EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02001D0470-20110101
Council Decision of 28 May 2001 establishing a European Judicial Network in civil and commercial matters (2001/470/EC)
Consolidated text: Tarybos sprendimas 2001 m. gegužės 28 d. sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (2001/470/EB)
Tarybos sprendimas 2001 m. gegužės 28 d. sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (2001/470/EB)
2001D0470 — LT — 01.01.2011 — 002.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS SPRENDIMAS 2001 m. gegužės 28 d. sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (OL L 174, 27.6.2001, p.25) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 568/2009/EB 2009 m. birželio 18 d. |
L 168 |
35 |
30.6.2009 |
|
TARYBOS SPRENDIMAS
2001 m. gegužės 28 d.
sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose
(2001/470/EB)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c ir d punktus, 66 straipsnį ir 67 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi:|
(1) |
Europos Sąjungos tikslas — puoselėti ir plėtoti Europos Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. |
|
(2) |
Palaipsniui kuriant šią sritį ir tinkamai veikiant vidaus rinkai, būtina gerinti, paprastinti ir spartinti veiksmingą valstybių narių teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose. |
|
(3) |
Tarybos ir Komisijos veiksmų plane, kaip geriau įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ( 4 ), kurį Taryba priėmė 1998 m. gruodžio 3 d., o Europos Vadovų Taryba patvirtino 1998 m. gruodžio 11–12 d., pripažįstama, kad, pagerinus teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, bus pasiektas pagrindinis etapas kuriant Europos teisminę erdvę, duosiančią apčiuopiamos naudos kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui. |
|
(4) |
Viena veiksmų plano 40 dalyje numatytų priemonių — išnagrinėti, ar galima Europos teisminio tinklo baudžiamosiose bylose koncepciją pritaikyti civilinių bylų nagrinėjimui. |
|
(5) |
Europos Vadovų Tarybos specialaus posėdžio, vykusio Tampere 1999 m. spalio 15–16 d., išvadose rekomenduojama sukurti lengvai prieinamą informacinę sistemą, kurią prižiūrėtų ir atnaujintų kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų tinklas. |
|
(6) |
Kad būtų pagerintas, supaprastintas ir paspartintas veiksmingas valstybių narių teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose, Bendrijos lygiu būtina sukurti bendradarbiavimo tinklo struktūrą — Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose. |
|
(7) |
Tai klausimas, kuris priklauso Sutarties 65 ir 66 straipsnių taikymo sričiai, o priemonės turi būti patvirtintos 67 straipsnyje nustatyta tvarka. |
|
(8) |
Kad būtų užtikrinta, jog bus pasiekti Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose tikslai, jo sukūrimą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti nustatytos Bendrijos teisės privalomame dokumente. |
|
(9) |
Siūlomų veiksmų tikslai, būtent pagerinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą ir padėti asmenims, besibylinėjantiems kitų valstybių narių teismuose, pasiekti teisingumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomų veiksmų masto ar poveikio juos pasiektų geriau, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis sprendimas neapima didesnės srities nei būtina šiems tikslams pasiekti. |
|
(10) |
Šiuo sprendimu sukurtu Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose siekiama padėti valstybių narių teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir komercinėse bylose tiek tų sričių, kurioms taikomi esami dokumentai, tiek ir tų, kurioms kol kas netaikomas joks dokumentas. |
|
(11) |
Tam tikrų konkrečių sričių Bendrijos ar tarptautiniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, bendradarbiavimo mechanizmai jau numatyti. Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose nesiekiama pakeisti šių mechanizmų, ir jis turi veikti kartu su jais. Todėl šis sprendimas nepažeis Bendrijos ar tarptautinių dokumentų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ar komercinėse bylose. |
|
(12) |
Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose turėtų būti kuriamas etapais, kuo glaudžiau bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms. Turėtų būti atsižvelgta į šiuolaikines ryšių ir informacines technologijas. |
|
(13) |
