EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008D0164

2008/164/EB: 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos žmonės su judėjimo negalia (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6633) (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 64, 7.3.2008, p. 72–207 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 001 P. 123 - 258

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2014; panaikino 32014R1300

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2008/164/oj

7.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/72


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. gruodžio 21 d

dėl transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos „žmonės su judėjimo negalia“

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6633)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/164/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1996/48/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (2), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 1 dalį kiekvienam iš posistemių taikoma viena TSS. Prireikus posistemiui gali būti taikomos kelios TSS, o viena TSS gali būti taikoma keliems posistemiams. Sprendimui rengti ir (arba) persvarstyti TSS ir pasirinkti jos techninę ir geografinę taikymo sritį būtinas įgaliojimas pagal Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalį.

(2)

Direktyvos 2001/16/EB II priede numatyta, kad į žmonių su judėjimo negalia poreikius atsižvelgiama rengiant infrastruktūros posistemio (Direktyvos 2.1 skirsnis) ir riedmenų posistemio (Direktyvos 2001/16/EB II priedo 2.6 skirsnis) TSS. Todėl Europos geležinkelių sąveikos asociacija (EGSA), paskirta būti jungtine reprezentacine grupe, buvo įgaliota parengti „naudojimosi galimybių žmonių su judėjimo negalia“ TSS, numatančios ir infrastruktūrai, ir riedmenims taikytinas nuostatas, projektą.

(3)

2001 m. EGSA buvo įgaliota persvarstyti pirmąsias 2002 m. priimtas greitųjų geležinkelių TSS, susijusias su riedmenimis, infrastruktūra, kontrolės ir valdymo bei signalizavimo, energijos, techninės priežiūros ir eismo organizavimo ir valdymo posistemių. EGSA buvo paprašyta atliekant šį darbą, be kitų klausimų, apsvarstyti TSS suderinimą su paprastųjų geležinkelių sąveikos TSS ir žmonių su judėjimo negalia naudojimosi galimybių TSS. Todėl žmonėms su judėjimo negalia skirtos TSS projektas, parengtas EGSA, taikomas paprastiesiems ir greitiesiems geležinkeliams.

(4)

Pirmoji greitųjų geležinkelių riedmenų posistemio TSS, priimta kaip Sprendimo 2002/735/EB priedas, įsigaliojo 2002 m. Dėl galiojančių sutartinių įsipareigojimų šiandien naujiems riedmenų posistemiams ar sąveikos sudedamosioms dalims arba jų atnaujinimui ir tobulinimui gali būti taikomas atitikties vertinimas pagal šią pirmąją TSS. Kadangi šio sprendimo priede pateikta TSS yra taikoma visiems naujiems, atnaujintiems ir patobulintiems greitųjų ir paprastųjų geležinkelių riedmenims, svarbu nustatyti pirmosios greitųjų riedmenų TSS, priimtos kaip Sprendimo 2002/735/EB priedas, taikymo sritį. Valstybės narės praneša išsamų posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kuriuos rengiant gerokai pažengta į priekį ir kuriems taikoma Direktyvos 96/48/EB 7 straipsnio a dalis, sąrašą. Apie juos Komisijai pranešama ne vėliau negu po šešių mėnesių nuo dienos, kurią šis sprendimas pradedamas taikyti.

(5)

TSS projektą išnagrinėjo komitetas, įsteigtas pagal Tarybos Direktyvą 96/48/EB 1996 m. liepos 23 d. dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (3) ir nurodytas Direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnyje.

(6)

Rengiant TSS projektą buvo konsultuojamasi su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis. Kai įmanoma, į jų pastabas ir interesus buvo atsižvelgta.

(7)

Į pasiūlymą dėl Reglamento dėl tarptautinių geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (4) Komisija įtraukė kelias nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad traukiniuose ir stotyse žmonėms su judėjimo negalia būtų teikiama pagalba siekiant, kad jie galėtų naudotis visais keliavimo traukiniu privalumais kaip bet kuris kitas pilietis;

(8)

Pasiūlyme dėl tarptautinių geležinkelių keleivių teisių ir pareigų taip pat yra nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad geležinkelių bendrovės ir infrastruktūros valdytojai teiktų visą svarbią informaciją apie galimybes žmonėms su judėjimo negalia naudotis traukiniais ir stotimis ir naudojimosi galimybių sąlygas.

(9)

Pagrindinių Direktyvų 2001/16/EB ir 96/48/EB pagrindinis tikslas yra sąveika. TSS tikslas – suderinti nuostatas, numatytinas žmonėms su judėjimo negalia, keliaujantiems paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistema. Traukiniai, stotys ir atitinkamos infrastruktūros dalys, atitinkančios TSS aprašytas priemones, leis užtikrinti sąveiką ir suteikti panašias naudojimosi galimybes žmonėms su judėjimo negalia visame transeuropiniame tinkle. TSS nedraudžia valstybėms narėms įgyvendinti papildomas priemones naudojimosi galimybėms gerinti, jei tai netrukdo sąveikai arba nelemia pernelyg didelių išlaidų geležinkelių bendrovėms. Pagerinus galimybes neįgaliesiems ir žmonėms su judėjimo negalia naudotis geležinkeliu riedmenimis ir stotimis galėtų padaugėti keleivių, kurie šiuo metu yra priversti naudotis kitomis transporto rūšimis.

(10)

Direktyvos 2001/16/EB bei 96/48/EB ir TSS taikomos atnaujinimams, bet ne su technine priežiūra susijusiems pakeitimams. Tačiau valstybės narės skatinamos, kai tik gali ir kai tai pagrįsta atsižvelgiant į su technine priežiūra susijusio darbo taikymo sritį, TSS taikyti su technine priežiūra susijusiems pakeitimams.

(11)

Į galiojančią TSS nėra įtraukti visi pagrindiniai reikalavimai. Neįtraukti techniniai aspektai pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį ir Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį nurodyti šios TSS L priede „Neišspręsti klausimai“.

(12)

Pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį ir Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį atskiros valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai turi pranešti apie svarbias nacionalines technines taisykles, taikomas įgyvendinant pagrindinius reikalavimus, susijusius su šiais „neišspręstais klausimais“, įgyvendinti, bei apie institucijas, kurias paskiria atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūrai ir taikomai posistemių sąveikos tikrinimo procedūrai atlikti, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalyje. Siekdamos minėto tikslo valstybės narės turėtų kiek įmanoma nuosekliau taikyti Direktyvose 2001/16/EB ir 96/48/EB nustatytus principus ir kriterijus. Jeigu į įmanoma, valstybės narės naudojasi pagal Direktyvos 2001/16/EB 20 straipsnį ir Direktyvos 96/48/EB 20 straipsnį notifikuotosiomis įstaigomis. Komisija turėtų atlikti valstybių narių atsiųstos informacijos apie nacionalines taisykles, procedūras, už procedūrų įgyvendinimą atsakingas įstaigas ir šių procedūrų trukmę, analizę ir tam tikrais atvejais su Komitetu aptarti būtinumą priimti priemones.

(13)

Šioje TSS neturėtų būti reikalaujama naudoti konkrečias technologijas ar techninius sprendimus, išskyrus atvejus, jeigu i tai yra tikrai reikalinga transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.

(14)

TSS pagrįsta geriausiomis atitinkamo projekto rengimo metu ekspertų turimomis žiniomis. Atsižvelgiant į technologijos tobulinimą, veiklos, saugos ar socialinius reikalavimus gali prireikti šią TSS pakeisti ar papildyti. Tam tikrais atvejais pagal Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 3 dalį arba Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 3 dalį turėtų būti pradedama persvarstymo arba atnaujinimo procedūra. Persvarstyme dalyvauja žmonių su judėjimo negalia interesams atstovaujančios organizacijos.

(15)

Siekiant skatinti naujoves ir atsižvelgti į įgytą patirtį, pridedama TSS turėtų būti reguliariai persvarstoma.

(16)

Jei siūlomi novatoriški sprendimai, gamintojas ar perkančioji organizacija nurodo nukrypimą nuo atitinkamo TSS skirsnio. Europos geležinkelių agentūra baigs rengti atitinkamas sprendimo funkcinius ir sąsajos reikalavimus ir parengs vertinimo metodus.

(17)

Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Tarybos direktyvą 96/48/EB įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija pagal Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalį patvirtina „žmonių su judėjimo negalia“ techninę sąveikos specifikaciją („TSS“).

TSS yra tokia, kokia yra nustatyta šio sprendimo priede.

Visa TSS taikoma transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnyje ir I priede, ir transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai, kaip apibrėžta Direktyva 96/48/EB 2 straipsnyje ir I priede.

2 straipsnis

Valstybės narės gali toliau taikyti Komisijos sprendimą 2002/735/EB Direktyvos 96/48/EB 7 straipsnio a dalies taikymo sričiai priklausantiems projektams.

Išsamus posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms tai taikoma, sąrašas Komisijai pranešamas ne vėliau nei po šešių mėnesių nuo šio sprendimo taikymo pradžios.

3 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į klausimus, TSS C priede priskiriamus „Neišspręstiems klausimams“, sąlygos, kurių turi būti laikomasi pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį ir Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 2 dalį atliekant sąveikos patikrą, yra tos taikytinos techninės taisyklės, taikomos valstybėje narėje, kuri leidžia pradėti eksploatuoti posistemius, kuriems taikomas šis sprendimas.

2.   Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša:

(a)

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taikomų techninių taisyklių sąrašą,

(b)

atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios turi būti taikomos, atsižvelgiant į nurodytų taisyklių taikymą,

(c)

įstaigas, kurias ji paskiria atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti.

4 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. liepos 1 d.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Komisijos pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 110, 2001 4 20, p. 1.

(2)  OL L 235, 1996 9 17, p. 6.

(3)  OL L 235, 1996 9 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/32/EB. (OL L 141, 2007 6 2, p. 63).

(4)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinio geležinkelio keleivių teisių ir pareigų, COM 2004/143, 2004 3 3.


PRIEDAS

TRANSEUROPINĖ PAPRASTŲJŲ IR GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMA

SĄVEIKOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA

Taikymo sritis: Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų posistemiai

Aspektas: tinkamumas žmonėms su judėjimo negalia

1.

ĮŽANGA

1.1.

Taikymo techninė sritis

1.2.

Taikymo geografinė sritis

1.3.

Šios TSS turinys

2.

POSISTEMIO (TAIKYMO SRITIES) APIBRĖŽTIS

2.1.

Posistemių apibrėžtys

2.1.1.

Infrastruktūra:

2.1.2.

Geležinkelių riedmenys:

2.1.3.

Telematikos taikymas krovinių ir keleivių vežimui

2.2.

„Žmonių su judėjimo negalia“ apibrėžtis

3.

PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

3.1.

Bendrosios nuostatos

3.2.

Pagrindiniai reikalavimai, kurie yra susiję su:

3.3.

Bendrieji reikalavimai

3.3.1.

Sauga

3.3.2.

Patikimumas ir parengtis

3.3.3.

Sveikata

3.3.4.

Aplinkos apsauga

3.3.5.

Techninis suderinamumas

3.4.

Specialūs reikalavimai infrastruktūros posistemiui

3.4.1.

Sauga

3.5.

Specialūs reikalavimai geležinkelių riedmenų posistemiui

3.5.1.

Sauga

3.5.2.

Patikimumas ir parengtis

3.5.3.

Techninis suderinamumas

3.6.

Specialūs reikalavimai kitiems posistemiams, kartu aktualūs infrastruktūrai ir geležinkelių riedmenų posistemiui

3.6.1.

Energijos posistemis

3.6.1.1.

Sauga

3.6.1.2.

Aplinkos apsauga

3.6.1.3.

Techninis suderinamumas

3.6.2.

Kontrolė, valdymas ir signalizavimas

3.6.2.1.

Sauga

3.6.2.2.

Techninis suderinamumas

3.6.3.

Techninė priežiūra

3.6.3.1.

Sveikata ir sauga

3.6.3.2.

Aplinkos apsauga

3.6.3.3.

Techninis suderinamumas

3.6.4.

Geležinkelių transporto eismo organizavimas ir valdymas

3.6.4.1.

Sauga

3.6.4.2.

Techninis suderinamumas

3.6.5.

Telematikos taikymas krovinių ir keleivių vežimui

3.6.5.1.

Techninis suderinamumas

3.6.5.2.

Sveikata

3.7.

Žmonių su judėjimo negalia TSS reguliavimo srities elementai, kurie susiję su pagrindiniais reikalavimais

4.

POSISTEMIŲ APIBŪDINIMAS

4.1.

Infrastruktūros posistemis

4.1.1.

Įžanga

4.1.2.

Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai

4.1.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.1.2.2.

Parkavimo vietos, skirtos žmonėms su judėjimo negalia

4.1.2.3.

Maršrutas be kliūčių

4.1.2.3.1.

Bendrosios nuostatos

4.1.2.3.2.

Maršruto be kliūčių ženklinimas

4.1.2.4.

Durys ir įėjimai

4.1.2.5.

Grindų paviršiai

4.1.2.6.

Permatomos kliūtys

4.1.2.7.

Tualetai ir priemonės kūdikiams pervystyti

4.1.2.7.1.

Posistemio reikalavimai

4.1.2.7.2.

Sąveikos sudedamosios dalys

4.1.2.8.

Baldai ir nepritvirtintos priemonės

4.1.2.9.

Bilietų pardavimas, informaciniai stendai ir pagalbos keleiviams vietos

4.1.2.9.1.

Posistemio reikalavimai

4.1.2.9.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

4.1.2.10.

Apšvietimas

4.1.2.11.

Vaizdinė informacija, ženklų išdėstymas, piktogramos ir nuolat atnaujinama informacija

4.1.2.11.1.

Posistemio reikalavimai

4.1.2.11.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

4.1.2.12.

Sakytinė informacija

4.1.2.13.

Avariniai išėjimai, pranešimai apie pavojų

4.1.2.14.

Pėsčiųjų tiltų ir požeminių kelių geometrija

4.1.2.15.

Laiptai

4.1.2.16.

Turėklai

4.1.2.17.

Rampos, eskalatoriai, keltuvai ir slenkantys pėsčiųjų takai

4.1.2.18.

Perono aukštis ir atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto platforma

4.1.2.18.1.

Perono aukštis

4.1.2.18.2.

Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto

4.1.2.18.3.

Geležinkelio kelio išdėstymas išilgai peronų

4.1.2.19.

Perono plotis ir kraštas

4.1.2.20.

Peronų galai

4.1.2.21.

Padedančios įlipti priemonės keleiviams su neįgaliųjų vežimėliu

4.1.2.21.1.

Posistemio reikalavimai

4.1.2.21.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

4.1.2.22.

Vienalygės geležinkelių kelių pervažos stotyse

4.1.3.

Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

4.1.4.

Eksploatavimo taisyklės

4.1.5.

Techninės priežiūros taisyklės

4.1.6.

Profesinė kvalifikacija

4.1.7.

Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos

4.1.8.

Infrastruktūros registras

4.2.

Geležinkelių riedmenų posistemis

4.2.1.

Įžanga

4.2.2.

Funkciniai ir techniniai reikalavimai

4.2.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.2.

Sėdynės

4.2.2.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.2.2.

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos

4.2.2.2.2.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.2.2.2.

Viena kryptimi atgręžtos sėdynės

4.2.2.2.2.3.

Viena į kitą atgręžtų sėdynių išdėstymas

4.2.2.3.

Neįgaliųjų vežimėlių vietos

4.2.2.4.

Durys

4.2.2.4.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.4.2.

Išorinės durys

4.2.2.4.2.1.

Posistemio reikalavimai

4.2.2.4.2.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

4.2.2.4.3.

Vidinės durys

4.2.2.4.3.1.

Posistemio reikalavimai

4.2.2.4.3.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

4.2.2.5.

Apšvietimas

4.2.2.6.

Tualetai

4.2.2.6.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.6.2.

Įprastas tualetas (sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai)

4.2.2.6.3.

Universalus tualetas

4.2.2.6.3.1.

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai (universalūs tualetai)

4.2.2.6.3.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai (kūdikio pervystymas)

4.2.2.7.

Erdvė keleiviams praeiti

4.2.2.8.

Keleivių informavimas

4.2.2.8.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.8.2.

Informacija (ženklų sistema, piktogramos, indukcinės grandinės ir avarinio iškvietimo įtaisai)

4.2.2.8.2.1.

Posistemio reikalavimai

4.2.2.8.2.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

4.2.2.8.3.

Informavimas (maršrutų aprašymas ir sėdimųjų vietų rezervavimas)

4.2.2.8.4.

Informavimas (sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai)

4.2.2.9.

Aukščio skirtumai

4.2.2.10.

Turėklai

4.2.2.11.

Neįgaliųjų vežimėliui pritaikytos miegamosios vietos

4.2.2.12.

Laiptelio padėtis lipant į geležinkelių riedmenį ir išeinant iš jo

4.2.2.12.1.

Bendrosios nuostatos

4.2.2.12.2.

Įlipimo ir išlipimo laipteliai

4.2.2.12.3.

Padedančios įlipti priemonės

4.2.2.12.3.1.

Bendrosios nuostatos l

4.2.2.12.3.2.

Padedančių įlipti priemonių parūpinimas neįgaliųjų vežimėlių naudotojams

4.2.2.12.3.3.

Bendrieji kategorijos A reikalavimai

4.2.2.12.3.4.

Bendrieji kategorijos B reikalavimai

4.2.2.12.3.5.

Specialūs reikalavimai nuleidžiamiems laipteliams

4.2.2.12.3.6.

Atskiri reikalavimai nešiojamosioms rampoms

4.2.2.12.3.7.

Specialūs reikalavimai pusiau automatinėms rampoms

4.2.2.12.3.8.

Specialūs reikalavimai tilteliams

4.2.2.12.3.9.

Specialūs reikalavimai geležinkelių riedmenyje vežiojamiems keltuvams

4.2.3.

Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

4.2.4.

Eksploatavimo taisyklės

4.2.5.

Techninės priežiūros taisyklės

4.2.6.

Profesinė kvalifikacija

4.2.7.

Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos

4.2.8.

Geležinkelių riedmenų registras

4.3.

Šioje TSS naudojamų sąvokų apibrėžtys

5.

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.

Apibrėžtis

5.2.

Inovaciniai sprendimai

5.3.

Sudedamųjų dalių sąrašas

5.3.1.

Infrastruktūra

5.3.2.

Geležinkelių riedmenys

5.4.

Sudedamųjų dalių veikimas ir sąlygos

5.4.1.

Infrastruktūra

5.4.2.

Geležinkelių riedmenys

6.

SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS

6.1.

Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.

Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)

6.1.2.

Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)

6.1.3.

Inovaciniai sprendimai

6.1.4.

Tinkamumo naudoti įvertinimas

6.2.

Posistemiai

6.2.1.

Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)

6.2.2.

Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)

6.2.3.

Inovaciniai sprendimai

6.2.4.

Techninės priežiūros įvertinimas

6.2.5.

Eksploatavimo taisyklių įvertinimas

6.2.6.

Pavienių geležinkelių riedmenų įvertinimas

6.3.

Sąveikos sudedamosios dalys be EB deklaracijos

6.3.1.

Bendrosios nuostatos

6.3.2.

Pereinamasis laikotarpis

6.3.3.

Posistemių, kurie turi nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu

6.3.3.1.

Sąlygos

6.3.3.2.

Paskelbimas

6.3.3.3.

Eksploatavimo ciklo reglamentavimas

6.3.4.

Stebėjimo priemonės

7.

ŽMONIŲ SU JUDĖJIMO NEGALIA TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1.

Šios TSS taikymas naujai infrastruktūrai arba naujiems geležinkelių riedmenims

7.1.1.

Infrastruktūra

7.1.2.

Geležinkelių riedmenys

7.1.2.1.

Bendrosios nuostatos

7.1.2.2.

Pagal naują projektą pagaminti nauji geležinkelių riedmenys

7.1.2.2.1.

Apibrėžtys

7.1.2.2.2.

Bendrosios nuostatos

7.1.2.2.3.

A fazė

7.1.2.2.4.

B fazė

7.1.2.3.

Naudojamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys

7.1.2.4.

Pereinamasis laikotarpis

7.2.

TSS peržiūra

7.3.

Šios TSS taikymas naudojamai infrastruktūrai arba eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims

7.3.1.

Infrastruktūra

7.3.1.1.

Bendrosios nuostatos

7.3.1.2.

Maršrutai be kliūčių – Bendrosios nuostatos (4.1.2.4.1)

7.3.1.3.

Pėsčiųjų tiltų, laiptatakių ir požeminių kelių geometrija (4.1.2.14 ir 4.1.2.15)

7.3.1.4.

Rampos, eskalatoriai, keltuvai ir slenkantys pėsčiųjų takai (4.1.2.17)

7.3.1.5.

Perono plotis ir kraštas (4.1.2.19)

7.3.1.6.

Perono aukštis ir platforma (4.1.2.18)

7.3.1.7.

Architektūros paminklai

7.3.2.

Geležinkelių riedmenys

7.3.2.1.

Bendrosios nuostatos

7.3.2.2.

Sėdynės

7.3.2.3.

Neįgaliųjų vežimėlių vietos

7.3.2.4.

Išorinės durys

7.3.2.5.

Vidinės durys

7.3.2.6.

Apšvietimas

7.3.2.7.

Tualetai

7.3.2.8.

Erdvė keleiviams praeiti

7.3.2.9.

Informavimas

7.3.2.10.

Aukščių skirtumai

7.3.2.11.

Turėklai

7.3.2.12.

Neįgaliųjų vežimėliui pritaikytos miegamosios vietos

7.3.2.13.

Laiptelių padėtys, laipteliai ir padedančios įlipti priemonės

7.4.

Atskiri atvejai

7.4.1.

Bendrosios nuostatos

7.4.1.1.

Perono aukštis

7.4.1.2.

Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto

7.4.1.3.

Įlipimo ir išlipimo laipteliai

7.4.1.3.1.

Bendrosios nuostatos

7.4.1.3.2.

Atskiras atvejis Didžiojoje Britanijoje eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims „P“

7.4.1.3.3.

Atskiras atvejis Suomijoje eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims „P“

7.4.1.3.4.

Portugalijos atskiras atvejis geležinkelių riedmenims, numatytiems eksploatuoti esamame paprastųjų geležinkelių tinkle „P“

7.4.1.4.

Erdvė keleiviams praeiti

7.4.1.5.

Girdimieji durų signalai pagal 4.2.2.4.1 punktą „P“

7.4.1.6.

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos „P“

7.4.1.7.

Maršrutai be kliūčių „P“ (4.1.2.3.1 punktas)

7.4.1.8.

Keleivių skaičius

7.5.

Pagal nacionalinius, dvišalius ir daugiašalius ir tarptautinius susitarimus eksploatuojami geležinkelių riedmenys

7.5.1.

Galiojantys susitarimai

7.5.2.

Būsimi susitarimai

7.6.

Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų pateikimas eksploatuoti

1.   ĮŽANGA

1.1.   Taikymo techninė sritis

Ši TSS skirta paprastųjų ir greitųjų geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų posistemiams, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/16/EB I priede su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, bet tik tinkamumo žmonėms su judėjimo negalia aspektu. Ji taip pat skirta tam tikroms „Telematikos priemonės keleivių vežimuižant geležinkelių transportu naudojamų taikmenų ir sistemų“ posistemio dalims, pvz., bilietų pardavimo ir jų kontrolės įrangai.

Šios TSS tikslas yra padidinti geležinkelių transporto tinkamumą žmonėms su judėjimo negalia, įskaitant infrastruktūros viešosios paskirties vietų (taip pat ir stočių), kurias prižiūri geležinkelių įmonė, infrastruktūros valdytojas arba stoties valdytojas, prieinamumą. Čia ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas:

(i)

problemoms, kurios kyla perono ir traukinio sąsajoje; joms spręsti reikia visuminio požiūrio į infrastruktūrą ir geležinkelių riedmenis;

(ii)

evakavimo pavojingose situacijose poreikiams.

Ši TSS neapibrėžia evakavimo vykdymo taisyklių ir nusako tik techninius ir profesinės kvalifikacijos reikalavimus. Techninių reikalavimų paskirtis yra palengvinti visų keleivių evakavimą.

Kai kurios su evakavimas nesusijusios eksploatavimo taisyklės pateikiamos šios TSS 4.1.4 ir 4.2.4 punktuose.

Ši TSS skirta:

paprastųjų geležinkelių infrastruktūros posistemiui, nurodytam Direktyvos 2001/16/EB II priedo 1 punkte pateiktame sąraše su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB;

paprastųjų geležinkelių riedmenų posistemiui, nurodytam Direktyvos 2001/16/EB II priedo 1 punkte pateiktame sąraše su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, jeigu posistemis skirtas keleiviams vežti. Tačiau jokiu būdu negalima reikalauti, kad paveldui priklausantiems geležinkelių riedmenys po modernizavimo ar restauravimo atitiktų šios TSS reikalavimus;

greitųjų geležinkelių infrastruktūros posistemiui, nurodytam Direktyvos 96/48/EB II priedo 1 punkte pateiktame sąraše su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB,

greitųjų geležinkelių riedmenų posistemiui, nurodytam Direktyvos 96/48/EB II priedo 1 punkte pateiktame sąraše su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

mažesniu mastu: greitųjų ir paprastųjų geležinkelių „Keleivius vežant geležinkelių transportu naudojamų taikmenų ir sistemų“ posistemiams, kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB II priede su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ir Direktyvos 2001/16/EB II priede.

Daugiau informacijos apie posistemius pateikiama 2 skyriuje.

1.2.   Taikymo geografinė sritis

Šios TSS taikymo geografinė sritis yra transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kaip aprašyta Direktyvos 2001/16/EB I priede su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ir transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, kaip aprašyta Direktyvos 96/48/EB I priede su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Šioje TSS ypač atsižvelgiama į paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelio linijas, kurios nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, arba į tas linijas, kurios nurodytos visuose to sprendimo pakeitimuose, padarytuose po peržiūros, numatytos sprendimo 21 straipsnyje, ypač Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 884/2004/EB.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 3 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ir Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 3 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ši TSS:

a)

nurodo jos taikymo sritį (geležinkelių tinklo arba geležinkelių riedmenų dalis, nurodyta Direktyvos I priede; posistemis arba jo dalis, nurodyta Direktyvos II priede, arba atitinkamas aspektas) –2 skyriuje;

b)

nustato kiekvienam nagrinėjamam posistemiui pagrindinius reikalavimus ir jo sąsajas su kitais posistemiais –3 skyriuje;

c)

nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais – 4 skyriuje;

d)

nustato sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, ir kurios yra būtinos sąveikai transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti – 5 skyriuje

e)

kiekvienam nagrinėjamam atvejui nustato atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūras. Į jas įeina sprendime 93/465/EEB nurodyti moduliai arba, jeigu reikia, atskiros procedūros, kuriomis įvertinama sąveikos sudedamųjų dalių atitiktis arba tinkamumas naudoti ir posistemių „EB“ patikra – 6 skyriuje;

f)

nurodo TSS įgyvendinimo strategiją. Ypač svarbu yra konkretizuoti etapus, kuriuos reikėtų įveikti, kad galima būtų laipsniškai pereiti nuo esamos iki galutinės padėties, kurioje atitiktis techninės sąveikos specifikacijai taps norma – 7 skyriuje;

g)

nusako reikiamiems darbuotojams keliamus profesinės kvalifikacijos reikalavimus, sveikatos apsaugos ir saugos darbe sąlygas, kurių reikia posistemiams eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti ir šiai TSS įgyvendinti – 4 skyriuje.

Be to, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 dalyje, galima numatyti nuostatą dėl atskirų atvejų kiekvienai TSS; tokie atvejai nurodyti 7 skyriuje.

Galiausiai ši TSS taip pat apima (4 skyriuje) eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles, kurios aktualios taikymo sričiai, nurodytai pirmiau pateiktuose 1.1 ir 1.2 poskyriuose.

2.   POSISTEMIO (TAIKYMO SRITIES) APIBRĖŽTIS

2.1.   Posistemių apibrėžtys

2.1.1.   Infrastruktūra:

Geležinkelių keliai, iešmai, inžineriniai statiniai (pėsčiųjų tiltai, tuneliai ir t.t.), susijusi stoties infrastruktūra (peronai, prieigos zonos, tarp ir jų ir pritaikytos žmonių su judėjimo negalia poreikiams, ir t.t.), saugos ir apsaugos įranga.

Infrastruktūros sąvoka apima ir prieinamumo viešosios paskirties infrastruktūros vietose (taip pat ir stotyse), kurias prižiūri geležinkelių įmonė, infrastruktūros arba stoties valdytojas, aspektą.

Ši TSS taikoma tik viešosios paskirties zonoms stotyse ir jų prieigose, kurias prižiūri geležinkelių įmonė, infrastruktūros arba stoties valdytojas.

2.1.2.   Geležinkelių riedmenys:

Geležinkelių riedmens konstrukcija, visų traukinio įrenginių valdymo ir kontrolės sistema, traukos ir energijos transformavimo įrenginiai, stabdymo ir sankabų įranga ir važiuoklės (vežimėliai, ašys ir t.t.), pakabos, durys, žmogaus ir mašinos sąsajos (mašinisto, traukinio darbuotojų ir keleivių, įskaitant ir žmonių su judėjimo negalia poreikius), pasyvios ir aktyvios saugos priemonės ir reikmenys keleivių ir traukinio darbuotojų sveikatai apsaugoti.

2.1.3.   Keleivius vežant geležinkelių transportu naudojami taikmenys ir sistemos

Keleivius vežant geležinkelių transportu naudojami taikmenys ir sistemos, įskaitant informacijos prieš kelionę ir kelionės metu teikimą keleiviams, išankstinio bilietų užsakymo ir apmokėjimo sistemas, bagažo sutvarkymą ir galimybės persėsti į kitą traukinį ar kitos rūšies transporto priemonę užtikrinimą.

2.2.   „Žmonių su judėjimo negalia“ apibrėžtis

„Žmonės su judėjimo negalia“ (SJN) – tai visi žmonės, kuriems yra sunkiau naudotis traukiniais ir su jais susijusia infrastruktūra. Jie apima šias kategorijas:

Neįgaliųjų vežimėlio naudotojai (asmenys, kurie dėl senatvės silpnumo arba negalios naudojasi kėde ant ratukų);

Žmonės su kitokia sutrikusia judėjimo funkcija:

Žmonės su pažeistomis galūnėmis;

Sunkiai vaikščiojantys žmonės;

žmonės su vaikais;

žmonės su sunkiu arba stambiu bagažu ;

senyvi žmonės;

nėščiosios;

sutrikusio regėjimo žmonės.

Neregiai.

Sutrikusios klausos žmonės.

Kurtieji.

Žmonės su bendravimo sutrikimais (asmenys, kuriems sunku kitiems pranešti ar suprasti raštu ar žodžiu, įskaitant užsieniečius, kuriems trūksta vietos kalbos žinių, žmonės, kuriems sunku bendrauti, žmonės, turintieji jutimo (sensorinių), psichologinių ar protinių sutrikimų);

Žemaūgiai (įskaitant vaikus).

Sutrikimai gali būti ilgalaikiai ar laikini, akivaizdūs arba neakivaizdūs.

Tačiau žmonėms su judėjimo negalia nepriskirtini asmenys, turintys priklausomybę nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai tokią priklausomybę sukėlė medicininis gydymas.

Į šios TSS taikymo sritį nepatenka pernelyg didelių daiktų (pvz., dviračių arba stambaus bagažo) transportavimas. Tokiems daiktams taikomos infrastruktūros valdytojo, stoties valdytojo arba geležinkelių įmonės nustatytos taisyklės, saugos reikalavimai ir komerciniai sprendimai, kuriuose nurodoma leistinas dydis, svoris ir saugos priemonės.

3.   PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Bendrosios nuostatos

Šios TSS taikymo srityje pažymėtina, kad atitikti 3 skyriuje nurodytus pagrindinius reikalavimus leis suderinamumas su sąlygomis, aprašytomis:

4 skyriuje posistemiui

ir 5 skyriuje sąveikos sudedamosioms dalims,

kaip tai patvirtina teigiami rezultatai, gauti įvertinus:

sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ir (arba) tinkamumą naudoti,

posistemio patikrą,

kaip aprašyta 6 skyriuje.

Dalį pagrindinių reikalavimų nustato nacionaliniai teisės aktai, nes:

nėra specifikacijos L priede išvardytiems klausimams;

taikytina nukrypti leidžianti nuostata pagal Direktyvos 2001/16/EB 7 straipsnį,

turima reikalo su atskirais atvejais, aprašytais šios TSS 7.3 poskyryje.

Atitinkamos atitikties įvertinimas atliekamas konkrečios valstybės narės nustatyta tvarka, jei ši valstybė narė yra pranešusi Komisijai apie nacionalinius teisės aktus arba paprašiusi nukrypti leidžiančios nuostatos arba atskiro atvejo.

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 4 straipsnio 1 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir jų sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti atitinkamus esminius reikalavimus, nusakytus bendrais bruožais Direktyvos III priede.

Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų posistemių ir jų sudedamųjų dalių atitiktis esminiams reikalavimams tikrinama pagal sąlygas, nustatytas Direktyvoje 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ir šioje TSS.

3.2.   Pagrindiniai reikalavimai, kurie yra susiję su:

Sauga,

Patikimumu ir parengtimi,

Sveika

Aplinkos apsauga,

Techniniu suderinamumu.

Šie reikalavimai apima bendruosius ir specialius reikalavimus kiekvienam posistemiui. Pagal Direktyvą 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2004/50/EB II priedu, infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų posistemiai priskiriami „struktūrinėms sritims“. Toliau pateikiami šių posistemių aprašai, kuriuose atsižvelgta į ŽJN (žmonių su judėjimo negalia) poreikius:

Infrastruktūra:

Geležinkelių keliai, iešmai, inžineriniai statiniai (pėsčiųjų tiltai, tuneliai ir t.t.) susijusi stoties infrastruktūra (peronai, prieigos zonos, pritaikytos žmonių su judėjimo negalia poreikiams, ir t.t.), saugos ir apsaugos įranga.

Geležinkelių riedmenys:

„Geležinkelių riedmens konstrukcija, visų traukinio įrenginių valdymo ir kontrolės sistema, traukos ir energijos transformavimo įrenginiai, stabdymo ir sankabų įranga ir važiuoklės (vežimėliai, ašys ir t.t.), pakabos, durys, žmogaus ir mašinos sąsajos (mašinisto, traukinio darbuotojų ir keleivių, įskaitant ir žmonių su judėjimo negalia poreikius), pasyvios ir aktyvios saugos priemonės ir reikmenys keleivių ir traukinio darbuotojų sveikatai apsaugoti.“

Toliau pateikiami pagrindiniai reikalavimai pagal Direktyvos 2001/16/EB III priedą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Tai yra paskutiniai paskelbti reikalavimai.

3.3.   Bendrieji reikalavimai

3.3.1.   Sauga

1.1.1 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB .

„Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti konkretiems ypatingiems atvejams“.

