18.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/17

(1)

Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje numatytos priemonės, kurias reikia priimti prieglobsčio, imigracijos ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsaugos srityse.

(2)

Sutartyje numatyta, kad Taryba turi patvirtinti imigracijos politikos priemones, susijusias su atvykimo ir apsigyvenimo sąlygomis bei ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi išdavimo valstybėse narėse tvarka, ir priemones, kuriomis nustatomos teisės bei sąlygos, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys vienoje valstybėje narėje, gali apsigyventi kitose valstybėse narėse.

(3)

2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą Bendrijai iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje, pajėgia užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, turinčia daugiau ir geresnių darbo vietų bei pasižyminčia didesne socialine sanglauda. Priemonės trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojams pritraukti ir išlaikyti, laikantis valstybių narių poreikiais grindžiamo požiūrio, turėtų būti laikomos platesnės programos, nustatytos Lisabonos strategijoje ir 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių, dalimi.

(4)

2004 m. lapkričio 4–5 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Hagos programoje buvo pripažinta, kad teisėta migracija bus labai svarbi stiprinant žiniomis pagrįstą ekonomiką Europoje, skatinant ekonomikos plėtrą ir taip prisidedant prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti politikos planą dėl teisėtos migracijos, įskaitant dėl priėmimo tvarkos, kuri padėtų greitai reaguoti į nuolat kintančius migrantų darbo jėgos darbo rinkoje poreikius.

(5)

2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl įvairių veiksmų, kurių būtina imtis 2007 m. – vienas šių veiksmų – visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją parengti tinkamai valdomą teisėtos imigracijos politiką, kuri padėtų valstybėms narėms patenkinti esamus ir būsimus darbo jėgos poreikius.

(6)

Siekiant Lisabonos strategijos tikslų taip pat svarbu skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra ES, visų pirma 2004 ir 2007 m. į ES įstojusių valstybių narių, piliečiai, judumą Sąjungoje. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės privalo laikytis Bendrijos pirmumo principo, kaip nurodyta visų pirma atitinkamose 2003 m. ir 2005 m. Stojimo aktų nuostatose.

(7)

Ši direktyva turėtų padėti pasiekti šiuos tikslus ir išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą skatinant trečiųjų šalių darbuotojų priėmimą ir judumą ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, kad Bendrija taptų patrauklesnė tokiems darbuotojams iš viso pasaulio ir būtų sustiprintas jos konkurencingumas bei ekonomikos augimas. Šiems tikslams pasiekti būtina sudaryti palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimos narių priėmimui nustatant pagreitintą priėmimo tvarką ir daugelyje sričių jiems suteikiant vienodas socialines bei ekonomines teises kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiams. Taip pat būtina atsižvelgti į prioritetus, darbo rinkos poreikius ir valstybių narių galimybes priimti atvykstančiuosius. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai toliau taikyti galiojančius arba nustatyti naujus leidimus gyventi visais įsidarbinimo tikslais. Suinteresuotieji trečiųjų šalių piliečiai turėtų turėti galimybę prašyti išduoti ES mėlynąją kortelę arba nacionalinį leidimą apsigyventi. Be to, šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio ES mėlynosios kortelės turėtojo galimybei naudotis papildomomis teisėmis ir privalumais, kuriuos gali suteikti nacionalinė teisė.

(8)

Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei nustatyti trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, suteikiamų leidimų atvykti skaičių. Šis skaičius turėtų taip pat apimti trečiųjų šalių piliečius, kurie nori likti valstybės narės teritorijoje ir vykdyti ekonominę veiklą samdomo darbo pagrindais ir kurie yra teisėti tos valstybės narės gyventojai pagal kitokias sistemas, pavyzdžiui, ką tik studijas baigę studentai arba tyrėjai, priimti pagal 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (4) ir 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (5), ir kuriems pagal Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus nesuteikiama bendra galimybė patekti į valstybės narės darbo rinką. Be to, nustatydamos leidimų atvykti skaičių valstybės narės išsaugo galimybę nesuteikti leidimų gyventi įsidarbinimo tikslais apskritai arba tam tikrų profesijų asmenims, tam tikruose sektoriuose ar regionuose.

