Help Print this page 

Document 52018DC0028

Title and reference
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija

COM/2018/028 final
Multilingual display
Text

Strasbūras, 2018 01 16

COM(2018) 28 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija

{SWD(2018) 16 final}


1.Įvadas

Plastikas yra svarbi mūsų ekonomikoje ir kasdieniame gyvenime visur naudojama medžiaga. Plastikas naudojamas daugeliui paskirčių, kurios padeda spręsti įvairius mūsų visuomenės uždavinius. Lengvos naujoviškos lengvųjų automobilių ar lėktuvų medžiagos gali padėti sutaupyti degalų ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Itin efektyvios izoliacinės medžiagos gali padėti mums išleisti mažiau pinigų energijai. Pakuotės iš plastiko užtikrina maisto saugą ir sumažina maisto atliekų kiekį. Pasitelkus 3D spausdinimą, biologiškai suderinamos plastikinės medžiagos gali atverti kelią medicinos naujovėms ir taip išgelbėti žmonių gyvybes.

Tačiau pernelyg dažnai plastikai gaminami, naudojami ir šalinami taip, kad nebelieka galimybių gauti ekonominės naudos iš žiedinės ekonomikos principų ir daroma žala aplinkai. Aplinkos aps augos problemos, kurios šiandien yra plastikų gamybos, naudojimo ir vartojimo tamsioji pusė, reikia skubiai spręsti. Vienas ryškiausių ir labiausiai nerimauti verčiančių šių problemų ženklų, keliančių vis didesnį visuomenės susirūpinimą, yra milijonai tonų plastiko šiukšlių, kasmet plūstančių į vandenynus.

Norint permąstyti ir patobulinti tokią sudėtingą vertės grandinę reikia visų pagrindinių jos dalyvių – nuo plastiko gamintojų iki perdirbėjų, mažmenininkų ir vartotojų – pastangų ir didesnio bendradarbiavimo. Be to, taip pat reikalingos inovacijos ir bendra vizija, kuri pakreiptų investicijas reikiama kryptimi. Plastikų pramonė labai svarbi Europos ekonomikai, ir padidinus jos tvarumą gali atsirasti naujų inovacijos, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo galimybių, kurių siekiama atnaujinta ES pramonės politikos strategija 1 . 

2015 m. Komisija patvirtino ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą 2 . Plane ji nurodė, kad plastikų klausimas yra vienas svarbiausių prioritetų, ir įsipareigojo parengti „strategiją, kaip atsižvelgiant į visą plastikų gyvavimo ciklą įveikti dėl jų naudojimo kylančias problemas visoje vertės grandinėje“. 2017 m. Komisija patvirtino, kad ji svarstys plastikų gamybą ir naudojimą ir sieks, kad iki 2030 m. visa plastikinė pakuotė būtų tinkama perdirbti 3 .

ES turi geriausias galimybes pirmoji įdiegti ateities plastikus. Šia strategija dedami pamatai naujai plastikų ekonomikai, kurioje plastikų ir plastikinių produktų projektavimas ir gamyba visiškai atitiks pakartotinio naudojimo, taisymo ir antrinio perdirbimo poreikius ir bus kuriamos ir populiarinamos tvaresnės medžiagos. Tai padidins pridėtinę vertę ir Europos gerovę, skatins inovacijas ir sumažins taršą plastiku bei jos neigiamą įtaką mūsų gyvenimui ir aplinkai. Į šiuos tikslus orientuota strategija padės įgyvendinti šios kadencijos Komisijos nustatytą energetikos sąjungos prioritetą dėl modernios ir nuo iškastinio kuro mažai priklausomos ekonomikos, kurioje ištekliai ir energija vartojami efektyviai, ir iš esmės prisidėti siekiant 2030 m. darnaus vystymosi tikslų ir vykdant Paryžiaus susitarimą.

Strategijoje pateikiami pagrindiniai ES lygmens veiksmų įsipareigojimai. Tačiau reikės pasitempti ir privačiajam sektoriui, taip pat nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms, miestams ir piliečiams. Panašiai būtini tarptautiniai įsipareigojimai siekiant permainų už Europos sienų. Ryžtingomis darniomis pastangomis Europa gali iššūkius paversti galimybėmis ir pasauliui parodyti ryžtingos veiklos pavyzdį.

2.Plastikai šiandien: pagrindinės problemos

Per pastaruosius 50 metų plastikų vaidmuo ir reikšmė mūsų ekonomikoje visą laiką augo. Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pasaulinė plastikų gamybos apimtis padvigubėjo ir 2015 m. pasiekė 322 mln. tonų. Numatoma, kad per ateinančius 20 metų ji dar padvigubės.

2015 m. Europos Sąjungoje plastikų sektoriuje dirbo 1,5 mln. darbuotojų 4 ir pasiekta 340 mlrd. EUR apyvarta. Nors pastaraisiais metais plastikų gamybos apimtis ES buvo stabili, ES dalis pasaulinėje rinkoje mažėja, nes plastiko daugiau pagaminama kitur pasaulyje.

Europos Sąjungoje plastiko atliekų antrinio perdirbimo potencialas didžia dalimi lieka nepanaudotas. Nebetinkami naudoti plastikai pakartotinai naudojami ir perdirbami mažai , ypač palyginti su kitomis medžiagomis, tokiomis kaip popierius, stiklas ar metalai. 

Kasmet Europoje susidaro maždaug 25,8 mln. tonų plastiko atliekų 5 . Antrinio perdirbimo tikslams surenkama mažiau kaip 30 proc. tokių atliekų. Didelė šio kiekio dalis išvežama iš ES 6 tvarkyti į trečiąsias šalis, kuriose gali būti taikomi kitokie aplinkosaugos standartai. 

Lygiagrečiai daug plastiko atliekų šalinama sąvartynuose ir deginamos (atitinkamai 31 ir 39 proc.); pastarąjį dešimtmetį plastiko sąvartynuose šalinta mažiau, o deginta daugiau. Apskaičiuota, kad po pirmo plastikinių pakuočių panaudojimo, kuris trunka labai trumpai, kasmet ekonomika praranda 95 proc. jų vertės, t. y. nuo 70 mlrd. EUR iki 105 mlrd. EUR 7 . 

Perdirbtų plastikų paklausa šiuo metu Europoje tesiekia maždaug 6 proc. plastikų paklausos. Pastaraisiais metais ES plastiko antrinio perdirbimo pramonės sektorių smukdė žemos žaliavų kainos ir netikrumas dėl realizavimo galimybių. Menko pelningumo perspektyvos sektoriuje stabdė investicijas į naujus plastiko antrinio perdirbimo įrenginius.

Apskaičiuota, kad gaminant plastikus ir deginant plastiko atliekas kasmet visame pasaulyje išmetama maždaug 400 mln. tonų CO 8 . Naudojant daugiau perdirbtų plastikų gali sumažėti priklausomybė nuo plastikų gamybos reikmėms naudojamo iškastinio kuro gavybos ir išmetamas CO2 kiekis 9 . Apskaičiuota 10 , kad perdirbant visas pasaulio plastiko atliekas kasmet būtų galima sutaupyti tiek energijos, kiek galima gauti iš 3,5 mlrd. barelių naftos per metus. 

Kuriami ir alternatyvūs žaliavų tipai, pavyzdžiui, bioplastikai arba iš anglies dioksido ar metano pagaminti plastikai, turintys tokias pat savybes kaip tradiciniai plastikai, bet darantys galimai mažesnį poveikį aplinkai, tačiau šiuo metu jiems tenka labai maža rinkos dalis. Naudojant daugiau alternatyvių medžiagų, kurios, remiantis patikimais įrodymais, yra tvaresnės, taip pat galėtų sumažėti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Didžiulis plastiko kiekis patenka į aplinką iš šaltinių sausumoje ir jūroje, tuo sukeldamas nemažą ekonominę žalą ir žalą aplinkai. Visame pasaulyje į vandenynus kasmet patenka 5–13 mln. t plastikų, t. y. 1,5–4 proc. metinės plastikų produkcijos 11 . Apskaičiuota, kad plastikas sudaro daugiau kaip 80 proc. į jūrą išmestų šiukšlių. Po to plastiko šiukšles išnešioja jūrinės srovės, kartais net labai toli. Tos šiukšlės gali būti išplautos į krantą 12 , suirti į mikroplastikus ar suformuoti tirštas į jūrą išmestų šiukšlių sankaupas, nuolat nešiojamas vandenynų srovėmis. UNEP apskaičiavo, kad žala jūros aplinkai visame pasaulyje siekia ne mažiau kaip 8 mlrd. USD per metus.

Europos Sąjungoje kasmet į vandenynus patenka 150 000–500 000 tonų 13 plastiko atliekų. Tai nedidelė pasaulio jūras teršiančių šiukšlių dalis. Tačiau plastiko atliekos iš šaltinių Europoje atsiduria itin pažeidžiamose jūrų teritorijose, tokiose kaip Viduržemio jūra ir Arkties vandenyno dalys. Pastarojo meto tyrimai rodo, kad Viduržemio jūroje plastikų sankaupos tampa tokios tirštos, kokios yra didžiausios vandenynų plastiko sankaupos. Nuo taršos plastiku kenčia Europos išskirtinės ekonominės zonos teritorijos atokiausiuose regionuose Karibų jūroje, Indijos, Ramiajame ir Atlanto vandenynuose. Į jūrą išmestos šiukšlės ne tik kenkia aplinkai, bet ir daro ekonominę žalą tokiai veiklai kaip turizmas, žuvininkystė ir laivyba. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad šiukšlės ES žuvininkystei atsieina maždaug 1 proc. visų už ES laivų sužvejotas žuvis gautų pajamų 14 .

Kasmet augant plastiko atliekų kiekiui, šio reiškinio mastas didėja, ypač dėl to, kad vartojama vis daugiau vienkartinių plastikų, t. y. vienąkart trumpai panaudojus išmetamų pakuočių ar kitų vartojimo prekių, kurios retai perdirbamos ir veikiausiai virsta šiukšlėmis. Tai smulkiosios pakuotės, maišai, vienkartiniai puodeliai, dangteliai, šiaudeliai ir stalo įrankiai, kuriems gaminti dažnai naudojamas plastikas, nes jis lengvas, pigus ir praktiškas.

Gausėja ir naujų plastiko šiukšlių šaltinių, ir jie kelia galimas papildomas grėsmes tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Mikroplastikai, mažos, 5 mm skersmens nesiekiančios plastikinės atplaišos, kaupiasi jūrose. Tokias mažas daleles lengva praryti jūrų gyvūnams. Mikroplastikai gali patekti ir į maisto grandinę. Pastarojo meto tyrimų duomenimis, mikroplastikų randama ore, geriamajame vandenyje ir maisto produktuose, tokiuose kaip druska ir medus, o jų poveikis žmonių sveikatai dar nežinomas.

Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje kasmet į aplinką patenka iš viso nuo 75 000 iki 300 000 tonų mikroplastikų 15 . Dideli mikroplastikų kiekiai susidaro yrant didesnėms plastiko atliekų dalims, tačiau nemažai patenka į aplinką tiesiogiai, todėl sunkiau juos atsekti ir jų išvengti.

