EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 04 20

COM(2016) 230 final

KOMIISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą

1.    Įvadas

2016 m. kovo 22 d. sprogdinimo išpuoliai Briuselyje dar kartą parodė, kokį pavojų Europos saugumui kelia terorizmas. Ši Madride, Londone, Kopenhagoje ir Paryžiuje prasidėjusios žiaurių išpuolių grandinės tąsa vėl primena, kad reikalinga ES saugumo politika, kurios užmojis nenusileistų grėsmių mastui.

Bendradarbiavimas siekiant užtikrinti aukštą europiečių saugumo lygį yra vienas Sutartyse nurodytų tikslų ir, kaip 2015 m. liepos 15 d. politinėse gairėse teigė Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris, „bendra Europos atsakomybė“. Epochoje, kai teroristai ir kiti stambūs nusikaltėliai veikia nepaisydami sienų, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra savo piliečiams atsakingos už vidaus saugumo erdvės, kurioje asmenys būtų apsaugoti visapusiškai laikantis ES pagrindinių teisių, sukūrimą. Už saugumą visų pirma atsakingos valstybės narės 1 , tačiau veikdamos pavieniui jos nepajėgios atsilaikyti prieš tarptautines grėsmes. Todėl mums reikia Europos lygmeniu sukurti priemonių, infrastruktūrą ir aplinką, kurioje nacionalinės institucijos galės efektyviai bendradarbiauti ir bendradarbiaus spręsdamos bendrus uždavinius – t. y. reikia sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, kurioje būtų gerai apsaugotos piliečių laisvės ir teisės.

Europos saugumo darbotvarkė yra aiški geresnio ES bendradarbiavimo sistema 2 , į kurią atsižvelgusi Europos Vadovų Taryba pritarė atnaujintai vidaus saugumo strategijai 3 . Vienas iš trijų darbotvarkės prioritetų, greta kovos su organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, yra kova su terorizmu. Po išpuolių Briuselyje Europos Parlamentas, ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrai ir Komisija susitiko 4 tvirtai pareikšti ryžto aktyviau įgyvendinti numatytas priemones ir intensyviau kovoti su terorizmu. Todėl praėjus metams po darbotvarkės paskelbimo šiame komunikate apibendrinama, kaip ją įgyvendindama ES prisideda prie kovos su terorizmu.

Europos Sąjunga sukurta tam, kad atsirastų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje jos piliečių nevaržo vidaus sienos. Europiečiai turi jaustis tikri, kad visur, kur jie juda Europoje, jų laisvė ir saugumas yra tinkamai apsaugoti, visapusiškai laikantis Sąjungos vertybių, įskaitant teisinės valstybės principus ir pagrindines teises. Šiuo atžvilgiu Sutartyse numatytas poreikis užtikrinti aukšto lygio saugumą, be kita ko, prevencinėmis priemonėmis, koordinuojant policijos, teismų ir kitų kompetentingų institucijų darbą ir bendradarbiaujant 5 . Todėl, užuot pasitenkinus bendradarbiavimu 6 dėl nacionalinio vidaus saugumo, ES ir valstybėms narėms reikia orientuotis į kolektyvinio visos Sąjungos saugumo idėją.

Kai kalbame apie sunkiausius nusikaltimus ir terorizmą, vienos valstybės narės vidaus saugumas yra visų valstybių narių saugumas. Dabar metas veikti, kaip neseniai, 2016 m. balandžio 12 d., Parlamente pareiškė Komisijos Pirmininkas J. C. Junckeris. Kaip ir kitose srityse, Europos nenuoseklumas saugumo klausimais daro mus pažeidžiamus. Europai reikia tikros saugumo sąjungos. Saugumo sąjungoje vienos šalies policijos pareigūnas turėtų būti pasirengęs dalytis svarbia informacija su kolegomis kitoje valstybėje narėje taip pat, kaip jis dalytųsi ja su kitais pareigūnais savo šalyje. Tam reikia esminių pokyčių dviejose srityse. Europos lygmeniu turime skubiai pašalinti iki šiol likusias keitimosi informacija priemonių spragas, nenuoseklumą ir operatyvinius apribojimus, kad bendradarbiavimo struktūros būtų kuo efektyvesnės ir kad europinei kovai su nusikaltėliais teroristais ir jų veikla skirti teisės aktai būti atnaujinti ir patikimi. Tai būtina norint puoselėti pasitikėjimo atmosferą tarp nacionalinių institucijų ir sukurti praktinių priemonių, kurios sudarytų joms sąlygas dirbti kartu sprendžiant bendrus uždavinius. Apskritai veiksminga saugumo sąjunga atneš papildomos naudos tiek, kiek jos priemonės ir struktūros bus panaudotos bet kokioms būsimoms operatyvinėms ir policijos žvalgybos spragoms pašalinti. Todėl reikia esminių požiūrio permainų valstybėse narėse, kad jų teisėsaugos institucijose atsirastų įprotis sistemingai bendradarbiauti ir keistis informacija – iki pat eilinių policininkų lygmens. Norint įveikti nenuoseklumą, kuriuo taip sėkmingai naudojasi teroristai ir nusikaltėliai, mums nepaprastai reikia bendros atsakomybės jausmo ir valios bei pajėgumo jį paversti darbais.

Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas jau gerokai pasistūmėjęs 7 . Dabar valstybės narės ir ES institucijos turi dėti dvigubai daugiau pastangų, kad ji būtų neatidėliojant įgyvendinta iki galo ir atneštų apčiuopiamų rezultatų. Be to, dabar, kai Europai vienu metu kyla daug įvairialypių uždavinių, kurie susiję su nestabilumu kaimynystėje ir veiksniais plačiau pasaulyje, pats metas apibendrinti jos įgyvendinimą ir platesnio pobūdžio politikos pokyčius, visų pirma, veiksmus, kurių imtasi Europos migracijos darbotvarkės, bendrosios skaitmeninės rinkos, energetikos sąjungos ir kovos su mišraus pobūdžio grėsmėmis kontekste. Susiedama šiuos elementus ir veikdama koordinuočiau Sąjunga gali būti atsparesnė, pajėgesnė reaguoti ir geriau pasirengusi, kaip numatyta Tarybos išvadose dėl atnaujintos 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos 8 .