Kad Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose pasiektų savo tikslus, jam būtina valstybių narių paskirtų įstaigų pasiteirauti parama ir garantuotas jų institucijų, konkrečiai atsakingų už teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, dalyvavimas. Jų tarpusavio ryšiai ir reguliarūs susitikimai yra būtini tinklo veiklai. |
|
(14) |
Labai svarbu, kad pastangos sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę duotų apčiuopiamos naudos asmenims, kurie bylinėjasi kitų valstybių narių teismuose. Todėl Europos teisminis tinklas privalo skatinti civilinėse ir komercinėse bylose galimybę siekti teisingumo. Tuo tikslu, naudodamasis įstaigų pasiteirauti pateikta ir atnaujinta informacija, tinklas turėtų palaipsniui sukurti visuomenei — tiek plačiajai visuomenei, tiek specialistams — prieinamą informacinę sistemą. |
|
(15) |
Šis sprendimas netrukdo nei Europos teisminiame tinkle civilinėse ir komercinėse bylose, nei visuomenei pateikti kitokią informaciją nei toji, kuri numatyta jame. III dalyje nurodyta informacija neturi būti laikoma išsamia. |
|
(16) |
Informacija ir duomenys turėtų būti tvarkomi pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ( 5 ) ir pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje ( 6 ). |
|
(17) |
Siekiant užtikrinti, kad Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose išliktų veiksminga priemonė, įtvirtintų geriausią teisminio bendradarbiavimo praktiką ir vidaus darbo tvarką bei pateisintų visuomenės lūkesčius, turėtų būti numatyta galimybė reguliariai vertinti ir teikti pasiūlymus dėl pokyčių, kuriuos prireikus gali tekti padaryti. |
|
(18) |
Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnyje nustatyta tvarka Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą. |
|
(19) |
Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsniuose nustatyta tvarka Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, ir todėl ji nei privalo jo laikytis, nei jis jai taikomas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
I DALIS
EUROPOS TEISMINIO TINKLO CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE PRINCIPAI
1 straipsnis
Sukūrimas
1. Šiuo dokumentu tarp valstybių narių yra sukuriamas Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose (toliau — tinklas).
2. Šiame sprendime sąvoka „valstybė narė“ — tai valstybės narės, išskyrus Daniją.
2 straipsnis
Sudėtis
1. Tinklą sudaro:
a) valstybių narių 2 dalyje nustatyta tvarka paskirtos įstaigos pasiteirauti;
b) centrinės įstaigos ir centrinės institucijos, numatytos Bendrijos dokumentuose, tarptautinės teisės dokumentuose, kurių atžvilgiu valstybės narės yra šalys, arba vidaus teisės aktų normose, reglamentuojančiose teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose;
c) ryšių palaikymo pareigūnai ir prokurorai, kuriems taikomi 1996 m. balandžio 22 d. Bendrieji veiksmai 96/277/TVR dėl pasikeitimo ryšių palaikymo teisėjais ir prokurorais, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos valstybių narių teisminį bendradarbiavimą, mechanizmo ( 7 ), jeigu jie yra atsakingi už teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose;
d) visos kitos atitinkamos teisminės valdžios ar administracinės institucijos, atsakingos už teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, kurių dalyvavimą tinkle jam priklausanti valstybė narė laiko naudingu;
e) profesinės asociacijos, nacionaliniu lygiu atstovaujančios valstybių narių praktikuojančius teisės specialistus, tiesiogiai dalyvaujančius taikant Bendrijos ir tarptautinius teisės aktus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose.
2. Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą pasiteirauti. Tačiau kiekviena valstybė narė gali paskirti ribotą kitų įstaigų pasiteirauti skaičių, jeigu mano tai esant būtina dėl to, kad yra atskiros teisinės sistemos, šalies viduje padalyta jurisdikcija, dėl įstaigoms pasiteirauti pavestino darbo arba tam, kad teismų įstaigos, kurios dažnai dalyvauja nagrinėjant bylas kitų valstybių narių teismuose, galėtų tiesiogiai dalyvauti įstaigų pasiteirauti darbe.
Jeigu valstybė narė paskiria keletą įstaigų pasiteirauti, ji užtikrina, kad joms būtų taikomi atitinkami tarpusavio koordinavimo mechanizmai.
Jei pagal šią dalį paskirta įstaiga pasiteirauti nėra teisėjas, atitinkama valstybė narė numato veiksmingus ryšių palaikymo būdus su vietos teisminėmis institucijomis. Siekdama sudaryti tam palankesnes sąlygas, valstybė narė gali paskirti teisėją, kuris prisidėtų prie šių funkcijų įgyvendinimo. Šis teisėjas yra Tinklo narys.
