija išduoda:
a) prireikus pataisytus informacijos rinkinio puslapius, pažymėdama kiekvieną pataisytą puslapį, kad būtų aiškiai matyti pakeitimo pobūdis ir pakartotino išdavimo data. Kaskart išleidžiant pataisytus puslapius atitinkamai atnaujinama ir informacijos rinkinio, kuris pridedamas prie tipo patvirtinimo sertifikato, rodyklė;
b) pataisytą tipo patvirtinimo sertifikatą (su pratęsimo numeriu), jei pasikeitė bet kokia jo informacija (išskyrus informaciją jo prieduose) arba jei nuo pradinio patvirtinimo datos pasikeitė šiame skyriuje nurodyti minimalūs reikalavimai. Pataisytame patvirtinimo sertifikate aiškiai nurodoma jo pakeitimo priežastis ir pakartotinio išdavimo data.
Jei tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija mano, kad dėl informacijos rinkinio pakeitimų derėtų atlikti naujų bandymų ar patikrinimų, ji apie tai praneša gamintojui ir pirmiau nurodytus dokumentus išduoda tik po to, kai naujieji bandymai ar patikrinimai sėkmingai atliekami.
14a.06 straipsnis
Atitiktis
1. Gamintojas prie kiekvienų laivo nuotekų valymo įrenginių, kurie pagaminti laikantis tipo patvirtinimo, pritvirtina žymas, kaip nurodyta VI priedėlio I dalyje, įskaitant tipo patvirtinimo numerį.
2. Jei tipo patvirtinime pagal 14a.04 straipsnio 3 dalį yra apribojimų, gamintojas prie kiekvieno pagaminto įrenginio prideda išsamią informaciją apie tokius apribojimus ir apie visus montavimo reikalavimus.
3. Paprašius tipo patvirtinimą suteikusiai kompetentingai institucijai, gamintojas per 45 dienas po kiekvienų kalendorinių metų pabaigos ir nedelsiant po kiekvienos papildomos datos, kurią nurodo kompetentinga institucija, pateikia visų laivo nuotekų valymo įrenginių, kurie po paskutinio pranešimo ar nuo tada, kai šios nuostatos pirmąsyk įsigaliojo, pagaminti laikantis šiame skyriuje išdėstytų reikalavimų, serijos numerių sąrašą. Sąraše nurodomos sąsajos tarp serijos numerių, atitinkamų laivo nuotekų valymo įrenginių tipų ir tipo patvirtinimo numerių. Be to, sąraše taip pat pateikiama konkreti informacija apie tuos atvejus, kai gamintojas nutraukia patvirtinto tipo laivo nuotekų valymo įrenginių gamybą. Jei kompetentinga institucija nereikalauja, kad gamintojas reguliariai pateiktų tokį sąrašą, gamintojas užregistruotus duomenis saugo ne trumpiau nei 40 metų.
14a.07 straipsnis
Lygiaverčių patvirtinimų priėmimas
Valstybės narės gali priimti kitokiais standartais grindžiamas laivo nuotekų valymo sistemas, skirtas naudoti nacionaliniuose vandens keliuose. Apie šiuos tipo patvirtinimus reikėtų pranešti Komisijai.
14a.08 straipsnis
Serijos numerių tikrinimas
1. Tipo patvirtinimą išduodanti kompetentinga institucija užtikrina (jei reikia, bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis), kad pagal šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus pagamintų laivo nuotekų valymo įrenginių serijos numeriai būtų registruojami ir tikrinami.
2. Papildomas šių serijos numerių tikrinimas gali būti atliekamas kartu su 14a.09 straipsnyje nustatytu produkcijos atitikties tikrinimu.
3. Serijos numerių tikrinimo tikslais gamintojas arba jo įgalioti atstovai, esantys valstybėse narėse, paprašius nedelsdami pateikia kompetentingai institucijai visą reikiamą informaciją, susijusią su tiesioginiais jų pirkėjais, taip pat tų laivo nuotekų valymo įrenginių, apie kuriuos pranešta kaip apie pagamintus pagal 14a.06 straipsnio 3 dalį, serijos numerius.
4. Jei gamintojas negali laikytis 14a.06 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, kai to paprašo kompetentinga institucija, atitinkamų laivo nuotekų valymo įrenginių tipo patvirtinimas gali būti atšauktas. Tokiu atveju laikomasi 14a.10 straipsnio 4 dalyje nurodytos pranešimo tvarkos.
14a.09 straipsnis
Produkcijos atitiktis
1. Tipo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija iš anksto įsitikina (jei reikia, bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis), kad imtasi tinkamų priemonių veiksmingai tikrinti, ar produkcija atitinka VI priedėlio I dalies reikalavimus.
2. Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija įsitikina (jei reikia, bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis), kad 1 dalyje nurodytos priemonės, susijusios su VI priedėlio I dalies nuostatomis, ir toliau yra pakankamos ir kad visi laivo nuotekų valymo įrenginiai, kuriems suteiktas tipo patvirtinimo numeris pagal šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus, ir toliau atitinka tipo patvirtinimo sertifikate ir jo prieduose pateiktą patvirtinto tipo laivo nuotekų valymo įrenginių aprašymą.
3. Kompetentinga institucija gali pripažinti palyginamus kitų kompetentingų institucijų bandymus kaip 1 ir 2 dalių nuostatų atitikmenis.
14a.10 straipsnis
Pagal tipą patvirtintų laivo nuotekų valymo įrenginių neatitiktis tipui
1. Patvirtinto tipo laivo nuotekų valymo įrenginiai laikomi neatitinkančiais tipo, jei yra nuokrypių nuo tipo patvirtinimo sertifikate nurodytų charakteristikų arba, atitinkamais atvejais, nuo informacijos rinkinio, kurių kompetentinga institucija, pagal 14a.05 straipsnio 3 dalį suteikdama tipo patvirtinimą, nepatvirtino.
2. Jei tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija sužino, kad laivo nuotekų valymo įrenginiai neatitinka laivo nuotekų valymo įrenginių tipo, kuriam ji suteikė patvirtinimą, kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad gaminami laivo nuotekų valymo įrenginiai atitiktų patvirtintą laivo nuotekų valymo įrenginių tipą. Neatitiktį pastebėjusi kompetentinga institucija praneša apie tai, kokių priemonių buvo imtasi, kurios gali siekti ir tipo patvirtinimo atšaukimą, kitoms kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.
3. Jei kompetentinga institucija gali įrodyti, kad laivo nuotekų valymo įrenginiai, kuriems suteiktas tipo patvirtinimo numeris, neatitinka patvirtinto laivo nuotekų valymo įrenginių tipo, ji gali apreikalauti, kad tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija patikrintų, ar gaminamų laivo nuotekų valymo įrenginių tipas atitinka patvirtintą laivo nuotekų valymo įrenginių tipą. Tokių veiksmų imamasi per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
4. Kompetentingos institucijos per vieną mėnesį praneša viena kitai ir Komisijai apie bet kokį tipo patvirtinimo atšaukimą ir apie tokio atšaukimo priežastis.
14a.11 straipsnis
Atsitiktinių ėminių tyrimas ir specialusis bandymas
1. Ne vėliau kaip po trijų mėnesių po keleivinio laivo priėmimo eksploatuoti arba, laivo nuotekų valymo įrenginių modifikavimo atveju, po įrenginių sumontavimo ir atitinkamo eksploatacinio bandymo atlikimo, kompetentinga institucija, kai keleivinis laivas yra eksploatuojamas, paima atsitiktinį ėminį ir patikrina 14a.02 straipsnio 2 dalies 2 lentelėje nurodytas vertes.
Nereguliariais intervalais kompetentinga institucija atlieka laivo nuotekų valymo įrenginių veikimo patikras – tiria atsitiktinius ėminius ir taip patikrina 14a.02 straipsnio 2 dalies 2 lentelėje nurodytas vertes.
Jei kompetentinga institucija sužino, kad tiriant atsitiktinius ėminius nustatytos vertės neatitinka 14a.02 straipsnio 2 dalies 2 lentelėje nurodytų verčių, ji gali pareikalauti, kad:
a) būtų pašalinti laivo nuotekų valymo įrenginių trūkumai ir taip užtikrintas tinkamas jų veikimas;
b) laivo nuotekų valymo įrenginiai vėl atitiktų tipo patvirtinimą arba
c) būtų atliktas specialusis bandymas pagal 3 dalį.
Pašalinus neatitiktis ir pasirūpinus, kad laivo nuotekų valymo įrenginiai vėl atitiktų tipo patvirtinimą, kompetentinga institucija gali atlikti naujus atsitiktinių ėminių tyrimus.
Jei trūkumai nepašalinami arba neatkuriama laivo nuotekų valymo įrenginių atitiktis tipo patvirtinimo specifikacijoms, kompetentinga institucija užantspauduoja laivo nuotekų valymo įrenginius ir informuoja tikrinimo įstaigą, kad ši padarytų įrašą apie tai laivo sertifikato 52 punkte.
2. Atsitiktiniai ėminiai tiriami pagal 14a.02 straipsnio 2 dalies 2 lentelėje nurodytas specifikacijas.
3. Jei kompetentinga institucija randa laivo nuotekų valymo įrenginių neatitikimų, iš kurių matyti, kad nukrypstama nuo tipo patvirtinimo, kompetentinga institucija atlieka specialųjį bandymą ir nustato dabartinę laivo nuotekų valymo įrenginių būklę, atsižvelgdama į laivo nuotekų valymo įrenginių parametrų registre nurodytas sudėtines dalis, kalibravimą ir nustatytus laivo nuotekų valymo įrenginių parametrus.
Jei kompetentinga institucija padaro išvadą, kad laivo nuotekų valymo įrenginiai neatitinka patvirtinto laivo nuotekų valymo įrenginių tipo, ji gali imtis šių veiksmų:
a) pareikalauti, kad būtų
i) atkurta laivo nuotekų valymo įrenginių atitiktis arba
ii) atitinkamai pakeistas tipo patvirtinimas pagal 14a.05 straipsnį, arba
b) užsakyti tyrimus pagal VII priedėlyje išdėstytas bandymų specifikacijas.
Jei neatkuriama atitiktis arba atitinkamai nepakeičiamas tipo patvirtinimas arba jei pagal b punktą atlikti tyrimai parodo, kad nesilaikoma 14a.02 straipsnio 2 dalies 1 lentelėje nurodytų ribinių verčių, kompetentinga institucija užantspauduoja laivo nuotekų valymo įrenginius ir informuoja tikrinimo įstaigą, kad ši padarytų įrašą apie tai laivo sertifikato 52 punkte.
4. Bandymai pagal 3 dalį atliekami remiantis gamintojo informacija apie to tipo laivo nuotekų valymo įrenginių sudedamųjų dalių ir parametrų, susijusių su nuotekų valymu, tikrinimą. Šioje informacijoje, kurią parengia gamintojas ir patvirtina kompetentinga institucija, nurodomos su valymu susijusios sudedamosios dalys, taip pat nuostatos, matmenų parinkimo kriterijai ir parametrai, kurie turi būti taikomi, norint užtikrinti, kad būtų nuolat palaikomos 14a.02 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 lentelėse nurodytos vertės. Turi būti pateikta bent šį informacija:
a) laivo nuotekų valymo įrenginių tipo specifikacija su proceso aprašymu ir nurodymu, ar prieš laivo nuotekų valymo įrenginius reikia sumontuoti nuotekų kaupimo rezervuarus;
b) su nuotekų valymu susijusių sudedamųjų dalių sąrašas;
c) projektavimo ir matmenų parinkimo kriterijai, matmenų parinkimo specifikacijos ir taikomos taisyklės;
d) laivo nuotekų valymo įrenginių schema, kurioje nurodyti patvirtintų su valymu susijusių sudedamųjų dalių atpažinties požymiai (pvz., sudedamųjų dalių detalių numeriai).
5. Jei laivo nuotekų valymo įrenginiai buvo išjungti, juos pradėti eksploatuoti galima tik atlikus specialųjį bandymą pagal 3 dalies pirmą pastraipą.
14a.12 straipsnis
Kompetentingos institucijos ir techninės tarnybos
Valstybės narės praneša Komisijai už šiame skyriuje išdėstytų funkcijų vykdymą atsakingų kompetentingų institucijų ir techninių tarnybų pavadinimus ir adresus. Techninės tarnybos turi atitikti Europos standartą dėl bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijos bendrųjų reikalavimų (EN ISO/IEC 17025:2005-8), atsižvelgiant į šias sąlygas:
a) techninėmis tarnybomis negalima pripažinti laivo nuotekų valymo įrenginių gamintojų;
b) pagal šį skyrių techninė tarnyba gali, kompetentingai institucijai sutikus, naudoti už jo paties laboratorijos ribų esančią infrastruktūrą.
15 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS
15.01 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Netaikomos šios nuostatos:
a) 3.02 straipsnio 1 dalies b punktas;
b) 4.01–4.03 straipsniai;
c) 8.08 straipsnio 2 dalies antras sakinys ir 7 dalis;
d) didesnei negu 50V nominaliajai įtampai — 9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys.
2. Keleiviniuose laivuose turi būti draudžiama ši įranga:
a) suskystintąsias dujas arba skystąjį kurą deginantys žibintai pagal 12.07 straipsnio 3 dalį;
b) garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais pagal 13.04 straipsnį;
c) kietojo kuro šildytuvai pagal 13.07 straipsnį;
d) degiklius su dagčiais turintys įtaisai pagal 13.02 straipsnio 2 ir 3 dalis; ir
e) suskystintųjų dujų prietaisai pagal 14 skyrių.
3. Laivams be nuosavo varomojo mechanizmo nesuteikiamos licencijos keleiviams vežti.
4. Keleiviniuose laivuose pagal šio skyriaus nuostatas turi būti numatytos zonos, skirtos riboto judrumo asmenims. Jei šio skyriaus nuostatas, kuriomis atsižvelgiama į ypatingus riboto judrumo asmenų saugos poreikius, yra sunku taikyti praktiškai arba jei dėl to būtų patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, remdamasi rekomendacija, tikrinimo įstaiga gali suteikti išimtis dėl šių nuostatų šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti nurodomos Bendrijos sertifikate.
15.02 straipsnis
Laivų korpusai
1. Atliekant 2.09 straipsnyje nurodytus patikrinimus, plieninių keleivinių laivų išorės apkalos storis nustatomas taip:
a) keleivinių laivų išorinio korpuso dugno, korpuso žiaunų ir šoninės apkalos mažiausias storis tmin turi būti nustatomas pagal didesnę iš šių formulių vertę:
Šiose formulėse:
|
f |
= |
1 + 0,0013 · (a – 500); |
|
a |
= |
išilginis arba skersinis atstumas tarp rėmų [mm], ir jei atstumas tarp rėmų yra mažesnis negu 400 mm, įrašoma, kad a = 400 mm; |
b) Leidžiamas už pagal pirmiau pateiktą a punktą nustatytą mažiausią vertę mažesnis apkalos plokštės storis, jei leistinoji vertė buvo nustatyta ir patvirtinta matematiniais pakankamo laivo korpuso stiprumo (išilginio, skersinio ir atskirų vietų) įrodymais.
c) Pagal pirmiau pateiktą a arba b punktą apskaičiuotas išorės apkalos storis nė viename taške nėra mažesnis negu 3 mm.
d) Apkalos plokštės atnaujinamos, jei dugno, korpuso žiaunų arba šoninės plokštės storis yra mažesnis už pagal pirmiau pateiktą a arba b punktą, jas siejant su c punktu, nustatytą mažiausią vertę.
2. Pertvarų skaičius ir vieta turi būti pasirenkami taip, kad apsemtas laivas liktų plūdrus pagal 15.03 straipsnio 7–13 dalis. Kiekviena vidaus konstrukcijos dalis, turinti įtakos laivų atskyrimo pertvaromis veiksmingumui, turi būti nelaidi vandeniui ir suprojektuota taip, kad būtų išsaugotas atskyrimo pertvaromis vientisumas.
3. Atstumas tarp taraninės pertvaros ir laivapriekio statmens turi būti ne mažesnis negu 0,04 LWL ir ne didesnis negu 0,04 LWL + 2 m.
4. Skersinėje pertvaroje gali būti įrengta pertvaros niša, jei visos šio pertvaros susiaurėjimo dalys yra saugioje zonoje.
5. Pertvaros, į kurias atsižvelgiama pagal 15.03 straipsnio 7–13 dalis atliekant apgadinto laivo stovumo skaičiavimą, turi būti vandeniui nelaidžios ir montuojamos iki pertvarų denio. Jei pertvarų denio nėra, pertvaros turi siekti bent 20 cm virš ribinės grimzlės linijos.
6. Pertvarose turi būti įrengiama kuo mažiau angų, atsižvelgiant į konstrukcijos tipą ir įprastą laivo eksploataciją. Angos ir išgrąžos turi nemažinti pertvarų nelaidumo vandeniui.
7. Taraninėse pertvarose neturi būti angų ir durų.
8. Pertvarose, kuriomis mašinų skyriai atskiriami nuo keleivių zonų arba įgulos ir laive dirbančio personalo gyvenamųjų patalpų, neturi būti durų.
9. 5 dalyje nurodytose pertvarose esančios rankomis atidaromos durys be nuotolinio valdymo turi būti leidžiamos tik zonose, į kurias negali patekti keleiviai. Jos:
a) visuomet turi būti uždarytos ir atidaromos trumpam tik tam, kad būtų galima įeiti;
b) turi turėti tinkamus įtaisus, kad jas būtų galima greitai ir saugiai uždaryti;
c) ant jų abiejų durų pusių turi būti šis užrašas:
„Praėjus pro duris nedelsiant jas uždaryti“.
10. 5 dalyje nurodytose pertvarose esančios durys, kurios būna ilgai atidarytos, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Jas turi būti galima uždaryti iš abiejų pertvaros pusių ir iš lengvai prieinamos vietos virš pertvarų denio.
b) Duris uždarius nuotolinio valdymo įtaisu, jas vėl turi būti galima vietoje saugiai atidaryti ir uždaryti. Kiliminė danga, apatiniai aptvarai ar kitos kliūtys turi netrukdyti jas uždaryti.
c) Durų uždarymas nuotoliniu būdu trunka ne trumpiau negu 30, bet ne ilgiau negu 60 sekundžių.
d) Uždarant duris turi įsijungti automatinis garso avarinės signalizacijos signalas.
e) Durų pavara ir avarinės signalizacijos signalas taip pat turi galėti veikti nepriklausomai nuo laivo elektros energijos tiekimo. Nuotolinio valdymo vietoje turi būti įtaisas, rodantis, ar durys yra atidarytos ar uždarytos.
11. 5 dalyje nurodytose pertvarose esančios durys ir jų pavaros turi būti saugioje zonoje.
12. Vairinėje turi būti avarinės signalizacijos sistema, rodanti, kurios iš 5 dalyje nurodytose pertvarose esančių durų yra atidarytos.
13. Vamzdžiai ir vėdinimo kanalai su atvirais galais turi būti taip susiaurinti, kad galimo apsėmimo atveju per juos nebūtų užtvindytos kitos patalpos arba talpyklos.
a) Jei keli skyriai yra sujungiami atvirais vamzdžiais arba vėdinimo kanalais, šie vamzdžiai arba vėdinimo kanalai turi būti klojami tinkamoje vietoje virš vaterlinijos, atitinkančios didžiausią galimą užtvindymo lygį.
b) Vamzdynas gali neatitikti a punkto reikalavimo, jei tose vietose, kuriose jis kerta pertvaras, yra įrengti uždaromieji įtaisai, kuriuos galima valdyti nuotoliniu būdu iš virš pertvarų denio esančios vietos.
c) Jei vamzdyno sistemoje nėra atviros išleidžiamosios angos į skyrių, laikoma, kad apgadinus šį skyrių vamzdynas bus nepažeistas, jei jis paklotas per saugią zoną ir yra daugiau negu 0,50 m virš laivo dugno.
14. Pertvaros durų nuotolinio valdymo priemonės pagal 10 dalį ir uždaromieji įtaisai virš pertvarų denio pagal 13 dalies b punktą turi būti aiškiai atitinkamai pažymimi.
15. Jei yra įrengti dvigubi dugnai, jų aukštis turi būti ne mažesnis negu 0,60 m, o jei yra įrengtos sparno tuštumos, jų plotis turi būti ne mažesnis negu 0,60 m.
16. Langai gali būti po ribinės grimzlės linija, jei jie yra vandeniui nelaidūs, negali būti atidaryti, yra pakankamo stiprumo ir atitinka 15.06 straipsnio 14 dalį.
15.03 straipsnis
Stovumas
1. Pareiškėjas, remdamasis skaičiavimu pagal rezultatus, gautus pritaikius neapgadinto laivo stovumo standartą, turi įrodyti, kad neapgadinto laivo stovumas yra tinkamas. Visi skaičiavimai turi būti atliekami pagal laisvą diferentą ir grimzdimą. ►M3 Nepakrauto laivo duomenys, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant stovumą, nustatomi šoninio svirimo bandymu. ◄
2. Neapgadinto laivo stovumas turi būti įrodomas šiomis standartinės apkrovos sąlygomis:
a) reiso pradžioje:
100 % keleivių, 98 % kuro ir gėlo vandens, 10 % nuotekų;
b) reiso metu:
100 % keleivių, 50 % kuro ir gėlo vandens, 50 % nuotekų;
c) reiso pabaigoje:
100 % keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, 98 % nuotekų;
d) laivas be krovinio:
be keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, be nuotekų.
Visomis standartinės apkrovos sąlygomis laikoma, kad balasto talpyklos yra tuščios arba pripildytos esant normalioms eksploatacijos sąlygoms.
Be to, 3 dalies d punkto reikalavimo vykdymas turi būti įrodomas šiomis apkrovos sąlygomis:
100 % keleivių, 50 % kuro ir gėlo vandens, 50 % nuotekų, visų kitų skysčių (įskaitant balasto) talpyklos laikomos esančios užpildytomis 50 %.
▼M3 —————
3. Pakankamo neapgadinto laivo stovumo įrodymai skaičiavimais gaunami pagal šias 2 dalies a–d punktuose paminėto neapgadinto laivo stovumo ir standartinės apkrovos sąlygų apibrėžtis:
a) didžiausias atstatomasis petys hmax yra tada, kai laivo pasvirimo kampas φmax ≥ (φmom + 3°), ir yra ne mažesnis negu 0,20 m. Tačiau jei φf < φmax, užtvindymo kampo φf atstatomasis petys turi būti ne mažesnis negu 0,20 m;
b) užtvindymo kampas φf yra ne mažesnis negu (φmom + 3°);
c) plotas A po atstatomojo peties kreive, atsižvelgiant į φf ir φmax padėtį, turi būti už šias vertes ne mažesnio dydžio:
|
Atvejis |
|
|
A |
|
1 |
φmax ≤ 15° ar φf ≤ 15° |
|
0,05 mrad, kai kampas φmax arba φf (pasirenkamas mažesnis dydis) |
|
2 |
15° < φmax < 30° |
φmax ≤ φf |
0,035+0,001 · (30-φmax) mrad, kai kampas φmax |
|
3 |
15° < φf < 30° |
φmax > φf |
0,035+0,001 · (30-φf) mrad, kai kampas φf |
|
4 |
φmax ≥ 30° ir φf ≥ 30° |
|
0,035 mrad, kai kampas φ = 30° |
Kai:
|
hmax |
didžiausias petys; |
|
φ |
pasvirimo kampas; |
|
φf |
žemyn nukreipto užtvindymo kampas, kuris yra laivo pasvirimo kampas, kuriam esant apsemiamos korpuso, antstato arba denio kabinų angos, kurių negalima uždaryti taip, kad jos nepraleistų vandens; |
|
φmom |
didžiausias pasvirimo kampas pagal e punktą; |
|
φmax |
pasvirimo kampas, kai susidaro didžiausias atstatomasis petys; |
|
A |
plotas po atstatomųjų pečių kreive. |
d) pradinis metacentrinis aukštis GMo, pakoreguotas atsižvelgiant į skysčio talpyklų laisvųjų paviršių poveikį, turi būti ne mažesnis negu 0,15 m;
e) kiekvienu iš šių dviejų atvejų laivo pasvirimo kampas φmom turi neviršyti 12°:
aa) pagal 4 ir 5 dalis taikant asmenų ir vėjo sukeltą pasvirimo momentą;
bb) pagal 4 ir 6 dalis taikant asmenų ir laivo posūkio sukeltą pasvirimo momentą.
f) jei pasvirimo momentas atsiranda dėl pagal 4, 5 ir 6 dalis keleivių, vėjo ir laivo posūkio sukeltų momentų, liekamasis viršvandeninis bortas yra ne mažesnis negu 200 mm;
g) laivų, kurių langai arba kitos korpuso angos yra po pertvarų deniais ir nėra sandariai uždarytos, liekamasis saugus atstumas yra ne mažesnis negu 100 mm, pritaikius pagal f punktą susidariusius tris pasvirimo momentus.
4. Pasvirimo momentas, susidaręs dėl vienoje laivo pusėje susirinkusių asmenų, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Mp = g · P · y = g · ΣPi · yi [kNm]
kurioje:
|
P |
= |
bendra laive esančių asmenų masė (t), apskaičiuota didžiausią leistiną keleivių skaičių sudėjus su didžiausią normaliomis eksploatacijos sąlygomis laive dirbančio personalo ir įgulos narių skaičiumi, darant prielaidą, kad vidutinė vieno asmens masė yra 0,075 t, |
|
y |
= |
horizontalus atstumas nuo vidurio linijos iki bendros asmenų masės P svorio centro [m], |
|
g |
= |
laisvasis pagreitis (g = 9,81 m/s2), |
|
Pi |
= |
plote Ai susirinkusių asmenų masė [t],
|
|
yi |
= |
horizontalus atstumas nuo vidurio linijos iki ploto Ai geometrinio centro [m]. |
Skaičiuojama darant prielaidą, kad asmenys yra susitelkę ir prie dešiniojo, ir prie kairiojo borto.
Asmenų pasiskirstymas atitinka stovumo požiūriu nepalankiusią pasiskirstymą. Skaičiuojant asmenų sukeliamą momentą daroma prielaida, kad kajutės yra tuščios.
Apskaičiuojant apkrovos atvejus laikoma, kad asmens svorio centras yra 1 m virš žemiausio denio taško, kai LWL yra lygus 0,5, neatsižvelgiant į denio išlinkį ir darant prielaidą, kad vieno asmens masė yra 0,075 t.
Išsamus asmenų užimamų denio plotų skaičiavimas nebūtinas, jei naudojamos šios vertės:
|
P |
= |
kurioje:
|
|
y |
= |
B/2 [m] |
5. Vėjo slėgio sukeltas svirimo momentas (MW) apskaičiuojamas taip:
čia:
|
pW |
– |
savitasis vėjo slėgis, lygus 0,25 kN/m2; |
|
AW |
– |
virš grimzlės plokštumos nagrinėjamomis apkrovos sąlygomis esančios laivo dalies šoninio paviršiaus plotas [m2]; |
|
lW |
– |
atstumas nuo grimzlės plokštumos nagrinėjamomis apkrovos sąlygomis iki plokštumos AW svorio centro [m]. |
Skaičiuojant laivo dalies šoninio paviršiaus plotą atsižvelgiama į numatytą denio uždengimą tentais ar panašiais kilnojamaisiais įrenginiais.
6. Dėl išcentrinės jėgos (Mdr), sukeltos dėl laivo posūkio, susidaręs momentas apskaičiuojamas taip:
Mdr = cdr · CB · v2 · D/LWL · (KG — T/2) [kNm]
kurioje:
|
cdr |
= |
koeficientas, lygus 0,45; |
|
CB |
= |
valdentalpos koeficientas (jei jo vertė nežinoma, daroma prielaida, kad jis lygus 1,0); |
|
v |
= |
didžiausias laivo greitis (m/s); |
|
KG |
= |
atstumas nuo svorio centro iki kilio linijos (m). |
Keleivinių laivų su varomosiomis sistemomis pagal 6.06 straipsnį Mdr nustatomas eksploataciniais laivo ar modelio bandymais arba atitinkamais skaičiavimais.
7. Pareiškėjas sumažėjusio plūdrumo metodu pagrįstais skaičiavimais turi įrodyti, kad apgadinto laivo stovumas yra tinkamas laivo užtvindymo atveju. Visi skaičiavimai turi būti atliekami pagal laisvą diferentą ir grimzdimą.
8. Laivo plūdrumas užtvindymo atveju įrodomas 2 dalyje nurodytomis standartinėmis apkrovos sąlygomis. Atitinkamai pakankamas stovumas turi būti matematiškai įrodomas trijuose tarpiniuose užtvindymo etapuose (kai laivas apsemtas 25 %, 50 % ir 75 %) ir paskutiniame užtvindymo etape.
9. Keleiviniai laivai turi atitikti 1 skyriaus būseną ir 2 skyrių būseną.
Užtvindymo atveju turi būti atsižvelgiama į šias prielaidas dėl apgadinto ploto:
|
|
1 skyriaus būsena |
2 skyrių būsena |
|
Apgadintų šonų matmenys |
||
|
išilginis l [m] |
0,10 · LWL, bet ne mažesnis nei 4,00 m |
0,05 · LWL, bet ne mažesnis nei 2,25 m |
|
skersinis b [m] |
B/5 |
0,59 |
|
vertikalus h [m] |
nuo laivo dugno iki viršaus, nenustatant ribų |
|
|
Apgadinto dugno matmenys |
||
|
išilginis l [m] |
0,10 · LWL, bet ne mažesnis nei 4,00 m |
0,05 · LWL, bet ne mažesnis nei 2,25 m |
|
skersinis b [m] |
B/5 |
|
|
vertikalus h [m] |
0,59; pagal 15.02 straipsnio 13 dalies c punktą įrengtas vamzdynas laikomas neapgadintu |
|
a) Vieno skyriaus būsenos atveju galima daryti prielaidą, kad pertvaros yra nepažeistos, jei atstumas tarp dviejų gretimų pertvarų yra didesnis nei pažeidimo ilgis. Atliekant skaičiavimus neatsižvelgiama į išilgines pertvaras, esančias mažesniu kaip B/3 atstumu nuo korpuso išorės, nustatomu statmenai vidurio linijai nuo korpuso apkalos ties didžiausia grimzle. Ilgesnė kaip 2,50 m skersinės pertvaros niša laikoma išilgine pertvara.
b) 2 skyrių būsenos atveju daroma prielaida, kad apgadintame plote apgadintos visos pertvaros. Tai reiškia, kad pertvarų padėtis turi būti pasirenkama taip, kad būtų užtikrinta, kad keleivinis laivas galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje, jei būtų išilgai užtvindyti du arba daugiau gretimų skyrių.
c) Žemiausias kiekvienos vandeniui nelaidžios angos (pvz., durys, langai, liukai) taškas turi būti bent 0,10 m virš apgadintos vaterlinijos. Pertvarų denis paskutiniame užtvindymo etape neturi būti po vandeniu.
d) Daroma prielaida, kad laidumas yra lygus 95 %. Jei skaičiavimu įrodoma, kad vidutinis bet kurio skyriaus laidumas yra mažiau negu 95 %, galima naudoti apskaičiuotą vertę.
Imtinos vertės turi būti ne mažesnės negu:
|
Holų |
95 % |
|
Mašinų skyrių ir katilinių |
85 % |
|
Bagažo saugyklų ir atsargų sandėlių |
75 % |
|
Dvigubų dugnų, kuro bunkerių, balasto ir kitų talpyklų, atsižvelgiant į tai, ar pagal naudojimo paskirtį turi būti daroma prielaida, ar jie užpildyti ar tušti, laivui plūduriuojant didžiausios grimzlės plokštumoje |
0 arba 95 % |
e) Jei dėl mažesnio negu pirmiau nurodyta dydžio apgadinimo pasvirimas yra didesnis arba metacentrinis aukštis sumažėja labiau, į tokį apgadinimą turi būti atsižvelgiama atliekant skaičiavimus.
10. Visais 8 dalyje nurodytais tarpiniais užtvindymo etapais turi būti laikomasi šių kriterijų:
a) pasvirimo kampas j atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėtyje neturi viršyti 15°;
b) viršijus atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties pasvirimą, atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZ ≥ 0,02 m prieš pirmai neapsaugotai angai panyrant po vandeniu arba prieš laivo pasvirimo kampui φ pasiekiant 25°;
c) angos, kurios nėra vandeniui nelaidžios, neturi panirti po vandeniu, kol nepasiekiamas atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties pasvirimas;
d) Laisvojo paviršiaus poveikis visuose tarpiniuose užtvindymo etapuose turi būti apskaičiuojamas pagal bendrą apgadintų skyrių paviršiaus plotą.
11. Paskutiniuoju užtvindymo etapu, atsižvelgiant į ►M3 ————— ◄ atsiradusį pasvirimo momentą pagal 4 dalį, turi būti atitinkami šie kriterijai:
a) pasvirimo kampas φE neturi viršyti 10°;
b) virš pusiausvyros padėties atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZR ≥ 0,02 m, kai plotas A ≥ 0,0025 mrad. Šios mažiausios stovumo vertės taikomos, kol apsemiama pirma neapsaugota anga arba bet kuriuo atveju, kol laivo pasvirimo kampas pasiekia φm 25°.
Kai:
|
φE |
pasvirimo kampas paskutiniame užtvindymo etape, atsižvelgiant į momentą pagal 4 dalį; |
|
φm |
prarandamo stovumo kampas arba kampas, kuriuo panyra pirma neapsaugota anga, arba 25°; naudojamas mažesnis dydis; |
|
GZR |
likęs atstatomasis petys paskutiniame užtvindymo etape, atsižvelgiant į momentą pagal 4 dalį; |
|
GZK |
pasvirimo petys, susidaręs dėl momento pagal 4 dalį. |
c) vandeniui laidžios angos, neturi būti po vandeniu, kol nepasiekta pusiausvyros padėtis; jei iki tol šios angos yra apsemiamos, atliekant apgadinto laivo stovumo skaičiavimus, patalpos, į kurias angos išeina, laikomos apsemtomis.
12. Uždaromieji įtaisai, kuriuos galima sandariai uždaryti, turi būti atitinkamai pažymimi.
13. Jei yra kompensuojamojo užtvindymo angos nesimetriškam užtvindymui išlyginti, joms taikomos šios sąlygos:
a) apskaičiuojant kompensuojamąjį užtvindymą taikoma TJO rezoliucija A.266 (VIII);
b) jos turi būti automatinės;
c) jose turi nebūti uždaromųjų įtaisų;
d) bendras kompensavimui skiriamas laikas turi neviršyti 15 minučių.
15.04 straipsnis
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas
1. Saugus atstumas turi būti ne mažesnis už šių dydžių sumą:
a) leistinojo laivo pasvirimo kampo sukelto papildomo horizontalaus nugrimzdimo, matuojamo ant išorės apkalos, pagal 15.03 straipsnio 3 dalies e punktą, ir
b) liekamojo saugaus atstumo pagal 15.03 straipsnio 3 dalies g punktą.
Laivuose be pertvarų denio saugus atstumas turi būti ne mažesnis negu 500 mm.
2. Viršvandeninis bortas turi būti ne mažesnis už šių dydžių sumą:
a) leistinojo laivo pasvirimo kampo sukelto papildomo horizontalaus nugrimzdimo, matuojamo ant išorės apkalos, pagal 15.03 straipsnio 3 dalies e punktą, ir
b) liekamojo viršvandeninio borto pagal 15.03 straipsnio 3 dalies f punktą.
Tačiau viršvandeninis bortas turi būti ne mažesnis negu 300 mm.
3. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma taip, kad užtikrintų atitiktį saugiam atstumui pagal šio straipsnio 1 dalį ir viršvandeniniam bortui pagal 2 dalį ir 15.02 ir 15.03 straipsnius.
4. Saugai užtikrinti tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnį saugų atstumą arba didesnį viršvandeninį bortą.
15.05 straipsnis
Didžiausias leistinas keleivių skaičius
1. Tikrinimo įstaiga turi nustatyti didžiausią leistiną keleivių skaičių ir jį įrašyti Bendrijos sertifikate.
2. Didžiausia leistinas keleivių skaičius neturi viršyti nė vienos iš šių verčių:
a) keleivių skaičiaus, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį;
b) keleivių skaičiaus, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį;
c) turimo keleiviams skirtų gultų skaičiaus laivuose su kajutėmis, naudojamiems reisams su nakvyne.
3. Laivų su kajutėmis, kurie yra naudojami ir kaip į vienos dienos reisus plaukiantys laivai, keleivių skaičius apskaičiuojamas ir tuo atveju, kai jie naudojami kaip į vienos dienos reisus plaukiantys laivai ir kaip laivai su kajutėmis, ir įrašomas Bendrijos sertifikate.
4. Didžiausias leistinas keleivių skaičius nurodomas aiškiai įskaitomais užrašais, esančiais gerai matomose laivo vietose.
15.06 straipsnis
Keleiviams skirtos patalpos ir zonos
1. Keleiviams skirtos patalpos:
a) visuose deniuose turi būti išdėstytos už taraninės pertvaros lygio laivagalio link ir, jei jos yra po pertvarų deniu, turi būti išdėstytos laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio,
b) turi būti atskirtos nuo mašinų skyrių ir katilinių taip, kad į jas negalėtų prasiskverbti dujos,
c) turi būti išdėstytos taip, kad jų nekirstų žiūrėjimo linijos pagal 7.02 straipsnį.
Denio sritys, uždengiamos tentu ar panašiais kilnojamaisiais įrenginiais ne tik iš viršaus, bet ir visiškai ar iš dalies iš šono, turi atitikti tokius pačius reikalavimus kaip ir uždaros keleiviams skirtos patalpos.
2. 11.13 straipsnyje nurodytos degiesiems skysčiams laikyti skirtos spintos ir patalpos turi būti ne keleivių zonoje.
3. Keleiviams skirtų patalpų išėjimų skaičius ir plotis turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Patalpos arba patalpų grupės, suprojektuotos arba suplanuotos 30 arba daugiau keleivių arba kuriose yra 12 arba daugiau keleivių skirti gultai, turi bent du išėjimus. Į vienos dienos reisus plaukiančiuose laivuose vietoj vieno iš šių dviejų išėjimų gali būti du avariniai išėjimai. ►M3 patalpos, išskyrus kajutes, ir patalpų grupės, kuriose yra tik vienas išėjimas, turi turėti bent vieną avarinį išėjimą. ◄
b) Jei patalpos yra po pertvarų deniu, vienas iš išėjimų gali būti pagal 15.02 straipsnio 10 dalį vandeniui nelaidžios pertvaros durys į gretimą skyrių, iš kurio galima patekti tiesiai į viršutinį denį. Kitas išėjimas turi išeiti tiesiai arba, jei leidžiama pagal a punktą, yra avarinis išėjimas į atvirą orą arba į pertvarų denį. Šis reikalavimas netaikomos atskiroms kajutėms.
c) Išėjimai pagal a ir b punktus turi būti tinkamai išdėstomi, jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m, o aukščio prošvaisa — ne mažesnė negu 2,00 m. Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų durų pločio prošvaisa gali būti sumažinta iki 0,70 m.
d) Visų daugiau negu 80 keleivių skirtų patalpų arba jų grupių atveju, keleiviams skirtų avarinių išėjimų, kuriais jie naudosis avarijos atveju, pločių suma turi būti ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui.
e) Jei bendras išėjimų plotis nustatomas pagal keleivių skaičių, kiekvieno išėjimo plotis turi būti ne mažesnis negu 0,005 m vienam keleiviui.
f) Avarinių išėjimų trumpiausia šoninė kraštinė turi būti ne mažesnė negu 0,60 m ilgio arba jų mažiausias skersmuo turi būti 0,70 m. Jie turi atsidaryti evakuacijos kryptimi ir turi būti pažymėti iš abiejų pusių.
g) Patalpų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, išėjimų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,90 m. Išėjimų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlipti į laivą ir iš jo išlipti, pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,50 m.
4. Keleiviams skirtų patalpų durys turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Išskyrus duris į jungiamuosius koridorius, jas turi būti galima atsidaryti į lauko pusę arba jos turi būti stumdomosios.
b) Kajutės durys turi būti pagamintos taip, kad jas taip pat būtų galima bet kuriuo metu atrakinti iš išorės.
c) Mechanizuotas duris turi būti lengva atidaryti, jei sutriktų elektros energijos tiekimas į jų mechanizmą.
d) Mažiausias atstumas iš riboto judrumo asmenims naudoti skirtų durų pusės, iš kurios jos atsidaro, nuo durų staktos vidinio krašto užrakto pusėje iki gretimos statmenos sienos turi būti 0,60 m.
5. Jungiamieji koridoriai turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 0,80 m. Jei jie veda į patalpas, naudojamas daugiau negu 80 keleivių, jie turi atitikti 3 dalies d ir e punktuose minimas nuostatas dėl išėjimų, vedančių į jungiamuosius koridorius, pločio.
b) Jų aukščio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 2,00 m.
c) Jungiamųjų koridorių, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, pločio prošvaisa turi būti 1,30 m. Didesnio negu 1,50 m pločio jungiamuosiuose koridoriuose iš abiejų pusių turi būti turėklai rankoms.
d) Jei keleiviams skirta laivo dalis arba patalpa yra sujungta vienu jungiamuoju koridoriumi, jo pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,00 m.
e) Jungiamuosiuose koridoriuose neturi būti pakopų.
f) Jie turi išeiti tik į atvirus denius, patalpas arba laiptus.
g) Jungiamųjų koridorių aklavietės turi būti ne ilgesnės negu du metrai.
6. Be 5 dalies nuostatų, evakuacijos keliai taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Laiptai, išėjimai ir avariniai išėjimai išdėstomi taip, kad bet kurioje atitinkamoje zonoje kilus gaisrui iš kitų zonų būtų galima saugiai evakuoti asmenis.
b) Evakuacijos keliai turi būti trumpiausias kelias į evakuacijos vietas pagal 8 dalį.
c) Evakuacijos keliai neturi eiti per mašinų skyrius arba laivo virtuves.
d) Evakuacijos keliuose neturi būti įrengiami skersiniai, kopėčios ar pan.
e) Durys į evakuacijos kelius turi būti įstatytos taip, kad nesumažintų 5 dalies a arba d punkte nurodyto evakuacijos kelio mažiausio pločio.
f) Evakuacijos keliai ir avariniai išėjimai turi būti aiškiai paženklinti. Ženklai turi būti apšviečiami avarine apšvietimo sistema.
7. Evakuacijos keliuose ir avariniuose išėjimuose turi būti tinkama saugos nuorodų sistema.
8. Visiems laive esantiems asmenims turi būti numatytos susirinkimo zonos, kurios atitinka šiuos reikalavimus:
a) ►M3 bendras susirinkimo zonų plotas (As) turi atitikti ne mažesnes nei šios vertes: ◄
|
Į vienos dienos reisus plaukiančių laivų: |
: |
AS = 0,35 · Fmax [m2] |
|
Laivų su kajutėmis: |
: |
AS = 0,45 · Fmax [m2] |
Šiose formulėse:
|
Fmax |
didžiausias leistinas keleivių skaičius laive |
b) Kiekviena atskira susirinkimo arba evakuacijos vieta turi būti didesnio negu 10 m2 ploto.
c) Susirinkimo zonose neturi būti nei kilnojamų, nei pritvirtintų baldų.
d) Jei kilnojamas baldas yra patalpoje, kurioje yra nustatytos susirinkimo zonos, jis turi būti tinkamai pritvirtintas, kad neslystų.
e) Jei pritvirtintos kėdės arba suolai yra patalpoje, kurioje yra nustatytos susirinkimo zonos, apskaičiuojant bendrą susirinkimo zonų plotą pagal a punktą, į atitinkamą asmenų skaičių atsižvelgti nebūtina. Tačiau asmenų skaičius, į kuriam skirtas pritvirtintas kėdes arba suolus tam tikroje patalpoje yra atsižvelgta, neturi viršyti asmenų skaičiaus, kuriam šioje patalpoje yra skirtos susirinkimo zonos.
f) Gelbėjimo prietaisai turi būti lengvai pasiekiami iš evakuacijos vietų.
g) Iš šių evakuacijos vietų turi būti galima saugiai evakuoti asmenis per bet kurį laivo bortą.
h) Susirinkimo zonos turi būti virš ribinės grimzlės linijos.
i) Susirinkimo ir evakuacijos vietos turi būti pažymimos saugos plane ir turi būti pažymėtos laive.
j) d ir i punktų nuostatos taip pat taikomos ir laisviems deniams, kuriuose yra nustatytos susirinkimo zonos.
k) Jei laive yra 15.09 straipsnio 5 dalį atitinkančių kolektyvinių gelbėjimo priemonių, apskaičiuojant bendrą a punkte nurodytų susirinkimo zonų paviršiaus plotą, į asmenų skaičių, kuriam jų užtenka, gali būti neatsižvelgiama.
l) Tačiau visais atvejais, jei mažinami e, j ir k punktų dydžiai, bendras plotas pagal a punktą turi būti pakankamas bent 50 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus.
9. Laiptai ir jų aikštelės keleivių zonose turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Jie turi būti pastatyti pagal Europos standartą EN 13056:2000.
b) Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m arba, jei jie veda į daugiau negu 80 keleivių naudojamus jungiamuosius koridorius arba zonas, ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui.
c) Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,00 m, jei jie skirti tik patekti į keleiviams skirtą patalpą.
d) Jei toje pat patalpoje nėra bent vienerių laiptų abiejose laivo pusėse, jie turi būti saugioje zonoje.
e) Be to, laiptai, skirti naudoti riboto judrumo asmenims, turi atitikti šiuos reikalavimus:
aa) laiptų nuolydis neturi viršyti 38°;
bb) laiptų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,90 m;
cc) spiraliniai laiptai yra draudžiami;
dd) laiptai neturi būti įrengti skersai laivo;
ee) laiptų turėklai turi būti maždaug 0,30 m virš laiptų viršaus ir apačios, tačiau turi neapriboti judėjimo kelių;
ff) turėklai, bent pirmosios ir paskutinės pakopos priekinės pusės bei grindų danga laiptų galuose turi būti išsiskiriančios spalvos.
Liftai, skirti riboto judrumo asmenims, ir keliamoji įranga, pavyzdžiui, laiptų keltuvai arba keliamosios platformos, turi būti pagaminti pagal atitinkamą standartą arba valstybės narės taisykles.
10. Denio dalys, kurios yra skirtos keleiviams ir kurios nėra uždaros, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Aplink jas turi būti pritvirtinamas ne mažesnio negu 1,00 m aukščio apsauginis bortas arba apsauginis turėklas arba baliustrada, atitinkantys Europos standartą EN 711: 1995 ir esantys PF, PG arba PZ konstrukcijos tipo. Deniuose esantys apsauginiai bortai ir baliustrados, skirti naudoti riboto judrumo asmenims, turi būti ne mažesnio negu 1,10 m aukščio.
b) Įlaipinimo ir išlaipinimo angos bei įranga ir angos kroviniui įkrauti arba iškrauti turi būti tokios, kad jas būtų galima pritvirtinti, o jų pločio prošvaisa būtų ne mažesnė negu 1,00 m. Angų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,50 m.
c) Jei įlaipinimo ir išlaipinimo angų ir įrangos negalima stebėti iš vairinės, turi būti numatomos optinės arba elektroninės priemonės.
d) Susėdę keleiviai turi neužstoti žiūrėjimo linijų pagal 7.02 straipsnį.
11. Keleiviams neskirtos laivo dalys, ypač įėjimai į vairinę, prie suktuvų ir į mašinų skyrius, turi būti tokios, kad jas būtų galima apsaugoti, kad į jas nepatektų pašaliniai. Prie visų tokių įėjimų gerai matomoje vietoje turi būti simbolis, pavaizduotas I priedėlio 1 paveiksle.
12. Trapai turi būti pagaminti pagal Europos standartą EN 14206: 2003. Nukrypstant nuo 10.02 straipsnio 2 dalies d punkto, jų ilgis gali būti mažesnis negu 4 m.
13. Eismo zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, pločio prošvaisa turi būti 1,30 m, prie jų negali būti didesnio negu 0,025 m aukščio laiptelių ir slenksčių. Prie eismo zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, sienų 0,90 m virš grindų turi būti pritvirtinami turėklai.
14. Eismo zonų stiklinės durys bei sienos ir lango stiklai turi būti iš grūdinto arba laminuoto stiklo. Jie taip pat gali būti iš sintetinės medžiagos, jei ją leidžiama naudoti pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.
Eismo zonų grindis siekiančios permatomos durys ir permatomos sienos turi būti gerai matomai pažymėtos.
15. Antstatai arba jų stogai, sudaryti vien iš panoraminių langų, taip pat uždaros patalpos, sudarytos iš tento, ar panašūs kilnojamieji įrenginiai ir jų pagrindai turi būti suprojektuoti taip ir gaminami tik iš tokių medžiagų, kad, įvykus avarijai, laive esančių žmonių sužeidimo pavojus būtų kuo mažesnis.
16. Geriamojo vandens sistemos turi atitikti bent 12.05 straipsnio reikalavimus.
17. Turi būti įrengti keleiviams skirti tualetai. Bent vienas tualetas turi būti įrengtas naudoti riboto judrumo asmenims pagal atitinkamą standartą arba valstybės narės taisykles ir turi būti prieinamas iš zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims.
18. Kajutės, kuriose nėra atsidarančių langų, turi būti prijungtos prie vėdinimo sistemos.
19. Patalpos, kuriose apgyvena įgulos nariai arba laive dirbantis personalas, lygiai taip pat turi atitikti šio straipsnio nuostatas.
15.07 straipsnis
Varomoji sistema
Siekiant užtikrinti, kad įvykus pagrindinei varomajai sistemai įtakos turinčiam gedimui, laivas galėtų toliau plaukti varomas nuosava energija laivui manevruoti būtinu mažiausiu greičiu, be pagrindinės varomosios sistemos laivuose turi būti antroji savarankiška varomoji sistema.
Antroji nepriklausoma varomoji sistema turi būti atskirame mašinų skyriuje. Jei mašinų skyriai turi bendrų skiriamųjų sienų, jos turi būti pastatytos pagal 15.11 straipsnio 2 dalį.
15.08 straipsnis
Saugumą užtikrinantys įtaisai ir įranga
1. Visuose keleiviniuose laivuose turi būti vidaus ryšio įranga pagal 7.08 straipsnį. Ši įranga taip pat turi būti valdymo punktuose ir, jei nėra tiesioginio ryšio iš vairinės, keleiviams skirtuose įėjimo ir evakuacijos vietose, kaip nurodyta 15.06 straipsnio 8 dalyje.
2. Visos keleivių zonos turi būti pasiekiamos garsiakalbių sistema. Sistema turi būti suprojektuota taip, jog užtikrintų, kad perduodamą informaciją būtų galima aiškiai išskirti iš aplinkos triukšmo. Garsiakalbiai nėra privalomi, jei galimas tiesioginis ryšys tarp vairinės ir keleivių zonos.
3. Laive turi būti avarinės signalizacijos sistema. Ją sudaro:
a) Avarinės signalizacijos sistema, kuria keleiviai, įgulos nariai ir laive dirbantis personalas galėtų įspėti laivo vadovybę ir įgulą.
Šis avarinis signalas turėtų būti duodamas tik zonose, skirtose laivo vadovybei ir įgulai; avarinį signalą turi galėti išjungti tik laivo vadovybė. Avarinį signalą turi būti galima įjungti bent šiose vietose:
aa) kiekvienoje kajutėje;
bb) koridoriuose, liftuose ir trapų šachtose, kuriuose atstumas iki artimiausio įjungiamojo įtaiso nebūtų didesnis negu 10 m, o viename vandeniui nelaidžiame skyriuje turi būti bent vienas įjungiamasis įtaisas;
cc) holuose, valgomuosiuose ir panašiose poilsio patalpose;
dd) tualetuose, skirtuose naudoti riboto judrumo asmenims;
ee) mašinų skyriuose, laivo virtuvėse ir panašiose patalpose, jei jose yra gaisro pavojus;
ff) šaldyklose ir kituose sandėliuose.
Avarinio signalo įjungiamieji įtaisai turi būti įrengiami 0,85 1,10 m virš grindų.
b) Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė galėtų įspėti keleivius.
Šis avarinis signalas turi būti aiškiai girdimas visose keleiviams prieinamose patalpose, neturi būti galimybės jo supainioti su kitu garsu. Jį turi būti galima įjungti iš vairinės ir vietos, kurioje nuolat yra personalo.
c) Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė galėtų įspėti įgulą ir laive dirbantį personalą.
7.09 straipsnio 1 dalyje nurodyta avarinės signalizacijos sistema taip pat turi būti įrengta laive dirbančio personalo poilsio patalpose, šaldyklose ir kituose sandėliuose.
Avarinio signalo įjungiamieji įtaisai turi būti apsaugomi nuo netyčinio įjungimo.
4. Kiekviename vandeniui nelaidžiame skyriuje turi būti triumo vandens lygio kontrolės signalas.
5. Turi būti įrengiami du motoriniai triumo siurbliai.
6. Turi būti triumo vandens išsiurbimo sistema su stacionariu vamzdynu.
7. Šaldyklų duris, net ir užrakintas, taip pat galima atidaryti iš vidaus.
8. Jei CO2 sistemos yra po deniu esančiose patalpose, jose turi būti įrengiama automatinė vėdinimo sistema, kuri automatiškai įsijungtų atidarius duris arba liuką į patalpą. Vėdinimo kanalai turi būti nuleidžiami iki 0,05 m virš šios patalpos grindų.
9. Be pirmosios pagalbos rinkinio pagal 10.02 straipsnio 2 dalies f punktą, turi būti užtikrinamas pakankamas papildomų pirmosios pagalbos rinkinių skaičius. Pirmosios pagalbos rinkiniai ir jų laikymas turi atitikti 10.02 straipsnio 2 dalies f punkte išdėstytus reikalavimus.
15.09 straipsnis
Gelbėjimo įranga
1. ►M3 Be 10.05 straipsnio 1 dalyje nurodytų gelbėjimo plūdurų, visose keleiviams skirtose neuždarose denio dalyse iš abiejų laivo pusių ne didesniu negu 20 m atstumu vienas nuo kito turi būti tinkami gelbėjimo plūdurai. Gelbėjimo plūdurai laikomi tinkamais, jei atitinka
— Europos standartą EN 14144:2003 arba
— Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS, 1974) III skyriaus 7.1 taisyklę ir Tarptautinio gelbėjimosi įrangos kodekso 2.1 dalį. ◄
Pusė visų privalomų gelbėjimo plūdurų turi turėti plūdriąją virvę, kuri būtų ne mažesnio negu 30 m ilgio ir 8–11 mm skersmens. Kita pusė privalomų gelbėjimo plūdurų turi turėti automatiškai užsidegančius žibintus su baterijomis, kurių negalėtų užgesinti vanduo.
2. Be 1 dalyje nurodytų gelbėjimo plūdurų, visam laive esančiam personalui turi būti pasiekiama 10.05 straipsnio 2 dalyje nurodyta asmeninė gelbėjimo įranga. Laive esančiam personalui, neatsakingam už pareigų vykdymą pagal saugos tvarkaraštį, leidžiamos nepripučiamos arba pusiau automatiškai pripučiamos gelbėjimosi liemenės, atitinkančios 10.05 straipsnio 2 dalyje nurodytus standartus.
3. Keleiviniuose laivuose turi būti tinkama įranga, kuria asmenis būtų galima saugiai perkelti į seklumas, krantą arba į kitą plaukiojančią priemonę.
4. ►M3 Be 1 ir 2 dalyse nurodytos gelbėjimo įrangos, laive turi būti 10.05 straipsnio 2 dalyje nurodyta asmeninė gelbėjimo įranga, kurios užtektų 100 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus. Taip pat leidžiamos nepripučiamos arba pusiau automatiškai pripučiamos gelbėjimosi liemenės, atitinkančios 10.05 straipsnio 2 dalyje nurodytus standartus. ◄
▼M3 —————
5. Sąvoka „kolektyvinė gelbėjimo įranga“ apima laivo valtis pagal 10.04 straipsnį ir gelbėjimo plaustus.
Gelbėjimo plaustai:
a) turi turėti užrašą, nurodantį jų paskirtį ir asmenų skaičių, kuriam leidžiama jais plaukti;
b) turi turėti pakankamai vietos atsisėsti leistinam asmenų skaičiui;
c) turi būti ne mažesnio negu 750 N plūdrumo vienam asmeniui gėlame vandenyje;
d) turi turėti virvę, prikabintą prie keleivinio laivo, kad plaustai nebūtų nunešti;
e) turi būti iš tinkamos medžiagos ir atsparūs naftai, naftos produktams ir iki 50 °C temperatūrai;
f) turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą; tam juose turi būti įrengiami atitinkami įtaisai, į kuriuos galėtų įsikabinti nurodytas asmenų skaičius;
g) turi būti fluorescentinės oranžinės spalvos arba turėti iš visų pusių matomus ne mažesnio negu 100 cm2 ploto fluorescentinius paviršius;
h) turi būti tokie, kad iš sukrovimo vietos juos galėtų atkabinti ir už borto greitai bei saugiai nuleisti vienas žmogus arba kad galėtų laisvai nuplaukti iš sukrovimo vietos;
i) turi turėti tinkamas evakuacijos iš 15.06 straipsnio 8 dalyje nurodytų evakuacijos vietų į gelbėjimo plaustus priemones, jei vertikalus atstumas tarp evakuacijos vietų denio ir didžiausios grimzlės plokštumos yra didesnis negu 1 m.
6. Papildomos kolektyvinės gelbėjimo priemonės — gelbėjimo įranga, užtikrinanti, kad keli asmenys galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje. Jos:
a) turi turėti užrašą, nurodantį jų paskirtį ir asmenų skaičių, kuriam leidžiama jais plaukti;
b) turi būti ne mažesnio negu 100 N plūdrumo vienam asmeniui gėlame vandenyje;
c) turi būti iš tinkamos medžiagos ir atsparios naftai, naftos produktams ir iki 50 °C temperatūrai;
d) turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą; tam juose turi būti įrengiami atitinkami įtaisai, į kuriuos galėtų įsikabinti nurodytas skaičius asmenų;
e) turi būti fluorescentinės oranžinės spalvos arba turėti iš visų pusių matomus ne mažesnio negu 100 cm2 ploto fluorescentinius paviršius;
f) turi būti tokios, kad juos iš sukrovimo vietos galėtų atkabinti ir už borto greitai bei saugiai nuleisti vieno asmuo arba kad galėtų laisvai nuplaukti iš sukrovimo vietos.
7. Pripučiamos kolektyvinės gelbėjimo priemonės:
a) turi turėti bent dvi atskiras oro kameras;
b) nuleidus į vandenį turi automatiškai arba atlikus veiksmą ranka prisipūsti;
c) turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą, neatsižvelgiant į apkrovą, kurią turi išlaikyti, net jei pripūsta tik pusė oro kamerų.
8. Gelbėjimo priemonės laive turi būti sukraunamos taip, kad prireikus jas būtų galima lengvai ir saugiai pasiekti. Paslėptos laikymo vietos turi būti aiškiai pažymimos.
9. Gelbėjimo įranga turi būti tikrinama pagal gamintojo nurodymus.
10. Laivo valtyje turi būti variklis ir paieškos prožektorius.
11. Laive turi būti tinkami neštuvai.
15.10 straipsnis
Elektros įranga
1. Apšvietimui turi būti leidžiama tik elektros įranga.
2. 9.16 straipsnio 3 dalis papildomai taip pat taikoma keleiviams skirtiems koridoriams ir poilsio patalpoms.
3. Pakankamas apšvietimas ir avarinis apšvietimas turi būti įrengiamas šiose patalpose ir vietose:
a) vietose, kuriose laikoma gelbėjimo įranga ir kuriose ši įranga paprastai yra parengiama naudoti;
b) evakuacijos keliuose, keleiviams skirtose prieigos vietose, įskaitant trapus, įėjimus ir išėjimus, jungiamuosius koridorius, liftus ir gyvenamųjų patalpų zonų trapus, kajučių zonas ir gyvenamųjų patalpų zonas;
c) prie evakuacijos kelių ir avarinių išėjimų ženklų;
d) kitose zonose, skirtose naudoti riboto judrumo asmenims;
e) valdymo kabinose, mašinų skyriuose, vairavimo įrangos patalpose ir jų išėjimuose;
f) vairinėse;
g) avarinėje elektros energijos tiekimo patalpoje;
h) vietose, kuriose yra gesintuvai ir gaisro gesinimo įrangos valdymo svirtys;
i) zonose, kuriose pavojaus atveju renkasi keleiviai, laive dirbantis personalas ir įgula.
4. Laive turi būti įrengiama avarinė jėgainė, kurią sudaro avarinis energijos šaltinis ir avarinis skirstomasis skydas, kuri gali nedelsiant pradėti veikti kaip pakaitinis toliau išvardytos elektros įrangos energijos tiekimo šaltinis, nutrūkus energijos tiekimui į ją, jei pati įranga neturi atskiro energijos šaltinio:
a) signalinių žiburių;
b) garsinių avarinės signalizacijos prietaisų;
c) avarinio apšvietimo pagal 3 dalį;
d) radiotelefono įrenginių;
e) avarinio signalo, garsiakalbių ir laivo pranešimų ryšio sistemos;
f) paieškos prožektorių pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą;
g) priešgaisrinės signalizacijos sistemos;
h) kitos saugumą užtikrinančios įrangos, pavyzdžiui, automatinės didelio slėgio purkštuvų sistemos arba gaisro gesinimo siurblių;
i) liftų ir keliamosios įrangos, kaip apibrėžta 15.06 straipsnio 9 dalies antrame sakinyje.
5. Avarinio apšvietimo šviestuvai turi būti atitinkamai pažymimi.
6. Avarinė jėgainė neturi būti įrengiama pagrindiniame mašinų skyriuje, ar patalpose, kuriose yra 9.02 straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos šaltiniai, ar patalpoje, kurioje yra pagrindinis skirstomasis skydas; nuo šių patalpų ji turi būti atskiriama skiriamosiomis sienomis pagal 15.11 straipsnio 2 dalį.
Į elektros įrenginius avarijos atveju elektros energiją tiekiantys kabeliai turi būti paklojami taip ir tokia trasa, kad gaisro arba užtvindymo atveju elektros energijos tiekimas į šiuos įrenginius nenutrūktų. Šie kabeliai niekuomet netiesiami per pagrindinį mašinų skyrių, laivo virtuves arba patalpas, kuriose yra įrengtas pagrindinis energijos šaltinis ir su juo sujungta įranga, išskyrus, kiek tai būtina elektros energiją tiekti šiose zonose esančiai avarinei įrangai.
