EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0207
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL A new era for aviation Opening the aviation market to the civil use of remotely piloted aircraft systems in a safe and sustainable manner
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Nauja aviacijos era Aviacijos rinkos atvėrimas saugiai ir tvariai civiliniais tikslais naudojamoms nuotolinio valdymo orlaivių sistemoms
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Nauja aviacijos era Aviacijos rinkos atvėrimas saugiai ir tvariai civiliniais tikslais naudojamoms nuotolinio valdymo orlaivių sistemoms
/* COM/2014/0207 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Nauja aviacijos era Aviacijos rinkos atvėrimas saugiai ir tvariai civiliniais tikslais naudojamoms nuotolinio valdymo orlaivių sistemoms /* COM/2014/0207 final */
Civilinė
aviacija prisideda prie integruotos logistinės transporto grandinės,
kuria siekiama geriau aptarnauti piliečius ir visuomenę. Ji
vertę didina pasauliniame tinkle užtikrindama greitas, patikimas ir
tamprias jungtis. Tikimasi, kad iki 2050 m. bus naudojama nemažai
įvairių dydžių, charakteristikų ir tipų orlaivių,
priskiriamų prie įvairių kategorijų, kai kuriuos jų
vis dar valdys pilotas, tačiau dauguma bus pilotuojami nuotoliniu būdu
arba bus visiškai automatizuoti[1].
Todėl Europos rinkos atvėrimas nuotoliniu būdu pilotuojamų
orlaivių sistemoms (angl. RPAS) – arba civiliniam nepilotuojamų
orlaivių naudojimui – yra svarbus žingsnis ateities aviacijos rinkos link.
2013 m.
gruodžio 19 d. Europos aukščiausiojo lygio susitikime išsakytas
raginimas imtis veiksmų, kad nuo 2016 m. būtų galima
nuosekliai integruoti RPAS į civilinę oro erdvę. Šiame
komunikate daugiausia dėmesio skiriama RPAS naudojimui civilinėms
reikmėms bei reaguojama į Europos gamintojų ir paslaugų
sektoriaus raginimą šalinti RPAS diegimo Europos bendrojoje rinkoje
kliūtis. RPAS –
tai dalis platesnės nepilotuojamų orlaivių sistemų (angl.
UAS) kategorijos, apimančios ir orlaivius, kuriuos galima programuoti
skraidyti savarankiškai be piloto. Kaip matyti iš pavadinimo, pilotas RPAS
valdo nuotoliniu būdu. Per
pastaruosius metus RPAS technologija sparčiai brendo ir, kaip daugelis
kitų orlaivių technologijų anksčiau, yra pasirengusi iš
vien karinės įrangos tapti patikima nauja civilinio naudojimo
technologija. Norint išnaudoti visą RPAS potencialą, tokie orlaiviai
turi būti pajėgūs skraidyti kaip „įprasto“ oro eismo
dalyviai ir kad juos būtų galima integruoti į nesuskirstytą
„įprastai pilotuojamų“ orlaivių oro erdvę, t. y. visam
civiliniam oro transportui atvirą oro erdvę[2].
Reaguodamos
į rinkos paklausą, valstybės narės pradeda leisti vykdyti
RPAS skrydžius nesuskirstytoje oro erdvėje. Trumpuoju laikotarpiu
perspektyviausia rinka yra tokiose srityse, kaip infrastruktūros
stebėjimas ar fotografija[3];
ilgesniuoju laikotarpiu tai gali būti prekių ir galiausiai
žmonių vežimas. Šiame
komunikate išdėstytas Komisijos požiūris, kaip spręsti RPAS
naudojimo klausimą europinėje politikos sistemoje, kad būtų
galima laipsniškai plėtoti viešąjį interesą
atitinkančią komercinę RPAS rinką. Priimant sprendimus
dėl tolesnių investicijų Europos pramonei svarbu suprasti
būsimų reguliavimo veiksmų kryptį. Imantis
reguliavimo veiksmų ir susijusių tyrimo ir plėtros pastangų
bus remiamasi esamomis iniciatyvomis, kurių ėmėsi
įvairūs dalyviai: Europos aviacijos saugos agentūra (EASA),
nacionalinės civilinės aviacijos institucijos, Europos civilinės
aviacijos įrangos organizacija (EUROCAE), Eurokontrolė, Jungtinė
nepilotuojamų sistemų taisyklių nustatymo institucija (JARUS)[4],
bendra įmonė SESAR (BĮS), Europos gynybos agentūra, Europos
kosmoso agentūra, RPAS gamybos pramonė ir naudotojai. 1.
