31993L0076

Tarybos direktyva 93/76/EEB

1993 m. rugsėjo 13 d.

dėl išmetamųjų anglies dioksido dujų ribojimo gerinant energijos efektyvumą (SAVE)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 1986 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje [4] Taryba nustatė naujus Bendrijos energijos politikos tikslus 1995 metams ir valstybių narių politikų konvergenciją;

kadangi 1990 m. spalio 29 d. posėdyje Aplinkos ir energetikos ministrų Taryba susitarė, kad Bendrija ir valstybės narės, remdamosi prielaida, kad kitos pagrindinės valstybės prisiėmė panašius įsipareigojimus, ir patvirtindamos daugelio valstybių narių siekius iki skirtingų datų stabilizuoti ar sumažinti išmetamų teršalų kiekius, norėjo imtis veiksmų stabilizuoti bendrą išmetamų CO2 dujų kiekį iki 2000 metų, išlaikant Bendrijos 1990 metų lygį; kadangi taip pat buvo susitarta, jog valstybės narės, pradedančios nuo santykinai mažų energijos suvartojimo kiekių, ir todėl pasižyminčios mažu išmetamų dujų kiekiu, tenkančiu vienam gyventojui ar skaičiuojant kitu pagrindu, siektų tokio CO2 dydžio ir (arba) strategijos, kuris atitiktų jų ekonominę ir socialinę plėtrą, toliau didinant energijos panaudojimo efektyvumą ekonominėje veikloje;

kadangi Taryba Sprendimu 91/565/EEB patvirtino SAVE programą, kuria siekiama skatinti efektyvų energijos naudojimą Bendrijoje [5];

kadangi Sutarties 130r straipsnyje numatyta, kad Bendrijos su aplinkos apsauga susijusios veiklos tikslas – užtikrinti protingą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą; kadangi šie gamtos ištekliai apima naftos produktus, gamtines dujas ir kietą kurą, kurie yra pagrindiniai energijos šaltiniai, tačiau ir pagrindiniai išmetamų anglies dioksido dujų šaltiniai;

kadangi Sutarties nuostatos niekur kitur nenumato teisėkūros galių, būtinų programų aspektams, susijusiems su energija, numatytiems šioje direktyvoje, taip pat turėtų būti galima remtis ir Sutarties 235 straipsniu;

kadangi gyvenamųjų namų ir paslaugų sektoriai sudaro apie 40 % galutinio energijos suvartojimo Bendrijoje ir jie plečiasi, o tai didins jų sunaudojamą energiją ir tuo pačiu išmetamų anglies dioksido dujų kiekį;

kadangi šia direktyva siekiama išsaugoti aplinkos kokybę ir užtikrinti protingą bei racionalų gamtos išteklių naudojimą ir šie klausimai priklauso Bendrijos neišimtinei kompetencijai;

kadangi visų valstybių narių kolektyvinės pastangos, susijusios su priemonių parengimu Bendrijos mastu, būtinos siekiant apriboti išmetamų anglies dioksido dujų kiekį ir racionaliam energijos naudojimui skatinti;

kadangi valstybės narės priemones turi nustatyti vadovaudamosi subsidiarumo principu, remiantis potencialiai efektyvesniu energijos taupymu, ekonomiškai efektyvia veikla, techninių galimybių tyrimu ir poveikiu aplinkai;

kadangi pateikus objektyvią informaciją apie pastatų energetines charakteristikas, sertifikavimas energijos požiūriu padės pagerinti nekilnojamo turto rinkos skaidrumą ir paskatins investuoti į energijos taupymo priemones;

kadangi sąskaitos namų gyventojams už šildymo, oro kondicionavimo ir karšto vandens sąnaudas, apskaičiuotas atitinkama proporcija remiantis faktiškai sunaudotu kiekiu, prisidės prie energijos taupymo gyvenamųjų namų sektoriuje; kadangi pageidautina, kad šių namų gyventojai galėtų reguliuoti sunaudojamą šilumą, šaltą ir karštą vandenį; kadangi Tarybos priimtos rekomendacijos ir rezoliucijos, reglamentuojančios sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį [6], buvo taikomos tik dviejose valstybėse narėse; kadangi didelė šildymo, oro kondicionavimo ir karšto vandens sąskaitų dalis vis dar išrašomos remiantis kitais veiksniais, bet ne suvartotos energijos kiekiu;

