–

Vitol SA, atstovaujamos advocaten P. De Baere ir J. Van den Bon,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos S. Baeyens, J.‑C. Halleux ir C. Pochet,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos V. Baroutas ir M. Tassopoulou,

–

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos B. Driessen ir P. Mahnič, padedamų avocată N. Tuominen,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos P.‑J. Loewenthal, G. Luengo ir J. Zieliński,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 315, 2013, p. 2; toliau – ginčijamas reglamentas), iš dalies pakeisto 2017 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1578 (OL L 239, 2017, p. 9), galiojimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Vitol SA ir Belgische Staat (Belgijos valstybė) ginčą dėl antidempingo muitų, sumokėtų importuojant Argentinos kilmės biodyzeliną, grąžinimo.

3

Ginčijamo reglamento priėmimo metu nuostatos, kuriomis reglamentuojamas Europos Sąjungos antidempingo priemonių nustatymas, buvo išdėstytos 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos [Sąjungos] narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51; toliau – pagrindinis reglamentas).

4

Pagrindinio reglamento 1 straipsnyje buvo nurodyta:

„1.   Antidempingo muitas gali būti taikomas bet kuriam produktui dempingo kaina, kurį išleidus į laisvą apyvartą [Sąjungoje] būtų padaryta žala.

2.   Produktu dempingo kaina yra laikomas produktas, jeigu jo eksporto į [Sąjungą] kaina yra mažesnė nei palyginamoji panašaus produkto kaina įprastomis prekybos sąlygomis eksportuojančioje valstybėje.

3.   Eksportuojančia valstybe paprastai laikoma produkto kilmės valstybė. Tačiau ja gali būti tarpinė valstybė, išskyrus, pavyzdžiui, kai produktas yra tik pervežamas per tą valstybę arba kai nagrinėjamasis produktas negaminamas toje valstybėje arba kai toje valstybėje tokiems produktams nėra palyginamosios kainos.

4.   Taikant šį reglamentą, sąvoka „panašus produktas“ yra identiškas produktas, t. y. produktas, visais atžvilgiais panašus į nagrinėjamąjį produktą, o jeigu identiško produkto nėra – kitas produktas, kuris nors ne visais atžvilgiais, tačiau panašiomis nagrinėjamojo produkto savybėmis pasižymintis produktas.“

5

Šio reglamento 2 straipsnis yra susijęs su dempingo nustatymu. Jo 3 ir 5 dalyse, susijusiose su normaliąja verte, buvo numatyta:

„3.   Jeigu įprastomis prekybos sąlygomis panašus produktas neparduodamas arba parduodamas nepakankamais kiekiais, arba kai dėl ypatingos situacijos rinkoje pardavimo rodikliai nesudaro galimybės deramai palyginti, panašaus produkto normalioji vertė apskaičiuojama pagal jo gamybos sąnaudas produkto kilmės valstybėje, pridėjus pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pagrįstą pelną, arba pagal eksporto į trečiąją valstybę įprastomis prekybos sąlygomis kainas, su sąlyga, kad tokios kainos yra tipiškos.

Gali būti laikoma, inter alia, kad egzistuoja ypatinga nagrinėjamojo produkto rinkos situacija, kuri apibrėžta pirmoje pastraipoje, kai kainos yra dirbtinai sumažintos, kai vykdoma stambi barterinė prekyba arba kai yra nekomercinio perdirbimo susitarimas.

<…>

5.   Išlaidos paprastai skaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies dokumentais, jeigu tokie dokumentai atitinka bendrai priimtus apskaitos principus nagrinėjamoje valstybėje, su sąlyga, kad tie dokumentai pagrįstai atspindi nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudas.

Jeigu su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susiję išlaidos nėra tinkamai atspindėtos suinteresuotosios šalies apskaitoje, jos bus koreguojamos arba nustatomos remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis arba, kai tokia informacija nėra prieinama arba ja negali būti naudojamasi, bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant ir informaciją, gautą iš kitų tipinių rinkų.

Į pateiktus įrodymus dėl tinkamo išlaidų paskirstymo atsižvelgiama, jeigu matyti, kad taip paskirstytos lėšos buvo panaudotos. Nesant tinkamesnio metodo, pirmenybė teikiama išlaidų pasiskirstymui pagal produktų apyvartą. Jeigu šioje pastraipoje minėtos išlaidos dar neatsispindėjo skirstant išlaidas, jos turi būti atitinkamai koreguojamos, atsižvelgiant į tuos neperiodinių išlaidų straipsnius, kurie naudingi produktų gamybai ateityje ir (ar) dabar.