2a. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos pasiteirauti turėtų pakankamai tinkamų personalo, finansinių išteklių ir šiuolaikinių ryšio priemonių, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo, kaip įstaigų pasiteirauti, užduotis.
3. Valstybės narės nustato 1 dalies b ir c punktuose minėtas valdžios institucijas.
4. Valstybės narės paskiria 1 dalies d punkte minėtas valdžios institucijas.
4a. Valstybės narės nustato, kurios profesinės asociacijos yra 1 dalies e punkte nurodytos profesinės asociacijos. Šiam tikslui jos gauna profesinių asociacijų sutikimą dėl jų dalyvavimo Tinklo veikloje.
Jei valstybėje narėje yra kelios tam tikrai teisininkų profesijai nacionaliniu lygiu atstovaujančios asociacijos, valstybė narė turi užtikrinti, kad šiai profesijai būtų deramai atstovaujama Tinkle.
5. Valstybės narės 20 straipsnyje nustatyta tvarka praneša Komisijai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtų valdžios institucijų pavadinimus ir tikslius adresus, nurodydamos:
a) jų turimas ryšio priemones;
b) jų kalbų mokėjimą ir
c) prireikus, konkrečias jų funkcijas Tinkle, įskaitant, kai yra daugiau negu viena įstaiga pasiteirauti, konkrečias jų pareigas.
3 straipsnis
Tinklo uždaviniai ir veikla
1. Tinklas atsako už:
a) valstybių narių teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose palengvinimą, įskaitant informacinės sistemos tinklo nariams projektavimą, laipsnišką kūrimą ir atnaujinimą;
b) palankesnių sąlygų veiksmingai pasinaudoti teise siekti teisingumo sudarymą, teikiant informaciją apie Bendrijos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, taikymą.
2. Nepažeidžiant kitų Bendrijos ar tarptautinių dokumentų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ar komercinėse bylose, tinklas savo veiklą plėtoja šiais tikslais, pirmiausia tam, kad būtų:
a) sklandžiai vykdomos procedūros, turinčios tarpvalstybinį poveikį, ir lengviau nagrinėjami prašymai dėl valstybių narių teisminio bendradarbiavimo, ypač tada, kai nėra taikomas Bendrijos ar tarptautinis dokumentas;
b) veiksmingai ir praktiškai taikomi Bendrijos teisės aktai ar galiojančios tarp dviejų ar daugiau valstybių narių sudarytos konvencijos.
Visų pirma, jei taikoma kitos valstybės narės teisė, teismai ar institucijos, į kurias kreiptasi, gali kreiptis į Tinklą, kad gautų informacijos apie šios teisės turinį;
c) sukurta ir prižiūrima visuomenei skirta informacinė sistema dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose Europos Sąjungoje, dėl atitinkamų Bendrijos ir tarptautinių teisės aktų bei valstybių narių vidaus teisės aktų, pirmiausia susijusių su teise siekti teisingumo.
Pagrindinis informacijos šaltinis yra Tinklo tinklavietėje visomis oficialiomis Sąjungos institucijų kalbomis pateikta atnaujinta informacija.
4 straipsnis
Tinklo modus operandi
Tinklas savo uždavinius pirmiausia įgyvendina šiais būdais:
1) padeda užmegzti atitinkamus ryšius tarp 2 straipsnio 1 dalyje minėtų valstybių narių valdžios institucijų, kad būtų įvykdyti 3 straipsnyje numatyti uždaviniai;
2) reguliariai rengia įstaigų pasiteirauti ir tinklo narių susitikimus II dalyje nustatyta tvarka;
3) rengia ir nuolat atnaujina informaciją apie teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose bei III dalyje minėtų valstybių narių teisines sistemas toje dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
5 straipsnis
Įstaigos pasiteirauti
1. Įstaigos pasiteirauti yra 2 straipsnio 1 dalies b–d punktuose minėtų valdžios institucijų žinioje, kad įvykdytų 3 straipsnyje numatytus uždavinius.
Įstaigos pasiteirauti tais pačiais tikslais taip pat yra ir savo valstybės narės vietos teisminės valdžios institucijų žinioje pagal kiekvienos valstybės narės nustatytas taisykles.
