EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01992L0065-20141229
Council Directive 92/65/EEC of 13 July 1992 laying down animal health requirements governing trade in and imports into the Community of animals, semen, ova and embryos not subject to animal health requirements laid down in specific Community rules referred to in Annex A (I) to Directive 90/425/EEC
Consolidated text: Tarybos direktyva 92/65/EEB 1992 m. liepos 13 d. nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją
Tarybos direktyva 92/65/EEB 1992 m. liepos 13 d. nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją
1992L0065 — LT — 29.12.2014 — 014.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 92/65/EEB 1992 m. liepos 13 d. (OL L 268, 14.9.1992, p.54) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 117 |
23 |
24.5.1995 |
||
|
L 102 |
63 |
12.4.2001 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1282/2002 2002 m. liepos 15 d. |
L 187 |
3 |
16.7.2002 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 998/2003 2003 m. gegužės 26 d. |
L 146 |
1 |
13.6.2003 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1398/2003 2003 m. rugpjūčio 5 d. |
L 198 |
3 |
6.8.2003 |
|
|
TARYBOS DIREKTYVA 2004/68/EB tekstas svarbus EEE 2004 m. balandžio 26 d. |
L 139 |
320 |
30.4.2004 |
|
|
L 114 |
17 |
1.5.2007 |
||
|
TARYBOS DIREKTYVA 2008/73/EB Tekstas svarbus EEE 2008 m. liepos 15 d. |
L 219 |
40 |
14.8.2008 |
|
|
L 52 |
14 |
3.3.2010 |
||
|
L 118 |
56 |
12.5.2010 |
||
|
L 293 |
62 |
11.11.2010 |
||
|
L 50 |
51 |
23.2.2012 |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/31/ES Tekstas svarbus EEE 2013 m. birželio 12 d. |
L 178 |
107 |
28.6.2013 |
|
|
L 281 |
14 |
23.10.2013 |
||
|
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 846/2014 2014 m. rugpjūčio 4 d. |
L 232 |
5 |
5.8.2014 |
|
iš dalies keičiamas:
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
||
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
pataisytas:
TARYBOS DIREKTYVA 92/65/EEB
1992 m. liepos 13 d.
nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymus ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai įtraukti į produktų sąrašą, pateiktą Sutarties II priede; kadangi tokių gyvūnų ir produktų tiekimas rinkai yra dalies žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų pajamų šaltinis;
kadangi, siekiant užtikrinti racionalią šio sektoriaus plėtrą ir didinti produktyvumą, gyvūnams ir produktams skirtos gyvūnų sveikatos taisyklės turėtų būti nustatytos Bendrijos lygiu;
kadangi Bendrija privalo patvirtinti priemones, skirtas vidaus rinkai per tam tikrą laikotarpį, kuris baigiasi 1992 m. gruodžio 31 d., sukurti;
kadangi, atsižvelgdama į minėtus tikslus, Taryba yra pateikusi gyvūnų sveikatos taisykles, kurios turi būti taikomos galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms, arklinių šeimos gyvūnams, naminiams paukščiams, inkubaciniams kiaušiniams, žuvims ir žuvų produktams, dvigeldžiams moliuskams, jaučių ir kuilių patinų spermai, avių embrionams, šviežiai mėsai, paukštienai, mėsos produktams, žvėrienai ir triušienai;
kadangi gyvūnų sveikatos taisyklės turėtų būti priimtos tam, kad būtų galima tiekti rinkai tokius gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus, kuriems kol kas netaikomos ankščiau minėtos taisyklės;
kadangi reikėtų priimti nuostatą, leidžiančią taikyti šią direktyvą nepažeidžiant 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3626/82 dėl Konvencijos dėl tarptautinės prekybos nykstančių rūšių gyvūnija ir augmenija įgyvendinimo Bendrijoje ( 4 );
kadangi, atsižvelgiant į tam tikrus techninius aspektus, turi būti daroma nuoroda į 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis ( 5 ) ir 1985 m. lapkričio 18 d. Direktyvą 85/511/EEB, kurioje pateiktos Bendrijoje taikomos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonės ( 6 );
kadangi dėl patikrinimų ir pakartotinių patikrinimų organizavimo bei apsaugos priemonių, kurias būtina įgyvendinti, turi būti nurodoma remtis bendrosiomis taisyklėmis, pateiktomis 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą ( 7 );
kadangi, išskyrus tuos atvejus, kai nurodoma kitaip, gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų prekyba turi būti liberalizuota, nepažeidžiant būtinybės taikyti apsaugos priemones;
kadangi dėl didelio pavojaus išplisti ligoms, kurios gali paveikti gyvūnus, tam tikriems gyvūnams ir gyvūninės kilmės produktams turėtų būti nustatyti tam tikri reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi tais atvejais, kai tie gyvūnai ar produktai tiekiami rinkai, ypač kai jais prekiaujama regionuose, kuriuose yra labai gera sveikatingumo būklė;
kadangi ypatinga padėtis, susidariusi Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje dėl to, kad šios šalys yra salos, ir tai, kad jose ilgą laiką gyvūnai nesirgo pasiutlige, pateisina tam tikras nuostatas, kurios turi būti priimtos siekiant užtikrinti, jog tiekiant Jungtinės Karalystės ir Airijos rinkai šunis ir kates, kurie nėra kilę iš tų šalių, šiose valstybėse nekils pasiutligės pavojus, tačiau visa tai vis dėlto neturi įtakos veterinarinių patikrinimų panaikinimui valstybių narių pasieniuose;
kadangi sveikatos sertifikatas yra tinkamiausias būdas garantuoti, kad šių reikalavimų laikomasi, ir prižiūrėti, ar jų laikomasi;
kadangi, siekiant palaikyti esamą sveikatos situaciją Bendrijoje, reikėtų, kad, tiekiant rinkai šioje direktyvoje nurodytus gyvūnus bei gyvūninės kilmės produktus, jiems būtų taikomi būtiniausi prekybos reikalavimai, kad jų būtų laikomasi ir kad visa tai būtų prižiūrima remiantis principais ir taisyklėmis, pateiktais 1990 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyvoje 90/675/EEB, nustatančioje principus, reglamentuojančius produktų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimą ( 8 );
kadangi turėtų būti priimta nuostata dėl tvarkos, taikomos užmezgant glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą Veterinarijos nuolatiniame komitete;
kadangi 29 straipsnyje nurodyta data, 1994 m. sausio 1 d., iki kurios nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, neturėtų turėti įtakos veterinarinių patikrinimų pasieniuose panaikinimui nuo 1993 m. sausio 1 d.,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Šioje direktyvoje pateikti gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys prekybą ir importą į Bendriją gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiuose F priede nurodytuose Bendrijos teisės aktuose.
Ši direktyva taikoma nepažeidžiant nuostatų, priimtų laikantis Reglamento (EEB) Nr. 3626/82.
Ši direktyva neturi įtakos nacionalinėms taisyklėms, kurios turi būti taikomos naminiams gyvūnėliams, nors jų laikymasis negali trukdyti panaikinti veterinarinius patikrinimus valstybių narių pasieniuose.
2 straipsnis
1. Šioje direktyvoje:
a) „prekyba“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Direktyvos 90/425/EEB 2 straipsnio 3 dalyje;
b) „gyvūnai“ reiškia gyvūnų rūšių pavyzdžius, nenurodytus Direktyvose 64/432/EEB, 90/426/EEB ( 9 ), 90/539/EEB ( 10 ), 91/67/EEB ( 11 ), 91/68/EEB ( 12 ), 91/492/EEB ( 13 ) ir 91/493/EEB ( 14 );
c) „patvirtinta įstaiga, institutas arba centras“ reiškia nuolatinę, geografinėmis ribomis apribotą veiklos vienetą, patvirtintą laikantis 13 straipsnio nuostatų, kur paprastai laikoma arba veisiama viena arba daugiau gyvūnų rūšių, skirtų prekybai arba ne prekybai, ir tik siekiant vieno arba daugiau toliau pateiktų tikslų:
— demonstruoti gyvūnus ir šviesti visuomenę,
— išsaugoti tam tikras rūšis,
— atlikti fundamentaliuosius arba taikomuosius mokslinius tyrimus arba veisti gyvūnus tokiems tyrimams;
d) „ligos, apie kurias būtina pranešti“ reiškia ligas, išvardytas A priede.
2. Išskyrus patvirtintų centrų ir įstaigų apibrėžimus, mutatis mutandis taikomi Direktyvų 64/432/EEB, 91/67/EEB ir 90/539/EEB 2 straipsniuose pateikti apibrėžimai.
II SKYRIUS
Nuostatos, taikytinos prekybai
3 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad 1 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta prekyba, ypač apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, nėra draudžiamos arba ribojamos dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių, išskyrus tas, kurios atsiranda taikant šią direktyvą, arba dėl Bendrijos teisės aktų.
Kol bus priimtos Bendrijos nuostatos šiuo klausimu, Švedija gyvačių ir kitų roplių vežimui į jos teritoriją gali toliau taikyti nacionalines taisykles.
4 straipsnis
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad Direktyvos 90/425/EEB 4 straipsnio 1 dalies a punkte, šios direktyvos 5–10 straipsniuose nurodytais gyvūnais galima prekiauti nepažeidžiant 13 straipsnio ir tam tikrų nuostatų, kurios turi būti priimtos įgyvendinant 24 straipsnį, bet tik tuo atveju, jeigu jie atitinka 5–10 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir yra įsigyti iš tų ūkių arba įmonių, kurie nurodyti šios direktyvos 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir yra registruoti kompetentingos institucijos ir kurie įsipareigoja:
— sistemingai tikrinti laikomus gyvūnus laikantis Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų,
— pranešti kompetentingai institucijai ne tik apie ligų, apie kurias būtina pranešti, protrūkį, bet ir apie B priede nurodytų ligų, kurioms tokios valstybės narės yra parengusios kontrolės arba monitoringo programas, protrūkį,
— laikytis konkrečių nacionalinių priemonių, skirtų ligos, kuri konkrečiai valstybei narei yra labai svarbi, kontrolei ir kuri yra įtraukta į programą, parengtą laikantis 14 straipsnio nuostatų arba 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo,
— tiekti rinkai tik tokius gyvūnus, kurie neturi jokių ligos požymių ir kurie yra iš tokių ūkių arba teritorijų, kur netaikomi jokie draudimai dėl gyvūnų sveikatos, o jeigu gyvūnų nelydi 5–11 straipsniuose nurodytas sveikatos sertifikatas arba prekybos dokumentas, tiekti tik tokius, kuriuos lydi paties ūkio subjekto surašytas patvirtinimas, kad šie gyvūnai išsiuntimo metu neturėjo jokių akivaizdžių ligos požymių ir kad jo ūkiui netaikomi jokie gyvūnų sveikatos apribojimai,
— atitikti reikalavimus, garantuojančius laikomų gyvūnų gerovę.
5 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad bus leidžiama prekiauti tik tokiomis žmoginėmis beždžionėmis (Simiae ir Prosimiae), kurios bus siunčiamos iš (ir į) tokios įstaigos, instituto arba centro, patvirtinto valstybių narių kompetentingų institucijų laikantis 13 straipsnio reikalavimų; tokius gyvūnus turi lydėti veterinarijos sertifikatas, atitinkantis E priede pateiktą pavyzdį, gyvūnų kilmės įstaigos, oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo iš instituto arba centro užpildyta deklaracija, garantuojanti tokių gyvūnų sveikumą.
2. Valstybės narės kompetentinga institucija, nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies, gali leisti patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui įsigyti žmoginių beždžionių, priklausančių kokiam nors asmeniui.
6 straipsnis
A. Nepažeisdamos 14 ir 15 straipsnių, valstybės narės užtikrina, kad Direktyvose 64/432/EEB, 90/426/EEB ir 91/68/EEB nepaminėtų rūšių kanopiniais būtų leidžiama prekiauti tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) apskritai, jie:
a) turi būti identifikuoti laikantis Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų;
b) neturi būti skirti skersti pagal infekcinių ligų likvidavimo programą;
c) turi būti neskiepyti nuo snukio ir nagų ligos ir atitikti Direktyvos 85/511/EEB ir 64/432/EEB 4a straipsnio reikalavimus;
d) turi būti įsigyti ūkyje, kuris nurodytas Direktyvos 64/432/EEB 3 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose ir kuriame netaikomos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės, visų pirma priimtos laikantis Direktyvų 85/511/EEB, 80/217/EEB ( 15 ) ir 91/68/EEB, ir visą laiką nuo gimimo arba paskutines trisdešimt dienų iki išsiuntimo laikomi tokiame ūkyje;
e) privalo kartu turėti sertifikatą, atitinkantį E priedo 1 dalyje duotus pavyzdžius, kuriame įrašytas toliau pateiktas pareiškimas:
▼M7 —————
2) atrajotojai:
a) privalo būti iš oficialiai patvirtintos tuberkulioze neužkrėstos ir oficialiai patvirtintos brucelioze neužkrėstos bandos pagal Direktyvas 64/432/EEB arba 91/68/EEB ir atitikti gyvūnų sveikatai keliamus atitinkamus galvijams skirtus reikalavimus, kurie nustatyti Direktyvos 64/432/EEB 3 straipsnio 2 dalies c, d, f, g ir h punktuose arba Direktyvos 91/68/EEB 3 straipsnyje;
b) jeigu jie nėra įsigyti iš bandos, kuri atitinka a punkto reikalavimus, jie privalo būti įsigyti ūkyje, kuriame per 42 dienas iki gyvūnų pakrovimo nebuvo užregistruota nė vieno bruceliozės arba tuberkuliozės susirgimo ir kuriame atrajojantiems gyvūnams per 30 dienų iki jų išsiuntimo buvo atlikti bruceliozės ir tuberkuliozės tyrimai, o jų rezultatai buvo neigiami;
c) laikantis 26 straipsnyje nustatytos tvarkos galima priimti nuostatas dėl leukozės;
3) kiaulės:
a) privalo būti įsigytos ne toje teritorijoje, kuriai taikomi draudimai, susiję su afrikiniu kiaulių maru, pagal Direktyvos 64/432/EEB 9a straipsnį;
b) privalo būti įsigyti ūkyje, kuriam netaikomi jokie apribojimai, nustatyti Direktyvoje 80/217/EEB ir taikomi kilus klasikiniam kiaulių marui;
c) privalo būti įsigyti brucelioze neužkrėstame ūkyje, kaip nurodyta Direktyvoje 64/432/EEB, ir atitikti gyvūnų sveikatos reikalavimus kiaulėms, kurie nustatyti Direktyvoje 64/432/EEB;
d) jeigu jos nėra įsigytos iš tokios bandos, kuri atitinka šios dalies c punkto reikalavimus, per 30 dienų iki išsiuntimo joms turi būti atliktas bruceliozės antikūnų tyrimas, o jo rezultatai turi būti neigiami.