(9)

Šios direktyvos tikslais, siekiant įvertinti, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtų galima remtis 1997 m. ISCED (Tarptautinė standartinė išsilavinimo klasifikacija) 5a ir 6 lygiais.

(10)

Šioje direktyvoje turėtų būti numatyta lanksti su paklausa susijusi atvykimo sistema, pagrįsta objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, minimalia atlyginimo riba, kuri būtų panaši į valstybėse narėse nustatytą atlyginimo dydį, ir profesinėmis kvalifikacijomis. Būtina apibrėžti bendrą mažiausią atlyginimo dydžio vardiklį, siekiant bent minimaliai užtikrinti priėmimo sąlygų visoje ES suderinimą. Atlyginimo riba nustatomas minimalus lygis, tuo tarpu valstybės narės gali nustatyti aukštesnę atlyginimo ribą. Valstybės narės turėtų nustatyti ribą atsižvelgdamos į padėtį savo atitinkamose darbo rinkose ir jų organizavimo struktūrą bei savo bendrąją imigracijos politiką. Nuo atlyginimo ribos nustatymo pagrindinės sistemos leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti taikomos konkrečioms profesijoms, jei atitinkamos valstybės narės mano, kad konkrečioje srityje trūksta darbo jėgos ir jos priskiriamos ISCO (Tarptautinio standartinio profesijų klasifikatoriaus) pagrindinėms 1 ir 2 profesijų grupėms.

(11)

Šia direktyva siekiama tik apibrėžti atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbo pagal ES mėlynosios kortelės sistemą, įskaitant su atlyginimo riba susijusius tinkamumo kriterijus. Šia atlyginimo riba siekiama tik padėti nustatyti, atsižvelgiant į Eurostato arba atitinkamų valstybių narių skelbiamus statistinius duomenis, Europos mėlynosios kortelės taikymo sritį, kurią kiekviena valstybė narė nustato remdamasi bendromis taisyklėmis; ja nesiekiama nustatyti atlyginimų ir todėl ji negali būti taikoma kaip leidžianti nukrypti nuostata nei nuo valstybių narių lygiu taikomų taisyklių ir praktikos, nei nuo kolektyvinių susitarimų ir negali būti naudojama teisės aktų derinimui šioje srityje. Šia direktyva visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją, visų pirma užimtumo, darbo ir socialinėse srityse.

(12)

Valstybei narei nusprendus priimti atitinkamus kriterijus atitinkantį trečiosios šalies pilietį, tas trečiosios šalies pilietis, kuris pateikė paraišką ES mėlynajai kortelei gauti, turėtų gauti specialų leidimą gyventi, kuris numatytas šioje direktyvoje ir kuriuo turėtų būtų užtikrinta laipsniška galimybė patekti į darbo rinką ir naudotis jam bei jo šeimos nariams suteiktomis apsigyvenimo ir mobilumo teisėmis. Nustatant galutinį terminą, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška gauti ES mėlynąją kortelę, neturėtų būti įskaičiuojamas profesinės kvalifikacijos pripažinimui arba vizai išduoti reikalingas laikas, jei tuo tikslu nustatyti terminai. Ši direktyva neturi poveikio nacionalinėms diplomų pripažinimo procedūroms. Kompetentingų institucijų paskyrimas pagal šią direktyvą neturi įtakos kitų nacionalinių institucijų bei atitinkamais atvejais socialinių partnerių vaidmeniui ir atsakomybei, susijusiems su paraiškos nagrinėjimu ir sprendimo dėl jos priėmimu.