Be to, auganti biologiškai skaidžių savybių turinčių plastikų rinkos dalys ne tik teikia naujų galimybių, bet ir kelia riziką. Kadangi nėra aiškaus ženklinimo ar žymų vartotojams ir atliekos nepakankamai surenkamos ir tvarkomos, plastiko šiukšlių gali gausėti dar labiau ir kilti keblumų jas perdirbti mechaniniu būdu. Viena vertus, biologiškai skaidūs plastikai tikrai gali būti naudojami kai kuriems gaminiams ir šioje srityje sveikintinos novatorių pastangos.

Kadangi plastiko vertės grandinės vis labiau tarptautinio masto, su plastiku siejamos problemos ir galimybės turėtų būti svarstomos atsižvelgiant į tarptautinio masto pokyčius, įskaitant pastarojo meto Kinijos sprendimą apriboti tam tikrų tipų plastiko atliekų importą. Vis labiau suvokiama, kad šie iššūkiai yra pasauliniai, kaip rodo su į jūrą išmestomis šiukšlėmis susijusios tarptautinės iniciatyvos, tokios kaip JT iniciatyva dėl į jūrą išmestų šiukšlių 16 ir G 7 bei G 20 pateikti veiksmų planai 17 . 2017 m. spalio mėn. ES surengtoje „Mūsų vandenyno“ konferencijoje tarša plastiku įvardyta kaip viena pagrindinių grėsmių vandenynų sveikatai. 2017 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos asamblėja priėmė rezoliuciją dėl į jūrą išmestų šiukšlių ir mikroplastikų 18 . 

3. Iššūkius paverskime galimybėmis: žiedinės plastiko ekonomikos vizija

Būtų nepaprastai naudinga ryžtingiau judėti link labiau klestinčios ir tvarios plastikų ekonomikos. Norint tai pasiekti, Europai reikia strateginės vizijos, kaip galėtų atrodyti žiedinė plastikų ekonomika ateinančiais dešimtmečiais. Ši vizija turi skatinti investicijas į novatoriškus sprendimus ir nūdienos iššūkius paversti galimybėmis. ES pasiūlys konkrečių priemonių, kaip siekti šios vizijos, tačiau norint ją įgyvendinti reikės visų plastiko vertės grandinės dalyvių – nuo plastiko gamintojų ir projektuotojų iki prekių ženklų savininkų, mažmenininkų ir perdirbėjų – pastangų. Panašiai, norint, kad padėtis pasikeistų iš esmės, svarių veiksmų teks imtis pilietinei visuomenei, mokslininkų bendruomenei, įmonėms ir vietos valdžios institucijoms, bendradarbiaujant su regioninėmis ir nacionalinėmis vyriausybėmis, kad būtų pasiekta teigiamų pokyčių.

Europos naujos plastikų ekonomikos vizija.

Pažangi, novatoriška ir tvari plastikų pramonė, kurioje projektuojant ir gaminant griežtai atsižvelgiama į poreikį pakartotinai naudoti, taisyti ir perdirbti, užtikrina ekonomikos augimą ir darbo vietas Europoje ir padeda mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.

Plastikai ir plastiko turintys produktai projektuojami taip, kad būtų patvaresni, tinkami pakartotinai naudoti ir kokybiškai perdirbti. Iki 2030 m. visos ES rinkai pateikiamos plastiko pakuotės yra arba tinkamos pakartotinai naudoti arba gali būti perdirbtos ekonomiškai efektyviais būdais. 

Pasikeitus gamybos ir projektavimo būdams, atsiveria galimybė perdirbti daugiau visose pagrindinėse taikymo srityse naudojamų plastikų. Iki 2030 m. daugiau kaip pusė Europoje susidarančių plastiko atliekų yra perdirbama. Plastiko atliekų rūšiuojamasis surinkimas pasiekia labai aukštą rodiklį. Antrinis plastikinių pakuočių atliekų perdirbimas tampa panašaus masto kaip kitų pakavimo medžiagų antrinis perdirbimas.

ES plastikų antrinio perdirbimo pajėgumai gerokai išplėsti ir modernizuoti. Nuo 2015 iki 2030 m. rūšiavimo ir antrinio perdirbimo pajėgumas išauga keturis kartus, todėl visoje Europoje sukurta 200 000 naujų darbo vietų 19 . 

Patobulinus rūšiuojamąjį surinkimą ir investavus į inovacijas, gebėjimų gerinimą ir didesnius pajėgumus, palaipsniui nutrauktas prastai išrūšiuotų plastiko atliekų eksportas. Kaip pramoninė žaliava, perdirbti plastikai įgyja vis didesnę vertę tiek Europos Sąjungoje, tiek kitur.

Plastikų vertės grandinė daug labiau integruota, ir chemijos pramonė glaudžiai bendradarbiauja su plastiko perdirbėjais padėdama rasti daugiau ir vertingesnių paskirčių jų produkcijai. Antrinio perdirbimo procesams trukdančios medžiagos pakeistos arba jų palaipsniui atsisakyta.

Sėkmingai įsitvirtino perdirbtų ir novatoriškų plastikų rinka, ji turi aiškias augimo perspektyvas, nes vis daugiau produktų sudėtyje turi perdirbtų medžiagų. Perdirbtų plastikų paklausa Europoje išaugo keturis kartus, todėl antrinio perdirbimo sektorius stabiliai gauna pajamų, o sektoriaus darbuotojai, kurių skaičius auga, ramūs dėl savo darbo vietos.

Didesnis plastiko antrinis perdirbimas padeda sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažina išmetamą CO2 kiekį taip, kaip įsipareigota pagal Paryžiaus susitarimą.

Plastiko gamybai skirtos novatoriškos medžiagos ir alternatyvios žaliavos yra projektuojamos; jos naudojamos, kai akivaizdu, kad jos yra tvaresnės, palyginti su neatsinaujinančiomis alternatyviomis medžiagomis. Tai padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kurti papildomas ekonomikos augimo galimybes.

Europa toliau pirmauja rūšiavimo ir antrinio perdirbimo įrangos ir technologijų srityje. Kartu su eksportu auga pasaulinė tvaresnių būdų, kaip apdoroti gyvavimo ciklo pabaigą pasiekusius plastikus, paklausa.

Europoje piliečiai, vyriausybės ir pramonė remia tvaresnius ir saugesnius plastikų vartojimo ir gamybos modelius. Tai sudaro palankias sąlygas socialinėms inovacijoms ir verslumui, todėl visiems europiečiams atsiveria įvairiausių galimybių.

Plastiko atliekų susidarymas atsietas nuo ekonomikos augimo. Piliečiai yra įsisąmoninę poreikį vengti atliekų ir daro atitinkamus pasirinkimus. Vartotojai, kaip pagrindiniai dalyviai, gauna paskatų ir informuojami apie pagrindinę naudą, taigi jiems sudaromos sąlygos aktyviai prisidėti prie permainų. Gerėja projektavimas, atsiranda naujų verslo modelių ir novatoriškų produktų, kurie sudaro sąlygas rastis tvaresniems vartojimo modeliams.

Daug verslininkų suvokia, kad būtinybė imtis ryžtingesnės plastiko atliekų prevencijos jiems atveria verslo galimybių. Atsiranda vis daugiau naujų bendrovių, kurios, naudodamosi skaitmeninimo plėtra, siūlo žiedinės ekonomikos sprendimus, tokius kaip atgalinė pakuočių logistika arba vienkartinių plastikų alternatyvos.

Smarkiai sumažėja į aplinką patenkančių plastikų kiekis. Sumažėjus susidarančių atliekų kiekiui ir padidėjus vartotojų sąmoningumui, efektyvios atliekų surinkimo sistemos leidžia išvengti šiukšlinimo ir užtikrina tinkamą atliekų tvarkymą. Smarkiai sumažėjo šiukšlių, išmestų į jūrą iš jūrinių šaltinių, tokių kaip laivai, žvejyba ir akvakultūra. Švaresniuose paplūdimiuose ir jūrose patogiau užsiimti tokia veikla kaip turizmas ir žuvininkystė; užtikrinama trapių ekosistemų apsauga. Visi didieji Europai miestai tapo daug švaresni.

Plėtojami novatoriški sprendimai siekiant išvengti mikroplastikų patekimo į jūras. Mikroplastikų kilmė, judėjimo keliai ir poveikis žmonių sveikatai geriau suprantami; pramonė ir valdžios institucijos dirba kartu, kad sutrukdytų jiems patekti į mūsų vandenynus, orą, geriamąjį vandenį ar maistą.

ES imasi iniciatyvos pasauliniuose procesuose; šalys įsitraukia ir bendradarbiauja, kad būtų sustabdyti plastikų srautai į vandenynus, ir imasi taisomųjų veiksmų jau susidariusių plastiko sankaupų atžvilgiu. Plačiai informuojama apie geriausią patirtį, gerėja mokslo žinios, aktyviai veikia piliečiai, novatoriai ir mokslininkai kuria visame pasaulyje pritaikomus sprendimus.

4.Tolesni veiksmai: nuo vizijos iki tikrovės

Siekiant šios vizijos, šioje strategijoje siūlomas plataus užmojo ES priemonių rinkinys 20 . Priemonės bus parengtos laikantis geresnio reglamentavimo principų. Visų pirma, su kiekviena priemone, kuri veikiausiai darytų didelę socioekonominę įtaką, bus pateiktas poveikio vertinimas. Strategijoje pripažįstama bendrų pastangų svarba ir poreikis, tačiau kartu nurodomi pagrindiniai veiksmai, kurių turi imtis nacionalinės ir regionų valdžios institucijos ir pramonė 21 .

4.1 Plastiko antrinio perdirbimo ekonomikos ir kokybės gerinimas

Geresnis plastikų antrinis perdirbimas gali būti labai naudingas aplinkai ir ekonomikai. Perdirbti daugiau plastiko, panašiai kiek perdirbama kitų medžiagų, įmanoma tik patobulinus plastikų ir plastikinių prekių gamybos ir projektavimo būdus. Norint plėsti plastiko antrinio perdirbimo apimtis visoje vertės grandinėje turi didėti bendradarbiavimas, apimantis nuo pramonės, plastikų gamintojų ir perdirbėjų iki visuomenės ir privačių atliekų tvarkymo bendrovių. Visų pirma pagrindiniai subjektai turėtų dirbti kartu, kad:

gerėtų projektavimas ir būtų remiamos investicijos siekiant plastikus ir plastiko produktus padaryti lengviau perdirbamus;

būtų plečiamas ir gerėtų rūšiuojamasis surinkimas siekiant užtikrinti kokybišką žaliavų tiekimą antrinio perdirbimo pramonei;

plėstųsi ir būtų modernizuojami ES rūšiavimo ir antrinio perdirbimo pajėgumai;

atsirastų gyvybingos perdirbtų ir atsinaujinančiųjų plastikų rinkos.

Pastaraisiais mėnesiais Komisija prisidėjo prie tarpšakinio dialogo ir dabar kviečia dalyvaujančius pramonės sektorius 22 greitai pateikti plataus užmojo ir konkrečių savanoriškų įsipareigojimų sąrašą, kuriuo būtų paremta ši strategija ir joje išdėstyta 2030 m. vizija.