Tuo atveju, kai per tiriamąjį laikotarpį naujai panaudota didelių papildomų investicijų reikalaujanti įranga ir prastas gamybinių pajėgumų išnaudojimas pradedant veiklą turėjo įtakos sąnaudų dydžiui jų atsipirkimo laikotarpiu, vidutinės sąnaudos veiklos pradžios stadijoje pagal jau minėtas pasiskirstymo taisykles nustatomos tokios stadijos pabaigai, ir pagal 4 dalies antros pastraipos nuostatas įskaičiuojamos į tiriamojo laikotarpio vidutines svertines produkto sąnaudas. Veiklos pradžios stadijos trukmė apskaičiuojama pagal nagrinėjamo gamintojo ar eksportuotojo aplinkybes, tačiau negali būti ilgesnė už atitinkamą pradinę sąnaudų atsipirkimo laikotarpio dalį. Tyrimo laikotarpiu koreguojant sąnaudas tokiu būdu, atsižvelgiama į informaciją apie veiklos pradžios stadiją, trunkančią ilgiau nei toks tyrimo laikotarpis, bet tik tuo atveju, jeigu ji yra pateikta prieš patikrinimo apsilankymus ir per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios.“

6

Pagrindinio reglamento 3 straipsnio, susijusio su žalos nustatymu, 4, 6 ir 7 dalyse buvo numatyta:

„4.   Kai atliekant antidempingo tyrimą tuo pat metu nagrinėjamas importas daugiau kaip iš vienos valstybės, tokio importo iš visų valstybių poveikis vertinamas bendrai tiktai tuomet, jei nustatoma:

<…>

6.   Pateikus visus 2 dalyje minimus susijusius įrodymus turi būti akivaizdu, kad importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente. Ypatingai turi būti akivaizdu, kad 3 dalyje apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytą poveikį [Sąjungos] pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį.

7.   Taip pat turi būti nagrinėjami ir kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro neigiamą poveikį [Sąjungos] pramonei, siekiant, kad šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina pagal 6 dalį. Tokio pobūdžio veiksniai gali būti: ne dempingo kainomis parduodamo importo kiekiai ir kainos, paklausos sumažėjimas ar vartojimo tendencijų pokyčiai, prekybos apribojimai ir konkurencija tarp trečiosios valstybės ir [Sąjungos] gamintojų, technologijos pažanga, [Sąjungos] pramonės eksporto plėtra ir gamybos našumo augimas.“

7

2013 m. gegužės 27 d. Europos Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 490/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 141, 2013, p. 6; toliau – laikinasis reglamentas). Šiame reglamente ji, be kita ko, konstatavo, kad Argentinos kilmės biodyzelinas buvo importuojamas dempingo kaina ir dėl to buvo padaryta žala Sąjungos pramonei, ir nusprendė, kad antidempingo muitų nustatymas šiam importuojamam produktui atitinka Sąjungos interesus.

8

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:

„Importuojamiems Argentinos ir Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek gryniems, tiek mišinio pavidalo, kurių kodai šiuo metu yra <…>, nustatomas laikinasis antidempingo muitas.“

9

2013 m. lapkričio 19 d. ginčijamu reglamentu Europos Sąjungos Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui.

10

Pirma dėl normaliosios panašaus produkto vertės, kiek tai susiję su Argentina, Taryba patvirtino laikinojo reglamento išvadas, pagal kurias ši vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, nes Argentinos biodyzelino rinka yra smarkiai reguliuojama valstybės (ginčijamo reglamento 28 konstatuojamoji dalis).

11

Dėl gamybos sąnaudų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pakeisti laikinojo reglamento išvadas ir neatsižvelgti į pagrindinių žaliavų sąnaudas, nurodytas nagrinėjamų Argentinos eksportuojančių gamintojų įrašuose, taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Jos teigimu, šie duomenys tinkamai neatspindi sąnaudų, susijusių su biodyzelino gamyba Argentinoje, dėl to, kad diferencijuoto eksporto apmokestinimo sistema lemia pagrindinių žaliavų kainų iškraipymą Argentinos vidaus rinkoje. Ji pakeitė jas vidutine referencine sojų kaina, paskelbta Argentinos žemės ūkio ministerijos franko laivo denio (FAB) eksportui tyrimo laikotarpiu (ginčijamo reglamento 35–40 konstatuojamosios dalys).

12

Antra, tvirtindama daugumą teiginių, išdėstytų laikinajame reglamente, Taryba konstatavo, kad Sąjungos pramonė patyrė didelę žalą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį (ginčijamo reglamento 105–142 konstatuojamosios dalys), ir kad ši žala atsirado dėl Argentinos kilmės biodyzelino importo dempingo kaina (ginčijamo reglamento 144–157 konstatuojamosios dalys). Atsižvelgdama į tai, ji konstatavo, kad kiti veiksniai, be kita ko, Sąjungos pramonės importas (ginčijamo reglamento 151–160 konstatuojamosios dalys), silpnas Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas (ginčijamo reglamento 161–171 konstatuojamosios dalys) ir dvigubos biodyzelino, pagaminto iš panaudoto aliejaus, apskaitos sistema tam tikrose valstybėse narėse (ginčijamo reglamento 173–179 konstatuojamosios dalys) negalėjo pertraukti tos žalos ir Argentinos kilmės biodyzelino importo dempingo kaina priežastinio ryšio.

