Help Print this page 

Document 01994L0009-20130101

Title and reference
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/9/EB 1994 m. kovo 23 d. dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1994/9/2013-01-01
Multilingual display
Text

1994L0009 — LT — 01.01.2013 — 002.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 94/9/EB

1994 m. kovo 23 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo

(OL L 100, 19.4.1994, p.1)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1882/2003 2003 m. rugsėjo 29 d.

  L 284

1

31.10.2003

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1025/2012 2012 m. spalio 25 d.

  L 316

12

14.11.2012




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 94/9/EB

1994 m. kovo 23 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 189b straipsnyje numatytos tvarkos,

kadangi valstybių narių pareiga yra apsaugoti savo teritorijoje žmonių, o prireikus ir naminių gyvūnų sveikatą bei užtikrinti jų saugą ir nuosavybės apsaugą, ypač apsaugoti darbininkus nuo pavojaus, kylančio potencialiai sprogioje aplinkoje naudojant įrangą ir apsaugos sistemas;

kadangi valstybių narių privalomosios nuostatos apibrėžia saugos lygį, kurį turi užtikrinti potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemos; kadangi paprastai tai yra su elektra ir ne tik su ja susiję reikalavimai, turintys įtakos sprogioje aplinkoje skiriamos naudoti įrangos projektavimui ir konstrukcijai;

kadangi valstybių narių reikalavimai tokiai įrangai skiriasi savo mastu, taip pat ir kontrolės procedūromis; kadangi dėl šių skirtumų gali atsirasti prekybos kliūčių Bendrijoje;

kadangi vienintelis būdas pašalinti šias laisvosios prekybos kliūtis yra nacionalinės teisės aktų suderinimas; kadangi šio tikslo negali iki galo pasiekti pavienės valstybės narės; kadangi šioje direktyvoje pateikiami tik tie reikalavimai, kurie būtini įrangos, reguliuojamos šia direktyva, laisvam judėjimui;

kadangi reikalaujama, kad teisės aktai, siekiantys pašalinti technines prekybos kliūtis, turi laikytis naujo požiūrio, išdėstyto 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje ( 3 ), kur reikalaujama apibrėžti esminius visuomenės saugos ir kitus reikalavimus, nesumenkinant esamų pagrįstų apsaugos lygių valstybėse narėse; kadangi ta rezoliucija numato, kad, siekiant išvengti dažno direktyvų keitimo ir naujų priėmimo, viena direktyva turi būti taikoma labai dideliam gaminių kiekiui;

kadangi direktyvos dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama elektros įranga derinimo veiksmingai prisidėjo prie apsaugos nuo sprogimų, taikant priemones, susijusias su minėtos įrangos konstrukcija, ir padėjo pašalinti prekybos kliūtis šioje srityje; kadangi lygiagrečiai yra būtina peržiūrėti ir išplėsti esamas direktyvas, ir ypač svarbu apskritai imtis priemonių prieš galimą pavojų, kurį gali sukelti tokia įranga. Vadinasi, priemonės, skirtos užtikrinti vartotojų ir trečiųjų šalių veiksmingą apsaugą, turi būti numatomos įrangą projektuojant ir gaminant;

kadangi ir kasyklų, ir antžeminės įrangos pavojaus požymiai, apsaugos priemonės ir bandymų metodai dažnai yra labai panašūs ar net tapatūs; kadangi dėl to būtina, kad viena direktyva būtų taikoma abiejų grupių įrangai ir apsaugos sistemoms;

kadangi šios dvi pirmiau nurodytos įrangos grupės yra naudojamos daugelyje prekybos ir pramonės sričių ir turi didelę ekonominę reikšmę;

kadangi, siekiant užtikrinti įrangos ir apsaugos sistemų patikimumą, būtina laikytis pagrindinių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų; kadangi šie reikalavimai skirstomi į bendruosius ir papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti įranga ir apsaugos sistemos; kadangi papildomi reikalavimai visų pirma yra skirti tam, kad būtų atsižvelgta į esamus ar galimus pavojus; kadangi dėl to įranga ir apsaugos sistemos turi atitikti bent vieną šių reikalavimų, kai tai yra būtina, kad jos tinkamai veiktų, arba kai tai susiję su jų numatomu naudojimu; kadangi numatomas naudojimas yra svarbiausias dalykas užtikrinant įrangos ir apsaugos sistemų nesprogumą; kadangi būtina, kad gamintojai pateiktų išsamią informaciją; kadangi taip pat būtina tiksliai, aiškiai ženklinti minėtą įrangą, nurodant, kad ji bus naudojama potencialiai sprogioje aplinkoje;

kadangi numatoma parengti direktyvą dėl darbų potencialiai sprogioje aplinkoje, pagrįstą 118a straipsniu; kadangi ši papildoma direktyva visų pirma bus nukreipta į sprogimo pavojų, galintį kilti dėl konkretaus įrangos naudojimo būdo ir (arba) jos sumontavimo tipų ir būdų;

kadangi, siekiant užtikrinti saugų įrangos darbą, būtina laikytis esminių sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimų; kadangi, įdiegiant šiuos reikalavimus, turi būti priimtas sprendimas gamybos metu įvertinti turimą technologiją ir keliamus techninius ir ekonominius reikalavimus;

kadangi todėl ši direktyva nustato tik esminius reikalavimus; kadangi, siekiant palengvinti įrodymą, kad esminių reikalavimų laikomasi, turi būti suderinti Europos standartai, visų pirma skirti neelektriniams apsaugos nuo sprogimo būdams – standartai, susiję su įrangos konstrukcija, gamyba ir išbandymu, pagal kuriuos galima daryti prielaidą, kad gaminys atitinka tuos esminius reikalavimus; kadangi darniuosius Europos standartus rengia privačios įstaigos, ir jie turi būti neprivalomojo pobūdžio; kadangi šiuo tikslu Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) yra laikomi kompetentingomis institucijomis, kurios laikosi 1984 m. lapkričio 13 d. pasirašytos šių dviejų institucijų bendradarbiavimo su Komisija sutarties bendrųjų principų ir gali priimti darniuosius standartus; kadangi šioje direktyvoje darnusis standartas yra techninė specifikacija (Europos standartas arba suderintas dokumentas), kurią Komisijos siūlymu pagal pirmiau minėtus bendruosius principus priėmė viena iš dviejų arba abi šios organizacijos pagal 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvą 83/189/EEB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką ( 4 );

kadangi, siekiant užtikrinti, kad darbdaviai ir darbininkai veiksmingai ir tinkamai dalyvautų standartizacijos procese, turėtų būti patobulinta įstatyminė bazė; kadangi tai turi būti galutinai atlikta iki bus pradėta diegti ši direktyva;

kadangi, atsižvelgiant į pavojaus, susijusio su įrangos naudojimu sprogioje aplinkoje, pobūdį, būtina parengti procedūras, taikytinas nustatant, ar ji atitinka direktyvų pagrindinius reikalavimus; kadangi šios procedūros turi būti rengiamos atsižvelgiant į pavojaus lygį, kuris gali būti būdingas pačiai įrangai ir (ar) nuo kurio sistema turi tiesiogiai apsaugoti aplinką; kadangi kiekvienai atitikties įrangai kategorijai turi būti atitinkamai numatyta papildoma procedūra arba galimybe rinktis iš kelių lygiaverčių procedūrų; kadangi patvirtintos procedūros visiškai atitinka 1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimą 93/465/EEB dėl atitikties vertinimo procedūrų įvairių etapų modulių, skirtų taikyti techninio derinimo direktyvose ( 5 );

kadangi Taryba numatė, kad ženklą „CE“ uždeda Bendrijos gamintojas arba jo įgaliotas atstovas; kadangi šis ženklas reiškia, jog gaminys atitinka visus pagrindinius šiam gaminiui keliamus Bendrijos teisės aktų ir atitikties įvertinimo procedūros reikalavimus;

kadangi valstybės narės pagal Sutarties 100a straipsnį gali imtis laikinų priemonių, kad būtų apribota ar uždrausta pateikti rinkai ir naudoti įrangą ir apsaugos sistemas tais atvejais, kai jos kelia pavojų visų pirma žmonių saugumui ir, kur tinka, naminiams gyvūnams ar nuosavam turtui, su sąlyga, kad priemonės yra kontroliuojamos Bendrijoje nustatyta tvarka;

kadangi gaunantys bet kokį sprendimą, priimtą kaip šios direktyvos dalį, privalo žinoti to sprendimo priėmimo motyvus ir savo galimybę jį apskųsti;

kadangi 1985 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė pagrindų direktyvą dėl elektros įrangos, skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje (76/117/EEB) ( 6 ), ir 1982 m. vasario 15 d. direktyvą dėl elektros įrangos, skirtos naudoti sprogioje kasyklų dujų aplinkoje (82/130/EEB) ( 7 ); kadangi nuo pat derinimo pradžios buvo numatyta neprivalomą ir dalinį derinimą, kuriuo remiasi tos direktyvos, pakeisti visišku suderinimu; kadangi ši direktyva visiškai aprėpia minėtų direktyvų taikymo sritį, ir todėl tos direktyvos turi būti panaikintos;

kadangi vidaus rinka yra erdvė be vidaus sienų, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas;

kadangi būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, leidžiančias parduoti ir pradėti eksploatuoti įrangą, pagamintą pagal nacionalinius teisės aktus, galiojusius šios direktyvos priėmimo metu,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:



I SKYRIUS

Taikymo sritis, pateikimas rinkai ir judėjimo laisvė

1 straipsnis

1.  Ši direktyva taikoma įrangai ir apsaugos sistemoms, skirtoms naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje.

2.  Ši direktyva taip pat taikoma saugos, reguliavimo ir valdymo įtaisams, skirtiems veikti ne potencialiai sprogioje aplinkoje, tačiau reikalingiems arba padedantiems užtikrinti įrangos ir apsaugos sistemų saugų darbą esant sprogimo pavojui.

3.  Šioje direktyvoje vartojami apibrėžimai:

Įranga ir apsaugos sistemos, skirtos veikti potencialiai sprogioje aplinkoje

a) „Įranga“ – mašinos, aparatai, stacionarūs ar kilnojamieji prietaisai, jų valdymo sudedamosios dalys bei matuokliai, taip pat detektoriai ar prevencinės sistemos, kurie kartu ar atskirai yra skirti gaminti, perduoti, kaupti, matuoti, valdyti bei keisti energiją ir (arba) apdoroti medžiagą ir kurie gali sukelti sprogimą dėl jų pačių užsiliepsnojimo šaltinių.

b) „Apsaugos sistemos“ – tai įtaisai, išskyrus pirmiau nurodytos įrangos sudedamąsias dalis, skirti prasidedančiam sprogimui nedelsiant sustatyti ir (arba) sprogimo liepsnai ir jėgai apriboti, kurie pateikiami į rinką kaip savarankiškos sistemos.

c) „Sudedamosios dalys“ – bet kuri įrangos ir apsaugos sistemų saugaus darbo svarbi dalis, negalinti veikti savarankiškai.