Siekdama paremti tokius pokyčius, Komisija jau pasiūlė naujas atliekų tvarkymo taisykles 23 .Tarp jų, be kita ko, yra aiškesni nacionalinių valdžios institucijų įpareigojimai aktyviau organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, rodikliai, skatinantys investuoti į antrinio perdirbimo pajėgumus ir išvengti perteklinės mišriųjų atliekų apdorojimo (pvz., deginimo) infrastruktūros, ir labiau suderinta didesnės gamintojo atsakomybės taikymo tvarka. Komisija nuolat ragino abi teisėkūros institucijas skubiai susitarti dėl šių naujų taisyklių. Kai šie nauji ES teisės aktai bus priimti ir įgyvendinti, esama padėtis turėtų labai pagerėti, nes viešojo ir privačiojo sektorių investicijos bus nukreiptos teisinga linkme. Tačiau siekiant papildyti atliekų teisės aktus ir panaikinti plastikų sektoriui būdingas kliūtis reikia papildomų siauresnio pobūdžio veiksmų.

Projektavimas užtikrinant antrinio perdirbimo galimybę

Šiuo metu plastikinių prekių ir pakuočių gamintojai, projektuodami savo produktus, gauna mažai arba negauna jokių paskatų atsižvelgti į antrinio perdirbimo ar pakartotinio naudojimo poreikius. Plastikai gaminami iš įvairiausių polimerų ir labai pritaikomi, pridedant konkrečių priedų, kad atitiktų kiekvieno gamintojo funkcinius ir (arba) estetinius reikalavimus. Jų įvairovė gali apsunkinti ir pabranginti antrinio perdirbimo procesą, paveikti perdirbamo plastiko kokybę ir vertę. Specifiniai projektavimo pasirinkimai (kai kuriuos jų lemia rinkos argumentai), pavyzdžiui, labai tamsių spalvų naudojimas, taip pat gali neigiamai paveikti reciklatų vertę.

Kai kalbame apie projektavimą numatant antrinio perdirbimo galimybę, pirmiausia rūpi plastikinės pakuotės. Šiandien iš jų susidaro maždaug 60 proc. Europos Sąjungoje vartotojų panaudoto plastiko atliekų 24 , o tobulinant produktų projektavimą būtų galima padidinti antrinio perdirbimo mastą. Apskaičiuota, kad patobulinus projektavimą plastikinių pakuočių atliekų antrinio perdirbimo kaina galėtų sumažėti perpus 25 . 

2015 m. Komisija jau pasiūlė, kad iki 2025 m. mažiausiai 55 proc. visų plastikinių pakuočių ES turėtų būti tinkamos perdirbti. Norint pasiekti didesnį kokybiško antrinio perdirbimo mastą, projektavimo klausimus būtina spręsti daug sistemingiau.

Norint remti projektavimo tobulinimą, kartu išsaugant vidaus rinką, labai svarbu veikti ES lygmeniu. Komisija dirbs, kad būtų peržiūrėti pagrindiniai pakuočių pateikimo rinkai reikalavimai 26 . Uždavinys – užtikrinti, kad iki 2030 m. visos ES rinkai pateikiamos plastikinės pakuotės būtų tinkamos pakartotinai naudoti arba lengvai perdirbamos 27 . Šiame kontekste Komisija taip pat svarstys būdus, kaip padidinti naujų didesnės gamintojo atsakomybės taisyklių poveikį ir rems ekonominių paskatų, skiriamų už darniausio projektavimo pasirinkimus, sukūrimą. Ji taip pat įvertins, kokios yra galimybės nustatyti naują plastiko pakuočių antrinio perdirbimo tikslą, panašų į tuos, kurie 2015 m. nustatyti kitoms pakavimo medžiagoms.

Statybos, automobilių, baldų ir elektronikos sektoriai taip pat yra svarbios plastiko taikymo sritys ir dideli plastiko atliekų, kurias būtų galima perdirbti, šaltiniai. Stokojant informacijos, ar šiose srityse naudojamo plastiko sudėtyje galbūt yra susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, antipirenų, kyla daug kliūčių pasiekti geresnius antrinio perdirbimo rodiklius. Tęsdama veiklą cheminių medžiagų, atliekų ir gaminių politikos sąlyčio klausimais Komisija siūlo paspartinti darbą, kad būtų nustatyta, kaip lengviau atsekti chemines medžiagas antrinio perdirbimo srautuose. Tikslas – supaprastinti tų medžiagų apdorojimą ar šalinimą vykdant antrinį perdirbimą, taip užtikrinant aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugą.

Komisija taip pat toliau pasiryžusi rengti, kai tinka, reikalavimus produktams pagal Ekologinio projektavimo direktyvą atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos aspektus, įskaitant perdirbamumą 28 . Tie reikalavimai palengvintų plastikų, naudojamų įvairiausiuose elektriniuose prietaisuose ir elektroninėse prekėse, antrinį perdirbimą. Komisija jau pasiūlė privalomus produktų projektavimo ir žymėjimo reikalavimus, kad būtų lengviau ir saugiau išardyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti elektroninius displėjus, pavyzdžiui, plokščiuosius kompiuterių ar televizorių ekranus. Ji taip pat parengė ekologinio ženklo ir žaliųjų viešųjų pirkimo kriterijų sąrašams naudotinus kriterijus siekiant pagerinti plastikų antrinio perdirbimo galimybes (pavyzdžiui, dėl didelių plastikinių dalių žymėjimo siekiant palengvinti rūšiavimą, antriniam perdirbimui tinkamų plastikinių pakuočių projektavimo ir baldų bei kompiuterių detalių projektavimo taip, kad jas būtų lengva išrinkti).

Perdirbtų plastikų paklausos didinimas

Kita kliūtis plastikų vertės grandinės permainoms yra menka perdirbtų plastikų paklausa. Europos Sąjungoje perdirbti plastikai naujuose produktuose naudojami retai, dažniausiai tik mažos vertės ar nišiniams gaminiams. Netikrumas dėl realizavimo galimybių ir pelningumo stabdo investicijas, kurių reikia norint išplėsti ir modernizuoti ES plastikų antrinio perdirbimo pajėgumus ir paskatinti inovacijas. Dėl pastarojo meto tarptautinės prekybos pokyčių (apriboti pagrindiniai antriniam perdirbimui surinktų plastiko atliekų eksporto keliai 29 ) tampa dar aktualiau plėtoti europinę perdirbtų plastikų rinką.

Viena priežasčių, kodėl mažai naudojami perdirbti plastikai, yra daugelio produktų prekės ženklų savininkų ir gamintojų būgštavimas: jie baiminasi, kad perdirbti plastikai netenkins poreikio užsitikrinti patikimą pastovias kokybines specifikacijas turinčių medžiagų tiekimą dideliais kiekiais. Plastikų antrinis perdirbimas dažnai vyksta mažose ir dažniausiai regioninėse gamyklose; didesnis mastas ir standartizavimas padėtų rinkai veikti sklandžiau. Todėl Komisija pasiryžusi dirbti su Europos standartizacijos komitetu ir pramone, kad būtų parengti surūšiuotų plastiko atliekų ir perdirbtų plastikų kokybės standartai.

Antrinio perdirbimo veiklą nepaprastai svarbu labiau integruoti į plastikų vertės grandinę, ir plastikų gamintojai chemijos sektoriuje galėtų prie to prisidėti. Jų patirtis ir technologinės žinios galėtų padėti pasiekti aukštesnius kokybės (pavyzdžiui, sąlyčiui su maistu tinkamų gaminių) standartus ir didesnę bendrą perdirbtų žaliavų pasiūlą.

Kai kuriais atvejais taip pat gali trukdyti perdirbtų plastikų cheminė sudėtis ir tai, kad jie netinka numatomai paskirčiai. Įvairiuose plastiko atliekų srautuose problemų kelia atsitiktinis užteršimas 30 arba informacijos apie galimą susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų buvimą atliekų sudėtyje stoka. Šis netikrumas taip pat gali atgrasyti nuo perdirbtų plastikų naudojimo daugeliui naujų produktų, kuriems keliami specifiniai saugos reikalavimai, gaminti. Dirbdama cheminių medžiagų, atliekų ir gaminių sąsajų srityje, Komisija ketina svarstyti kai kuriuos iš šių klausimų ir taip tiesiogiai prisidėti prie perdirbtų plastikų naudojimo didinimo. Iš programos „Horizontas 2020“ lėšų Komisija taip pat finansuos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, susijusius su geresniu teršalų aptikimu ir pašalinimu iš plastiko atliekų.

Kalbant apie perdirbto plastiko naudojimą sąlyčiui su maistu tinkamiems gaminiams, pavyzdžiui, gėrimų talpoms, užsibrėžta teikti pirmenybę aukštiems maisto saugos standartams, tačiau kartu kurti aiškią ir patikimą sistemą investicijoms į žiedinės ekonomikos sprendimus ir jų inovacijoms. Todėl Komisija pasiryžusi greitai baigti leidimų išdavimo procedūras dėl daugiau kaip šimto saugaus antrinio perdirbimo procesų. Bendradarbiaudama su Europos maisto saugos tarnyba, Komisija taip pat įvertins, ar galima svarstyti saugų kitų perdirbtų plastiko medžiagų 31 naudojimą, pavyzdžiui, geriau apibūdinant teršalus.

Tačiau vien kiekiu ir kokybe negalima išsamiai paaiškinti, kodėl perdirbti plastikai užima tokią mažą rinkos dalį. Paaiškėjo, kad naudoti daugiau perdirbtų medžiagų taip pat trukdo produktų gamintojų priešinimasis permainoms ir žinių apie papildomą perdirbtų uždarojo ciklo plastikų naudą stygius.

Europoje yra sėkmingos komercinės gamintojų ir plastiko perdirbėjų partnerystės pavyzdžių, pavyzdžiui, automobilių pramonės sektoriuje, rodančių, kad kiekybės ir kokybės klausimus galima išspęsti atlikus reikiamas investicijas. Siekdama padėti šalinti tas kliūtis ir prieš svarstydama reglamentavimo priemones, Komisija visoje ES inicijuoja įsipareigojimų kampaniją, skirtą užtikrinti, kad iki 2025 m. naujuose produktuose ES rinkoje būtų panaudota dešimt milijonų tonų perdirbtų plastikų. Siekiant greitų apčiuopiamų rezultatų ši kampanija orientuota ir į privačiuosius, ir į viešuosius subjektus: jie kviečiami iki 2018 m. birželio pateikti solidžius įsipareigojimus. Tai plačiau aprašyta III priede.

Siekdama labiau prisidėti prie perdirbtų plastikų integravimo į rinką, Komisija taip pat svarstys siauresnio pobūdžio sektorines intervencijas. Pavyzdžiui, atrodo, kad tam tikriems statybos ir automobilių pramonės sektorių gaminiams, pavyzdžiui, izoliacinėms medžiagoms, vamzdžiams, lauko baldams ar prietaisų skydeliams, visai tinka žaliava iš perdirbtų medžiagų 32 . Šiuo metu ar ateityje atlikdama statybos produktams ir eksploatuoti nebetinkamoms transporto priemonėms galiojančių ES taisyklių vertinimą, ES svarstys, kaip tai paskatinti. Ateityje svarstant Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą bus pagalvota ir apie ekonominių priemonių taikymą, kaip atlygį už perdirbtų medžiagų naudojimą pakuočių sektoriuje. Galiausiai, Komisija dirbs, kad į žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus būtų integruoti reikalavimai dėl perdirbtų medžiagų.

Daug pasiekti gali ir nacionalinės vyriausybės, taikydamos ekonomines paskatas ir viešuosius pirkimus. Prancūzijos sistema ORPLAST 33 arba naujosios Italijos viešųjų pirkimų taisyklės – du geri pavyzdžiai, ką galima padaryti nacionaliniu lygmeniu. Panašiai ir vietos valdžios institucijos, pirkdamos darbus, prekes ar paslaugas, gali prisidėti prie šios strategijos tikslų.