Naudojant RPAS galima teikti daugybę naujų
paslaugų RPAS jau
naudojamos civiliniais tikslais ir tikimasi, kad jų poveikis kasdieniniam
mūsų gyvenimui vis didės. Panašiai kaip interneto technologiją
praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje imta naudoti
įvairiose naujose srityse, RPAS technologijos per ateinančius metus
turėtų skatinti kurti pačias įvairiausias paslaugas,
ypač derinant su kitomis technologijomis, kaip antai tikslaus padėties
nustatymo naudojantis „Galileo“, ar palaikant kitas technologijas, kaip antai
telekomunikacijas teikiant pagalbą nelaimės atveju ar dinamiškai
didinant tinklo pajėgumą. Nors dabar sunku prognozuoti tikslų
galimo RPAS naudojimo pobūdį ir mastą, tikimasi, jog
paslaugų sektorius gaus pakankamai įplaukų, kad galėtų
skatinti pačią gamybos pramonę. [5] Kituose žemynuose RPAS naudotojai remia
tikslųjį ūkininkavimą, kad veiksmingiau ir laiku
būtų naudojamos trąšos ar pesticidai. Europoje RPAS naudojamos
infrastruktūros, pvz., geležinkelio bėgių, dambų,
užtvankų ar elektros tinklų saugumo patikroms. Nacionalinės
institucijos jas naudoja teikiant pagalbą nelaimės atveju, pvz., kai
reikia apskristi užtvindytas vietoves ar padėti gesinti gaisrus. Ateityje su RPAS būtų galima pakelti
į orą didžiules vėjo turbinas ir gaminti ekologišką
elektros energiją. Kitame skalės gale – inžinieriai kuria mikro RPAS,
kurias būtų galima panaudoti šalinant dujų ar cheminių
medžiagų nuotėkius arba programuoti taip, kad jos veiktų kaip
bitės ir apdulkintų augalus. Tokioms
paslaugoms teikti reikėtų labai įvairių rūšių
RPAS orlaivių: pagal maksimalią kilimo masę – nuo kelių
gramų iki daugiau kaip dešimties tonų, pagal maksimalų
greitį – nuo kybojimo vietoje iki daugiau kaip 1000 km/h, pagal
skrydžio trukmę – nuo kelių minučių iki mėnesių,
o pagal kėlimo technologiją – nuo rotoriaus iki fiksuotų
sparnų ir lengvesnių už orą orlaivių. Be gamintojų ir
sistemų integravimo bendrovių RPAS pramonė taip pat apima
plačią didelio poveikio technologijų (skrydžių valdymo,
komunikacijų, varymo, energijos, jutiklių, telemetrijos ir kt.)
tiekimo grandinę, naudingosios apkrovos rengėjus ir naudotojus. 2.
RPAS – besiformuojanti rinka, galinti skatinti darbo
vietų kūrimą ir ekonomikos augimą RPAS
technologijų įvaldymas bus esminis Europos kosmoso pramonės
konkurencingumo veiksnys. Šiuo metu pasauliniame RPAS gamybos sektoriuje
dominuoja JAV ir Izraelis, remdamiesi didelių karinių RPAS srities
patirtimi. Kitos ne ES šalys, kaip antai Brazilija, Kinija, Indija ir Rusija,
taip pat gali tapti stipriomis konkurentėmis. Remiantis stipria bendra ES
rinka būtų galima konkuruoti pasauliniu lygmeniu. Galimybes
suteikiančioje teisinėje sistemoje ne tik būtų nustatytos
orlaivių gamybos taisyklės, bet ir, dar svarbiau, palaipsniui
būtų leidžiama vykdyti skrydžius, pradedant nuo paprastų ir
pereinant prie vis sudėtingesnių. Taip naudotojai galėtų
įgyti vertingos praktinės patirties ir laipsniškai plėtoti savo
verslą. Sunku
prognozuoti tikslų potencialios RPAS rinkos mastą. Remiantis
pramonės šaltiniu, pasaulinis metinis MTTP ir pirkimo, įskaitant
karinį ir vyriausybių, biudžetas nuo dabartinio 5,2 mlrd. JAV
dolerių iki 2023 m. turėtų išaugti iki maždaug
11,6 mlrd. JAV dolerių[6].
