30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/1

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 35 straipsnio 3 dalį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išmokų skyrimo nustatant reikalavimą, kad būtų naudojama tam tikrų kanapių veislių sertifikuota sėkla, ir kanapių veislių nustatymo bei to reglamento 32 straipsnio 6 dalyje nurodyto jose esančio tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekio tikrinimo tvarkos nustatymo taisyklių. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 (2) 9 straipsnyje dabar tik nustatyta pareiga naudoti Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge išvardytų veislių sėklą ir pagal Tarybos direktyvą 2002/57/EB (3) sertifikuotą sėklą. Šiuo metu Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 (4) 45 straipsnyje ir priede išdėstytas kanapių veislių nustatymo ir jose esančio THC kiekio tikrinimo taisykles reikėtų įtraukti į Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 9 straipsnį;

(2)

kanapių veislių nustatymo ir jose esančio THC kiekio tikrinimo taisykles pagrįstos prielaida, kad kanapės auginamos kaip pagrindiniai pasėliai, tačiau tos taisyklės nėra visiškai tinkamos tuo atveju, kai kanapės auginamos kaip tarpiniai pasėliai. Pastarasis auginimo būdas laikomas tinkamu pramoninėms kanapėms auginti ir yra suderinamas su aplinkosaugos reikalavimais, todėl abi šias nuostatas tikslinga suderinti siekiant atsižvelgti į kanapių, auginamų kaip tarpiniai pasėliai, savybes. Šiuo tikslu taip pat derėtų nustatyti kanapių, auginamų kaip tarpiniai pasėliai, apibrėžtį;

(3)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 24 straipsnyje nustatyti naudojimosi teisėmis į išmokas reikalavimai. Siekiant išvengti skirtingo aiškinimo, reikėtų patikslinti, kad, taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 31 straipsnio 1 dalies b punktą, teisės į išmokas dalis laikoma teise, kuria buvo visiškai pasinaudota. Tačiau turėtų būti aiškiai nustatyta, kad išmoka apskaičiuojama remiantis susijusia reikalavimus atitinkančio hektaro dalimi;

(4)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 38–48 straipsniuose išdėstytos Reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 nustatytos įprastos žalinimo praktikos nuostatas papildančios taisyklės. Atsižvelgiant į pirmaisiais šios praktikos taikymo metais sukauptą patirtį, reikia iš dalies pakeisti kai kuriuos šių taisyklių aspektus, kad ūkininkai ir nacionalinės administracijos galėtų paprasčiau taikyti įvairių rūšių žalinimo praktiką ir kartu būtų išsaugotas arba padidintas šios praktikos poveikis aplinkai ir klimatui. Visų pirma šie pakeitimai turėtų padėti įgyvendinti per ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą nustatytus veiksmus ir padidinti žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuriame pagal bendrą žemės ūkio politiką taikomos su biologine įvairove susijusios priemonės (5);

(5)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 40 straipsnyje nustatytose pasėliams įvairinti naudojamų skirtingų pasėlių dalių apskaičiavimo taisyklėse pasėlių įvairinimo laikotarpis grindžiamas valstybėse narėse taikoma tradicine auginimo praktika. Tikslinga leisti valstybėms narėms regionų arba paregionių lygmeniu nustatyti skirtingus pasėlių įvairinimo laikotarpius, atsižvelgiant į galimas nevienodas jų teritorijose vyraujančias klimato sąlygas. Kai kuriais konkrečiais atvejais, kai mažuose plotuose auginama daug įvairių pasėlių, siekiant supaprastinti pasėlių deklaracijas reikėtų leisti šiuos pasėlius deklaruoti kaip vieną mišriąją kultūrą;

(6)

kalbant apie pūdymui paliktą žemę, Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 2 dalyje būtina nustatyti laikotarpį, per kurį toje žemėje neturėtų būti vykdoma žemės ūkio gamyba, siekiant užtikrinti tokios žemės aplinkosauginį veiksmingumą ir išvengti jos painiojimo su kitais žemės plotais, pavyzdžiui, žolynais. Siekiant atsižvelgti į skirtingas agroklimato sąlygas visoje Sąjungoje, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti tokį laikotarpį, kad ūkininkai iki metų pabaigos galėtų vėl pradėti auginti pagrindines kultūras. Tačiau tas laikotarpis neturėtų būti trumpesnis nei šeši mėnesiai, kad būtų galima įgyvendinti aplinkosauginius tikslus ir išvengti painiojimo su kitais žemės plotais;