kadangi reikalingi nauji finansinės paramos būdai, skatinantys investicijas į energijos taupymo priemones valstybiniame sektoriuje; kadangi, atsižvelgus į tai, valstybės narės turėtų leisti ir visapusiškai naudotis trečiųjų šalių finansavimo galimybėmis;

kadangi pastatai darys įtaką ilgalaikiam energijos vartojimui; kadangi dėl to naujuose pastatuose turėtų būti įrengta efektyvi šilumos izoliacija, pritaikyta vietos klimatui; kadangi ši nuostata taikoma ir pastatams, kuriuose įsikūrusios valstybinės valdžios institucijos, nes pastarosios turėtų rodyti pavyzdį, kaip reiktų atsižvelgti į aplinkos apsaugos ir energetinius reikalavimus;

kadangi reguliari boilerių priežiūra padeda juos teisingai sureguliuoti, remiantis gaminio specifikacija, o tuo pačiu optimaliai juos naudoti darbo aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo požiūriu;

kadangi, apskritai, pramonės įmonės, siekdamos savo ekonominių tikslų, nori efektyviau naudoti energiją; kadangi energijos auditas energijai imliose įmonėse turėtų skatinti žymiai efektyviau naudoti energiją šiame sektoriuje;

kadangi efektyvesnis energijos naudojimas visuose Bendrijos regionuose sustiprins ekonominę ir socialinę sanglaudą Bendrijoje, kaip numatyta Sutarties 130a straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šia direktyva siekiama, kad valstybės narės įgyvendintų tikslą – apribotų išmetamų anglies dioksido dujų kiekį efektyviau naudodamos energiją, pirmiausia rengdamos ir įgyvendindamos programas šiose srityse:

- pastatų sertifikavimas energijos požiūriu,

- sąskaitų už šildymą, oro kondicionavimą ir karštą vandenį išrašymas remiantis faktiškai suvartotu kiekiu,

- trečiųjų šalių investicijų į energijos efektyvų naudojimą valstybiniame sektoriuje finansavimas,

- naujų pastatų šilumos izoliacija,

- reguliarus boilerių tikrinimas,

- energijai imlių įmonių energijos auditas.

Programos gali apimti teisės aktus, reglamentus, ekonomines ir administracines priemones, informaciją, švietimą ir savanoriškus susitarimus, kurių poveikį galima objektyviai įvertinti.

2 straipsnis

Valstybės narės parengia ir įgyvendina programas dėl pastatų sertifikavimo energetiniu požiūriu. Pastatų sertifikavimas energetiniu požiūriu, kurį sudaro jų energetinių charakteristikų aprašymas, turi galimiems naudotojams suteikti informaciją apie pastato energijos efektyvumą.

Atitinkamais atvejais sertifikavimas taip pat gali apimti galimybę pagerinti šias energetines charakteristikas.

3 straipsnis

Valstybės narės parengia ir įgyvendina programas dėl sąskaitų už šildymo, oro kondicionavimo ir sunaudoto karšto vandens sąnaudas, apskaičiuotas atitinkama proporcija, remiantis faktiškai sunaudotu kiekiu, išrašymo. Šios programos leidžia šių paslaugų kainą proporcingai paskirstyti visiems ar daliai namo gyventojų, remiantis konkrečiu kiekvieno vartotojo sunaudota šiluma, šalto ir karšto vandens kiekiu. Ši nuostata taikoma namams ar namų dalims, kurie apšildomi, kondicionuojami ar aprūpinami karštu vandeniu iš kolektyvinių šildymo, oro kondicionavimo, vandens šildymo įrenginių. To namo gyventojams turėtų būti suteikta galimybė patiems reguliuoti šilumos, šalto ir karšto vandens sunaudojimą.