Šiuo metu pasaulyje nurodoma 1 708 skirtingos RPAS, iš jų 566
Europoje, pasaulyje jas kuria arba gamina 471 gamintojas, iš jų 176
Europoje[7]. Patirtis
rodo, kad priėmus galimybes suteikiančią teisinę
sistemą rinkos gali sparčiai vystytis. Nuo 1993 m. iki
2005 m. RPAS naudotojų skaičius Japonijoje išaugo 18 kartų
iki maždaug 14 tūkst. Jis itin sparčiai išaugo įsigaliojus
naudojimo žemės ūkyje taisyklėms. Prancūzijoje
priėmus pradines taisykles[8]
patvirtintų naudotojų skaičius nuo 86 2012 m. gruodžio
mėn. išaugo iki daugiau nei 400 2014 m. vasario mėn. Panašus
rinkos augimas ir susijęs darbo vietų kūrimas pastebimi
Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Augant RPAS veiklai atsiras daug naujų darbo
vietų. Viename JAV pramonės tyrime prognozuojama, kad per trejus
pirmuosius RPAS integravimo į nacionalinę oro erdvę metus bus
sukurta daugiau kaip 70 tūkst. naujų darbo vietų,
kurių ekonominis poveikis viršys 13,6 mlrd. JAV dolerių.
Numatoma, kad iki 2025 m. dėl naujos RPAS veiklos JAV bus sukurta
daugiau kaip 100 tūkst. darbo vietų[9].
Europoje prognozuojama, kad iki 2050 m. bus sukurta apie
150 tūkst. naujų darbo vietų[10],
išskyrus darbo vietas, kurios sukuriamos teikiant naudotojų paslaugas. Augimo
potencialą bus galima išnaudoti tik tada, jei Europos lygmeniu bus sukurta
galimybes suteikianti teisinė sistema. Europos pramonė nuosekliai
ragino[11]
nustatyti tokias taisykles, kuriomis būtų leidžiami civiliniai RPAS
skrydžiai ir kartu užtikrinamas būtinas aukštas saugos, saugumo ir
privatumo lygis, nes tai būtina sąlyga, kad RPAS naudojimą
pripažintų visuomenė. 3.
RPAS potencialo plėtojimas Formaliai
RPAS yra orlaiviai ir turi atitikti aviacijos saugos taisykles.
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartai
draudžia vykdyti skrydžius nepilotuojamais orlaiviais, nebent nacionalinės
kompetentingos institucijos išduotų konkretų individualų
leidimą[12].
Šiuo metu RPAS rinkos plėtrai trukdo tai, kad daugumoje valstybių
narių nėra tinkamos reguliavimo sistemos ir būtina gauti
individualius leidimus iš kiekvienos valstybės narės, kurioje
gamintojai norėtų parduoti savo gaminius ar kurioje paslaugų
teikėjai norėtų vykdyti savo veiklą. Yra valstybių
narių, kuriose pradėtos rengti nacionalinės taisyklės, kad
būtų palengvintas šis leidimų išdavimo procesas[13],
tačiau, kol nėra europinių standartų, kuriuos
turėtų parengti EASA, tikra Europos rinka nesusiformuos, o tai labai
kliudys šio sektoriaus plėtrai. Taip pat dar nėra kai kurių
didelio poveikio technologijų tam tikrų klasių RPAS naudojimui.
Galiausiai, norint plėtoti RPAS taikymą civiliniais tikslais,
būtina taip pat užtikrinti, kad nė vienas taikymo būdas
nekeltų grėsmės piliečių privatumui ir fizinei
neliečiamybei. Pramonė delsia investuoti, kol nebus pakankamo
teisinio tikrumo dėl teisinės sistemos. [14] Europos RPAS strategijos
esmė Europos strategijos tikslas – sukurti bendrąją
RPAS rinką, kad visuomenė gautų naudos iš šios naujoviškos
technologijos, ir spręsti piliečių susirūpinimo
klausimą per viešas diskusijas ir prireikus imantis apsaugos veiksmų.