Geresnis ir labiau suderintas rūšiuojamasis surinkimas ir rūšiavimas

Geriau perdirbti plastiką taip pat neleidžia nepakankami rūšiuojamojo surinkimo ir rūšiavimo mastai ir kokybė. Rūšiavimas taip pat labai svarbus siekiant išvengti teršalų patekimo į antrinio perdirbimo srautus ir išlaikyti aukštus perdirbtų medžiagų saugos standartus. Nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, bendradarbiaujant su atliekų tvarkymo subjektais, tenka ypač svarbus vaidmuo – kelti visuomenės sąmoningumą ir užtikrinti aukštos kokybės rūšiuojamąjį surinkimą. Tokias pastangas galima labai paskatinti finansiniais ištekliais, surinktais taikant didesnės gamintojo atsakomybės schemas. Panašiai, aukštus antrinio perdirbimo rodiklius gali padėti pasiekti užstato sistemos.

Sumažinus surinkimo ir rūšiavimo sistemų susiskaidymą ir skirtumus, plastikų antrinio perdirbimo ekonomika galėtų smarkiai pasistiebti, ir būtų sutaupoma maždaug po šimtą eurų nuo surinktos tonos 34 . Siekdama visoje ES paskatinti diegti labiau standartizuotas ir veiksmingesnes praktikas, Komisija paskelbs naują rekomendaciją dėl rūšiuojamojo surinkimo ir atliekų rūšiavimo. Dar svarbiau tai, kad Komisija tvirtai remia dabartines Europos Parlamento ir Tarybos pastangas iš dalies pakeisti atliekų taisykles taip, kad būtų geriau užtikrintas esamų su plastikų rūšiuojamuoju surinkimu susijusių įsipareigojimų įgyvendinimas.

4.2 Plastiko atliekų ir šiukšlių kiekio mažinimas

Norėdami užtikrinti iš tikro žiedinį plastikų gyvavimo ciklą privalome spręsti plastiko atliekų gausėjimo ir jų patekimo į mūsų aplinką problemą. Šiuo metu šiukšlės ir į aplinką patenkančios plastiko atliekos kenkia aplinkai, daro ekonominę žalą tokiai veiklai kaip turizmas, žuvininkystė ir laivyba, o per maisto grandinę gali turėti įtakos žmonių sveikatai.

Plastiko atliekų patekimo į mūsų aplinką prevencija

Trumpalaikėms paskirtims naudojama vis daugiau plastikinių daiktų, todėl susidaro labai daug jų atliekų. Bene daugiausiai plastiko patenka į aplinką panaudojus vienkartinius plastikinius daiktus, nes jie gali būti sunkiai perdirbami, dažnai panaudojami ne namuose ir numetami kaip šiukšlė. Jie – bene dažniausia paplūdimiuose randama šiukšlė. Apskaičiuota, kad 50 proc. į jūrą išmestų šiukšlių yra vienkartiniai plastikiniai daiktai 35 . 

Išsineštinio maisto ir gėrimų vartojimas auga, todėl naudojama daugiau vienkartinių plastikinių daiktų, tad numatoma, kad problema didės. Netinkamai tvarkant atliekas, į aplinką gali patekti net ir surinktos plastiko atliekos. Pasiekti, kad į aplinką patektų mažiau plastiko, galima perdirbant daugiau žemės ūkyje naudojamų plastikų, tokių kaip plastikinės mulčiavimo ar šiltnamių plėvelės. Siekiant šio tikslo, keliose šalyse didelio poveikio pasiekta taikant didesnės gamintojo atsakomybės schemas.

Labai daug šiukšlių į jūrą išmetama iš jūrinių šaltinių. Jūroje palikti žvejybos įrankiai gali padaryti ypač daug žalos, nes juose įsipainioja jūros gyvūnai.

Plastiko atliekų kiekio ir taršos jomis mažinimas – sudėtinga problema, nes ji daugialypė ir susijusi su socialinėmis tendencijomis ir individo elgsena. Vartotojai ir gamintojai negauna aiškios paskatos elgtis taip, kad susidarytų mažiau atliekų ar šiukšlių.

ES jau ėmėsi priemonių – nustatė reikalavimus valstybėms narėms, kad jos imtųsi priemonių mažinti plastikinių maišelių naudojimą 36 , stebėtų ir mažintų į jūrą išmestų šiukšlių kiekį 37 . Siekiant suvokti, kodėl į jūrą išmetama daugiau šiukšlių, ir su tuo kovoti 38 , skiriamas ir ES finansavimas. Jis papildo tarptautinius, nacionalinius ir regioninius veiksmus. Išvengti atliekų patekimo į aplinką padeda ir ES taisyklės, kurios skatina didinti antrinį perdirbimą ir tobulinti atliekų surinkimo sistemas. Be to, rengiamu pasiūlymu dėl Geriamojo vandens direktyvos peržiūros teisės akto Komisija skatins ES piliečiams suteikti galimybę gauti vandentiekio vandens, taip sumažinant išpilstomo vandens pakuočių poreikį. Ekologinio ženklo ir žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai taip pat skatina rinktis pakartotinai naudojamus daiktus ir pakuotes 39 .

Siekiant sumažinti nereikalingą plastiko atliekų, ypač vienkartinio naudojimo daiktų ar perteklinių pakuočių atliekų, susidarymą ir skatinti pakartotinį pakuočių naudojimą, galima sukurti papildomų ES ir nacionalinio lygmens priemonių. Jau pradėtas analitinis darbas (be kita ko, inicijuotos viešos konsultacijos) siekiant nustatyti, kokio masto turėtų būti ES lygmens teisėkūros iniciatyva dėl vienkartinio naudojimo plastikų, kurią ketina pateikti šios sudėties Komisija, laikydamasi lengviesiems plastikiniams maišeliams taikyto metodo ir svarstydama aktualius elgsenos mokslo argumentus 40 . Be to, Komisija nagrinės, ar įmanoma priimti ES lygmens fiskalinio pobūdžio priemones 41 . Galiausiai, ateityje ėmusis pagrindinių pakavimo reikalavimų peržiūros, Komisija taip pat svarstys perteklinio pakavimo klausimą.

Finansuoti kovos su šiukšlinimu plastiku veiksmus nacionaliniu lygmeniu taip pat gali padėti didesnės gamintojo atsakomybės schemos. Mažinti šiukšlinimą ir skatinti antrinį perdirbimą gali padėti tikslinės užstato sistemos. Keletui šalių jos jau padėjo pasiekti aukštus gėrimų taros surinkimo rodiklius 42 . 

Sąmoningumo ugdymo kampanijos, šiukšlinimo prevencijos priemonės ir paplūdimių valymo projektai gali būti inicijuoti valdžios institucijų ir sulaukti paramos iš ES fondų, pavyzdžiui, per Europos solidarumo korpusą. 2017 m. gegužės 30 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos solidarumo korpuso išplėtimo ir didesnio finansavimo 2018–2020 metais skiriant 341,5 mln. EUR biudžetą 43 . Tai reiškia, kad artimiausioje ateityje jaunuoliai visoje ES turės dar daugiau galimybių įsijungti ir padėti siekti šios strategijos tikslų.

Siekdama sumažinti atliekų išmetimą iš laivų, Komisija kartu su šia strategija šiandien teikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl uosto priėmimo įrenginių 44 . Pasiūlyme numatytos laivuose susidarančių ar jūroje surinktų atliekų pristatymą į sausumą ir tinkamą sutvarkymą užtikrinančios priemonės. Tuo pasinaudodama, Komisija taip pat parengs tikslinių priemonių, skirtų žvejybos įrankių praradimui ar apleidimui jūroje sumažinti. Bus svarstomos įvairios galimybės, pavyzdžiui, užstato schemos, didesnės gamintojo atsakomybės schemos ir antrinio perdirbimo rodikliai. Komisija taip pat toliau tirs, kiek šiukšlių į jūrą patenka dėl akvakultūros, ir svarstys įvairias priemones, kaip sumažinti taršą plastiku, kurios priežastis yra akvakultūra 45 . Galiausiai, ji tęs darbą, siekdama geriau suprasti, kodėl šiukšlinamos jūros, ir matuoti į jūrą išmestų šiukšlių kiekį. Tai svarbus, nors dažnai nuvertinamas būdas prisidėti prie veiksmingų prevencijos ir atkūrimo priemonių.

Papildydama šią prevencinę veiklą, ES finansuoja dalies vandenynuose plaukiojančių plastikų šalinimo veiksmus ir novatoriškas šalinimo technologijas 46 47 . Galiausiai, kaip išsamiau aprašyta 4.4 skirsnyje, tarptautinė veikla ir toliau bus labai svarbi siekiant spręsti didžiausio plastiko šiukšlių vandenynuose šaltinio, t. y. nepakankamos tvarkymo infrastruktūros besivystančiose ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, problemą.

Biologiškai skaidžių savybių turintiems plastikams skirtos aiškios reglamentavimo sistemos sukūrimas

Reaguojant į didelius į aplinką patenkančio plastiko kiekius ir žalingus jų padarinius ieškota sprendimų, kaip projektuoti biologiškai skaidžius ir kompostuojamus plastikus. Tikslinių gaminių, tokių kaip surūšiuotoms organinėms atliekoms surinkti skirti kompostuojami plastikiniai maišeliai, naudojimas davė gerų rezultatų; sukurta konkretiems gaminiams skirtų standartų arba jie rengiami.

Tačiau šiuo metu dauguma plastikų, ženklinamų kaip biologiškai skaidūs, paprastai skaidosi specifinėmis sąlygomis, o jos ne visuomet susidaro natūralioje aplinkoje, todėl jie vis dėlto gali toliau kenkti ekosistemoms. Ypač problemiškas biologinis skaidymasis jūros aplinkoje. Be to, plastikai, kurie ženklinami kaip „kompostuojami“ nebūtinai tinkami kompostuoti namų sąlygomis. Jei antrinio perdirbimo procese kompostuojami ir įprastiniai plastikai sumaišomi, gali nukentėti gaunamų reciklatų kokybė. Būtina sukurti vartotojams skirtą sklandžiai veikiančią organinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemą.

Svarbu užtikrinti, kad vartotojai gautų aiškią ir teisingą informaciją ir kad biologiškai skaidūs plastikai nebūtų siūlomi kaip šiukšlinimo problemos sprendimas. Tai galima pasiekti paaiškinant, kuriuos plastikus galima ženklinti kaip kompostuojamus ar biologiškai skaidžius ir kaip juos tvarkyti panaudotus. Reikėtų nustatyti gaminius, kurių nauda aplinkai akivaizdi, ir tokiems atvejams Komisija svarstys priemones, kaip skatinti inovacijas ir tinkamai kreipti rinkos raidą. Siekdama sudaryti sąlygas tinkamam rūšiavimui ir išvengti klaidingų ekologiškumo teiginių, Komisija pasiūlys suderintas taisykles, kaip apibrėžti ir ženklinti kompostuojamus ir biologiškai skaidžius plastikus. Ji taip pat parengs gyvavimo ciklo vertinimą, kad būtų nustatytos sąlygos, kuriomis tikslinga naudotis biologiškai skaidžiais ar kompostuojamais plastikais, ir tokių gaminių kriterijai.