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.1.2.4 (Infrastruktūra – Durys ir įėjimai)

4.2.2.4 (Geležinkelių riedmenys – Durys)

4.2.2.4.2 (Geležinkelių riedmenys – Išorinės durys)

4.2.2.4.3 (Geležinkelių riedmenys – Vidinės durys)

4.2.2.9 (Geležinkelių riedmenys – Aukščio skirtumai)

4.2.2.10 (Geležinkelių riedmenys – Turėklai)

4.2.2.12 (Geležinkelių riedmenys – Laiptelio padėtis įlipant į geležinkelių riedmenį ir išlipant iš jo)

4.2.2.12.1 (Geležinkelių riedmenys – Bendrieji reikalavimai)

4.2.2.12.2 (Geležinkelių riedmenys – Įlipimo į geležinkelių riedmenį ir išlipimo iš jo laipteliai)

4.2.2.12.3 (Geležinkelių Riedmenys – Padedančios įlipti priemonės keleiviams su neįgaliųjų vežimėliu)

4.1.2.21 (Infrastruktūra – Padedančios įlipti priemonės)

1.1.5 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.2.2.4 (Geležinkelių riedmenys – Durys)

4.2.2.4.2 (Geležinkelių riedmenys – Išorinės durys)

4.2.2.4.3 (Geležinkelių riedmenys – Vidinės durys)

3.3.2.   Patikimumas ir parengtis

1.2 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.2.2.4 (Geležinkelių riedmenys – Išorinės ir vidinės durys)

4.2.2.4.2 (Geležinkelių riedmenys – Išorinės durys)

4.2.2.4.3 (Geležinkelių riedmenys – Vidinės durys)

3.3.3.   Sveikata

1.3.1 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.2.2.2 (Geležinkelių riedmenys – Sėdynės)

4.2.2.2.1 (Geležinkelių riedmenys – Bendrosios nuostatos)

4.2.2.2.2 (Geležinkelių riedmenys – Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos)

4.2.2.7 (Geležinkelių riedmenys – Erdvė keleiviams praeiti)

3.3.4.   Aplinkos apsauga

Su šia TSI nesusijusi.

3.3.5.   Techninis suderinamumas

1.5 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.“

„Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.1.2.18 (Infrastruktūra – Perono aukštis ir platforma)

4.2.2.12 (Geležinkelių riedmenys – Laiptelio padėtis įlipant į geležinkelių riedmenį ir išeinant iš jo)

3.4.   Specialūs reikalavimai infrastruktūros posistemiui

3.4.1.   Sauga

2.1.1 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams pravažiuojant pro stotis“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.1.2.19 (Infrastruktūra – Perono plotis ir kraštas)

„Viešai prieinama infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (stabilumas, priešgaisrinė sauga, prieinamumas, evakavimas, platformos ir kt.).“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.1.2.3 (Infrastruktūra – Maršrutai be kliūčių)

4.1.2.3.1 (Infrastruktūra – Bendrosios nuostatos)

4.1.2.3.2 (Infrastruktūra – Maršruto be kliūčių ženklinimas)

4.1.2.4 (Infrastruktūra – Durys ir įėjimai)

4.1.2.5 (Infrastruktūra – Grindų paviršiai)

4.1.2.6 (Infrastruktūra – Permatomos kliūtys)

4.1.2.8 (Infrastruktūra – Baldai ir nepritvirtintos priemonės)

4.1.2.9 (Infrastruktūra – Bilietų pardavimas, informaciniai stendai ir pagalbos keleiviams vietos)

4.1.2.10 (Infrastruktūra – Apšvietimas)

4.1.2.12 (Infrastruktūra – Sakytinė informacija)

4.1.2.13 (Infrastruktūra – Avariniai išėjimai)

4.1.2.14 (Infrastruktūra – Pėsčiųjų tiltų ir požeminių kelių geometrija)

4.1.2.15 (Infrastruktūra – Laiptai)

4.1.2.16 (Infrastruktūra – Turėklai)

4.1.2.17 (Infrastruktūra – Rampos, eskalatoriai, keltuvai ir slenkantys pėsčiųjų takai

4.1.2.18 (Infrastruktūra – Perono aukštis ir atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto)

4.1.2.19 (Infrastruktūra – Perono plotis ir kraštas)

4.1.2.20 (Infrastruktūra – Perono kraštas)

4.1.2.21 (Infrastruktūra – Padedančios įlipti priemonės

4.1.2.22 (Infrastruktūra – Vienalygės geležinkelių kelių pervažos stotyse)

3.5.   Specialūs reikalavimai geležinkelių riedmenų posistemiui

3.5.1.   Sauga

2.4.1 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar nuvažiavus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina.“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.2.2.3 (Geležinkelių riedmenys – Neįgaliųjų vežimėlio vieta)

„Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys.“.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

„Kilus pavojui, įtaisai turi sudaryti sąlygas keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams – su juo susisiekti“.

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.2.2.3 (Geležinkelių riedmenys – Neįgaliųjų vežimėlio vieta)

4.2.2.6.3 (Geležinkelių riedmenys – Universalus tualetas)

4.2.2.11 (Geležinkelių riedmenys – Neįgaliųjų vežimėliui pritaikytos miegamosios vietos)

„Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą“.

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punkte:

4.2.2.4.2 (Durys – Išorinės durys)

„Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai.“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.2.2.4.2 (Geležinkelių riedmenys – Išorinės durys)

4.2.2.8 (Geležinkelių riedmenys – Keleivių informavimas)

„Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą.“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punkte:

4.2.2.5 (Geležinkelių riedmenys – Apšvietimas)

„Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas ir pagrindinis valdymo centras turėtų ryšį su keleiviais“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.2.2.8 (Geležinkelių riedmenys – Keleivių informavimas)

4.2.2.8.2 (Geležinkelių riedmenys – Informacija (ženklai ir piktogramos)

3.5.2.   Patikimumas ir parengtis

2.4.2 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos bei kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai“.

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.2.2.12.3 (Geležinkelių riedmenys – Padedančios įlipti ir išlipti priemonės keleiviams su neįgaliųjų vežimėliais

4.2.2.12.3.5 (Geležinkelių riedmenys – Nuleidžiami laipteliai

3.5.3.   Techninis suderinamumas

2.4.3 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Elektros įrenginiai turi būti suderinami su kontrolės, valdymo ir signalizavimo įrenginių veikimu.“

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

„Elektrinės traukos atveju srovės imtuvų charakteristikos turi būti tokios, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis“

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

„Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų jiems važiuoti visomis linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.2.2.12 (Geležinkelių riedmenys – Laiptelio padėtis įlipant į geležinkelių riedmenį ir išeinant iš jo)

3.6.   Specialūs reikalavimai kitiems posistemiams, kartu aktualūs infrastruktūrai ir geležinkelių riedmenų posistemiui

3.6.1.   Energijos posistemis

3.6.1.1.   Sauga

2.2.1 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Energijos tiekimo sistemų veikimas neturi sumažinti traukinių arba žmonių (keleivių, darbuotojų, geležinkelio pakelių gyventojų ir trečiųjų šalių) saugos.“

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.1.2.   Aplinkos apsauga

2.2.2 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Elektros ar šilumos tiekimo sistemų veikimas negali kelti aplinkai didesnio poveikio, nei nustatyta konkrečiomis ribomis.“

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.1.3.   Techninis suderinamumas

2.2.3 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Naudojamos elektros ir šilumos tiekimo sistemos, kurios turi:

sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima eksploatuoti pagal apibrėžtus tokių traukinių eksploatavimo lygius;

naudojant elektros energijos tiekimo sistemas, būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.“

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.2.   Kontrolė, valdymas ir signalizavimas

3.6.2.1.   Sauga

2.3.1 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Kontrolės ir valdymo bei signalizavimo įrenginiai ir naudojamos procedūros turi sudaryti sąlygas užtikrinti tokį traukinių važiavimo saugos lygį, kuris atitiktų tinklui nustatytus tikslus. Pablogėjus sąlygoms, kontrolės ir valdymo bei signalizavimo sistemos turėtų ir toliau leisti saugų traukinių, kuriems leidžiama važiuoti, judėjimą.“

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.2.2.   Techninis suderinamumas

2.3.2 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Visa nauja infrastruktūra ir visi nauji riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės ir valdymo bei signalizavimo sistemas, turi būti pritaikyti naudoti tose sistemose“.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

„Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės ir valdymo bei signalizavimo įranga turi leisti visoje transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.“

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.3.   Techninė priežiūra

3.6.3.1.   Sveikata ir sauga

2.5.1 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros turi užtikrinti saugų posistemio veikimą ir nekelti pavojaus sveikatai ir saugai.“

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.3.2.   Aplinkos apsauga

2.5.2 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių“.

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.3.3.   Techninis suderinamumas

2.5.3 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Paprastųjų riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.“

Šis pagrindinis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.

3.6.4.   Geležinkelių transporto eismo organizavimas ir valdymas

3.6.4.1.   Sauga

2.6.1 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugią eksploataciją atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus“.

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.1.4 (Infrastruktūra – Eksploatavimo taisyklės I)

4.1.6 (Infrastruktūra – Profesinė kvalifikacija)

4.2.4 (Geležinkelių riedmenys – Eksploatavimo taisyklės)

4.2.6 (Geležinkelių riedmenys – Profesinė kvalifikacija)

„Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą“.

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.1.4 (Infrastruktūra – Eksploatavimo taisyklės)

4.1.6 (Infrastruktūra – Profesinė kvalifikacija)

4.2.4 (Geležinkelių riedmenys – Eksploatavimo taisyklės)

4.2.6 (Geležinkelių riedmenys – Profesinė kvalifikacija)

3.6.4.2.   Techninis suderinamumas

2.6.3 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB

„Tinklų eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi užtikrinti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos eksploatacinį efektyvumą atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus“.

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.1.4 (Infrastruktūra – Eksploatavimo taisyklės)

4.1.6 (Infrastruktūra – Profesinė kvalifikacija)

4.2.4 (Geležinkelių riedmenys – Eksploatavimo taisyklės)

4.2.6 (Geležinkelių riedmenys – Profesinė kvalifikacija)

3.6.5.   Telematikos taikymas krovinių ir keleivių vežimui

3.6.5.1.   Techninis suderinamumas

2.7.1 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Pagrindiniai reikalavimai telematikos priemonėms garantuoja būtiniausią keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo kokybę, ypač techninio suderinamumo atžvilgiu.“

Reikia imtis priemonių, kurios garantuotų:

kad duomenų bazės, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai būtų rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos maksimaliems duomenų mainams tarp įvairių programų ir operatorių, išskyrus konfidencialius komercinius duomenis;

nesudėtingą informacijos prieinamumą naudotojams.

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.1.2.9 (Infrastruktūra – Bilietų pardavimas, informaciniai stendai ir pagalbos keleiviams vietos)

4.1.2.11 (Infrastruktūra – Vaizdinė informacija, ženklų išdėstymas, piktogramos ir nuolat atnaujinama informacija)

4.1.2.12 (Infrastruktūra – Sakytinė informacija)

4.2.2.8 (Geležinkelių riedmenys – Keleivių informavimas)

3.6.5.2.   Sveikata

2.7.3 pagrindinis reikalavimas iš Direktyvos 2001/16/EB III priedo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:

„Šių sistemų ir naudotojų sąsajos turi atitikti būtiniausias ergonomikos ir sveikatos apsaugos taisykles“

Šis pagrindinis reikalavimas įvykdomas funkciniais ir techniniais reikalavimais, pateiktais punktuose:

4.1.2.9 (Bilietų pardavimas, informaciniai stendai ir pagalbos keleiviams vietos)

4.1.2.12 (Infrastruktūra – Sakytinė informacija)

4.2.2.8 (Geležinkelių riedmenys – Keleivių informavimas)

3.7.   Žmonių su judėjimo negalia TSS reguliavimo srities elementai, kurie susiję su pagrindiniais reikalavimais

Infrastruktūra

Nuoroda į Direktyvos 2001/16/EB punktą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB

II priedas

Pagrindinis reikalavimas iš III priedo

ŽJN TSS reguliavimo srities

Nuorodos punktas

 

Sauga

Patikimumas ir parengtis

Sveikata

Aplinkos apsauga

Techninis suderinamumas

Bendrosios nuostatos

4.1.2.1

2.1

 

 

 

 

 

Parkavimo paslaugos, skirtos žmonėms su judėjimo negalia

4.1.2.2

2.1

 

 

 

 

 

Maršrutai be kliūčių

4.1.2.3

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Bendrosios nuostatos

4.1.2.3.1

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Maršrutų ženklinimas

4.1.2.3.2

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Durys ir įėjimai

4.1.2.4

2.1

1.1.1

2.1.1

 

 

 

 

Grindų paviršiai

4.1.2.5

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Permatomos kliūtys

4.1.2.6

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Tualetai ir priemonės kūdikiams pervystyti

4.1.2.7

2.1

1.1.5

2.1.1

 

 

 

 

Baldai ir nepritvirtintos priemonės

4.1.2.8

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Bilietų pardavimas, informaciniai stendai ir pagalbos keleiviams vietos

4.1.2.9

2.1

2.1.1

2.7.3

 

 

2.7.1

Apšvietimas

4.1.2.10

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Vaizdinė informacija, ženklų išdėstymas ir piktogramos ir nuolat atnaujinama informacija

4.1.2.11

2.1

 

 

 

 

2.7.1

Sakytinė informacija

4.1.2.12

2.1

2.1.1

2.7.3

 

 

2.7.1

Avariniai išėjimai, pranešimai apie pavojų

4.1.2.13

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Pėsčiųjų tiltų ir požeminių kelių geometrija

4.1.2.14

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Laiptai

4.1.2.15

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Turėklai

4.1.2.16

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Rampos, eskalatoriai, keltuvai ir slenkantys pėsčiųjų takai

4.1.2.17

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Perono aukštis ir platforma

4.1.2.18

2.1

2.1.1

 

 

 

1.5

Perono aukštis

4.1.2.18.1

2.1

2.1.1

 

 

 

1.5

Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto

4.1.2.18.2

2.1

2.1.1

 

 

 

1.5

Geležinkelio kelio išdėstymas išilgai peronų

4.1.2.18.3

2.1

2.1.1

 

 

 

1.5

Peronų plotis ir kraštas

4.1.2.19

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Perono galas

4.1.2.20

2.1

2.1.1

 

 

 

 

Padedančios įlipti priemonės keleiviams su neįgaliųjų vežimėliu

4.1.2.21

2.1

1.1.1

 

 

 

 

Vienalygės geležinkelių kelių pervažos stotyse

4.1.2.22

2.1

2.1.1

 

 

 

 


Geležinkelių riedmenys

Nuoroda į Direktyvos 2001/16/EB punktą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB

II priedas

Pagrindinis reikalavimas iš III priedo

ŽJN TSS reguliavimo srities elementas

Nuorodos punktas

 

Sauga

Patikimumas ir parengtis

Sveikata

Aplinkos apsauga

Techninis suderinamumas

Bendrosios nuostatos

4.2.2.1

2.6

 

 

 

 

 

Sėdynės

4.2.2.2

2.6

 

 

1.3.1

 

 

Bendrosios nuostatos

4.2.2.2.1

2.6

 

 

1.3.1

 

 

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos

4.2.2.2.2

2.6

 

 

1.3.1

 

 

Neįgaliųjų vežimėlio vieta

4.2.2.3

2.6

2.4.1

 

 

 

 

Durys

4.2.2.4

2.6

1.1.1

1.1.5

1.2

 

 

 

Išorinės durys

4.2.2.4.2

2.6

1.1.1

1.1.5

2.4.1

1.2

 

 

 

Vidinės durys

4.2.2.4.3

2.6

1.1.1

1.1.5

1.2

 

 

 

Apšvietimas

4.2.2.5

2.6

2.4.1

 

 

 

 

Tualetai

4.2.2.6

2.6

2.4.1

 

 

 

 

Bendrosios nuostatos

4.2.2.6.1

2.6

2.4.1

 

 

 

 

Įprastas tualetas

4.2.2.6.2

2.6

2.4.1

 

 

 

 

Universalus tualetas

4.2.2.6.3

2.6

2.4.1

 

 

 

 

Erdvė keleiviams praeiti

4.2.2.7

2.6

 

 

1.3.1

 

 

Keleivių informavimas

4.2.2.8

2.6

2.4.1

2.7.3

 

 

2.7.1

Bendrosios nuostatos

4.2.2.8.1

2.6

 

 

 

 

 

Informacija (ženklų sistema ir piktogramos)

4.2.2.8.2

2.6

2.4.1

 

 

 

 

Informacija (maršrutų aprašymas ir vietų rezervavimas)

4.2.2.8.3

2.6

 

 

 

 

 

Aukščio skirtumai

4.2.2.9

2.6

1.1.5

 

 

 

 

Turėklai

4.2.2.10

2.6

1.1.5

 

 

 

 

Neįgaliųjų vežimėliui pritaikytos miegamosios vietos

4.2.2.11

2.6

2.4.1

 

 

 

 

Laiptelio padėtis įlipimui į geležinkelių riedmenį ir išėjimui iš jo

4.2.2.12

2.6

1.1.1

 

 

 

1.5

2.4.3

Bendrosios nuostatos

4.2.2.12.1

2.6

1.1.1

 

 

 

1.5

2.4.3

Įlipimo arba išlipimo laipteliai

4.2.2.12.2

2.6

1.1.1

 

 

 

1.5

2.4.3

Padedančios įlipti priemonės

4.2.2.12.3

2.6

1.1.1

2.4.2

 

 

1.5

2.4.3

4.   POSISTEMIŲ APIBŪDINIMAS

4.1.   Infrastruktūros posistemis

4.1.1.   Įžanga

Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ir kurios dalimi yra posistemis, yra integruota sistema, kurios suderinamumą reikia tikrinti. Suderinamumas pirmiausia tikrinamas pagal kiekvieno posistemio sąlygas, pagal jo sąsajas su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles.

Funkciniuose ir techniniuose posistemio reikalavimuose ir jo sąsajose, aprašytose 4.1.2 punkte, nenustatomas reikalavimas taikyti specifinius technologinius ar techninius sprendimus, išskyrus tuos atvejus, jeigu tai yra neabejotinai būtina transeuropinių paprastųjų geležinkelių tinklo sąveikai. Tačiau sąveikos inovaciniai sprendimai gali pareikalauti naujų sąlygų ir naujų įvertinimo metodų. Kad technologinės naujovės būtų įmanomos, minėtos sąlygos ir įvertinimo metodai kuriami pagal 6.1.4 ir 6.2.4 punktuose aprašytą procesą.

Atsižvelgiant į visus taikytinus pagrindinius reikalavimus infrastruktūros posistemis apibūdinamas šiais elementais:

4.1.2.   Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai

4.1.2.1.   Bendrosios nuostatos

Laikantis 3 skyriuje pateiktų pagrindinių reikalavimų, funkciniai ir techniniai infrastruktūros posistemio reikalavimai, susiję su prieinamumu žmonėms su judėjimo negalia, išdėstyti taip:

Parkavimo vietos, skirtos žmonėms su judėjimo negalia

Durys ir vienodo lygio įėjimai

Keleivių maršrutai, pagrindiniai pėsčiųjų maršrutai

Grindų paviršiai

Lytimoji informacija

Nukreipiamieji maršrutai

Stiklinių durų ir sienų ženklinimas

Tualetai

Baldai

Bilietų kasa arba pardavimo automatai/Informacijos punktai

Bilietų komposteravimo prietaisai

Apšvietimas

Vaizdinė informacija, ženklų išdėstymas, piktogramos ir nuolat atnaujinama informacija

Sakytinė informacija

Avariniai išėjimai, pavojaus signalai

Pėsčiųjų tiltų ir požeminių kelių geometrija

Laiptai

Turėklai

Rampos, eskalatoriai, keltuvai ir slenkantys pėsčiųjų takeliai

Peronų aukščiai ir bėgiams lygiagrečioje plokštumoje išmatuoti atstumai nuo perono viršutinio paviršiaus krašto iki gretimo peronui bėgio galvutės važuojamojo paviršiaus krašto

Peronų pločiai ir kraštai

Peronų galai

Padedančios įlipti priemonės

Vienalygės geležinkelių kelių pervažos

Kiekvienam pagrindiniam parametrui nagrinėjama tema pristatoma bendrųjų nuostatų punkte.

Toliau pateikiami punktai apibūdina sąlygas, kurias reikia atitikti, kad būtų įvykdyti bendrųjų nuostatų punkte iškelti reikalavimai.

4.1.2.2.   Parkavimo vietos, skirtos žmonėms su judėjimo negalia

Jeigu stotyje yra parkavimo zona, joje rezervuojamos parkavimo vietos, skirtos žmonėms su judėjimo negalia, turintiems teisę naudotis neįgaliesiems skirtomis parkavimo vietomis, kurios išdėstomos parkavimo zonos dalyje, esančioje arčiausiai žmonėms su judėjimo negalia tinkamo įėjimo į stotį.

Parkavimo vietų klausimus teisiškai nustato Europos arba nacionaliniai teisės aktai, ir šioms vietoms negalioja jokie kiti geležinkeliams taikomi reikalavimai. Šie klausimai, be kitų, apima vietų skaičių, prieigą, išdėstymą, matmenis, naudojamas medžiagas, spalvas, ženklinimą ir apšvietimą.

4.1.2.3.   Maršrutas be kliūčių

4.1.2.3.1.   Bendrosios nuostatos

Maršrutas be kliūčių – tai maršrutas, kuriuo laisvai gali judėti visų kategorijų ŽJN. Tokiam maršrutui priskiriamos rampos ir keltuvai, jeigu jie įrengti ir eksploatuojami pagal 4.1.2.17 punkto reikalavimus

Turi būti įrengiamas bent vienas maršrutas be kliūčių, kuris jungia toliau išvardytas vietas ir paslaugas, jeigu jos teikiamos:

Kitų rūšių transporto stoteles stoties teritorijoje (pvz., taksi, autobusai, tramvajai, metro, keltai ir kt.)

Automobilių parkavimo aikšteles

Pritaikytus įėjimus ir išėjimus

Informacijos stendus

Kitas informavimo sistemas

Bilietų pardavimo priemones

Pagalbos keleiviams priemones

Laukimo zonas

Bagažo saugyklas;

Tualetus

Peronus

Visi maršrutai be kliūčių, laiptai, pėsčiųjų tiltai ir požeminiai keliai neturi būti siauresni nei 1 600 mm ir o jų aukštis neturi būti mažesnis nei 2 300 mm per visą 1 600 mm plotį. Mažiausio pločio reikalavimas neapima papildomo pločio, kurio gali reikėti keleivių srautams. Šis reikalavimas netaikomas eskalatoriams, slenkantiems pėsčiųjų takams ir keltuvams.

Maršrutų be kliūčių ilgis turi būti lygus praktiškai trumpiausiam atstumui.

Maršrutų be kliūčių grindų paviršiai neturi atspindėti šviesos.

Mažesnio nei 1 000 keleivių per dieną (sumuojant įlipančius ir išlipančius keleivius) pralaidumo naujoms stotims nekeliamas reikalavimas turėti keltuvus arba rampas, jeigu kita stotis, esanti ne toliau kaip už 30 km tame pačiame maršrute, turi visus reikalavimus atitinkantį maršrutą be kliūčių. Esant tokioms aplinkybėms naujos stotys projektuojamos numatant galimybę jose ateityje įrengti keltuvus ir (arba) rampas, kad stotis būtų tinkama visų kategorijų ŽJN.

4.1.2.3.2.   Maršruto be kliūčių ženklinimas

Maršrutai be kliūčių turi būti lengvai pastebimi pagal vaizdinę informaciją, kaip nurodyta 4.1.2.11 punkte.

Žmonėms su regėjimo negalia informacija apie maršrutą be kliūčių pateikiama bent vienu iš šių būdu: lytimaisiais takeliais, girdimaisiais ir lytimaisiais ženklais, Brailio žemėlapiais

Jeigu įrengiamas lytimasis takelis, jis turi atitikti nacionalinius teisės aktus ir turi driektis per visą maršruto be kliūčių(-ų) ilgį.

Jeigu išilgai maršruto be kliūčių į peroną įrengti turėklai arba išilgai maršruto yra ranka pasiekiamos sienos, ant jų pateikiama glausta informacija (pvz., perono numeris arba krypties informacija) Brailio raštu arba prizminėmis raidėmis ar skaičiais galinėje turėklo dalyje arba ant sienos 850–1 000 mm aukštyje. Vienintelės leistinos lytimosios piktogramos yra skaičiai ir rodyklės (strėlės).

4.1.2.4.   Durys ir įėjimai

Šis punktas taikomas visoms durims ir įėjimams, įrengtiems maršrutuose be kliūčių.

Turi būti numatytas bent vienas tinkamas įėjimas į stotį ir bent vienas tinkamas įėjimas į peroną.

Mažiausias atidarytų durų ir įėjimų angos plotis turi būti 800 mm, gabaritinis aukštis – 2 100 mm.

Leidžiama naudoti ranka darinėjamas, pusiau automatines ir automatines duris.

Durų atidarymo įtaisai įrengiami 800 – 1 200 mm aukštyje.

Ranka darinėjamos, neslankiosios durys įrengiamos su horizontaliomis stumiamomis rankenėlėmis, kurios tvirtinamos per visą durų plotį abiejose durų pusėse.

Pusiau automatinės ir automatinės durys įrengiamos su įtaisais, kurie varstant duris užtikrina, kad keleiviai nebūtų tarpduryje.

Jeigu durims darinėti įrengiami mygtukai arba kiti nuotolinio valdymo įtaisai, kiekvieno mygtuko ar įtaiso spalva turi skirtis nuo paviršiaus, kuriame jie įrengti, spalvos ir turi įsijungti juos paspaudus ne didesne kaip 15 niutonų jėga.

Jeigu atidarymo ir uždarymo mygtukai įrengiami vienas virš kito, atidarymo mygtukas visada turi būti viršuje.

Valdymo skydelis turi būti įrengiamas ne mažesniame kaip 800 mm ir ne didesniame kaip 1 200 mm aukštyje virš grindų.

Tokie valdikliai ir jų paskirtis turi būti atpažįstami lytėjimu (pvz., per lytimuosius ženklus).

Ranka darinėjamų durų atidarymo arba uždarymo jėga, jeigu nepučia vėjas, neturi būti didesnė nei 25 niutonai.

Užsklendžiant arba atsklendžiant ranka darinėjamas duris, sklendei pastumti delnu turi užtekti 20 niutonų jėgos.

Jeigu naudojamos sukamosios durys, greta jų turi būti įrengtos papildomos nesukamosios durys, kuriomis bet kada galima laisvai pasinaudoti.

Durų ir įėjimų slenksčiai neturi būti aukštesni kaip 25 mm. Jeigu tokie slenksčiai įrengiami, savo spalva jie turi skirtis nuo paviršiaus, kuriame jie yra įrengti.

4.1.2.5.   Grindų paviršiai

Joks grindų paviršius neturi būti slidus, kaip nustatyta viešosios paskirties pastatams skirtuose nacionaliniuose teisės aktuose.

Stoties pastatų viduje visi vaikščiojamųjų grindų paviršiai neturi turėti didesnio nei 5 mm nelygumo bet kuriame grindų taške, išskyrus lytimuosius nukreipiamuosius takelius, drenažo kanalus ir lytimąsias įspėjamąsias žymenas.

4.1.2.6.   Permatomos kliūtys

Ant keleivių pagrindinių maršrutų arba šalia jų esančios permatomos kliūtys, t. y. stiklinės durys arba permatomos sienos, turi būti pažymėtos bent dviem juostomis, sudarytomis iš simbolių, sutartinių ženklų, emblemų ar dekoratyvių elementų, šiuose aukščiuose: pirmoji juosta 1 500–2 000 mm, antroji 850–1 050 mm aukštyje. Juostos spalva turi skirtis nuo paviršiaus, kuriame yra matoma, spalvos. Juostos aukštis turi būti ne mažesnis nei 100 mm.

Nereikalaujama, kad tokiomis juostomis būtų pažymėtos permatomos sienos išilgai maršrutų, jeigu keleiviai nuo atsitrenkimo į sienas apsaugomi kitais būdais, pvz., turėklais arba stacionariaisiais suolais.

4.1.2.7.   Tualetai ir priemonės kūdikiams pervystyti

4.1.2.7.1.   Posistemio reikalavimai

Jeigu stotyje įrengiami tualetai, juose turi būti bent viena abiejų lyčių asmenims skirta neįgaliųjų vežimėliui pritaikyta kabina.

Jeigu stotyje yra tualetai, turi būti numatytos ir priemonės kūdikiams pervystyti, kurios būtų tinkamos naudoti ir vyrams, ir moterims. Jos turi atitikti 4.1.2.7.2 punkto reikalavimus.

Kad keleiviai su didelių matmenų bagažu galėtų naudotis tualetu, kabinos plotis turi būti mažiausiai 900 mm ir ilgis – mažiausiai 1 700 mm, jeigu jos durys atsidaro į vidų, ir 1 500 mm ilgio, jeigu atsidaro į išorę arba kabina įrengiama su slenkamosiomis durimis. Durys ir visi įėjimai į tualeto patalpą turi būti mažiausiai 650 mm pločio.

Neįgaliųjų vežimėlių naudotojams skirtų tualetų matmenys ir įrenginiai turi atitikti Europos ir nacionalinius teisės aktus.

4.1.2.7.2.   Sąveikos sudedamosios dalys

Priemonės kūdikiams pervystyti

Parengta naudoti priemonė kūdikiams pervystyti turi būti 800–1 200 mm aukštyje virš grindų lygio. Jos mažiausias plotis turi būti 500 mm, mažiausias ilgis – 700 mm.

Priemonė turi būti suprojektuota taip, kad kūdikis savaime nuo jos nenuslinktų. Priemonė turi būti be aštrių kampų ir turi išlaikyti ne mažesnį nei 80 kg svorį.

Jeigu stalas kūdikiams pervystyti pasistumia į tualeto erdvę, jam atstumti atgal turėtų užtekti 25 niutonų jėgos.

4.1.2.8.   Baldai ir nepritvirtintos priemonės

Stotyse visi baldai ir nepritvirtintos priemonės savo spalva turi skirtis nuo paviršiaus, prieš kurį baldai ar priemonės stovi, spalvos ir būti užapvalintais kraštais.

Stoties teritorijoje visi baldai ir nepritvirtintos priemonės išdėstomi taip, kad už jų neužkliūtų neregiai arba žmonėms su regėjimo negalia ir kad juos (jas) neregys galėtų aptikti lazdele.

Jeigu mažesniame nei 2 100 mm aukštyje yra gembėmis pritvirtintų konstrukcijų, išsikišančių daugiau nei 150 mm, tų konstrukcijų buvimą turi nurodyti ne didesnio nei 300 mm aukščio kliūtis, kurią neregys galėtų aptikti lazdele.

Mažesniame nei 2 100 mm aukštyje neturi būti jokių pakabinamų konstrukcijų.

Visuose peronuose, kuriuose keleiviams leidžiama laukti traukinių, ir visose keleivių poilsio vietose įrengiama bent viena nuo aplinkos oro apsaugota zona su ergonomiškais sėdimaisiais baldais. Jie turi turėti atlošus ir bent trečdalis jų – porankius. Taip pat joje turi būti atrama stovintiesiems, mažiausiai 1 400 mm ilgio, ir vieta neįgaliųjų vežimėliui.

4.1.2.9.   Bilietų pardavimas, informaciniai stendai ir pagalbos keleiviams vietos

4.1.2.9.1.   Posistemio reikalavimai

Jeigu išilgai maršruto be kliūčių išdėstomos bilietų kasos, informaciniai stendai ir pagalbos keleiviams vietos, bent vienas pultas įrengiamas mažiausiai 650 mm aukščio (nuo savo apačios), turi mažiausiai 300 mm gylio įdubą kojos keliui ir yra mažiausiai 600 mm pločio. Pulto viršutinio paviršiaus arba jo dalies, kurios mažiausias plotis lygus 300 mm ir mažiausias gylis – 200 mm, aukštis turi būti 700–800 mm. Ši zona turi būti prieinama neįgaliųjų vežimėlių naudotojams ir joje turi būti įrengtos alternatyvios sėdėjimo priemonės žmonėms su judėjimo negalia.

Jeigu bilietų pardavėją kasoje nuo keleivio skiria stiklinė pertvara, ji turi būti nuimama, o jei jos nuimti neįmanoma, tada įrengiamas vidaus telefonas. Pertvara visada turi būti pagaminta iš skaidraus stiklo.

Bent vienoje bilietų pardavimo vietoje turi būti sumontuota įranga, kurią naudojant žmonės su klausos negalia galėtų suprasti, kas jiems sakoma, kai savo klausos aparatus įjungia į „T“ padėtį.

Jeigu naudojami elektroniniai prietaisai, rodantys bilietų pardavėjui informaciją apie kainas, turi būti įrengti elektroniniai prietaisai, rodantys bilietus perkančiam asmeniui informaciją apie kainas.

Jeigu bilietų pardavimo automatai stotyje įrengiami maršrute be kliūčių, bent vienas iš tų automatų turėtų atitikti 4.1.2.9.2 punkto reikalavimus.

Jeigu naudojami bilietų komposteravimo prietaisai, bent vienas iš jų turėtų būti prieinamas ne mažesnio nei 800 mm pločio koridoriumi, kuriame išsitektų 1 200 mm ilgio neįgaliųjų vežimėlis.

Naudojant sukamąją kryžminę užtvarą turi būti įrengta ir veikti nesukamojo tipo užtvara, kuria visada galėtų pasinaudoti ŽJN.

4.1.2.9.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

Bilietų pardavimo automatai stotyje prie maršruto be kliūčių, kuriuos reikia įrengti pagal 4.1.2.9.2 punkto reikalavimus, turi turėti lytimąjį sąveikos plotą (kuriame yra klaviatūra, mokėjimo ir bilietų pardavimo laukeliai), esantį 700 – 1 200 mm aukštyje. Sėdintysis neįgaliųjų vežimėlyje ir stovintysis prieš automatą turi galėti matyti bent vieną ekraną ir bent vieną klaviatūrą. Jeigu įvedama informacija rodoma ekrane, šiam įvedimo būdui taip pat taikytini šio straipsnio reikalavimai.

4.1.2.10.   Apšvietimas

Stoties peronų teritorijos apšvietimas turi atitikti Europos ir nacionalinius teisės aktus .

Maršrutas be kliūčių, einantis nuo žmonėms su judėjimo negalia tinkamo įėjimo į pastatą iki prieigos vietos perone, apšviečiamas stoties pastato viduje mažiausiai 100 lx apšvieta matuojant grindų lygyje. Pagrindinis įėjimas, laiptai ir rampų galai apšviečiami mažiausiai 100 lx apšvieta grindų lygyje. Jeigu tokiai apšvietai užtikrinti reikia dirbtinio apšvietimo, bendras apšvietos lygis turėtų būti bent 40 lx didesnis nei esant natūraliam aplinkos apšvietimui ir šviesa turi būti šaltesnių temperatūrų spalvos.

Peronams ir kitoms keleiviams skirtoms išorinėms stoties zonoms leidžiamas mažiausia vidutinė apšvieta yra 20 lx grindų lygyje, o mažiausia apšvietos vertė – 10 lx.

Jeigu smulkesnei informacijai skaityti reikia dirbtinio apšvietimo, tokios vietos ryškiau apšviečiamos sukuriant bent 15 lx didesnę apšvietą lyginant su gretimomis zonomis. Tokia ryškesnė šviesa turėtų būti skirtingos temperatūros spalvos nei gretimose zonose.

Avarinis apšvietimas turi atitikti Europos ir nacionalinius teisės aktus.