(13)

ES mėlynosios kortelės forma turėtų atitikti 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1030/2002, nustatančio vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (6), tokiu būdu suteikiant valstybėms narėms galimybę nurodyti informaciją, ypač apie tai, kokiomis sąlygomis asmeniui leidžiama dirbti.

(14)

Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems galiojantį kelionės dokumentą ir ES mėlynąją kortelę, išduotą valstybės narės, kuri taiko visą Šengeno acquis, turėtų būti suteikta teisė atvykti į valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritoriją ir joje laisvai judėti ne ilgiau kaip tris mėnesius pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (7), ir Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 21 straipsnį.

(15)

Trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo bei geografinis judumas turėtų būti pripažįstamas kaip pagrindinis būdas gerinti darbo rinkos veiksmingumą, užkirsti kelią darbo jėgos trūkumui ir kompensuoti regioninius skirtumus. Siekiant laikytis Bendrijos pirmumo principo ir išvengti galimo piktnaudžiavimo sistema, trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo judumas turėtų būti ribojamas pirmaisiais dvejais teisėto darbo valstybėje narėje metais.

(16)

Šioje direktyvoje visapusiškai taikomos vienodo sąlygos valstybių narių piliečiams ir mėlynosios kortelės turėtojams atlyginimo srityje, kai jų padėtis yra palyginama.

(17)

Vienodų sąlygų taikymas ES mėlynosios kortelės turėtojams neapima priemonių profesinio mokymo srityje, kurios finansuojamos pagal socialinės paramos sistemas.

(18)

ES mėlynosios kortelės turėtojams turėtų būti taikomos vienodos sąlygos socialinės apsaugos srityje. Socialinės apsaugos sritys apibrėžtos 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (8). 2003 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 859/2003, išplečiančiame Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės (9), numatoma taikyti Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatas ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena Europos Sąjungoje ir kurių padėtis susijusi su keliomis valstybėmis. Šiame pasiūlyme su socialine apsauga susijusios vienodų sąlygų taikymo nuostatos taip pat tiesiogiai taikomos asmenims, kurie atvyksta į valstybę narę tiesiogiai iš trečiosios šalies, tais atvejais, kai atitinkamas asmuo teisėtai yra apsigyvenęs kaip galiojančios mėlynosios kortelės turėtojas, įskaitant laikino nedarbo laikotarpį, ir kai jis atitinka nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas dėl tinkamumo gauti atitinkamas socialinės apsaugos išmokas.

Tačiau šia direktyva neturėtų ES mėlynosios kortelės turėtojui būti suteikta daugiau teisių nei jau numatyta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose socialinės apsaugos srityje trečiųjų šalių piliečiams, kurių padėtis susijusi su keliomis valstybėmis narėmis. Be to, šia direktyva neturėtų būti suteikiamos teisės tais atvejais, kurie neįeina į Bendrijos teisės aktų taikymo sritį, pavyzdžiui, tais atvejais, kai šeimos nariai gyvena trečiojoje šalyje.

(19)

Trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažinta tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos Sąjungos piliečiams. Turėtų būti atsižvelgta į jo kvalifikaciją, įgytą trečiojoje šalyje, laikantis 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (10).

(20)

Geografinis mobilumas Bendrijoje turėtų būti kontroliuojamas ir grindžiamas paklausa pirmuoju trečiosios šalies darbuotojo teisėto buvimo laikotarpiu. Reikėtų įtraukti nuo 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (11) leidžiančias nukrypti nuostatas, kad nebūtų sudarytos nepalankios sąlygos geografinio mobilumo teise besinaudojantiems trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurie dar neįgijo EB ilgalaikio gyventojo statuso, ir būtų skatinama geografinė bei apykaitinė migracija.