4 straipsnis

Valstybės narės parengia ir įgyvendina programas, leidžiančias trečiosioms šalims finansuoti investicijas į energijos efektyvaus naudojimo priemones valstybiniame sektoriuje.

Šioje direktyvoje "trečiosios šalies finansavimas" reiškia visapusiškas audito, instaliavimo, eksploatacijos, priežiūros ir finansavimo paslaugas investavimui į energijos efektyvaus naudojimo priemones, o šių paslaugų visos ar dalies kainos grąžinimas priklauso nuo sutaupytos energijos dydžio.

5 straipsnis

Valstybės narės parengia ir įgyvendina programas, siekdamos, kad nauji pastatai būtų efektyviai termiškai izoliuoti, remiantis ilgalaike perspektyva, numatyta valstybių narių nustatytuose standartuose, atsižvelgiant į klimato sąlygas ar klimato zonas bei pastato paskirtį.

6 straipsnis

Valstybės narės parengia ir įgyvendina programas dėl reguliarios šildymo įrenginių, kurių efektyvi nominali išeiga didesnė negu 15 kW, patikros, siekdamos pagerinti eksploatavimo sąlygas energijos suvartojimo požiūriu ir apriboti išmetamą anglies dioksido dujų kiekį.

7 straipsnis

Valstybės narės parengia ir įgyvendina programas, skatindamos energijai imlių pramonės įmonių reguliarius energijos auditus, siekdamos pagerinti energijos naudojimo efektyvumą ir apriboti išmetamų anglies dioksido dujų kiekį, bei gali patvirtinti panašias nuostatas kitoms energijai imlioms įmonėms.

8 straipsnis

Valstybės narės nustato 1–7 straipsnyje nurodytų programų taikymą, remiantis potencialiai pagerėjusiu energijos naudojimo efektyvumu, sąnaudų efektyvumu, techninių galimybių tyrimais ir poveikiu aplinkai.

9 straipsnis

Valstybės narės kas dveji metai pateikia Komisijai ataskaitas apie rezultatus, pasiektus taikant priemones šioje direktyvoje nurodytoms programoms įgyvendinti. Šiose ataskaitose jos informuoja Komisiją ir apie pasirinktas priemones. Be to, jos, gavusios prašymą, pateikia Komisijai informaciją, pagrindžiančią programų turinį, atsižvelgus į 8 straipsnio nuostatas.

Komisijai valstybių narių ataskaitas nagrinėti padeda Sprendime 91/565/EEB nurodytas patariamasis komitetas to sprendimo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

10 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus ir (arba) priemones, nurodytas 1 straipsnyje, kurie, įsigalioję kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip iki 1994 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą.

Valstybės narės privalo numatyti visas reikalingas nuostatas, suteikiančias joms galimybes įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus tikslus. Valstybės narės, priimdamos šiuos įstatymus ar kitus teisės aktus, daro juose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma juos oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Šios nuostatos pagal analogiją taikomos ir tais atvejais, kai programos parengiamos kita forma.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų ir (arba) kitų priemonių, nurodytų 1 straipsnyje, nuostatas.

11 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1993 m. rugsėjo 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Ph. Maystadt

[1] OL C 179, 1992 7 16, p. 8.

[2] OL C 176, 1993 6 28.

[3] OL C 19, 1993 1 25, p. 134.

[4] OL C 241, 1986 9 25, p. 1.

[5] OL L 307, 1991 11 8, p. 34.

[6] Rekomendacija 76/493/EEB (OL L 140, 1976 5 28, p. 12).Rekomendacija 77/712/EEB (OL L 295, 1977 11 18, p. 1).1980 6 9 rezoliucija (OL C 149, 1980 6 18, p. 3).1985 1 15 rezoliucija (OL C 20, 1985 1 22, p. 1).

--------------------------------------------------