Šio komunikato tikslas dvejopas. Pirma, įvertinti, kaip įgyvendinami konkretūs Europos saugumo darbotvarkės aspektai, ir nustatyti, kokie įgyvendinimo trūkumai trukdo kovoti su terorizmu. Antra, nustatyti, kokių veiksmų dar reikia imtis norint tuos trūkumus pašalinti ir naudojantis turimomis priemonėmis sukurti naujas nuolatines bendradarbiavimo struktūras, jungiančias už kovą su terorizmu atsakingas operatyvines tarnybas, kad būtų suderintas Europolo, Eurojusto, žvalgybos tarnybų, policijos pajėgų ir teismų institucijų darbas. Komunikate aprašytas veikiančios ir efektyvios saugumo sąjungos, padidinsiančios mūsų bendrą pajėgumą duoti atkirtį teroristų grėsmei, sukūrimo planas.

2.    Atsižvelgti į visus terorizmo grėsmės aspektus

Kovos su terorizmu ir radikalėjimu aspektu Europos saugumo darbotvarke siekta įgyvendinti tikslinius operatyvinius veiksmus konkrečiose rizikos srityse, kad nedelsiant būtų pagerinti kolektyviniai ES kovos su terorizmu pajėgumai. Nepaisant daugelio jau vykdomų priemonių, pastarojo meto išpuoliai rodo, kad modeliai kartojasi.

Daugeliu atveju juos įvykdė tarnyboms žinomi suradikalėję asmenys, dažnai anksčiau dalyvavę organizuotų nusikaltėlių veikloje ir galintys nekliudomai keliauti po valstybes nares ir tarp jų arba grįžti iš trečiųjų šalių, todėl keliantys pavojų saugumui. Tai pasakytina net tais atvejais, kai jų judėjimas buvo užfiksuotas teisėsaugos duomenų bazėse arba buvo žinomas žvalgybos tarnyboms. Kai kurie iš išpuoliuose dalyvavusių asmenų jau buvo ieškomi teisėsaugos institucijų ir galėjo pasinaudoti logistine vietos tinklų parama, todėl galėjo likti pasislėpę ir planuoti išpuolius. Išpuoliams taip pat būdinga tai, kad jų vykdytojai buvo pajėgūs pasigaminti nemažus sprogmenų kiekius, nes galėjo gauti didelius kiekius pirmtakų ir pirotechnikos įtaisų. Teroristai taip pat galėjo neteisėtai pasinaudoti didele karinių ginklų ir amunicijos pasiūla. Galiausiai išpuoliai parodė, kad, nepaisant jau taikomų apsaugos priemonių, vykdytojai pajėgūs nusitaikyti į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir dideles viešąsias erdves ir vykdyti išpuolius skirtingose valstybėse narėse.

Europos saugumo darbotvarkėje jau suformuluoti kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu veiksmai nukreipti ir prieš tokią nusikalstamą veiklą. Pagal kovos su terorizmu prioritetą Europos saugumo darbotvarkėje kalbėta apie grįžtančių užsienio teroristų kovotojų keliamą grėsmę, radikalėjimo prevenciją ir teroristų bei jų rėmėjų baudimą. Darbotvarkėje pabrėžta, kad labai svarbu užkirsti teroristams kelią gauti lėšų, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų; gerinti piliečių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą ir veikti kovos su terorizmu išorės plotmėje už ES sienų. Dokumente taip pat pabrėžta geresnių informacijos mainų reikšmė norint efektyviai nustatyti teroristinėje veikloje dalyvaujančius asmenis. Todėl, siekiant konkretaus pagerėjimo šiose srityse, nepaprastai svarbu iki galo įgyvendinti Europos saugumo darbotvarkę.

Šioms svarbioms sritims taip pat skirtas 2015 m. gruodžio mėn. Kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis veiksmų planas 9 , 2016 m. vasario mėn. Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planas 10 , 2016 m. balandžio 6 d. komunikatas „Tvirtesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ 11 .

2.1    Kova su grįžtančių užsienio teroristų kovotojų keliama grėsme

Pastarojo meto tyrimo 12 duomenimis, iš 4 000 užsienio kovotojų, kurie, spėjama, kilę iš ES valstybių narių, maždaug 30 proc. grįžo į šalis, iš kurių buvo išvykę. Sugrįžusieji užsienio kovotojai buvo susiję su teroristų išpuoliais 2015 ir 2016 m. Kai kuriems užsienio kovotojams nurodyta grįžti į Europą vykdyti teroristinių išpuolių, skleisti „Da'esh“ propagandą, radikalizuoti ir verbuoti kitus.

Pirmas nacionalinių institucijų prioritetas yra gauti informacijos apie užsienio teroristų kovotojų judėjimą iš šalies ir į šalį ir dalytis tokia informacija tarpusavyje ir su ES agentūromis. Komisija pasiūlė keletą priemonių, kurias valstybėms narėms reikia greitai priimti ir įgyvendinti:

Šengeno informacinė sistema. Tai didžiausia saugumo duomenų bazė Europoje. 29 Europos valstybės į ją yra įtraukusios daugiau kaip 64 mln. perspėjimų. 2015 m. duomenų bazėje nacionalinės institucijos atliko 3 mlrd. paieškų. Taigi nuo 2013 m. paieškų skaičius išaugo 300 proc. 2016 m. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba svarstys, kaip spęsti operatyvines Šengeno informacinės sistemos problemas, susijusias su užsienio kovotojais teroristais. Šiemet Komisija pasiūlys persvarstyti Šengeno informacinę sistemą, kiek tai susiję su neteisėtų migrantų sugrąžinimu ir draudimu atvykti, veido atvaizdų naudojimu biometrinio atpažinimo reikmėms ir naujų pranešimų apie ieškomus nežinomus asmenis kūrimu – tai padidins sistemos papildomą vertę teisėsaugos reikmėms 13 . Iki 2017 m. vidurio bus įdiegta automatinė pirštų atspaudų paieškos funkcija, kaip jau numatyta pagal galiojančią teisinę sistemą. Kol kas valstybės narės turėtų į sistemą kelti pranešimus apie visas asmenų išsiuntimo iš valstybės narės arba draudimo atvykti į ją priemones.

Bendri rizikos rodikliai. 2015 m. birželio mėn. Komisija parengė pirmą su užsienio kovotojais teroristais susijusį bendrų rizikos rodiklių rinkinį, pagal kurį tikimasi nustatyti teroristų maršrutus 14 . Bendri rizikos rodikliai ir FRONTEX gairės dabar padeda nacionalinėms sienos apsaugos tarnyboms tikrinti asmenis.