4.1.2.11.   Vaizdinė informacija, ženklų išdėstymas, piktogramos ir nuolat atnaujinama informacija

4.1.2.11.1.   Posistemio reikalavimai

Stotyje visa informacija turėtų būti nuosekli ir darni savo esme ir atitikti Europos ir nacionalinius teisės akus.

Mišriuoju atveju (t.y. rašant ne vien didžiosiomis raidėmis) visai rašytinei informacijai turi būti naudojami Sans Serif šriftas.

Mažėjantys arba didėjantys užrašai suglaudintu šriftu negali būti naudojami.

Mažėjantys užrašai turėtų būti lengvai perskaitomi, jų mažiausių raidžių santykis su didžiosiomis raidėmis turėtų būti ne mažesnis kaip 20 %.

Visa prieinama informacija turėtų derėti su bendra maršrutų nurodymo ir informavimo sistema, ypač pagal spalvas ir kontrastus peronuose ir įėjimuose.

Stočiai veikiant vaizdinė informacija turėtų būti įskaitoma bet kurio apšvietimo sąlygomis.

Vaizdinė informacija turėtų sudaryti spalvos kontrastą savo foninei aplinkai.

Jeigu numatoma nuolat atnaujinama informacija, ji turi derėti su teikiama pagrindine sakytine informacija.

Teikiama ši informacija:

Saugos informacija ir saugos nurodymai, atitinkantys Europos ir nacionalinius teisės akus;

Įspėjamieji, draudžiantieji ir liepiamieji ženklai, atitinkantys Europos ir nacionalinius teisės akus;

Informacija apie traukinių išvykimą.

Stoties įrenginių ir paslaugų vietų ženklinimo informacija (jeigu tokia teikiama) ir į juos (jas) vedančių maršrutų ženklinimo informacija.

Informacija turi būti prieinama visose vietose, kuriose keleiviams tenka rinktis maršrutą, taip pat maršrutuose ne didesniais kaip 100 m protarpiais. Ženklų sistema, simboliai ir piktogramos dėstomos nuosekliai išilgai viso maršruto.

Turi būti užtikrinamas tinkamas informacijos lygmuo, leidžiantis keleiviui priimti reikiamą sprendimą. Pvz., įeinant į stotį pirmoje apsisprendimo vietoje užrašas „Į peronus“ gali būti tinkamesnis negu atskirus peronus nurodantys užrašai.

Lytimosios informacijos ženklai turi būti įtaisomi:

Tualetuose – funkciniam informavimui ir, jeigu reikia, avariniam iškvietimui

Keltuvuose – pagal normos EN 81-70:2003 E.4 priedą.

Reklaminė medžiaga į maršrutų nurodymo ir informacijos sistemas nededama.

Pastaba: šiame punkte reklamine medžiaga nelaikoma bendroji informacija apie susisiekimą viešuoju transportu.

Įtaisomi šie žmonėms su judėjimo negalia skirti grafiniai simboliai ir piktogramos:

Ženklas, atitinkantis tarptautinį simbolį „priemonė neįgaliesiems arba asmenims su fizine ar protine negalia“, kaip aprašyta N priedo N.2 ir N.4 punktuose;

Krypčių informacija apie maršrutus be kliūčių ir neįgaliųjų vežimėliams tinkamas patogumų vietas

Rodyklės į universalius tualetus;

Jeigu perone dedama informacija apie traukinio sąranką – rodyklės į neįgaliųjų vežimėlių įlaipimo vietą.

Leidžiama simbolius jungti draugėn su kitais simboliais (pvz.: keltuvas, tualetas ir kt.).

Vietos, kuriose sumontuotos indukcinės grandinės, nurodomos ženklu, aprašytu N priedo N.2 ir N.4 punktuose.

Jeigu stotyje teikiama bagažo pasaugos paslauga, grafiniu simboliu nurodoma sunkaus bagažo ir stambių daiktų saugyklos vieta.

Jeigu stotyje įdiegtas pagalbos iškvietimo ar pasiteiravimo paslaugos, jos nurodomos ženklu, aprašytu N priedo N.2 ir N.6 punktuose.

Jeigu įrengiamas avarinio iškvietimo įtaisas:

jis turi turėti vaizdinius ir lytimuosius simbolius;

jis nurodomas ženklu, aprašytu N priedo N.2 ir N.7 punktuose.

ir turi turėti:

vaizdinį arba garsinį signalą, patvirtinantį, kad įtaisas buvo panaudotas;

papildomos naudojimo informacijos, jeigu tokios reikia;

Universaliuose tualetuose ir neįgaliųjų vežimėliui pritaikytuose tualetuose, kuriuose įrengti sukiojamieji turėklai, įtaisomas grafinis simbolis, vaizduojantis turėklą pakeltoje ir nuleistoje padėtyse.

Vienoje vietoje gali būti ne daugiau kaip penkios piktogramos su viena krypties rodykle, rodančią tik vieną kryptį.

4.1.2.11.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

Rodiniai turi būti tokio dydžio, kad juose tilptų visas atskiros stoties pavadinimas arba pranešimo žodis. Kiekvienos stoties pavadinimas arba pranešimo žodžiai turi būti rodomi mažiausiai 2 sekundžių protarpiais. Naudojant slenkantį rodinį (horizontalų arba vertikalų), kiekvienas atskiras žodis rodomas visas ne trumpiau kaip 2 sekundes ir horizontalaus slinkimo greitis neturi viršyti 6 ženklų per sekundę.

Mažiausias raidžių aukštis apskaičiuojamas pagal formulę: skaitymo nuotolis milimetrais dalijamas iš 250 = šrifto dydis (pvz., 10 000 mm/250 = 40 mm)

Visi saugos, įspėjamieji, liepiamieji ir draudžiamieji ženklai turi turėti suprojektuoti pagal ISO 3864-1.

Didžiausias skaitymo nuotolis yra sąveikos sudedamosios dalies charakteristika.

4.1.2.12.   Sakytinė informacija

Sakytinė informacija visose zonose turi būti ne žemesnio kaip 0,5 RASTI lygmens, kaip nustatyta IEC 60268-16 standarto 16 dalyje.

Jeigu numatytas informavimas balsu, sakytinė informacija turi būti suderinta su tuo metu rodoma pagrindine vaizdine informacija.

Jeigu informavimas balsu automatinėmis priemonėmis nenumatytas, turi būti įrengta girdimoji pranešimų sistema, leidžianti keleiviams gauti informaciją pagal pasiteiravimą.

4.1.2.13.   Avariniai išėjimai, pranešimai apie pavojų

Avariniai išėjimai ir pranešimai apie pavojų turi atitikti Europos ir nacionalinius teisės akus.

4.1.2.14.   Pėsčiųjų tiltų ir požeminių kelių geometrija

Jeigu stoties teritorijoje į įprastus pėsčiųjų maršrutus įterpiami pėsčiųjų tiltai ir požeminiai keliai, tokie tiltai ir keliai turi turėti maršrutą be kliūčių, kurio gabaritinis plotis ne mažesnis kaip 1 600 mm ir gabaritinis aukštis – ne mažesnis kaip 2 300 mm skersai viso maršruto. Mažiausio pločio reikalavimas neapima papildomo pločio, kurio gali reikėti dideliems keleivių srautams. Papildomi pločiai turi atitikti Europos ir nacionalinius teisės akus.

4.1.2.15.   Laiptai

Laiptinės turi atitikti Europos ir nacionalinius teisės akus.

Laiptinės pagrindiniame maršrute turi būti mažiausiai 1 600 mm pločio matuojant protarpį tarp turėklų. Mažiausio pločio reikalavimas neapima papildomo pločio, kurio gali reikėti keleivių srautams.

Visi laiptų pakopų paviršiai turi turėti slydimui atsparių savybių.

Prieš pirmą kylantį laiptelį, lygiai kaip ir prieš pirmą besileidžiantį laiptelį, įrengiama lytimoji juosta, einanti per visą laipto plotį. Juostos gylis turi būti ne mažesnis kaip 400 mm, ir ji turi sudaryti kontrastą grindų, į kurias yra įterpta, paviršiui. Ši juosta turi skirtis nuo juostų, naudojamų lytimuosiuose nukreipiamuosiuose takeliuose.

Žemiau laiptų esančios atviros zonos įrengiamos taip, kad keleiviai būtų apsaugoti nuo netyčinio susidūrimo su konstrukcinėmis atramomis ir mažesnio gabaritinio aukščio paviršiais.

4.1.2.16.   Turėklai

Laiptams ir rampoms iš abiejų pusių turi būti įrengiami turėklai dviem lygiais. Aukštesnysis turėklas įtaisomas 850 – 1 000 mm aukštyje, žemesnysis turėklas – 500 – 750 mm aukštyje nuo grindų lygio.

Mažiausias laisvas protarpis tarp turėklo ir kitų konstrukcijų dalių, išskyrus tvirtinimo detales, turi siekti 40 mm.

Turėklai turi būti ištisiniai. Virš laiptų įtaisyti turėklai pratęsiami galuose bent po 300 mm už viršutinio ir už apatinio laiptelio (šios iškyšos gali būti užlenkiamos išorėn, kad būtų išvengta susigrūdimų).

Turėklai turi būti užapvalinami. Jų skerspjūvio dydis turi atitikti 30–50 mm ekvivalentinį skersmenį.

Turėklai savo spalva kontrastuoja su artimiausių sienų spalvomis.

4.1.2.17.   Rampos, eskalatoriai, keltuvai ir slenkantys pėsčiųjų takai

Ten, kur nėra keltuvų, nepajėgiantiems naudotis laiptais žmonėms su judėjimo negalia įrengiamos rampos.

Rampos turi atitikti Europos ir nacionalinius teisės akus.

Jeigu įrengiami eskalatoriai, jie turi judėti ne didesniu kaip 0,65 m/s greičiu. Jie turi būti suprojektuoti pagal Europos ir nacionalinius teisės akus.

Ten, kur nėra rampų, įrengiami keltuvai. Jie turi būti suprojektuoti pagal EN 81-70:2003 standarto 5.3.2.1 punkto 1 lentelę.

Jeigu įrengiami slenkantys pėsčiųjų takai, jie turi judėti ne didesniu kaip 0,75 m/s greičiu. Didžiausias jų nuolydis gali siekti 12 laipsnių (21,3 %). Jie turi būti suprojektuoti pagal Europos ir nacionalinius teisės akus.

4.1.2.18.   Perono aukštis ir atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto platforma

4.1.2.18.1.   Perono aukštis

Paprastųjų geležinkelių tinkle peronams taikomos dvi leistinos nominalios aukščio vertės: 550 mm ir 760 mm virš važiuojamojo paviršiaus. Šių dydžių leistini nuokrypiai yra (–35 mm/+ 0 mm).

Jeigu numatoma, kad paprastųjų geležinkelių tinklo peronuose stos tramvajai (pvz., gatvės tramvajai arba traukiniai-tramvajai), leistinas nominalus perono aukštis yra 300–380 mm. Šio dydžio leistini nuokrypiai turi neviršyti +/–20 mm).

Mažesnio nei 500 m spindulio posūkiuose leidžiama, kad perono aukštis būtų didesnis arba mažesnis negu pirmiau nurodyta, jeigu pirmas naudojamas geležinkelių riedmens laiptelis atitinka 4.2.2.12.1 punkto 11 pav.

4.1.2.18.2.   Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto

Pastaba, kuri bus išbraukta iš Paprastųjų geležinkelių žmonių su judėjimo negalia TSS (proceso pabaigoje): Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS pateikia greitųjų geležinkelių tinklo peronams taikomus reikalavimus.

Paprastųjų geležinkelių tinklo peronų kraštai, išdėstyti nominaliuose 550 mm ir 760 mm aukščiuose, turi atitikti mažiausią geležinkelio linijos įrenginių gabaritą, kaip nustatyta EN (neišspręstas klausimas – iki TSS peržiūros po EN15273-3:2006 mažiausiam geležinkelio linijos įrenginių gabaritui taikomi nacionaliniai teisės aktai). Sutartinis dydis bq0 geležinkelio kelio vidurio atžvilgiu lygiagrečiai važiuojamajai plokštumai gaunamas iš formulės nevertinant poveikio dėl:

geležinkelio kelio vėžės susiaurėjimo posūkiuose,

išorinio bėgio pakylos,

iešmų ir kryžmių,

kvazistatinio pokrypio

konstrukcinių ir eksploatacinių leistinų nuokrypių

čia:

Formula

R yra geležinkelio kelio posūkio spindulys metrais.

Apskaičiuotoji bqlim vertė yra apibrėžta standarte EN15273-3:2006. Ji įvertina visus kitus dydžius, kurie neįtraukti į bq0 formulę. Faktinė dydžio bq vertė, pagal kurią nustatoma perono kraštų padėtis geležinkelio kelio vidurio atžvilgiu lygiagrečiai važiuojamajai plokštumai, gali svyruoti leistino nuokrypio Tq , taikomo perono kraštų padėties nustatymui arba jų priežiūrai, ribose: bqlim bq bqlim + Tq .

Leistinas nuokrypis Tq yra 0 ≤ Tq ≤ 50 mm.

Išorinio bėgio pakylos efektas turi būti kompensuojamas kreivės išorėje 25 mm dydį viršijančioje dalyje užleidžiant perono kraštą virš ertmės pagal linijos įrenginių kvazistatinį pokrypį statmenai važiuojamajai plokštumai.

Dėl šios priežasties tarpelio plotis gali būti didesnis nei įprasta.

4.1.2.18.3.   Geležinkelio kelio išdėstymas išilgai peronų

Pastaba, kuri bus išbraukta iš Paprastųjų geležinkelių žmonių su judėjimo negalia TSS (proceso pabaigoje): Greitųjų geležinkelių tinklo I kategorijos linijų peronai turi atitikti Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS.

Pastaba, kuri bus įrašyta į greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS: Greitųjų geležinkelių tinklo II ir III kategorijų linijų peronai turi atitikti Paprastųjų geležinkelių žmonių su judėjimo negalia TSS 4.1.2.18.3 punktą.

Rekomenduotina, kad geležinkelių keliai greta peronų paprastųjų geležinkelių tinkle būtų tiesūs, bet jokiu atveju negali būti išlenkti mažesniu nei 300 m spinduliu.

4.1.2.19.   Perono plotis ir kraštas

Leidžiama, kad perono plotis išilgai viso perono būtų įvairių dydžių. Mažiausias perono be kliūčių plotis turi būti ne didesnis kaip:

pavojingosios zonos plotis plius dviejų priešais ją esančių laisvų protarpių plotis – 800 mm arba 1 600 mm – arba

2 500 mm vienašoniam peronui arba 3 300 mm salos tipo peronui (peronui siaurėjant į galus, šis dydis gali sumažėti iki 2 500 mm perono galuose).

Mažiausio pločio reikalavimas neapima papildomo pločio, kurio gali reikėti keleivių srautams praleisti.

Leidžiama, kad pirmiau minėtame 1 600 mm laisvame protarpyje būtų smulkių, mažesnių nei 1 000 mm ilgio kliūčių (pvz., stiebų, atramų, būdelių, suolų). Mažiausias atstumas nuo perono krašto iki kliūties turi būti 1 600 mm, mažiausias laisvas protarpis tarp kliūties krašto ir pavojingosios zonos – 800 mm.

Jeigu atstumas tarp dviejų mažų kliūčių nesiekia 2 400 mm, jos laikomos viena didele kliūtimi.

Mažiausias atstumas nuo pavojingosios zonos krašto iki kliūčių, kaip antai: sienų, sėdimųjų vietų, keltuvų ir laiptų, kurių ilgis didesnis nei 1 000 mm, bet mažesnis nei 10 000 mm, krašto turi būti 1 200 mm. Tarp tokios kliūties krašto ir perono krašto turi būti mažiausiai 2 000 mm.

Mažiausias atstumas nuo pavojingosios zonos krašto iki kliūčių, pvz.: sienų, slenkančių pėsčiųjų takų, sėdimųjų vietų ir laiptų, kurių ilgis didesnis nei 10 000 mm, krašto turi būti 1 600 mm. Tarp tokios kliūties krašto ir perono krašto turi būti mažiausiai 2 400 mm.

Jeigu traukinyje arba perone yra pagalbinių įrenginių, skirtų neįgaliųjų vežimėlių naudotojams įlaipinti į traukinius arba išlaipinti iš jų, ir tokius įrenginius numatoma naudoti, turi būti numatytas laisvas 1 500 mm protarpis nuo pagalbinio įrenginio krašto, ties kuriuo neįgaliųjų vežimėlis įkeliamas arba iškeliamas perono aukštyje, iki artimiausios perone esančios kliūties arba iki priešais esančios pavojingosios zonos. Naujos stotys turi atitikti šį reikalavimą visiems traukiniams, kuriuos planuojama sustabdyti prie perono.

Pavojingoji perono zona prasideda ties perono kraštu nuo geležinkelio kelio pusės ir apibrėžiama kaip zona, kurioje keleivius gali paveikti pavojingos jėgos, atsirandančios dėl sūkuriuoto srauto efekto, susidarančio pravažiuojant traukiniams ir priklausančio nuo jų judėjimo greičio. Paprastųjų geležinkelių sistemai pavojingoji zona nustatoma pagal nacionalinius teisės akus.

Pavojingosios zonos riba, toliausiai nutolusi nuo perono krašto iš geležinkelio kelio pusės, turi būti pažymėta regimaisiais ir lytimaisiais įspėjamaisiais ženklais. Lytimasis žymėjimas turi atitikti nacionalinius teisės akus.

Regimieji įspėjamieji ženklai turi būti aplinkai kontrastingos spalvos, atsparūs slydimui, o įspėjamoji linija – mažiausiai 100 mm pločio.

Perono krašto iš geležinkelio kelio pusės medžiaga savo spalva turi sudaryti kontrastą tamsiam tarpeliui. Ši medžiaga turi būti atspari slydimui.

4.1.2.20.   Peronų galai

Perono galas turi būti pažymėta regimaisiais ir lytimaisiais ženklais.

4.1.2.21.   Padedančios įlipti priemonės keleiviams su neįgaliųjų vežimėliu

4.1.2.21.1.   Posistemio reikalavimai

Jeigu numatoma, kad prie stoties perono, turinčio maršrutus be kliūčių pagal 4.1.2.3.1 punkto reikalavimus, įprastomis eismo sąlygomis galės sustoti traukiniai su neįgaliųjų vežimėliams pritaikytomis durimis, turi būti parūpinamos padedančios įlipti priemonės, sujungiančios durų angą ir peroną, kuriomis naudodamasis keleivis su neįgaliųjų vežimėliu gali įlipti arba išlipti iš traukinio,

išskyrus atvejus, kai aiškiai matyti, kad tarpelis tarp durų slenksčio krašto ir perono krašto yra ne didesnis kaip 75 mm horizontaliu atstumu ir 50 mm vertikaliu atstumu,

ir

jeigu traukinys sustoja kitoje stotyje, esančioje ne toliau kaip už 30 km tame pačiame maršrute, kurioje numatytos padedančios įlipti priemonės.

Atsakingasis infrastruktūros valdytojas (arba stoties valdytojas(-i), jeigu jis (jie) yra atsakingieji asmenys), ir geležinkelių įmonė sudaro susitarimą dėl padedančių įlipti priemonių tvarkymo pagal (EB) Nr. 1371/2007 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tarptautinių geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (1), kad nustatytų, kuri šalis atsakinga už padedančių įlipti priemonių pateikimą. Infrastruktūros valdytojas (arba stoties valdytojas(-i) ir geležinkelių įmonė turi daryti viską, kad sutartas atsakomybės pasidalijimas būtų visiems geriausias sprendimas.

Tokie susitarimai apibrėžia:

stočių peronus, kuriuose, infrastruktūros arba stoties valdytojas turi parūpinti padedančias įlipti priemones ir geležinkelių riedmenis, kuriuose jos bus naudojamos,

stočių peronus, kuriuose geležinkelių įmonė turi parūpinti padedančias įlipti priemones, ir geležinkelių riedmenis, kuriuose jos bus naudojamos,

geležinkelių riedmenis, kuriuose geležinkelių įmonė turi parūpinti padedančias įlipti priemones, ir stočių peronus, kuriuose jos bus naudojamos,

specialias traukinių sustojimo taisykles, kad būtų įvykdomi 4.1.2.19 punkto reikalavimai (vieta padedančioms įlipti priemonėms, kuriomis naudosis neįgaliųjų vežimėlių naudotojai).

Geležinkelio įmonė savo saugos valdymo sistemoje nurodo tokiais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus, ir kaip numato juos įvykdyti.

Infrastruktūros valdytojas savo saugos valdymo sistemoje nurodo tokiais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus, ir kaip numato juos įvykdyti.

Pirmiau pateiktose pastraipose minėtas peronus eksploatuojantis stoties valdytojas laikomas infrastruktūros valdytoju pagal Direktyvos 91/440/EB 3 straipsnį: Infrastruktūros apibrėžtis ir reglamentas 2598/70/EB.

Jeigu pirmiau minėtos nuostatos nulemia tai, kad visų tipų geležinkelių riedmenys, sustojantys perone, yra aprūpinti padedančiomis įlipti priemonėmis, kurios suderinamos su peronu, tai leidžiama perone neparūpinti padedančių įlipti priemonių.

Padedančios įlipti priemonės turi atitikti 4.1.2.21.2 punkto reikalavimus. Jeigu neįgaliųjų vežimėlio įlaipinimo vieta perone yra nustatyta iš anksto, tokia vieta(-os), iš kurios(-ių) iš šie vežimėliai gali pasiekti traukinio duris, žymima tarptautiniu ženklu „priemonė neįgaliesiems ir asmenims su fizine ar protine negalia“. Tokie ženklai turi atitikti N priedo N.2 ir N.4 punktus.

Rampos

Įlipimo rampa, rankinis arba pusiau automatinis, kurį valdo traukinio brigados narys, turi būti pasiekiamas ir tinkamas panaudoti, nesvarbu, ar laikomas stoties perone ar traukinyje.

Rampa turi atitikti 4.1.2.21.2 punkto reikalavimus.

Perono keltuvai

Jeigu naudojamas perono keltuvas, jis turi atitikti 4.1.2.21.2 punkto reikalavimus.

4.1.2.21.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

Jeigu padedančios įlipti priemonės laikomos stotyje, jos turi tikti neįgaliųjų vežimėliui, kurio charakteristikos išsamiai pateiktos M priede:

Padedanti įlipti priemonė turi išlaikyti mažiausiai 300 kg svorį, padėtą priemonės viduryje ir pasiskirsčiusį 660 mm x 660 mm plote.

Jeigu naudojama automatizuota padedanti įlipti priemonė, joje turi būti numatytas avarinis rankinio valdymo būdas nutrūkus aprūpinimui elektra.

Rampos

Rampos paviršius turi būti atsparus slydimui ir laisvas efektinis plotis turi siekti mažiausiai 760 mm.

Rampų kraštai iš abiejų šonų turi būti užriesti, kad nuo rampos nenuslystų padedančios judėti priemonės ratukai.

Abiejuose galuose rampos pakraščiai turi būti nusklembti ir ne aukštesni kaip 20mm. Šie pakraščiai išskiriami kontrastingomis įspėjančiomis apie pavojų juostomis.

Didžiausias rampos nuolydis gali siekti 10,2 laipsnių (18 %).

Naudojant rampą įlipinimui arba išlipimui, jis turi būti tvirtinamas taip, kad apkraunamas arba nukraunamas nepasislinktų.

Reikia numatyti saugų rampų, tarp jų ir kilnojamų, laikymo būdą, kad laikymo vietoje rampos netaptų keleivių judėjimą varžančiomis kliūtimis.

Peronų keltuvai

Naudojant perono keltuvą, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

Keltuvo platformos paviršius turi būti atsparus slydimui. Mažiausias šios platformos laisvas plotis turi būti 720 mm perono lygyje.

Keltuvas turi užtikrinti, kad geležinkelių riedmuo negalėtų pradėti važiuoti, kol keltuvas negrąžintas į laikymo padėtį.

Jeigu keltuvui paruošti naudoti, nuleisti iki perono lygio, pakelti ir grąžinti į laikymo padėtį yra įrengti atskiri valdikliai, jie turi paveikti keltuvo operatoriui spaudžiant juos ranka tolygiu nenutrūkstamu judesiu ir, kai keltuvo platformoje yra žmogus, neturi vykdyti klaidingos keltuvo operacijų sekos.

Keltuve turi būti įdiegta avarinio valdymo galimybė paruošti keltuvą naudoti, nuleisti su keleiviu iki žemės lygio, pakelti ir tuščią keltuvą grąžinti į laikymo padėtį nutrūkus aprūpinimui elektra.

Jokia keltuvo platformos dalis negali judėti didesniu nei 150 mm/s greičiu leidžiant ar keliant keleivį ir didesniu nei 300 mm/s greičiu ruošiant keltuvą naudojimui arba jį grąžinant į laikymo padėtį (išskyrus rankinio paruošimo naudoti arba grąžinimo į laikymo padėtį atvejus). Didžiausias keltuvo platformos pagreitis, vertikalus ar horizontalus, gali būti 0,3 g, kai keltuve yra keleivis.

Keltuvo platformos įrengiamos su užtvarėlėmis, kad keltuvui veikiant joks neįgaliųjų vežimėlio ratukas negalėtų nuriedėti nuo platformos.

Kad neįgaliųjų vežimėlis nenuriedėtų nuo keltuvo artimiausio krašto kai keltuvas būna visiškai pakeltoje padėtyje, naudojama išleidžiama užtvarėlė arba koks specialus keltuvo konstrukcijos elementas.

Kiekvienas keltuvo platformos šonas, kuris esant keltuvui pakeltoje padėtyje patenka už geležinkelių riedmens ribų, turi turėti mažiausiai 25 mm aukščio užtvarėlę. Tokios užtvarėlės neturi trukdyti manevruoti į geležinkelių riedmens vidų ir iš jo.

Užtvarėlė pakraunamame krašte (išorinė užtvarėlė), atliekanti pakrovimo rampos vaidmenį keltuvui esant perono lygyje, turi būti tokia, kad pakelta arba uždaryta neleistų automatizuotam neįgaliųjų vežimėliui jos pervažiuoti arba ją sugadinti. Jei užtvarėlė nepakankama, turi būti numatyta papildoma saugos sistema.

Keltuvas turi būti toks, kad neįgaliųjų vežimėlis galėtų įvažiuoti į jį arba priekiu, arba galu.

Turi būti numatyta saugi keltuvo grąžinimo į laikymo padėtį sistema, kad būdamas laikymo padėtyje keltuvas nesitrenktų į keleivio neįgaliųjų vežimėlį arba padedančią judėti priemonę ir nekeltų pavojaus keleiviams.

4.1.2.22.   Vienalygės geležinkelių kelių pervažos stotyse

Jeigu pagal nacionalinius teisės aktus keleiviams leidžiama pereiti geležinkelio kelią vienalygėse pervažose ir reikalauja, kad jos turėtų maršrutus be kliūčių, tai tokios pervažos turi būti pritaikytos visų kategorijų žmonėms su judėjimo negalia.

Jos turi būti suprojektuotos taip, kad mažiausias M priede apibrėžto vežimėlio ratukas neįstrigtų tarp pervažos paviršiaus ir geležinkelio kelio.

Turi būti numatytas regimasis ir lytimasis žymėjimas, pagal kurį būtų galima identifikuoti pervažos paviršiaus ribas.

4.1.3.   Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

Kadangi kol kas dar nėra paprastųjų geležinkelių techninės sąveikos specifikacijų, skirtų keleiviniams geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai, šis punktas lieka neišspręstas klausimas.

Sąsajos su Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiu nėra.

Sąsajos su eismo organizavimo ir valdymo posistemiu aprašytos 4.1.4 punkte „Eksploatavimo taisyklės“.

4.1.4.   Eksploatavimo taisyklės

Šios eksploatavimo taisyklės neįeina į jokią infrastruktūros įvertinimo dalį.

Ši TSS nenustato evakavimo taisyklių pavojingose situacijose, bet tik aktualius techninius reikalavimus. Infrastruktūros techninių reikalavimų paskirtis yra palengvinti visų asmenų, tarp jų ir ŽJN, evakavimą.

Laikantis 3 skyriuje išdėstytų pagrindinių reikalavimų, infrastruktūros posistemiui taikytinos, kiek atitinka techninę taikymo sritį, apibrėžtą šios TSS 1.1 poskyryje, šios eksploatavimo taisyklės:

Bendrosios nuostatos

Infrastruktūros valdytojas arba stoties valdytojas turi turėti rašytines gaires, kurios turėtų užtikrinti, kad visų kategorijų ŽJN galėtų patekti į keleivių infrastruktūrą bet kuriuo jos veikimo metu pagal šios TSS techninius reikalavimus. Be to, šios gairės turi būti suderinamos su geležinkelių įmonės gairėmis, kuriose, jeigu reikia, gali būti numatyta naudoti infrastruktūros įrenginius ir priemones (žr. 4.2.4 punktą). Gairės įgyvendinamos teikiant reikiamą informaciją darbuotojams, rengiant procedūras ir organizuojant mokymus. Infrastruktūros gairės, be kitų klausimų, apima eksploatavimo taisykles šioms situacijoms:

Maršrutai be kliūčių

Jeigu nauja, rekonstruota arba modernizuota stotis, kurios vidutinis paros keleivių srautas 12 mėnesių laikotarpyje neviršija 1 000 keleivių, skaičiuojant įlipančius ir išlipančius keleivius, neatitinka maršrutų be kliūčių reikalavimų, susijusių su keltuvu ir (arba) rampa, kaip nurodyta 4.1.2.3.1 punkte, taikomi nacionaliniai teisės aktai, nustatantys, kaip neįgaliųjų vežimėlių naudotojai turėtų būti pervežami vežimėliams tinkamomis transporto priemonėmis tarp tokios vežimėliams nepritaikytos stoties ir artimiausios pritaikytos stoties, esančios tame pačiame maršrute.

Stočių tinkamumas

Eksploatavimo taisyklės turi būti tokios, kad informacija apie visų stočių tinkamumą žmonėms su judėjimo negalia lygį būtų laisvai prieinama.

Stotys be darbuotojų – Bilietų pardavimas keleiviams su regos negalia

Eksploatavimo taisyklės turi būti surašytos ir taikomos stotims be darbuotojų, kuriose bilietus parduoda bilietų automatai (žr. 4.1.2.9 punktą). Tokiais atvejais visada turi būti galimi alternatyvūs bilietų pardavimo būdai, tinkami keleiviams su regos negalia (pvz., leidžiama pirkti bilietus traukinyje arba atvykimo vietoje).

Bilietų komposteravimo prietaisai – Sukamosios kryžminės užtvaros

Jeigu bilietų komposteravimui naudojamos sukamosios kryžminės užtvaros, eksploatavimo taisyklėse numatoma, kad žmonėms su judėjimo negalia būtų pasiūlytas kitas jiems pritaikytas bilietų komposteravimo postas. Šis postas turi tikti neįgaliųjų vežimėlių naudotojams, vaikų vežimėliams, stambiam bagažui ir pan., o bilietus galima komposteruoti prietaisais arba juos komposteruota darbuotojai.

Vaizdinė ir sakytinė informacija – Suderinamumo siekimas

Eksploatavimo taisyklės nustatomos taip, kad užtikrintų pagrindinės vaizdinės ir sakytinės informacijos suderinamumą (žr. 4.1.2.12 punktą). Darbuotojai pranešimus skelbia įprasta tvarka, kad būtų pasiektas visiškas pagrindinės informacijos darnumas.

Keleivių informavimo žodžiu pagal pasiteiravimą sistema

Situacijose, kai stotyje pagrindinė sakytinė informacija per masinio informavimo sistemą keleiviams neteikiama (žr. 4.1.2.12 punktą), eksploatavimo taisyklės nustatomos taip, kad būtų naudojama alternatyvi informavimo sistema, iš kurios keleiviai stotyje gebėtų gauti tokią pačią informaciją girdimu būdu (pvz., informavimo telefonu tarnyba, automatinė arba su aptarnaujančiais darbuotojais).

Peronas – neįgaliųjų vežimėliams padedančių įlipti priemonių veikimo erdvė

Geležinkelių įmonė ir infrastruktūros valdytojas ar stoties valdytojas kartu nustato perone vietą, kurioje numatoma naudoti priemonę, ir pademonstruoja jos tinkamumą. Vieta turi būti suderinama su naudojamais peronais, prie kurių, kaip numatoma, sustos traukinys.

Kad šis reikalavimas būtų įvykdomas, kai kuriais atvejais tenka pakeisti traukinio sustojimo vietą.

Atsižvelgiant į traukinio sudėties kaitymą (žr. 4.1.2.19 punktą), eksploatavimo taisyklėse nustatoma, kad traukinių sustojimo vietos gali būti parenkamos atsižvelgiant į neįgaliųjų vežimėliams padedančių įlipti priemonių veikimo erdvę.

Kiekvienai padedančiai įlipti priemonei perone numatoma laisva 1 500 mm gylio erdvė nuo perono krašto (žr. 4.1.2.19 punktą).

Neįgaliesiems rankiniuose ir automatizuotuose vežimėliuose padedančių įlipti priemonių sauga

Eksploatavimo taisyklės nustato, kaip stoties darbuotojai turi naudoti padedančias įlipti priemones (žr. 4.1.2.21.1 ir 2 punktus).

Atskira eksploatavimo taisyklė turi būti nustatyta neįgaliųjų vežimėlio keltuve sumontuotai išleidžiamai apsauginei užtvarėlei, kurią naudoja stoties darbuotojai (žr. 4.1.2.21.2 punktą).

Eksploatavimo taisyklės turi būti nustatytos taip, kad darbuotojai galėtų saugiai valdyti įlipimo rampas, kai atliekamos jų paruošimo naudoti, tvirtinimo, kėlimo, nuleidimo ir grąžinimo į laikymo padėtį operacijos (žr. 4.1.2.21.2 punktą).

Pagalba neįgaliųjų vežimėlio naudotojams

Eksploatavimo taisyklės turi būti nustatytos taip, kad darbuotojai privalėtų žinoti, kad neįgaliųjų vežimėlio naudotojams gali prireikti pagalbos įlipant į traukinį ir išlipant iš jo, ir kad, esant reikalui, teiktų tokią pagalbą.

Kad išmokyti darbuotojai būtų pasirengę suteikti tokią pagalbą, gali būti reikalaujama iš neįgaliųjų vežimėlio naudotojų užsisakyti ją iš anksto.

Stebimos vienalygės geležinkelių kelių pervažos

Jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia stebėti vienalyges geležinkelių kelių pervažas, eksploatavimo taisyklėse turi būti nustatyta, kad darbuotojai stebimose vienalygėse geležinkelių kelių pervažose teiktų reikiamą pagalbą ŽJN, įskaitant signalą, kada galima saugiai pereiti bėgius.

4.1.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Laikantis 3 skyriuje išdėstytų pagrindinių reikalavimų, infrastruktūros posistemiui taikytinos, kiek atitinka techninę taikymo sritį, apibrėžtą šios TSS 1.1 poskyryje, šios techninės priežiūros taisyklės:

Infrastruktūros valdytojas ar stoties valdytojas turi turėti procedūras, kuriose būtų nuostata, kaip teikti alternatyvią pagalbą žmonėms su judėjimo negalia, kai atliekama šių žmonių naudojamų priemonių techninė priežiūra, jos keičiamos arba remontuojamos.