Avarinė jėgainė turi būti įrengiama virš ribinės grimzlės linijos arba kuo toliau nuo energijos šaltinių pagal 9.02 straipsnio 1 dalį, kad būtų užtikrinta, jog užtvindymo atveju pagal 15.03 straipsnio 9 dalį ji nebūtų užtvindyta tuo pačiu metu kaip ir šie energijos šaltiniai.
7. Kaip avarinį energijos šaltinį leidžiama naudoti šią įrangą:
a) pagalbinę generatorių įrangą, turinčią atskirą savarankišką kuro tiekimo šaltinį ir savarankišką aušinimo sistemą, kuri nutrūkus elektros energijos tiekimui automatiškai įsijungtų ir per 30 sekundžių pradėtų tiekti elektros energiją arba, jei ji yra šalia vairinės arba bet kurios kitos vietos, kurioje nuolat yra įgulos narių, ją galima įjungti rankiniu būdu, arba
b) akumuliatorių baterijas, kurios nutrūkus elektros energijos tiekimui automatiškai įsijungtų arba, jei jos yra šalia vairinės arba bet kurios kitos vietos, kurioje nuolat yra įgulos narių, jas galima įjungti rankiniu būdu. Jos turi galėti pakartotinai neįkrautos ir netinkamai nemažindamos įtampos nustatytą laikotarpį aprūpinti elektros energija pirmiau nurodytą elektros energiją naudojančią įrangą.
8. Projektinis avarinio elektros energijos šaltinio darbo laikotarpis nustatomas pagal nustatytą keleivinio laivo paskirtį. Jis turi būti ne trumpesnis negu 30 minučių.
9. Elektros sistemos izoliacijos varža ir įžeminimas turi būti išbandomi atliekant patikrinimus pagal 2.09 straipsnį.
10. Pagal 9.02 straipsnio 1 dalį energijos šaltiniai veikia nepriklausomai vienas nuo kito.
11. Pagrindinės arba avarinės elektros įrangos gedimas turi abipusiškai nepakenkti saugiai įrenginių eksploatacijai.
15.11 straipsnis
Priešgaisrinė sauga
1. Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumą naudoti priešgaisrinės saugos požiūriu atitinkamais bandymų būdais turi nustatyti akredituota bandymų institucija.
a) Bandymų institucija atitinka:
aa) Atsparumo ugniai bandymų kodeksą, arba
bb) Europos standartą EN ISO/IEC 17025: 2000 dėl bendrųjų bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijos reikalavimų.
b) Pripažinti bandymų būdai medžiagų nedegumui nustatyti yra šie:
aa) Atsparumo ugniai bandymų kodekso 1 priedo 1 dalis, ir
bb) lygiavertės vienos iš valstybių narių taisyklės.
c) Pripažinti bandymų būdai, skirti nustatyti, ar medžiaga turi antipireno savybių, yra šie:
aa) atitinkami reikalavimai, nustatyti Atsparumo ugniai bandymų kodekso 1 priedo 5 (Paviršiaus degumo bandymas), 6 (Denio dangų bandymas), 7 (Pakabinamosios tekstilės ir plastikų bandymas), 8 (Apmuštų baldų bandymas) ir 9 (Patalynės sudedamųjų dalių bandymas) dalyse ir
bb) lygiavertės vienos iš valstybių narių taisyklės.
d) Pripažinti bandymų būdai atsparumui ugniai nustatyti yra šie:
aa) Atsparumo ugniai bandymų kodekso I priedo 3 dalis ir
bb) lygiavertės vienos iš valstybių narių taisyklės.
e) Pagal Atsparumo ugniai bandymų kodeksą tikrinimo įstaiga gali nurodyti atlikti skiriamosios sienos bandinio bandymą, kad būtų užtikrinta atitiktis 2 dalies nuostatoms dėl atsparumo ir temperatūros padidėjimo.
2. Pertvaros
a) tarp patalpų projektuojamos pagal šias lenteles:
aa) Pertvaros tarp patalpų, kuriose nėra didelio slėgio purkštuvų sistemų pagal 10.03a straipsnį, lentelė
|
Patalpos |
Valdymo centrai |
Trapų šachtos |
Susirinkimo zonos |
Holai |
Mašinų skyriai |
Laivo virtuvės |
Sandėliai |
|
Valdymo centrai |
— |
A0 |
A0/B15 (1) |
A30 |
A60 |
A60 |
A30/A60 (5) |
|
Trapų šachtos |
|
— |
A0 |
A30 |
A60 |
A60 |
A30 |
|
Susirinkimo zonos |
|
|
— |
A30/B15 (2) |
A60 |
A60 |
A30/A60 (5) |
|
Holai |
|
|
|
-/A0/B15 (3) |
A60 |
A60 |
A30 |
|
Mašinų skyriai |
|
|
|
|
A60/A0 (4) |
A60 |
A60 |
|
Laivo virtuvės |
|
|
|
|
|
A0 |
A30/B15 (6) |
|
Sandėliai |
|
|
|
|
|
|
— |
|
(1) Pertvaros tarp valdymo centrų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A0 tipą, bet išorinių susirinkimo zonų – tik B15 tipą. (2) Pertvaros tarp holų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A30 tipą, bet išorinių susirinkimo zonų – tik B15 tipą. (3) Pertvaros tarp kajučių, tarp kajučių ir koridorių ir vertikaliosios pertvaros tarp holų pagal šio straipsnio 10 dalį turi atitikti B15 tipą, kai patalpose įrengtos B0 tipo didelio slėgio purkštuvų sistemos. Pertvaros tarp kajučių ir saunų turi atitikti A0 tipą, kai patalpose įrengtos B15 tipo didelio slėgio purkštuvų sistemos. (4) Pertvaros tarp mašinų skyrių pagal 15.07 straipsnį ir 15.10 straipsnio 6 dalį turi būti A60 tipo; kitais atvejais, jos turi būti A0 tipo. (5) Pertvaros tarp nedegių skysčių sandėlių ir valdymo centrų bei susirinkimo zonų turi būti A60 tipo, kai patalpose įrengtos A30 tipo didelio slėgio purkštuvų sistemos. (6) Pakanka, kad pertvaros tarp laivo virtuvių ir šaldymo bei maisto sandėlių būtų B15 tipo. |
|||||||
bb) Pertvaros tarp patalpų, kuriose įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį, lentelė
|
Patalpos |
Valdymo centrai |
Trapų šachtos |
Susirinkimo zonos |
Holai |
Mašinų skyriai |
Laivo virtuvės |
Sandėliai |
|
Valdymo centrai |
— |
A0 |
A0/B15 (1) |
A0 |
A60 |
A30 |
A0/A30 (5) |
|
Trapų šachtos |
|
— |
A0 |
A0 |
A60 |
A30 |
A0 |
|
Susirinkimo zonos |
|
|
— |
A30/B15 (2) |
A60 |
A30 |
A0/A30 (5) |
|
Holai |
|
|
|
-/B15/B 0 (3) |
A60 |
A30 |
A0 |
|
Mašinų skyriai |
|
|
|
|
A60/A0 (4) |
A60 |
A60 |
|
Laivo virtuvės |
|
|
|
|
|
— |
A0/B15 (6) |
|
Sandėliai |
|
|
|
|
|
|
— |
|
(1) Pertvaros tarp valdymo centrų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A0 tipą, bet išorinių susirinkimo zonų – tik B15 tipą. (2) Pertvaros tarp holų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A30 tipą, bet išorinių susirinkimo zonų – tik B15 tipą. (3) Pertvaros tarp kajučių, tarp kajučių ir koridorių ir vertikaliosios pertvaros tarp holų pagal šio straipsnio 10 dalį turi atitikti B15 tipą, kai patalpose įrengtos B0 tipo didelio slėgio purkštuvų sistemos. Pertvaros tarp kajučių ir saunų turi atitikti A0 tipą, kai patalpose įrengtos B15 tipo didelio slėgio purkštuvų sistemos. (4) Pertvaros tarp mašinų skyrių pagal 15.07 straipsnį ir 15.10 straipsnio 6 dalį turi būti A60 tipo; kitais atvejais, jos turi būti A0 tipo. (5) Pertvaros tarp nedegių skysčių sandėlių ir valdymo centrų bei susirinkimo zonų turi būti A60 tipo, kai patalpose įrengtos A30 tipo didelio slėgio purkštuvų sistemos. (6) Pakanka, kad pertvaros tarp laivo virtuvių ir šaldymo bei maisto sandėlių būtų B15 tipo. |
|||||||
b) A tipo skiriamosios sienos – laivo pertvaros, sienos ir deniai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
aa) yra iš plieno arba kitos lygiavertės medžiagos;
bb) yra tinkamai sutvirtintos;
cc) yra izoliuotos tokia patvirtinta nedegia medžiaga, kad nuo ugnies nugręžtoje jų pusėje vidutinė temperatūra pakyla ne daugiau negu iki 140 °C, palyginti su pradine temperatūra, ir nė vienoje vietoje, įskaitant plyšius ties sandūromis, palyginti su pradine temperatūra, temperatūra nepakyla daugiau negu 180 °C, per šiuos laikotarpius:
A60 tipo – 60 minučių
A30 tipo – 30 minučių
A0 tipo – 0 minučių;
dd) yra tokios konstrukcijos, kuri dūmų ir liepsnų nepraleidžia iki vienos valandos trukmės normalaus atsparumo ugniai bandymo pabaigos;
c) B tipo skiriamosios sienos – laivo pertvaros, sienos, deniai, lubos arba dangos, kurios atitinka šiuos reikalavimus:
aa) yra pagamintos iš patvirtintos nedegios medžiagos. Be to, visos pertvaroms gaminti ir surinkti naudojamos medžiagos yra nedegios, išskyrus dangas, kurios turi turėti bent antipireno savybių;
bb) jų izoliacijos vertė yra tokia, kad vidutinė temperatūra nuo ugnies nugręžtoje pusėje pakiltų ne daugiau negu iki 140 °C, palyginti su pradine temperatūra, ir nė vienoje vietoje, įskaitant plyšius ties sandūromis, palyginti su pradine temperatūra, temperatūra nepakyla daugiau negu 225 °C, per šiuos laikotarpius:
B15 tipo – 15 minučių
B0 tipo – 0 minučių;
cc) yra tokios konstrukcijos, kuri nepraleidžia liepsnų iki normalaus atsparumo ugniai bandymo pirmo pusvalandžio pabaigos.
3. Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir sandėlius, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių. Kilimai, audiniai, užuolaidos ir kitos kabinamosios tekstilės medžiagos bei apmušti baldai ir patalynės sudedamosios dalys turi turėti antipireno savybių, jei patalpose, kuriose jie yra, neįrengta didelio slėgio purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį.
4. Holų, kuriuose nėra didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį, lubų ir sienų plakiruotė, įskaitant jos pagrindą, turi būti iš nedegios medžiagos, išskyrus paviršių, kuris turi turėti bent antipireno savybių. Pirmasis sakinys netaikomas saunoms.
5. Holų, kurie naudojami kaip susirinkimo zonos, baldai ir įranga turi būti iš nedegių medžiagų, jei patalpose nėra didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį.
6. Dažai, lakas ir kitos medžiagos, naudojamas atvirose vidaus zonose, turi neišskirti pernelyg didelio dūmų arba nuodingųjų medžiagų kiekio. Tai įrodoma pagal Atsparumo ugniai bandymų kodeksą.
7. Holuose naudojamos izoliacinės medžiagos turi būti nedegios. Tai netaikoma aušinamojo skysčio vamzdžiams izoliuoti naudojamai izoliacijai. Šiems vamzdžiams naudojamų izoliacinių medžiagų paviršius turi turėti bent antipireno savybių.
7a. Tentai ir panašūs kilnojamieji įrenginiai, kuriais visiškai ar iš dalies uždengiamos denio zonos, taip pat jų pagrindas turi turėti bent antipireno savybių.
8. Pagal 2 dalį skiriamosiose sienose įstatytos durys turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Jos, kaip ir pačios skiriamosios sienos, turi atitikti tuos pačius 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
b) Jos turi užsidaryti automatiškai, jei tai durys, įstatytos skiriamosiose sienose pagal 10 dalį arba jos yra uždarose patalpose aplink mašinų skyrius, laivo virtuves ir trapų šachtas.
c) Automatiškai užsidarančias duris, kurios yra atidarytos normaliomis eksploatacijos sąlygomis, turi būti įmanoma galima uždaryti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai. Nuotoliniu būdu uždarius duris, jas turi būti galima nedelsiant saugiai atidaryti ir uždaryti.
d) Vandeniui nelaidžių durų pagal 15.02 straipsnį nebūtina izoliuoti.
9. Sienos pagal 2 dalį turi būti ištisinės nuo denio iki denio arba baigtis prie ištisinių lubų, kurios atitinka tokius pat reikalavimus, kaip nurodyta 2 dalyje.
10. Šios keleivių zonos turi būti atskirtos vertikaliomis skiriamosiomis sienomis, kaip nurodyta 2 dalyje:
a) keleivių zonos, kurių bendras paviršiaus plotas turi būti didesnis negu 800 m2;
b) keleivių zonos, kuriose yra kajutės, turi būti nutolusios viena nuo kitos ne didesniu negu 40 m atstumu.
Vertikalios pertvaros normaliomis eksploatacijos sąlygomis turi būti nelaidžios dūmams ir būti ištisinės nuo denio iki denio.
11. Ertmės virš lubų, po grindimis ir už sienų plakiruotės ne daugiau negu kas 14 m turi būti atskirtos nedegiomis priešgaisrinėmis pertvaromis, kurios net kilus gaisrui būtų veiksminga, atspari ugniai atitvara.
12. Laiptai turi būti iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos.
13. Vidiniai laiptai ir liftai visuose lygiuose turi būti atitverti sienomis pagal 2 dalį. Leidžiamos šios išimtys:
a) tik du denius jungiantys laiptai neprivalo būti atitverti, jei vieno iš denių laiptai yra uždari pagal 2 dalį;
b) holuose laiptai neprivalo būti atitverti, jei jie visi yra šios patalpos viduje, ir
aa) jei ši patalpa apima tik du denius, arba
bb) jei šioje patalpoje visuose deniuose yra įrengta didelio slėgio purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį, ši patalpa turi dūmų ištraukiamąją sistemą pagal 16 dalį ir iš patalpos visuose deniuose galima prieiti prie trapo šachtos.
14. Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Jos turi būti suprojektuotos taip, kad pačios nebūtų gaisro ir dūmų plitimo priežastimi.
b) Oro įleidimo bei ištraukimo ir oro tiekimo sistemų angos turi būti tokios, kad jas būtų galima uždaryti.
c) Vėdinimo kanalai turi būti iš plieno arba lygiavertės nedegios medžiagos ir turi būti tvirtai sujungti vienas su kitu ir su laivo antstatu.
d) Jei vėdinimo kanalai, kurių skerspjūvis yra didesnis negu 0,02 m2, kerta A tipo skiriamąsias sienas pagal 2 dalį arba skiriamąsias sienas pagal 10 dalį, juose turi būti sumontuotos automatinės gaisrinės sklendės, kurias galima valdyti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai.
e) Laivo virtuvių ir mašinų skyrių vėdinimo sistemos turi būti atskirtos nuo kitas zonas vėdinančių vėdinimo sistemų.
f) Oro ištraukimo kanaluose turi būti užrakinamos angos, skirtos jiems tikrinti ir valyti. Šios angos turi būti netoli gaisrinių sklendžių.
g) Integruotieji ventiliatoriai turi būti tokie, kad juos būtų galima išjungti iš centrinio pulto, esančio ne mašinų skyriuje.
15. Laivo virtuvėse turi būti vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais. Gartraukių oro ištraukimo kanalai turi atitikti 14 dalies reikalavimus ir, be to, prie jų įleidžiamųjų angų turi būti rankiniu būdu valdomos gaisrinės sklendės.
16. Valdymo centruose, trapų šachtose ir vidaus evakuacijos vietose turi būti natūralaus arba mechaninio dūmų ištraukimo sistemos. Dūmų ištraukimo sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Jos turi būti pakankamai galingos ir patikimos.
b) Jos turi atitikti keleiviniams laivams taikomas eksploatacijos sąlygas.
c) Jei dūmų ištraukimo sistemos naudojamos ir kaip patalpų bendrosios paskirties ventiliatoriai, kilus gaisrui tai neturi kliudyti joms veikti kaip dūmų ištraukimo sistemoms.
d) Dūmų ištraukimo sistemos turi turėti rankiniu būdu valdomą įjungiamąjį įtaisą.
e) Be to, mechaninio dūmų ištraukimo sistemos turi būti tokios, kad jas būtų galima valdyti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai.
f) Natūralaus dūmų ištraukimo sistemose turi būti atidaromasis mechanizmas, valdomas rankiniu būdu arba naudojantis ištraukimo sistemos viduje esančiu energijos šaltiniu.
g) Rankiniu būdu valdomi įjungiamieji įtaisai ir atidaromieji mechanizmai turi būti prieinami iš jais apsaugomos patalpos vidaus arba išorės.
17. Holai, kurių nuolat neprižiūri laive dirbantis personalas arba įgulos nariai, laivo virtuvės, mašinų skyriai ir kitos patalpos, kuriose yra gaisro grėsmė, turi būti prijungti prie atitinkamos priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Tai, kad kilo gaisras, ir tiksli jo vieta turi būti automatiškai rodoma vietoje, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai.
15.12 straipsnis
Gaisro gesinimas
1. Be nešiojamų gesintuvų pagal 10.03 straipsnį, laive yra bent šie kilnojamieji gesintuvai:
a) keleivių zonose vienas kilnojamasis gesintuvas 120 m2 bendro patalpų ploto;
b) vienas nešiojamas gesintuvas vienai 10 kajučių grupei, skaičių apvalinant iki didesnio skaičiaus;
c) vienas nešiojamas gesintuvas kiekvienoje laivo virtuvėje ir netoli bet kurios patalpos, kurioje yra laikomi arba naudojami degieji skysčiai. Laivo virtuvėse naudojama gesinamoji medžiaga turi būti tinkama ir degantiems riebalams gesinti.
Šie papildomi gesintuvai turi atitikti 10.03 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi būti laive įrengiami ir paskirstomi taip, kad kilus gaisrui gesintuvą būtų galima nedelsiant pasiekti iš bet kurios vietos ir bet kuriuo metu. Kiekvienoje laivo virtuvėje ir kirpyklose bei parfumerijos parduotuvėse turi būti po ranka padėta gaisro gesinimo antklodė.
2. Keleiviniuose laivuose turi būti įrengiama hidrantų sistema, kurią sudaro:
a) du pakankamos galios motoriniai gaisro gesinimo siurbliai, iš kurių bent vienas yra stacionarus;
b) viena gesinimo linija, turinti pakankamą skaičių hidrantų, nuolat prijungtas bent 20 m ilgio gaisro gesinimo žarnas ir vandens miglą ir srovę galintį purkšti purkštuką bei uždaromąjį įtaisą.
3. Hidrantų sistemos turi būti suprojektuotos taip ir yra tokio dydžio, kad:
a) bet kurią laivo vietą galėtų pasiekti bent du skirtingose vietose esantys hidrantai, kurių kiekvieno vienos žarnos ilgis būtų ne didesnis negu 20 m;
b) slėgis hidrantuose būtų ne mažesnis negu 300 kPa; ir
c) visuose deniuose būtų galima purkšti bent 6 m ilgio vandens srovę.
Jei yra hidrantų dėžė, prie dėžės iš išorės turi būti pritvirtinamas ne mažesnio negu 10 cm ilgio šoninės kraštinės simbolis „gesintuvo žarna“, panašus į pavaizduotąjį I priedėlio 5 pav.
4. Hidranto sklendės su sraigtų galvutėmis arba čiaupais turi būti tokios, kad jas galima nustatyti taip, kad kiekvieną gaisro žarną būtų galima atskirti ir nuimti veikiant gaisro gesinimo siurbliams.
5. Laivo viduje gesintuvas žarnos turi būti suvyniotos ant išilgai ašies sujungtos ritės.
6. Medžiagos, iš kurių pagaminta gaisro gesinimo įranga, turi būti karščiui atsparios arba tinkamai apsaugotos nuo darbo sutrikimų veikiant aukštai temperatūrai.
7. Vamzdžiai ir hidrantai turi būti išdėstomi taip, kad negalėtų užšalti.
8. Gaisro gesinimo siurbliai:
a) turi būti įrengti arba laikomi atskirose patalpose;
b) turi būti tokie, kad juos būtų galima valdyti nepriklausomai vienas nuo kito;
c) visuose deniuose turi išlaikyti būtiną hidrantų slėgį ir užtikrinti būtino ilgio vandens srovę;
d) turi būti įrengti prieš laivagalio pertvarą.
Gaisro gesinimo siurbliai taip pat gali būti naudojami bendrai paskirčiai.
9. Mašinų skyriuose turi būti stacionari gaisro gesinimo sistema pagal 10.03b straipsnį.
10. Laivuose su kajutėmis turi būti:
a) du savarankiškai veikiančių kvėpavimo aparatų komplektai, atitinkantys Europos standartą EN 137:1993 su visą veidą dengiančiomis kaukėmis, atitinkančiomis Europos standartą EN 136:1998;
b) du įrangos komplektai, kuriuos sudaro bent apsauginis kombinezonas, šalmas, auliniai batai, pirštinės, kirvis, laužtuvas, žibintas ir apsauginė virvė; ir
c) keturi dūmų gaubtai.
15.13 straipsnis
Saugos organizavimas
1. Keleiviniuose laivuose turi būti saugos tvarkaraštis. Saugos tvarkaraštyje aprašomos įgulos ir laive dirbančio personalo pareigos šiais galimais atvejais:
a) avarijos,
b) gaisro laive,
c) keleivių evakuacijos,
d) žmogaus už borto.
Atsižvelgiama į ypatingas riboto judrumo asmenims skirtas saugos priemones.
Saugos tvarkaraštyje nurodytiems įgulos nariams ir laive dirbančiam personalui pareigos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į jų užimamas pareigas. Specialiais nurodymais įgulai užtikrinama, kad pavojaus atveju nedelsiant būtų sandariai uždarytos visos 15.02 straipsnyje nurodytų vandeniui nelaidžių pertvarų durys ir angos.
2. Saugos tvarkaraštis apima saugos planą, kuriame turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti bent šie dalykai:
a) zonos, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims;
b) evakuacijos keliai, avariniai išėjimai ir susirinkimo bei evakuacijos zonos, kaip nurodyta 15.06 straipsnio 8 dalyje;
c) gelbėjimo įranga ir laivo valtys;
d) gesintuvai ir gaisro gesinimo bei didelio slėgio purkštuvų sistemos;
e) kita saugumą užtikrinanti įranga;
f) avarinės signalizacijos sistema, nurodyta 15.08 straipsnio 3 dalies a punkte;
g) avarinės signalizacijos sistema, nurodyta 15.08 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose;
h) pertvarų durys, nurodytos 15.02 straipsnio 5 dalyje, ir jų valdymo rankenėlių vieta bei kitos angos, nurodytos 15.02 straipsnio 9, 10 ir 13 dalyse ir 15.03 straipsnio 12 dalyje;
i) durys, nurodytos 15.11 straipsnio 8 dalyje;
j) gaisrinės sklendės;
k) priešgaisrinės signalizacijos sistemos;
l) avarinė jėgainė;
m) vėdinimo sistemos valdymo pultai;
n) ryšys su krantu;
o) kuro vamzdžių uždaromieji įtaisai;
p) suskystintųjų dujų įrenginiai;
q) keleivių informavimo sistemos;
r) radiotelefonų įranga;
s) pirmosios pagalbos rinkiniai.
3. Saugos tvarkaraštis pagal 1 dalį ir saugos planas pagal 2 dalį:
a) turi turėti deramą tikrinimo įstaigos antspaudą, ir
b) turi būti atitinkamoje gerai matomoje vietoje kiekviename denyje.
4. Keleiviams skirtos elgesio taisyklės turi būti pakabinamos kiekvienoje kajutėje kartu su supaprastintu saugos planu, kuriame yra tik 2 dalies a–f punktuose nurodyta informacija.
Šiose elgesio taisyklėse turi būti bent šie dalykai:
a) avarinių situacijų ženklai:
— gaisro,
— užtvindymo,
— bendrojo pavojaus;
b) įvairių pavojaus signalų aprašymas;
c) instrukcijos:
— dėl evakuacijos kelių,
— dėl to, ką daryti,
— dėl būtinybės elgtis ramiai;
d) instrukcijos:
— dėl rūkymo,
— dėl ugnies ir atviros liepsnos degimo,
— dėl langų atidarymo,
— dėl tam tikros įrangos naudojimo.
Ši išsami informacija turi būti iškabinta olandų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
15.14 straipsnis
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga
1. Keleiviniuose laivuose įrengiami buitinių nuotekų surinkimo rezervuarai pagal šio straipsnio 2 dalį arba tinkami laivo nuotekų valymo įrenginiai pagal 14a skyrių.
2. Nuotekų surinkimo talpyklos turi būti pakankamos talpos. Talpyklose turi būti įtaisas jų pripildymo lygiui rodyti. Turi būti įrengiami laivo siurbliai ir vamzdžiai talpykloms ištuštinti, kuriais nuotekos galėtų tekėti iš abiejų laivo pusių. Turi būti galimybė nuotekoms pratekėti iš kitų laivų.
Vamzdžiuose turi būti sumontuotas ištekamasis tarpvamzdis, atitinkantis Europos standartą EN 1306:1996.
15.15 straipsnis
Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. ►M3 Daugiausia 50 keleivių vežti leidimą turintiems ir ne didesniems kaip 25 m ilgio LWL keleiviniams laivams reikia įrodyti pakankamą stovumą po apgadinimo pagal 15.03 straipsnio 7–13 dalis arba alternatyviai įrodyti, kad po simetriško užtvindymo jie atitinka šiuos kriterijus: ◄
a) turi nenugrimzti žemiau ribinės grimzlės linijos ir
b) metacentrinis aukštis GMR turi būti ne mažesnis negu 0,10 m.
Būtinas liekamasis plūdrumas turi būti užtikrinamas tinkamai korpuso konstrukcijai pasirinkta medžiaga arba prie laivo korpuso tvirtai pritvirtintomis labai akyto putplasčio plūdėmis. Laivų, kurių ilgis yra didesnis negu 15 m, liekamasis plūdrumas gali būti užtikrinamas plūdėmis ir atskyrimu pagal 1 skyriaus būseną pagal 15.03 straipsnį.
2. Pagal 1 dalį tikrinimo įstaiga keleiviniams laivams gali leisti nedideles nukrypti leidžiančias nuostatas nuo aukščio prošvaisos, nustatytos 15.06 straipsnio 3 dalies c punkte ir 5 dalies b punkte. Nukrypimas turi būti ne didesnis negu 5 %. Nukrypti leidžiančios nuostatos atveju atitinkamos dalys turi būti pažymimos tam tikra spalva.
3. Nukrypstant nuo 15.03 straipsnio 9 dalies, ne didesnio negu 45 m ilgio ir daugiausia 250 keleivių vežti leidimą turintys keleiviniai laivai neprivalo būti 2 skyrių būsenos.
4. (Palikta tuščia)
5. ►M3 Tikrinimo įstaiga gali atšaukti 10.04 straipsnio taikymą daugiausia 250 keleivių vežti leidimą turintiems ir ne didesnio negu 25 m ilgio LWL keleiviniams laivams, jei juose tiesiai virš plūdrumo linijos yra įrengta iš kiekvienos laivo pusės prieinama platforma taip, kad būtų galima iš vandens ištraukti žmones. ◄ Keleiviniuose laivuose gali būti įrengtas panašus įrenginys, laikantis šių sąlygų:
a) įrenginį turi sugebėti valdyti vienas asmuo;
b) yra leidžiami kilnojamieji įrenginiai;
c) įrenginiai negali būti varomųjų sistemų pavojaus zonoje; ir
d) tarp laivo kapitono ir už įrenginį atsakingo asmens turi būti įmanomas veiksmingas ryšys.
6. Tikrinimo įstaiga gali atšaukti 10.04 straipsnio taikymą leidimą daugiausia 600 keleivių vežti turintiems ir ne didesnio negu 45 m ilgio keleiviniams laivams, jei keleiviniame laive yra pagal 5 dalies pirmą sakinį įrengta platforma arba lygiavertis įrenginys pagal 5 dalies antrą sakinį. Be to, keleivinis laivas turi turėti:
a) laivo vairo sraigtą, cikloidinį laivo sraigtą arba vandens srovės įtaisą, naudojamus kaip pagrindinę varomąją jėgą, arba
b) pagrindinę varomąją sistemą su 2 varomaisiais blokais, arba
c) pagrindinę varomąją sistemą ir laivapriekio privairavimo įrenginį.
7. Nukrypstant nuo 15.02 straipsnio 9 dalies, keleiviniuose laivuose, kurių ilgis neviršija 45 m ir kuriais daugiausia leidžiama vežti laivo ilgį metrais atitinkantį keleivių skaičių, yra leidžiama keleivių zonoje įrengti rankiniu būdu valdomas pertvaros duris be nuotolinio valdymo pagal 15.02 straipsnio 5 dalį, jei:
a) laivas turi tik vieną denį;
b) šios durys yra prieinamos tiesiai iš denio ir nėra toliau negu 10 m nuo denio;
c) apatinis durų angos kraštas yra bent 30 cm virš keleivių zonos grindų; ir
d) kiekviename iš durimis atskirtų skyrių yra įrengtas triumo vandens lygio kontrolės signalo įtaisas.
8. Pagal 7 dalį, nukrypstant nuo 15.06 straipsnio 6 dalies c punkto, keleiviniuose laivuose vienas evakuacijos kelias gali eiti per laivo virtuvę, jei yra antras evakuacijos kelias.
9. Keleiviniams laivams, kurių ilgis neviršija 45 m, netaikomos šios nuostatos: 15.01 straipsnio 2 dalies e punktas, jei suskystintųjų dujų įrenginiuose yra atitinkamos signalizacijos sistemos, įspėjančios apie sveikatai grėsmę keliančią CO koncentraciją ir galinčius sprogti dujų ir oro mišinius.
10. ►M3 Šios nuostatos netaikomos keleiviniams laivams, kurių ilgis LWL neviršija 25 m: ◄
a) 15.04 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys;
b) laivo virtuvėms 15.06 straipsnio 6 dalies c punktas, jei yra antras evakuacijos kelias;
c) 15.07 straipsnis.
11. 15.12 straipsnio 10 dalis netaikoma laivams su kajutėmis, kurių ilgis neviršija 45 m, jei kiekvienoje kajutėje yra gultų skaičių atitinkantis lengvai prieinamų dūmų gaubtų skaičius.
15a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS BURLAIVIAMS
15a.01 straipsnis
II dalies taikymas
Be II dalies nuostatų, keleiviniams burlaiviams turi būti taikomi šio skyriaus reikalavimai.
15a.02 straipsnis
Tam tikriems keleiviniams burlaiviams taikomos išimtys
1. Keleiviniams burlaiviams, kurių LWL neviršija 45 m ir kurių didžiausias leistinas keleivių skaičius neviršija LWL sveikais metrais, netaikomas šios nuostatos:
a) 3.03 straipsnio 7 dalis, jei inkarai nėra vežami inkaro vamzdžiuose;
b) ilgiui — 10.02 straipsnio 2 dalies d punktas;
c) 15.08 straipsnio 3 dalies a punktas;
d) 15.15 straipsnio 9 dalies a punktas.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, keleivių skaičius gali būti 1,5 karto didesnis už LWL sveikais metrais, jei tai galima atsižvelgiant į bures, takelažą ir denio įrangą.
15a.03 straipsnis
Stovumo reikalavimai laivams, plaukiantiems iškėlus bures
1. Pasvirimo momentui pagal 15.03 straipsnio 3 dalį apskaičiuoti, nustatant laivo svorio centrą atsižvelgiama į suvyniotas ir pritvirtintas bures.
2. Atsižvelgiant į visas apkrovos sąlygas pagal 15.03 straipsnio 2 dalį ir esant standartiniam burių išdėstymui, vėjo slėgio sukeltas pasvirimo momentas negali būti toks didelis, kad viršytų 20° laivo pasvirimo kampą. Taip pat
a) skaičiuojant laikoma, kad pastovus vėjo slėgis yra 0,07 kN/m2,
b) liekamasis saugus atstumas turi būti ne mažesnis negu 100 mm, ir
c) liekamasis viršvandeninis bortas negali būti neigiamas.
3. Statinio stovumo atstatomasis petys
a) yra didžiausios vertės, kai laivo pasvirimo kampas yra 25° arba daugiau,
b) yra ne mažesnis negu 200 mm, kai laivo pasvirimo kampas yra 30° arba daugiau,
c) yra teigiamas, kai laivo pasvirimo kampas yra iki 60°.
4. Plotas po atstatomojo peties kreive yra ne mažesnis negu
a) 0,055 mrad iki 30°;
b) 0,09 mrad iki 40° arba kampo, kuriam esant neapsaugota anga pasiekia vandens paviršių ir kuris yra mažesnis negu 40°.
Tarp
c) 30° ir 40°, arba
d) 30° ir kampo, kuriam esant anga pasiekia vandens paviršių ir kuris yra mažesnis negu 40°,
šis plotas turi būti ne mažesnis negu 0,03 mrad.
15a.04 straipsnis
Laivų statybos ir mechaniniai reikalavimai
1. Nukrypstant nuo 6.01 straipsnio 3 dalies ir 9.01 straipsnio 3 dalies, įranga turi būti suprojektuota nuolatiniams pasvirimams iki 20°.
2. Nukrypdama nuo 15.06 straipsnio 5 dalies a punkto ir 15.06 straipsnio 9 dalies b punkto, tikrinimo įstaiga gali leisti, kad ne didesnio negu 25 m ilgio keleivinių burlaivių jungiamųjų koridorių ir trapų pločio prošvaisa būtų mažesnė negu 800 mm. Tačiau pločio prošvaisa negali būti mažesnė negu 600 mm.
3. Nukrypdama nuo 15.06 straipsnio 10 dalies a punkto, tikrinimo įstaiga tam tikrais atvejais zonose, kuriose tai yra būtina burėms valdyti, gali leisti naudoti nuimamus apsauginius turėklus.
4. Burės pripažįstamos pagrindine varomąja sistema, kaip apibrėžta 15.07 straipsnyje.
5. Nukrypstant nuo 15.15 straipsnio 7 dalies c punkto, apatinio durų angos krašto aukštį virš keleivių zonos grindų galima sumažinti iki 200 mm. Atidarius duris, jos turi automatiškai užsidaryti ir užsirakinti.
6. Jei yra galimybė, kad laivui plaukiant iškėlus bures laivo sraigtas dirbs tuščiąja eiga, visos varomosios sistemos dalys, kurioms kyla grėsmė, turi būti apsaugomos nuo galimo apgadinimo.
15a.05 straipsnis
Bendros takelažui taikomos nuostatos
1. Takelažo dalys turi būti išdėstomos taip, kad nederamai nesitrintų.
2. Jei naudojama medžiaga yra ne medis arba jei naudojamas ypatingų tipų takelažas, tokios konstrukcijos turi užtikrinti tokio pat lygio saugą pagal šiame skyriuje nustatytus matmenis ir stiprio vertes. Stipris įrodomas taip:
a) atliekamas stiprumo skaičiavimas arba
b) pakankamo stiprio patvirtinimas gaunamas iš pripažintos klasifikacinės bendrovės, arba
c) matmenys nustatomi pripažintoje norminėje bazėje nurodyta tvarka (pvz., Middendorf, Kusk-Jensen).
Įrodymai turi būti pateikiami tikrinimo įstaigai.
15a.06 straipsnis
Bendros laivo stiebams ir rangautams taikomos nuostatos
1. Visi rangautai turi būti iš aukštos kokybės medžiagų.
2. Laivo stiebams naudojamas medis:
a) turi būti be šakelių sankaupų;
b) nustatyto dydžio plotas turi būti be jaunos medienos sluoksnio;
c) kiek tai įmanoma turi būti tiesių rievių;
d) turi kaip įmanoma mažiau susisukusių ataugų.
3. Jei pasirenkama Pinus rigida P. Mill arba Duglaso pocūgės Pseudotsuga menziesii mediena, kuri yra „lygi ir geresnės“ kokybės, 15a.07–15a.12 straipsnių lentelėse pateiktus skersmenis galima sumažinti 5 %.
4. Jei laivo stiebams, stengoms, rėjų atšakoms, gikams ir bugšpritams naudojami rastai nėra apvalaus skerspjūvio, tokie rastai turi būti lygiaverčio stiprumo.
5. Stiebų cokoliai, stiebų vamzdžiai ir tvirtinimai ant denio, pajoluose ir laivapriekyje arba laivagalyje turi būti montuojami taip, kad galėtų amortizuoti jas veikiančias jėgas arba perduoti jas kitoms sujungtoms konstrukcijos dalims.
6. Atsižvelgdama į laivo stovumą ir jį veikiančias išorines jėgas bei turimo burių ploto paskirstymą, tikrinimo įstaiga pagal 15a.07–15a.12 straipsniuose nustatytus matmenis gali leisti mažesnio skerspjūvio rangautus ir tam tikrais atvejais takelažą. Įrodymai turi būti pateikiami pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį.
7. Jei laivo virpėjimo (šoninio supimosi) laikotarpis sekundėmis yra mažesnis negu trys jo pločio ketvirtadaliai metrais, 15a.07–15a.12 straipsniuose nurodyti matmenys turi būti padidinami. Įrodymai turi būti pateikiami pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį.
8. 15a.07–15a.12 ir 15a.14 straipsnių lentelėse pateikiamos galimos tarpinės vertės turi būti interpoliuojamos.
15a.07 straipsnis
Specialios laivo stiebams taikomos nuostatos
1. Mediniai laivo stiebai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Ilgis (1) (m) |
Skersmuo ant denio (cm) |
Skersmuo ties salingu (cm) |
Skersmuo ties stiebo gaubtu (cm) |
|
10 |
20 |
17 |
15 |
|
11 |
22 |
17 |
15 |
|
12 |
24 |
19 |
17 |
|
13 |
26 |
21 |
18 |
|
14 |
28 |
23 |
19 |
|
15 |
30 |
25 |
21 |
|
16 |
32 |
26 |
22 |
|
17 |
34 |
28 |
23 |
|
18 |
36 |
29 |
24 |
|
19 |
39 |
31 |
25 |
|
20 |
41 |
33 |
26 |
|
21 |
43 |
34 |
28 |
|
22 |
44 |
35 |
29 |
|
23 |
46 |
37 |
30 |
|
24 |
49 |
39 |
32 |
|
25 |
51 |
41 |
33 |
|
(1) Atstumas nuo salingo iki denio. |
|||
Jei laivo stiebas turi dvi rėjas, skersmenys turi būti padidinami bent 10 %.
Jei laivo stiebas turi daugiau negu dvi rėjas, skersmenys turi būti padidinami bent 15 %.
Jei laivo stiebai kerta denį, skersmuo laivo stiebo apačioje turi būti ne mažesnis negu 75 % laivo stiebo skersmens denio lygyje.
2. Stiebų sujungimai, stiebų bugeliai, salingai ir stiebų gaubtai turi būti tokių matmenų, kad būtų pakankamai tvirti. Jie turi būti tvirtai pritvirtinami.
15a.08 straipsnis
Specialios stengoms taikomos nuostatos
1. Medinės stengos turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Ilgis (1) (m) |
Skersmuo ties pagrindu (cm) |
Skersmuo ties viduriu (cm) |
Skersmuo ties tvirtinimo vieta (2) (cm) |
|
4 |
8 |
7 |
6 |
|
5 |
10 |
9 |
7 |
|
6 |
13 |
11 |
8 |
|
7 |
14 |
13 |
10 |
|
8 |
16 |
15 |
11 |
|
9 |
18 |
16 |
13 |
|
10 |
20 |
18 |
15 |
|
11 |
23 |
20 |
16 |
|
12 |
25 |
22 |
17 |
|
13 |
26 |
24 |
18 |
|
14 |
28 |
25 |
20 |
|
15 |
31 |
27 |
21 |
|
(1) Bendras stengos ilgis be stiebo viršūnės. (2) Stengos skersmuo stiebo viršūnės tvirtinimo lygyje. |
|||
Jei kvadrato formos burės yra pritvirtintos prie stengos, lentelėje nurodyti matmenys turi būti padidinami 10 %.
2. Stengos ir laivo stiebo užlaida turi būti bent 10 kartų didesnė už būtiną stengos pagrindo skersmenį.
15a.09 straipsnis
Specialios bugšpritams taikomos nuostatos
1. Mediniai bugšpritai turi atitikti šiuos mažiausius reikalavimus:
|
Ilgis (1) (m) |
Skersmuo ties foršteveniu (cm) |
Skersmuo ties viduriu (cm) |
|
4 |
14,5 |
12,5 |
|
5 |
18 |
16 |
|
6 |
22 |
19 |
|
7 |
25 |
23 |
|
8 |
29 |
25 |
|
9 |
32 |
29 |
|
10 |
36 |
32 |
|
11 |
39 |
35 |
|
12 |
43 |
39 |
|
(1) Bendras bugšprito ilgis. |
||
2. Laivo viduje esančios bugšprito dalies ilgis turi būti bent keturis kartus didesnis už bugšprito skersmenį ties foršteveniu.
3. Bugšprito skersmuo ties viršūne turi būti ne mažesnis negu 60 % bugšprito skersmens ties foršteveniu.
15a.10 straipsnis
Specialios kliverio gikams taikomos nuostatos
1. Mediniai kliverio gikai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Ilgis (1) (m) |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
Skersmuo ties foršteveniu (cm) |
7 |
10 |
14 |
17 |
21 |
24 |
28 |
31 |
35 |
|
(1) Bendras kliverio giko ilgis |
|||||||||
2. Kliverio giko skersmuo ties viršūne turi būti ne mažesnis negu 60 % skersmens ties foršteveniu.
15a.11 straipsnis
Specialios grotgikams taikomos nuostatos
1. Mediniai grotgikai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Ilgis (1) (m) |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
|
Skersmuo (cm) |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
20 |
21 |
23 |
24 |
25 |
26 |
27 |
|
(1) Bendras grotgiko ilgis |
||||||||||||
2. Skersmuo ties šarnyriniu pirštu turi būti ne mažesnis negu 72 % lentelėje nurodyto skersmens.
3. Skersmuo ties burės metaline kilpa turi būti ne mažesnis negu 85 % lentelėje nurodyto skersmens.
4. Didžiausias skersmuo turi būti ties dviem trečdaliais ilgio nuo laivo stiebo.
5. Jei:
a) kampas tarp grotgiko ir laisvojo burės krašto turi būti mažesnis negu 65°, o pagrindinis šotas turi būti pritvirtintas prie giko galo, arba
b) šoto tvirtinimo taškas turi būti ne vienoje linijoje su burės metaline kilpa,
pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnį skersmenį.
6. Jei burių plotas yra mažesnis negu 50 m2, tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti lentelėje nurodytus matmenis.
15a.12 straipsnis
Specialios gafeliams taikomos nuostatos
1. Mediniai gafeliai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
2. Gafelio be atramos ilgis turi būti ne didesnis negu 75 %.
3. Sąvaržų atsparumas trūkimui turi būti bent 1,2 karto didesnis už didžiausio falo atsparumą trūkimui.
4. Viršutinis sąvaržos kampas turi būti daugiausia 60°.
5. Jei, nukrypstant nuo 4 dalies, viršutinis sąvaržos kampas yra didesnis negu 60°, jos atsparumas tempimui turi būti koreguojamas, kad ji išlaikytų šiomis sąlygomis veiksiančias jėgas.
6. Jei burių plotas yra mažesnis negu 50 m2, tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti lentelėje nurodytus matmenis.
15a.13 straipsnis
Bendros judamajam ir stovimajam takelažui taikomos nuostatos
1. Judamasis ir stovimasis takelažas turi atitikti 15a.14 ir 15a.15 straipsnių stiprumo reikalavimus.
2. Plieniniai lynai gali būti sujungiami:
a) rezginiais,
b) suveržiamosiomis movomis, arba
c) sandarinamosiomis movomis.
Lyno galų rezginiai turi būti iš kelių spalvų vijų lynų, o galai turi būti užtaisomi, kad neirtų.
3. Lyno kilpos turi būti su žiedais.
4. Virvės turi būti rišamos taip, kad neužstotų prieigos vietų ir trapų.
15a.14 straipsnis
Specialios stovimajam takelažui taikomos nuostatos
1. Forštagai ir vantai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Laivo stiebo ilgis (1) (m) |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
|
Forštago atsparumas tempimui (kN) |
160 |
172 |
185 |
200 |
220 |
244 |
269 |
294 |
|
Vantų atsparumas tempimui (kN) |
355 |
415 |
450 |
485 |
525 |
540 |
630 |
720 |
|
Trosų ir lynų virvėms sutvirtinti skaičius vienai pusei |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
4 |
4 |
|
(1) Atstumas iki denio nuo viršūnės arba salingo |
||||||||
2. Bakštagai, stengos, bėgamieji kliverštagai, kliverio gikai ir bugšprito vantai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Laivo stiebo ilgis (1) (m) |
<13 |
13-18 |
>18 |
|
Bakštago atsparumas tempimui (kN) |
89 |
119 |
159 |
|
Stengos atsparumas tempimui (kN) |
89 |
119 |
159 |
|
Stengos ilgis (m) |
<6 |
6-8 |
>8 |
|
Bėgamojo kliverštago atsparumas tempimui (kN) |
58 |
89 |
119 |
|
Kliverio giko ilgis (m) |
<5 |
5-7 |
>7 |
|
Bugšprito vantų atsparumas tempimui (kN) |
58 |
89 |
119 |
|
(1) atstumas iki denio nuo viršūnės arba salingo |
|||
3. Pasirinkta virvės konstrukcija turi atitikti 6 x 7 FE virvių konstrukcijos metodą ir turi būti 1550 N/mm2 stiprumo kategorijos, arba gali būti naudojamos tokios pat stiprumo kategorijos virvės, atitinkančios 6 x 36 SE arba 6 x 19 FE konstrukcijos metodą. Kadangi 6 x 19 konstrukcijos metodą atitinkančios virvės yra tampresnės, lentelėje nurodytas atsparumas tempimui turi būti padidinamas 10 %. Skirtingos konstrukcijos virves leidžiama naudoti, jei jų savybės yra panašios.
4. Jei naudojamas standusis takelažas, lentelėje nurodytas atsparumas tempimui turi būti padidinamas 30 %.
5. Takelažui gali būti naudojami tik patvirtintos šakutės, apvaliosios ąsos ir varžtai.
6. Varžtus, šakutes, apvaliąsias kilpas ir sriegines sąvaržas turi būti galima tinkamai pritvirtinti.
7. Vaterštago atsparumas tempimui turi būti bent 1,2 karto didesnis už atitinkamų kliverštago ir bėgamojo kliverštago atsparumą.
8. Mažesniuose negu 30 m3 vandentalpos laivuose tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti toliau lentelėje nurodytą atsparumą tempimui:
|
Vandentalpa, padalinta iš laivo stiebų skaičiaus (m3) |
Mažinimas (%) |
|
> 20 ir iki 30 |
20 |
|
nuo 10 iki 20 |
35 |
|
< 10 |
60 |
15a.15 straipsnis
Specialios judamajam takelažui taikomos nuostatos
1. Judamajam takelažui turi būti naudojamos pluošto virvės arba plieniniai vieliniai trosai. Judamojo takelažo mažiausias atsparumas tempimui ir skersmuo pagal burių plotą turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Judamojo takelažo tipas |
Virvės medžiaga |
Burių plotas (m2) |
Mažiausias atsparumas tempimui (KN) |
Virvės skersmuo (mm) |
|
Stakselio falai |
Plieninė viela |
iki 35 |
20 |
6 |
|
> 35 |
38 |
8 |
||
|
Pluoštas (polipropileno (PP)) |
Virvės skersmuo ne mažesnis negu 14 mm ir vienas virvių skriemulys kiekvieniems 25 m2 arba jų daliai |
|||
|
Gafelio falai Topselio falai |
Plieninė viela |
iki 50 |
20 |
6 |
|
> 50 iki 80 |
30 |
8 |
||
|
> 80 iki 120 |
60 |
10 |
||
|
> 120 iki 160 |
80 |
12 |
||
|
Pluoštas (PP) |
Virvės skersmuo ne mažesnis negu 18 mm ir vienas virvių skriemulys kiekvieniems 30 m2 arba jų daliai |
|||
|
Stakselio šotai |
Pluoštas (PP) |
iki 40 |
14 |
|
|
> 40 |
18 |
|||
|
Jei burių plotai didesni negu 30 m2, vietoj šoto naudojamas kabamasis keltuvas arba šotą galima valdyti suktuvu |
||||
|
Gafelio (topselio) šotai |
Plieninė viela |
< 100 |
60 |
10 |
|
nuo 100 iki 150 |
85 |
12 |
||
|
> 150 |
116 |
14 |
||
|
Topselio šotams yra būtinos tamprios jungiamosios detalės (priekinės pavažos). |
||||
|
Pluoštas (PP) |
Virvės skersmuo ne mažesnis negu 18 mm ir bent trys virvių skriemuliai. Jei burių plotas yra didesnis negu 60 m2, vienas virvių skriemulys kiekvieniems 20 m2 |
|||
2. Judamasis takelažas, sudarantis stovų dalį, turi būti tokio atsparumo tempimui, kuris atitinka atitinkamų štagų arba vantų atsparumą.
3. Jei naudojamos kitos medžiagos negu nurodyta 1 dalyje, turi būti laikomasi 1 dalies lentelėje pateiktų stiprumo verčių.
Turi būti nenaudojamos polietileno pluošto virvės.
15a.16 straipsnis
Takelažo jungiamosios detalės ir dalys
1. Jei naudojamos plieninės vielos arba pluošto virvės, nuo vienos virvės centro iki kitos matuojamas virvių skriemulių skersmuo turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Plieninė viela (mm) |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
Pluoštas (mm) |
16 |
18 |
20 |
22 |
24 |
26 |
28 |
|
Virvės skriemuly (mm) |
100 |
110 |
120 |
130 |
145 |
155 |
165 |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, virvių skriemulių skersmuo gali būti iki šešių kartų didesnis už plieninės vielos skersmenį, jei plieninė viela nėra nuolat traukiama per skriemulius.
3. Jungiamųjų detalių (pvz., šakučių, apvaliųjų ąsų, srieginių sąvaržų, asų antsiuvų, varžtų, žiedų ir apkabų) atsparumas tempimui turi atitikti stovimojo arba judamojo takelažo, kuris yra prie jų pritvirtintas, atsparumą tempimui.
4. Štagų ir vantų futoksų jungiamosios detalės turi būti suprojektuotos taip, kad išlaikytų jas veikiančias jėgas.
5. Prie kiekvienos kilpos gali būti tvirtinama tik viena apkaba kartu su atitinkamu štagu arba vantu.
6. Falų ir topenantų blokai turi būti tvirtai pritvirtinami prie laivo stiebo, tam naudojamos geros būklės sukamosios sąvaržos.
7. Asų antsiuvų, antelių, virvių tvirtinamųjų kaiščių ir laivastiebių atitvarų tvirtinimas turi būti suprojektuotas taip, kad jie išlaikytų jas veikiančias jėgas.
15a.17 straipsnis
Burės
1. Turi būti užtikrinama, kad bures būtų galima nesunkiai, greitai ir saugiai sulankstyti.
2. Burių plotas turi atitikti laivo tipą ir vandentalpą.
15a.18 straipsnis
Įranga
1. Laivuose, kuriuose yra kliverio gikas arba bugšpritas, turi būti kliverio tinklelis ir pakankamas skaičius atitinkamą laikomųjų ir įtempiamųjų įtaisų.
2. Įrangos pagal 1 dalį gali nebūti, jei kliverio gike arba bugšprite yra rankinis seisingas ir pakankamo dydžio liktrosai, kad būtų galima pritvirtinti saugos diržų įrangą, kuris turi būti laive.
3. Takelažo darbams atlikti turi būti įrengta kabamoji sėdynė.
15a.19 straipsnis
Bandymai
1. Takelažą kas 2,5 metų turi išbandyti tikrinimo įstaiga. Turi būti atliekami bent šie bandymai:
a) burių, įskaitant burių kraštus, metalines kilpas ir rifų kilpas;
b) laivo stiebų ir rangautų būklės;
c) stovimojo ir judamojo takelažo kartu su jungiamaisiais vieliniais trosais būklės;
d) įrangos burėmis greitai ir saugiai rifuoti;
e) patikimo falų ir topenantų blokų tvirtinimo;
f) laivo stiebų vamzdžių tvirtinimo ir kitų prie laivo pritvirtinto stovimojo ir judamojo takelažo tvirtinimo vietų;
g) suktuvų burėms valdyti;
h) kitos įrangos, sumontuotos plaukti iškėlus bures, pavyzdžiui, šoniniai iškišamieji kiliai ir įranga joms valdyti;
i) priemonių, kurių buvo imtasi, kad rangautai, judamasis ir stovimasis takelažas bei burės nesitrintų;
j) įrangos pagal 15a.18 straipsnį.
2. Medinio stiebo dalis, kertanti denį ir esanti po deniu, turi būti iš naujo tikrinama tokiu dažnumu, kurį nustato tikrinimo įstaiga, tačiau ne rečiau negu kaskart atliekant periodinį patikrinimą pagal 2.09 straipsnį. Tam laivo stiebas turi būti ištraukiamas.
3. Pagal 1 dalį atlikto paskutinio patikrinimo sertifikatas, kurį išdavė ir pasirašė, nurodant datą, tikrinimo įstaiga, turi būti saugomas laive.
16 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOS GALI BŪTI STUMIAMOS ARBA VELKAMOS VILKSTINĖS ARBA BORTAIS SUKABINTŲ PLAUKIOJANČIŲ PRIEMONIŲ VILKSTINĖS DALIS
16.01 straipsnis
Stumti galinčios plaukiojančios priemonės
1. Plaukiojančiose priemonėse, kurias numatoma naudoti kitiems laivams stumti, turi būti tinkamas stumiamasis įtaisas. Jos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad:
a) įgulos galėtų lengvai ir saugiai perlipti į stumiamą plaukiojančią priemonę, kai yra sukabinti sukabinamieji įtaisai;
b) jos galėtų būti pastovioje padėtyje sujungtų plaukiojančių priemonių atžvilgiu;
c) plaukiojančios priemonės negalėtų judėti viena kitos atžvilgiu.
2. Jei plaukiojančios priemonės yra sukabintos trosais, stūmikuose turi būti bent du specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai trosams įtempti.
3. Sukabinamaisiais įtaisais su stumiamomis plaukiojančiomis priemonėmis turi būti galima suformuoti standųjį sąstatą.
Jei vilkstines sudaro stūmikas ir viena stumiama plaukiojanti priemonė, sukabinamaisiais įtaisais turi būti galima reguliuoti sujungimą. Būtini pavaros įtaisai turi lengvai amortizuoti perduotinas jėgas ir turi būti lengvai bei saugiai valdomi. Šiems pavaros įtaisams 6.02–6.04 straipsniai taikomi mutatis mutandis.
4. 3.03 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos taraninės pertvaros stūmikuose gali nebūti.
16.02 straipsnis
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos
1. Lichteriams, neturintiems vairavimo sistemos, gyvenamųjų patalpų, mašinų skyrių arba katilinių netaikomos šios nuostatos:
a) 5–7 ir 12 skyriai;
b) 8.08 straipsnio 2–8 dalys, 10.02 straipsnis ir 10.05 straipsnio 1 dalis.
Jei vairavimo sistemos, gyvenamosios patalpos, mašinų skyriai arba katilinės juose yra, jiems taikomi atitinkami šio priedo reikalavimai.
2. Be to, laivu pervežami lichteriai, kurių ilgis L neviršija 40 m, turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) 3.03 straipsnio 1 dalyje nurodytų taraninių pertvarų gali nebūti, jei jų priekinės pusės gali išlaikyti apkrovą, kuri yra bent 2,5 karto didesnė nei nustatyta tokios pat grimzlės vidaus vandenų kelių laivų, pastatytų pagal pripažintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus, taraninėms pertvaroms.
b) Nukrypstant nuo 8.08 straipsnio 1 dalies, dvigubo dugno skyriai, į kuriuos sunktu patekti, neturi būti nusausinami, jei jų tūris neviršija 5 % laivu pervežamo lichterio vandentalpos esant didžiausiai leidžiamai pakrauto lichterio grimzlei.
3. Plaukiojančiose priemonėse, kurios gali būti stumiamos, turi būti sukabinamieji įtaisai, užtikrinantys saugų prikabinimą prie kitų plaukiojančių priemonių.
16.03 straipsnis
Plaukiojančios priemonės, kurios gali stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines
Plaukiojančiose priemonėse, skirtose stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines, turi būti knechtai arba lygiaverčiai įtaisai, kuriais, esant pakankamam jų skaičiui ir tinkamam išdėstymui, vilkstinę būtų galima saugiai sukabinti.
16.04 straipsnis
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse
Plaukiojančiose priemonėse, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse, turi būti sukabinamieji įtaisai, knechtai arba lygiaverčiai įtaisai, kuriais, esant pakankamam jų skaičiui ir tinkamam išdėstymui, būtų galima užtikrinti saugų prikabinimą prie kitų vilkstinės plaukiojančių priemonių.
16.05 straipsnis
Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės
1. Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) Vilkimo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad jų naudojimas nekeltų pavojaus plaukiojančiai priemonei, įgulai arba kroviniui.
b) Laivuose buksyruose ir vilkikuose turi būti vilkimo kablys, kurį būtų galima saugiai atkabinti iš vairinės; ši nuostata netaikoma, jei dėl konstrukcijos arba kitų jungiamųjų detalių jie negali apsiversti.
c) Vilkimo įtaisus turi sudaryti suktuvai arba vilkimo kablys. Vilkimo įtaisai turi būti montuojami prieš laivo sraigto plokštumą. Šis reikalavimas netaikomas plaukiojančioms priemonėms, vairuojamoms naudojant nuosavą varomąją įrangą, pavyzdžiui, vairo sraigtus arba cikloidinius sraigtus.
d) Nukrypstant nuo c punkto reikalavimų, plaukiojančioms priemonėms, kurios pagal taikomas valstybių narių laivybos institucijos taisykles velka tik motorinius laivus, užtenka vilkimo įtaiso, pavyzdžiui, knechto arba lygiaverčio įtaiso. b punktas taikomas mutatis mutandis.
e) Jei vilkimo trosai gali užkliūti už laivagalio, turi būti sumontuojami nukreipiamieji trosų fiksatorius turintys lankai.
2. Plaukiojančioms priemonėmis, kurių ilgis L viršija 86 m, draudžiama vilkti pasroviui.
16.06 straipsnis
Vilkstinių navigaciniai bandymai
1. Kad stūmikui arba motoriniam laivui būtų leista stumti standžiąją vilkstinę ir kad tai būtų įrašyta Bendrijos sertifikate, tikrinimo įstaiga nusprendžia, su kuriais sąstatais turi būti atlikti bandymai, ir atlieka 5.02 straipsnyje nurodytus tokio vilkstinės sąstato (-ų), dėl kurio (-ių) pateikta paraiška ir kurį (-iuos) tikrinimo įstaiga laiko mažiausiai palankiu (-iais), navigacinius bandymus. Ši vilkstinė turi atitikti 5.02–5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Tikrinimo įstaiga patikrina, ar atliekant 5 skyriuje nustatytus manevrus visos vilkstinės plaukiojančios priemonės išlieka standžiai sukabintos.
2. Jei atliekant 1 dalyje nurodytus navigacinius bandymus, plaukiojančiose priemonėse, kurios yra stumiamos arba sujungtos bortais, turi būti tam tikrų įrenginių, pavyzdžiui, vairavimo sistema, varomieji įtaisai, manevravimo įranga ar šarnyrinės sankabos, kad atitiktų 5.02–5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, vilkstinę stumiančių plaukiojančių priemonių Bendrijos sertifikate įrašoma ši informacija: plaukiojančių priemonių, kuriose naudojami specialūs įrenginiai, sąstatas, padėtis, pavadinimas ir ►M3 laivo Europos identifikavimo numerio ◄ .
16.07 straipsnis
Įrašai Bendrijos sertifikate
1. Jei plaukiojanti priemonė yra skirta vilkstinei stumti arba gali būti joje stumiama, apie jos atitiktį atitinkamiems 16.01–16.06 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrašoma Bendrijos sertifikate.
2. Stumiančių plaukiojančių priemonių Bendrijos sertifikate įrašoma ši informacija:
a) vilkstinės ir sąstatai, kurie buvo patvirtinti;
b) sukabinimo būdai;
c) nustatytos didžiausios sukabinimo jėgos; ir
d) tam tikrais atvejais, mažiausias sukabinamųjų trosų, naudojamų išilginiam sukabinimui, atsparumas tempimui bei troso apvijų skaičius.
17 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI PLŪDURIUOJANTIEMS ĮRENGINIAMS
17.01 straipsnis
Bendroji dalis
Plūduriuojančių įrenginių konstrukcijai ir įrangai taikomas 3 skyrius, 7–14 ir 16 skyriai. Plūduriuojantis įrenginys, turintis nuosavą varomąją įrangą, taip pat turi atitikti 5 ir 6 skyrių reikalavimus. Varomieji įtaisai, kurie leidžia plaukti tik trumpaisiais nuotoliais, nelaikomi nuosava varomąja įranga.
17.02 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių reikalavimų:
a) 3.03 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos mutatis mutandis;
b) 7.02 straipsnis taikomas mutatis mutandis;
c) 12.02 straipsnio 5 dalies antrame sakinyje nustatyti didžiausi garsinio slėgio lygiai gali būti viršyti veikiant plūduriuojančio įrenginio mechanizmui, jei reiso metu naktį laive niekas nemiega;
d) gali būti leidžiama nukrypti nuo kitų konstrukcijos, mechanizmų arba įrangos reikalavimų, jei kiekvienu atveju užtikrinama ne mažesnė sauga.
2. Tikrinimo įstaiga gali netaikyti šių reikalavimų:
a) 10.01 straipsnio 1 dalis netaikoma, jei plūduriuojančio įrenginio eksploatacijos metu jį galima tvirtai pritvirtinti darbiniu inkaru arba poliais. Tačiau plūduriuojantis įrenginys, turintis nuosavą varomąją įrangą, turi turėti bent vieną inkarą, atitinkantį 10.01 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jei laikoma, kad empirinis koeficientas k yra lygus 45, o T yra mažiausias aukštis.
b) 12.02 straipsnio 1 dalies antra sakinio dalis netaikoma, jei gyvenamąsias patalpas galima pakankamai apšviesti elektra.