Griežtesnė išorės sienų apsauga. Kai abi teisėkūros institucijos patvirtins (vėliausiai birželio mėn.) siūlomą Europos sienų ir pakrančių apsaugos sistemą 15 , prasidės naujas integruoto sienų valdymo etapas ir sugriežtės bendri standartai prie išorės sienų. Komisija taip pat pateikė pasiūlymus iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą 16 , kad būtų įvesta prievolė prie išorės sienų sistemingai sutikrinti visų asmenų, įskaitant ES piliečius ir jų šeimos narius, duomenis su atitinkamomis teisėsaugos duomenų bazėmis ieškant viešajai tvarkai ir vidaus saugumui grėsmę keliančių asmenų. Komisija taip pat persvarstė Šengeno vadovą: paaiškino nesistemingų patikrinimų sąvoką ir pateikė gairių, padėsiančių sienos apsaugos darbuotojams konfiskuoti dokumentus, kurių galiojimas panaikintas.

Migrantų antplūdžio valdymo centrai. Kai kurie teroristai pastaraisiais mėnesiais bandė pasinaudoti dideliais nevaldomais nereguliariais asmenų srautais prie ES išorės sienų. Naudojant migrantų antplūdžio valdymo centrus galima lengviau nustatyti visus asmenis, kurie kelia grėsmę ES saugumui, ir atskirti juos nuo tų, kuriems reikia apsaugos. Į migrantų antplūdžio valdymo centrų darbo tvarką ir perkėlimo Europos Sąjungoje procesą įtrauktos sistemingos integruotos saugumo patikros 17 , o FRONTEX ir Europolas teikia paramą registruojant atvykusius asmenis ir imant jų pirštų atspaudus.

Į Komisijos pasiūlymą dėl Kovos su terorizmu direktyvos 18 (žr. 2.3 skirsnį) įrašytos naujos nusikalstamos veikos: vykimas į užsienį, Europos Sąjungą ir keliavimas po ES terorizmo tikslais 19 . Siekiant tinkamai kovoti su grėsme, ypač ta, kurią kelia į ES sugrįžtantys teroristai, Komisijos pasiūlymo užmojo mastas teisėkūros procese turi būti išlaikytas.

Reikės ir tolesnių veiksmų. Labai svarbu, kad visi grįžtantys užsienio kovotojai būtų nustatyti, apklausti ir patikrinti siekiant išaiškinti, kokį pavojų jie kelia. Pavojingais laikomi asmenys neturėtų galėti pasislėpti. Informacija apie grįžtančius asmenis reikėtų sistemingai dalytis su Europolo Europos kovos su terorizmu centru ir kitomis valstybėmis narėmis per Šengeno informacinę sistemą.

Be to, Direktyva dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo turėtų būti oficialiai priimta Taryboje ir skubiai įgyvendinta 20 .

2.2    Radikalėjimo prevencija ir kova su juo

Dauguma prie Paryžiaus ir Briuselio išpuolių prisidėjusių įtariamųjų teroristų yra ES piliečiai, kurie suradikalėjo ir persismelkė prievartos ideologijomis, aiškiai prieštaraujančiomis bendroms Europos vertybėms. Absoliučiu prioritetu turi būti prevencinės priemonės, kuriomis užkertamas kelias kitų asmenų radikalėjimui, o jau suradikalėję asmenys įtraukiami į deradikalizavimo programas ir sulaikomi nuo terorizmo propagandos ir neapykantą kurstančių kalbų skleidimo.

Komisija ėmėsi priemonių toliau nurodomose srityse, ir valstybėms narėms dabar reikia jas konkrečiai įgyvendinti operatyviniu lygmeniu:

Informacijos apie radikalizaciją kompetencijos centras. Centras buvo sukurtas 2015 m. liepos 1 d. siekiant padidinti paramą valstybėms narėms ir prioritetinėms trečiosioms šalims. Artimiausius penkerius metus jam skirtas 25 mln. EUR biudžetas.

Teroristinė propaganda ir neapykantą kurstančių kalbų skleidimas internete. 2015 m. liepos 1 d. sukurtas Europolo ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys, kuriam pavesta ieškoti teroristinės medžiagos internete. Jis įvertino daugiau kaip 4 700 medžiagos vienetų 45 platformose ir interneto paslaugų bendrovėms daugiau kaip 3 200 kartų nurodė pašalinti turinį, ir 91 proc. atvejų tai buvo padaryta. Valstybės narės turėtų komandiruoti ekspertus į ES internetinės informacijos žymėjimo padalinį. 2015 m. gruodžio mėn. pradėjo veikti ES interneto forumas – partnerystė su interneto paslaugų pramone, kuria siekiama apriboti teroristinės medžiagos prieinamumą internete ir padidinti paveikių priešingų idėjų apimtį, ir Komisija remia veiksmus, kuriais skatinamos paveikios alternatyvios priešingos idėjos. Visapusiškai prisidedant Europolui, interneto paslaugų pramonė kuria jungtinę informacijos žymėjimo platformą, kurioje bus sprendžiama problema, kai iš vienos svetainės pašalinta medžiaga įkeliama į kitą. Pagal visoje ES vykdomą didesnių galių suteikimo pilietinei visuomenei programą bus teikiama parama siekiant padidinti alternatyvių idėjų kampanijų paveikumą. Šioms dviem iniciatyvoms numatyta 10 mln. EUR Vidaus saugumo fondo lėšų. Be to, bendradarbiaudama su interneto paslaugų įmonėmis, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene Komisija deda daugiau pastangų, kad būtų sprendžiama neapykantą kurstančių kalbų skleidimo internete problema. Šiuo klausimu ji pateiks ataskaitą, be kita ko, rengiamame komunikate dėl radikalėjimo prevencijos.

Radikalėjimas kalėjimuose. Suradikalėti arba būti teroristų užverbuotiems labiausiai gresia jaunuoliams, kurie gali būti nusižengę pirmą kartą arba pakliuvę į kalėjimą už smulkius nusikaltimus. 2015 ir 2016 m. Komisija skyrė 8 mln. EUR Tarybos išvadoms 21 įgyvendinti: finansavo reabilitavimo ir deradikalizavimo programų rengimą kalėjimuose ir už jų ribų, rizikos vertinimo priemones ir specialistų rengimą. Valstybėms narėms šias lėšas reikia panaudoti įžvalgiai – užtikrinti, kad jos būtų veiksmingai panaudotos pažeidžiamiausių grupių labui.