Sprogi aplinka

Sprogi aplinka – dujų, garų, rūko ar dulkių pavidalo degiųjų medžiagų ir oro mišinys įprastinėmis oro sąlygomis, kuriam užsiliepsnojus degimas apima visą nesudegusį mišinį.

Potencialiai sprogi aplinka

Aplinka, kuri, priklausomai nuo vietos ir darbo sąlygų, gali tapti sprogi.

Įrangos grupės ir kategorijos

I grupei priklauso įranga, skirta naudoti kasyklų požeminėse dalyse ir tokių kasyklų antžeminės įrangos dalyse, galinčiose tapti pavojingomis dėl kasyklų dujų ir (arba) dėl degiųjų dulkių.

II grupei priklauso įranga, skirta naudoti kitose vietose, bet galinti tapti pavojinga sprogioje aplinkoje.

Įrangos kategorijos, apibrėžiančios būtiną apsaugos lygį, yra apibūdintos I priede.

Įranga ir apsaugos sistemos gali būti sukonstruotos specialiai sprogiai aplinkai. Tokiu atveju jos turi būti ir atitinkamai ženklinamos.

Paskirtis

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos, apsaugos sistemų ir prietaisų naudojimas pagal įrangos grupę ir kategoriją ir gamintojo pateiktą visą reikiamą informaciją apie saugų įrangos, apsaugos sistemų ir prietaisų darbą.

4.  Ši direktyva netaikoma:

 medicinos prietaisams, skirtiems veikti medicininėje aplinkoje,

 įrangai ir apsaugos sistemoms, kur sprogimo pavojus susijęs tik su sprogstamosiomis medžiagomis arba nepatvariomis cheminėmis medžiagomis,

 įrangai, skirtai buičiai ir nekomercinei aplinkai, kur potencialiai sprogi aplinka retai kada gali susidaryti dėl atsitiktinio kuro dujų nutekėjimo,

 asmeninėms apsaugos priemonėms, kurioms taikoma Direktyva 89/686/EEB ( 8 ),

 jūrų laivams ir mobiliems įrenginiams atviroje jūroje kartu su juose esančia įranga,

 transporto priemonėms, t. y. automašinoms ir jų priekaboms bei lėktuvams, skirtiems vežti keleivius ir prekes oru ar sausumos keliais, geležinkeliais ar vandeniu, taip pat transporto priemonėms, jeigu jos sukonstruotos vežti prekes oru, viešaisiais keliais ar geležinkeliu arba vandeniu. Tačiau ši direktyva taikoma transporto priemonėms, skirtoms važiuoti potencialiai sprogioje aplinkoje,

 įrangai, kuriai taikoma Sutarties 223 straipsnio 1 dalies b punktas.

2 straipsnis

1.  Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos sistemos ir įtaisai, kuriems taikoma ši direktyva, galėtų būti pateikiami rinkai ir pradedami eksploatuoti tik tada, kai jie, tinkamai įrengti, prižiūrimi ir naudojami pagal paskirtį, nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugumui ir, kur tinka, naminiams gyvūnams ar nuosavam turtui.

2.  Šios direktyvos nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės pateikti, laikantis Sutarties nuostatų, tokius reikalavimus, kokie joms atrodo yra būtini siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugoti žmonės ir, visų pirma, darbininkai, dirbantys su 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos sistemomis ir įtaisais, tačiau tai nereiškia, kad tokia įranga, apsaugos sistemos ar įtaisai yra modifikuojami kokiu nors direktyvoje nenurodytu būdu.

3.  Valstybės narės netrukdo eksponuoti prekybos mugėse, parodose, parodomuosiuose renginiuose ir pan. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą įrangą, apsaugos sistemas arba įtaisus, neatitinkančius šios direktyvos nuostatų, jeigu matomas ženklas aiškiai rodo, kad 1 straipsnio 2 dalyje minima įranga, apsaugos sistemos ir įtaisai iš tiesų neatitinka direktyvos reikalavimų ir nėra skirti parduoti, kol gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, pasieks, kad jie atitiktų šiuos reikalavimus. Eksponuojant reikia imtis tinkamų žmonių apsaugą užtikrinančių priemonių.

3 straipsnis

1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos priemonės ir įtaisai, kuriems taikoma ši direktyva, turi atitikti jiems keliamus esminius II priede nurodytus sveikatos ir saugos reikalavimus, atsižvelgiant į jų paskirtį.

4 straipsnis

1.  Valstybės narės nedraudžia, neriboja ir netrukdo pateikti rinkai bei pradėti eksploatuoti jų teritorijoje 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą įrangą, apsaugos sistemas ar įtaisus, atitinkančius šios direktyvos reikalavimus.

2.  Valstybės narės nedraudžia, neriboja ir netrukdo pateikti rinkai sudedamąsias dalis, turinčias 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą rašytinį atitikties liudijimą, kurios skirtos įmontuoti į minimą šioje direktyvoje įrangą ar apsaugos sistemas.

5 straipsnis

1.  Valstybės narės laiko, kad visas šios direktyvos nuostatas, įskaitant II skyriuje nurodytas atitikties įvertinimo procedūras, atitinka:

 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos sistemos ir įtaisai, prie kurių pridėta X priede nurodyta EB atitikties deklaracija ir kurie turi 10 straipsnyje nurodytą ženklą „CE“,

 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudedamosios dalys, turinčios 8 straipsnio 3 dalyje numatytą atitikties liudijimą.

Jei nėra darniųjų standartų, valstybės narės imasi jų manymu būtinų priemonių supažindinti suinteresuotas šalis su galiojančiais nacionaliniais techniniais standartais ir specifikacijomis, kurie laikomi svarbiais arba reikalingais tinkamai diegiant II priede nurodytus esminius sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimus.

2.  Tais atvejais, kai nacionalinis standartas, į kurį yra perkeltas darnusis standartas (o nuoroda į jį buvo paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje), apima vieną ar daugiau esminių sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimų, laikoma, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos sistemos, įtaisai arba 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sudedamosios dalys, sukonstruotos pagal šį standartą, atitinka esminius sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimus.

Valstybės narės skelbia nacionalinių standartų, į kuriuos perkelti darnieji standartai, nuorodas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi atitinkamų priemonių, leidžiančių socialiniams partneriams daryti įtaką darniųjų standartų rengimo ir kontrolės procesui nacionaliniu lygiu.

6 straipsnis

▼M2 —————

▼B

2.  Komisija gali priimti atitinkamas priemones, kad užtikrintų šios direktyvos vienodą praktinį taikymą šio straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

▼M1

3.  Komisijai padeda nuolatinis komitetas (toliau - Komitetas).

Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 9 ) 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

▼B

4.  Nuolatinis komitetas gali toliau gilintis į bet kurį klausimą, susijusį su šios direktyvos taikymu, pateiktą pirmininko iniciatyva arba valstybei narei paprašius.

7 straipsnis

1.  Tais atvejais, kai valstybė narė nustato, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos sistemos ir įtaisai, pažymėti atitikties ženklu „CE“ ir naudojami pagal paskirtį, gali kelti pavojų žmonių ir, kur tinka, naminių gyvūnų ar nuosavo turto saugumui, ji imasi visų atitinkamų priemonių, kad tokia įranga ar apsaugos sistemos būtų pašalintos iš rinkos arba būtų uždrausta jas pateikti rinkai, pradėti eksploatuoti ar naudoti arba būtų apribotas jų laisvas judėjimas

Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie bet kurią tokią priemonę, pagrįsdama savo sprendimą, ir, svarbiausia, nurodo neatitikimo priežastį:

a) nesilaikoma 3 straipsnyje nurodytų esminių reikalavimų;

b) neteisingai taikomi 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti standartai;

c) 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų standartų netikslumai.

2.  Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su suinteresuotomis šalimis. Jeigu po konsultacijų Komisija nusprendžia, kad priemonė yra pagrįsta, ji nedelsdama apie tai praneša valstybei narei, kuri ėmėsi iniciatyvos, ir kitoms valstybėms narėms. Jei Komisija po konsultacijų mano, kad priemonė yra nepagrįsta, ji nedelsdama apie tai praneša valstybei narei, kuri ėmėsi iniciatyvos, ir gamintojui arba jo įgaliotam atstovui, įsisteigusiam Bendrijoje. Jei šio straipsnio 1 dalyje minimas sprendimas yra grindžiamas standartų netikslumais ir valstybė narė dėl tokio sprendimo išlaiko savo poziciją, Komisija nedelsdama praneša komitetui, kad būtų pradėta diegti 6 straipsnio 1 dalyje minima tvarka.

3.  Tais atvejais, kai reikalavimų neatitinkanti 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos sistema arba įtaisas yra pažymėti atitikties ženklu „CE“, kompetentinga valstybė narė imasi atitinkamų priemonių prieš gaminį paženklinusį asmenį ar asmenis ir praneša apie tai Komisijai bei kitoms valstybėms narėms.

4.  Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų nuolat informuojamos apie šios procedūros eigą ir rezultatus.



II SKYRIUS

Atitikties įvertinimo procedūros

8 straipsnis

1.  Yra tokios įrangos bei 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įtaisų atitikties įvertinimo procedūros:

a)  I ir II grupės įranga, M1 ir 1 kategorijos įranga

Kad gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, galėtų įrangą pažymėti ženklu „CE“, jis turi laikytis III priede nurodytos EB tipo tyrimo procedūros, kartu laikydamasis:

 IV priede minimos gamybos kokybės užtikrinimo procedūros

 arba

 V priede minimos gaminio patikros procedūros;

b)  I ir II grupės įranga, M2 ir 2 kategorijos įranga

i) Kad gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, galėtų šių grupių ir kategorijų vidaus degimo variklius ir elektros įrangą pažymėti ženklu „CE“, jis laikosi III priede minimos EB tipo tyrimo procedūros, kartu laikydamasis:

 VI priede minimos atitikties tipui procedūros arba

 VII priede minimos gaminio kokybės užtikrinimo procedūros;

ii) kad gamintojas arba jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, galėtų kitą šių grupių ir kategorijų įrangą pažymėti ženklu „CE“, jis turi laikytis VIII priede minimos gamybos vidaus kontrolės procedūros

ir

pranešti VIII priedo 3 dalyje nurodytą informaciją notifikuotajai įstaigai, kuri kuo greičiau patvirtina jos gavimą ir saugo ją;

c)  II grupės įranga, 3 kategorijos įranga

Kad gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, įrangą galėtų pažymėti ženklu „CE“, jis turi laikytis VIII priede nurodytos gamybos vidaus kontrolės procedūros;

d)  I ir II grupės įranga

Kad gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, galėtų įrangą pažymėti ženklu „CE“, be 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų procedūrų, jis gali taip pat laikytis IX priede pateiktos CE gaminio vieneto patikros procedūros.