4.1.6.   Profesinė kvalifikacija

Infrastruktūros posistemiui eksploatuoti, kiek nurodyta techninėje taikymo srityje, apibrėžtoje šios TSS 1.1 poskyryje, ir pagal 4.1.4 punkte nurodytą eksploatavimo taisyklių sąrašą, reikalinga tokia darbuotojų profesinė kvalifikacija:

Darbuotojų, atliekančių traukinių palydovų užduotis, teikiančių paslaugas bei pagalbą keleiviams stotyje ir parduodančių bilietus, profesinis mokymas turi apimti neįgalumo suvokimo ir neįgaliųjų lygybės temas, kartu įtraukiant ir kiekvienos ŽJN kategorijos savitus poreikius.

Į inžinierių ir vadybininkų, atsakingų už infrastruktūros techninę priežiūrą ir eksploatavimą, profesinį mokymą turi būti įtrauktos neįgalumo suvokimo ir neįgaliųjų lygybės temos, kurios apima kiekvienos ŽJN kategorijos savitus poreikius.

4.1.7.   Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos

Šios TSS taikymo sritis neapima jokių ypatingų reikalavimų infrastruktūros posistemį eksploatuojančių darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos sąlygoms ir šios TSS įgyvendinimui.

4.1.8.   Infrastruktūros registras

Nustatyti šie reikalavimai infrastruktūros registrui, susijusieji su šia TSS:

Geografinė taikymo sritis, kaip apibrėžta 1.2 poskyryje;

Apibrėžtos geografinės taikymo srities ribose sudaromas sąrašas stočių, kurioms taikoma ši TSS;

Kiekvienai identifikuotai stočiai sudaromas peronų, patenkančių į šios TSS taikymo sritį, sąrašas.

Kiekvienai identifikuotai stočiai, ir visiems jos peronams, patenkantiems į šios TSS taikymo sritį, turi būti sudaromas šių požymių sąrašas ir aprašai pagal atitinkamus TSS punktus:

Parkavimo priemonės pagal 4.1.2.2 punktą;

Maršrutas be kliūčių(-ai) pagal 4.1.2.3 punktą;

Lytimieji nukreipiamieji takeliai, jeigu tokie numatomi, pagal 4.1.2.3.2; punktą;

Tualetai, įskaičiuojant pritaikytus neįgaliųjų vežimėlių naudotojams, pagal 4.1.2.7 punktą;

Bilietų pardavimas, informaciniai stendai ir pagalboms keleiviams vietos pagal 4.1.2.9 punktą;

Vaizdinės informacijos sistemos pagal 4.1.2.11 punktą;

Rampos, eskalatoriai, keltuvai ir slenkantys pėsčiųjų takai, įrengti pagal 4.1.2. 17 punktą;

kiekvieno perono aukštis, platforma, plotis ir ilgis pagal 4.1.2.18 ir 4.1.2.19 punktus;

Padedančios įlipti priemonės, jeigu numatytos, ir jų aprašai pagal 4.1.2.21 punktą;

Vienalygės geležinkelių kelių pervažos, jeigu jos tinkamos žmonėms su judėjimo negalia pagal 4.1.2.22 punktą.

Jeigu siekiant atitikti šią TSS buvo taikyti nacionaliniai teisės aktai, registre prieš atitinkamą poziciją įrašomi atitinkami tokie aktai ir jų punktai.

4.2.   Geležinkelių riedmenų posistemis

4.2.1.   Įžanga

Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ir kurios dalimi yra geležinkelių riedmenų posistemis, yra integruota sistema, kuriai turi būti atliekama suderinamumo patikra. Šis suderinamumas pirmiausia tikrinamas pagal kiekvieno posistemio sąlygas, pagal jo sąsajas su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles.

Funkciniai ir techniniai posistemio ir jo sąsajų reikalavimai, kurie aprašyti 4.2.2 punkte, nereikalauja taikyti ypatingų technologijų ar techninių sprendimų, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina transeuropinių paprastųjų geležinkelių tinklo sąveikai. Tačiau sąveikos inovaciniai sprendimai gali pareikalauti naujų sąlygų ir (arba) naujų įvertinimo metodų. Kad technologinės inovacijos būtų įmanomos, tokios sąlygos ir įvertinimo metodai kuriami pagal 6.1.4 ir 6.2.4 punktuose aprašytą procesą.

Atsižvelgiant į visus taikytinus pagrindinius reikalavimus infrastruktūros posistemis apibūdinamas šiais elementais:

4.2.2.   Funkciniai ir techniniai reikalavimai

4.2.2.1.   Bendrosios nuostatos

Laikantis 3 skyriuje pateiktų pagrindinių reikalavimų, funkciniai ir techniniai geležinkelių riedmenų posistemio reikalavimai, susiję su tinkamumu žmonėms su judėjimo negalia, išdėstytos taip:

Sėdynės

Neįgaliųjų vežimėlių vietos

Durys

Apšvietimas

Tualetai

Erdvė keleiviams praeiti

Keleivių informavimas

Aukščių skirtumai

Turėklai

Neįgaliųjų vežimėliui pritaikytos miegamosios vietos

Laiptelio padėtis įlipant į geležinkelių riedmenį ir išeinant iš jo.

Kiekvienam pagrindiniam parametrui pirmiausia pateikiamas įvadinis bendrųjų nuostatų punktas, po kurio eina kiti punktai.

Tie kiti punktai smulkiau apibūdina sąlygas, kurias reikia atitikti, kad būtų įvykdyti bendrųjų nuostatų punkte iškelti reikalavimai.

4.2.2.2.   Sėdynės

4.2.2.2.1.   Bendrosios nuostatos

Rankenos arba vertikalūs turėklai ar kiti reikmenys, kurie gali būti naudojami stabiliai laikysenai išsaugoti perėjime tarp eilių, turi būti įrengiami visų prie perėjimo esančių sėdynių atlošuose, išskyrus atvejus, kai sėdynė liečia į priešingą pusę atgręžtos sėdynės atlošą, į kurį įmontuotas ranktūris, arba pertvarą.

Rankenos arba kiti reikmenys, kurie gali būti naudojami žmonių stabiliai laikysenai išsaugoti, įrengiami 800 – 1 200 mm aukštyje nuo grindų lygio, neturi išsikišti į vidinį perėjimą ir turi būti kontrastingos sėdynei spalvos.

Sėdėjimo zonose su pritvirtintomis išilginėmis sėdynėmis, turi būti naudojami turėklai žmonių stabiliai laikysenai išsaugoti. Didžiausias atstumas iki jų gali būti 2 000 mm, jie įrengiami 800 – 1 200 mm aukštyje nuo grindų lygio ir turi būti kontrastingos geležinkelių riedmens vidaus aplinkai spalvos.

Rankenos arba kiti reikmenys negali turėti aštrių kampų.

4.2.2.2.2.   Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos

4.2.2.2.2.1.   Bendrosios nuostatos

Ne mažiau kaip 10 % sėdynių nekintamoje traukinio sekcijoje ar atskirame geležinkelių riedmenyje ir atskirose klasėse turi būti skiriama pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtoms sėdimosioms vietoms, kad jomis galėtų naudotis ŽJN.

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos ir jas turintieji riedmenys identifikuojami pagal ženklus, atitinkančius N priedo N.3 ir N.8 punktus ir nurodančius, kad kiti keleiviai turi leisti naudotis jomis tiems, kam jos skirtos.

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos įrengiamos keleivių salono viduje prie pat išorinių durų.

Jeigu sėdynėse įtaisomi porankiai, pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos turi turėti judamus porankius, ir tokiu atvejis nereikia atskirų porankių geležinkelių riedmens kėbulo šone. Turi būti galima judamą porankį nulenkti į gulsčią padėtį sėdynės pagalvėlės lygyje, kad prieiga prie šios arba gretimos sėdynės būtų nevaržoma.,

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos negali būti atverčiamos.

Kiekviena pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirta sėdimoji vieta ir jos naudotojui reikalinga erdvė turi atitikti 1 – 4 pav. pateiktas diagramas.

Visas pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtas sėdimosios vietos naudingas sėdimasis paviršius turi būti ne mažesnio kaip 450 mm pločio (žr. 1 pav.).

Image

Kiekvienos pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos pagalvėlės viršus turi būti 430 – 500 mm aukštyje nuo grindų lygio ties sėdynės kraštu. Laisvas aukščio gabaritas kiekvienai sėdynei turi būti bent 1 680 mm nuo grindų lygio (žr. 2 pav.), išskyrus dviejų aukštų traukinius, kuriuose bagažo lentynos yra įrengtos virš sėdynių. Tokiais atvejais leidžiama pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtoms sėdimosioms vietom sumažinti aukščio gabaritą iki 1 520 mm po bagažo lentyna, jeigu 1 680 mm aukščio gabaritą turi bent 50 % pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų.

Pastaba: Žemiau pateikiamuose 2 – 4 pav. vaizduojami kėdės skerspjūviai, einantys per kėdės vidurio liniją.

Image

Image

Image

Jeigu įrengiamos atlošiamos (nuleidžiamos) sėdynės, šie matmenys taikomi sėdynėms esant visiškai stačioje padėtyje.

4.2.2.2.2.2.   Viena kryptimi atgręžtos sėdynės

Jeigu numatomos viena kryptimi atgręžtos sėdynės, prieš kėdės priekį paliekamas laisvas tarpas turi atitikti 2 pav. nurodytus matmenis.

Kaip parodyta 1 – 4 pav., mažiausias atstumas tarp sėdynės atlošo priekinio paviršiaus ir vertikalios plokštumos, einančios per priešais esančios sėdynės labiausiai atsikišusią galinę dalį, turi būti 680 mm. Pažymėtina, kad šitoks intervalas tarp sėdynių yra matuojamas sėdynės vidurio linijoje 70 mm aukštyje virš sėdynės pagalvėlės ir atlošo atramos sandūros. Mažiausias laisvas tarpas tarp sėdynės pagalvėlės priekinio krašto ir pirmiau minėtos vertikalios plokštumos, turi būti 230 mm.

4.2.2.2.2.3.   Viena į kitą atgręžtų sėdynių išdėstymas

Jeigu numatomos viena į kitą atgręžtos pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos, mažiausias atstumas tarp sėdynių pagalvėlių priekinių kraštų turi būti 600 mm (žr. 4 pav.).

Jeigu viena į kitą atgręžtoms pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtoms sėdimosioms vietoms įtaisomas stalas, mažiausias laisvas horizontalus atstumas tarp sėdynės pagalvėlės priekinio krašto ir stalo krašto turi būti 230 mm (žr. 3 pav.).

4.2.2.3.   Neįgaliųjų vežimėlių vietos

Neįgaliųjų vežimėlių vietų skaičius traukinyje priklauso nuo traukinio neįskaičiuojant lokomotyvo ar elektrovežio ilgio ir turi būti ne mažesnis, negu nurodytas lentelėje:

Traukinio ilgis

Neįgaliųjų vežimėlių vietų skaičius traukinyje

Mažiau nei 205 m

2 vietos

205 – 300 m

3 vietos

Daugiau nei 300 m

4 vietos

Kad būtų užtikrintas neįgaliųjų vežimėlio stabilumas, neįgaliųjų vežimėlio vieta turi būti suprojektuota taip, kad vežimėlį galima būtų statyti atgręžtą judėjimo kryptimi arba priešingai.

Vienam neįgaliųjų vežimėlio naudotojui skirta vežimėlio vieta turi būti tinkama vežimėliui, turinčiam šias toliau nurodomas charakteristikas:

Jeigu padedančios įlipti priemonės laikomos stotyje, jos turi būti pritaikytos neįgaliųjų vežimėliams, turintiems M priede nurodytas charakteristikas.

Geležinkelių riedmenyje vežimėlio vietos erdvėje tarp grindų ir lubų negali būti jokių įsiterpiančių daiktų, išskyrus viršutinę bagažo lentyną, horizontalų prie geležinkelių riedmens sienos ar lubų tvirtinamą turėklą arbą stalą, kaip nustatyta 4.2.2.10. punkto reikalavimais.

Mažiausias atstumas išilginėje plokštumoje tarp vežimėlio vietos erdvės ir priekinio paviršiaus 2 turi atitikti 5 pav. nurodytus matmenis. 1 paviršius gali būti atlenkiama arba nuleidžiama sėdynė arba pertvara.

Image

Mažiausias atstumas turi būti ne mažesnis kaip 300 mm, jeigu 2 paviršius sutampa su keleivio sėdynės pagalvėlės priekiniu kraštu, kai sėdynė ir neįgaliųjų vežimėlis yra atgręžti vienas į kitą ir jeigu šia sėdyne gali pasinaudoti keleivis.

Mažiausias atstumas turi būti ne mažesnis kaip 200 mm, jeigu paviršius 2 sutampa su keleivio sėdynės atlošu, kai sėdynė ir vežimėlis yra atgręžti viena kryptimi, arba su pertvara, arba su užverstos ar nuleistos sėdynės užpakaliniu galu.

Image

Sėdynės su užverčiamu arba nuleidžiamu atlošu gali būti įrengiamos neįgaliųjų vežimėlio vietos erdvėje, tačiau būdamos nenaudojimo padėtyje (nuleistu atlošu) neturi įsiterpti į šią erdvę už reikalavimais nustatytų erdvinių ribų.

Viename neįgaliųjų vežimėlio vietos erdvės gale įtaisoma 700 mm pločio konstrukcija ar atrama, kaip parodyta 6 pav. Konstrukcija ar atrama turi būti tokio aukščio, kad neleistų vežimėliui, kai jis galu remiasi į konstrukciją ar priedėlį, verstis per galą.

Neįgaliųjų vežimėlio naudotojo palydovui turi būti numatyta bent viena sėdynė greta vežimėlio vietos arba atgręžta į ją. Ši sėdynė turi būti ne mažiau patogi kaip kitos sėdynės ir gali būti įrengta kitoje erdvės keleiviams praeiti pusėje.

Neįgaliųjų vežimėliui skirtoje vietoje įtaisomas pavojaus signalizavimo įtaisas, kad iškilus pavojui, vežimėlio naudotojas galėtų pranešti apie pavojų asmeniui, galinčiam imtis reikiamų veiksmų. Pavojaus signalizavimo įtaisas įtaisomas ten, kur jį galėtų pasiekti ištiesta ranka asmuo, sėdintis etaloniniame neįgaliųjų vežimėlyje.

Įjungus pavojaus signalizavimo įtaisą, į jį turi patekti vaizdiniai ir garsiniai signalai, kuriuos tuo metu perduoda pavojaus skelbimo sistema.

Pavojaus signalizavimo įtaisas negali būti įtaisomas siauroje nišoje ar kokios kliūties užstojamoje vietoje, jeigu dėl to pasunkėja tiesioginis kontaktas ranka.

Pavojaus signalizavimo įtaisas turi būti įtaisomas tokioje vietoje, kad būtų patogiai pasiekiamas ištiesta ranka, kai jo siekia neįgaliųjų vežimėlyje esantis asmuo; tokiam variantui teikiama pirmenybė prieš didžiausių leistinų ribų variantą.

Image

Neįgaliųjų vežimėlio vietos erdvėje arba visiškai šalia jos tvirtinamas N priedo N.2 ir N.4 punktus atitinkantis ženklas, identifikuojantis šią vietą.

4.2.2.4.   Durys

4.2.2.4.1.   Bendrosios nuostatos

Ranka darinėjamoms viešosios paskirties durims užsklęsti arba atsklęsti naudojama valdymo priemonė turi veikti spaudžiama rankos delnu ne didesne kaip 20 niutonų jėga.

Durų valdikliai, rankiniai arba mygtukiniai, turi būti kontrastingos savo aplinkai spalvos.

Jeigu durims valdyti numatomi mygtukai arba nuotolinio valdymo prietaisai, kiekvienas toks mygtukas ar prietaisas turi veikti spaudžiamas ne didesne kaip 15 niutonų jėga.

Jeigu atidarymo ir uždarymo mygtukai įmontuojami vienas virš kito, atidarymo mygtukas visada turi būti viršuje.

4.2.2.4.2.   Išorinės durys

4.2.2.4.2.1.   Posistemio reikalavimai

Keleivių įlipimo išorinės durys, automatinės arba pusiau automatinės durys turi turėti įtaisus, kurie tarpduryje aptiktų keleivį, jeigu uždarymo metu jis būtų suspaudžiamas. Po aptikimo durys automatiškai sustabdomos ir lieka atviros ribotą laiko tarpą.

Visi keleivių išorinių durų tarpduriai turi ne mažesnį laisvą naudingą plotį kaip 800 mm esant atidarytoms durims.

Išorinės durys iš išorės dažomos arba ženklinamos taip, kad sudarytų kontrastą geležinkelių riedmens kėbulo šonui.

Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos išorinės durys turi būti arčiausiai neįgaliųjų vežimėlio vietos esančios durys.

Durys, per kurias įlaipinami neįgaliųjų vežimėliuose sėdintys keleiviai, turi būti aiškiai paženklintos N priedo N.3 ir N.4 punktus atitinkančiu ženklu.

Geležinkelių riedmens viduje išorinių durų padėtį turi aiškiai žymėti ženklai ant grindų prie išorinių durų, kurie sukuria kontrastą likusiai geležinkelių riedmens grindų daliai.

Kai durys yra parengtos atidaryti, perduodamas signalas, kuris turi būti aiškiai girdimas traukinio viduje ir prie traukinio esantiems žmonėms. Šis įspėjamasis signalas turi skambėti mažiausiai 5 sekundes, kai durys dar nepradėjo darytis, o joms darantis signalą galima nutraukti po 3 sekundžių. Šis reikalavimas netaikomas iš 1 ir 2 klasės greitųjų traukinių į išorę perduodamiems garsiniams signalams.

Jeigu durys atsidaro automatiškai arba jas nuotolinio valdymo būdu atidaro mašinistas arba traukinio brigados narys, įspėjamasis signalas turi skambėti mažiausiai 3 sekundes nuo durų atidarymo pradžios momento.

Jeigu durys užsidaro automatiškai arba uždaromos nuotolinio valdymo būdu, prieš uždarymą traukinio viduje arba prie jo esantiems žmonėms turi būti perduodamas garsinis signalas. Įspėjamasis signalas turi skambėti mažiausiai 2 sekundes iki durų uždarymo pradžios momento ir tonu turi skirtis nuo signalo, kuriuo pranešama apie durų blokavimo įtaiso išjungimą. Uždarymo įspėjamasis signalas skamba per visą durų uždarymo laiką.

Durų įspėjamųjų garsinių signalų šaltinis įrengiamas netoli valdymo prietaiso, o jeigu tokio prietaiso nėra – šalia durų angos.

Keleivių durų įspėjamieji garsiniai signalai – Parengtos atidaryti durys

Būdingasis

Ištisinis arba lėto pulsavimo daugiatonis (iki 2 impulsų per sekundę) arba 2 tonų derinys

Dažniai

3 000 Hz+/-500 Hz

ir:

1 750 Hz +/-500 Hz

Garso slėgio lygis

70 dB LAeq, T +/-2 matuojant nuo uždaro tambūro vidurio taško 1,5 m aukštyje nuo grindų lygio. (T = visa garsinio signalo trukmė)

Keleivių durų įspėjamieji garsiniai signalai – Durų uždarymo įspėjamasis signalas

Būdingasis

Greito pulsavimo vienatonis (iki 6-10 impulsų per sekundę)

Dažniai

1 900 Hz +/-500 Hz

Garso slėgio lygis

70 dB LAeq, T +/-2 matuojant šalia geležinkelių riedmens, už 1,5 m nuo geležinkelių riedmens šoninių durų vidurio linijos 1,5 m aukštyje virš perono lygio. Vagono išorėje girdimas įspėjamasis signalas matuojamas vagono viduje (T = visa garsinio signalo trukmė)

Durų blokavimo įtaisas išjungiamas traukinio brigados veiksmais arba pusiau automatiškai (t. y. spaudžiant keleivių mygtuką).

Durų valdiklis įrengiamas virš durų sąvaros arba šalia jos.

Iš perono įjungiamo išorinio durų valdiklio vidurio taškas turi būti 800 – 1 200 mm aukštyje vertikaliai virš perono lygio. Tai taikoma visiems peronams, prie kurių sustoja traukinys. Išorinių durų vidinio valdiklio vidurio taškas turi būti 800 – 1 200 mm aukštyje vertikaliai virš geležinkelių riedmens grindų lygio.

4.2.2.4.2.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

Jeigu durims darinėti yra įrengti mygtukai, kiekvienas iš jų turi būti paženklintas regimuoju rodmeniu, kuris aiškiai matomas įjungus mygtuką arba tas rodmuo turi būti greta mygtuko, ir mygtuką turi būti įmanoma įjungti ne didesne nei 15 niutonų jėga. Jeigu duris nuotolinio valdymo būdu uždaro traukinio brigada, vaizdinis signalas nutraukiamas likus ne mažiau kaip 2 sekundėms iki durų uždarymo pradžios.

Tokius mygtukus turi būti įmanoma atpažinti lytint (pvz., lytimaisiais ženklais), kartu atpažįstant ir jų paskirtį.

4.2.2.4.3.   Vidinės durys

4.2.2.4.3.1.   Posistemio reikalavimai

Vidinės automatinės ir pusiau automatinės durys turi būti įrengtos su prietaisais, apsaugančiais keleivius nuo privėrimo durų judėjimo metu.

Jeigu įrengiamos vidinės durys, joms taikomi šio punkto reikalavimai.

Neįgaliųjų vežimėlių naudotojams skirtų durų tarpduriai turi turėti ne mažesnį kaip 800 mm laisvą naudingą plotį.

Ranka darinėjamoms viešosios paskirties durims užsklęsti arba atsklęsti naudojama valdymo priemonė turi veikti spaudžiama rankos delnu ne didesne kaip 20 niutonų jėga.

Jeigu durys darinėjamos ranka, jos turi būti atidaromos arba uždaromos ne didesne nei 60 niutonų jėga.

Vidinių durų valdiklio vidurio taškas turi būti 800 – 1 200 mm aukštyje vertikaliai virš geležinkelių riedmens grindų lygio.

Automatinės perėjimuose tarp geležinkelių riedmenų esančios durys ir su jomis nuosekliai sujungtos durys turi veikti sinchroniškai poroje arba antrosios durys turi automatiškai aptikti link jų judantį žmogų ir atsidaryti.

Jeigu daugiau kaip 75 % durų paviršiaus pagaminta iš skaidrios medžiagos, tai toks paviršius žymimas bent dviem gerai matomomis juostomis, sudarytomis iš simbolių, sutartinių ženklų, emblemų ar dekoratyvių elementų, šiuose aukščiuose: pirmoji juosta 1 500 – 2 000 mm, antroji 850 – 1 050 mm aukštyje. Juostos spalva turi sudaryti kontrastą foniniam paviršiui, kuriame yra matoma. Juostos aukštis turi būti mažiausiai 100 mm.

4.2.2.4.3.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

Jeigu durims darinėti įrengiami mygtukai, tai išjungus durų blokavimo įtaisą kiekvienas mygtukas (arba jo aplinka) turi pradėti šviesti ir turi veikti spaudžiamas ne didesne kaip 15 niutonų jėga.

Valdiklio vidurio taškas turi būti 800 – 1 200 mm aukštyje vertikaliai virš grindų lygio.

Tokius valdiklius turi būti įmanoma atpažinti prisilietimu (pvz., lytimaisiais ženklais), kartu atpažįstant ir jų paskirtį.

4.2.2.5.   Apšvietimas

Geležinkelių riedmens įlipimo laipteliams mažiausia vidutinė apšvieta turi būti 20 lx matuojant išilgai laiptelio jo 80 % pločio atkarpoje, kai šviesos šaltinis įtaisytas laipteliuose arba visiškai greta jų.

4.2.2.6.   Tualetai

4.2.2.6.1.   Bendrosios nuostatos

Jeigu traukinyje įrengiami tualetai, turi būti numatyta prieiga iš neįgaliųjų vežimėlių vietos į universalų tualetą, atitinkanti įprastų ir universalių tualetų reikalavimus.

4.2.2.6.2.   Įprastas tualetas (sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai)

Įprastas tualetas yra nepritaikytas neįgaliųjų vežimėlio naudotojui.

Mažiausias durų naudingasis plotis yra 500 mm.

Tualeto skyriaus išorinėje ar vidinėje pusėje esančios durų rankenos, spynos ar valdymo priemonės vidurio taškas turi būti 800 – 1 200 mm aukštyje virš grindų lygio.

Esant durims užrakintoms, apie tai turi būti perduodamas vaizdinis ir lytimasis (arba garsinis) signalas.

Bet kuri durų valdymo priemonė ar kitos paskirties įtaisas tualeto skyriuje (išskyrus priemones kūdikiui pervystyti) turi veikti spaudžiamas ne didesne kaip 20 niutonų jėga.

Bet kuri valdymo priemonė, įskaitant ir nuplovimo sistemą, turi išsiskirti kontrastine spalva ir (ar) atspalviu iš foninių paviršių ir ją turi būti įmanoma identifikuojama prisilietimu.

Apie kiekvienos valdymo priemonės veikimą turi būti pateikiama aiški ir tiksli informacija naudojant piktogramas ir lytimuosius ženklus.

Greta unitazo ir apsiplovimo dubens turi būti nejudamai pritvirtintas vertikalus arba horizontalus turėklas.

Turėklai turi būti apskrito skerspjūvio, kurio išorinis skersmuo nuo 30 mm iki 40 mm, ir būti nutolę nuo bet kurio gretimo paviršiaus ne mažesniu kaip 45 mm laisvu atstumu. Jeigu turėklas lenktas, išlinkimo vietoje vidinio paviršiaus kreivumo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Tualeto sėdynės, dangčio ir turėklų spalva ir (ar) atspalviai turi sudaryti kontrastą foninei aplinkai.

4.2.2.6.3.   Universalus tualetas

Universalus tualetas – tai tualetas, kuriuo naudotis gali visi keleiviai, įskaitant ir visų kategorijų ŽJN.

4.2.2.6.3.1.   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai (universalūs tualetai)

Tualeto įėjimo durų mažiausias laisvas naudingas plotis turi būti 800 mm.

Durys iš išorės ženklinamos N priedo N.3 ir N.4 punktus atitinkančiu ženklu.

Tualeto skyriaus ar patalpos išorinėje ar vidinėje pusėje esančios durų rankenos, spynos ar valdymo priemonės vidurio taškas turi būti 800 – 1 200 mm aukštyje virš grindų lygio.

Esant durims užrakintoms, apie tai turi būti perduodamas vaizdinis ir lytimasis (arba garsinis) signalas.

Bet kuris durų valdymo įtaisas ar kitos paskirties įtaisas tualeto skyriuje (išskyrus priemones kūdikiui pervystyti) turi veikti spaudžiamas ne didesne kaip 20 niutonų jėga.

Tualeto skyriuje turi būti pakankamai erdvės, kad neįgaliųjų vežimėlis, atitinkantis nurodytąjį M priede, galėtų manevruoti iki padėties greta tualeto sėdynės, žr. 8a pav.

Image

Priešais tualeto sėdynę turi būti mažiausiai 700 mm laisvas tarpas, kaip parodyta 8b pav.

Image

Iš visų tualeto sėdynės pusių turi būti įtaisoma po horizontalų turėklą, kuris atitinka pirmesniame punkte išdėstytus matmenų reikalavimus. Neįgaliųjų vežimėliui prieinamoje pusėje turėklą turi būti įmanoma sukioti taip, kad vežimėlio naudotojas neužkliūtų už jokių kliūčių keldamasis nuo vežimėlio ant tualeto sėdynės ir atvirkščiai, žr. 9 ir 10 pav.

Image

Image

Nuleidus tualeto sėdynę, jos paviršius turi būti 450 – 500 mm aukštyje virš grindų lygio.

Visi patogumai (apsiplovimo dubuo, muilo išdavimo įtaisas, veidrodis, vandens išdavimo įtaisas ir rankų džiovintuvas) turi būti lengvai pasiekiami neįgaliųjų vežimėlyje esančiam žmogui.

Tualeto kabinoje turi būti įtaisomi ne mažiau kaip du pavojaus signalizavimo įtaisai, kuriais, iškilus pavojui, žmogus su judėjimo negalia galėtų pranešti apie tai asmeniui, kuris gali imtis reikiamų veiksmų. Vienas iš jų įtaisomas ne aukščiau kaip 450 mm virš grindų matuojant vertikaliai nuo grindų paviršiaus iki pavojaus signalizavimo įtaiso viršutinio taško. Kitas įtaisomas 800 - 1 200 mm aukštyje matuojant vertikaliai nuo grindų paviršiaus iki jo viršutinio taško.

Žemutinio pavojaus signalizavimo įtaiso padėtis turi būti tokia, kad jį galėtų pasiekti ant grindų gulintis žmogus. Abu minėtieji prietaisai įrengiami ant skirtingų vertikalių kabinos sienelių, kad būtų pasiekiami ištiesta ranka iš skirtingų padėčių.

Pavojaus signalizavimo įtaisas turi skirtis nuo visų kitų tualete esančių valdiklių ir turi būti nudažytas skirtinga spalva nei kiti valdymo įtaisai.

N priedo N.3 ir N.4 punktus atitinkantis ženklas įtaisomas visiškai prie pat kiekvieno pavojaus signalizavimo įtaiso. Ženklas turi nurodyti pavojaus signalizavimo įtaiso paskirtį ir reikalingus atlikti veiksmus, turi išsiskirti iš foninės aplinkos ir teikti aiškią vaizdinę ir lytimąją informaciją.

Tualetą turi pasiekti vaizdinis ir garsinis signalas, kuri siunčia pavojaus pranešimo sistema.

4.2.2.6.3.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai (kūdikio pervystymas)

Jeigu nėra atskiro vaikų kambario, universaliame tualete turi būti įrengta priemonė kūdikių vystyklams pakeisti. Jos aukštis nuleistoje padėtyje turi būti 800-1 000 mm virš grindų lygio. Jos mažiausias plotis gali būti 500 mm, o mažiausias ilgis – 700 mm.

Priemonė turi būti suprojektuota taip, kad kūdikis per neapsižiūrėjimą negalėtų nuo jo nuslinkti. Priemonė negali turėti aštrių kampų, turi atlaikyti mažiausiai 80 kg svorio.

Jeigu stalas kūdikiams pervystyti pasistumia į tualeto erdvę, jam atstumti atgal turėtų užtekti 25 niutonų jėgos.

4.2.2.7.   Erdvė keleiviams praeiti

Geležinkelių riedmens erdvė keleiviams praeiti, prasidedanti nuo įėjimo į geležinkelių riedmenį ir einanti išilgai geležinkelių riedmens, turi būti mažiausiai 450 mm pločio nuo grindų lygio iki 1 000 mm aukščio ir mažiausiai 550 mm pločio nuo 1 000 mm iki 1 950 mm aukštyje.

Erdvės keleiviams praeiti plotis tarp jungiančiųjų geležinkelių riedmenų vienoje traukinio sekcijoje turi būti bent 550 mm matuojant tiesiame ir horizontaliame geležinkelio kelyje.

Prieiga iki neįgaliųjų vežimėlių vietos ir iš jos, šiems vežimėliams tinkamos zonos ir durys turi turėti ne mažesnio kaip 800 mm pločio perėjimą mažiausiai iki 1 450 mm aukščio bet kuriame perėjimo taške. Perėjimas turi būti taip įrengtas, kad etaloninis neįgaliųjų vežimėlis, atitinkantis nurodytąjį M priede, galėtų juo judėti nekliudomai.

Greta neįgaliųjų vežimėlio vietos turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1 500 mm skersmens apsisukimo erdvė neįgaliam asmeniui, kad etaloninis neįgaliųjų vežimėlis galėtų joje apsisukti. Neįgaliųjų vežimėlio erdvė gali būti apsisukimo erdvės dalimi.

4.2.2.8.   Keleivių informavimas

4.2.2.8.1.   Bendrosios nuostatos

Visa informacija turi būti nuosekli ir darni savo esme ir atitikti Europos ir nacionalinius teisės aktus.

Visa informacija turėtų derėti su bendra maršrutų nurodymo ir informavimo sistema, ypač pagal spalvas ir kontrastus traukiniuose, peronuose ir įėjimuose.

Veikiančioje stotyje arba eksploatuojamame geležinkelių riedmenyje vaizdinė informacija turėtų būti įžiūrima bet kurio apšvietimo sąlygomis.

Vaizdinė informacija turėtų sudaryti kontrastą foninei aplinkai.

Mažėjančio dydžio Roman šrifto užrašai turėtų būti lengvai perskaitomi, jų mažiausių raidžių santykis su didžiosiomis raidėmis turėtų būti ne mažesnis kaip 20 %.

Mažėjantys arba didėjantys užrašai suglaudintu šriftu negali būti naudojami.

Turi būti užtikrinama galimybė teikti informaciją (girdimąją ir vaizdinę) daugiau nei viena kalba (už kalbų parinkimą ir jų skaičių atsako geležinkelių įmonė, kuri įvertina keleivių sudėtį atskiruose traukinių maršrutuose).

Turi būti teikiama ši informacija:

Saugos informacija ir saugos nurodymai, atitinkantys Europos ir nacionalinius teisės aktus

Saugos girdimosios komandos avarijos atveju

Įspėjamieji, draudžiantieji ir liepiamieji ženklai, atitinkantys Europos ir nacionalinius teisės aktus

Informacija apie traukinių maršrutus.

Informacija apie traukinyje esančių priemonių buvimo vietą

4.2.2.8.2.   Informacija (ženklų sistema, piktogramos, indukcinės grandinės ir avarinio iškvietimo įtaisai)

4.2.2.8.2.1.   Posistemio reikalavimai

Visi saugos, įspėjamieji, draudžiantieji ir liepiamieji ženklai turi turėti piktogramas ir būti suprojektuoti pagal ISO 3864-1 standartą.

Vienoje vietoje gali būti ne daugiau kaip penkios piktogramos ir viena krypties rodyklė, rodanti tik vieną kryptį.

Lytimosios informacijos ženklų sistema įtaisoma:

Tualetuose – funkciniam informavimui ir, jeigu tikslinga, avariniam iškvietimui

Traukiniuose – durų atidarymo ir uždarymo mygtukams ir avariniam iškvietimui

Reklaminė medžiaga į maršrutų nurodymo ir informacijos sistemas nededama.

Įtaisomi šie ŽJN skirti grafiniai simboliai ir piktogramos:

Vežimėlio simbolis, kaip nurodyta N priedo N.2 ir N.4 punktuose,

Krypčių informacija apie neįgaliųjų vežimėliams prieinamas patogumų vietas,

Rodyklė traukinio išorėje į neįgaliųjų vežimėliams tinkamas įlipimo duris,

Rodyklė traukinio viduje į neįgaliųjų vežimėlio vietą,

Rodyklė į universalius tualetus.

Simbolius galima jungti draugėn su kitais simboliais (pvz.: keltuvas, tualetas ir kt.).

4.2.2.8.2.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

Vietos, kuriuose įrengtos indukcinės grandinės, nurodomos ženklu, atitinkančiu N priedo N.2 ir N.4 punktus.

Jeigu stotyje teikiama bagažo pasaugos paslauga, grafiniu simboliu turi būti nurodyta sunkaus bagažo ir stambių daiktų saugyklos vieta.

Jeigu stotyje įdiegtas pagalbos iškvietimo ar pasiteiravimo įtaisas, jis turi būti nurodomas ženklu, atitinkančiu N priedo N.2 ir N.6 punktus,

ir turi turėti:

vaizdinį arba garsinį signalą, patvirtinantį, kad įtaisas buvo panaudotas;

papildomą naudojimo informaciją, jeigu tokios reikia.