(21)

Reikėtų skatinti ir stiprinti trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų mobilumą tarp Bendrijos ir jų kilmės šalių. Reikėtų numatyti nuo Direktyvos 2003/109/EB leidžiančias nukrypti nuostatas siekiant pailginti buvimo už Bendrijos teritorijos ribų laikotarpį, į kurį neatsižvelgiama apskaičiuojant teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo šalyje laiką, būtiną norint gauti EB ilgalaikio gyventojo statusą. Taip pat reikėtų numatyti ilgesnius buvimo už šalies teritorijos ribų laikotarpius, nei nustatytieji Direktyvoje 2003/109/EB, trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojams įgijus EB ilgalaikio gyventojo statusą siekiant skatinti apykaitinę migraciją.

(22)

Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo aktyvios įdarbinimo politikos besivystančiose šalyse tuose sektoriuose, kuriuose trūksta personalo. Reikėtų plėtoti etiško įdarbinimo politiką ir principus, taikytinus viešojo ir privačiojo sektorių darbdaviams, svarbiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, atitinkamai sveikatos apsaugos srityje, kaip nurodyta 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos ir valstybių narių išvadose dėl Europos veiklos programos kritinio sveikatos sistemos darbuotojų trūkumo besivystančiose šalyse problemai spręsti (2007–2013 m.), ir švietimo sektoriuje. Juos reikėtų stiprinti sukuriant ir taikant mechanizmus, gaires ir kitas priemones, kuriomis prireikus sudaromos palankesnės sąlygos apykaitinei bei laikinai migracijai, taip pat kitas priemones, kurios kuo labiau sumažintų neigiamą ir padidintų teigiamą aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos poveikį besivystančioms šalims, pakeičiant „protų nutekėjimą“„protų įtekėjimu“.

(23)

Palankios sąlygos šeimos susijungimui ir sutuoktinių galimybei gauti darbą turėtų būti svarbiausias šios direktyvos, kuria siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, elementas. Norint pasiekti šį tikslą, reikėtų numatyti specialias nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (12) leidžiančias nukrypti nuostatas. Šios direktyvos 15 straipsnio 3 dalyje esanti leidžianti nukrypti nuostata netrukdo valstybėms narėms taikyti galiojančias arba nustatyti naujas integracijos sąlygas ir priemones, įskaitant kalbos mokymąsi, ES mėlynosios kortelės turėtojo šeimos nariams.

(24)

Reikėtų numatyti specialias nuostatas dėl ataskaitų teikimo siekiant stebėti aukštos kvalifikacijos darbuotojų schemos įgyvendinimą ir nustatyti bei galbūt kompensuoti jos galimą poveikį, susijusį su „protų nutekėjimu“ besivystančiose šalyse siekiant išvengti „protų švaistymo“. Atitinkamus duomenis valstybės narės turėtų kasmet perduoti Komisijai pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos (13).

(25)

Šios direktyvos tikslų – nustatyti specialią priėmimo tvarką ir patvirtinti trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ES mėlynosios kortelės turėtojai, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas valstybių narių teritorijoje ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas – valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, ypač kiek tai susiję su mobilumo tarp valstybių narių užtikrinimu, ir šio tikslo geriau siekti Bendrijos lygiu, todėl Bendrija gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nurodytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje numatytą proporcingumo principą, šia direktyva nesiekiama nieko, kas nebūtina šiems tikslams pasiekti.

(26)

Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių bei principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir atspindėtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(27)

Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą (14) valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kuriomis būtų kuo išsamiau parodyta direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių koreliacija, bei viešai jas paskelbti.

(28)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, nedarant poveikio minėto protokolo 4 straipsnio taikymui, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą, ji nėra joms privaloma ir jos netaiko.