2.  Šio straipsnio 1 dalies a ar d punktų nuostatos taikomos savarankiškų apsaugos sistemų atitikčiai nustatyti.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros taikomos sudedamosioms įrangos dalims, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, išskyrus žymėjimą ženklu „CE“. Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, parengia rašytinį liudijimą, patvirtinantį, kad sudedamosios dalys atitinka joms taikomas šios direktyvos nuostatas, bei nurodantį jų charakteristikas ir kaip tos dalys turi būti įmontuojamos į įrangą ar apsaugos sistemas, kad galutinai sumontuota įranga ar apsaugos sistemos atitiktų joms taikomus esminius reikalavimus.

4.  Be to, gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, norėdamas gaminius pažymėti atitikties ženklu „CE“, saugos klausimais, minimais II priedo 1.2.7 punkte, gali laikytis VIII priede nurodytos gamybos vidaus kontrolės procedūros.

5.  Nepaisant pirmiau minėtų reikalavimų, kompetentingos institucijos, esant pagrįstam prašymui, gali leisti pateikti rinkai ir pradėti eksploatuoti atitinkamos valstybės narės teritorijoje 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą įrangą, apsaugos sistemas ar atskirus įtaisus, kuriems pirmiau nurodytos procedūros nebuvo taikomos ir kurie skirti apsaugai.

6.  Su minėtomis procedūromis susiję dokumentai rengiami ir susirašinėjimas dėl jų vyksta viena iš oficialių kalbų tų valstybių narių, kuriose tokios procedūros yra taikomos, arba notifikuotajai įstaigai priimtina kalba.

7.  

a) kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytai įrangai, apsaugos sistemoms ir įtaisams yra taikomos kitos Bendrijos direktyvos, skirtos kitiems aspektams, taip pat numatančios 10 straipsnyje aprašytą žymėjimą atitikties ženklu „CE“, šis žymėjimas irgi rodo, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos sistemos ir įtaisai atitinka šių kitų direktyvų nuostatas;

b) tačiau kai viena ar daugiau šių direktyvų pereinamuoju laikotarpiu gamintojui leidžia pasirinkti, kurias priemones reikėtų taikyti, ženklas „CE“ rodo atitiktį gamintojo pasirinktoms konkrečioms direktyvoms. Šiuo atveju detali tokių direktyvų informacija, kuri skelbiama Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, pateikiama dokumentuose, pranešimuose arba instrukcijose, kurių reikalauja direktyvos ir kurie yra pridedami prie 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos, apsaugos sistemų ir įtaisų.

9 straipsnis

1.  Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, kurioms pavedė laikytis 8 straipsnyje nurodytų procedūrų, taip pat konkrečias užduotis, kurias vykdyti šios įstaigos yra paskirtos, ir prieš tai Komisijos joms suteiktus identifikavimo numerius.

Komisija paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje notifikuotųjų įstaigų sąrašą, jų identifikavimo numerius ir joms skirtas užduotis. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas būtų atnaujinamas.

2.  Vertindamos notifikuotinas įstaigas, valstybės narės vadovaujasi XI priede pateiktais kriterijais. Įstaigos, atitinkančios atitinkamuose darniuosiuose standartuose nurodytus vertinimo kriterijus, laikomos atitinkančiomis šiuos reikalavimus.

3.  Jei valstybė narė, patvirtinusi įstaigą, nustato, kad ši įstaiga nebeatitinka XI priedo kriterijų, ji atšaukia savo paskelbimą ir nedelsdama apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.



III SKYRIUS

Atitikties ženklas „CE“

10 straipsnis

1.  Atitikties ženklą „CE“ sudaro didžiosios raidės CE. Ženklo forma pateikta X priede. Po ženklo „CE“ eina gamybos kontrolę atliekančios notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeris.

2.  Be II priedo 1.0.5 punkto reikalavimų, ženklas „CE“ ant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos, apsaugos sistemų ir įtaisų turi būti tvirtinamas aiškiai matomoje vietoje, būti įskaitomas ir nenutrinamas.

3.  Draudžiama ant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos, apsaugos sistemų ar įtaisų dėti ženklus, kurie savo prasme ir forma, panašia į ženklą „CE“, galėtų suklaidinti trečiąsias šalis. Ant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos, apsaugos sistemų ar įtaisų galima tvirtinti ir kitokius žymenis, jeigu jie netrukdo matyti ir įskaityti ženklą „CE“.

11 straipsnis

Nepažeidžiant 7 straipsnio:

a) jei valstybė narė nustato, kad ženklas „CE“ yra pritvirtintas neteisingai, gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, įpareigojamas užtikrinti, kad gaminys atitiktų ženklinimo „CE“ reikalavimus ir kad toks pažeidimas būtų nutrauktas valstybės narės nustatytomis sąlygomis;

b) jei gaminys ir toliau neatitinka atitikties reikalavimų, valstybė narė imasi tinkamų priemonių apriboti ar uždrausti šio gaminio pateikimą rinkai arba užtikrinti, kad jis būtų pašalintas iš rinkos 7 straipsnyje numatyta tvarka.



IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

12 straipsnis

Bet kuris sprendimas, priimtas remiantis šia direktyva, kuris riboja ar draudžia pateikti rinkai ir (arba) pradėti eksploatuoti arba reikalauja pašalinti iš rinkos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą įrangą, apsaugos sistemą ar įtaisą, yra tiksliai pagrindžiamas. Apie jį nedelsiant pranešama suinteresuotai šaliai, ji yra informuojama apie teisines atkuriamąsias priemones, kurių ji gali imtis pagal suinteresuotos valstybės narės teisės aktus, bei nurodomas laikotarpis, per kurį tokių priemonių reikėtų imtis.

13 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad visos šią direktyvą taikančios šalys įsipareigotų išsaugoti visos informacijos, gaunamos vykdant užduotis, konfidencialumą. Tai neprieštarauja valstybių narių ir notifikuotųjų įstaigų įsipareigojimams keistis abipuse informacija ir skelbti įspėjimus.

14 straipsnis

1.  Direktyva 76/117/EEB, Direktyva 79/196/EEB ( 10 ) ir Direktyva 82/130/EEB nuo 2003 m. liepos 1 d. panaikinamos.

2.  EB atitikties darniesiems standartams liudijimai, gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose direktyvose numatyta tvarka, galioja iki 2003 m. birželio 30 d., jei jų galiojimo laikas nebus pasibaigęs anksčiau. Jų galiojimas ir toliau turi būti paremtas darniaisiais standartais, nurodytais pirmiau minėtose direktyvose.

3.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad notifikuotosios įstaigos, kurios pagal 8 straipsnio 1–4 dalis yra atsakingos už elektros įrangos, pateikiamos rinkai iki 2003 m. liepos 1 d., atitikties įvertinimą, atsižvelgtų į bandymų ir patikrų, jau atliktų vadovaujantis 1 dalyje nurodytų direktyvų reikalavimais, rezultatus.

15 straipsnis

1.  Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui iki 1995 m. rugsėjo 1 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Šios valstybių narių priemonės įsigalioja nuo 1996 m. kovo 1 d.

Valstybės narės, patvirtindamos 1 dalyje nurodytas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos pateikimo tvarką nustato pačios valstybės narės.

2.  Tačiau valstybės narės leidžia iki 2003 m. birželio 30 d. pateikti rinkai ir pradėti eksploatuoti įrangą ir apsaugos sistemas, atitinkančias nacionalinės teisės aktus, galiojusius jų teritorijoje šios direktyvos priėmimo dieną.

16 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.




I PRIEDAS

ĮRANGOS GRUPIŲ SKIRSTYMO Į KATEGORIJAS KRITERIJAI

1.   I grupės įranga

a) M1 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota ir, jei reikia, aprūpinta papildomomis specialiomis apsaugos priemonėmis, kad veiktų pagal gamintojo nustatytus parametrus ir užtikrintų aukštą apsaugos lygį.

Šios kategorijos įranga skirta naudoti požeminėse kasyklų dalyse bei antžeminiuose tokių kasyklų įrenginiuose, kur yra pavojingų kasyklų dujų ir (arba) degiųjų dulkių.

Šios kategorijos įranga turi nenustoti veikusi net ir retais gedimo sprogioje aplinkoje atvejais ir turi būti aprūpinta tokiomis apsaugos priemonėmis, kad:

 sugedus vienai apsaugos priemonei, bent jau viena kita savarankiškai veikianti priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį, arba

 reikiamas apsaugos lygis būtų užtikrintas įvykus dviem vienas su kitu nesusijusiems gedimams.

Šios kategorijos įranga turi atitikti papildomus II priedo 2.0.1. punkte numatytus reikalavimus;

b) M2 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad veiktų pagal gamintojo nustatytus eksploatacijos parametrus ir užtikrinanti aukštą apsaugos lygį.

Šios kategorijos įranga yra skirta naudoti požeminėse kasyklų dalyse bei antžeminiuose tokių kasyklų įrenginiuose, kur gali būti pavojingų kasyklų dujų ir (arba) degiųjų dulkių.

Susidarius sprogiai aplinkai, įranga turi būti išjungiama.

Šios kategorijos įrangos apsaugos priemonės užtikrina reikiamą apsaugos lygį tiek įprastomis, tiek ir gerokai blogesnėmis eksploatacijos sąlygomis, ypač susidariusiomis dėl neatsargaus elgesio su įranga ir besikeičiančių aplinkos sąlygų.

Šios kategorijos įranga turi atitikti papildomus II priedo 2.0.2. punkte numatytus reikalavimus.

2.   II grupės įranga

a) 1 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad veiktų pagal gamintojo nustatytus eksploatacijos parametrus ir užtikrintų aukštą apsaugos lygį.

Šios kategorijos įranga skirta naudoti ten, kur nuolat, ilgai ar dažnai sprogi aplinka susidaro dėl oro ir dujų, garų ar garų lašelių arba oro ir dulkių mišinių.

Šios kategorijos įranga turi užtikrinti reikiamą apsaugos lygį net ir retais įrangos gedimo atvejais ir yra aprūpinta tokiomis apsaugos priemonėmis, kad:

 sugedus vienai apsaugos priemonei, bent jau viena kita savarankiškai veikianti priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį, arba

 reikiamas apsaugos lygis būtų užtikrintas įvykus dviem vienas su kitu nesusijusiems gedimams.

Šios kategorijos įranga turi atitikti papildomus II priedo 2.1. punkte numatytus reikalavimus;

b) 2 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad veiktų pagal gamintojo nustatytus eksploatacijos parametrus ir užtikrintų aukštą apsaugos lygį.

Šios kategorijos įranga skirta naudoti ten, kur sprogi aplinka retkarčiais gali susidaryti dėl dujų, garų, garų lašelių arba oro ir dulkių mišinių.

Šios kategorijos įrangos apsaugos priemonės užtikrina reikiamą apsaugos lygį net esant dažniems trikdžiams ar įrangos gedimams, į kuriuos būtina atsižvelgti.

Šios kategorijos įranga turi atitikti papildomus II priedo 2.2. punkte numatytus reikalavimus;

c) 3 kategorijai priklauso įranga, sukonstruota taip, kad veiktų pagal gamintojo nustatytus eksploatacijos parametrus ir užtikrintų įprastą apsaugos lygį.