3. Papildomai taikomos šios nuostatos:
a) 8.08 straipsnio 2 dalies antram sakiniui: triumo siurblys turi būti motorinis;
b) 8.10 straipsnio 3 daliai: stacionaraus plūduriuojančio įrenginio atveju, veikiant jo mechanizmui, 25 m atstumu horizontaliai nuo jo borto triukšmas gali viršyti 65 dB(A);
c) 10.03 straipsnio 1 daliai: būtina turėti bent vieną papildomą nešiojamą gesintuvą, jei denyje yra mechanizmas, kuris nėra stabiliai pritvirtintas prie plaukiojančios priemonės;
d) 14.02 straipsnio 2 daliai: be buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrangos, taip pat gali būti kita suskystintųjų dujų įranga. Ši įranga ir jos priedai turi atitikti vienos iš valstybių narių reikalavimus.
17.03 straipsnis
Papildomi reikalavimai
1. Plūduriuojančiame įrenginyje, kuriame eksploatacijos metu yra asmenų, turi būti sumontuota bendroji avarinės signalizacijos sistema. Avarinės signalizacijos signalas turi būti aiškiai atskiriamas nuo kitų signalų, ir gyvenamosiose patalpose bei visose darbo vietose pasiekti garsinio slėgio lygį, kuris yra bent 5 dB(A) didesnis už didžiausią vietos garsinio slėgio lygį. Avarinės signalizacijos sistemą turi būti galima įjungti iš vairinės ir pagrindinių darbo vietų.
2. Darbo įranga turi būti pakankamai tvirta, kad atlaikytų ją veikiančias apkrovas, ir turi atitikti 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo ( 15 ) nustatytus reikalavimus.
3. Darbo įrangos ir tam tikrais atvejais jos papildomų įtaisų stabilumas (pasipriešinimas išvedimui iš pusiausvyros) ir stiprumas turi būti tokie, kad ji galėtų atlaikyti jėgas, atsirandančias dėl plūduriuojančio įrenginio numatomo pasvirimo, diferento ir judėjimo.
4. Jei krovinys nukeliamas keltuvais, pagal stabilumą ir stiprumą didžiausia leidžiama apkrova turi būti nurodyta gerai matomoje vietoje denyje ir valdymo stotyse esančiuose skyduose. Jei keliamąją galią galima padidinti prikabinus papildomas plūdes, turi būti aiškiai nurodomos leidžiamos vertės naudojant šias papildomas plūdes ar jų nenaudojant.
17.04 straipsnis
Liekamasis saugus atstumas
1. Taikant šį skyrių ir nukrypstant nuo šio priedo 1.01 straipsnio, liekamasis saugus atstumas — trumpiausias vertikalus atstumas tarp vandens paviršiaus ir žemiausios plūduriuojančio įrenginio dalies, žemiau kurios ji jau yra laidi vandeniui, atsižvelgiant į diferentą ir pasvirimą, susidarantį dėl 17.07 straipsnio 4 dalyje nurodytų momentų.
2. Pagal 17.07 straipsnio 1 dalį purslams nelaidžios ir oro sąlygoms atsparios angos liekamasis saugus atstumas yra pakankamas, jei jis yra bent 300 mm.
3. Angos, kuri yra laidi purslams ir neatspari oro sąlygoms, liekamasis saugus atstumas turi būti bent 400 mm.
17.05 straipsnis
Liekamasis viršvandeninis bortas
1. Taikant šį skyrių ir nukrypstant nuo šio priedo 1.01 straipsnio, liekamasis viršvandeninis bortas — mažiausias vertikalus atstumas tarp vandens paviršiaus ir viršutinio denio paviršiaus prie jo krašto, atsižvelgiant į diferentą ir pasvirimą, susidarantį dėl 17.07 straipsnio 4 dalyje nurodytų momentų.
2. Pagal 17.07 straipsnio 1 dalį liekamasis viršvandeninis bortas yra pakankamas, jei jis yra bent 300 mm.
3. Liekamasis viršvandeninis bortas gali būti mažesnis, jei įrodoma, kad įvykdyti 17.08 straipsnio reikalavimai.
4. Jei plūdės forma pastebimai skiriasi nuo pontono formos, kaip cilindrinės plūdės atveju, arba jei plūdės skerspjūvis turi daugiau nei keturias kraštines, tikrinimo įstaiga gali reikalauti arba leisti, kad nebūtų laikomasi 2 dalyje nustatytų reikalavimų liekamajam viršvandeniniam bortui. Ši nuostata taip pat taikoma plūduriuojančiam įrenginiui, kurį sudaro kelios plūdės.
17.06 straipsnis
Šoninio svirimo bandymas
1. Pagal 17.07 ir 17.08 straipsnius stovumo patvirtinimas grindžiamas tinkamai atliktu šoninio svirimo bandymu.
2. Jei atliekant šoninio svirimo bandymą neįmanoma pasiekti pakankamų pasvirimo kampų arba jei šoninio svirimo bandymas sukelia pernelyg didelių techninių sunkumų, vietoj jo galima atlikti plaukiojančios priemonės svorio centro ir svorio apskaičiavimą. Svorio apskaičiavimo rezultatas patikrinamas išmatuojant grimzlę, o gautas skirtumas turi neviršyti ± 5 %.
17.07 straipsnis
Stovumo patvirtinimas
1. Turi būti patvirtinta, kad, atsižvelgiant į mechanizmų apkrovas eksploatacijos metu ir plaukiant, liekamasis viršvandeninis bortas ir liekamasis saugus atstumas yra pakankami. Kad tai būtų padaryta, diferento ir pasvirimo kampų suma turi neviršyti 10°, o plūdės dugnas neišnirti.
2. Stovumo patvirtinimą sudaro šie duomenys ir dokumentai:
a) sumažinto mastelio plūdžių bei mechanizmų brėžiniai ir išsamūs duomenys apie juos, kurie yra būtini stovumui patvirtinti, įskaitant talpyklų turinį, angas, per kurias galima patekti į laivo vidų;
b) hidrostatiniai duomenys arba kreivės;
c) statinio stovumo atstatomojo peties kreivės, kiek tai būtina pagal 5 dalį arba 17.08 straipsnį;
d) eksploatacijos sąlygų aprašymas bei atitinkami svorio ir svorio centro duomenys, įskaitant nepakrauto laivo ir įrangos padėtį laivo atžvilgiu;
e) pasvirimo, diferento ir atstatomųjų momentų apskaičiavimas, nurodant diferentą bei pasvirimo kampus ir atitinkamą liekamąjį viršvandeninį bortą bei liekamuosius saugius atstumus;
f) skaičiavimo rezultatų suvestinė, nurodant eksploatacijos ir didžiausių apkrovų ribas.
3. Stovumo patvirtinimas grindžiamas bent šiomis apkrovos prielaidomis:
a) žemsiurbių iškasamų medžiagų savitoji masė:
— smėlio ir žvirgždo: 1,5 t/m3
— labai šlapio smėlio: 2,0 t/m3
— žemės, vidutiniškai: 1,8 t/m3
— smėlio ir vandens mišinio kanaluose: 1,3 t/m3;
b) griebiamųjų žemsiurbių atveju a punkte pateiktos vertės padidinamos 15 %;
c) hidraulinių žemsiurbių atveju atsižvelgiama į didžiausią keliamąją galią.
4.1. Patvirtinant stovumą atsižvelgiama į momentus, atsirandančius dėl:
a) apkrovos;
b) nesimetriškos konstrukcijos;
c) vėjo slėgio;
d) savaeigio plūduriuojančio įrenginio posūkio plaukiant;
e) prireikus skersinės srovės;
f) balasto ir atsargų;
g) denio apkrovų ir tam tikrais atvejais krovinio;
h) skysčių laisvųjų paviršių;
i) inercijos jėgų;
j) kitos mechaninės įrangos.
Momentai, kurie gali veikti vienu metu, sudedami.
4.2. Vėjo slėgio sukeltas momentas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kurioje:
|
c |
= |
nuo formos priklausantis pasipriešinimo koeficientas laivo griaučių c = 1,2, o ištisinio profilio sijų c = 1,6. Apskaičiuojant abi vertes atsižvelgiama į vėjo gūsius. Visas rėmo kontūro linijos apibrėžtas plotas laikomas paviršiaus plotu, į kurį pučia vėjas. |
|
pw |
= |
savitasis vėjo slėgis; jis paprastai laikomas lygiu 0,25 kN/m2; |
|
A |
= |
šoninė plokštuma virš didžiausios grimzlės plokštumos (m2); |
|
lw |
= |
atstumas nuo A šoninės plokštumos ploto centro iki didžiausios grimzlės, m. |
4.3. Savaeigio plūduriuojančio įrenginio posūkio plaukiant sukurtiems momentams nustatyti pagal 4.1 dalies d punktą naudojama 15.03 straipsnio 6 dalyje pateikta formulė.
4.4. Į skersinės srovės sukurtą momentą, nurodytą 4.1 dalies e punkte, atsižvelgiama tik plūduriuojančio įrenginio, kuris eksploatuojant pritvirtinamas inkaru arba pririšamas skersai srovės, atveju.
4.5. Nustatomas stovumo požiūriu nepalankiausias talpyklos užpildymo lygis ir atitinkamas momentas, kuris įskaičiuojamas apskaičiuojant momentus, susidarančius dėl skystojo balasto ir skystųjų atsargų pagal 4.1 dalies f punktą.
4.6. Turi būti deramai atsižvelgta į inercijos jėgų sukeltą momentą, nurodytą 4.1 dalies i punkte, jei krovinio ir mechanizmo judėjimas gali turėti įtakos stovumui.
5. Vertikalias šonines sienas turinčių plūdžių atstatomieji momentai gali būti apskaičiuojami pagal šią formulę
Ma = 10 · D · 
· sinφ [kNm]
kurioje:
|
|
= |
metacentrinis aukštis (m); |
|
φ |
= |
pasvirimo kampas laipsniais. |
Ši formulė taikoma ne didesniems nei 10° pasvirimo kampams arba pasvirimo kampui, atitinkančiam denio krašto nugrimzdimą arba dugno krašto išnirimą; mažiausias kampas laikomas lemiamu. Formulė gali būti taikoma ne didesniu nei 5° kampu pasvirusioms nuožulnioms šoninėms sienoms; taip pat taikomos 3 ir 4 dalyse nustatytos ribinės sąlygos.
Jei dėl tam tikros (-ų) plūdės (-džių) formos apskaičiavimo negalima taip supaprastinti, būtinos atstatomojo peties kreivės, nurodytos 2 dalies c punkte.
17.08 straipsnis
Stovumo patvirtinimas, jei sumažinamas liekamasis viršvandeninis bortas
Jei liekamasis viršvandeninis bortas yra sumažintas pagal 17.05 straipsnio 3 dalį, turi būti įrodoma, kad visomis eksploatacijos sąlygomis:
a) po koregavimo atsižvelgiant į skysčių laisvuosius paviršius, metacentrinis aukštis yra ne mažesnis nei 0,15 m;
b) 0–30° pasvirimo kampų atveju atstatomasis petys yra bent
h = 0,30 – 0,28 · φn [m]
φn — pasvirimo kampas, nuo kurio atstatomojo peties kreivės vertės yra neigiamos (stovumo intervalas); jis turi būti ne mažesnis nei 20° arba 0,35 rad ir nėra įrašomas į formulę, jei yra didesnis nei 30° arba 0,52 rad, φn vienetu laikant radianą (rad) (1° = 0,01745 rad);
c) diferento ir pasvirimo kampų suma neviršija 10°;
d) išlaikomas 17.04 straipsnio reikalavimus atitinkantis liekamasis saugus atstumas;
e) išlaikomas bent 0,05 m liekamasis viršvandeninis bortas;
f) 0–30° pasvirimo kampų atveju liekamasis atstatomasis petys išlieka bent
h = 0,20 – 0,23 · φn [m]
φn — pasvirimo kampas, nuo kurio atstatomojo peties kreivės vertės yra neigiamos; jis neįrašomas į formulę, jei yra didesnis nei 30° arba 0,52 rad.
Liekamasis atstatomasis petys — didžiausias skirtumas tarp 0° ir 30° pasvirimo tarp atstatomojo peties kreivės ir pasvirimo peties kreivės. Jei vanduo pasiekia angą į laivo vidų, kai pasvirimo kampas yra mažesnis nei kampas, atitinkantis didžiausią skirtumą tarp peties kreivių, turi būti atsižvelgta į tą pasvirimo kampą atitinkantį petį.
17.09 straipsnis
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės turi būti pritvirtintos pagal 4.04 ir 4.06 straipsnius.
17.10 straipsnis
Plūduriuojantis įrenginys, kurio stovumas nėra patvirtintas
1. 17.04–17.08 straipsniai gali būti netaikomi plūduriuojančiam įrenginiui:
a) kurio mechanizmas jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti jo pasvirimo arba diferento, ir
b) jei pagrindžiama, kad negali pasislinkti svorio centras.
2. Tačiau
a) esant didžiausiai apkrovai saugus atstumas turi būti bent 300 mm, o viršvandeninis bortas — bent 150 mm;
b) angų, kurių negalima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms, saugus atstumas turi būti bent 500 mm.
18 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI STATYBVIETĖS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
18.01 straipsnis
Eksploatacijos sąlygos
Statybvietės plaukiojančios priemonės, kurios yra atitinkamai įvardytos Bendrijos sertifikate, nurodytame V priedo I arba II dalyse, gali plaukioti ne statybvietėse tik nepakrautos. Šis apribojimas įrašomas Bendrijos sertifikate.
Todėl statybvietės plaukiojančios priemonės turi turėti kompetentingos institucijos išduotą sertifikatą, kuriame nurodyta darbų trukmė ir statybvietės, kuriose plaukiojančios priemonės gali būti eksploatuojamos, geografinės ribos.
18.02 straipsnis
II dalies taikymas
Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, statybvietės plaukiojančių priemonių konstrukcija ir įranga turi atitikti II dalies 3–14 skyrius.
18.03 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1.
a) 3.03 straipsnio 1 dalis taikoma mutatis mutandis;
b) jei plaukiojančios priemonės yra savaeigės, 5 ir 6 skyriai taikomi mutatis mutandis;
c) 10.02 straipsnio 2 dalies a ir b punktai taikoma mutatis mutandis;
d) tikrinimo įstaiga gali taikyti kitų konstrukcijos, išdėstymo ir įrangos reikalavimų išimtis, jei kiekvienu atveju užtikrinama lygiavertė sauga.
2. Tikrinimo įstaiga gali netaikyti šių nuostatų:
a) 8.08 straipsnio 2–8 dalių, jei laivams nebūtina įgula;
b) 10.01 straipsnio 1 ir 3 dalių, jei statybvietės plaukiojančias priemones galima tvirtai pritvirtinti darbiniais inkarais arba poliais. Tačiau savaeigės statybvietės plaukiojančios priemonės turi turėti bent vieną inkarą, atitinkantį 10.01 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, kai laikoma, kad koeficientas k yra lygus 45, o T yra mažiausias aukštis;
c) 10.02 straipsnio 1 dalies c punkto, jei statybvietės plaukiojančios priemonės nėra savaeigės.
18.04 straipsnis
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas
1. Jei statybvietės plaukiojanti priemonė naudojama kaip rekultyvuojamoji barža arba grunto gabenimo barža, saugus atstumas iš triumo zonos išorės turi būti bent 300 mm, o viršvandeninis bortas — bent 150 mm. Tikrinimo įstaiga gali leisti mažesnį viršvandeninį bortą, jei skaičiavimu įrodoma, kad stovumas yra pakankamas, kai krovinio savitoji masė yra 1,5 t/m3, o denio bortai nesiekia vandens. Turi būti atsižvelgiama į suskystintojo krovinio poveikį.
2. 4.01 ir 4.02 straipsnių nuostatos statybvietės plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma 1 dalis, taikomos mutatis mutandis. Tikrinimo įstaiga gali nustatyti saugaus atstumo ir viršvandeninio borto vertes, kurios nukryptų nuo pirmiau pateiktų verčių.
18.05 straipsnis
Laivo valtys
Statybvietės plaukiojančiose priemonėse nereikalaujama turėti laivo valtį, jei:
a) jos nėra savaeigės arba
b) laivo valtis laikoma kitoje statybvietės vietoje.
Ši leidžianti nukrypti nuostata įrašoma Bendrijos sertifikate.
19 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI SENOVINIAMS LAIVAMS
(Palikta tuščia)
19a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KANALŲ BARŽOMS
(Palikta tuščia)
19b SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI 4 ZONOS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS
19b.01 straipsnis
4 skyriaus taikymas
1. Nukrypstant nuo 4.01 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4 zonos vandenų keliais plaukiojančių laivų durų ir angų, išskyrus triumo liukus, saugus atstumas sumažinamas taip:
a) angų, kurias galima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms — iki 150 mm;
b) angų, kurių negalima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms — iki 200 mm.
2. Nukrypstant nuo 4.02 straipsnio, 4 zonos vandenų keliais plaukiojančių laivų mažiausias viršvandeninis bortas yra 0 mm, jei laikomasi saugaus atstumo pagal 1 dalį.
20 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI JŪRŲ LAIVAMS
(Palikta tuščia)
21 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PRAMOGINIAMS LAIVAMS
21.01 straipsnis
Bendroji dalis
Pramoginių laivų konstrukcijai ir įrangai taikomi tik 21.02 ir 21.03 straipsniai.
21.02 straipsnis
II dalies taikymas
1. Pramoginiai laivai turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) 3 skyriaus:
3.01 straipsnį, 3.02 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį, 3.03 straipsnio 1 dalies a punktą ir 6 dalį bei 3.04 straipsnio 1 dalį;
b) 5 skyrių;
c) 6 skyriaus:
6.01 straipsnio 1 dalį, ir 6.08 straipsnį;
d) 7 skyriaus:
7.01 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7.02 straipsnį, 7.03 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7.04 straipsnio 1 dalį, 7.05 straipsnio 2 dalį, 7.13 straipsnį, jei laive yra vairinė, kurioje naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo;
e) 8 skyriaus:
8.01 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8.02 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8.03 straipsnio 1 ir 3 dalis, 8.04 straipsnį, 8.05 straipsnio 1–10 dalis ir 13 dalį, 8.08 straipsnio 1, 2, 5, 7 ir 10 dalis, 8.09 straipsnio 1 dalį ir 8.10 straipsnį;
f) 9 skyriaus:
9.01 straipsnio 1 dalį mutatis mutandis;
g) 10 skyriaus:
10.01 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 5–14 dalis, 10.02 straipsnio 1 dalies a–c punktus, ir 2 dalies a punktą bei e–h punktus, 10.03 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktus, tačiau laive turi būti bent du gesintuvai; 10.03 straipsnio 2–6 dalis, 10.03a, 10.03b, ►M3 10.03c straipsnį ◄ ir 10.05 straipsnius;
h) 13 skyrių;
i) 14 skyrių.
2. Pramoginių laivų, kuriems taikoma 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo ( 16 ), pirmajam ir periodiniams tikrinimams taikomi tik:
a) 6.08 straipsnis, jei yra posūkio kampinio greičio indikatorius;
b) 7.01 straipsnio 2 dalis, 7.02 straipsnis, 7.03 straipsnio 1 dalis ir 7.13 straipsnis, jei laive yra vairinė, kurioje naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo;
c) 8.01 straipsnio 2 dalis, 8.02 straipsnio 1 dalis, 8.03 straipsnio 3 dalis, 8.05 straipsnio 5 dalis, 8.08 straipsnio 2 dalis, 8.10 straipsnis;
d) 10.01 straipsnio 2, 3, 6 ir 14 dalys, 10.02 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies a punktas ir e–h punktai, 10.03 straipsnio 1 dalies b ir d punktai bei 2–6 dalys ir ►M3 10.05 straipsnis ◄ ;
e) 13 skyrių;
f) 14 skyriaus:
aa) 14.12 straipsnį;
bb) 14.13 straipsnį; pradėjus eksploatuoti suskystintųjų dujų įrenginį turi būti atliktas priėmimo bandymas pagal Direktyvos 94/25/EB reikalavimus, o tikrinimo įstaigai pateiktas priėmimo protokolas;
cc) 14.14 ir 14.15 straipsnius; suskystintųjų dujų įrenginys turi atitikti Direktyvos 94/25/EB reikalavimus;
dd) visas 14 skyrius, jei suskystintųjų dujų įrenginys įrengiamas po to, kai pramoginis laivas buvo pateiktas į rinką.
21.03 straipsnis
(Palikta tuščia)
22 SKYRIUS
KONTEINERIUS PLUKDANČIŲ LAIVŲ STOVUMAS
22.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos konteinerius plukdantiems laivams, kai stovumo dokumentai yra privalomi pagal valstybėse narėse galiojančias taikomas laivybos institucijos taisykles.
Stovumo dokumentus tikrina arba pateikia patikrinti kitoje vietoje ir deramai antspauduoja tikrinimo įstaiga.
2. Stovumo dokumentuose laivo kapitonui pateikiama suprantama informacija apie laivo stovumą visomis apkrovos sąlygomis.
Stovumo dokumentuose pateikiama bent ši informacija:
a) informacija apie leistinus stovumo koeficientus, leidžiamas 
vertes arba leistinus krovinio svorio centro aukščius;
b) duomenys apie erdves, kurias galima užpildyti balasto vandeniu;
c) stovumo tikrinimo būdai;
d) laivo kapitonui skirtos naudojimo instrukcijos arba skaičiavimo pavyzdys.
3. Laivų, kuriuose galima pasirinkti, ar konteinerius vežti nepritvirtintus ar pritvirtintus, stovumui patvirtinti, kai vežami nepritvirtinti ir pritvirtinti konteinerių kroviniai, numatomi atskiri apskaičiavimo metodai.
4. Konteinerių krovinys laikomas pritvirtintu tik tuomet, jei kiekvienas atskiras konteineris prie laivo korpuso yra tvirtai pritvirtintas konteinerio kreiptuvais arba tvirtinamąja įranga ir jei jo padėtis reiso metu negali pasikeisti.
22.02 straipsnis
Nepritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas
1. Visi laivo, kuriame yra nepritvirtintų konteinerių, stovumo apskaičiavimo metodai turi atitikti šias ribines sąlygas:
a) Metacentrinis aukštis 
turi būti ne mažesnis nei 1,00 m.
b) Veikiant bendrai išcentrinei jėgai, kurią sukelia laivo posūkis, vėjo slėgis ir skysčių laisvieji paviršiai, pasvirimo kampas turi neviršyti 5°, o denio kraštas turi nepanirti.
c) Pasvirimo petys, susidaręs dėl laivo posūkio sukeltos išcentrinės jėgos, nustatomas pagal šią formulę:
kurioje:
|
cKZ |
konstanta (cKZ = 0,04) [s2/m]; |
|
v |
didžiausias laivo greitis vandens atžvilgiu [m/s]; |
|
|
pakrauto laivo svorio centro aukštis virš jo pagrindo [m]; |
|
T' |
pakrauto laivo grimzlė [m]. |
d) Pasvirimo petys, susidaręs dėl vėjo slėgio, nustatomas pagal šią formulę:
kurioje:
|
cKW |
konstanta (cKW = 0,025) [t/m2]; |
|
A' |
šoninė plokštuma virš atitinkamos pakrauto laivo grimzlės plokštumos [m2]; |
|
D' |
pakrauto laivo vandentalpa [t]; |
|
lW |
šoninės plokštumos A' virš atitinkamos grimzlės plokštumos svorio centro aukštis [m]; |
|
T ' |
pakrauto laivo grimzlė [m]. |
e) Pasvirimo petys, susidaręs dėl lietaus vandens ir triume arba dvigubame dugne esančio likutinio vandens laisvųjų paviršių, nustatomas pagal šią formulę:
kurioje:
|
cKfO |
konstanta (cKfO = 0,015) [t/m2] |
|
b |
triumo arba atitinkamo triumo skyriaus plotis [m]; ( 17 ) |
|
l |
triumo arba atitinkamo triumo skyriaus ilgis [m]; (17) |
|
D' |
pakrauto laivo vandentalpa [t]. |
f) Visomis apkrovos sąlygomis atsižvelgiama į pusę kuro ir gėlo vandens atsargų.
2. Laivo, kuriame vežami nepritvirtinti konteineriai, stovumas laikoms pakankamu, jei faktinis 
neviršija 
zul, apskaičiuoto pagal toliau pateikiamas formules. 
zul apskaičiuojamas esant įvairiai vandentalpai ir apima visą grimzlių intervalą.
a)
b)
zul = 
– 1,00 [m]
Mažiausia 
zul vertė, apskaičiuota pagal a arba b formulę laikoma lemiama.
Formulėse:
|
|
didžiausias leistinas pakrauto laivo svorio centro aukštis virš jo pagrindo [m]; |
|
|
metacentrinis aukštis virš pagrindo [m] pagal 3 dalyje pateiktą apytikslio apskaičiavimo formulę; |
|
F |
atitinkamas faktinis viršvandeninis bortas ties 1/2 L [m]; |
|
Z |
posūkio sukeltos išcentrinės jėgos parametras
|
|
v |
didžiausias laivo greitis vandens atžvilgiu [m/s]; |
|
Tm |
atitinkama vidutinė grimzlė [m]; |
|
hKW |
pasvirimo petys, susidarantis dėl horizontalaus vėjo slėgio pagal 1 dalies d punktą [m]; |
|
hKfO |
pasvirimo pečių, susidarančių dėl skysčių laisvųjų paviršių pagal 1 dalies e punktą, suma [m]. |
3. Apytikslio apskaičiavimo formulė
nustatytiJei nėra hidrostatinių kreivių lentelės, skaičiavimams pagal 2 dalį ir 22.03 straipsnio 2 dalį atlikti reikalingą
vertę galima nustatyti pagal šias apytikslio apskaičiavimo formules:
a) pontono formos laivų:
b) kitų laivų:
22.03 straipsnis
Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas
1. Visi laivo, kuriame yra pritvirtintų konteinerių, stovumo apskaičiavimo metodai turi atitikti šias ribines sąlygas:
a) Metacentrinis aukštis 
turi būti ne mažesnis nei 0,50 m.
b) Nė viena korpuso anga neturi būti panirusi dėl bendros išcentrinės jėgos, sukeltos laivo posūkio, vėjo slėgio ir skysčių laisvųjų paviršių.
c) pasvirimo pečiai, susidarantys dėl laivo posūkio, vėjo slėgio ir skysčių laisvųjų paviršių sukeltos išcentrinės jėgos, nustatomi pagal formules, nurodytas 22.02 straipsnio 1 dalies c–e punktuose.
d) Visomis apkrovos sąlygomis atsižvelgiama į pusę kuro ir gėlo vandens atsargų.
2. Laivo, kuriuo vežami pritvirtinti konteineriai, stovumas laikoms pakankamu, jei faktinis 
neviršija pagal toliau pateiktas formules gauto 
zul, kuris apskaičiuojamas esant įvairiai vandentalpai ir apima visą grimzlių intervalą.
a)
o 
apskaičiuoti — didesnė nei 0 vertė.
b)
zul = 
- 0,50 [m].
Mažiausia 
zul vertė, apskaičiuota pagal a arba b formulę, laikoma lemiama.
Šiose formulėse, išskyrus pirma apibrėžtas sąvokas:
|
I |
vaterlinijos ploto skersinis inercijos momentas aukštyje Tm [m4] (žr. apytikslio apskaičiavimo formulę 3 dalyje); |
|
i |
pagrindui lygiagretaus vaterlinijos ploto skersinis inercijos momentas viršūnėje
|
|
|
laivo vandentalpa aukštyje Tm [m3]; |
|
F' |
teorinis viršvandeninis bortas F' = H' — Tm [m] arba
|
|
a |
vertikalus atstumas nuo apatinio angos krašto, kuris pirmasis apsemiamas laivui pasvirus, iki tiesiai stovinčio laivo vaterlinijos [m]; |
|
b |
atstumas nuo laivo centro iki tos pačios angos [m]; |
|
H' |
teorinis šoninis aukštis
|
|
q |
denio kabinų, liukų, dėžių denių ir kitų antstatų, kurių didžiausias aukštis yra 1,0 m virš H arba iki žemiausios atitinkamo tūrio angos, tūrių suma kai mažiausia vertė laikoma lemiama. Į 0,05 L atstumu nuo laivo tolimiausių taškų esančias tūrių dalis neatsižvelgiama [m3]. |
3. I apytikslio apskaičiavimo formulė
Jei nėra hidrostatinių kreivių lentelės, vaterlinijos ploto skersinio inercijos momento I vertę galima apskaičiuoti pagal šias apytikslio apkaičiavimo formules:
a) pontono formos laivų:
b) kitų laivų:
22.04 straipsnis
Laivo stovumo vertinimo tvarka
Stovumo vertinimo tvarka gali būti nustatyta remiantis 22.01 straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais.
22a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI ILGESNĖMS NEI 110 M PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
22a.01 straipsnis
I dalies taikymas
Be 2.03 straipsnio 3 dalyje išdėstytų reikalavimų, prieš pradėdami statyti ilgesnes nei 110 m plaukiojančias priemones, išskyrus jūrų laivus, statyti naują laivą arba rekonstruoti jau eksploatuojamą laivą, savininkas arba jo atstovas apie tai turi informuoti tikrinimo įstaigą, kuri vėliau išduoda Bendrijos sertifikatą. Ši tikrinimo įstaiga laivo statybos metu atlieka patikrinimus. Ji gali laivo statybos metu patikrinimų neatlikti, jei prieš pradedant statyti pateikiamas sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad patvirtinta klasifikacinė bendrovė pareiškia, jog ji prižiūrės šio laivo statybą.
22a.02 straipsnis
II dalies taikymas
Be II dalies, ilgesnėms nei 110 m plaukiojančioms priemonėms taikomi 22a.03–22a.05 straipsniai.
22a.03 straipsnis
Stiprumas
Pakankamas korpuso stiprumas pagal 3.02 straipsnio 1 dalies a punktą (išilginis, horizontalus ir atskirų vietų stiprumas) patvirtinamas patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotu sertifikatu.
22a.04 straipsnis
Plūdrumas ir stovumas
1. Ilgesnėms nei 110 m plaukiojančioms priemonėms, išskyrus keleivinius laivus, taikomos 2–10 dalys.
2. Pagrindinės stovumui apskaičiuoti reikalingos vertės, nepakrauto laivo vandentalpa ir svorio centro vieta nustatomos atliekant pasvirimo eksperimentą pagal TJO rezoliucijos MSC 267 (85) I priedą.
3. Pareiškėjas sumažėjusio plūdrumo metodu pagrįstais skaičiavimais turi įrodyti, kad apgadinto laivo stovumas yra tinkamas laivo užtvindymo atveju. Visi skaičiavimai turi būti atliekami pagal laisvą grimzdimą ir diferentą.
Pakankamas laivo plūdrumas užtvindymo atveju įrodomas su didžiausią jo grimzlę atitinkančiu kroviniu, tolygiai paskirstytu po visus triumus, su didžiausiu atsargų ir kuro kiekiu.
Kai krovinys diferencijuotas, stovumo skaičiavimai atliekami nepalankiausiomis apkrovos sąlygomis. Stovumo skaičiavimai atliekami laive.
Šiuo tikslu pakankamas stovumas turi būti matematiškai įrodomas tarpiniais užtvindymo etapais (kai laivas apsemtas 25 %, 50 % ir 75 % ir, kai reikia, etapu prieš pat skersinės pusiausvyros tašką) ir paskutiniuoju užtvindymo etapu pirmiau nurodytomis apkrovos sąlygomis.
4. Daromos šios apgadinimo būklės prielaidos:
a) Šoninio apgadinimo mastas:
|
išilgai |
– |
bent 0,10 L, |
|
skersai |
– |
0,59 m, |
|
vertikaliai |
– |
nuo pagrindo linijos į viršų neribota. |
b) Dugno apgadinimo mastas:
|
išilgai |
– |
bent 0,10 L, |
|
skersai |
– |
3,00 m, |
|
vertikaliai |
– |
nuo pagrindo 0,39 m į viršų, išskyrus nutekamąjį šulinį. |
c) Laikoma, kad visos pažeidimo zonoje esančios pertvaros yra pažeistos, taigi laivas padalijimas taip, kad jis liktų ant vandens apsėmus du arba daugiau išilgai išdėstytų gretimų skyrių. Pagrindinio mašinų skyriaus atveju atsižvelgiama tik į vieno skyriaus standartą, t. y. daroma prielaida, kad mašinų skyriaus galinės pertvaros nepažeistos.
Dugno pažeidimo atveju taip pat daroma prielaida, kad apsemti skersine kryptimi gretimi skyriai.
d) Skvarba
Daroma prielaida, kad skvarba yra 95 %.
Jei skaičiavimu įrodoma, kad bet kurio skyriaus vidutinė skvarba yra mažesnė kaip 95 %, galima naudoti apskaičiuotą vertę.
Naudojamos vertės turi būti ne mažesnės kaip:
— mašinų skyrių ir valdymo patalpų – 85 %,
— krovinių triumų – 70 %,
— dvigubų dugnų, kuro talpyklų, balasto talpyklų ir kt., atsižvelgiant į tai, ar pagal jų naudojimo paskirtį daroma prielaida, kad jie užpildyti ar tušti, kai laivas plūduriuoja pasiekęs didžiausią leidžiamą grimzlę – 0 arba 95 %.
e) Laisvojo paviršiaus poveikis tarpiniais užtvindymo etapais apskaičiuojamas pagal bendrą pažeistų skyrių plotą.
5. Visais 3 dalyje nurodytais tarpiniais užtvindymo etapais laikomasi šių kriterijų:
a) pasvirimo kampas φ atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėtyje neturi viršyti 15° (5°, jei talpyklos nepritvirtintos);
b) viršijus atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties posvyrį, atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZ ≥ 0,02 m (0,03 m, jei talpyklos nepritvirtintos) prieš pirmai neapsaugotai angai panyrant po vandeniu arba prieš laivo pasvirimo kampui φ pasiekiant 27° (15°, jei talpyklos nepritvirtintos);
c) angos, kurios nėra nelaidžios vandeniui, neturi panirti, kol nebus pasiektas atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties posvyris
6. Paskutiniuoju užtvindymo etapu laikomasi šių kriterijų:
a) nelaidžių vandeniui angų (pvz., durų, langų, prieigos liukų) apatinis kraštas turi būti ne mažiau kaip 0,10 m virš pažeistos vaterlinijos;
b) pasvirimo kampas φ pusiausvyros padėtyje neturi viršyti 12° (5°, jei talpyklos nepritvirtintos);
c) viršijus atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties posvyrį, atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZ ≥ 05 m, o plotas po kreive turi siekti bent 0,0065 m·rad prieš panyrant pirmai neapsaugotai angai arba prieš laivo pasvirimo kampui φ pasiekiant 27° (10°, jei talpyklos nepritvirtintos);
d) jei vandeniui laidžios angos apsemiamos nepasiekus pusiausvyros padėties, atliekant apgadinto laivo stovumo skaičiavimus patalpos, į kurias angos išeina, laikomos apsemtomis.
7. Jei yra kompensuojamojo užtvindymo angos nesimetriškam užtvindymui sumažinti, joms taikomos šios sąlygos:
a) apskaičiuojant kompensuojamąjį užtvindymą taikoma TJO rezoliucija A.266 (VIII);
b) jos turi būti automatinio veikimo;
c) jose turi nebūti uždaromųjų įtaisų;
d) bendra kompensavimo trukmė turi neviršyti 15 minučių.
8. Jei angas, per kurias į nepažeistus skyrius gali pradėti tekėti vanduo, galima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios vandeniui, prie uždaromųjų įtaisų abiejose pusėse turi būti toks lengvai įskaitomas nurodymas:
„Perėję iškart uždarykite“.
9. ei, atlikus apgadinto laivo stovumo skaičiavimus pagal Taisyklių, pridėtų prie Europos susitarimo dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais (toliau – ADN), 9 dalį, gaunamas teigiamas rezultatas, laikoma, kad įrodymas skaičiavimu pagal 3–7 dalis yra pateiktas.
10. Kad būtų įvykdyti 3 dalyje nustatyti reikalavimai, prireikus iš naujo nustatoma didžiausios grimzlės plokštuma.
22a.05 straipsnis
Papildomi reikalavimai
1. Ilgesnėse nei 110 m plaukiojančiose priemonėse:
a) turi būti daugiasraigtė varomoji sistema, sudaryta iš bent dviejų savarankiškų vienodos galios variklių ir laivapriekio privairavimo įrenginio, kuris būtų valdomas iš vairinės ir taip pat veiktų, kai plaukiojanti priemonė yra nepakrauta, arba
turi būti vieno sraigto varomoji sistema ir iš vairinės valdomas laivapriekio privairavimo įrenginys, kuris turėtų atskirą energijos šaltinį ir taip pat veiktų, kai plaukiojanti priemonė yra nepakrauta, o sugedus pagrindinei varomajai sistemai leistų jai plaukti varomai savo energija;
b) turi būti radiolokacinė navigacijos sistema ir posūkio kampinio greičio indikatorius, nurodytas 7.06 straipsnio 1 dalyje;
c) turi būti stacionari triumų ištuštinimo sistema pagal 8.08 straipsnį;
d) jos turi atitikti 23.09 straipsnio 1.1 dalies reikalavimus.
2. Be 1 dalies reikalavimų, ilgesnių nei 110 m. plaukiojančių priemonių, išskyrus keleivinius laivus:
a) kurios įvykus avarijai viduriniame laivo trečdalyje gali būti atskirtos nenaudojant sunkiosios gelbėjimo įrangos, o atskirtos laivo dalys po atskyrimo laikosi ant vandens;
b) kuriose yra laive laikomas patvirtintos klasifikacinės bendrovės sertifikatas, patvirtinantis atskirų laivo dalių plūdrumą, diferento padėtį ir stovumą bei nurodantis apkrovą, kurią viršijus nebeužtikrinamas dviejų dalių plūdrumas;
c) kurios yra pastatytos kaip dvigubo korpuso laivai pagal ADN (sausakrūviams laivams taikomos 9.1.0.91–9.1.0.95 dalys, o tanklaiviams – 9.3.2.11.7 punktas ir 9.3.2.13–9.3.2.15 dalys arba 9.3.3.11.7 punktas ir 9.3.3.13–9.3.3.15 dalys);
d) kuriose yra daugiasraigtė varomoji sistema pagal 1 dalies a punkto pirmą sakinio pusę, atveju;
Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad jos atitinka visus a–d punktuose nustatytus reikalavimus.
3. Be 1 dalies reikalavimų, ilgesnių nei 110 m keleivinių laivų:
a) kurie yra pastatyti kaip aukščiausios klasės laivai arba perstatyti į tokius laivus prižiūrint patvirtintai klasifikacinei bendrovei, tokiu atveju atitiktį patvirtinant klasifikacinės bendrovės išduotu sertifikatu, kai tuo tarpu esamai klasei tai nėra būtina;
b) arba
turinčių bent 600 mm aukščio dvigubą dugną ir padalintų pertvaromis, kad būtų užtikrinta, jog užtvindžius bet kuriuos du gretimus vandeniui nelaidžius skyrius laivas nepanirs žemiau ribinės grimzlės linijos ir bus išlaikytas 100 mm liekamasis saugus atstumas,
arba
turinčių bent 600 mm aukščio dvigubą dugną ir dvigubą korpusą, o atstumas tarp šoninės laivo sienos ir išilginės pertvaros yra bent 800 mm;
c) turinčių daugiasraigtę varomąją sistemą, sudarytą iš bent dviejų savarankiškų vienodos galios variklių ir laivapriekio privairavimo įrenginio, kuria būtų valdomas iš vairinės ir taip pat veiktų išilgai bei skersai;
d) turinčių laivagalio inkarą, valdomą tiesiai iš vairinės, atveju
Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad jie atitinka visus a–d punktuose nustatytus reikalavimus.
22a.06 straipsnis
IV dalies taikymas, kai atliekamas perstatymas
Tikrinimo įstaiga plaukiojančioms priemonėms, perstatytoms į ilgesnes nei 110 m plaukiojančias priemones, 24 skyrių gali taikyti tik remdamasi konkrečiomis Komiteto rekomendacijomis.
22b SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI GREITAEIGIAMS LAIVAMS
22b.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Greitaeigių laivų negalima statyti kaip laivų su kajutėmis.
2. Greitaeigiuose laivuose draudžiami šie įrenginiai:
a) prietaisai su degikliais su dagčiais pagal 13.02 straipsnį;
b) garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais pagal 13.03 ir 13.04 straipsnius;
c) kietojo kuro šildymo prietaisai pagal 13.07 straipsnį;
d) suskystintųjų dujų įrenginiai pagal 14 skyrių.
22b.02 straipsnis
I dalies taikymas
1. Be 2.03 straipsnio nuostatų, greitaeigiai laivai turi būti statomi ir priskiriami tam tikrai klasei prižiūrint patvirtintai klasifikacinei bendrovei ir pagal jos nustatytas konkrečias taisykles, taikomas greitaeigiams laivams. Turi būti išlaikoma nustatyta klasė.
2. Nukrypstant nuo 2.06 straipsnio, pagal šio skyriaus nuostatas išduoti Bendrijos sertifikatai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.
22b.03 straipsnis
II dalies taikymas
1. Nepaisant 2 dalies ir 22b.02 straipsnio 2 dalies, greitaeigiams laivams taikomi 3–15 skyriai, išskyrus šias nuostatas:
a) 3.04 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą;
b) 8.08 straipsnio 2 dalies antrą sakinį;
c) 11.02 straipsnio 4 dalies antrą ir trečią sakinius;
d) 12.02 straipsnio 4 dalies antrą sakinį;
e) 15.06 straipsnio 3 dalies a punkto antrą sakinį.
2. Nukrypstant nuo 15.02 straipsnio 9 dalies ir 15.15 straipsnio 7 dalies, visas duris vandeniui nelaidžiose pertvarose turi būti galima valdyti nuotoliniu būdu.
3. Nukrypstant nuo 6.02 straipsnio 1 dalies, sugedus vairo mechanizmo pavaros įtaisui arba sutrikus jo darbui, nedelsiant turi įsijungti antras savarankiškas pavaros įtaisas arba rankiniu būdu valdomas pavaros įtaisas.
4. Be II dalies reikalavimų, greitaeigiai laivai turi atitikti 22b.04–22b.12 straipsnių reikalavimus.
22b.04 straipsnis
Sėdimosios vietos ir saugos diržai
Laive turi būti įrengiamos sėdimosios vietos didžiausiam laive leidžiamam keleivių skaičiui. Sėdimosiose vietose turi būti įrengti saugos diržai. Saugos diržų gali nebūti, jei yra numatyta tinkama apsauga nuo smūgių arba jei jie nėra būtini pagal 2000 m. greitaeigių laivų saugos kodekso 4 skyriaus 6 dalį.
22b.05 straipsnis
Viršvandeninis bortas
Nukrypstant nuo 4.02 ir 4.03 straipsnių, viršvandeninis bortas turi būti bent 500 mm.
22b.06 straipsnis
Plūdrumas, stovumas ir padalijimas pertvaromis
Turi būti parengta tinkama greitaeigių laivų dokumentacija:
a) apie plūdrumo ir stovumo charakteristikas, kurių pakanka saugai užtikrinti, jei plaukiojanti priemonė yra eksploatuojama vandentalpos režimu, būdama neapgadinta ir apgadinta;
b) apie stovumo charakteristikas ir stabilizuojamąsias sistemas, užtikrinančias plaukiojančios priemonės saugą, kai ji eksploatuojama dinaminio plūdrumo ir pereinamajame etapuose;
c) apie stovumo charakteristikas ne vandentalpos ir pereinamuoju režimais, kurių sistemos darbo sutrikimo atveju plaukiojančioms priemonėms pakanka saugiai pereiti į vandentalpos režimą.
22b.07 straipsnis
Vairinė
1. Įrengimas
a) Nukrypstant nuo 7.01 straipsnio 1 dalies, vairinės turi būti įrengtos taip, kad vairininkas ir antrasis įgulos narys visuomet laivui plaukiant galėtų atlikti savo užduotis.
b) Laivo vairavimo vieta turi būti įrengta taip, kad joje tilptų a punkte paminėtų asmenų darbo vietos. Navigaciniai, manevravimo, kontrolės bei ryšio prietaisai ir kitos svarbios valdymo svirtys turi būti pakankamai arti viena kitos, kad antrasis įgulos narys bei vairininkas sėdėdami gautų būtiną informaciją ir atitinkamai valdytų valdymo svirtis ir įrenginius. Visais atvejais taikomi šie reikalavimai:
aa) vairininko laivo vairavimo vieta turi būti įrengta taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo;
bb) antrojo įgulos nario darbo vietoje turi būti atskiras radiolokacinis ekranas (pagalbinis), turi būti sudarytos sąlygos iš jo darbo vietos perduoti informaciją ir kontroliuoti laivo varomąją įrangą.
c) a punkte paminėtiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos nekliudomai valdyti b punkte paminėtus įrenginius net tuomet, kai jie yra tinkamai užsisegę saugos diržus.
2. Neribotas matomumas
a) Nukrypstant nuo 7.02 straipsnio 2 dalies, sėdinčiam vairininkui užstojamo vaizdo į priekį nuo laivapriekio plotas turi būti ne didesnis nei vienas laivo ilgis, neatsižvelgiant į krovinio dydį.
b) Nukrypstant nuo 7.02 straipsnio 3 dalies, bendras nematomų sektorių plotas nuo tiesiai priešais esančios linijos iki 22,5° už kiekvieno borto traverso turi neviršyti 20°. Kiekvienas atskiras nematomas plotas turi neviršyti 5°. Matomas plotas tarp dviejų nematomų plotų turi būti ne mažesnis nei 10°.
3. Prietaisai
22b.11 straipsnyje paminėtų įrenginių valdymo ir kontrolės prietaisų pultai vairinėje turi būti sumontuoti atskirose ir aiškiai pažymėtose vietose. Ši nuostata taip pat tam tikrais atvejais taikoma valdymo svirtims, skirtoms kolektyvinei gelbėjimo įrangai nuleisti į vandenį.
4. Apšvietimas
Įrangos zonose arba įrangos dalims, kurios naudojant apšviečiamos, turi būti naudojama raudona šviesa.
5. Langai
Turi būti vengiama atspindžių. Turi būti numatoma priemonė apakinimui saulės šviesa išvengti.
6. Paviršiaus medžiagos
Vairinėje turi būti vengiama naudoti atspindinčias paviršiaus medžiagas.
22b.08 straipsnis
Papildoma įranga
Greitaeigiuose laivuose turi būti ši įranga:
a) radiolokacinis įrenginys ir posūkio kampinio greičio indikatorius, nurodytas 7.06 straipsnio 1 dalyje,
b) lengvai prieinama asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395:1998, kurios pakaktų didžiausiam laive leidžiamam asmenų skaičiui.
22b.09 straipsnis
Uždaros zonos
1. Bendroji dalis
Viešosios bei gyvenamosios patalpos ir jose esanti įranga turi būti suprojektuotos taip, kad bet kuris tinkamai jomis besinaudojantis asmuo nebūtų sužeistas normalaus ir avarinio laivo pajudėjimo arba stabdymo metu arba laivui manevruojant normaliu plaukimo režimu ir gedimo arba sutrikimo sąlygomis.
2. Ryšys
a) Keleiviams informuoti apie saugos priemones visuose keleiviniuose laivuose turi būti įrengti garso ir vaizdo įrenginiai, matomi ir girdimi visiems laive esantiems asmenims.
b) Laivo kapitonas a punkte aprašytais įrenginiais turi galėti duoti nurodymus keleiviams.
c) Kiekvienas keleivis netoli savo sėdimosios vietos turi galėti rasti instrukcijas dėl veiksmų avarinės padėties atveju, įskaitant laivo planą, kuriame nurodyti visi išėjimai, evakuacijos keliai, avarinė įranga, gelbėjimo įranga ir gelbėjimo liemenių naudojimo instrukcijos.
22b.10 straipsnis
Išėjimai ir evakuacijos keliai
Išėjimai ir evakuacijos keliai turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) iš laivo vairavimo vietos turi būti galima lengvai, saugiai ir greitai patekti į keleiviams prieinamas patalpas ir gyvenamąsias patalpas;
b) evakuacijos keliai, vedantys prie avarinių išėjimų, turi būti pažymėti aiškiai ir taip, kad nenusitrintų;
c) visi išėjimai turi būti tinkamai pažymėti. Turi būti aišku, kaip angos mechanizmas yra valdomas iš išorės ir iš vidaus;
d) turi būti naudojama tinkama naudojimosi evakuacijos keliais ir avariniais išėjimais saugos nuorodų sistema;
e) prie išėjimų turi būti palikta pakankamai vietos įgulos nariui.
22b.11 straipsnis
Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimas
1. Keleiviams prieinami koridoriai, patalpos bei gyvenamosios patalpos ir laivo virtuvės bei mašinų skyriai turi būti prijungti prie tinkamos priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Apie gaisrą ir jo vietą turi būti automatiškai pranešama vietoje, kurioje nuolat yra įgula.
2. Mašinų skyriuose turi būti įrengta stacionari gaisro gesinimo sistema pagal 10.03b straipsnį.
3. Keleiviams prieinamose patalpose bei gyvenamosiose patalpose ir evakuacijos iš jų keliuose turi būti įrengta didelio slėgio vandens purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį. Turi būti įmanoma greitai ir tiesiai į išorę išleisti panaudotą vandenį.
22b.12 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Pagal 1.01 straipsnio 22 dalį greitaeigiai laivai, kurie 2003 m. kovo 31 d. turėjo galiojantį Bendrijos sertifikatą, turi atitikti šias šio skyriaus nuostatas:
a) 22b.01, 22b.04, 22b.08, 22b.09, 22b.10 straipsnius, 22b.11 straipsnio 1 dalį,
kai Bendrijos sertifikatas yra pratęsiamas;
b) 2013 m. balandžio 1 d.
22b.07 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalis;
c) 2023 m. sausio 1 d.
visas kitas nuostatas.
III DALIS
23 SKYRIUS
LAIVŲ ĮRENGIMAS ATSIŽVELGIANT Į LAIVO ĮGULOS SUKOMPLEKTAVIMĄ
23.01 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.02 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.03 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.04 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.05 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.06 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.07 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.08 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.09 straipsnis
Laivų įranga
1. Bendrijos sertifikato 47 langelyje tikrinimo įstaiga nurodo motorinių laivų, stūmikų, stumiamų vilkstinių ir keleivinių laivų atitiktį 1.1 arba 1.2 dalių nuostatoms arba įrašo, kad šių nuostatų yra nesilaikoma.
1.1. Standartas S1
a) Varomosios sistemos turi būti sumontuotos taip, kad iš laivo vairavimo vietos būtų galima keisti greitį ir apgręžti laivo sraigto eigos kryptį.
Eksploatacijai būtinus pagalbinius variklius turi būti galima įjungti arba išjungti iš laivo vairavimo vietos, nebent tai gali būti padaryta automatiškai arba jei varikliai kiekvieno reiso metu nuolat dirba.
b) Pavojaus zonose:
— pagrindinio variklio aušinimo vandens temperatūra,
— pagrindinių variklių ir transmisijų tepalinės alyvos slėgis,
— pagrindinio variklio reversavimo mechanizmų, reversinių pavarų arba laivo sraigtų tepalo ir oro slėgis,
— vandens lygis pagrindiniame mašinų skyriuje,
stebimi prietaisais, kurie gedimo atveju vairinėje įjungia garso ir vaizdo signalus. Garsiniai avariniai signalai gali sklisti iš vieno garsinio avarinės signalizacijos prietaiso. Juos turi būti galima išjungti iškart patvirtinus, kad signalas apie sutrikimą gautas. Vaizdinius avarinius signalus turi būti galima išjungti tik ištaisius sutrikimus, dėl kurių jie įsijungė.
c) Kuras turi būti tiekiamas, o pagrindinis variklis aušinamas automatiškai.
d) Vairavimo sistemą turi galėti valdyti vienas asmuo ir net esant didžiausiai grimzlei tam turi nereikėti ypač didelės jėgos.
e) Tam tikrais atvejais iš laivo vairavimo vietos turi būti galima įjungti vaizdinius ir garso signalus, privalomus pagal nacionalinės arba tarptautinės laivybos institucijos taisykles.
f) Jei tarp laivo vairavimo vietos ir laivo pirmagalio zonos, laivagalio, gyvenamųjų patalpų ir mašinų skyrių nėra tiesioginio ryšio, turi būti įrengta žodinių pranešimų perdavimo sistema. Ryšys su mašinų skyriais gali būti užtikrinamas optiniu arba garsiniu signalu.
g) Būtiną laivo valtį įgulos narys turi galėti nuleisti pats vienas ir per tinkamą laiką.
h) Laive turi būti iš laivo vairavimo vietos valdomas paieškos prožektorius.
i) Svirtims ir panašioms sukamosioms keliamųjų įtaisų dalims valdyti turi nereikėti didesnės negu 160 N jėgos.
k) Bendrijos sertifikate įrašyti vilkimo suktuvai turi būti motoriniai.
l) Triumo ir denio plovimo siurbliai turi būti motoriniai.
m) Pagrindiniai valdymo blokai ir kontrolės prietaisai turi būti išdėstyti ergonomiškai.
n) Pagal 6.01 straipsnio 1 dalį būtiną įrangą turi būti galima valdyti nuotoliniu būdu iš laivo vairavimo vietos.
1.2. Standartas S2
a) Atskirai eksploatuojamuose motoriniuose laivuose:
standartas S1 ir papildomai įrengtas laivapriekio privairavimo įrenginys, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos;
b) Motoriniuose laivuose, varomuose bortais sukabintų plaukiojančių priemonių sąstate:
standartas S1 ir papildomai įrengtas laivapriekio privairavimo įrenginys, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos;
c) Motoriniuose laivuose, varančiuose stumiamas vilkstines, kurias sudaro pats motorinis laivas ir kita prieš jį esanti plaukiojanti priemonė:
standartas S1 ir papildomai įrengti hidrauliniai arba elektriniai sukabinamieji suktuvai. Tačiau ši įranga nėra būtina, jei pirmame stumiamos vilkstinės laive yra laivapriekio privairavimo įrenginys, kuris gali būti valdomas iš stumiančiojo motorinio laivo vairavimo vietos;
d) Stūmikuose, varančiuose stumiamą vilkstinę:
standartas S1 ir papildomai įrengti hidrauliniai arba elektriniai sukabinamieji suktuvai. Tačiau ši įranga nėra būtina, jei pirmojoje stumiamos vilkstinės plaukiojančioje priemonėje yra laivapriekio privairavimo įrenginys, kuris gali būti valdomas iš stūmiko vairavimo vietos;
e) Keleiviniuose laivuose:
standartas S1 ir papildomai įrengtas laivapriekio privairavimo įrenginys, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos. Tačiau ši įranga nėra būtina, jei keleivinio laivo varomoji ir vairavimo sistemos užtikrina lygiavertį manevringumą.
23.10 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.11 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.12 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.13 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.14 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.15 straipsnis
(Palikta tuščia)
IV DALIS
24 SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24.01 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms
1. 24.02–24.04 straipsnių nuostatos taikomos tik plaukiojančioms priemonėms, kurios 2008 m. gruodžio 30 d. turi galiojantį laivo sertifikatą pagal reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d., arba kurios 1994 m. gruodžio 31 d. buvo statomos arba perstatomos.
2. Plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma 1 dalis, taikomos 24.06 straipsnio nuostatos.
24.02 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms
1. Nepažeidžiant 24.03 ir 24.04 straipsnių, plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas šios direktyvos nuostatas, turi
a) būti pritaikytos, kad šias nuostatas atitiktų pagal toliau lentelėje išvardytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir
b) kol nebus pritaikytos, atitikti reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d.
2. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— „N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose.
— „Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi išduodant kitą Bendrijos sertifikatą arba jį atnaujinant po nurodytos datos.