13

Trečia, Taryba patvirtino, kad nagrinėjamų antidempingo priemonių nustatymas toliau atitinka Sąjungos interesus (ginčijamo reglamento 190–201 konstatuojamosios dalys).

14

Dėl nustatytų dempingo skirtumų ir Sąjungos pramonei padarytos žalos dydžio Taryba, be kita ko, nusprendė, kad sumos, nustatytos kaip laikinasis antidempingo muitas, įtvirtintos laikinajame reglamente, turėjo būti galutinai surinktos (ginčijamo reglamento 228 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnis) ir kad galutinis antidempingo muitas turėjo būti nustatytas Argentinos kilmės biodyzelino importui (ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalis).

15

2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimais PT Musim Mas / Taryba (T‑80/14, EU:T:2016:504), Unitec Bio / Taryba (T‑111/14, EU:T:2016:505), Molinos Río de la Plata ir kt. / Taryba (T‑112/14–T‑116/14 ir T‑119/14, EU:T:2016:509), Cargill / Taryba (T‑117/14, EU:T:2016:503), LDC Argentina / Taryba (T‑118/14, EU:T:2016:502), PT Ciliandra Perkasa / Taryba (T‑120/14, EU:T:2016:501) ir PT Pelita Agung Agrindustri / Taryba (T‑121/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:500) (toliau kartu – 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimai) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo reglamento 1 ir 2 straipsnius, kiek jie susiję su ieškovėmis tose bylose.

16

Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, jog Sąjungos institucijos pakankamai teisiškai neįrodė, kad pagrindinių žaliavų, naudojamų biodyzelino gamybai Argentinoje ir Indonezijoje, kainos buvo iškraipytos dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos, pagal kurią žaliavoms ir biodyzelinui buvo taikomi skirtingi mokesčių tarifai. Bendrasis Teismas konstatavo, jog Sąjungos institucijos neturėjo teisės daryti išvados, kad žaliavų kaina nebuvo tinkamai atspindėta Argentinos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų apskaitos dokumentuose, taigi, apskaičiuodamos Argentinoje ir Indonezijoje pagaminto biodyzelino normaliąją vertę neturėjo teisės neatsižvelgti į tuos dokumentus.

17

2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/476 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga remdamasi PPO ginčų sprendimo tarybos patvirtinta ataskaita antidempingo ir apsaugos nuo subsidijavimo klausimais (OL L 83, 2015, p. 6), 1 straipsnyje nurodyta:

„1   [Ginčų sprendimo tarybai (GST)] patvirtinus ataskaitą dėl Sąjungos priemonės, taikomos pagal [ginčijamą reglamentą] (toliau – „ginčijama priemonė“), Komisija, laikydamasi 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali imtis vienos ar kelių toliau išvardytų priemonių, kurios, jos nuomone, būtų tinkamos:

<…>

3.   Jeigu tikslinga atlikti peržiūrą prieš pradedant taikyti arba jau taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, tą peržiūrą inicijuoja Komisija. Nusprendusi inicijuoti peržiūrą, Komisija pateikia informaciją valstybėms narėms.“

18

Šio reglamento 3 straipsnyje numatyta:

„Bet kurios pagal šį reglamentą patvirtintos priemonės pradedamos taikyti nuo jų įsigaliojimo dienos ir nedaro įtakos muitų, surinktų iki tos dienos, grąžinimui, nebent būtų nurodyta kitaip.“

19

2017 m. rugsėjo 18 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1578, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 239, 2017, p. 9).

20

Įgyvendinimo reglamentas 2017/1578 parengtas, be kita ko, remiantis 2016 m. spalio 26 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) GST patvirtinta Kolegijos ataskaita sprendžiant ginčą „ES – biodyzelinas (Argentina)“; šioje ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad Sąjunga veikė nesilaikydama PPO teisės, kai nustatė antidempingo muitus Argentinos kilmės biodyzelinui. Kaip matyti iš minėto reglamento 12 konstatuojamosios dalies, juo „siekiama ištaisyti PPO neatitinkančius [ginčijamo] reglamento aspektus ir [ginčijamą] reglamentą suderinti su [Kolegijos ataskaita ir Apeliacinės tarybos ataskaita]“.

21

Minėto įgyvendinimo reglamento 130, 134 ir 135 konstatuojamosiose dalyse buvo nurodyta:

<…>

22

2018 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1570, kuriuo baigiamas tyrimas dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino importo ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013 (OL L 262, 2018, p. 40), 89–94 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

23

Reglamento 2018/1570 1 straipsnyje nurodyta, kad „[a]ntidempingo tyrimas dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek grynų, tiek mišinio pavidalo, kurių KN kodai šiuo metu yra <…> („biodyzelinas“) yra baigiamas“.

24

Šio reglamento 3 straipsnyje numatyta, kad „[ginčijamas reglamentas] panaikinamas“.