Šios kategorijos įranga skirta naudoti ten, kur tikimybė susidaryti sprogiai aplinkai dėl dujų, garų, garų lašelių arba oro ir dulkių mišinių yra maža, o jei tokios sąlygos ir susidaro, tai pasitaiko retai ir trunka trumpai.

Šios kategorijos įranga užtikrina reikiamą apsaugos lygį įprastu eksploatacijos režimu.

Šios kategorijos įranga turi atitikti papildomus II priedo 2.3. punkte numatytus reikalavimus.




II PRIEDAS

ESMINIAI SVEIKATOS APSAUGOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI PROJEKTUOJANT IR GAMINANT ĮRANGĄ IR APSAUGOS SISTEMAS, SKIRTAS VEIKTI POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE

Įvadinės pastabos

A. Reikia kiek galima labiau atsižvelgti į greitai besikeičiančius technologijos pasiekimus ir juos nedelsiant taikyti.

B. Esminiai reikalavimai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems įtaisams taikomi tiek, kiek būtina, kad šie įtaisai saugiai ir patikimai veiktų nekeldami sprogimo pavojaus.

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI ĮRANGAI IR APSAUGOS SISTEMOMS

1.0.   Bendrieji reikalavimai

1.0.1.   Integruotos saugos nuo sprogimo principai

Darbui potencialiai sprogioje aplinkoje skirta įranga ir apsaugos sistemos turi būti sukonstruotos laikantis integruotos saugos nuo sprogimo principų.

Todėl gamintojas privalo imtis šių priemonių:

 pirmiausia, jei galima, užkirsti kelią, kad pati įranga ir apsaugos sistemos netaptų sprogios aplinkos susidarymo priežastimi,

 atsižvelgiant į kiekvieną elektrinio ir neelektrinio pobūdžio užsiliepsnojimo šaltinį, neleisti užsiliepsnoti sprogiai aplinkai,

 jeigu vis dėlto įvyksta sprogimas, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kelti pavojų žmonėms ir, atskirais atvejais, naminiams gyvūnams ar nuosavam turtui, jį iš karto slopinti ir (arba) apriboti sprogimo liepsną ir jėgą iki pakankamai saugaus lygio.

1.0.2.

Siekiant kiek galima vengti pavojingų situacijų, įranga ir apsaugos sistemos turi būti projektuojamos ir gaminamos atlikus galimų gedimų eksploatacijos metu tyrimus.

Būtina atsižvelgti į visus tikėtinus jų neteisingo naudojimo atvejus.

1.0.3.

Ypatingos tikrinimo ir priežiūros sąlygos

Projektuojant ir gaminant įrangą ir apsaugos sistemas, skirtas dirbti ypatingomis tikrinimo ir priežiūros sąlygomis, būtina į šias sąlygas atsižvelgti.

1.0.4.

Supančios aplinkos sąlygos

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti taip suprojektuotos ir pagamintos, kad galėtų veikti ir esamomis, ir numatomomis supančios aplinkos sąlygomis.

1.0.5.

Ženklinimas

Visa įranga ir apsaugos sistemos turi būti ženklinamos aiškiai ir neištrinamai, nurodant šią būtiniausią informaciją:

 gamintojo pavadinimą ir adresą,

 ženklą „CE“ (žr. X priedo A dalį),

 serijos arba tipo nuorodą,

 serijos numerį, jei jis yra,

 pagaminimo metus,

 specialų apsaugos nuo sprogimo ženkląimage, po kurio eina įrangos grupės ir kategorijos simbolis,

 II grupės įrangai „G“ raidę (jei sprogi aplinka susidaro dėl dujų, garų ar garų lašelių)

 ir (arba)

 „D“ raidę (jei sprogi aplinka susidaro dėl dulkių).

Be to, prireikus turi būti žymima visa saugiam jų naudojimui svarbi informacija.

1.0.6.

Instrukcijos

a) Prie visos įrangos ir apsaugos sistemų turi būti instrukcijos, kuriose pateikiama bent ši informacija:

 informacijos, kuri pateikiama ženklinant įrangą ar apsaugos sistemas, santrauka, išskyrus serijos numerį (žr. 1.0.5. punktą), kartu su papildoma informacija, palengvinančia priežiūrą (pvz., importuojančių bei remonto firmų adresai ir kt.);

 nurodymai, kaip saugiai:

 

 paleisti veikti,

 naudoti,

 surinkti ir išrinkti,

 eksploatuoti (atlikti techninę apžiūrą ir avarinį remontą),

 įrengti,

 reguliuoti,

 jei reikia, nurodomos pavojingos zonos, esančios priešais slėgio sumažinimo įtaisus,

 jei reikia, apmokymo instrukcijos,

 smulki informacija, leidžianti neabejojant nuspręsti, ar konkrečios kategorijos įranga arba apsaugos sistema gali būti saugiai panaudota numatytoje vietoje esant numatytoms eksploatacijos sąlygoms,

 elektros ir slėgio parametrai, aukščiausia paviršiaus temperatūra ir kitos ribinės vertės,

 jei reikia, ypatingos naudojimo sąlygos, įskaitant smulkią informaciją apie galimą neteisingą naudojimą, apie kurį žinoma iš patirties,

 jei reikia, įrankių, naudojamų su įranga ar apsaugos sistemomis, esminės charakteristikos;

b) šias instrukcijas turi parengti gamintojas arba jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, viena iš Bendrijos kalbų.

Prie visos įrangos ir apsaugos sistemų turi būti naudojimo instrukcija, išversta į kalbą (-as) tos šalies, kurioje ketinama naudoti įrangą ar apsaugos sistemas, kartu su instrukcija originalo kalba.

Šį vertimą į kalbą, kuria kalbama įrangos naudojimo vietoje, turi atlikti gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, arba asmuo, pateikiantis įrangą ar apsaugos sistemas.

Išimties tvarka eksploatavimo instrukcija, skirta gamintojo arba jo įgalioto atstovo, įsisteigusio Bendrijoje, samdomiems specialistams, gali būti parengta viena Bendrijos kalbų, suprantama tiems specialistams;

c) instrukcijoje turi būti pateikti įrangos ar apsaugos sistemos įjungimo, priežiūros, tikrinimo, teisingo eksploatavimo kontrolės ir, kur tinka, remonto brėžiniai bei schemos kartu su visais naudingais, ypač saugos, nurodymais;

d) literatūra, aprašanti įrangą ar apsaugos sistemą, neturi saugos klausimais prieštarauti instrukcijoms.

1.1.   Medžiagų parinkimas

1.1.1.

Atsižvelgiant į numatomą eksploatacinį įtempį, įrangos ir apsaugos sistemų gamybai turi būti naudojamos tokios medžiagos, kurios nesukeltų sprogimo.

1.1.2.

Laikantis gamintojo nustatytų eksploatacijos sąlygų ribų, jokia naudojamų medžiagų ir potencialiai sprogios aplinkos sudedamųjų dalių reakcija, galinti pabloginti apsaugą nuo sprogimo, turi būti neįmanoma.

1.1.3.

Medžiagos turi būti taip parenkamos, kad numatomi jų charakteristikų ir suderinamumo su kitomis medžiagomis pokyčiai nesumažintų apsaugos; ypač reikia atsižvelgti į medžiagų atsparumą korozijai ir dėvėjimuisi, elektros laidumui, mechaninei jėgai, senėjimui ir temperatūros svyravimų poveikiui.

1.2.   Projektavimas ir gamyba

1.2.1.

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos atsižvelgiant į apsaugos nuo sprogimo technologijos pasiekimus, kad galėtų saugiai veikti visą numatytą galiojimo laiką.

1.2.2.

Sudedamosios dalys, numatytos įmontuoti į įrangą ar apsaugos sistemas arba skirtos pakeisti esamas, turi būti taip suprojektuotos ir pagamintos taip, kad, įmontuotos pagal gamintojo nurodymus, saugiai funkcionuotų ir, kaip numatyta, garantuotų apsaugą nuo sprogimo.

1.2.3.

Uždarosios konstrukcijos ir apsauga nuo nutekėjimo

Įranga, iš kurios gali nutekėti degiosios dujos ar dulkės, kur tik įmanoma, turi būti tik uždaros konstrukcijos.

Jei įrangoje yra angų ar nesandarių sujungimų, esant galimybei jie turi būti taip suprojektuoti, kad dėl atsiradusių dujų ar dulkių šalia įrangos nesusidarytų sprogi aplinka.

Medžiagų pripildymo ar išleidimo vietos turi būti, kiek įmanoma, taip suprojektuotos ir įrengtos, kad būtų apribotas degiųjų medžiagų nutekėjimas jas pripildant ar ištuštinant.

1.2.4.

Dulkių nuosėdos

Įranga ir apsaugos sistemos, skirtos veikti dulkėtose vietose, turi būti taip suprojektuotos, kad neužsiliepsnotų ant jų paviršiaus nusėdusios dulkės.

Kur galima, turi būti ribojamas dulkių nusėdimas. Įranga ir apsaugos sistemos turi būti lengvai valomos.

Įrangos dalių paviršiaus temperatūra turi būti nuolat palaikoma gerokai žemesnė nei nusėdusių karštų dulkių temperatūra.

Būtina atsižvelgti į nusėdusių dulkių sluoksnio storį ir, jei reikia, turi būti imtasi priemonių temperatūrai apriboti, kad dar labiau neįkaistų.

1.2.5.

Papildomos apsaugos priemonės

Įranga ir apsaugos sistemos, kurias gali paveikti tam tikri išoriniai įtempį sukeliantys veiksniai, kur reikia, turi turėti papildomas apsaugos priemones.

Įranga turi išlaikyti atitinkamą įtempį ir nesusilpnėti jos apsauga nuo sprogimo.

1.2.6.

Saugus atidarymas

Jei įranga ir apsaugos sistemos yra korpuse ar uždarame konteineryje, kurie patys jau yra tam tikra apsaugos nuo sprogimo detalė, atidaryti tokį korpusą ar konteinerį turi būti galima tik specialiu įrankiu ar naudojant atitinkamas apsaugos priemones.

1.2.7.

Apsauga nuo kitų pavojų

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti taip suprojektuotos ir pagamintos, kad būtų:

a) išvengta fizinių sužalojimų ar kitokios žalos tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu;

b) užtikrinta, kad nesusidarys tokia pasiekiamų dalių paviršiaus temperatūra ar spinduliuotė, kuri sukeltų pavojų;

c) pašalinti su elektra nesusiję pavojai, nustatyti remiantis patirtimi;

d) užtikrinta, kad numatomos perkrovų sąlygos nesukelia pavojingų situacijų.

Jei šiame punkte nurodytus su įranga ir apsaugos sistemomis susijusius pavojingus atvejus visiškai ar iš dalies reguliuoja kitos Bendrijos direktyvos ir jei tos konkrečios direktyvos yra taikomos, ši direktyva tokiai įrangai ir apsaugos sistemoms bei tokiems pavojaus atvejams netaikoma arba nustoja būti taikoma.