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
|
3 SKYRIUS |
||
|
3.03 straipsnio 1 dalies a punktas |
Taraninės pertvaros įrengimo vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
2 dalis |
Gyvenamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
Saugos įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
|
4 dalis |
Dujoms nelaidus gyvenamųjų patalpų atitvėrimas nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
5 dalies 2 pastraipa |
Achterpiko pertvarų durų stebėsena |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7 dalis |
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041 1 1 |
|
3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai |
Angos ir užraktai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3.04 straipsnio 6 dalis |
Mašinų skyrių išėjimai |
Mašinų skyriuose, kurie iki 1995 m. pagal 1.01 straipsnį nebuvo laikomi mašinų skyriais, N.R.C. turi būti įrengtas antras išėjimas ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
5 SKYRIUS |
||
|
5.06 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
Mažiausias greitis |
Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
6 SKYRIUS |
||
|
6.01 straipsnio 1 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
3 dalis |
Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7 dalis |
Laivo vairo balerių konstrukcija |
Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
6.02 straipsnio 1 dalis |
Atskiros hidraulinės talpyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 01 01 |
|
Dvigubas valdomasis vožtuvas naudojant hidraulinius pavaros įtaisus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 01 01 |
|
|
Atskiras vamzdynas antrajam pavaros įtaisui naudojant hidraulinius pavaros įtaisus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 01 01 |
|
|
2 dalis |
Antrojo pavaros įtaiso paleidimas vienu veiksmu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 01 01 |
|
3 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija) |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
6.03 straipsnio 1 dalis |
Kitų naudotojų prijungimas prie hidraulinių vairo mechanizmo pavaros įtaisų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 01 01 |
|
▼M3 ————— |
||
|
6.05 straipsnio 1 dalis |
Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
6.06 straipsnio 1 dalis |
Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
6.07 straipsnio 2 dalies a punktas |
Hidraulinių talpyklų lygio avarinė signalizacija ir eksploatacinio slėgio avarinė signalizacija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 01 01 |
|
2 dalies e punktas |
Buferinių įtaisų stebėsena |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
6.08 straipsnio 1 dalis |
Reikalavimai elektros įrangai pagal 9.20 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
7 SKYRIUS |
||
|
7.02 straipsnio 2 dalis |
Ribotas matomumas laivo priekyje dviejų laivo ilgių atstumu, jei mažesnis kaip 250 m |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 01 01 |
|
7.02 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
Neribotas matomumas įprastoje vairininkui matomo vaizdo ašyje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
►M6 6 dalis ◄ |
Mažiausias laidumas šviesai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7.03 straipsnio 7 dalis |
Avarinių signalų išjungimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą, nebent vairinė buvo suprojektuota taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų veisti vienas asmuo |
|
8 dalis |
Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7.04 straipsnio 1 dalis |
Pagrindinių variklių ir vairavimo sistemų valdymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
2 dalis |
Pagrindinio variklio valdymas |
Nebent vairinės buvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1, jei eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; 2010 1 1 — kitiems varikliams |
|
3 dalis |
Rodymas |
Jei nėra taip suprojektuotos vairinės, kad radiolokacinį valdymą galėtų vykdyti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9 dalies trečias sakinys |
Valdymas svirtimi |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
ketvirtas sakinys |
Aiškiai rodo varomosios jėgos kryptį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7.05 straipsnio 1 dalis |
Navigacinių žiburių žibintai, jų korpusai, priedai ir šviesos šaltiniai |
Gali būti toliau naudojami navigacinių žiburių žibintai, jų korpusai, priedai ir šviesos šaltiniai, atitinkantys navigacinių žiburių spalvos ir šviesos intensyvumo ir signalinių žiburių leidimo laivybai Reinu reikalavimus, galiojusius 2009 m. lapkričio 30 d. |
|
7.06 straipsnio 1 dalis |
Radiolokacinė navigacijos įranga, patvirtinta iki 1990 01 01 |
Jei yra galiojantis įrengimo sertifikatas, išduotas pagal šią direktyvą arba Rezoliuciją CCNR 1989-II-35, gali būti įrengiama ir naudojama iki 1990 1 1 patvirtinta radiolokacinė navigacijos įranga, kol po 2009 12 31 bus išduotas arba atnaujintas Bendrijos sertifikatas, bet ne ilgiau kaip iki 2011 12 31. |
|
|
Posūkio kampinio greičio indikatoriai, patvirtinti iki 1990–01–01 |
Jei yra galiojantis įrengimo sertifikatas, išduotas pagal šią direktyvą arba Rezoliuciją CCNR 1989-II-35, gali būti įrengiami ir naudojami iki 1990 1 1 patvirtinti ir iki 2000 1 1 įrengti posūkio kampinio greičio indikatoriai, kol po 2015 1 1 bus išduotas arba atnaujintas Bendrijos sertifikatas. |
|
|
Radiolokacinė navigacijos įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai, patvirtinti po 1990 01 01 |
Jei yra galiojantis įrengimo sertifikatas, išduotas pagal šią direktyvą arba Rezoliuciją CCNR 1989-II-35, gali būti toliau įrengiama ir naudojama radiolokacinė navigacijos įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai, patvirtinti 1990 1 1 arba vėliau remiantis būtinaisiais reikalavimais, taikomais Reinu plaukiojančiuose vidaus vandenų laivybos laivuose navigacijai naudojamai radiolokacinei įrangai ir jos bandymų sąlygoms, taip pat būtinaisiais reikalavimais, taikomais Reinu plaukiojančiuose vidaus vandenų laivybos laivuose navigacijai naudojamiems posūkio kampinio greičio indikatoriams ir jų bandymų sąlygoms. |
|
7.09 straipsnis |
Avarinės signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7.12 straipsnio pirma pastraipa |
Įtraukiamosios vairinės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą Nehidraulinė nuleidimo sistema: ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
antra ir trečia pastraipos |
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8 SKYRIUS |
||
|
8.01 straipsnio 3 dalis |
Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55 °C |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8.02 straipsnio 1 dalis |
Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
4 dalis |
Vamzdžių sujungimų uždengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025 1 1 |
|
5 dalis |
Apsauginė vamzdžių sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025 1 1 |
|
6 dalis |
Variklio dalių izoliacija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8.03 straipsnio 2 dalis |
Kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
3 dalis |
Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
5 dalis |
Veleno įdėklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8.05 straipsnio 1 dalis |
Plieninės skystojo kuro talpyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
2 dalis |
Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3 dalis |
Draudimas įrengti kuro talpyklas prieš taraninę pertvarą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
4 dalis |
Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Iki tol saugus kuro šalinimas užtikrinamas atitinkamais įtaisais. |
|
6 dalies trečias–penktas sakiniai |
Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
7 dalies pirmoji pastraipa |
Greitai užsidaranti sklendė talpyklose, valdoma iš denio, net kai tokios patalpos yra uždarytos. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
|
►M6 9 dalies antru sakiniu ◄ |
Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
13 dalis |
Ne tik pagrindinių variklių, bet ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8.06 straipsnis |
Tepimo alyvos, vamzdžių ir priedų talpyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
8.07 straipsnis |
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų talpyklos, jų vamzdžiai ir priedai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
8.08 straipsnio 8 dalis |
Paprasto uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9 dalis |
Matavimo įtaisai triumuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
8.09 straipsnio 2 dalis |
Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
8.10 straipsnio 3 dalis |
65 dB(A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8a SKYRIUS |
||
|
8a.02 straipsnio 2 ir 3 dalys |
Atitiktis reikalavimams arba išmetamųjų dujų ribinėms vertėms |
Nuostatai netaikomi a) varikliams, įrengtiems iki 2003 1 1, ir b) pakaitiniams varikliams, kurie iki 2011 12 31 įrengiami plaukiojančiose priemonėse, kurios buvo naudojamos 2002 1 1 Varikliams, kurie buvo įrengti a) plaukiojančiose priemonėse nuo 2003 1 1 iki 2007 7 1, taikomos išmetamųjų dujų ribinės vertės, nurodytos Direktyvos 97/68 XIV priede; b) plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose po 2007 6 30, taikomos išmetamųjų dujų ribinės vertės, nurodytos Direktyvos 97/68 XV priede Reikalavimai kategorijoms: aa) V varomiesiems varikliams ir pagalbiniams varikliams, kurių galingumas viršija 560kW, ir bb) D, E, F, G, H, I, J, K Direktyvos 97/68/EB pagalbiniams varikliams taikomi kaip lygiaverčiai |
|
9 SKYRIUS |
||
|
9.01 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
2 dalies antra įtrauka |
Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos, kurios turi būti laikomos laive |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
3 dalis |
Vidaus ir denio aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.02 straipsnio 1–3 dalys |
Elektros tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.05 straipsnio 4 dalis |
Įžeminimo laidų skerspjūvis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.11 straipsnio 4 dalis |
Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
9.12 straipsnio 2 dalies d punktas |
Skirstomieji įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
3 dalies b punktas |
Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.13 straipsnis |
Avariniai srovės pertraukikliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose patalpose, kuriose yra vandens tiekimo įrangos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.15 straipsnio 2 dalis |
Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm2 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
►M6 10 dalis ◄ |
Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9.16 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Antra grandinė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.19 straipsnis |
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.20 straipsnis |
Elektroninė įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
9.21 straipsnis |
Elektromagnetinis suderinamumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
10 SKYRIUS |
||
|
10.01 straipsnis |
Inkaro įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
10.02 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punktas |
Ne mažesnės kaip 10 l talpos talpyklos iš plieno ar kitos standžios nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
10.02 straipsnio 2 dalies a punktas |
Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas |
Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008 1 1 Antrasis ir trečiasis lynai: 2013 1 1 |
|
10.03 straipsnio 1 dalis |
Europos standartas |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
|
2 dalis |
Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
|
4 dalis |
CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
|
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
|
|
10.04 straipsnis |
Europos standarto taikymas valtims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Pripučiamos gelbėjimo liemenės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003 9 30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
|
11 SKYRIUS |
||
|
11.02 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys |
Išorinio denių, šoninių denių ir darbo vietų krašto įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 1 1 |
|
Komingsų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
|
11.04 straipsnio 1 dalis |
Šoninio denio pločio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą platesniems kaip 7,30 m laivams po 2035 1 1 |
|
2 dalis |
Laivo krašto lejerinis aptvaras L < 55 m ilgio laivuose, kuriuose gyvenamosios patalpos yra tik laivagalyje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 1 1 |
|
11.05 straipsnio 1 dalis |
Patekimas į darbo vietas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
2 ir 3 dalys |
Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,50 m |
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
4 dalis |
Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
11.06 straipsnio 2 dalis |
Išėjimai ir avariniai išėjimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
11.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
2 ir 3 dalys |
|
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
11.10 straipsnis |
Liukų dangčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
11.11 straipsnis |
Suktuvai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
11.12 straipsnio 2, 4, 5 ir 9 dalys |
Gamintojo plokštelė, apsauginiai įtaisai, sertifikatai laive |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
12 SKYRIUS |
||
|
12.01 straipsnio 1 dalis |
Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.02 straipsnio 3 dalis |
Grindų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
4 dalis |
Gyvenamosios ir miegamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
6 dalis |
Gyvenamųjų patalpų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
8 dalis |
Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
9 dalis |
Patalpų tūris |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
10 dalis |
Oro erdvės tūris vienam asmeniui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
11 dalis |
Durų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12 dalies a ir b punktai |
Laiptų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
13 dalis |
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.03 straipsnis |
Sanitariniai įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.04 staraipsnis |
Laivo virtuvės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.05 straipsnis |
Geriamasis vanduo |
N.R.C., ne vėliau kaip 2006 12 31 |
|
12.06 straipsnis |
Šildymas ir vėdinimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
12.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kita gyvenamųjų patalpų įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
14a SKYRIUS |
||
|
14a.02 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 lentelės ir 5 dalis |
Ribinės ir kontrolinės vertės ir tipo patvirtinimas |
N. R. C., jei a) ribinės ir kontrolinės vertės neviršija verčių pagal 14a.02 straipsnį daugiau nei koeficientu 2; b) laivo nuotekų valymo įrenginiai turi gamintojo arba eksperto sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad jie pritaikyti laive būdingai apkrovai, ir c) yra įrengta nuotekų dumblo tvarkymo sistema, kuri yra tinkama nuotekų valymo įrenginio eksploatavimo keleiviniame laive sąlygoms; |
|
15 SKYRIUS |
||
|
15.01 straipsnio 1 dalies c punktas |
8.08 straipsnio 2 dalies antro sakinio netaikymas |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2007 1 1 |
|
d punktas |
9.14 straipsnio 3 dalies antro sakinio netaikymas didesnei kaip 50 V nominaliajai įtampai |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
2 dalies c punktas |
Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 13.07 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 Ši nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, turinčioms kietojo kuro variklius (garo variklius). |
|
e) |
Draudimas naudoti suskystintųjų dujų prietaisus pagal 14 skyrių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 01 01. Pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei pagal 15.15 straipsnio 9 dalį įrengtos avarinės signalizacijos sistemos |
|
15.02 straipsnio 2 dalis |
Pertvarų skaičius ir vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
5 dalies antras sakinys |
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio |
Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996 1 1, reikalavimas taikomas N.R.C. atveju ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
10 dalies c punktas |
Uždarymo trukmė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
12 dalis |
Optinė avarinė signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
15 dalis |
Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.03 straipsnio 1–6 dalys |
Neapgadinto laivo stovumas |
N.R.C. ir padidinus didžiausią keleivių skaičių, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
7 ir 8 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
9 dalis |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
|
Vertikali pažeidimo sritis iki laivo dugno |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 N.R.C. taikoma laivams su vandeniui nelaidžiais deniais ne mažesniu kaip 0,50 m ir ne didesniu kaip 0,60 m atstumu nuo laivo dugno, kuriems Bendrijos sertifikatas ar kitas laivybos leidimas išduotas iki 2005 12 31 |
|
|
Dviejų skyrių būklė |
N.R.C. |
|
10–13 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.05 straipsnio 2 dalies a punktas |
Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
b punktas |
Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.06 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
Keleivių zona po pertvarų deniu, už taraninės pertvaros ir priešais achterpiko pertvarą. |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.06 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
Uždaros patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3 dalies c punkto pirmas sakinys |
Išėjimų aukščio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
antras sakinys |
Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa |
0,7 m dydžiui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.06 straipsnio 3 dalies f punkto pirmas sakinys |
Avarinių išėjimų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
g punktas |
Išėjimai iš patalpų, skirtų riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
4 dalies d punktas |
Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
5 dalis |
Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
6 dalies b punktas |
Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
c) |
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per mašinų skyrius |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2007 01 01 |
|
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per laivo virtuves |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
|
|
d punktas |
Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
7 dalis |
Tinkama saugos nuorodų sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
|
8 dalis |
Reikalavimai susirinkimo zonoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
9 dalis |
Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
10 dalies a punkto pirmas sakinys |
Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
antras sakinys |
Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.06 straipsnio 10 dalies b punkto antras sakinys |
Angų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
13 dalis |
Riboto judrumo asmenims naudoti skirtos eismo zonos ir jų sienos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
14 dalies pirmas sakinys |
Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15 dalis |
Antstato uždarų patalpų, visiškai ar iš dalies sudarytų iš panoraminių langų, reikalavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
Uždarų patalpų reikalavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
|
16 dalis |
Geriamojo vandens sistemos pagal 12.05 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip 2006 12 31 |
|
17 dalies antras sakinys |
Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
18 dalis |
Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
19 dalis |
15.06 straipsnio reikalavimai patalpoms, kuriose gyvena įgulos nariai arba laive dirbantis personalas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.07 |
Reikalavimai varomajai sistemai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
|
15.08 straipsnio 2 dalis |
Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms |
Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
3 dalis |
Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
4 dalis |
Kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
5 dalis |
Du motoriniai triumo siurbliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
6 dalis |
Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8 dalis |
Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.09 straipsnio 3 dalis |
Tinkama perkėlimo iš laivo įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
4 dalis |
Gelbėjimo įranga |
Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį buvo įrengtos iki 2006 01 01, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu. Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 6 dalį buvo įrengtos iki 2006 01 01, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 01 01. |
|
5 dalies b ir c punktai |
Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
f punktas |
Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
i punktas |
Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
10 dalis |
Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.10 straipsnio 2 dalis |
9.16 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
3 dalis |
Pakankamas avarinis apšvietimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
|
15.10 straipsnio 4 dalis |
Avarinė jėgainė |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
f punktas |
Avarinis energijos tiekimas paieškos prožektoriams pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
i punktas |
Avarinis energijos tiekimas liftams ir keliamajai įrangai pagal 15.06 straipsnio 9 dalies antrą sakinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
6 dalies pirmasis sakinys |
Pertvaros pagal 15.11 straipsnio 2 dalį. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
|
antrasis ir trečiasis sakiniai |
Kabelių įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
|
ketvirtasis sakinys |
Avarinė jėgainė virš ribinės grimzlės linijos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
|
15.11 straipsnis |
Priešgaisrinė sauga |
|
|
1 dalis |
Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
2 dalis |
Pertvarų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
3 dalis |
Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
4 dalis |
Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
5 dalis |
Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
6 dalis |
Išbandyta pagal kodeksą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
7 dalis |
Holų izoliacinės medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
7a dalis |
Uždaros patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8 dalis |
Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
9 dalis |
Sienos |
Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų — sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
10 dalis |
Pertvaros |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.11 straipsnio 11 dalis |
Priešgaisrinės pertvaros |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
12 dalies antras sakinys |
Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
13 dalis |
Vidinių laiptų atitvėrimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
14 dalis |
Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15 dalis |
Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
16 dalis |
Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
17 dalis |
Priešgaisrinės signalizacijos sistema |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.12 straipsnio 1 dalies c punktas |
Nešiojamieji gesintuvai laivo virtuvėse |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
2 dalies a punktas |
Antrasis gaisro gesinimo siurblys |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 01 01 |
|
3 dalies b ir c punktai |
Slėgis ir vandens srovės ilgis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 01 01 |
|
6 dalis |
Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.12 straipsnio 7 dalis |
Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
8 dalies b punktas |
Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
c punktas |
Vandens srovės ilgis visuose deniuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
d punktas |
Gaisro gesinimo siurblių įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9 dalis |
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
|
15.14 straipsnio 1 dalis |
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
2 dalis |
Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriuose telpa ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.15 straipsnio 1 dalis |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
4 dalis |
(Paliekama tuščia) |
|
|
5 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
15.15 straipsnio 6 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
9 dalies a punktas |
Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant sertifikatą pagal 14.15 straipsnį |
|
b punktas |
Kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
|
16 SKYRIUS |
||
|
16.01 straipsnio 2 dalis |
Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai |
Reikalavimas taikoma plaukiojančioms priemonėms, kurioms licencijos stumti neturint tinkamos tvirtinamosios įrangos buvo išduotos iki 1995 1 1, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1. |
|
16.01 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys |
Reikalavimai pavaros įtaisams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
17 SKYRIUS |
||
|
17.02 straipsnio 3 dalis |
Papildomi reikalavimai |
Taikomos tokios pat pereinamojo laikotarpio nuostatos, kaip nurodyta atitinkamame straipsnyje. |
|
17.03 straipsnio 1 dalis |
Bendroji avarinės signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
4 dalis |
Didžiausia leidžiama apkrova |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
17.04 straipsnio 2 ir 3 dalys |
Liekamasis saugus atstumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
17.05 straipsnio 2 ir 3 dalys |
Liekamasis viršvandeninis bortas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
17.06, 17.07 ir 17.08 straipsniai |
Šoninio svirimo bandymas ir stovumo patvirtinimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
17.09 straipsnis |
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
20 SKYRIUS |
||
|
|
Taikomos reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 20 skyriaus |
|
|
21 SKYRIUS |
||
|
21.01–21.02 straipsniai |
|
Reikalavimai taikomi iki 1995 1 1 pastatytiems pramoginiams laivams, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1. |
|
(1) 1. Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus pagal Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos rezoliuciją 1975-I-23. 2. Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 3. Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 1994 m. gruodžio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandžio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. 4. 10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tik iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei šie įrenginiai buvo sumontuoti laivuose, pradėtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
||
24.03 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau
1. Be 24.02 straipsnio nuostatų plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, gali būti taikomos toliau išdėstytos nuostatos.
Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— „R.C.“: nuostata, netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose.
— „Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po nurodytos datos.
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
|
3 SKYRIUS |
||
|
3.03 straipsnio 1 dalies a punktas |
Taraninės pertvaros įrengimo vieta |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
3.04 straipsnio 2 dalis |
Bunkerių, gyvenamųjų patalpų ir keleivių zonų bendrieji paviršiai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
7 dalis |
Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
4 SKYRIUS |
||
|
4.01 straipsnio 2 dalis, 4.02 ir 4.03 straipsniai |
Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, mažiausias viršvandeninis bortas |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
7 SKYRIUS |
||
|
7.01 straipsnio 2 dalis |
Laivo sukeltas garsinis slėgis |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
7.05 straipsnio 2 dalis |
Navigacinių žiburių stebėsena |
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8 SKYRIUS |
||
|
8.08 straipsnio 3 ir 4 dalys |
Mažiausias siurbimo pajėgumas ir vidinis nusausinimo vamzdžių skersmuo |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8.10 straipsnio 2 dalis |
Plaukiančio laivo sukeltas triukšmas |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9 SKYRIUS |
||
|
9.01 straipsnis |
Reikalavimai elektros įrangai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.03 straipsnis |
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.06 straipsnis |
Didžiausia leistinoji įtampa |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.10 straipsnis |
Generatoriai ir varikliai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.11 straipsnio 2 dalis |
Akumuliatorių įrengimas |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.12 straipsnis |
Skirstomieji įrenginiai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.14 straipsnis |
Instaliacijų jungiamosios detalės |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.15 straipsnis |
Kabeliai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.17 straipsnis |
Navigaciniai žiburiai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
12 SKYRIUS |
||
|
12.02 straipsnio 5 dalis |
Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
15 SKYRIUS |
||
|
15.02 straipsnio 5 dalis, 6 dalies pirmas sakinys, 7–11 dalys ir 13 dalis |
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.02 straipsnio 16 dalis |
Vandeniui nelaidūs langai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.04 straipsnis |
Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, nugrimzdimo priemonės |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.05 straipsnis |
Keleivių skaičius |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 01 01 |
|
15.10 straipsnio 4 dalis, 6 dalis, 7 dalis, 8 dalis ir 11 dalis |
Avarinė jėgainė |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2. 15.11 straipsnio 3 dalies a punktas į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikomas iki pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 1 1 tik tada, jei į evakuacijos kelius atgręžtų paviršių dažai, lakas, dangos bei kitos medžiagos ir kitos skydų paviršiams apdoroti naudojamos medžiagos yra atsparios ugniai ir negali išskirti pavojingo dūmų arba nuodingųjų garų kiekio.
3. 15.11 straipsnio 12 dalis į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikoma iki pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 1 1 tik tada, jei pakanka to, kad vietoj atraminės plieno konstrukcijos laiptų įrengiami evakuacijos kelio funkciją atliekantys laiptai, kurie suprojektuojami taip, kad kilus gaisrui jais būtų galima naudotis maždaug tiek pat laiko, kiek atraminės plieno konstrukcijos laiptais.
24.04 straipsnis
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Plaukiojančių priemonių, kurių mažiausias viršvandeninis bortas buvo nustatytas pagal 1983 m. kovo 31 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 4.04 straipsnį, savininko prašymu tikrinimo įstaiga viršvandeninį bortą gali nustatyti pagal 1995 m. sausio 1 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 4.03 straipsnį.
2. Iki 1983 m. liepos 1 d. pradėtos statyti plaukiojančios priemonės neprivalo atitikti 9 skyriaus, tačiau turi atitikti bent 1983 m. kovo 31 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 6 skyrių.
3. 15.06 straipsnio 3 dalies a–e punktai ir 15.12 straipsnio 3 dalies a punktas vienos žarnos ilgio taisyklės atžvilgiu taikomi tik po 1984 m. rugsėjo 30 d. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų zonų perstatymui ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 m. sausio 1 d.
4. Jei pereinamojo laikotarpio nuostatoms netekus galios šio skyriaus nuostatas sunku taikyti praktiškai arba dėl jų taikymo patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių nuostatų remdamasi nurodyto komiteto rekomendacijomis. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti įrašomos Bendrijos sertifikate.
5. Jei šioje nuostatoje dėl įrangos konstrukcijos reikalavimų nurodomas Europos arba tarptautinis standartas, peržiūrėjus standartą tokia įranga gali būti toliau naudojama dar 20 metų nuo standarto peržiūros.
24.05 straipsnis
(Palikta tuščia)
24.06 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomas 24.01 straipsnis
1. Šios nuostatos taikomos:
a) plaukiojančioms priemonėms, kurių laivo sertifikatas pagal reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo buvo pirmą kartą išduotas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d., jei 1994 m. gruodžio 31 d. jos nebuvo statomos arba perstatomos;
b) plaukiojančioms priemonėms, kurioms nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d. buvo išduoda kita eismo licencija.
2. Turi būti įrodoma, kad šios plaukiojančios priemonės atitinka reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį tą dieną, kurią buvo išduotas laivo sertifikatas arba kita eismo licencija.
3. Plaukiojančios priemonės turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja pirmą kartą išduodant laivo sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal toliau pateiktoje lentelėje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas.
4. 24.04 straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis.
5. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— „N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose.
— „Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po nurodytos datos.
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
Taikoma plaukiojančioms priemonėms, kurių laivo sertifikatas arba eismo licencija išduoti iki |
|
3 SKYRIUS |
|||
|
3.03 straipsnio 7 dalis |
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041 1 1 |
1999 10 1 |
|
3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Izoliacija mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2003 4 1 |
|
3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai |
Angos ir uždaromieji įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2003 10 1 |
|
6 SKYRIUS |
|||
|
6.02 straipsnio 1 dalis |
Dvigubas valdomasis vožtuvas naudojant hidraulinius pavaros įtaisus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 01 01 |
2007 04 01 |
|
Atskiras vamzdynas antrajam pavaros įtaisui naudojant hidraulinius pavaros įtaisus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 01 01 |
2007 04 01 |
|
|
6.03 straipsnio 1 dalis |
Kitų naudotojų prijungimas prie hidraulinių vairo mechanizmo pavaros įtaisų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 01 01 |
2007 04 01 |
|
6.07 straipsnio 2 dalies a punktas |
hidraulinių talpyklų lygio avarinė signalizacija ir eksploatacinio slėgio avarinė signalizacija |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 01 01 |
2007 04 01 |
|
7 SKYRIUS |
|||
|
7.02 straipsnio 2 dalis |
Ribotas matomumas laivo priekyje dviejų laivo ilgių atstumu, jei mažesnis nei 250 m |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 01 01 |
2008 12 30 |
|
7.04 straipsnio 3 dalis |
Rodymas |
Jei nėra taip suprojektuotos vairinės, kad radiolokacinį valdymą galėtų atlikti vienas asmuo: N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2007 4 1 |
|
9 dalies trečias sakinys |
Valdymas svirtimi |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2007 4 1 |
|
ketvirtas sakinys |
Draudimas rodyti vandens srovės kryptį |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2007 4 1 |
|
7.05 straipsnio 1 dalis |
Navigacinių žiburių žibintai, jų korpusai, priedai ir šviesos šaltiniai |
Gali būti toliau naudojami navigacinių žiburių žibintai, jų korpusai, priedai ir šviesos šaltiniai, atitinkantys navigacinių žiburių spalvos ir šviesos intensyvumo ir signalinių žiburių leidimo laivybai Reinu reikalavimus, galiojusius 2009 m. lapkričio 30 d. |
2013 12 1 |
|
7.06 straipsnio 1 dalis |
Radiolokacinė navigacijos įranga, patvirtinta iki 1990 01 01 |
Jei yra galiojantis įrengimo sertifikatas, išduotas pagal šią direktyvą arba Rezoliuciją CCNR 1989-II-35, gali būti įrengiama ir naudojama iki 1990 1 1 patvirtinta radiolokacinė navigacijos įranga, kol po 2009 12 31 bus išduotas arba atnaujintas Bendrijos sertifikatas, bet ne ilgiau kaip iki 2011 12 31. |
2013 12 1 |
|
|
Posūkio kampinio greičio indikatoriai, patvirtinti iki 1990 01 01 |
Jei yra galiojantis įrengimo sertifikatas, išduotas pagal šią direktyvą arba Rezoliuciją CCNR 1989-II-35, gali būti įrengiami ir naudojami iki 1990 1 1 patvirtinti ir iki 2000 1 1 įrengti posūkio kampinio greičio indikatoriai, kol po 2015 1 1 bus išduotas arba atnaujintas Bendrijos sertifikatas. |
2013 12 1 |
|
|
Radiolokacinė navigacijos įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai, patvirtinti po 1990 01 01 |
Jei yra galiojantis įrengimo sertifikatas, išduotas pagal šią direktyvą arba Rezoliuciją CCNR 1989-II-35, gali būti toliau įrengiama ir naudojama radiolokacinė navigacijos įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai, patvirtinti po 1990 1 1 remiantis būtinaisiais reikalavimais, taikomais Reinu plaukiojančiuose vidaus vandenų laivybos laivuose navigacijai naudojamai radiolokacinei įrangai ir jos bandymų sąlygoms, taip pat būtinaisiais reikalavimais, taikomais Reinu plaukiojančiuose vidaus vandenų laivybos laivuose navigacijai naudojamiems posūkio kampinio greičio indikatoriams ir jų bandymų sąlygoms. |
2013 12 1 |
|
8 SKYRIUS |
|||
|
8.02 straipsnio 4 dalis |
Vamzdžių sujungimų uždengimas |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025 m. |
2007 4 1 |
|
5 dalis |
Apsauginė vamzdžių sistema |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025 1 1 |
2007 4 1 |
|
6 dalis |
Variklio dalių izoliacija |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2025 1 1 |
2003 4 1 |
|
8.03 straipsnio 3 dalis |
Apsauga nuo greičio viršijimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2004 4 1 |
|
8.05 straipsnio 7 dalies pirmasis sakinys |
Greitai užsidarančios talpyklos sklendės, valdomos iš denio, net kai tokios patalpos yra uždarytos. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
2008 04 01 |
|
►M6 8.05 straipsnio 9 dalies antru sakiniu ◄ |
Matavimo įtaisų rodmenis turi būti galima perskaityti iki didžiausio talpyklų pripildymo lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
1999 4 1 |
|
13 dalis |
Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
1999 4 1 |
|
8.06 straipsnis |
Tepimo alyvos, vamzdžių ir priedų talpyklos |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2007 4 1 |
|
8.07 straipsnis |
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų talpyklos, jų vamzdžiai ir priedai |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2007 4 1 |
|
8a SKYRIUS |
|||
|
|
|
Nuostatai netaikomi a) varikliams, įrengtiems iki 2003 1 1, ir b) pakaitiniams varikliams, kurie iki 2011 12 31 įrengiami plaukiojančiose priemonėse, kurios buvo naudojamos 2002 1 1 |
2002 1 1 |
|
8a.02 straipsnio 2 ir 3 dalys |
Atitiktis reikalavimams arba išmetamųjų dujų ribinėms vertėms |
Varikliams, kurie buvo įrengti a) plaukiojančiose priemonėse nuo 2003 1 1 iki 2007 7 1, taikomos išmetamųjų dujų ribinės vertės, nurodytos Direktyvos 97/68 XIV priede; b) plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose po 2007 6 30, taikomos išmetamųjų dujų ribinės vertės, nurodytos Direktyvos 97/68 XV priede Reikalavimai kategorijoms: aa) V varomiesiems varikliams ir pagalbiniams varikliams, kurių galingumas viršija 560 kW, ir bb) D, E, F, G, H, I, J, K Direktyvos 97/68/EB pagalbiniams varikliams taikomi kaip lygiaverčiai |
2007 7 1 |
|
10 SKYRIUS |
|||
|
10.02 straipsnio 1 dalies antro sakinio b punktas |
Ne mažesnės kaip 10 l talpos talpyklos iš plieno ar kitos standžios nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2013 12 1 |
|
10.02 straipsnio 2 dalies a punktas |
Vielinių trosų ir kitų lynų sertifikavimas |
Pirmas lynas laive pakeistas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008 1 1. Antras ir trečias lynas: 2013 1 1. |
2003 4 1 |
|
10.03 straipsnio 1 dalis |
Europos standartas |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
2002 4 1 |
|
2 dalis |
Tinkamas A, B ir C gaisro kategorijoms |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
2002 4 1 |
|
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos kajutėse, vairinėse ir keleivių zonose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
2002 4 1 |
|
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
(1) ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
2002 4 1 |
|
10.04 straipsnis |
Europos standarto taikymas valtims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2003 10 1 |
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Pripučiamos gelbėjimo liemenės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003 9 30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
2003 10 1 |
|
11 SKYRIUS |
|||
|
11.02 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys |
Falšbortų, komingsų ir laivo borto lejerinio aptvaro aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 1 1 |
2013 12 1 |
|
Komingsų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
11.04 straipsnio 2 dalis |
Laivo borto lejerinis aptvaras L < 55 m ilgio laivuose, kuriuose gyvenamosios patalpos yra tik laivagalyje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 1 1 |
2013 12 1 |
|
11.12 straipsnio 2, 4, 5 ir 9 dalys |
Gamintojo plokštelė, apsauginiai įtaisai, sertifikatai laive |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1. |
2013 12 1 |
|
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2002 10 1 |
|
14a SKYRIUS |
|||
|
14a.02 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 lentelės ir 5 dalis |
Ribinės ir kontrolinės vertės ir tipo patvirtinimas |
N. R. C., jei a) ribinės ir kontrolinės vertės neviršija verčių pagal 14a.02 straipsnį daugiau nei koeficientu 2; b) laivo nuotekų valymo įrenginiai turi gamintojo arba eksperto sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad jie pritaikyti laive būdingai apkrovai, ir c) yra įrengta nuotekų dumblo tvarkymo sistema, kuri yra tinkama nuotekų valymo įrenginio eksploatavimo keleiviniame laive sąlygoms; |
2013 12 1 |
|
15 SKYRIUS |
|||
|
15.01 straipsnio 1 dalies c punktas |
8.08 straipsnio 2 dalies antro sakinio netaikymas |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
d punktas |
9.14 straipsnio 3 dalies antro sakinio netaikymas didesnei nei 50 V nominaliajai įtampai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
2 dalies b punktas |
Draudimas naudoti garinamuosius mazuto šildytuvus su degikliais pagal 13.04 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
c punktas |
Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 13.07 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
e) |
Draudimas naudoti suskystintųjų dujų įrenginius pagal 14 skyrių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 01 01. Pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei pagal 15.15 straipsnio 9 dalį įrengtos avarinės signalizacijos sistemos. |
2006 01 01 |
|
15.02 straipsnio 2 dalis |
Pertvarų skaičius ir vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
5 dalies antras sakinys |
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio |
Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996 1 1, reikalavimas taikomas N.R.C. atveju ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15 dalis |
Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.03 straipsnio 1–6 dalys |
Neapgadinto laivo stovumas |
N.R.C. ir padidinus didžiausią keleivių skaičių, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.03 straipsnio 7 ir 8 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2013 12 1 |
|
9 dalis |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2013 12 1 |
|
|
Vertikali pažeidimo sritis iki laivo dugno |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 N.R.C. taikoma laivams su vandeniui nelaidžiais deniais ne mažesniu kaip 0,50 m ir ne didesniu kaip 0,60 m atstumu nuo laivo dugno, kuriems Bendrijos sertifikatas ar kitas laivybos leidimas išduotas iki 2005 12 31 |
2013 12 1 |
|
|
Dviejų skyrių būklė |
N.R.C. |
|
|
10–13 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2013 12 1 |
|
15.05 straipsnio 2 dalies a punktas |
Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
b punktas |
Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.06 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
Keleivių zonos po pertvarų deniu ir priešais achterpiko pertvarą. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2013 12 1 |
|
15.06 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
Uždaros patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2013 12 1 |
|
2 dalis |
11.13 straipsnyje nurodytos spintos ir patalpos, skirtos degiesiems skysčiams laikyti |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
3 dalies c punkto pirmas sakinys |
Išėjimų aukščio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
antras sakinys |
Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa |
0,7 m dydžiui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.06 straipsnio 3 dalies f punkto pirmas sakinys |
Avarinių išėjimų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
g punktas |
Išėjimai, skirti naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
4 dalies d punktas |
Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
5 dalis |
Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalies b punktas |
Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
c) |
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per mašinų skyrius |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2007 01 01 |
2006 01 01 |
|
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per laivo virtuves |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
||
|
d punktas |
Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
7 dalis |
Tinkama saugos nuorodų sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
2006 01 01 |
|
8 dalis |
Reikalavimai susirinkimo zonoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalies a–c punktai, e punktas ir paskutinis sakinys |
Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
10 dalies a punkto pirmas sakinys |
Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
antras sakinys |
Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
b punkto paskutinis sakinys |
Angų, naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
12 dalis |
Trapai pagal Europos standartą EN 14206:2003 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
13 dalis |
Riboto judrumo asmenims naudoti skirtos eismo zonos ir jų sienos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
14 dalies pirmas sakinys |
Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15 dalis |
Antstato uždarų patalpų, visiškai ar iš dalies sudarytų iš panoraminių langų, reikalavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2013 12 1 |
|
|
Uždarų patalpų reikalavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2013 12 1 |
|
16 dalis |
Geriamojo vandens sistemos pagal 12.05 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip 2006 12 31 |
2006 01 01 |
|
17 dalies antras sakinys |
Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
18 dalis |
Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.07 |
Reikalavimai varomajai sistemai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
2006 01 01 |
|
15.08 straipsnio 2 dalis |
Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms |
Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
3 dalis |
Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
3 dalies c punktas |
Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė apie pavojų galėtų įspėti įgulą ir laive dirbantį personalą |
Laivams su kajutėmis nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
4 dalis |
Kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
5 dalis |
Du motoriniai triumo siurbliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalis |
Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema pagal 8.06 straipsnio 4 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
7 dalis |
Šaldomųjų sandėlių atidarymas iš vidaus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
8 dalis |
Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalis |
Pirmosios pagalbos rinkiniai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
15.09 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
Gelbėjimo plūdurai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
2 dalis |
Asmeninė gelbėjimo įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
3 dalis |
Tinkama perkėlimo iš laivo įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
4 dalis |
Gelbėjimo įranga |
Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį buvo įrengtos iki 2006 01 01, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu. Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 6 dalį buvo įrengtos iki 2006 01 01, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 01 01. |
2006 01 01 |
|
5 dalies b ir c punktai |
Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
f punktas |
Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
i punktas |
Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalis |
Gelbėjimo įrangos patikrinimas pagal gamintojo nurodymus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
10 dalis |
Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
11 dalis |
Neštuvai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
|
Elektros įranga |
|
2006 1 1 |
|
15.10 straipsnio 2 dalis |
9.16 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
3 dalis |
Pakankamas avarinis apšvietimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
2006 01 01 |
|
4 dalis |
Avarinė jėgainė |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
f punktas |
Avarinis energijos tiekimas paieškos prožektoriams pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
i punktas |
Avarinis energijos tiekimas liftams ir keliamajai įrangai pagal 15.06 straipsnio 9 dalies 2 sakinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalies pirmasis sakinys |
Pertvaros pagal 15.11 straipsnio 2 dalį. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
2006 01 01 |
|
antrasis ir trečiasis sakiniai |
Kabelių įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
2006 01 01 |
|
ketvirtasis sakinys |
Avarinė jėgainė virš ribinės grimzlės linijos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01 |
2006 01 01 |
|
15.11 |
Priešgaisrinė sauga |
|
2007 1 1 |
|
1 dalis |
Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.11 straipsnio 2 dalis |
Pertvarų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
3 dalis |
Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
|
4 dalis |
Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
5 dalis |
Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalis |
Išbandyta pagal kodeksą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
7 dalis |
Nedegios holų izoliacinės medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
7a dalis |
Uždaros patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2013 12 1 |
|
8 dalies a ir b punktai, c punkto antras sakinys ir d punktas |
Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalis |
Sienos |
Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų — sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
10 dalis |
Pertvaros |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
12 dalies antras sakinys |
Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
13 dalis |
Vidinių laiptų atitvėrimas sienomis pagal 2 skyrių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
14 dalis |
Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15 dalis |
Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
16 dalis |
Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
17 dalis |
Priešgaisrinės signalizacijos sistema |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.12 straipsnio 1 dalies c punktas |
Nešiojamieji gesintuvai laivo virtuvėse |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 01 01 |
|
2 dalies a punktas |
Antrasis gaisro gesinimo siurblys |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 01 01 |
2006 01 01 |
|
4 dalis |
Hidrantų sklendės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
5 dalis |
Išilgai ašies sujungta ritė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
6 dalis |
Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
7 dalis |
Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
8 dalies b punktas |
Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
d punktas |
Gaisro gesinimo siurblių įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
9 dalis |
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 01 01. Pereinamojo laikotarpio nuostatos netaikomos keleiviniams laivams, pradėtiems statyti po 1995 12 31, kurių korpusas yra pagamintas iš medžio, aliuminio arba plastiko, ir kurių mašinų skyriai nėra pagaminti iš medžiagos, numatytos 3.04 straipsnio 3 ir 4 dalyse. |
2006 01 01 |
|
15.13 straipsnis |
Saugos organizavimas |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
|
15.14 straipsnio 1 dalis |
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
2 dalis |
Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriais leidžiama vežti ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.15 straipsnis |
Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
2006 1 1 |
|
1 dalis |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
|
4 dalis |
(Palikta tuščia) |
|
|
|
5 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
6 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
15.15 straipsnio 9 dalies a punktas |
Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant atestavimą pagal 14.15 straipsnį |
2006 1 1 |
|
b punktas |
Kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
|
(1) 1. Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos 1995 m. spalio 1 d.–2003 m. kovo 31 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 2. Laivybos Reino upe centrinės komisijos rekomendacijos dėl 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d.–2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. 3. 10.05 straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tiki iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei šios sistemos buvo sumontuotos laivuose, pradėtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
|||
24.07 straipsnis
(Palikta tuščia)
24.08 straipsnis
Su 2.18 straipsniu susijusi pereinamojo laikotarpio nuostata
Išduodant Bendrijos sertifikatą plaukiojančiai priemonei, kuri po 2007 m. kovo 31 d. turėjo galiojantį laivo sertifikatą pagal Reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, naudojamas jau paskirtas unikalus laivo Europos identifikavimo numeris, o prireikus prieš jį prirašomas skaitmuo „0“.
24a SKYRIUS
PAPILDOMOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, NEPLAUKIOJANČIOMS R ZONOS VANDENŲ KELIAIS
24a.01 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms ir ankstesnių Bendrijos sertifikatų galiojimas
1. Šios nuostatos taikomos:
a) plaukiojančioms priemonėms, kurioms Bendrijos sertifikatas pirmą kartą buvo išduotas iki 2008 m. gruodžio 30 d., ir
b) plaukiojančioms priemonėms, kurioms iki 2008 m. gruodžio 30 d. buvo išduota kita eismo licencija,
neplaukiojančioms R zonos vandenų keliu.
2. Turi būti įrodyta, kad tą dieną, kurią išduodamas Bendrijos sertifikatas arba kita eismo licencija, šios plaukiojančios priemonės atitinka Direktyvos 82/714/EEB II priedo 1–12 skyrių nuostatas.
3. Iki 2008 m. gruodžio 30 d. išduoti Bendrijos sertifikatai lieka galioti iki sertifikate nurodytos galiojimo dienos. Toliau taikoma 2.09 straipsnio 2 dalis.
24a.02 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms
1. Nepažeidžiant 24a.03 ir 24a.04 straipsnių, plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas šios direktyvos nuostatas, turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja išduodant pirmąjį Bendrijos sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal toliau pateiktoje lentelėje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas.
2. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— „N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose.
— „Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po 2008 m. gruodžio 30 d.. Jei sertifikato galiojimas baigiasi laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki likus dienai iki 2009 m. gruodžio 30 d., minėtas reikalavimas yra privalomas tik nuo 2009 m. gruodžio 30 d..
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
|
3 SKYRIUS |
||
|
3.03 straipsnio 1 dalies a punktas |
Taraninės pertvaros įrengimo vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
3.03 straipsnio 2 dalis |
Gyvenamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
3.03 straipsnio 2 dalis |
Saugos įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
3.03 straipsnio 4 dalis |
Patalpų atskyrimas, kad jos būtų nelaidžios dujoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
3.03 straipsnio 5 dalies antra pastraipa |
Achterpiko pertvaroje įstatytų durų stebėsena |
|
|
3.03 straipsnio 7 dalis |
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Izoliacija mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3.04 straipsnio 3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai |
Angos ir užraktai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3.04 straipsnio 6 dalis |
Išėjimai iš patalpų, priskiriamų mašinų skyriams dėl šios direktyvos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
4 SKYRIUS |
||
|
4.04 straipsnis |
Grimzlės žymės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
5 SKYRIUS |
||
|
5.06 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
Mažiausias greitis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
6 SKYRIUS |
||
|
6.01 straipsnio 1 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
3 dalis |
Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
6.01 straipsnio 7 dalis |
Laivo vairo veleno konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
6.02 straipsnio 1 dalis |
Atskiros hidraulinės talpyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026 01 01 |
|
Dvigubas valdomasis vožtuvas naudojant hidraulinius pavaros įtaisus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026 01 01 |
|
|
Atskiras vamzdynas antrajam pavaros įtaisui naudojant hidraulinius pavaros įtaisus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026 01 01 |
|
|
2 dalis |
Antrojo pavaros įtaiso paleidimas vienu veiksmu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026 01 01 |
|
3 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija) |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
6.03 straipsnio 1 dalis |
Kitų naudotojų prijungimas prie hidraulinių vairo mechanizmo pavaros įtaisų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026 01 01 |
|
▼M3 ————— |
||
|
6.05 straipsnio 1 dalis |
Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
6.06 straipsnio 1 dalis |
Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
6.07 straipsnio 2 dalies a punktas |
Hidraulinių talpyklų lygio avarinė signalizacija ir eksploatacinio slėgio avarinė signalizacija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2026 01 01 |
|
e punktas |
Buferinių įtaisų stebėsena |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
6.08 straipsnio 1 dalis |
Reikalavimai elektroninei įrangai pagal 9.20 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
7 SKYRIUS |
||
|
7.02 straipsnio 2–6 dalys |
Neribotas matomumas iš vairinės, išskyrus šiuos skyrius: |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 01 01 |
|
7.02 straispnio 3 dalies antra pastraipa |
Neribotas matomumas vairininko žiūrėjimo linijoje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
►M6 6 dalis ◄ |
Mažiausias langų stiklo šviesos praleidimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
7.03 straipsnio 7 dalis |
Avarinių signalų išjungimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8 dalis |
Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
7.04 straipsnio 1 dalis |
Pagrindinių variklių ir vairavimo įtaisų valdymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
7.04 straipsnio 2 dalis |
Pagrindinių variklių valdymas |
Jei vairinės nebuvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d., jei eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; kitiems varikliams — ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
3 dalis |
Rodymas |
Jei nėra taip suprojektuotos vairinės, kad radiolokacinį valdymą galėtų atlikti vienas asmuo: N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
9 dalies trečias sakinys |
Valdymas svirtimi |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
ketvirtas sakinys |
Draudimas rodyti vandens srovės kryptį |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
7.05 straipsnio 1 dalis |
Navigacinių žiburių žibintai, jų korpusai, priedai ir šviesos šaltiniai |
Navigacinių žiburių žibintai, jų korpusai, priedai ir šviesos šaltiniai, atitinkantys: — navigacinių žiburių spalvos ir šviesos intensyvumo ir signalinių žiburių leidimo laivybai Reinu reikalavimus, galiojusius 2009 m. lapkričio 30 d. — arba — atitinkamus valstybės narės reikalavimus, galiojusius 2009 m. lapkričio 30 d., gali būti toliau naudojami. |
|
7.06 straipsnio 1 dalis |
Radiolokacinės navigacijos sistemos ir posūkio kampinio greičio indikatoriai |
Gali toliau būti įrengiamos ir naudojamos radiolokacinės navigacijos sistemos ir posūkio kampinio greičio indikatoriai, patvirtinti ir įrengti pagal valstybės narės taisykles, galiojusias iki 2012 m. gruodžio 31 d., kol po 2018 m. gruodžio 31 d. bus išduotas arba pakeistas Bendrijos sertifikatas. Šios sistemos turi būti įrašytos į Bendrijos sertifikatą 52-uoju numeriu. |
|
|
|
Jei yra galiojantis įrengimo sertifikatas, išduotas pagal šią direktyvą arba Rezoliuciją CCNR 1989-II-35, gali toliau būti įrengiamos ir naudojamos radiolokacinės navigacijos sistemos ir posūkio kampinio greičio indikatoriai, patvirtinti po 1990 m. sausio 1 d. remiantis taisyklėmis dėl būtinųjų reikalavimų, taikomų Reinu plaukiojančiuose laivuose navigacijai naudojamoms radiolokacinėms sistemoms ir jų bandymų sąlygoms, taip pat taisyklėmis dėl būtinųjų reikalavimų, taikomų Reinu plaukiojančiuose laivuose navigacijai naudojamiems posūkio kampinio greičio indikatoriams ir jų bandymų sąlygoms. |
|
7.09 straipsnis |
Avarinės signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
7.12 straipsnio 1 pastraipa |
Įtraukiamosios vairinės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą. Neturint automatinio įtraukimo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
antra ir trečia pastraipos |
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8 SKYRIUS |
||
|
8.01 straipsnio 3 dalis |
Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55 °C |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
8.02 straipsnio 1 dalis |
Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
4 dalis |
Vamzdžių sujungimų uždengimas |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
5 dalis |
Apsauginė vamzdžių sistema |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
6 dalis |
Variklio dalių izoliacija |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8.03 straipsnio 2 dalis |
Kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
3 dalis |
Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
5 dalis |
Veleno įdėklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
8.05 straipsnio 1 dalis |
Skystojo kuro plieno talpyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
8.05 straipsnio 2 dalis |
Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3 dalis |
Draudimas kuro talpyklas įrengti prieš taraninę pertvarą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
4 dalis |
Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d.. Iki tol saugus kuro šalinimas turi būti užtikrinamas atitinkamais įtaisais. |
|
6 dalies trečias–penktas sakiniai |
Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
7 dalies pirma pastraipa |
Talpyklose įrengtos greitai užsidarančios sklendės, kurias galima valdyti iš denio net tada, kai tokios patalpos yra uždarytos. |
N. R. C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 1 1 |
|
►M6 9 dalies antru sakiniu ◄ |
Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
13 dalis |
Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
8.06 straipsnis |
Tepimui naudojamos alyvos, vamzdžių ir priedų laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
8.07 straipsnis |
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose ir šildymo sistemose naudojamų tepalų, vamzdžių ir priedų laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
8.08 straipsnio 8 dalis |
Paprasto uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
8.08 straipsnio 9 dalis |
Matavimo įtaisai triumuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
8.09 straipsnio 2 dalis |
Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
8.10 straipsnio 3 dalis |
65 dB(A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
8a SKYRIUS |
||
|
|
|
Nuostatai netaikomi a) pagal Direktyvos 97/68/EB I priedo 4.1.2.4 skirsnį tokių kategorijų varomiesiems varikliams ir pagalbiniams varikliams, kurių nominalusis galingumas viršija 560kW: aa) V1:1–V1:3, kurie iki 2006 m. gruodžio 31 d.; bb) V1:4 ir V2:1–V2:5, kurie iki 2008 m. gruodžio 31 d.; įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose. b) pagal Direktyvos 97/68/EB 9.4a straipsnį tokių kategorijų pagalbiniams varikliams, kurių nominalusis galingumas yra iki 560 kW ir sūkių dažnis yra kintamas: aa) H, kurie iki 2005 m. gruodžio 31 d.; bb) I ir K, kurie iki 2006 m. gruodžio 31 d.; cc) J, kurie iki 2007 m. gruodžio 31 d.; įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose. c) pagal Direktyvos 97/68/EB 9.4a straipsnį tokių kategorijų pagalbiniams varikliams, kurių nominalusis galingumas yra iki 560 kW ir sūkių dažnis yra pastovus: aa) D, E, F ir G, kurie iki 2006 m. gruodžio 31 d. (1); bb) H, I ir K, kurie iki 2010 m. gruodžio 31 d.; cc) J, kurie iki 2011 m. gruodžio 31 d.; įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose; d) varikliams, kurie atitinka ribines vertes, nurodytas Direktyvos 97/68/EB XIV priede ir kurie iki 2007 m. birželio 30 d., įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose; e) pakaitiniams varikliams, kurie iki 2011 m. gruodžio 31 d. įrengti plaukiojančiose priemonėse arba jose esančiose mašinose pakeičiant variklį, kuriam pagal ankstesnius a–d punktus nuostatai netaikomi. a, b, c ir d punktuose minimos datos atidedamos dvejiems metams tiems varikliams, kurių pagaminimo data yra ankstesnė už minimąsias datas. |
|
9 SKYRIUS |
||
|
9.01 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
9.01 straipsnio 2 dalies antra įtrauka |
Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos turi būti laikomos laive |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
3 dalis |
Vidaus ir denio aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
9.02 straipsnio 1–3 dalys |
Elektros tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
9.03 straipsnis |
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
9.05 straipsnio 4 dalis |
Įžeminimo laidų skerspjūvis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
9.11 straipsnio 4 dalis |
Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
9.12 straipsnis |
Skirstomieji įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
9.12 straipsnio 3 dalies b punktas |
Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
9.13 straipsnis |
Avariniai srovės pertraukikliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
9.14 straipsnis |
Instaliacijų jungiamosios detalės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose drėgnose patalpose, kuriose yra drėgnos įrangos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
9.15 straipsnio 2 dalis |
Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm2 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
10 dalis |
Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
9.16 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Antra grandinė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
9.19 straipsnis |
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
9.20 straipsnis |
Elektroninė įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
9.21 straipsnis |
Elektromagnetinis suderinamumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
10 SKYRIUS |
||
|
10.01 straipsnis |
Inkaro įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
10.02 straipsnio 2 dalies a punktas |
Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas |
Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. Antrasis ir trečiasis lynas: 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
10.03 straipsnio 1 dalis |
Europos standartas |
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
2 dalis |
Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti |
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
4 dalis |
CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis |
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, sumontuotos iki 1985 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2049 m. gruodžio 30 d., jei jos atitinka Direktyvos 82/714/EEB II priedo 13.03 straipsnio reikalavimus. |
|
10.04 straipsnis |
Europos standarto taikymas valtims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Pripučiamos gelbėjimo liemenės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo dieną iki 2008 m. gruodžio 30 d., gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato atnaujinimo po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
11 SKYRIUS |
||
|
11.02 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys |
Išorinio denių, šoninių denių ir darbo vietų krašto įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 1 1, |
|
Falšbortų ir komingsų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 1 1 |
|
|
11.04 straipsnio 1 dalis |
Šoninio denio pločio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą platesniems kaip 7,30 m laivams po 2035 1 1 |
|
2 dalis |
Laivo borto lejerinis aptvaras L < 55 m ilgio laivuose, kuriuose gyvenamosios patalpos yra tik laivagalyje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2020 1 1 |
|
11.05 straipsnio 1 dalis |
Patekimas į darbo vietas |
N.R.C., [ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
2 ir 3 dalys |
Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,50 m |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
4 dalis |
Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
11.06 straipsnio 2 dalis |
Išėjimai ir avariniai išėjimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
11.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
2 ir 3 dalys |
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
11.10 straipsnis |
Liukų dangčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
11.11 straipsnis |
Suktuvai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
11.12 straipsnio 2–6 dalys ir 8–10 dalys |
Kranai: gamintojo lentelė, didžiausios leistinos apkrovos, apsauginiai įtaisai, apskaičiavimo bandymas, ekspertų atliekamas patikrinimas, laive laikomi sertifikatai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
12 SKYRIUS |
||
|
12.01 straipsnio 1 dalis |
Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
12.02 straipsnio 3 dalis |
Grindų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
4 dalis |
Gyvenamosios ir miegamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
12.02 straipsnio 5 dalis |
Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
6 dalis |
Gyvenamųjų patalpų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
8 dalis |
Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
9 dalis |
Patalpų tūris |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
10 dalis |
Oro erdvės tūris vienam asmeniui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
11 dalis |
Durų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
12 dalies a ir b punktai |
Laiptų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
13 dalis |
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
12.03 straipsnis |
Sanitariniai įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
12.04 straipsnis |
Laivo virtuvės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
12.05 straipsnis |
Geriamasis vanduo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
12.06 straipsnis |
Šildymas ir vėdinimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
12.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kita gyvenamųjų patalpų įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
14a SKYRIUS |
||
|
14a.02 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 lentelės ir 5 dalis |
Ribinės ir kontrolinės vertės ir tipo patvirtinimas |
N. R. C., jei a) ribinės ir kontrolinės vertės neviršija verčių pagal 14a.02 straipsnį daugiau nei koeficientu 2; b) laivo nuotekų valymo įrenginiai turi gamintojo arba eksperto sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad jie pritaikyti laive būdingai apkrovai, ir c) yra įrengta nuotekų dumblo tvarkymo sistema, kuri yra tinkama nuotekų valymo įrenginio eksploatavimo keleiviniame laive sąlygoms; |
|
15 SKYRIUS |
||
|
|
Keleiviniai laivai |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
|
15a SKYRIUS |
||
|
|
Keleiviniai burlaiviai |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
|
16 SKYRIUS |
||
|
16.01 straipsnio 2 dalis |
Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
3 dalies paskutinis sakinys |
Reikalavimai pavaros įtaisams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2049 m. gruodžio 30 d. |
|
17 SKYRIUS |
||
|
|
Plūduriuojantis įrenginys |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
|
21 SKYRIUS |
||
|
|
Pramoginiai laivai |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
|
22b SKYRIUS |
||
|
22b.03 straipsnis |
Antrasis savarankiškas vairo mechanizmo pavaros įtaisas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2024 m. gruodžio 30 d. |
|
(1) Pagal Direktyvos 2004/26/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 97/68/EB, I priedo 1A skirsnio ii punktą ribinės vertės šiems pagalbiniams pastovaus sūkių dažnio varikiams taikomos tik nuo šios datos. |
||
24a.03 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti iki 1985 m. sausio 1 d.
1. Be 24a.02 straipsnio nuostatų, plaukiojančios priemonės, pradėtos statyti iki 1985 m. sausio 1 d., gali būti atleistos nuo toliau išvardytų nuostatų taikymo toliau pateiktos lentelės 3 skiltyje išdėstytomis sąlygomis, jei laivo ir jo įgulos sauga užtikrinama kitu tinkamu būdu:
2. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
— „N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta šiose pereinamojo laikotarpio nuostatose.
— „Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba kito jo atnaujinimo po 2008 m. gruodžio 30 d.. Jei sertifikato galiojimas baigiasi laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki likus dienai iki 2009 m. gruodžio 30 d., minėtas reikalavimas yra privalomas tik nuo 2009 m. gruodžio 30 d..
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
|
3 SKYRIUS |
||
|
3.03 straipsnio 1 dalis |
Vandeniui nelaidžios taraninės pertvaros |
N.R.C. |
|
3.03 straipsnio 2 dalis |
Gyvenamosios patalpos, saugumą užtikrinanti įranga |
N.R.C. |
|
3.03 straipsnio 5 dalis |
Angos vandeniui nelaidžiose pertvarose |
N.R.C |
|
3.04 straipsnio 2 dalis |
Bunkerių paviršiai |
N.R.C. |
|
3.04 straipsnio 7 dalis |
Didžiausias leistinasis garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose |
N.R.C. |
|
4 SKYRIUS |
||
|
4.01 straipsnis |
Saugus atstumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2019 m. gruodžio 30 d. |
|
4.02 straipsnis |
Viršvandeninis bortas |
N.R.C. |
|
6 SKYRIUS |
||
|
6.01 straipsnio 3 dalis |
Reikalavimai vairavimo sistemai |
N.R.C. |
|
7 SKYRIUS |
||
|
7.01 straipsnio 2 dalis |
Didžiausias leistinasis garsinio slėgio lygis vairinėje |
N.R.C. |
|
7.05 straipsnio 2 dalis |
Navigacinių žiburių stebėsena |
N.R.C. |
|
7.12 straipsnis |
Įtraukiamosios vairinės |
N.R.C. |
|
8 SKYRIUS |
||
|
8.01 straipsnio 3 dalis |
Tam tikrų skystojo kuro rūšių draudimas |
N.R.C. |
|
8.04 straipsnis |
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8.05 straipsnio 13 dalis |
Kuro lygio avarinio signalo įtaisas |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 2 dalis |
Triumo siurblių įrengimas |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 3 ir 4 dalys |
Triumo siurblių skersmuo ir mažiausias siurbimo pajėgumas |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 5 dalis |
Savaiminio įsiurbimo triumo siurbliai |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 6 dalis |
Įranga su filtrais |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 7 dalis |
Automatiškai užsidarantis įtaisas, skirtas achterpikui nusausinti |
N.R.C. |
|
8.10 straipsnio 2 dalis |
Plaukiojančios priemonės keliamas triukšmas |
N.R.C. |
|
9 SKYRIUS |
||
|
9.01 straipsnio 2 dalis |
Elektros įrangos sertifikatai |
N.R.C. |
|
9.01 straipsnio 3 dalis |
Elektros įrangos įrengimas |
N.R.C. |
|
9.06 straipsnis |
Didžiausia leistinoji įtampa |
N.R.C. |
|
9.10 straipsnis |
Generatoriai ir varikliai |
N.R.C. |
|
9.11 straipsnio 2 dalis |
Akumuliatoriai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
9.12 straipsnio 2 dalis |
Jungikliai, apsauginiai įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2029 m. gruodžio 30 d. |
|
9.14 straipsnio 3 dalis |
Perjungimas vienu metu |
N.R.C. |
|
9.15 straipsnis |
Kabeliai |
N.R.C. |
|
9.16 straipsnio 3 dalis |
Mašinų skyrių apšvietimas |
N.R.C. |
|
9.17 straipsnio 1 dalis |
Skirstomieji skydai, skirti navigaciniams žiburiams |
N.R.C. |
|
9.17 straipsnio 2 dalis |
Elektros energijos tiekimas navigaciniams žiburiams |
N.R.C. |
|
10 SKYRIUS |
||
|
10.01 straipsnio 9 dalis |
Inkarų suktuvai |
N.R.C. |
|
10.04 straipsnio 1 dalis |
Gelbėjimo valtys pagal standartą |
N.R.C. |
|
10.05 straipsnio 1 dalis |
Gelbėjimo plūdurai pagal standartą |
N.R.C. |
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Gelbėjimo liemenės pagal standartą |
N.R.C. |
|
11 SKYRIUS |
||
|
11.11 straipsnio 2 dalis |
Suktuvų sauga |
N.R.C. |
|
12 SKYRIUS |
||
|
12.02 straipsnio 13 dalis |
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai |
N.R.C. |
24a.04 straipsnis
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos
Jei pereinamojo laikotarpio nuostatoms netekus galios šio skyriaus nuostatas sunku taikyti praktiškai arba dėl jų taikymo patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių nuostatų remdamasi Komiteto rekomendacijomis. Šios išimtys turi būti įrašomos Bendrijos sertifikate.
24a.05 straipsnis
Su 2.18 straipsniu susijusi pereinamojo laikotarpio nuostata
24.08 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
I priedėlis
Saugos ženklai
|
1 paveikslas Be leidimo įeiti draudžiama |
|
Spalva: raudona, balta, juoda |
|
2 paveikslas Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti |
|
Spalva: raudona, balta, juoda |
|
3 paveikslas Gesintuvas |
|
Spalva: raudona, balta |
|
4 paveikslas Bendras įspėjimas apie pavojų |
|
Spalva: juoda, geltona |
|
5 paveikslas Gesintuvo žarna |
|
Spalva: raudona, balta |
|
6 paveikslas Gaisro gesinimo įrenginys |
|
Spalva: raudona, balta |
|
7 paveikslas Užsidėti apsaugos nuo triukšmo priemonę |
|
Spalva: mėlyna, balta |
|
8 paveikslas Pirmosios pagalbos rinkinys |
|
Spalva: žalia, balta |
|
9 paveikslas Talpyklos greitai užsidaranti sklendė |
|
Spalva: ruda/balta |
|
10 paveikslas Vilkėkite gelbėjimosi liemenę |
|
Spalvos: Mėlyna ir balta |
Iš tiesų naudojami simboliai gali šiek tiek skirtis nuo šiame priedėlyje pateiktų grafinių atvaizdų arba būti smulkesni, jei dėl to nepasikeičia jų reikšmė ir dėl skirtumų bei pakeitimų jie netampa nesuprantami.
II priedėlis
Administraciniai nurodymai
|
Nr. 1 |
: |
Reikalavimai, susiję su išsisukamojo manevravimo ir posūkio geba |
|
Nr. 2 |
: |
Nustatyto (tiesioginės eigos) greičio, gebėjimo sustoti ir gebėjimo plaukti atbuline eiga reikalavimai. |
|
Nr. 3 |
: |
Reikalavimai, taikomi plaukiojančių priemonių, stumiančių standųjį sąstatą arba stumiamų jame, sukabinimo sistemoms ir sukabinamiesiems įtaisams. |
|
Nr. 4 |
: |
►M7 Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas. ◄ |
|
Nr. 5 |
: |
Triukšmo matavimai. |
|
Nr. 6 |
: |
►M7 15 skyriaus reikalavimų taikymas Vietinės pertvaros ◄ |
|
Nr. 7 |
: |
Specialūs mažesnės masės inkarai. |
|
Nr. 8 |
: |
Vandeniui nelaidžių langų stiprumas. |
|
Nr. 9 |
: |
Reikalavimai, taikomi automatinėms didelio slėgio vandens purškimo sistemoms. |
|
Nr. 10 |
: |
Palikta tuščia. |
|
Nr. 11 |
: |
Bendrijos sertifikato užpildymas. |
|
Nr. 12 |
: |
Plaukiojančių priemonių kuro talpyklos. |
|
Nr. 13 |
: |
Mažiausias baržų korpuso storis. |
|
Nr. 14 |
: |
Palikta tuščia. |
|
Nr. 15 |
: |
Savo galia varomo laivo judėjimas. |
|
Nr. 16 |
: |
►M6 Variklio naudojimo būdas, kuriam taikomas tam tikras tipo patvirtinimas. ◄ |
|
Nr. 17 |
: |
Tinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema. |
|
Nr. 18 |
: |
Atskirų laivo dalių plūdrumo, diferento ir stovumo įrodymas. |
|
Nr. 19 |
: |
Palikta tuščia. |
|
Nr. 20 |
: |
Laivų, kurie gali būti valdomi pagal S1 ir S2 standartus, įranga. |
|
Nr. 21 |
: |
Mažame aukštyje įrengiamos apšvietimo sistemos. |
|
Nr. 22 |
: |
Ypatingos riboto judrumo asmenų saugos reikmės. |
|
Nr. 23 |
: |
►M6 Variklio naudojimo būdas, kuriam taikomas tam tikras tipo patvirtinimas. ◄ |
|
Nr. 24 |
: |
Tinkama įspėjimo apie dujas įranga. |
|
Nr. 25 |
: |
Elektros kabeliai. |
|
Nr. 26 |
: |
Ekspertai / kompetentingi asmenys. |
|
Nr. 27 |
: |
Pramoginiai laivai. |
Pastaba.
Pagal Direktyvos 5 straipsnio 7 dalį kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija, gali leisti sumažinti toliau administraciniuose nurodymuose nustatytus atitinkamus tų plaukiojančių priemonių, kurios plaukioja jos teritorijoje vien 3 ir 4 zonų vandenų keliais, reikalavimus, taikytinus IV priede nurodytoms sritims.
Pagal Direktyvos 5 straipsnio 1 ir 3 dalis kiekviena valstybė narė gali patvirtinti griežtesnius toliau administraciniuose nurodymuose nustatytus atitinkamus tų plaukiojančių priemonių, kurios plaukioja jos teritorijoje vien 1 ir 2 zonų vandenų keliais, reikalavimus, taikytinus III priede nurodytoms sritims.