▼M7 —————
4) šiame straipsnyje nurodyti tyrimui taikomi reikalavimai ir jų kriterijai gali būti nustatomi pagal 26 straipsnyje nurodytą tvarką. Priimant šiuos sprendimus atsižvelgiama į tuos atvejus, kai atrajotojai auginami arktiniuose Bendrijos regionuose.
Kol nepriimti ankstesnėje pastraipoje minimi sprendimai, tebegalioja nacionalinės taisyklės.
B. Direktyva 64/432/EEB yra iš dalies keičiama:
1) 2 straipsnio b ir c punktuose „galvijas (-ai)“ keičiama į „galvijų rūšims priklausantis (-ys) galvijas (-ai) (tarp jų Bubalus bubalus)“;
2) įterpiamas šis straipsnis:
„10a straipsnis
Laikantis 12 straipsnyje nurodytos tvarkos, sveikatos sertifikatas, kurio pavyzdys pateiktas F priede, gali būti keičiamas arba papildomas, ypač siekiant atsižvelgti į Direktyvos 92/65/EEB 6 straipsnio reikalavimus.“
7 straipsnis
A. Valstybė narė užtikrina, kad paukščiais, nenurodytais Direktyvoje 90/539/EEB, gali būti prekiaujama tik tais atvejais, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) apskritai:
a) jie turi būti kilę iš ūkio, kuriame per 30 dienų iki išsiuntimo nebuvo diagnozuota paukščių gripo;
b) jie turi būti kilę iš tokio ūkio arba teritorijos, kur nebūtų apribojimų, taikomų skiriant priemones, taikytinas kovojant su Niukaslio liga.
Iki tol, kol bus įgyvendintos Bendrijos priemonės, nurodytos Direktyvos 90/539/EEB 19 straipsnyje, ir toliau, laikantis bendrųjų Sutarties nuostatų, taikomi nacionaliniai kovos su Niukaslio liga reikalavimai;
c) jeigu paukščiai buvo importuoti iš trečiųjų šalių, jie, remiantis Direktyvos 91/496/EEB 10 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos reikalavimu, turi būti buvę karantine tame ūkyje, į kurį nugabenami juos įvežus į Bendrijos teritoriją;
2) be to, papūginiai paukščiai:
a) neturi būti įsigyti iš ūkio ar kontaktavę su gyvūnais iš tokio ūkio, kuriame buvo diagnozuota psitakozė (Chlamydia psittaci).
Draudimo laikotarpis, skaičiuojant nuo paskutinio registruoto susirgimo, ir gydymo, kuris atliekamas taikant veterinarinę priežiūrą, pripažintą laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, laikotarpis turi tęstis bent du mėnesius;
b) turi būti identifikuoti remiantis Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 1 dalies c punktu.
Papūginių paukščių, ypač nesveikų, identifikavimo metodai nustatomi laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos;
c) turi būti lydimi prekybos dokumento, pasirašyto oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo arba veterinarijos gydytojo, atsakingo už kilmės ūkį arba įmonę ir tam tikslui įgalioto kompetentingos institucijos.
B. 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 91/495/EEB dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose augintų medžiojamų paukščių ir gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui rinkai ( 16 ) 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje po žodžių „Direktyva 90/539/EEB“ trečiojoje eilutėje įterpiami žodžiai „ir bėgiojantys paukščiai (Ratitae)“.
1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvos 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais iš trečiųjų šalių ir jų importą į Bendriją ( 17 ), 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „ir kurapkos“ įterpiami žodžiai „ir bėgiojantys paukščiai (Ratitae)“.
8 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad prekiauti bitėmis (Apis melifera) gali būti leidžiama tik tuo atveju, jeigu jos atitinka šiuos reikalavimus:
a) yra įsigytos iš teritorijos, kurioje negalioja draudimai, susiję su bičių amerikinio puvinio susirgimais.
Draudimo periodas privalo tęstis bent 30 dienų nuo paskutinio susirgimo įregistravimo datos ir nuo datos, kai kompetentinga institucija būna patikrinusi visus avilius, esančius trijų kilometrų spinduliu, ir visi infekuoti aviliai yra sudeginti arba sutvarkyti ir apžiūrėti taip, kaip buvo nurodžiusi minėta kompetentinga institucija.
Laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos ir pasikonsultavus su Veterinarijos moksliniu komitetu, bitėms (Apis melifera) taikomi arba lygiaverčiai reikalavimai gali būti taikomi kamanėms;
b) jas turi lydėti sveikatos sertifikatas, atitinkantis E priede pateiktą pavyzdį, su kompetentingos institucijos užpildyta deklaracija, garantuojančia, jog laikomasi šios straipsnio dalies a punkto reikalavimų.
9 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad prekybai būtų pateikti tik tie skeltalūpiai (triušiai), kurie atitinka šiuos reikalavimus:
a) jie neturi būti įsigyti iš ūkio ar kontaktavę su gyvūnais iš tokio ūkio, kuriame sergama pasiutlige arba įtariama, kad ja galėjo būti sergama pastarąjį mėnesį;
b) jie turi būti įsigyti iš ūkio, kuriame nė vienas gyvūnas neturi klinikinių miksomatozės požymių.
2. Valstybės narės, kuriose reikalaujama pateikti sveikatos sertifikatą dėl skeltalūpių (triušių) judėjimo jų teritorijoje, gali reikalauti, kad joms siunčiamus gyvūnus lydėtų E priede pateiktą pavyzdį atitinkantis sveikatos sertifikatas, prie kurio būtų pridėtas tokio turinio pareiškimas:
„Aš, toliau pasirašęs, …., patvirtinu, kad ši siunta atitinka Direktyvos 92/65/EEB 9 straipsnio reikalavimus ir kad šie gyvūnai, juos apžiūrint, neturėjo jokių klinikinių ligos požymių.“
Toks sertifikatas turi būti išduotas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo arba veterinarijos gydytojo, kuris atsakingas už kilmės ūkį ir kurį šiam tikslui yra įgaliojusi kompetentinga institucija, o plėtojant pramoninę veislininkystę – oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti tokia galimybe, informuoja Komisiją, kuri privalo užtikrinti, kad buvo laikomasi šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodyto reikalavimo.
3. Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje gali būti reikalaujama pateikti sveikatos sertifikatą, kuris garantuotų, kad laikomasi 1 dalies a punkto reikalavimo.
10 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama prekiauti ►M5 ————— ◄ audinėmis ir lapėmis, įsigytomis ūkyje arba kontaktavusiomis su gyvūnais iš tokio ūkio, kuriame sergama pasiutlige arba įtariama, kad ja galėjo būti sergama per pastaruosius šešis mėnesius, ypač jeigu nevykdoma sisteminga skiepijimo programa.
2. Tam, kad šunimis, katėmis ir šeškais būtų galima prekiauti, jie turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) tenkinti Reglamento (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais ( 18 ) 6 straipsnyje ir, kai taikoma, 7 straipsnyje išdėstytas sąlygas;
b) per 48 valandas iki gyvūnų išsiuntimo kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas turi atlikti jų klinikinį patikrinimą ir
c) vežant juos į paskirties vietą, juos turi lydėti sveikatos sertifikatas, kuris:
i) atitinka E priedo 1 dalyje pateiktą pavyzdį ir
ii) yra pasirašytas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, kuris patvirtina, kad kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas atitinkamame identifikavimo dokumento, pateikiamo Reglamento (ES) Nr. 576/2013 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta forma, laukelyje įrašė duomenis apie klinikinį patikrinimą, atliktą pagal b punktą, kurio rezultatai rodo, kad klinikinio patikrinimo metu gyvūnai yra tinkami vežti numatytu maršrutu pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ( 19 ).
▼M14 —————
4. Nepažeisdamos šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Airija, Kipras, Malta ir Jungtinė Karalystė gali laikytis savo nacionalinių karantino, taikomo visiems mėsėdžiams žvėrims, ►M5 išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytų rūšių, ◄ primatams, šikšnosparniams ir kitiems gyvūnams, kurie gali susirgti pasiutlige, kuriems taikoma ši direktyva, ir negali būti pateikta jokių įrodymų, kad jie yra gimę kilmės ūkyje ir buvo laikyti nelaisvėje nuo gimimo, taisyklių, tačiau tokių taisyklių taikymas turi netrukdyti veterinarinių patikrinimų panaikinimui valstybių narių pasieniuose.
5. Sprendimas 90/638/EEB keičiamas taip:
1 straipsnyje įterpiama ši įtrauka:
— „pasiutligės kontrolės programų kriterijai pateikti III priede“
2 pridedamas toks priedas:
„III PRIEDAS
Pasiutligės kontrolės programų kriterijai
Į pasiutligės kontrolės programas turi būti įtraukta bent jau:
a) kriterijai, nurodyti I priedo 1–7 punktuose;
b) išsami informacija apie regioną arba regionus, kuriuose turi būti vykdoma oralinė lapių imunizacija, ir jų gamtines ribas. Toks regionas arba regionai turi apimti bent 6 000 km2 arba visą valstybės narės nacionalinę teritoriją ir gretimus trečiosios šalies plotus;
c) išsami informacija apie vakcinas, kurias būtina panaudoti, paskirstymo sistemą, jauko išdėstymo tankį ir dažnumą;
d) jei reikia, smulki informacija apie floros ir faunos išsaugojimo planus, įgyvendinamus savanoriškų organizacijų teritorijoje, kuriai taikomi šie projektai, jų išlaidos ir tikslas.“
6. Taryba, kvalifikuota balsų dauguma pritarusi Komisijos siūlymui, skiria konkretų institutą, kuris turėtų nustatyti serologinių tyrimų standartizavimo kriterijus, ir priima sprendimą dėl jo įsipareigojimų.
7. Valstybės narės garantuoja, kad išlaidas, susijusias su serologinio tyrimo taikymu, padengia importuotojai.
▼M5 —————
10a straipsnis
Pasiutligės atveju, taip pat laikantis 26 straipsnyje nustatytos tvarkos, nurodžius tinkamas priežastis, 9 ir 10 straipsniai iš dalies keičiami atsižvelgiant į Suomijos ir Švedijos padėtį, siekiant, kad toms šalims būtų taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir nuostatos, taikomos valstybėms narės esant lygiavertei padėčiai.
11 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad, nepažeidžiant sprendimų, kurie turi būti priimti įgyvendinant 21 ir 23 straipsnius, prekyba vyktų tik ta sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kurie atitinka šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus.
2. Avinų, ožių ir arklinių šeimos gyvūnų sperma, nepažeidžiant jokių kriterijų, kurių turi būti laikomasi įrašant arklinių šeimos gyvūnus į kilmės knygas, skirtas tam tikroms specifinėms veislėms:
— atsižvelgiant į tai, kad yra skirta dirbtiniam sėklinimui, turi būti surinkta, paruošta ir saugoma centre, kuris, atsižvelgiant į sveikatos reikalavimus, yra tvirtinamas pagal D priedo I skyrių, arba avinų ir ožių sperma, nukrypstant nuo pirmiau pateikto teiginio, turi būti surinkta ūkyje, atitinkančiame Direktyvos 91/68/EEB reikalavimus,
— turi būti surinkta iš gyvūnų, atitinkančių D priedo II skyriaus reikalavimus,
— turi būti surinkta, paruošta, konservuota, saugoma ir transportuojama pagal D priedo III skyrių,
— vežant į kitą valstybę narę, turi būti lydima sveikatos sertifikato, atitinkančio pavyzdį, nustatytą laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
3. Avių, ožkų, arklių ir kiaulių rūšių kiaušialąstės ir embrionai turi būti:
— paimti iš moteriškosios lyties donorų, atitinkančių D priedo IV skyriuje nustatytus reikalavimus, surinkimo grupės ar sukurti gamybos grupės, kurias yra patvirtinusi valstybės narės kompetentinga institucija ir kurios atitinka D priedo I skyriuje nustatytas sąlygas laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos,
— surinkti, paruošti ir konservuoti tinkamoje laboratorijoje, saugomi ir transportuojami pagal D priedo III skyrių,
— vežant į kitą valstybę narę, lydimi sveikatos sertifikato, atitinkančio pavyzdį, nustatytą laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
Avinų, ožių ir arklinių šeimos gyvūnų sperma, naudojama moteriškosios lyties donorams apvaisinti, turi atitikti šio straipsnio 2 dalies nuostatas, o kuilių sperma – Direktyvos 90/429/EEB nuostatas.
Bet kokios papildomos garantijos gali būti nustatomos laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
4. Kompetentinga atitinkamos valstybės narės institucija registruoja 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodytus patvirtintus centrus ir 3 dalies pirmoje įtraukoje nurodytas patvirtintas grupes bei kiekvienam centrui ir grupei suteikia veterinarijos registracijos numerį.
Kiekviena valstybė narė rengia ir nuolat atnaujina tų patvirtintų centrų ir grupių bei jų veterinarijos registracijos numerių sąrašą, ir sudaro kitoms valstybėms narėms bei visuomenei sąlygas su juo susipažinti.
Išsamios šios dalies vienodo taikymo taisyklės gali būti nustatomos 26 straipsnyje nurodyta tvarka.
5. Gyvūnų sveikatos reikalavimai ir sveikatos sertifikatų pavyzdžiai, taikytini 2 ir 3 dalyse nepaminėtų gyvūnų rūšių spermai, kiaušialąstėms ir embrionams, nustatomi 26 straipsnyje nurodyta tvarka.
Kol nėra nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai ir sveikatos sertifikatų pavyzdžiai, taikomi prekybai tokia sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, toliau taikomos nacionalinės taisyklės.
12 straipsnis
1. Direktyva 90/425/EEB nustatytos patikrinimų taisyklės, ypač susijusios su patikrinimų ir pakartotinių patikrinimų, kuriuos būtina atlikti, organizavimu, taikomos šios direktyvos reglamentuojamiems gyvūnams, spermai, kiaušialąstėms ir embrionams, kurie yra lydimi sveikatos sertifikato. Kiti gyvūnai turi būti įsigyti ūkyje, kuriam galioja tos direktyvos principai, taikomi atliekant kilmės ir paskirties patikrinimus.
2. Direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnis taikomas gyvūnams, spermai, kiaušialąstėms ir embrionams, kuriems taikoma ši direktyva.
3. Prekiaujant Direktyvos 90/425/EEB 12 straipsnis taikomas ir prekiautojams, kurie nuolat arba kartais laiko gyvūnus, nurodytus 7, 9 ir 10 straipsniuose.
4. Apie gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, kuriuos lydi sveikatos sertifikatas, kaip nurodyta šioje direktyvoje, paskirties vietą, kaip nurodyta Direktyvos 90/425/EEB 4 straipsnio 2 dalyje, pranešama naudojantis Animo sistema.