1.2.8.

Įrangos perkrova

Projektuojant įrangą turi būti numatytos priemonės apsaugoti ją nuo pavojingos perkrovos: kompleksiniai matavimo, reguliavimo ir valdymo įtaisai – padidėjusios srovės išjungikliai, temperatūros ribotuvai, diferencinio slėgio jungikliai, debitmačiai, uždelsiančiosios relės, viršijamo greičio monitoriai ir (arba) kiti kontrolės prietaisai.

1.2.9.

Ugniai atsparūs dėklai

Jeigu dalys, nuo kurių gali užsiliepsnoti sprogi aplinka, yra dėkle, būtina imtis priemonių, kad dėklas atlaikytų slėgį, susidariusį sprogus viduje sprogstamajam mišiniui, ir neleistų sprogimui išplisti į sprogiąją aplinką.

1.3.   Galimi užsiliepsnojimo šaltiniai

1.3.1.   Pavojai, kylantys dėl įvairių užsiliepsnojimo šaltinių

Neleistina, kad atsirastų tokie užsiliepsnojimo šaltiniai kaip kibirkštys, liepsna, elektros lankai, aukšta paviršiaus temperatūra, akustinė energija, optinė spinduliuotė, elektromagnetinės bangos ir kiti.

1.3.2.   Pavojai, kylantys dėl statinės elektros

Atitinkamomis priemonėmis turi būti užkirstas kelias atsirasti elektrostatiniams krūviams, galintiems sukelti iškrovas.

1.3.3.   Pavojai, kylantys dėl elektros klaidžiojančiųjų ir nuotėkio srovių

Laidžiosios įrangos dalys turi būti apsaugotos nuo elektros klaidžiojančiųjų ir nuotėkio srovių, galinčių sukelti užsiliepsnojimą skatinančius veiksnius, pavyzdžiui, pavojingą koroziją, paviršiaus įkaitimą ar kibirkštis.

1.3.4.   Pavojai, kylantys dėl perkaitimo

Projektuojant įrangą, reikia, kiek įmanoma, apsaugoti ją nuo perkaitimo, galinčio atsirasti dėl trinties ar smūgių, pasitaikančių, pavyzdžiui, tarp susiliečiančių medžiagų ir dalių joms sukantis ar patekus svetimkūniams.

1.3.5.   Pavojai, kylantys dėl slėgio kompensacijos

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti taip suprojektuotos ir sumontuotos su kompleksiniais matavimo, valdymo ir reguliavimo įtaisais, kad susijusi su jais slėgio kompensacija nesukeltų smūginių bangų ar suspaudimų, galinčių būti užsiliepsnojimo priežastimi.

1.4.   Išorinio poveikio pavojai

1.4.1.

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti taip suprojektuotos ir pagamintos, kad galėtų visiškai saugiai atlikti savo funkcijas gamintojo nustatytomis ribinėmis eksploatavimo sąlygomis, netgi keičiantis aplinkos sąlygoms ir esant pašalinei įtampai, drėgmei, vibracijai, užterštumui ir kitokiam pašaliniam poveikiui.

1.4.2.

Naudojamos įrangos dalys turi atitikti numatytus mechaninius ir šiluminius krūvius ir būti atsparios esamų ar numatomų agresyviųjų medžiagų poveikiui.

1.5.   Reikalavimai saugos prietaisams

1.5.1.

Saugos prietaisai turi veikti nepriklausomai nuo visų darbui reikalingų matavimo ir (arba) valdymo įtaisų.

Saugos prietaiso gedimas turi būti kuo greičiau atitinkamomis techninėmis priemonėmis nustatomas, kad būtų kuo mažesnė tikimybė susidaryti pavojingai situacijai.

Paprastai turi būti laikomasi patikimumo principo.

Saugos prietaisai turi įjungti atitinkamus valdymo įtaisus be tarpinės programinės komandos.

1.5.2.

Sugedus saugos prietaisui, įranga ir (arba) apsaugos sistemos, kur galima, turi būti apsaugotos.

1.5.3.

Saugos prietaisų avarinio valdymo pultai turi turėti pakartotinio paleidimo jungiklius. Įprastu darbo režimu nauja paleidimo komanda gali pradėti veikti tik po to, kai pakartotinio paleidimo jungikliai bus vėl įjungti.

1.5.4.

Valdymo ir vaizdo įtaisai

Ten, kur naudojami valdymo ir vaizdo įtaisai, jie turi būti suprojektuoti laikantis ergonomikos principų, siekiant užtikrinti aukščiausią nuo sprogimo pavojaus apsaugantį eksploatavimo lygį.

1.5.5.

Reikalavimai apsaugos nuo sprogimo matuokliams

Kadangi matuokliai priklauso sprogioje aplinkoje naudojamai įrangai, jie turi būti taip suprojektuoti ir pagaminti, kad atitiktų numatytus eksploatavimo reikalavimus ir galėtų veikti ypatingomis sąlygomis.

1.5.6.

Kur būtina, turi būti galimybė patikrinti matuoklių rodmenų tikslumą ir jų tinkamumą.

1.5.7.

Matuoklių konstrukcijoje turi būti numatytas saugos veiksnys, kuris užtikrintų, kad pavojaus slenkstis yra gana toli nuo registruojamų aplinkos sprogimo ir (ar) užsiliepsnojimo ribų, visų pirma atsižvelgiant į įrangos eksploatavimo sąlygas ir galimus matuoklių nuokrypius.

1.5.8.

Pavojai, susiję su programine įranga

Projektuojant programinio valdymo įrangą, apsaugos sistemas ir saugos prietaisus, turi būti atsižvelgta į pavojus, susijusius su programos klaidomis.

1.6.   Integruotieji saugos reikalavimai

1.6.1.

Kad įrangą ir apsaugos sistemas, veikiančias automatiniuose procesuose, būtų galima išjungti, kai jos nukrypsta nuo numatyto darbo režimo, jose turi būti numatyta rankinio valdymo galimybė, jei tai nekelia pavojaus saugiam darbui.

1.6.2.

Įjungus avarinio išjungimo sistemą, sukaupta energija turi būti kuo greičiau ir saugiau išsklaidyta ar izoliuota, kad nekeltų pavojaus.

Tai netaikytina elektrocheminiu būdu kaupiamai energijai.

1.6.3.

Pavojai, kylantys dėl energijos tiekimo sutrikimo

Kai, sutrikus energijos tiekimui, įranga ir apsaugos sistemos gali sukelti papildomą pavojų, turi būti galima palaikyti jų veikimą nepriklausomai nuo likusios įrangos.

1.6.4.

Pavojai, kylantis dėl sujungimo

Įranga ir apsaugos sistemos turi būti įrengtos naudojant tinkamus kabelius ir izoliacinius įvadus.

Kai įranga ir apsaugos sistemos yra numatytos naudoti kartu su kita įranga ir apsaugos sistemomis, jungtis turi būti saugi.

1.6.5.

Įranga su įspėjamaisiais prietaisais

Jei įranga ar apsaugos sistemos yra su aptikimo arba signalizacijos prietaisais sprogios aplinkos susidarymui kontroliuoti, turi būti pridėtos instrukcijos, nurodančios jų įmontavimui tinkamas vietas.

2.   PAPILDOMI REIKALAVIMAI ĮRANGAI

2.0.   Reikalavimai I grupės M kategorijos įrangai

2.0.1.   Reikalavimai I grupės M1 kategorijos įrangai

2.0.1.1.

Įranga turi būti taip suprojektuota ir pagaminta, kad net retų jos gedimų atveju nesuaktyvėtų užsiliepsnojimo šaltiniai.

Įranga turi turėti tokias apsaugos priemones, kad:

 sugedus vienai apsaugos priemonei, bent jau viena kita savarankiškai veikianti priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį, arba

 reikiamas apsaugos lygis būtų užtikrintas įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams.

Kur būtina, ši įranga turi turėti papildomas specialias apsaugos priemones.

Ji turi veikti ir susidarius sprogiai aplinkai.

2.0.1.2.

Kur būtina, įranga turi būti pagaminta tokiu būdu, kad į ją nepatektų dulkių.

2.0.1.3.

Kad neužsiliepsnotų suspensinės dulkės, įrangos dalių paviršiaus temperatūra turi būti gerokai žemesnė nei numatytoji oro ir dulkių mišinio užsiliepsnojimo temperatūrą.

2.0.1.4.

Įranga turi būti taip suprojektuota, kad jos dalys, galinčios būti užsiliepsnojimo šaltiniu, atsidarytų tik esant išjungtai įrangai arba vidinės saugos sąlygomis. Jei įranga negali būti išjungiama, gamintojas įrangos atidarymo vietą privalo pažymėti įspėjamuoju užrašu.

Jei būtina, įranga turi turėti papildomas blokavimo sistemas.

2.0.2.   Reikalavimai I grupės M2 kategorijos įrangai

2.0.2.1.

Įranga turi turėti apsaugos priemones, užtikrinančias, kad esant įprastoms ar blogesnėms eksploatavimo sąlygoms nesuaktyvės galimi užsiliepsnojimo šaltiniai, ypač tada, kai neatsargiai elgiamasi su įranga arba pasikeitus aplinkos sąlygoms.

Susidarius sprogiai aplinkai, įranga turi būti išjungiama.

2.0.2.2.

Įranga turi būti taip suprojektuota, kad jos dalis, galinčias būti užsiliepsnojimo šaltiniu, būtų galima atdaryti tik esant išjungtai įrangai arba per atitinkamas blokavimo sistemas. Jeigu įranga negali būti išjungiama, įrangos atidarymo vietą gamintojas privalo pažymėti įspėjamuoju užrašu.

2.0.2.3.

Turi būti taikomi M1 kategorijai galiojantys reikalavimai, susiję su sprogimo pavojumi, kylančiu dėl dulkių.

2.1.   Reikalavimai II grupės 1 kategorijos įrangai

2.1.1.   Sprogi aplinka, susidaranti dėl dujų, garų ar smulkių lašelių

2.1.1.1.

Įranga turi būti taip suprojektuota ir pagaminta, kad net retų jos gedimų atveju nesuaktyvėtų užsiliepsnojimo šaltiniai.

Ji turi turėti tokias apsaugos priemones, kad:

 sugedus vienai apsaugos priemonei, bent jau viena kita savarankiškai veikianti priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį, arba

 reikiamas apsaugos lygis būtų užtikrintas įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams.

2.1.1.2.

Įrangoje su įkaistančiais paviršiais turi būti imtasi priemonių, užtikrinančių, kad net pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis nebūtų viršyta didžiausia leistina paviršiaus temperatūra.

Taip pat turi būti atsižvelgta į galimą temperatūros kilimą dėl įrangos laipsniško kaitimo ir cheminių reakcijų.

2.1.1.3.