Be to, ją įgyvendinant turėtų būti nustatytos tinkamos
sąlygos stipriai ir konkurencingai gamybos ir paslaugų pramonei, kuri
galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje, sukurti. RPAS taikymo būdus bus galima plėtoti tik
jei orlaiviai galės skraidyti nesuskirstytoje oro erdvėje, nedarydami
poveikio platesnės civilinės aviacijos sistemos saugai ir veikimui.
Šiuo tikslu ES turi sukurti galimybes suteikiančią reguliavimo
struktūrą, prie kurios gali prisidėti pagrindiniai Europos ir
nacionalinio lygmens dalyviai. Taip pat reikia didinti ir veiksmingai
koordinuoti MTTP pastangas, daugiausia dėmesio skiriant integravimui
į civilinę oro erdvę, kad parengiamasis perspektyvių
technologijų laikotarpis būtų kuo trumpesnis. Laipsniškas RPAS integravimas
į oro erdvę nuo 2016 m. turi būti vykdomas rengiant
tinkamas viešas diskusijas apie priemonių, kuriomis būtų
sprendžiamas galimo visuomenės susirūpinimo (pvz., dėl
privatumo, duomenų apsaugos, civilinės atsakomybės, draudimo ar
saugumo) klausimas, parengimą. Galiausiai esamomis programomis
turėtų būti remiamas Europos RPAS sektoriaus konkurencingumas. Ši strategija
turėtų užtikrinti tinkamą teisinį tikrumą ir būti
įgyvendinama laiku, kad sektorius galėtų priimti sprendimus
dėl investicijų ir kurti darbo vietas. RPAS rinka yra pasaulinio
pobūdžio, todėl ES koordinuos veiksmus ir su tarptautiniais partneriais. 3.1.
Saugus
naudojimas nesuskirstytoje oro erdvėje. Reguliavimo sistema Sauga –
svarbiausias ES aviacijos politikos tikslas. Dabartinė RPAS reguliavimo
sistema, grindžiama nevienodomis ad hoc veiklos leidimų
taisyklėmis, yra administracinė kliūtis, trukdanti Europos RPAS
rinkos plėtrai. Nėra nacionalinių leidimų tarpusavio
pripažinimo ir jais naudojantis negalima vykdyti RPAS gamybos ar naudojimo
veiklos visos Europos mastu. RPAS
integravimas į Europos aviacijos sistemą turėtų būti
grindžiamas principu, kad sauga nepablogės: RPAS skrydžių saugos
lygis turėtų būti toks pats, kaip pilotuojamų
orlaivių. Reguliavimo
sistemoje turi būti atsižvelgiama į plačią orlaivių ir
skrydžių įvairovę, turi būti išlaikomos proporcingos
galimai rizikai taisyklės ir ribojama sektoriaus bei priežiūros
institucijų administracinė našta. Reguliavimo sistemoje dėmesys
visų pirma būtų skiriamas toms sritims, kuriose technologijos
yra brandžios ir kur yra pakankamas pasitikėjimas. Reguliavimo
priemonės bus diegiamos laipsniškai, o sudėtingesni RPAS skrydžiai
bus leidžiami palaipsniui. Ten, kur būtina išduoti sertifikatus ar
licencijas, Europos taisyklės RPAS gamintojams, naudotojams ir kitoms
organizacijoms užtikrins veiksmingą abipusio pripažinimo bendrojoje rinkoje
sistemą. Bendras
taisykles geriausiai gali parengti EASA, pasinaudodama savo konsultavimosi
procesu, kurio tinkamumas įrodytas. Siekiant įgyvendinti
nuoseklią RPAS saugos politiką, esamas RPAS rinkos skirstymas į
lengvuosius ir sunkiuosius orlaivius kelia abejonių. Šiuo atžvilgiu EASA
kompetencijos srities ribojimas didesniais kaip 150 kg nepilotuojamais
orlaiviais remiantis tradiciniais tinkamumo skraidyti sumetimais, yra
sutartinė riba, kurią reikėtų persvarstyti[15]. Tokios
taisyklės turi atitikti ICAO standartus ir turi būti pagrįstos
tarptautiniu bendru sutarimu. Tokiam sutarimui pasiekti JARUS sutelkė
valstybių narių ir tarptautinių organizacijų ekspertus.
JARUS procese EASA turėtų imtis vadovaujančio vaidmens ir, remdamasi
jo rezultatais, parengti įgyvendinimo taisykles arba gaires[16].