Radikalėjimo prevencija per švietimą ir jaunimo informavimą. Pagal „Erasmus+“ prioritetas dabar skiriamas projektams, kuriais skatinama įtrauktis ir diegiamos pagrindinės vertybės. Šiai paskirčiai skirta iki 400 mln. EUR, ir kovo mėn. paskelbtas 13 mln. EUR biudžeto konkretus kvietimas teikti pasiūlymus dėl geriausios patirties nustatymo ir sklaidos. Komisija taip pat inicijuos didelio masto virtualių mainų su trečiosiomis šalimis programas, kuriomis būtų skatinamas mokytojų, vaikų ir jaunimo tarpkultūrinis supratimas, visų pirma naudojantis programa „eTwinning“ ir „Erasmus+“.

Pagrindinė radikalėjimo atsvara visada yra vietos lygmens, todėl valstybės narės turi prioritetine tvarka nustatyti ir pritraukti asmenis, kurie vietos vietos lygmeniu turi pakankamai įtakos ir yra tinkamai parengti sukurti atsvarą radikalėjimą skatinančioms kalboms ir pateikti alternatyvas modeliams, kuriuos skleidžia radikalūs pamokslininkai ir organizuotos nusikalstamos grupės.

Be šių prevencinių ir šviečiamųjų kovos su radikalėjimu priemonių, reikalingos labiau į saugumą orientuotos pastangos siekiant užtikrinti, kad valstybės narės keistųsi informacija apie į laisvę išėjusius nuteistus asmenis, kurie, kaip įtariama, suradikalėjo, arba žinomus radikalus, kad didelį pavojų keliančių asmenų atžvilgiu būtų užtikrintas stebėjimas ir atitinkamos priemonės.

2.3    Teroristų ir jų rėmėjų baudimas

Pastarojo meto įvykiai parodė, kad teroristai naudojasi vietos parama. Be kovai su teroristų propaganda ir radikalėjimu skirtų priešingų idėjų, komunikacijos kampanijose turėtų būti aiškiai informuojama, kad pagalba teroristiniams nusikaltimams, prisidėjimas prie jų ar jų kurstymas, kaip antai, būsto, transporto ar materialinės pagalbos teikimas teroristams arba viešas provokavimas atlikti teroristinį nusikaltimą taip pat yra su terorizmu siejami nusikaltimai, kurie bus griežtai baudžiami. Pagal galiojančius ES teisės aktus toks elgesys užtraukia baudžiamąją atsakomybę visoje Sąjungoje 22 , ir Komisijos pasiūlymas dėl Direktyvos dėl kovos su terorizmu sustiprins šią sistemą, nes bus įtraukti nusikaltimai, susiję su teroristų kelionėmis, pasyviuoju mokymu, finansavimu, bet kokios materialinės pagalbos teikimu ar sąlygų sudarymu. Direktyva užtikrina, kad šiems nusikaltimams būtų taikomos bendros minimalios baudžiamosios sankcijos. Pasiūlyme taip pat yra specialių nuostatų dėl terorizmo aukų teisių. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą skubiai pasiekti susitarimą dėl šios direktyvos 23 .

Siekiant sėkmingai užkirsti kelią sunkiems, organizuotiems ir su terorizmu susijusiems nusikaltimams, juos tirti ir už juos persekioti, nepaprastai svarbu greitai užfiksuoti skaitmeninius įrodymus ir juos gauti, kaip pabrėžta 2016 m. kovo 24 d. ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų ir ES institucijų atstovų bendrame pareiškime dėl teroristų išpuolių Briuselyje 24 . Atitinkamą informaciją dažnai turi privačios įmonės savo serveriuose, kurie dažnai yra ne tyrimą atliekančios teisėsaugos tarnybos teritorijoje, taigi ne jos jurisdikcijoje. Be tarpusavio teisinės pagalbos procedūrų ir kelių ribotų tarptautiniuose susitarimuose nustatytų taisyklių, nėra jokio suderinto požiūrio, kaip gauti tokią informaciją. Todėl atsirado daug skirtingų nacionalinių požiūrių, o tai apsunkina tyrimą. Komisija tarsis su privačiuoju sektoriumi, kaip palengvinti bendradarbiavimą, remiantis visoje ES bendru supratimu apie prieigą prie elektroninės informacijos ir įrodymų, ir pasiūlys sprendimų, be kita ko, jei reikia – ir teisinių priemonių.

2.4    Informacijos mainų gerinimas

Žinomi nusikaltėliai ir nustatyti asmenys, kurie laikomi galimai pavojingais, neturėtų likti neaptikti. Europos saugumo darbotvarkėje jau pasiūlyta priemonių, kuriomis ES lygmeniu būtų sprendžiami pagrindiniai efektyvios ir tvarios kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu veiklos uždaviniai, visų pirma, geriau keičiantis informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų ir su ES agentūromis ir gerinant atitinkamų duomenų bazių bei informacinių sistemų sąveikumą.

Siekdama spręsti šiuos uždavinius, Komisija pateikė keletą pasiūlymų. Bendros duomenų apsaugos taisyklės dabar leis teisėsaugos ir teisminėms institucijoms veiksmingiau bendradarbiauti tarpusavyje, taip pat stiprinti pasitikėjimą ir užtikrinti teisinį tikrumą. Reikėtų skubiai perkelti 2016 m. balandžio 14 d. priimtą Duomenų apsaugos direktyvą, skirtą policijai ir baudžiamosios teisenos institucijoms. Be to, Europos Sąjunga vedė derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl tarptautinio pagrindų susitarimo („Duomenų apsaugos bendrojo susitarimo“), kad būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga, taikoma asmens duomenims, kuriuos viena kitai perduoda ES ir JAV nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais. Susitarimas turėtų būti greitai sudarytas.

Europos Parlamentui ir Tarybai reikia greitai susitarti dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, o valstybėms narėms – sparčiau įgyvendinti esamas informacijos mainų sistemas ir struktūras:

Galutinai priėmus persvarstytą Europolo reglamentą, kuris bus taikomas nuo 2017 m. pavasario, bus žengtas esminis žingsnis link to, kad Europolas taptų ES veikiančių teisėsaugos institucijų informacijos mainų centru.