2. Įstaigos pasiteirauti pirmiausia:
a) užtikrina, kad vietos teisminės valdžios institucijos gautų bendrą informaciją apie Bendrijos ir tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose. Visų pirma jos užtikrina, kad Tinklas, įskaitant jo tinklavietę, būtų geriau žinomas vietos teisminėms institucijoms;
b) teikia kitoms įstaigoms pasiteirauti, 2 straipsnio 1 dalies b–d punktuose minėtoms valdžios institucijoms ir savo valstybės narės vietos teisminės valdžios institucijoms visą informaciją, būtiną patikimam valstybių narių tarpusavio teisminiam bendradarbiavimui 3 straipsnyje nustatyta tvarka, kad joms būtų lengviau parengti tvarkingus prašymus dėl teisminio bendradarbiavimo ir užmegzti tinkamiausius tiesioginius ryšius;
c) teikia visą informaciją, siekdamos padėti taikyti kitos valstybės narės teisę, taikytiną pagal Bendrijos ar tarptautinės teisės aktą. Tuo tikslu įstaiga pasiteirauti, kuriai pateikiamas toks prašymas, gali pasitelkti į pagalbą visas kitas savo valstybės narės valdžios institucijas, minimas 2 straipsnyje, kad pateiktų informaciją, kurios prašoma. Atsakyme pateikta informacija nesaisto nei įstaigų pasiteirauti, nei šių valdžios institucijų, nei prašymą pateikusios valdžios institucijos;
d) ieško problemų, atsirandančių pateikus prašymą dėl teisminio bendradarbiavimo, sprendimo nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies ir 6 straipsnio;
e) palengvina prašymų dėl teisminio bendradarbiavimo tvarkymo koordinavimą atitinkamoje valstybėje narėje, ypač tada, kai tos valstybės narės teisminės valdžios institucijų paduoti keli prašymai turi būti vykdomi kitoje valstybėje narėje;
f) prisideda per Tinklo tinklavietę bendrai informuodamos visuomenę apie teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose Europos Sąjungoje, ir apie atitinkamus Bendrijos ir tarptautinius teisės aktus bei valstybių narių vidaus teisės aktus, visų pirma susijusius su teise siekti teisingumo;
g) bendradarbiauja organizuojant ir dalyvauja 9 straipsnyje minėtuose susitikimuose;
h) laikydamasi III antraštinėje dalyje nurodytose taisyklėse nustatytos tvarkos, padeda rengti ir atnaujinti toje antraštinėje dalyje minėtą informaciją, ypač visuomenei skirtą informacinę sistemą;
i) užtikrina Tinklo narių veiklos tarpusavio koordinavimą nacionaliniu lygiu;
j) rengia dvimetę veiklos, įskaitant prireikus Tinklo geriausios praktikos, ataskaitą, kurią pateikia Tinklo narių susitikime, ir ypatingą dėmesį atkreipia į galimus Tinklo patobulinimus.
3. Jeigu įstaiga pasiteirauti iš tinklo nario gauna prašymą pateikti informaciją, į kurį negali atsakyti, jis nedelsdamas nusiunčia jį įstaigai pasiteirauti ar tinklo nariui, kuris galėtų geriausiai atsakyti į jį. Įstaiga pasiteirauti turi būti pasirengusi suteikti tokią pagalbą bet kada vėliau, kai į ją bus kreiptasi.
4. Tose srityse, kur Bendrijos ar tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys teisminį bendradarbiavimą, jau numato valdžios institucijų, atsakingų už pagalbą teisminiam bendradarbiavimui, paskyrimą, įstaigos pasiteirauti asmenis, pateikusius prašymus, nukreipia į tas valdžios institucijas.
5a straipsnis
Profesinės asociacijos
1. Siekdamos prisidėti prie 3 straipsnyje numatytų užduočių įgyvendinimo įstaigos pasiteirauti palaiko atitinkamus ryšius su 2 straipsnio 1 dalies e punkte minėtomis profesinėmis asociacijomis pagal kiekvienos valstybės narės nustatytas taisykles.
2. Visų pirma, 1 dalyje nurodyti ryšiai gali apimti šias veiklos sritis:
a) keitimąsi patirtimi ir informacija veiksmingo ir praktinio Bendrijos ir tarptautinių teisės aktų taikymo srityje;
b) bendradarbiavimą rengiant ir atnaujinant 15 straipsnyje nurodytus informacijos lapus;
c) profesinių asociacijų dalyvavimą atitinkamuose susitikimuose.