1 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Reikalavimai, susiję su išsisukamojo manevravimo ir posūkio geba
(II priedo 5.09 ir 5.10 straipsniai kartu su 5.02 straipsnio 1 dalimi, 5.03 straipsnio 1 dalimi, 5.04 ir 16.06 straipsniais)
1. Bendrosios ir ribinės sąlygos, susijusios su išsisukamojo manevravimo bandymu
|
1.1. |
Pagal 5.09 straipsnį laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku atlikti išsisukamuosius manevrus; šis gebėjimas įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant išsisukamuosius manevrus. Tai įrodoma atliekant modeliuojamą išsisukamąjį manevravimą į kairę ir dešinę pagal nurodytus dydžius ir tokio manevravimo metu laikomasi laivo specifinio sukimosi greičio vairalazdę laikant skersai ir tam tikrą laikotarpį ją tikrinant. Bandymų metu laikomasi 2 skyriaus reikalavimų ir kilio prošvaisa turi sudaryti bent jau 20 % grimzlės, bet ne mažiau nei 0,50 m. |
2. Išsisukamojo manevravimo bandymo procedūra ir duomenų registravimas
(Grafikas 1 priede)
|
2.1. |
Išsisukamasis manevravimas atliekamas taip: Laivui arba vilkstinei plaukiant pastoviu V0 = 13 km/h greičiu vandens atžvilgiu, manevro pradžioje (laikas t0 = 0 s, sukimosi greitis r = 0°/min, laivo vairo kampas δ0 = 0°, variklio greitį išlaikant pastovų), išsisukamasis manevras į kairę arba į dešinę turi būti pradedamas laivo vairalazdei esant skersoje padėtyje. Pradedant manevrą, laikantis 2.3 punkte pateiktų nurodymų, laivo vairas nustatomas ties kampu δ arba vairo įrenginys – ties kampu δa aktyviojo vairo įtaiso atveju. Laivo vairo kampas δ (pvz., 20° į dešinįjį bortą) išlaikomas, kol pasiekiamas 2.2 punkte pagal atitinkamus laivo ar vilkstinės matmenis nurodytas sukimosi greičio dydis r1. Kai pasiekiamas sukimosi greitis r1, laikas t1 užregistruojamas, o laivo vairas nustatomas tuo pačiu kampu tik priešingoje pusėje (pvz., 20° į kairįjį bortą), kad sukimasis būtų sustabdytas ir prasidėtų sukimasis priešinga kryptimi, t. y. sumažinti sukimosi greitį iki r2 = 0 ir leisti jam vėl didėti iki 2.2 punkte nurodyto dydžio. Kai pasiekiamas sukimosi greitis r2 = 0, užregistruojamas laikas t2. Kai pasiekiamas 2.2 punkte nurodytas sukimosi greitis r3, laivo vairas nustatomas priešinga kryptimi tuo pačiu kampu δ, kad sukimosi judesys būtų sustabdytas. Laikas t3 užregistruojamas. Kai pasiekiamas sukimosi greitis r4 = 0, laikas t4 užregistruojamas ir laivas arba vilkstinė turi būti grąžinta į savo pirminį kursą. |
|
2.2. |
Kad būtų pasiektas sukimosi greitis r4, atsižvelgiant į laivų arba vilkstinių matmenis ir vandens gylį h, turi būti laikomasi tokių ribinių dydžių:
Laikas t1, t2, t3 ir t4, kurio reikia sukimosi greičiui r1, r2, r3 ir r4 pasiekti, registruojamas matavimų protokole 2 priede. t4 dydžiai neturi būti didesni už lentelėje nurodytus ribinius dydžius. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2.3. |
Turi būti atliekami bent jau keturi išsisukamieji manevrai, būtent: — į dešinę, kai laivo vairo kampas δ = 20° — į kairę, kai laivo vairo kampas δ = 20° — į dešinę, kai laivo vairo kampas δ = 45° — į kairę, kai laivo vairo kampas δ = 45°. Jei būtina (pvz., kai yra abejonių dėl išmatuotų dydžių ar kai manevras netinkamas), išsisukamasis manevras pakartojamas. Reikia laikytis 2.2 punkte nurodyto sukimosi greičio ir laiko ribų. Galima pasirinkti, kad aktyviojo vairo įtaiso ar specialaus tipo laivo vairo įrenginio padėtis δa arba laivo vairo kampas δa būtų kitoks nei δ = 20° ir δ = 45°, remiantis eksperto vertinimu ir atsižvelgiant į vairavimo sistemos tipą. |
|
2.4. |
Siekiant nustatyti sukimosi greitį, laive turi būti posūkio kampinio greičio indikatoriai pagal direktyvos IX priedą. |
|
2.5. |
Pagal 5.04 straipsnį apkrovos būklė išsisukamojo manevro metu yra 70–100 % didžiausio dedveito. Jei bandymas atliekamas esant mažesnei apkrovai, leidimas plaukti pasroviui ir prieš srovę suteikiamas tik esant ne didesnei nei tokia apkrova. Išsisukamojo manevro procedūra ir vartojami terminai parodyti 1 priedo grafike. |
3. Gebėjimas suktis
Pagal 5.10 straipsnį kartu su 5.02 straipsnio 1 dalimi laikoma, kad laivų ir vilkstinių, kurių ilgis (L) ne didesnis kaip 86 m, o plotis (B) ne didesnis kaip 22,90 m, gebėjimas suktis yra pakankamas, kai sukimosi prieš srovę manevro, pradiniam greičiui vandens atžvilgiu esant 13 km/h, metu laikomasi Administraciniame nurodyme Nr. 2 nustatytų ribinių pasroviui nukreipto laivo sustojimo dydžių. Laikomasi kilio prošvaisos sąlygų pagal 1.1 skyrių.
4. Kiti reikalavimai
|
4.1. |
Nepaisant 1–3 punktų, laikomasi šių reikalavimų: a) kai naudojamos rankiniu būdu valdomos vairavimo sistemos, vienas vairaračio pasukimas turi atitikti bent jau 3° laivo vairo kampą; b) kai naudojamos vairavimo sistemos su varikliais, kai laivo vairas yra maksimaliai paniręs, 4°/s vidutinį kampinį greitį turi būti įmanoma pasiekti per visą laivo vairo sukimosi diapazoną. Šis reikalavimas taip pat patikrinamas laivo vairui esant diapazonu nuo 35° kairiojo borto iki 35° dešiniojo borto, kai laivas plaukia visu greičiu. Be to, reikia patikrinti, ar laivo vairas išlaiko didžiausio kampo padėtį esant didžiausiai varomajai galiai. Aktyviųjų vairavimo sistemų arba specialių laivo vairo tipų atveju ši nuostata taikoma mutatis mutandis. |
|
4.2. |
Jei reikia bet kokios papildomos 5.05 straipsnyje minimos įrangos, kad būtų pasiektas reikalingas gebėjimas atlikti manevrą, tokia įranga turi atitikti 6 skyriaus reikalavimus ir Bendrijos sertifikato 52 punkte įrašoma tokia informacija: „Flanginiai laivo vairai ( 18 )/ laivapriekio vairavimo sistemos (18) / kita įranga (18) , nurodyta 34 punkte, yra (18) būtina, kad būtų laikomasi 5 skyriuje nurodytų manevringumo reikalavimų. |
5. Duomenų registravimas ir protokolai
Matavimai, protokolai ir duomenų registravimas atliekami 2 priede nustatyta tvarka.
1 administracinio nurodymo
1 PRIEDAS
Išsisukamojo manevro grafikas
|
to |
= |
išsisukamojo manevro pradžia |
|
t1 |
= |
laikas, kurio reikia sukimosi greičiui r1 pasiekti |
|
t2 |
= |
laikas, kurio reikia sukimosi greičiui r2 = 0 pasiekti |
|
t3 |
= |
laikas, kurio reikia sukimosi greičiui r3 pasiekti |
|
t4 |
= |
laikas, kuro reikia sukimosi greičiui r4 = 0 (išsisukamojo manevro pabaiga) pasiekti |
|
δ |
= |
laivo vairo kampas [°] |
|
r |
= |
sukimosi greitis [°/min] |
1 administracinio nurodymo
2 PRIEDAS
Išsisukamojo manevro ir gebėjimo suktis protokolas
Tikrinimo įstaiga: …
Data: …
Pavadinimas: …
Plaukiojančios priemonės pavadinimas: …
Savininkas: …
|
Plaukiojančios priemonės tipas: … |
Bandymo zona: … |
|
arba vilkstinė: … |
Atitinkamas vandens lygis [m]: … |
|
L × B [m × m]: … |
Vandens gylis h [m]: … |
|
Ttest [m]:… |
h/T: … |
Srovės greitis [m/s]:
Apkrova: … % didžiausio …
(bandymo metu) [t]: … dedveito: …
Posūkio kampinio greičio indikatorius
Tipas: …
Laivo vairo konstrukcijos tipas: įprasta konstrukcija/speciali konstrukcija (18)
Aktyvioji vairavimo sistema: taip/ne (18)
Išsisukamojo manevro rezultatai:
|
Laikas t1–t4, reikalingas išsisukamajam manevrui |
Laivo vairo kampas δ arba δa (1), kuriam esant pradedamas išsisukamasis manevras ir sukimosi greitis, kuris turi atitikti r1 = r3 |
Komentarai |
|||
|
δ = 20° DEŠIN (1) |
δ = 20° KAIR (1) |
δ = 45° dešin (1) |
δ = 45° KAIR (1) |
||
|
δa = … DEŠIN (1) |
δa = … KAIR (1) |
δa = … DEŠIN (1) |
δa = … KAIR (1) |
||
|
r1 = r3 = … °/min |
r1 = r3 = … °/min |
||||
|
t1 [s] |
|
|
|
|
|
|
t2[s] |
|
|
|
|
|
|
t3[s] |
|
|
|
|
|
|
t4[s] |
|
|
|
|
|
|
Ribinis dydis t4 pagal 2.2 |
Ribinis dydis t4 = … [s] |
||||
|
(1) Išbraukti tai, kas nereikalinga. |
|||||
Gebėjimas suktis (18)
Geografinė padėtis pradedant sukimosi manevrą … km
Geografinė padėtis baigiant sukimosi manevrą … km
Vairo mechanizmas
Veikimo tipas: rankinis valdymas/su varikliu (18)
Laivo vairo kampas per kiekvieną vairaračio pasukimą (18) : … °
Kampinis laivo vairo greitis visu diapazonu (18) : … °/s
Kampinis laivo vairo greitis diapazonu nuo 35° kairiojo borto iki 35° dešiniojo borto (18) : …°/s
2 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Nustatyto (tiesioginės eigos) greičio, gebėjimo sustoti ir gebėjimo plaukti atbuline eiga reikalavimai.
(II priedo 5.06, 5.07 ir 5.08 straipsniai kartu su 5.02 straipsnio 1 dalimi, 5.03 straipsnio 1 dalimi, 5.04 ir 16.06 straipsniais)
1. Didžiausias nurodytas (tiesioginės eigos) greitis pagal 5.06 straipsnį
Greitis vandens atžvilgiu yra tinkamas pagal 5.06 straipsnio 1 dalį, kai siekia bent jau 13 km/h. Bandymų metu įvykdomos tos pačios sąlygos, kaip ir sustojimo bandyme:
a) kilio prošvaisa yra tokia, kokia nurodyta 2.1 punkte;
b) bandymo duomenys matuojami, įrašomi, registruojami ir vertinami.
2. Gebėjimas sustoti ir gebėjimas plaukti atbuline eiga, kaip nurodyta 5.07 ir 5.08 straipsniuose.
|
2.1. |
Laikoma, kad laivai ir vilkstinės, nukreipti pasroviui, gali laiku sustoti pagal 5.07 straipsnio 1 dalį, kai tai įrodoma sustojimo bandymo metu žemės atžvilgiu, kai laivas plaukia pasroviui pradiniu 13 km/h greičiu vandens atžvilgiu, o kilio prošvaisa yra bent jau 20 % grimzlės, bet ne mažiau kaip 0,50 m. a) Tekančiame vandenyje (srovės greitis 1,5 m/s) sustojimas vandens atžvilgiu pademonstruojamas esant didžiausiam atstumui, išmatuotam žemės atžvilgiu: 550 m. laivams ir vilkstinėms, kurių: — ilgis L > 110 m, arba — plotis B > 11,45 m, arba 480 m laivams ir vilkstinėms, kurių: — ilgis L ≤ 110 m, ir — plotis B ≤ 11,45 m. Sustojimo manevras yra užbaigtas, kai sustojama žemės atžvilgiu. b) Stovinčiame vandenyje (srovės greitis mažesnis kaip 0,2 m/s) sustojimas vandens atžvilgiu pademonstruojamas esant didžiausiam atstumui, išmatuotam žemės atžvilgiu: 350 m. laivams ir vilkstinėms, kurių: — ilgis L > 110 m, arba — plotis B > 11,45 m, arba 305 m. laivams ir vilkstinėms, kurių: — ilgis L ≤ 110 m, ir — plotis B ≤ 11,45 m. Stovinčiame vandenyje bandymas taip pat atliekamas siekiant pademonstruoti, kad plaukiant atbuline eiga gali būti pasiektas ne mažesnis kaip 6,5 km/h greitis. Kaip nurodyta a ir b punktuose, bandymo duomenys matuojami, įrašomi ir registruojami 1 priedėlyje nustatyta tvarka. Viso bandymo metu laivas arba vilkstinė yra tinkamai manevringi. |
|
2.2. |
Pagal 5.04 straipsnį bandymo metu laivai yra kiek įmanoma pakrauti iki 70–100 % jų dedveito. Tokia apkrovos būklė įvertinama pagal 2 priedėlį. Kai laivas arba vilkstinė bandymo metu pakrauti iki mažiau kaip 70 %, didžiausias leistinas tonažas plaukiant pasroviui nustatomas pagal faktinę apkrovą, jei laikomasi 2.1 punkte nustatytų ribinių dydžių. |
|
2.3. |
Jei faktiniai pradinio greičio ir srovės greičio dydžiai bandymo metu neatitinka 2.1 punkte nustatytų sąlygų, gauti rezultatai įvertinami 2 priedėlyje nustatyta tvarka. Leistini nukrypimai nuo pradinio 13 km/h greičio nėra didesni kaip +1 km/h, o srovės greitis tekančiame vandenyje yra 1,3–2,2 m/s, priešingu atveju bandymai kartojami. |
|
2.4. |
Leistinas didžiausias tonažas, atitinkama didžiausia apkrova arba didžiausias paniręs laivų ir vilkstinių skerspjūvis plaukiant pasroviui nustatomas remiantis bandymais ir įrašomas į Bendrijos sertifikatą. |
2 administracinio nurodymo
1 priedėlis
PER STABDYMO MANEVRO BANDYMĄ SURINKTŲ DUOMENŲ MATAVIMAS, ĮRAŠYMAS IR REGISTRAVIMAS
1. Stabdymo manevras
5 skyriuje nurodyti laivai ir vilkstinės bandomi tekančiame arba stovinčiame vandenyje bandymų zonoje, siekiant įrodyti, kad jie gali sustoti laivui plaukiant pasroviui naudodami tik varomąją sistemą ir nenaudodami inkarų. Stabdymo manevras iš esmės atliekamas pagal 1 pav. Bandymas pradedamas, kai laivas plaukia pastoviu greičiu, kuris yra kiek įmanoma artimesnis 13 km/h vandens atžvilgiu, apgręžiant variklius iš priekinės eigos į atbulinę eigą (nurodymo „sustoti“A taškas), ir baigiamas, kai laivas nejuda žemės atžvilgiu (E taškas: v = 0 žemės atžvilgiu arba D taškas: = E taškas: v = 0 vandens atžvilgiu ir žemės atžvilgiu, jei stabdymo manevras atliekamas stovinčiame vandenyje).
Kai stabdymo manevrai atliekami tekančiame vandenyje, stabdymo padėtis ir momentas vandens atžvilgiu taip pat įrašomi (laivas juda srovės greičiu; D taškas: v = 0 vandens atžvilgiu).
Išmatuoti duomenys įrašomi į protokolą, kaip parodyta 1 lentelės schemoje. Prieš atliekant stabdymo manevrą, blanko viršuje įrašomi nesikeičiantys duomenys.
Vidutinis srovės greitis (vSTR ) farvateryje nustatomas, jei įmanoma, remiantis nustatyto vandens lygio matuoklio rodmenimis arba matuojant plūduriuojančio kūno judėjimą ir įrašomas į protokolą.
Iš esmės laivo greičiui nustatyti vandens atžvilgiu stabdymo manevro metu galima naudoti ir srovės matavimo prietaisus, jei įmanoma judėjimą ir reikalingus duomenis įrašyti pirmiau nurodyta tvarka.
2. Matavimo duomenų registravimas ir įrašymas į protokolą (1 lentelė)
Stabdymo manevrui pirmiausia reikia nustatyti pradinį greitį vandens atžvilgiu. Tai galima padaryti matuojant laiką, kurio reikia nuplaukti tarp dviejų žymeklių sausumoje. Plaukiant tekančiame vandenyje reikia atsižvelgti į vidutinį srovės greitį.
Stabdymo manevras pradedamas nurodymu „sustoti“A, duodamu praplaukiant pro žymeklį sausumoje. Praplaukiant pro sausumos žymeklį, tai reikia pažymėti statmenai laivo ašiai ir įrašyti į protokolą. Praplaukiant pro kitus sausumos žymeklius stabdymo manevro metu, tai reikia panašiai pažymėti ir apie kiekvieną žymeklį (pvz., kilometrų stulpą) ir praplaukimo pro jį laiką įrašyti protokole.
Jei įmanoma, matuojami dydžiai įrašomi 50 m intervalais. Kiekvienu atveju reikėtų atsižvelgti į laiką, kai pasiekiami B ir C taškai, jei įmanoma, ir D ir E taškai, taip pat įvertinti atitinkamą padėtį. Su varikliu susijusių duomenų nereikia įrašyti į protokolą, bet į juos reikia atsižvelgti, kad būtų galima tiksliau kontroliuoti pradinį greitį.
3. Stabdymo manevro aprašymas
Pagal 1 pav. stabdymo manevras pateikiamas kaip schema. Pirmiausia pagal į bandymo protokolą įrašytus matmenis nubraižoma laiko-traverso schema ir nurodomi A–E taškai. Tada bus galima nustatyti vidutinį greitį tarp dviejų matavimo taškų ir nubraižyti greičio/laiko schemą.
Tai daroma taip (žr. 1 pav.):
Nustačius padėties skirtumo ir laiko skirtumo koeficientą Δs/Δt, galima apskaičiuoti vidutinį laivo greitį per tą laikotarpį.
Pavyzdžiui:
Per 0–10 s intervalą nuplaukiamas 0–50 m atstumas.
Δs/Δt = 50 m/10 s = 5,0 m/s = 18,0 km/h
Šis dydis įrašomas kaip vidutinis greitis ties 5 s abscisės padėtimi. Per antrą 10–20 s intervalą nuplaukiamas 45 m atstumas.
Δs/Δt = 45 m/10 s = 4,5 m/s = 16,2 km/h
Ties žymekliu D laivas sustojo vandens atžvilgiu, t. y. srovės greitis yra maždaug 5 km/h.
1 pav.
Stabdymo manevras
1 pav. simbolių raktas
|
A |
nurodymas „sustoti“ |
|
B |
laivo sraigtas sustojo |
|
C |
laivo sraigtas apgręžiamas |
|
D |
v = 0 vandens atžvilgiu |
|
E |
v = 0 žemės atžvilgiu |
|
v |
laivo greitis |
|
vL |
v žemės atžvilgiu |
|
s |
nuplauktas atstumas žemės atžvilgiu |
|
t |
išmatuotas laikas |
1 lentelė.
Stabdymo manevro protokolas
|
Tikrinimo įstaiga: |
… |
Laivo arba vilkstinės tipas: |
… |
Bandymo zona: |
… |
|
|
L × B [m]: |
… |
Vandens lygio matuoklio rodmuo |
[m]: |
… |
||
|
Data: |
… |
T bandymo metu [m]: |
… |
Vandens gylis |
[m]: |
… |
|
Pavadinimas: |
… |
Apkrova bandymo metu [t]: |
… |
Gradientas |
[m/km]: |
… |
|
Bandymo atlikimo nr.: |
… |
% didžiausio dedveito |
… |
VSTR |
[km/h]: |
… |
|
|
|
Varomųjų variklių galia PB [kW] |
… |
[m/s]: |
… |
|
|
|
|
Varomoji sistema pagal 2 priedo 2 lentelę: |
… |
Didž. tonažas |
[m3]: |
… |
|
Padėtis [upė-km] |
Laikas [s] |
Δs [m] |
Δt [s] |
vIL [km/h] |
Variklio greitis n [min–1] |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 administracinio nurodymo
2 priedėlis
STABDYMO MANEVRO REZULTATŲ VERTINIMAS
|
1. |
Pagal įrašytus dydžius patikrinama, ar laikomasi ribinių dydžių pagal 1 priedėlį. Jei stabdymo manevro sąlygos labai nukrypsta nuo standartinių sąlygų arba jei kyla abejonių dėl atitikties ribiniams dydžiams, rezultatus reikia vertinti. Tuo tikslu stabdymo manevrui apskaičiuoti galima naudoti toliau aprašytą procedūrą. |
|
2. |
Teoriniai stabdymo atstumai nustatomi standartinėmis sąlygomis (Sreference) pagal 2 administracinio nurodymo 2.1 punktą ir stabdymo manevro sąlygomis (Sactual) ir palyginami su išmatuotu stabdymo atstumu (Smeasured). Patikslintas stabdymo manevro stabdymo atstumas standartinėmis sąlygomis (Sstandard) apskaičiuojamas taip: 2.1 formulė:
Kai sstandard apskaičiuoti stabdymo manevras atliekamas apkrovai esant 70–100 % didžiausio dedveito pagal 2 administracinio nurodymo 2.2 punktą, sreference ir sactual nustatyti naudojamas tonažas (Dreference = Dactual ), atitinkantis apkrovą bandymo metu. Kai nustatant sstandard pagal 2.1 formulę konkretus ribinis dydis viršijamas arba nepasiekiamas, sreference dydis sumažinamas arba padidinamas keičiant Dreference , kad būtų laikomasi ribinio dydžio (sstandard = konkretus ribinis dydis). Atitinkamai nustatoma didžiausias leistinas tonažas plaukiant pasroviui. |
|
3. |
Pagal 2 administracinio nurodymo 2.1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytus ribinius dydžius apskaičiuojami (žr. 1 paveikslą) tik stabdymo atstumai, išmatuoti — I etapu („iki galo pirmyn“ pakeičiamas „iki galo atgal“): SI — ir — II etapu (apgręžimo pabaiga, kol laivas sustoja vandens atžvilgiu) SII. Tada visas stabdymo atstumas yra: 3.1 formulė:
|
|
4. |
Konkretus stabdymo atstumas apskaičiuojamas taip: STABDYMO MANEVRO APSKAIČIAVIMAS 2 pav. Schema 
4.1–4.7 formulėse:
4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 ir 4.7 formulių koeficientus galima paimti iš toliau pateiktų lentelių. 1 lentelė K faktoriai, skirti: a) motoriniams laivams ir vienos eilės vilkstinėms b) dviejų eilių vilkstinėms c) trijų eilių vilkstinėms
2 lentelė F koeficientas, skirtas traukos švartavimosi režimu apgręžimo metu ir varomųjų variklių galios santykiui
3 lentelė Pasipriešinimo apskaičiavimo schema RT/v2 dydžiui D1/3 [B + 2T] atžvilgiu nustatyti: 
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 administracinio nurodymo
2 priedėlio priedas
2 priedėlio taikymo pavyzdžiai
(Stabdymo manevro rezultatų vertinimas)
I PAVYZDYS
1. Laivų ir vilkstinių duomenys
Sąstatas: įprasti motoriniai laivai su (Europa IIa) lichteriu, įtaisytu statmenai laivo kursui
|
|
L [m] |
B [m] |
T max [m] |
Dwt (1) max [t] |
D max [m3] |
PB [kW] |
|
Motorinis laivas |
110 |
11,4 |
3,5 |
2 900 |
3 731 |
1 500 |
|
Lichteris |
76,5 |
11,4 |
3,7 |
2 600 |
2 743 |
— |
|
Vilkstinė |
110 |
22,8 |
3,7 |
5 500 |
6 474 |
1 500 |
|
(1) Dwt = dedveitas. Motorinio laivo varomoji sistema: šiuolaikiniai purkštukai su apvalintais užpakalinės dalies kraštais. |
||||||
2. Dydžiai, išmatuoti stabdymo manevro metu
|
Srovės greitis: |
vSTRactual |
= |
1,4 m/s |
≈ |
5,1 km/h |
|
Laivo greitis (vandens atžvilgiu): |
VSactual |
= |
3,5 m/s |
≈ |
12,5 km/h |
|
Laivo greitis (žemės atžvilgiu): |
VLactual |
= |
4,9 m/s |
≈ |
17,6 km/h |
|
Apgręžimo laikas (išmatuotas) (A–C taškuose): |
tI |
= |
16 s |
|
|
|
Stabdymo atstumas vandens atžvilgiu: (A–D taškuose): |
Smeasured |
= |
340 m |
|
|
|
Apkrovos būklė (galbūt apskaičiuota): |
Dactual |
= |
5 179 m3 |
≈ |
0,8 Dmax |
|
Faktinė vilkstinės grimzlė: |
Tactual |
= |
2,96 m |
≈ |
0,8 Tmax |
3. Ribinis dydis pagal 2.1 punkto a arba b papunktį, kuris turi būti palygintas su Sstandard
Kadangi B > 11,45 ir vilkstinė plaukia tekančiu vandeniu, tokiai vilkstinei pagal 2.1 punkto a papunktį taikoma:
Sstandard < 550 m
4. Patikslinto stabdymo atstumo nustatymas palyginti su standartinėmis sąlygomis
— Išmatuotas dydis pagal 1 priedėlį (žr. 2 punktą)
— smeasured = 340 m
— apskaičiuojamas:
— sactual kaip suma
—
|
sIactual |
(pagal 2 priedėlio 4.1 formulę su vLactual ) |
— ir
—
|
sIIactual |
(pagal 2 priedėlio 4.2, 4.3, 4.4, 4.5 ir 4.6 formules, esant faktiniam greičiui vIIactual , vSTRactual , Dactual ) |
— sactual kaip suma
—
|
sIreference |
(pagal 2 priedėlio 4.1 formulę su vLreference ) |
— ir
—
|
sIIreference |
(pagal 2 priedėlio 4.2–4.6 formules, esant baziniam greičiui (pagal Administracinio nurodymo 2.1 punktą) ir atsižvelgiant į tai, kad apkrovos būklė yra didesnė nei 70 % didžiausios apkrovos (≈ 80 %): Dreference = Dactual ir Treference = Tactual ) |
— patikrinama:
—
|
4.1. |
Iš 2 priedėlio paimti koeficientai, naudojami toliau pateikiamų dydžių apskaičiavimui: 1 lentelė
2 lentelė (šiuolaikiniams antgaliams su apvalintais užpakalinės dalies kraštais) f = 0,118 |
|
4.2. |
Sactual apskaičiavimas a) sIactual su dydžiais, išmatuotais stabdymo manevro metu (4.1 formulė)
b) Formulė, skirta sIIactual
c) RTmIIactual apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 3 lentelę ir 4.3 formulę
d) Pasipriešinimo gradientui
e) vIIactual apskaičiavimas pagal 4.5 formulę
f) FPOR apskaičiavimas pagal 4.6 formulę ir 2 lentelę
g) sIIactual apskaičiavimas naudojant b formulę ir c, d, e ir f rezultatus
h) Viso atstumo apskaičiavimas pagal 3.1 formulę
Pastaba. Akivaizdu, kad išraiška (RtmII – RG ), kuri yra D funkcija, kurios faktinis dydis yra 20,67 kN, santykinai per maža, palyginti su išraiška k 3 · FPOR , kurios faktinis dydis yra 203,55 kN, taigi supaprastinimo tikslais sII galima imti, kaip dydį, proporcingą D, t. y. sII = Constant · D. |
apskaičiavimas pagal 4.4 formulę
|
4.3. |
sreference apskaičiavimas Pradiniai dydžiai
a)
b)
c) RTmIIreference apskaičiavimas
d) Pasipriešinimas dėl gradiento RG kaip 4.2 punkte. e) vIIreference apskaičiavimas
f) FPOR kaip 4.2 punkte. g) sIIactual apskaičiavimas naudojant b formulę ir c–f rezultatą
h) Viso atstumo apskaičiavimas
|
||||||||||||
kaip 4.2 punkte, nes 
|
4.4. |
Atitikties leistinam stabdymo atstumui standartinėmis sąlygomis sstandard apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 2.1 formulę
Išvada: Leistini ribiniai dydžiai toli gražu nepasiekti, t. y.: — leidimas plaukti pasroviui galimas nekeliant problemų dėl faktinės apkrovos būklės (0,8 · D max ), — galima didesnė apkrova ir ją galima apskaičiuoti pagal 5 punktą. |
5. Galimas Dactual padidėjimas plaukiant pasroviui
Su s IIreference = Constant reference · D pagal pastabą pagal 4.2 punktą
Vadinasi,
Iš to matyti, kad:
Kadangi (D reference ) Limit > D max (8 756 > 6 474 ), toks sąstatas (žr. 1 punktą) gali būti leistinas plaukiant pasroviui, esant visai apkrovai.
II PAVYZDYS
1. Laivų ir vilkstinių duomenys
Sąstatas: didelis motorinis laivas, stumiantis
2 šonais priekyje sukabintus lichterius ir
1 šonais sukabintą lichterį
|
|
L [m] |
B [m] |
T max [m] |
Dwt (1) max [t] |
D max [m3] |
PB [kW] |
|
Motorinis laivas |
110 |
11,4 |
3,5 |
2 900 |
3 731 |
1 500 |
|
Kiekvienas lichteris |
76,5 |
11,4 |
3,7 |
2 600 |
2 743 |
— |
|
Vilkstinė |
186,5 |
22,8 |
3,7 |
10 700 |
11 960 |
1 500 |
|
(1) Dwt = dedveitas Savaeigio laivo varomoji sistema: šiuolaikiniai purkštukai su apvalintais užpakalinės dalies kraštais. |
||||||
2. Dydžiai, išmatuoti stabdymo manevro metu
|
Srovės greitis |
vSTRactual |
= |
1,4 m/s |
≈ |
5,1 km/h |
|
Laivo greitis (vandens atžvilgiu) |
VSactual |
= |
3,5 m/s |
≈ |
12,5 km/h |
|
Laivo greitis (krantinės atžvilgiu) |
VLactual |
= |
4,9 m/s |
≈ |
17,6 km/h |
|
Apgręžimo laikas (išmatuotas) (A–C taškuose): |
tI |
= |
16 sec |
|
|
|
Stabdymo atstumas vandens atžvilgiu: (A–D taškuose): |
smeasured |
= |
580 m |
|
|
|
Apkrovos būklė (galbūt apskaičiuota) |
Dactual |
= |
9 568 m 3 |
≈ |
0,8 D max |
|
Faktinė vilkstinės grimzlė: |
Tactual |
= |
2,96 m |
≈ |
0,8 T max |
3. Ribinis dydis pagal Administracinio nurodymo 2.1 punkto a ar b papunktį, kuris turi būti palygintas su Sstandard
Kadangi B > 11,45 ir vilkstinė plaukia tekančiu vandeniu, tokiai vilkstinei pagal 2.1 punkto a papunktį taikoma:
sstandard ≤ 550 m
4. Patikslinto stabdymo atstumo nustatymas, palyginti su standartinėmis sąlygomis
— Išmatuotas dydis:
— smeasured = 340 m
— Toliau pateiktų dydžių apskaičiavimas:
— sactual , kaip suma
—
|
sIactual |
(pagal 2 priedėlio 4.1 formulę su VLactual ) |
— ir
—
|
sIIactual |
(pagal 2 priedėlio 4.2, 4.3, 4.4, 4.5 ir 4.6 formules, esant faktiniam greičiui vLactual (žr. 2 punktą pirmiau) ir Dactual ) |
|
sreference : sum sIreference + sIIreference |
(pagal 2 priedėlio 4.1–4.6 formules, esant baziniam greičiui ir laikantis 2 priedėlio, nes apkrova > 70 % didžiausios apkrovos, kai Dreference = Dactual ir Treference = Tactual ) |
— reikia patikrinti:
—
, kitaip
— apskaičiuoti:
— s* standard = 550 m by reduction of Dactual to D*
|
4.1. |
Koeficientai, naudojami apskaičiavimui pagal 2 priedėlį: 1 lentelė
2 lentelė (šiuolaikiniams antgaliams su apvalintais užpakalinės dalies kraštais) f = 0,118 |
|
4.2. |
apskaičiavimas a) sIactual Naudojant dydžius, išmatuotus stabdymo manevrų metu sIactual = k1 · vLactual · tIactual sIactual = 0,95 · 4,8 · 16 = 73 m b) sIIactual skirta formulė
c) RTmIIactual apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 3 lentelę ir 4.3 formulę
d) Pasipriešinimo dėl gradiento
e) vIIactual apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 4.5 formulę
f) FPOR apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 4.6 formulę
g) sIIactual apskaičiavimas naudojant b formulę ir c, d, e ir f rezultatus
SIIactual = 402 m h) Viso atstumo apskaičiavimas pagal 3.1 formulę sactual = 73 + 402 = 475 m |
apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 4.4 formulę
|
4.3. |
sreference apskaičiavimas Pradiniai dydžiai:
a)
b)
c)
d) Pasipriešinimas dėl gradiento e)
f)
g)
h) Viso atstumo apskaičiavimas
|
|||||||||||
apskaičiavimas
kaip 4.2 punkte, nes 
kaip 4.2 punkte.
apskaičiavimas
kaip pagal 4.2 punktą
apskaičiavimas naudojant b formulę ir c–f rezultatą
|
4.4. |
Atitikties leistinam stabdymo atstumui standartinėmis sąlygomis
pagal 2 priedėlio 2.1 formulę
Išvada. Akivaizdu, kad ribinis dydis viršytas; leidimas plaukti pasroviui galimas tik apribojus apkrovą. Tokia apribota apkrova nustatoma pagal toliau pateiktą Nr. 5. |
5. D* leistina plaukiant pasroviui pagal 2 priedėlio 2.1 formulę
Todėl:
Rezultatas. Kadangi plaukiant pasroviui leistinas tonažas 
yra tik 7 950 m3, leistinas dedveitas (perm. Dwt.) šiame sąstate yra maždaug:
Leistinas dedveitas (žr. 1 punktą)
3 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Reikalavimai, taikomi plaukiojančių priemonių, stumiančių standųjį sąstatą arba stumiamų jame, sukabinimo sistemoms ir sukabinamiesiems įtaisams
(II priedo 16.01, 16.02, 16.06, 16.07 straipsniai)
Be II priedo 16 skyriaus reikalavimų reikia laikytis tam tikrų valstybėse narėse galiojančių laivybos institucijų taisyklių nuostatų.
1. Bendrieji reikalavimai
|
1.1. |
Kiekviena sukabinimo sistema užtikrina visos vilkstinėje esančios plaukiojančios priemonės standųjį sujungimą, t. y. numatytomis darbo sąlygomis sukabinamieji įtaisai neleidžia išilginio arba skersinio judėjimo tarp laivų, kad sąstatas būtų laikomas „laivybos vienetu“. |
|
1.2. |
Sukabinimo sistemą ir jos dalis yra saugu ir lengva naudoti, ji leidžia greitai sukabinti plaukiojančią priemonę ir nekelti pavojaus darbuotojams. |
|
1.3. |
Sukabinimo sistema ir jos dalimis numatomomis darbo sąlygomis sukeliamos jėgos tinkamai absorbuojamos ir saugiai perduodamos į laivo struktūrą. |
|
1.4. |
Sukabinimo vietų yra pakankamai. |
2. Sukabinimo jėgos ir sukabinamųjų įtaisų matmenys
Vilkstinių ir sąstatų sukabinamųjų įtaisų, kuriuos leidžiama naudoti, matmenys yra tokie, kad būtų užtikrintas pakankamas saugumo lygis. Tokia sąlyga įvykdyta, jei laikoma, kad sukabinimo jėgos, nustatytos pagal 2.1, 2.2 ir 2.3 punktus, yra atsparios tempimui, esant tam tikriems išilginių sukabinamųjų dalių matmenims.
|
2.1. |
Sukabinimo vietos tarp stūmiko ir stumiamų lichterių ar kitų plaukiojančių priemonių:
|
|
2.2. |
Sukabinimo vietos tarp stumiančiojo motorinio laivo ir stumiamos plaukiojančios priemonės
|
|
2.3. |
Sukabinimo vietos tarp stumiamų plaukiojančių priemonių
Laikoma, kad 1 200 kN didžiausia sukabinimo jėga yra pakankama stumiančiajai plaukiojimo priemonei sukabinimo vietoje tarp pirmosios stumiamos plaukiojimo priemonės ir prieš ją esančios sukabintos plaukiojančios transporto priemonės, net jei taikant 2.3 punkte pateiktą formulę gaunamas didesnis dydis. Visų išilginių jungčių sukabinimo vietoms tarp stumiamos plaukiojimo priemonės, sukabinamųjų įtaisų matmenys turi būti pagrįsti sukabinimo jėga, nustatoma pagal 2.3 punkte pateiktą formulę.
Kai:
|
|
2.4.1. |
Atskiros plaukiojančios priemonės išilginiam sukabinimui reikia bent jau dviejų sukabinimo vietų. Kiekvienos sukabinimo vietos matmenys atitinka sukabinimo jėgą, nustatomą pagal 2.1, 2.2 ar 2.3 punktus. Jei naudojamos standžiojo sukabinimo dalys, galima viena sukabinimo vieta, jei ta vieta užtikrina saugų plaukiojančių priemonių sujungimą. Laidų atsparumas tempimui pasirenkamas pagal numatomą apvijų skaičių. Sukabinimo vietoje yra ne daugiau kaip trys apvijos. Kabeliai pasirenkami atsižvelgiant į jų ketinamą paskirtį. |
|
2.4.2. |
Stūmikų su vienu stumiamuoju lichteriu atveju sukabinimo jėgai apskaičiuoti gali būti taikoma 2.2 punkte pateikta formulė, jei tokiems stūmikams leidžiama stumti kelis tokius lichterius. |
|
2.4.3. |
Knechtų arba lygiaverčių įtaisų yra pakankamai ir jie geba absorbuoti susidarančias sukabinimo jėgas. |
3. Specialieji šarnyrinių sankabų reikalavimai
Šarnyrinės sankabos yra suprojektuotos taip, kad taip pat galėtų užtikrinti standųjį sukabinimą tarp plaukiojančių priemonių. Navigacinių bandymų metu tikrinama atitiktis 5 skyriui, naudojant standžiąją vilkstinę pagal 16.06 straipsnį.
Šarnyrinės sankabos pavaros įtaisas yra toks, kad būtų galima tinkamai grįžti iš šarnyrinės padėties. 6.02–6.04 straipsnių reikalavimai taikomi mutatis mutandis, taigi, kai naudojamas mechanizuotas pavaros įtaisas, gedimo metu yra antrasis savarankiškas pavaros įtaisas ir energijos šaltinis.
Šarnyrinę jungtį (bent jau tai, kaip ji juda, kai yra sujungta) įmanoma naudoti ir stebėti iš vairinės; 7.03 ir 7.05 straipsnių reikalavimai taikomi mutatis mutandis.
ADMINISTRACINIS NURODYMAS Nr. 4.
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas
(II priedo 15–22b, 24 ir 24a skyriai)
1. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATŲ TAIKYMAS SUJUNGIANT LAIVO DALIS
1.1. Principai
Kai tarpusavyje jungiamos skirtingų laivų dalys, status quo apsauga suteikiama tik toms dalims, kurios priklauso laivui, kurio Bendrijos sertifikatas lieka galioti. Todėl pereinamojo laikotarpio nuostatos gali būti taikomos tik toms dalims. Kitos dalys laikomos naujai pastatytu laivu.
1.2. Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas išsamiai
1.2.1. Kai jungiamos skirtingų laivų dalys, pereinamojo laikotarpio nuostatos gali būti taikomos tik toms dalims, kurios priklauso laivui, kurio Bendrijos sertifikatas lieka galioti.
1.2.2. Dalys, kurios nepriklauso laivui, kurio sertifikatas lieka galioti, laikomos naujai pastatytu laivu.
1.2.3. Kai prie laivo pridedama kito laivo dalis, pertvarkytas laivas gauna laivui, kurio Bendrijos sertifikatas lieka galioti, priklausiusį Europos laivų identifikavimo numerį.
1.2.4. Kai perdarytam laivui lieka esamas arba išduodamas naujas Bendrijos sertifikatas, į Bendrijos sertifikatą papildomai įrašomi seniausios laivo dalies pastatymo metai.
1.2.5. Jei prie laivo prijungiamas naujas laivapriekis, jame įrengto laivapriekio privairavimo įrenginio variklis taip pat turi atitikti galiojančius reikalavimus.
1.2.6. Jei prie laivo prijungiamas naujas laivagalis, jame įrengti varikliai taip pat turi atitikti galiojančius reikalavimus.
1.3. Pavyzdžiai
1.3.1. Laivas sumontuotas iš dviejų senesnių laivų (1-asis laivas pastatytas 1968 m.; 2-asis – 1972 m.). Panaudotas visas 1-asis laivas, išskyrus pirmagalį – jis paimtas iš 2-ojo laivo. Sumontuotas laivas gauna 1-ojo laivo Bendrijos sertifikatą. Surinkto laivo pirmagalyje, inter alia, turi būti įrengtos nišos inkarams.
1.3.2. Laivas sumontuotas iš dviejų senesnių laivų (1-asis laivas pastatytas 1975 m.; 2-asis – 1958 m., o seniausia jo dalis – 1952 m.). Panaudotas visas 1-asis laivas, išskyrus pirmagalį – jis paimtas iš 2-ojo laivo. Sumontuotas laivas gauna 1-ojo laivo Bendrijos sertifikatą. Surinkto laivo pirmagalyje, inter alia, turi būti įrengtos nišos inkarams. Į Bendrijos sertifikatą papildomai įrašoma seniausia 2-ojo laivo dalis, pagaminta 1952 m.
1.3.3. 2001 m. statybos laivo laivagalis prijungtas prie 1988 m. statybos laivo. Laive lieka 1988 m. statybos laivo variklis. Šiuo atveju variklis turi būti patvirtinto tipo. Jis turėtų būti patvirtinto tipo ir tuo atveju, jeigu laive būtų likęs 2001 m. statybos laivo variklis.
2. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATŲ TAIKYMAS KEIČIANT LAIVO TIPĄ (LAIVO PASKIRTĮ)
2.1. Principai
2.1.1. Priimant bet kokį sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo keičiant laivo tipą (laivo tipą; laivo paskirtį), taikant šios direktyvos II priedą svarbiausi yra saugos aspektai.
2.1.2. Laivo tipas laikomas pakeistu, jei naujo tipo laivui taikomi saugos reikalavimai skiriasi nuo senojo tipo laivui taikytų reikalavimų; taip yra, jei II priedo 15–22b skyrių specialiosios nuostatos taikomos naujajam tipui, bet netaikomos senajam.
2.1.3. Pakeitus laivo tipą laikomasi visų šiam tipui skirtų specialiųjų nuostatų ir reikalavimų; šiems reikalavimams negali būti taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Tai taikoma ir dalims, kurios perimamos iš esamų laivų ir kurioms taikomi šie specialieji reikalavimai.
2.1.4. Tanklaivio pertvarkymas į sausakrūvį laivą nėra laivo tipo pakeitimas pagal 2.1.2 punktą.
2.1.5. Laivą su kajutėmis pertvarkius į dieninių reisų laivą, visos naujos dalys turi visiškai atitikti taikomus reikalavimus.
2.2. Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas išsamiai
2.2.1. Atnaujintoms laivo dalims taikoma 24.02 straipsnio 2 dalis (N.R.C.) arba 24a.02 straipsnio 2 dalis; taigi naujoms laivo dalims negali būti taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos.
2.2.2. Nekeičiamoms laivo dalims, išskyrus 2.1.3 antrame sakinyje nurodytas dalis, ir toliau gali būti taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos.
2.2.3. Jei pakeičiami laivo matmenys, pereinamojo laikotarpio nuostatos nebetaikomos su šiuo pakeitimu susijusioms dalims (pvz., atstumas iki taraninės pertvaros, antvandeninio borto ir inkaro).
2.2.4. Pakeitus laivo tipą taikomi tik tie II priedo specialieji reikalavimai, kurie skirti naujajam laivo tipui. Visos dalys ir įrangos komponentai, kuriems turėjo poveikį laivo pertvarkymas, turi atitikti taikomus II priedo II ir III dalių reikalavimus.
2.2.5. Tada laivui išduodamas naujas arba iš dalies pakeistas Bendrijos sertifikatas ir tiek pradinės, tiek pertvarkytos konstrukcijos sertifikato 7 ir 8 langeliuose įrašoma pastaba.
2.3. Pavyzdžiai
2.3.1. Krovininis laivas (pastatytas 1996 m.) pertvarkytas į keleivinį laivą. Visam laivui taikomas II priedo 15 skyrius, netaikant pereinamojo laikotarpio nuostatų. Jei laivapriekis nepakeistas nei pagal pertvarkymo planus, nei pagal 15 skyrių, laivui nebūtinos inkarų nišos pagal 3.03 straipsnį.
2.3.2. Vilkikas (pastatytas 1970 m.) pertvarkytas į vilkiką stūmiką. Fizinį pertvarkymą sudaro tik denio įrangos pakeitimas ir stūmimo įrenginio įrengimas. Gali būti toliau taikomos visos 1970 m. statybos laivui taikytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, išskyrus 5 ir 7 (iš dalies) skyrius, 10.01 straipsnį ir 16.01 straipsnį.
2.3.3. Motorinis tanklaivis (pastatytas 1970 m.) pertvarkytas į vilkiką stūmiką. Fizinį pertvarkymą sudaro laivapriekio ir krovinių skyriaus atskyrimas, denio įrangos pakeitimas ir stūmimo įrenginio įrengimas. Gali būti toliau taikomos visos 1970 m. statybos laivui taikytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, išskyrus 5 ir 7 (iš dalies) skyrius, 10.01 straipsnį ir 16.01 straipsnį.
2.3.4. Motorinis tanklaivis pertvarkytas į motorinį krovininį laivą. Motorinis krovininis laivas turi atitikti taikomus darbo vietos saugos reikalavimus, ypač II priedo 11 skyriaus 11.04 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
3. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATŲ TAIKYMAS PERTVARKANT KELEIVINIUS LAIVUS
3.1. Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas
3.1.1. Pertvarkymo priemonės, būtinos, kad būtų laikomasi 15 skyriaus reikalavimų, nepaisant to, kada jų imamasi, nėra C pertvarkymas pagal II priedo 24.02 straipsnio 2 dalį, 24.03 straipsnio 1 dalį ar 24.06 straipsnio 5 dalį ar atitinkamai 24a.02 ar 24a.03 straipsnius.
3.1.2. Laivą su kajutėmis pertvarkius į dieninių reisų laivą, visos naujos dalys turi visiškai atitikti taikomus reikalavimus.
3.2. Pavyzdžiai
3.2.1. Keleiviniame laive (pastatytame 1995 m.) ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d. turi būti įrengta antra nepriklausoma varomoji sistema. Jei savanoriškai keleivinis laivas kitaip nepertvarkomas, nebūtina atlikti stovumo skaičiavimo pagal naujuosius reikalavimus, tačiau, jei to objektyviai reikia, stovumo skaičiavimas gali būti atliekamas remiantis valstybės narės pradiniais stovumo reikalavimais.
3.2.2. Keleivinis laivas (pastatytas 1994 m., laivo sertifikatas paskutinį kartą atnaujintas 2012 m.) iki 2016 m. bus pailgintas 10 m. Be to, šiame laive turi būti įrengta papildoma varomoji sistema. Reikės atlikti naujus stovumo skaičiavimus remiantis 15 skyriaus nuostatomis dėl vieno skyriaus būsenos ir dviejų skyrių būsenos.
3.2.3. Keleiviniame laive (pastatytame 1988 m.) įrengiama galingesnė varomoji sistema, įskaitant sraigtus. Tai yra didelis pertvarkymas, todėl būtina atlikti stovumo skaičiavimą. Jis turi būti atliekamas pagal galiojančius reikalavimus.
5 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Triukšmo matavimai
(II priedo 3.04 straipsnio 7 dalis, 7.01 straipsnio 2 dalis, 7.03 straipsnio 6 dalis, 7.09 straipsnio 3 dalis, 8.10 straipsnis, 11.09 straipsnio 3 dalis, 12.02 straipsnio 5 dalis, 17.02 straipsnio 3 dalies b punktas ir 17.03 straipsnio 1 dalis)
1. Bendrieji reikalavimai
Siekiant patikrinti didžiausius garsinio slėgio lygius, nurodytus II priede, reikia nustatyti matuojamus dydžius, matavimo procedūras ir sąlygas, kad būtų galimas atgaminamas kiekybinis garsinio slėgio lygių įrašymas pagal 2 ir 3 punktus.
2. Matavimo prietaisai
Matavimo prietaisas atitinka 1 klasės reikalavimus pagal EN 60651:1994.
Prieš kiekvieną matavimų seriją ir po jos matavimo sistemai sukalibruoti ant mikrofono uždedamas 1 klasės kalibratorius pagal EN 60942:1998. Kartą per metus tikrinama kalibratoriaus atitiktis EN 60942:1998 reikalavimams. Kas dvejus metus tikrinama matavimo įrangos atitiktis EN 60651:1994 reikalavimams.
3. Triukšmo matavimai
3.1. Plaukiojančioje priemonėje
Matavimai atliekami pagal ISO 2923:2003 5–8 skyrius, matuojant tik A svertinius garso slėgio lygius.
3.2. Plaukiojančios priemonės keliamas oro triukšmas
Plaukiojančių priemonių vidaus vandenyse ir uostuose keliamas triukšmas nustatomas atliekant matavimus pagal EN ISO 22922:2000 7–11 skyrius. Mašinų skyrių durys ir langai matuojant yra uždaryti.
4. Dokumentai
Matavimai įrašomi pagal „Triukšmo valdymo protokolą“ (priedas).
Triukšmo matavimo protokolas
— plaukiojančioje priemonėje pagal ISO 2923: 2003
— plaukiojančios priemonės keliamas oro triukšmas pagal EN ISO 2922: 2000 ( 19 )
A. Plaukiojančios priemonės duomenys
|
1. |
Plaukiojančios priemonės tipas ir pavadinimas: Unikalus Europos laivų identifikavimo numeris: |
|
2. |
Savininkas: |
|
3. |
Pagrindinė varomoji sistema:
|
|
4. |
Pagalbiniai įtaisai:
|
|
5. |
Įdiegtos triukšmo mažinimo priemonės: |
|
6. |
Pastabos: |
B. Naudojamos matavimo priemonės
|
1. |
Garsinio slėgio lygio matavimo prietaisas: Gamintojas: … Tipas: … Paskutinis patikrinimas: … |
|
2. |
Oktavos/trečiosios oktavos diapazono analizatorius: Gamintojas: … Tipas: … Paskutinis patikrinimas: … |
|
3. |
Kalibratorius Gamintojas: … Tipas: … Paskutinis patikrinimas: … |
|
4. |
Priedai: |
|
5. |
Pastabos: |
C. Matavimo sąlygos – plaukiojanti priemonė
|
1. |
Sąstatas matavimo metu: |
|
2. |
Apkrova/tonažas: … t/m3 (19) (maždaug … % didžiausio dydžio) |
|
3. |
Pagrindinio variklio greitis: … min.–1 (maždaug … % didžiausio dydžio) |
|
4. |
Naudojamų pagalbinių įtaisų skaičius: |
|
5. |
Pastabos: |
D. Matavimo sąlygos – aplinka
|
1. |
Matavimo zona: prieš srovę/pasroviui (19) |
|
2. |
Vandens gylis: … m (Atitinkamas vandens lygis … = … m) |
|
3. |
Oras: … Temperatūra: … °C; Vėjo stiprumas: … BF |
|
4. |
Išorinio triukšmo trukdžiai: taip/ne (19) , jei taip, nurodyti: |
|
5. |
Pastabos: |
E. Matavimų registravimas
|
1. |
Matavimus atliko: |
|
2. |
Data: |
|
3. |
Pastabos: |
|
4. |
Parašas: |
F.1. Matavimo rezultatai
Triukšmo matavimas plaukiojančioje priemonėje
|
Numeris |
Matavimo vieta |
Durys |
Langai |
Matuojamas dydis dB(A) |
Pastabos |
||
|
atidarytos |
uždarytos |
atidaryti |
uždaryti |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
F.2. Matavimo rezultatai
Plaukiojančios priemonės keliamas oro triukšmas
|
Numeris |
Matavimo vieta |
Matuojami dydžiai dB(A) |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ADMINISTRACINIS NURODYMAS Nr. 6.
15 skyriaus reikalavimų taikymas Vietinės pertvaros
Pereinamojo laikotarpio reikalavimai uždaroms patalpoms, pastatytoms su tentais ar panašiais kilnojamaisiais įrenginiais
(II priedo 15.02 straipsnio 5 dalis, 15.03 straipsnio 4 dalis ir 15.03 straipsnio 9 dalis)
1. VIETINĖS PERTVAROS (15.02 STRAIPSNIO 5 DALIS)
Pagal 15.02 straipsnio 5 dalį įmanoma, kad vietinės vandeniui nelaidžios pertvaros, pvz., skersinėmis pertvaromis padalytos dvigubo dugno talpyklos, kurių ilgis didesnis už pažeidimo, į kurį reikia atsižvelgti, ilgį nebus įtrauktos į skaičiavimą. Tokiu atveju gali būti neįmanoma atsižvelgti į skersines pertvaras, jeigu jos nesiekia pertvarų denio. Dėl to pertvarų paskirstymas gali būti netinkamas.
Reikalavimo išaiškinimas:
Jei vandeniui nelaidus skyrius yra ilgesnis nei reikalaujama 15.03 straipsnio 9 dalyje ir jame yra vietinių pertvarų, kurios sudaro vandeniui nelaidžius smulkesnius skyrius ir tarp kurių atstumas yra didesnis nei mažiausias pažeidimo ilgis, į jas galima atsižvelgti skaičiuojant apgadinto laivo stovumą.
2. SU STOVUMU SUSIJĘ PEREINAMOJO LAIKOTARPIO REIKALAVIMAI UŽDAROMS PATALPOMS, PASTATYTOMS SU TENTAIS AR PANAŠIAIS KILNOJAMAISIAIS ĮRENGINIAIS (15.03 STRAIPSNIO 5 DALIS)
Uždaros patalpos, pastatytos su tentais ar panašiais kilnojamaisiais įrenginiais, gali pabloginti laivo stovumą, kadangi, jei jos yra pakankamo dydžio, turi poveikį vėjo slėgio sukeltam svirimo momentui,
Reikalavimo išaiškinimas:
Pastačius uždarą patalpą su tentais ar panašiais kilnojamaisiais įrenginiais laivuose, kurių sertifikatas pirmą kartą išduotas iki 2006 m. sausio 1 d. arba kuriems taikomos 24.06 straipsnio 2 dalies antro sakinio nuostatos, turi būti atliktas naujas stovumo skaičiavimas pagal šią direktyvą, jeigu tų patalpų šoninio paviršiaus plotas Awz viršija 5 % viso šoninio paviršiaus ploto Aw, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu atveju.
7 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Specialūs mažesnės masės inkarai
(II priedo 10.01 straipsnio 5 dalis)
1 DALIS.
Leidžiami specialieji inkarai
Šioje lentelėje nurodyti specialieji mažesnės masės inkarai, kuriuos kompetentingos institucijos leidžia pagal 10.01 straipsnio 5 dalį.
|
Inkaro Nr. |
Priimtinas inkaro masės sumažinimas (%) |
Kompetentinga institucija |
|
1. HA-DU |
30 % |
Vokietija |
|
2. „D’Hone Spezial“ |
30 % |
Vokietija |
|
3. „Pool 1“ (tuščiaviduris) |
35 % |
Vokietija |
|
4. „Pool 2“ (vientisas) |
40 % |
Vokietija |
|
5. „De Biesbosch-Danforth“ |
50 % |
Vokietija |
|
6. „Vicinay-Danforth“ |
50 % |
Prancūzija |
|
7. „Vicinay AC 14“ |
25 % |
Prancūzija |
|
8. „Vicinay“ 1 tipo |
45 % |
Prancūzija |
|
9. „Vicinay“ 2 tipo |
45 % |
Prancūzija |
|
10. „Vicinay“ 3 tipo |
40 % |
Prancūzija |
|
11. „Stockes“ |
35 % |
Prancūzija |
|
12. „D’Hone-Danforth“ |
50 % |
Vokietija |
|
13. „Schmitt HHP-anker“ |
40 % |
Nyderlandai |
|
14. SHI aukštai laikomi inkarai, ST tipo (standartiniai) |
30 % |
Nyderlandai |
|
15. SHI aukštai laikomi inkarai, FB tipo (visiškai subalansuoti) |
30 % |
Nyderlandai |
|
16. „Klinsmann“ inkaras |
30 % |
Nyderlandai |
|
17. „HA-DU-POWER“ inkaras |
50 % |
Vokietija |
2 DALIS
Leidimų specialiems mažesnės masės inkarams išdavimas ir bandymų procedūra
(Inkarų masės dydžių, nustatytų pagal II priedo 10.01 straipsnio 1–4 dalis, sumažinimas)
1. 1 skyrius. Leidimų suteikimo procedūra
|
1.1. |
Kompetentingos institucijos leidžia specialius mažesnės masės inkarus pagal II priedo 10.01 straipsnio 5 dalį. Kompetentinga institucija nusprendžia dėl leistino specialių inkarų masės sumažinimo pagal toliau nustatytą procedūrą. |
|
1.2. |
Inkaras gali būti laikomas specialiu tik jei nustatyta inkaro masė sumažinta bent jau 15 %. |
|
1.3. |
Paraiškos dėl leidimo specialiam inkarui išduoti pagal 1.1 punktą teikiamos valstybės narės kompetentingai institucijai. Su kiekviena paraiška pateikiama dešimt toliau nurodytų dokumentų kopijų: a) eskizo, kuriame nurodomi specialaus inkaro matmenys ir masė, nurodant pagrindinius kiekvieno turimo dydžio inkaro matmenis ir tipo pavadinimą; b) etaloninio inkaro A (pagal 2.2 punktą) ir specialaus inkaro B, kuriam suteikiamas leidimas, stabdymo jėgų schemos, kurias parengė ir įvertino kompetentingos institucijos paskirta institucija. |
|
1.4. |
Kompetentinga institucija praneša Komisijai apie bet kokias paraiškas dėl inkaro masės sumažinimo, kuriam po to, kai bus atlikti bandymai, ji ketina suteikti leidimą. Taigi kompetentinga institucija praneša Komisijai apie bet kokį specialų inkarą, kuriam suteiktas leidimas, ir nurodo jo tipo pavadinimą ir leistą inkaro masės sumažinimą. Kompetentinga institucija išduoda leidimą paraiškos teikėjui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai apie tai pranešama Komisijai, jei ši neprieštarauja. |
2. 2 skyrius. Bandymo procedūra
|
2.1. |
Stabdymo jėgų schemose pagal 1.3 punktą parodomos stabdymo jėgos, kaip etaloninio inkaro A ir specialaus inkaro B, kuriam suteikiamas leidimas remiantis atliktais bandymais pagal 2.2–2.5 punktus, greičio funkcija. I priede pateiktas vienas galimas stabdymo jėgų bandymas. |
|
2.2. |
Bandymuose naudojamas etaloninis inkaras A yra įprastas sudedamas be štoko inkaras, atitinkantis toliau pateiktą eskizą ir duomenis, jo masė yra bent jau 400 kg. 
Nurodytiems matmenims ir masei taikomas leistinas ±5 % nuokrypis. Tačiau kiekvieno inkaro kablio paviršiaus plotas yra bent 0,15 m2. |
|
2.3. |
Bandymuose naudojamo specialaus inkaro B masė nenukrypsta daugiau nei 10 % nuo etaloninio inkaro A masės. Jei leistinas nuokrypis yra didesnis, jėgos yra iš naujo apskaičiuojamos pagal masę. |
|
2.4. |
Stabdymo jėgų diagramose pateikiamas greitis (v) linijiniu būdu 0–5 km/h ribose (greitis ant žemės). Tuo tikslu kompetentingos institucijos nustatytuose upės ruožuose (viena – su rupiu žvirgždu, kitas – su smulkiu smėliu) pakaitomis atliekami trys etaloninio inkaro A ir specialaus inkaro B bandymai laivui plaukiant prieš srovę. Reino upėje kaip etaloninis ruožas gali būti naudojamas 401–402 km ruožas, kai žvirgždas rupus, ir 480–481 km ruožas, kai smėlis smulkus. |
|
2.5. |
Per kiekvieną bandymą bandomas inkaras velkamas plieniniais lynais, kurių ilgis nuo sujungimo vietų ant inkaro ir ant velkamos plaukiojančios priemonėse arba įtaiso yra 10 kartų didesnis už sujungimo vietos ant plaukiojančios priemonės aukštį virš žemės stovėjimo nuleidus inkarą vietoje. |
|
2.6. |
Inkaro masės sumažinimo procentas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
Kai:
|
(Nustatant paviršiaus plotą AA ir AB) |
2.7. |
Priimtinas procentas yra šešių r dydžių vidurkis, apskaičiuojamas pagal 2.6 punktą. |
Specialių inkarų tikrinimo ir leidimų jiems suteikimo taisyklių I priedas
Inkaro bandymo metodo, naudojant vienos eilės stumiamą vilkstinę, pavyzdys
8 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Vandeniui nelaidžių langų stiprumas
(II priedo 15.02 straipsnio 16 dalis)
1. Bendrieji reikalavimai
Pagal II priedo 15.02 straipsnio 16 dalį vandeniui nelaidūs langai gali būti po ribinės grimzlės linija, jei jie yra vandeniui nelaidūs, negali būti atidaryti, yra pakankamo stiprumo ir atitinka 15.06 straipsnio 14 dalį.
2. Vandeniui nelaidžių langų konstrukcija.
Laikoma, kad II priedo 15.02 straipsnio 16 dalies reikalavimai įvykdyti, jei vandeniui nelaidžių langų konstrukcija atitinka toliau išdėstytas nuostatas.
|
2.1. |
Naudojamas tik grūdintas stiklas, kuris atitinka ISO 614, paskelbtą 1994 m. balandžio mėn. |
|
2.2. |
Apvalūs langai, kurie atitinka ISO 1751, paskelbtą 1994 m. balandžio mėn., B serija: vidutinio patvarumo langai. Tipas: neatsidarantys langai. |
|
2.3. |
Kampiniai langai, kurie atitinka ISO 3903, paskelbtą 1994 m. balandžio mėn., E serija: patvarūs langai. Tipas: neatsidarantys langai. |
|
2.4. |
ISO standarto langai gali būti pakeisti langais, kurių konstrukcija yra bent jau lygiavertė 2.1–2.3 punktuose nustatytus reikalavimams. |
9 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Reikalavimai, taikomi automatinėms didelio slėgio vandens purškimo sistemoms
(II priedo 10.03a straipsnio 1 dalis)
Tinkamos automatinės didelio slėgio vandens purškimo sistemos, nurodytos 10.03a straipsnio 1 dalyje, atitinka tokius reikalavimus:
1. Automatinė didelio slėgio vandens purškimo sistema yra parengta veikti visą laiką, kai laive yra žmonių. Kad ji pradėtų veikti, įgulos nariams nereikia papildomai ko nors imtis.
2. Sistemoje nuolat išlaikomas reikiamas slėgis. Vamzdžiai visą laiką yra pripildyti vandens iki purkštukų. Užtikrinamas nuolatinis vandens tiekimas į sistemą. Į sistemą neturi patekti veikimui trukdančių nešvarumų. Sistemai stebėti ir tikrinti yra įrengti tinkami vaizdo atkūrimo prietaisai ir bandymo sistemos (pvz., manometrai, didelio slėgio indo vandens lygio indikatoriai, siurblio bandymo vamzdynas).
3. Siurblys vandeniui tiekti į purkštukus įsijungia automatiškai, kai sistemoje sumažėja slėgis. Siurblio matmenys yra tokie, kad jis galėtų nuolat tiekti pakankamai vandens reikiamu slėgiu, jei vienu metu įsijungtų visi purkštukai, kurių reikia didžiausios patalpos plotui apimti. Siurblys vandenį tiekia tik automatinei didelio slėgio vandens purškimo sistemai. Jei siurblys sugenda, pakankamai vandens purkštukams įmanoma tiekti iš kito laive esančio siurblio.