2016 m. sausio mėn. buvo sukurtas Europolo Europos kovos su terorizmu centras. Jo paskirtis – prisidėti prie kovos su terorizmu ir radikalėjimu siekiant aktyvesnio atitinkamų institucijų koordinavimo ir bendradarbiavimo ir suteikiant joms saugią ryšių aplinką 25 . Valstybėms narėms reikia skubiai paskirti pakankamai specialistų, laikantis 2016 m. kovo 24 d. ES

teisingumo ir vidaus reikalų ministrų ir ES institucijų atstovų bendro pareiškimo 26 . Europos kovos su terorizmu centras turėtų būti sustiprintas ir tapti grėsmės analizei skirtu teisėsaugos žvalgybinės informacinės centru ir prisidėti prie kovos su terorizmu operatyvinių planų rengimo. Komisija pateiks iniciatyvų, kaip sustiprinti Centro struktūrą, kad jis įgytų bendro operatyvinio planavimo, grėsmės vertinimo ir teisėsaugos žvalgybinės informacijos koordinavimo pajėgumų ir gautų darbuotojų iš valstybių narių atsakingų institucijų ir Komisijos, o jo veiklai būtų taikomi atitinkami demokratinės priežiūros mechanizmai. Tada veiklos iniciatyvą perimtų Centras ir ES žvalgybos analizės centras, o jiems talkintų Komisija, ir vyktų glaudus bendradarbiavimas su nacionalinių saugumo tarnybų kovos su terorizmu grupe. Europos kovos su terorizmu centras ir Žvalgybos analizės centras turėtų skubos tvarka pradėti rengti bendrą terorizmo ir radikalėjimo grėsmės vertinimą.

Neseniai priimtu Komunikatu dėl tvirtesnių ir pažangesnių sienų valdymo ir vidaus saugumo informacinių sistemų 27 inicijuojama diskusija ir procesas, kaip, griežtai laikantis duomenų apsaugos taisyklių, šalinti dabartinių duomenų sistemų trūkumus, architektūros ir riboto sąveikumo ydas, jungčių ir prieigos spragas. Tuo remiantis būtų galima sukurti bendrą europinę duomenų saugyklą ir įvesti ES mastu integruotą biometrinės atpažinties valdymą kelionių, migracijos ir saugumo reikmėms. Šį darbą būtina vykdyti sparčiau.

Komisija taip pat pasiūlė ES atvykimo ir išvykimo sistemą ES išorės sienai 28 , pagal kurią būtų naudojami biometriniai duomenys, teisėsaugos institucijoms būtų užtikrinta prieiga prie kitų sistemų ir sąveikumas su jomis, visų pirma su Vizų informacine sistema.

Teisėsaugai Europos Sąjungoje būtini tarpvalstybiniai informacijos mainai. Galiojanti Priumo sutartis turi būti įgyvendinta ir visapusiškai taikoma. Ji suteikia galimybę automatiškai lyginti DNR analites, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenis. Be to, reikėtų primygtiniau raginti sistemingiau ir nuosekliau naudotis Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų baze.

Trečiųjų šalių piliečių įtraukimas į Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos taikymo sritį. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų priimti Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti apkaltinamųjų nuosprendžių informacijos ES mainų sistemą, kad būtų keičiamasi ir informacija apie trečiųjų šalių piliečių teistumą.

Jurisdikcija siekiant prieigos prie skaitmeninių įrodymų. Komisija dirbs su Europos Parlamentu ir Taryba, kad atsižvelgdama į konsultacijas su ekspertais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis parengtų bendrą ES tvarką, kaip nustatyti teisėsaugos institucijų jurisdikciją, kai jos tiesiogiai prieina prie duomenų, saugojamų arba esančių užsienyje (t. y. Komisija svarstys kitus, negu teritorialumo principas, alternatyvius siejamuosius veiksnius).

2.5    Teroristų galimybių įsigyti šaunamųjų ginklų ir sprogmenų užkardymas

Nepaprastai svarbu apriboti teroristų prieigą prie sprogstamųjų medžiagų pirmtakų ir detonatorių. Komisija jau nustatė didelių trūkumų 29 , valstybėms narėms įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo 30 , ir imasi priemonių padėčiai taisyti. 2016 m. Komisija įvertins, ar šį reglamentą reikia persvarstyti. Kitas svarbus aspektas yra sprogmenų atsargų (civilinės ir karinės paskirties) saugumas.

Didele problema lieka teroristų prieiga prie automatinių ginklų. 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijai priėmus įgyvendinimo reglamentą dėl bendrų šaunamųjų ginklų deaktyvavimo standartų 31 , spraga, leidusi deaktyvuotus šaunamuosius ginklus perdaryti į tinkamus naudoti ginklus, dabar pašalinta. Reglamentas įsigaliojo 2016 m. balandžio 8 d. Juo bus užtikrinta, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai taptų visam laikui netinkamais naudoti.

Be to, 2015 m. lapkričio 18 d. Komisija pateikė pasiūlymą persvarstyti Direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės 32 . Šiuo pasiūlymu siekiama apriboti prieigą prie kai kurių galingiausių pusiau automatinių šaunamųjų ginklų ir tų, kuriuos lengva perdirbti į visiškai automatinius šaunamuosius ginklus, suintensyvinti informacijos mainus tarp valstybių narių, užtikrinti šaunamųjų ginklų atsekamumą ir žymėjimo taisykles. Jis turėtų būti prioritetine tvarka priimtas Europos Parlamente ir Taryboje siekiant papildyti pastangas, kurios dedamos siekiant užkirsti kelią deaktyvuotus ginklus perdaryti į tinkamus naudoti ginklus ir karinių ginklų kontrabandai.

Tačiau didžiausią rūpestį kelia neteisėti ginklai. Ginklų įvežimas kontrabanda iš kaimyninių regionų lieka didžiule problema ir, be to, reikia sumažinti naujų šaltinių atsiradimo pavojų. 2015 m. gruodžio 2 d. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų srities veiksmų plane, kuris turėtų būti įgyvendintas prioritetine tvarka, smulkiai aprašytos priemonės, kaip apriboti prieigą prie neteisėtų šaunamųjų ginklų ir sprogmenų, stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą ir gerinti operatyvinės informacijos rinkimą bei dalijimąsi ja, visapusiškai pasinaudojant turimomis priemonėmis.

2.6    Teroristų finansavimo užkardymas

Vienas iš pastarojo meto išpuolių ypatumų yra tai, kad bendra su jais susijusių lėšų suma atrodo neproporcingai maža, palyginti su pragaištingais padariniais.