Įranga turi būti taip suprojektuota, kad jos dalis, galinčias būti užsiliepsnojimo šaltiniu, būtų galima atidaryti tik esant išjungtai įrangai arba vidinės saugos sąlygomis. Jei įranga negali būti išjungiama, gamintojas įrangos atidarymo vietą turi pažymėti įspėjamuoju užrašu.

Jei būtina, įranga turi turėti papildomas blokavimo sistemas.

2.1.2.   Sprogi aplinka, susidaranti dėl oro ir dulkių mišinio

2.1.2.1.

Įranga turi būti taip suprojektuota ir pagaminta, kad net retų jos gedimų atveju neužsiliepsnotų oro ir dulkių mišinys.

Ji turi turėti tokias apsaugos priemones, kad:

 sugedus vienai apsaugos priemonei, bent jau viena kita savarankiškai veikianti priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį, arba

 reikiamas apsaugos lygis būtų užtikrintas įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams.

2.1.2.2.

Kur būtina, įranga turi būti taip suprojektuota, kad dulkės galėtų į įrangą patekti ar pasišalinti iš jos tik specialiai skirtose vietose.

Šis reikalavimas taip pat turi būti taikomas kabelių įvadams ir jungtims.

2.1.2.3.

Kad neužsiliepsnotų suspensinės dulkės, įrangos dalių paviršiaus temperatūra turi būti žemesnė nei numatytoji oro ir dulkių mišinio užsiliepsnojimo temperatūra.

2.1.2.4.

Įrangos dalių saugiam atidarymui taikomas 2.1.1.3 reikalavimas.

2.2.   Reikalavimai II grupės 2 kategorijos įrangai

2.2.1.   Sprogi aplinka, susidaranti dėl dujų, garų ar garų lašelių

2.2.1.1.

Įranga turi būti taip suprojektuota ir pagaminta, kad būtų išvengta užsiliepsnojimo šaltinių, atsirandančių dėl dažnai pasitaikančių trikdymų ar įrangos gedimų, į kuriuos paprastai turi būti atsižvelgiama.

2.2.1.2.

Įrangos dalys turi būti taip suprojektuotos ir pagamintos, kad nebūtų viršijama leistina jų paviršiaus temperatūra net ir tais atvejais, kai kyla pavojus dėl gamintojo numatytų neįprastų situacijų.

2.2.1.3.

Įranga turi būti taip suprojektuota ir pagaminta, kad jos dalis, galinčias būti užsiliepsnojimo šaltiniu, būtų galima atdaryti tik esant išjungtai įrangai arba per blokavimo sistemas. Ten, kur įranga negali būti išjungiama, gamintojas įrangos atidarymo vietą privalo pažymėti įspėjamuoju užrašu.

2.2.2.   Sprogi aplinka, susidaranti dėl oro ir dulkių mišinio

2.2.2.1.

Įranga turi būti taip suprojektuota ir pagaminta, kad būtų išvengta oro ir dulkių mišinių užsiliepsnojimo net ir dėl dažnai pasitaikančių trikdžių ar įrangos gedimų, į kuriuos paprastai turi būti atsižvelgiama.

2.2.2.2.

Paviršiaus temperatūrai taikomas 2.1.2.3 reikalavimas.

2.2.2.3.

Apsaugai nuo dulkių taikomas 2.1.2.2 reikalavimas.

2.2.2.4.

Saugiam įrangos dalių atidarymui taikomas 2.2.1.3 reikalavimas.

2.3.   Reikalavimai II grupės 3 kategorijos įrangai

2.3.1.   Sprogi aplinka, susidaranti dėl dujų, garų ar garų lašelių

2.3.1.1.

Įranga turi būti taip suprojektuota ir pagaminta, kad būtų išvengta numatytų užsiliepsnojimo šaltinių, galinčių susidaryti esant įprastoms eksploatacijos sąlygoms.

2.3.1.2.

Esant numatytoms eksploatacijos sąlygoms, paviršiaus temperatūra neturi viršyti nustatytos didžiausios paviršiaus temperatūros. Išimtiniais atvejais gali būti leidžiama aukštesnė temperatūra, jei gamintojas pasirenka specialias papildomas apsaugos priemones.

2.3.2.   Sprogi aplinka, susidaranti dėl oro ir dulkių mišinių

2.3.2.1.

Įranga turi būti taip suprojektuota ir pagaminta, kad ją eksploatuojant įprastomis sąlygomis, oro ir dulkių mišiniai neužsidegtų nuo galimų užsiliepsnojimo šaltinių.

2.3.2.2.

Paviršiaus temperatūrai taikomas 2.1.2.3 reikalavimas.

2.3.2.3.

Įranga, įskaitant kabelių įvadus ir jungtis, turi būti taip pagaminta, kad, priklausomai nuo dulkių dalelių dydžio, jos negalėtų sudaryti sprogstamųjų mišinių su oru bei pavojingais kiekiais susikaupti įrangoje.

3.   PAPILDOMI REIKALAVIMAI APSAUGOS SISTEMOMS

3.0.   Bendrieji reikalavimai

3.0.1.

Apsaugos sistemos turi būti tokio dydžio, kad sprogimo pasekmes sumažintų iki pakankamai saugaus lygio.

3.0.2.

Apsaugos sistemos turi būti taip suprojektuotos ir taip įjungiamos, kad sprogimas negalėtų plisti pavojinga grandinine reakcija arba kad stiprus kibirkščiavimas ir pradinis sprogimas netaptų detonatoriais.

3.0.3.

Sutrikus elektros energijos tiekimui, apsaugos sistemos turi toliau veikti tiek laiko, kiek reikia, kad būtų išvengta pavojingos situacijos.

3.0.4.

Apsaugos sistemos neturi reaguoti į išorinius trukdžius.

3.1.   Planavimas ir projektavimas

3.1.1.   Techninės medžiagų charakteristikos

Parenkant technines medžiagų charakteristikas, projektavimo metu turi būti atsižvelgta į didžiausią slėgį ir temperatūrą, kurie susidarytų sprogimo ekstremaliomis eksploatacijos sąlygomis metu ir esant tikėtinam liepsnos poveikiui.

3.1.2.

Apsaugos sistemos, skirtos sustabdyti ar apriboti vidaus sprogimus, turi atlaikyti smūgio bangą.

3.1.3.

Apsaugos sistemų dalys turi atlaikyti didžiausią laukiamą sprogimo slėgį ir neturi sutrikti jų veikimas.

3.1.4.

Planuojant ir projektuojant apsaugos sistemas, būtina atsižvelgti į slėgio poveikį periferinei įrangai ir prijungtam vamzdynui.

3.1.5.

Slėgio sumažinimo sistemos

Jeigu apsaugos sistemų apkrovos gali viršyti jų konstrukcinį stiprumą, projekte turi būti numatytas slėgio sumažinimo prietaisas, kuris būtų nepavojingas greta esantiems žmonėms.

3.1.6.

Sprogimo slopinimo sistemos

Sprogimo slopinimo sistemos turi būti taip suprojektuotos ir pagamintos, kad kuo anksčiau reaguotų į prasidedantį sprogimą ir, priklausomai nuo maksimalaus slėgio didėjimo greičio ir maksimalaus sprogimo slėgio, kuo veiksmingiau jį neutralizuotų.

3.1.7.

Išjungimo sistemos galimo sprogimo atveju

Sistemos, skirtos atitinkamais prietaisais kuo greičiau išjungti įrangą galimo sprogimo atveju, turi būti taip suprojektuotos ir sukonstruotos, kad jomis neplistų viduje užsiliepsnojusi liepsna ir būtų išsaugotas mechaninis atsparumas eksploatacijos sąlygomis.

3.1.8.

Apsaugos sistemas turi būti galima taip įjungti į atitinkamo signalizacijos jautrio grandinę, kad prireikus būtų nutrauktas gamybos procesas ir išjungtos nebegalinčios saugiai dirbti įrangos dalys.




III PRIEDAS

EB TIPO TYRIMAS

1.

Šiame priede pateikiama procedūra, kuria notifikuotoji įstaiga nustato ir paliudija, kad numatytos gamybos tipinis gaminio pavyzdys atitinka taikytinas direktyvos nuostatas.

2.

Paraišką atlikti EB tipo tyrimą pateikia gamintojas arba jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, savo pasirinktai notifikuotajai įstaigai.

Paraiškoje nurodoma:

 gamintojo pavadinimas, adresas ir, jei paraišką pateikia įgaliotas atstovas, jo pavadinimas ir adresas,

 raštiškas pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo įteikta kitai notifikuotajai įstaigai,

 3 punkte aprašyti techniniai dokumentai.

Paraiškos įteikėjas pateikia notifikuotajai įstaigai savo numatytos gamybos tipinį gaminio pavyzdį, toliau vadinamą „tipu“. Jei reikia bandymo programai vykdyti, notifikuotoji įstaiga gali pareikalauti ir kitų pavyzdžių.

3.

Techniniai dokumentai leidžia įvertinti, ar gaminys atitinka šios direktyvos reikalavimus. Kiek reikalinga įvertinimui, į juos įeina gaminio projektas, gamyba ir veikimas, ir juose turi būti:

 bendras tipo aprašymas,

 projekto ir gamybos brėžiniai, sudedamųjų dalių, surenkamųjų mazgų surinkimo, grandinių schemos ir kt.,

 kad būtų suprantamiau, šių brėžinių, schemų ir gaminio veikimo aprašymai ir paaiškinimai,

 visiškai ar iš dalies taikomų 5 straipsnyje nurodytų standartų sąrašas, taip pat sprendimų, priimtų siekiant įvykdyti esminius šios direktyvos reikalavimus, kai 5 straipsnio standartai netaikomi, aprašymas,

 projekto skaičiavimų, atliktų tyrimų ir kiti rezultatai,

 bandymų ataskaitos.

4.

Notifikuotoji įstaiga:

4.1)

išnagrinėja techninius dokumentus, patikrina, ar tipas pagamintas laikantis techninės dokumentacijos, ir nustato, kurios detalės buvo suprojektuotos pagal 5 straipsnyje nurodytų standartų reikalavimus, taip pat sudedamąsias dalis, kurios buvo suprojektuotos nesilaikant šių standartų reikalavimų;

4.2)

atlieka ar įpareigoja atlikti atitinkamus tyrimus ir būtinus bandymus siekiant patikrinti, ar priimti gamintojo sprendimai atitinka esminius šios direktyvos reikalavimus, kai netaikomi 5 straipsnyje nurodyti standartai;

4.3)

atlieka ar įpareigoja atlikti atitinkamus tyrimus ir būtinus bandymus siekiant patikrinti, ar ten, kur gamintojas pasirinko taikyti atitinkamus standartus, jie buvo iš tikrųjų taikomi;

4.4)

suderina su paraiškos įteikėju, kur bus atliekami tyrimai ir būtini bandymai.

5.

Kai tipas atitinka šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga išduoda paraiškos įteikėjui EB tipo tyrimo liudijimą. Jame nurodomas gamintojo pavadinimas, adresas, tyrimų išvados ir duomenys, kurių reikia patvirtintam tipui identifikuoti.