4. Sistema padalyta į skyrius, kuriuose ne daugiau kaip po 50 purkštukų.
5. Purkštukų skaičius ir išdėstymas užtikrina veiksmingą vandens paskirstymą patalpose, kurias reikia apsaugoti.
6. Purkštukai įsijungia, kai temperatūra yra 68–79 °C.
7. Automatinė didelio slėgio vandens purškimo sistema patalpose, kurias reikia apsaugoti, yra įrengta tiek, kiek minimaliai reikalaujama. Tokios sistemos jokių dalių negalima įrengti pagrindiniuose mašinų skyriuose.
8. Vaizdo ir garso indikatoriai yra vienoje arba keliose vietose ir bent jau vienas iš jų yra tokioje vietoje, kurioje visą laiką yra įgulos narių, ir rodyti kiekvieno skyriaus automatinės didelio slėgio vandens purškimo sistemos įsijungimo vietą.
9. Automatinės didelio slėgio vandens purškimo sistemos įrenginiams energiją tiekia du savarankiški energijos šaltiniai, kurie yra įrengti ne toje pačioje vietoje. Abu energijos šaltiniai geba be pašalinės pagalbos maitinti visą sistemą.
10. Automatinės didelio slėgio vandens purškimo sistemos įrengimo planas pateikiamas tikrinančiai institucijai patikrinti prieš įrengiant sistemą. Plane nurodomas naudojamų mechanizmų ir įrangos tipai ir eksploataciniai duomenys. Patvirtintos klasifikacinės bendrovės išbandytiems ir patvirtintiems įrenginiams, kurie atitinka bent jau pirmiau pateiktus nurodymus, leidimas gali būti suteiktas daugiau jų nebandant.
11. Apie tai, kad yra automatinė didelio slėgio vandens purškimo sistema, įrašoma Bendrijos sertifikato 43 punkte.
10 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
(Palikta tuščia)
11 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Bendrijos sertifikato pildymas
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. Blankai
Bendrijos sertifikatui naudojami tik kompetentingos institucijos patvirtinti blankai. Pildoma tik viena blankų pusė.
Išduodant Bendrijos sertifikatą, įtraukiami visi puslapiai nuo 1 iki 13, net jei kai kuriuose puslapiuose nieko neįrašyta.
1.2. Pildymo būdas
Bendrijos sertifikatas pildomas spausdinant rašomąja mašinėle arba kompiuteriu. Pildyti rašant ranka galima tik išskirtiniais atvejais. Įrašų neturi būti galima ištrinti. Įrašai yra tik juodos arba mėlynos spalvos. Išbraukymai atliekami raudonai.
2. ĮRAŠAI
2.1. Galimų variantų išbraukimas
Jei įrašai pažymėti ( 20 ), nereikalingus variantus reikia išbraukti.
2.2. Punktai, kuriuose niekas neįrašoma
Jei kuriame nors punkte nuo 1 iki 48 nereikia ar neįmanoma nieko įrašyti, per visą punktą nubraukiama linija.
2.3. Paskutinis Bendrijos sertifikato puslapis
Jei po 13 puslapio (žr. 3.2.3 punktą) nereikia papildomų puslapių, žodžiai „tęsinys (20) puslapyje“ 13 puslapio apačioje išbraukiami.
2.4. Pataisos
2.4.1. Pirmoji puslapyje rašant ranka atlikta pataisa
Puslapis gali būti taisomas tik vieną kartą, bet tuo metu galima atlikti kelias pataisas. Bet kokia taisytina detalė perbraukiama raudona linija. Anksčiau išbrauktas galimas variantas (žr. 2.1 punktą) arba punktas, kuriame anksčiau nebuvo nieko įrašyta, (žr. 2.3 punktą) pabraukiamas raudonai. Nauja informacija nerašoma į pataisytą vietą, bet ji rašoma tame pačiame puslapyje prie pavadinimo „Pataisos“, o eilutė „Šis puslapis pakeistas“ išbraukiama.
2.4.2. Kitos puslapyje rašant ranka atliktos pataisos
Atliekant kitas pataisas, puslapis pakeičiamas, o būtinos pataisos ir bet kurios anksčiau atliktos pataisos įrašomos tiesiai atitinkamuose punktuose. Po antrašte „Pataisos“ išbraukiama eilutė „punkto (-ų) pataisos“.
Senąjį puslapį pasilieka tikrinimo įstaiga, kuri iš pat pradžių išdavė Bendrijos sertifikatą.
2.4.3. Pataisos, atliekamos elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis
Atliekant pataisas elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis, puslapis pakeičiamas, o būtinos pataisos ir bet kurios anksčiau atliktos pataisos įrašomos tiesiai atitinkamuose punktuose. Po antrašte „Pataisos“ išbraukiama eilutė „punkto (-ų) pataisos“.
Senąjį puslapį pasilieka tikrinimo įstaiga, kuri iš pat pradžių išdavė Bendrijos sertifikatą.
2.5. Taisymas užklijuojant
Įrašus užklijuoti ar įklijuoti kitus duomenis, kuriais papildoma punktas, draudžiama.
3. PUSLAPIŲ PAKEITIMAS IR PRIDĖJIMAS
3.1. Puslapių pakeitimas
Bendrijos sertifikato 1 puslapis negali būti keičiamas. Kiti puslapiai pakeičiami 2.4.2–2.4.3 punktuose nustatyta tvarka.
3.2. Puslapių pridėjimas
Jei papildomiems įrašams Bendrijos sertifikato 10, 12 ar 13 puslapiuose nepakanka vietos, galima pridėti papildomų puslapių.
3.2.1. Galiojimo pratęsimas arba patvirtinimas
Jei sertifikatą reikia pratęsti dar kartą po to, kai jis buvo pratęstas šešis kartus, 10 puslapio apačioje įrašoma „Tęsinys 10a puslapyje“, dar vienas 10 puslapis žymimas kaip 10a puslapis ir įterpiamas po 10 puslapio. Atitinkamas įrašas padaromas 49 punkte 10a puslapio viršuje. 10a puslapio apačioje įrašoma „Tęsinys 11 puslapyje“.
3.2.2. Suskystintųjų dujų prietaisų sertifikato pratęsimas
Tai daroma vadovaujantis tvarka, panašia į 3.2.1 punkte nurodytą tvarką, po 12 puslapio įterpiant 12a puslapį.
3.2.3. Bendrijos sertifikato priedas
13 puslapio apačioje raudonai išbraukiami žodžiai „Bendrijos sertifikato pabaiga“, išbraukti žodžiai „Tęsinys (20) puslapyje“ pabraukiami raudonai ir toliau įterpiamas 13a puslapis. Tokia pataisa patvirtinama oficialiu antspaudu. Papildomas 13 puslapis pažymimas 13a puslapiu ir įterpiamas po 13 puslapio. 2.2 ir 2.3 punktų nuostatos taikomas 13a puslapiui mutatis mutandis.
Ta pati procedūra taikoma bet kuriems papildomiems priedams (13b, 13c ir kt. puslapiai).
4. ATSKIRŲ PUNKTŲ PAAIŠKINIMAI
Savaime suprantami punktai neminimi toliau.
2. Jei taikytina, įrašykite sąvokas pagal 1.01 straipsnį. Kiti laivų tipai įrašomi nurodant jų paprastai pripažįstamą pavadinimą.
10. Laivams, kuriems leidžiama plaukioti Reinu, t. y.:
a) tiems, kurie visiškai atitinka II priedą, įskaitant pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl 24 skyriaus, ir
b) tiems, kuriems netaikomos 24a skyriaus pereinamojo laikotarpio nuostatos arba IV priede numatyti sumažinti reikalavimai,
įtraukoje „- Bendrijos vandenų keliuose šioje (-se) srityje (-se)“ papildomai įrašoma:
a) Reine arba
b) R zonoje
15. Šis skyrius pildomas tik jei tai yra plaukiojanti priemonė, kurios bent viena iš 1.1, 1.2 ar 3 savybių 14 punkte neištrinama; priešingu atveju išbraukiama visa lentelė.
15.1. Lentelės skiltyje „Sąstato vaizdas“ įrašomas pavaizduotų plaukiojančių priemonių vilkstinės skaičius. Eilutes, į kurias nieko neįrašoma, perbraukiamos įstrižai.
Gali būti sudaryta daugiau sąstatų skyriuje „Kiti sąstatai“, ir jie pažymimi 18, 19, 20 ir kt.
Jei iš savybės „tinkama būti stumiama“ ankstesniame laivo sertifikate nėra akivaizdžiai aišku, kuriam sąstatui suteikiamas leidimas, ankstesnio laivo sertifikato įrašas gali būti perkeltas į 52 punktą. Į lentelės „Leidžiami sąstatai“ 1 eilutę įrašoma „žr. 52 punktą“.
15.2. Sankabos
Įrašoma tik informacija apie sankabą tarp stumiančiosios plaukiojančios priemonės ir stumiamos vilkstinės dalies.
17–20. Informacija pagal tonažo sertifikato 17–19 punktus šimtųjų tikslumu ir 20 punktą nerašant skaičių po kablelio. Bendras ilgis ir bendras plotis nurodomi pateikiant didžiausius plaukiojančios priemonės skaičius, įskaitant visas išsikišusias fiksuotas dalis. Ilgis L ir plotis B nurodomi pateikiant didžiausius laivo korpuso matmenis (taip pat žr. 1.01 straipsnį „Apibrėžtys“).
21. Krovininių laivų dedveito tonažas tonomis pagal didžiausios grimzlės tonažo sertifikatą, kaip nurodyta 19 punkte.
Visų kitų plaukiojančių priemonių tonažas nurodytas m3. Jei tonažo sertifikato nėra, tonažas apskaičiuojamas iš vandentalpos koeficiento ir ilgio LWL, pločio BWL ir vidutinės grimzlės, esant didžiausiam panirimui sandaugos.
23. Keleivių gultų skaičius (įskaitant sulankstomas ir panašias lovas).
24. Skaičiuojamos tik vandeniui nelaidžios skersinės pertvaros, kurios driekiasi nuo vieno laivo krašto iki kito.
26. Jei taikytina, vartojamos tokios sąvokos:
— rankiniu būdu valdomi liukų dangčiai,
— rankiniu būdu valdomi velėniniai liukų dangčiai,
— rankiniu būdu valdomi slankieji liukų dangčiai,
— mechaniniu būdu valdomi slankieji liukų dangčiai,
— mechaniniu būdu valdomi liukų dangčiai.
Kiti liukų dangčių tipai įrašomi nurodant jų paprastai pripažįstamą pavadinimą.
Išvardijami bet kurie triumai, kurie neturi liuko dangčio, pvz., 52 punkte.
28. Skaičius be kablelio.
30, 31 ir 33. Kiekvienas suktuvų korpusas skaičiuojamas kaip vienas suktuvas, nepaisant to, kiek inkarų ar vilkimo trosų prie jo prijungta.
34. Prie „Kiti įrenginiai“ įrašomos sistemos, kuriose nenaudojamos laivo vairo plokštės (pvz., laivo vairo sraigtas, cikloidinis laivo sraigtas ir laivapriekio privairavimo sistemos).
Taip pat įrašykite bet kuriuos rankiniu būdu valdomus pagalbinius elektros variklius.
Laivapriekio privairavimo sistemų atveju „nuotolinis valdymas“ taikomas tik nuotolinio valdymo priemonėms, valdomoms iš laivo vairavimo vietos vairinėje.
35. Įrašomi tik teoriniai dydžiai pagal 8.08 straipsnio 2 ir 3 dalis, 15.01 straipsnio 1 dalies c punktą ir 15.08 straipsnio 5 punktą ir tik toms plaukiojančioms priemonėms, kurių kilis pradėtas statyti po 1984 12 31.
36. Paaiškinimui galima naudoti eskizą.
37. Įrašomi tik teoriniai dydžiai pagal 10.01 straipsnio 1–4 dalis, jų nesumažinant.
38. Įrašomi tik mažiausi ilgiai pagal 10.01 straipsnio 10 dalį ir mažiausias atsparumas tempimui pagal 10.01 straipsnio 11 dalį. Skiltyje „kiekvienos grandinės atsparumas tempimui“ abi vertės įrašomos, jei jos skiriasi.
39., 40. Įrašomi tik mažiausi ilgiai ir mažiausias atsparumas tempimui, iš naujo apskaičiuoti pagal 10.02 straipsnio 2 dalį.
42. Tikrinanti institucija gali įtraukti daugiau punktų į būtinos įrangos sąrašą. Jie yra pagrįsti kaip svarbūs tam tikro tipo laivo arba jo eksploatavimo srities saugai. 52 punktą galima papildyti.
Kairiojo stulpelio 3 ir 4 eilutės. Keleiviniams laivams pirmasis paminėtas punktas išbraukiamas, o antrame minimame punkte įrašomas tikrinimo įstaigos nustatytas trapo ilgis. Visiems kitiems laivams antrasis minimas punktas atitinkamai išbraukiamas, jei tikrinimo įstaiga leido taikyti trumpesnį ilgį, nei numatyta 10.02 straipsnio 2 dalies d punkte, tik pirma dalis išbraukiama ir įrašomas trapo ilgis.
Kairiojo stulpelio 6 eilutė. Čia įrašomas pagal 10.02 straipsnio 2 dalies f punktą ir 15.08 straipsnio 9 dalį nustatytų pirmosios pagalbos komplektų skaičius.
Kairiojo stulpelio 10 eilutė. Čia įrašomas pagal 10.02 straipsnio 1 dalies d–f punktus nustatytų ugniai atsparių talpyklų skaičius.
43. Čia neįtraukti nešiojamieji gesintuvai, kurių reikalaujama pagal kitas saugos taisykles, pvz., Europos susitarimą dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais (ADN).
44. 3 eilutė. Bendrijos sertifikatuose, kurių galiojimas pratęsiamas prieš 2010 m. sausio 1 d. (arba prieš 2025 m. sausio 1 d., kai taikomas 24a skyrius), punktas „pagal EN 395:1998 arba 396:1998“ išbraukiamas, jei laive nėra pagal šį standartą numatytų gelbėjimosi liemenių.
4 eilutė. Kai Bendrijos sertifikatų galiojimas pratęsiamas po 2015 m. sausio 1 d. (arba po 2030 m. sausio 1 d., kai taikomas 24a skyrius) arba jeigu laivas aprūpinamas nauja gelbėjimo valtimi, punktas „su irklų komplektu, švartuojamuoju lynu ir samčiu“ išbraukiamas. Punktas „pagal EN 1914:1997“ išbraukiamas, jeigu laive nėra šį standartą atitinkančios gelbėjimo valties.
46. Paprastai ištisinio veikimo nereikia įtraukti, jei trūksta gultų ar per aukštas triukšmo lygis.
50. Ekspertas pasirašo tik jei pats užpildo 11 puslapį.
52. Čia galima nurodyti bet kuriuos atskiriems punktams taikomus papildomus apribojimus, išimtis ir paaiškinimus ar panašius dalykus
5. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
5.1. Esami Bendrijos sertifikatai
Išskyrus 2.09 straipsnio 2 dalį, esami Bendrijos sertifikatai nebepratęsiami.
5.2. Pakeitimas po periodiško patikrinimo
Po laivo, kuris dar neturi V priedo 1 dalyje pateiktą pavyzdį atitinkančio Bendrijos sertifikato, periodiško patikrinimo išduodamas Bendrijos sertifikatas. Taikoma 2.09 straipsnio 4 dalis ir 2.17 straipsnis.
12 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Plaukiojančių priemonių kuro talpyklos
(II priedo 8.05 straipsnio 1 dalis ir 17.02 straipsnio 1 dalies d punktas)
Pagal 8.05 straipsnio 1 dalį kuro talpyklos yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba yra tvirtai prie jo pritvirtintos.
Darbo įrangos, esančios plūduriuojančiame įrenginyje, varikliams skirtos kuro talpyklos neturi būti neatskiriama laivo korpuso dalis ar tvirtai prie jo pritvirtintos. Mobiliosios talpyklos gali būti naudojamos, jei atitinka tokias sąlygas:
1. Tokių talpyklų talpa yra ne didesnė kaip 1 000 litrų.
2. Talpyklas įmanoma pakankami tvirtai pritvirtinti ir įžeminti.
3. Talpyklos pagaminamos iš pakankamo storio plieno ir įrengtos virš padėklo. Pastarasis suprojektuotas taip, kad neleistų nutekančiam kurui užteršti vandenų kelių. Padėklų gali nebūti, jei talpyklos yra dvisienės ir apsaugotos nuo nutekėjimo ar turinčios įspėjimo apie nutekėjimo sistemą ir užpildomos tik per automatinį vožtuvą. 3 punkto nuostatos laikomos įvykdytomis, jei talpyklos konstrukcija sertifikuota ir patvirtinta pagal valstybės narės nuostatus.
Bendrijos sertifikate padaromas atitinkamas įrašas.
13 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Mažiausias baržų korpuso storis
(II priedo 3.02 straipsnio 1 dalis)
Baržų, kurios tik velkamos, periodiškų patikrinimų pagal 2.09 straipsnį metu tikrinanti įstaiga gali leisti nedidelius nukrypimus nuo 3.02 straipsnio 1 dalies b punkto korpuso išorinės apkalos mažiausio storio atžvilgiu. Nukrypimas turi būti ne didesnis kaip 10 %, o mažiausias korpuso storis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.
Nukrypimai įrašomi į Bendrijos sertifikatą.
Bendrijos sertifikato 14 punkte taikoma tik savybė Nr. 6.2 „Kaip plaukiojanti priemonė, neturinti nuosavos varomosios jėgos“.
Savybės 1–5.3 ir 6.1 išbraukiamos.
14 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
(Palikta tuščia)
15 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Savo galia varomo laivo judėjimas
(II priedo 10.03b straipsnio 2 dalies a punktas, 15.07 straipsnio 1 dalis, 22a.05 straipsnio 1 dalies a punktas)
1. Mažiausi laivo judėjimo reikalavimai
Savo galia varomo laivo judėjimas pagal 10.03b straipsnio 2 dalies a punktą, 15.07 straipsnio 1 dalį ir 22a.05 straipsnio 1 dalį laikomas pakankamas, jei, naudojant laivapriekio privairavimo įrenginį, laivas arba laivo varomas sąstatas pasiekia 6,5 km/h greitį vandens atžvilgiu ir gali būti pasiektas ir išlaikytas 20°/min posūkio kampinis greitis, laivui plaukiant 6,5 km/h greičiu vandens atžvilgiu.
2. Navigaciniai bandymai
Tikrinant, ar laikomasi mažiausių reikalavimų, laikomasi 5.03 ir 5.04 straipsnių.
16 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
(Palikta tuščia)
17 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Tinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema
(II priedo 10.03b straipsnio 3 dalis, 15.11 straipsnio 17 dalis, 22b.11 straipsnio 1 dalis)
Priešgaisrinės signalizacijos sistemos laikomos tinkamomis, jei atitinka toliau nurodytas sąlygas.
0. SUDEDAMOSIOS DALYS
|
0.1. |
Priešgaisrinės signalizacijos sistemas sudaro: a) gaisro aptikimo sistema; b) gaisro indikatorių sistema; c) valdymo pultas, taip pat išorinis maitinimas. |
|
0.2. |
Gaisro aptikimo sistema gali būti padalyta į vieną arba daugiau gaisro zonų. |
|
0.3. |
Gaisro indikatorių sistema gali turėti vieną arba daugiau indikatorių. |
|
0.4. |
Valdymo pultas yra centrinis priešgaisrinės sistemos signalizacijos sistemos valdymo pultas. Jis taip pat apima gaisro indikatorių sistemos dalis (pvz., indikatorių). |
|
0.5. |
Gaisro aptikimo zonoje gali būti vienas arba daugiau gaisro detektorių. |
|
0.6. |
Gaisro detektoriai gali būti a) karščio detektoriai; b) dūmų detektoriai; c) jonų detektoriai; d) liepsnos detektoriai; e) jungtiniai detektoriai (gaisro detektoriai, kuriuose yra du arba daugiau a–d punktuose išvardyti detektoriai). Tikrinanti įstaiga gali patvirtinti gaisro detektorius, reaguojančius į kitus veiksnius, rodančius, kad kilo gaisras, jei tokie detektoriai yra ne mažiau jautrūs už a–e punktuose minimus detektorius. |
|
0.7. |
Gaisro detektoriai gali būti įrengti a) su individualia identifikacija; b) be individualios identifikacijos. |
1. KONSTRUKCIJOS REIKALAVIMAI
1.1. Bendrieji reikalavimai
|
1.1.1. |
Privalomosios priešgaisrinės signalizacijos sistemos veikia visą laiką. |
|
1.1.2. |
Pagal 2.2 punktą reikalaujami gaisro detektoriai yra automatiniai. Gali būti įrengti papildomi rankiniu būdu valdomi gaisro detektoriai. |
|
1.1.3. |
Sistema ir jos sudedamosios dalys pajėgia atlaikyti įtampos svyravimą ir viršįtampį, aplinkos temperatūros pokyčius, vibracijas, drėgmę, smūgius, smūgines apkrovas ir koroziją, t. y. dalykus, kurie paprastai būdingi laivuose. |
1.2. Energijos tiekimas
|
1.2.1. |
Energijos šaltiniai ir elektros grandinės, kurių reikia priešgaisrinės signalizacijos sistemai veikti, turi savistabos funkciją. Atsiradus bet kokiam gedimui, valdymo pulte įsijungia vaizdo arba garso signalas, kurį galima atskirti nuo priešgaisrinės signalizacijos. |
|
1.2.2. |
Turimi bent du priešgaisrinės signalizacijos sistemos elektrinės dalies energijos šaltiniai, iš kurių vienas yra avarinė energijos sistema (pvz., avarinis energijos šaltinis ir avarinis skirstomasis skydas). Vien tik šiuo tikslu turimi du atskiri maitinimo šaltiniai. Jie maitina automatinį priešgaisrinės signalizacijos sistemos jungiklį valdymo pulte arba prie jo. Į vienos dienos reisą plaukiančiuose laivuose iki 25 m LWL ir motoriniuose laivuose pakanka atskiro avarinio energijos tiekimo. |
1.3. Gaisro aptikimo sistema
|
1.3.1. |
Gaisro detektoriai sutelkti gaisro aptikimo zonose |
|
1.3.2. |
Gaisro aptikimo sistemos nenaudojamos jokiu kitu tikslu. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, valdymo pulte gali būti įjungiamas ir rodomas durų užsidarymas pagal 15.11 straipsnio 8 dalį ir panašios funkcijos. |
|
1.3.3. |
Gaisro aptikimo sistemos suprojektuotos taip, kad pirmasis pasigirdęs priešgaisrinis signalas nesutrukdytų kitų detektorių skleidžiamiems priešgaisriniams signalams. |
1.4. Gaisro aptikimo zonos
|
1.4.1. |
Jei gaisro detektoriai negali būti nuotoliniu būdu individualiai identifikuojami, gaisro aptikimo zonoje nėra stebimas daugiau kaip vienas denis. Tai netaikoma gaisro aptikimo zonai, kurioje stebima sienomis atitverta trapo šachta. Kad nebūtų vėluojama aptikti gaisro židinį, uždarų patalpų kiekvienoje gaisro aptikimo zonoje skaičius ribojamas. Vienoje gaisro aptikimo zonoje yra ne daugiau kaip penkiasdešimt uždarų erdvių. Jei gaisro aptikimo sistemoje atskiri gaisro detektoriai identifikuojami nuotoliniu būdu, gaisro aptikimo zonose gali būti stebimi keli deniai ir bet koks skaičius uždarų erdvių. |
|
1.4.2. |
Keleiviniuose laivuose, kuriuose nėra gaisro aptikimo sistemos su nuotoliniu būdu identifikuojamais atskirais gaisro detektoriais, gaisro aptikimo zona neapima daugiau kaip plotą, nustatytą pagal 15.11 straipsnio 10 dalį. Atskiroje kajutėje, esančioje tokioje gaisro aptikimo zonoje, įjungti gaisro detektoriai duoda vaizdo arba garso signalą koridoriuose už kajutės ribų. |
|
1.4.3. |
Laivo virtuvės, mašinų skyriai ir katilinės sudaro atskiras gaisro aptikimo zonas. |
1.5. Gaisro detektoriai
|
1.5.1. |
Kaip gaisro detektoriai gali būti naudojami tik karščio, dūmų ir jonų detektoriai. Kitų tipų detektoriai gali būti naudojami tik kaip papildomi. |
|
1.5.2. |
Visi gaisro detektoriai yra patvirtinti. |
|
1.5.3. |
Visi automatiniai gaisro detektoriai yra suprojektuoti taip, kad juos būtų galima patikrinti, siekiant užtikrinti jų tinkamą veikimą, ir kad jie vėl iš naujo būtų naudojami, jei trūksta reikiamų pakeisti kurių nors sudedamųjų dalių. |
|
1.5.4. |
Dūmų detektoriai įrengiami taip, kad reaguotų, kai dėl dūmų matomumas kiekviename metre sumažėja daugiau kaip 2–12,5 %. Laivo virtuvėse, mašinų skyriuose ir katilinėse įrengti dūmų detektoriai reaguoja pagal jautrumo ribas, atitinkančias tikrinimo įstaigos reikalavimus, ir reikia vengti per mažo arba per didelio detektorių jautrumo. |
|
1.5.5. |
Karščio detektoriai įrengiami taip, kad temperatūrai didėjant mažiau kaip 1 °C/min, jie reaguotų į 54–78 °C temperatūrą. Temperatūrai didėjant greičiau. karščio detektoriai reaguoja pagal temperatūros ribas, kuriose vengiama per mažo arba per didelio karščio detektoriaus jautrumo. |
|
1.5.6. |
Sutikus tikrinimo įstaigai, leistina darbinė karščio detektorių temperatūra gali būti padidinta iki 30 °C virš didžiausios temperatūros viršutinėje mašinų skyrių ir katilinių dalyje. |
|
1.5.7. |
Liepsnų detektoriaus jautrumas pakankamas, jei liepsnos aptinkamos apšviestame fone. Liepsnų detektoriuose taip pat įrengiama netikro pavojaus atpažinimo sistema. |
1.6. Gaisro aptikimo sistema ir valdymo pultas
|
1.6.1. |
Įjungtas gaisro detektorius siunčia vaizdo ir garso priešgaisrinį signalą į valdymo pultą ir indikatorius. |
|
1.6.2. |
Valdymo pultas ir indikatoriai yra tokioje vietoje, kurioje nuolat yra įgulos narių arba laive dirbančių darbuotojų. Vienas indikatorius yra valdymo vietoje. |
|
1.6.3. |
Indikatoriai apima bent jau gaisro aptikimo zoną, kurioje įjungtas gaisro detektorius. |
|
1.6.4. |
Ant arba šalia kiekvieno indikatoriaus pateikiama aiški informacija apie stebimus plotus ir gaisro aptikimo zonų vietas. |
2. ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
|
2.1. |
Gaisro detektoriai įrengiami taip, kad būtų užtikrintas geriausias įmanomas sistemos veikimas. Reikėtų vengti vietų, esančių arti denio sijų ir ventiliacijos šachtų, arba kitų vietų, kuriose oro srovės galėtų turėti neigiamo poveikio sistemos veikimui, ir vietų, kuriose galimos smūginės apkrovos ar mechaniniai pažeidimai. |
|
2.2. |
Apskritai lubose įrengti gaisro detektoriai yra bent 0,5 m nuo pertvarų. Didžiausias atstumas tarp gaisro detektorių ir pertvarų atitinka dydžius, nurodytus šioje lentelėje:
Tikrinimo įstaiga gali nustatyti arba patvirtinti kitokius atstumus remdamasi bandymais, kuriais įrodomos detektorių savybės. |
|
2.3. |
Priešgaisrinės signalizacijos sistemos elektros kabeliai negali būti išvedžioti mašinų skyriuose ir katilinėse, kitose didelės rizikos vietose, nebent tai būtų būtina gaisrui tose plotuose aptikti ar jiems prijungti prie atitinkamo energijos tiekimo. |
3. PRIĖMIMO BANDYMAS
3.1. Ekspertas turi patikrinti gaisro aliarmo sistemas:
a) prieš pirmą kartą pradedant eksploatuoti;
b) prieš pradedant eksploatuoti po bet kokio didesnio pakeitimo ar remonto;
c) reguliariai, ne rečiau kaip kas dveji metai.
Tokie mašinų skyrių ir katilinių patikrinimai atliekami įvairiomis mašinos veikimo ir kintančiomis vėdinimo sąlygomis. Patikrinimus, nurodytus c punkte, gali atlikti ir kompetentingas asmuo iš kompetentingos įmonės, kurios specializacija yra gaisro gesinimo sistemos.
3.2. Išduodamas eksperto arba kompetentingo asmens pasirašytas patikrinimo sertifikatas, jame nurodoma patikrinimo data.
18 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Atskirų laivo dalių plūdrumo, diferento ir stovumo įrodymas
(II priedo 22a.05 straipsnio 2 dalis, kartu su 22.02 ir 22.03 straipsniais)
|
1. |
Įrodant atskirtų laivo dalių plūdrumą, diferento padėtį ir stovumą pagal 22a.05 straipsnio 2 dalies a punktą, reikia laikyti, kad abi dalys buvo iš dalies arba visiškai iškrautos prieš tai arba kad virš liuko komingso išlendantys konteineriai buvo tinkamai apsaugoti nuo slydimo. |
|
2. |
Todėl apskaičiuojant stovumą pagal 22.03 straipsnį (Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas) kiekviena iš dviejų dalių atitinka toliau nurodytas sąlygas: — metacentrinis aukštis MG yra ne didesnis nei 0,50 m, — nustatomas saugus atstumas – 100 mm, — greitis, į kurį atsižvelgiama, yra 7 km/h, — laikoma, kad vėjo slėgis yra 0,01 t/m2. |
|
3. |
Pagal 22a.05 straipsnio 2 dalį atskirtų laivo dalių atveju nereikia laikytis pasvirimo kampo (≤ 5°), nes toks kampas, gautas iš trinties koeficiento, nustatytas nesaugiems konteineriams. Pagal 22.02 straipsnio 1 dalies e punkte pateiktą formulę reikia atsižvelgti į pasvirimo petį, susidariusį dėl vandens laisvųjų paviršių. |
|
4. |
2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taip pat laikomi įvykdytais, jei kiekviena iš abiejų dalių atitinka stovumo reikalavimus, nustatytus Europos susitarimo dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais (ADN) 9.1.0.95.2 dalyje. |
|
5. |
Atskirtų laivo dalių stovumo patvirtinimas gali būti gautas laikant, kad apkrova yra tolygiai pasiskirsčiusi, nes apkrovą galima tolygiai paskirstyti, jei tai nėra padaryta, prieš atskyrimą, arba kitais atvejais laivas gali būti iš esmės iškrautas. |
19 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
(Palikta tuščia)
20 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Laivų, kurie gali būti valdomi pagal S1 ir S2 standartus, įranga
(II priedo 23.09 straipsnis)
1. BENDRASIS įVADAS
Pagal II priedo 23.09 straipsnio 1 dalį laivai, kuriuos ketinama valdyti pagal S1 ir S2 standartus, atitinka šio straipsnio nuostatas. Pagal 23.09 straipsnio 1 dalį, tikrinimo įstaiga Bendrijos sertifikate patvirtina, kad laivas atitinka šias nuostatas.
Šios nuostatos papildo įrangai taikomus reikalavimus, kurie galioja papildomai prie reikalavimų, kuriuos laivas turi atitikti, kad būtų išduotas Bendrijos sertifikatas. Šiame administraciniame nurodyme bus paaiškintos 23.09 straipsnio nuostatos, kurios gali būti skirtingai aiškinamos. Atitinkamai II priedo 23.09 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos taip:
2. 23.09 STRAIPSNIS
2.1. 1.1 punkto a papunktis. Varomosios sistemos įrengimas
Jei laive yra tiesiogiai reversinis pagrindinis variklis, suslėgto oro sistema, kurios reikia sraigto krypčiai apsukti:
a) yra nuolat suslėgta automatiškai reguliuojamo kompresoriaus; arba
b) kai vairinėje duodamas signalas, yra suslėgta naudojant pagalbinį variklį, kurį galima paleisti iš valdymo vietos. Jei pagalbinis variklis turi savo kuro talpyklą, pagal 8.05 straipsnio 13 dalį vairinėje yra signalizacijos prietaisas, kuris įspėtų, jei užlipdymo lygis būtų nepakankamas tolesnei saugiai eksploatacijai užtikrinti.
2.2. 1.1 punkto b papunktis. Vandens lygis pagrindiniame mašinų skyriuje
Jei laivapriekio vairavimo sistema būtina, kad būtų laikomasi 5 skyriuje nustatytų manevravimo reikalavimų, patalpa, kurioje yra laivapriekio vairavimo sistema, laikoma pagrindiniu mašinų skyriumi.
2.3. 1.1 punkto c papunktis. Automatinis kuro tiekimas
|
2.3.1. |
Jei varomoji sistema turi vienos dienos kuro atsargų talpyklą: a) jos turinio pakanka varomosios sistemos 24 valandų eksploatacijai, laikant, kad per valandą suvartojama 0,25 l/kW; b) kuro tiekimo siurblys, pakartotinai pripildantis vienos dienos kuro atsargų talpyklą, nuolat veikia; arba c) kuro tiekimo siurblyje yra įtaisytas: — jungiklis, kuris automatiškai įjungia kuro tiekimo siurblį, kai vienos dienos kuro atsargų talpykloje pasiekiamas tam tikras atsargų lygis, ir — jungiklis, kuris automatiškai išjungia kuro tiekimo siurblį, kai vienos dienos kuro atsargų talpykla pripildoma. |
|
2.3.2. |
Vienos dienos kuro atsargų talpykloje yra lygio kontrolės signalizacijos įrenginys, atitinkantis 8.05 straipsnio 13 dalies reikalavimus. |
2.4. 1.1 punkto d papunktis. Vairavimo sistemai nereikia ypač didelės jėgos
Tokį reikalavimą atitinka hidrauliniu būdu valdomos vairavimo sistemos. Rankiniu būdu valdomos vairavimo sistemoms valdyti nereikia didesnės nei 160 N jėgos.
2.5. 1.1 punkto e papunktis. Vaizdo ir garso signalai, reikalaujami laivui plaukiant
Vaizdo signalai neapima cilindrų, rutulių, kūgių ar dvigubų kūgių, kurie reikalaujami pagal valstybių narių laivybos institucijos taisykles.
2.6. 1.1 punkto f papunktis. Tiesioginis ryšys ir ryšys su mašinų skyriumi
|
2.6.1. |
Tiesioginis ryšys laikomas užtikrintas, jei: a) tiesioginis vaizdo ryšys įmanomas tarp vairinės ir valdymo vietų, leidžiantis matyti gerves ir knechtus priekinėje laivo dalyje arba laivagalyje, be to, atstumas nuo vairinės iki tokių valdymo vietų ne didesnis nei 35 m; ir b) gyvenamosios patalpos tiesiogiai pasiekiamos iš vairinės. |
|
2.6.2. |
Ryšys su mašinų skyriumi laikomas užtikrintas, jei 7.09 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje minimas signalas gali būti valdomas nepriklausomai nuo 7.09 straipsnio 2 dalyje minimo jungiklio. |
2.7. 1.1 punkto i papunktis. Svirtys ir panašūs sukamieji keliamieji įtaisai
Jie yra:
a) rankiniu būdu valdomi inkarų suktuvai (laikoma, kad didžiausia jėga, kurios reikia, veikia tada, kai inkarai laisvai kabo);
b) svirtys liukams kelti;
c) svirtys ant laivo stiebo ir piltuvų suktuvų.
Jie nėra:
a) įmautės ir sukabinamieji suktuvai;
b) svirtys ant kranų, jei jie nėra skirti laivo valtims.
2.8. 1.1 punkto m papunktis. Ergonomiškas išdėstymas
Laikoma, kad sąlygos įvykdytos, jei:
a) vairinė įrengta pagal Europos standartą EN 1864:2008; arba
b) vairinė suprojektuota taip, kad radiolokacinį valdymą atliktų vienas asmuo; arba
c) vairinė atitinka tokius reikalavimus:
aa) Pagrindiniai valdymo blokai ir kontrolės prietaisai yra priekiniame regos lauke ir ne didesniu kaip 180° kampu (90° iki dešiniojo borto ir 90° iki kairiojo borto), įskaitant grindis ir lubas. Jie yra aiškiai įskaitomi ir matomi iš įprastos vairininko padėties;
bb) Pagrindiniai valdymo blokai, tokie kaip vairaratis ar vairavimo svirtis, variklio valdymo įrenginiai, radijo valdymo įrenginiai, garso signalai ir įspėjamieji bei manevravimo signalai, kurių atitinkamai reikalaujama pagal nacionalines arba tarptautines navigacijos taisykles, yra išdėstyti taip, kad atstumas tarp valdymo įrenginių prie dešiniojo borto ir įrenginių prie kairiojo borto yra ne didesnis kaip 3 m. Vairininkas gali valdyti variklius nepakeisdamas vairavimo sistemos valdymo įrenginių ir kartu kitus valdymo įrenginius, pvz., radijo sistemą, garso signalų valdymo įrenginius, įspėjamuosius ir manevravimo signalus, kurių atitinkamai reikalaujama pagal nacionalinės arba tarptautinės navigacijos taisykles;
cc) Įspėjamieji ir manevravimo signalai, kurių atitinkamai reikalaujama pagal nacionalines arba tarptautines navigacijos taisykles, valdomi elektroniniu, pneumatiniu, hidrauliniu ar mechaniniu būdu. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, juos valdyti naudojant įtempiamą laidą galima tik jei tokiu būdu būtų įmanomas saugus valdymas iš valdymo vietos.
3. 23.09 STRAIPSNIS
3.1. 1.2 punkto a papunktis. Atskirai eksploatuojami varikliniai laivai
Motoriniai laivai, kurie pagal Bendrijos sertifikatą taip pat yra tinkami stūmimui, bet
a) kurie neturi hidrauliniu ar elektriniu būdu valdomų sukabinamųjų suktuvų; arba
b) kurių hidrauliniu ar elektriniu būdu valdomi sukabinamieji suktuvai neatitinka šio administracinio nurodymo 3.3 punkto reikalavimų
priskiriami S2 standartui, kaip ir atskirai eksploatuojami motoriniai laivai.
Į Bendrijos sertifikato 47 punktą įrašoma „Standartas S2 netaikomas motoriniam laivui, kai stumiama“.
3.2. 1.2 punkto c papunktis. Stumiamos vilkstinės
Motoriniams laivams, kurie pagal jų Bendrijos sertifikatą yra tinkami stūmimui ir turi hidrauliniu ar elektriniu būdu valdomus sukabinamuosius suktuvus, kurie atitinka šio administracinio nurodymo 3.3 punkto reikalavimus, bet kurie neturi savo laivapriekio privairavimo įrenginio, suteikiamas S2 standartas, kaip motoriniam laivui, kuris stumia vilkstinę. Į Bendrijos sertifikato 47 punktą įrašoma „Standartas S2 netaikomas motoriniam laivui, kai jis eksploatuojamas atskirai“.
3.3. 1.2 punkto c papunkčio pirmasis sakinys ir 1.2 punkto d papunkčio pirmasis sakinys. Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai įtaisai, skirti kabeliams įtempti (sukabinamieji įtaisai)
Reikalingi sukabinamieji įtaisai yra minimali įranga, nurodyta pagal 16.01 straipsnio 2 dalį, kuri pagal Administracinio nurodymo Nr. 3 (išilginės jungtys) 2.1 ir 2.2 punktus naudojama sukabinimo jėgoms perimti ir kuri atitinka tokius reikalavimus:
a) Įtaisas tempimo jėgą, kurios reikia sukabinimui, užtikrina tik mechaninėmis priemonėmis;
b) Įtaiso valdymo priemonės yra ant paties įtaiso. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, nuotolinis valdymas leidžiamas, jei:
— įtaisą valdantis asmuo netrukdomai tiesiogiai mato įtaisą iš valdymo vietos,
— valdymo vietoje yra įtaisas, neleidžiantis atlikti netyčinio veiksmo,
— įtaisas turi avarinį stabdymą.
c) Įtaisas turi stabdymo įtaisą, kuris suveiktų iškart, jei valdymo priemonės būtų atleistos arba dingtų varomoji jėga;
d) Sukabinimo kabelį įmanoma atleisti rankiniu būdu, jei dingsta varomoji jėga.
3.4. 1.2 punkto c papunkčio antrasis sakinys ir 1.2 punkto d papunkčio antrasis sakinys. Laivapriekio privairavimo įrenginio naudojimas
Laivapriekio privairavimo įrenginio naudojimo valdymo įtaisas yra stacionariai įrengtas vairinėje. Laikomasi 7.04 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Elektros kabeliai, skirti laivapriekio privairavimo įrenginiui naudoti, yra stacionarai įrengti priekinėje stumiančiojo motorinio laivo arba stūmiko dalyje.
3.5. 1.2 punkto e papunktis. Lygiavertis manevringumas
Lygiavertis manevringumas užtikrinamas varomąja sistema, kurią sudaro:
a) daugiasraigtė varomoji sistema ir bent dvi savarankiškos panašios galios varomosios sistemos;
b) bet vienas cikloidinis laivo sraigtas;
c) bent vienas laivo vairo sraigtas; arba
d) bent viena 360° didelio slėgio vandens srovės varomoji sistema.
21 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Mažame aukštyje įrengiamo apšvietimo sistemų reikalavimai
(II priedo 15.06 straipsnio 7 dalis; 22b.10 straipsnio d dalis)
1. Bendrieji reikalavimai
|
1.1. |
Pagal pirmiau minėtas nuostatas keleiviniuose laivuose ir greitaeigiuose laivuose įrengtos tinkamos sistemos, kurios aiškiai rodytų evakuacinius kelius ir avarinius išėjimus, kai įprastas apšvietimas pablogėja dėl dūmų. Tokių sistemų forma – mažame aukštyje įrengiamas apšvietimas (angl. – LLL). Šis administracinis nurodymas taikomas tokių sistemų patvirtinimui, įrengimui ir naudojimui. |
|
1.2. |
Be avarinio apšvietimo, kurio reikalaujama 15.10 straipsnio 3 dalyje, evakuaciniai keliai, įskaitant trapus, išėjimus ir avarinius išėjimus, yra pažymėti mažame aukštyje įrengiamu apšvietimu per visą evakuacinį kelią, ypač kampuose ir susikirtimo vietose. |
|
1.3. |
LLL sistema nuo įjungimo veikia bent 30 minučių. |
|
1.4. |
LLL medžiagos yra neradioaktyvios ir netoksiškos. |
|
1.5. |
LLL sistemos nurodymai yra išdėstyti kartu su saugos planu pagal 15.13 straipsnio 2 dalį kiekvienoje kajutėje. |
2. Apibrėžtys
|
2.1. |
Mažame aukštyje įrengiamas apšvietimas – elektrinis apšvietimas arba fotoliuminescenciniai indikatoriai, išdėstyti evakuaciniuose keliuose, siekiant užtikrinti, kad visus tokius kelius būtų lengva atpažinti. |
|
2.2. |
Fotoliuminescencinė sistema – LLL sistema, kurioje naudojama fotoliuminescencinė medžiaga. Fotoliuminescencinėje medžiagoje yra chemikalo (pvz., cinko sulfido), kuris turi savybę kaupti energiją, kai apšviestas matoma šviesa. Fotoliuminescencinė medžiaga skleidžia šviesą, kuri tampa matoma, kai aplinkos šviesos šaltinis yra mažiau veiksmingas. Jei nėra šviesos šaltinio, kuris pakartotinai teiktų energiją fotoliuminescencinei medžiagai, tam tikrą laiką ji spinduliuoja sukauptą energiją, bet apšvietimas silpnėja. |
|
2.3. |
Elektrinė sistema – LLL sistema, kuriai veikti reikia elektros maitinimo, pvz., sistemos, kurioje naudojamos kaitinamosios lempos, šviesą skleidžiantys diodai, elektroliuminescencinės juostos ar lempos, elektrofluorescencinės lempos ir kt. |
3. Koridoriai ir laiptai
|
3.1. |
Siekiant užtikrinti matomą evakuacinio kelio žymėjimą, visuose koridoriuose LLL yra nenutrūkstamas, nebent jį nutraukia kiti koridoriai ir kajučių durys. Pagal tarptautinius standartus priimtinos ir LLL sistemos, turinčios matomą nužymėjimą, nors ir nesančios nenutrūkstamos. LLL turi būti įrengtas bent jau vienoje koridoriaus pusėje ant sienos ne aukščiau kaip 0,3 m nuo grindų arba ant grindų, bet ne toliau kaip 0,15 m nuo sienos. Platesniuose nei dviejų metrų koridoriuose LLL įrengiamas abiejose pusėse. |
|
3.2. |
Aklinuose koridoriuose LLL turi būti pažymėtas rodyklėmis ne daugiau kaip 1 m intervalais arba lygiaverčiais krypties indikatoriais, nurodančiais evakuacinio kelio kryptį. |
|
3.3. |
Visuose laiptuose LLL įrengiamas bent vienoje pusėje ne aukščiau kaip 0,3 m virš laiptų, kad kiekvieno laiptelio vieta būtų aiškiai matoma bet kuriam žmogui, stovinčiam virš to laiptelio ar žemiau jo. Mažame aukštyje įrengiamas apšvietimas įrengiamas abiejose pusėse, jei laiptai yra dviejų metrų pločio arba platesni. Kiekvienos laiptelių eilės viršus ir apačia pažymima, kad būtų matyti, jog toliau laiptelių nebėra. |
4. Durys
|
4.1. |
Mažame aukštyje įrengiamas apšvietimas veda link išėjimo durų rankenos. Siekiant išvengti painiavos, panašiai nežymimos jokios kitos durys. |
|
4.2. |
Jei skiriamosiose sienose pagal 15.11 straipsnio 2 dalį ir pertvarose pagal 15.02 straipsnio 5 dalį yra slankiosios durys, nurodoma jų atsidarymo kryptis. |
5. Ženklai ir ženklinimas
|
5.1. |
Visi evakuacinių kelių ženklai yra iš fotoliuminescencinės medžiagos arba paženklinti elektros apšvietimu. Tokių ženklų ir ženklinimo matmenys yra proporcingi kitoms LLL sistemos dalims. |
|
5.2. |
Mažame aukštyje įrengiamo apšvietimo išėjimo ženklai yra ties visais išėjimais. Ženklai yra išdėstyti nurodytoje vietoje toje išėjimo durų pusėje, kurioje yra rankena. |
|
5.3. |
Visi ženklai yra kontrastingos fonui (sienoms ar grindims), ant kurio jie įrengti, spalvos. |
|
5.4. |
LLL naudojami standartizuoti simboliai (pvz., aprašytieji TJO sprendime A.760(18)). |
6. Fotoliuminescencinės sistemos
|
6.1. |
FL juostos yra ne siauresnės kaip 0,075 m. Tačiau siauresnes juostas galima naudoti, jei kompensuojant jų plotį proporcingai padidinamas jų skaistis. |
|
6.2. |
Fotoliuminescencinės medžiagos užtikrina bent jau 15 mcd/m2, matuojamą praėjus 10 minučių po visų išorinių šviečiančių šaltinių pašalinimo. Sistema tada dar 20 minučių užtikrina didesnį kaip 2 mcd/m2 skaistį. |
|
6.3. |
Bet kurioms FL sistemos medžiagoms užtikrinamas minimalus aplinkos šviesos lygis, kurio reikia FL medžiagai įkrauti, kad ji atitiktų minėtus skaisčio reikalavimus. |
7. Elektrinės sistemos
|
7.1. |
Elektrinės sistemos yra prijungtos prie avarinio skirstomojo skydo, reikalaujamo pagal 15.10 straipsnio 4 dalį, kad jas galėtų maitinti pagrindinis elektros energijos šaltinis įprastomis sąlygomis ir avarinis elektros energijos šaltinis, kai juo naudojamasi. Kad būtų galima nustatyti avarinio elektros energijos šaltinio galingumą, elektrinės sistemos yra įtrauktos į avarinių vartotojų sąrašą. |
|
7.2. |
Elektrinės sistemos automatiškai įsijungia, arba jas galima įjungti atliekant vieną veiksmą valdymo vietoje. |
|
7.3. |
Kai įrengtos elektrinės sistemos, taikomi tokie skaisčio standartai: 1) elektrinių sistemų aktyviųjų dalių mažiausias skaistis 10 cd/m2; 2) labai mažų kaitinamųjų lempų taškiniai šaltiniai užtikrina bent 150 mcd vidutinio sferinio intensyvumo, kai tarp lempų yra ne didesni kaip 0,1 m tarpai. 3) šviesą skleidžiančių diodų sistemų taškinių šaltinių didžiausias intensyvumas yra ne mažesnis kaip 35 mcd. Šviesos pluošto pusinio intensyvumo kampas yra tinkamas, kad būtų galima matyti artėjimo kryptis ir vaizdą. Tarpai tarp lempų yra ne didesni kaip 0,3 m; ir 4) elektroliuminescencinės sistemos veikia 30 minučių nuo to momento, kai nelieka pagrindinio energijos tiekimo, kuris turėjo būti būtinas pagal 7.1 dalį. |
|
7.4. |
Visos elektrinės sistemos yra išdėstytos taip, kad sugedus bet kokiai šviesai, šviesos juostoms ar išsekus baterijai ženklinimas netaptų neveiksmingas. |
|
7.5. |
Elektrinės sistemos atitinka 9.20 straipsnio reikalavimus, susijusius su vibracija ir karščio bandymais. Nukrypstant nuo 9.20 straipsnio 2 dalies c punkto, karščio bandymą galima atlikti etaloninėje 40 °C aplinkos temperatūroje. |
|
7.6. |
Elektrinės sistemos atitinka elektromagnetinio suderinamumo reikalavimus, nustatytus 9.21 straipsnyje. |
|
7.7. |
Elektrinėmis sistemomis užtikrinama IP 55 tipo mažiausia apsauga pagal IEC 60529:1992. |
8. Priėmimo bandymas
8.1. Ekspertas turi patikrinti LLL skaistį:
a) prieš pirmą kartą pradedant eksploatuoti;
b) prieš pradedant eksploatuoti po bet kokio didesnio pakeitimo ar remonto;
c) reguliariai, ne rečiau kaip kas penkeri metai.
Patikrinimus, nurodytus c punkte, gali atlikti ir kompetentingas asmuo, išmanantis saugos nuorodų sistemas.
8.2. Išduodamas eksperto arba kompetentingo asmens pasirašytas patikrinimo sertifikatas, jame nurodoma patikrinimo data.
8.3. Jei, atlikus vieną matavimą, skaistis neatitinka šiame administraciniame nurodyme nustatytų reikalavimų, matavimai turi būti atliekami ne mažiau kaip dešimtyje vienodai nutolusių taškų. Jei daugiau kaip 30 % matavimo rezultatų neatitinka šiame administraciniame nurodyme nustatytų reikalavimų, saugos nuorodų sistemos turi būti pakeistos. Jei šiame administraciniame nurodyme nustatytų reikalavimų neatitinka 20–30 % matavimo rezultatų, saugos nuorodų sistemos turi būti vėl patikrintos per vienerius metus.
22 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Ypatingos riboto judrumo asmenų saugos reikmės
(II priedo 1.01 straipsnio 104 dalis, 15.01 straipsnio 4 dalis, 15.06 straipsnio 3–5, 9, 10, 13 ir 17 dalys, 15.08 straipsnio 3 dalis, 15.10 straipsnio 3 dalis, 15.13 straipsnio 1–4 dalys)
1. Įvadas
Riboto judrumo asmenys turi saugos reikmių, kurios yra didesnės nei kitų keleivių. Į tokias reikmes turi būti atsižvelgta 15 skyriaus reikalavimuose, kurie paaiškinti toliau.
Tokiais reikalavimais stengiamasi užtikrinti, kad riboto judrumo asmenys galėtų saugiai būti ir saugiai judėti laivuose. Be to, avariniais atvejais tokių asmenų saugos lygis turi būti toks pats, kaip ir kitų keleivių.
Nebūtina, kad visos keleiviams skirtos vietos atitiktų specifinius saugos reikalavimus, svarbius riboto judrumo asmenims. Todėl tokie reikalavimai taikomi tik kai kurioms vietoms. Tačiau tokiems asmenims turi būti suteikta galimybė būti informuotiems apie saugos požiūriu specialiai jiems pritaikytas vietas, kad jie atitinkamai galėtų organizuoti savo buvimą laive. Už tai, kad reikiamos vietos taptų prieinamos, apie jas būtų žinoma ir pranešama riboto judrumo asmenims, atsakingas laivo savininkas.
Nuostatose, susijusiose su riboto judrumo asmenimis, daromos nuorodos į:
— 2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/24/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų, ir
— Vidaus vandenų keliais plaukiojančių keleivinių laivų pritaikymo neįgaliesiems (pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Rezoliuciją Nr. 25) vadovą.
II priede pateikta sąvokos „riboto judrumo asmenys“ apibrėžtis yra labai panaši į pateiktąją direktyvoje ir beveik visi techniniai reikalavimai pagrįsti minėtu vadovu. Todėl kilus abejonių abiem galima remtis priimant sprendimus. Apskritai direktyvos ir vadovo reikalavimai yra platesni nei pateikti II priede.
II priedo reikalavimai netaikomi gultams ir panašiems įrenginiams. Tam taikomos nacionalinės nuostatos.
2. 1.01 straipsnio 104 dalis. Sąvoka „riboto judrumo asmenys“
Riboto judrumo asmenys – bet kas, kas dėl fizinės negalios negali judėti ar skirti savo aplinkos taip pat, kaip kiti keleiviai. Ši apibrėžtis apima asmenis, kurių sutrikęs regėjimas arba klausa, ar asmenis, lydinčius vežimėliuose esančius arba nešamus vaikus. Tačiau šiose nuostatose riboto judrumo asmenys neapima psichinę negalią turinčių asmenų.
3. 15.01 straipsnio 4 dalis. Bendrosios nuostatos. Vietos, skirtos naudotis riboto judrumo asmenims
Vietos, skirtos naudotis riboto judrumo asmenims, – tai vietos nuo įėjimo, paprasčiausiu atveju iki vietų, iš kurių avariniais atvejais prasideda evakuacija. Jos apima:
— vietą, kurioje laikoma ar avariniu atveju išduodama gelbėjimo įranga,
— sėdimąsias vietas,
— tinkamai pritaikytus tualetus (šių gairių Nr. 10), ir
— jungiamuosius koridorius.
Sėdimųjų vietų skaičius atitinka bent jau apytikrį riboto judrumo asmenų skaičių, kuris per ilgesnį laikotarpį dažniausiai pasitaiko vienu metu. Skaičių gali nustatyti laivo savininkas, remdamasis savo patirtimi, nes kompetentinga institucija neturi apie tai žinių.
Laivuose su kajutėmis reikia taip pat atsižvelgti į jungiamuosius koridorius, vedančius į keleivių kajutes, kuriomis naudojasi riboto judrumo asmenys. Tokių kajučių skaičių nustato laivo savininkas taip pat, kaip ir nustatydamas sėdimųjų vietų skaičių. Išskyrus durų plotį, kajučių išdėstymui netaikomi kokie nors specialūs reikalavimai. Už bet kokį kitokį būtiną išdėstymą atsakingas savininkas.
Antrasis sakinys yra toks pat, kaip ir 24.04 straipsnio 4 dalis, atsižvelgiant į specialias riboto judrumo asmenų reikmes. Todėl jis taip pat ir taikomas. Jei rekomendacijose būtų reikalaujama alternatyvių priemonių, jos visų pirma gali būti organizacinio pobūdžio.
4. 15.06 straipsnio 3 dalies g punktas. Išėjimas iš patalpų
Atsižvelgiant į reikalavimus, taikomus jungiamųjų koridorių pločiui, išėjimams ir angoms apsauginiuose bortuose ar apsauginiuose turėkluose, skirtiems naudotis riboto judrumo asmenims, arba paprastai naudojamiems riboto judrumo asmenų įlaipinimui arba išlaipinimui, reikia nepamiršti vežimėlių ir to, kad žmonės gali priklausyti nuo įvairių tipų vaikštynių ar neįgaliesiems skirtų vežimėlių. Įlaipinimui ir išlaipinimui skirtų išėjimų ir angų atveju taip pat reikia atsižvelgti į papildomą erdvę, kurios reikia bet kuriems pagalbą teikiantiems asmenims.
5. 15.06 straipsnio 4 dalies d punktas. Durys
Išdėstymo reikalavimais, taikomais plotui aplink duris, skirtam naudotis riboto judrumo asmenims, turi būti užtikrinta, kad asmenys, priklausantys, pvz., nuo vaikštynių, duris galėtų atsidaryti saugiai.
6. 15.06 straipsnio 5 dalies c punktas. Jungiamieji koridoriai
Žr. šio administracinio nurodymo 4 punktą.
7. 15.06 straipsnio 9 dalis. Laiptai ir liftai
Reikalavimuose, taikomuose laiptų išdėstymui, reikia atsižvelgti ne tik į galimą ribotą judrumą, bet ir į regėjimo sutrikimus.
8. 15.06 straipsnio 10 dalies a ir b punktai. Apsauginiai bortai ir apsauginiai turėklai
Apsauginių bortų ir apsauginių turėklų, skirtų naudotis riboto judrumo asmenims, reikalavimuose turi būti numatytas didesnis aukštis, nes tokie asmenys labiau linkę netekti pusiausvyros arba nesugebėti susilaikyti.
Taip pat žr. šio administracinio nurodymo 4 punktą.
9. 15.06 straipsnio 13 dalis. Eismo zonos
Dėl įvairių priežasčių riboto judrumo asmenims dažniau prireikia pasilaikyti arba atsiremti, todėl sienos eismo zonose, skirtose naudotis riboto judrumo asmenims, tinkamame aukštyje turi turėti turėklus.
Taip pat žr. šio administracinio nurodymo 4 punktą.
10. 15.06 straipsnio 17 dalis. Tualetai
Riboto judrumo asmenims saugu būti ir judėti tualetuose, taigi atitinkamai įrengiamas bent vienas tualetas.
11. 15.08 straipsnio 3 dalies a ir b punktai. Avarinės signalizacijos sistema
Riboto judrumo asmenys dažniau patenka į situacijas, kuriose jie priklauso nuo kitų asmenų pagalbos. Patalpose, kuriose jų paprastai negali matyti įgulos nariai, laivo darbuotojai ar keleiviai, turėtų būti galimybė įjungti avarinį signalą. Tai taikoma tualetams, skirtiems naudotis riboto judrumo asmenims.
Riboto judrumo asmenys apima ir asmenis, kurių sutrikęs regėjimas arba klausa. Taigi bent jau vietose, skirtose naudotis riboto judrumo asmenims, keleivių avarinės signalizacijos sistema skleidžia tinkamus vaizdo ir garso signalus.
12. 15.10 straipsnio 3 dalies d punktas. Pakankamas apšvietimas
Riboto judrumo asmenys apima ir sutrikusio regėjimo asmenis. Todėl labai svarbu, kad vietose, skirtose naudotis riboto judrumo asmenims, būtų pakankamas apšvietimas, kuris atitiktų didesnius nei kitų keleiviams skirtų vietų apšvietimui taikomus reikalavimus.
13. 15.13 straipsnio 1 dalis. Saugos tvarkaraštis
Saugos tvarkaraštyje numatytos specialios saugos priemonės, būtinos riboto judrumo asmenims, yra skirtos ir riboto judrumo asmenims, ir sutrikusios klausos ir regėjimo asmenims. Tokiems asmenims reikia priemonių įprastomis aplinkybėmis ir papildomų priemonių avariniais atvejais.
14. 15.13 straipsnio 2 dalis. Saugos planas
Reikia nustatyti vietas, kurioms taikomas šio administracinio nurodymo 3 punktas.
15. 15.13 straipsnio 3 dalies b punktas. Saugos tvarkaraščio ir saugos plano pateikimas
Kai įmanoma, vietose, skirtose naudotis riboto judrumo asmenims, bent du saugos tvarkaraščio ir saugos plano egzemplioriai yra tokie, kad juos galėtų skaityti sutrikusio regėjimo asmenys. To galima pasiekti, pvz., tinkamai naudojant kontrastą ir simbolių dydį.
Be to, planai kabo tokiame aukštyje, kad juos galėtų skaityti ir neįgaliesiems skirtuose vežimėliuose sėdintys asmenys.
16. 15.13 straipsnio 4 dalis. Keleiviams skirtos elgesio taisyklės
Atitinkamai taikomas šio administracinio nurodymo 15 punktas.
ADMINISTRACINIS NURODYMAS NR. 23
Variklio naudojimo būdas, kuriam taikomas tam tikras tipo patvirtinimas
(II priedo 8a.03 straipsnio 1 dalis)
1. Įvadas
Pagal 8a.03 straipsnio 1 dalį tipo patvirtinimai pagal Direktyvą 97/68/EB ir tipo patvirtinimai, kurie pagal Direktyvą 97/68/EB pripažįstami lygiaverčiais, yra pripažįstami, jei variklio naudojimo būdui taikomas tam tikras tipo patvirtinimas.
Be to, gali būti, kad vidaus vandenų laivuose esantys varikliai turi kelias paskirtis.
Šio administracinio nurodymo 2 skirsnis paaiškina, kada galima laikyti, kad variklio naudojimo būdams yra taikomas tam tikras tipo patvirtinimas. 3 skirsnyje paaiškinamas klausimas, kokias nuostatas taikyti varikliams, kuriuos laive atliekamiems darbams reikia panaudoti daugiau negu vienu būdu.