Jeigu įrengiamas avarinio iškvietimo įtaisas, jis turi atitikti N priedo N.2 ir N.7 punktus ir turi turėti

vaizdinius ir lytimuosius simbolius,

vaizdinį arba garsinį signalą, patvirtinantį, kad įtaisas buvo panaudotas,

papildomą naudojimo informaciją, jeigu tokios reikia.

Universaliuose tualetuose ir neįgaliųjų vežimėliui tinkamuose tualetuose, kuriuose įrengti sukiojamieji turėklai, įtaisomas grafinis simbolis, vaizduojantis turėklą pakeltoje ir nuleistoje padėtyse.

4.2.2.8.3.   Informavimas (maršrutų aprašymas ir sėdimųjų vietų rezervavimas)

Galinė atvykimo stotis arba maršrutas turi būti rodomi traukinio išorėje iš perono pusės, mažų mažiausiai ant keičiamų traukinio riedmenų ir bent prie vienerių tokio geležinkelių riedmens keleivių durų.

Kai traukiniai važinėja sistemoje, kurioje nuolat atnaujinama vaizdinė informacija rodoma stoties peronuose, tarp kurių yra ne didesnis kaip 50 m atstumas, ir galinė atvykimo stotis arba maršrutas taip pat rodomi traukinio priekyje, rodyti informaciją ant kiekvieno geležinkelių riedmens šonų nėra būtina.

Traukinio galinė atvykimo stotis arba maršrutas turi būti rodomas kiekvieno geležinkelių riedmens viduje.

Traukinio artimiausio sustojimo stotis kiekviename geležinkelių riedmenyje rodoma taip, kad įrašą galima būtų perskaityti mažiausiai iš 51 % keleivių sėdynių. Ši informacija rodoma ne vėliau kaip prieš 2 minutes iki atvykimo į stotį. Jeigu iki artimiausios stoties yra mažiau nei 2 minutės kelio, tos stoties pavadinimas turi būti rodomas iš karto išvykus iš paskutinės stoties.

Reikalavimas, kad įrašas apie artimiausio sustojimo vietą būtų matomas mažiausiai iš 51 % keleivių sėdynių, netaikomas, jeigu traukinio riedmuo arba dalis jo dalis suskirstyti į ne didesnes kaip 8 vietų kupė, kurias jungia bendras koridorius. Tačiau monitorius turi būti matomas asmeniui, stovinčiam koridoriuje šalia kupė, ir žmogui, esančiam neįgaliųjų vežimėlio vietoje.

Turi būti prieinama smulkesnė informacija apie maršrutą arba tinklą, kuriame kursuoja traukinys (geležinkelių įmonė nustato tokios informacijos teikimo būdą).

Informacija apie artimiausio sustojimo vietą gali būti rodoma tame pačiame monitoriuje, kaip ir informacija apie galinę atvykimo stotį. Tačiau traukiniui sustojus iš karto turi būti rodoma galinė atvykimo stotis.

Sistema turi galėti skelbti pranešimus daugiau nei viena kalba (už kalbų parinkimą ir jų skaičių atsako geležinkelių įmonė, kuri įvertina keleivių sudėtį atskiruose susisiekimo maršrutuose).

Jeigu sistema automatinė, ji turi galėti panaikinti arba ištaisyti netikslią arba klaidinančią informaciją.

Jeigu geležinkelių riedmenyje yra rezervuojamų sėdynių, tai geležinkelių riedmens numeris arba ženklinimo raidė (tie patys, kaip ir rezervavimo sistemoje) turi būti parodyti ant kiekvienų durų arba šalia jų ne mažesniais kaip 70 mm aukščio rašmenimis.

Jeigu sėdynės identifikuojamos skaičiais arba raidėmis, sėdynės numeris arba raidė turi būti parodyti ant kiekvienos sėdynės arba šalia jos ne mažesniais kaip 12 mm aukščio rašmenimis. Tokie numeriai ir raidės turi būti kontrastingi foninei aplinkai.

Traukinyje turi būti įrengta masinio informavimo sistema, kurią turi naudoti mašinistas arba traukinio brigados narys, pirmiausiai atsakingas už keleivius, kad perduotų įprastus arba avarinius pranešimus.

Sistema gali būti rankinio valdymo, automatinė arba programuojama. Jeigu sistema automatinė, ji turi galėti panaikinti arba ištaisyti netikslią arba klaidinančią informaciją.

Sistema naudojama skelbti pranešimams apie traukinio galinę atvykimo stotį ir artimiausią stotį arba išvykimą kiekvienos stoties.

Sistema turi paskelbti pranešimą apie traukinio artimiausią stotį ne vėliau kaip prieš 2 minutes iki atvykimo į stotį. Jeigu iki artimiausios stoties yra mažiau nei 2 minutės kelio, paskelbti reikia iš karto išvykus iš paskutinės stoties.

Sakytinė informacija visose zonose turi būti ne žemesnio kaip 0,5 RASTI lygmens, kaip nustatyta IEC 60268-16 standarto 16 dalyje. Sistema turi atitikti šį reikalavimą neįgaliųjų vežimėlių vietos erdvėje.

Sistema turi galėti skelbti pranešimus daugiau nei viena kalba (už kalbų parinkimą ir jų skaičių atsako geležinkelių įmonė, kuri įvertina keleivių sudėtį atskiruose susisiekimo maršrutuose).

Jeigu sistema automatinė, ji turi galėti panaikinti arba ištaisyti netikslią arba klaidinančią informaciją.

4.2.2.8.4.   Informavimas (sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai)

Kiekvienos stoties pavadinimas (gali būti sutrumpintas) arba pranešimų žodžiai turi būti rodomi mažiausiai 2 s. Naudojant slenkamąjį rodinį (horizontalų arba vertikalų), kiekvienas žodis turi būti rodomas visas mažiausiai 2 s ir horizontalaus slinkimo greitis neturi viršyti 6 rašmenų per sekundę. Mišriuoju atveju (rašant ne vien didžiosiomis raidėmis) visai rašytinei informacijai gali būti naudojamas Sans Serif šriftas.

Priekiniuose išoriniuose monitoriuose didžiosios raidės ir skaičiai turi būti ne mažesni kaip 70 mm aukščio, šoniniuose ir vidaus monitoriuose – ne mažesni kaip 35 mm aukščio.

Traukinių viduje rodinio šrifto dydis turi būti ne mažiau kaip 35 mm, kai skaitymo nuotolis viršija 5 000 mm.

35mm dydžio rašmenys rodinyje laikomi įskaitomais ne didesniu kaip 10 000 mm stebėjimo nuotoliu.

4.2.2.9.   Aukščio skirtumai

Vidiniai laipteliai (kiti nei išorinio įlipimo) turi būti ne aukštesni kaip 200 mm ir ne mažesnio kaip 280 mm gylio matuojant nuo laiptelių vidurio ašies. Pirmas ir paskutinis laipteliai pažymimi kontrastinga 45 – 50 mm pločio juosta, einančia per visą laiptelio plotį priekiniame ir viršutiniame laiptelio paviršiuje palei laiptelio atbrailą. Dviejų aukštų traukiniams leidžiama sumažinti šią vertę iki 270 mm į antrą aukštą vedantiems laipteliams.

Neleidžiama, kad laipteliai būtų tarp neįgaliųjų vežimėliui tinkamo išorinių durų uždaro tambūro, neįgaliųjų vežimėlio vietos, universalios miegamosios kupė ir universalaus tualeto, išskyrus siaurą durų slenkstį, kuris negali būti aukštesnis kaip 15 mm.

Traukinyje didžiausias rampų nuolydis negali viršyti šių verčių:

Rampos ilgis

Didžiausias nuolydis (laipsniai)

Didžiausias nuolydis ( %)

> 1 000 mm

4,47

8

nuo 600mm iki 1 000 mm

8,5

15

Mažiau kaip 600 mm

10,2

18

Pastaba: nuolydžiai matuojami geležinkelių riedmeniui stovint tiesiame ir horizontaliame geležinkelio kelyje.

4.2.2.10.   Turėklai

Vis geležinkelių riedmenyje įtaisyti turėklai turi būti apskrito skerspjūvio, kurio išorinis skersmuo nuo 30 mm iki 40 mm, ir būti nutolę nuo bet kurio gretimo paviršiaus ne mažesniu kaip 45 mm laisvu atstumu. Jeigu turėklas lenktas, išlinkimo vietoje vidinio paviršiaus kreivumo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Visi turėklai turi būti kontrastingi foninei aplinkai.

Durų angos, prie kurių yra daugiau nei du įlipimo laipteliai, iš abiejų šonų turi turėti po turėklą, tvirtinamus viduje kiek įmanoma arčiau geležinkelių riedmens išorinės sienos. Turėklų aukštis yra 800 – 900 mm nuo pirmo naudingo įlipimo laiptelio ir priklauso nuo peronų, kuriuose numatytas geležinkelių riedmenų sustojimas, aukščių. Turėklai turi būti lygiagretūs laiptelio atbrailai.

Traukinyje taip pat įrengiamas vertikalus turėklas, naudojamas lipant laipteliais į traukinį ir iš jo. Durų angos, prie kurių yra daugiau nei du įlipimo laipteliai, iš abiejų šonų turi turėti po vertikalų turėklą, tvirtinamus viduje kiek įmanoma arčiau geležinkelių riedmens išorinės sienos. Turėklo apatinis taškas turi būti 700 mm aukštyje virš pirmojo laiptelio slenksčio, viršutinis taškas – 1 200 mm aukštyje.

Jei perėjime tarp geležinkelių riedmenų laisva perėjimo dalis yra siauresnė nei 1 000 mm ir ilgesnė nei 2 000 mm, tai tokiame perėjime tarp geležinkelių riedmenų arba šalia jo turi būti įtaisomi turėklai arba rankenos, kad jais galėtų naudotis keleiviai. Jei laisva perėjimo dalis yra 1 000 mm ar didesnio pločio, turėklai arba rankenos turi būti įtaisomi tokiame perėjime tarp geležinkelių riedmenų.

4.2.2.11.   Neįgaliųjų vežimėliui pritaikytos miegamosios vietos

Jeigu traukinyje numatytos miegamosios vietos keleiviams, jame turi būti geležinkelių riedmuo su bent viena keleiviui su neįgaliųjų vežimėliu skirta miegamąja vieta, kuri pritaikyta M priede nurodytam neįgaliųjų vežimėliui.

Jeigu traukinyje numatyta daugiau nei vienas vagonas su miegamosiomis vietomis keleiviams, traukinyje turėtų būti bent dvi neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos miegamosios kupė.

Jeigu geležinkelių riedmenyje numatytos neįgaliųjų vežimėliui pritaikytos miegamosios vietos, tokio geležinkelių riedmens durys iš išorės ženklinamos N priedo N.3 ir N.4 punktus atitinkančiu ženklu.

Miegamojoje vietoje turi būti įtaisomi ne mažiau kaip du pavojaus signalizavimo įtaisai, kad iškilus pavojui, neįgaliųjų vežimėlio naudotojas galėtų pranešti apie pavojų asmeniui, galinčiam imtis reikiamų veiksmų. Pavojaus signalizavimo įtaisas įtaisomas ten, kur jį galėtų pasiekti ištiesta ranka asmuo, sėdintis etaloniniame neįgaliųjų vežimėlyje.

Miegamojoje vietoje įrengiami ne mažiau kaip du pavojaus signalizavimo įtaisai, kurie iškilus pavojui leistų žmogui su judėjimo negalia pranešti apie tai asmeniui, kuris gali imtis reikiamų veiksmų. Vienas iš jų įtaisomas ne aukščiau kaip 450 mm matuojant vertikaliai nuo grindų paviršiaus iki pavojaus signalizavimo įtaiso viršutinio taško. Kitas įtaisomas 600 – 800 mm aukštyje matuojant vertikaliai nuo grindų paviršiaus iki jo viršaus.

Žemutinio pavojaus signalizavimo įtaiso padėtis turi būti tokia, kad jį galėtų lengvai pasiekti ant grindų gulintis žmogus. Abu minėtieji įtaisai įrengiami ant skirtingų vertikalių miegamosios vietos paviršių. Pavojaus signalizavimo įtaisai turi skirtis nuo visų miegamojoje vietoje esančių valdiklių ir turi būti nudažyti skirtinga spalva nei kiti valdymo įtaisai.

N priedo N.3 ir N.4 punktus atitinkantis ženklas įtaisomas visiškai prie pat kiekvieno pavojaus signalizavimo įtaiso. Ženklas turi nurodyti pavojaus signalizavimo įtaiso paskirtį ir reikalingus atlikti veiksmus, turi išsiskirti iš foninės aplinkos ir teikti aiškią vaizdinę ir lytimąją informaciją.

Miegamosiose vietose turi būti numatyta kad avarinis pranešiklis turėtų vaizdinį arba garsinį signalą, patvirtinantį, kad įtaisas buvo panaudotas.

4.2.2.12.   Laiptelio padėtis lipant į geležinkelių riedmenį ir išeinant iš jo

4.2.2.12.1.   Bendrosios nuostatos

Turi būti aiškiai parodyta, kad geležinkelių riedmeniui su naujais ratais esant visiškai parengtam naudoti ir stovinčiam pačiame geležinkelio kelio viduryje, ties kiekvienomis įlipimo durimis iš abiejų geležinkelių riedmens pusių esančio laiptelio (2) atbrailos vidurio taškas patenka į 11 paveiksle pateikto paviršiaus, įvardyto kaip „laiptelių išdėstymas“, ribas ir atitinka toliau išdėstytus reikalavimus.

Geležinkelių riedmens įlipimo laipteliai turi būti suprojektuoti įprastoms eksploatavimo sąlygoms pagal toliau pateiktus reikalavimus skirtingo tipo peronams, prie kurių numatoma sustabdyti geležinkelių riedmenį. Geležinkelių riedmens grindų galas ties įlipimo durimis laikomas laipteliu.

Laipteliai turi būti tokie, kad geležinkelių riedmens didžiausios konstrukcijos gabaritas atitiktų Prekinių vagonų TSS C priedo reikalavimus.

a) reikalavimas visiems geležinkelių riedmenims, kurie įprastomis eksploatavimo sąlygomis sustoja prie žemesnių kaip 550 mm aukščio peronų:

Žemiausias laiptelis (pirma pakopa) turi būti ties geležinkelių riedmens konstrukcijos gabarito apatine riba kaip nurodyta Prekinių vagonų TSS C priedo reikalavimuose tam geležinkelių riedmeniui.

Žemiausio laiptelio (pirmos pakopos) horizontali padėtis turi būti ties išorine geležinkelių riedmens konstrukcijos gabarito riba, kaip nurodyta Prekinių vagonų TSS C priedo reikalavimuose tam geležinkelių riedmeniui.

b) reikalavimas visiems geležinkelių riedmenims, kurie įprastomis eksploatavimo sąlygomis sustoja prie 550 mm aukščio peronų:

Laiptelis turi atitikti 11 pav. nurodytus reikalavimus ir atitikti šias vertes, kai traukinys sustabdytas nominalioje padėtyje:

 

δh mm

δv+ mm

δv- mm

tiesiame geležinkelio kelyje

200

230

160

geležinkelio kelyje, kurio kreivės spindulys 330 m

290

230

160

c) reikalavimas visiems geležinkelių riedmenims, kurie įprastomis eksploatavimo sąlygomis sustoja prie 760 mm aukščio peronų:

Laiptelis turi atitikti 11 pav. nurodytus reikalavimus ir atitikti šias vertes, kai traukinys sustabdytas nominalioje padėtyje:

 

δh mm

δv+ mm

δv- mm

tiesiame geležinkelio kelyje

200

230

160

geležinkelio kelyje, kurio kreivės spindulys 330 m

290

230

160

d) reikalavimas visiems geležinkelių riedmenims, kurie įprastomis eksploatavimo sąlygomis sustoja prie 760 mm arba 550 mm aukščio ir žemesnių peronų ir turi du ir daugiau įlipimo laiptelių:

Be pirmiau pateiktų reikalavimų, laiptelis turi atitikti 11 pav. nurodytus reikalavimus ir atitikti šias vertes, kai geležinkelių riedmuo sustoja nominalioje padėtyje prie 760 mm nominalaus aukščio platformų:

 

δh mm

δv+ mm

δv- mm

tiesiame geležinkelio kelyje

380

230

160

geležinkelio kelyje, kurio kreivės spindulys 330 m

470

230

160

Image

4.2.2.12.2.   Įlipimo ir išlipimo laipteliai

Visi įlipimo ir išlipimo laipteliai neturi būti slidūs, jų efektinis laisvas plotis turi būti lygus tarpdurio pločiui.

Vidiniai įlipimo iš išorės laipteliai turi būti ne aukštesni kaip 200 mm ir ne mažesnio kaip 280 mm gylio matuojant tarp laiptelių vertikalių kraštų. Laiptelių kilimo aukščiai turi būti vienodi. Pirmas ir paskutinis laipteliai pažymimi kontrastinga 45 – 50 mm pločio juosta, einančią per visą laiptelio plotį priekiniame ir viršutiniame laiptelio paviršiuje palei laiptelio atbrailą.

Kiekvieno laiptelio aukštį galima padidinti iki 230 mm, jei aiškiai matyti, kad tai leis sumažinti reikalingų laiptelių skaičių (pvz., jeigu reikia peržengti 460 mm vertikalų atstumą, galima aiškiai įrodyti, kad naudojant du laiptelius po 230 mm, laiptelių skaičių galima sumažinti nuo 3 iki 2).

Išorinis įlipimo laiptelis, pritvirtintas arba nuleidžiamas, turi būti ne aukštesnis kaip 230 mm tarp laiptelių ir ne mažesnio kaip 150 mm gylio. Jeigu yra įmontuota laiptelio lentelė, sudaranti durų slenksčio tęsinį geležinkelių riedmens išorėje, ir nėra aukščio skirtumo tarp jos ir geležinkelių riedmens grindų, tokia lentelė nelaikoma laipteliu šios TSS taikymo srityje. Leidžiama, kad pažemėjimas tarp uždaro tambūro grindų paviršiaus ir į geležinkelių riedmens išorę išeinančio paviršiaus, reikalingas durims stumti ir sandariai uždaryti, sudarytų ne daugiau kaip 60 mm, ir jis negali būti laikomas laipteliu.

Uždaras geležinkelių riedmens tambūras turi būti pasiekiamas daugiausia 4 laipteliais, iš kurių vienas gali būti išorinis.

4.2.2.12.3.   Padedančios įlipti priemonės

4.2.2.12.3.1.   Bendrosios nuostatos l

Padedančios įlipti priemonės turi atitikti žemiau pateiktoje lentelėje išdėstytus reikalavimus:

Padedančios įlipti priemonės tinkamumas

Netinkama neįgaliųjų vežimėlių naudotojams

Tinkama neįgaliųjų vežimėlių naudotojams ir kitiems keleiviams

Tinkama tik neįgaliųjų vežimėlių naudotojams

Padedančios įlipti priemonės kategorija *

Nuleidžiamas laiptelis

Rampa

Keltuvast

Kitos priemonės

Tiltelis

Kitos priemonės

 

Kitos priemonės

 

Bendrieji reikalavimai pagal:

A kategorija

A kategorija

B kategorija

 

B kategorija

 

4.2.2.12.3.2.   Padedančių įlipti priemonių parūpinimas neįgaliųjų vežimėlių naudotojams

Jeigu numatoma, kad prie stoties perono, turinčio maršrutus be kliūčių pagal 4.1.2.3.1 punkto reikalavimus, įprastomis eismo sąlygomis galės sustoti traukiniai su neįgaliųjų vežimėliams pritaikytomis durimis, turi būti parūpinamos padedančios įlipti priemonės, sujungiančios durų angą ir peroną, kuriomis naudodamasis keleivis su neįgaliųjų vežimėliu gali įlipti arba išlipti iš traukinio, išskyrus atvejus, kai aiškiai matyti, kad tarpelis tarp durų slenksčio krašto ir perono krašto yra ne didesnis kaip 75 mm horizontaliu atstumu ir 50 mm vertikaliu atstumu.

Geležinkelių riedmens charakteristikose turi būti nurodyta peronų, kuriems tinka iš geležinkelių riedmenų iškeliamos padedančios įlipti priemonės pagal pirmesnėje pastraipoje nusakytas sąlygas, krašto padėtis.

Jeigu tame pačiame maršrute atstumas tarp stočių su geležinkelių riedmenims tinkamais peronais neviršija 30 km ir tuose peronuose yra numatytos neįgaliųjų vežimėlių naudotojams padedančios įlipti priemonės, vežti tokias priemones geležinkelių riedmenyse nėra būtina.

Atsakingasis infrastruktūros valdytojas (arba stoties valdytojas(-i), jeigu jis (jie) yra atsakingieji asmenys), ir geležinkelių įmonė sudaro susitarimą dėl padedančių įlipti priemonių tvarkymo pagal (EB) Nr. 1371/2007 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tarptautinių geležinkelių keleivių teisių ir pareig, kad nustatytų, kuri šalis atsakinga už padedančių įlipti priemonių pateikimą. Infrastruktūros valdytojas (arba stoties valdytojas(-i) ir geležinkelių įmonė turi daryti viską, kad sutartas atsakomybės pasidalijimas būtų visiems geriausias sprendimas.

Tokie susitarimai apibrėžia :

stočių peronus, kuriems infrastruktūros arba stoties valdytojas turi numatyti padedančią įlipti priemonę, ir geležinkelių riedmenis, kuriems ji bus naudojama,

stočių peronus, kuriems geležinkelių įmonė turi numatyti padedančią įlipti priemonę, ir geležinkelių riedmenis, kuriems ji naudojama,

geležinkelių riedmenis, kuriuose geležinkelių įmonė turi numatyti padedančią įlipti priemonę, ir stočių peronus, kuriuose ji bus naudojama,

specialias traukinių stabdymo taisykles siekiant atitikti 4.1.2.19 punkto reikalavimus (padedančių įlipti priemonių, skirtų neįgaliųjų vežimėlių naudotojams, zona),

Geležinkelio įmonė savo saugos valdymo sistemoje nurodo tokiais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus ir kaip numato juos įvykdyti.

Infrastruktūros valdytojas savo saugos valdymo sistemoje nurodo tokiais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus ir kaip numato juos įvykdyti.

Pirmiau pateiktose pastraipose peronus valdantis stoties valdytojas laikomas infrastruktūros valdytoju pagal Direktyvos 91/440/EB 3 straipsnį: Infrastruktūros apibrėžtis ir reglamentas 2598/70/EB.

4.2.2.12.3.3.   Bendrieji kategorijos A reikalavimai

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai.

Priemonė turi atlaikyti koncentruotą vertikaliai žemyn nukreiptą 2 kN apkrovą, kuri, veikdama 100 mm x 200 mm dydžio plotą bet kurioje laiptelio paviršiaus vietoje nesukelia liekamosios deformacijos.

Priemonė turi atlaikyti paskirstytąją vertikaliai žemyn į laiptelio paviršių nukreiptą 4 kN apkrovą vienam laiptelio ilgio metrui nepatirdama didesnės liekamosios deformacijos.

Kad būtų užtikrintas priemonės stabilumas parengtoje naudoti ir atitrauktoje padėtyje, turi būti įrengiamas specialus mechanizmas.

Priemonės paviršius turi būti atsparus slydimui, jos efektinis laisvas plotis turi būti lygus tarpdurio pločiui.

Priemonėje turi būti įmontuotas įtaisas, galintis sustabdyti judantį laiptelį, jeigu jo priekinis kraštas susiduria su bet kuriuo daiktu ar žmogumi.

Leistinos šios didžiausios priemonę veikiančios jėgos:

Didžiausia jėga, kurią priemonė gali išvystyti judėdama link durų angos, negali viršyti leistinos 300 N smūgio jėgos priemonei trenkiantis į kliūtį.

Jeigu numatoma, kad keleiviai stovės ant vertikaliai judančios priemonės geležinkelių riedmens viduje, laiptelis neturi pajudėti nuo 150 N jėgos, vertikaliai veikiančios 80 mm skersmens plotelį bet kurioje laiptelio paviršiaus vietoje.

Priemonėje turi būti įdiegta avarinio valdymo galimybė paruošti priemonę naudoti ir ją grąžinti į laikymo padėtį nutrūkus laiptelio aprūpinimui elektra.

4.2.2.12.3.4.   Bendrieji kategorijos B reikalavimai

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

Jeigu padedančios įlipti priemonės laikomos stotyje, jos turi būti pritaikytos neįgaliųjų vežimėliams, turintiems M priede nurodytas charakteristikas.

Priemonės paviršius turi būti atsparus slydimui ir jos efektinis laisvas plotis turi būti mažiausiai 760 mm, išskyrus keltuvus, kuriems leidžiama 720 mm. Jeigu priemonės platformos plotis yra mažiau kaip 900 mm, jos kraštai iš abiejų šonų turi būti užriesti, kad nuo jos nenuslystų padedančios judėti priemonės ratukai.

Rampa turi išlaikyti mažiausiai 300 kg svorį, padėtą jos viduryje ir pasiskirsčiusį 660 mm x 660 mm plote.

4.2.2.12.3.5.   Specialūs reikalavimai nuleidžiamiems laipteliams

Nuleidžiamas laiptelis yra į geležinkelių riedmenį įkomponuota visiškai automatinė priemonė, įjungiama pagal durų atidarymo ir uždarymo operacijas.

Leidžiama naudoti nuleidžiamus laiptelius, jeigu jie atitinka reikalavimus, taikomus geležinkelių riedmenų pasirinktos konstrukcijos gabaritui, kaip nurodyta Prekinių vagonų TSS C priede.

Jeigu nuleidžiant laiptelį jis patenka už taisyklėmis nustatytų ribų, laiptelis nuleidžiamas sustabdžius traukinį.

Laiptelio nuleidimas turi būti baigtas iki momento, kai atsidarančių durų anga leidžia keleiviams žengti per tarpdurį, ir, atvirkščiai, laiptelis pradedamas atitraukti tik tada, kai užsidarančių durų anga neleidžia keleiviams su judėjimo negalia kirsti tarpdurį.

4.2.2.12.3.6.   Atskiri reikalavimai nešiojamosioms rampoms

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai.

Jeigu priemonę darbuotojai valdo rankiniu būdu, ji turi būti saugios konstrukcijos ir jai valdyti turi užtekti minimalių pastangų.

Jeigu padedanti įlipti priemonė yra automatizuota, joje turi būti įdiegta avarinio rankinio valdymo galimybė atvejams, kai nutrūksta aprūpinimas elektra. Ši galimybė turi būti realizuota nepavojingu būdu keleiviui, esančiam toje priemonėje, ir operatoriui.

Įlipimo rampą paruošia naudoti darbuotojai rankiniu būdu, nesvarbu, ar būtų laikomas stoties perone arba pačiame traukinyje, arba darbuotojai ar keleivis pusiau automatiniu būdu mechaninėmis priemonėmis.

Rampos paviršius turi būti atsparus slydimui ir efektinis laisvas rampos plotis turi siekti mažiausiai 760 mm.

Rampų kraštai iš abiejų šonų turi būti užriesti, kad nuo jos nenuslystų padedančios judėti priemonės ratukai.

Abiejuose galuose rampos pakraščiai turi būti nusklembti ir ne aukštesni kaip 20mm. Šie pakraščiai išskiriami kontrastingomis įspėjančiomis apie pavojų juostomis.

Naudojant rampą įlipinimui arba išlipimui, jis turi būti tvirtinamas taip, kad apkraunamas arba nukraunamas nepasilinktų.

Geležinkelių riedmenyje turi būti numatytas saugus skyrius grąžintoms į laikymo padėtį rampoms, įskaitant ir nešiojamąsias, laikyti, už kurių negalėtų užkliūti keleivio neįgaliųjų vežimėlis arba padedanti judėti priemonė ir kurios būtų keleiviams nepavojingos staigaus stabdymo metu.

Didžiausias rampos nuolydis gali siekti 10,2 laipsnių (18 %). Esant tokio dydžio nuolydžiui keleiviui gali prireikti pagalbos.

Posistemio reikalavimai.

Geležinkelių riedmenyje turi būti numatytas saugus skyrius grąžintoms į laikymo padėtį rampoms, įskaitant ir nešiojamąsias, laikyti, už kurių negalėtų užkliūti keleivio neįgaliųjų vežimėlis arba padedanti judėti priemonė ir kurios būtų keleiviams nepavojingos staigaus stabdymo metu.

4.2.2.12.3.7.   Specialūs reikalavimai pusiau automatinėms rampoms

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai.

Pusiau automatinėje rampoje turi būti įmontuotas įtaisas, galintis sustabdyti judantį laiptelį, kai jo priekinis kraštas susiduria su bet kuriuo daiktu ar žmogumi.

Didžiausias rampos nuolydis gali siekti 10,2 laipsnių (18 %). Esant tokio dydžio nuolydžiui keleiviui gali prireikti pagalbos.

Posistemio reikalavimai

Specialus valdiklis turi užtikrinti, kad geležinkelių riedmuo negalėtų pajudėti, kol pusiau automatinė rampa negrąžinta į laikymo padėtį.

4.2.2.12.3.8.   Specialūs reikalavimai tilteliams

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai.

Tiltelis yra į geležinkelių riedmenį įkomponuota visiškai automatinė priemonė, įjungiama pagal durų atidarymo ir uždarymo operacijas. Jis paliekamas stoties perone horizontalioje padėtyje be atramos.

4.2.2.12.3.9.   Specialūs reikalavimai geležinkelių riedmenyje vežiojamiems keltuvams

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai.

Geležinkelių riedmens keltuvas yra į geležinkelių riedmens tarpdurį įkomponuota priemonė, kurią paruošia naudoti traukinio darbuotojai. Jeigu naudojama, tokia sistema turi pajėgti įveikti didžiausią galimą aukščių skirtumą tarp geležinkelių riedmens grindų ir stoties perono

Naudojant geležinkelių riedmens keltuvą, jis turi atitikti šias sąlygas:

Jeigu keltuvui paruošti naudoti, nuleisti iki perono lygio, pakelti ir grąžinti į laikymo padėtį yra įrengti atskiri valdikliai, jie turi paveikti keltuvo operatoriui spaudžiant juos ranka tolygiu nenutrūkstamu judesiu ir, kai keltuvo platformoje yra žmogus, neturi vykdyti klaidingos keltuvo operacijų sekos.

Keltuve turi būti numatyta avarinio valdymo galimybė paruošti keltuvą naudoti, nuleisti su keleiviu iki žemės lygio, pakelti ir grąžinti tuščią keltuvą į laikymo padėtį nutrūkus aprūpinimui elektra.

Jokia keltuvo platformos dalis negali judėti didesniu nei 150 mm/s greičiu leidžiant ar keliant keleivį ir didesniu nei 300 mm/s greičiu ruošiant keltuvą naudojimui arba jį grąžinant į laikymo padėtį (išskyrus rankinio paruošimo naudoti arba grąžinimo į laikymo padėtį atvejus). Didžiausias keltuvo platformos pagreitis, vertikalus ar horizontalus, gali būti 0,3g, kai keltuve yra keleivis.

Kad neįgaliųjų vežimėlis nenuriedėtų nuo keltuvo artimiausio krašto kai keltuvas būna visiškai pakeltoje padėtyje, naudojama išleidžiama užtvarėlė arba koks specialus keltuvo konstrukcijos elementas.

Kiekvienas keltuvo platformos šonas, kuris esant keltuvui pakeltoje padėtyje patenka už geležinkelių riedmens ribų, turi turėti mažiausiai 25 mm aukščio užtvarėlę. Tokios užtvarėlės neturi trukdyti manevruoti į geležinkelių riedmens vidų ir iš jo.

Užtvarėlė pakraunamame krašte (išorinė užtvarėlė), atliekanti pakrovimo rampos vaidmenį keltuvui esant perono lygyje, turi būti tokia, kad pakelta arba uždaryta neleistų automatizuotam neįgaliųjų vežimėliui pervažiuoti per ją arba ją sugadinti.

Jei užtvarėlė nepakankama, turi būti numatyta papildoma saugos sistema.

Keltuvas turi būti toks, kad neįgaliųjų vežimėlis galėtų įvažiuoti į jį arba priekiu, arba galu.

Turi būti numatyta saugi keltuvo grąžinimo į laikymo padėtį sistema, kad būdamas laikymo padėtyje keltuvas nesitrenktų į keleivio neįgaliųjų vežimėlį arba padedančią judėti priemonę ir nekeltų pavojaus keleiviams.

Kai keltuvas grąžintas į laikymo padėtį, tarpdurio mažiausias naudingas plotis turi siekti 800 mm.

Posistemio reikalavimai .

Keltuvas turi užtikrinti, kad geležinkelių riedmuo negalėtų pradėti važiuoti, kol keltuvas negrąžintas į laikymo padėtį.

4.2.3.   Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai

Kadangi kol kas dar nėra priimta TSS paprastųjų geležinkelių keleiviniams riedmenims ir infrastruktūrai, šis poskyris lieka neišspręstas klausimas.

Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiu nėra.

Sąsajos su eismo organizavimo ir valdymo posistemiu aprašytos 4.1.4 punkte „Eksploatavimo taisyklės“.

4.2.4.   Eksploatavimo taisyklės

Šios eksploatavimo taisyklės neįeina į jokią geležinkelių riedmenų įvertinimo dalį.

Ši TSS nenustato evakavimo taisyklių pavojingose situacijose, bet tik aktualius techninius reikalavimus. Geležinkelių riedmenų techninių reikalavimų paskirtis yra palengvinti visų asmenų, tarp jų ir ŽJN, evakavimą.

Laikantis 3 skyriuje išdėstytų pagrindinių reikalavimų, geležinkelių riedmenų posistemiui taikytinos, kiek atitinka techninę taikymo sritį, apibrėžtą šios TSS 1.1 poskyryje, šios eksploatavimo taisyklės:

Bendrosios nuostatos

Geležinkelio įmonė turi turėti rašytines gaires, kurios turėtų užtikrinti, kad visų kategorijų ŽJN galėtų patekti į keleivių geležinkelių riedmenis bet kuriuo jų naudojimo metu pagal šios TSS techninius reikalavimus. Be to, jeigu reikalinga, šios gairės turi būti suderinamos su infrastruktūros valdytojo arba stoties valdytojo gairėmis (žr. 4.2.4 punktą). Gairės įgyvendinamos teikiant reikiamą informaciją darbuotojams, rengiant procedūras ir organizuojant mokymus. Geležinkelių riedmenų naudojimo gairės, be kitų klausimų, apima eksploatavimo taisykles šioms situacijoms:

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų prieiga ir rezervavimas

„Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos“ priskiriamos šiai kategorijai būti naudojamos dvejopai: i) kaip nerezervuojamos ir ii) kaip rezervuojamos (žr. 4.2.2.2.1 punktą). i) atveju naudojimo taisyklės taikomos ir kitiems keleiviams (įdiegiama atitinkamų ženklų sistema), iš kurių reikalaujama teikti pirmenybę visų kategorijų žmonėms su judėjimo negalia, kuriems suteikta teisė naudotis pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtomis sėdimosiomis vietomis, ir užleisti jiems, kai tik reikia, užimtas pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtas sėdimąsias vietas. ii) atveju eksploatavimo taisyklės taikomos geležinkelių įmonei, kuri turi užtikrinti, kad bilietų rezervavimo sistema nediskriminuotų ŽJN. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos iš pradžių būtų prieinamos rezervuoti tik žmonėms su judėjimo negalia, iki rezervavimo nutraukimo momento prieš pat išvykimą. Jose taip pat numatoma, kad asmeniui su pagalbiniu šunimi būtų rezervuojamos 2 vietos – viena jam ir viena šuniui. Po minėtojo nutraukimo momento pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos tampa vienodai prieinamos visiems keleiviams, tarp jų ir ŽJN.