Prie liudijimo pridedami svarbių techninių dokumentų sąrašas, o jo nuorašas saugomas notifikuotojoje įstaigoje.

Jei gamintojui arba jo įgaliotam atstovui, įsisteigusiam Bendrijoje, tipo liudijimas neišduodamas, notifikuotoji įstaiga nurodo tokio sprendimo priežastis.

Numatoma apeliacinių skundų tvarka.

6.

Paraiškos įteikėjas praneša notifikuotajai įstaigai, kurioje saugomi EB tipo tyrimo liudijimo techniniai dokumentai, apie visus patvirtintos įrangos ar apsaugos sistemos keitimus, kuriuos būtina papildomai patvirtinti, jeigu tokie keitimai gali turėti įtakos esminių reikalavimų ar numatytų gaminio naudojimo sąlygų atitikimui. Šis papildomas patvirtinimas išduodamas kaip priedas prie EB tipo tyrimo liudijimo originalo.

7.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga perduoda kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją apie išduotus ir panaikintus EB tipo tyrimo liudijimus ir priedus.

8.

Kitos notifikuotosios įstaigos gali gauti EB tipo tyrimo liudijimų ir (arba) jų priedų nuorašus. Jos saugo liudijimų priedus.

9.

Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, kartu su techniniais dokumentais saugo EB tipo tyrimo liudijimų ir jų priedų nuorašus mažiausiai 10 metų po paskutinės įrangos ar apsaugos sistemos pagaminimo.

Kai gamintojas ir jo įgaliotas atstovas nėra įsisteigęs Bendrijoje, atsakomybė už techninių dokumentų saugojimą tenka asmeniui, kuris pateikia gaminį Bendrijos rinkai.




IV PRIEDAS

GAMYBOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

1.

Šiame priede pateikiama procedūra, kuria 2 punkte aprašytus reikalavimus atitinkantis gamintojas nustato ir paliudija, kad gaminiai atitinka EB tipo tyrimo liudijime aprašytą tipą ir jiems taikomos direktyvos reikalavimus. Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, kiekvieną įrangą pažymi ženklu „CE“ ir parašo atitikties deklaraciją. Kartu su ženklu „CE“ pateikiamas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už EB kontrolę, identifikavimo kodas 4 skirsnyje.

2.

Gamybai, galutiniam įrangos patikrinimui ir išbandymui gamintojas naudojasi patvirtinta kokybės sistema, kaip nurodyta 3 skirsnyje, ir pats yra tikrinamas bei prižiūrimas kaip nurodyta 4 skirsnyje.

3.

Kokybės sistema

3.1.

Gamintojas pateikia savo pasirinktai notifikuotajai įstaigai paraišką įvertinti jo konkrečios įrangos kokybės sistemą.

Paraiškoje nurodoma:

 visa reikiama informacija apie konkrečios kategorijos gaminį,

 kokybės sistemos dokumentai,

 patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir EB tipo tyrimo liudijimo nuorašas.

3.2.

Kokybės sistema garantuoja įrangos atitiktį EB tipo tyrimo liudijime aprašytam tipui ir jai taikomos direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami dokumentais: raštais, darbo tvarka ir instrukcijomis. Kokybės sistemos dokumentai turi užtikrinti, kad kokybės programos, planai, vadovai ir dokumentų duomenys bus vienodai suprasti.

Juose visų pirma tiksliai aprašoma:

 kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovybės atsakomybė ir įgaliojimai dėl įrangos kokybės,

 numatytieji gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo būdai, procesai ir sistemingi veiksmai,

 kokios ir kaip dažnai bus atliekamos tyrimai ir bandymai prieš pradedant gamybą, gamybos metu ir ją baigus,

 kokybės dokumentai: kontrolės ataskaitos ir bandymų duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie personalo kvalifikaciją ir kt.,

 priemonės, kuriomis kontroliuojama, ar yra pasiekta reikalaujama įrangos kokybė ir ar efektyviai veikia kokybės sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą, kad nustatytų, ar ši atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji daro prielaidą, kad kokybės sistema, įdiegianti atitinkamą darnųjį standartą, atitinka šiuos reikalavimus. Tikrintojų grupėje turi būti bent vienas asmuo, turintis atitinkamos įrangos technologijos vertinimo patirtį. Vertinimo procedūra numato tikrintojų lankymąsi gamybos vietoje. Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos patikrinimo išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas sutinka vykdyti visus įsipareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema, ir prižiūrėti, kad ji išliktų pakankamai veiksminga.

Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas praneša kokybės sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai apie kiekvieną numatomą kokybės sistemos sumoderninimą.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema atitinka 3.2 punkto reikalavimus, ar reikia iš naujo ją įvertinti.

Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos patikrinimo išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.

Priežiūra, kurią turi atlikti notifikuotoji įstaiga

4.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų įsipareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai tikrinant lankyti gamybos, kontrolės, bandymo ir sandėliavimo patalpas ir pateikia visą būtiną informaciją, visų pirma

 kokybės sistemos dokumentus,

 kokybės dokumentus: kontrolės ataskaitas ir bandymų duomenis, kalibravimo duomenis, ataskaitas apie personalo kvalifikaciją ir kt.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas palaiko ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali netikėtai aplankyti gamintoją. Tokių apsilankymų metu, jei reikia, ji gali atlikti arba įpareigoti atlikti bandymus, siekiant patikrinti, ar teisingai veikia kokybės sistema. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui ataskaitą apie apsilankymą ir, jei buvo atliktas bandymas, – bandymo ataskaitą.

5.

Gamintojas bent 10 metų po paskutinės įrangos pagaminimo laiko valstybės institucijų žinioje:

 3.1 punkto antroje įtraukoje nurodytus dokumentus,

 duomenis apie 3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytą sumoderninimą,

 3.4 punkto paskutinėje pastraipoje, 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytus notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas.

6.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms apie sprendimus patvirtinti arba panaikinti kokybės sistemą.




V PRIEDAS

GAMINIO PATIKRA

1.

Šiame priede pateikiama procedūra, kuria gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, tikrina ir paliudija, kad įranga, kuriai taikomos šio priedo 3 punkto nuostatos, atitinka EB tipo tyrimo liudijime nurodytą tipą ir atitinkamus šios direktyvos reikalavimus.

2.

Gamintojas imasi būtinų priemonių, kad gamybos procesu būtų garantuota, jog įranga atitinka EB tipo tyrimo liudijime aprašytą tipą ir jai taikomos direktyvos reikalavimus. Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, kiekvieną įrangos dalį pažymi ženklu „CE“ ir parengia atitikties deklaraciją.

3.

Siekdama patikrinti, ar 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos sistema ar įtaisas atitinka šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga atlieka 4 skirsnyje numatytą tyrimą ir bandymus, patikrindama ir išbandydama kiekvieną gaminį.

Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas saugo atitikties deklaracijos nuorašą mažiausiai 10 metų po paskutinio gaminio pagaminimo.

4.

Patikra, kurios metu atliekama kiekvienos įrangos dalies tyrimas ir bandymai

4.1.

Visos įrangos dalys yra tikrinamos atskirai jas išbandant tam tikrais būdais, kurie nurodyti 5 straipsnyje minimuose standartuose, arba atliekant lygiaverčius išbandymus siekiant patikrinti, ar jos atitinka EB tipo tyrimo liudijime aprašytą tipą ir atitinkamus šios direktyvos reikalavimus.

4.2.

Notifikuotoji įstaiga prie kiekvienos patvirtintos įrangos dalies pritvirtina arba įpareigoja pritvirtinti jas identifikuojantį numerį ir pagal atliktus bandymus parašo atitikties liudijimą.

4.3.

Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas užtikrina, kad pareikalavus jis pateiks notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties liudijimus.




VI PRIEDAS

ATITIKTIS TIPUI

1.

Šiame priede pateikiama procedūra, kuria gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, užtikrina ir paliudija, kad įranga atitinka EB tipo tyrimo liudijime aprašytą tipą ir jai taikomus šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, kiekvieną įrangos dalį pažymi ženklu „CE“ ir parašo atitikties deklaraciją.

2.

Gamintojas imasi būtinų priemonių garantuoti, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog pagaminta įranga atitinka EB tipo tyrimo liudijime aprašytą tipą ir atitinkamus šios direktyvos reikalavimus.

3.

Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas atitikties deklaracijos nuorašą saugo mažiausiai 10 metų nuo datos, kai įranga buvo pagaminta paskutinį kartą. Jei gamintojas ar jo įgaliotas atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, atsakomybė už techninių dokumentų saugojimą tenka asmeniui, kuris pateikia įrangą ar apsaugos sistemą Bendrijos rinkai.

Bandymus apsaugai nuo sprogimo nustatyti su visomis įrangos dalimis gamintojas atlieka pats arba jie atliekami jo pavedimu. Bandymai atliekami gamintojo pasirinktos notifikuotosios įstaigos atsakomybe.

Notifikuotosios įstaigos atsakomybe gamintojas gamybos metu pritvirtina ją identifikuojantį numerį.




VII PRIEDAS

GAMINIO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

1.

Šiame priede pateikiama procedūra, kuria gamintojas, atitinkantis 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus, užtikrina ir paliudija, kad įranga atitinka EB tipo tyrimo liudijime nurodytą tipą. Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, kiekvieną gaminį pažymi ženklu „CE“ ir parašo atitikties deklaraciją. Kartu su ženklu „CE“ pateikiamas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 4 skirsnyje nurodytą priežiūrą, identifikavimo numeris.

2.

Įrangos galutiniam patikrinimui ir išbandymui gamintojas naudojasi patvirtinta kokybės sistema, kaip numatyta 3 skirsnyje, ir yra prižiūrimas kaip nurodyta 4 skirsnyje.

3.

Kokybės sistema

3.1.

Gamintojas savo pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti įrangos kokybės sistemą.

Paraiškoje nurodoma:

 visa reikiama informacija apie šios kategorijos gaminį,

 kokybės sistemos dokumentai,

 patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir EB tipo tyrimo liudijimo nuorašas.

3.2.

Kaip reikalauja kokybės sistema siekiant užtikrinti, kad įranga atitinka šios direktyvos reikalavimus, visos įrangos dalys tikrinamos, išbandant jas tam tikrais būdais, kurie nurodyti 5 straipsnyje minimuose standartuose, arba atliekant lygiaverčius bandymus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami raštais, darbo tvarka ir instrukcijomis. Šie kokybės sistemos dokumentai turi užtikrinti, kad kokybės programos, planai, vadovai ir dokumentų duomenys bus vienodai suprasti.

Juose visų pirma tiksliai aprašoma:

 kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovybės atsakomybė ir įgaliojimai dėl gaminio kokybės,

 tyrimas ir bandymai, kuriuos numatoma atlikti pabaigus gamybą,

 kokybės sistemos veikimo stebėjimo ir kontrolės priemonės,

 kokybės dokumentai: kontrolės ataskaitos ir bandymų duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie personalo kvalifikaciją ir kt.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą, kad nustatytų, ar ši atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji daro prielaidą, kad kokybės sistema, įdiegianti atitinkamą darnųjį standartą, atitinka šiuos reikalavimus.