Galiausiai nustatyta, kad kai kurios alternatyvios medžiagos, kurios neva užtikrina biologinio skaidumo savybes, tokios kaip aerobiškai skaidūs plastikai, neturi jokio įrodyto ekologinio pranašumo prieš įprastinius plastikus, o jų greitas suirimas į mikroplastikus kelia susirūpinimą. Todėl Komisija pradėjo dirbti, kad aerobiškai skaidžių plastikų naudojimas Europos Sąjungoje būtų apribotas 48 .

Auganti mikroplastikų problema

Mikroplastikų sąmoningai pridedama į tam tikrų kategorijų produktus, tokius kaip kosmetika, plovikliai ir dažai, ir jie pasklinda gaminant, vežant ar naudojant plastiko granules arba susidaro dėvintis tokiems produktams kaip padangos, dažai ar sintetiniai drabužiai.

Sąmoningai į produktus įdėti mikroplastikai sudaro palyginti mažą jūroje atsidūrusių mikroplastikų dalį. Tačiau jų prevencija palyginta lengva ir, reaguodamos į visuomenės susirūpinimą, keletas šalių jau ėmėsi priemonių apriboti jų naudojimą 49 , o kosmetikos pramonė taip pat ėmėsi savanoriškų veiksmų. Keliose valstybėse yra svarstomi ar planuojami draudimai: dėl jų bendroji rinka gali būti suskaidyta. Todėl, laikydamasi REACH procedūrų dėl medžiagų, kurios kelia pavojų aplinkai ar sveikatai, apribojimo, Komisija pradėjo procesą, kad būtų apribotas sąmoningai dedamų mikroplastikų naudojimas, ir paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros peržiūrėti mokslinį pagrindą, kad būtų galima imtis reglamentavimo veiksmų ES lygmeniu 50 .

Reikia daugiau mokslinių tyrimų, kad pagerėtų mūsų supratimas apie mikroplastikų šaltinius ir poveikį, įskaitant jų poveikį aplinkai ir sveikatai, ir kad būtų sukurti jų pasklidimo prevencijai skirti novatoriški sprendimai (žr. 4.3 skirsnį). Tai, be kita ko, gali būti priemonės, kurios pagerintų mikroplastikų gaudymą nuotekų valymo įrenginiuose, ir tikslinės priemonės kiekvienam taršos šaltiniui. Tikimasi, kad 2018 m. pagal tarpsektorinį susitarimą 51 dėl mikroplastiko išleidimo į vandenį prevencijos plaunant sintetinius audinius bus parengti pirmieji bandymų metodų pasiūlymai. Savo ruožtu Komisija svarstys priemones, tokias kaip ženklinimo ir specialieji reikalavimai padangoms, geresnis informavimas apie atkimbančias mikropluošto daleles ir atitinkami mažiausi reikalavimai, taip pat taršos plastiko granulėmis mažinimo priemonės. Galima numatyti, kad taisomųjų veiksmų išlaidos turėtų būti padengiamos didesnės gamintojo atsakomybės schemų lėšomis (kai tinka). Be to, reikia stebėti geriamajame vandenyje atsidūrusius mikroplastikus, kurių poveikis žmonių sveikatai dar nežinomas.

4.3 Inovacijų ir investicijų orientavimas į žiedinio pobūdžio sprendimus

Siekiant šioje strategijoje nurodytų tikslų reikės didelių investicijų į infrastruktūrą ir inovacijas. Apskaičiuota, kad norint pasiekti su plastikų antriniu perdirbimu susijusius plataus užmojo tikslus reikės papildomai investuoti nuo 8,4 iki 16,6 mlrd. EUR 52 . Todėl tam, kad būtų įgyvendinta ši strategija, nepaprastai svarbu sukurti sistemą, sudarančią sąlygas investicijoms ir inovacijoms.

Prie plastikų vertės grandinės transformacijos labiausiai prisideda inovacijos: jos gali sumažinti dabartinių sprendimų kainas, atverti naujų sprendimų ir išplėsti galimos naudos poveikį už Europos ribų. Nors ES gali sudaryti palankias sąlygas, Europos įmonės turi investuoti į ateitį ir aktyviausiai siekti plastikų vertės grandinės modernizavimo.

Novatoriški pažangaus rūšiavimo, cheminio antrinio perdirbimo ir geresnio polimerų projektavimo sprendimai gali turėti didžiulį poveikį. Pavyzdžiui, plačiau taikant technologinius sprendimus, tokius kaip skaitmeninės žymos, taptų įmanoma žymiai geriau išrūšiuoti ir atsekti medžiagas, o pritaikymo išlaidos būtų nedidelės. Moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat gali labai padėti išvengti plastiko atliekų ir mikroplastikų taršos. Komisija ypač domisi medžiagų, kurios yra biologiškai visiškai irios jūros ir gėlame vandenyje ir nekenkia aplinkai ir ekosistemoms, inovacijomis. Nauji principai, kaip antai, novatoriški verslo plėtros modeliai, atgalinė logistika ar tvaresnių produktų projektavimas, gali labai prisidėti prie plastiko atliekų atsiradimo priežasčių šalinimo ir sykiu padėti gauti kitos ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos. Galiausiai, tolesnių mokslinių tyrimų reikia tam, kad būtų pamatuotas galimas mikroplastikų poveikis sveikatai ir sukurtos geresnės stebėjimo priemonės.

Be to, būtų galima kurti alternatyvias žaliavas, įskaitant biožaliavas ir dujines išlakas, pavyzdžiui, anglies dioksidą ir metaną, ir taip išvengti iškastinių išteklių naudojimo. Šiuo metu tokios žaliavos sudaro mažą, bet augančią rinkos dalį 53 . Plačiau jomis naudotis gali trukdyti kaina. Be to, svarbu užtikrinti, kad bioplastikai tikrai būtų naudingesni aplinkai negu alternatyvios žaliavos iš neatsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija pradėjo nagrinėti plastikų gamybai naudojamos alternatyvios žaliavos, įskaitant biomasę, gyvavimo ciklo poveikį. Remdamasi turima moksline informacija, Komisija svarstys galimybes remti alternatyvių plastiko gamybos žaliavų plėtrą.

Prie visų šių pastangų bus prisidėta ES finansavimu moksliniams tyrimams. Iki šiol pagal programą „Horizontas 2020“ daugiau nei 250 mln. EUR skirta su strategija tiesiogiai susijusiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai finansuoti. Maždaug pusė pinigų panaudota padedant kurti alternatyvias žaliavas. Juos papildė ES sanglaudos politikos parama, teikiama pažangiosios specializacijos strategijų reikmėms 54 . Į daugelį tų strategijų įrašyti su plastikais susijusių inovacijų prioritetai.

Artėjant 2020 m., dar 100 mln. EUR bus skirta finansuoti prioritetinėms priemonėms, įskaitant pažangesnių ir labiau perdirbti tinkamų plastikinių medžiagų kūrimą, antrinio perdirbimo procesų efektyvumo didinimą, pavojingų cheminių medžiagų ir teršalų aptikimą ir šalinimą iš perdirbtų plastikų. Galiausiai, Komisija parengs su plastikais susijusių strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kurioje išdėstys mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo po 2020 m. gaires.

Norint pasiekti šios strategijos tikslus, turi gerokai išaugti privačiojo ir viešojo sektorių investicijos, ir ne tik inovacijų srityje. Šiuo metu privačiojo sektoriaus investicijas į rūšiavimo ir antrinio perdirbimo gamyklas stabdo nerimas dėl pelningumo (nes naftos kainos žemos, trūksta realizavimo galimybių ir kt.). Pavyzdžiui, Prancūzijoje šiuo metu pelningai dirba tik maždaug du trečdaliai plastikų antrinio perdirbimo įmonių 55 . Kaip rodo padėtis kitose ES šalyse 56 , norint, kad plastiko antrinis perdirbimas būtų ekonomiškai perspektyvus, plastiko antrinio perdirbimo gamyklas svarbu modernizuoti ir plėsti. Daug 4.1 skirsnyje pasiūlytų priemonių specialiai sudarytos taip, kad stiprintų investuotojų pasitikėjimą.

Valdžios institucijoms reikia investuoti į išplėstinį rūšiuojamąjį surinkimą ir jo tobulinimą. Gerai parengtos didesnės gamintojo atsakomybės schemos gali iš esmės padėti užtikrinti reikiamą finansavimą. Pavyzdžiui, didžioji dalis pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir apdorojimo išlaidų keliose šalyse, kuriose antrinio perdirbimo rodikliai labai aukšti, finansuojama iš gamintojų sumokamų įnašų.

Didesnės gamintojo atsakomybės schemos gali būti ne tik finansavimo šaltinis, bet ir duoti įmonėms paskatų kurti tvaresnius plastiko produktus. Jei didesnės gamintojo atsakomybės schemos būtų gerai parengtos ir įgyvendinamos visoje Europoje, jos galėtų padėti pagerinti antrinio perdirbimo proceso efektyvumą, skatinti projektuoti atsižvelgiant į antrinį perdirbimą, mažinti atliekų kiekį ir šiukšlinimą ir skatinti intensyvesnį gamintojų, vietos valdžios institucijų ir perdirbimo įmonių dialogą. Pasiūlytąja atliekų teisės aktų peržiūra Komisija siekia populiarinti šį modelį ir padidinti jo efektyvumą įtvirtinant dabartine geriausia patirtimi pagrįstus mažiausius bendrus reikalavimus. Siekdama užtikrinti, kad didesnės gamintojo atsakomybės schemos veiktų sklandžiai ir skatintų investuoti į antrinį perdirbimą, Komisija parengs gaires, kaip užtikrinti veiksmingą gamintojų mokamų rinkliavų, ypač už pakuotes, diferencijavimą . Pavyzdžiui, tokių rinkliavų ekologinis diferencijavimas galėtų būti vaisingas tik, jei mainais už pasirinkimus projektuoti tvaresnius produktus būtų suteikiamas finansinis pranašumas.

Didesnės gamintojo atsakomybės principas galbūt galėtų būti taikomas ir siekiant sukurti privačiojo sektoriaus valdomą fondą, skirtą investicijoms į novatoriškus sprendimus ir naujas technologijas, kurių tikslas – sumažinti plastiko pirminės gamybos poveikį aplinkai. Taip būtų galima remti, pavyzdžiui, paskatas aktyviau naudoti perdirbtus plastikus. Iki 2019 m. vidurio Komisija, bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais, išanalizuos galimas struktūrines tokio fondo ypatybes, be kita ko, kiek jis turėtų būti neutralus technologijų ir medžiagų atžvilgiu ir kiek papildytų esamas priemones, ir kruopščiai išnagrinės technines, ekonomines ir teisines jo steigimo galimybes.

Valstybių narių sprendimai dėl apmokestinimo ir viešųjų pirkimų taip pat labai prisideda prie pokyčių ir duoda kryptį investicijoms 57 . Pasiūlyme dėl atliekų teisės aktų peržiūros Komisija pabrėžė, kad norint nacionaliniu lygmeniu skirti prioritetą atliekų prevencijai ir antriniam perdirbimui naudotinos ekonominės priemonės. Plastiko antrinio perdirbimo ekonomiką galėtų palaikyti aplinkos apsaugos sąnaudų, susidarančių dėl šalinimo sąvartynuose ir deginimo, internalizavimas arba mokesčiai.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai, ypač sanglaudos politikos fondai, taip pat gali iš esmės prisidėti prie ES antrinio perdirbimo, įskaitant plastiko antrinį perdirbimą, pajėgumų plėtros. 2014–2020 m. atliekų tvarkymui patobulinti buvo skirta daugiau nei 5,5 mlrd. EUR. Tikimasi, kad tai padės atliekų antrinio perdirbimo pajėgumą didinti 5,8 mln. t per metus 58 . Europos strateginių investicijų fondo vaidmuo taip pat gali būti svarus, pavyzdžiui, remiant didesnę vertės grandinės integraciją ir projektus, skirtus uždarojo ciklo plastikų antriniam perdirbimui. Neseniai sukurta Žiedinės ekonomikos finansavimo rėmimo platforma padės geriau informuoti investuotojus ir pagerins galimybę gauti finansavimą žiedinės ekonomikos projektams.