Pagalbinių šunų vežimas

Eksploatavimo taisyklėse numatoma, kad asmuo su judėjimo negalia su pagalbiniu šunimi neturėtų mokėti papildomo mokesčio.

Neįgaliųjų vežimėlio vietos prieiga ir rezervavimas

Pirmiau nurodytų pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų prieigos ir rezervavimo taisyklės taikomos ir neįgaliųjų vežimėlio vietoms (žr. 4.2.2.3 punktą), tik čia iš ŽJN kategorijų pirmenybės teisę turi vežimėlių naudotojų kategorija. Be to, eksploatavimo taisyklėse numatomos nerezervuojamos (i) ir rezervuojamos (ii) sėdimosios vietos lydintiesiems asmenims (ne ŽJN) šalia WC erdvės arba atgręžtos į ją. Vertikaliai nuleidžiamos sėdynės leidžia neįgaliųjų vežimėlio vietos erdvę paversti universaliomis sėdimosiomis vietomis.

Universalių miegamųjų kupė prieiga ir rezervavimas

Pirmiau nurodytos pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų rezervavimo taisyklės taikomos ir universalioms miegamosioms kupė (žr. 4.2.2.3 punktą). Tačiau eksploatavimo taisyklės neturi leisti užimti universalių miegamųjų kupė be rezervavimo (t.y. joms visada reikia išankstinio užsakymo).

Pavojaus pranešimas iš neįgaliųjų vežimėlio vietos (neįgaliųjų vežimėlio naudotojo pavojaus pranešimo sistema)

Eksploatavimo taisyklės turi numatyti, kad neįgaliųjų vežimėlio vietoje vežimėlio naudotojui įjungus pavojaus signalizavimo įtaisą traukinio brigada turi tinkamai atsakyti ir imtis reikiamų veiksmų (žr. 4.2.2.3 punktą).

Išorinių durų įjungimas traukinio brigados veiksmais

Eksploatavimo taisyklėse numatoma, kad įjungdama ar išjungdama išorinių durų blokavimo įtaisą traukinio brigada turi užtikrinti visų keleivių, tarp jų ir ŽJN, saugą (žr. 4.2.2.4.1 punktą).

Traukinio brigada – Pavojaus pranešimo sistema universaliuose tualetuose

Eksploatavimo taisyklės turi numatyti, kad universaliame tualete bet kuriam keleiviui, taip pat ir žmogui su judėjimo negalia įjungus pavojaus signalizavimo įtaisą (žr. 4.2.2.6.3 punktą) traukinio brigada pateikia tinkamą atsakymą ir imasi reikiamų veiksmų.

Saugos girdimosios komandos avarijos atveju

Eksploatavimo taisyklės turi numatyti, kad keleiviams būtų perduodamos saugos girdimosios komandos avarijos atveju (žr. 4.2.2.8.1 punktą). Jose nurodomi tokių komandų ir jų perdavimo svarbiausi požymiai.

Vaizdinė informacija – Reklaminių skelbimų kontrolė

Eksploatavimo taisyklės nustatomos taip, kad keleivius vaizdinė informacija galėtų pasiekti neblaškant jų dėmesio reklaminiais skelbimais (žr. 4.2.2.8.2 punktą). Šios taisyklės nusako reklaminių skelbimų išdėstymo santykius ir apšvietimą.

Automatinės informavimo sistemos – Netikslios ir klaidinančios informacijos rankinis taisymas

Eksploatavimo taisyklėse numatoma, kad traukinio brigada turėtų galimybę patikrinti ir ištaisyti automatiškai teikiamos informacijos klaidas (žr. 4.2.2.8 punktą).

Galinės atvykimo ir artimiausio sustojimo stoties pranešimo taisyklės

Eksploatavimo taisyklėse turi būti nustatyta, kad pranešimas apie artimiausio sustojimo stotį skelbiamas ne vėliau kaip prieš 2 minutes iki atvykimo (žr. 4.2.2.8 punktą).

Pranešimų traukiniuose kalba

Traukiniuose pranešimai skelbiami įrašyta arba gyva kalba. Abiem atvejais eksploatavimo taisyklėse numatoma, kad vartojamos kalbos būtų parenkamos pagrįstai, atsižvelgiant į maršruto(-ų) keleivių nacionalinę sudėtį ir jai būdingas kalbas.

Pavojaus pranešimo sistema miegamosiose kupė

Eksploatavimo taisyklės turi nustatyti, kad miegamojoje kupė bet kuriam keleiviui, taip pat ir žmogui su judėjimo negalia įjungus pavojaus signalizavimo įtaisą (žr. 4.2.2.11 punktą) traukinio brigada pateikia tinkamą atsakymą ir imasi reikiamų veiksmų.

Traukinio sudarymo taisyklės, kurios turi užtikrinti neįgaliųjų vežimėliams padedančių įlipti priemonių tinkamumą įvairiems peronams

Atsižvelgiant į traukinio sudėties kaitymą, eksploatavimo taisyklės turi nustatyti, kad neįgaliųjų vežimėliams padedančioms įlipti priemonėms būtų nustatyta saugi veikimo erdvė atsižvelgiant į traukinių sustojimo vietas.

Rankinių ir automatizuotų priemonių, kuriomis padedama įlipti neįgaliųjų vežimėliuose sėdintiems keleiviams, sauga

Eksploatavimo taisyklės turi nustatyti, kaip stoties traukinio brigados darbuotojai turi naudoti padedančias įlipti priemones. Naudojant rankines priemones operacijoms atlikti turi pakakti minimalių fizinių jėgų. Naudojant automatizuotas priemones, operacijos turi užtikrinti saugų, be sutrikimų avarinį jų veikimą nutrūkus aprūpinimui elektra. Atskira eksploatavimo taisyklė turi būti nustatyta neįgaliųjų vežimėlio keltuve sumontuotai išleidžiamai apsauginei užtvarėlei, kurią naudoja stoties darbuotojai.

Eksploatavimo taisyklės turi būti nustatytos taip, kad traukinio ir stoties darbuotojai galėtų saugiai valdyti įlipimo rampas, kai atliekamos paruošimo naudoti, tvirtinimo, kėlimo, nuleidimo ir grąžinimo į laikymo padėtį operacijos.

Pagalba neįgaliųjų vežimėlio naudotojams

Eksploatavimo taisyklės turi būti nustatytos taip, kad darbuotojai privalėtų žinoti, kad neįgaliųjų vežimėlio naudotojams gali prireikti pagalbos įlipant į traukinį ir išlipant iš jo, ir kad, esant reikalui, teiktų tokią pagalbą.

Kad išmokyti darbuotojai būtų pasirengę suteikti tokią pagalbą, gali būti reikalaujama iš neįgaliųjų vežimėlio naudotojų užsisakyti ją iš anksto.

Peronas – neįgaliųjų vežimėliams padedančių įlipti priemonių veikimo erdvė

Geležinkelių įmonė ir infrastruktūros valdytojas ar stoties valdytojas kartu nustato perone vietą, kurioje numatoma naudoti priemonę, ir pademonstruoja jos tinkamumą. Vieta turi būti suderinama su naudojamais peronais, prie kurių, kaip numatoma, sustos traukinys.

Kad šis reikalavimas būtų įvykdomas, kai kuriais atvejais tenka pakeisti traukinio sustojimo vietą.

Atsižvelgiant į traukinio sudėties kaitymą (žr. 4.1.2.19 punktą), eksploatavimo taisyklėse nustatoma, kad traukinių sustojimo vietos gali būti parenkamos atsižvelgiant į neįgaliųjų vežimėliams padedančių įlipti priemonių veikimo erdvę.

Avarinis nuleidžiamų laiptelių parengimas naudoti

Eksploatavimo taisyklės turi numatyti, kad nutrūkus aprūpinimui elektra būtų galima tiltelį parengti naudojimui arba grąžinti į laikymo padėtį avariniu būdu.

Vaikų kėdučių ant ratukų vežimas

Turi būti sudarytos ir taikomos eksploatavimo taisyklės, nustatančios vaikų kėdučių ant ratukų vežimą.

Bagažo vežimas

Turi būti sudarytos ir taikomos eksploatavimo taisyklės bagažo vežimui.

Junginiai iš žmonių su judėjimo negalia TSS atitinkančių ir neatitinkančių geležinkelių riedmenų

Formuojant traukinį pramaišiui iš žmonių su judėjimo negalia TSS atitinkančių ir neatitinkančių geležinkelių riedmenų, jame turi būti mažiausiai dvi neįgaliųjų vežimėlių vietos, atitinkančios šią TSS. Jeigu traukinyje yra naudojamų tualetų, neįgaliųjų vežimėlių naudotojams turi būti sudaryta prieiga prie universalaus tualeto.

Reikia imtis visų priemonių, kad kiekviename tokio junginio geležinkelių riedmenyje būtų teikiama vaizdinė ir girdimoji informacijos apie kelionės maršrutą.

Leidžiama, kad tokiuose junginiuose nuolat atnaujinamos informacijos sistemos ir pavojaus signalizavimo įtaisai, įrengti neįgaliųjų vežimėlio vietose ir universaliuose tualetuose, veiktų nevisavertiškai.

Traukinio formavimas iš pavienių riedmenų, atitinkančių žmonių su judėjimo negalia TSS

Jeigu traukinys formuojamas iš riedmenų, kurių kiekvienas buvo atskirai įvertintas pagal 6.2.7 punktą, reikia imtis veiksmų ir operacijų, kad visas traukinys atitiktų šios TSS 4.2 poskyrio atitinkamų punktus.

4.2.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Laikantis 3 skyriuje išdėstytų pagrindinių reikalavimų, geležinkelių riedmenų posistemiui taikytinos, kiek atitinka techninę taikymo sritį, apibrėžtą šios TSS 1.1 poskyryje, šios techninės priežiūros taisyklės:

Jeigu ŽJN reikmėms skirtoje priemonėje ar įrenginyje (taip pat ir lytimuosiuose ženkluose) atsiranda gedimų, geležinkelių įmonė pasirūpina, kad remiantis iš anksto numatyta tvarka ši priemonės ar įrenginys būtų pataisyti ar pakeisti per 6 darbo dienas nuo pranešimo apie gedimą dienos.

4.2.6.   Profesinė kvalifikacija

Geležinkelių riedmenų posistemiui eksploatuoti ir jo techninei priežiūrai, kiek atitinka techninę taikymo sritį, apibrėžtą šios TSS 1.1 poskyryje, ir 4.2.4 punkte nurodytą eksploatavimo taisyklių sąrašą, reikalinga tokia darbuotojų profesinė kvalifikacija:

Darbuotojų, atliekančių traukinių palydovų užduotis, teikiančių paslaugas bei pagalbą keleiviams stotyje ir parduodančių bilietus, profesinis mokymas turi apimti neįgalumo suvokimo ir neįgaliųjų lygybės temas, kartu įtraukiant ir kiekvienos ŽJN kategorijos savitus poreikius.

Į inžinierių ir vadybininkų, atsakingų už traukinių techninę priežiūrą ir eksploatavimą, profesinį mokymą turi būti įtrauktos neįgalumo suvokimo ir neįgaliųjų lygybės temos, kurios apima kiekvienos ŽJN kategorijos savitus poreikius.

4.2.7.   Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygos

Šios TSS taikymo sritis neapima jokių atskirų reikalavimų geležinkelių riedmenų posistemį eksploatuojančių darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos sąlygoms ir šios TSS įgyvendinimui.

4.2.8.   Geležinkelių riedmenų registras

Nustatyti šie toliau nurodomi reikalavimai geležinkelių riedmenų registrui, susijusieji su šia TSS.

Geležinkelių riedmenų registras turi apimti šią bendrą informaciją apie kiekvieną riedmenų tipą:

Geležinkelių riedmenų tipo bendras aprašas (įskaitant didžiausią važiavimo greitį ir stacionarių sėdynių skaičių);

Geležinkelių riedmenis eksploatuojanti geležinkelių įmonė ir, jeigu ji nėra savininkas, geležinkelių riedmenų savininkas;

Valstybė narė, patvirtinanti geležinkelių riedmenis šios TSS taikymo srityje;

Geležinkelių riedmenų klasės numeris ir pavienių riedmenų individualūs numeriai;

Geležinkelių riedmenų gamintojas;

Geležinkelių riedmenų perdavimo naudoti keleivių viešajam susisiekimui data;

Maršrutai, kuriuose leidžiama geležinkelių riedmenis eksploatuoti;

Geležinkelių riedmenų atitikties šios TSS reikalavimams deklaravimo data;

Atitikties sertifikatą išdavusios notifikuotosios įstaigos pavadinimas;

Traukinio sąranka pagal geležinkelių riedmenis pagal šios TSS reikalavimus;

Be to, kiekvienam geležinkelių riedmenų vienetui pateikiami šie požymiai ir aprašai atsižvelgiant į atitinkamus TSS punktus:

pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų skaičius pagal 4.2.2.2 punktą;

Neįgaliųjų vežimėlių vietų skaičius pagal 4.2.2.3 punktą;

Tualetų skaičius pagal 4.2.2.6 punktą;

Neįgaliųjų vežimėliui pritaikytų miegamųjų vietų, jeigu tokios numatytos, skaičius pagal 4.2.2.11 punktą;

Geležinkelių riedmens grindų aukštis ir visų geležinkelių riedmens įlipimo ir išlipimo laiptelių padėtys pagal 4.2.2.12.1, 4.2.2.12.2 ir 4.2.2.12.3 punktus ;

Perono aukščiai (įskaitant ir atskirus atvejus), kuriems geležinkelių riedmenys yra suprojektuoti, kad atitiktų 4.1.2.2.12.1 punktą;

Kiekvienos į geležinkelių riedmenį integruotos padedančios įlipti priemonės aprašas pagal 4.2.2.12.4 punktą;

Kiekvienos nešiojamos padedančios įlipti priemonės (vežiojamos riedmenyse) aprašas pagal 4.2.2.12.4 punktą.

Jeigu siekiant atitikti šią TSS buvo taikyti nacionaliniai teisės aktai, registre prieš atitinkamą poziciją įrašomi atitinkami tokie aktai ir jų punktai.

Jeigu keičiasi valstybės narės registracija, įrašų apie tokius geležinkelių riedmenis turinys pagal šios TSS taikymo sritį geležinkelių riedmenų registre turi būti perkeltas iš pirminės registracijos valstybės į naujos registracijos valstybę.

Geležinkelių riedmenų registre kaupiami duomenys reikalingi:

Valstybei narei, kad patvirtintų, kad geležinkelių riedmenys atitinka šios TSS reikalavimus;

Infrastruktūros valdytojui, kad patvirtintų, kad geležinkelių riedmenys suderinami su infrastruktūra, kurioje numatyta juos eksploatuoti;

Geležinkelių įmonei, kad patvirtintų, kad geležinkelių riedmenys atitinka jos reikalavimus.

4.3.   Šioje TSS naudojamų sąvokų apibrėžtys

Valdymas delnu

Valdymas delnu reiškia, kad priemonė gali būti valdoma delnu ar kita darbinėje padėtyje laikomos rankos dalimi ir tam nereikia atgniaužti pirštų. Šis projektinis reikalavimas kyla iš to, kad jaučiantys skausmus (pvz., sąnarių skausmus dėl artrito) keleiviai gali nepajėgti vieno piršto galu sukelti poveikio jėgos arba tai darydami gali patirti nepatogumą ar skausmą. Be to, daugelis jų iš viso gali nepajėgti atgniaužti pirštų.

Kontrastas

Kad būtų sukurtas pakankamas kontrastas parenkant spalvas dviem gretimiems paviršiams, spalvų kontrastas nustatomas šviesos atspindžio dydžiu, spalva ar atspalviu ir jos (jo) chromatiškumo verte.

Šios TSS taikymo srityje „kontrastas“ įvertinamas pagal išsklaidytos šviesos atspindžio, kuris gali būti padidintas kaitant spalvas ir atspalvius ir jų chromatiškumą, vertę.

„Kontrastas pagal išsklaidytos šviesos atspindžio vertę“ reiškia paviršių kontrastą, aprašomą šia formule:

Formula

K

=

kontrastas;

L0

=

objekto išsklaidytosios šviesos atspindžio vertė;

Lh

=

fono arba gretimo paviršiaus išsklaidytosios šviesos atspindžio vertė.

Jeigu kontrastas yra nurodytas šioje TSS, jo mažiausia vertė turi būti K = 0,3.

Čia L = išsklaidytosios šviesos, atspindėtos duotąja kryptimi nuo paviršiaus elemento, intensyvumas, padalytas iš to elemento ploto projekcijos ta pačia kryptimi.

Sudaryti kontrastą iš raudonos ir žalios spalvų derinio neleidžiama.

Išsklaidytosios šviesos atspindžio vertė matuojama pagal Europos ir nacionalinius teisės aktus.

Spalvų ir atspalvių kontrasto lygis nustatomas pagal dviejų spalvų artumą spalvų spektre, kuriame arčiau viena kitos esančios spalvos sudaro mažesnį kontrastą negu labiau viena nuo kitos nutolusios.

Bet kuriai spalvai chromatiškumo vertė nusako jos intensyvumą ir soties laipsnį. Kuo spalva labiau įsotinta, tuo didesnis jos intensyvumas.

Pirmasis laiptelis

„Pirmasis laiptelis“ – tai pirmas geležinkelių riedmens laiptelis, kurį panaudoja keleivis lipdamas į traukinį arba išlipdamas iš jo. Paprastai juo būna arčiausiai perono krašto esantis laiptelis. Jis gali būti stacionarus arba nuleidžiamas.

Atsparumas slydimui

„Atsparus slydimui“ reiškia, kad naudojamų grindų paviršiaus apdaila yra pakankamai šiurkšti arba paviršius kitu specialiu būdu yra apdorotas taip, kad ir sausomis, ir drėgnomis sąlygomis trintis tarp grindų paviršiaus ir žmogaus bato ar padedančios įlipti priemonės būtų pakankamo dydžio.

Pažymėtina, kad apibrėžiant grindų paviršiaus atsparumą slydimui nėra vienintelės arba visuotinai priimtos trinties koeficiento nustatymo sistemos.

Tokiu būdu geležinkelių riedmenims pakanka įrodyti, kad statinis trinties koeficientas nagrinėjamam „slydimui atspariam“ paviršiui ir bato guminiam padui siekia bent 0,35, kai šis paviršius sudrėkintas švariu vandeniu, matuojant pripažintu nacionaliniu arba tarptautiniu bandymų metodu. Kartu su bandymo rezultatais nurodoma gumos kokybė, kuri turi būti tipiška medžiagoms, naudojamoms gaminti avalynę, kuri Europos Sąjungos šalyse parduodama kasdieniam naudojimui.

Grindų paviršiams infrastruktūros posistemyje turi būti taikomi nacionaliniai teisės aktai, skirti lygiaverčiams grindų paviršiams pastatuose.

„Lytimieji ženklai“ ir „lytimieji valdikliai“

„Lytimieji ženklai“ ir „lytimieji valdikliai“ yra ženklai ar valdikliai, tarp jų ir reljefinės piktogramos, reljefiniai rašmenys ir užrašai Brailio raštu. Lytimųjų piktogramų ir rašmenų iškilumas turi būti ne mažiau kaip 0,5 mm paviršiaus atžvilgiu, jie negali būti graviruoti, o iškilumų kraštai turi būti stačiakampiai (t.y. ne užapvalinti ir ne smailūs).

Tarpas tarp rašmenų ir piktogramų turi būti pakankamas, kad abipus jų esančias iškilias raides, skaitmenis ar simbolius galima būtų atpažinti pirštais vienu braukimu.

Mažiausias raidės arba skaitmens aukštis gali būti 15 mm.

Naudojant Brailio raides, jos turi atitikti Brailio raidyno nacionalinį standartą. Brailio taškas turi būti išgaubtos kupolo formos. Pavieniams žodžiams naudojamas I tipo Brailio raidynas, kartu dedant ir padėties žymeklį (lokatorių).

Stoties valdytojas

Stoties valdytojas yra už kasdieninį stoties valdymą atsakingas asmuo. Jo pareigas gali vykdyti geležinkelių įmonė, infrastruktūros valdytojas arba trečioji šalis.

Saugos informacija

Saugos informacija yra keleiviams perduodama informacija, kad jie iš anksto žinotų, kaip turės elgtis avarijos atveju.

Saugos komandos

Saugos komandos yra keleiviams perduodamos komandos įvykus avarijai, kurios turi būti pakankamai aiškios, kad keleivis suprastų, ką turi daryti.

Erdvė keleiviams praeiti

Erdvė keleiviams praeiti yra neužstota erdvė geležinkelių riedmens viduje, per kurią galima judėti iki 4 skyriuje nurodytų zonų.

Perėjimas tarp geležinkelių riedmenų

Perėjimas tarp geležinkelių riedmenų yra priemonė keleiviams pereiti iš vieno traukinio geležinkelių riedmens į kitą.

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Apibrėžtis

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnio d pastraipą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB sąveikos sudedamosios dalys -„tai bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą“;

5.2.   Inovaciniai sprendimai

Kaip nurodyta šios TSS 4 skyriuje, inovaciniai sprendimai gali pareikalauti naujos specifikacijos ir (arba) naujų įvertinimo metodų. Tokios specifikacijos ir įvertinimo metodai kuriami pagal 6.1.3 punkte aprašytą procesą.

5.3.   Sudedamųjų dalių sąrašas

Sąveikos sudedamosios dalims, kurios yra pateiktos toliau, taikomos atitinkamos Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, nuostatos.

5.3.1.   Infrastruktūra

Infrastruktūros sąveikos sudedamosiomis dalimis laikomos šios priemonės:

 

Keleivių vaizdinio informavimo įranga

 

Padedančios įlipti priemonės

 

Mygtukai

 

Priemonė kūdikiams pervystyti

 

Lytimųjų ženklų sistema

 

Bilietų pardavimo automatai

5.3.2.   Geležinkelių riedmenys

Geležinkelių riedmenų sąveikos sudedamosiomis dalimis laikomos šios priemonės:

 

Įprastų ir universalių tualetų kabinos

 

Keleivių informavimo įranga (garsinė ir vaizdinė)

 

Pavojaus signalizavimo įtaisai keleiviams

 

Padedančios įlipti priemonės

 

Mygtukai

 

Priemonė kūdikiams pervystyti

 

Vaizdinių ir lytimųjų ženklų sistema

5.4.   Sudedamųjų dalių veikimas ir sąlygos

5.4.1.   Infrastruktūra

Toliau nurodomi 4.1 poskyrio punktai, kuriuose pateiktų charakteristikų privalu laikytis.

 

Keleivių vaizdinio informavimo įranga (4.1.2.11.2 ir N priedas)

 

Padedančios įlipti priemonės (4.1.2.21.2)

 

Lytimieji mygtukai (4.1.2.4)

 

Priemonė kūdikiams pervystyti (4.1.2.7.2)

 

Lytimųjų ženklų sistema (4.1.2.11)

 

Bilietų pardavimo automatai (4.1.2.9.2)

5.4.2.   Geležinkelių riedmenys

Toliau nurodomi 4.2 poskyrio punktai, kuriuose pateiktų charakteristikų privalu laikytis.

 

Tualetų moduliai (4.2.2.6)

 

Keleivių vaizdinio informavimo įranga (4.2.2.8.3 ir N priedas)

 

Keleivių pavojaus signalizavimo įtaisai:

Pavojaus signalizavimo įtaisai turi pradėti veikti spaudžiami rankos delnu ne didesne kaip 30 N jėga.

Padedančios įlipti priemonės (4.2.2.12.3)

 

Mygtukai:

Mygtukai turi pradėti veikti spaudžiami ne didesne kaip 15 N jėga

 

Priemonė kūdikiams pervystyti (4.2.2.6.3.2)

 

Vaizdinių ir lytimųjų ženklų sistema (4.2.2.8.1, 4.2.2.8.2 ir N priedas)

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.   Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)

Prieš pateikdamas sąveikos sudedamąją dalį į rinką, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi sudaryti EB atitikties deklaraciją arba EB tinkamumo naudoti deklaraciją pagal Direktyvos 2001/16/EB 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedo 3 skyrių su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Sąveikos sudedamosios dalies atitikties įvertinimas atliekamas pagal šiuos toliau pateiktus modulius (moduliai aprašyti šios TSS F priede):

Moduliai sąveikos sudedamosioms dalims:

A modulis: Vidinė gamybos kontrolė projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams

A1 modulis: Vidinė projekto kontrolė su produkto patikra projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams

B modulis: Tipo ekspertizė projektavimo ir konstravimo etapams

C modulis: Tipo atitiktis gamybos etapui

D modulis: Gamybos kokybės valdymo sistema gamybos etapui

F modulis: Gaminio patikra gamybos etapui

H1 modulis: Visapusiškos kokybės valdymo sistema projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams

H2 modulis: Visapusiškos kokybės valdymo sistema su projekto ekspertize projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams

V modulis: Tipo patvirtinimas pagal eksploatavimo patirtį (parengtis naudoti)

Jeigu atitinkamam moduliui reikia notifikuotosios įstaigos dalyvavimo,

patvirtinimo tvarką ir įvertinimo turinį turi nustatyti gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas ir notifikuotoji įstaiga pagal šioje TSS apibrėžtus reikalavimus;

kiekvienai sąveikos sudedamajai daliai gamintojas parenka notifikuotąją įstaigą, turi būti įgaliota įvertinti riedmenų posistemio sąveikos ir (arba) infrastruktūros posistemio sąveikos sudedamąsias dalis.

6.1.2.   Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)

Atitikties įvertinimas turi apimti etapus ir charakteristikas, šios TSS D priedo D1 lentelėje nurodytas su „X“ ženklu. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas reikiamai sudedamajai daliai modulį arba jų derinį pasirenka iš toliau pateiktos 16 lentelės.

16 lentelė

Įvertinimo procedūros

Punktas

Įvertinamos sudedamosios dalys

Modulis A

Modulis A1 (3)

Moduliai B+C

Moduliai B+D

Moduliai B+F

Modulis H1 (3)

Modulis H2

4.1.2.11.2

ir

4.1.2.12.2

Keleivių vaizdinio informavimo įranga

 

X

X

X

 

X

X

4.1.2.21.2

Padedančios įlipti priemonės

 

X

 

X

X

X

X

4.1.2.4

Lytimieji mygtukai

X

 

X

 

 

X

 

4.1.2.7.2

Priemonė kūdikiams pervystyti

X

 

X

 

 

X

 

4.1.2.11

Lytimųjų ženklų sistema

X

 

X

 

 

X

 

4.1.2.9.2

Bilietų pardavimo automatai

X

 

X

 

 

X

 

4.2.2.6

Tualetų moduliai

 

X

X

X

 

X

X

4.2.2.8

Keleivių vaizdinio informavimo įranga

 

X

X

X

 

X

X

4.2.2.3,

4.2.2.6

ir 4.2.2.11

Keleivių pavojaus signalizavimo įtaisai

X

 

X

 

 

X

 

4.2.2.12.3

Padedančios įlipti priemonės

 

X

 

X

X

X

X

4.2.2.4

Mygtukai

X

 

X

 

 

X

 

4.2.2.6.3.2

Priemonė kūdikiams pervystyti

X

 

X

 

 

X

 

4.2.2.8.1,

4.2.2.8.2

ir N priedas

Vaizdinių ir lytimųjų ženklų sistema

X

 

X

 

 

X

 

6.1.3.   Inovaciniai sprendimai

Jeigu sąveikos sudedamajai daliai siūlomas inovacinis sprendimas, kaip apibrėžta 5.2 poskyryje, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi nurodyti jo nuokrypius nuo atitinkamo TSS punkto ir apie juos pranešti Europos geležinkelių agentūrai (ERA). ERA turi baigti rengti reikiamas sudedamųjų dalių funkcinius ir techninius reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus.

Šitaip sukurtos reikiamos funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai įtraukiami į TSS ją peržiūrint iš naujo.

Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, inovacinį sprendimą leidžiama naudoti iki jo įtraukimo į TSS.

6.1.4.   Tinkamumo naudoti įvertinimas

Tinkamumo naudoti įvertinimas taikant tipo patvirtinimą pagal eksploatavimo patirtį (V modulis), kaip nurodyta šios TSS F priede, reikalinga šioms toliau nurodytoms sąveikos sudedamosioms dalims.

Jokiai

6.2.   Posistemiai

6.2.1.   Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)

Pagal Direktyvos 96/48/EC VI priedą perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos atstovas (pareiškėjas) pateikia prašymą dėl geležinkelių riedmenų arba infrastruktūros posistemio atitikties įvertinimo kartu su pasirinkta notifikuotąja įstaiga.

Galimybė gamintojui teikti prašymą dėl geležinkelių riedmenų atitikties įvertinimo lieka neišspręstas klausimas (žr. DV11 3 klausimą).

Šiai notifikuotajai įstaigai turi būti pranešta, kad ji turės atlikti geležinkelių riedmenų arba infrastruktūros posistemio atitikties įvertinimą.

Pareiškėjas turi sudaryti EB patikros deklaraciją pagal Direktyvos 2001/16/EB 18 straipsnio 1 dalį ir VI priedą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Ši EB patikros deklaracija reikalinga norint gauti leidimą pateikti posistemį eksploatuoti.

Posistemio atitikties įvertinimas atliekamas pagal vieną modulį iš toliau nurodytų modulių arba pagal jų derinį, kaip nurodyta šios TSS 6.2.2 punkte ir E priede (patys moduliai aprašyti šios TSS F priede):

Posistemių EB patikros moduliai

SB modulis: Tipo ekspertizė projektavimo ir konstravimo etapams

SD modulis: Gaminio kokybės valdymo sistema gamybos etapui

SF modulis: Gaminio patikra gamybos etapui

SG modulis: Įrenginio patikra

SH2 modulis: Visapusiškos kokybės valdymo sistema su projekto ekspertize projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams

Patvirtinimo tvarką ir įvertinimo turinį turi nustatyti pareiškėjas ir notifikuotoji įstaiga pagal šioje TSS apibrėžtus reikalavimus ir pagal jos 7 skyriuje išdėstytas taisykles.

6.2.2.   Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)

Pareiškėjas modulį arba jų derinį pasirenka iš 17 lentelės.

17 lentelė

Įvertinimo procedūros

Įvertinamas posistemis

Moduliai SB+SD

Moduliai SB+SF

Modulis SG

Modulis SH2

Geležinkelių riedmenų posistemis

X

X

 

X

Infrastruktūros posistemis

X

 

X

X

Posistemio charakteristikos, kurias atitinkamuose etapuose reikia įvertinti, yra nurodytos šios TSS E priedo E.1 lentelėje infrastruktūros posistemiui ir E.2 lentelėje geležinkelių riedmenų posistemiui. Pareiškėjas turi pareikšti, kad kiekvienas pagamintas posistemis atitinka tipą.

D priedo D1 lentelėje nurodytos sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos taip pat yra pateiktos E priedo E.1 arba E.2 lentelėje. Tų charakteristikų įvertinimas apima ir EB atitikties deklaracijos gavimą sąveikos sudedamajai daliai.

Techninės priežiūros posistemio įvertinimas pateiktas 6.2.5 punkte.

6.2.3.   Inovaciniai sprendimai

Jeigu posistemyje panaudotas inovacinis sprendimas, kaip apibrėžta 4.1.1 arba 4.2.1 punktuose, gamintojas arba perkančioji organizacija turi nurodyti jo nuokrypius nuo atitinkamo TSS punkto ir apie juos pranešti Europos geležinkelių agentūrai (ERA). ERA turi baigti rengti tokiam sprendimui reikiamas funkcinius ir techninius reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus

Šitaip sukurtos reikiamos funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai įtraukiami į TSS ją peržiūrint iš naujo.

Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, inovacinį sprendimą leidžiama naudoti iki jo įtraukimo į TSS.

6.2.4.   Techninės priežiūros įvertinimas

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 18 straipsnio 3 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, notifikuotoji įstaiga turi pildyti techninę bylą, kurioje yra techninės priežiūros byla. Tai reiškia, kad notifikuotoji įstaiga pirmiausia tikrina:

ar techninės priežiūros byla yra iš viso,

ar geležinkelių riedmenims reikalingos pozicijos, kurios nurodytos HS RST TSS 4.2.10.2 punkte, yra įtrauktos į techninės priežiūros bylą,

tačiau netikrina, ar bylos turinys leidžia patvirtinti techninės priežiūros tinkamumą.

Už techninės priežiūros atitikties įvertinimą atsako kiekviena valstybės narė.

F priedo F.4 punkte (kuris yra neišspręstas klausimas) aprašoma procedūra, pagal kurią kiekviena valstybė narė nustato, ar techninės priežiūros priemonės atitinka šios TSS sąlygas, ir garantuoja, jog per posistemio naudojimo laiką bus laikomasi pagrindinių parametrų ir pagrindinių reikalavimų.

6.2.5.   Eksploatavimo taisyklių įvertinimas

Paprastųjų geležinkelių eksploatavimo TSS 6.2.1 punkte nurodoma, kad jokiems toje specifikacijoje nurodytiems elementams šiuo metu nereikia atskiro notifikuotosios įstaigos įvertinimo.

Šios žmonių su judėjimo negalia TSS taikymo srityje notifikuotoji įstaiga netikrina jokios eksploatavimo taisyklės, net jeigu jos yra nurodytos 4.1.4 ar 4.2.4 punktuose.

6.2.6.   Pavienių geležinkelių riedmenų įvertinimas

Jei riedmenys pateikiami pavieniui, o ne kaip pastovios sudėties sąstatas, atskiras geležinkelių riedmuo turėtų būti įvertintas pagal atitinkamus šios TSS punktus, tačiau laikantis nuostatos, kad ne kiekvienas geležinkelių riedmuo turi turėti neįgaliųjų vežimėlių vietas, tokiam vežimėliui tinkamas patogumus arba universalų tualetą.

Tačiau turi būti parodyta, kad sujungus geležinkelių riedmenis su kitais suderinamais riedmenimis į baigtinį traukinį, galima atitikti visų šios TSS punktų reikalavimus.

6.3.   Sąveikos sudedamosios dalys be EB deklaracijos

6.3.1.   Bendrosios nuostatos

Tam tikru ribotos trukmės laikotarpiu, vadinamu „pereinamuoju laikotarpiu“, sąveikos sudedamosios dalys, kurios neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos išimtiniais atvejais gali būti įtrauktos į posistemius su sąlyga, kad bus įvykdomos šio poskyrio nuostatos.

6.3.2.   Pereinamasis laikotarpis

Pereinamasis laikotarpis prasideda nuo šios TSS įsigaliojimo ir tęsiasi 6 metus.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taip pat taikant 6.3.3.3 punkte leidžiamas išimtis, sąveikos sudedamosios dalys traukiamos į posistemį tik gavus reikiamas EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijas.