25

Ieškovė pagrindinėje byloje Vitol – pagal Šveicarijos teisę įsteigta bendrovė, kuri yra nesusijusi biodyzelino importuotoja. Ji nenurodyta nei ginčijamame reglamente, nei Įgyvendinimo reglamente 2017/1578. Vis dėlto ieškovei pagrindinėje byloje biodyzeliną Argentinoje tiekianti bendrovė COFCO Argentina yra nurodyta pastarojo reglamento 130 konstatuojamojoje dalyje ir įtraukta į bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą kaip „kita bendradarbiaujanti bendrovė“.

26

2018 m. kovo 6 d. pagal Belgijos teisę įsteigta bendrovė BVBA Vandevyver ieškovės pagrindinėje byloje vardu pateikė dvi biodyzelino importo iš Argentinos deklaracijas, iš kurių tik viena yra nagrinėjama sprendžiant ginčą pagrindinėje byloje. Pagal nurodytą deklaraciją ši ieškovė, remdamasi ginčijamu reglamentu, iš dalies pakeistu Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, sumokėjo 1272023,58 EUR dydžio antidempingo muitus.

27

2018 m. balandžio 3 d. ieškovė pagrindinėje byloje kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pateikė prašymą grąžinti jos sumokėtus antidempingo muitus. 2018 m. birželio 22 d. sprendimu šis prašymas grąžinti buvo atmestas. 2018 m. rugsėjo 20 d. ji pateikė prieštaravimą dėl šio sprendimo; 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu jis buvo atmestas. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės pagrindinėje byloje skundas, pateiktas adviseur-generaal (vyriausiasis patarėjas, Belgija) dėl šio sprendimo, taip pat buvo atmestas.

28

2020 m. lapkričio 13 d. ieškovė pagrindinėje byloje pareiškė ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Šiomis aplinkybėmis ji paprašė to teismo pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą dėl ginčijamo reglamento, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, suderinamumo su tuo metu taikytinu pagrindiniu reglamentu.

29

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, pirma, jog asmuo negali kompetentingame nacionaliniame teisme remtis jo negaliojimu, tik jei nustatoma, kad jo tiesioginis ieškinys pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą neabejotinai būtų buvęs priimtinas. Nors Teisingumo Teismas iš esmės atlieka šį patikrinimą priimdamas prejudicinį sprendimą, niekas nedraudžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui jau dabar atlikti ribotą kontrolę dėl būtinybės pateikti prejudicinį klausimą. Remdamasis turima bylos medžiaga prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikosi nuomonės, jog negalima konstatuoti, kad ieškovė pagrindinėje byloje neabejotinai turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

30

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad klausimas, ar ginčijamo reglamento, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, galiojimas vis dar gali būti ginčijamas, ir klausimas, ar gali kilti problema dėl galiojimo, yra svarbūs sprendimui pagrindinėje byloje priimti. Jis konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindinėje byloje įrodė, kad ginčijamame reglamente numatyti antidempingo muitai gali prieštarauti pagrindiniam reglamentui. Šiuo aspektu ji darė nuorodą į 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimus ir pažymėjo, kad nei Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, kuriuo buvo sumažinti antidempingo muitai, nei Įgyvendinimo reglamentu 2018/1570, kuriuo ginčijamas reglamentas bus panaikintas, nepaneigiamas galimas ginčijamo reglamento nesuderinamumas su pagrindiniu reglamentu.

31

Šiomis aplinkybėmis Nederlandstalige rechtbank van eerste aanleg Brussel (nyderlandų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas, Belgija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [ginčijamas reglamentas], iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, pažeidžia [p]agrindinį reglamentą <…>, nes, be kita ko:

32

Šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kuriuo siekiama, kad būtų įvertintas ginčijamo reglamento galiojimas, priimtinumas ginčijamas dviem aspektais. Viena vertus, atsižvelgiant į Belgijos ir Graikijos vyriausybių, taip pat Tarybos pastabas, kyla klausimas, ar ieškovė pagrindinėje byloje turi teisę ginčyti minėtą reglamentą, nors ji ir nepareiškė ieškinio dėl jo panaikinimo. Kita vertus, atsižvelgiant į konkrečias Komisijos pastabas, reikia nuspręsti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pakankamai pabrėžė priežastis, dėl kurių ginčijamo reglamento galiojimas šiuo atveju kelia problemų.

33

Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose Belgijos ir Graikijos vyriausybės, taip pat Taryba išreiškė abejonių dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo atsižvelgiant į jurisprudenciją, be kita ko, suformuotą 1994 m. kovo 9 d. Sprendime TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90) ir 2001 m. vasario 15 d. Sprendime Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101), nes ieškovė pagrindinėje byloje neabejotinai galėjo Sąjungos teisme pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

34

Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad asmens galimybė pareiškiant ieškinį nacionaliniame teisme remtis Sąjungos teisės akto, kurio pagrindu dėl jo priimtas nacionalinis sprendimas, nuostatų negaliojimu, reiškia arba tai, kad jis taip pat pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą pareiškė ieškinį dėl to Sąjungos teisės akto panaikinimo per nustatytą terminą, arba tai, kad jis nepareiškė tokio ieškinio, nes, be jokios abejonės, neturi teisės to padaryti (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Georgsmarienhütte ir kt., C‑135/16, EU:C:2018:582, 17 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Vítkovice Steel, C‑524/20, EU:C:2021:1048, 59 punktas).