EASA bendradarbiaus ir su Europos civilinės aviacijos įrangos
organizacija EUROCAE, kuri rengia standartus. Būsimas
uždavinys – pasiekti, kad taisyklės išliktų proporcingos rizikai,
atsižvelgiant į orlaivių masę, greitį,
sudėtingumą, oro erdvės klasę ir skrydžių vietą
ar specifinį pobūdį ir t. t. Tradicinį tinkamumo
skraidyti sertifikavimo, pilotų licencijavimo ir naudotojų
licencijavimo požiūrį reikėtų papildyti tam tikromis kuo
paprastesnio reguliavimo formomis. Kai kuriais atvejais turėtų
pakakti tik identifikuoti RPAS naudotoją arba galėtų būti
sertifikuojami tik konkretūs RPAS posistemiai, pvz., sistema „aptikti ir
išvengti“ arba duomenų ryšio kanalas, bet nebūtinai visa sistema. Smulkieji
RPAS naudotojai ragina suderinti naudojimo taisykles, kad būtų
palengvinta komercinė plėtra. Visų pirma pagal Direktyvą
98/34/EB pranešant apie nacionalinių institucijų priimamų
techninių taisyklių projektus galėtų būti prisidedama
prie to, kad būtų išvengta skirtingo valstybių narių
požiūrio. Galima būtų numatyti informavimo priemonę, kad
galiojančios nacionalinės taisyklės būtų lengvai
prieinamos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Vėliau
būtų galima pranešti suderintas taisykles, kad būtų
patikslinta, kurios nacionalinės taisyklės pakeistos bendromis
Europos taisyklėmis. 1 veiksmas. Komisija
išnagrinės reguliavimo prielaidas, kad nuo 2016 m. būtų
galima pradėti integruoti RPAS į Europos oro erdvę,
apimančias pagrindinius reguliavimo klausimus, siekiant užtikrinti
nuoseklią ir veiksmingą politiką, įskaitant politiką
dėl tinkamos EASA kompetencijos srities. Prieš imantis bet kokių
galimų teisėkūros veiksmų bus atliekamas poveikio
vertinimas. Komisija
prašys EASA parengti būtinas nuomones, kuriomis remiantis būtų
galima priimti įgyvendinimo taisykles, kurios, jei įmanoma,
būtų grindžiamos tarptautiniais procesais, proporcingos rizikai ir
dėl kurių būtų veiksmingai konsultuojamasi. Komisija
užtikrins, kad potencialūs gamintojai, naudotojai ir kitos susijusios
organizacijos turėtų lengvą prieigą prie naujausių
taikomų reguliavimo iniciatyvų, įskaitant prieigą per
pranešimo pagal Direktyvą 1998/34/EB sistemą. 3.2.
Saugus
naudojimas nesuskirstytoje oro erdvėje. Didelio poveikio technologijos Kai
kurių pagrindinių technologijų, kurias naudojant būtų
galima saugiai integruoti RPAS, dar nėra. Mokslinių tyrimų ir
plėtros pastangos bus telkiamos į šių technologijų
patvirtinimą. Moksliniai tyrimai ir plėtra vykdomi pagal
įvairias tyrimų programas, kurioms vadovauja įvairios
organizacijos, įskaitant Europos Komisiją, Eurokontrolę, Europos
gynybos agentūrą ir Europos kosmoso agentūrą. [17] BĮS
– mokslinių tyrimų ir plėtros sistema, kuria remiantis kuriama
būsimoji bendro Europos dangaus oro eismo valdymo sistema. BĮS yra
neatsiejama Sąjungos politikos sistemos dalis, joje panaudojama
Eurokontrolės[18] ir jos
narių veiklos ir techninė kompetencija. Taigi ji išskirtinai tinka
koordinuoti šiuos MTTP ir sudaryti sąlygas laipsniškai ir sklandžiai
integruoti RPAS. Technologijos,
kurias reikia toliau plėtoti ir patvirtinti: [19] - vadovavimo
ir valdymo, įskaitant spektro paskirstymą ir valdymą; - aptikimo
ir išvengimo technologijos; - apsaugos
nuo fizinių, elektroninių ir kibernetinių išpuolių; - skaidrių
ir suderintų ypatingųjų atvejų procedūrų; - gebėjimo
priimti sprendimus siekiant užtikrinti standartinį ir nuspėjamą
elgesį visais skrydžio etapais ir - žmogiškojo
veiksnio klausimai, pvz., pilotavimo. BĮS
nustatys su RPAS susijusius veiksmus, kurie bus įtraukiami į
mokslinių tyrimų ir plėtros darbo eigą, ir užtikrins, kad
pastaroji būtų įtraukta į kitą persvarstytą
Europos oro eismo valdymo pagrindinį planą. BĮS valdymo
struktūros yra atviros ir gali būti pritaikytos prie besiformuojančio
RPAS sektoriaus. 2 veiksmas. Komisija, naudodamasi turimais ištekliais,
užtikrins, kad programoje „SESAR 2020“ būtų prireikus atsižvelgta
į nustatytus MTTP poreikius, susijusius su RPAS įtraukimu į oro
eismo valdymo pagrindinį planą. [20] 3.3.