4.4 Kryptinga veikla pasaulyje

Su plastikais susijusios galimybės ir problemos tampa vis labiau pasaulinio masto ir tai, kaip pasinaudosime vienomis ir spręsime kitas, labai padės siekti 2030 m. darnaus vystymosi tikslų. Už Europos ribų vienam gyventojui tenkančio plastiko kiekis sparčiai auga, ypač Azijoje 59 . Plastiko vertės grandinės driekiasi per visus žemynus, o plastiko atliekomis prekiaujama tarptautiniu mastu: maždaug pusė Europos Sąjungoje surenkamo plastiko išsiunčiama į užsienį, ir nėra aišku, kaip jis ten tvarkomas. Daugiau kaip 85 proc. eksportuojamų plastiko atliekų šiuo metu išvežama į Kiniją 60 , tačiau ši padėtis greitai pasikeis, nes Kinija nusprendė uždrausti tam tikrų tipų plastiko atliekų importą 61 , taip atverdama galimybes ES perdirbimo įmonėms.

Adekvačių plastiko atliekų prevencijos, surinkimo ir antrinio perdirbimo sistemų reikia daugelyje pasaulio vietų. Vienoje šalyje į jūrą išmestos šiukšlės gali atsidurti kitos šalies paplūdimiuose, ir plastiko atplaišos iš viso pasaulio, nešamos jūrų srovių, ilgainiui kaupiasi vandenynuose ir jūrose. Šiai problemai spręsti būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. Vandenynai ir jūros yra visuotinis gėris ir bendras paveldas, ir nepakeitus dabartinės tendencijos galėtų nukentėti būsimos kartos: apnyktų jūrų ekosistemos ir kiltų grėsmė žmonių sveikatai. Norint, kad plastikai nepatektų į jūrą, labai svarbu sukurti patikimas atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemas, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Daug iniciatyvų imtasi tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip G 7, G 20, Jungtinės Tautos ir su MARPOL konvencija 62 susiję susitikimai, ir pagal regionines jūrų konvencijas. Kovos su jūrų šiukšlinimu veiksmai taip pat numatyti komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ 63 . 

ES toliau rems tarptautinius veiksmus, skleis geriausią praktiką visame pasaulyje ir pasinaudos savosiomis išorės finansavimo priemonėmis, kad prisidėtų prie geresnės atliekų prevencijos ir tvarkymo visame pasaulyje. Visų pirma, Komisija toliau dalyvaus politikos dialoguose aplinkos ir pramonės klausimais ir pagal laisvosios prekybos susitarimus rengiamuose dialoguose ir aktyviai bendradarbiaus regioninių jūrų konvencijų organizacijose 64 . Ji taip pat aktyviai dalyvaus 2017 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos įsteigtos darbo grupės darbe, skirtame tarptautiniams kovos su jūros šiukšlinimu plastiku ir mikroplastikais veiksmams. 2018 m. Komisija inicijuos specialų projektą 65 , skirtą plastiko atliekų ir į jūrą išmestų šiukšlių kiekiui mažinti Rytų ir Pietryčių Azijoje, kur ši problema sparčiai didėja. Ji svarstys, kaip, įgyvendinant Barselonos konvenciją, sumažinti taršą plastiku Viduržemio jūroje, taip pat didžiuosiuose pasaulio upių baseinuose, nes didžioji dalis plastiko atliekų jūras pasiekia iš upių. Galiausiai, Komisija padės, kad sklandžiau vyktų ES atokiausių regionų 66 bendradarbiavimas įvairiose srityse, įskaitant atliekų tvarkymą ir antrinį perdirbimą, su jų kaimynais Karibų jūroje, Indijos, Ramiojo ir Atlanto vandenynuose.

Ateityje matyti nemažai perspektyvų plėtoti novatorišką žiedinę plastikų pramonę visame pasaulyje. ES jau yra pasiekusi didžiausius plastiko antrinio perdirbimo rodiklius pasaulyje. ES siekia plėsti pakuočių antrinio perdirbimo galimybes ir didinti jo rodiklius, todėl turi visas sąlygas duoti kryptį naujai plėtrai, visų pirma, remdama investicijas į modernias antrinio perdirbimo technologijas, naujas labiau perdirbti tinkamas medžiagas ir sprendimus, kaip mažinti į jūrą išmestų šiukšlių kiekį.

Siekiant didinti plastikų antrinio perdirbimo integravimą pasaulyje ir taip kurti tarptautinę žiedinę vertės grandinę, reikia priemonių, kurios didintų veiklos vykdytojų ir valdžios institucijų pasitikėjimą. Pavyzdžiui, Komisija skatins rengti tarptautinius standartus, kad didėtų pramonės pasitikėjimas perdirbamų ar perdirbtų plastikų kokybe. Taip pat bus svarbu užtikrinti, kad visi į užsienį perdirbti išvežti plastikai būtų tvarkomi ir apdorojami tokiomis sąlygomis, kurios panašios į ES taikomą tvarką, pagrįstą atliekų vežimui skirtomis taisyklėmis 67 : bus remiami veiksmai atliekų tvarkymo srityje pagal Bazelio konvenciją ir rengiama ES antrinio perdirbimo gamyklų sertifikavimo schema. Pasaulinio masto pramonės pastangų reikia ir tam, kad atsirastų paskatų naudoti perdirbti tinkamus ir perdirbtus plastikus.

5. Išvados

Su plastikų gamyba, naudojimu ir gyvavimo ciklo pabaiga susiję iššūkiai gali paversti ES ir Europos pramonės konkurencingumo galimybėmis. Jiems spręsti pasitelkiant plataus užmojo visą vertės grandinę apimančią strateginę viziją galima paskatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir inovacijas. Tai kartu įtvirtintų Europos pirmavimą visapusiškų sprendimų srityje ir padėtų mums pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos, o piliečiams užtikrintų švaresnę ir saugesnę aplinką.

Šioje strategijoje siūloma konkrečių veiksmų, kurie labiau žiedinės plastikų ekonomikos viziją paverstų tikrove. Komisija dės pastangas, kad per šią kadenciją būtų pasiekta esminė pažanga, ir kartu purens dirvą ilgalaikei veiklai. Labai svarbu, kad savo darbą atliktų ir kiti pagrindiniai subjektai. Todėl Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šiai strategijai bei jos tikslams ir ragina nacionalines ir regionų valdžios institucijas, miestus, visos plastikų vertės grandinės subjektus ir visus suinteresuotuosius subjektus įsipareigoti ryžtingiems ir konkretiems veiksmams.

(1)

COM(2017) 479

(2)

COM(2015) 614

(3)

2018 m. Komisijos darbo programa, COM(2017) 650

(4)

Tai pasakytina tiek apie žaliavos, tiek apie produktų gamintojus.

(5)

Šaltinis: Plastics Europe

(6)

 Šaltinis: Eurostatas

(7)

Ellen MacArthur Foundation, The new plastics economy, 2016 ( https://www.ellenmacarthurfoundation.org/assets/downloads/EllenMacArthurFoundation_TheNewPlasticsEconomy_Pages.pdf ).

(8)

 Ibid. 2012 m. duomenys.

(9)

Apskaičiuota, kad perdirbant vieną toną plastiko išvengiama maždaug 2 t CO2 (žr. http://presse.ademe.fr/wp-content/uploads/2017/05/FEDEREC_ACV-du-Recyclage-en-France-VF.pdf ).Iki 2030 m. perdirbant 15 mln. t plastikų per metus (tai beveik pusė prognozuojamo plastiko atliekų kiekio) išmetamas CO2  kiekis sumažėtų tiek pat, kaip nustojus važinėti 15 mln. lengvųjų automobilių.

(10)

A. Rahimi, J. M. García, Chemical recycling of waste plastics for new materials production, Nat. Chem. Rev. 1, 0046, 2017.

(11)

Jambeck et al, Plastic waste inputs from land into the ocean, Science, February 2015

(12)

Įskaitant negyvenamas teritorijas, žr., pvz., http://www.pnas.org/content/114/23/6052.abstract .

(13)

  http://ec.europa.eu/environment/marine/good-environmental-status/descriptor-10/pdf/MSFD%20Measures%20to%20Combat%20Marine%20Litter.pdf

(14)

Joint Research Centre, Harm Caused by Marine Litter, 2016

(15)

Šaltinis: Eunomia

(16)

  https://www.unep.org/gpa/what-we-do/global-partnership-marine-litter

(17)

  https://www.g7germany.de/Content/EN/_Anlagen/G7/  2015-06-08-g7-abschluss-eng_en.html ) ir https://www.g20.org/Content/DE/_Anlagen/G7_  G20  /2017-g20-marine-litter-en.html?nn=2186554

(18)

UNEP/EA.3/L.20, žr. https://papersmart.unon.org/resolution/uploads/k1709154.docx  

(19)

Tokie skaičiai reiškia, kad pastatyta maždaug 500 naujų rūšiavimo ir antrinio perdirbimo gamyklų (šaltinis: Plastics Recyclers Europe (Europos plastiko perdirbėjų asociacija))

(20)

Visos ES priemonės išvardytos I priede.

(21)

Išvardyta II priede.

(22)

Šiame dialoge dalyvavo Plastics Europe, European Plastics Converters (EuPC)ir Plastics Recyclers Europe.

(23)

 COM(2015) 593, COM(2015) 594, COM(2015) 595, COM(2015) 596

(24)

Šaltinis: Plastics Europe

(25)

Ellen MacArthur Foundation, The New Plastics Economy: Catalysing action, January 2017.

(26)

Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų

(27)

 T. y. jos gali būti perdirbamos ekonomiškai efektyviu būdu.

(28)

Direktyva 2009/125/EB; ši direktyva taikoma visiems su energija susijusiems gaminiams.

(29)

 Konkrečiai, Kinija neseniai paskelbė nusprendusi uždrausti tam tikrų tipų plastiko atliekų importą, žr. 4.4 skirsnį.

(30)

 Perdirbti srautai gali būti užteršti įvairiais būdais, pavyzdžiui, priemaišomis, naudojimo etape, dėl netinkamo naudojimo, skaidantis, netinkamai atskiriant medžiagas, užsilikusiomis medžiagomis ar dėl kryžminės taršos surenkant atliekas. Tokie atsitiktiniai teršalai gali paveikti reciklatų kokybę ir saugą.

(31)

T. y. plastikai, išskyrus iš polietileno tereftalato (PET) arba gauti iš uždarojo ciklo gaminių.

(32)

 Kitaip nei kitiems gaminiams, tokiems kaip pakuotės, estetiniai reikalavimai ne tokie svarbūs, o poveikis sveikatai ir aplinkai paprastai mažesnis. Be to, Europos standartizacijos komitetas jau parengė vertinimo standartus, kaip aptikti pavojingas chemines medžiagas, kurių galėtų būti perdirbtų medžiagų sudėtyje.