3. Profesinės asociacijos neprašo įstaigų pasiteirauti pateikti su konkrečiomis bylomis susijusią informaciją.
6 straipsnis
Atitinkamos valdžios institucijos darbui su Bendrijos ar tarptautiniais dokumentais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose
1. Bendrijos ar tarptautiniuose dokumentuose, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose, numatytų atitinkamų valdžios institucijų dalyvavimas tinkle nepažeidžia įgaliojimų, suteiktų jiems paskyrimo dokumentu.
Ryšių palaikymas tinkle netrukdo šioms valdžios institucijoms palaikyti reguliarių ar atsitiktinių tarpusavio ryšių.
2. Bendrijos ar tarptautiniuose dokumentuose, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose, numatytos valstybės narės valdžios institucijos bei tinklo įstaigos pasiteirauti reguliariai keičiasi nuomonėmis ir bendrauja, kad būtų užtikrinta kuo platesnė jų atitinkamos patirties sklaida.
Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė pagal savo nustatytas taisykles užtikrina, kad jos įstaiga (-os) pasiteirauti ir kompetentingos institucijos turėtų pakankamai priemonių tam, kad galėtų reguliariai rengti susitikimus.
3. Tinklo įstaigos pasiteirauti yra Bendrijos ar tarptautiniuose dokumentuose, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose, numatytų valdžios institucijų žinioje ir padeda joms visomis įmanomomis priemonėmis.
7 straipsnis
Įstaigų pasiteirauti kalbų mokėjimas
Siekiant palengvinti praktinį Tinklo veikimą, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad įstaigose pasiteirauti būtų pakankamai mokama kita nei jų pačių oficiali Sąjungos institucijų kalba, kadangi jie turi galėti palaikyti ryšius su kitų valstybių narių įstaigomis pasiteirauti.
Valstybės narės padeda ir skatina įstaigų pasiteirauti darbuotojus lankyti specializuotus kalbos mokymo kursus bei keistis valstybių narių įstaigų pasiteirauti darbuotojais.
8 straipsnis
Teisminio bendradarbiavimo prašymų nagrinėjimas
1. Įstaigos pasiteirauti nedelsdamos atsako į visus joms pateiktus prašymus ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo jų gavimo. Jei įstaiga pasiteirauti negali patenkinti prašymo per nustatytą terminą, apie tai glaustai praneša prašymo pateikėjui, nurodydama laiką, kurio, jos manymu, reikia norint į jį atsakyti, tačiau tai neturi trukti ilgiau nei trisdešimt kalendorinių dienų.
2. Siekdamos kuo veiksmingiau ir greičiau atsakyti į 1 dalyje minimus prašymus, įstaigos pasiteirauti naudojasi tinkamiausiomis technologinėmis priemonėmis, kuriomis jas aprūpina valstybės narės.
3. Komisija tvarko apsaugotą elektroninį ribotos prieigos teisminio bendradarbiavimo prašymų ir atsakymų, minimų 5 straipsnio 2 dalies b, c, d ir e punktuose, registrą. Įstaigos pasiteirauti užtikrina, kad Komisijai būtų reguliariai teikiama šiam registrui kurti ir veikti būtina informacija.
4. Komisija bent kartą per šešis mėnesius įstaigoms pasiteirauti pateikia statistinius duomenis apie 3 dalyje minimus prašymus dėl teisminio bendradarbiavimo ir atsakymus į juos.
II DALIS
TINKLE RENGIAMI SUSITIKIMAI
9 straipsnis
Įstaigų pasiteirauti susitikimai
1. Tinklo įstaigos pasiteirauti susitinka bent kartą per šešis mėnesius 12 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Kiekvienai valstybei narei šiuose susitikimuose atstovauja vienos ar daugiau įstaigų pasiteirauti atstovai, kuriuos gali lydėti kiti Tinklo nariai, tačiau vienai valstybei narei negali atstovauti daugiau kaip šeši atstovai.