RPAS
skrydžių saugumo užtikrinimas RPAS
nėra apsaugotos nuo galimų neteisėtų veiksmų. RPAS
galėtų būti panaudotos kaip ginklai, galėtų būti
trukdomi kitų RPAS navigacijos arba ryšio sistemos signalai arba
užgrobiamos antžeminės valdymo stotys. Informaciją,
kurios reikia 4D trajektorijoms valdyti būsimoje oro eismo valdymo sistemoje
ir nuotoliniu būdu valdyti orlaivį, įvairūs skrydžių
vykdytojai turės pranešti ir ja dalytis tikruoju laiku, kad sistemos
veiktų optimaliai. Todėl informacijos ir ryšio saugumo klausimai yra
esminiai oro eismo valdymo pagrindinio plano, kurio neatsiejama dalimi taps
RPAS, elementai. Nustatytus saugumo reikalavimus po to reikės suformuluoti
kaip teisinius įpareigojimus visiems susijusiems dalyviams, kaip antai oro
navigacijos paslaugų teikėjui, RPAS naudotojui ar telekomunikacijų
paslaugų teikėjui, o tų įpareigojimų vykdymą
prižiūrės kompetentingos institucijos. 3 veiksmas. Komisija užtikrins, kad vykdant RPAS skrydžius
būtų paisoma saugumo aspektų ir taip išvengiama
neteisėtų veiksmų, kad gamintojai ir naudotojai galėtų
imtis atitinkamų su saugumu susijusių poveikio mažinimo
priemonių. 3.4.
Piliečių
pagrindinių teisių apsauga Vykdant
RPAS skrydžius neturi būti pažeidžiamos pagrindinės teisės,
įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, ir
užtikrinama asmens duomenų apsauga. Iš daugybės galimų RPAS
civilinės paskirties taikymo būdų nemažai jų gali būti
susiję su asmens duomenų rinkimu ir kelti etinių, privatumo ar
duomenų apsaugos nuogąstavimų, ypač susijusių su
sekimu, stebėjimu, žemėlapių sudarymu ar vaizdo įrašymu. RPAS
naudotojai turėtų laikytis galiojančių duomenų
apsaugos nuostatų, ypač tų, kurios nustatytos nacionalinėse
priemonėse, priimtose pagal Duomenų apsaugos direktyvą 95/46/EB[21] ir
Pamatinį sprendimą 2008/977[22]. Dažniausiai
įvardijama rizika yra susijusi su RPAS įrengtos sekimo įrangos
naudojimu. Bet koks asmens duomenų tvarkymas turės būti
teisiškai pagrįstas. Todėl atveriant aviacijos rinką RPAS
reikėtų įvertinti priemones, kurių imtis būtina
siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės
ir laikomasi duomenų apsaugos bei privatumo reikalavimų.
Kompetentingos institucijos, įskaitant nacionalines duomenų apsaugos
priežiūros institucijas, turėtų nuolat stebėti privatumo
padėtį. 4 veiksmas. Komisija įvertins, kaip padaryti, kad RPAS
naudojimas atitiktų duomenų apsaugos taisykles. Ji ketina
konsultuotis su ekspertais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;
spręsti priemonių savo kompetencijos srityje klausimus, kurie gali
apimti informuotumo didinimo veiksmus, kad būtų apsaugotos
pagrindinės teisės; taip pat skatinti nacionalinei kompetencijai
priklausančias priemones. 3.5.