35

Taigi asmuo negali remtis Sąjungos teisės akto negaliojimu nacionaliniuose teismuose, todėl ir prireikus prašyti jų remiantis SESV 267 straipsniu pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus, tik tuo atveju, jei galima manyti, kad asmens tiesioginis ieškinys dėl šio akto panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą neabejotinai būtų buvęs priimtinas Sąjungos teisme. Taigi, kadangi gali kilti abejonių, ar ginčijama (-os) nuostata (-os) yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi (-ios) su atitinkama šalimi, negalima remtis nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu, nustatytu pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytoje jurisprudencijoje.

36

Nagrinėjamu atveju visų pirma dėl klausimo, ar pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę sakinio dalį ieškovė pagrindinėje byloje akivaizdžiai galėjo Sąjungos teisme pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento, kiek jis yra su ja tiesiogiai susijęs reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, pakanka pažymėti, kad būtent pagal 2018 m. birželio 22 d. sprendimą ji buvo įpareigota sumokėti antidempingo muitus. Priemonių, kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu, mechaninis pobūdis neturi reikšmės nustatant, ar dėl akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Internacional de Productos Metálicos / Komisija, C‑145/17 P, EU:C:2018:839, 54 punkte ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vadinasi, negalima teigti, kad dėl šio reglamento akivaizdžiai nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 10 d. Sprendimo Von Aschenbach & Voss, C‑708/19, EU:C:2021:190, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37

Tokiomis aplinkybėmis ieškovė pagrindinėje byloje neturėtų teisės nacionaliniuose teismuose remtis ginčijamo reglamento negaliojimu tik tuo atveju, jei būtų galima teigti, kad šis reglamentas neabejotinai yra tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

38

Šiuo klausimu pažymėtina, kad antidempingo muitus nustatantys reglamentai yra norminio pobūdžio, nes taikomi visiems suinteresuotiesiems ūkio subjektams (2021 m. kovo 10 d. Sprendimo Von Aschenbach & Voss, C‑708/19, EU:C:2021:190, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad antidempingo muitą nustatantis reglamentas gali būti tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ūkio subjektu (2021 m. kovo 10 d. Sprendimo Von Aschenbach & Voss, C‑708/19, EU:C:2021:190, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Pirma, dėl klausimo, ar ginčijamas reglamentas tiesiogiai susijęs su ieškove pagrindinėje byloje, neginčijama, kad šis reglamentas tiesiogiai paveikė jos teisinę padėtį, nes jis yra jai nustatyto antidempingo muito teisinis pagrindas.

41

Antra, dėl klausimo, ar ginčijamas reglamentas konkrečiai susijęs su ieškove pagrindinėje byloje, primintina, kad Teisingumo Teismas yra nurodęs tam tikras ūkio subjektų kategorijas, su kuriomis antidempingo muitą nustatantis reglamentas gali būti konkrečiai susijęs, ir tai neužkerta kelio galimai tokio reglamento konkrečiai sąsajai su kitais ūkio subjektais dėl tik jiems būdingų savybių, skiriančių juos nuo bet kurio kito asmens (2021 m. kovo 10 d. Sprendimo Von Aschenbach & Voss, C‑708/19, EU:C:2021:190, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Taigi reglamentas, nustatantis antidempingo muitą, gali būti konkrečiai susijęs, pirma, su tais aptariamo produkto gamintojais ir eksportuotojais, kuriems priekaištaujama dėl dempingo taikymo naudojant su jų komercine veikla susijusius duomenis, antra, su minėto produkto, į kurio perpardavimo kainą buvo atsižvelgta nustatant eksporto kainas, importuotojais, kurie dėl šios priežasties yra susiję su dempingo taikymo konstatavimu, ir, trečia, importuotojais, siejamais su aptariamo produkto eksportuotojais, be kita ko, tais atvejais, kai eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis šių importuotojų taikomomis perpardavimo Sąjungos rinkoje kainomis ir kai pats antidempingo muitas buvo apskaičiuotas remiantis šiomis perpardavimo kainomis (2021 m. kovo 10 d. Sprendimo Von Aschenbach & Voss, C‑708/19, EU:C:2021:190, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

43

Taigi pažymėtina, kad importuotojo statusas pats savaime negali būti pakankama aplinkybė nuspręsti, kad reglamentas, nustatantis antidempingo muitą, yra konkrečiai susijęs su importuotoju. Su importuotoju, net jeigu jis siejamas su aptariamo produkto eksportuotojais, reglamentas konkrečiai susijęs tik tuomet, jei įrodoma, kad siekiant nustatyti dempingo taikymą buvo atsižvelgta į duomenis, susijusius su jo komercine veikla, arba, jei to nepavyksta padaryti, kad jis pasižymi kitomis tik jam būdingomis savybėmis, skiriančiomis jį nuo bet kurio kito asmens (2021 m. kovo 10 d. Sprendimo Von Aschenbach & Voss, C‑708/19, EU:C:2021:190, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Be to, nors negalima atmesti galimybės, kad reglamentas, kuriuo nustatomas antidempingo muitas, gali būti laikomas konkrečiai susijusiu su aptariamo produkto importuotoju, dar reikia, kad jis įrodytų tik jam būdingas savybes, skiriančias jį nuo bet kurio kito asmens.