10 straipsnis
Įstaigų pasiteirauti reguliarių susitikimų tikslas
1. Įstaigų pasiteirauti reguliariais susitikimais siekiama, kad:
a) įstaigos pasiteirauti geriau pažintų viena kitą ir keistųsi patirtimi, ypač apie tinklo darbą;
b) suteiktų galimybę aptarti praktines ir teisines problemas, su kuriomis valstybės narės susiduria teisminio bendradarbiavimo metu, ypač taikydamos Europos Bendrijos patvirtintas priemones;
c) nustatytų geriausią teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose praktiką bei užtikrintų, kad tinkle būtų paskleista atitinkama informacija;
d) būtų keičiamasi duomenimis ir nuomonėmis, ypač apie III dalyje minėtos turimos informacijos struktūrą, rūšiavimą, turinį ir galimybę ją gauti;
e) parengtų gaires, kaip palaipsniui parengti 15 straipsnyje numatytus praktinius informacijos lapus, ypač turint galvoje klausimus, kurie bus juose nurodyti, ir tokių informacijos lapų formą;
f) be III dalyje nurodytų iniciatyvų, nustatytų kitas konkrečias iniciatyvas, kuriomis siekiama panašių tikslų.
2. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigų pasiteirauti susitikimuose būtų pasidalyta patirtimi, įgyta Bendrijos ar tarptautiniuose dokumentuose numatytų konkrečių bendradarbiavimo mechanizmų veiklos srityje.
11 straipsnis
Tinklo narių susitikimai
1. Susitikimai, kuriuose gali dalyvauti visi tinklo nariai, šaukiami tam, kad nariai galėtų susipažinti ir keistis patirtimi, būtų suteikta galimybė aptarti praktines ir teisines problemas, su kuriomis susiduriama, bei spręsti konkrečius klausimus.
Susitikimai gali būti šaukiami ir konkrečiais klausimais.
2. Tam tikrais atvejais susitikimai šaukiami 12 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Taryboje pirmininkaujančia šalimi ir valstybėmis narėmis, kiekvienam susitikimui nustato didžiausią dalyvių skaičių.
11a straipsnis
Stebėtojų dalyvavimas Tinklo susitikimuose
1. Nepažeidžiant 1 straipsnio 2 dalies, Danijos atstovai gali dalyvauti 9 ir 11 straipsniuose minėtuose susitikimuose.
2. Stojančiosios šalys ir šalys kandidatės gali būti pakviestos dalyvauti šiuose susitikimuose stebėtojų teisėmis. Trečiosios valstybės, kurios yra Bendrijos sudarytų tarptautinių susitarimų dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose šalys, taip pat gali būti pakviestos dalyvauti kai kuriuose Tinklo susitikimuose stebėtojų teisėmis.
3. Šiuose susitikimuose gali dalyvauti vienas arba keli, tačiau bet kuriuo atveju ne daugiau kaip trys kiekvienos valstybės stebėtojos atstovai.
12 straipsnis
Tinklo susitikimų organizavimas ir darbo tvarka
1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Taryboje pirmininkaujančia šalimi ir valstybėmis narėmis, šaukia 9 ir 11 straipsniuose numatytus susitikimus. Ji juose pirmininkauja ir teikia sekretoriato paslaugas.
2. Prieš kiekvieną susitikimą Komisija pritarus Taryboje pirmininkaujančiai šaliai ir konsultuodamasi su valstybėmis narėmis per jų atitinkamas įstaigas pasiteirauti parengia darbotvarkės projektą.
3. Įstaigoms pasiteirauti apie darbotvarkę pranešama prieš susitikimą. Jie gali paprašyti padaryti pakeitimus ar įrašyti papildomus punktus.
4. Po kiekvieno susitikimo Komisija parengia protokolą, apie kurį pranešama įstaigoms pasiteirauti.
5. Įstaigų pasiteirauti ir tinklo narių susitikimai gali vykti bet kurioje valstybėje narėje.
12a straipsnis
Ryšiai su kitais tinklais ir tarptautinėmis organizacijomis
1. Tinklas bendradarbiauja ir keičiasi patirtimi bei geriausia praktika su kitais Europos tinklais, siekiančiais tokių pat tikslų, pavyzdžiui su Europos teisminiu tinklu baudžiamosiose bylose. Tinklas taip pat bendradarbiauja su Europos teisėjų mokymo tinklu prireikus ir nepažeisdamas nacionalinės praktikos siekdamas propaguoti mokymus teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose srityje, naudingus valstybių narių vietos teisminėms institucijoms.
2. Tinklas bendradarbiauja su Europos vartotojų centrų tinklu (ECC-NET). Visų pirma, Tinklo įstaigos pasiteirauti yra ECC-NET tinklo narių žinioje ir teikia joms visą bendrą informaciją apie Bendrijos ir tarptautinių teisės aktų taikymą tam, kad palengvintų vartotojams pasinaudoti teise siekti teisingumo.