2. Tam tikras tipo patvirtinimas
Laikoma, kad variklio naudojimo būdams taikomas tam tikras tipo patvirtinimas, jei variklis priskirtas tipo patvirtinimui pagal toliau pateiktą lentelę. Variklių kategorijos, ribinių verčių etapai ir bandymo ciklai nurodomi pagal užrašytuosius tipo patvirtinimo numerius.
|
Variklio naudojimo būdas |
Teisinis pagrindas |
Variklio kategorija |
Ribinės vertės etapas |
Bandymas |
|||
|
reikalavimas |
ISO 8178 ciklas |
||||||
|
Laivo sraigto charakteristikų varomieji varikliai |
I |
Direktyva 97/68/EB |
V |
IIIA |
C (1) |
E3 |
|
|
Reglamentas dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo |
— |
I, II (2) |
— |
E3 |
|||
|
Pastovaus sūkių dažnio pagrindiniai varomieji varikliai (įskaitant įrenginius su dyzeliniu elektriniu varytuvu ir kintamo aukščio laivo sraigtu) |
II |
Direktyva 97/68/EB |
V |
IIIA |
C (1) |
E2 |
|
|
Reglamentas dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo |
— |
I, II (2) |
— |
E2 |
|||
|
Pagalbiniai varikliai |
Nuolatinis sūkių dažnis |
III |
Direktyva 97/68/EB |
D, E, F,G |
II |
B |
D2 |
|
H, I, J, K |
IIIA |
||||||
|
V (3) |
|||||||
|
Reglamentas dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo |
— |
I, II (2) |
— |
D2 |
|||
|
Kintamas sūkių dažnis ir kintama apkrova |
IV |
Direktyva 97/68/EB |
D,E,F,G |
II |
A |
C 1 |
|
|
H, I, J, K |
IIIA |
||||||
|
V (3) |
|||||||
|
L, M, N, P |
IIIB |
||||||
|
Q, R |
IV |
||||||
|
Reglamentas dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo |
— |
I, II (2) |
— |
C1 |
|||
|
(1) Naudojimo būdas „plaukiojančios priemonės varytuvas su vairo sraigto charakteristikomis“ arba „pastovaus sūkių dažnio plaukiojančios priemonės varytuvas“ turėtų būti nurodytas tipo patvirtinimo dokumente. (2) Reglamente dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo nustatytos II etapo ribinės vertės galioja nuo 2007 m. liepos 1 d. (3) Taikoma tik varikliams, kurių nominalusis galingumas didesnis kaip 560 kW. |
|||||||
3. Specialūs variklio naudojimo būdai
3.1. Su varikliais, kuriuos laive atliekamiems darbams reikia panaudoti daugiau negu vienu būdu, reikia elgtis taip:
a) pagalbiniai varikliai, varantys įtaisus arba mašinas, kurie pagal 2 skirsnyje pateiktą lentelę turi būti priskirti III arba IV naudojimo būdams, turi turėti tipo patvirtinimą kiekvienam atitinkamam šioje lentelėje numatytam naudojimo būdui.
b) pagrindiniai varomieji varikliai, varantys papildomus įtaisus arba mašinas, turi turėti tik tipo patvirtinimą, būtiną atitinkamam pagrindinio varytuvo tipui pagal 2 skirsnyje pateiktą lentelę, jei pagrindinis variklio naudojimo būdas yra plaukiojančios priemonės varytuvas. Jei vienintelio pagalbinio naudojimo būdui reikalingas laikas viršija 30 %, be tipo patvirtinimo pagrindinio varytuvo naudojimo būdui, variklis turi turėti kitą tipo patvirtinimą pagalbiniam naudojimo būdui.
3.2. Varikliai, kurie tiesiogiai arba generatoriaus padedami varo laivapriekio pavairavimo įrenginį, esant:
a) kintamam variklio sūkių dažniui ir apkrovai, gali būti priskirti I–IV naudojimo būdams pagal 2 skirsnyje pateiktą lentelę;
b) pastoviam variklio sūkių dažniui, gali būti priskirti II arba III naudojimo būdams pagal 2 skirsnyje pateiktą lentelę.
3.3. Turi būti įrengiami tokio galingumo varikliai, koks leidžiamas pagal tipo patvirtinimą ir nurodytas ant variklio tipo identifikavimo priemone. Jei tokiems varikliams reikia varyti įtaisus arba mašinas, kuriems reikia mažesnio galingumo, galingumą galima sumažinti tik išorinėmis variklio priemonėmis, kad būtų pasiektas naudojimo būdui būtinas galingumo lygis.
24 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Tinkama įspėjimo apie dujas įranga
(II priedo 15.15 straipsnio 9 dalis)
|
1. |
Pagal 24.02 straipsnio 2 dalį ir 24.06 straipsnio 5 dalį (abiem atvejais pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos 15.01 straipsnio 2 dalies e punktui) suskystintų naftos dujų (LPG) sistemos buitiniais tikslais esamuose keleiviniuose laivuose gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato pirmo atnaujinimo po 2045 m. sausio 1 d. su sąlyga, kad turima įspėjimo apie dujas įranga pagal 15.15 straipsnio 9 dalį. Pagal 15.15 straipsnio 9 dalį LPG sistemos buitiniais tikslais gali ir ateityje būti įrengiamos keleiviniuose laivuose, kurie pradedami eksploatuoti pirmą kartą ir kurių ilgis ne didesnis kaip 45 m, jei kartu įrengiama tokia įspėjimo įranga. |
|
2. |
Pagal 24.02 straipsnio 2 dalį ir 24.06 straipsnio 5 dalį (abiem atvejais pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 15.15 straipsnio 9 daliai) tokia įspėjimo apie dujas įranga turi būti įrengta pirmą kartą atnaujinant sertifikatą pagal 14.15 straipsnį. |
|
3. |
Įspėjimo apie dujas įrangą sudaro davikliai, įranga ir vamzdžiai, ir ji laikoma tinkama, jei atitinka bent tokius nustatytus reikalavimus:
|
|
4. |
Dujų nuotėkio detektorių kalibravimas ir tikrinimas, ribotos naudojimo trukmės dalių keitimas 4.1. Ekspertas arba kompetentingas asmuo pagal gamintojo nurodymus kalibruoja ir tikrina dujų nuotėkio detektorius: a) prieš pirmą kartą pradedant eksploatuoti; b) prieš pradedant eksploatuoti po bet kokio didesnio pakeitimo ar remonto; c) reguliariai. Išduodamas eksperto arba kompetentingo asmens pasirašytas kalibravimo ir patikrinimo sertifikatas, jame nurodoma patikrinimo data. 4.2. Ribotos naudojimo trukmės įspėjimo apie dujas įrangos dalys turi būti tinkamai pakeistos prieš baigiantis nustatytam jų naudojimo laikui. |
|
5. |
Ženklinimas:
|
|
6. |
Gamintojo duomenys, susiję su įspėjimo apie dujas įranga: a) išsamūs nurodymai, brėžiniai ir schemos, susiję su saugiu ir tinkamu įspėjimo apie dujas įrangos eksploatavimu, taip pat įrengimu, paleidimu ir technine priežiūra; b) darbiniai nurodymai, kuriuose bent jau nurodoma: aa) ką reikia matuoti, įsijungus signalizacijai arba kai rodoma klaida; bb) saugos priemonės, jei tokia įranga nenaudojama (pvz., kalibravimo, tikrinimo, sustabdymo metu); ir cc) asmenys, atsakingi už įrengimą ir techninę priežiūrą; c) kalibravimo nurodymai prieš paleidimą ir eilinio kalibravimo nurodymai, įskaitant laiko intervalus, kurių reikia laikytis; d) energijos tiekimo įtampa; e) signalų ir ekrane rodomų duomenų tipas ir reikšmė (pvz., speciali būklė); f) informacija, susijusi su veikimo problemų nustatymu ir gedimų pašalinimu; g) dalių, kurių naudojimo trukmė ribota, tipas bei pakeitimo apimtis; ir h) patikrinimo tipas, apimtis ir laiko intervalas. |
25 ADMINISTRACINIS NURODYMAS
Elektros kabeliai
(II priedo 9.15 straipsnis ir 15.10 straipsnio 6 dalis)
Bendrieji reikalavimai (visiems laivams). 9.15 straipsnis
|
1. |
Taikant 9.15 straipsnio 5 dalį, reikia atsižvelgti į tai, kad ekranuoti kabeliai ir visiškai uždaruose vamzdžiuose esantys kabeliai mažiau vėdinami. |
|
2. |
Kaip reikalaujama 9.15 straipsnio 9 dalyje, turėtų būti kuo mažiau kabelių sandūrų. Jas galima naudoti remonto ar pakeitimo tikslais ir išskirtiniais atvejais įmontavimui palengvinti. Kabelių sandūros, atliktos pagal 3.28 ir IEC 60092–352:2005 D priedą arba lygiavertes taisykles, kurias pripažįsta viena iš valstybių narių, laikomos priimtinomis. |
Keleiviniai laivai. 15.10 straipsnio 6 dalis
|
1. |
Keleiviniuose laivuose kabeliai ir kabelių maršrutai laikomi tinkami, jei atitinka 2 ir 3 punktų sąlygas. |
|
2. |
Laikantis 15.10 straipsnio 6 dalies antrosios pastraipos, reikalaujama, kad kabeliams, kuriais avariniais atvejais tiekiama energija 15.10 straipsnyje išvardytai įrangai, būtų taikomi tokie reikalavimai: a) jie nutiesti taip, kad tokia įranga nesugestų dėl laivo pertvarų ir denių įkaitimo, kurį gali sukelti gaisras gretimoje patalpoje; b) jei kabeliais tiekiama energija įrangai, esančiai vietose, kuriose didelis gaisro pavojus, tokiose vietose nutiestų kabelių trasos turėtų būti nutiestos vengiant maršrutų, praeinančių virš arba šalia dyzelinių variklių ir mazutą naudojančios įrangos arba šalia karštų paviršių, pvz., dyzelinių variklių išmetamųjų dujų šalinimo sistemos. Jei nėra alternatyvaus maršruto, kabeliai turi būti apsaugoti nuo sugadinimo dėl karščio ir gaisro. Tokia apsauga nuo gaisro turėtų būti plieno lakštas arba vamzdis; c) kabeliai ir susijusi įranga, kuriai energiją tiekia avariniai energijos šaltiniai, laikomi kuo saugesnėje vietoje; d) kabelių sistemos yra išdėstytos taip, kad gaisras bet kurioje vietoje, apribotoje A tipo sienų, kaip parodyta 15.11 straipsnio 2 dalyje, netrukdytų teikti paslaugų, kurios yra būtinos saugai bet kurioje kitoje tokioje vietoje užtikrinti. Reikalavimai bus įvykdyti, jei avariniai kabeliai nebus nutiesti toje pačioje vietoje. Jei jie nutiesti toje pačioje vietoje, reikalavimas bus įvykdytas, jei: aa) jie kiek įmanoma plačiau atskirti; arba bb) avarinis kabelis yra atsparaus gaisrui tipo. |
|
3. |
Reikėtų atkreipti dėmesį į nutiestų kabelių išdėstymą, siekiant užtikrinti, kad nepablogėtų antipireninės kabelių savybės. Reikalavimas įvykdomas, jei kabeliai atitinka IEC 60332–3:2000. Jei jie neatitinka IEC 60332–3:2000 arba lygiaverčių taisyklių, kurias pripažįsta valstybės narės, reikėtų apsvarstyti liepsną stabdančių priemonių naudojimą kabelių linijose (6 m vertikaliai ir 14 m horizontaliai), jei kabeliai nėra visiškai įtraukti į kabelių vamzdžius. Naudojant netinkamus dažus, vamzdžius ir gaubtus kabelių liepsnos sklidimo savybės gali labai pasikeisti, todėl to reikėtų vengti. Gali būti leista naudoti specialaus tipo kabelius, pvz., radijo dažnių kabelius, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. |
ADMINISTRACINIS NURODYMAS Nr. 26
Ekspertai ir kompetentingi asmenys
(II priedo 1.01 straipsnio 106 ir 107 dalys)
Ekspertai
Ekspertai reikalingi atliekant priėmimo bandymus, kuriems būtinos specialiosios žinios atsižvelgiant į sistemų sudėtingumą ar į reikalaujamą saugos lygį. Tokius priėmimo bandymus turi teisę atlikti šie asmenys arba institucijos:
— klasifikacinės bendrovės, kurios turi savo srities ekspertus arba turi leidimą kviesti išorės ekspertus ar institucijas ir taiko būtinas tų asmenų ar institucijų atrankos kokybės kontrolės sistemas,
— kontrolės įstaigų ar susijusių institucijų darbuotojai,
— oficialiai patvirtinti asmenys ar institucijos, turintys pripažintą patirtį vykdant patikrinimus susijusioje srityje, taip pat šį patvirtinimą gali išduoti laivų kontrolės įstaigos, veikdamos kaip valstybinės agentūros, geriausia remdamosi kokybės užtikrinimo sistema. Asmuo ar institucija taip pat laikomi patvirtintais, jeigu jie yra atlikę oficialią atrankos procedūrą, kuria konkrečiai vertinamas reikiamos kompetencijos ir patirties turėjimas.
Kompetentingi asmenys
Kompetentingi asmenys reikalingi, pvz., atliekant reguliarias saugos įrangos apžiūras ir veikimo patikrinimus. Kompetentingi asmenys gali būti:
— asmenys, kurie pagal savo profesinį išsilavinimą ir patirtį yra pakankamos kompetencijos, kad galėtų įvertinti specifines situacijas ir aplinkybes, pvz., laivų kapitonai, laivybos įmonių saugos pareigūnai, reikiamą patirtį turintys įgulos nariai,
— įmonės, kurios turi sukaupusios pakankamai specialiųjų žinių vykdydamos savo nuolatinę veiklą, pvz., laivų statyklos ar įrengimo įmonės,
— specialiosios paskirties sistemų (pvz., gaisro gesinimo sistemų, valdymo įrangos) gamintojai.
Terminija
|
Vokiečių k. |
Anglų k. |
Prancūzų k. |
Olandų k. |
|
Sachverständiger |
expert |
expert |
erkend deskundige |
|
Sachkundiger |
competent person |
spécialiste |
deskundige |
|
Fachfirma |
competent firm |
société spécialisée |
deskundig bedrijf |
Priėmimo bandymai
Šioje lentelės pateikta priėmimo bandymų plano suvestinė, įskaitant bandymų dažnumą ir jiems atlikti reikalingo inspektoriaus tipą. Lentelė yra tik informacinio pobūdžio.
|
Taisyklė |
Dalykas |
Ilgiausias tikrinimo intervalas |
Inspektorius |
|
6.03 str. 5 dalis |
Hidrauliniai cilindrai, siurbliai ir varikliai |
8 metai |
Kompetentinga įmonė |
|
6.09 str. 3 dalis |
Motorizuoti valdymo įrenginiai |
3 metai |
Kompetentingas asmuo |
|
8.01 str. 2 dalis |
Slėginiai indai |
5 metai |
Ekspertas |
|
10.03 str. 5 dalis |
Nešiojamieji gesintuvai |
2 metai |
Kompetentingas asmuo |
|
10.03a str. 6 dalies d punktas |
Integruotosios gaisro gesinimo sistemos |
2 metai |
Kompetentingas asmuo arba įmonė |
|
10.03b str. 9 dalies b ir dd punktai |
Integruotosios gaisro gesinimo sistemos |
2 metai |
Kompetentingas asmuo arba įmonė |
|
10.04 str. 3 dalis |
Pripučiamosios valtys |
Pagal gamintojo nurodymus |
|
|
10.05 str. 3 dalis |
Gelbėjimosi liemenės |
Pagal gamintojo nurodymus |
|
|
11.12 str. 6 dalis |
Kranai |
10 metų |
Ekspertas |
|
11.12 str. 7 dalis |
Kranai |
1 metai |
Kompetentingas asmuo |
|
14.13 straipsnis |
Suskystintų dujų įranga |
3 metai |
Ekspertas |
|
15.09 str. 9 dalis |
Gelbėjimo prietaisai |
Pagal gamintojo nurodymus |
|
|
15.10 str. 9 dalis |
Izoliacijos varža, įžeminimas |
Prieš baigiant galioti Bendrijos sertifikatui |
|
|
Administracinis nurodymas Nr. 17 |
Priešgaisrinės signalizacijos sistemos |
2 metai |
Ekspertas arba kompetentingas asmuo |
|
Administracinis nurodymas Nr. 21 |
Saugos nuorodų sistemos |
5 metai |
Ekspertas arba kompetentingas asmuo |
|
Administracinis nurodymas Nr. 24 |
Įspėjimo apie dujas įranga |
Pagal gamintojo nurodymus |
Ekspertas arba kompetentingas asmuo |
ADMINISTRACINIS NURODYMAS Nr. 27
Pramoginiai laivai
(II priedo 21.02 straipsnio 2 dalis, kartu su 7.02 straipsniu, 8.05 straipsnio 5 dalimi, 8.08 straipsnio 2 dalimi ir 8.10 straipsniu)
1. Bendrosios nuostatos
Pateikiami į rinką iki 24 m ilgio pramoginiai laivai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB ( 21 ) su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/44/EB ( 22 ), reikalavimus. Pagal šios direktyvos 3 straipsnį kartu su 2 straipsniu, 20 m ir ilgesni pramoginiai laivai turi turėti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad laivas atitinka II priedo techninius reikalavimus. Kadangi reikėtų išvengti tam tikros naujai pastatytų pramoginių laivų įrangos ir įrenginių dvigubo tikrinimo ar sertifikavimo, susijusio su tam tikromis II priedo 21.02 straipsnio nuostatomis, šiame administraciniame nurodyme pateikiama informacija apie tuos 21.02 straipsnio reikalavimus, kurie jau pakankamai reglamentuoti Direktyva 94/25/EB.
2. 21.02 straipsnio reikalavimai, reglamentuoti Direktyva 94/25/EB
Išduodama Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą laivams, kuriems taikoma Direktyva 94/25/EB, tikrinimo įstaiga (vykdydama pradinį patikrinimą) neturi reikalauti papildomo tikrinimo ar sertifikavimo pagal toliau nurodytus II priedo 21.02 skyriaus 2 dalies reikalavimus, jei patikrinimui pateiktas laivas į rinką buvo pateiktas ne anksčiau kaip prieš 3 metus ir neatlikta jokių laivo pakeitimų, o atitikties deklaracijoje yra nuorodos į šiuos darniuosius ar jiems lygiaverčius standartus:
|
7.02 straipsnis |
– |
EN ISO 11591:2000, (Neribotas matomumas) |
|
8.05 straipsnio 5 dalis |
– |
EN ISO 10088:2001, (Degalų bakai ir vamzdžiai) |
|
8.08 straipsnio 2 dalis |
– |
EN ISO 15083:2003, (Triumo siurblių sistemos) |
|
8.10 straipsnis |
– |
EN ISO 14509, (Skleidžiamas triukšmas) |
III priedėlis
Unikalaus laivo Europos identifikavimo numerio pavyzdys
|
A |
A |
A |
x |
x |
x |
x |
x |
|
[Laivo Europos identifikavimo numerį skiriančios kompetentingos institucijos kodas] |
[Serijos numeris] |
||||||
Pavyzdyje „AAA“ reiškia trijų skaitmenų kodą, kurį suteikia laivo Europos identifikavimo numerį skirianti kompetentinga institucija pagal tokias skaičių grupes:
|
001–019 |
Prancūzija |
|
020–039 |
Nyderlandai |
|
040–059 |
Vokietija |
|
060–069 |
Belgija |
|
070–079 |
Šveicarija |
|
080–099 |
rezervuota valstybių, kurios nėra Manheimo konvencijos šalys ir kurioms Reino laivų sertifikatas išduotas iki 2007 04 01, plaukiojančioms priemonėms |
|
100–119 |
Norvegija |
|
120–139 |
Danija |
|
140–159 |
Jungtinė Karalystė |
|
160–169 |
Islandija |
|
170–179 |
Airija |
|
180–189 |
Portugalija |
|
190–199 |
rezervuota |
|
200–219 |
Liuksemburgas |
|
220–239 |
Suomija |
|
240–259 |
Lenkija |
|
260–269 |
Estija |
|
270–279 |
Lietuva |
|
280–289 |
Latvija |
|
290–299 |
rezervuota |
|
300–309 |
Austrija |
|
310–319 |
Lichtenšteinas |
|
320–329 |
Čekija |
|
330–339 |
Slovakija |
|
340–349 |
rezervuota |
|
350–359 |
Kroatija |
|
360–369 |
Serbija |
|
370–379 |
Bosnija ir Hercegovina |
|
380–399 |
Vengrija |
|
400–419 |
Rusijos Federacija |
|
420–439 |
Ukraina |
|
440–449 |
Baltarusija |
|
450–459 |
Moldovos Respublika |
|
460–469 |
Rumunija |
|
470–479 |
Bulgarija |
|
480–489 |
Gruzija |
|
490–499 |
rezervuota |
|
500–519 |
Turkija |
|
520–539 |
Graikija |
|
540–549 |
Kipras |
|
550–559 |
Albanija |
|
560–569 |
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija |
|
570–579 |
Slovėnija |
|
580–589 |
Juodkalnija |
|
590–599 |
rezervuota |
|
600–619 |
Italija |
|
620–639 |
Ispanija |
|
640–649 |
Andora |
|
650–659 |
Malta |
|
660–669 |
Monakas |
|
670–679 |
San Marinas |
|
680–699 |
rezervuota |
|
700–719 |
Švedija |
|
720–739 |
Kanada |
|
740–759 |
Jungtinės Amerikos Valstijos |
|
760–769 |
Izraelis |
|
770–799 |
rezervuota |
|
800–809 |
Azerbaidžanas |
|
810–819 |
Kazachstanas |
|
820–829 |
Kirgizija |
|
830–839 |
Tadžikistanas |
|
840–849 |
Turkmėnistanas |
|
850–859 |
Uzbekija |
|
860–869 |
Iranas |
|
870–999 |
rezervuota. |
„xxxxx“ reiškia penkių skaitmenų serijos numerį, kurį suteikia kompetentinga institucija.
IV priedėlis
Laivo identifikavimo duomenys
A. Visi laivai
1. Unikalus laivo Europos identifikavimo numeris pagal šio priedo 2.18 straipsnį (V priedo 1 dalies pavyzdžio 3 langelis ir VI priedo 5 skiltis)
2. Plaukiojančios priemonės/laivo pavadinimas (V priedo 1 dalies pavyzdžio 1 langelis ir VI priedo 4 skiltis)
3. Plaukiojančios priemonės tipas, apibrėžtas šio priedo 1.01 straipsnio 1–28 punktuose (V priedo 1 dalies pavyzdžio 2 langelis)
4. Bendras ilgis, apibrėžtas šio priedo 1.01 straipsnio 70 punkte (V priedo 1 dalies pavyzdžio 17a langelis)
5. Bendras plotis, apibrėžtas šio priedo 1.01 straipsnio 73 punkte (V priedo 1 dalies pavyzdžio 18a langelis)
6. Grimzlė, apibrėžta šio priedo 1.01 straipsnio 76 punkte (V priedo 1 dalies pavyzdžio 19 langelis)
7. Duomenų šaltinis (= Bendrijos sertifikatas)
8. Krovininių laivų dedveitas (V priedo 1 dalies pavyzdžio 21 langelis ir VI priedo 11 skiltis)
9. Laivų, kurie nėra krovininiai laivai, vandentalpa, apibrėžta šio priedo 1.01 straipsnio 60 punkte (V priedo 1 dalies pavyzdžio 21 langelis ir VI priedo 11 skiltis)
10. Operatorius (savininkas arba jo atstovas, II priedo 2 skyrius)
11. Išdavusi institucija (V priedo 1 dalis ir VI priedas)
12. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato numeris (V priedo 1 dalis ir VI priedo pavyzdžio 1 skiltis)
13. Galiojimo terminas (V priedo 1 dalies pavyzdžio 11 langelis ir VI priedo pavyzdžio 17 skiltis)
14. Duomenis parengė
B. Jei yra duomenų
1. Nacionalinis numeris
2. Plaukiojančios priemonės tipas pagal vidaus navigacijos laivų elektroninių pranešimų techninę specifikaciją
3. Viengubas arba dvigubas korpusas pagal ADN/ADNR
4. Aukštis, apibrėžtas 1.01 straipsnio 75 punkte
5. Bendrasis tonažas (jūrų laivams)
6. TJO numeris (jūrų laivams)
7. Radijo šaukinys (jūrų laivams)
8. MMSI numeris
9. ATIS kodas
10. Kitų sertifikatų tipas, numeris ir galiojimo terminas bei juos išdavusi institucija
V priedėlis
Variklio parametrų protokolas
VI priedėlis
Laivo nuotekų valymo įrenginiai Papildomos nuostatos ir sertifikatų pavyzdžiai
|
Turinys |
|
|
DALIS |
|
|
Papildomos nuostatos |
|
|
1. |
Laivo nuotekų valymo įrenginių ženklinimas |
|
2. |
Bandymai |
|
3. |
Produkcijos atitikties vertinimas |
|
DALIS |
|
|
Informacinis dokumentas (pavyzdys) |
|
|
Papildymas. |
Pagrindinės laivo nuotekų valymo įrenginių tipo charakteristikos (pavyzdys) |
|
DALIS |
|
|
Tipo patvirtinimo sertifikatas (pavyzdys) |
|
|
Papildymas. |
Tipo patvirtinimo bandymų rezultatai (pavyzdys) |
|
DALIS |
|
|
Tipo patvirtinimų numeravimo sistema |
|
|
DALIS |
|
|
Laivo nuotekų valymo įrenginių tipų patvirtinimų santrauka (pavyzdys) |
|
|
DALIS |
|
|
Pagamintų laivo nuotekų valymo įrenginių santrauka (pavyzdys) |
|
|
DALIS |
|
|
Pagal tipą patvirtintų laivo nuotekų valymo įrenginių duomenų lapas (pavyzdys) |
|
|
DALIS |
|
|
Laivo nuotekų valymo įrenginių parametrų registras specialiojo bandymo reikmėms (pavyzdys) |
|
|
Papildymas. |
Laivo nuotekų valymo įrenginių parametrų registro priedėlis (pavyzdys) |
|
DALIS |
|
|
Lygiaverčiai tipo patvirtinimai |
|
I DALIS
Papildomos nuostatos
1. Laivo nuotekų valymo įrenginių ženklinimas
1.1. Ant laivo nuotekų valymo įrenginių, kurių tipas išbandytas, turi būti tokia informacija (ženklai):
1.1.1. gamintojo prekės ženklas arba firminis pavadinimas;
1.1.2. laivo nuotekų valymo įrenginių tipas ir serijos numeris;
1.1.3. tipo patvirtinimo numeris pagal šio priedėlio IV dalį;
1.1.4. laivo nuotekų valymo įrenginių pagaminimo metai.
1.2. Ženklinimas pagal 1.1 punktą turi būti patvarus, aiškiai įskaitomas ir nenusitrinti per visą laivo nuotekų valymo įrenginių eksploatavimo laikotarpį. Jei naudojamos lipnios etiketės ar plokštelės, jas reikia tvirtinti taip, kad jos išsilaikytų per visą laivo nuotekų valymo įrenginių eksploatavimo laikotarpį ir taip, kad jų nebūtų galima pašalinti jų nesugadinus ar joms netapus neįskaitomomis.
1.3. Ženklus reikia tvirtinti prie tokios laivo nuotekų valymo įrenginių dalies, kuri yra būtina įprastiniam laivo nuotekų valymo įrenginių veikimui ir kurios per laivo nuotekų valymo įrenginių eksploatavimo laikotarpį paprastai nereikia pakeisti.
1.3.1. Ženklus reikia tvirtinti taip, kad jie būtų aiškiai matomi po to, kai prie laivo nuotekų valymo įrenginių sumontuojama visa papildoma jo eksploatacijai reikiama įranga.
1.3.2. Jei reikia, prie laivo nuotekų valymo įrenginių reikia pritvirtinti papildomą nuimamą plokštę iš patvarios medžiagos, kurioje turi būti nurodyta visa 1.1 punkte minima informacija ir kurią reikia tvirtinti taip, kad tokia informacija būtų aiškiai įskaitoma ir lengvai pasiekiama laivo nuotekų valymo įrenginius sumontavus laive.
1.4. Reikia aiškiai pažymėti ir identifikuoti visas laivo nuotekų valymo įrenginių dalis, kurios gali turėti įtakos nuotekų valymui.
1.5. Tikslios 1.1 punkte nurodyto ženklinimo vietos nurodomos tipo patvirtinimo sertifikato I dalyje.
2. Bandymai
Laivo nuotekų valymo įrenginių bandymų tvarka išdėstyta VII priedėlyje.
3. Produkcijos atitikties vertinimas
3.1. Patikrinimo, ar egzistuoja tinkamos veiksmingos produkcijos atitikties kontrolės užtikrinimo priemonės ir tvarka, reikmėms kompetentinga institucija, prieš išduodama tipo patvirtinimą, turi priimti gamintojo registraciją pagal suderintą standartą EN ISO 9001: 2008 (į kurio apimtį įeina susijusių laivo nuotekų valymo įrenginių gamyba) arba pagal lygiavertį akreditavimo standartą, kaip tenkinančią reikalavimus. Gamintojas turi pateikti visapusišką informaciją apie registraciją ir įsipareigoti pranešti kompetentingai institucijai apie visus galiojimo ar veiklos srities pakeitimus. Siekiant įsitikinti, ar nuosekliai vykdomi 14a.02 straipsnio 2–5 dalyse nurodyti reikalavimai, vykdomos tinkamos produkcijos patikros.
3.2. Tipo patvirtinimo turėtojas privalo:
3.2.1. užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingos gaminio kokybės kontrolės tvarkos;
3.2.2. turėti galimybę naudoti bandymų įrangą kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai tikrinti;
3.2.3. užtikrinti, kad bandymų rezultatai būtų registruojami ir kad šis registras ir susiję dokumentai būtų saugomi su kompetentinga institucija sutartą laikotarpį;
3.2.4. atidžiai išanalizuoti kiekvieno bandymų tipo rezultatus, kad būtų patikrintas ir garantuotas laivo nuotekų valymo įrenginių charakteristikų pastovumas; serijinės gamybos atveju atsižvelgiama į normalius nuokrypius;
3.2.5. užtikrinti, kad dėl visų ėminių iš laivo nuotekų valymo įrenginių ar bandinių, iš kurių matyti tipo, dėl kurio atliekamas bandymas, neatitiktis, būtų imama daugiau ėminių ir atliekama daugiau bandymų, kad būtų imamasi visų reikiamų priemonių produkcijos atitikčiai atkurti.
3.3. Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija gali bet kada patikrinti visuose gamybos darbuose taikomą atitikties kontrolės metodiką.
3.3.1. Bandytojas turi galėti pasinaudoti bandymų ir produkcijos dokumentais atlikdamas visus bandymus.
3.3.2. Jei paaiškėja, kad bandymų kokybė netenkina, taikoma ši tvarka:
3.3.2.1. iš serijos paimami vieni laivo nuotekų valymo įrenginiai ir bandomi atliekant atsitiktinių ėminių tyrimus, esant VII priedėlio įprastinės apkrovos sąlygai po vienos eksploatavimo dienos. Išvalytų nuotekų vertės, remiantis VII priedėlio bandymų metodika, turi neviršyti 14a.02 straipsnio 2 dalies 2 lentelėje pateiktų verčių;
3.3.2.2. jei kuris nors iš serijos paimtų laivo nuotekų valymo įrenginių neatitinka 3.3.2.1 punkte nurodytų reikalavimų, gamintojas gali paprašyti atlikti atsitiktinių ėminių tyrimus keliuose laivo nuotekų valymo įrenginiuose, paimtuose iš tos serijos, kurių specifikacija tokia pati. Į šį naują ėminį turi įeiti ir laivo nuotekų valymo įrenginiai, iš kurių ėminys imtas iš pradžių. Gamintojas serijos apimtį n nustato konsultuodamasis su kompetentinga institucija. Laivo nuotekų valymo įrenginiams atliekamas bandymas vykdant atsitiktinių ėminių tyrimus, išskyrus įrenginius, kurie bandyti iš pradžių. Tada reikia nustatyti rezultatų, kurie gaunami tiriant atsitiktinį ėminį iš laivo nuotekų valymo įrenginių, aritmetinį vidurkį 
. Laikoma, kad serijos produkcija atitinka reikalavimus, jei išpildoma ši sąlyga:
čia:
k
statistinis koeficientas, priklausantis nuo n ir pateikiamas šioje lentelėje:
|
n |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
|
k |
0,973 |
0,613 |
0,489 |
0,421 |
0,376 |
0,342 |
0,317 |
0,296 |
0,279 |
0,265 |
0,253 |
0,242 |
0,233 |
0,224 |
0,216 |
0,210 |
0,203 |
0,198 |
if n ≥ 20, 
St = 
, čia xi – bet kuris atskiras rezultatas, gautas tiriant atsitiktinį ėminį n;
L– kiekvieno tiriamo teršalo leistina ribinė vertė, nurodyta 14a.02 straipsnio 2 dalies 2 lentelėje.
3.3.3. Jei gautos vertės neatitinka 14a.02 straipsnio 2 dalies 2 lentelėje nurodytų verčių, reikia atlikti naują bandymą pagal 3.3.2.1 punktą ir, jei bandyme teigiamų rezultatų negaunama, pagal 3.3.2.2 punktą atlikti pilną bandymą, laikantis VII priedėlyje nurodytos bandymų tvarkos. Nei sudėtinio ėminio, nei atsitiktinio ėminio atveju negali būti viršytos 14.a.02 straipsnio 2 dalies 1 lentelėje nurodytos ribinės vertės.
3.3.4. Kompetentinga institucija turi atlikti laivo nuotekų valymo įrenginių, kurie, remiantis gamintojo pateikta informacija, yra iš dalies ar pilnai eksploatuojami, bandymus.
3.3.5. Įprastinis produkcijos atitikties bandymų, kuriuos turi teisę atlikti kompetentinga institucija, atlikimo dažnumas – kartą per metus. Esant neatitikčiai 3.3.2 punkto reikalavimams, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų nedelsiant imamasi visų reikiamų veiksmų produkcijos atitikčiai atkurti.
II DALIS
(PAVYZDYS)
Informacinis dokumentas Nr.
susijęs su laivo nuotekų valymo įrenginių, skirtų montuoti vidaus vandenų laivuose, tipo patvirtinimu
Laivo nuotekų valymo įrenginių tipas …
0. Bendrieji dalykai
|
0.1. |
Modelis (gamintojo bendrovės pavadinimas) … |
|
0.2. |
Gamintojo suteiktas laivo nuotekų valymo įrenginių tipo pavadinimas … … |
|
0.3. |
Gamintojo suteiktas tipo kodas, atitinkantis informaciją, pateiktą ant laivo nuotekų valymo įrenginių … … |
|
0.4. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas … Jei yra, gamintojo įgalioto atstovo pavadinimas ir adresas … … |
|
0.5. |
Laivo nuotekų valymo įrenginių serijos numerio tvirtinimo padėtis, kodavimas ir būdas … … |
|
0.6. |
Tipo patvirtinimo numerio tvirtinimo padėtis ir būdas … … |
|
0.7. |
Gamyklos adresas (-ai) … … |
Priedai
1. Pagrindinės laivo nuotekų valymo įrenginių tipo charakteristikos
2. Projektavimo ir matmenų parinkimo kriterijai, matmenų parinkimo specifikacijos ir taikomos taisyklės
3. Laivo nuotekų valymo įrenginių schema su detalių sąrašu
4. Bandomųjų įrenginių schema su detalių sąrašu
5. Elektros laidų schemos (P/I schema)
6. Pareiškimas, kad buvo laikomasi visų su mechanine, elektros ir technine sauga susijusių nuotekų valymo įrenginių specifikacijų ir su laivų sauga susijusių specifikacijų
7. Visų laivo detalių, susijusių su laivuose įrengiamais nuotekų valymo įrenginiais, charakteristikos
8. Gamintojo informacija apie laivo nuotekų valymo įrenginių sudedamųjų dalių ir parametrų, susijusių su nuotekų valymu, tikrinimą pagal 14a.01 straipsnio 10 dalį
9. Laivo nuotekų valymo įrenginių nuotraukos
10. Veikimo koncepcijos ( 23 )
10.1. Nurodymai, kaip rankiniu būdu valdyti laivo nuotekų valymo įrenginius
10.2. Pastabos apie dumblo pertekliaus tvarkymą (išmetimo intervalai)
10.3. Pastabos apie techninę priežiūrą ir remontą
10.4. Pastabos apie veiksmus, kurių reikia imtis, kai laivo nuotekų valymo įrenginiai veikia budėjimo režimu
10.5. Pastabos apie veiksmus, kurių reikia imtis, kai laivo nuotekų valymo įrenginiai veikia avariniu režimu
10.6. Pastabos apie laivo nuotekų valymo įrenginių sustabdymą, neveikimą ir pakartotinį paleidimą
10.7. Pastabos apie pirminį laivo virtuvės nuotekų apdorojimą
11. Kiti priedėliai (išvardyti čia)
Data, laivo nuotekų valymo įrenginių gamintojo parašas
……
Papildymas
Pagrindinės laivo nuotekų valymo įrenginių tipo charakteristikos
(PAVYZDYS)
1. Laivo nuotekų valymo įrenginių apibūdinimas
|
1.1 |
Gamintojas … |
|
1.2 |
Įrenginių serijos numeris … |
|
1.3 |
Valymo metodas (biologinis, mechaninis, cheminis) ( 24 ) |
|
1.4 |
Ar prieš įrenginius įrengiami nuotekų kaupimo rezervuarai? Taip, …m3 / Ne4 |
2. Projektavimo ir matmenų parinkimo kriterijai (įskaitant visus specialius montavimo nurodymus ar naudojimo apribojimus)
|
2.1 |
… |
|
2.2 |
… |
3. Laivo nuotekų valymo įrenginių matmenų parinkimas
|
3.1 |
Didžiausias galimas tūrinis nuotekų srautas per dieną Qd (m3/d) … |
|
3.2 |
BDS5 taršos apkrova per dieną (kg/d) … |
III DALIS
Tipo patvirtinimo sertifikatas
(PAVYZDYS)
Kompetentingos institucijos antspaudas
Tipo patvirtinimas Nr. … Pratęsimas Nr. …
Pranešimas apie laivo nuotekų valymo įrenginių tipo patvirtinimo išdavimą / pratęsimą / atsisakymą išduoti / atšaukimą ( 25 ) pagal Direktyvą 2006/87/EB
Patvirtinimo galiojimo pratęsimo priežastis (jei tinka) …
I skirsnis
0. Bendrieji dalykai
|
0.1. |
Modelis (gamintojo bendrovės pavadinimas) … |
|
0.2. |
Gamintojo suteiktas laivo nuotekų valymo įrenginių tipo pavadinimas … … |
|
0.3. |
Gamintojo suteiktas tipo kodas, atitinkantis informaciją, pritvirtintą prie laivuose įrengiamų valymo įrenginių … … Padėtis … Pritvirtinimo būdas … |
|
0.4. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas … … Jei yra, gamintojo įgalioto atstovo pavadinimas ir adresas … … |
|
0.5. |
Laivo nuotekų valymo įrenginių serijos numerio tvirtinimo padėtis, kodavimas ir būdas … … … |
|
0.6. |
Tipo patvirtinimo numerio tvirtinimo padėtis ir būdas … … |
|
0.7. |
Gamyklos adresas (-ai) … … |
II skirsnis
|
1. |
Visi naudojimo apribojimai …
|
|
2. |
Už bandymus atsakinga techninė tarnyba ( 26 ) … … … |
|
3. |
Bandymų ataskaitos data … |
|
4. |
Bandymų ataskaitos numeris … |
|
5. |
Toliau pasirašęs asmuo patvirtina, kad pridedamame informaciniame dokumente gamintojo pateikta informacija apie pirmiau nurodytus laivo nuotekų valymo įrenginius pagal Direktyvos 2006/87/EB VII priedą yra tiksli ir kad pridedami bandymų rezultatai galioja šiam laivo nuotekų valymo įrenginių tipui. Ėminį (-ius) parinko gamintojas su kompetentingos institucijos sutikimu ir pateikė kaip laivo nuotekų valymo įrenginių tipo projektą: Tipo patvirtinimo išdavimas / pratęsimas / atsisakymas išduoti / atšaukimas ( 27 ) Vieta … Data … Parašas … Priedėliai: Informacijos aplankas Bandymų rezultatai (žr. 1 priedą) |
Papildymas
Tipo patvirtinimo bandymų rezultatai
(PAVYZDYS)
0. Bendrieji dalykai
|
0.1 |
Modelis (gamintojo bendrovės pavadinimas) … |
|
0.2 |
Gamintojo suteiktas laivo nuotekų valymo įrenginių tipo pavadinimas … |
1. Informacija apie bandymo (-ų) atlikimą ( 28 ).
1.1 Įtekančio srauto vertės
|
1.1.1 |
Tūrinis nuotekų srautas per dieną Qd (m3/d) … |
|
1.1.2 |
BDS5 taršos apkrova per dieną (kg/d)… |
1.2 Valymo veiksmingumas
1.2.1 Ištekančio srauto verčių įvertinimas
|
Vieta |
Ėminio rūšis |
Ribines vertes atitinkančių bandymų skaičius |
Min. |
Maks. |
Vidurkis |
|
|
Vertė |
Etapas |
|||||
|
Įtekantis srautas |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
— (1) |
|
|
|
|
|
Ištekantis srautas |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekantis srautas |
Atsitiktiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekantis srautas |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
(1) Įtekančio srauto ribinių verčių nėra. |
||||||
|
Vieta |
Ėminio rūšis |
Ribines vertes atitinkančių bandymų skaičius |
Min. |
Maks. |
Vidurkis |
|
|
Vertė |
Etapas |
|||||
|
Įtekantis srautas |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekantis srautas |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekantis srautas |
Atsitiktiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekantis srautas |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Vieta |
Ėminio rūšis |
Ribines vertes atitinkančių bandymų skaičius |
Min. |
Maks. |
Vidurkis |
|
|
Vertė |
Etapas |
|||||
|
Įtekantis srautas |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekantis srautas |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekantis srautas |
Atsitiktiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekantis srautas |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Vieta |
Ėminio rūšis |
Ribines vertes atitinkančių bandymų skaičius |
Min. |
Maks. |
Vidurkis |
|
|
Vertė |
Etapas |
|||||
|
Įtekantis srautas |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekantis srautas |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekantis srautas |
Atsitiktiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekantis srautas |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
1.2.2. Valymo veiksmingumas (šalinimo veiksmingumas) (proc.)
|
Parametras |
Ėminio rūšis |
Min. |
Maks. |
Vidurkis |
|
BDS5 |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
BDS5 |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
ChDS |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
ChDS |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
BOA |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
BOA |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
FPKM |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
FPKM |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
1.3. Kiti išmatuoti parametrai
|
1.3.1 |
Papildomi įtekančio srauto ir ištekančio srauto parametrai
|
|
1.3.2 |
Imant ėminius reikia registruoti šiuos eksploatavimo parametrus (jei yra) Ištirpusio deguonies koncentracija bioreaktoriuje Sausosios medžiagos kiekis bioreaktoriuje Temperatūra bioreaktoriuje Aplinkos temperatūra |
|
1.3.3 |
Kiti eksploatavimo parametrai pagal gamintojo eksploatacijos instrukcijas … … … … |
1.4 Kompetentinga institucija arba techninė tarnyba
Vieta, data … Parašas …
IV DALIS
Tipo patvirtinimų numeravimo sistema
1. Sistema
Numeris sudaromas iš simboliu „*“ atskirtų keturių skirsnių.
1 skirsnis
Mažoji raidė „e“, po kurios nurodytas tipo patvirtinimą išdavusios valstybės skiriamasis numeris:
1 Vokietija
2 Prancūzija
3 Italija
4 Nyderlandai
5 Švedija
6 Belgija
7 Vengrija
8 Čekija
9 Ispanija
11 Jungtinė Karalystė
12 Austrija
13 Liuksemburgas
14 Šveicarija
17 Suomija
18 Danija
19 Rumunija
20 Lenkija
21 Portugalija
23 Graikija
24 Airija
►M9 25 Kroatija ◄
26 Slovėnija
27 Slovakija
29 Estija
32 Latvija
34 Bulgarija
36 Lietuva
49 Kipras
50 Malta
2 skirsnis
Reikalavimų lygio nuoroda. Tikėtina, kad ateityje valymo veiksmingumo reikalavimai bus padidinti. Skirtingi reikalavimų lygiai žymimi romėniškais skaitmenimis, pradedant nuo I lygio.
3 skirsnis
Keturių skaitmenų nuosekliosios sekos numeris (jei reikia – su nuliais priekyje), žymintis pagrindinį tipo patvirtinimo numerį. Seka pradedama skaičiumi 0001.
4 skirsnis
Dviejų skaitmenų nuosekliosios sekos numeris (jei reikia – su nuliu priekyje), žymintis pratęsimą. Kiekvieno numerio seka pradedama nuo 01.
2. Pavyzdžiai
a) Trečiasis tipo patvirtinimas (kol kas be pratęsimo), kurį išdavė Nyderlandai, atitinkantis I lygį:
e 4*I*0003*00
b) Antrasis ketvirtojo tipo patvirtinimo pratęsimas, kurį išdavė Vokietija, atitinkantis II lygį:
e 1*II* 0004*02
V DALIS
Laivo nuotekų valymo įrenginių tipų patvirtinimų santrauka
(PAVYZDYS)
Kompetentingos institucijos antspaudas
Sąrašas Nr. …
Laikotarpis nuo … iki …
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
Modelis (1) |
Gamintojo suteiktas pavadinimas |
Tipo patvirtinimo numeris |
Tipo patvirtinimo data |
Pratęsimas / atisakymas išduoti / atšaukimas (2) |
Pratęsimo / atisakymo išduoti / atšaukimo priežastis |
Pratęsimo / atsisakymo išduoti / atšaukimo priežastis (2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(1) reikiamas tipo patvirtinimo sertifikatas (2) nurodyti tinkamą |
||||||
VI DALIS
(PAVYZDYS)
Pagamintų laivo nuotekų valymo įrenginių santrauka
Kompetentingos institucijos antspaudas
Sąrašas Nr. …
Laikotarpis nuo … iki …
Pateikiama ši informacija, susijusi su laivo nuotekų valymo įrenginių tipais ir laivo nuotekų valymo įrenginių, per pirmiau nurodytą laikotarpį pagamintų pagal Direktyvos 2006/87/EB nuostatas, tipo patvirtinimo numeriais:
Modelis (gamintojo bendrovės pavadinimas) …
Gamintojo suteiktas laivo nuotekų valymo įrenginių tipo pavadinimas …
…
Tipo patvirtinimo numeris …
Išdavimo data …
Pirmojo išdavimo data (jei pratęsiama) …
Laivo nuotekų valymo įrenginių serijos numeris
|
… 001 |
… 001 |
… 001 |
|
… 002 |
… 002 |
… 002 |
|
. |
. |
. |
|
. |
. |
. |
|
. |
. |
. |
|
… m |
… p |
… q |
VII DALIS
Pagal tipą patvirtintų laivo nuotekų valymo įrenginių duomenų lapas
(PAVYZDYS)
Kompetentingos institucijos antspaudas
|
|
Laivo nuotekų valymo įrenginių charakteristikos |
Valymo veiksmingumas |
||||||||||||
|
Nr. |
Tipo patvirtinimo data |
Tipo patvirtinimo numeris |
Modelis |
Laivo nuotekų valymo įrenginių tipas |
Tūrinis nuotekų srautas per dieną Qd (m3/d) |
BDS5 taršos apkrova per dieną (kg/d) |
|
|
BDS5 |
ChDS |
BOA |
|||
|
24 val. sudėtinis ėminys |
Atsitiktinis ėminys |
24 val. sudėtinis ėminys |
Atsitiktinis ėminys |
24 val. sudėtinis ėminys |
Atsitiktinis ėminys |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VIII DALIS
Laivo nuotekų valymo įrenginių parametrų registras specialiojo bandymo reikmėms
(PAVYZDYS)
1. Bendrieji dalykai
1.1. Informacija apie laivo nuotekų valymo įrenginius
|
1.1.1. |
Modelis … |
|
1.1.2. |
Gamintojo suteiktas pavadinimas … … |
|
1.1.3. |
Tipo patvirtinimo numeris … |
|
1.1.4. |
Laivo nuotekų valymo įrenginių serijos numeris … … |
1.2. Dokumentai
Laivo nuotekų valymo įrenginiai išbandomi, o bandymų rezultatai užregistruojami atskiruose lapuose, kurie atskirai sunumeruojami, juos pasirašo tikrintojas ir jie pridedami prie šio registro.
1.3. Bandymai
Bandymai atliekami remiantis gamintojo informacija apie laivo nuotekų valymo įrenginių sudedamųjų dalių ir parametrų, susijusių su nuotekų valymu, tikrinimą pagal 14a.01 straipsnio 10 dalį. Pagrįstais pavieniais atvejais tikrintojai gali savo nuožiūra netikrinti tam tikrų įrenginių sudedamųjų dalių ar parametrų.
Bandant paimamas bent vienas atsitiktinis ėminys. Atsitiktinių ėminių tyrimo rezultatai palyginami su 14a.02 straipsnio 2 dalies 2 lentelėje nurodytomis kontrolinėmis vertėmis.
|
1.4. |
Šią bandymų ataskaitą kartu su pridedamais registrais iš viso sudaro … ( 29 ) … puslapių. |
2. Parametrai
Pažymima, kad išbandyti laivo nuotekų valymo įrenginiai nenukrypsta nuo parametrų iki nepriimtino lygio, o 14a.02 straipsnio 2 dalies 2 lentelėje nurodytos eksploatavimo kontrolinės vertės neviršijamos.
Tikrinimo įstaigos pavadinimas ir adresas …
…
…
Tikrintojo vardas ir pavardė …
Vieta ir data …
Parašas …
Bandymą pripažino kompetentinga institucija …
…
…
Vieta ir data …
Parašas …
Kompetentingos institucijos antspaudas
Tikrinimo įstaigos pavadinimas ir adresas …
…
…
Tikrintojo vardas ir pavardė …
Vieta ir data …
Parašas …
Bandymą pripažino kompetentinga institucija …
…
…
Vieta ir data …
Parašas …
Kompetentingos institucijos antspaudas
Tikrinimo įstaigos pavadinimas ir adresas …
…
…
Tikrintojo vardas ir pavardė …
Vieta ir data …
Parašas …
Bandymą pripažino kompetentinga institucija …
…
…
Vieta ir data …
Parašas …
Kompetentingos institucijos antspaudas
Papildymas
Laivo nuotekų valymo įrenginių parametrų registro priedėlis
(PAVYZDYS)
Laivo pavadinimas … Unikalus laivo Europos identifikavimo numeris …
Gamintojas … Įrenginių tipas …
(Modelis arba prekės ženklas, arba gamintojo firminis pavadinimas) (Gamintojo suteiktas pavadinimas)
Tipo patvirtinimas Nr. … Laivo nuotekų valymo įrenginių pagaminimo metai …
Laivo nuotekų valymo įrenginių serijos numeris … Įrengimo vieta …
(Serijos numeris)
Laivo nuotekų valymo įrenginiai ir jų su valymu susijusios sudedamosios dalys nustatytos pagal duomenų plokštelę. Bandymai atlikti remiantis gamintojo informacija apie laivo nuotekų valymo įrenginių sudedamųjų dalių ir parametrų, susijusių su nuotekų valymu, tikrinimą.
A) Sudedamųjų dalių bandymai
Čia reikia įrašyti papildomas su valymu susijusias sudedamąsias dalis, kurios išvardytos gamintojo informacijoje apie įrenginių sudedamųjų dalių ir parametrų, susijusių su nuotekų valymu, tikrinimą arba II dalies 4 priede.
|
Sudedamoji dalis |
Nustatytas sudedamosios dalies numeris |
Atitiktis (1) |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(1) Pažymėti, kas būtina. |
||||
Taip
Ne
Nėra duomenų
Taip
Ne
Nėra duomenų
Taip
Ne
Nėra duomenų
Taip
Ne
Nėra duomenų
Taip
Ne
Nėra duomenų
Taip
Ne
Nėra duomenų
Taip
Ne
Nėra duomenų
Taip
Ne
Nėra duomenų
Taip
Ne
Nėra duomenųB) Atsitiktinių ėminių tyrimų rezultatai
|
Parametras |
Gauta vertė |
Atitiktis (1) |
|
|
BDS5 |
|
|
|
|
ChDS |
|
|
|
|
BOA |
|
|
|
|
(1) Atitinkamą langelį pažymėti kryželiu. |
|||
Taip
Ne
Taip
Ne
Taip
NeC) Pastabos
…
(Buvo rasti šie sumontuotų laivo nuotekų valymo įrenginių nukrypstantys nustatymai ar pakeitimai.)
…
…
…
…
…
Tikrintojo vardas ir pavardė …
Vieta ir data …
Parašas …
IX DALIS
Lygiaverčiai tipo patvirtinimai
Tipo patvirtinimai pagal 2010 m. gruodžio 9 d. Laivybos Reino upe centrinės komisijos sprendimą 2010-II-27
VII priedėlis
Laivo nuotekų valymo įrenginiai
Bandymų tvarka
1. BENDRIEJI DALYKAI
1.1. Pagrindiniai dalykai
Keleiviniuose laivuose įrengtų laivo nuotekų valymo įrenginių tinkamumui tikrinti naudojamasi bandymų specifikacija.
Pagal šią tvarką, naudojant bandomuosius įrenginius, reikia patikrinti ir patvirtinti naudojamą procesą ir valymo technologijas. Vėliau eksploatuojamų valymo įrenginių atitiktis su bandomaisiais įrenginiais užtikrinama taikant identiškus projektavimo ir matmenų parinkimo kriterijus.
1.2. Atsakomybė ir bandymų vieta
Laivo nuotekų valymo įrenginių tipų grupės bandomuosius įrenginius bando techninė tarnyba. Už bandymų sąlygas bandymų atlikimo vietoje atsako techninė tarnyba – jos turi atitikti čia nurodytas sąlygas.
1.3. Pateikiami dokumentai
Bandymas atliekamas remiantis informaciniu dokumentu pagal VI priedėlio II dalį.
1.4. Įrenginių matmenų parinkimo specifikacijos
Laivo nuotekų valymo įrenginių matmenys parenkami ir jie projektuojami taip, kad juos eksploatuojant nebūtų viršytos 14a.02 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 lentelėse nurodytos jų ištekančio srauto ribinės vertės.
2. PASIRENGIMO BANDYMAMS PRIEMONĖS
2.1. Bendrieji dalykai
Prieš bandymą gamintojas techninei tarnybai pateikia bandomųjų įrenginių konstrukcijos ir proceso specifikacijas, į kurias įeina visas brėžinių rinkinys ir pagrindžiamieji skaičiavimai pagal VI priedėlio II dalį, ir suteikia visą informaciją apie laivo nuotekų valymo įrenginiams keliamus montavimo, eksploatacijos ir techninės priežiūros reikalavimus. Gamintojas informuoja techninę tarnybą apie bandomų laivo nuotekų valymo įrenginių mechaninę, elektros ir techninę saugą.
2.2. Įrengimas ir pradėjimas eksploatuoti
Bandymų reikmėms gamintojas bandomuosius įrenginius sumontuoja taip, kad įrengimas atitiktų numatytas įrengimo keleiviniuose laivuose sąlygas. Prieš bandymus gamintojas turi sumontuoti laivo nuotekų valymo įrenginius ir pradėti juos eksploatuoti. Paleidimas turi būti atliekamas laikantis gamintojo eksploatacijos instrukcijų, jį tikrina techninė tarnyba.
2.3. Įdirbimo etapas
Gamintojas techninei tarnybai praneša apie vardinę įdirbimo iki įprastinės eksploatacijos etapo trukmę (savaitėmis). Gamintojas nurodo, kada įdirbimo etapas laikomas pasibaigusiu ir galima pradėti bandymus.
2.4. Įtekančio srauto charakteristikos
Bandomiesiems įrenginiams bandyti naudojamos žalios buitinės nuotekos. Su teršalų koncentracijomis susijusios įtekančio srauto charakteristikos gaunamos iš laivo nuotekų valymo įrenginių gamintojo matmenų parinkimo dokumentų pagal VI priedėlio II dalį – apskaičiuojamas organinių medžiagų srauto koeficientas pagal BDS5 apkrovą, išreikštą kg/d, ir suprojektuotą nuotekų srautą Qd, išreikštą m3/d. Tikrinimo įstaiga nustato atitinkamas įtekančio srauto charakteristikas.
1 formulė.
Jei taikant 1 formulę gaunama vidutinė BDS5 koncentracija yra mažesnė nei CBDS5mean = 500 mg/l, nustatoma ne mažesnė nei CBDS5,min = 500 mg/l vidutinė įtekančio vandens BDS5 koncentracija.
Techninė tarnyba įtekančių žalių nuotekų turi nesmulkinti traiškytuvu. Galima pašalinti smėlį (pvz., leidžiant per sietus).
3. BANDYMŲ ATLIKIMO METODIKA
3.1. Apkrovos etapai ir hidraulinis tiekimas
Bandymai trunka 30 dienų. Bandymų atlikimo vietoje į bandomuosius įrenginius tiekiamos buitinės nuotekos, laikantis 1 lentelėje nurodytų apkrovų. Aprėpiami įvairūs apkrovos etapai, bandymų sekoje atsižvelgiant į įprastinės apkrovos etapus ir į ypatingos apkrovos etapus, tokius kaip perkrova, per maža apkrova ir budėjimo režimas. 1 lentelėje nurodyta kiekvieno apkrovos etapo trukmė (bandymų dienų skaičius). Vidutinė kiekvieno apkrovos etapo hidraulinė apkrova per dieną nustatoma pagal 1 lentelę. Vidutinė teršalų koncentracija, kuri nustatoma pagal 2.4 punktą, išlaikoma pastovi.
1 lentelė
Kiekvieno apkrovos etapo apkrovos nuostatos
|
Etapas |
Bandymų dienų skaičius |
Hidraulinė apkrova per dieną |
Teršalų koncentracija |
|
Įprastinė apkrova |
20 dienų |
Qd |
CBDS5 pagal 2.4 punktą |
|
Perkrova |
3 dienos |
1,25 Qd |
CBDS5 pagal 2.4 punktą |
|
Per maža apkrova |
3 dienos |
0,5 Qd |
CBDS5 pagal 2.4 punktą |
|
Budėjimo režimas |
4 dienos |
1 ir 2 dieną Qd= 0 3 ir 4 dieną Qd |
CBDS5 pagal 2.4 punktą |
Ypatingos apkrovos etapai – perkrova, per maža apkrova ir budėjimo režimas – vykdomi iš eilės be pertraukų; įprastinės apkrovos etapas dalijamas į kelis dalinius etapus. Bandymas pradedamas ir užbaigiamas įprastinės apkrovos etapu, kurio trukmė kiekvienu atveju ne mažesnė nei penkios dienos.
Pagal nurodytą laivo nuotekų valymo įrenginių eksploataciją nustatomos kasdienio hidraulinio tiekimo hidrogramos. Kasdienio hidraulinio tiekimo hidrograma parenkama pagal laivo nuotekų valymo įrenginių veikimo koncepciją. Skirtingai parenkama atsižvelgiant į tai, ar laivo nuotekų valymo įrenginiai bus eksploatuojami naudojant prieš juos įrengiamą nuotekų kaupimo rezervuarą ar be jo. Tiekimo hidrogramos (kasdienės hidrogramos) pateikiamos 1 ir 2 paveikslėliuose.
Per valandą įtekantis srautas turi išlikti vienodas per visą bandymų laikotarpį. Pagal 1 lentelę vidutinis tūrinis nuotekų srautas per valandą Qh,mean atitinka 1/24 hidraulinės apkrovos per dieną. Techninė tarnyba nuolat matuoja įtekantį srautą. Kasdienės hidrogramos būtina laikytis neviršijant ± 5 proc. nuokrypio.
1 paveikslas
2 paveikslas
3.2. Bandymų pertraukimas ar nutraukimas
Bandymus gali prireikti pertraukti, jei bandomųjų įrenginių nebegalima tinkamai eksploatuoti dėl energijos tiekimo avarijos arba pablokio gedimo. Bandymus galima pertraukti, kol gedimas bus pašalintas. Tokiais atvejais visų bandymų kartoti nebūtina, pakanka pakartoti apkrovimo etapą, per kurį sugedo pablokis.
Jei bandymus tenka pertraukti dar kartą, techninė tarnyba sprendžia, ar bandymus galima tęsti, ar juos reikia nutraukti. Sprendimo priežastis reikia nurodyti bandymų ataskaitoje ir pagrįsti dokumentais. Jei bandymai nutraukiami, juos visus reikia pakartoti.
3.3. Valymo veiksmingumo tyrimai ir ištekančio srauto ribinių verčių atitiktis
Techninė tarnyba ima į bandomuosius įrenginius įtekančio srauto ėminius ir, kad galėtų patvirtinti, kad jie atitinka įtekančio srauto charakteristikas, atlieka jų analizę. Nuotekų ėminiai imami iš bandomųjų įrenginių ištekančio srauto ir analizuojami, siekiant nustatyti valymo veiksmingumą ir ar jie atitinka reikalaujamas ištekančio srauto ribines vertes. Atliekamas ėminių ėmimas apima tiek paprastus atsitiktinius ėminius, tiek 24 val. sudėtinius ėminius. Imant 24 val. sudėtinius ėminius galima taikyti lygiatarpių sudėtinių ėminių arba proporcinių sudėtinių ėminių metodiką. 24 val. sudėtinio ėminio rūšį nurodo tikrinimo įstaiga. Ėminiai iš įtekančio srauto ir iš ištekančio srauto imami vienu metu ir pagal tokią pačią metodiką.
Be kontrolinių parametrų BDS5, ChDS ir BOA, matuojami ir šie įtekančio ir ištekančio srautų parametrai, kad būtų galima apibūdinti ir pateikti aplinkos ir bandymų sąlygas:
a) filtruojant pašalinamas kietųjų medžiagų kiekis FPKM (angl. solids removable by filtration, SRF);
b) pH;
c) laidumas;
d) skystosios fazės temperatūra.
Tyrimų skaičius skirtinguose apkrovimo etapuose yra skirtingas ir pateikiamas 2 lentelėje. Ėminių skaičius yra susijęs su bandomųjų įrenginių įtekančiu srautu arba ištekančiu srautu.
2 lentelė
Ėminių iš bandomųjų įrenginių įtekančio ir ištekančio srauto ėmimo skaičiaus ir laiko specifikacija
|
Apkrovos etapas |
Bandymų dienų skaičius |
Ėminių skaičius |
Ėminių ėmimo laiko specifikacija |
|
Įprastinė apkrova |
20 dienų |
24 val. sudėtiniai ėminiai: 8 Atsitiktiniai ėminiai: 8 |
Ėminiai imami reguliariais intervalais per visą laikotarpį |
|
Perkrova |
3 dienos |
24 val. sudėtiniai ėminiai: 2 Atsitiktiniai ėminiai: 2 |
Ėminiai imami reguliariais intervalais per visą laikotarpį |
|
Per maža apkrova |
3 dienos |
24 val. sudėtiniai ėminiai: 2 Atsitiktiniai ėminiai: 2 |
Ėminiai imami reguliariais intervalais per visą laikotarpį |
|
Budėjimo režimas |
4 dienos |
24 val. sudėtiniai ėminiai: 2 Atsitiktiniai ėminiai: 2 |
24 val. sudėtinis ėminys: imama įjungus įtekantį srautą ir po 24 val. Atsitiktinis ėminys: imama po 1 val. po įtekančio srauto įjungimo ir po 24 val. |
|
Bendras 24 val. sudėtinių ėminių skaičius: 14 Bendras atsitiktinių ėminių skaičius: 14 |
|||
Jei taikytina, matuojami ir šie paimtų atsitiktinių ėminių eksploataciniai parametrai:
a) ištirpusio deguonies koncentracija bioreaktoriuje;
b) sausosios medžiagos kiekis bioreaktoriuje;
c) temperatūra bioreaktoriuje;
d) aplinkos temperatūra;
e) kiti eksploatavimo parametrai pagal gamintojo eksploatacijos instrukcijas.