5. Tais atvejais, jeigu įtariama, kad nesilaikoma šios direktyvos nuostatų, arba abejojama gyvūnų sveikata arba spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, nurodytų 1 straipsnyje, kokybe, nepažeisdama konkrečių šios direktyvos nuostatų, kompetentinga institucija atlieka bet kokius patikrinimus, kuriuos atlikti mano esant reikalinga.
6. Už šios direktyvos pažeidimus valstybės narės taiko reikiamas administracines arba baudžiamąsias priemones, ypač nustačius, kad parengtuose sertifikatuose arba dokumentuose nurodyta gyvūnų būklė neatitinka tikrosios gyvūnų, minimų 1 straipsnyje, būklės, kad tokių gyvūnų identifikavimas arba tokios spermos, kiaušialąsčių ir embrionų žymėjimas neatitinka šios direktyvos reikalavimų arba kad nebuvo atlikti šioje direktyvoje nurodyti tokių gyvūnų arba produktų patikrinimai.
13 straipsnis
1. Prekiaujant gyvūnų, kurie gali susirgti A arba B prieduose išvardytomis ligomis, rūšimis, tais atvejais, kai paskirties valstybė narė taiko garantiją, nurodytą 14 ir 15 straipsniuose, ir prekiaujant sperma, kiaušialąstėmis arba embrionais tokių gyvūnų, kurie siunčiami iš įstaigų, institutų arba centrų, patvirtintų kaip nurodyta C priede, ir į juos, turi būti pateiktas vežimo dokumentas, atitinkantis E priede pateiktą pavyzdį. Šiame dokumente, kurį turi užpildyti veterinarijos gydytojas, atsakingas už tokią kilmės įstaigą, institutą arba centrą, turi būti nurodyta, kad tokie gyvūnai, sperma, kiaušialąstės arba embrionai yra įsigyti įstaigoje, institute arba centre, patvirtintame laikantis C priedo reikalavimų, ir šis dokumentas privalo juos lydėti vežimo metu.
2.
a) Kad būtų patvirtinti, įstaigos, institutai arba centrai pateikia valstybės narės kompetentingai institucijai visus reikiamus ligų, apie kurias būtina informuoti, patvirtinamuosius dokumentus, kaip reikalaujama C priede.
b) Gavusi prašymo patvirtinti arba patvirtinimą pratęsti dokumentus, kompetentinga institucija juos išnagrinėja, atsižvelgdama į juose pateiktą informaciją ir, jei reikia, į vietoje atliktų tyrimų rezultatus.
c) Kompetentinga institucija panaikina patvirtinimą vadovaudamasi C priedo 3 punktu.
d) kompetentinga institucija registruoja visas patvirtintas įstaigas, institutus ir centrus bei suteikia jiems patvirtinimo numerius.
Kiekviena valstybė narė rengia ir nuolat atnaujina patvirtintų įstaigų, institutų ir centrų bei jų patvirtinimo numerių sąrašą ir sudaro kitoms valstybėms narėms bei visuomenei sąlygas su juo susipažinti.
Išsamios šio punkto vienodo taikymo taisyklės gali būti nustatomos 26 straipsnyje nurodyta tvarka.
e) Švedijai suteikiamas dvejų metų laikotarpis nuo Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos nustatytoms priemonėms dėl įstaigų, institutų ir centrų įgyvendinti.
14 straipsnis
1. Tais atvejais, kai valstybė narė tiesiogiai arba per veislininkystės specialistus rengia arba yra parengusi privalomą arba neprivalomą vienos iš ligų, minimų B priede, kontrolės arba monitoringo programą, ji gali tą programą pateikti Komisijai; programoje turi būti nurodyta:
— minimos ligos paplitimas valstybės narės teritorijoje,
— ar ši liga yra iš tų, apie kurias būtina pranešti,
— dėl kokių priežasčių programa buvo parengta, įvertinant jos ekonominį efektyvumą ir ligos pavojingumą,
— geografinis plotas, kuriame tokia programa turėtų būti įgyvendinta,
— statuso kategorijos, kurios turėtų būti taikomos įstaigoms, reikalavimai kiekvienai gyvūnų rūšiai juos įvežant į ūkį ir tyrimų procedūros, kurias reikėtų atlikti,
— programos monitoringo būdai, tarp jų veislinių gyvūnų augintojų dalyvavimo kontrolės arba monitoringo programoje mastas,
— veiksmai, kurių turėtų būti imtasi, jeigu dėl kokios nors priežasties ūkis prarastų savo statusą,
— priemonės, kurių turėtų būti imtasi, jeigu pagal programą atliekamų tyrimų rezultatai pasirodytų esą teigiami,
— nediskriminuojantis prekybos tos valstybės narės teritorijoje pobūdis Bendrijos vidaus prekybos atžvilgiu.
2. Komisija nagrinėja valstybių narių pateiktas programas. Programos gali būti tvirtinamos 26 straipsnyje nurodyta tvarka, laikantis šio straipsnio 1 dalyje pateiktų kriterijų. Tuo pačiu metu arba vėliausiai po trijų mėnesių nuo programos pateikimo dienos, laikantis tos pačios tvarkos, nustatomos bendrojo pobūdžio arba ribotos papildomos garantijos, kurių gali būti pareikalauta prekiaujant. Šios garantijos neturi viršyti garantijų, kurias valstybė narė suteikia valstybiniu mastu.
3. Valstybių narių pateiktos programos gali būti keičiamos arba pildomos laikantis 26 straipsnyje pateiktos tvarkos. Šio straipsnio 2 dalyje minimų garantijų pakeitimai gali būti daromi laikantis tos pačios tvarkos.
15 straipsnis
1. Tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad jos teritorijoje arba teritorijos dalyje gyvūnai, kuriems taikoma ši direktyva, nėra užsikrėtę viena iš B priede nurodytų ligų, ji pateikia Komisijai reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose turi būti nurodyta:
— ligos pobūdis ir jos židinių atsiradimo valstybės narės teritorijoje istorija,
— priežiūros patikrinimo rezultatai, remiantis serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais arba epidemiologiniais tyrimais,
— laikotarpis, kuriuo ši liga buvo iš tų, apie kurias būtina pranešti kompetentingai institucijai,
— priežiūros laikotarpis,
— jei reikia, laikotarpis, per kurį skiepyti nuo šios ligos buvo uždrausta, ir geografinė teritorija, kurioje toks draudimas buvo taikomas,
— priemonės, skirtos patikrinti, ar šios ligos nebėra.
2. Komisija nagrinėja dokumentus, nurodytus straipsnio 1 dalyje, ir pateikia Veterinarijos nuolatiniam komitetui sprendimą, patvirtinantį arba atmetantį valstybės narės pateiktą planą. Jei planas yra priimamas, papildomos bendrojo arba specialaus pobūdžio garantijos, kurių gali būti pareikalauta prekiaujant, nustatomos laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos. Jos neturi viršyti garantijų, kurias valstybė narė suteikia valstybiniu mastu.
Iki tol, kol bus priimtas sprendimas, tokia valstybė narė prekybos sandoriuose gali ir toliau taikyti reikalavimus, būtinus jos statusui išlaikyti.
3. Valstybė narė praneša Komisijai apie bet kokį faktų, nurodytų straipsnio 1 dalyje, pasikeitimą. Atsižvelgus į tokį pranešimą, garantijos, nustatytos laikantis straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, gali būti keičiamos arba atmetamos laikantis 26 straipsnyje pateiktos tvarkos.
III SKYRIUS
Nuostatos, taikytinos importui į Bendriją
16 straipsnis
Reikalavimai, taikytini gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, kuriems taikoma ši direktyva, importui turi būti lygiaverčiai bent jau tiems reikalavimams, kurie nurodyti II skyriuje.
Kačių, šunų ir šeškų importo sąlygos turi būti bent jau lygiavertės Reglamento (ES) Nr. 576/2013 10 straipsnio 1 dalies a–d punktuose ir 12 straipsnio a punkte nustatytoms sąlygoms.
Be antroje pastraipoje nurodytų sąlygų, šunis, kates ir šeškus vežant į paskirties vietą turi lydėti sveikatos sertifikatas, užpildytas ir pasirašytas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, patvirtinančio, kad per 48 valandas iki gyvūnų išsiuntimo kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas atliko klinikinį patikrinimą ir patvirtino, kad klinikinio patikrinimo metu gyvūnai buvo tinkami vežti numatytu maršrutu.
17 straipsnis
1. Kad 16 straipsnis būtų taikomas vienodai, laikomasi toliau pateiktų straipsnio dalių nuostatų.
2. Į Bendriją gali būti importuojami tik tie 11 straipsnyje nurodyti gyvūnai ir sperma, kiaušialąstės ir embrionai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
a) jie turi būti kilę iš trečiosios šalies, kuri įtraukta į sąrašą, sudarytą pagal 3 dalies a punktą;
b) jie turi būti lydimi sveikatos sertifikato, atitinkančio pavyzdį, kuris turi būti parengtas laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, pasirašytas eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos ir liudijantis, kad
i) gyvūnai:
— atitinka papildomas sąlygas arba dėl jų gali būti pateiktos lygiavertės garantijos, nurodytos 4 dalyje, ir
— yra kilę iš patvirtintų centrų, įstaigų, institutų, galinčių pateikti garantijas, kurios yra lygiavertės bent jau nustatytosioms C priede;
ii) sperma, kiaušialąstės ir embrionai, kilę iš patvirtintų surinkimo centrų ir saugojimo centrų arba surinkimo ir gamybos grupių, kurios gali pateikti garantijas, lygiavertes bent jau toms, kurios turi būti nustatytos D priedo I skyriuje, laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
Kol nėra sudaryti trečiųjų šalių sąrašai, nepaskirtos b punkte išvardytos patvirtintos įstaigos, nenustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai ir neparengti sveikatos sertifikatų pavyzdžiai, kaip nurodyta a ir b dalyse, toliau taikomos nacionalinės taisyklės, su sąlyga, kad jos nėra palankesnės už nustatytąsias II skyriuje.
3. Nustatoma:
a) 26 straipsnyje nurodyta tvarka parengiamas trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių dalių, kurios galėtų valstybėms narėms ir Komisijai suteikti garantijas dėl gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, lygiavertes nurodytosioms II skyriuje, sąrašas;
b) vadovaujantis šiuo punktu parengiamas patvirtintų centrų ar grupių, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje ir to paties straipsnio 3 dalies pirmoje įtraukoje, įsikūrusių vienoje iš trečiųjų šalių, kurios įtrauktos į šios dalies a punkte nurodytą sąrašą, ir kurių atžvilgiu kompetentinga institucija gali suteikti 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, sąrašas.
Pirmoje pastraipoje nurodytų patvirtintų centrų ir grupių bei jų veterinarijos registracijos numerių sąrašas perduodamas Komisijai.
Kompetentinga trečiosios šalies institucija turi nedelsdama atšaukti arba sustabdyti centro ar grupės patvirtinimą, jei jis nebeatitinka 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų; apie tai būtina nedelsiant informuoti Komisiją.
Komisija pateikia valstybėms narėms visus naujus ir atnaujintus sąrašus, kuriuos ji gauna iš trečiosios šalies kompetentingos institucijos pagal antrą ir trečią pastraipas, ir sudaro sąlygas visuomenei su jais susipažinti.
Išsamios šio punkto vienodo taikymo taisyklės gali būti nustatomos 26 straipsnyje nurodyta tvarka.
c) 26 straipsnyje nurodyta tvarka nustatomi specialūs gyvūnų sveikatos reikalavimai, pirmiausia dėl Bendrijos apsaugos nuo tam tikrų egzotinių ligų, arba garantijos, lygiavertės numatytosioms šioje direktyvoje.
Trečiosioms šalims nustatyti specialūs reikalavimai ir lygiavertės garantijos negali būti palankesni už numatytuosius II skyriuje.
4. Į straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą gali būti įtrauktos tik tos trečiosios šalys arba jų dalys:
a) iš kurių importas nedraudžiamas:
— dėl vienos A priede minimų ligų arba dėl bet kokios kitos Bendrijai egzotinės ligos,
— laikantis Direktyvos 72/462/EEB 6, 7 ir 14 straipsnių, Direktyvos 91/495/EEB 17 straipsnio bei Direktyvos 71/118/EEB ( 20 ) nuostatų; kitų gyvūnų, kuriems taikoma ši direktyva, importas nedraudžiamas, laikantis sprendimo, priimto 26 straipsnyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę;
b) kurios, priklausomai nuo jų įstatymų ir veterinarijos bei kontrolės tarnybų darbo organizavimo, joms galiojančių tokių tarnybų įgaliojimų bei priežiūros, remiantis Direktyvos 72/462/EEB 3 straipsnio 2 dalimi, yra pripažintos kaip galinčios garantuoti jose galiojančių įstatymų įgyvendinimą;
c) kurių veterinarijos tarnybos gali garantuoti, kad laikomasi sveikatos reikalavimų, lygiaverčių bent jau II skyriuje pateiktiesiems.
5. Komisijos ir valstybių narių ekspertai atlieka patikrinimus vietoje, kad nustatytų, ar gamybos sąlygų ir tiekimo rinkai garantijos, kurias pateikia trečioji šalis, gali būti laikomos lygiavertėmis toms, kurios taikomos Bendrijoje.
Valstybių narių ekspertus, atsakingus už tokius patikrinimus, skiria Komisija valstybių narių siūlymu.
Šie patikrinimai atliekami Bendrijos, kuri padengia visas galimas su tuo susijusias išlaidas, vardu.
6. Kol bus atlikti straipsnio 5 dalyje nurodyti patikrinimai, laikomasi nacionalinių taisyklių, taikytinų patikrinimams trečiosiose šalyse. Jos privalo per Veterinarijos nuolatinį komitetą pranešti apie bet kokius tokių patikrinimų metu nustatytus garantijų, pateiktų laikantis straipsnio 3 dalies reikalavimų, nesilaikymo atvejus.
18 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnai, sperma, kiaušialąstės ir embrionai, kuriems taikoma ši direktyva, į Bendriją yra importuojami tik tuo atveju, jeigu:
— juos lydi oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo parengtas sertifikatas.
— Sertifikato pavyzdys, priklausomai nuo gyvūnų tipo, sudaromas laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos,
— jie yra patikrinti taip, kaip reikalaujama Direktyvomis 90/675/EEB ir 91/496/EEB ( 21 ),
— prieš išsiunčiant į Bendrijos teritoriją, jie yra patikrinti oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, kad būtų įsitikinta, jog buvo laikomasi Direktyva 91/628/EEB ( 22 ) nustatytų vežimo reikalavimų, ypač susijusių su girdymu ir šėrimu,
— 5–10 straipsniuose minimi gyvūnai, prieš pateikiant juos rinkai, buvo laikyti karantino sąlygomis pagal taisykles, parengtas 26 straipsnyje nurodyta tvarka.