(7)

ekologiniu požiūriu svarbias vietoves deklaruojantiems ūkininkams kyla neaiškumų dėl to, kaip atskirti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalyje išvardytus įvairius kraštovaizdžio elementus. Siekiant sumažinti šiuos neaiškumus, supaprastinti valstybių narių institucijų vykdomą sistemos administravimą ir atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduria ekologiniu požiūriu svarbias vietoves deklaruojantys ūkininkai, tos nuostatos a punkte nurodytos gyvatvorės bei medžių juostos ir c punkte nurodyta medžių eilė turėtų būti laikomos vienos rūšies kraštovaizdžio elementais, kuriems taikomas vienas matmenų apribojimas. Be to, dėl tų pačių priežasčių Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalies d punkte nurodyti plotai turėtų būti įtraukti į laukuose augančių atžalynų grupę;

(8)

be to, nors Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 51 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad reikėtų nustatyti didžiausią kraštovaizdžio elemento dydį siekiant užtikrinti, kad ta vietovė yra daugiausia žemės ūkio paskirties, dėl šių matavimų apribojimų neturėtų būti neatsižvelgiama į elementus, kurių matmenys viršija nustatytuosius, tačiau kurie yra vertingi biologinės įvairovės požiūriu. Todėl žemės plotai, kurie gali būti laikomi kraštovaizdžio elementais pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalį, turėtų būti apskaičiuojami atsižvelgiant į didžiausią elemento dydį;

(9)

atsižvelgiant į didelę Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje ir 45 straipsnio 5 dalyje nurodytos pakrantės augmenijos aplinkosauginę naudą, tikslinga nustatyti, kad apskaičiuojant ekologiniu požiūriu svarbių vietovių plotą būtų įtraukiama visa pakrančių augmenija;

(10)

dėl tų pačių 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, susijusių su Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalimi, šiuo metu tos nuostatos e punkte nurodyti lauko paribiai turėtų būti įtraukti į to reglamento 45 straipsnio 5 dalyje nurodytas apsaugines juostas ir reikėtų nustatyti vieną matmenų apribojimą, taikomą apsauginėms juostoms ir lauko paribiams. Toks didžiausias apsauginių juostų ir lauko paribių matmuo turėtų būti taikomas plotams, kurie pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 5 dalį gali būti laikomi apsauginėmis juostomis ir lauko paribiais. Siekiant ūkininkams suteikti daugiau lankstumo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (6) II priede nurodytų pagal 1 GAAB, 1 VR arba 10 VR saugomų apsauginių juostų ir tame priede nurodytų pagal 7 GAAB, 2 VR arba 3 VR saugomų lauko paribių apibrėžtis turėtų būti papildyta įtraukiant kitas apsaugines juostas ir lauko paribius, t. y. bet kokios kitos rūšies juostas, nepriskiriamas prie šių dviejų kategorijų pagal kompleksinės paramos taisykles;

(11)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis leidžiama laikyti prie ariamosios žemės prijungtus kraštovaizdžio elementus ir apsaugines juostas. Siekiant kuo didesnės Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų kraštovaizdžio elementų ir apsauginių juostų aplinkosauginės naudos, taip pat skatinti papildomų elementų apsaugą ir išsaugojimą, į šią nuostatą reikėtų įtraukti taisykles, kuriomis suteikiama lankstumo leidžiant atsižvelgti į kitus aplinkosaugos požiūriu vertingus elementus, kurie atitinka šių ekologiniu požiūriu svarbių vietovių apibrėžtį, tačiau nėra prijungti prie ūkio ariamosios žemės. Todėl tais atvejais, kai tokia apsauginė juosta arba kraštovaizdžio elementas yra prijungti prie ekologiniu požiūriu svarbios vietovės, kuri yra tiesiogiai prijungta prie ūkio ariamosios žemės, jie taip pat turėtų būti pripažinti ekologiniu požiūriu svarbia vietove;

(12)

dėl tų pačių 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, susijusių su Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 4 dalimi, didžiausi nustatyti to reglamento 45 straipsnio 7 dalyje nurodytų prie miško pakraščių esančių reikalavimus atitinkančių hektarų juostų matmenys turėtų būti taikomi plotui, kuris pagal tą nuostatą gali būti laikomas tokia juosta;

(13)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos g punkto nuostatas, reikėtų patikslinti, kad reikalavimus dėl mineralinių trąšų ir (arba) augalų apsaugos produktų naudojimo reikia nustatyti tik tuomet, kai tokias medžiagas leidžiama naudoti;

(14)

dabartinis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 9 dalyje nustatytas tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos sėjimo terminas ne visuomet atitinka agronomines ir klimato sąlygas. Norint geriau siekti šios rūšies ekologiniu požiūriu svarbių vietovių aplinkosaugos tikslų, tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos sėjos terminą tikslinga pakeisti trumpiausiu laikotarpiu, per kurį tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos plotai turi būti apsėti. Kad būtų galima užtikrinti reikiamą lankstumą leidžiant atsižvelgti į sezonines oro sąlygas, valstybėms narėms turėtų būti leista tą laikotarpį nustatyti tinkamiausiu geografiniu lygmeniu. Nuolatinis tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos auginimas yra vienas iš pagrindinių veiksmingo nitratų likučių sugėrimo veiksnių ir dirvožemio panaudojimo būdų tuo metu, kai jame neauginami pagrindiniai pasėliai, todėl trumpiausia laikotarpio trukmė turėtų būti nustatyta Sąjungos lygmeniu. Siekiant nuosekliai laikytis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies i punkte pateiktos žolės ar kitų žolinių pašarų apibrėžties, į pagrindinį pasėlį turėtų būti leidžiama įsėti ankštinius augalus. Be to, siekiant suderinti lygiavertes praktikos rūšis, kurioms taikomi Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose atitinkamai nurodyti įsipareigojimai ir sertifikavimo sistemos, reikėtų suvienodinti tarpinių pasėlių ar žaliosios dangos pripažinimo ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis taisykles;

(15)

nors paprastai plotai, apsėti tik azotą fiksuojančiais pasėliais, turėtų būti laikomi ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis, taikant tradicinę tokių pasėlių auginimo praktiką, jie dažnai maišomi su kitais pasėliais, todėl pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 10 dalį būtų tikslinga leisti ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis laikyti plotus, apsėtus mišriais pasėliais, jei užtikrinama, kad tokiuose mišriuose pasėliuose vyrauja azotą fiksuojantys pasėliai. Be to, remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos taikymo patirtimi ir atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/676/EEB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (8) įgyvendinimą, nebereikia nustatyti konkrečių taisyklių dėl šių azotą fiksuojančių pasėlių geografinės vietos. Vietoje to, siekiant prisidėti prie valstybių narių pastangų išvengti azoto išplovimo rizikos rudenį, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, jei reikia, nustatyti papildomas su azotą fiksuojančiais pasėliais susijusias sąlygas. Be to, siekiant suderinti lygiavertes praktikos rūšis, kurioms taikomi Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose atitinkamai nurodyti įsipareigojimai ir sertifikavimo sistemos, reikėtų suvienodinti azotą fiksuojančių pasėlių pripažinimo ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis taisykles;

(16)

iš Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 taikymo patirties matyti, kad reikia išsamiau išdėstyti kai kurias su ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšimis susijusias nuostatas, kaip antai reikalavimą, kad negali būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba, įskaitant taisykles dėl šienavimo ir gyvulių ganymo, siekiant biologinės įvairovės tikslų ir suderinamumo su kitomis bendros žemės ūkio politikos priemonėmis. Visų pirma, kalbant apie reikalavimą, kad ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse, nurodytose Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 45 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies e punkte, 5 ir 7 dalyse, negali būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba, reikėtų patikslinti, kad gamyba turi būti suprantama kaip žemės ūkio veikla, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje, o ne platesne to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose nurodyta prasme, ir neturi daryti poveikio taisyklėms dėl minimalios dirvožemio dangos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede nurodytą 4 GAAB. Be to, siekiant didesnės aplinkosauginės naudos, turėtų būti skatinami ūkininkų veiksmai, visų pirma tie, kuriais prisidedama prie augalų apdulkinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir didinimo, žaliosios dangos kūrimo ir kurie dabar laikomi agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimais;

(17)

atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio įgyvendinimo metais trijų pagrindinių rūšių plotuose, kuriuos ūkininkai deklaravo kaip ekologiniu požiūriu svarbias vietoves (pūdymui palikta žemė, tarpiniai pasėliai arba žalioji danga ir azotą fiksuojantys pasėliai), yra arba gali būti nuimamas derlius, ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse gali būti naudojami augalų apsaugos produktai. Todėl, saugant ir gerinant biologinę įvairovę ir laikantis žalinimo tikslų, tikslinga uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus šiose ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse, kuriose yra arba gali būti nuimamas derlius: pūdymui paliktoje žemėje, prie miško pakraščių esančiose reikalavimus atitinkančiose hektarų juostose, kuriose vykdoma žemės ūkio gamyba, tarpiniuose pasėliuose ar žaliojoje dangoje ir azotą fiksuojančiuose pasėliuose. Jei tarpiniai pasėliai ar žalioji danga įveisiami į pagrindinius pasėlius įsėjant žolę arba ankštinius augalus, siekiant dėl proporcingumo išvengti pagrindinių pasėlių ploto valdymui įtakos turinčių pasekmių, toks draudimas turėtų būti taikomas nuo pagrindinių pasėlių derliaus nuėmimo momento. Siekiant užtikrinti, kad draudimas derėtų su įprastais agronominiais metodais, užtikrinti teisinį tikrumą ir nesukelti administracinių sunkumų ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms, reikėtų nurodyti, kad draudimas įsėti turi būti taikomas bent trumpiausią laikotarpį, lygų trumpiausiam laikotarpiui, kuriuo tarpiniai pasėliai ar žalioji danga turi būti apsėti įvairių augalų rūšių sėklų mišiniu, arba iki kitos pagrindinių pasėlių sėjos;

(18)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 49 straipsnyje nustatytos taisyklės, pagal kurias juridiniai asmenys gali pasinaudoti išmoka jauniesiems ūkininkams, numatyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 49 straipsnio 3 dalies taikymo patirtimi, reikėtų patikslinti, kaip aiškinti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą reikalavimą dėl datos, kurią jaunasis ūkininkas, veiksmingai ilgą laiką kontroliuojantis juridinį asmenį, turi atitikti amžiaus ribą. Visų pirma reikėtų patikslinti, kad jaunasis ūkininkas turi neviršyti 40 metų amžiaus ribos tais metais, kuriais jaunojo ūkininko kontroliuojamas juridinis asmuo pirmą kartą teikia paraišką pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą;

(19)

remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 53 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, savanoriškos susietosios paramos už vienetą sumą sudaro sumos, nustatytos atitinkamai priemonei finansuoti, ir pagal 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą taikomų kiekybinių apribojimų arba hektarų ar gyvulių, už kuriuos tais metais gali būti skiriama parama, skaičiaus santykis. Šią nuostatą reikėtų performuluoti taip, kad valstybės narės galėtų nustatyti paramos už vienetą sumą, kurios dydis būtų tarp šių dviejų verčių tais atvejais, kai vienetų, už kuriuos gali būti skiriama parama, skaičius yra mažesnis nei nustatyti kiekybiniai apribojimai;

(20)

remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 64 straipsnio 5 dalimi, jeigu valstybė narė taiko vienkartinės išmokos už plotus sistemą pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 36 straipsnį, ji iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Komisijai pateikia bendrą hektarų, kuriuos ūkininkai deklaravo pagal tą sistemą, skaičių. Tačiau ši informacija Komisijai kasmet daug išsamiau pateikiama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 9 straipsnio 1 dalį. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 639/2014 64 straipsnio 5 dalį galima išbraukti;

(21)

remiantis Komisijos patirtimi administruojant pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 65 straipsnį teikiamus su žalinimu susijusius pranešimus, reikėtų šiek tiek pakeisti šių pranešimų turinį, įskaitant susijusį su šiuo reglamentu iš dalies keičiamomis Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 639/2014 išdėstytomis žalinimo nuostatomis;

(22)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 67 straipsnio 2 dalį valstybės narės Komisijai turi nurodyti bendrą paramos gavėjų skaičių, skirtų išmokų sumą, taip pat bendrą plotą ir bendrą gyvulių skaičių, už kuriuos faktiškai išmokėta parama pagal kiekvieną susietosios paramos priemonę ir kiekvieną konkretų ūkininkavimo būdą arba kiekvienam konkrečiam žemės ūkio sektoriui;

(23)

nuo 2015 paraiškų teikimo metų valstybės narės, remdamosi Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 9 straipsnio 1 ir 3 dalimis, perduoda informaciją apie bendrą paramos gavėjų skaičių ir bendrą plotą arba bendrą gyvulių skaičių, dėl kurių teikiama paraiška ir kurie nustatyti pagal kiekvieną savanoriškos susietosios paramos priemonę. Be to, nuo 2016 paraiškų teikimo metų valstybių narių pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (9) 10 straipsnį teikiamus pranešimus bus įtraukiama išmokų, skirtų pagal kiekvieną susietosios paramos priemonę, suma. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 639/2014 67 straipsnio 2 dalis turėtų būti išbraukta;

(24)

Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(25)

dėl tam tikrų Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 nuostatų, susijusių su ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšimis, pakeitimų reikia iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedą – visų pirma, kai reikia, pritaikyti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšių sąrašą ir atitinkamus koeficientus. Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 45 konstatuojamoje dalyje pabrėžiama nuoseklaus ekologiniu požiūriu svarbių vietovių kūrimo svarba. Todėl lygiavertės praktikos rūšims taikomi perskaičiavimo ir svoriniai koeficientai turi būti suderinti su panašiai arba tokiai pat įprastinei praktikai taikomais koeficientais. Siekiant teisinio tikrumo ir norint užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(26)

šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo. Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 49 straipsnio 3 dalies patikslinimas ir to reglamento 53 straipsnio 2 dalies antros pastraipos performulavimas atspindi šių nuostatų aiškinimą nuo to reglamento taikymo pradžios, todėl šie pakeitimai turėtų būti taikomi atgaline data. Atsižvelgiant į tai, kiek nacionalinėms valdžios institucijoms reikia laiko, kad jos galėtų atnaujinti savo administracines priemones ir gerokai iš anksto informuotų ūkininkus apie šiuo reglamentu atliktus žalinimo nuostatų pakeitimus, tie pakeitimai turėtų būti taikomi tik paramos paraiškoms, susijusioms su 2018 m. sausio 1 d. prasidedančiais kalendoriniais metais. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė juos taikyti paramos paraiškoms, susijusioms su 2017 kalendoriniais metais, atsižvelgiant į tai, kad bet kokie šiuo klausimu priimti sprendimai turėtų būti nuoseklūs ūkininkų atžvilgiu. Turėtų būti numatyta prievolė pranešti apie atitinkamus ankstesnių tais kalendoriniais metais pateiktų pranešimų pakeitimus,

(1)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Kanapės

1.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalį, kanapėms auginti naudojamų plotų atitiktis reikalavimams nustatoma atsižvelgiant į tų metų, už kuriuos skiriama išmoka, kovo 15 d. pagal Tarybos direktyvos 2002/53/EB (*1) 17 straipsnį paskelbtame Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge pateiktų veislių sėklos naudojimą. Sėkla sertifikuojama pagal Tarybos direktyvą 2002/57/EB (*2).

2.   Valstybės narės nustato Δ9-tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekio nustatymo kanapių veislėse sistemą ir gali taikyti III priede nustatytą metodą.

3.   Kompetentinga valstybės narės institucija registruoja su THC kiekio patikrinimo rezultatais susijusią informaciją. Tokią informaciją kiekvienos veislės atveju sudaro bent kiekviename mėginyje nustatytas procentine dalimi šimtųjų tikslumu išreikštas THC kiekis, taikyta procedūra, atliktų tyrimų skaičius, vietos, kurioje paimtas mėginys, nuoroda ir priemonės, kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu.

4.   Jei THC kiekio visuose konkrečios veislės mėginiuose vidurkis viršija Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje nustatytą kiekį, kitais paraiškų teikimo metais valstybės narės atitinkamos veislės atžvilgiu taiko šio reglamento III priede aprašytą B procedūrą. Ta procedūra taikoma ir vėlesniais paraiškų teikimo metais, nebent visi konkrečios veislės patikrinimo rezultatai neviršytų Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje nustatyto THC kiekio.

5.   Jei THC kiekio visuose konkrečios veislės mėginiuose vidurkis ir antraisiais metais viršija Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 6 dalyje nustatytą kiekį, valstybė narė, remdamasi Direktyvos 2002/53/EB 18 straipsniu, praneša Komisijai apie prašymą leisti uždrausti prekiauti ta veisle. Toks pranešimas atsiunčiamas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 792/2009 (*3) ne vėliau kaip iki kitų paraiškų teikimo metų sausio 15 d. Nuo tų paraiškų teikimo metų laikoma, kad veislė, su kuria susijęs šis prašymas, neatitinka tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų atitinkamoje valstybėje narėje.

6.   Taikant šį reglamentą kanapėmis, auginamomis kaip tarpiniai pasėliai, laikomi po atitinkamų metų birželio 30 d. pasėti kanapių pasėliai.

7.   Kanapės ir toliau auginamos įprastomis sąlygomis pagal vietos tradicijas, o jų derlius nuimamas ne anksčiau kaip 10 dienų po žydėjimo pabaigos, kad būtų galima atlikti taikant šį straipsnį reikalingus patikrinimus. Kanapės, auginamos kaip tarpiniai pasėliai, ir toliau auginamos įprastomis sąlygomis pagal vietos tradicijas, ne trumpiau kaip iki vegetacijos periodo pabaigos.

Tačiau valstybės narės gali leisti nuimti kanapių derlių prasidėjus žydėjimui ir nepraėjus 10 dienų nuo žydėjimo pabaigos, jeigu inspektoriai nurodo, kuriose reprezentatyviose kiekvieno sklypo dalyse kanapės turi būti toliau auginamos ne mažiau kaip 10 dienų nuo žydėjimo pabaigos, kad būtų galima atlikti patikrinimą taikant III priede nustatytą metodą.

(*1)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL L 193, 2002 7 20, p. 1)."

(*2)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (OL L 193, 2002 7 20, p. 74)."

(*3)  2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės (OL L 228, 2009 9 1, p. 3).“"

(2)

24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jeigu ūkininkas deklaruoja teises į išmokas, kurių skaičius viršija jo bendrą reikalavimus atitinkantį plotą, deklaruotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 33 straipsnio 1 dalį, teisė į išmokas arba teisės į išmokas dalis, kuri iš dalies viršija reikalavimus atitinkantį plotą, taikant to reglamento 31 straipsnio 1 dalies b punktą laikoma visiškai išnaudota. Tačiau išmoka apskaičiuojama remiantis susijusia reikalavimus atitinkančio hektaro dalimi.“

(3)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(4)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(5)

49 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jaunasis ūkininkas, veiksmingai ilgą laiką kontroliuojantis juridinį asmenį, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnio 2 dalies b punktą turi būti ne vyresnis nei 40 metų amžiaus tais metais, kuriais jaunojo ūkininko kontroliuojamas juridinis asmuo pirmą kartą teikia paraišką pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą.“

(6)

53 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Metinė išmoka nurodoma kaip paramos už vienetą suma. Ji gali būti viena iš toliau nurodytų sumų arba, jei plotas ar gyvulių, už kuriuos gali būti skiriama parama, skaičius neviršija ploto ar gyvulių skaičiaus, nustatytų remiantis šios dalies pirma pastraipa, viena iš šių sumų:

(7)

64 straipsnio 5 dalis išbraukiama.

(8)

65 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(9)

67 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

(10)

Įterpiamas III priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento I priede.