3.4. Tyrimų vertinimas
Siekiant parengti nustatyto valymo veiksmingumo dokumentus ir patikrinti, kaip laikomasi ribinių proceso verčių, nurodoma mažiausia ėminio vertė (min.), didžiausia ėminio vertė (maks.) ir aritmetinis verčių vidurkis (vidurkis), taip pat kontrolinių parametrų BDS5, ChDS ir BOA pavienių tyrimų rezultatai.
Didžiausia ėminio vertė nurodoma su apkrovos etapu. Vertinimai atliekami bendrai visiems apkrovos etapams. Rezultatai apdorojami kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje:
3a lentelė
Statistinio surinktų duomenų apdorojimo specifikacija. Vertinimas, pagal kurį registruojama ištekančio srauto ribinių verčių atitiktis
|
Parametras |
Ėminio rūšis |
Ribines vertes atitinkančių bandymų skaičius |
Vidurkis |
Min. |
Maks. |
|
|
Vertė |
Etapas |
|||||
|
Įtekančio srauto BDS5 |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
— (1) |
|
|
|
|
|
Ištekančio srauto BDS5 |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekančio srauto BDS5 |
Atsitiktiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekančio srauto BDS5 |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekančio srauto ChDS |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekančio srauto ChDS |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekančio srauto ChDS |
Atsitiktiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekančio srauto ChDS |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekančio srauto BOA |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekančio srauto BOA |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekančio srauto BOA |
Atsitiktiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekančio srauto BOA |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekančio srauto FPKM |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekančio srauto FPKM |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
Įtekančio srauto FPKM |
Atsitiktiniai ėminiai |
— |
|
|
|
|
|
Ištekančio srauto FPKM |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
|
|
(1) Įtekančio srauto ribinių verčių nėra. |
||||||
3b lentelė
Statistinio surinktų duomenų apdorojimo specifikacija. Vertinimas, pagal kurį registruojamas valymo veiksmingumas
|
Parametras |
Ėminio rūšis |
Vidurkis |
Min. |
Maks. |
|
Valymo veiksmingumas pagal BDS5 |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
Valymo veiksmingumas pagal BDS5 |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
Valymo veiksmingumas pagal ChDS |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
Valymo veiksmingumas pagal ChDS |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
Valymo veiksmingumas pagal BOA |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
Valymo veiksmingumas pagal BOA |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
|
Valymo veiksmingumas pagal FPKM |
24 val. sudėtiniai ėminiai |
|
|
|
|
Valymo veiksmingumas pagal FPKM |
Atsitiktiniai ėminiai |
|
|
|
Likę parametrai pagal 3.3 punkto b–d dalis ir eksploatavimo parametrai pagal 3.3 punktą apibendrinami lentelėje, nurodant mažiausią ėminio rezultatą (min.), didžiausią ėminio rezultatą (maks.) ir aritmetinį vidurkį (vidurkis).
3.5. 14a skyriaus reikalavimų atitiktis
Laikoma, kad ribinės vertės pagal 14a.02 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 lenteles išlaikytos, jei kiekvienos ChDS, BDS5 ir BOA parametrų vertės atveju:
a) vidutinės 14 ėminių iš ištekančio srauto vertės ir
b) ne mažiau kaip 10 iš 14 paimtų ėminių iš ištekančio srauto neviršija nurodytų 24 val. sudėtinių ėminių ir atsitiktinių ėminių ribinių verčių.
3.6. Eksploatavimas ir techninė priežiūra atliekant bandymus
Atliekant bandymus bandomieji įrenginiai eksploatuojami pagal gamintojo specifikacijas. Einamoji kontrolė ir techninės priežiūros darbai atliekami laikantis gamintojo eksploatavimo ir techninės priežiūros nurodymų. Biologinio valymo proceso dumblo perteklius gali būti šalinamas iš laivo nuotekų valymo įrenginių tik jei gamintojas taip nurodo savo eksploatavimo ir techninės priežiūros nurodymuose. Techninė tarnyba registruoja visus atliekamus techninės priežiūros darbus ir registruoja juos bandymų ataskaitoje. Atliekant bandymus, prieiga prie bandomųjų įrenginių leidžiama tik leidimus turintiems asmenims.
3.7. Ėminių analizė / analizės metodika
Tiriami parametrai analizuojami laikantis patvirtintų standartinių procedūrų. Taikoma standartinė procedūra nurodoma.
4. BANDYMŲ ATASKAITA
4.1. Tikrinimo įstaiga turi parengti atlikto tipo bandymo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:
a) informacija apie bandytus įrenginius, tokia kaip jų tipas, informacija apie vardinę apkrovą teršalais per dieną ir gamintojo taikomi matmenų parinkimo principai;
b) informacija apie bandytų laivo nuotekų valymo įrenginių atitiktį prieš bandymus pateiktiems dokumentams;
c) informacija apie atskirų tyrimų rezultatus, taip pat apie įrenginių valymo veiksmingumo vertinimą ir atitiktį reikalaujamoms ištekančio srauto ribinėms vertėms;
d) informacija apie dumblo pertekliaus šalinimą, tokia kaip šalinti kiekiai ir šalinimo dažnis;
e) informacija apie visus eksploatacinius, techninės priežiūros ir taisymo darbus, vykdytus atliekant bandymus;
f) informacija apie bet kokį laivo nuotekų valymo įrenginių kokybės pablogėjimą, atsiradusį atliekant bandymus, taip pat apie visus bandymų pertraukimus;
g) informacija apie bet kokias problemas, kilusias atliekant bandymus;
h) atsakingų asmenų, dalyvavusių atliekant laivo nuotekų valymo įrenginių tipo bandymus, sąrašas, kuriame pateikiami jų vardai, pavardės ir pareigos;
i) nuotekų ėminių analizę atlikusios laboratorijos pavadinimas ir adresas;
j) taikyti analizės metodai.
Bandymų sekų pavyzdžiai
1 pavyzdys
2 pavyzdys
|
DE |
LT |
|
Normallast |
Įprastinė apkrova |
|
Überlast |
Perkrova |
|
Unterlast |
Per maža apkrova |
|
Stand By |
Budėjimo režimas |
|
Hydraulische Belastung Qd |
Hidraulinė apkrova Qd |
|
Tag |
Diena |
Pastabos dėl biocheminio deguonies suvartojimo po penkių dienų (BDS5) nustatymo 24 val. sudėtiniuose ėminiuose
Tarptautiniuose standartuose ISO 5815 ir 5815-2:2003 numatyta, kad norint atlikti analizę siekiant nustatyti biocheminį deguonies suvartojimą po penkių dienų, vandens ėminius išsyk po paėmimo reikia laikyti sklidinuose sandariuose buteliukuose 0–4 °C temperatūroje iki bus atliekama analizė. BDS5 nustatymo procesą reikia pradėti kuo greičiau arba bent jau per dvidešimt keturias valandas po ėminių ėmimo pabaigos.
Kad 24 val. sudėtiniuose ėminiuose neprasidėtų biocheminio irimo procesai, praktikoje, kol tęsiamas ėminių ėmimas, vandens ėminys atvėsinamas iki ne daugiau kaip 4 °C, o užbaigus ėminių ėmimo procesą šioje temperatūroje ir laikomas.
Tinkamos ėminių ėmimo įrangos yra prekyboje.
III PRIEDAS
GALIMŲ PAPILDOMŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ 1 IR 2 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS OBJEKTAI
Papildomi techniniai reikalavimai, priimti valstybės narės pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, taikomi tik šiems tos valstybės narės teritorijos 1 ir (arba) 2 zonose eksploatuojamų laivų aspektams:
1. Sąvokų apibrėžimams
— Kurie yra būtini papildomiems reikalavimams suprasti
2. Stovumui
— Konstrukcijos sutvirtinimo
— Patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotam sertifikatui (atestavimui)
3. Saugiam atstumui ir viršvandeniniam bortui
— Višvandeniniam bortui
— Saugiam atstumui
4. Korpuso angų ir antstatų nelaidumui vandeniui
— Antstatams
— Durims
— Langams ir stoglangiams
— Triumo liukams
— Kitoms angoms (vėdinimo vamzdžiams, išmetamiesiems vamzdžiams ir t. t.)
5. Įrangai
— Inkarams ir inkarų grandinėms
— Navigaciniams žiburiams
— Garso signalams
— Kompasui
— Radarui
— „Siunčiantiems ir priimantiems“ įrenginiams
— Gelbėjimo įrangai
— Laivybos schemų turėjimui
6. Papildomoms keleiviniams laivams taikomoms nuostatoms
— Stovumui (vėjo stiprumas, kriterijai)
— Gelbėjimo įrangai
— Viršvandeniniam bortui
— Saugiam atstumui
— Matomumui iš vairinės
7. Laivų vilkstinėms ir konteinerių vežimui
— Stūmikų ir lichterių sukabinimui
— Plaukiojančių priemonių arba lichterių, plukdančių konteinerius, stovumui
IV PRIEDAS
GALIMŲ MAžESNIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS OBJEKTAI
Mažiau griežti techniniai reikalavimai, kuriuos pagal šios direktyvos 5 straipsnio 7 dalį leidžia taikyti valstybė narė, taikomi tik šiems tos valstybės narės teritorijos vandenų kelių 3 arba 4 zonose eksploatuojamų laivų aspektams:
3 zona
— Inkaro įrangai, įskaitant inkaro grandinių ilgį
— (Tiesioginės eigos) greičiui
— Kolektyvinėms gelbėjimo priemonėms
— 2 skyrių būsenai
— Matomumui iš vairinės
4 zona
— Inkaro įrangai, įskaitant inkaro grandinių ilgį
— (Tiesioginės eigos) greičiui
— Gelbėjimo prietaisams
— 2 skyrių būsenai
— Matomumui iš vairinės
— Antrajai savarankiškai varomajai sistemai
V PRIEDAS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ PAVYZDYS
I dalis
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
II dalis
PAPILDOMO BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
III dalis
LAIKINOJO BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
VI PRIEDAS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ REGISTRO PAVYZDYS
VII PRIEDAS
KLASIFIKACINĖS BENDROVĖS
|
TURINYS |
|
|
I dalis: |
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo kriterijai |
|
II dalis: |
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo tvarka |
|
III dalis: |
Patvirtintų klasifikacinių bendrovių sąrašas |
I dalis
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo kriterijai
Klasifikacinės bendrovės, prašančios patvirtinimo pagal šios direktyvos 10 straipsnį, turi atitikti visus šiuos kriterijus:
1) ►M7 Klasifikacinė bendrovė turi galėti dokumentais pagrįsti didelę patirtį, įgytą vertinant vidaus vandenų laivų projektus ir konstrukcijas. Klasifikacinė bendrovė turi turėti išsamias vidaus vandenų laivų projektavimo, statybos ir periodinio tikrinimo, visų pirma stovumo skaičiavimo pagal Taisyklių, pridėtų prie Europos susitarimo dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais (ADN), 9 dalį, kaip nurodyta II priedo 22a.04 ir 22a.05 straipsniuose, taisykles ir nuostatus, kurie skelbiami bent olandų, anglų, prancūzų arba vokiečių kalba ir nuolat atnaujinami ir tobulinami vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros programas. ◄ Taisyklės ir nuostatai turi neprieštarauti Bendrijos teisės nuostatoms arba galiojantiems tarptautiniams susitarimams.
2) Klasifikacinė bendrovė kasmet skelbia savo laivų registrą.
3) Klasifikacinės bendrovės nekontroliuoja laivų savininkai ar statytojai arba kiti asmenys, kurių komercinė veikla yra susijusi su laivų projektavimu, gamyba, įrengimu, remontu, eksploatavimu ar draudimu. Klasifikacinė bendrovė pajamas gauna ne iš vienos įmonės.
4) Klasifikacinės bendrovės buveinė arba filialas, įgaliotas priimti sprendimus ir veikti visose atitinkamose srityse pagal vidaus vandenų transportą reglamentuojančius teisės aktus, yra vienoje iš valstybių narių.
5) Klasifikacinė bendrovė ir jos ekspertai turi gerą reputaciją vidaus vandenų transporto srityje; ekspertai gali pateikti savo profesinių gebėjimų įrodymą. Už jų veiklą atsako klasifikacinė bendrovė.
6) Klasifikacinė bendrovė turi gausų techninį, vadybos, pagalbinį, tikrinimo ir mokslinį personalą, atitinkantį jos uždavinius bei klasifikuojamus laivus, kuris taip pat rūpinasi pajėgumų plėtra ir taisyklių atnaujinimu. Ji turi turėti inspektorius bent vienoje valstybėje narėje.
7) Klasifikacinės bendrovės veiklą reglamentuoja etikos kodeksas.
8) Klasifikacinė bendrovė yra valdoma ir administruojama taip, kad būtų užtikrintas valstybės narės reikalaujamos informacijos konfidencialumas.
9) Klasifikacinė bendrovė yra pasirengusi valstybei narei teikti atitinkamą informaciją.
10) Klasifikacinės bendrovės vadovybė apibrėžia ir dokumentais pagrindžia savo politiką bei tikslus ir įsipareigojimus dėl kokybės bei užtikrina, kad ši politika būtų suprantama, įgyvendinama ir kad jos būtų laikomasi visais klasifikacinės bendrovės lygiais.
11) ►M7 Klasifikacinė bendrovė parengia, įdiegia ir taiko veiksmingą vidaus kokybės sistemą, grindžiamą atitinkamomis tarptautiniu mastu pripažintų kokybės standartų dalimis ir atitinkančią EN ISO/IEC 17020:2004, kaip aiškinama IACS Kokybės sistemos sertifikavimo schemos reikalavimuose. ◄ Kokybės sistema turi būti sertifikuota nepriklausomos audito įstaigos, pripažintos valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba jos filialas, kaip numatyta 4 punkte, administracijos, kuri inter alia užtikrina, kad:
a) klasifikacinės bendrovės taisyklės ir nuostatai būtų nustatomi ir taikomi sistemingai;
b) būtų laikomasi klasifikacinės bendrovės taisyklių ir nuostatų;
c) būtų laikomasi įstatymais numatyto darbo, kurį atlikti yra įgaliota klasifikacinė bendrovė, reikalavimų;
d) personalo, kurio darbas turi įtakos klasifikacinės bendrovės paslaugų kokybei, pareigos, įgaliojimai ir santykiai būtų apibrėžti ir įforminti dokumentais;
e) visas darbas būtų atliekamas kontroliuojamomis sąlygomis;
f) būtų įdiegta priežiūros sistema, pagal kurią stebimi klasifikacinės bendrovės tiesiogiai įdarbintų inspektorių ir techninio bei administracinio personalo veiksmai ir darbas;
g) pagrindinio įstatymais numatyto darbo, kurį klasifikacinė bendrovė yra įgaliota atlikti, reikalavimus vykdytų ar tiesiogiai jų vykdymą prižiūrėtų tik klasifikacinės bendrovės arba kitų patvirtintų klasifikacinių bendrovių inspektoriai;
h) būtų įdiegta inspektorių kvalifikacijos įgijimo ir nuolatinio jų žinių atnaujinimo sistema;
i) būtų tvarkomi įrašai, liudijantys, kad laikomasi tų sričių, kuriose teikiamos paslaugos, privalomų standartų, ir kad kokybės sistema veikia veiksmingai ir
j) visuose padaliniuose veiktų planinio ir dokumentais patvirtinamo kokybės užtikrinimo veiklos vidaus audito bendra sistema.
12) Kokybės sistema turi būti sertifikuota nepriklausomos audito įstaigos, pripažintos valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba jos filialas, kaip numatyta 4 punkte, administracijos.
13) Klasifikacinė bendrovė įsipareigoja savo reikalavimus suderinti su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis ir Komitetui laiku teikti visą atitinkamą informaciją.
14) Klasifikacinė bendrovė įsipareigoja periodiškai konsultuotis su jau patvirtintomis klasifikacinėmis bendrovėmis, kad būtų užtikrintas jų techninių standartų bei jų įgyvendinimo lygiavertiškumas, ir jos taisyklių bei nuostatų rengime turėtų leisti dalyvauti valstybės narės ir kitų suinteresuotų šalių atstovams.
II dalis
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo tvarka
Sprendimą pagal direktyvos 10 straipsnį patvirtinti klasifikacinę bendrovę šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima Komisija. Be to, turi būti laikomasi šios tvarkos:
1) Paraišką dėl patvirtinimo Komisijai pateikia valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba filialas, įgaliotas priimti sprendimus ir veikti visose atitinkamose srityse pagal vidaus vandenų laivams taikomus teisės aktus, atstovai. Be to, šios valstybės atstovai nusiunčia visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia norint patikrinti, ar įvykdyti patvirtinimo kriterijai.
2) Bet kuris komiteto narys gali pareikalauti, kad būtų surengtas susitikimas su atitinkama klasifikacine bendrove arba pateikta papildoma informacija ar dokumentai.
3) Patvirtinimas panaikinamas panašia tvarka. Bet kuris komiteto narys gali paprašyti panaikinti patvirtinimą. Jį panaikinti prašančios valstybės atstovai pateikia jų prašymą pagrindžiančią informaciją ir dokumentus.
4) Prieš patvirtindama klasifikacinę bendrovę, kuri nebuvo patvirtinta visų Laivybos Reino upe centrinę komisiją sudarančių valstybių narių pagal Reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, Komisija tariasi su Centrinės komisijos sekretoriatu.
5) Priėmus kiekvieną sprendimą dėl klasifikacinės bendrovės patvirtinimo arba patvirtinimo panaikinimo, iš dalies keičiamas patvirtintų bendrovių sąrašas.
6) Komisija atitinkamoms klasifikacinėms bendrovėms praneša savo sprendimus.
III dalis
Patvirtintų klasifikacinių bendrovių sąrašas
Remiantis I ir II dalyse išdėstytais kriterijais, pagal šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalį šiuo metu yra patvirtintos šios bendrovės:
1. „Bureau Veritas“
2. „Germanischer Lloyd“
3. „Lloyd’s Register of Shipping“
4. „Polski Rejestr Statków“
5. „RINA s. p. a.“
6. „Russian Maritime Register of Shipping“
Kol klasifikacinės bendrovės nebus patvirtintos pagal I ir II dalis, tos klasifikacinės bendrovės, kurios yra valstybių narių pripažįstamos, patvirtintos ir įgaliotos pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvą 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų ( 30 ), šiuo metu laikomos patvirtintomis pagal šios direktyvos 10 straipsnį tikrinti tik tos valstybės narės vandenų keliuose eksploatuojamus laivus.
VIII PRIEDAS
PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKOS TAISYKLĖS
1 straipsnis
Jei atlikus patikrinimą valdžios institucijos nustato, kad laive turimas sertifikatas yra negaliojantis arba kad laivas neatitinka sertifikate numatytų reikalavimų, tačiau minėtas negaliojimas arba neatitiktis reikalavimams nekelia akivaizdaus pavojaus, laivo savininkas arba jo atstovas imasi visų būtinų priemonių padėčiai ištaisyti. Sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija informuojama per septynias dienas.
2 straipsnis
Jei atlikus 1 straipsnyje nurodytą patikrinimą valdžios institucijos nustato, kad sertifikato laive nėra arba kad laivas kelia akivaizdų pavojų, jos gali uždrausti laivui plaukioti, kol nebus imtasi būtinų veiksmų padėčiai ištaisyti.
Jos taip pat gali nustatyti priemones, kurios leistų laivui, tam tikrais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje jį bus galima patikrinti arba suremontuoti. Sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija informuojama per septynias dienas.
3 straipsnis
Valstybė narė, kuri uždraudė laivui plaukioti arba pranešė savininkui apie ketinimą tai padaryti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartą jį pratęsusiai valstybės narės institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kuri ji priėmė arba ketina priimti.
4 straipsnis
Sprendime nutraukti laivo plaukiojimą, priimtame pagal įgyvendinant šią direktyvą priimtas priemones, smulkiai nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas. Apie jį nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie apskundimo tvarką, kuria ji gali pasinaudoti pagal valstybėse narėse galiojančius įstatymus, ir jos terminus.
IX PRIEDAS
VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE NAUDOJAMA RADIOLOKACINĖ ĮRANGA IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAI
TURINYS
Apibrėžtys
|
I DALIS |
Vidaus vandenų laivuose navigacijai naudojamai radiolokacinei įrangai taikomi būtinieji reikalavimai ir bandymų sąlygos |
|
II DALIS |
Vidaus vandenų laivuose naudojamiems posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomi būtinieji reikalavimai ir bandymų sąlygos |
|
III DALIS |
Vidaus vandenų laivuose naudojamos radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių bandymų reikalavimai |
|
IV DALIS |
Vidaus vandenų laivuose naudojamos radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikatas |
|
V DALIS |
Kompetentingų institucijų, techninių tarnybų, patvirtintos radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių ir patvirtintų specializuotų įmonių registras |
|
VI DALIS |
Lygiavertė įranga |
Apibrėžtys:
|
1. |
„tipo bandymas“ – I dalies 4 straipsnyje arba II dalies 1.03 straipsnyje nurodyta bandymo procedūra, pagal kurią techninė tarnyba nustato, ar laikomasi šio priedo reikalavimų. Tipo bandymas yra neatsiejama tipo patvirtinimo dalis; |
|
2. |
„tipo patvirtinimas“ – administracinė procedūra, pagal kurią valstybė narė patvirtina, kad įranga atitinka šio priedo reikalavimus; Radiolokacinės navigacijos įrangos tipo patvirtinimo procedūra apima I dalies 5–8 ir 9 straipsnių nuostatas. Posūkio kampinio greičio indikatorių tipo patvirtinimo procedūra apima II dalies 1.04–1.06 ir 1.08 straipsnių nuostatas; |
|
3. |
„bandymo sertifikatas“ – dokumentas, kuriame pateikiami tipo bandymo rezultatai; |
|
4. |
„pareiškėjas“ arba „gamintojas“ – juridinis arba fizinis asmuo, kurio vardu arba kurio prekės ženklą ar kurią nors kitą identifikavimo formą naudojant gaminama bandymui pateikta įranga arba ta įranga prekiaujama ir kuris techninei tarnybai ir patvirtinimo institucijai atsako už visus su tipo bandymo ir tipo patvirtinimo procedūra susijusius dalykus; |
|
5. |
„techninė tarnyba“ – institucija, įstaiga arba organizacija, atliekanti tipo bandymą; |
|
6. |
„gamintojo deklaracija“ – deklaracija, kuria gamintojas užtikrina, kad įranga atitinka būtinuosius reikalavimus ir visais atžvilgiais yra tapati bandymui pateiktos įrangos tipui; |
|
7. |
„atitikties deklaracija pagal 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo ( 31 )“ – deklaracija pagal Direktyvos 1999/5/EB II priedo 1 dalį, kuria gamintojas patvirtina, kad minimi gaminiai atitinka taikomus tos direktyvos reikalavimus; |
|
8. |
„kompetentinga institucija“ – oficiali institucija, išduodanti tipo patvirtinimą. |
I DALIS
Vidaus vandenų laivuose navigacijai naudojamai radiolokacinei įrangai taikomi būtinieji reikalavimai ir bandymų sąlygos
|
Turinys |
|
|
1 straipsnis – |
Taikymo sritis |
|
2 straipsnis – |
Radiolokacinės navigacijos įrangos paskirtis |
|
3 straipsnis – |
Būtinieji reikalavimai |
|
4 straipsnis – |
Tipo bandymai |
|
5 straipsnis – |
Tipo bandymo paraiška |
|
6 straipsnis – |
Tipo patvirtinimas |
|
7 straipsnis – |
Įrangos ženklinimas ir tipo patvirtinimo numeris |
|
8 straipsnis – |
Gamintojo deklaracija |
|
9 straipsnis – |
Patvirtinto tipo įrangos pakeitimai |
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šiomis nuostatomis apibūdinami vidaus vandenų laivuose navigacijai naudojamai radiolokacinei įrangai taikomi būtinieji reikalavimai ir atitikties šiems būtiniesiems reikalavimams bandymų sąlygos.
2 straipsnis
Radiolokacinės navigacijos įrangos paskirtis
Radiolokacinė navigacijos įranga palengvina laivavedybą, pateikdama aiškų laivo padėties radiolokacinį atvaizdą plūdurų, kranto linijų ir laivybos konstrukcijų atžvilgiu ir suteikdama galimybę patikimai ir laiku atpažinti kitus laivus ir virš vandens paviršiaus kyšančias kliūtis.
3 straipsnis
Būtinieji reikalavimai
1. Išskyrus elektromagnetinio suderinamumo reikalavimus (Direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 1 dalies b punktas) ir veiksmingo spektro naudojimo siekiant išvengti žalingųjų trukdžių reikalavimus pagal Direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 2 dalį, vidaus vandenų laivuose naudojama radiolokacinė navigacijos įranga atitinka Europos standarto EN 302194–1:2006 reikalavimus.
2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma vidaus vandenų ECDIS įrangai, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu. Be to, ši įranga atitinka vidaus vandenų ECDIS standartų versiją, galiojančią išduodant tipo patvirtinimą.
4 straipsnis
Tipo bandymai
1. Atitiktis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems būtiniesiems reikalavimams nustatoma atliekant tipo bandymą.
2. Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, bandymų įstaiga išduoda bandymo sertifikatą. Jei įranga būtinųjų reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos jos atmetimo priežastys.
5 straipsnis
Tipo bandymo paraiška
1. Radiolokacinės navigacijos įrangos tipo bandymo paraiška pateikiama techninei tarnybai.
Apie technines tarnybas pranešama Europos Komisijai.
2. Su kiekviena paraiška pateikiami šie dokumentai:
a) išsamūs techniniai aprašymai;
b) visas įrengimo ir techninės priežiūros dokumentų rinkinys;
c) išsamūs naudotojo vadovai;
d) trumpasis naudotojo vadovas ir,
e) kai taikoma, anksčiau atliktų bandymų įrodymai.
3. Jei pareiškėjas neketina kartu su tipo patvirtinimu rengti atitikties deklaracijos pagal Direktyvą 1999/5/EB, atitikties deklaracija pateikiama kartu su tipo bandymo paraiška.
6 straipsnis
Tipo patvirtinimas
1. Tipo patvirtinimą kompetentinga institucija išduoda pagal bandymo sertifikatą. Kompetentinga institucija informuoja Europos Komisiją apie įrangą, kuriai išdavė tipo patvirtinimą. Pranešime nurodomas paskirtas tipo patvirtinimo numeris, tipo žymuo, gamintojo pavadinimas, tipo patvirtinimo turėtojo pavadinimas ir tipo patvirtinimo data.
2. Kiekviena kompetentinga institucija arba jos paskirta techninė tarnyba turi teisę bet kuriuo metu iš gamybinės serijos pasirinkti įrangą ir atlikti jos patikrinimą.
Jei per šį patikrinimą nustatoma įrangos defektų, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas.
Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija.
7 straipsnis
Įrangos ženklinimas ir tipo patvirtinimo numeris
1. Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies patvariai pažymima:
a) gamintojo pavadinimas;
b) prekybinė įrangos paskirtis;
c) įrangos tipas ir
d) serijos numeris.
2. Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant monitoriaus įrenginio patvariai pažymimas aiškiai matomoje vietoje.
Patvirtinimo numerio sandara: e-NN-NNN
|
e |
= |
Europos Sąjunga |
|
NN |
= |
tipo patvirtinimo šalies kodas
|
|
NNN |
= |
triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija. |
3. Tipo patvirtinimo numeris naudojamas tik siejant su atitinkamu patvirtinimu.
Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerio lentelę yra pareiškėjo pareiga.
8 straipsnis
Gamintojo deklaracija
Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedama gamintojo deklaracija.
9 straipsnis
Patvirtinto tipo įrangos pakeitimai
1. Padarius patvirtinto tipo įrangos pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas. Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai techninei tarnybai.
2. Kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su technine tarnyba, nusprendžia, ar tipo patvirtinimas gali būti taikomas toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą.
Jei reikia atlikti naują tipo bandymą, skiriamas naujas tipo patvirtinimo numeris.
II DALIS
Vidaus vandenų laivuose naudojamiems posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomi būtinieji reikalavimai ir bandymų sąlygos
Turinys
1 SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
|
1.01 straipsnis – |
Taikymo sritis |
|
1.02 straipsnis – |
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis |
|
1.03 straipsnis – |
Tipo bandymas |
|
1.04 straipsnis – |
Tipo bandymo paraiška |
|
1.05 straipsnis – |
Tipo patvirtinimas |
|
1.06 straipsnis – |
Įrangos ženklinimas ir tipo patvirtinimo numeris |
|
1.07 straipsnis – |
Gamintojo deklaracija |
|
1.08 straipsnis – |
Patvirtinto tipo įrangos pakeitimai |
2 SKYRIUS
Bendrieji būtinieji reikalavimai posūkio kampinio greičio indikatoriams
|
2.01 straipsnis – |
Konstrukcija ir dizainas |
|
2.02 straipsnis – |
Šalutinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas |
|
2.03 straipsnis – |
Valdymas |
|
2.04 straipsnis – |
Naudojimo instrukcija |
|
2.05 straipsnis – |
Jutiklio įrengimas |
3 SKYRIUS
Būtinieji funkciniai reikalavimai posūkio kampinio greičio indikatoriams
|
3.01 straipsnis – |
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus funkcinė parengtis |
|
3.02 straipsnis – |
Posūkio kampinio greičio rodymas |
|
3.03 straipsnis – |
Matavimo intervalai |
|
3.04 straipsnis – |
Posūkio kampinio greičio rodymo tikslumas |
|
3.05 straipsnis – |
Jautrumas |
|
3.06 straipsnis – |
Veikimo stebėjimas |
|
3.06 straipsnis – |
Nejautrumas kitiems įprastiems laivo judesiams |
|
3.08 straipsnis – |
Nejautrumas magnetiniams laukams |
|
3.09 straipsnis – |
Pavaldieji indikatoriai |
4 SKYRIUS
Būtinieji techniniai reikalavimai posūkio kampinio greičio indikatoriams
|
4.01 straipsnis – |
Valdymas |
|
4.02 straipsnis – |
Slopintuvai |
|
4.03 straipsnis – |
Papildomos įrangos prijungimas |
5 SKYRIUS
Posūkio kampinio greičio indikatorių bandymo sąlygos ir tvarka
|
5.01 straipsnis – |
Sauga, apkrovos geba ir elektromagnetinis suderinamumas |
|
5.02 straipsnis – |
Šalutinis spinduliavimas |
|
5.03 straipsnis – |
Bandymo tvarka |
|
Priedėlis: |
Didžiausios posūkio kampinio greičio indikatorių rodmenų paklaidų leidžiamosios nuokrypos |
1 SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1.01 straipsnis
Taikymo sritis
Šiomis nuostatomis apibūdinami vidaus vandenų laivuose naudojamiems posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomi būtinieji reikalavimai ir atitikties šiems būtiniesiems reikalavimams bandymų sąlygos.
1.02 straipsnis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis – palengvinti navigaciją naudojant radarą ir matuoti ir rodyti laivo posūkio į kairiojo arba dešiniojo borto pusę kampinį greitį.
1.03 straipsnis
Tipo bandymas
1. Posūkio kampinio greičio indikatorių atitiktis 2–4 skyriuose nustatytiems būtiniesiems reikalavimams nustatoma atliekant tipo bandymą.
2. Jei įranga išlaiko tipo bandymą, techninė tarnyba išduoda bandymo sertifikatą. Jei įranga neatitinka būtinųjų reikalavimų, pareiškėjui raštu pranešamos jos atmetimo priežastys.
1.04 straipsnis
Tipo bandymo paraiška
1. Posūkio kampinio greičio indikatoriaus tipo bandymo paraiška pateikiama techninei tarnybai.
Apie technines tarnybas pranešama Europos Komisijai.
2. Su kiekviena paraiška pateikiami šie dokumentai:
a) išsamūs techniniai aprašymai;
b) visas įrengimo ir techninės priežiūros dokumentų rinkinys;
c) naudojimo instrukcija.
3. Pareiškėjas bandymais įrodo arba pasirūpina, kad būtų įrodyta, jog įranga atitinka šių nuostatų būtinuosius reikalavimus.
Bandymo rezultatai ir matavimo protokolai pridedami prie paraiškos.
Šiuos dokumentus ir per bandymus gautą informaciją saugo kompetentinga institucija.
1.05 straipsnis
Tipo patvirtinimas
1. Tipo patvirtinimą kompetentinga institucija išduoda pagal bandymo sertifikatą.
Kompetentinga institucija informuoja Europos Komisiją apie įrangą, kurią patvirtino. Pranešime nurodomas paskirtas tipo patvirtinimo numeris, tipo žymuo, gamintojo pavadinimas, tipo patvirtinimo turėtojo pavadinimas ir tipo patvirtinimo data.
2. Kiekviena kompetentinga institucija arba jos paskirta techninė tarnyba turi teisę bet kuriuo metu iš gamybinės serijos pasirinkti įrangą ir atlikti jos patikrinimą.
Jei per šį patikrinimą nustatoma įrangos defektų, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas.
Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija.
1.06 straipsnis
Įrangos ženklinimas ir tipo patvirtinimo numeris
1. Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies patvariai pažymima:
a) gamintojo pavadinimas;
b) prekybinė įrangos paskirtis;
c) įrangos tipas ir
d) serijos numeris.
2. Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant valdymo įrenginio patvariai pažymimas aiškiai matomoje vietoje.
Patvirtinimo numerio sandara: e-NN-NNN
|
e |
= |
Europos Sąjunga |
|
NN |
= |
tipo patvirtinimo šalies kodas
|
|
NNN |
= |
triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija. |
3. Tipo patvirtinimo numeris naudojamas tik siejant su atitinkamu patvirtinimu.
Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerio lentelę yra pareiškėjo pareiga.
1.07 straipsnis
Gamintojo deklaracija
Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedama gamintojo deklaracija.
1.08 straipsnis
Patvirtinto tipo įrangos pakeitimai
1. Padarius patvirtinto tipo įrangos pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas.
Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama techninei tarnybai.
2. Kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su technine tarnyba, nusprendžia, ar tipo patvirtinimas gali būti taikomas toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą.
Jei reikia atlikti naują tipo bandymą, skiriamas naujas tipo patvirtinimo numeris.
2 SKYRIUS
Bendri būtinieji reikalavimai posūkio kampinio greičio indikatoriams
2.01 straipsnis
Konstrukcija ir dizainas
1. Posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti tinkami naudoti vidaus vandenų laivuose.
2. Įrangos konstrukcija ir dizainas ir mechaniniu, ir elektriniu požiūriu atitinka šiuolaikinius techninius reikalavimus.
3. Jei šios direktyvos II priede arba šiame priede nenustatyta konkrečių reikalavimų, elektros energijos tiekimui, saugai, laivų įrangos tarpusavio trukdžiams, saugiam atstumui nuo kompaso, atsparumui oro sąlygų poveikiui, mechaniniam stipriui, poveikiui aplinkai, girdimo triukšmo skleidimui ir įrangos ženklinimui taikomi Europos standartu EN 60945:2002 nustatyti reikalavimai ir bandymo metodai.
Be to, įranga atitinka visus šio priedo reikalavimus esant 0–40 °C aplinkos temperatūrai.
2.02 straipsnis
Šalutinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
1. Bendrieji reikalavimai:
Posūkio kampinio greičio indikatoriai atitinka 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/108/EB ( 32 ) dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinančios Direktyvą 89/336/EEB, reikalavimus.
2. Šalutinis spinduliavimas:
156–165 MHz, 450–470 MHz ir 1,53–1,544 GHz dažnių diapazonuose lauko stipris turi neviršyti 15 μV/m. Ši lauko stiprio vertė taikoma 3 m atstumu nuo bandomos įrangos.
2.03 straipsnis
Valdymas
1. Įranga neturi turėti daugiau valdiklių, nei būtina jai tinkamai valdyti.
Valdiklių konstrukcija, ženklinimas ir manipuliavimas turi būti toks, kad jais būtų galima paprastai, aiškiai ir greitai naudotis. Jie išdėstomi taip, kad būtų kuo labiau išvengta valdymo klaidų.
Įprastam valdymui nebūtini valdikliai neturi būti tiesiogiai prieinami.
2. Visi valdikliai ir indikatoriai paženklinami simboliais arba ženklais anglų kalba. Simboliai atitinka Europos standarto EN 60417:1998 reikalavimus.
Visi skaitmenys ir raidės turi būti ne mažesni kaip 4 mm aukščio. Jei galima įrodyti, kad dėl techninių priežasčių neįmanoma naudoti 4 mm aukščio skaitmenų ir raidžių ir jei naudojantis įranga priimtini mažesni skaitmenys ir raidės, juos leidžiama sumažinti iki 3 mm.
3. Įranga suprojektuojama taip, kad negalėtų sugesti dėl valdymo klaidų.
4. Papildomos funkcijos, kurių nereikalaujama pagal būtinuosius reikalavimus, pvz., prijungimo prie kitos įrangos priemonės, įdiegiamos taip, kad įranga visomis sąlygomis atitiktų būtinuosius reikalavimus.
2.04 straipsnis
Naudojimo instrukcija
Išsamus naudotojo vadovas pridedamas prie kiekvieno įrangos vieneto. Jis pateikiamas olandų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis ir jame pateikiama bent ši informacija:
a) įjungimas ir naudojimas;
b) techninė priežiūra;
c) bendrieji saugos nurodymai.
2.05 straipsnis
Jutiklio įrengimas
Įrenginio kryptis kilio linijos atžvilgiu nurodoma posūkio kampinio greičio indikatoriaus jutiklio bloke. Pateikiami įrengimo nurodymai siekiant užtikrinti kuo mažesnį jautrumą kitiems įprastiems laivo judesiams.
3 SKYRIUS
Būtinieji funkciniai reikalavimai posūkio kampinio greičio indikatoriams
3.01 straipsnis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus funkcinė parengtis
1. Praėjus 4 minutėms nuo šalto įrenginio įjungimo, posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti visiškai parengtas naudoti, o tikslumas turi neviršyti leidžiamųjų nuokrypų.
2. Įspėjamasis signalas turi rodyti, kad indikatorius yra įjungtas. Posūkio kampinio greičio indikatorių turi būti galima stebėti ir valdyti tuo pačiu metu.
3. Neleidžiama naudoti belaidžių nuotolinio valdymo priemonių.
3.02 straipsnis
Posūkio kampinio greičio rodymas
1. Posūkio kampinis greitis rodomas sugraduotoje tiesinėje skalėje, kurios nulinis taškas yra viduryje. Žiūrint į indikatorių turi būti įmanoma reikalingu tikslumu nustatyti posūkio kryptį ir kampinį greitį. Neleidžiama naudoti kitokių indikatorių, išskyrus rodyklinius indikatorius ir histogramas.
2. Indikatoriaus skalė turi būti ne mažiau kaip 20 cm ilgio ir gali būti apskrita arba tiesinė.
Tiesinės skalės gali būti išdėstomos tik horizontaliai.
3. Draudžiama naudoti vien skaitmeninius indikatorius.
3.03 straipsnis
Matavimo intervalai
Posūkio kampinio greičio indikatoriuose gali būti vienas ar keli matavimo intervalai. Rekomenduojami šie matavimo intervalai:
|
30 |
°/min |
|
60 |
°/min |
|
90 |
°/min |
|
180 |
°/min |
|
300 |
°/min. |
3.04 straipsnis
Posūkio kampinio greičio rodymo tikslumas
Rodomas posūkio kampinis greitis nuo didžiausios vertės, kurią galima išmatuoti, skiriasi ne daugiau kaip 2 % arba nuo tikrosios vertės – ne daugiau kaip 10 %; taikoma didesnė vertė (žr. priedėlį).
3.05 straipsnis
Jautrumas
Veikimo slenkstis turi būti ne didesnis už kampinio greičio pokytį, atitinkantį 1 % rodomos vertės.
3.06 straipsnis
Veikimo stebėjimas
1. Jei posūkio kampinio greičio indikatoriaus tikslumas neatitinka reikalaujamo tikslumo intervalo, tai turi būti nurodoma.
2. Jei naudojamas giroskopas, indikatorius turi duoti signalą kritiškai sumažėjus giroskopo sukimosi greičiui. Kritinis giroskopo sukimosi greičio sumažėjimas yra toks, dėl kurio tikslumas pablogėja 10 %.
3.07 straipsnis
Nejautrumas kitiems įprastiems laivo judesiams
1. Dėl šoninio laivo supimo iki 10°, kai posūkio kampinis greitis yra iki 4°/s, neturi atsirasti leidžiamąsias nuokrypas viršijančių matavimo paklaidų.
2. Dėl smūgių, pvz., galinčių atsirasti laivui priplaukiant prie krantinės, neturi atsirasti leidžiamąsias nuokrypas viršijančių matavimo paklaidų.
3.08 straipsnis
Nejautrumas magnetiniams laukams
Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti nejautrus laive paprastai esantiems magnetiniams laukams.
3.09 straipsnis
Pavaldieji indikatoriai
Pavaldieji indikatoriai turi atitikti visus posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus.
4 SKYRIUS
Būtinieji techniniai reikalavimai posūkio kampinio greičio indikatoriams
4.01 straipsnis
Valdymas
1. Visi valdikliai turi būti išdėstyti taip, kad jais naudojantis nebūtų užstojama informacija ar trukdoma navigacija naudojant radarą.
2. Visi valdikliai ir indikatoriai turi turėti neakinantį visomis aplinkos apšvietimo sąlygomis tinkamą apšvietimo šaltinį, kurio intensyvumas atskiru valdikliu gali būti sumažinamas iki nulio.
3. Valdikliai įrengiami taip, kad jų judesiu į dešinę arba į viršų valdomo kintamojo vertė būtų didinama, o judesiu į kairę arba žemyn – mažinama.
4. Jei naudojami mygtukai, juos turi būti įmanoma apčiuopti ir valdyti liečiant. Jų suveikimas taip pat turi būti aiškiai juntamas. Jei mygtukai turi kelias funkcijas, aktyvus hierarchijos lygis turi būti akivaizdus.
4.02 straipsnis
Slopintuvai
1. Esant kritinėms vertėms jutiklių sistema slopinama. Slopinimo konstanta (63 % ribinės vertės) neviršija 0,4 s.
2. Esant kritinėms vertėms indikatorius slopinamas.
Leidžiami valdikliai slopinimui padidinti.
Slopinimo konstanta jokiomis aplinkybėmis negali viršyti 5 s.
4.03 straipsnis
Papildomos įrangos prijungimas
1. Jei posūkio kampinio greičio indikatorių galima prijungti prie pavaldžiųjų indikatorių arba panašios įrangos, posūkio kampinio greičio rodymo funkciją turi būti galima toliau naudoti kaip analoginį elektros signalą. Be to, posūkio kampinio greičio indikatorius gali turėti skaitmeninę sąsają, atitinkančią šio straipsnio 2 dalį.
Toliau teikiamas nuo įžeminimo galvaniškai atskirtas posūkio kampinio greičio signalas, atitinkantis 20 mV/°/min ± 5 % analoginę įtampą esant ne didesnei kaip 100 Ω vidinei varžai.
Signalo poliškumas teigiamas, kai laivas sukasi į dešiniojo borto pusę, ir neigiamas, kai jis sukasi į kairiojo borto pusę.
Veikimo slenkstis turi neviršyti 0,3°/min.
Nulinės vertės paklaida turi neviršyti 1°/min esant 0–40 °C temperatūrai.
Išėjimo signalo šalutinė įtampa, matuojama naudojant 10 Hz pralaidumo juostos žemų dažnių filtrą, įjungus indikatorių kai jutiklis nejuda, turi neviršyti 10 mV.
Posūkio kampinio greičio signalas turi būti gaunamas be papildomo slopinimo, viršijančio 4.02 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribas.
2. Skaitmeninė sąsaja suprojektuojama pagal Europos standartus EN 61162–1:2008, EN ISO 61162–2:1998 ir EN ISO 61162:3:2008.
3. Įrengiamas išorinio pavojaus signalo jungiklis. Šis jungiklis įrengiamas kaip indikatoriaus galvaninis skyriklis.
Išorinis pavojaus signalas įjungiamas sujungiant kontaktus:
a) jei posūkio kampinio greičio indikatorius atjungiamas arba
b) jei posūkio kampinio greičio indikatorius neveikia, arba
c) jei dėl per didelės klaidos suveikė valdiklis (3.06 straipsnis).
5 SKYRIUS
Posūkio kampinio greičio indikatorių bandymo sąlygos ir tvarka
5.01 straipsnis
Sauga, apkrovos geba ir elektromagnetinis suderinamumas
Elektros energijos tiekimas, sauga, laivo įrangos tarpusavio trikdžiai, saugus atstumas nuo kompaso, atsparumas oro sąlygų poveikiui, mechaninis stipris, poveikis aplinkai, girdimo triukšmo skleidimas ir elektromagnetinis suderinamumas bandomi pagal Europos standartą EN 60945:2002.
5.02 straipsnis
Šalutinis spinduliavimas
Šalutinis spinduliavimas matuojamas pagal Europos standartą EN 60945:2002 30–2000 MHz dažnių diapazone.
Laikomasi 2.02 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
5.03 straipsnis
Bandymo tvarka
1. Posūkio kampinio greičio indikatoriai išbandomi vardinėmis ir ribinėmis sąlygomis. Tuo požiūriu iki nustatytos ribinės vertės išbandomas veikimo įtampos ir aplinkos temperatūros poveikis.
Be to, radijo siųstuvais netoli indikatorių sukuriamas stipriausias magnetinis laukas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje aprašytomis sąlygomis indikatoriaus paklaida turi neviršyti priedėlyje nurodytų leidžiamųjų nuokrypų.
3. Laikomasi visų 2–4 skyriuose nurodytų būtinųjų reikalavimų.
Priedėlis
1 pvz.
Didžiausios posūkio kampinio greičio indikatorių rodmenų paklaidos leidžiamosios nuokrypos
III DALIS
Vidaus vandenų laivuose naudojamos radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių bandymų reikalavimai
|
Turinys |
|
|
1 straipsnis – |
Bendrosios nuostatos |
|
2 straipsnis – |
Patvirtintos specializuotos įmonės |
|
3 straipsnis – |
Laivo elektros energijos tiekimo reikalavimai |
|
4 straipsnis – |
Radaro antenos įrengimas |
|
5 straipsnis – |
Monitoriaus ir valdymo bloko įrengimas |
|
6 straipsnis – |
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus įrengimas |
|
7 straipsnis – |
Padėties jutiklio įrengimas |
|
8 straipsnis – |
Įrengimo ir veikimo charakteristikų bandymas |
|
9 straipsnis – |
Įrengimo ir veikimo charakteristikų sertifikatas |
1 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimas ir eksploataciniai bandymai atliekami pagal toliau pateiktas nuostatas.
2. Leidžiama įrengti tik įrangą:
a) kurios tipas patvirtintas pagal
aa) I dalies 6 straipsnį arba
bb) II dalies 1.05 straipsnį
arba
b) kurios tipo patvirtinimas pagal VI dalį pripažįstamas lygiaverčiu
ir
c) kuri turi atitinkamą tipo patvirtinimo numerį.
2 straipsnis
Patvirtintos specializuotos įmonės
1. Radiolokacinę navigacijos įrangą ir posūkio kampinio greičio indikatorius įrengia, keičia, remontuoja ir jų techninę priežiūrą atlieka tik kompetentingos institucijos patvirtintos specializuotos įmonės.
Europos Komisijai pranešama apie atsakingas už patvirtinimą kompetentingas institucijas.
2. Kompetentinga institucija gali panaikinti patvirtinimą.
3. Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Europos Komisiją apie specializuotas įmones, kurias patvirtino.
3 straipsnis
Laivo elektros energijos tiekimo reikalavimai
Visi elektros energijos tiekimo radiolokacinei navigacijos įrangai ir posūkio kampinio greičio indikatoriams laidai turi atskirus saugos įtaisus ir, jei įmanoma, yra patikimo avarijos atveju tipo.
4 straipsnis
Radaro antenos įrengimas
1. Radaro antena įrengiama kuo arčiau išilginės laivo linijos. Arti antenos turi nebūti kliūčių, kurios galėtų sukelti klaidinančius atspindžius ar nepageidaujamus šešėlius; jei reikia, antenos montuojamos ant priekinio antstato. Radaro antena turi būti pakankamai tvirtai sumontuota ir įtvirtinta darbinėje padėtyje, kad radiolokacinės navigacijos įrangos veikimas atitiktų reikalaujamas tikslumo ribas.
2. Atitaisius kampinę įtvirtinimo paklaidą ir įjungus įrangą, skirtumas tarp kurso linijos ir laivo išilginės linijos turi būti ne didesnis kaip 1°.
5 straipsnis
Monitoriaus ir valdymo bloko įrengimas
1. Monitorius ir valdymo blokas vairinėje įrengiami taip, kad nebūtų sunkumų vertinti radiolokacinį vaizdą ir valdyti radiolokacinę navigacijos įrangą. Azimutinė radiolokacinio vaizdo padėtis atitinka normalią apylinkių padėtį. Laikikliai ir reguliuojamos padėties valdymo pultai sukonstruojami taip, kad užfiksuoti bet kurioje padėtyje jie nevibruotų.
2. Vedant laivą pagal radarą dirbtinis apšvietimas neturi atsispindėti radaro operatoriaus kryptimi.
3. Jei valdymo blokas nėra monitoriaus bloko dalis, jis turi būti įmontuotas į korpusą ne toliau kaip 1 m atstumu nuo monitoriaus. Neleidžiama naudoti belaidžių nuotolinio valdymo priemonių.
4. Jei įrengti pavaldieji indikatoriai, jie atitinka navigacinei radiolokacinei įrangai taikomus reikalavimus.
6 straipsnis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus įrengimas
1. Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti priešais vairininką jo matymo lauke.
2. Jutiklių sistema įrengiama horizontaliai, kuo arčiau laivo vidurio ir lygiuojama su išilgine laivo linija. Jos įrengimo vieta turi būti kuo labiau apsaugota nuo virpesių ir veikiama tik nedidelių temperatūros svyravimų. Jei įmanoma, indikatoriaus blokas montuojamas virš radaro monitoriaus.
3. Jei įrengiami pavaldieji indikatoriai, jie atitinka posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus.
7 straipsnis
Padėties jutiklio įrengimas
Navigacijos režimu veikiančios vidaus vandenų ECDIS įrangos padėties jutiklis (pvz., DGPS antena) turi būti įrengiamas taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis jo veikimo tikslumas ir kad jam nekenktų laivo antstatai ir laive esantys siųstuvai.
8 straipsnis
Įrengimo ir veikimo charakteristikų bandymas
Prieš pirmą kartą įjungiant įrangą ją įrengus, pratęsus ar iš naujo išdavus Bendrijos sertifikatą (išskyrus, kai tai daroma pagal šios direktyvos II priedo 2.09 straipsnio 2 dalį), taip pat po kiekvieno laive padaryto pakeitimo, kuris gali turėti poveikį įrangos veikimo sąlygoms, kompetentinga institucija arba jos paskirta techninė tarnyba, arba pagal 2 straipsnį įgaliota įmonė atlieka įrengimo ir veikimo charakteristikų bandymą. Turi būti įvykdytos šios sąlygos:
a) elektros energijos tiekimo sistema turi turėti atskirą saugos įtaisą;
b) veikimo įtampa turi atitikti leidžiamąsias nuokrypas;
c) laidai ir jų įrengimas turi atitikti šios direktyvos II priedo ir, jei taikoma, ADN nuostatas;
d) antenos sukimosi dažnis turi būti ne mažesnis kaip 24 min-1;
e) arti antenos neturi būti kliūčių, kurios trukdytų navigacijai;
f) antenos apsauginis išjungiklis turi būti geros eksploatacinės būklės;
g) monitorių, posūkio kampinio greičio indikatorių ir valdymo blokų išdėstymas turi būti ergonomiškas, jais turi būti patogu naudotis;
h) radiolokacinės navigacijos įrangos kurso linijos nuokrypis nuo išilginės laivo linijos turi būti ne didesnis kaip 1°;
i) nuotolio ir azimuto rodmenų tikslumas turi atitikti reikalavimus (matavimas pagal žinomus orientyrus);
j) turi būti tinkamas tiesiškumas mažuose intervaluose (stumiant ir traukiant);
k) mažiausias rodomas intervalas turi būti 15 metrų arba mažesnis;
l) turi būti matomas vaizdo centras, jo skersmuo turi neviršyti 1 mm;
m) turi nebūti klaidinančių aidų, kuriuos sukelia atspindžiai, ir nepageidaujamų šešėlių kurso linijoje, arba jie turi nekenkti navigacijos saugai;
n) trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir trukdžių dėl lietaus slopintuvai (STC ir FTC numatytosios nuostatos) ir su jais susiję valdikliai turi tinkamai veikti;
o) stiprinimo reguliatorius turi būti tinkamos eksploatacinės būklės;
p) vaizdo fokusavimas ir ryškumas turi būti tinkami;
q) laivo posūkio kryptis turi atitikti posūkio kampinio greičio indikatoriuje rodomą kryptį, o kryptis tiesiai į priekį turi atitikti indikatoriaus nulinę padėtį;
r) radiolokacinė navigacijos įranga turi būti nejautri laivo radijo įrenginių siunčiamiems signalams ar kitų laive esančių šaltinių keliamiems trukdžiams;
s) radiolokacinė navigacijos įranga ir (arba) posūkio kampinio greičio indikatorius neturi trikdyti kitų laivo įrenginių veikimo.
Be to, vidaus vandenų ECDIS įrangos atveju:
t) statistinė padėties paklaida pagal jūrlapį turi neviršyti 2 m;
u) statistinė fazinio kampo paklaida pagal jūrlapį turi neviršyti 1°;
9 straipsnis
Įrengimo ir veikimo charakteristikų sertifikatas
Sėkmingai pagal 8 straipsnį atlikusi bandymą kompetentinga institucija, techninė tarnyba arba patvirtinta įmonė pagal IV dalyje pateiktą pavyzdį išduoda sertifikatą. Šis sertifikatas visą laiką turi būti laive.
Jei bandymų sąlygos neįvykdytos, sudaromas trūkumų sąrašas. Techninė tarnyba arba patvirtinta įmonė galiojantį sertifikatą panaikina arba nusiunčia kompetentingai institucijai.
IV DALIS
(PAVYZDYS)
Vidaus vandenų laivuose naudojamos radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir veikimo charakteristikų sertifikatas
Laivo pavadinimas/tipas: …
Europos laivų identifikavimo Nr.: …
Laivo savininkas: …
Pavadinimas: …
Adresas: …
Radiolokacinė navigacijos įranga Numeris: …
|
Nr. |
Tipas |
Gamintojas |
Tipo patvirtinimo numeris |
Serijos numeris |
|
|
|
|
|
|
Posūkio kampinio greičio indikatoriai Numeris: …
|
Nr. |
Tipas |
Gamintojas |
Tipo patvirtinimo numeris |
Serijos numeris |
|
|
|
|
|
|
Patvirtinama, kad šio laivo radiolokacinė navigacijos įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai atitinka Direktyvos 2006/87/EB IX priedo III dalies vidaus vandenų laivuose naudojamos radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių bandymų reikalavimus.
Patvirtinta specializuota įmonė/techninė tarnyba/kompetentinga institucija ( 33 )
Pavadinimas: …
Adresas: …
Antspaudas/spaudasVieta … Data …
Parašas
V DALIS
(PAVYZDYS)
1. Radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių tipo patvirtinimo kompetentingų institucijų registras
|
Šalis |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
Belgija |
|
|
|
|
|
Bulgarija |
|
|
|
|
|
Danija |
|
|
|
|
|
Vokietija |
|
|
|
|
|
Estija |
|
|
|
|
|
Suomija |
|
|
|
|
|
Prancūzija |
|
|
|
|
|
Graikija |
|
|
|
|
|
Italija |
|
|
|
|
|
Airija |
|
|
|
|
|
Kroatija |
|
|
|
|
|
Latvija |
|
|
|
|
|
Lietuva |
|
|
|
|
|
Liuksemburgas |
|
|
|
|
|
Malta |
|
|
|
|
|
Nyderlandai |
|
|
|
|
|
Austrija |
|
|
|
|
|
Lenkija |
|
|
|
|
|
Portugalija |
|
|
|
|
|
Rumunija |
|
|
|
|
|
Švedija |
|
|
|
|
|
Šveicarija |
|
|
|
|
|
Ispanija |
|
|
|
|
|
Slovakija |
|
|
|
|
|
Slovėnija |
|
|
|
|
|
Čekija |
|
|
|
|
|
Vengrija |
|
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
|
|
|
|
|
Kipras |
|
|
|
|
|
Jeigu institucija nenurodyta, atitinkamoje šalyje nėra paskirtos kompetentingos institucijos. |
||||
2. Patvirtintos radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių registras
|
Nr. |
Tipas |
Gamintojas |
Tipo patvirtinimo turėtojas |
Tipo patvirtinimo data |
Kompetentinga institucija |
Tipo patvirtinimo Nr. |
|
|
|
|
|
|
|
|
3. Remiantis lygiaverčiais tipo patvirtinimais patvirtintos radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių registras
|
Nr. |
Tipas |
Gamintojas |
Tipo patvirtinimo turėtojas |
Tipo patvirtinimo data |
Kompetentinga institucija |
Tipo patvirtinimo Nr. |
|
|
|
|
|
|
|
|
4. Specializuotų įmonių, patvirtintų įrengti ir keisti radiolokacinę navigacijos įrangą ir posūkio kampinio greičio indikatorius, registras
Belgija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Bulgarija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Danija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Vokietija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Estija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Suomija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Prancūzija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Graikija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Italija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Airija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Kroatija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Latvija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Lietuva
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Liuksemburgas
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Malta
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Nyderlandai
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Austrija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Lenkija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Portugalija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Rumunija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Švedija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Šveicarija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Ispanija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Slovakija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Slovėnija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Čekijos Respublika
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Vengrija
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Jungtinė Karalystė
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
Kipras
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|
|
|
|
|
|
|
Jei patvirtinta įmonė nenurodyta, šios šalies įmonėms patvirtinimas nesuteiktas. |
||||
5. Bandymo įstaigų, paskirtų atlikti radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių tipo bandymus, registras
|
Nr. |
Pavadinimas |
Adresas |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
Valstybė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VI DALIS
Lygiavertė įranga
1. Radiolokacinė navigacijos įranga. Tipo patvirtinimas remiantis 1989 m. gegužės 19 d. Laivybos Reino upe centrinės komisijos rezoliucija 1989-II-33 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 27 d. rezoliucija 2008-II-11 ( 34 )
2. Posūkio kampinio greičio indikatoriai. Tipo patvirtinimas remiantis 1989 m. gegužės 19 d. Laivybos Reino upe centrinės komisijos rezoliucija 1989-II-34 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 27 d. rezoliucija 2008-II-11 (34)
3. Radiolokacinė navigacijos įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai, kurių įrengimas ir veikimas atitinka 1989 m. gegužės 19 d. Laivybos Reino upe centrinės komisijos rezoliuciją 1989-II-35 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 27 d. rezoliucija 2008-II-11 (34)
( 1 ) OL C 157, 1998 5 25, p. 17.
( 2 ) 1999 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 54, 2000 2 25, p. 79), 2006 m. vasario 23 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 166 E, 2006 7 18, p. 1), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas.
( 3 ) OL L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
( 4 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
( 5 ) OL L 21, 1976 1 29, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 78/1016/EEB (OL L 349, 1978 12 13, p. 31).
( 6 ) OL L 164, 1994 6 30, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
( 7 ) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
( 8 ) OL L 144, 1998 5 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/75/EB (OL L 190, 2003 7 30, p. 6).
( 9 ) OL L 373, 1991 12 31, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 10 ) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
( 11 ) OL L 8, 2001 12 8, p. 1.
( 12 ) OL L 46, 1997 2 17, p. 25.
( 13 ) OL L 59, 1998 2 27, p. 1
( 14 ) Pagal Direktyvą 97/68/EB pripažįstami alternatyvūs tipo patvirtinimai išvardyti Direktyvos 97/68/EB XII priedo 2 dalyje.
( 15 ) OL L 207, 1998 7 23, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/79/EB (OL L 331, 1998 12 7, p. 1).
( 16 ) OL L 164, 1994 6 30, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 17 ) Triumo skyriuose susidaro skysčių laisvieji paviršiai, kai vandeniui nelaidžiomis išilginėmis ir (arba) skersinėmis pertvaromis skysčių laisvieji paviršiai suskirstomi į tarpusavyje nesusisiekiančias dalis.
( 18 ) Išbraukti tai, kas nereikalinga.“
( 19 ) Išbraukti tai, kas nereikalinga.
( 20 ) Išbraukti tai, kas nereikalinga.
( 21 ) OL L 164, 1994 6 30, p. 15.
( 22 ) OL L 214, 2003 8 26, p. 18.
( 23 ) Veikimo etapai.
Bandymų reikmėms apibrėžiami šie veikimo etapai:
a) Budėjimo režimas – laivo nuotekų valymo įrenginiai veikia, tačiau į juos ilgiau nei vieną parą netiekiama nuotekų. Laivo nuotekų valymo įrenginiai gali veikti budėjimo režimu, kai, pavyzdžiui, keleivinis laivas ilgesnį laiką neeksploatuojamas ir stovi laivų švartavimosi vietoje.
b) Avarinis režimas – sugedus atskiriems laivo nuotekų valymo įrenginių pablokiams, nuotekų negalima išvalyti kaip numatyta.
c) Sustabdymas, neveikimas ir pakartotinis paleidimas – laivo nuotekų valymo įrenginių veikimas nutraukiamas ilgesniam laikui (žieminis švartavimasis) ir išjungiamas elektros tiekimas arba laivo nuotekų valymo įrenginiai vėl paleidžiami sezono pradžioje.
( 24 ) Nurodyti tinkamą.
( 25 ) Nurodyti tinkamą.
( 26 ) Jei bandymą parengė kompetentinga institucija, įrašyti „neaktualu“.
( 27 ) Nurodyti tinkamą.
( 28 ) Jei bandymų ciklų yra daugiau, įrašyti kiekvienam ciklui.
( 29 ) Įrašo bandytojas.
( 30 ) OL L 319, 1994 12 12, p. 20.
( 31 ) OL L 91, 1999 4 7, p. 10.
( 32 ) OL L 390, 2004 12 31, p. 24.
( 33 ) Nereikalinga išbraukti
( 34 ) Laivybai Reino upe naudojamos radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir veikimo reikalavimai.