2. Kol bus nustatytos specialios šio straipsnio taisyklės, toliau laikomasi nacionalinių taisyklių, taikytinų importui iš trečiųjų šalių, jeigu tokios taisyklės nebuvo priimtos Bendrijos lygiu ir jeigu jos nėra palankesnės už nurodytąsias II skyriuje.
19 straipsnis
Laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, priimamas sprendimas dėl:
a) į Bendriją importuojamų gyvūnų specialių sveikatos reikalavimų ir dokumentų, kurie lydi gyvūnus, skirtus, atsižvelgiant į jų rūšį, zoologijos sodams, cirkui, atrakcionų parkams arba eksperimentinėms laboratorijoms, pobūdžio ir turinio;
b) papildomų garantijų, kartu su nurodytosiomis įvairioms gyvūnų rūšims, kurioms taikoma ši direktyva, kad būtų apsaugotos tam tikros Bendrijos gyvūnų rūšys.
20 straipsnis
Direktyvoje 97/78/EB nustatytos taisyklės pirmiausia taikomos patikrinimų, kuriuos turi vykdyti valstybės narės, organizavimui bei su jais susijusiems tolesniems veiksmams ir apsaugos priemonėms, taikytinoms tos direktyvos 22 straipsnyje nurodyta tvarka.
►C2 Kol bus įgyvendinti Direktyvos 91/496/EEB 8 straipsnio B punkte ir 30 straipsnyje nurodyti sprendimai, ◄ nepažeidžiant reikalavimo laikytis šio straipsnio pirmojoje pastraipoje minimų principų ir taisyklių, toliau bus taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės, kurių turi būti laikomasi taikant minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalis.
IV SKYRIUS
Bendrosios baigiamosios nuostatos
21 straipsnis
Bet kurie prekybai taikytinų sertifikatų pavyzdžiai ir gyvūnų sveikatos reikalavimai, kurių turi būti laikomasi norint prekiauti gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomi 5–11 straipsnių reikalavimai, nustatomi, jei reikia, laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
22 straipsnis
Šios direktyvos priedai, jei reikia, iš dalies keičiami laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos.
B priedas iki Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos pakartotinai peržiūrimas, visų pirma siekiant pataisyti ligų sąrašą, kad į jį būtų įtrauktos ligos, kurioms atrajotojai ir kiaulės yra imlūs, ir ligos, kuriomis yra užkrečiama per spermą, kiaušinėlius ir embrionus.
23 straipsnis
Laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, specialūs reikalavimai dėl cirko bei atrakcionų gyvūnų judėjimo ir zoologijos sodams skirtų gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų prekybos gali būti nustatyti, jei reikia, nukrypstant ►M7 ————— ◄ II skyriaus.
24 straipsnis
1. Valstybės narės yra įgaliotos reikalauti, kad įvežant į jų teritoriją šioje direktyvoje minimus gyvūnus (tarp jų narvuose laikomus paukščius), spermą, kiaušialąstes ir embrionus, kurie buvo vežami trečiosios šalies teritorija, būtų pateiktas sveikatos sertifikatas, liudijantis, kad laikomasi šios direktyvos reikalavimų.
2. Valstybės narės, kurios naudojasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybe, informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, įeinančias į Veterinarijos nuolatinio komiteto sudėtį.
25 straipsnis
Direktyvos 90/425/EEB A priedo pabaigoje įrašoma:
„1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo 1 dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).“
26 straipsnis
1. Komisijai padeda Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas ( 23 ).
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB ( 24 ) 5 ir 7 straipsnių nuostatos.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatyto laikotarpio trukmė — trys mėnesiai.
3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
27 straipsnis
Valstybės narės, įgyvendinančios alternatyvią kontrolės sistemą, kurioje numatytos lygiavertės pateiktoms šioje direktyvoje gyvūnų, spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, kuriems ši direktyva taikoma, judėjimo jų teritorijoje, garantijos, abipusiai gali viena kitai leisti taikyti nukrypimus nuo 6 straipsnio A dalies 1 punkto f papunkčio, 8 straipsnio b punkto ir 11 straipsnio 1 dalies d punkto.
28 straipsnis
Kad lengviau būtų pradėti taikyti naujas šia direktyva numatytas priemones, laikantis 26 straipsnyje nurodytos tvarkos, pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti patvirtintos trejiems metams.
29 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1994 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3. 1994 m. sausio 1 d., kaip galutinio nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę termino, nustatymas nepažeidžia veterinarinių patikrinimų pasieniuose panaikinimo reikalavimo, nurodyto Direktyvose 89/662/EEB ir 90/425/EEB.
30 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
A PRIEDAS
LIGOS, APIE KURIAS BŪTINA PRANEŠTI PAGAL ŠIĄ DIREKTYVĄ
|
Liga |
Šeima/rūšys, kurioms pirmiausia gali būti pakenkta, eilės tvarka |
|
Afrikinė arklių liga |
Equidae |
|
Afrikinis kiaulių maras |
Suidae ir Tayassuidae |
|
Paukščių gripas |
Aves |
|
Bičių amerikinis puvinys |
Apis |
|
Juodligė |
Bovidae, Camelidae, Cervidae, Elephantide, Equidae ir Hippopotamidae |
|
Mėlynojo liežuvio liga |
Antilocapridae, Bovidae, Cervidae, Giraffide irRhinocerotidae |
|
Galvijų bruceliozė (B. abortus) |
Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffide, Hippopotamidae ir Tragulidae |
|
Ožkų ir avių bruceliozė (B. melitensis) |
Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffide, Hippopotamidae ir Tragulidae |
|
Avių bruceliozė |
Camelidae, Tragulidae, Cervidae, Giraffide, Bovidae ir Antilocapridae |
|
Kiaulių bruceliozė (B. suis) |
Cervidae, Leporidae, Ovibos moschatus, Suidae ir Tayassuidae |
|
Klasikinis kiaulių maras |
Suidae ir Tayassuidae |
|
Kontaginė kiaulių pleuropneumonija |
Galvijai (įskaitant zebu, buivolus, bizonus ir jakus) |
|
Ebola |
Primatai (išskyrus žmogų) |
|
Snukio ir nagų liga |
Artiodactyla ir Azijos drambliai |
|
Infekcinė hemotopoetinė nekrozė |
Salmonidae |
|
Žvynelinė liga |
Bovidae ir Giraffide |
|
Beždžionių maras |
Rodentia ir primatai (išskyrus žmogų) |
|
Galvijų tuberkuliozė |
Mammalia, visų pirma Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffide ir Tragulidae |
|
Niukaslio liga |
Aves |
|
Smulkių atrajotojų maras |
Bovidae ir Suidae |
|
Kiaulių enterovirusinis encefalomielitas |
Bovidae |
|
Psitakozė |
Psittaciformes |
|
Pasiutligė |
Carnivora ir Chiroptera |
|
Rifto slėnio karštinė |
Bovidae, Camelus rūšys ir Rhinocerotidae |
|
Galvijų maras |
Artiodactyla |
|
Aviliuose gyvenantis vabalas (Aethina tumida) |
Apis ir Bombus |
|
Avių ir ožkų raupai |
Bovidae |
|
Kiaulių vezikulinė liga |
Suidae ir Tayassuidae |
|
Tropolaelaps erkė (Tropolaelaps spp.) |
Apis |
|
Vezikulinis stomatitas |
Artiodactyla ir Equidae |
|
TSE |
Bovidae, Cervidae, Felidae ir Mustelidae. |
B PRIEDAS
SĄRAŠAS LIGŲ, DĖL KURIŲ, REMIANTIS ŠIA DIREKTYVA, GALI BŪTI PRIPAŽINTOS NACIONALINĖS PROGRAMOS
|
Audinės |
Virusinis enteritas Aleutinė liga |
|
Bitės |
Bičių europinis puvinys Varozė ir akariozė |
|
Žmogiškosios beždžionės ir kačių šeimos gyvūnai |
Tuberkuliozė |
|
Atrajotojai |
Tuberkuliozė |
|
Skeltalūpiai (triušiai) |
Miksomatozė Virusinė hemoraginė liga Tuliaremija |
C PRIEDAS
REIKALAVIMAI, REGLAMENTUOJANTYS ĮSTAIGŲ, INSTITUTŲ ARBA CENTRŲ PATVIRTINIMĄ
1. Kad gautų oficialų patvirtinimą, kaip reikalaujama šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalyje, įstaiga, institutas arba centras, apibrėžti 2 straipsnio 1 dalies c punkte, privalo:
a) turėti aiškias ribas ir būti atskirti nuo supančios aplinkos arba uždarytų gyvūnų ir būti tokioje vietoje, kad nekeltų pavojaus žemdirbystės ūkių, kurių sveikatos statusui galėtų pakenkti tokios patvirtintos įstaigos, instituto arba centro kaimynystė;
b) turėtų reikiamas priemones gyvūnams pagauti, uždaryti į gardą bei izoliuoti ir turėti parengtas tinkamas karantino patalpas ir patvirtintas tvarkas, skirtas iš nepatvirtintų šaltinių atvežamiems gyvūnams;
c) būti neužkrėsti A priede nurodytomis ligomis ir B priede nurodytomis ligomis, jeigu tai yra ligos, toje šalyje įtrauktos į programą pagal 14 straipsnį. Tam, kad įstaiga, institutas arba centras būtų paskelbti neužkrėstais tomis ligomis, kompetentinga institucija turi įvertinti mažiausiai pastaruosius trejus metus vestus apskaitos dokumentus apie gyvūnų sveikatos būklę ir įstaigoje, institute arba centre laikomų gyvūnų klinikinių bei laboratorinių tyrimų rezultatus. Tačiau nukrypstant nuo šio reikalavimo, naujos įmonės patvirtinamos, jei surinkti gyvūnai yra atvežti iš patvirtintų įmonių;
d) įrašyti naujausius duomenis į apskaitos dokumentus, nurodant:
i) kiekvienos rūšies gyvūnų, esančių toje įmonėje, skaičių ir tapatybės duomenis (amžių, lytį, rūšį ir atskirą identifikaciją, jei tikslinga);
ii) į tokią įmonę atvežamų arba iš jos išvežamų gyvūnų kiekį ir tapatybės duomenis (amžių, lytį, rūšį ir individualią identifikaciją, jei tikslinga), informaciją apie kilmės arba paskirties vietą, jų vežimo sąlygas ir sveikatos būklę;
iii) kraujo tyrimų arba bet kokių kitų diagnostinių procedūrų rezultatus;
iv) ligos atvejus ir, jei reikia, taikytą gydymą;
v) įmonėje kritusių gyvūnų, tarp jų gimusių negyvų, tyrimų rezultatus;
vi) tai, kas pastebėta izoliacijos ar karantino metu;
e) turėti reikiamas sutartis su kompetentinga laboratorija dėl kritusių gyvūnų tyrimų arba turėti vieną ar daugiau tinkamų patalpų, kur tokius tyrimus galėtų atlikti kompetentingas asmuo, pavaldus patvirtintam veterinarijos gydytojui;
f) turėti reikiamas sutartis arba turėti patalpas vietoje, tinkamas nuo kokios nors ligos kritusių ar užmigdytų gyvūnų kūnams laikyti;
g) sutartimi ar teisiniu dokumentu užsitikrinti kompetentingos institucijos patvirtinto ar kontroliuojamo veterinarijos gydytojo paslaugas, kuris:
i) mutatis mutandis laikosi Direktyvos 64/432/EEB 14 straipsnio 3 dalies B punkte nurodytų reikalavimų;
ii) užtikrina, kad kompetentinga institucija patvirtintų, o įstaiga, institutas arba centras naudotų reikiamas ligų priežiūros ir kontrolės priemones pagal atitinkamoje šalyje vyraujančias ligas. Tokios priemonės apima:
— kasmetinį ligų priežiūros planą, įskaitant tinkamą gyvūnų zoonozės kontrolę,
— įtariamų užsikrėtus užkrečiamosiomis ligomis gyvūnų klinikinius, laboratorinius ir kritusių gyvūnų tyrimus,
— gyvūnų skiepijimą nuo infekcinių ligų, kuriomis jie gali sirgti, laikantis tik Bendrijos teisės aktų;
iii) užtikrina, kad apie bet kokius įtartinus mirties atvejus arba bet kokius kitus simptomus, leidžiančius įtarti, kad gyvūnai yra užsikrėtę viena ar daugiau A ir B prieduose nurodytų ligų, būtų nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai, jei tai yra viena iš ligų, apie kurią toje valstybėje narėje būtina pranešti;
iv) užtikrina, kad atvežami gyvūnai būtų reikiamai izoliuoti ir būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų ir visų galimų kompetentingos institucijos nurodymų;
v) atsako už tai, kad nuolat būtų laikomasi šios direktyvos gyvūnų sveikatos reikalavimų ir Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę juos transportuojant ir gyvūnų išmatų pašalinimą;
h) laiko gyvūnus, skirtus laboratorijoms, atliekančioms eksperimentus, pagal Direktyvos 86/609/EEB 5 straipsnio nuostatas.
2. Patvirtinimas išlieka, jeigu laikomasi šių reikalavimų:
a) patalpas prižiūri oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas iš kompetentingos institucijos, kuris:
i) bent kartą per metus lankosi įstaigos, instituto arba centro patalpose;
ii) tikrina patvirtinto veterinarijos gydytojo veiklą ir kaip įgyvendinamas kasmetinis ligų priežiūros planas;
iii) užtikrina, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų;
b) laikantis šios direktyvos nuostatų į įmonę patekę gyvūnai privalo būti įsigyti kitame patvirtintame centre, institute arba įstaigoje;
c) oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas patvirtina, kad:
— šios direktyvos nuostatos vykdomos,
— atlikus klinikinius, kritusių gyvūnų ir laboratorinius gyvūnų tyrimus nebuvo rasta A ir B prieduose nurodytų ligų;
d) įstaiga, institutas arba centras laiko 1 dalies d punkte nurodytus apskaitos dokumentus po jų patvirtinimo ne trumpiau kaip dešimties metų laikotarpį.
3. Nukrypstant nuo šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies ir šio priedo 2 dalies b punkto, ne iš patvirtintos įstaigos, instituto arba centro įsigyti gyvūnai, įskaitant žmogiškąsias beždžiones (simiae ir prosimiae), gali patekti į patvirtintą įstaigą, institutą ar centrą, jei prieš juos įleidžiant laikyti kartu su kitais gyvūnais tokie gyvūnai praeina karantiną esant oficialiai kontrolei ir laikantis kompetentingos institucijos duotų nurodymų.
Žmogiškųjų beždžionių (simiae ir prosimiae) atveju laikomasi OIE Tarptautiniame sveikatos kodekse (2.10.1 skyriuje ir 3.5.1 priede) išdėstytų karantino reikalavimų.
Jei karantine pagal šio priedo 2 dalies b punktą laikomi kiti gyvūnai, karantinas dėl A priede išvardytų ligų turi trukti ne mažiau kaip 30 dienų.