45

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad remiantis turima bylos medžiaga negalima konstatuoti, kad ieškovė pagrindinėje byloje neabejotinai turėjo teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį.

46

Nagrinėjamu atveju visų pirma matyti, jog nebuvo įrodyta, kad siekiant nustatyti dempingo taikymą buvo atsižvelgta į duomenis, susijusius su ieškovės pagrindinėje byloje komercine veikla. Be kita ko, nebuvo įrodyta, kad ieškovės pagrindinėje byloje taikytos perpardavimo kainos buvo naudojamos nustatant eksporto kainas ir dėl šios priežasties ji yra susijusi su dempingo taikymo konstatavimu.

47

Be to, reikia pažymėti, kad ieškovė pagrindinėje byloje nedalyvavo administracinėje procedūroje, po kurios buvo nustatytas antidempingo muitas, kaip buvo byloje, kurioje priimtas 2021 m. kovo 10 d. Sprendimas Von Aschenbach & Voss (C‑708/19, EU:C:2021:190), nagrinėtu atveju.

48

Galiausiai, nors tiesa, kad ieškovei pagrindinėje byloje biodyzeliną Argentinoje tiekiančios bendrovės COFCO Argentina pavadinimas yra paminėtas Įgyvendinimo reglamente 2017/1578 (130 konstatuojamoji dalis) ir Įgyvendinimo reglamente 2018/1570 (90 konstatuojamoji dalis), dėl šios aplinkybės ieškovė pagrindinėje byloje negali būti individualizuota, todėl, kaip reikalaujama jurisprudencijoje, ji neabejotinai galėjo turėti teisę pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

49

Šiuo aspektu aplinkybė, kad ieškovė pagrindinėje byloje prireikus galėjo prisijungti prie su ja susijusio gamintojo pareikšto ieškinio dėl panaikinimo, nėra svarbi. Ši galimybė nepatvirtina, kad ginčijamas reglamentas neabejotinai yra konkrečiai susijęs su ieškove pagrindinėje byloje.

50

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyti, darytina išvada, jog remiantis Teisingumo Teismo turima informacija negalima konstatuoti, kad Vitol neabejotinai turėjo teisę Sąjungos teisme pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

51

Komisija abejoja dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo ir teigia, kad jį pateikęs teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių iškėlė klausimą dėl ginčijamo reglamento galiojimo.

52

Reikia priminti, jog vadovaujantis bendradarbiavimo dvasia, kuri turi vyrauti procese dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, būtina, kad nacionalinis teismas savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytų aiškias priežastis, dėl kurių mano, kad atsakymas į jo klausimus dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ir galiojimo yra reikalingas sprendžiant ginčą (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Philip Morris Brands ir kt., C‑547/14, EU:C:2016:325, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

53

Taigi svarbu, kad nacionalinis teismas visų pirma nurodytų konkrečias priežastis, paskatinusias jį iškelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų galiojimo, ir pateiktų negaliojimo motyvus, į kuriuos, jo manymu, būtų galima atitinkamai atsižvelgti (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Philip Morris Brands ir kt., C‑547/14, EU:C:2016:325, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punkte.

54

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad sprendimuose dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija turi leisti Teisingumo Teismui pateikti naudingus atsakymus ir suteikti valstybių narių vyriausybėms ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims galimybę pateikti pastabas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį. Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad ši galimybė būtų suteikta, atsižvelgdamas į tai, kad pagal šias nuostatas suinteresuotosioms šalims yra pranešama tik apie sprendimus dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą (2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo Universiteit Antwerpen ir kt., C‑265/20, EU:C:2022:361, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

55

Iš to matyti, viena vertus, kad gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas nagrinėja Sąjungos akto ar tam tikrų jo nuostatų galiojimą, atsižvelgdamas į sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktus negaliojimo motyvus. Kita vertus, tai, kad visiškai nenurodytos tikslios priežastys, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl šio akto ar šių nuostatų galiojimo, lemia klausimų, susijusių su jų galiojimu, nepriimtinumą (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Philip Morris Brands ir kt., C‑547/14, EU:C:2016:325, 50 punktas)

56

Nagrinėjamu atveju prašyme priimti prejudicinį sprendimą yra pakankamai informacijos apie priežastis, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu dėl ginčijamo reglamento galiojimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma remiasi 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimuose padarytomis Bendrojo Teismo išvadomis, kad apskaičiuodamos Argentinoje ir Indonezijoje pagaminto biodyzelino normaliąją vertę pagal ginčijamą reglamentą Taryba ir Komisija neturėjo pripažinti, jog Argentinos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų apskaitos dokumentuose nebuvo pagrįstai atspindėtos žaliavų kainos, todėl atlikdamos šį skaičiavimą šios institucijos neturėjo teisės neatsižvelgti į šiuos dokumentus. Be to, tas teismas paminėjo tai, kad Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578 nebuvo ištaisytos teisiškai klaidingos išvados, kurios ab initio buvo padarytos ginčijamame reglamente dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo.