Tikrintojų grupėje turi būti bent vienas asmuo, turintis atitinkamos įrangos technologijos vertinimo patirtį. Vertinimo procedūra numato tikrintojų lankymąsi gamybos vietoje.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos patikrinimo išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas sutinka vykdyti visus įsipareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema, ir prižiūrėti, kad ji išliktų pakankamai veiksminga.

Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas praneša kokybės sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai apie kiekvieną numatomą kokybės sistemos sumoderninimą.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema atitinka 3.2 punkto reikalavimus, ar reikia iš naujo ją įvertinti.

Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos patikrinimo išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.

Priežiūra, kurią turi atlikti notifikuotoji įstaiga

4.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų įsipareigojimus, susijusius su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai tikrinimo tikslu lankyti jo kontrolės, bandymų ir sandėliavimo patalpose ir pateikia jai būtiną informaciją, visų pirma

 kokybės sistemos dokumentus,

 techninius dokumentus,

 kokybės dokumentus: kokybės ataskaitas ir bandymų duomenis, kalibravimo duomenis, ataskaitas apie personalo kvalifikaciją ir kt.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad užtikrintų, jog gamintojas palaiko ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali netikėtai aplankyti gamintoją. Tokių apsilankymų metu, jei reikia, ji gali atlikti arba įpareigoti atlikti bandymus siekiant patikrinti, ar teisingai veikia kokybės sistema; gamintojui ji pateikia ataskaitą apie apsilankymą ir, jei buvo atliktas bandymas, – bandymo ataskaitą.

5.

Gamintojas mažiausiai 10 metų po paskutinės įrangos pagaminimo laiko valstybės institucijų žinioje:

 3.1 punkto trečioje pastraipoje nurodytus dokumentus,

 duomenis apie 3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytą sumoderninimą,

 3.4 punkto paskutinėje pastraipoje, 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytus notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas.

6.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms apie kokybės sistemos patvirtinimus ir atšaukimus.




VIII PRIEDAS

GAMYBOS VIDAUS KONTROLĖ

1.

Šiame priede pateikta procedūra, kuria gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, kuris vykdo 2 skirsnyje nurodytus įpareigojimus, užtikrina ir paliudija, kad įranga atitinka jai taikomus šios direktyvos reikalavimus. Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, kiekvieną įrangos dalį pažymi ženklu „CE“ ir parašo atitikties deklaraciją.

2.

Gamintojas parengia 3 skirsnyje aprašytus techninius dokumentus ir jis pats ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, mažiausiai 10 metų nuo datos, kai įrangos dalis buvo pagaminta paskutinį kartą, juos laiko valstybės institucijų žinioje.

Jei gamintojas ir jo įgaliotas atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, atsakomybė už techninių dokumentų saugojimą tenka asmeniui, kuris įrangą pateikia Bendrijos rinkai.

3.

Techniniai dokumentai leidžia įvertinti įrangos atitiktį atitinkamiems šios direktyvos reikalavimams. Jie taip pat skirti įvertinti, kiek būtina, gaminio projektą, gamybą ir veikimą. Juose pateikiama:

 bendras įrangos aprašymas,

 projekto ir gamybos brėžiniai, sudedamųjų dalių, surenkamųjų mazgų, grandinių ir kt. schemos,

 kad būtų suprantamiau, šių brėžinių, schemų ir įrangos veikimui suprasti aprašymai ir paaiškinimai,

 visiškai ar iš dalies taikomų standartų sąrašas bei sprendimų, priimtų siekiant laikytis šia direktyva numatytų saugos reikalavimų tais atvejais, kai šie standartai netaikomi, aprašymas,

 projekto skaičiavimų, atliktų tyrimų ir kiti rezultatai,

 bandymų ataskaitos.

4.

Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas saugo atitikties deklaracijos nuorašą ir techninius dokumentus.

5.

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad gamybos proceso metu būtų garantuojama, jog gaminama įranga atitinka 2 skirsnio techninius dokumentus ir tokiai įrangai taikomos direktyvos reikalavimus.




IX PRIEDAS

ĮRANGOS VIENETO PATIKRA

1.

Šiame priede pateikiama procedūra, kuria gamintojas užtikrina ir patvirtina, kad įranga ar apsaugos sistema, kuriai buvo išduotas 2 skirsnyje nurodytas liudijimas, atitinka tokiai įrangai taikomus direktyvos reikalavimus. Gamintojas arba jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, įrangą ir apsaugos sistemą pažymi ženklu „CE“ ir parašo atitikties deklaraciją.

2.

Notifikuotoji įstaiga patikrina pavienę įrangą ar apsaugos sistemą ir atlieka tam tikrus bandymus, nustatytus 5 straipsnyje nurodytuose standartuose, arba lygiaverčius bandymus, kad būtų garantuota, jog ji atitinka šios direktyvos reikalavimus.

Notifikuotoji įstaiga patvirtintą įrangą arba apsaugos sistemą paženklina arba įpareigoja paženklinti identifikavimo numeriu ir pagal atliktus bandymus parašo atitikties liudijimą.

3.

Techniniai dokumentai turi padėti įvertinti atitiktį šios direktyvos reikalavimams, ir suprasti įrangos ar apsaugos sistemos projektą, gamybą ir veikimą.

Dokumentus sudaro:

 bendras gaminio aprašymas,

 projekto ir gamybos brėžiniai, sudedamųjų dalių, surenkamųjų mazgų, grandinių ir kt. schemos,

 kad būtų suprantamiau, šių brėžinių, schemų ir įrangos veikimui suprasti aprašymai ir paaiškinimai,

 visiškai ar iš dalies taikomų 5 straipsnyje nurodytų standartų sąrašas ir sprendimų, priimtų siekiant laikytis esminių šios direktyvos reikalavimų tais atvejais, kai 5 straipsnyje nurodyti standartai netaikomi, aprašymas,

 projekto skaičiavimų, atliktų tyrimų ir kiti rezultatai,

 bandymų ataskaitos.




X PRIEDAS

A.   Ženklas „CE“

Atitikties ženklą „CE“ sudaro tokios formos didžiosios raidės CE:

image

Mažinant ar didinant ženklą, reikia laikytis pirmiau pateiktame graduotame brėžinyje nurodytų proporcijų.

Visos ženklo „CE“ sudedamosios dalys vertikaliai turi būti vienodų matmenų ir ne mažesnės kaip 5 mm.

Šio mažiausio matmens galima nepaisyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytai įrangai, apsaugos sistemoms ar įtaisams, kurie yra nedideli.

B.   EB atitikties deklaracijos turinys

EB atitikties deklaracijoje pateikiama:

 gamintojo ar jo įgalioto atstovo, įsisteigusio Bendrijoje, pavadinimas ar identifikavimo ženklas ir adresas,

 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos, apsaugos sistemos ar įtaiso aprašymas,

 visos svarbiausios nuostatos, kurias atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta įranga, apsaugos sistema ar įtaisas,

 jei reikia, notifikuotosios įstaigos pavadinimas, identifikavimo numeris ir adresas bei EB tipo tyrimo liudijimo numeris,

 jei reikia, nuoroda į darniuosius standartus,

 jei reikia, standartai ir techninės charakteristikos, kuriais naudotasi,

 jei reikia, nuorodos į kitas Bendrijos direktyvas, kurios buvo taikytos,

 asmens, kurį gamintojas ar jo įgaliotas atstovas, įsisteigęs Bendrijoje, yra įpareigojęs pasirašyti jų vardu, atpažinimo duomenys.




XI PRIEDAS

BŪTINIAUSI KRITERIJAI VALSTYBĖMS NARĖMS SKIRIANT NOTIFIKUOTĄSIAS ĮSTAIGAS

1.

Įstaiga, jos vadovas ir personalas, atliekantis patikros bandymus, negali būti tos įrangos, apsaugos sistemų ar įtaisų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje, projektuotojas, gamintojas, tiekėjas ar įrengėjas nei jų įgaliotas atstovas. Nei tiesiogiai, nei kaip įgalioti atstovai jie negali būti susiję su 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos, apsaugos sistemų ar įtaisų projektavimu, gamyba, pardavimu ar priežiūra. Tačiau tai nepanaikina galimybės gamintojui keistis technine informacija su įstaiga.

2.

Įstaiga ir jos tikrinantis personalas atlieka patikros bandymus nepaprastai profesionaliai, sąžiningai ir techniškai kompetentingai ir nepasiduoda jokiam rezultatu suinteresuotų žmonių ar jų grupių spaudimui ir paskatoms, ypač finansinėms, galinčioms turėti įtakos jų sprendimui ar patikrinimo rezultatams.

3.

Įstaiga turi turėti reikalingą personalą ir būtinas sąlygas, kad galėtų tinkamai vykdyti administracines ir technines su patikra susijusias užduotis; ji taip pat turi turėti galimybę naudotis įranga, reikalinga specialiai patikrai atlikti.

4.

Už tikrinimą atsakingas personalas:

 turi gerą techninį ir profesinį išsilavinimą,

 pakankamai gerai išmano reikalavimus, keliamus jų atliekamiems bandymams, ir turėti atitinkamą tokių bandymų patirtį,

 sugeba parašyti liudijimus, dokumentus ir ataskaitas, reikalingus atliktų bandymų autentiškumui patvirtinti.

5.

Turi būti garantuotas tikrinančiojo personalo nešališkumas. Jų atlyginimas nepriklauso nuo atliktų bandymų skaičiaus ar jų rezultatų.

6.

Įstaiga prisiima civilinę atsakomybę, nebent tokios atsakomybės, remiantis valstybės teise, imasi valstybė arba valstybė narė pati yra tiesiogiai atsakinga už bandymus.

7.

Įstaigos darbuotojai privalo saugoti profesines paslaptis, susijusias su informacija, kurią jie sužino vykdydami šia direktyva arba bet kuriuo kitu ją įdiegiančiu nacionalinės teisės aktu numatytas užduotis (išskyrus bendraujant vis-à-vis su kompetentingais vykdomosios valdžios atstovais tos valstybės, kurioje ši įstaiga veikia).



( 1 ) OL C 46, 1992 2 20, p. 19.

( 2 ) OL C 106, 1992 4 27, p. 9.

( 3 ) OL C 136, 1985 6 4, p. 1.

( 4 ) OL L 109, 1983 4 26, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 88/182/EEB (OL L 81, 1988 3 26, p. 75).

( 5 ) OL L 220, 1993 8 30, p. 23.

( 6 ) OL L 24, 1976 1 31, p. 45. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/487/EEB (OL L 270, 1990 10 2, p. 23).

( 7 ) OL L 59, 1982 3 2, p. 10.

( 8 ) OL L 399, 1989 12 30, p. 18.

( 9 ) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).

( 10 ) OL L 43, 1979 2 20, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/487/EEB (OL L 270, 1990 10 2, p. 23).

Top