4. Patvirtintoje įstaigoje, institute arba centre laikomi gyvūnai išvežami iš įstaigos tik į kitą patvirtintą įstaigą, institutą ar centrą, esantį toje arba kitoje valstybėje narėje; tačiau tuomet, kai jie išvežami ne į patvirtintą įstaigą, institutą ar centrą, jie gali būti išvežti tik laikantis kompetentingos institucijos reikalavimų, kad būtų užtikrinta, jog ligos negalės išplisti.
5. Jei pagal Bendrijos teisės aktus valstybei narei suteikiama papildomų garantijų, ji gali kelti atitinkamus papildomus reikalavimus ir reikalauti sertifikatų sirgti galinčių gyvūnų rūšims, atvežamoms į patvirtintą įstaigą, institutą ar centrą.
6. Patvirtinimas gali būti iš dalies arba visiškai sustabdytas, panaikintas arba sugrąžintas tokia tvarka:
a) tais atvejais, kai kompetentinga institucija nustato, kad nevykdomi šio priedo 2 dalies reikalavimai arba įstaigos paskirtis pakito taip, kad jai nebetaikomas šios direktyvos 2 straipsnis, patvirtinimas sustabdomas arba panaikinamas;
b) kai pranešama, kad įtariama viena iš A ir B prieduose išvardytų ligų, kompetentinga institucija sustabdo įstaigos, instituto arba centro patvirtinimą iki tol, kol įtarimas oficialiai paneigiamas. Atsižvelgiant į įtariamos ligos ir ligos perdavimo pavojų, patvirtinimo sustabdymas gali būti taikomas visai įstaigai arba tik tam tikroms atitinkama liga sirgti galinčių gyvūnų kategorijoms. Kompetentinga institucija užtikrina, kad laikantis Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imtasi prieš tokias ligas ir prekiaujant gyvūnais, būtų imamasi priemonių įtarimui patvirtinti arba paneigti ir apsaugoti, kad liga nepaplistų;
c) jei įtariama liga patvirtinama, įstaiga, institutas arba centras tvirtinami iš naujo tik tuo atveju, jeigu patalpose sunaikinus ligą ir infekcijos šaltinius, tinkamai išvalius ir dezinfekavus, vėl laikomasi šio priedo 1 dalyje (išskyrus 1 dalies c punktą) nurodytų reikalavimų;
d) kompetentinga institucija informuoja Komisiją apie įstaigos, instituto arba centro patvirtinimo sustabdymą, panaikinimą arba grąžinimą.
D PRIEDAS
I SKYRIUS
Spermos surinkimo centrams, spermos saugojimo centrams, embrionų surinkimo ir embrionų gamybos grupėms taikomi reikalavimai
I. Spermos surinkimo ir saugojimo centrų tvirtinimo reikalavimai
|
1. |
Kad būtų patvirtintas ir gautų 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą veterinarinės registracijos numerį, kiekvienas spermos surinkimo centras turi: 1.1. būti prižiūrimas kompetentingos institucijos įgalioto centro veterinarijos gydytojo; 1.2. turėti bent: a) rakinamas gyvūnų laikymo patalpas ir, jei reikia arklinių šeimos gyvūnams – mocionui skirtą aikštelę, kurios būtų atskirtos nuo spermos surinkimo, paruošimo ir saugojimo patalpų; b) gyvūnams atskirti skirtas patalpas, tiesiogiai nesusisiekiančias su tomis patalpomis, kuriose gyvūnai paprastai laikomi; c) spermos surinkimo patalpas, kurios gali būti atvirame ore, turi būti apsaugotos nuo nepalankių oro sąlygų, o grindų danga spermos surinkimo vietoje ir aplink ją turi būti neslidi, kad parkritus būtų išvengta sunkių susižalojimų, nepažeidžiant 1.4 punkto reikalavimų; d) atskirą patalpą, skirtą valymo ir dezinfekavimo ar sterilizavimo įrenginiams laikyti; e) spermos paruošimo patalpas, atskirtas nuo surinkimo patalpų ir d punkte nurodytos patalpos valymo įrenginiams laikyti, kurios neprivalo būti toje pačioje vietoje; f) spermos saugojimo patalpą, kuri neprivalo būti toje pačioje vietoje; 1.3. būti pastatytas ar atskirtas taip, kad nebūtų sąlyčio su ūkiniais gyvūnais, esančiais už centro ribų; 1.4. būti pastatytas taip, kad visą surinkimo centrą, išskyrus biuro patalpas, o laikant arklinių šeimos gyvūnus – mocionui skirtą aikštelę – būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti. |
|
2. |
Kad būtų patvirtintas, kiekvienas spermos saugojimo centras turi atitikti šiuos reikalavimus: a) jeigu centre saugoma daugiau nei vienos rūšies sperma, surinkta pagal šią direktyvą patvirtintuose spermos surinkimo centruose, arba embrionai saugomi centre laikantis šios direktyvos nuostatų, kiekvienai gyvūnų rūšiai, kurios sperma saugoma tame centre, turi būti skirtas atskiras 11 straipsnio 4 dalyje nurodytas veterinarinės registracijos numeris; b) turi būti nuolat prižiūrimas kompetentingos institucijos įgalioto centro veterinarijos gydytojo; c) turi turėti atskirą spermos saugojimo patalpą, kurioje būtų spermai ir (arba) embrionams saugoti būtina įranga, ir kuri būtų pastatyta taip, kad šie produktai ir įranga būtų apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų ir aplinkos poveikio; d) turi būti pastatytas taip, kad nebūtų sąlyčio su ūkiniais ir kitais gyvūnais, esančiais už centro ribų; e) turi būti pastatytas taip, kad visą centrą, išskyrus biuro patalpas, o laikant arklinių šeimos gyvūnus – mocionui skirtą aikštelę – būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti; f) turi būti pastatytas taip, kad į jį negalėtų patekti pašaliniai asmenys. |
II. Spermos surinkimo ir saugojimo centrų priežiūros reikalavimai
|
1. |
Spermos surinkimo centrai turi: 1.1. būti prižiūrimi siekiant užtikrinti, kad: a) juose būtų laikomi tik tų rūšių gyvūnai, iš kurių turi būti surenkama sperma. Vis dėlto galima priimti ir kitų naminių gyvūnų, jeigu jie nekelia jokio pavojaus užkrėsti infekcinėmis ligomis tas rūšis, iš kurių turi būti surinkta sperma, ir atitinka centro veterinarijos gydytojo nustatytus reikalavimus. Jeigu arklinių šeimos gyvūnų spermos surinkimo centrai naudojasi tomis pačiomis patalpomis su dirbtinio sėklinimo ar kergimo centru, tai moteriškosios lyties arklinių šeimos gyvūnai (kumelės) ir nekastruoti vyriškosios lyties arklinių šeimos gyvūnai (eržilai), skirti kumelėms paruošti, bei eržilai, skirti kergti, priimami, jeigu jie atitinka II skyriaus I skirsnio 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 punktų reikalavimus; b) į centrą nepatektų pašaliniai asmenys ir kad leidimus turintys lankytojai atitiktų centro veterinarijos gydytojo nustatytus reikalavimus; c) būtų samdomi tik kompetentingi darbuotojai, tinkamai išmokyti dezinfekavimo ir higienos metodų, kuriuos taikant neleidžiama ligoms plisti; 1.2. būti prižiūrimi siekiant užtikrinti, kad: a) būtų registruojama tokia informacija: i) kiekvieno centre esančio gyvūno rūšis, veislė, gimimo data ir tapatumas; ii) į centrą atvežamų ir iš jo išvežamų gyvūnų judėjimas; iii) ligos istorija ir visi laikomų gyvūnų diagnostiniai tyrimai bei jų rezultatai, taikytas gydymas ir vakcinavimas; iv) spermos surinkimo ir paruošimo data; v) spermos paskirties vieta; vi) spermos saugykla; b) visi centre laikomi gyvūnai ne mažiau kaip 30 dienų iki pirmojo spermos surinkimo ir spermos surinkimo metu nebuvo kergiami; c) sperma būtų surenkama, paruošiama ir saugoma tik šiais tikslais įrengtose patalpose; d) visi instrumentai, turintys sąlytį su sperma arba gyvūnu donoru surenkant arba paruošiant spermą prieš naudojant būtų tinkamai dezinfekuojami arba sterilizuojami, išskyrus instrumentus, kurie yra nauji, vienkartiniai ir panaudojus išmetami (vienkartiniai instrumentai). Jeigu arklinių šeimos gyvūnų spermos surinkimo centrai naudoja tas pačias patalpas kaip dirbtinio sėklinimo ar kergimo centras, reikia griežtai atskirti dirbtiniam sėklinimui ar kergimui naudojamus instrumentus ir įrenginius nuo tų instrumentų ir įrenginių, kurie liečiasi su gyvūnais donorais ar kitais spermos surinkimo centre laikomais gyvūnais; e) spermai paruošti naudojami gyvūniniai produktai, įskaitant skiediklius, priedus arba užpildus, būtų pagaminti taip, kad nekeltų jokio pavojaus gyvūnų sveikatai arba prieš naudojant būtų paruošti taip, kad būtų išvengta tokių pavojų; f) spermai konservuoti arba saugoti būtų naudojamos kriogeninės medžiagos, kurios prieš tai nebuvo naudotos kitiems gyvūniniams produktams; g) spermai saugoti ir vežti skirti indai kaskart prieš juos pripildant būtų tinkamai dezinfekuojami arba sterilizuojami, išskyrus indus, kurie yra nauji, vienkartiniai ir panaudojus išmetami (vienkartiniai indai); h) kiekviena spermos dozė arba kiekvienas šviežios, ruošti skirtos spermos ejakuliatas būtų aiškiai paženklinami, kad būtų galima lengvai nustatyti spermos surinkimo datą, gyvūno donoro rūšį, veislę ir patį gyvūną donorą bei spermos surinkimo centro patvirtinimo numerį; 1.3. gyvūnų poravimosi metu būti tikrinami oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo bent kartą per kalendorinius metus, jeigu laikomi gyvūnai, kurių poravimasis yra sezoninis, ir du kartus per kalendorinius metus, jeigu gyvūnų poravimasis nepriklauso nuo metų laiko, kad prireikus, remiantis registruota informacija, standartinėmis veiklos procedūromis ir vidaus audito duomenimis, būtų apsvarstyti ir patikrinti visi klausimai, susiję su tvirtinimo, priežiūros ir stebėsenos reikalavimais. |
|
2. |
Spermos saugojimo centrai turi: 2.1. būti prižiūrimi, kad: a) gyvūnų donorų, kurių sperma saugoma centre, statusas atitiktų šios direktyvos reikalavimus; b) būtų laikomasi 1.1 punkto b ir c papunkčiuose nustatytų reikalavimų; c) būtų registruojama visa informacija apie spermos judėjimą į saugojimo centrą ir iš jo; 2.2. būti stebimi, kad: a) į patvirtintą spermos saugojimo centrą būtų įvežama tik sperma iš patvirtinto surinkimo arba saugojimo centro, jei ji buvo vežama sąlygomis, teikiančiomis visas įmanomas sveikatos garantijas, ir neturėjo sąlyčio su kita šios direktyvos reikalavimų neatitinkančia sperma; b) sperma būtų saugoma tik specialiai tam skirtose patalpose, laikantis griežtų higienos reikalavimų; c) visi su sperma sąlytį turintys instrumentai prieš naudojant būtų tinkamai dezinfekuojami arba sterilizuojami, išskyrus vienkartinius instrumentus; d) spermai saugoti ir vežti skirti indai kaskart prieš juos pripildant būtų tinkamai dezinfekuojami arba sterilizuojami, išskyrus vienkartinius indus; e) spermai konservuoti arba saugoti būtų naudojamos kriogeninės medžiagos, kurios prieš tai nebuvo naudotos kitiems gyvūniniams produktams; f) kiekviena spermos dozė būtų aiškiai paženklinama, kad būtų galima lengvai nustatyti spermos surinkimo datą, gyvūno donoro rūšį, veislę ir patį gyvūną donorą bei spermos surinkimo centro patvirtinimo numerį. Kiekviena valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša jos teritorijoje naudojamo ženklinimo ypatybes ir formą; 2.3. nukrypstant nuo 2.2 punkto a papunkčio, patvirtintame spermos saugojimo centre leidžiama saugoti embrionus, jeigu jie atitinka šios direktyvos reikalavimus ir yra laikomi atskiruose induose; 2.4. būtų tikrinami oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo bent du kartus per kalendorinius metus, kad prireikus, remiantis registruota informacija, standartinėmis veiklos procedūromis ir vidaus audito duomenimis, būtų apsvarstyti ir patikrinti visi klausimai, susiję su tvirtinimo, priežiūros ir stebėsenos reikalavimais. |
III. Embrionų surinkimo ir gamybos grupių tvirtinimo ir priežiūros reikalavimai
|
1. |