(29)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ji nėra jai privaloma ir ji jos netaiko,

a)

trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ES mėlynosios kortelės turėtojai, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas valstybių narių teritorijoje ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas;

b)

a punkte nurodytų trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas valstybėse narėse, kurios nėra pirmoji valstybė narė.

a)

trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje;

b)

aukštos kvalifikacijos darbas:

c)

ES mėlynoji kortelė – leidimas su įrašu „ES mėlynoji kortelė“, suteikiantis jos turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pagal šioje direktyvoje nustatytas sąlygas;

d)

pirmoji valstybė narė – valstybė narė, kuri pirmoji suteikė trečiosios šalies piliečiui „ES mėlynąją kortelę“;

e)

antroji valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus pirmąją valstybę narę;

f)

šeimos nariai – trečiųjų šalių piliečiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/86/EB 4 straipsnio 1 dalyje;

g)

aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo kvalifikacijos įrodymas arba, nukrypstant nuo šios nuostatos, kai tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri reikalinga darbo sutartyje ar įpareigojančiame darbo pasiūlyme nurodytai profesijai ar sektoriui;

h)

aukštojo mokslo kvalifikacija – diplomas, pažymėjimas ar kitas įrodymas, kurį suteikė ar išdavė kompetentinga institucija ir kuris liudija sėkmingai baigtą aukštojo mokslo programą, t. y. kursus, kuriuos rengia švietimo įstaiga, kurią valstybė, kurioje ji yra, yra pripažinusi aukštojo mokslo įstaiga. Siekiant šios direktyvos tikslų, į tokią kvalifikaciją atsižvelgiama su sąlyga, kad studijos jai įgyti truko ne mažiau kaip trejus metus;

i)

profesinė patirtis – faktinis ir teisėtas tam tikros profesinės veiklos vykdymas;

j)

reglamentuojama profesinė veikla – reglamentuojama profesija, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte.

a)

kurie turi leidimą apsigyventi valstybėje narėje laikinosios apsaugos pagrindu arba kreipėsi dėl leidimo apsigyventi tokiu pagrindu ir laukia, kol bus priimtas sprendimas dėl jų statuso;

b)

kuriems taikoma tarptautinė apsauga pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (15) arba kurie pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos pagal šią direktyvą ir dėl jų prašymo dar nepriimtas galutinis sprendimas;

c)

kuriems pagal valstybės narės nacionalinės teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus arba praktiką taikoma apsauga arba kurie pateikė prašymą dėl apsaugos pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus arba praktiką ir dėl jų prašymo dar nepriimtas galutinis sprendimas;

d)

kurie kreipiasi dėl leidimo apsigyventi valstybėje narėje kaip tyrėjai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/71/EB, kad galėtų vykdyti mokslinių tyrimų projektą;

e)

kurie yra Sąjungos piliečių, pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (16) pasinaudojusių arba besinaudojančių savo teise į laisvą judėjimą Bendrijos teritorijoje, šeimos nariai;

f)

kuriems pagal Direktyvą 2003/109/EB valstybėje narėje suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas ir kurie naudojasi teise apsigyventi kitoje valstybėje narėje, siekdami vykdyti ekonominę veiklą kaip samdomi arba savarankiškai dirbantys asmenys;

g)

kurie atvyksta į valstybę narę pagal įsipareigojimus, nustatytus tarptautiniame susitarime, sudarančiame palankesnes atvykimo ir laikino buvimo sąlygas tam tikrų kategorijų su prekyba ir investicijomis susijusiems fiziniams asmenims;

h)

kuriems leista atvykti į valstybės narės teritoriją kaip sezoniniams darbuotojams;

i)

kurių išsiuntimas buvo sustabdytas dėl faktinių ar teisinių priežasčių;

j)

kuriems taikoma 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (17), kol jie yra komandiruoti į atitinkamos valstybės narės teritoriją.

a)

Bendrijos teisės aktuose, įskaitant dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kuriuos yra sudariusios Bendrija arba Bendrija bei jos valstybės narės ir viena ar daugiau trečiųjų šalių;

b)

dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose, kuriuos yra sudariusios viena ar daugiau valstybių narių su viena ar daugiau trečiųjų šalių.

a)

5 straipsnio 3 dalies taikant 18 straipsnį;

b)