57

Šiomis aplinkybės Teisingumo Teismas turi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktą klausimą. Be to, ši informacija leido Komisijai tinkamai pareikšti poziciją dėl Teisingumo Teismui pateikto klausimo esmės.

58

Tai, kad klausimas kyla, kaip teigia Komisija, dėl galimo neteisingo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimų taikymo srities supratimo, yra susiję su esminiu klausimu dėl ginčijamo reglamento galiojimo vertinimo.

59

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia pripažinti priimtinu.

60

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ginčijamas reglamentas, iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, negalioja dėl pagrindinio reglamento pažeidimo.

61

Jis konkrečiai klausia, ar ginčijamas reglamentas, iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, pirma, prieštarauja pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 daliai, nes apskaičiuojant panašaus produkto normaliąją vertę nebuvo įrodyta, kad buvo įvykdytos sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo to, kad būtų naudojamos su aptariamo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos, nurodytos tiriamų Argentinos eksportuojančių gamintojų įrašuose. Antra, tas teismas klausia, ar ginčijamas reglamentas, iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, prieštarauja pagrindiniam reglamentui, nes importo poveikis buvo įvertintas bendrai, pažeidžiant pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį, taigi nebuvo tinkamai įrodyta, kad importas buvo vykdomas dempingo kaina ir dėl to buvo padaryta žala Sąjungos pramonei, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis.

62

Visų pirma reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi plačią diskreciją (2021 m. vasario 4 d. Sprendimo eurocylinder systems, C‑324/19, EU:C:2021:94, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

63

Vykdant šios diskrecijos įgyvendinimo teisminę kontrolę, kai nagrinėjamas SESV 263 straipsniu grindžiamas ieškinys arba pagal SESV 267 straipsnį pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo įvertinimo, reikia tik patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (2021 m. vasario 4 d. Sprendimo eurocylinder systems, C‑324/19, EU:C:2021:94, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

64

Kontrolė, kurią vykdant tik išnagrinėjama, ar aplinkybės, kuriomis Sąjungos institucijos grindžia savo konstatavimą, gali patvirtinti jų remiantis tuo padarytas išvadas, nepažeidžia jų plačios diskrecijos prekybos politikos srityje (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 68 punktą).

65

Nagrinėjamu atveju priežastys, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iškėlė klausimą dėl ginčijamo reglamento, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, galiojimo, iš esmės grindžiamos Bendrojo Teismo vertinimais, pateiktais 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimuose, ir išvadomis, padarytomis 2018 m. gegužės mėn. atnaujinus antidempingo tyrimą dėl atitinkamų produktų.

66

Pirma, dėl klausimo, ar ginčijamas reglamentas, iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, prieštarauja pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 daliai, reikia priminti, kad pagal pastarąją nuostatą leidžiama nukrypti nuo tiriamų eksportuojančių gamintojų apskaitos dokumentuose nurodytų sąnaudų siekiant apskaičiuoti panašaus produkto „normaliąją vertę“, turint omenyje, kad būtent ši vertė naudojama nustatant, ar taikomas dempingas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 2 dalį.

67

Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą teismas, ginčijamame reglamente, iš dalies pakeistame Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, neįrodyta, kad buvo įvykdytos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje numatytos panašaus produkto normaliosios vertės apskaičiavimo sąlygos.

68

Ši išvada, be kita ko, išplaukia iš 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimų, priimtų išnagrinėjus kelis kai kurių Argentinos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų ieškinius dėl panaikinimo. Išnagrinėjęs bylą Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, jog institucijos pakankamai teisiškai neįrodė, kad pagrindinių žaliavų, naudojamų biodyzelino gamybai Argentinoje ir Indonezijoje, kainos buvo iškraipytos dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos, pagal kurią žaliavoms ir biodyzelinui buvo taikomi skirtingi mokesčių tarifai.

69

Taigi Bendrasis Teismas konstatavo, jog institucijos neturėjo teisės daryti išvados, kad žaliavų kaina nebuvo tinkamai atspindėta Argentinos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų apskaitoje, ir kad apskaičiuodamos Argentinoje ir Indonezijoje pagaminto biodyzelino normaliąją vertę jos neturėjo teisės neatsižvelgti į šią apskaitą. Todėl jis panaikino ginčijamo reglamento 1 ir 2 straipsnius, kiek jie susiję su bendrovėmis, kurios užginčijo šį reglamentą Bendrajame Teisme, pareikšdamos ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.