Kad būtų patvirtinta, kiekviena embrionų surinkimo grupė turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus. 1.1. Embrionus turi surinkti, paruošti ir saugoti grupės veterinarijos gydytojas arba vienas ar keli jam pavaldūs kompetentingi techniniai darbuotojai, kuriuos veterinarijos gydytojas išmokė naudoti tam tikrus higienos metodus bei būdus ir ligų kontrolės būdus ir principus. 1.2. Grupės veterinarijos gydytojas turi būti atsakingas už visą grupės veiklą, įskaitant: a) gyvūno donoro tapatumo ir jo sveikatos būklės patikrinimą; b) gyvūnų donorų sanitarinę priežiūrą ir operavimą; c) dezinfekavimo ir higienos procedūras; d) šios informacijos registravimą: i) kiekvieno gyvūno rūšis, veislė, gimimo data ir tapatumas; ii) ligos istorija ir visi gyvūnams donorams atlikti diagnostiniai tyrimai bei jų rezultatai, taikytas gydymas ir vakcinavimas; iii) oocitų, kiaušialąsčių ir embrionų surinkimo, paruošimo ir saugojimo vieta ir data; iv) embrionų tapatumas ir informacija apie paskirties vietą, jeigu ji žinoma. 1.3. Grupę turi prižiūrėti oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas ir bent kartą per kalendorinius metus tikrinti, prireikus, remdamasis registruota informacija, standartinėmis veiklos procedūromis ir vidaus audito duomenimis, ar laikomasi sanitarinių embrionų surinkimo, paruošimo ir saugojimo reikalavimų, ir spręsti visus klausimus, susijusius su tvirtinimo ir priežiūros reikalavimais. 1.4. Grupė turi turėti stacionariąją arba kilnojamąją laboratoriją, kurioje galėtų tirti, ruošti ir pakuoti embrionus, ir kurioje būtų bent vienas darbo stalas, optinis mikroskopas arba stereomikroskopas, ir, prireikus, kriogeninė įranga. 1.5. Stacionariojoje laboratorijoje turi būti: a) patalpa embrionams ruošti, atskirta nuo vietos, kur laikomi gyvūnai donorai, kol iš jų surenkami embrionai; b) patalpa arba vieta instrumentams valyti ir sterilizuoti, išskyrus tuos atvejus, kai naudojama vienkartinė įranga; c) patalpa embrionams saugoti. 1.6. Kilnojamojoje laboratorijoje turi būti: a) specialiai įrengta transporto priemonės dalis, padalyta į du skyrius: i) embrionams tirti ir ruošti skirtas skyrius, kuris turi būti švarus, ir ii) įrangai ir medžiagoms, kurių reikia dirbant su gyvūnais donorais, laikyti skirtas skyrius; b) naudojama tik vienkartinė įranga, išskyrus tuos atvejus, kai įrenginių sterilumą ir skysčių bei kitų produktų, būtinų embrionams surinkti ir paruošti, tiekimą galima užtikrinti turimu ryšiu su stacionariąja laboratorija. 1.7. Pastatai ir laboratorijos turi būti suprojektuoti ir fiziškai išdėstyti ir grupės savo darbą turi atlikti taip, kad būtų išvengta kryžminio embrionų užkrėtimo. 1.8. Grupė turi turėti saugojimo patalpas: a) kuriose būtų bent viena rakinama patalpa kiaušialąstėms ir embrionams saugoti; b) kurios būtų lengvai valomos ir dezinfekuojamos; c) kuriose būtų registruojama informacija apie atvežamus ir išvežamus embrionus; d) kuriose būtų kiaušialąstėms ir embrionams saugoti skirti indai, laikomi vietoje, kurią kontroliuoja grupės veterinarijos gydytojas ir kurią reguliariai tikrina oficialiai patvirtintas veterinarijos gydytojas. 1.9. Kompetentinga institucija gali leisti saugoti spermą 1.8 punkte nurodytose patalpose, jei ji: a) atitinka avių ir ožkų rūšių arba arklinių šeimos gyvūnams taikomus šios direktyvos reikalavimus arba 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui ( 25 ), kiaulių rūšių gyvūnams taikomus reikalavimus; b) grupės darbui saugoma atskiruose induose, patvirtintiems embrionams saugoti skirtose patalpose. |
|
2. |
Kad būtų patvirtinta, kiekviena embrionų gamybos grupė turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus. 2.1. Grupės nariai turi būti išmokyti atitinkamų ligų kontrolės ir laboratorinių metodų, visų pirma darbo steriliomis sąlygomis procedūrų. 2.2. Grupė turi turėti stacionariąją laboratoriją, kurioje turi būti: a) tinkama įranga ir patalpos, taip pat atskiros patalpos: — oocitams iš kiaušidžių išimti, — oocitams, kiaušialąstėms ir embrionams ruošti, — embrionams saugoti; b) laminarinio tekėjimo įrenginys arba kitokia tinkama įranga, kurioje būtų galima atlikti visas technines procedūras, kurioms būtinos specialios sterilios sąlygos (ruošiant kiaušialąstes, embrionus ir spermą). Vis dėlto spermą centrifuguoti galima ir ne laminarinio tekėjimo ar kitame įrenginyje, jeigu imamasi visų higienos užtikrinimo priemonių. 2.3. Jeigu kiaušialąstės ir kiti audiniai turi būti surenkami skerdykloje, grupė turi turėti tinkamą įrangą kiaušidėms bei kitiems audiniams rinkti ir pervežti į paruošimo laboratoriją laikantis higienos ir saugos reikalavimų. |
II SKYRIUS
Gyvūnams donorams taikomi reikalavimai
I. Eržilams donorams taikomi reikalavimai
|
1. |
Sperma gali būti surenkama tik iš tokio eržilo donoro, kuris, patvirtinus centro veterinarijos gydytojui, atitinka toliau nurodytus reikalavimus. 1.1. Priimant jį į centrą ir spermos surinkimo dieną jis privalo neturėti jokių klinikinių infekcinės ar užkrečiamosios ligos požymių. 1.2. Jis turi būti atvežtas iš valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje ar teritorijos dalyje, jeigu teritorija suskirstyta regionais, esančio veterinarijos gydytojo prižiūrimo ūkio, ir kiekvienas iš jų turi atitikti Direktyvos 90/426/EEB reikalavimus. 1.3. 30 dienų iki spermos surinkimo dienos jis turėjo būti laikomas tokiuose ūkiuose, kuriuose per tą laikotarpį nė vienas eržilas neturėjo jokių klinikinių arklinių šeimos gyvūnų virusinio arterito arba užkrečiamojo metrito požymių; 1.4. 30 dienų iki pirmo spermos surinkimo ir spermos surinkimo laikotarpiu jis neturėjo būti kergiamas. 1.5. Pagal 1.6 punkte numatytą programą kompetentingos institucijos pripažinta laboratorija, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 12 straipsnį ( 26 ) yra akredituota atlikti toliau nurodytus tyrimus, turėjo atlikti ir patvirtinti šiuos tyrimus: a) arklinių šeimos gyvūnų infekcinei anemijai nustatyti – imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (Coggins tyrimas) arba ELISA tyrimas (rezultatai turi būti neigiami); b) arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti – visos eržilo donoro spermos alikvotinės dalies viruso išskyrimo arba jo genomo nustatymo tyrimas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) arba realaus laiko PGR metodais, kurių rezultatas neigiamas, išskyrus atvejus, kai atliekant eržilo donoro serumo neutralizavimo tyrimą arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti serumą atskiedus santykiu 1:4 gaunamas neigiamas rezultatas; c) tyrimas kontaginiam arklių metritui nustatyti, atliekamas du kartus (rezultatas turi būti neigiamas) – pertrauka tarp tyrimų turi būti ne trumpesnė kaip 7 dienos ir bet kuriuo atveju jis turi būti atliekamas ne anksčiau kaip praėjus 7 dienoms (sisteminio gydymo atveju) arba 21 dienai (lokalinio gydymo atvejui) po galimo eržilo donoro antimikrobinio gydymo – imant tris mėginius (tepinėlius), kurie imami bent iš: — apyvarpės, — šlaplės — ir šlaplės duobės. Mėginiai patalpinami transportavimo terpėje su aktyvinta anglimi, pavyzdžiui, „Amies“, prieš juos pervežant į laboratoriją. Atliekamas bent vienas iš toliau nurodytų mėginių tyrimų: i) siekiant išskirti Taylorella equigenitalis mikrobą, pasėlis bent 7 dienas auginamas mikroaerofilinės sąlygomis, kurios sudaromos per 24 valandas nuo mėginių paėmimo iš gyvūno donoro arba per 48 valandas, jeigu mėginiai pervežimo metu laikomi vėsiai, arba ii) siekiant nustatyti Taylorella equigenitalis genomą, per 48 valandas nuo mėginio paėmimo iš gyvūno donoro atliekamas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas arba taikomas realaus laiko PGR pagrįstas metodas. 1.6. Jam turi būti taikoma viena iš šių tyrimų programų: a) jei eržilas donoras ne trumpiau kaip 30 dienų iki pirmo spermos surinkimo dienos ir spermos rinkimo laikotarpiu buvo nuolat laikomas spermos surinkimo centre ir joks surinkimo centre laikomas arklinių šeimos gyvūnas neturėjo tiesioginio sąlyčio su arklinių šeimos gyvūnais, kurių sveikatos būklė yra prastesnė nei eržilo donoro, atliekami 1.5. punkte nustatyti surinktos eržilo donoro spermos mėginių, imamų ne rečiau kaip vieną kartą per metus prasidėjus poravimosi metui arba iki pirmo prekybai skirtos šviežios, atšaldytos arba užšaldytos spermos surinkimo dienos ir praėjus bent 14 dienų nuo minėtojo ne trumpesnio nei 30 dienų laikymo laikotarpio iki pirmo spermos surinkimo pradžios; b) jei eržilas donoras ne trumpiau kaip 30 dienų iki pirmo spermos surinkimo dienos ir spermos surinkimo laikotarpiu buvo laikomas spermos surinkimo centre, tačiau kartais gali būti išvežamas iš to centro nuolatiniam ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui ir už tai atsakingas centro veterinarijos gydytojas, ir (arba) kitas surinkimo centre laikomas arklinių šeimos gyvūnas turėjo tiesioginį sąlytį su arklinių šeimos gyvūnais, kurių sveikatos būklė yra prastesnė, 1.5 punkte nustatyti tyrimai atliekami taip: i) ne rečiau kaip vieną kartą per metus prasidėjus poravimosi metui arba iki pirmo prekybai skirtos šviežios, atšaldytos arba užšaldytos spermos surinkimo dienos ir praėjus bent 14 dienų nuo minėtojo ne trumpesnio nei 30 dienų laikymo laikotarpio iki pirmo spermos surinkimo pradžios, ir ii) prekybai skirtos šviežios, atšaldytos arba užšaldytos spermos surinkimo laikotarpiu taip: — atliekant 1.5 punkto a papunktyje nustatytą mėginių, paimtų likus ne daugiau kaip 90 dienų iki prekybai skirtos spermos surinkimo, tyrimą, — atliekant 1.5 punkto b papunktyje nustatytą mėginių, paimtų likus ne daugiau kaip 30 dienų iki prekybai skirtos spermos surinkimo, tyrimą, išskyrus atvejus, kai atliekant visos eržilo donoro spermos, surinktos ne daugiau kaip prieš 6 mėn. iki prekybai skirtos spermos surinkimo, alikvotinės dalies mėginių viruso išskyrimo tyrimą, PGR arba taikant realaus laiko PGR pagrįstą metodą eržilo serologinio tyrimo arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti patvirtinta, kad eržilas donoras nėra ligos platintojas, ir kai atliekant serumo neutralizavimo tyrimą arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti gaunamas teigiamas rezultatas serumą atskiedus bent santykiu 1:4, — atliekant tyrimą 1.5 punkto c papunktyje nustatytą mėginių, paimtų likus ne daugiau kaip 60 dienų iki prekybai skirtos spermos surinkimo, tyrimą; PGR arba realaus laiko PGR metodo taikymo atveju gali būti atliekamas trijų vienu kartu paimtų mėginių (tepinėlių) tyrimas; c) jei eržilas donoras neatitinka a ir b papunkčių reikalavimų ir (arba) sperma surinkta norint prekiauti užšaldyta sperma, surinktos eržilo donoro spermos mėginių tyrimai, nustatyti 1.5 punkte, atliekami taip: i) ne rečiau kaip vieną kartą per metus prasidėjus poravimosi metui; ii) III skyriaus I skirsnio 1.3 punkto b papunktyje nurodytu saugojimo laikotarpiu ir iki spermą išvežant iš centro arba panaudojant, tiriami mėginiai, paimti ne anksčiau kaip 14 dienų iki ir ne vėliau kaip 90 dienų po spermos surinkimo dienos. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos ii papunkčio nuostatų, mėginių po spermos surinkimo imti ir 1.5 punkto b papunktyje aprašyto tyrimo arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti atlikti nereikia, kai atliekant visos eržilo donoro spermos alikvotinės dalies mėginių, kurie turi būti paimami du kartus per metus ne dažniau kaip kas keturis mėnesius, viruso išskyrimo tyrimą, PGR arba taikant realaus laiko PGR pagrįstą metodą patvirtinta, kad eržilas donoras nėra ligos platintojas, ir kai atliekant serumo neutralizavimo tyrimą arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti gaunamas teigiamas rezultatas serumą atskiedus bent santykiu 1:4. 1.7. Jei bent vieno 1.5 punkte numatyto tyrimo rezultatai yra teigiami, eržilas donoras turi būti atskirtas, o jo sperma, surinkta po paskutinio atlikto tyrimo, kurio rezultatas buvo neigiamas, negali būti prekiaujama, išskyrus (kai atliekamas tyrimas arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti) spermą iš kiekvieno ejakuliato, kurio tyrimo arklinių šeimos gyvūnų virusiniam arteritui nustatyti išskiriant virusą rezultatas neigiamas. Surinkta kitų spermos surinkimo centre esančių eržilų sperma nuo tos dienos, kai buvo paimtas paskutinis mėginys, kurio vieno iš 1.5 punkte numatytų tyrimų rezultatas buvo neigiamas, turi būti laikoma atskirai ir ja neturi būti prekiaujama tol, kol spermos surinkimo centrui nebus grąžintas ankstesnis sveikatos statusas ir nebus atlikti atitinkami laikomos spermos oficialūs tyrimai, kad būtų paneigtas 1.5 punkte minėtų ligų sukėlėjų buvimas spermoje. 1.8. Surinkta spermos surinkimo centre esančių eržilų, kuriems taikomas draudimas pagal Direktyvos 90/426/EEB 4 arba 5 straipsnį, sperma turi būti laikoma atskirai ir ja neturi būti prekiaujama tol, kol spermos surinkimo centrui oficialiai patvirtintas veterinarijos gydytojas negrąžins ankstesnio sveikatos statuso pagal Direktyvą 90/426/EEB ir nebus atlikti atitinkami laikomos spermos oficialūs tyrimai, kad būtų paneigtas Direktyvos 90/426/EEB A priede išvardytų ligų sukėlėjų buvimas spermoje. |
II. Vyriškosios lyties avių ir ožkų rūšių gyvūnams donorams taikomi reikalavimai
|
1. |