Naujai priimtame Kovos su teroristų finansavimu veiksmų plane 33 jau yra didelio užmojo grafikas, kurio Komisija pasiryžusi laikytis ir tai padarys. Planu siekiama dviejų pagrindinių tikslų. Pirma, geriau aptikti teroristų organizacijas ir jų rėmėjus, užkirsti kelią jų pastangoms perduoti lėšas bei kitą turtą ir užtikrinti, kad finansiniai srautai, kai įmanoma, galėtų padėti teisėsaugos organams atsekti teroristus ir neleisti jiems įvykdyti nusikaltimų. Antra, toliau naikinti teroristų organizacijų pajamų šaltinius, visų pirma pakertant jų pajėgumą rinkti lėšas. Komisija, be kitų veiksmų, artimiausiais mėnesiais pateiks pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo aktų. Valstybės narės turėtų atlikti tai, kas joms priklauso, ir kuo greičiau įgyvendinti jau sutartus teisės aktus.

2.7    Piliečių ir svarbiausių infrastruktūros objektų apsauga

Kaip parodė išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje modelis, dideli vieši renginiai ir svarbiausi infrastruktūros objektai yra pažeidžiami. Norėdamos kuo geriau pasirengti tokiam pavojui, teisėsaugos institucijos ir kitos pagrindinės institucijos, pavyzdžiui, tos, kurios atsakingos už transportą, turi veiksmingai keistis atitinkama informacija ir tarpvalstybiniu mastu koordinuotai projektuoti prevencines priemones. Tai, be kita ko, reiškia paramą moksliniams tyrimams ir naujoms technologijoms, pavyzdžiui, skirtoms sprogmenims aptikti.

Be to, naujomis technologijomis gali piktnaudžiauti teroristai, kad įvykdytų naujų formų išpuolius. Kibernetinis nusikalstamumas (kitas Europos saugumo darbotvarkės prioritetas) yra rimta grėsmė, kuri gali tapti nauju terorizmo įrankiu, todėl su juo reikia atitinkamai kovoti.

2015 m. gruodžio 2 d. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų srities veiksmų plane 34 taip pat nurodyta teroristinių išpuolių prevencijos priemonių. Tarp jų yra i) konkretūs su aptikimo technologijų naudojimu ir to naudojimo standartizavimu susiję veiksmai (pažeidžiamų taikinių, svarbiausių infrastruktūros objektų, viešųjų erdvių aspektai), ii) novatoriškų rizikos nustatymo priemonių plėtotė, iii) esamų priemonių stiprinimas ir naujų priemonių kūrimas siekiant padidinti įvairių rūšių transporto keleivių saugumą, iv) naujų technologijų naudojimas siekiant sustiprinti saugumą, v) pažeidžiamų taikinių apsaugos gairių sklaida ir vi) rizikos nustatymo ir apsaugos bandymai. Taip pat svarbu prioritetine tvarka nagrinėti klausimą dėl svarbiausiuose infrastruktūros objektuose ir kitose viešose erdvėse dirbančių asmenų, ypač grįžtančių užsienio teroristų kovotojų ir kitų suradikalėjusių darbuotojų, patikros, kad buvusių darbuotojų žinios nebūtų panaudotos teroristinės veiklos tikslams.

Komisija taip pat ėmėsi tokių iniciatyvų:

Europos programa dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos yra bendras veiklos, kuria siekiama gerinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, pamatas. Naudodamasi šia programa, Komisija dirba su valstybėmis narėmis, kad sumažėtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumas ir padidėtų jų atsparumas. 

Pažeidžiamų taikinių apsaugos gairių sklaida. 2014 m. Komisija ir ES oro uostų policijos tinklas baigė rengti ES oro uostų pažeidžiamų taikinių apsaugos vadovą, kuriame pateiktos pažeidžiamų taikinių apsaugos gairės. Šis vadovas išverstas į visas ES oficialiąsias kalbas ir bus išdalytas visoms policijos tarnyboms. 2015 m. Komisija taip pat pradėjo rengti kitų pažeidžiamų taikinių erdvių, tokių kaip geležinkelis, metropolitenas ir kitos didelio žmonių sambūrio erdvės (stadionai, prekybos centrai, viešieji garažai ir kt.), apsaugos gaires. Ši medžiaga bus parengta greičiau ir kartu bus tinkamai apmokyta ja naudotis.

Aptikimo ir apsaugos bandymai. 2015 m. vasario mėn. Komisija kartu su keliomis valstybėmis narėmis inicijavo aptikimo ir apsaugos bandymus skirtingose operacinėse aplinkose, tokiose kaip oro uostai, geležinkelio stotys, sporto renginiai ir viešieji pastatai. Naujus bandymus suplanuota atlikti 2016 m. gegužės mėn., be kita ko, migrantų antplūdžio valdymo centruose.

Pavojaus saugumui vertinimas. Komisija daugsyk atliko pavojaus saugumui vertinimą siekdama užtikrinti, kad ES lygmeniu suformuota tokių sričių, kaip transporto saugumas, sienų saugumas ar kova su teroristų finansavimu, politika būtų pagrįsta tinkama aktualios saugumo rizikos analize, siekiant nustatyti, kaip efektyviai reaguoti į tą riziką ir kokios su ja susijusios grėsmės. Šis darbas vykdomas kartu su valstybėmis narėmis, Europos išorės veiksmų tarnyba ir atitinkamomis ES agentūromis.

Mišraus pobūdžio grėsmės. Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis priėmė bendrą komunikatą dėl bendros sistemos kovai su mišraus pobūdžio grėsmėmis 35 , kuriame nurodyti praktiški pasiūlymai, padėsiantys kovoti su mišraus pobūdžio grėsmėmis ir padidinsiantys ES ir valstybių narių, taip pat partnerių atsparumą. Visi subjektai raginami skubiai įgyvendinti šias priemones.

Kovoje su nusikalstamumu ir terorizmu reikia nuolat taikyti naujas technologijas ir pajėgumus. Sprendžiant grėsmių aptikimo uždavinius reikia tolesnių priemonių. Komisija taip pat skirs mokslinių tyrimų lėšų ateities technologiniams ir pajėgumų poreikiams tirti. „Horizonto 2020“ Saugios visuomenės darbo programai 2014–2020 m. skirtas 1,7 mlrd. EUR biudžetas. Dėl 2016–2017 m. darbo programų jau susitarta, ir keletas veiksmų susiję būtent su kova su terorizmu. Būsimuose kvietimuose ir vėlesnėse metinėse programose reikėtų daugiau dėmesio skirti kovos su terorizmu technologijai ir pajėgumams, pasinaudojant Europos kovos su terorizmu centro, taip pat nacionalinių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos organizacijų veikla.