6.3.3.   Posistemių, kurie turi nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu

6.3.3.1.   Sąlygos

Pereinamuoju laikotarpiu notifikuotajai įstaigai leidžiama išduoti atitikties sertifikatą posistemiui, kurio kai kurios sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos pagal šią TSS, jeigu įvykdomi šie 3 kriterijai:

posistemio atitiktį yra patikrinusi notifikuotoji įstaiga pagal šios TSS 4 skyriuje nustatytus reikalavimus, ir

papildomais įvertinimais notifikuotoji įstaiga patvirtina, kad sąveikos sudedamųjų dalių atitiktis ir (arba) tinkamumas naudoti atitinka 5 skyriaus reikalavimus, ir

neturinčios atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos sąveikos sudedamosios dalys buvo panaudotos jau pradėtame eksploatuoti posistemyje bent vienoje valstybėje narėje iki šios TSS įsigaliojimo.

EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos negali būti sudaromos tokiu būdu įvertintoms sąveikos sudedamosioms dalims.

6.3.3.2.   Paskelbimas

Posistemio atitikties sertifikatas turi aiškiai nurodyti, kurias sąveikos sudedamąsias dalis notifikuotoji įstaiga įvertino kaip posistemio patikros dalį.

Posistemio EB patikros deklaracija turi aiškiai nurodyti:

kurios sąveikos sudedamosios dalys buvo įvertintos kaip posistemio dalis;

patvirtinimą, kad posistemio sąveikos sudedamosios dalys visiškai tapačios toms, kurios buvo patvirtintos kaip posistemio dalis;

priežastis, dėl kurių gamintojas nepateikė kai kurioms sąveikos sudedamosioms dalims EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos iki jų įtraukimo į posistemį.

6.3.3.3.   Eksploatavimo ciklo reglamentavimas

Posistemio pagaminimas, modernizavimas arba rekonstrukcija turi būti baigti per 6 pereinamojo laikotarpio metus. Posistemio eksploatavimo ciklui aktualu tai, kad

Pereinamuoju laikotarpiu ir

EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe

leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra, ir posistemio atsarginėms dalims.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir tol,

kol posistemis modernizuojamas, rekonstruojamas arba keičiamas ir

EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe,

yra leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra.

6.3.4.   Stebėjimo priemonės

Pereinamuoju laikotarpiu valstybė narė stebi:

į jos rinką pateiktų sąveikos sudedamųjų dalių skaičių ir tipą;

užtikrina, kad, jeigu posistemiui naudoti reikia gauti leidimą, būtų atskleistos priežastys, dėl kurių gamintojas nesertifikavo sąveikos sudedamosios dalies;

Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių duomenis ir nesertifikavimo priežastis.

7.   ŽMONIŲ SU JUDĖJIMO NEGALIA TSS ĮGYVENDINIMAS

Šis skyrius parodo TSS įgyvendinimo strategiją. Ypač svarbu yra nustatyti etapus, kuriuos reikia įveikti, kad galima būtų laipsniškai pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje šios TSS laikymasis taps norma. Šis skyrius pagrįstas poreikiu koordinuoti TSS įgyvendinimą pirmiausia dėl techninių ir eksploatacinių priežasčių, tačiau jame taip pat skiriama pakankamai dėmesio ekonominio naudingumo analizei pagal atitinkamas Direktyvos nuostatas. Be to, dar reikia atsižvelgti į tai, kad kai kuriais klausimais šios TSS įgyvendinimą tenka koordinuoti su kitų TSS įgyvendinimu.

Įgyvendinant techninės sąveikos specifikacijas reikia atsižvelgti ir į paprastųjų ir greitųjų geležinkelių tinklo raidą į visavertį sąveikumą.

Siekiant paremti šią raidą, techninės sąveikos specifikacijose numatyta jas diegti etapais, laipsniškai ir koordinuojant su kitų TSS įgyvendinimu.

7.1.   Šios TSS taikymas naujai infrastruktūrai arba naujiems geležinkelių riedmenims

7.1.1.   Infrastruktūra

Šios TSS 2 – 6 skyrių infrastruktūros aspektai ir visos toliau pateiktos nuostatos dėl atskirų atvejų visiškai tinka naujai pateikiamai eksploatuoti infrastruktūrai.

Šis TSS punktas netaikomas naujai infrastruktūrai, kuri yra jau pasirašytos sutarties arba paraiškų konkurso procedūros baigiamosios fazės objektas šios TSS įsigaliojimo dieną.

Infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių įmonė arba už geležinkelio stotį atsakingas stoties valdytojas turi organizuoti pasitarimus su organizacijomis, atsakingomis už stoties kaimynystėje esančius objektus, visais atvejais, kai numatoma statyti naują stotį arba objektus stoties kaimynystėje, kad būtų įvykdomi prieinamumo reikalavimai ne tik stotyje, bet ir siekiant patekti į pačią stotį.

7.1.2.   Geležinkelių riedmenys

7.1.2.1.   Bendrosios nuostatos

Šios TSS 2 – 6 skyrių geležinkelių riedmenų aspektai ir visos toliau pateiktos nuostatos dėl atskirų atvejų visiškai tinka naujiems pateikiamiems eksploatuoti geležinkelių riedmenims.

Šis TSS punktas netaikomas naujiems geležinkelių riedmenims, kuri yra pasirašytos sutarties arba paraiškų konkurso procedūros baigiamosios fazės objektas šios TSS įsigaliojimo dieną.

7.1.2.2.   Pagal naują projektą pagaminti nauji geležinkelių riedmenys

7.1.2.2.1.   Apibrėžtys

7.1.1 ir 7.1.2.1 punktuose laikoma, kad:

A fazės laikotarpis yra laikotarpis, prasidedantis tada, kai paskiriama notifikuotoji įstaiga ir ji gauna geležinkelių riedmenų, kuriuos numatoma sukurti, gaminti ar įsigyti, aprašą.

A fazės laikotarpis yra laikotarpis, prasidedantis tada, kai notifikuotoji įstaiga išduoda tipo ar projekto EB ekspertizės patikros sertifikatą, ir pasibaigiantis, kai tipo ar projekto ekspertizės tyrimo EB patikros sertifikatas netenka galios.

7.1.2.2.2.   Bendrosios nuostatos

Kiekvienas pareiškėjas turi teisę reikalauti

posistemiui tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikato ir (ar)

sąveikos sudedamosioms dalims tipo ar projekto ekspertizės atitikties ir (ar) tinkamumo naudoti sertifikato, kaip nurodyta 6.2.1 ir 6.1.1 punktuose.

Pareiškėjas turi pareikšti pasirinktai notifikuotajai įstaigai savo norą sukurti ir įvertinti naujus geležinkelių riedmenis ir (ar) sąveikos sudedamąją dalį, kaip nurodyta šios TSS 6 skyriuje. Kartu su pareiškimu jis turi pateikti naujų geležinkelių riedmenų, kuriuos numato sukurti, gaminti ar įsigyti, aprašą.

7.1.2.2.3.   A fazė

Kitą dieną po notifikuotosios įstaigos paskyrimo dienos pradedamas skaičiuoti nurodytų geležinkelių riedmenų sertifikavimo pagrindo pagal paskyrimo dieną galiojančią TSS 7 metų A fazės laikotarpis, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Jeigu fazės A laikotarpiu įsigalioja peržiūrėta, įskaitant ir šią, TSS versija, leidžiama naudoti peržiūrėtą versiją visą arba jos atskiras dalis, jeigu taip susitaria pareiškėjas ir notifikuotoji įstaiga. Tokie susitarimai įforminami dokumentu.

Po teigiamo įvertinimo notifikuotoji įstaiga posistemiui išduoda tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatą arba tipo ar projekto ekspertizės atitikties ir (ar) tinkamumo naudoti sertifikatą sąveikos sudedamajai daliai.

7.1.2.2.4.   B fazė

a)

Posistemio reikalavimai

Tipo ar projekto ekspertizės sertifikatas posistemiui galioja 7 metų B fazės laikotarpiu net ir įsigaliojus naujai TSS, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Tuo laikotarpiu to paties tipo geležinkelių riedmenis leidžiama pateikti eksploatuoti be naujo tipo įvertinimo.

Baigiantis 7 metų B fazės laikotarpiui geležinkelių riedmenys turi būti įvertinti pagal tuo metu galiojančią TSS pagal pakeistus sertifikavimo pagrindo reikalavimus arba naujus reikalavimus.

Jeigu prašoma nukrypti leidžiančios nuostatos ir tokia nuostata priimama, galiojantis tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 3 metų trukmės fazės B laikotarpiui. Jam baigiantis leidžiama pradėti naują įvertinimo ir prašymo gauti nukrypti leidžiančią nuostatą procesą.

Jeigu posistemio projektas atitinka pakeistus ar naujus reikalavimus, tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui.

Jeigu iki fazės B laikotarpio pabaigos neįsigalioja nauja TSS, geležinkelių riedmenims nereikia naujo įvertinimo ir atitinkami sertifikatai lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui.

b)

Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai

Tipo ar projekto ekspertizės sertifikatas posistemiui galioja 5 metų B fazės laikotarpiu net ir įsigaliojus naujai TSS, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Tuo laikotarpiu to paties tipo naujas sudedamąsias dalis leidžiama pateikti eksploatuoti be įvertinimo.

Baigiantis 5 metų B fazės laikotarpiui sudedamosios dalys turi būti įvertintos pagal tuo metu galiojančią TSS pagal pakeistus sertifikavimo pagrindo reikalavimus arba naujus reikalavimus.

7.1.2.3.   Naudojamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys

Geležinkelių riedmenims, kurių projektas nesertifikuotas pagal techninės sąveikos specifikacijas, taikomos 7.5.2 punkte aprašytos sąlygos.

7.1.2.4.   Pereinamasis laikotarpis

Valstybės narės gali netaikyti šios TSS pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2010 m. sausio 10 d. Nuolaida taikoma tais atvejais, kai:

šios TSS įsigaliojimo dieną jau buvo pasirašytos sutartys arba įvyko paraiškų konkurso procedūros baigiamoji fazė, ir atitinkamai pagal tas sutartis buvo pasirinkti papildomų geležinkelių riedmenų tiekėjai, arba

pereinamuoju laikotarpiu buvo sudarytos naujų naudojamos konstrukcijos tipo geležinkelių riedmenų pirkimo sutartys.

7.2.   TSS peržiūra

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 3 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, agentūra atsako už techninės sąveikos specifikacijų peržiūrą ir atnaujinimą ir reikiamų rekomendacijų teikimą šios Direktyvos 21 straipsnyje nurodytam komitetui, kad būtų įvertinta technologijų plėtros pasiekimai ar socialiniai reikalavimai. Be to, šiai TSS gali turėti įtakos ir kitų TSS laipsniškas priėmimas ir peržiūra. Šiai TSS siūlomi pakeitimai turi būti kruopščiai išnagrinėti, ir atnaujintos TSS bus skelbiamos, preliminariu vertinimu, periodiškai kas 3 metai.

Agentūrai reikia pranešti apie kiekvieną nagrinėjamą inovacinį sprendimą, kad būtų galima numatyti jo įtraukimą į šią TSS.

7.3.   Šios TSS taikymas naudojamai infrastruktūrai arba eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims

Atsižvelgiant į naudojamą infrastruktūrą ir eksploatuojamus geležinkelių riedmenis, ši TSS taikoma restauruojamoms ir modernizuojamoms sudedamosioms dalims pagal Direktyvos 14 straipsnio 3 dalies sąlygas.

7.3.1.   Infrastruktūra

Naudojama infrastruktūra – tai infrastruktūra, kuri buvo eksploatuojama šios TSS įsigaliojimo dieną.

Ši TSS netaikoma naudojamai infrastruktūrai iki jos rekonstrukcijos ar modernizavimo.

Ši TSS netaikoma naujai infrastruktūrai, kuri šios TSS įsigaliojimo dieną yra rekonstruojama ar modernizuojama pagal jau pasirašytas sutartis arba yra paraiškų konkurso procedūros baigiamosios fazės objektas.

Infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių įmonė arba už geležinkelio stotį atsakingas stoties valdytojas turi organizuoti pasitarimus su organizacijomis, atsakingomis už stoties kaimynystėje esančius objektus, visais atvejais, kai rekonstruojama ar modernizuojama stotis arba jos kaimynystėje esantys objektai, kad būtų įvykdomi prieinamumo reikalavimai ne tik stotyje, bet ir siekiant patekti į pačią stotį.

Nereikalaujama, kad rekonstruojama arba modernizuojama stotis, kurios vidutinis paros keleivių srautas 12 mėnesių laikotarpyje neviršija 1 000 keleivių, skaičiuojant įlipančius ir išlipančius keleivius, turėtų keltuvus ir rampas, jeigu kita stotis, esanti ne toliau kaip už 50 km tame pačiame maršrute, turi visus reikalavimus atitinkantį maršrutą be kliūčių. Esant tokioms aplinkybėms naujos stotys projektuojamos numatant galimybę jose ateityje įrengti keltuvus ir (arba) rampas, kad stotis būtų tinkama visų kategorijų žmonėms su judėjimo negalia.

7.3.1.1.   Bendrosios nuostatos

Rekonstruojant ar modernizuojant objektus, turi būti įvykdomi šios TSS reikalavimai taikant šias išimtis:

Jeigu infrastruktūros modernizavimo ar rekonstrukcijos darbai daro poveikį infrastruktūros aspektams, kuriuos reglamentuoja bet kuris šios Žmonių su judėjimo negalia TSS punktas, infrastruktūrą reikia įvertinti iš naujo pagal tokio punkto reikalavimą, laikantis šių sąlygų:

Nebūtina atitikti šios TSS reikalavimų, jeigu tai užtikrinti įmanoma tik keičiant bet kurio apkrovą laikančio elemento konstrukciją.

Sistemos ir sudedamosios dalys, kurios nepatenka į specialią rekonstrukcijos ar modernizavimo programą, neprivalo atitikti šios TSS reikalavimų tokios programos laikotarpiu.

Jeigu dėl rekonstrukcijos ar modernizavimo darbų infrastruktūra įvertinama iš naujo pagal kitą TSS, tai pagal šią TSS reikia iš naujo įvertinti tik tas sistemas ir sudedamąsias dalis, kurias tiesiogiai paveikė vykdyti darbai.

Skiriamos 2 infrastruktūros blokų rūšys:

Stoties pastatai (įskaitant parkavimo zonas, tualetus, pardavimų biurus ir t.t.)

Peronai.

Jeigu rekonstruojamas ar modernizuojamas atskiras blokas, jame turi būti įrengtas maršrutas be kliūčių (jeigu tikslinga), kurį bus galima sujungti su kitais blokais, kai jie bus rekonstruojami ar modernizuojami.

Infrastruktūros objektų techninė priežiūra neturėtų sukelti poreikio atlikti naują įvertinimą pagal šią TSS.

7.3.1.2.   Maršrutai be kliūčių – Bendrosios nuostatos (4.1.2.4.1)

Reikalavimai dėl pėsčiųjų tiltų ir požeminių kelių erdvinių matmenų, pirmiausia pločiu ir gabaritiniu aukščiu, nėra privalomi naudojamiems pėsčiųjų tiltams ir požeminiams keliams.

7.3.1.3.   Pėsčiųjų tiltų, laiptatakių ir požeminių kelių geometrija (4.1.2.14 ir 4.1.2.15)

Reikalavimai dėl pėsčiųjų tiltų, laiptatakių ir požeminių kelių erdvinių matmenų, pirmiausia pločio ir gabaritiniu aukščio, nėra privalomi naudojamiems pėsčiųjų tiltams, laiptatakiams ir požeminiams keliams.

7.3.1.4.   Rampos, eskalatoriai, keltuvai ir slenkantys pėsčiųjų takai (4.1.2.17)

Reikalavimai, susiję su rampomis, eskalatoriais, keltuvais ir slenkančiais pėsčiųjų takais nėra privalomi naudojamoms rampoms, eskalatoriams, keltuvams ir slenkantiems pėsčiųjų takams)

7.3.1.5.   Perono plotis ir kraštas (4.1.2.19)

Reikalavimai dėl perono mažiausio pločio nėra privalomi naudojamoms stotims, jeigu reikalavimų neatitikties priežastis yra perone stūksančios kliūtys (pvz., konstrukcinės kolonos, laiptinės, keltuvai ir kt.), kurių praktiškai neįmanoma pajudinti

7.3.1.6.   Perono aukštis ir platforma (4.1.2.18)

Reikalavimai dėl perono aukščio ir platformos nėra privalomi restauruojamiems peronams, tačiau išlieka privalomi modernizuojamiems peronams.

7.3.1.7.   Architektūros paminklai

Jei naudojama stotis arba jos dalis yra pripažinta architektūros paminklu ir yra saugoma nacionaliniais teisės aktais, infrastruktūros operatorius joje turi bandyti įgyvendinti šią TSS. Tačiau, jeigu galima aiškiai parodyti, kad dėl to bus pažeidžiami pastatą saugantys teisės aktai, tai vykdyti atitinkamus šios TSS reikalavimus nėra būtina.

7.3.2.   Geležinkelių riedmenys

Eksploatuojami geležinkelių riedmenys – tai geležinkelių riedmenys, kurie šios TSS įsigaliojimo dieną buvo naudojami susisiekimui, arba buvo jau pasirašytų sutarčių arba paraiškų konkurso procedūros baigiamosios fazės objektas.

TSS netaikoma naudojamiems geležinkelių riedmenims iki jų restauravimo ar modernizavimo.

Šis TSS punktas netaikomas geležinkelių riedmenims, kurie šios TSS įsigaliojimo dieną yra restauruojami ar modernizuojami pagal jau pasirašytas sutartis arba yra paraiškų konkurso procedūros baigiamojoje fazėje.

7.3.2.1.   Bendrosios nuostatos

Jeigu geležinkelių riedmenų modernizavimo ar restauravimo darbai daro poveikį geležinkelių riedmenų aspektams, kuriuos reglamentuoja bet kuris šios Žmonių su judėjimo negalia TSS punktas, geležinkelių riedmenis reikia įvertinti iš naujo pagal tokio punkto reikalavimą, laikantis šių sąlygų:

Sistemos ir sudedamosios dalys, kurios nepatenka į specialią modernizavimo ar restauravimo programą, neprivalo atitikti šios TSS reikalavimų tokios programos laikotarpiu.

Jeigu dėl restauravimo ar modernizavimo darbų geležinkelių riedmuo įvertinamas iš naujo pagal kitą TSS, tai pagal šią TSS reikia iš naujo įvertinti tik tas sistemas ir sudedamąsias dalis, kurias tiesiogiai paveikė vykdyti darbai.

Neprivaloma atitikti šios TSS reikalavimų, jeigu tai užtikrinti įmanoma tik keičiant durų portalų (vidinių ir išorinių), apatinių rėmų, susidūrimo ramsčių, geležinkelių riedmens kėbulų, geležinkelių riedmens apsaugos konstrukciją, arba kitaip, jeigu dėl to prireiktų iš naujo patvirtinti geležinkelių riedmens konstrukcijos vientisumą pagal EN 12663:Liepa 2001 ir (ar) kitas TSS.

7.3.2.2.   Sėdynės

Atitikti 4.2.2.1 punkto reikalavimus dėl laikymosi rankenėlių sėdynės atloše būtina tik tada, kai sėdynių konstrukcijos restauruojamos ar modernizuojamos visame geležinkelių riedmenyje.

Atitikti 4.2.2.2 punkto reikalavimus dėl pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų buvimo būtina tik tada, kai visame traukinyje keičiamas sėdimųjų zonų išdėstymas ir dėl to traukinio talpa nesumažėja. Antroji aplinkybė reiškia, kad siekiama didžiausio pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų skaičiaus arba bent išlaikyti esamą jų skaičių.

Atitikti 4.2.2.1 punkto reikalavimus dėl pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų aukščio gabarito nėra būtina, jeigu ribojančiuoju veiksniu yra bagažo lentyna, kurios konstrukcija restauravimo ar modernizavimo darbų metu nebuvo keičiama.

7.3.2.3.   Neįgaliųjų vežimėlių vietos

Atitikti neįgaliųjų vežimėlių vietų reikalavimus reikia tik tada, kai sėdimųjų vietų išdėstymas keičiamas visame traukinyje. Tačiau jeigu pertvarkant įėjimo duris arba erdvę keleiviams praeiti neįmanoma jų pritaikyti neįgaliųjų vežimėliams, nereikalaujama keičiant sėdimųjų vietų išdėstymą sukurti neįgaliųjų vežimėlių vietą.

Įrengti neįgaliųjų vežimėlių vietose avarinius ryšio prietaisus nėra būtina, jeigu geležinkelių riedmenyje nėra elektrinio ryšio sistemos, prie kurios galima būtų prijungti tokius prietaisus.

7.3.2.4.   Išorinės durys

Atitikti reikalavimus dėl durų nurodymo iš išorės ženklų sistema ir kontrastu būtina tik tada, kai geležinkelių riedmuo perdažomas (ar kitaip atnaujinamas).

Atitikti reikalavimus dėl išorinių durų padėties nurodymo iš vidaus kontrastu grindų lygyje būtina tik tada, kai grindų danga restauruojama arba modernizuojama.

Atitikti reikalavimus dėl durų atidarymo ir uždarymo signalų būtina tik tada, kai restauruojama arba modernizuojama durų valdymo sistema.

Visiškai atitikti reikalavimus dėl durų valdiklių padėties ir jų apšvietimo būtina tik tada, kai restauruojama arba modernizuojama durų valdymo sistema ir kai valdikliai gali būti perkelti į kitą padėtį nekeičiant geležinkelių riedmens konstrukcijos arba durų. Tačiau tokiu atveju restauruojami arba modernizuojami valdikliai turi būti įrengiami kiek įmanoma arčiau reikalavimus atitinkančios padėties.

7.3.2.5.   Vidinės durys

Atitikti reikalavimus dėl durims valdyti reikalingų poveikio jėgų ir durų valdiklių padėties būtina tik tada, kai restauruojamos arba modernizuojamos durys arba durų mechanizmas ir (arba) valdikliai.

Automatinės perėjimuose tarp riedmenų esančios durys ir su jomis nuosekliai sujungtos Atitikti reikalavimą dėl perėjimuose tarp geležinkelių riedmenų esančių durų ir su jomis nuosekliai sujungtų durų sinchroniško veikimo būtina tik tada, kai durys jau yra automatizuotos, durų valdymo sistema yra restauruojama arba modernizuojama ir veikia tinkama visus geležinkelių riedmenis apimanti ryšio ir valdymo sistema.

7.3.2.6.   Apšvietimas

Nereikalaujama atitikti reikalavimą dėl laiptelių prie išorinių durų apšvietimo, kaip nurodyta 4.2.2.5 punkte, jeigu nustatoma, kad elektros sistemai nepakaks galios dengti papildomą elektros apkrovą arba kad nepakeitus tarpdurio konstrukcijos neįmanoma priderinti apšvietimą prie vietos taip, kad veiktų naudingai.

7.3.2.7.   Tualetai

Nuostata dėl reikalavimus visiškai atitinkančio universalaus tualeto yra privaloma tik tada, kai esami tualetai iš esmės restauruojami arba modernizuojami, numatoma neįgaliųjų vežimėlio vieta ir reikalavimus atitinkantį universalų tualetą galima įrengti be geležinkelių riedmens kėbulo konstrukcijos keitimo.

Įrengti avarinius ryšio prietaisus universaliame tualete nėra būtina, jeigu geležinkelių riedmenyje nėra elektrinio ryšio sistemos, prie kurios galima būtų prijungti tokius prietaisus.

7.3.2.8.   Erdvė keleiviams praeiti

Atitikti 4.2.2.7 punkto reikalavimus būtina tik tada, kai visame geležinkelių riedmenyje keičiamas sėdimųjų vietų išdėstymas ir numatoma neįgaliųjų vežimėlio vieta.

Atitikti reikalavimus erdvei keleiviams praeiti tarp jungiančiųjų geležinkelių riedmenų būtina tik tada, kai perėjimas tarp geležinkelių riedmenų restauruojamas arba modernizuojamas.

7.3.2.9.   Informavimas

Atitikti 4.2.2.8.2.2 punkto reikalavimus dėl maršrutų informavimo nebūtina restauravimo arba modernizavimo metu. Tačiau jeigu automatinė maršrutų informavimo sistema įrengiama kaip restauravimo arba modernizavimo programos dalis, tai ji turi atitikti šio punkto reikalavimus.

Atitikti 4.2.2.8 punkto kitas dalis yra būtina, jeigu restauruojama arba modernizuojama ženklų sistema arba vidaus apdaila.

7.3.2.10.   Aukščių skirtumai

Atitikti 4.2.2.9 punkto reikalavimus nėra būtina restauravimo arba modernizavimo metu, išskyrus tai, kad laiptelių atbrailos turi būti pažymėtos kontrastingos spalvos juosta, jeigu restauruojama arba modernizuojama pakopų paviršiaus medžiaga.

7.3.2.11.   Turėklai

Atitikti 4.2.2.10 punkto reikalavimus būtina tik tada, jeigu naudojami turėklai restauruojami arba modernizuojami.

7.3.2.12.   Neįgaliųjų vežimėliui pritaikytos miegamosios vietos

Atitikti reikalavimą sukurti neįgaliųjų vežimėliui pritaikytą miegamąją vietą būtina tik tada, kai restauruojamos arba modernizuojamos naudojamos miegamosios vietos.

Įrengti avarinius ryšio prietaisus neįgaliųjų vežimėliui pritaikytoje miegamoje vietoje nėra būtina, jeigu geležinkelių riedmenyje nėra elektrinio ryšio sistemos, prie kurios galima būtų prijungti tokius prietaisus.

7.3.2.13.   Laiptelių padėtys, laipteliai ir padedančios įlipti priemonės

Atitikti 4.2.2.12 punkto reikalavimus nebūtina restauravimo arba modernizavimo metu, išskyrus atvejį, kai įrengiant ar pritaikant nuleidžiamus laiptelius ar kitas padedančias įlipti priemones jiems taikomi atitinkami šio TSS skyriaus punktai.

Tačiau, jeigu neįgaliųjų vežimėlio vieta pagal 4.2.23 punktą kuriama restauravimo arba modernizavimo metu, yra būtina numatyti kokią nors padedančią įlipti priemonę pagal 4.2.2.12.4. punktą.

Atsakingasis infrastruktūros valdytojas (arba stoties valdytojas(-i), jeigu jis (jie) yra atsakingieji asmenys), ir geležinkelių įmonė prieš pateikdami eksploatuoti restauruotus ar modernizuotus geležinkelių riedmenis sudaro susitarimą pagal Direktyvos 91/440/EB 10 straipsnio 5 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, kad nustatytų, kuri šalis atsakinga už padedančių įlipti priemonių pateikimą (4.2.2.12.4 punktas). Infrastruktūros valdytojas (arba stoties valdytojas(-i)) ir geležinkelių įmonė turi daryti viską, kad sutartas atsakomybės pasidalijimas būtų visiems geriausias sprendimas.

7.4.   Atskiri atvejai

7.4.1.   Bendrosios nuostatos

Toliau pateiktiems atskiriems atvejams leidžiama taikyti šias specialias nuostatas.

Šie atskiri atvejai priklauso dviem kategorijoms: nuostatos taikomos arba nuolatinai („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis). Laikiniems atvejams rekomenduojama, kad valstybės narės priderintų atitinkamą posistemį arba iki 2010 metų („T1“ atvejis), nes toks tikslas buvo iškeltas 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 metų („T2“ atvejis).

7.4.1.1.   Perono aukštis

Danija „P“

Leidžiama, kad perono aukštis būtų 920 mm nuo gatvių tramvajaus bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Prancūzija „P“

Leidžiama, kad perono aukštis Ile-de-France tinkle būtų 920 mm nuo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Vokietija „P“

Leidžiama, kad perono aukštis būtų 960 mm nuo gatvių tramvajaus bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Didžioji Britanija, Airijos Respublika ir Šiaurės Airija „P“

Leidžiama, kad perono aukštis būtų 915 mm nuo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Lietuva, Latvija ir Estija „P“

Leidžiama tik paprastųjų geležinkelių infrastruktūrai, kad perono aukštis būtų 200 mm arba 1 100 mm (+20 mm, – 50 mm) nuo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Lenkija „P“

Leidžiama, kad perono aukštis būtų 960 mm nuo gatvių tramvajaus bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Portugalija „P“

Visai paprastųjų geležinkelių infrastruktūrai leidžiama, kad perono aukštis būtų 900 mm nuo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Stotyse ir stotelėse, kurios nepriima priemiestinių traukinių, leidžiama, kad perono aukštis būtų 685 mm nuo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Pastaba: Naujų geležinkelių riedmenų (priemiestinių ir pagrindinių linijų) įlipimo durų slenksčio konstrukciją reikia pritaikyti prieigai iš 900 mm aukščio peronų.

Ispanija „P“

Priemiestiniams arba regioniniams traukiniams skirtuose peronuose leidžiama, kad perono aukštis būtų 680 mm nuo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Švedija „P“

leidžiama, kad perono aukštis būtų 580 mm ir 730 mm nuo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

Nyderlandai „P“

Leidžiama, kad perono aukštis būtų 840 mm nuo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus.

7.4.1.2.   Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto

Airija „P“

Tiesiame ir horizontaliame geležinkelio kelyje bq0 = 1 561 mm.

Didžioji Britanija „P“

Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto:

Tiesiems ir horizontaliems peronams.

∞ ≥ R ≥ 360

360 ≥ R ≥ 160

bq0 = 1 447,5

Formula

Geležinkelio linijoms, kuriomis važinėja Eurostar (373 klasė) traukiniai arba linijoms, kuriomis gabenami 2,6 m dydžio konteineriai.

∞ ≥ R ≥ 360

360 ≥ R ≥ 160

bq0 = 1 477,5

Formula

Geležinkelio linijoms, kuriomis gabenami 2,6 m dydžio konteineriai.

 

∞ ≥ R ≥ 500

500 ≥ R ≥ 160

Kreivės vidinė dalis

bq0 = 1 447,5

Formula


 

∞ ≥ R ≥ 360

360 ≥ R ≥ 160

Kreivės išorinė dalis

bq0 = 1 447,5

Formula

550 mm ir 760 mm aukščių peronams atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto turi būti:

Belgija „P“

Formulakreivei, kurios spindulys 1 000 ≤ R < ∞ (m)

Formulakreivei, kurios spindulys R < 1 000 (m)

Italija „P“

550 mm aukščio peronams

Formula

Suomija „P“

Formula

Lietuva, Latvija ir Estija „P“

Tik paprastųjų geležinkelių infrastruktūrai:

200 mm aukščio peronams bq0 = 1 745 mm (+30 mm, – 25 mm).

1 100 mm aukščio peronams bq0 = 1 920 mm (+30 mm, – 25 mm).

Šiaurės Airija „P“

Tiesiame ir horizontaliame geležinkelio kelyje bq0 = 1 560 mm.

Lenkija „P“

Formula

Portugalija „P“

Taikoma tik visai naudojamai paprastųjų geležinkelių infrastruktūrai.

Geležinkelio kelio vėžės plotis (nominalus): 1 668 mm

900 mm aukščio (h) peronams (700 mm < h1 170 mm)

Formula

685 mm aukščio (h) peronams (400 mmh700 mm)

Formula

Ispanija „P“

Tik tinklo dalims su 1 668 mm pločio geležinkelio kelio vėže

Formula

Švedija „P“

Formula

Formula

7.4.1.3.   Įlipimo ir išlipimo laipteliai

7.4.1.3.1.   Bendrosios nuostatos

Kai sąveikai tinkami geležinkelių riedmenys stoja prie peronų, kurie aprašyti 7.4.1.2 punkte 550 mm ir 760 mm peronų atskirais atvejais, prie įprastosios vertės δ h . naudojama gali būti pridedama ši papildoma vertė δ g

Atitinkama vertė b q0 taip pat pateikiama toliau pateiktose lentelėse.

Papildoma vertė δ g tiesiam ir horizontaliam geležinkelio keliui.

 

Belgija „P“

Suomija „P“

Italija „P“

Lenkija „P“

Portugalija „P“ 900 mm peronams

Portugalija „P“ 685 mm peronams

Švedija „P“

Ispanija „P“

DB „P“

δg

0

150

11,5

75

+ 120 mm

+ 150 mm

20

70

-202,5

bq0

1 650

1 800

1 661,5

1 725

1 770 mm

1 800 mm

1 670

1 720

1 447,5

Papildomą matmenį nurodantis punktas

 

7.4.1.3.3

 

 

7.4.1.3.4

7.4.1.3.4

 

 

7.4.1.3.2

Papildoma vertė δ g kai R = 300 m

 

Belgija „P“

Suomija „P“

Italija „P“

Lenkija „P“

Portugalija „P“ 900 mm peronams

Portugalija „P“ 685 mm peronams

Švedija „P“

Ispanija „P“

DB „P“

δg

54,5

257,5

11,5

195

+ 213 mm

+ 215 mm

Viduje 144

Išorėje 123,5

70

Standartas –200

Eurostar

–170

bq0

1 716,5

1 920

1 674

1 845

1 876 mm

1 878 mm

Viduje 1 806,5

Išorėje 1 773,5

1 732,5

Standartas– 1 462,5

Eurostar

1 492,5

Papildomą matmenį nurodantis punktas

 

7.4.1.3.3

 

 

7.4.1.3.4

7.4.1.3.4

 

 

7.4.1.3.2

7.4.1.3.2.   Atskiras atvejis Didžiojoje Britanijoje eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims „P“

Kadangi parametras δg turi neigiamą vertę, eksploatuojant geležinkelių riedmenį DB linijose jo pirmąjį laiptelį, nurodytą 4.2.2.12.1 punkte, reikia pašalinti. Tokiomis aplinkybėmis pirmas naudojamas laiptelis DB linijose turi atitikti šią toliau pateiktą lentelę:

 

δh mm

δv+ mm

δv- mm

lygiame geležinkelio kelyje

200

230

160

geležinkelio kelyje, kurio kreivės spindulys 330 m, standartinis atvejis

200

230

160

geležinkelio kelyje, kurio kreivės spindulys 300 m, Eurostar atvejis

255

230

160

Image

7.4.1.3.3.   Atskiras atvejis Suomijoje eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims „P“

Kadangi parametro δg vertė padidėja, reikia papildomo laiptelio eksploatuojant geležinkelių riedmenį Suomijos linijose. Tokiomis aplinkybėmis pirmas naudojamas laiptelis turi atitikti šią toliau pateiktą lentelę ir turi būti toks, kad geležinkelių riedmens didžiausias konstrukcijos gabaritas atitiktų Prekinių vagonų TSS W priede nurodytus reikalavimus.

 

δh mm

δv+ mm

δv- mm

lygiame geležinkelio kelyje

200

230

160

geležinkelio kelyje, kurio kreivės spindulys 300 m

410

230

160

Image

7.4.1.3.4.   Portugalijos atskiras atvejis geležinkelių riedmenims, numatytiems eksploatuoti esamame paprastųjų geležinkelių tinkle „P“

Kadangi parametro δg vertė padidėja ir peronų lygiai (900 mm ir 685 mm) skiriasi nuo standartinių lygių (760 mm ir 550 mm), tai numatant tokiomis aplinkybėmis eksploatuoti geležinkelių riedmenis Portugalijos linijose pirmas naudojamas laiptelis turi atitikti toliau pateiktą lentelę ir turi būti toks, kad geležinkelių riedmens didžiausias konstrukcijos gabaritas atitiktų reikalavimus, nurodytus standarte prEN 15273-2:2005 – Geležinkelių taikymai – Gabaritai – 2 dalis: Geležinkelių riedmenų gabaritai – Priedas Portugalijos kinematiniai gabaritai (CP).