70

Tarybai priėmus sprendimą atsisakyti apeliacinių skundų bylose C‑602/16 P–C‑609/16 P, pateiktų dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimų, šios bylos 2018 m. vasario 15 ir 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimis buvo išbrauktos iš Teisingumo Teismo registro. Todėl 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimai tapo galutiniai ir įgijo res judicata galią nuo jų paskelbimo dienos, o absoliučią Sąjungos teismo sprendimo dėl panaikinimo galią turi tiek sprendimo rezoliucinė dalis, tiek motyvai, kurie yra būtinas jos pagrindas (2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo British Airways / Komisija, C‑122/16 P, EU:C:2017:861, 82 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

71

Nors 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimais ginčijamas reglamentas panaikintas tik tiek, kiek jis susijęs su ieškovėmis nagrinėtose bylose, ir tai atitinka principą, kad teismo sprendimas dėl panaikinimo negali turėti poveikio asmenims, kurie nebuvo proceso šalys, ir dėl to laikytina, kad jų atžvilgiu nebuvo priimta jokio sprendimo (1999 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija / AssiDomän Kraft Products ir kt., C‑310/97 P, EU:C:1999:407, 55 punktas), reikia nustatyti visas išvadų, kurias padarė tiek Bendrasis Teismas, tiek pati Komisija, be kita ko, 2018 m. gegužės mėn. atnaujinus antidempingo tyrimą dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino importo, pasekmes.

72

Tapo aišku, kad Tarybos veiksmai, t. y. apskaičiuojant panašaus produkto normaliąją vertę neatsižvelgti į nagrinėtų Argentinos eksportuojančių gamintojų įrašuose nurodytas pagrindinių žaliavų sąnaudas dėl diferencijuoto eksporto apmokestinimo sistemos nulemto minėtų žaliavų kainų iškraipymo ir jas pakeisti referencine kaina, neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos ir antros pastraipų.

73

Šios išvados negali paneigti tai, kad Įgyvendinimo reglamento 2018/1570 94 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog „Bendrojo Teismo paskelbtas [ginčijamo reglamento] panaikinimas taikomas tik toms bendrovėms, kurios tą reglamentą užginčijo [Bendrajame] Teisme[,] [ir jog] kitoms bendrovėms taikyti antidempingo muitai pagal Sąjungos teisę buvo renkami teisiškai“. Tokia išvada negali pažeisti nacionalinio teismo, nagrinėjančio skundą dėl nacionalinės valdžios institucijų pagal ginčijamą reglamentą priimtų individualių aktų, galimybės kvestionuoti šio reglamento galiojimą pateikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą, jeigu nenustatyta, kad nurodytas asmuo neabejotinai turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl minėto reglamento panaikinimo.

74

Antra, kiek tai susiję su klausimu, ar ginčijamas reglamentas, iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, prieštarauja pagrindiniam reglamentui dėl to, kad importo poveikis buvo neteisingai įvertintas bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį, todėl nebuvo pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis pakankamai teisiškai įrodyta, kad vykdytas importas dempingo kaina, kuris sukėlė žalą, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, reikia remtis antidempingo tyrimo dėl aptariamo produkto atnaujinimu, po kurio buvo priimtas Įgyvendinimo reglamentas 2018/1570 ir panaikintas ginčijamas reglamentas, t. y. po to, kai klostėsi pagrindinėje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės.

75

Įgyvendinimo reglamente 2018/1570 Komisija, atnaujinusi tyrimą, be kita ko, po to, kai buvo priimti 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimai, padarė išvadą, kad ne tik Indonezijos dempingo skirtumai buvo de minimis, bet ir negalima teigti, jog egzistuoja tikras ir reikšmingas importo iš Argentinos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys, kaip reikalaujama pagrindiniu reglamentu (81–89 konstatuojamosios dalys). Vertinant importo iš Argentinos poveikį neatsižvelgiant į Indoneziją, negalima nustatyti, kad egzistavo toks priežastinis ryšys.

76

Šiomis aplinkybėmis ginčijamas reglamentas, iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, yra negaliojantis dėl prieštaravimo pagrindiniam reglamentui, nes nebuvo pakankamai teisiškai įrodyta, kad importas buvo vykdomas dempingo kaina ir dėl to padaryta žala Sąjungos pramonei, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis.

77

Taigi reikia nustatyti visas išvados, be kita ko, nurodytos Įgyvendinimo reglamento 2018/1570 91 konstatuojamojoje dalyje, jog priimant ginčijamą reglamentą nebuvo nustatyta, kad egzistuoja tikras ir reikšmingas importo iš Argentinos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis, pasekmes. Tai neišvengiamai reiškia, jog nebuvo tinkamai įrodyta, kad dėl dempingo buvo padaryta žala, todėl negalėjo būti nustatytas antidempingo muitas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnį.

78

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas reglamentas, iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu 2017/1578, yra negaliojantis, nes juo pažeidžiami iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 4, 6 ir 7 dalių kylantys reikalavimai.

79

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, iš dalies pakeistas 2017 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1578, yra negaliojantis, nes juo pažeidžiami iš 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos [Sąjungos] narėmis nesančių valstybių 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 4, 6 ir 7 dalių kylantys reikalavimai.