Civilinės
atsakomybės garantijos ir draudimas Net
taikant aukščiausius saugos standartus, gali įvykti avarijų, ir
aukoms turi būti atlyginama už visus sužalojimus ar padarytą
žalą. Todėl
turi būti galima lengvai nustatyti atsakingus asmenis ir tie asmenys turi
galėti įvykdyti savo finansinius įpareigojimus. Esama
civilinės atsakomybės draudimo tvarka[23]
nustatyta pilotuojamiems orlaiviams, kai mažiausia draudimo suma nustatoma
pagal masę (nuo 500 kg). Komisija įvertins būtinybę iš
dalies pakeisti esamas taisykles atsižvelgiant į RPAS specifiką, nes
daugumos šių sistemų masė yra mažesnė už dabartinę
500 kg ribą, ir veiksmingos draudimo rinkos, kurioje įmokos atitiktų
realią finansinę riziką, apskaičiuotą remiantis iš
incidentų ir avarijų pranešimų gautais įrodymais,
plėtros skatinimo būdą. 5 veiksmas. Komisija įvertins galiojančią
atsakomybės tvarką ir civilinės atsakomybės draudimo
reikalavimą. Atsižvelgdama į poveikio vertinimą, ji imsis
atitinkamų iniciatyvų užtikrinti, kad būtų priimtos
tinkamos reguliavimo nuostatos. 3.6.
Rinkos
plėtros ir Europos pramonės šakų rėmimas Komisija rems
RPAS rinkos formavimąsi ir susijusių pramonės sektorių,
kuriuose veikia daug MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių,
konkurencingumą. Pasinaudodama
tokiomis ES priemonėmis, kaip „Horizontas 2020“ ir MVĮ
konkurencingumo (angl. COSME) programos, ji skatins RPAS taikymo
įvairiuose sektoriuose plėtrą, naudotojų kuriamas
inovacijas ir įvairius pramonės sektorius apimančių
vertės grandinių, atitinkamos pagalbinės infrastruktūros ir
inovacijų grupių kūrimą. Komisija savo programose ir
politikoje taip pat įvardins galimybes skatinti šios novatoriškos
technologijos naudojimą. Pavyzdžiui, RPAS gali atlikti tam tikrą
vaidmenį ES Žemės stebėsenos programoje „Copernicus“, kur jos
galėtų veiksmingai papildyti kosmose esančius ir in situ
jutiklius teikiant kai kurias stebėsenos ir sekimo paslaugas. 6
veiksmas. Komisija
apibrėš konkrečius veiksmus pagal programas „Horizontas 2020“ ir
COSME, kad būtų remiama RPAS rinkos plėtra, ir užtikrins, kad
susiję dalyviai, ypač MVĮ, susidarytų visapusišką
šių priemonių vaizdą. Ji nustatys reikiamus bendradarbiavimo
mechanizmus, pasinaudodama bendros įmonės SESAR atliekamu darbu, kad
išvengtų dubliavimo ir poveikio turimiems ištekliams. 4.
Išvados RPAS
tampa realybe ir netrukus bus prieinamos visos Europos rinkoje. RPAS rinka –
reali galimybė sukurti daugiau darbo vietų ir ilgalaikis
inovacijų bei ekonominio augimo šaltinis. Tačiau ji kelia ir
naujų su sauga, saugumu ir pagarba piliečių teisėms
susijusių uždavinių, kuriuos būtina išspręsti prieš
pradedant naudoti RPAS dideliu mastu civilinėje aplinkoje. Visoje Europoje
suderintų taisyklių ir patvirtintų technologijų
trūkumas yra pagrindinė RPAS rinkos atvėrimo ir RPAS integravimo
į nesuskirstytą Europos oro erdvę kliūtis. Sektoriaus
atstovai ragina imtis skubių veiksmų, kad būtų nustatyta
galimybes suteikianti RPAS reguliavimo sistema. Dabar
pats laikas atverti ES RPAS rinką, derinant naujus ir esamus reguliavimo
veiksmus Europos lygiu sprendžiant visus svarbius klausimus, įskaitant
saugos, saugumo, privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų
įtraukimą į galiojančias šių sričių ES
taisykles. Be to, siekiant užtikrinti, kad nuo 2016 m. RPAS būtų
nuosekliai integruojama į aviacijos sistemą, reikia MTTP
pastangų. Papildomiems
MTTP veiksmams įgyvendinti Europos Komisija pasinaudos programa
„Horizontas 2020“. Be to, reikia sumaniai panaudoti esamas pramonės
programas siekiant padidinti RPAS sektoriaus ir naudotojų
konkurencingumą. Europos Komisija taip pat ketina prireikus teikti
teisės aktų pasiūlymus, kad būtų panaikintas teisinis