3. Siekdamas atlikti 3 straipsnyje minimas užduotis, susijusias su tarptautinės teisės aktais, reglamentuojančiais teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, Tinklas bendradarbiauja ir keičiasi patirtimi su kitais trečiųjų valstybių teisminio bendradarbiavimo tinklais, taip pat su teisminį bendradarbiavimą skatinančiomis tarptautinėms organizacijomis.
4. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare ir kitomis valstybėmis narėmis, atsako už šio straipsnio nuostatų įgyvendinimą.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
TINKLO TURIMA INFORMACIJA IR VISUOMENEI TEIKIAMA INFORMACIJA
13 straipsnis
Tinkle paskleista informacija
1. Tinkle paskleistą informaciją sudaro:
a) 2 straipsnio 5 dalyje minėta informacija;
b) bet kuri papildoma informacija, kurią įstaigos pasiteirauti mano esant naudingą tinkamam tinklo funkcionavimui;
c) 8 straipsnyje minima informacija.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu Komisija, konsultuodamasi su įstaigomis pasiteirauti, palaipsniui kuria saugią riboto naudojimo elektroninę sistemą informacijai apsikeisti.
13a straipsnis
Visuomenei teikiama bendra informacija
Tinklo įstaigos pasiteirauti, pasitelkdamos tinkamiausias technologines priemones, padeda teikti visuomenei bendrą informaciją, siekdamos jai pranešti apie Bendrijos ar tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, turinį bei taikymą.
Šiuo tikslu, nepažeisdamos 18 straipsnio nuostatų, įstaigos pasiteirauti užtikrina 14 straipsnyje nurodytos informacinės sistemos skleidimą visuomenei.
14 straipsnis
Visuomenei skirta informacinė sistema
1. Visuomenei skirta interneto informacinė sistema, įskaitant tinklui skirtą tinklalapį, kuriama palaipsniui 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka.
2. Informacinę sistemą sudaro šios dalys:
a) galiojantys arba rengiami Bendrijos dokumentai, susiję su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose;
b) nacionalinės priemonės, skirtos a punkte minėtiems galiojantiems dokumentams įgyvendinti savo valstybėje;
c) galiojantys su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose susiję tarptautiniai dokumentai, kurių atžvilgiu valstybės narės yra šalys, ir deklaracijos bei padarytos išlygos, susijusios su tokiais dokumentais;
d) Bendrijos precedentinės teisės atitinkamos dalys teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose srityje;
e) 15 straipsnyje numatyti informacijos lapai.
3. Kad būtų galima prieiti prie 2 dalies a–d punktuose minėtos informacijos, tam tikrais atvejais tinklas savo tinklalapyje turėtų pateikti sąsajas su kitais tinklalapiais, kur galima rasti autentišką informaciją.
4. Tinklui skirtame tinklalapyje taip pat turi būti galima lengvai prieiti prie panašių visuomenei skirtų iniciatyvų susijusiais klausimais ir prie tinklalapių, kuriuose pateikta informacija apie valstybių narių teisines sistemas.
15 straipsnis
Informacijos lapai
1. Į informacijos lapus įtraukiami prioritetiniai klausimai, susiję su teise kreiptis į teismą valstybėse narėse, juose pateikiama informacija apie tai, kokia tvarka bylos perduodamos teismams ir kaip gauti teisinę pagalbą, neatmetant kitų Bendrijos iniciatyvų, į kurias tinklas atsižvelgia kuo visapusiškiau.
2. Informacijos lapai yra praktiški ir trumpi. Jie parengti lengvai suprantama kalba ir juose pateikta visuomenei tinkama informacija. Jie palaipsniui yra rengiami bent jau šiais klausimais:
a) valstybių narių teisinės sistemos ir teismų struktūros principai;
b) tvarka, kuria bylos perduodamos teismui, ypatingą dėmesį skiriant nedideliems ieškiniams, ir tolesnė teismo procesų tvarka, įskaitant galimybę paduoti apeliacinius skundus, ir jų nagrinėjimo tvarka;
c) sąlygos ir tvarka, kuria, atsižvelgiant į jau atliktą darbą vedant dialogą su piliečiais, suteikiama teisinė pagalba, įskaitant šioje srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų uždavinių aprašymą.