11 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies antro sakinio, 12 straipsnio 2 dalies, 13, 14, 15 straipsnių ir 16 straipsnio 4 dalies.

a)

pateikti galiojančią darbo sutartį arba, kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, įpareigojantį pasiūlymą atitinkamoje valstybėje narėje dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ne trumpiau kaip vienerius metus;

b)

pateikti dokumentą, liudijantį, kad jis atitinka pagal nacionalinės teisės aktus nustatytas sąlygas ES piliečiams vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje arba įpareigojančiame darbo pasiūlyme, kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose;

c)

nereglamentuojamų profesijų atveju, pateikti dokumentus, liudijančius aukštą profesinę kvalifikaciją, kurios reikia darbo sutartyje arba įpareigojančiame darbo pasiūlyme nurodytai profesijai ar sektoriui, kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose;

d)

pateikti galiojantį kelionės dokumentą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, o prireikus – prašymą išduoti vizą arba vizą, taip pat, jei taikoma, įrodymus, kad turi galiojantį leidimą apsigyventi arba ilgalaikę nacionalinę vizą. Valstybės narės gali reikalauti, kad kelionės dokumento galiojimo laikas apimtų bent jau pradinį leidime apsigyventi nurodytą laiką;

e)

pateikti įrodymus, kad turi arba, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, yra kreipęsis prašydamas jam suteikti pareiškėjo sveikatos draudimą, dengiantį visą riziką, kurią paprastai dengia tos valstybės narės piliečių draudimas, tais laikotarpiais, kai toks draudimas ir atitinkama teisė gauti išmokas, siejami su darbo sutartimi ar teikiami dėl to, jog tokia darbo sutartis turima, nenumatyti;

f)

nebūti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai.

a)

atvykti, pakartotinai atvykti ir būti ES mėlynąją kortelę išdavusios valstybės narės teritorijoje;

b)

naudotis šioje direktyvoje jiems pripažintomis teisėmis.

a)

kai kortelė buvo gauta apgaule, yra suklastota ar padirbta; arba

b)

kai paaiškėja, kad jos turėtojas neatitiko arba nebeatitinka šioje direktyvoje nustatytų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų arba jo apsigyvenimo šalyje tikslas yra kitoks nei tas, dėl kurio jam buvo leista apsigyventi;

c)

kai turėtojas nesilaikė 12 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 13 straipsnyje nustatytų apribojimų.

a)

dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos priežasčių;

b)

jei ES mėlynosios kortelės turėtojas neturi pakankamai išteklių, kad išlaikytų save ir atitinkamais atvejais savo šeimos narius, nesinaudodamas atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema. Valstybės narės įvertina šiuos išteklius atsižvelgdamos į jų pobūdį bei reguliarumą ir gali atsižvelgti į minimalaus nacionalinio darbo užmokesčio ir pensijų lygį, taip pat į šeimos narių skaičių. Toks vertinimas neatliekamas 13 straipsnyje nurodytu nedarbo laikotarpiu;

c)

jei atitinkamas asmuo nėra pranešęs savo adreso;

d)

kai ES mėlynosios kortelės turėtojas kreipiasi dėl socialinės paramos, jei atitinkama valstybė narė yra iš anksto jį informavusi šiuo klausimu.

a)

darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą ir atleidimą iš darbo, taip pat darbuotojų sveikatos ir darbo saugos;

b)

asociacijų laisvės ir laisvės jungtis į sąjungas bei būti darbuotojams ar darbdaviams atstovaujančių organizacijų nariais ar bet kurių kitų organizacijų, kurios nariai yra tam tikros profesijos atstovai, nariais, įskaitant galimybę naudotis tokių organizacijų teikiamais privalumais, kiek tai neriboja nacionalinių nuostatų dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo taikymo;

c)

švietimo ir profesinio mokymo;

d)

diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos įrodymų pripažinimo pagal atitinkamą nacionalinę tvarką;

e)

nacionalinės teisės aktų, susijusių su socialinės apsaugos sritimis, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 1408/71. Atitinkamai taikomos Reglamento (EB) Nr. 859/2003, išplečiančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės (18) priedo specialiosios nuostatos.