(33)

  https://appelsaprojets.ademe.fr/aap/ORPLAST2017-68  

(34)

 Ellen MacArthur Foundation, The New Plastics Economy: Catalysing action, January 2017.

(35)

 Joint Research Centre, Top Marine Beach Litter Items in Europe , 2017.

(36)

Direktyva (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB

(37)

Direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus

(38)

Pavyzdžiui, Arkties regione vykdant INTERREG projektą „Circular Ocean“ išbandomos naujos galimybės pakartotinai naudoti senus žvejybos tinklus ir teršalų šalinimo iš vandens priemonės ( http://www.circularocean.eu/ ). Baltijos jūros regione vykdant projektą BLASTIC fiksuojami galimi šiukšlių šaltiniai miestų teritorijose ir stebimi šiukšlių kiekiai vandenyje ( https://www.blastic.eu/ ). Abu projektai remiami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

(39)

 Pavyzdžiui, ekologinio ženklo kriterijai turizmui ir žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai maisto produktams ir maitinimo paslaugoms riboja vienkartinių plastikinių produktų naudojimą teikiant maitinimo paslaugas.

(40)

Jungtinio tyrimų centro ekspertai tyrinėja elgseną, susijusią su įvairiomis politikos sritimis ir padeda geriau suprasti elgesio priežastis ir santykinį alternatyvių sprendimų veiksmingumą.

(41)

Tokios galimos rinkliavos ypatybės būtų sprendžiamos atsižvelgiant į vertinimą, kiek ji padėtų siekti strategijos tikslų. Be to, rengiantis po 2020 m. galiosiančiai daugiametei finansinei programai, ją būtų galima laikyti vienu potencialių ES biudžeto pajamų šaltinių.

(42)

Penkios sėkmingiausiai veikiančias PET butelių užstato sistemas turinčios šalys (Vokietija, Danija, Suomija, Nyderlandai ir Estija) 2014 m. pasiekė vidutinį 94 proc. PET taros surinkimo rodiklį.

(43)

  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2017:262:FIN  

(44)

 COM (2018) 33 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria panaikinama Direktyva 2000/59/EB ir iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ir Direktyva 2010/65/ES

(45)

 Be kita ko, ji galbūt priims rekomendacinį geriausių prieinamų gamybos būdų akvakultūros įrenginiams dokumentą.

(46)

 Pvz., žr. programos „Horizontas 2020“ kvietimą teikti pasiūlymus dėl jūrai valyti nuo šiukšlių ir teršalų skirtų novatoriškų procesų kūrimo ir jų masto didinimo. http://ec.europa.eu/research/participants/portal/desktop/en/opportunities/h2020/topics/bg-07-2017.html  

(47)

  https://ec.europa.eu/easme/en/information-day-blue-growth-calls-under-emff  

(48)

Todėl, laikydamasi REACH procedūrų dėl medžiagų, kurios kelia pavojų aplinkai ar sveikatai, apribojimo, Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros peržiūrėti mokslinį pagrindą, kad būtų galima imtis reglamentavimo veiksmų ES lygmeniu.

(49)

 Jungtinės Valstijos ir Kanada uždraudė naudoti mikroplastikus tam tikruose asmens higienos produktuose; kelios ES valstybės narės taip pat pranešė Komisijai apie įstatymų projektus dėl mikroplastikų uždraudimo tam tikruose kosmetikos produktuose. Taryba paragino Komisiją imtis priemonių dėl mikroplastikų, ypač tų, kurie naudojami kosmetikai ir plovikliams.

(50)

Tuo remdamasi, agentūra turi per 12 mėnesių inicijuoti apribojimų nustatymo procesą, jei vykdomos sąlygos.

(51)

Susitarimą pasirašė penkios pramonės asociacijos: AISE, CIRFS, EOG, EURATEX ir FESI.

(52)

 Deloitte, Increased EU Plastics Recycling Targets: Environmental, Economic and Social Impact Assessment, 2015

(53)

Šiandien bioplastikai sudaro 0,5–1 proc. per metus ES suvartojamo plastiko.

(54)

Nacionalinės ir regioninės inovacijų strategijos, parengtos dalyvaujant pramonės atstovams ir suinteresuotiesiems subjektams pagal principą „iš apačios į viršų“ ir siekiant nustatyti regioninio konkurencingumo sritis. Komisija taip pat remia tarpregioninę partnerystę pažangiosios specializacijos srityse.

(55)

  Prancūzijos aplinkos ir energetikos valdymo agentūra, Analyse de la chaîne de valeur du recyclage des plastiques en France, 2015 m. kovo mėn.

(56)

Ten pat.

(57)

 Komisija yra patvirtinusi aiškiai apibrėžtą valstybės pagalbos sistemą, skirtą tokioms priemonėms paremti. Žr. 2014 m. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“, OL C 200, p. 1.

(58)

  https://cohesiondata.ec.europa.eu  

(59)

Plastiko vartojimas vienam gyventojui pasiekė maždaug 100 kg per metus Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, o Azijoje šiuo metu viršija 20 kg per metus, tačiau numatoma, kad šis skaičius sparčiai augs.

(60)

Global Waste Management Outlook 2015.

(61)

 2017 m. liepos 18 d. pranešimas Pasaulio prekybos organizacijai G/TBT/N/CHN/1211 ir 2017 m. lapkričio 15 d. pranešimas G/TBT/N/CHN/1233, kuriame nurodomi įvairūs atliekų tipai, įskaitant tam tikrus plastiko atliekų tipus.

(62)

Tarptautine konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) reglamentuojamas šiukšlių šalinimas iš laivų.

(63)

JOIN(2016) 49

(64)

ES yra OSPAR (Šiaurės rytų Atlantas), HELCOM (Baltijos jūra) ir Barselonos (Viduržemio jūra) konvencijų šalis ir teikia paramą įgyvendinant Bukarešto konvenciją (dėl Juodosios jūros).

(65)

 Pasinaudodama Partnerystės priemone.

(66)

 Devyni Europos Sąjungos atokiausi regionai – tai šešios Prancūzijos užjūrio teritorijos (Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Martinika, Majotas, Reunjonas ir Sen Martenas), du Portugalijos autonominiai regionai (Azorai ir Madeira) ir viena Ispanijos autonominė sritis (Kanarų salos).

(67)

Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo

Top

Strasbūras, 2018 01 16

COM(2018) 28 final

PRIEDAI

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija

{SWD(2018) 16 final}


I PRIEDAS

ES priemonių, kurių įgyvendindama strategiją ateityje imsis ES, sąrašas

Priemonės

Tvarkaraštis

Plastikų antrinio perdirbimo ekonomikos ir kokybės gerinimas

Veiksmai siekiant geresnio produktų projektavimo:

vykdyti Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos būsimos peržiūros darbus: Komisija pradės rengti naujas suderintas taisykles, kad iki 2030 m. visos ES rinkai pateiktos plastikinės pakuotės galėtų būti rentabiliai pakartotinai naudojamas arba perdirbtos

veikti remiantis komunikatu „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (COM (2018) 32): gerinti cheminių medžiagų atsekamumą ir spręsti perdirbtuose srautuose užsilikusių medžiagų problemą

naujos ekologinio projektavimo priemonės – bus svarstoma, kokie reikalavimai padėtų didinti plastikų perdirbimo galimybes

nuo 2018 m. 1 ketv.

nuo 2018 m. 1 ketv.

vykdoma

Veiksmai, kuriais skatinama naudoti daugiau perdirbtų medžiagų:

inicijuoti pramonei ir valdžios institucijoms skirtą įsipareigojimų kampaniją visoje ES

įvertinti reglamentavimo ar ekonomines paskatas naudoti perdirbtas medžiagas, visų pirma pasitelkiant:

Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos peržiūrą (žr. pirmiau)

Statybos produktų reglamento vertinimą ir (arba) peržiūrą

Direktyvos dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių vertinimą ir (arba) peržiūrą

su maistu besiliečiančių medžiagų srityje greitai baigti pradėtas leidimų išdavimo procedūras dėl plastikų antrinio perdirbimo procesų, geriau apibūdinti teršalus ir sukurti stebėjimo sistemą

bendradarbiaujant su Europos standartizacijos komitetu parengti surūšiuotų plastiko atliekų ir perdirbtų plastikų kokybės standartus

pasitelkus ekologinį ženklą ir žaliuosius viešuosius pirkimus toliau skatinti naudoti perdirbtus plastikus, be kita ko, kuriant adekvačias patikros priemones

2018 m. 1–3 ketv.

nuo 2018 m. 1 ketv.

vykdoma

2018 m.

nuo 2018 m.

Plastiko atliekų rūšiuojamojo surinkimo gerinimo veiksmai:

paskelbti naujas rūšiuojamojo surinkimo ir atliekų rūšiavimo gaires

užtikrinti geresnį dabartinių įsipareigojimų dėl plastikų rūšiuojamojo surinkimo įgyvendinimą, be kita ko, per vykdomą atliekų teisės aktų peržiūrą

2019 m.

vykdoma

Plastiko atliekų ir šiukšlių kiekio mažinimas

Vienkartinių plastikinių daiktų kiekio mažinimo veiksmai:

dirbti analitinį darbą (be kita ko, inicijuoti viešas konsultacijas), siekiant nustatyti, kokio masto turėtų būti ES lygmens teisėkūros iniciatyva dėl vienkartinių plastikinių daiktų

vykdoma

Kovos su jūros šiukšlinimu iš jūrinių šaltinių veiksmai:

priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos

kurti priemones, kurias taikant jūroje būtų prarandama ar paliekama mažiau žvejybos įrankių (tai, pavyzdžiui., antrinio perdirbimo tikslai, didesnės gamintojo atsakomybės schemos, antrinio perdirbimo fondai ar užstato schemos)

kurti priemones, kurias taikant būtų ribojamas plastiko praradimas akvakultūros sektoriuje (pavyzdžiui, galimas geriausių prieinamų gamybos būdų informacinis dokumentas)

2018 m. 1 ketv.

nuo 2018 m.

Veiksmai siekiant veiksmingiau stebėti ir mažinti į jūrą išmestų šiukšlių kiekį:

pasitelkiant ES suderintus metodus geriau stebėti į jūrą išmestas šiukšles, įskaitant mikroplastikus, ir nustatyti jų buvimo vietą

padėti valstybėms narėms įgyvendinti nacionalines šiukšlių išmetimo į jūrą prevencijos priemonių programas pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, be kita ko, siejant tai su nacionaliniais atliekų arba šiukšlių tvarkymo planais, numatytais Atliekų pagrindų direktyvoje

nuo 2018 m.