d) nacionalinės taisyklės, reglamentuojančios dokumentų įteikimą;
e) kitose valstybėse narėse paskelbtų teismo sprendimų vykdymo taisyklės ir tvarka;
f) galimybė ir tvarka, kaip įgyti teisę į laikinas teisių gynimo priemones, ypatingą dėmesį jų vykdymo tikslais skiriant turto areštui;
g) alternatyvios ginčų nagrinėjimo galimybės, nurodant Bendrijos tinklo, skirto neteisminiams vartotojų ginčams nagrinėti, nacionalinius informacijos ir konsultavimo centrus;
h) teisininkų profesijos organizavimas ir darbas pagal ją.
4. Tam tikrais atvejais informacijos lapuose nurodomos valstybių narių atitinkamos precedentinės teisės dalys.
5. Informacijos lapuose gali būti pateikta išsamesnė informacija specialistams.
16 straipsnis
Informacijos atnaujinimas
Visa tinkle ir visuomenei skleidžiama informacija 13–15 straipsniuose nustatyta tvarka yra reguliariai atnaujinama.
17 straipsnis
Komisijos vaidmuo visuomenės informacinėje sistemoje
Komisija:
1) atsako už visuomenei skirtos informacinės sistemos valdymą;
2) konsultuodamasi su įstaigomis pasiteirauti, savo interneto tinklalapyje kuria tinklui skirtą tinklalapį;
3) teikia informaciją atitinkamais Bendrijos teisės ir procedūrų, įskaitant Bendrijos precedentinę teisę, požiūriais 14 straipsnyje nustatyta tvarka;
a) užtikrina, kad informacijos lapų forma nesikeistų ir kad juose būtų pateikta visa informacija, kurią tinklas mano esant būtiną;
b) užtikrina, kad informacija apie atitinkamus Bendrijos teisės aspektus ir procedūras, įskaitant Bendrijos teismų praktiką, taip pat bendrieji informacinės sistemos puslapiai ir 15 straipsnyje minimi informacijos lapai būtų išversti į oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas, ir skelbia šią informaciją Tinklo svetainėje.
18 straipsnis
Įstaigų pasiteirauti vaidmuo visuomenės informacinėje sistemoje
Įstaigų pasiteirauti užtikrina, kad:
1) Komisijai būtų pateikta tinkama informacija, būtina informacinei sistemai sukurti ir veikti;
2) sistemoje įdiegta informacija būtų tiksli;
3) Komisijai būtų nedelsiant pranešta apie visus atnaujinimus, kai tik konkrečią informaciją reikia keisti;
4) informacijos lapai, susiję su jų atitinkamomis valstybėmis narėmis, būtų kuriami ►M1 ————— ◄ , vadovaujantis 10 straipsnio 1 dalies e punkte minėtomis gairėmis;
5) būtų pasirūpinta, kad tinklui skirtame tinklalapyje pateikti informacijos lapai būtų kuo plačiau paskleisti jų valstybėse narėse.
IV DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19 straipsnis
Ataskaitos pateikimas
Ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 1 d. ir kas trejus metus po to Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Tinklo veiklos ataskaitą. Prireikus prie šios ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio sprendimo pakeitimų ir į ją įtraukiama informacija apie Tinklo veiklą siekiant pažangos Europos e. teisingumo kūrimo, plėtojimo ir įgyvendinimo srityse, ypač siekiant palengvinti pasinaudojimą teise siekti teisingumo.
20 straipsnis
Pranešimas
Ne vėliau kaip 2010 m. liepos 1 d. valstybės narės praneša Komisijai 2 straipsnio 5 dalyje minimą informaciją.
21 straipsnis
Taikymo data
Šis sprendimas taikomas nuo 2002 m. gruodžio 1 d., išskyrus 2 ir 20 straipsnius, kurie bus taikomi nuo tos dienos, kai valstybėms narėms, kurioms skirtas šis sprendimas, bus pranešta apie jį.
Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
( 1 ) OL C 29 E, 2001 1 30, p. 281.
( 2 ) 2001 m. balandžio 5 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 3 ) OL C 139, 2001 5 11, p. 6.
( 4 ) OL C 19, 1999 1 23, p. 1.
( 5 ) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
( 6 ) OL L 24, 1998 1 30, p. 1.
( 7 ) OL L 105, 1996 4 27, p. 1.