neaiškumas, trukdantis vystytis Europos rinkai, o Europos piliečiams
būtų suteikta pasitikėjimo, kad bus užtikrintas aukštas saugos,
saugumo ir privatumo apsaugos lygis. [1] Europos Komisija (2011 m.), „Skrydžio trajektorija
2050“ (angl. Flightpath 2050), Briuselis, p. 28. [2] Nesuskirstytoje oro erdvėje reikalaujama, kad
orlaivis aptiktų kitus oro eismo dalyvius ir galėtų imtis
riziką mažinančių veiksmų. Jei toks aptikimas neįmanomas,
skrydžiai turi būti ribojami suskirstyta oro erdve. [3] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas
SWD(2012) 259. [4] JARUS – tarptautinė aviacijos institucijų
grupė, panaši į ankstesnę Jungtinę aviacijos
instituciją. Jos narės – Austrija, Australija, Belgija, Brazilija,
Danija, Kanada, Šveicarija, Čekija, Vokietija, Ispanija, Suomija,
Prancūzija, Graikija, Izraelis, Italija, Malta, Nyderlandai, Norvegija,
Rusijos Federacija, Pietų Afrika, Jungtinė Karalystė, JAV, taip
pat Eurokontrolė ir EASA. [5] Plačiau žr. Komisijos tarnybų darbinį
dokumentą SWD(2012) 259. [6] Teal Group. „Unmanned Aerial Vehicle Systems - Market
Profile and Forecast“ 2013 m. redakcija. [7] UVS International Association. „RPAS: The Global
Perspective“, 2013 m. [8] Įsigaliojo 2012 m. balandžio mėn. ir
taikomas mažesnėms kaip 25 kg RPAS. [9] AUVSI, „The Economic Impact of Unmanned Aircraft Systems
Integration in the US“, 574 p., 2013 m. [10] Skaičiavimus pateikė ASD – Europos aeronautikos
ir gynybos pramonės asociacija. [11] Pramonės atstovai dalyvavo Europos RPAS
iniciatyvinėje grupėje rengiant „Nuotoliniu būdu
pilotuojamų orlaivių sistemų integravimo į Europos
civilinės aviacijos sistemą veiksmų planą“.
Iniciatyvinė grupė nustato RPAS strategiją, kurioje derinamos
įvairios reguliavimo iniciatyvos, MTTP pastangos ir koordinavimas. Be to,
steigiamos RPAS asociacijos, išreiškiančios konkrečius interesus ir
raginančios imtis veiksmų Europos mastu. [12] 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės
aviacijos konvencijos 8 straipsnis. [13] Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Prancūzija,
Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Jungtinė
Karalystė ir kitos. [14] Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2012) 259
šios problemos paaiškintos išsamiau. [15] 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų
taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos
civilinės aviacijos saugos agentūrą. [16] Kol EASA kompetencijos sritis nėra išplėsta
taip, kad apimtų didesnius kaip 150 kg orlaivius, lengvesnėms
sistemoms šiuos rezultatus EASA galėtų priimti kaip gaires. Po to
šios gairės taptų Europos taisyklėmis, jei EASA kompetencijos
sritis būtų išplėsta. [17] Europos gynybos agentūra koordinuoja
Susidūrimų ore išvengimo sistemos (angl. MIDCAS) projektą;
Europos kosmoso agentūra vykdo projektą „Palydovų,
kuriuos naudojant Europoje galima įterpti RPAS, demonstravimas“
(angl. DeSIRE). [18] Eurokontrolė yra paskirtasis Europos tinklo
valdytojas, turintis stebėti RPAS integravimo poveikį aviacijos
tinklo veikimui. [19] Žr. ERSG Veiksmų plano 2 priedą „Strateginis
mokslinių tyrimų ir plėtros planas“. [20] Tai apims spektro reikalavimų vertinimą, kad
būtų galima imtis tinkamų tolesnių veiksmų per
kitą Pasaulinę radijo ryšio konferenciją. [21] Direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant
asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL
L 281, 1995 11 23, p. 31–50. [22] 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis
sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant
policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose,
apsaugos. [23] Reglamentas (EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo
reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams.