2012D0757 — LT — 01.07.2015 — 001.001

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

KOMISIJOS SPRENDIMAS 2012 m. lapkričio 14 d. dėl Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8075) (Tekstas svarbus EEE) (2012/757/ES) (OL L 345 2012.12.15, p. 1)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
M1	KOMISIJOS SPRENDIMAS 2013 m. gruodžio 2 d.	L 323	35	4.12.2013
►M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/995 2015 m. birželio 8 d.	L 165	1	30.6.2015

pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 101, 4.4.2014, p.  15 (2012/757/ES)

---

▼B

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 14 d.

dėl Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8075)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/757/ES)

▼M2

1 straipsnis

Dalykas

Patvirtinama I priede pateikta visos Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninė sąveikos specifikacija (TSS).

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  I priede pateikta TSS taikoma Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, apibūdintam Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.5 skirsnyje.

2.  Ši TSS taikoma šiems tinklams:

Ji neapima Direktyvos 2008/57/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų.

3 straipsnis

Neišspręsti klausimai

1.  Jei I priedo I priedėlyje pažymėta, kad klausimas neišspręstas, sąlygos, kurių turi būti laikomasi pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 3 dalį tikrinant sąveikos atitiktį, yra sąlygos, nustatytos valstybės narės, kurioje vykdomas traukinių eismo organizavimas, nacionalinėse taisyklėse.

2.  Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie atitinkamas nacionalines taisykles.

3a straipsnis

Specifiniai atvejai

1.  I priedo 7.3 skirsnyje nurodytais specifiniais atvejais sąlygos, kurių turi būti laikomasi pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 3 dalį tikrinant sąveikos atitiktį, yra sąlygos, nustatytos valstybės narės, kurioje vykdomas traukinių eismo organizavimas, nacionalinėse taisyklėse.

2.  Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie atitinkamas nacionalines taisykles.

3b straipsnis

Pranešimas apie dvišalius susitarimus

Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša apie šių tipų susitarimus, nebent apie juos jau pranešta pagal Komisijos sprendimą 2006/920/EB ( 6 ), Sprendimą 2008/231/EB, Sprendimą 2011/314/ES arba šį sprendimą:

3c straipsnis

Pranešimas apie taisykles dėl traukinio galą žyminčių ženklų tipo

Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša apie taisykles, kuriomis nustatomas traukinio galą žyminčių ženklų tipas, kaip nurodyta I priedo 4.2.2.1.3.2 ir 4.2.2.1.3.3 skirsniuose, nebent apie jas jau pranešta pagal sprendimus 2006/920/EB, 2008/231/EB, 2011/314/ES arba šį sprendimą.

3d straipsnis

Įgyvendinimas

1.  Sąveikaus traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio įgyvendinimo etapai nustatyti I priedo 7 skirsnyje.

2.  Valstybės narės, vadovaudamosi I priedo 7 skirsniu, parengia nacionalinį įgyvendinimo planą, kuriame aprašo, kokių veiksmų planuoja imtis, kad laikytųsi šio sprendimo.

Valstybės narės apie savo nacionalinius įgyvendinimo planus Komisijai praneša ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d. Valstybės narės taip pat praneša apie galimą šių nacionalinių įgyvendinimo planų atnaujinimą.

3.  Komisija nacionalinius įgyvendinimo planus ir jų vėlesnius pakeitimus skelbia savo interneto svetainėje ir, pasitelkusi Direktyvoje 2008/57/EB nurodytą komitetą, informuoja apie juos valstybes nares.

4.  Nereikalaujama, kad savo atnaujintus įgyvendinimo planus jau atsiuntusios valstybės narės juos siųstų dar kartą.

▼B

4 straipsnis

Sprendimai 2008/231/EB ir 2011/314/ES panaikinami 2014 m. sausio 1 d.

5 straipsnis

Sprendimas 2007/756/EB iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnis

1.  Agentūra savo interneto svetainėje paskelbia Sprendimo 2007/756/EB 6 priedėlio 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nurodytų kodų sąrašus.

2.  Agentūra nuolat atnaujina 1 dalyje nurodytus kodų sąrašus ir informuoja Komisiją apie visus jų pakeitimus. Apie šių sąrašų pokyčius Komisija valstybes nares informuoja per komitetą, įsteigtą pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnį.

7 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

▼M2

---

I PRIEDAS

TURINYS
1.	Įvadas
1.1.	Techninė taikymo sritis
1.2.	Geografinė taikymo sritis
1.3.	Šios TSS turinys
2.	Posistemio ir taikymo srities apibrėžimas
2.1.	Posistemis
2.2.	Taikymo sritis
2.2.1.	Darbuotojai ir traukiniai
2.2.2.	Principai
2.2.3.	Taikomumas esamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai
3.	Esminiai reikalavimai
3.1.	Esminių reikalavimų laikymasis
3.2.	Esminių reikalavimų apžvalga
4.	Posistemio charakteristikos
4.1.	Įvadas
4.2.	Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai
4.2.1.	Su darbuotojais susiję reikalavimai
4.2.1.1.	Bendrieji reikalavimai
4.2.1.2.	Mašinistams skirti dokumentai
4.2.1.2.1.	Mašinisto taisyklių sąvadas
4.2.1.2.2.	Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas
4.2.1.2.2.1.	Maršruto vadovo parengimas
4.2.1.2.2.2.	Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas
4.2.1.2.2.3.	Mašinisto informavimas realiu laiku
4.2.1.2.3.	Tvarkaraščiai
4.2.1.2.4.	Riedmenys
4.2.1.3.	Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus
4.2.1.4.	Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, duodantiems leidimą traukiniams važiuoti
4.2.1.5.	Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas
4.2.2.	Su traukiniais susiję reikalavimai
4.2.2.1.	Traukinio matomumas
4.2.2.1.1.	Bendrasis reikalavimas
4.2.2.1.2.	Priekis
4.2.2.1.3.	Galas
4.2.2.2.	Traukinio girdimumas
4.2.2.2.1.	Bendrasis reikalavimas
4.2.2.2.2.	Valdymas
4.2.2.3.	Riedmenų identifikavimas
4.2.2.4.	Keleivių ir krovinio sauga
4.2.2.4.1.	Krovinio sauga
4.2.2.4.2.	Keleivių sauga
4.2.2.5.	Traukinio formavimas
4.2.2.6.	Traukinio stabdymas
4.2.2.6.1.	Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai
4.2.2.6.2.	Stabdymo charakteristikos ir didžiausias leidžiamas greitis
4.2.2.7.	Traukinio sąstato parangos užtikrinimas
4.2.2.7.1.	Bendrasis reikalavimas
4.2.2.7.2.	Būtinieji duomenys
4.2.2.8.	Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumo reikalavimai
4.2.2.9.	Mašinisto budrumas
4.2.3.	Su traukinių eismu susiję reikalavimai
4.2.3.1.	Traukinio planavimas
4.2.3.2.	Traukinių identifikavimas
4.2.3.2.1.	Traukinio numerio formatas
4.2.3.3.	Traukinio išvykimas
4.2.3.3.1.	Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą
4.2.3.3.2.	Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę
4.2.3.4.	Eismo valdymas
4.2.3.4.1.	Bendrieji reikalavimai
4.2.3.4.2.	Pranešimas apie traukinį
4.2.3.4.2.1.	Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą
4.2.3.4.2.2.	Numatomas perdavimo laikas
4.2.3.4.3.	Pavojingieji kroviniai
4.2.3.4.4.	Kokybės valdymas
4.2.3.5.	Duomenų registravimas
4.2.3.5.1.	Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje
4.2.3.5.2.	Kontrolės duomenų registravimas traukinyje
4.2.3.6.	Naudojimas pablogėjusiomis sąlygomis
4.2.3.6.1.	Kitų naudotojų informavimas
4.2.3.6.2.	Traukinių mašinistų informavimas
4.2.3.6.3.	Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės
4.2.3.7.	Avarinės situacijos valdymas
4.2.3.8.	Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju
4.3.	Funkcinės ir techninės sąsajų specifikacijos
4.3.1.	Sąsajos su infrastruktūros posistemio TSS
4.3.2.	Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS
4.3.3.	Sąsajos su riedmenų posistemio TSS
4.3.3.1.	Sąsajos su lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS
4.3.3.2.	Sąsajos su vagonų posistemio TSS
4.3.4.	Sąsajos su energijos posistemio TSS
4.3.5.	Sąsajos su geležinkelio tunelių saugos TSS
4.4.	Eksploatavimo taisyklės
4.5.	Techninės priežiūros taisyklės
4.6.	Profesinė kvalifikacija
4.6.1.	Profesinis išmanymas
4.6.2.	Kalbinė kompetencija
4.6.2.1.	Principai
4.6.2.2.	Žinių lygis
4.6.3.	Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas
4.6.3.1.	Pagrindiniai elementai
4.6.3.2.	Mokymo poreikių analizė ir atnaujinimas
4.6.4.	Pagalbiniai darbuotojai
4.7.	Sveikatos ir darbo saugos sąlygos
4.7.1.	Įvadas
4.7.2.	Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas
4.7.2.1.	Prieš paskiriant
4.7.2.1.1.	Minimalus sveikatos patikrinimo turinys
4.7.2.1.2.	Psichologinis įvertinimas
4.7.2.2.	Po paskyrimo
4.7.2.2.1.	Reguliarių sveikatos patikrinimų dažnumas
4.7.2.2.2.	Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys
4.7.2.2.3.	Papildomi sveikatos patikrinimai ir (arba) psichologiniai įvertinimai
4.7.3.	Medicininiai reikalavimai
4.7.3.1.	Bendrieji reikalavimai
4.7.3.2.	Regos reikalavimai
4.7.3.3.	Klausos reikalavimai
4.8.	Infrastruktūros ir transporto priemonių registrai
4.8.1.	Infrastruktūra
4.8.2.	Riedmenys
5.	Sąveikos sudedamosios dalys
5.1.	Apibrėžtis
5.2.	Sudedamųjų dalių sąrašas
6.	Sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti vertinimas ir posistemio patikra
6.1.	Sąveikos sudedamosios dalys
6.2.	Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis
6.2.1.	Principai
7.	Įgyvendinimas
7.1.	Principai
7.2.	Įgyvendinimo rekomendacijos
7.3.	Specifiniai atvejai
7.3.1.	Įvadas
7.3.2.	Specifinių atvejų sąrašas
7.3.2.1.	Laikinasis Estijos, Latvijos ir Lietuvos specifinis atvejis (T2)
7.3.2.2.	Laikinasis Airijos ir Jungtinės Karalystės specifinis atvejis (T3)
7.3.2.3.	Laikinasis Suomijos specifinis atvejis (P1)
7.3.2.4.	Nuolatinis Suomijos specifinis atvejis
A priedėlis.	ERTMS/ETCS naudojimo taisyklės
B priedėlis.	Bendri veiklos principai ir taisyklės
C priedėlis.	Su sauga susijusių pranešimų teikimo metodika
D priedėlis.	Elementai, kuriuos infrastruktūros valdytojas turi pateikti geležinkelio įmonei, kad ši galėtų sudaryti maršruto vadovą ir nustatyti traukinio suderinamumą su numatomu maršrutu
E priedėlis.	Kalbos ir bendravimo lygis
F priedėlis.	Minimalūs profesinės kvalifikacijos elementai, svarbūs su traukinių lydėjimu susijusioms užduotims
G priedėlis.	Minimalūs profesinės kvalifikacijos elementai, svarbūs su traukinių rengimu susijusioms užduotims
H priedėlis.	Riedmenų identifikavimas
I priedėlis.	Neišspręstų klausimų sąrašas
J priedėlis.	Terminų sąrašas

1.   ĮVADAS

1.1.    Techninė taikymo sritis

Ši techninė sąveikos specifikacija (TSS) taikoma traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, nurodytam Direktyvos 2008/57/EB II priedo 1 punkte pateiktame sąraše. Daugiau informacijos apie šį posistemį pateikta 2 skyriuje.

Techninėje sąveikos specifikacijoje prireikus nustatyti skirtingi paprastųjų geležinkelių ir Direktyvos 2008/57/EB I priedo 2.1 skirsnyje apibrėžtų greitųjų geležinkelių reikalavimai.

1.2.    Geografinė taikymo sritis

Geografinė šios TSS taikymo sritis – visos geležinkelių sistemos tinklas, kurį sudaro:

išskyrus Direktyvos 2008/57/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

1.3.    Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

Be to, pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 5 dalį gali būti numatyti specifiniai atvejai kiekvienai TSS. Tokie atvejai nurodyti 7 skyriuje.

Taip pat šioje TSS (4 skyriuje) pateikiamos specifinės naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, taikomos šio priedo 1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodytose taikymo srityse.

2.   POSISTEMIO IR TAIKYMO SRITIES APIBRĖŽIMAS

2.1.    Posistemis

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis apibrėžtas Direktyvos 2008/57/EB II priedo 2.5 skirsnyje:

2.2.    Taikymo sritis

Ši TSS taikoma infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, susijusiam su traukinių eksploatavimu 1.2 skyriuje apibrėžtoje Europos geležinkelių sistemoje.

2.2.1.    Darbuotojai ir traukiniai

4.6 ir 4.7 skirsniai taikomi tiems darbuotojams, kurie atlieka saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su traukinio lydėjimu.

4.6.2 skirsnis taikomas traukinių mašinistams, kaip nustatyta Direktyvos 2007/59/EB VI priedo 8 skyriuje.

Valstybėse narėse bus taikomas darbuotojų, kurie vykdo su traukinių išleidimu ir leidimo traukiniams važiuoti davimu susijusias saugos atžvilgiu svarbias užduotis, profesinės kvalifikacijos ir reikalavimų, susijusių su jų sveikatos ir darbo saugos sąlygomis, tarpusavio pripažinimas.

Darbuotojams, kurie atlieka saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su galutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną (-as) ir darbu už bet kurios (-ų) „pasienio“ vietovės (-ių), kuri (kurios) nurodyta (-os) tinklo infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose ir įtraukta (-os) į jo įgaliojimus saugos srityje, ribų, taikomas 4.6 skirsnis, o valstybės narės abipusiškai pripažįsta reikalavimus pagal 4.7 skirsnį. Jei visi traukinį sudarantys riedmenys pervažiuoja valstybės sieną tik iki „pasienio“ vietovės (-ių), nelaikoma, kad traukinys naudojamas tarptautinei paslaugai teikti.

2.2.2.    Principai

Ši TSS taikoma tiems traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio elementams (kaip nustatyta 4 skyriuje), kuriuose iš esmės yra geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų veiklos sąsajų ir kur sąveika būtų ypač naudinga.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai privalo nustatyti tinkamus procesus, kad užtikrintų atitiktį visiems su taisyklėmis, tvarka ir dokumentais susijusiems reikalavimams. Šių procesų nustatymas yra svarbi geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo taikomos saugos valdymo sistemos dalis, kaip reikalaujama Direktyvoje 2004/49/EB ( 7 ). Pačią saugos valdymo sistemą, prieš išduodama saugos sertifikatą ir (arba) suteikdama įgaliojimus saugos srityje, vertina kompetentinga nacionalinė saugos institucija.

2.2.3.    Taikomumas esamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

Nors didžioji dalis šios TSS reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, tam tikri reikalavimai taip pat yra susiję su eksploatavimo atžvilgiu svarbiomis fizinėmis sudedamosiomis dalimis, traukiniais ir geležinkelių riedmenimis.

Šių elementų projektavimo kriterijai aprašyti kitų posistemių (pvz., geležinkelių riedmenų) TSS. Taikant šią TSS atsižvelgiama į tų elementų eksploatacinę funkciją.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.    Esminių reikalavimų laikymasis

Kaip nustatyta Direktyvos 2008/57/EB 4 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti tos Direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus.

3.2.    Esminių reikalavimų apžvalga

Esminiai reikalavimai apima:

Remiantis Direktyva 2008/57/EB, esminiai reikalavimai gali būti bendrai taikomi visai Europos geležinkelių sistemai arba specialiai kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinamas Direktyvos 2008/57/EB III priede ir šioje TSS išdėstytų esminių reikalavimų atitikimas.

4.   POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.    Įvadas

Atsižvelgiant į visus taikomus pagrindinius reikalavimus, traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemį, kaip aprašyta 2.2 skirsnyje, sudaro tik šiame skyriuje nurodyti elementai.

Pagal Direktyvą 2012/34/ES ( 8 ) infrastruktūros valdytojas atsakingas už visų reikalavimų, kuriuos, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir šiame skyriuje nustatytus funkcinius ar techninius reikalavimus, turi atitikti traukiniai, kuriems leidžiama važiuoti jo tinkle, nurodymą.

4.2.    Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiui taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

4.2.1.    Su darbuotojais susiję reikalavimai

4.2.1.1.    Bendrieji reikalavimai

Šis skirsnis taikomas darbuotojams, kurie prisideda prie posistemio naudojimo atlikdami saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo sąsaja.

Be to, šioje TSS nustatomi darbuotojams (kaip apibrėžta 2.2.1 skirsnyje) taikomi reikalavimai, susiję su:

4.2.1.2.    Mašinistams skirti dokumentai

Traukinį eksploatuojanti geležinkelio įmonė turi mašinistui suteikti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus jo pareigoms atlikti.

Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.

4.2.1.2.1.   Mašinisto taisyklių sąvadas

Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros turi būti pateiktos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamajame mašinisto taisyklių sąvade.

Mašinisto taisyklių sąvade turi būti pateikti reikalavimai, taikomi visiems mašinisto darbo maršrutams ir tuose maršrutuose naudojamiems riedmenims, atsižvelgiant į darbą įprastomis ir pablogėjusiomis sąlygomis bei darbą galimų avarinių situacijų atveju.

Mašinisto taisyklių sąvadas turi apimti du skirtingus aspektus:

Į sąvadą turi būti įtrauktos procedūros, apimančios bent šiuos aspektus:

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už mašinisto taisyklių sąvado parengimą.

Geležinkelio įmonė turi pateikti visos infrastruktūros, kurioje dirbs jos mašinistai, aiškų mašinisto taisyklių sąvadą.

Mašinisto taisyklių sąvadą geležinkelio įmonė turi sudaryti taip, kad mašinistas galėtų laikytis visų eksploatavimo taisyklių.

Sąvadas turi turėti du priedėlius:

Iš anksto parengti pranešimai ir blankai turi būti infrastruktūros valdytojo (-ų) vartojama kalba.

Mašinisto taisyklių sąvadas rengiamas ir atnaujinamas šiais etapais:

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad mašinisto taisyklių sąvade būtų pateikta išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.   Su darbo maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir su ja susijusios geležinkelio kelio įrangos aprašymas

Mašinistams turi būti pateiktas su jų darbo maršrutu susijusių geležinkelio linijų ir su tomis linijomis susijusios traukinio valdymui svarbios geležinkelio kelio įrangos aprašymas. Tokia informacija mašinistams turi būti pateikta viename dokumente, vadinamajame „Maršruto vadove“ (tai gali būti tradicinis arba kompiuterio laikmenoje pateikiamas dokumentas).

Minimalios informacijos, kurią pateikti būtina, sąrašas:

4.2.1.2.2.1.   Maršruto vadovo parengimas

Visose infrastruktūrose, kuriose naudojami konkrečios geležinkelio įmonės traukiniai, maršruto vadovo formatas turi būti nuoseklus.

Geležinkelio įmonė atsakinga už išsamaus ir tikslaus maršruto vadovo sudarymą pagal infrastruktūros valdytojo(-ų) pateiktą informaciją.

Infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonei turi pateikti bent D priedėlyje nustatytą maršruto vadovui būtiną informaciją.

Maršruto vadove turi būti pateikta ši informacija (sąrašas neišsamus):

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad maršruto vadove būtų pateikta išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.2.   Maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimas

Infrastruktūros valdytojas privalo geležinkelio įmonei pranešti apie visus nuolatinius ir laikinus informacijos, pateiktos pagal 4.2.1.2.2.1 skirsnį, pakeitimus.

Geležinkelio įmonė turi surašyti tuos pakeitimus specialiame dokumente arba kompiuterio laikmenoje, kurių formatas turi būti vienodas visose infrastruktūrose, kuriose naudojami tos geležinkelio įmonės traukiniai.

Infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad informacija geležinkelio įmonei (-ėms) pateikiamuose dokumentuose būtų išsami ir tiksli.

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimų dokumente būtų pateikiama išsami ir tiksli informacija.

4.2.1.2.2.3.   Mašinisto informavimas realiu laiku

Infrastruktūros valdytojas privalo mašinistus informuoti apie visus geležinkelio linijos ir susijusios geležinkelio kelio įrangos pakeitimus, apie kuriuos nepranešta kaip apie maršruto vadove pateiktos informacijos pakeitimus pagal 4.2.1.2.2.2 skirsnį.

4.2.1.2.3.   Tvarkaraščiai

Teikiant traukinių tvarkaraščių informaciją suteikiama galimybė lengviau užtikrinti tikslų traukinių eismą ir teikti paslaugas.

Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistams bent šią įprastam traukinio važiavimui būtiną informaciją:

Tokia traukinio važiavimo informacija (ji turi būti grindžiama infrastruktūros valdytojo pateikta informacija) gali būti pateikiama elektroniniu būdu arba popieriniame dokumente.

Informacija visose geležinkelio įmonės naudojamose geležinkelių linijose mašinistui turi būti pateikiama vienodai.

4.2.1.2.4.   Riedmenys

Geležinkelio įmonė privalo mašinistui pateikti informaciją, svarbią dirbant su riedmenimis pablogėjusiomis sąlygomis (tada, kai traukiniui reikia pagalbos). Tokiuose dokumentuose turi būti aprašoma ir specifinė tokiais atvejais sąsaja su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.

4.2.1.3.    Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

Geležinkelio įmonė visiems savo darbuotojams (dirbantiems traukinyje ar kitur), kurie vykdo eismo saugos atžvilgiu svarbias užduotis, susijusias su tiesiogine sąsaja su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, turi pateikti taisykles, darbo tvarkos nurodymus ir suteikti jos nuožiūra reikalingą specialią informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus. Tokia informacija taikoma ir įprasto naudojimo sąlygomis, ir pablogėjusiomis sąlygomis.

Traukinio darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir rengimo bei atnaujinimo procesas turi būti grindžiami šios TSS 4.2.1.2 skirsnyje išdėstytais reikalavimais.

4.2.1.4.    Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti

Visa informacija, reikalinga su eismo sauga susijusiam darbuotojų, kurie duoda leidimą traukiniams važiuoti, ir traukinio brigados bendravimui užtikrinti, turi būti pateikta:

Infrastruktūros valdytojas šiuos dokumentus turi parengti savo vartojama kalba.

4.2.1.5.    Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas

Su eismo sauga susijusiam traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip apibrėžta G priedėlyje) ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimui vartojama tame maršrute infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (kaip apibrėžta J priedėlyje).

Traukinio brigados ir darbuotojų, duodančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimo su eismo sauga susijusiais klausimais principai išdėstyti C priedėlyje.

Pagal Direktyvą 2012/34/ES infrastruktūros valdytojas paskelbia, kokią kalbą kasdien vartoja jo darbuotojai.

Tačiau ten, kur praktiniais sumetimais reikalinga antra kalba, infrastruktūros valdytojas nustato jos vartojimo geografines ribas.

4.2.2.    Su traukiniais susiję reikalavimai

4.2.2.1.    Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.   Bendrasis reikalavimas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas būtų paženklinti atitinkamais ženklais.

4.2.2.1.2.   Priekis

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai atitinkamai išdėstyti baltos spalvos žibintai.

Traukinio priekinio riedmens priekyje turi būti įtaisyti trys žibintai, išdėstyti lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje. Kai traukinys valdomas iš priekio, tie žibintai visada turi būti įjungti.

Priekio žibintai turi užtikrinti optimalų traukinio pastebimumą (gabarito žibintai), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui (priekiniai žibintai) naktį ir blogo matomumo sąlygomis ir neturi akinti priešpriešiais atvažiuojančių traukinių mašinistų.

Tarpai tarp žibintų, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, dienos metu ir naktį skleidžiamo spindulio matmenys ir forma apibrėžti Komisijos reglamente (ES) Nr. 1302/2014 (Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS) ( 9 ).

4.2.2.1.3.   Galas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio galas būtų tinkamai paženklintas. Traukinio galą žymintys ženklai turi būti įrengti tik traukinio paskutinio riedmens gale. Galo ženklai turi būti įrengti taip, kaip pavaizduota paveikslėlyje.

4.2.2.1.3.1.   Keleiviniai traukiniai

Keleivinio traukinio galą žymintys ženklai turi būti 2 pastoviai šviečiantys raudoni žibintai, įrengti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje.

4.2.2.1.3.2.   Tarptautiniam eismui naudojami prekiniai traukiniai

Valstybė narė turi Komisijai pranešti, kuris iš nurodytų reikalavimų tos valstybės narės tinkle taikomas traukiniams, kertantiems sieną tarp valstybių narių:

arba

Žibintai arba plokštės turi būti vienodame aukštyje virš taukšų skersinėje ašyje.

Valstybės narės, kuriose reikalaujama naudoti 2 šviesą atspindinčias plokštes, kaip tinkamus traukinio galo ženklus turi pripažinti ir 2 pastoviai šviečiančius raudonus žibintus.

Valstybės narės, kuriose reikalaujama naudoti 2 pastoviai šviečiančius raudonus žibintus, kaip tinkamus traukinio galo ženklus turi pripažinti ir 2 šviesą atspindinčias plokštes, jei visame tinkle galioja šios 2 sąlygos:

4.2.2.1.3.3.   Prekiniai traukiniai, nekertantys sienos tarp valstybių narių.

Valstybė narė turi pranešti Komisijai, kurios taisyklės jos tinkle bus taikomos traukiniams, kurie sienos nekerta.

Be to, traukiniams, kurie sienos nekerta, pripažįstamos ir 4.2.2.1.3.2 skirsnyje nurodytos tarptautiniam eismui naudojamiems prekiniams traukiniams taikomos taisyklės, apie kurias pranešta.

4.2.2.2.    Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.   Bendrasis reikalavimas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas įspėjamojo garso signalo, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį, įtaisas.

4.2.2.2.2.   Valdymas

Įspėjamojo garso signalo įtaisą turi būti galima įjungti iš bet kurios traukinio valdymo padėties.

4.2.2.3.    Riedmenų identifikavimas

Kiekvienas geležinkelių riedmuo turi turėti unikalų numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų riedmenų. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno riedmens šono.

Taip pat turi būti įmanoma atpažinti riedmeniui taikomus naudojimo apribojimus.

Išsamesni reikalavimai nustatyti H priedėlyje.

4.2.2.4.    Keleivių ir krovinio sauga

4.2.2.4.1.   Krovinio sauga

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad prekiniai vagonai būtų saugiai ir patikimai pakrauti ir kad krovinys išliktų saugus visą kelionę.

4.2.2.4.2.   Keleivių sauga

Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad keleiviai būtų saugūs traukiniui išvykstant ir saugiai vežami visą kelionę.

4.2.2.5.    Traukinio formavimas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti taisykles ir procedūras, kurių darbuotojai turi laikytis, siekdami užtikrinti, kad traukinys atitiktų paskirto maršruto sąlygas.

Nustatant traukinio formavimo reikalavimus turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:

Gali reikėti taikyti arba nustatyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdymo režimą arba traukos tipą.

Infrastruktūros valdytojas privalo nedelsdamas informuoti geležinkelio įmonę apie paskirto maršruto savybių pasikeitimus. Elementai, kuriuos būtina patikrinti, kad būtų užtikrintas traukinio ir paskirto maršruto suderinamumas, nustatyti D priedėlyje.

4.2.2.6.    Traukinio stabdymas

4.2.2.6.1.   Būtinieji stabdžių sistemos reikalavimai

Visi traukinio riedmenys turi būti sujungti į ištisinę automatinę stabdžių sistemą, kaip apibrėžta riedmenų TSS.

Kiekvieno traukinio pirmasis ir paskutinysis riedmuo (įskaitant visus traukos riedmenis) turi turėti veikiantį automatinį stabdį.

Jeigu traukinys atsitiktinai pasidalytų į dvi dalis, abiejuose atsiskyrusių geležinkelių riedmenų sąstatuose turi automatiškai įsijungti stabdžiai (turi būti stabdoma didžiausia jėga) ir sąstatai turi automatiškai sustoti.

4.2.2.6.2.   Stabdymo charakteristikos ir didžiausias leidžiamas greitis

Be to, geležinkelio įmonė užtikrina, kad kiekvienas naudojamas traukinys pasiektų bent reikiamą stabdymo efektyvumą. Geležinkelio įmonė parengia ir įgyvendina atitinkamas taisykles ir jas administruoja taikydama savo saugos valdymo sistemą.

Visų pirma geležinkelio įmonė turi parengti taisykles, kurios taikomos, kai naudojamas traukinys nepasiekia būtino stabdymo efektyvumo. Šiuo atveju geležinkelio įmonė privalo nedelsdama apie tai pranešti infrastruktūros valdytojui. Infrastruktūros valdytojas gali imtis atitinkamų priemonių, kad būtų sumažintas poveikis bendram eismui jo tinkle.

4.2.2.7.    Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.   Bendrasis reikalavimas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas visos su eismo sauga susijusios traukinio įrangos veikimas ir jo saugus važiavimas.

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, darančius poveikį jo eksploatacinėms savybėms, taip pat apie pakeitimus, kurie gali daryti poveikį traukinio suderinamumui su paskirtu maršrutu.

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti ir nuolat atnaujinti traukinio naudojimo pablogėjusių sąlygų režimu sąlygas bei procedūras.

4.2.2.7.2.   Būtinieji duomenys

Duomenys, būtini saugiam ir veiksmingam naudojimui užtikrinti, ir tų duomenų perdavimo procesas turi apimti:

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad šie duomenys geležinkelių infrastruktūros valdytojui (-ams) būtų pateikti prieš išleidžiant traukinį.

Jei traukinys paskirtu maršrutu nevažiuos arba maršruto atsisakyta, geležinkelio įmonė turi apie tai informuoti infrastruktūros valdytoją (-us).

4.2.2.8.    Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumo reikalavimai

Mašinistas turi galėti stebėti signalus ir geležinkelio kelio žymes, o signalai ir geležinkelio kelio žymės, kai tinkama, turi būti matomi mašinistui. Tokia pati nuostata taikoma ir kitiems geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Todėl signalai, geležinkelio kelio žymės, ženklai ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti ir nuosekliai išdėstyti taip, kad juos būtų galima lengvai stebėti. Taip pat turi būti atsižvelgta į:

Visos mašinistų kabinos turi būti sukonstruotos taip, kad mašinistas galėtų lengvai matyti pateikiamą informaciją.

4.2.2.9.    Mašinisto budrumas

Traukinyje turi būti įrengtos mašinisto budrumo tikrinimo priemonės. Jomis traukinys turėtų būti sustabdomas, jei mašinistas nesureaguoja per tam tikrą laiką; laiko intervalas nustatytas geležinkelių riedmenų TSS.

4.2.3.    Su traukinių eismu susiję reikalavimai

4.2.3.1.    Traukinio planavimas

Pagal Direktyvą 2012/34/ES infrastruktūros valdytojas turi nurodyti, kokius duomenis reikia pateikti užsakant traukinio maršrutą.

4.2.3.2.    Traukinių identifikavimas

Kiekvienas traukinys turi būti identifikuojamas pagal traukinio numerį. Paskirdamas maršrutą, traukinio numerį suteikia infrastruktūros valdytojas; tas numeris turi būti žinomas geležinkelio įmonei ir visiems su traukinio naudojimu susijusiems infrastruktūros valdytojams. Traukinio numeris turi būti vienintelis tinkle. Per visą kelionę traukinio numeris neturėtų būti keičiamas.

4.2.3.2.1.   Traukinio numerio formatas

Traukinio numerio formatas nustatytas kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS (Komisijos sprendimas 2012/88/ES ( 10 ) su pakeitimais).

4.2.3.3.    Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.   Patikrinimas ir bandymai prieš išvykimą

Geležinkelio įmonė privalo nustatyti, ką reikia patikrinti ir išbandyti (pvz., duris, krovinį, stabdžius), kad būtų užtikrintas saugus traukinio išvykimas.

4.2.3.3.2.   Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio eksploatacinę būklę

Kai traukinys yra parengtas naudotis tinklu, geležinkelio įmonė apie tai informuoja infrastruktūros valdytoją.

Geležinkelio įmonė prieš traukiniui išvykstant ir kelionės metu turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus sutrikimus, darančius poveikį traukiniui ar jo naudojimui ir galinčius turėti padarinių traukinio važiavimui.

4.2.3.4.    Eismo valdymas

4.2.3.4.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelių eismo valdymas turi užtikrinti saugų, veiksmingą ir tikslų geležinkelių sistemos veikimą, įskaitant veiksmingą funkcijų atkūrimą po sutrikimo.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones:

Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie daro poveikį sąsajai su infrastruktūros valdytoju (-ais).

4.2.3.4.2.   Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.   Duomenys, kuriuos reikia pateikti pranešant apie traukinio buvimo vietą

Infrastruktūros valdytojas privalo:

4.2.3.4.2.2.   Numatomas perdavimo laikas

Infrastruktūros valdytojas turi numatyti procesą, kurį taikant būtų galima pateikti apytikrį nuokrypį nuo numatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam, minutėmis.

Pateikiant tą nuokrypį, turi būti pateikiama ir informacija apie paslaugos nutraukimą (sutrikimo apibūdinimas ir vieta).

4.2.3.4.3.   Pavojingieji kroviniai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti pavojingų krovinių gabenimo priežiūros procedūras.

Į šias procedūras turi būti įtraukta:

4.2.3.4.4.   Kokybės valdymas

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, suteikiančius galimybę stebėti, ar visos susijusios tarnybos veikia efektyviai.

Taikant stebėjimo procesus turi būti tiriami duomenys ir nustatomos su žmonių klaidomis ir sistemos klaidomis susijusios tendencijos. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus turi būti imamasi taisomųjų veiksmų, siekiant išvengti atsitikimų, kurie galėtų pabloginti tinklo veikimo efektyvumą, arba sušvelninti tokių atsitikimų padarinius.

Ten, kur tokie taisomieji veiksmai būtų naudingi visame tinkle ir yra susiję su kitais infrastruktūros valdytojais ir geležinkelio įmonėmis, apie juos turi būti atitinkamai pranešama laikantis komercinio konfidencialumo.

Įvykius, dėl kurių buvo stipriai sutrikdyta veikla, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Kai tinkama, ypač kai tai susiję su geležinkelio įmonės (-ių) darbuotojais, infrastruktūros valdytojas turi pakviesti su konkrečiu įvykiu susijusią (-as) geležinkelio įmonę (-es) dalyvauti tyrime. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo modernizavimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų (riktų) priežastys arba sušvelninti jų padariniai, tos rekomendacijos turi būti perduotos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.

Šie procesai patvirtinami dokumentais ir jiems taikomas vidaus auditas.

4.2.3.5.    Duomenų registravimas

Su traukinio važiavimu susiję duomenys turi būti registruojami ir saugomi tam, kad būtų:

Pagal užregistruotus duomenis turi būti įmanoma nustatyti:

ETCS ir (arba) GSM-R turi būti registruojami kontrolės, valdymo ir signalizavimo TSS nustatyti duomenys, kurie yra svarbūs atsižvelgiant į šios TSS 4.2.3.5 skirsnio reikalavimus.

Duomenys turi būti tinkamai apsaugoti ir prieinami įgaliotosioms institucijoms, įskaitant nacionalines tyrimo įstaigas, atliekančioms savo pareigas pagal Direktyvos 2004/49/EB 19 straipsnį.

4.2.3.5.1.   Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

Infrastruktūros valdytojas turi registruoti bent šiuos duomenis:

4.2.3.5.2.   Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

Geležinkelio įmonė turi registruoti bent šiuos duomenis:

Išsamesni su registravimo įtaisu susiję techniniai reikalavimai pateikti lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

4.2.3.6.    Naudojimas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.   Kitų naudotojų informavimas

Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmone (-ėmis) turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo užtikrinti geležinkelių tinklo arba riedmenų saugą, veikimą ir (arba) prieinamumą, tvarką.

4.2.3.6.2.   Traukinių mašinistų informavimas

Kiekvienu naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas turi mašinistams pateikti nustatytos formos nurodymus, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.

4.2.3.6.3.   Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

Infrastruktūros valdytojas kartu su visomis geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi jo infrastruktūra, ir prireikus gretimos infrastruktūros valdytojais turi nustatyti, paskelbti ir pateikti tinkamas nepaprastosios padėties atveju taikomas priemones ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su naudojimu pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirstyti atsakomybę.

Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingi pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.

Šios priemonės, į kurias privaloma įtraukti tinklo grąžinimo į įprastą būklę planus, taip pat gali būti taikomos:

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti ir nuolat atnaujinti pagrindinių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės darbuotojų, į kuriuos būtų galima kreiptis paslaugos nutraukimo ir su juo susijusio naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis atveju, kontaktinę informaciją. Pateikiant šią informaciją turi būti nurodomi kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis ir darbo valandomis, ir ne darbo laiku.

Geležinkelio įmonė turi pateikti šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoti apie visus kontaktinių duomenų pasikeitimus.

Infrastruktūros valdytojas apie savo darbuotojų kontaktinių duomenų pasikeitimus turi informuoti visas geležinkelio įmones.

4.2.3.7.    Avarinės situacijos valdymas

Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:

nustato, paskelbia ir pateikia tinkamas avarinių situacijų valdymo ir geležinkelio linijos grąžinimo į įprastą būklę priemones.

Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:

Geležinkelio įmonė turi suteikti infrastruktūros valdytojui visą su šiomis aplinkybėmis, ypač su traukinių gelbėjimu ir jų užkėlimu ant bėgių, susijusią specialią informaciją.

Be to, geležinkelio įmonė turi turėti nustatytą keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje tvarką.

4.2.3.8.    Pagalba traukinio brigadai rikto ar sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tinkamas pagalbos traukinio brigadai procedūras, taikomas naudojant traukinį pablogėjusiomis sąlygomis, kad būtų išvengta vėlavimo dėl geležinkelių riedmenų techninio ar kitokio gedimo arba toks vėlavimas būtų sumažintas (pvz., ryšių linijos, traukinio evakavimo atveju taikomos priemonės).

4.3.    Funkcinės ir techninės sąsajų specifikacijos

Atsižvelgiant į 3 skyriuje išdėstytus esminius reikalavimus, sąsajoms taikomi šie funkciniai ir techniniai reikalavimai:

4.3.1.    Sąsajos su infrastruktūros TSS

4.3.2.    Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS

4.3.3.    Sąsajos su geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.    Sąsajos su lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS

4.3.3.2.    Sąsajos su prekinių vagonų TSS

4.3.4.    Sąsajos su energijos posistemio TSS

4.3.5.    Sąsajos su geležinkelio tunelių saugos TSS

4.4.    Eksploatavimo taisyklės

Vienodomis sąlygomis taisyklės ir procedūros, kuriomis užtikrinama galimybė darniai veikti naujiems ir skirtingiems struktūriniams posistemiams, kuriuos ketinama naudoti Europos Sąjungos geležinkelių sistemoje, visų pirma tiems, kurie yra tiesiogiai susiję su naujos traukinių valdymo ir signalizacijos sistemos naudojimu, turi būti vienodos.

Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS/ETCS) ir radijo ryšio sistemos (ERTMS/GSM-R) naudojimo principai ir taisyklės nustatyti A priedėlyje.

Veiklos principai ir taisyklės, kurie yra bendri visoje Europos Sąjungos geležinkelių sistemoje, nustatyti B priedėlyje.

4.5.    Techninės priežiūros taisyklės

Netaikoma

4.6.    Profesinė kvalifikacija

4.6.1.    Profesinis išmanymas

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo darbuotojai turi tinkamai išmanyti savo profesiją, kad galėtų atlikti visas saugos atžvilgiu svarbias užduotis įprastomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis. Toks išmanymas apima profesines žinias ir gebėjimą jas taikyti praktiškai.

Minimalūs tam tikroms užduotims atlikti reikalingos profesinės kvalifikacijos elementai pateikti F ir G priedėliuose.

4.6.2.    Kalbos mokėjimas

4.6.2.1.    Principai

Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė užtikrintų, kad atitinkami jų darbuotojai gebėtų naudotis ryšio protokolais ir žinotų C priedėlyje nustatytus principus.

Kai infrastruktūros valdytojo vartojama kalba ir geležinkelio įmonės darbuotojų įprastai vartojama kalba skiriasi, kalbos ir bendravimo mokymas turi sudaryti svarbią geležinkelio įmonės bendros kompetencijos valdymo sistemos dalį.

Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais saugos atžvilgiu svarbiais klausimais įprastomis, pablogėjusiomis ar avarinėmis sąlygomis, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.

4.6.2.2.    Žinių lygis

Kalbos, kurią vartoja infrastruktūros valdytojas, žinių lygis turi būti pakankamas eismo saugai užtikrinti:

Traukinį lydinčiojo personalo, išskyrus traukinio mašinistus, žinių lygis turi atitikti bent 2 lygį, kaip aprašyta E priedėlyje.

4.6.3.    Pradinis ir nuolatinis darbuotojų vertinimas

4.6.3.1.    Pagrindiniai elementai

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi nustatyti savo darbuotojų vertinimo tvarką, kad būtų įvykdyti Komisijos reglamentais (ES) Nr. 1158/2010 ( 12 ) ir (ES) Nr. 1169/2010 ( 13 ) nustatyti reikalavimai.

4.6.3.2.    Mokymo poreikių analizė ir atnaujinimas

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi atlikti savo atitinkamų darbuotojų mokymo poreikių tyrimą ir nustatyti jų individualių mokymo poreikių peržiūros ir atnaujinimo tvarką, kad būtų įvykdyti reglamentais (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010 nustatyti reikalavimai.

Atliekant šį tyrimą turi būti nustatyta mokymo apimtis ir sudėtingumas ir atsižvelgta į riziką, susijusią su traukinių, traukos riedmenų ir riedmenų naudojimu. Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, pagal kurią traukinio brigada įgyja ir nuolat atnaujina žinias apie maršrutus, kuriuose dirba. Ši tvarka:

Su traukinių lydėjimu ir traukinių parengimu susiję nagrinėtini elementai pateikti atitinkamai F ir G priedėliuose. Prireikus šie elementai turi būti įtraukti į darbuotojų mokymo programą.

Gali būti, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto naudojimo tipo arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamo tinklo pobūdžio tam tikri F ir G priedėliuose pateikti elementai bus netaikytini. Atliekant mokymo poreikių tyrimą netaikomi elementai turi būti užfiksuoti dokumentuose ir nurodytos priežastys, kodėl jie netaikomi.

4.6.4.    Pagalbiniai darbuotojai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., teikiantys maitinimo ir valymo paslaugas), kurie nėra traukinio brigados nariai, be savo pagrindinių nurodymų, būtų išmokyti imtis veiksmų pagal tinkamai parengtų traukinio brigados narių nurodymus.

4.7.    Sveikatos ir darbo saugos sąlygos

4.7.1.    Įvadas

4.2.1 skirsnyje nustatyti darbuotojai, atliekantys svarbias eismo saugai užduotis, kaip nurodyta 2.2 skirsnyje, turi būti tinkamai fiziškai pasirengę užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų veiklos ir saugos standartų.

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai savo saugos valdymo sistemoje turi nustatyti ir dokumentais patvirtinti savo darbuotojų atitikties medicininiams, psichologiniams ir sveikatos reikalavimams užtikrinimo procesą.

Medicininį patikrinimą, kaip nustatyta 4.7.2 skirsnyje, turi atlikti ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų tinkamumo priimti gydytojas.

Darbuotojai negali vykdyti svarbių saugai užduočių, kai jų budrumas yra susilpnėjęs dėl, pvz., alkoholio, narkotinių medžiagų ar psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi taikyti kontrolės procedūras, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbe.

Minėtų medžiagų riboms taikomos valstybės narės, kurioje organizuojamas traukinių eismas, nacionalinės taisyklės.

4.7.2.    Sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas

4.7.2.1.    Prieš paskyrimą

4.7.2.1.1.   Minimalus sveikatos patikrinimo turinys

Sveikatos patikrinimas turi apimti:

4.7.2.1.2.   Psichologinis vertinimas

Psichologinio vertinimo tikslas – padėti geležinkelio įmonei paskirti ir valdyti darbuotojus, kurie dėl savo pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų gali saugiai atlikti savo pareigas.

Nustatant psichologinio vertinimo turinį turi būti atsižvelgiama bent į šiuos kriterijus, susijusius su kiekvienos saugos funkcijos reikalavimais:

Jei kuris nors iš minėtų elementų praleidžiamas, tokį sprendimą psichologas turi pagrįsti ir patvirtinti dokumentais.

Savo psichologinį tinkamumą pareiškėjai įrodo išlaikydami egzaminą, per kurį pareiškėją egzaminuoja psichologas arba gydytojas arba toks egzaminavimas atliekamas psichologui arba gydytojui prižiūrint (tai sprendžia valstybė narė).

4.7.2.2.    Po paskyrimo

4.7.2.2.1.   Periodinių sveikatos patikrinimų dažnumas

Bent vienas sisteminis sveikatos patikrinimas turi būti atliekamas:

Gydytojas turi nustatyti dažnesnį sveikatos tikrinimą, jei tai būtina dėl darbuotojo sveikatos būklės.

4.7.2.2.2.   Privalomo periodinio sveikatos tikrinimo turinys

Jei darbuotojas per patikrinimą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, tai reguliarus specializuotas patikrinimas turi apimti bent:

4.7.2.2.3.   Papildomas sveikatos tikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas

Be reguliaraus sveikatos tikrinimo, turi būti atliekamas papildomas specialus sveikatos patikrinimas ir (arba) psichologinis vertinimas, jei yra pagrįstų priežasčių abejoti darbuotojo sveikatos būklės ar psichologiniu tinkamumu arba kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog darbuotojas vartojo narkotinių medžiagų arba piktnaudžiavo alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto ar avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi įdiegti sistemas, kurios užtikrintų, kad prireikus būtų atliekamas toks papildomas sveikatos patikrinimas ir įvertinimas.

4.7.3.    Medicininiai reikalavimai

4.7.3.1.    Bendrieji reikalavimai

Darbuotojai negali turėti sveikatos sutrikimų ir jiems neturi būti taikomas gydymas, dėl kurių darbuotojas galėtų patirti:

Darbuotojai turi atitikti šiuos regos ir klausos reikalavimus:

4.7.3.2.    Regos reikalavimai

4.7.3.3.    Klausos reikalavimai

Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, t. y.:

4.8.    Infrastruktūros ir transporto priemonių registrai

Atsižvelgiant į infrastruktūros ir transporto priemonių registrų savybes, nustatytas Direktyvos 2008/57/EB 33, 34 ir 35 straipsniuose, šie registrai neatitinka traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio specifinių reikalavimų. Todėl šioje TSS šių registrų atžvilgiu nieko nenustatoma.

Tačiau pagal veiklos reikalavimus kai kurie su infrastruktūra susiję duomenys turi būti prieinami geležinkelio įmonei ir atvirkščiai – kai kurie su riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojui, kaip nurodyta 4.8.1 ir 4.8.2 skirsniuose. Abiem atvejais tam tikri duomenys turi būti išsamūs ir tikslūs.

4.8.1.    Infrastruktūra

Su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję reikalavimai, taikomi su geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, pateikti D priedėlyje. Už duomenų tikslumą atsako infrastruktūros valdytojas.

4.8.2.    Riedmenys

Infrastruktūros valdytojams turi būti prieinami toliau nurodyti su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys. Riedmenų valdytojas atsako už duomenų tikslumą:

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.    Apibrėžtis

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 2 straipsnio f dalį sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.

5.2.    Sudedamųjų dalių sąrašas

Nėra sąveikos sudedamųjų dalių, susijusių su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu.

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.    Sąveikos sudedamosios dalys

Kadangi šioje TSS dar sąveikos sudedamųjų dalių dar neapibrėžta, vertinimo tvarka neaptariama.

6.2.    Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis

6.2.1.    Principai

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos 2008/57/EB II priedą yra funkcinis posistemis.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, pateikdami prašymą išduoti naują arba iš dalies pakeistą saugos sertifikatą arba suteikti įgaliojimus saugos srityje, turi įrodyti, kad jų saugos valdymo sistema užtikrina atitiktį šios TSS reikalavimams.

Pagal atitikties vertinimo bendruosius saugos būdus reikalaujama, kad nacionalinės saugos institucijos nustatytų priežiūros ir stebėjimo, kaip nuolat laikomasi visas TSS apimančios saugos valdymo sistemos reikalavimų, tvarką. Pabrėžtina, kad paskelbtoji įstaiga neturi atskirai vertinti jokio šioje TSS pateikto elemento.

Atitiktis šioje TSS pateiktiems reikalavimams, susijusiems su struktūriniais posistemiais ir išvardytiems sąsajose (4.3 skirsnyje), vertinama pagal susijusias struktūrinių posistemių TSS.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.    Principai

Šios TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamiems šios TSS skirsniams turi būti nustatoma pagal įgyvendinimo planą, kurį kiekviena valstybė narė turi parengti geležinkelio linijoms, už kurias ji yra atsakinga.

Tame plane turi būti atsižvelgiama į:

Šiame etape turėtų būti atsižvelgiama į visas specifines išimtis, kurias galima taikyti, ir tos išimtys parengiant planą patvirtinamos dokumentais.

Įgyvendinimo plane turi būti atsižvelgiama į įvairius įgyvendinimo galimybių lygius, susijusius su bet kuriuo iš šių įvykių:

Apskritai suprantama, kad neįmanoma visiškai įgyvendinti visų šios TSS elementų, kol nebus suderinta naudojama techninė įranga (infrastruktūros įranga, valdymo ir kontrolės įranga ir kt.). Todėl šiame skyriuje pateiktos rekomendacijos turi būti vertinamos kaip laikinas etapas, padedantis pereiti prie tikslinės sistemos.

7.2.    Įgyvendinimo rekomendacijos

Yra trys atskiri įgyvendinimo elementai:

7.3.    Specifiniai atvejai

7.3.1.    Įvadas

Toliau aprašytais specifiniais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas:

7.3.2.    Specifinių atvejų sąrašas

7.3.2.1.    Laikinasis Estijos, Latvijos ir Lietuvos specifinis atvejis (T1)

Įgyvendinat 4.2.2.1.3.2 ir 4.2.2.1.3.3 skirsnių reikalavimus, traukiniams, kurie naudojami tik 1 520  mm vėžės pločio tinkle Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, galima naudoti kitokius nustatytus traukinio galą žyminčius ženklus.

7.3.2.2.    Laikinasis Airijos ir Jungtinės Karalystės specifinis atvejis (T2)

Įgyvendinant 4.2.3.2.1 skirsnio reikalavimus, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje esamose sistemose naudojamas raidinis skaitinis numeris. Valstybės narės nustato perėjimo nuo raidinių skaitinių prie skaitinių traukinių numerių tikslinėje sistemoje reikalavimus ir tvarkaraštį.

7.3.2.3.    Laikinasis Suomijos specifinis atvejis (T3)

Įgyvendindama B priedėlio 5 bendrą veiklos taisyklę, Suomija gali naudoti kitą taisyklę, kuria siekiama sumažinti visiško keleivinių traukinių galą žyminčio ženklo nebuvimo (neveikimo) padarinius.

7.3.2.4.    Nuolatinis Suomijos specifinis atvejis (P1)

Įgyvendinant 4.2.2.1.3.3 skirsnį ir B priedėlio 5 bendrą veiklos taisyklę, Suomijoje nenaudojami jokie prekinių krovinių galą žymintys įtaisai. Suomijoje pripažįstamos ir prekinio traukinio galą žyminčios priemonės, nurodytos 4.2.2.1.3.2 skirsnyje.

---

A priedėlis

ERTMS/ETCS naudojimo taisyklės

ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R naudojimo taisyklės pateiktos techniniame dokumente „ERTMS operational principles and rules – version 4“ (ERTMS naudojimo taisyklės ir principai. 4 versija), paskelbtame ERA interneto svetainėje (www.era.europa.eu).

---

B priedėlis

Bendri veiklos principai ir taisyklės

Naudojant pablogėjusiomis sąlygomis apsvarstoma ir galimybė imtis nepaprastosios padėties atveju taikomų priemonių, nustatytų 4.2.3.6.3 skirsnyje.

1.   SMĖLIO BARSTYMAS

Jei traukinyje įrengtas rankiniu būdu įjungiamas smėlio barstymo įtaisas, mašinistui visada leidžiama barstyti smėlį, tačiau kai įmanoma jis turi vengti jį barstyti:

Šio reikalavimo taikymo išimtys:

2.   TRAUKINIO IŠVYKIMAS

Iš pradinės stoties arba po numatyto sustojimo mašinistui leidžiama išvykti, kai tenkinamos šios sąlygos:

3.   LEIDIMAS TRAUKINIUI VAŽIUOTI NEDUOTAS NUMATYTU LAIKU

Jeigu mašinistas nėra gavęs leidimo traukiniui važiuoti numatytu laiku ir neturi informacijos apie priežastį, jis turi apie tai informuoti signalininką.

4.   VISIŠKAI NEVEIKIA PRIEKINIAI ŽIBINTAI

Jei mašinistas negali įjungti priekinių žibintų, jis atlieka toliau nurodytus veiksmus.

4.1.    Kai geras matomumas

Mašinistas apie gedimą turi informuoti signalininką. Traukinys turi važiuoti didžiausiu leidžiamu greičiu į artimiausią vietą, kurioje galima suremontuoti arba pakeisti priekinius žibintus arba pakeisti atitinkamą riedmenį. Važiuodamas mašinistas prireikus arba signalininko nurodymu turi naudoti traukinio įspėjamojo garso signalo įtaisą.

4.2.    Kai tamsu ar kai blogas matomumas

Mašinistas apie gedimą turi informuoti signalininką. Traukinio priekyje įtaisius nešiojamąjį priekinį baltos šviesos žibintą, traukinys turi važiuoti didžiausiu leidžiamu greičiu į artimiausią vietą, kurioje galima suremontuoti arba pakeisti priekinius žibintus arba pakeisti atitinkamą riedmenį.

Jei nešiojamojo priekinio žibinto nėra, traukinys toliau važiuoti negali, nebent signalininkas duotų oficialų nurodymą važiuoti į artimiausią tinkamą vietą, kad būtų galima atlaisvinti geležinkelio liniją.

Važiuodamas mašinistas prireikus arba signalininko nurodymu turi naudoti traukinio įspėjamojo garso signalo įtaisą.

5.   VISIŠKAI NEVEIKIA TRAUKINIO GALĄ ŽYMINTIS ŽENKLAS

6.   NEVEIKIA TRAUKINIO ĮSPĖJAMOJO GARSO SIGNALO ĮTAISAS

Jei neveikia įspėjamojo garso signalo įtaisas, mašinistas apie gedimą informuoja signalininką. Traukinys, neviršydamas greičio, kuriuo leidžiama važiuoti neveikiant įspėjamojo garso signalo įtaisui, turi važiuoti iki artimiausios vietos, kurioje galima suremontuoti įspėjamojo garso signalo įtaisą arba pakeisti atitinkamą riedmenį. Mašinistas turi galėti sustoti prieš pervažiuodamas bet kurią geležinkelio pervažą, prieš kurią būtina duoti įspėjamąjį garso signalą, ir ją pervažiuoti tik tada, kai tai daryti saugu. Jei sugedęs daugiatonis įspėjamojo garso signalo įtaisas, tačiau galima duoti bent vieno tono signalą, traukinys gali važiuoti kaip įprasta.

7.   NEVEIKIA GELEŽINKELIO PERVAŽA

7.1.    Per neveikiančią geležinkelio pervažą važiuojančių traukinių stabdymas

Nustačius techninį gedimą, kuris daro poveikį per pervažą važiuojančių traukinių saugai, ir tol, kol neatkurtas saugus pervažos naudojimas, turi būti neleidžiama traukiniams įprastai važiuoti per geležinkelio pervažą.

7.2.    Traukinio važiavimas per neveikiančią geležinkelio pervažą (jei duotas leidimas)

8.   NEVEIKIA KALBINIS RADIJO RYŠYS

8.1.    Rengiant traukinį nustatytas traukinio radijo ryšio gedimas

Sugedus traukinio radijo ryšio įrenginiui traukiniu neleidžiama pradėti važiuoti linijose, kuriose reikalaujama palaikyti radijo ryšį.

8.2.    Traukinio radijo ryšio gedimas po to, kai traukinys jau pradėjo važiuoti

Kai mašinistas sužino, kad kalbinis radijo ryšys neveikia, jis turi informuoti signalininką kuo greičiau, kai tik bus įmanoma. Po to mašinistas vykdo oficialius signalininko nurodymus dėl traukinio tolesnio važiavimo. Traukinys, kuriame neveikia radijo ryšys, gali važiuoti toliau,

9.   VAŽIAVIMAS MINIMALIU GREIČIU

Kai mašinistas turi važiuoti minimaliu greičiu, jis turi:

10.   PAGALBA SUGEDUSIAM TRAUKINIUI

11.   LEIDIMAS PRAVAŽIUOTI SUSTOJIMO SIGNALĄ ARBA ŽENKLĄ

Traukinio mašinistas privalo turėti leidimą pravažiuoti sustojimo signalą arba ženklą.

Duodamas leidimą signalininkas privalo mašinistui duoti nurodymus dėl važiavimo.

Mašinistas privalo laikytis nurodymų ir greičio apribojimo, jei jis taikomas, kol pasiekia vietą, nuo kurios galima toliau važiuoti įprastai.

12.   GELEŽINKELIO KELIO ĮRANGOS SIGNALIZAVIMO KLAIDOS

Jei pastebimas bet kuris iš toliau išvardytų neįprastų dalykų:

mašinistas turi veikti taip, lyg būtų duodamas labiausiai varžantis signalas.

Bet kuriuo atveju mašinistas apie pastebėtą neįprastą signalą turi pranešti signalininkui.

13.   AVARINĖ IŠKVIETA

Gavęs avarinę iškvietą, mašinistas turi daryti prielaidą, kad susidarė pavojinga situacija, ir imtis visų reikiamų veiksmų, kad išvengtų pavojaus arba sumažintų jo poveikį.

Be to, mašinistas turi:

Mašinistai, kuriems nurodyta sustoti, nepradeda vėl važiuoti, kol negavo signalininko leidimo. Kiti mašinistai toliau važiuoja minimaliu greičiu, kol signalininkas juos informuos, kad važiuoti minimaliu greičiu nebereikia.

14.   NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI SIEKIANT IŠVENGTI PAVOJAUS TRAUKINIAMS

---

C priedėlis

Su sauga susijusių pranešimų teikimo metodika

1.   TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAS

2.   PRANEŠIMŲ STRUKTŪRA

3.   PRANEŠIMŲ PERDAVIMO METODIKA

4.   PRANEŠIMŲ PERDAVIMO TAISYKLĖS

5.   BENDRIEJI TERMINAI

Pranešimų perdavimo procedūrose vartotina standartinė terminija

5.1.   Žodinio perdavimo procedūra

5.1.1.

Terminas, kuriuo galimybė kalbėti perduodama kitai šaliai baigiau

5.2.   Pranešimo gavimo procedūra

5.2.1.   Gavus tiesioginį pranešimą

Terminas, kuriuo patvirtinama, kad pranešimas gautas

5.2.2.   Terminas, kuriuo prašoma pranešimą pakartoti, kai blogos priėmimo sąlygos arba pranešimas nesuprantamas

5.2.3.   Gavus pakartotą pranešimą

Terminai, kuriais patvirtinama, kad gavėjo pakartotas pranešimas tiksliai atitinka išsiųstą pranešimą

5.2.4.

Arba ne klaida (+ kartoju)

5.3.   Ryšio nutraukimas

5.3.1.

Jei pranešimas baigtas ryšį baigiau

5.3.2.

Jei pertrūkis laikinas ir ryšys nenutrūko Terminas, kuriuo prašoma, kad kita šalis palauktų laukite

5.3.3.

Terminas, kuriuo kitai šaliai pranešama, kad ryšys gali būti nutrauktas, bet vėliau turėtų būti atnaujintas paskambinsiu dar kartą

6.   RAŠYTINIAI NURODYMAI

7.   RAŠYTINIUOSE NURODYMUOSE VARTOJAMI TERMINAI

Pranešimų perdavimo procedūrose vartotina standartinė terminija

Rašytinio nurodymo atšaukimas

Klaida perduodant pranešimą

Klaida kartojant gautą pranešimą

Nesuprantamas pranešimas

8.   BLANKŲ RINKINYS

9.   GELEŽINKELIO TERMINŲ ŽODYNAS

---

D priedėlis

---

E priedėlis

Kalbos ir bendravimo lygis

Kalbos mokėjimas žodžiu skirstomas į penkis lygius:

---

F priedėlis

Minimalūs profesinės kvalifikacijos elementai, svarbūs su traukinių lydėjimu susijusioms užduotims

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.   PROFESINĖS ŽINIOS

Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai išlaikyti pradinį egzaminą ir atitikti nuolatinio vertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 skirsnyje.

2.1.    Bendrosios profesinės žinios

2.2.    Su užduotimis susijusių veiklos procedūrų ir saugos sistemų išmanymas

2.3.    Žinios apie geležinkelių riedmenis

2.4.    Žinios apie maršrutą

2.5.    Žinios apie keleivių saugą

Mokymas apie keleivių saugą, turi apimti bent šiuos aspektus:

3.   GEBĖJIMAS ŽINIAS TAIKYTI PRAKTIŠKAI

Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias įprastomis, pablogėjusiomis sąlygomis ir avarinėse situacijose, jie turi būti gerai susipažinę su:

Visų pirma jie turi išmanyti:

---

G priedėlis

Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, susijusiai su traukinių rengimu

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.   PROFESINĖS ŽINIOS

Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai išlaikyti pradinį egzaminą ir atitikti nuolatinio vertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 skirsnyje.

2.1.    Bendrosios profesinės žinios

2.2.    Su užduotimis susijusių veiklos procedūrų ir saugos sistemų išmanymas

2.3.    Žinios apie traukinio įrangą

3.   GEBĖJIMAS ŽINIAS TAIKYTI PRAKTIŠKAI

Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias įprastomis, pablogėjusiomis sąlygomis ir avarinėse situacijose, jie turi būti gerai susipažinę su:

Visų pirma:

---

H priedėlis

Europos geležinkelių riedmens numeris ir susijęs kėbulo ženklinimas raidiniais ženklais

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL EUROPOS GELEŽINKELIŲ RIEDMENS NUMERIO

Europos geležinkelių riedmens numeris paskiriamas pagal Komisijos sprendimo 2007/756/EB ( 14 ) 6 priedėlyje nustatytus kodus.

Europos geležinkelių riedmens numeris keičiamas, kai jis, atlikus techninius riedmens pakeitimus, neteisingai nurodo sąveikos galimybes arba technines charakteristikas, kaip nustatyta šiame priedėlyje. Dėl minėtų techninių pakeitimų gali reikėti naujo leidimo pradėti eksploatuoti, kaip nustatyta Direktyvos 2008/57/EB 20–25 straipsniuose.

2.   BENDROSIOS IŠORINIO ŽENKLINIMO PRIEMONĖS

Ženklinamuosius užrašus sudarančios didžiosios raidės ir skaitmenys turi būti bent 80 mm aukščio ir užrašomi tinkamos kokybės šriftu be užraitų (sans serif). Mažesnio aukščio simboliai gali būti naudojami tik tada, kai jų nėra daugiau kur užrašyti, kaip tik ant išilginių laikančiųjų sijų.

Ženklai turi būti ne didesniame kaip 2 metrų aukštyje virš bėgių.

Riedmens valdytojas gali papildomai didesniais už Europos transporto priemonės numerio skaitmenis ženklais užrašyti paties pasirinktą skaitinį ženklą (jį paprastai sudaro serijos numerio skaitmenys ir raidinis kodas), jei toks ženklas būtų naudingas vykdant veiklą. Vietą savo skaitiniam ženklui užrašyti valdytojas gali pasirinkti pats, tačiau turi būti visada galima lengvai atskirti Europos geležinkelių riedmens numerį nuo valdytojo pasirinkto skaitinio ženklo.

3.   VAGONAI

Ženklai ant vagono kėbulo užrašomi taip:

Pavyzdžiuose

D ir NL reiškia užregistravusiąją valstybę narę, kaip nurodyta sprendimo dėl nacionalinių geležinkelių riedmenų registrų (Sprendimo 2007/756/EB) 6 priedėlio 4 dalyje.

RFC, DB ir ACTS yra valdytojo ženklai, kaip nurodyta sprendimo dėl nacionalinių geležinkelių riedmenų registrų (Sprendimo 2007/756/EB) 6 priedėlio 1 dalyje.

Ant vagonų kėbulų, kur trūksta vietos tokio tipo užrašui, ypač ant platforminių vagonų, ženklai išdėstomi taip:

Kai ant vagono užrašoma viena arba daugiau nacionalinės svarbos indekso raidžių, šis nacionalinis ženklas turi būti nurodomas po tarptautinio raidinio ženklo ir nuo jo atskirtas brūkšneliu:

4.   KELEIVINIAI VAGONAI IR TRAUKIAMIEJI KELEIVINIAI RIEDMENYS

Numeris ant abiejų vagono šonų užrašomas taip:

Vagono registracijos šalies ir techninių charakteristikų ženklai užrašomi tiesiai prieš dvylikos skaitmenų vagono numerį, už jo arba po juo.

Jeigu keleiviniai vagonai yra su mašinisto kabina, Europos geležinkelių riedmens numeris užrašomas ir kabinoje.

5.   LOKOMOTYVAI, VARIKLINIAI VAGONAI IR SPECIALIEJI RIEDMENYS

Europos geležinkelių riedmens numeris ant traukos riedmens kiekvieno šono turi būti užrašytas taip:

92 10 1108 062-6

Europos geležinkelių riedmens numeris taip pat užrašomas kiekvienoje traukos riedmens kabinoje.

6.   SĄVEIKOS GALIMYBĖS RAIDINIS ŽENKLINIMAS

TEN – geležinkelių riedmuo, kuris:

PPV/PPW – geležinkelių riedmuo, atitinkantis PPV/PPW arba PGW sutartį (OSJD valstybėse) (originalo kalba: PPV/PPW – ППВ (Правила пользования вагонами в международном сообщении); PGW – ППГВ (Правила Пользования Грузовыми Вагонами)).

Jei negauta leidimo, kuris pagal Direktyvos 2008/57/EB 23 straipsnio 1 dalį galiotų visose valstybėse narėse, geležinkelių riedmuo turi būti paženklintas ženklu, nurodančiu, kuriose valstybėse narėse jį leidžiama eksploatuoti. Šis ženklas atitinka vieną iš toliau pateiktų brėžinių, kuriuose D – pirmoji leidimą suteikusi valstybė narė (šiame pavyzdyje – Vokietija), o F – antroji leidimą suteikusi valstybė narė (šiame pavyzdyje – Prancūzija). Valstybių narių kodai nurodomi pagal Sprendimo 2007/756/EB 6 priedėlio 4 dalį.

---

I priedėlis

Neišspręstų klausimų sąrašas

B Priedėlis (žr. 4.4 skirsnį)

Bendri veiklos principai ir taisyklės

---

J priedėlis

Terminų sąrašas

Terminų sąraše pateiktos šioje traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS vartojamų terminų apibrėžtys.

▼B

---

II PRIEDAS

Sprendimo 2007/756/EB priedas iš dalies keičiamas taip:

---

( 1 ) OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

( 2 ) OL L 164, 2004 4 30, p. 1.

( 3 ) OL L 84, 2008 3 26, p. 1.

( 4 ) OL L 144, 2011 5 31, p. 1.

( 5 ) OL L 305, 2007 11 23, p. 30.

( 6 ) 2006 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos sprendimas 2006/920/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos „Traukinių eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio techninės sąveikos specifikacijos (OL L 359, 2006 12 18, p. 1).

( 7 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB bei Direktyvą 2001/14/EB (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).

( 8 ) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija), OL L 343, 2012 12 14, p. 32.

( 9 ) 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1302/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys“ techninės sąveikos specifikacijos (OL L 356, 2014 12 12, p. 228).

( 10 ) 2012 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 2012/88/ES dėl transeuropinės geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninių sąveikos specifikacijų (OL L 51, 2012 2 23, p. 1).

( 11 ) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

( 12 ) 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1158/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų geležinkelių saugos sertifikatui gauti (OL L 326, 2010 12 10, p. 11).

( 13 ) 2010 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1169/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų įgaliojimams geležinkelių saugos srityje gauti (OL L 327, 2010 12 11, p. 13).

( 14 ) 2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas, kuriuo priimama bendra nacionalinio geležinkelių riedmenų registro specifikacija, kaip numatyta Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse (OL L 305, 2007 11 23, p. 30).

( 15 ) Specialiųjų riedmenų numeris konkrečioje šalyje turi būti unikalus pirmojo skaitmens ir penkių paskutiniųjų techninių charakteristikų bei serijos numerio skaitmenų atžvilgiu.

( 16 ) NMBS/SNCB gali toliau naudoti raidę B ovale.

( 17 ) Diakritiniai ženklai yra „tarsenos ženklai“, pvz., À, Ç, Ö, Č, Ž, Å ir t. t. Specialios raidės, pvz., Ø ir Æ, pateikiamos viena raide; tikrinant unikalumą, raidė Ø laikoma raide O, raidė Æ – raide A.“