Europos saugumo darbotvarkėje pabrėžta, kad konkurencinga ES saugumo pramonė taip pat galėtų prisidėti prie ES pajėgumo savarankiškai patenkinti saugumo poreikius. ES skatina kurti novatoriškus saugumo sprendimus, pavyzdžiui, nustatant standartus ir bendrus sertifikatus. 2016 m. Komisija pateiks pasiūlymų dėl oro uostų tikrinimo įrangos, kad būtų pašalintos bendrajai rinkai kylančios kliūtys ir padidintas ES saugumo pramonės konkurencingumas eksporto rinkose.

Mūsų visuomenė negali apsieiti be informacinių sistemų. Nors pirmą apsaugos liniją turėtų sudaryti tvirtos kibernetinio saugumo priemonės, taip pat turime užtikrinti efektyvų nusikaltimų, kuriais taikomasi į tas sistemas ar jomis piktnaudžiaujama, tyrimą ir persekiojimą. Direktyva 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas yra bendras Europos baudžiamosios teisės pamatas šioje srityje. Komisija šiuo metu peržiūri, kaip valstybės narės įgyvendina direktyvą, ir 2017 m. Parlamentui ir Tarybai pateiks ataskaitą, atsižvelgdama į techninius ir teisinius pokyčius kibernetinių nusikaltimų srityje ir į galimą poreikį toliau griežtinti teisinę sistemą. Siekdama papildyti siūlomą Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą 36 ir taip sustiprinti bendradarbiavimą bei pagerinti informacijos apie kibernetines grėsmes mainus, Komisija birželio mėnesį pasiūlys kitų priemonių, kad prisidėtų prie bendradarbiavimo šioje srityje ir kad būtų plėtojami pramonės pajėgumai.

Su saugumu susijusių papildomų fiskalinių išlaidų vertinimas

Apsauga neįmanoma be išlaidų, kurios reikalingos žvalgybai, teisėsaugai ar ginkluotosioms pajėgoms palaikyti ir infrastruktūrai sutvirtinti. Tačiau šias išlaidas reikia lyginti su tuo, kokią žalą žmonėms ir ekonomikai gali padaryti saujelė piktadarių. Kadangi šiuo metu grėsmė ES yra didelė, Komisija pasiūlys pasinaudoti Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintu lankstumu, kad, svarstydama su šia grėsme susijusias papildomas fiskalines išlaidas, atsižvelgtų į neįprastus įvykius, kurių vyriausybė negali kontroliuoti. Komisija tarsis su valstybėmis narėmis, kad rastų reikiamą sprendimą, kaip elgtis toliau.

2.8    Išorės dimensija

Europos saugumo darbotvarkė taip pat skirta tam, kad būtų užtikrintas geresnis derėjimas tarp vidaus ir išorės veiksmų saugumo srityje, nes abu aspektai tiesiogiai susiję, ir pasinaudota ES kovos su terorizmu koordinatoriaus, Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos veikla.

Ypač dėmesio reikia skirti kaimynystės šalims. Jau pradėtas tikslinis intensyvesnis dialogas saugumo ir kovos su terorizmu klausimais, visų pirma su Jordanija, Libanu, Maroku, Tunisu ir Turkija, ir su šiomis šalimis derinami konkretūs veiksmų planai. Saugumo ir kovos su terorizmu specialistai komandiruoti į ES delegacijas Alžyre, Irake, Jordanijoje, Maroke, Nigerijoje, Saudo Arabijoje, Tunise ir Turkijoje. Remdamasi šia patirtimi, ES turėtų inicijuoti kovos su terorizmu partnerystę su Viduržemio jūros pakrantės šalimis ir į kovos su terorizmu ir saugumo ekspertų tinklą įtraukti kitas prioritetines šalis ir regionus, pavyzdžiui, Libano, Sahelio ir Vakarų Balkanų šalis.

Pastarojo meto įvykiai parodė, kad bendradarbiavimas su Viduržemio jūros pakrantės šalių partneriais dar turi daug ydų, nors interesai yra tie patys. Europos kovos su terorizmu centrui remiant, su partneriais nuo Turkijos iki Maroko prioritetine tvarka turėtų būti plėtojama ES diplomatija teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir bendradarbiavimas kovos su terorizmu klausimais siekiant užtikrinti efektyvius informacijos mainus ir policijos bendradarbiavimą pagal tinkamą duomenų apsaugos sistemą.

ES turi aktyviau dalyvauti atitinkamuose daugiašaliuose kovos su terorizmu ir saugumo tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip Jungtinės Tautos, Pasaulinis kovos su terorizmu forumas, G 7 ir Finansinių veiksmų darbo grupė, siekdama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovos su terorizmu ir saugumo srityse.

2015 m. gruodžio 2 d. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų srities veiksmų plane 37 ir 2016 m. vasario mėn. Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plane 38 numatyta konkrečių veiksmų trečiųjų šalių atžvilgiu, visų pirma tų, kurios yra artimiausios ES kaimynės. Antai, ten numatyta, kad ES intensyviau bendradarbiaus su kaimyninėmis šalimis saugumo srityje, be kita ko, kovodama su neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų prekyba ir su neteisėta prekyba žmonėmis, kultūros vertybėmis ir narkotikais. Numatoma, kad neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų neteisėto naudojimo klausimai turėtų būti sistemingai įtraukiami į saugumo dialogus su svarbiausiomis šalimis partnerėmis ir organizacijomis.

Persvarstyta Europos kaimynystės politika taip pat yra pagrindas veikti kaimynystės šalyse, nes joje nuosekliai susiejamas saugumo matmuo ir kiti stabilizavimo elementai, tokie kaip kova su korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia, ekonominis vystymasis, investavimo galimybės ir jaunimo užimtumas, taip pat specifinė finansinė parama pilietinei visuomenei, turinti kovos su radikalėjimu aspektą.