f)

nedarant poveikio galiojančių dvišalių susitarimų taikymui – įgytų pagal skolininkės valstybės (-ių) narės (-ių) įstatymus nustatyto dydžio su pajamomis susijusių pensijų dėl amžiaus mokėjimo persikėlus į trečiąją šalį;

g)

galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis bei visuomenei prieinamų prekių ir paslaugų pasiūla, įskaitant būsto įsigijimo procedūras ir įdarbinimo tarnybų teikiamas informavimo bei konsultavimo paslaugas;

h)

teisės laisvai judėti visoje atitinkamos valstybės narės teritorijoje, laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytų apribojimų.

a)

galimybei įstoti į universitetą ir aukštojo mokslo įstaigą gali būti taikomos konkrečios nacionalinėje teisėje nustatytos būtinos sąlygos;

b)

Atitinkama valstybė narė gali apriboti vienodų sąlygų taikymą tais atvejais, kai ES mėlynosios kortelės turėtojo arba jo šeimos nario, dėl kurio jis nori gauti išmokas, registruota arba įprastinė gyvenamoji vieta yra atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

a)

penkerius metus teisėtai ir nuolat gyvena Bendrijos teritorijoje kaip ES mėlynosios kortelės turėtojas; ir

b)

skaičiuojant nuo paraiškos EB ilgalaikio gyventojo leidimui apsigyventi gauti pateikimo dienos, dvejus metus teisėtai ir nuolat kaip ES mėlynosios kortelės turėtojas gyvena valstybės narės, kurioje pateikta tokia paraiška, teritorijoje.

a)

išduoti ES mėlynąją kortelę ir suteikti pareiškėjui teisę apsigyventi jos teritorijoje, kad jis galėtų dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, jei įvykdytos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos ir laikantis 7–14 straipsniuose nustatytų sąlygų; arba

b)

atsisakyti išduoti ES mėlynąją kortelę ir nurodyti pareiškėjui bei jo šeimos nariams nacionalinės teisės aktuose nustatyta tvarka, įskaitant ir išsiuntimo tvarką, išvykti iš jos teritorijos, jei neįvykdytos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Pirmoji valstybė narė nedelsdama ir be formalumų leidžia ES mėlynosios kortelės turėtojui ir jo šeimos nariams grįžti į jos teritoriją. Tai taip pat taikoma, jei baigėsi pirmosios valstybės narės išduotos mėlynosios kortelės galiojimas arba ji buvo panaikinta paraiškos nagrinėjimo metu. Po readmisijos taikomos 14 straipsnio nuostatos.

a)

leidimą apsigyventi pirmojoje valstybėje narėje ir galiojantį kelionės dokumentą arba patvirtintas jų kopijas ir vizą, jei reikalaujama;

b)

įrodymus, kad pirmojoje valstybėje narėje jie gyveno kaip ES mėlynosios kortelės turėtojo šeimos nariai;

c)

įrodymus, kad turi sveikatos draudimą, dengiantį visas rizikos rūšis antrojoje valstybėje narėje, arba kad jiems tokį draudimą turi ES mėlynosios kortelės turėtojas.

a)

jis turi panašiai šeimai tame pačiame regione normaliomis laikomas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias atitinkamos valstybės narės bendrus sveikatingumo ir saugos standartus;

b)

jis turi stabilių ir nuolatinių išteklių, kurių pakanka jam ir jo šeimos nariams išlaikyti negaunant atitinkamos valstybės narės socialinės paramos. Valstybės narės įvertina šiuos išteklius atsižvelgdamos į jų pobūdį bei reguliarumą ir gali atsižvelgti į minimalaus nacionalinio darbo užmokesčio ir pensijų lygį, taip pat į šeimos narių skaičių.