Visiems į spermos surinkimo centrą įvežamiems avių ir ožkų rūšių gyvūnams taikomi toliau nurodyti reikalavimai. 1.1. Jie buvo laikomi karantino sąlygomis ne trumpiau kaip 28 dienas tam tikslui skirtose kompetentingos institucijos patvirtintose patalpose, kuriose laikomi tik panašios sveikatos būklės gyvūnai (karantino patalpos). 1.2. Prieš atvežant į karantino patalpas jie priklausė avių ar ožkų ūkiui, kuris pagal Direktyvos 91/68/EEB 2 straipsnį yra oficialiai neužkrėstas brucelioze, ir prieš tai nebuvo laikomi ūkyje, kurio sveikatos statusas bruceliozės atžvilgiu yra žemesnis. 1.3. Jie atvežti iš ūkio, kuriame 60 dienų iki jų atvežimo į karantino patalpas buvo atliekamas jų serologinis tyrimas užkrečiamajam epididimitui (B. ovis) nustatyti laikantis Direktyvos 91/68/EEB D priedo reikalavimų arba bet koks kitas lygiaverčio pagrįsto tikslumo ir specifiškumo lygio tyrimas. 1.4. Atlikti šie minėtų gyvūnų kraujo mėginio, paimto per 28 dienas iki 1.1 punkte nurodyto karantino laikotarpio pradžios, tyrimai ir kiekvienu atveju gautas neigiamas rezultatas, išskyrus c papunkčio ii įtraukoje nurodytos pasienio ligos tyrimo rezultatą: a) bruceliozei (B. melitensis) nustatyti – serologinis tyrimas, atliktas laikantis Direktyvos 91/68/EEB C priedo reikalavimų; b) užkrečiamajam epididimitui (B. ovis) nustatyti – serologinis tyrimas, atliktas laikantis Direktyvos 91/68/EEB C priedo reikalavimų, arba bet koks kitas lygiaverčio pagrįsto tikslumo ir specifiškumo lygio tyrimas; c) pasienio ligai nustatyti: i) viruso išskyrimo tyrimas arba viruso antigeno tyrimas ir ii) serologinis tyrimas antikūnų buvimui arba nebuvimui nustatyti (antikūnių tyrimas). Kompetentinga institucija gali leisti šiame punkte nurodytus tyrimus atlikti naudojant karantino patalpose paimtus mėginius. Jei toks leidimas suteiktas, 1.1 punkte nurodytas karantino laikotarpis negali prasidėti prieš mėginio paėmimo dieną. Tačiau jei kurio nors iš šiame punkte nurodytų tyrimų rezultatai bus teigiami, atitinkamas gyvūnas turi būti nedelsiant pašalinamas iš karantino patalpos. Grupinio izoliavimo atveju likusiems gyvūnams 1.1 punkte nurodytas karantino laikotarpis negali prasidėti, kol nepašalinamas gyvūnas, kurio tyrimo rezultatas buvo teigiamas. 1.5. Atlikti šie jų mėginių, paimtų per 1.1 punkte nurodytą karantino laikotarpį ir bent 21 dieną po jų atvežimo į karantino patalpas, tyrimai ir gauti neigiami rezultatai: a) bruceliozei (B. melitensis) nustatyti – serologinis tyrimas, atliktas laikantis Direktyvos 91/68/EEB C priedo reikalavimų, b) užkrečiamajam epididimitui (B. ovis) nustatyti – serologinis tyrimas, atliktas laikantis Direktyvos 91/68/EEB C priedo reikalavimų, arba bet koks kitas lygiaverčio pagrįsto tikslumo ir specifiškumo lygio tyrimas. 1.6. Atlikti šie jų kraujo mėginių, paimtų per 1.1 punkte nurodytą karantino laikotarpį bent 21 dieną po jų atvežimo į karantino patalpas, 1.4 punkto c papunkčio i ir ii įtraukose nurodyti tyrimai pasienio ligai nustatyti. Bet kurį gyvūną (kurio serologinio tyrimo rezultatai neigiami arba teigiami) leidžiama įvežti į spermos surinkimo centrą tik tuo atveju, jeigu gyvūnuose, kurių serologiniai tyrimai buvo neigiami iki įvežimo į karantino patalpas dienos, neįvyksta serologinė konversija. Jeigu serologinė konversija įvyksta, visi gyvūnai, kurių serologinis tyrimas tebėra neigiamas, laikomi karantino sąlygomis, kol grupėje tris savaites nuo serologinės konversijos pradžios serologinė konversija nebevyksta. Gyvūnus, kurių serologinio tyrimo rezultatas teigiamas, gali būti leidžiama įvežti į spermos surinkimo centrą, jeigu atlikus 1.4 punkto c papunkčio i įtraukoje nurodytą tyrimą gautas neigiamas rezultatas. |
|
2. |
Gyvūnus į spermos surinkimo centrą leidžiama įvežti tik gavus specialų centro veterinarijos gydytojo leidimą. Kiekvienas gyvūnų įvežimas į spermos surinkimo centrą ir išvežimas iš jo turi būti registruojamas. |
|
3. |
Visi į spermos surinkimo centrą įvežami gyvūnai jų įvežimo dieną privalo neturėti jokių klinikinių ligos požymių. Nepažeidžiant 4 punkto nuostatų, visi gyvūnai turi būti atvežti iš karantino patalpų, kurios gyvūnų išvežimo į spermos surinkimo centrą dieną turi oficialiai atitikti šiuos reikalavimus: a) turi būti teritorijoje, aplink kurią 10 kilometrų spinduliu bent per 30 paskutinių dienų nebuvo užfiksuota snukio ir nagų ligos atvejų; b) per paskutinius trejus mėnesius jose turi nebūti užfiksuota snukio ir nagų ligos ir bruceliozės atvejų; c) per paskutines 30 dienų jose turi nebūti užfiksuota ligų, apie kurias būtina pranešti, kaip apibrėžta Direktyvos 91/68/EEB 2 straipsnio b punkto 6 papunktyje. |
|
4. |
Jeigu laikomasi 3 punkte numatytų reikalavimų ir jeigu per paskutinius 12 mėnesių prieš išvežant gyvūnus buvo atlikti 5 punkte išvardyti nuolatiniai tyrimai, gyvūnai iš patvirtinto spermos surinkimo centro gali būti perkelti į kitą tokio pat sveikatos statuso centrą netaikant karantino laikotarpio ir neatliekant tyrimų, jeigu perkeliama tiesiogiai. Toks gyvūnas privalo neturėti tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su prastesnės sveikatos būklės poranagiais gyvūnais, o naudojama transporto priemonė prieš naudojant turi būti dezinfekuojama. Jei gyvūnas perkeliamas iš vieno spermos surinkimo centro į spermos surinkimo centrą kitoje valstybėje narėje, tai turi būti atliekama laikantis Direktyvos 91/68/EEB nuostatų. |
|
5. |
Visiems spermos surinkimo centre laikomiems avių ir ožkų rūšių gyvūnams bent vieną kartą per kalendorinius metus turi būti atliekami toliau išvardyti tyrimai ir gaunami neigiami rezultatai: a) bruceliozei (B. melitensis) nustatyti – serologinis tyrimas, atliktas laikantis Direktyvos 91/68/EEB C priedo reikalavimų; b) užkrečiamajam epididimitui (B. ovis) nustatyti – serologinis tyrimas, atliktas laikantis Direktyvos 91/68/EEB D priedo reikalavimų, arba bet koks kitas lygiaverčio pagrįsto tikslumo ir specifiškumo lygio tyrimas; c) pasienio ligai nustatyti – 1.4 punkto c papunkčio ii įtraukoje nurodytas antikūnių tyrimas, kuris taikomas tik gyvūnams, kurių serologinio tyrimo rezultatai neigiami. |
|
6. |
Visi šiame skirsnyje nurodyti tyrimai turi būti atliekami patvirtintoje laboratorijoje. |
|
7. |
Jei bent vieno 5 punkte aprašyto tyrimo rezultatai neigiami, gyvūnas turi būti atskirtas, o jo sperma, surinkta po paskutinio atlikto tyrimo, kurio rezultatas buvo neigiamas, negali būti prekiaujama. Pirmoje pastraipoje nurodytas gyvūnas turi būti išvežamas iš to centro, išskyrus pasienio ligos atveju, kai turi būti atliktas gyvūno 1.4 punkto c papunkčio i įtraukoje nurodytas tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas. Sperma, surinkta iš kitų spermos surinkimo centre esančių gyvūnų nuo tos dienos, kai buvo paimtas paskutinis mėginys, kurio vieno iš 5 punkte aprašytų tyrimų rezultatas neigiamas, turi būti laikoma atskirai ir ja neturi būti prekiaujama tol, kol spermos surinkimo centrui nebus grąžintas ankstesnis sveikatos statusas ir nebus atlikti atitinkami laikomos spermos oficialūs tyrimai, kad būtų paneigtas 5 punkte minėtų ligų sukėlėjų buvimas spermoje. |
|
8. |
Sperma turi būti surenkama iš gyvūnų, kurie: a) spermos surinkimo dieną neturėjo jokių klinikinių ligos požymių; b) per 12 mėnesių iki spermos surinkimo dienos: i) nebuvo vakcinuoti nuo snukio ir nagų ligos arba ii) buvo vakcinuoti nuo snukio ir nagų ligos likus ne mažiau kaip 30 dienų iki surinkimo; tokiu atveju imami 5 % (ne mažiau kaip penki šiaudeliai) kiekvieno spermos surinkto kiekio ir atliekamas viruso išskyrimo tyrimas snukio ir nagų ligai nustatyti, o rezultatas turi būti neigiamas; c) jei surenkama šviežia sperma – ne trumpiau kaip 30 dienų iki spermos surinkimo nuolat buvo laikomi patvirtintame spermos surinkimo centre; d) atitinka Direktyvos 91/68/EEB 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatytus reikalavimus; e) jei jie laikyti 11 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodytuose ūkiuose – per 30 dienų iki spermos surinkimo dienos turėjo būti atlikti jų toliau nurodyti tyrimai ir gauti neigiami rezultatai: i) serologinis tyrimas bruceliozei (B. melitensis) nustatyti, atliktas laikantis Direktyvos 91/68/EEB C priedo reikalavimų; ii) serologinis tyrimas užkrečiamajam epididimitui (B. ovis) nustatyti, atliktas laikantis Direktyvos 91/68/EEB D priedo reikalavimų, arba bet koks kitas lygiaverčio pagrįsto tikslumo ir specifiškumo lygio tyrimas; iii) pasienio ligos viruso tyrimas; f) ne mažiau kaip 30 dienų iki pirmo spermos surinkimo ir laikotarpiu nuo pirmo 1.5 ir 1.6 punktuose arba e papunktyje nurodyto mėginio paėmimo dienos iki spermos surinkimo laikotarpio pabaigos nebuvo kergiami. |
|
9. |
Surinkta spermos surinkimo centre arba ūkyje, nurodytame 11 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, esančių vyriškosios lyties avių ir ožkų rūšių gyvūnų donorų, kuriems taikomas draudimas dėl gyvūnų sveikatos priežasčių pagal Direktyvos 68/68/EEB 4 straipsnį, sperma turi būti saugoma atskirai ir ja neturi būti prekiaujama tol, kol spermos surinkimo centrui oficialiai patvirtintas veterinarijos gydytojas negrąžins ankstesnio sveikatos statuso pagal Direktyvą 91/68/EEB ir nebus atlikti atitinkami laikomos spermos oficialūs tyrimai, kad būtų paneigtas Direktyvos 91/68/EEB B priedo I skyriuje išvardytų ligų sukėlėjų buvimas spermoje. |
III SKYRIUS
Spermai, kiaušialąstėms ir embrionams taikomi reikalavimai
I. Spermos surinkimui, paruošimui, saugojimui ir vežimui taikomi reikalavimai
1.1. Jei, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/82/EB ( 27 ) nuostatų, yra pridėta antibiotikų ar antibiotikų mišinio, kurių baktericidinis aktyvumas yra bent lygiavertis šių mišinių baktericidiniam aktyvumui kiekviename spermos mililitre: gentamicino (250 μg), tilozino (50 μg), linkomicino ir spektinomicino (150/300 μg); penicilino (500 IU), streptomicino (500 μg), linkomicino ir spektinomicino (150/300 μg) arba amikacino (75μg), divekacino (25μg), pridėtų antibiotikų pavadinimus ir jų koncentraciją reikia nurodyti 11 straipsnio 2 dalies ketvirtoje įtraukoje nurodytame sveikumo sertifikate.
1.2. Visi spermai surinkti, paruošti, konservuoti ar šaldyti naudojami instrumentai prieš naudojant turi būti tinkamai dezinfekuoti arba sterilizuoti, išskyrus vienkartinius instrumentus.
1.3. Užšaldyta sperma turi būti:
a) padėta ir saugoma jai saugoti skirtuose induose:
i) išvalytuose ir dezinfekuotuose arba sterilizuotuose prieš naudojant, arba vienkartiniuose induose;
ii) su kriogenine medžiaga, kuri prieš tai nebuvo naudota kitiems gyvūniniams produktams;
b) iki išsiuntimo ar panaudojimo ne trumpiau kaip 30 dienų nuo surinkimo dienos laikoma patvirtintomis sąlygomis.
1.4. Prekiauti skirta sperma:
a) į paskirties valstybę narę turi būti vežama induose, kurie prieš naudojant buvo išvalyti, dezinfekuoti arba sterilizuoti, arba vienkartiniuose induose, kurie buvo užplombuoti ir sunumeruoti prieš išvežant iš patvirtintų spermos surinkimo arba saugojimo centrų;
b) turi būti paženklinta taip, kad ant šiaudelių ar kitų pakuočių nurodytas numeris sutaptų su numeriu 11 straipsnio 2 dalies ketvirtoje įtraukoje nurodyto sveikumo sertifikate ir numeriu ant indo, kuriame ji saugoma ir vežama.
II. Kiaušialąstėms ir embrionams keliami reikalavimai
1. In vivo būdu gautų embrionų surinkimas ir paruošimas
In vivo būdu gauti embrionai turi būti pradėti dirbtinai apsėklinus sperma, atitinkančia šios direktyvos reikalavimus, ir turi būti surenkami, paruošiami ir konservuojami laikantis šių reikalavimų:
1.1. Embrionus turi surinkti ir paruošti patvirtinta embrionų surinkimo grupė išvengiant sąlyčio su bet kuria kita embrionų partija, neatitinkančia šios direktyvos reikalavimų.
1.2. Embrionai turi būti surenkami nuo kitų patalpų ar ūkio, kuriame embrionai renkami, dalių atskirtoje patalpoje, kuri yra geros būklės ir pastatyta iš medžiagų, leidžiančių ją lengvai valyti ir dezinfekuoti.
1.3. Embrionai turi būti paruošiami (tikrinami, plaunami, apdorojami ir sudedami į pažymėtus ir sterilius šiaudelius, ampules arba kitokias pakuotes) stacionariojoje arba kilnojamojoje laboratorijoje, kuri ligoms imlių rūšių atžvilgiu turi būti teritorijoje, aplink kurią 10 kilometrų spinduliu per paskutines 30 dienų nebuvo užfiksuota snukio ir nagų ligos atvejų.
1.4. Visa embrionams surinkti, tvarkyti, plauti, šaldyti ir saugoti naudojama įranga prieš naudojant turi būti sterilizuojama ar tinkamai išvaloma ir dezinfekuojama, kaip numatyta IETS vadove ( 28 ), arba tai turi būti vienkartinė įranga.
1.5. Biologiniuose gyvūniniuose produktuose, kurie naudojami embrionams surinkti, paruošti, plauti arba laikyti skirtose priemonėse ar tirpaluose neturi būti jokių patogeninių mikroorganizmų. Embrionams surinkti, šaldyti arba saugoti skirtos priemonės ar tirpalai turi būti sterilizuojami taikant patvirtintus metodus pagal IETS vadovą ir tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas sterilumas. Prireikus į surinkti, paruošti, plauti ir saugoti skirtas priemones gali būti pridedama antibiotikų pagal IETS vadovą.
1.6. Embrionams konservuoti arba saugoti naudojamos kriogeninės medžiagos, prieš tai turi nebūti naudotos kitiems gyvūniniams produktams.
1.7. Kiekvienas embrionų šiaudelis, ampulė arba kita pakuotė turi būti aiškiai paženklinta etiketėmis vadovaujantis standartizuota sistema pagal IETS vadovą.