Su kompostuojamais ir biologiškai skaidžiais plastikais susiję veiksmai:

pradėti rengti suderintas kompostuojamų ir biologiškai skaidžių plastikų apibrėžimo ir ženklinimo taisykles

atlikti gyvavimo ciklo vertinimą siekiant nustatyti sąlygas, kuriomis tikslinga naudotis tokiais plastikais, ir tokių gaminių kriterijus

pradėti aerobiškai skaidžių plastikų naudojimo apribojimo procesą pagal REACH tvarką

nuo 2018 m. 1 ketv.

nuo 2018 m. 1 ketv.

vykdoma

Taršos mikroplastikais mažinimo veiksmai:

pradėti sąmoningo mikroplastikų pridėjimo į produktus apribojimo procesą pagal REACH tvarką

nagrinėti politikos galimybes, kaip sumažinti netyčinį mikroplastikų patekimą į aplinką iš padangų, audinių ir dažų (pavyzdžiui, mažiausi padangų projektavimo reikalavimai (dėl padangų dilimo ir patvarumo, jei tinka) ir (arba) informacijos reikalavimas (įskaitant ženklinimą, jei tinka), mikroplastikų atplyšimo nuo audinių ir padangų vertinimo metodai kartu su informacija (įskaitant galimą ženklinimą) ir (arba) mažiausiais reikalavimais, tikslinis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas)

kurti priemones, kurios padėtų išvengti plastiko granulių išbarstymo (pavyzdžiui, sertifikavimo schema visoje plastiko tiekimo grandinėje ir (arba) geriausių prieinamų gamybos būdų informacinis dokumentas pagal Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą)

įvertinti Miesto nuotekų valymo direktyvą, kiek ji veiksminga siekiant sugaudyti ir pašalinti mikroplastikus

vykdoma

vykdoma

nuo 2018 m. 1 ketv.

vykdoma

Novatoriškų žiedinės ekonomikos sprendimų ir jai skirtų investicijų skatinimas

Investicijų ir inovacijų vertės grandinėje skatinimo veiksmai:

Komisijos gairės dėl didesnės gamintojo atsakomybės rinkliavų diferencijavimo pagal poveikį aplinkai

Neseniai sukurtos Žiedinės ekonomikos finansavimo rėmimo platformos rekomendacijos

apsvarstyti galimybę sukurti privačiojo sektoriaus vadovaujamą fondą, skirtą investicijoms į novatoriškus sprendimus ir naujas technologijas, kurių tikslas – sumažinti plastiko pirminės gamybos poveikį aplinkai

tiesiogiai finansiškai remti infrastruktūrą ir inovacijas pasitelkiant Europos strateginių investicijų fondą ir kitas ES finansavimo priemones, pavyzdžiui, struktūrinius fondus, pažangiosios specializacijos strategijas ir programą „Horizontas 2020“

toliau analizuoti, kokį poveikį per visą gyvavimo ciklą daro plastikų gamybai naudojamos alternatyvios žaliavos

parengti plastikams skirtą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kuri padėtų ateityje apsispręsti dėl finansavimo

2019 m.

2018 m. viduryje

iki 2019 m. vidurio

vykdoma

nuo 2018 m.

2018 m. 2 ketv.

Kryptinga veikla pasaulyje

Pagrindiniams regionams skirti veiksmai:

vykdyti plastiko atliekų ir į jūrą išmestų šiukšlių kiekio mažinimo Pietų ir Pietryčių Azijoje projektą siekiant remti tvarų vartojimą ir tvarią gamybą, skatinti laikytis atliekų hierarchijos ir didesnės gamintojo atsakomybės ir susigrąžinti daugiau žvejybos įrankių

svarstyti variantus, kokiomis konkrečiomis priemonėmis galima sumažinti taršą plastiku Viduržemio jūroje įgyvendinant Barselonos konvenciją

bendradarbiauti plastiko atliekų prevencijos didžiųjų pasaulio upių baseinuose klausimais

nuo 2018 m.

Veiksmai siekiant remti daugiašales su plastiku susijusias iniciatyvas

aktyviau veikti plastikų ir į jūrą išmestų šiukšlių klausimais tokiuose forumuose kaip JT, G 7, G 20, MARPOL ir regioninių jūrų konvencijų organizacijos, be kita ko, rengiant praktines priemones ir konkrečius veiksmus žvejybos ir akvakultūros srityse

remti pagal Bazelio konvenciją vykdomą veiklą, visų pirma siekiant įgyvendinti aplinkos atžvilgiu tinkamo atliekų tvarkymo priemonių rinkinį

nuo 2018 m.

Dvišalio bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis valstybėmis veiksmai:

politikos dialogo prekybos, pramonės ir aplinkos klausimais ir ekonominės diplomatijos priemonėmis skatinti kurti žiedinę plastikų ekonomiką ES nepriklausančiose šalyse

pasitelkus dvišalį, regioninį ir teminį finansavimą ES vystymosi, kaimynystės ir plėtros politikoje remti atliekų prevenciją ir tinkamą tvarkymą siekiant įgyvendinti plastiko strategiją, vykdant programas ir taikant priemones, įskaitant iniciatyvą „Switch to Green“ ir Išorės investicijų planą

nuo 2018 m.

Su tarptautine prekyba susiję veiksmai:

remti surūšiuotų plastiko atliekų ir perdirbtų plastikų kokybei taikomų tarptautinių pramonės standartų rengimą

užtikrinti, kad su eksportuotomis plastiko atliekomis būtų elgiamasi tinkamai, laikantis ES reglamento dėl atliekų vežimo

remti antrinio perdirbimo gamyklų ES ir trečiosiose šalyse sertifikavimo schemos rengimą

nuo 2018 m.

 

II PRIEDAS

Nacionalinėms valdžios institucijoms ir pramonei rekomenduojamų priemonių sąrašas

Pagrindinės plastiko antrinio perdirbimo ekonomikai ir kokybei gerinti skirtos priemonės

Nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos raginamos:

Øvykdydamos viešuosius pirkimus pirmenybę teikti pakartotinai naudojamiems ir perdirbtiems plastikams

Øgeriau naudoti apmokestinimą ir kitas ekonomines priemones siekiant:

atlyginti už perdirbtų plastikų naudojimą, o pakartotiniam naudojimui ir antriniam perdirbimui teikti pirmenybę prieš šalinimą sąvartynuose ir deginimą

aktyviau organizuoti plastiko atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir šį procesą tobulinti

Økonsultuojantis su atitinkamais sektoriais įdiegti gerai sumanytas didesnės gamintojo atsakomybės schemas ir (arba) užstato sistemas

Øsavanoriškai prisiimti įsipareigojimus, kurie padeda siekti strategijos tikslų, ypač dėl perdirbtų plastikų naudojimo

Pramonė raginama:

Øimtis konkrečių priemonių siekiant pagerinti dialogą ir bendradarbiavimą visoje vertės grandinėje, ypač medžiagų ir produktų projektavimo klausimais

Øsavanoriškai prisiimti įsipareigojimus, kurie padeda siekti strategijos tikslų, ypač dėl perdirbto plastiko naudojimo

Pagrindinės plastiko atliekų ir šiukšlių kiekio mažinimo priemonės

Nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos raginamos:

Øugdyti sąmoningumą dėl šiukšlinimo žalos ir pagalvoti apie baudas, jei jos dar nenumatytos skatinti paplūdimių valymo veiklą

Øaktyviau organizuoti atliekų surinkimą, ypač arti krantų, ir gerinti už atliekų tvarkymą, vandenį ir jūros aplinką atsakingų valdžios institucijų koordinavimą

Øaktyviau dėti pastangas siekiant panaikinti neteisėtus ir reikalavimų neatitinkančius sąvartynus

Øorganizuoti nacionalinio lygmens į jūrą išmestų šiukšlių stebėjimą taikant suderintus ES metodus

Øveikti regioninių jūrų konvencijų organizacijose, visų pirma prisidėti prie kovos su jūrų šiukšlinimu regioninių planų rengimo

Øsvarstyti, ar nustatyti didesnę gamintojo atsakomybę, ypač siekiant skatinti surinkti išmestus žvejybos įrankius ir perdirbti žemės ūkyje naudojamus plastikus

Øsvarstyti, ar įvesti užstato grąžinimo sistemas, visų pirma gėrimų tarai

Pramonė raginama:

Øskatinti naudoti plastikinių vienkartinių daiktų alternatyvas, pavyzdžiui, maitinimo paslaugoms ir išsineštiniam maistui, kai tai geriau aplinkai

Øsiekti tarpšakinių susitarimų dėl mikroplastikų patekimo į aplinką mažinimo ir juos įgyvendinti

Ødiegti priemones, padedančias išvengti plastiko granulių išbarstymo

Priemonės, kurios labiausiai skatina ieškoti  novatoriškų žiedinės ekonomikos sprendimų ir į juos investuoti

Nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos raginamos:

Øgeriau išnaudoti ekonomines priemones, ypač siekiant didinti šalinimo sąvartynuose ir deginimo išlaidas ir skatinti plastiko atliekų antrinį perdirbimą ir susidarymo prevenciją

Ølabiau pasitelkti viešuosius pirkimus ir finansavimą siekiant remti plastiko atliekų susidarymo prevenciją ir antrinį perdirbimą

Pramonė raginama:

Ødidinti investicijas į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus srityse, kurios tiesiogiai padeda siekti strategijos tikslų

Øprisidėti prie darbo, kuriuo siekiama sukurti privačiojo sektoriaus investicijų fondą, kuris atsvertų šalutinį plastiko gamybos poveikį aplinkai

Pagrindinės priemonės, kaip duoti kryptį pasaulyje vykdomai veiklai

Nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, įskaitant esančias ES nepriklausančiose valstybėse, raginamos:

Øįsitraukti į tarptautinius forumus, kad būtų imtasi pasaulinių priemonių, skirtų į jūrą išmestų šiukšlių kiekiui mažinti

Øimtis priemonių savo šalyse, kad sumažėtų į aplinką patenkančių plastikų kiekis ir būtų vykdoma plastiko atliekų prevencija ir antrinis perdirbimas

Pramonė raginama:

Øaktyviai prisidėti prie integruotos tarpvalstybinės žiedinės plastikų ekonomikos kūrimo, be kita ko, rengti visuotinį protokolą dėl plastikų

III PRIEDAS

Įsipareigojimų kampanija

1.Europos Komisija kviečia suinteresuotuosius subjektus pateikti savanoriškus įsipareigojimus naudoti daugiau perdirbtų plastikų. Tikslas – užtikrinti, kad ES rinkoje iki 2025 m. naujuose produktuose būtų panaudota dešimt milijonų tonų perdirbtų plastikų.

2.Suinteresuotos įmonės ir (arba) pramonės asociacijos gali iki 2018 m. birželio 30 d. pateikti savo įsipareigojimus e. pašto adresu GROW-ENV-RPLASTICS-PLEDGE@ec.europa.eu

3.Siunčiant įsipareigojimus suinteresuotųjų subjektų prašoma pateikti Europos Komisijai duomenis, rodančius, kiek jų įsipareigojimas padės siekti 1 dalyje nurodyto kiekybinio tikslo. Tokie duomenys bus tvarkomi konfidencialiai ir naudojami vien tam, kad būtų galima stebėti, kokia bendra pažanga padaryta siekiant kiekybinio tikslo. Įsipareigojimai bus įvertinti kokybiniu, patikimumo ir pajėgumo laikytis paskelbtų terminų aspektu.

4.Suinteresuotieji subjektai kviečiami kartu su įsipareigojimais naudoti perdirbtas medžiagas pateikti įsipareigojimų dėl kitų strategijos aspektų, pavyzdžiui, dėl projektavimo numatant antrinio perdirbimo galimybę.

5.Gauti įsipareigojimai bus viešai paskelbti tam skirtoje svetainėje.

6.Iki 2018 m. spalio 31 d. Komisija pateiks gautų įsipareigojimų ir bendro jų indėlio siekiant 1 dalyje nurodyto kiekybinio tikslo vertinimą. Jei jų įnašas atrodys nepakankamas, Komisija ims svarstyti galimus tolesnius veiksmus, įskaitant reglamentavimą.

Top