3.    Išvada

Suprantama, kad saugumas yra vienas labiausiai piliečiams rūpimų dalykų. Praėjusiais metais per teroristinius išpuolius Europos Sąjungoje žuvo ar sužeista šimtai žmonių, todėl šis saugumo klausimas tapo dar aktualesnis. Visi subjektai turi kiek galėdami prisidėti, kad Europos Sąjunga padarytų viską, kas yra jos kompetencijoje, kad apsaugotų savo piliečių saugumą.

Šiandienos pasaulyje teroristai ir kiti nusikaltėliai veikia tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu. Siekiant veiksmingai sulaikyti jų keliamą grėsmę, Europos teisėsaugos institucijoms reikia sklandžiai bendradarbiauti, sujungti savo išteklius ir žvalgybinę informaciją ir veikti išvien. Tik šitaip galima veiksmingai duoti atkirtį teroristų keliamai grėsmei. Vienos valstybės narės vidaus saugumas yra visų vidaus saugumas.

Šiame komunikate nurodyti veiksmai, kurių imtasi iki šiol ir kurių reikia imtis artimiausioje ateityje tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad visiems Europos piliečiams būtų užtikrintas aukšto lygio saugumas, kurio jie tikisi. Priede pateikiamas tikros saugumo sąjungos Europoje kūrimo planas. Komisija atsiskaitys apie įgyvendinimo pažangą. Mums visiems kartu tenka nelengva atsakomybė, kad šios priemonės būtų įgyvendintos nedelsiant ir iš esmės ir kad būtų įveiktas priemonių, informacijos ir mąstymo nuostatų nenuoseklumas, kuriuo priešingu atveju naudosis teroristai, kad tremptų vertybes, kurios europiečiams nepaprastai brangios. Komisija mano, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų skubiai svarstyti šias priemones, ir kviečia Europos Vadovų Tarybą per kitą susitikimą įvertinti priemones, kurių imtasi po šio komunikato.

(1)

     SESV 72 straipsnis.

(2)

     COM(2015) 185 final, 2015 m. balandžio 28 d.

(3)

     2015 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 22/15.

(4)

     2016 d. kovo 24 d. bendras pareiškimas.

(5)

     SESV 67 straipsnio 3 dalis.

(6)

     Laikantis konkrečių protokolo Nr. 22 dėl Danijos ir protokolų Nr. 21 bei Nr. 36 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos sąlygų, kuriomis šioms dviem valstybėms narėms leidžiama (bet nereikalaujama) pasirinkti, ar prisijungti prie iniciatyvų laisvės, saugumo ir teisingumo srityje išsaugant jų derėjimą ir praktinį įgyvendinamumą.

(7)

     http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-1062_lt.htm.

(8)

     2015 m. birželio mėn. Tarybos išvados 9798/15.

(9)

     COM(2015) 624 final, 2015 m. gruodžio 2 d.

(10)

     COM(2016) 50 final, 2016 m. vasario 2 d.

(11)

     COM(2016) 205 final, 2016 m. balandžio 6 d.

(12)

     http://icct.nl/wp-content/uploads/2016/03/ICCT-Report_Foreign-Fighters-Phenomenon-in-the-EU_1-April-2016_including-AnnexesLinks.pdf.

(13)

     Taip pat žr. 4 skirsnį.

(14)

     Jie buvo parengti glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais ekspertais, Europos išorės veiksmų tarnyba, ES agentūromis ir Interpolu.

(15)

     COM(2015) 671 final, 2015 m. gruodžio 15 d.

(16)

     COM(2015) 670 final, 2015 m. gruodžio 15 d.

(17)

     Migrantų antplūdžio valdymo centruose ir perkeliant asmenis Europos Sąjungoje atliekamos trijų skirtingų tipų saugumo patikros: 1) fizinė ir asmeninių daiktų patikra, 2) patikra įvairiose nacionalinių ir tarptautinių duomenų bazėse, visų pirma Šengeno informacinėje sistemoje ir Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje, ir 3) kai yra ženklų, rodančių, kad yra pagrindo asmens neįsileisti arba kad yra grėsmė saugumui ir viešajai tvarkai, tada duomenų bazėse, apklausos forma, internete ir socialiniuose tinkluose gali būti atlikta antrinė prieglobsčio prašančių asmenų patikra.

(18)

     COM(2015) 625 final, 2015 m. gruodžio 2 d.

(19)

     Visų pirma JT Saugumo Tarybos rezoliucijos ir Europos Tarybos konvencija dėl terorizmo prevencijos.

(20)

     Keleivio duomenų įrašai naudotini ne tik sprendžiant užsienio teroristų kovotojų problemą. Tačiau šiomis aplinkybėmis jie ypač svarbūs.

(21)

     2015 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvados 845/15.

(22)

Pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu su pakeitimais, padarytais Pamatiniu sprendimu 2008/919/TVR.

(23)

     Taip pat žr. 1 skirsnį.

(24)

     http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/24-statement-on-terrorist-attacks-in-brussels-on-22-march.

(25)

   Komisija pasiūlė Europos kovos su terorizmu centrui 2016 m. papildomai skirti 25 papildomas tikslines pareigybes, 10 išorės darbuotojų ir su tuo susijusių kovos su terorizmu asignavimų. Tam pritarta 2016 m. balandžio 13 d. patvirtintame taisomajame biudžete.

(26)

     http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/24-statement-on-terrorist-attacks-in-brussels-on-22-march.

(27)

COM(2016) 205 final, 2016 m. balandžio 6 d.

(28)

COM(2016) 194 final, 2016 m. balandžio 6 d.

(29)

     http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/crisis-and-terrorism/explosives/explosives-precursors/docs/list_of_measures_en.pdf.

(30)

     2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, OL L 39, 2013 2 9, p. 1–11.

(31)

     2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti, OJ L 333, 2015 12 19, p. 62–72.

(32)

     COM(2015) 750 final, 2015 m. lapkričio 18 d.

(33)

     COM(2016) 50 final; 2016 m. vasario 2 d.

(34)

     COM(2015) 624 final, 2015 m. gruodžio 2 d.

(35)

     JOIN(2016) 18 final, 2016 m. balandžio 6 d.

(36)

COM(2013) 48 final, 2013 m. vasario 7 d.

(37)

     COM(2015) 624 final, 2015 m. gruodžio 2 d.

(38)

     COM(2016) 50 final, 2016 m. vasario 2 d.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 04 20

COM(2016) 230 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą

PAGRINDINĖS SAUGUMO IR KOVOS SU TERORIZMU TEISĖKŪROS IR POLITIKOS INICIATYVOS