1.8. Embrionai turi būti plaunami, o skaidrusis apvalkalas (zona pellucida) arba embriono kapsulė arklinių šeimos gyvūnų atveju turi būti nepaliesti iki plovimo ir iš karto po jo. Vadovaujantis IETS vadovu standartinė plovimo procedūra keičiama numatant papildomą plovimą fermentu tripsinu, jeigu tai rekomenduojama siekiant nuslopinti tam tikrų patogenų aktyvumą arba juos pašalinti.
1.9. Iš skirtingų gyvūnų paimti embrionai neplaunami kartu.
1.10. Turi būti ištirtas kiekvieno embriono skaidrusis apvalkalas (zona pellucida) arba embriono kapsulė arklinių šeimos gyvūnų atveju, apžiūrint visą jo ne mažiau kaip 50 kartų padidintą paviršiaus plotą, ir turi būti patvirtinta, kad jis yra nepaliestas ir nėra jokių prie jo prilipusių svetimkūnių.
1.11. Partijos, kurią ištyrus kaip aprašyta 1.10 punkte neatitikimų nenustatyta, embrionai turi būti dedami į sterilius šiaudelius, ampules ar kitą pakuotę, paženklintą pagal 1.7 punkto nuostatas, ir ji nedelsiant užplombuojama.
1.12. Prireikus kiekvienas embrionas turi būti kuo greičiau užšaldomas ir saugomas vietoje, kurią prižiūri grupės veterinarijos gydytojas.
1.13. Kiekviena embrionų surinkimo grupė turi siųsti oficialiam tyrimui jos veikloje nustatytų negyvybingų embrionų ar kiaušidžių ir naudotų išplovimo ir perplovimo skysčių mėginius patikrinti, ar šie nėra užkrėsti bakterijomis ir virusais, kaip numatyta IETS vadove.
1.14. Kiekviena embrionų surinkimo grupė du metus po to, kai embrionai buvo parduoti arba importuoti, saugo su embrionų surinkimu susijusius duomenis:
a) atitinkamų gyvūnų donorų veislę, amžių ir tapatybę;
b) grupės atlikto embrionų surinkimo, paruošimo ir saugojimo vietą;
c) embrionų tapatybę ir išsamią informaciją apie siuntos adresatą.
2. Kiaušialąsčių, kiaušidžių ir kitų audinių surinkimas ir paruošimas, siekiant gaminti in vitro apvaisinimo būdu gaunamus embrionus.
1.1–1.14 punktuose nurodyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis surenkant ir paruošiant kiaušialąstes, kiaušides ir kitus audinius, naudotinus apvaisinant in vitro būdu ir (arba) auginant in vitro. Taip pat taikomos šios nuostatos:
2.1. Kompetentingai institucijai turi būti žinomas (-i) gyvūnų donorų kilmės ūkis (-iai) ir jis (jie) turi priklausyti jos kompetencijai.
2.2. Jeigu kiaušidės ir kiti audiniai turi būti renkami skerdykloje iš atskirų gyvūnų arba iš donorų siuntų (surinkimas iš siuntų), ta skerdykla turi būti oficialiai patvirtinta pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles ( 29 ), ir turi būti prižiūrima veterinarijos gydytojo, kuris turi užtikrinti, kad būtų atliekami galimų gyvūnų donorų patikrinimai ante mortem ir post mortem, ir patvirtinti, kad nenustatyta jokių atitinkamų užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali užsikrėsti gyvūnai, požymių. Dėl ligoms imlių gyvūnų skerdykla turi būti teritorijoje, aplink kurią 10 kilometrų spinduliu bent per paskutines 30 dienų nebuvo užfiksuota snukio ir nagų ligos atvejų.
2.3. Kiaušidžių partijos neturi patekti į paruošimo laboratoriją, kol nebus užbaigtas gyvūnų donorų post-mortem tyrimas.
2.4. Kiaušidėms ir kitiems audiniams paimti ir vežti skirta įranga prieš naudojant turi būti išvaloma ir dezinfekuojama arba sterilizuojama ir turi būti naudojama tik tam tikslui.
3. In vitro apvaisinimo būdu gauti embrionai
1.1–1.14 punktuose nustatytos sąlygos taikomos mutatis mutandis in vitro apvaisinimo būdu gautų embrionų paruošimui. Taip pat taikomos šios nuostatos:
3.1. In vitro apvaisinimo būdu gaunami embrionai turi būti pradėti apvaisinant in vitro būdu šios direktyvos reikalavimus atitinkančia sperma.
3.2. Pasibaigus auginimo in vitro laikotarpiui, tačiau prieš embrionus užšaldant, laikant ir vežant jie turi būti nuplaunami ir apdorojami kaip nurodyta 1.8, 1.10 ir 1.11 punktuose.
3.3. Iš skirtingų gyvūnų donorų (jei paimama iš atskiro gyvūno) arba iš skirtingų surinkimo partijų paimti embrionai turi būti plaunami atskirai.
3.4. Iš skirtingų gyvūnų donorų (jei paimama iš atskiro gyvūno) arba iš skirtingų surinkimo partijų paimti embrionai nelaikomi tame pačiame šiaudelyje, ampulėje arba kitoje pakuotėje.
4. Embrionų, su kuriais atliktos mikromanipuliacijos, paruošimas
Prieš atliekant mikromanipuliacijas, kurios gali pažeisti skaidrųjį apvalkalą (zona pellucida), visi embrionai arba kiaušialąstės turi būti surenkamos ir paruošiamos laikantis 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sanitarinių reikalavimų. Taip pat taikomi šie reikalavimai:
4.1. Jeigu su embrionais atliekamos manipuliacijos, per kurias įsiskverbiama į skaidrųjį apvalkalą (zona pellucida), jos turi būti atliekamos tinkamose laboratorinėse patalpose prižiūrint patvirtintam grupės veterinarijos gydytojui.
4.2. Kiekviena embrionų surinkimo grupė pagal 1.14 punkto nuostatas saugo savo veiklos duomenis, įskaitant informaciją apie embrionams taikytus mikromanipuliacijos metodus, kuriuos taikant įsiskverbiama į skaidrųjį apvalkalą (zona pellucida). Kai embrionai gaunami in vitro apvaisinimo būdu, embriono tapatybę galima nustatyti pagal partiją, tačiau turi būti pateikiama išsami informacija, nurodanti kiaušidžių ir (arba) kiaušialąsčių surinkimo datą ir vietą. Iš pateiktos informacijos taip pat turi būti įmanoma nustatyti gyvūnų donorų kilmės ūkį.
5. Embrionų saugojimas
5.1. Kiekviena embrionų surinkimo ir gamybos grupė turi užtikrinti, kad embrionai būtų saugomi esant tinkamai temperatūrai I skyriaus III skirsnio 1.8 punkte nurodytose saugojimo patalpose.
5.2. Užšaldyti embrionai iki išsiuntimo ne trumpiau kaip 30 dienų nuo surinkimo arba pagaminimo dienos turi būti saugomi patvirtintomis sąlygomis.
6. Embrionų vežimas
6.1. Prekiauti skirti embrionai į paskirties valstybę narę turi būti vežami induose, kurie prieš naudojimą buvo išvalyti, dezinfekuoti arba sterilizuoti, arba vienkartiniuose induose, kurie buvo užplombuoti ir sunumeruoti prieš išvežant iš patvirtintų saugojimo patalpų.
6.2. Šiaudeliai, ampulės ar kitos pakuotės turi būti paženklinti taip, kad ant šiaudelių, ampulių ar kitų pakuočių nurodytas numeris sutaptų su numeriu 11 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje nurodyto sveikumo sertifikate ir su numeriu ant indo, kuriame jie saugomi ir vežami.
IV SKYRIUS
Moteriškosios lyties gyvūnams donorams taikomi reikalavimai
|
1. |
Moteriškosios lyties gyvūnai donorai gali būti naudojami kaip embrionų ar kiaušialąsčių donorai tik tuo atveju, jeigu jie ir ūkiai, iš kurių jie kilę, atitinka (patvirtinus oficialiai patvirtintam veterinarijos gydytojui) atitinkamų direktyvų dėl Sąjungos vidaus prekybos gyvais veisti skirtais gyvūnais, ir tokios rūšies produkcijos reikalavimus. |
|
2. |
Kiaulių rūšies moteriškosios lyties gyvūnai donorai turi atitikti ne tik Direktyvoje 64/432/EEB nustatytus reikalavimus, bet ir tos direktyvos 9 arba 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl Aujeskio ligos, išskyrus in vivo būdu gaunamus embrionus, kurie apdorojami tripsinu. |
|
3. |
Direktyvos 91/68/EEB nuostatos turi būti taikomos avių ir ožkos rūšies moteriškosios lyties gyvūnams donorams. |
|
4. |
Kumelės donorės turi atitikti ne tik Direktyvos 90/426/EEB reikalavimus, bet ir: 4.1. ne mažiau kaip 30 dienų iki kiaušialąsčių arba embrionų surinkimo ir laikotarpiu nuo pirmos 4.2 ir 4.3 punktuose nurodyto pirmo mėginio paėmimo dienos ir kiaušialąsčių ir embrionų surinkimo dienos neturėjo būti kergiamos; 4.2. arklinių šeimos gyvūnų infekcinei anemijai nustatyti turėjo būti atliktas imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (Coggins tyrimas) arba ELISA tyrimas, kurie atliekami tiriant kraujo mėginius, pirmą kartą paimtus praėjus bent 14 dienų nuo pirmos 4.1 punkte nurodyto 30 dienų laikotarpio dienos ir ne daugiau kaip 90 dienų iki prekybai skirtų kiaušialąsčių ir embrionų surinkimo, o jų rezultatai turi būti neigiami; 4.3. tyrimo kontaginiam arklių metritui nustatyti, atlikto II skyriaus I skirsnio 1.5 punkto nurodytoje laboratorijoje, praėjus ne mažiau kaip 7 dienoms (sisteminio gydymo atveju) ir 21 dienai (lokalinio gydymo atveju) po galimo kumelės donorės antimikrobinio gydymo, rezultatai turi būti neigiami, ištyrus ne mažiau kaip du mėginius (tepinėlius) bent iš: — kumelės donorės klitorio duobės, — klitorio anties gleivinės. Mėginiai 4.1 punkte nurodytu laikotarpiu imami du kartus, tarp kurių padaryta ne trumpesnė kaip 7 dienų pertrauka i papunktyje nurodyto tyrimo atveju, arba vieną kartą – ii papunktyje nurodyto tyrimo atveju. Mėginiai patalpinami transportavimo terpėje su aktyvinta anglimi, pavyzdžiui, „Amies“, prieš juos pervežant į laboratoriją. Atliekamas bent vienas iš toliau nurodytų mėginių tyrimų: i) siekiant išskirti Taylorella equigenitalis mikrobą, pasėlis bent 7 dienas auginamas mikroaerofilinės sąlygomis, kurios sudaromos per 24 valandas nuo mėginių paėmimo iš gyvūno donoro arba per 48 valandas, jeigu mėginiai pervežimo metu laikomi vėsiai, arba ii) siekiant nustatyti Taylorella equigenitalis genomą, per 48 valandas nuo mėginio paėmimo iš gyvūno donoro atliekamas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas arba taikomas realaus laiko PGR pagrįstas metodas. |
E PRIEDAS
1 dalis. Sveikatos sertifikatas, skirtas naudoti prekiaujant gyvūnais iš ūkių (kanopiniais, nuo paukščių gripo paskiepytais paukščiais, kiškiažvėriais, šunimis, katėmis ir šeškais) (92/65 EI)
2 dalis. Sveikatos sertifikatas, skirtas prekybai bitėmis ir kamanėmis
92/65 EII
3 dalis. Sveikatos sertifikatas, skirtas prekiauti gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais iš patvirtintų institucijų, institutų ar centrų 92/65 EIII
F PRIEDAS
1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis
1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma bei jos importui
1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių
1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą
1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui
1990 m. spalio 15d. Tarybos direktyva 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių
1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką
1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis
2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 68/2004/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičianti direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičianti Direktyvą 72/462/EEB.
( 1 ) OL C 327, 1989 12 30, p. 57 ir OL C 84, 1990 4 2, p. 102.
( 2 ) OL C 38, 1990 2 19, p. 134 ir OL C 149, 1990 6 18, p. 263.
( 3 ) OL C 62, 1990 3 12, p. 47 ir OL C 182, 1990 7 23, p. 25.
( 4 ) OL L 384, 1982 12 31, p. 1. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 197/90 (OL L 29, 1990 1 31, p. 1).
( 5 ) OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/499/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 107).
( 6 ) OL L 315, 1985 11 26, p. 11. Su pakeitimais, padarytais Direktyva 90/423/EEB (OL L 224, 1990 8 18, p. 13).
( 7 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).
( 8 ) OL L 373, 1990 12 31, p. 1. Su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).
( 9 ) 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir judėjimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 42). Su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).
( 10 ) 1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių prekybą Bendrijos viduje naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 303, 1990 10 31, p. 6). Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).
( 11 ) 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių žuvininkystės ūkiuose auginamų vandens gyvūnų ir jų produktų tiekimą rinkai (OL L 46, 1991 2 19, p. 1).
( 12 ) 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 1).
( 13 ) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/492/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių gyvų dvigeldžių moliuskų produkcijos gamybą ir tiekimą rinkai (OL L 268, 1991 9 24, p. 1).
( 14 ) 1991 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 91/493/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių žuvų produktų gamybą ir tiekimą rinkai (OL L 268, 1991 9 24, p. 15).
( 15 ) 1980 m. sausio 22 d. Tarybos direktyva 80/217/EEB, pateikianti Bendrijos priemones dėl klasikinio kiaulių maro kontrolės (OL L 47, 1980 2 21, p. 11). Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 87/486/EEB (OL L 280, 1987 10 3, p. 21).
( 16 ) OL L 268, 1991 9 24, p. 41.
( 17 ) OL L 303, 1990 10 31, p. 6.
( 18 ) OL L 178, 2013 6 28, p. 1.
( 19 ) OL L 3, 2005 1 5, p. 1.
( 20 ) 1971 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 71/118/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos prekybai šviežia vištiena (OL L 55, 1971 3 8, p. 23). Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/654/EEB (OL L 353, 1990 12 17, p. 48).
( 21 ) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB dėl gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrų organizavimo, iš dalies pakeičianti Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).
( 22 ) 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant, iš dalies pakeičianti Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB (OL L 340, 1991 12 11, p. 17).
( 23 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
( 24 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 25 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 62.
( 26 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).
( 27 ) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.
( 28 ) Tarptautinės embrionų perkėlimo draugijos vadovas. Procedūrinės embrionų perkėlimo technologijų taikymo gairės ir bendroji informacija, pabrėžiant sanitarines procedūras, kurias paskelbė Tarptautinės embrionų perkėlimo draugija, 1111 North Dunlap Avenue, Savoy, Illinois 61874 JAV (http://www.iets.org/).
( 29 ) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.