Priemiestiniams arba regioniniams traukiniams skirtuose peronuose leidžiama, kad perono aukštis būtų 680 mm nuo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus

Naujų geležinkelių riedmenų (priemiestinių ir pagrindinių linijų) įlipimo durų slenksčio konstrukciją reikia pritaikyti prieigai nuo 900 mm aukščio peronų.

 

δh mm

δv+ mm

δv- mm

lygiame geležinkelio kelyje

200

230

160

geležinkelio kelyje, kurio kreivės spindulys 300 m

370

230

160

Image

7.4.1.4.   Erdvė keleiviams praeiti

Didžiosios Britanijos, Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos atskiras atvejis „P“

Statinių artumo gabaritas, geležinkelio kelio kreivumas ir jo ribojamas geležinkelių riedmens plotis nulemia šias nuostatas:

Mažiausia erdvė keleiviams praeiti nuo geležinkelių riedmens įėjimo iki pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų turi būti tokia kaip bendruoju atveju.

Mažiausiai erdvei keleiviams praeiti iki kitų sėdynių neturi būti jokio specialaus reikalavimo, susijusio su žmonėmis su judėjimo negalia.

7.4.1.5.   Girdimieji durų signalai pagal 4.2.2.4.1 punktą „P“

Vokietijos atskiras atvejis

Kadangi Vokietijoje moderniuose traukiniuose yra žemas triukšmo lygis, girdimasis signalas turi būti bent 60 dB L(Aeg, T +/– 2. Vietoj jo galima pasirinkti ir už aplinkos triukšmą 5 dB stipresnį girdimąjį signalą.

7.4.1.6.   Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos „P“

Vokietijos ir Danijos atskiri atvejai

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos turi sudaryti 10 % visų sėdynių. Traukiniuose, kuriuose yra laisvas ir (ar) privalomas rezervavimas, mažiausiai 20 % tokių pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų turi turėti piktogramas, likusios 80 % pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų gali būti perkamos ar rezervuojamos iš anksto.

Traukiniuose, kuriuose nėra rezervavimo galimybės, visos pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos turi turėti ŽJN piktogramą pagal 4.2.2.2.1.1 punktą.

7.4.1.7.   Maršrutai be kliūčių „P“ (4.1.2.3.1 punktas)

Prancūzijos atskiras atvejis (tik Ile de France tinkle)

Nereikalaujama, kad naujos, rekonstruotos arba modernizuotos stotys, kurių pralaidumas mažesnis nei 5 000, skaičiuojant įlipančius ir išlipančius, keleivių, atitiktų reikalavimus maršrutams be kliūčių pagal keltuvų ir (arba) rampų aspektus, jeigu ne toliau kaip už 25 km tame pačiame maršrute esančioje stotyje yra įrengti visus reikalavimus atitinkantys maršrutai be kliūčių. Tokiomis aplinkybėmis į naujų stočių projektus reikia įtraukti nuostatą, kad ateityje bus įdiegti keltuvas ir (ar) rampos, kad tokia stotis būtų pritaikyta visų kategorijų žmonėms su judėjimo negalia.

7.4.1.8.   Keleivių skaičius

Austrijos atskiras atvejis „T1“

Dėl Austrijos valdžios institucijų priimto spartaus įgyvendinimo plano šio atskiro atvejo laikino taikymo laikotarpiu reikalavimai dėl keleivių skaičiaus, nurodyti 7.1.1 ir 7.3.1 punktuose (infrastruktūra) ir 4.1.4 punkte (maršrutų be kliūčių naudojimo taisyklės) taikomi tik naujai, modernizuotai arba rekonstruotai infrastruktūrai stotyse, kuriose vidutinis keleivių srautas ne mažesnis kaip 2 000 keleivių, skaičiuojant įlipančius ir išlipančius keleivius.

7.5.   Pagal nacionalinius, dvišalius ir daugiašalius ir tarptautinius susitarimus eksploatuojami geležinkelių riedmenys

7.5.1.   Galiojantys susitarimai

Valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo dienos praneša Komisijai apie šiuos toliau pateiktus susitarimus, pagal kuriuos naudojami geležinkelių riedmenys, patenkantys į šios TSS taikymo sritį (gamyba, restauravimas, modernizavimas, pateikimas eksploatuoti, eksploatavimas ir techninė priežiūra, kaip apibrėžta šios TSS 2 skyriuje):

nacionaliniai, dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai tarp valstybių narių ir geležinkelių įmonių ar infrastruktūros valdytojų, nuolatinio arba laikino galiojimo, kurių reikia dėl itin ypatingų arba vietinių planuojamo traukinių eismo aplinkybių;

dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai tarp ir geležinkelių įmonių, infrastruktūros valdytojų ar tarp geležinkelių saugos institucijų, kuriuose numatoma aukšto lygio vietinė ar regioninė sąveika;

tarptautinius susitarimai tarp vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies arba tarp valstybių narių geležinkelių įmonių ar infrastruktūros valdytojų ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelių įmonės ar infrastruktūros valdytojo, kuriuose numatoma aukšto lygio vietinė ar regioninė sąveika.

Šiais susitarimais nustatytas geležinkelių riedmenų ilgalaikis eksploatavimas ar techninė priežiūra yra leistini tiek, kiek neprieštarauja Bendrijos teisei.

Turi būti įvertintas šių susitarimų suderinamumas su ES teise, įskaitant ir jų nediskriminacinį pobūdį, ir ypač su šia TSS, ir Komisija imasi būtinų priemonių, pvz., peržiūrėti šią TSS įtraukiant į ją galimus atskirus atvejus arba pereinamąsias priemones.

7.5.2.   Būsimi susitarimai

Bet kuriame būsimame susitarime ar galiojančių susitarimų pakeitimuose, pirmiausia tuose, kuriuose kalbama apie geležinkelių riedmenų, kurių projektas nesertifikuotas pagal šią TSS, viešuosius pirkimus, turi būti atsižvelgta į ES teisę ir ypač į šią TSS. Valstybės narės Komisijai praneša apie tokius susitarimus ar pakeitimus. Tokiu atveju taikoma ta pati 7.5.1 punkto procedūra.

7.6.   Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų pateikimas eksploatuoti

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 1 dalį, jeigu pasiektas suderinamumas su Žmonių su judėjimo negalia TSS ir EB patikros deklaracija išduodama infrastruktūrai ir geležinkelių riedmenims vienoje valstybėje narėje, tai tokia deklaracija tinkamumo žmonėms su judėjimo negalia klausimais tai turėtų būti savitarpiškai pripažįstama visose valstybėse narėse.

Siekdama gauti saugos sertifikatą pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį (sertifikato B dalis) arba leidimą pateikti eksploatuoti pagal Direktyvos 2001/16/EB 14 straipsnio 1 dalį, geležinkelių įmonė gali bandyti gauti sertifikatą arba leidimą pateikti eksploatuoti infrastruktūrą ir geležinkelių riedmenis. Geležinkelių riedmenys grupuojami pagal seriją ar tipą.

Tačiau reikia patikrinti, ar kartu eksploatuojami infrastruktūra ir geležinkelių riedmenys yra suderinami. Patikrinti galima pagal infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrus.


(1)  OL L 315, 2007 3 12, p. 14.

(2)  Laipteliui taip pat taikomos įprastos gabaritų nustatymo taisyklės. Šios taisyklės neleidžia įrengti durų kai kuriose geležinkelių riedmens vietose.

(3)  Moduliai A1 ir H1 galiojantiems sprendimams leidžiami tik 6.1.3 punkte nustatytomis sąlygomis.


(TSS) PRIEDAI

Taikymo sritis: Visi posistemiai Aspektas: Tinkamumas žmonėms su judėjimo negalia

A PRIEDAS

Atidėta

B PRIEDAS

Atidėta

C PRIEDAS

Techninės priežiūros priemonių vertinimas: Atitikties vertinimo procedūra (F4 priedas)

D PRIEDAS

Sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas

D.1

Taikymo sritis

D.2

Charakteristikos

E PRIEDAS

Posistemių vertinimas

E.1

Taikymo sritis

E.2

Charakteristikos ir moduliai

F PRIEDAS

Atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo procedūros

F.1

Modulių sąrašas

F.2

Sąveikos sudedamųjų dalių moduliai

F.2.1

A modulis. Vidinė produkcijos kontrolė

F.2.2

A1 modulis. Vidinė projektavimo kontrolė su produkcijos patikra

F.2.3

B modulis. Tipo patikra

F.2.4

C modulis. Atitiktis tipui

F.2.5

D modulis. Produkcijos kokybės valdymo sistema

F.2.6

F modulis. Produkto patikra

F.2.7

H1 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema

F.2.8

H2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

F.2.9

V modulis. Tipo tinkamumo patvirtinimas eksploataciniais bandymais (tinkamumas naudoti)

F.3

Posistemių EB patikros moduliai.

F.3.1

SB modulis. Tipo patikra

F.3.2

SD modulis. Produkcijos kokybės valdymo sistema

F.3.3

SF modulis: Produkto patikra

F.3.4

SG modulis. Vieneto patikra

F.3.5

SH2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

F.4

Techninės priežiūros priemonių vertinimas: Atitikties vertinimo procedūra

G PRIEDAS

Atidėta

H PRIEDAS

Atidėta

I PRIEDAS

Atidėta

J PRIEDAS

Atidėta

K PRIEDAS

Atidėta

L PRIEDAS

ŽJN TSS nenurodyti aspektai, kuriems taikomos ES taisyklės arba turi būti pranešamos nacionalinės taisyklės

M PRIEDAS

Kilnojamasis neįgaliųjų vežimėlis

M.1

Taikymo sritis

M.2

Charakteristikos:

N PRIEDAS

Žmonėms su judėjimo negalia skirti ženklai

N.1

Taikymo sritis

N.2

Infrastruktūros ženklai

N.3

Geležinkelių Geležinkelių riedmenų ženklai

N.4

Tarptautinis neįgaliųjų vežimėlio ženklas

N.5

Induktyviosios grandinės ženklas

N.6

Pagalbos kvietimo (kvietimo informacijai gauti) ženklas

N.7

Avarinio kvietimo ženklas

N.8

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų ženklai

 

A PRIEDAS

Atidėta

B PRIEDAS

Atidėta

C PRIEDAS

Techninės priežiūros priemonių vertinimas: atitikties vertinimo procedūra (F4 priedas)

 

D PRIEDAS

Sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas

D.1   Taikymo sritis

Šiame priede apibūdinamas sąveikos sudedamųjų dalių atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimas.

D.2   Charakteristikos

Skirtingais projektavimo, tobulinimo ir gamybos etapais vertintinos sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos D.1 lentelėje yra pažymėtos simboliu „X“.

D.1 lentelė

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimas

1

2

3

4

5

Sąveikos sudedamosios dalys ir vertinamos charakteristikos

Vertinimas toliau nurodytame etape

Projektavimo ir tobulinimo etapas

Gamybos etapas

Projekto vertinimas ir (arba) projekto patikra

Gamybos proceso vertinimas

Tipo bandymas

Atitikties tipui patikra

4.1.2.11.2. ir 4.1.2.12.2.

Vaizdinio keleivių informavimo įranga

X

 

X

X

4.1.2.21.2.

Įlaipinimo įtaisai

X

 

X

X

4.1.2.4.

Lytimieji mygtukai

X

 

X

X

4.1.2.7.2.

Priemonės kūdikiams pervystyti

X

 

X

X

4.1.2.11.

Lytimieji ženklai

X

 

X

X

4.1.2.9.2.

Bilietų pardavimo automatai

X

 

X

X

4.2.2.6.

Tualeto kabina

X

 

X

X

4.2.2.8.3.

Vaizdinio keleivių informavimo įranga

X

 

X

X

4.2.2.3., 4.2.2.6. ir 4.2.2.11

Keleivių įspėjimo apie pavojų įtaisai

X

 

X

X

4.2.2.12.3.

Įlaipinimo įtaisai

X

 

X

X

4.2.2.4.

Mygtukai

X

 

X

X

4.2.2.6.3.2.

Priemonės kūdikiams pervystyti

X

 

X

X

4.2.2.8.1, 4.2.2.8.2 ir N priedas.

Vaizdinė informacija ir ženklai

X

 

X

X

E PRIEDAS

Posistemių vertinimas

E.1   Taikymo sritis

Šiame priede aprašomas posistemių atitikties vertinimas.

E.2   Charakteristikos ir moduliai

Įvairiuose projektavimo, tobulinimo ir gamybos etapuose vertintinos posistemio charakteristikos infrastruktūros posistemiui skirtoje E.1 lentelėje ir geležinkelių riedmenų posistemiui skirtoje E.2 lentelėje yra pažymėtos simboliu „X“.

E.1 lentelė

Infrastruktūros posistemio vertinimas (statomo ir tiekiamo kaip vienas objektas)

1

2

3

4

5

Vertinamos charakteristikos

Projektavimo ir tobulinimo etapas

Gamybos etapas

Projekto vertinimas ir (arba) projekto patikra

Statyba, surinkimas, montavimas

Surinkimas (prieš pradedant eksploatuoti

Tinkamumo patvirtinimas eksploatuojant visomis veikimo sąlygomis

4.1.2.2.

Parkavimo vietos, skirtos žmonėms su judėjimo negalia

X

 

X

 

4.1.2.3.

Žmonėms su judėjimo negalia skirti maršrutai

4.1.2.3.1.

Bendrosios nuostatos

X

 

X

 

4.1.2.3.2.

Žmonėms su judėjimo negalia skirtų maršrutų žymėjimas

X

 

X

 

4.1.2.4.

Durys ir įėjimai

X

 

X

 

4.1.2.5.

Grindų paviršiai

X

 

X

 

4.1.2.6.

Permatomos kliūtys

X

 

X

 

4.1.2.7.

Tualetai

X

 

X

 

4.1.2.8.

Baldai ir nepritvirtintos priemonės

X

 

X

 

4.1.2.9.

Bilietų pardavimas, kasa arba automatas, informacijos tarnyba, bilietų komposteravimo prietaisas, turniketai, pagalbos vartotojams vietos

X

 

X

 

4.1.2.10.

Apšvietimas

X

 

X

 

4.1.2.11.

Vaizdinė informacija: ženklų išdėstymas, piktogramos, nuolat atnaujinama informacija

X

 

X

X

4.1.2.12.

Sakytinė informacija

X

 

X

X

4.1.2.13.

Avariniai išėjimai, pranešimo apie pavojų įtaisai

X

 

X

X

4.1.2.14.

Pėsčiųjų tiltų ir požeminių perėjų geometrija

X

 

X

 

4.1.2.15.

Laiptai

X

 

X

 

4.1.2.16.

Turėklai

X

 

X

 

4.1.2.17.

Rampos, eskalatoriai, liftai, slenkantys pėsčiųjų takai

X

 

X

 

4.1.2.18.1.

Perono aukštis

X

 

X

 

4.1.2.18.2.

Atstumas nuo perono vertikaliojo paviršiaus iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto

X

 

 

 

4.1.2.18.3

Geležinkelio kelio išdėstymas išilgai peronų

X

 

 

 

4.1.2.19.

Perono plotis ir kraštas

X

 

X

 

4.1.2.20.

Perono galai

X

 

X

 

4.1.2.21.

Pagalbiniai įlaipinimo įtaisai keleiviams, kurie naudojasi neįgaliųjų vežimėliu

X

 

X

 

4.1.2.22.

Vienalygės geležinkelio kelio pervažos stotyse

X

 

X

 


E.2 lentelė

Geležinkelių riedmenų posistemio vertinimas (statomų ir tiekiamų kaip serijiniai produktai)

1

2

3

4

Vertinamos charakteristikos

Projektavimo ir tobulinimo etapas

Gamybos etapas

Projekto vertinimas ir (arba) projekto patikros

Tipo bandymas

Įprastinis bandymas

4.2.2.2.

Sėdynės

4.2.2.2.1

Bendrosios nuostatos

X

X

 

4.2.2.2.1

Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtos sėdimosios vietos

X

X

 

4.2.2.2.2.2.

Viena kryptimi atgręžtos sėdynės

X

X

 

4.2.2.2.3.3

Viena į kitą atgręžtų sėdynių išdėstymas

X

X

 

4.2.2.3.

Vietos neįgaliųjų vežimėliams

X

X

 

4.2.2.4

Durys

4.2.2.4.1.

Bendrosios nuostatos

X

X

 

4.2.2.4.2.

Išorinės durys

X

X

 

4.2.2.4.3.

Vidinės durys

X

X

 

4.2.2.5.

Apšvietimas

 

X

 

4.2.2.6.

Tualetai

4.2.2.6.1.

Bendrosios nuostatos

X

X

 

4.2.2.6.2

Įprastas tualetas

X

X

 

4.2.2.6.3

Universalusis tualetas

X

X

 

4.2.2.7

Vidiniai perėjimai

X

X

 

4.2.2.8.

Keleivių informavimas

4.2.2.8.1.

Bendrosios nuostatos

X

X

 

4.2.2.8.2.

Informacija (ženklai)

X

X

 

4.2.2.8.2.

Informacija (maršruto aprašymas ir vietų rezervavimas)

X

X

 

4.2.2.9.

Aukščio skirtumai

X

X

 

4.2.2.10.

Turėklai

X

X

 

4.2.2.11.

Miegamosios vietos, tinkamos neįgaliesiems su vežimėliu

X

X

 

4.2.2.12

Laiptelių padėtis, kad būtų galima įvažiuoti ir išvažiuoti transporto priemonėms

4.2.2.12.1.

Bendrosios nuostatos

X

 

 

4.2.2.12.2.

Įlipti (išlipti) skirti laipteliai

X

 

 

4.2.2.12.3.5.

Nuleidžiamieji laipteliai

X

X

X

4.2.2.12.3.6.

Kilnojamosios rampos

X

X

 

4.2.2.12.3.7.

Pusiau automatinės rampos

X

X

X

4.2.2.12.3.8.

Tilteliai

X

X

X

4.2.2.12.3.9.

Keltuvai traukinyje

X

X

X

F PRIEDAS

Atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo procedūros

F.1.   Modulių sąrašas

Sąveikos sudedamųjų dalių apibrėžtys

A modulis. Vidinė produkcijos kontrolė

A1 modulis. Vidinė projektavimo kontrolė su produkto patikra

B modulis. Tipo patikra

C modulis. Atitiktis tipui

D modulis. Produkcijos kokybės valdymo sistema

F modulis. Produkto patikra

H1 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema

H2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

V modulis. Tipo tinkamumo patvirtinimas eksploataciniais bandymais (tinkamumas naudoti)

Posistemių moduliai

SB modulis. Tipo patikra

SD modulis. Kokybės valdymo sistema

SF modulis. Produkto patikra

SG modulis. Vieneto patikra

SH2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

Techninės priežiūros priemonių modulis

Atitikties vertinimo procedūros modulis

F.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių moduliai

F.2.1.   A modulis. Vidinė produkcijos kontrolė

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, vykdantis 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomos TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas parengia 3 punkte aprašytus techninius dokumentus.

3.

Techniniai dokumentai leidžia įvertinti, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka šių TSS reikalavimus. Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, pateikiama informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gaminimą ir eksploatavimą. Kiek tai yra svarbu vertinimui, dokumentuose pateikiama:

bendrasis sąveikos sudedamosios dalies aprašymas,

eskizinis projektas ir gamybos informacija, pvz., sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kiti brėžiniai bei schemos,

minėtiems brėžiniams ir gamybos informacijai, sąveikos sudedamosios dalies techninei priežiūrai ir veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (1), su atitinkamais punktais, kurios buvo taikytos išsamiai arba iš dalies,

sprendimų, priimtų, siekiant, kad būtų vykdomi šių TSS reikalavimai, aprašymas, jeigu nebuvo visiškai taikytos Europos specifikacijos,

atliktų projektinių skaičiavimų, patikrinimų ir kt. rezultatai,

bandymo ataskaitos.

4.

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog gaminama sąveikos sudedamoji dalis atitiktų 3 punkte nurodytus techninius dokumentus ir jai taikomų TSS reikalavimus.

5.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia rašytinę sąveikos sudedamosios dalies atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyvą 01/16/EB ir kitas direktyvas, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

nuoroda į šią TSS bei visas kitas taikytinas TSS ir tam tikrais atvejais nuoroda į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

6.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaraciją su techniniais dokumentais laiko 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

7.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

F.2.2.   A1 modulis. Vidinė projektavimo kontrolė su produkcijos patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, prisiimantis 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomų TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas parengia 3 punkte aprašytus techninius dokumentus.

3.

Techniniai dokumentai leidžia įvertinti, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka vertintinus šios TSS reikalavimus.

Techniniuose dokumentuose taip pat pateikiami įrodymai, kad dar prieš įgyvendinant šią TSS patvirtintas sąveikos sudedamosios dalies projektas atitinka TSS ir kad sąveikos sudedamoji dalis buvo eksploatuojama toje pačioje naudojimo srityje.

Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, pateikiama informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gaminimą ir eksploatavimą. Kiek tai yra svarbu vertinimui, dokumentuose pateikiama:

bendras sąveikos sudedamosios dalies ir jo naudojimo sąlygų aprašymas,

eskizinis projektas ir gamybos informacija, pvz., sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kiti brėžiniai bei schemos,

minėtam projektui ir gamybos informacijai, techninei priežiūrai ir sąveikos sudedamosios dalies veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (2), su atitinkamais punktais, kurios buvo taikytos išsamiai arba iš dalies,

sprendimų, priimtų, siekiant, kad būtų vykdomi šių TSS reikalavimai, aprašymas, jeigu nebuvo visiškai taikytos Europos specifikacijos,

atliktų projektinių skaičiavimų, patikrinimų rezultatai,

bandymo ataskaitos.

4.

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog gaminama sąveikos sudedamoji dalis atitiktų 3 punkte nurodytus techninius dokumentus ir jai taikomų TSS reikalavimus.

5.

Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus patikrinimus ir bandymus, kad patikrintų, ar pagamintos sąveikos sudedamosios dalys atitinka tipą, aprašytą 3 punkte nurodytuose techniniuose dokumentuose, ir TSS reikalavimus. Gamintojas (3) gali pasirinkti vieną iš šių procedūrų:

5.1.   Patikrinimas tiriant ir išbandant kiekvieną produktą

5.1.1.

Kiekvienas produktas tikrinamas atskirai, ir atliekami atitinkami bandymai, siekiant nustatyti, ar produktas atitinka techniniuose dokumentuose aprašytą tipą ir jam taikomos TSS reikalavimus. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai.

5.1.2.

Atsižvelgdama į atliktus bandymus notifikuotoji įstaiga parengia rašytinį patvirtintų produktų atitikties sertifikatą.

5.2.   Statistinė patikra

5.2.1.

Gamintojas savo produktus pateikia vienarūšėmis partijomis ir imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesu būtų užtikrintas kiekvienos pagamintos partijos vienarūšiškumas.

5.2.2.

Visos sąveikos sudedamosios dalys pateikiamos patikrai vienodos rūšies produktų siuntomis. Iš kiekvienos siuntos paimama atsitiktinė imtis. Kiekviena imties sąveikos sudedamoji dalis tikrinama atskirai, ir atliekami tinkami bandymai, siekiant užtikrinti, kad produktas atitiktų techniniuose dokumentuose aprašytą tipą bei jam taikomos TSS reikalavimus, ir nustatyti, ar siunta yra priimta ar atmesta. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai.

5.2.3.

Statistinės patikros procedūrai atlikti, atsižvelgiant į vertintinas charakteristikas, kaip nurodyta TSS, naudojami atitinkami elementai (statistinis metodas, imčių ėmimo planas ir t. t.).

5.2.4.

Jeigu produktų siuntos yra priimamos, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į atliktus bandymus, parengia rašytinį atitikties sertifikatą. Visas siuntoje esančias sąveikos sudedamąsias dalis galima pateikti į rinką, išskyrus imties sąveikos sudedamąsias dalis, kurios, kaip buvo nustatyta, neatitinka reikalavimų.

5.2.5.

Jei partija yra atmetama, notifikuotoji įstaiga ar kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kad ji nebūtų pateikta rinkai. Jeigu siuntos dažnai atmetamos, notifikuotoji įstaiga sustabdyti statistinę patikrą.

6.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 01/16/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios (-ių) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS ir visas kitas taikomas TSS bei prireikus atitinkama nuoroda į Europos specifikaciją,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodytinas sertifikatas – tai 5 punkte nurodytas atitikties sertifikatas. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad gavęs prašymą galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus.

7.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaraciją su techniniais dokumentais laiko 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

8.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

F.2.3.   B modulis. Tipo patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad numatomą gaminti produkciją atitinkantis tipas atitinka jam taikomų TSS nuostatas.

2.

Paraišką EB tipo patikrai atlikti pateikia gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas.

Paraiškoje yra:

nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, o jeigu paraišką pateikia įgaliotasis gamintojo atstovas, taip pat to atstovo pavadinimas ir adresas,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai,

3 punkte aprašyti techniniai dokumentai.

Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai pateikia numatomą gaminti produkciją atitinkantį pavyzdį, kuris toliau vadinamas „tipu“. Tipas gali apimti kelias sąveikos sudedamosios dalies versijas, jeigu versijų skirtumai neturi įtakos TSS nuostatoms.

Notifikuotoji įstaiga gali prašyti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai įvykdyti.

Jeigu taikant tipo patikros procedūrą nebūtina atlikti tipo bandymus ir jeigu tipas yra pakankamai aiškiai apibūdintas techniniuose dokumentuose, kaip aprašyta 3 punkte, notifikuotoji įstaiga sutinka, kad pavyzdžiai jai nebūtų pateikiami.

3.

Techniniai dokumentai leidžia įvertinti, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka šios TSS reikalavimus. Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, pateikiama informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gaminimą ir eksploatavimą.

Techniniuose dokumentuose pateikiama:

bendrasis tipo aprašymas,

eskizinis projektas ir gamybos informacija, pvz., sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kiti brėžiniai bei schemos,

minėtiems brėžiniams ir gamybos informacijai, techninei priežiūrai ir sąveikos sudedamosios dalies veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

sąveikos sudedamosios dalies integravimo į jos sistemos terpę (mazgą, agregatą, posistemį) sąlygos ir būtinos sąsajos sąlygos,

sąveikos sudedamosios dalies naudojimo ir techninės priežiūros sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimas, dilimo ribos ir t. t.),

techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (4), su atitinkamais punktais, kurios buvo taikytos išsamiai arba iš dalies,

sprendimų, priimtų, siekiant, kad būtų vykdomi TSS reikalavimai, aprašymas, jeigu nebuvo visiškai taikytos Europos specifikacijos,

atliktų projektinių skaičiavimų, tyrimų ir kiti rezultatai,

bandymo ataskaitos.

4.

Notifikuotoji įstaiga:

4.1.

nagrinėja techninius dokumentus;

4.2.

tikrina, ar bandymams reikalingas (-i) pavyzdys (-džiai) pagamintas (-i) pagal techninius dokumentus, ir atlieka tipo bandymus arba pasirūpina, kad jie būtų atlikti pagal TSS nuostatas ir (arba) atitinkamą Europos specifikaciją;

4.3.

jeigu pagal TSS būtina patikrinti projektą, nagrinėja projektavimo metodus, priemones ir rezultatus, kad įvertintų, ar jie gali atitikti sąveikos sudedamajai daliai taikomus atitikties reikalavimus užbaigus projektavimo procesą;

4.4.

jeigu pagal TSS būtina nagrinėti gamybos procesą, tikrina sąveikos sudedamosios dalies gamybos procesą, kad įvertintų jo indėlį užtikrinant produkto atitiktį, ir (arba) tikrina vertinimą, kurį baigęs projektavimą atlieka gamintojas;

4.5.

nustato elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas bei elementus, suprojektuotus ne pagal atitinkamas tų Europos specifikacijų nuostatas;

4.6.

pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus atitinkamai nagrinėja arba pasirūpina, kad būtų išnagrinėta, ir atlieka privalomus bandymus ar pasirūpina, jog jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu gamintojas nusprendė taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, ar jos iš tiesų buvo taikomos;

4.7.

pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus atitinkamai nagrinėja arba pasirūpina, kad būtų išnagrinėta, ir atlieka privalomus bandymus ar pasirūpina, jog jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu nebuvo taikomos atitinkamos Europos specifikacijos, gamintojo pasirinkti sprendimai atitinka TSS reikalavimus;

4.8.

susitaria su pareiškėju dėl vietos, kur bus atlikti tyrimai ir būtini bandymai.

5.

Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga paraiškos pateikėjui išduoda tipo patikros sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tikrinimo išvados, jo galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys.

Sertifikatas galioja ne ilgiau negu penkerius metus.

Prie sertifikato pridedamas svarbių techninių dokumentų dalių sąrašas, o jo kopija laikoma notifikuotojoje įstaigoje.

Jeigu gamintojui arba Bendrijoje įsisteigusiam įgaliotam jo atstovui neišduodamas tipo patikros sertifikatas, notifikuotoji įstaiga pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis.

Numatoma sprendimo apskundimo tvarka.

6.

Pareiškėjas tipo patikros sertifikato techninius dokumentus saugančiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus patvirtinto produkto pakeitimus, kurie galėtų turėti įtakos TSS reikalavimų bei privalomų produkto naudojimo sąlygų laikymuisi. Tokiais atvejais EB tipo patikros sertifikatą išdavusi notifikuotoji įstaiga sąveikos sudedamajai daliai išduoda papildomą patvirtinimą. Tokiu atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tas patikras ir bandymus, kurie yra svarbūs ir būtini pakeitimams. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas išduodant pirmojo EB tipo patikros sertifikato papildymą arba pirmąjį sertifikatą paskelbus netekusiu galios išduodamas naujas sertifikatas.

7.

Jeigu pagal 6 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, pateikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodyta 5 punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti dar kartą.

8.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms suteikia informaciją apie išduotus, panaikintus ar atsisakytus išduoti tipo patikros sertifikatus ir papildymus.

9.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų tipo patikros sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Kitoms notifikuotosioms įstaigoms leidžiama susipažinti su sertifikatų priedais (žr. 5 punktą).

10.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs gamintojo įgaliotasis atstovas EB tipo patikros sertifikatus ir jų papildymus kartu su techniniais dokumentais laiko dešimt metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

F.2.4.   C modulis. Atitiktis tipui

1.

Šiame modulyje aprašoma ta procedūros dalis, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jai taikomų TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog sąveikos sudedamoji dalis atitiktų EB patikros sertifikate aprašomą tipą ir jai taikomus TSS reikalavimus.

3.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir pridedami dokumentai pasirašomi, ir juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, bei joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyvą 01/16/EB ir kitas direktyvas, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios (-ių) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai) bei EB patikros sertifikato (ir jo papildymų) data ir sertifikato galiojimo trukmė bei to galiojimo sąlygos,

nuoroda į šias TSS ir visas kitas taikytinas TSS bei tam tikrais atvejais nuoroda į Europos specifikacijas (5),

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

4.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją laiko 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

5.

Jeigu pagal TSS, be EB atitikties deklaracijos, būtina sąveikos sudedamosios dalies EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai gamintojas ją išduoda pagal V modulio sąlygas.

F.2.5.   D modulis. Produkcijos kokybės valdymo sistema

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria 2 punkte apibrėžtus įpareigojimus vykdantis gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jai taikomus TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas gamybai ir galutinio produkto patikrai bei bandymui taiko patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, ir jam taikomas stebėjimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.

Kokybės valdymo sistema

3.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą.

Paraiškoje yra:

visa reikiama informacija apie produkto kategoriją, atitinkančią numatomą sąveikos sudedamąją dalį,

kokybės valdymo sistemos dokumentai,

patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir tipo patikros sertifikato, išduoto užbaigus B modulyje nurodytą tipo patikros procedūrą, kopija,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai.

3.2.

Kokybės valdymo sistema užtikrinama, kad sąveikos sudedamosios dalys atitiktų tipo patikros sertifikate aprašomą tipą ir joms taikomų TSS reikalavimus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Remiantis kokybės valdymo sistemos dokumentais galima nuosekliai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Joje pirmiausia tinkamai aprašoma:

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

administracijos pareigos ir įgaliojimai užtikrinti produkto kokybę,

gamybos, kokybės kontrolės bei kokybės valdymo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurios bus taikomos,

patikros, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, jos metu bei ją baigus, ir jų dažnumas,

kokybės duomenų įrašai, pvz., patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.,

priemonės, skirtos stebėti, ar pasiekiama reikiama produkto kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės valdymo sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga vertina kokybės valdymo sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas pagal standartą EN ISO 9001-2000 yra įdiegęs gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes.

Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į ją atsižvelgia atlikdama vertinimą.

Audito patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią produkto kategoriją, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus pagal patvirtintą kokybės valdymo sistemą ir prižiūrėti ją taip, kad ji toliau tinkama ir veiksminga.

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai institucijai praneša apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

4.

Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų.

4.2.

Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas leidžia jai patekti į gamybos, tikrinimo ir bandymo bei sandėliavimo vietas ir pateikia jai visą reikiamą informaciją, ypač:

kokybės valdymo sistemos dokumentus,

kokybės duomenų įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitas ir kt.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, siekdama įsitikinti, kad gamintojas prižiūri ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą.

Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.

Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į ją atsižvelgia.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali apsilankyti pas gamintoją iš anksto nepranešusi. Prireikus apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti bandymus ar prašyti juos atlikti, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Notifikuotoji įstaiga gamintojui pateikia apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo ataskaitą.

5.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų kopijas.

6.

Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos laiko ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:

3.1 punkto antrojoje įtraukoje nurodytais dokumentais,

3.4 punkto antrojoje pastraipoje nurodytais pakeitimais,

3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 bei 4.4. punktuose nurodytais notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis.

7.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 01/16/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios (-ių) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS ir visas kitas taikomas TSS bei prireikus atitinkama nuoroda į Europos specifikaciją (6),

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodomi šie sertifikatai:

3 punkte nurodytas kokybės valdymo sistemos patvirtinimas,

tipo patikros sertifikatas ir jo papildymai.

8.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją laiko 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

9.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

F.2.6.   F modulis. Produkto patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas patikrina ir patvirtina, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis, kuriai taikomos 3 punkto nuostatos, atitinka EB tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jai taikomos TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrinta, jog sąveikos sudedamoji dalis atitiktų patikros sertifikate aprašomą tipą ir jai taikomus TSS reikalavimus.

3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus tikrinimus ir bandymus, siekdamas patikrinti sąveikos sudedamosios dalies atitiktį tipui, kaip aprašyta EB tipo patikros sertifikate, ir TSS reikalavimams. Gamintojas (7) gali pasirinkti kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 4 punkte, arba sąveikos sudedamųjų dalių tikrinimą ir bandymą pagal statistinius duomenis, kaip nurodyta 5 punkte.

4.   Patikra kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies tikrinimu ir bandymu

4.1.

Kiekvienas produktas tikrinamas atskirai, ir atliekami atitinkami bandymai, siekiant nustatyti, ar produktas atitinka techniniuose dokumentuose aprašytą tipą ir jam taikomos TSS reikalavimus. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos (8) arba lygiaverčiai bandymai.

4.2.

Atsižvelgdama į atliktus bandymus notifikuotoji įstaiga parengia rašytinį patvirtintų produktų atitikties sertifikatą.

4.3.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad gavęs prašymą galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus.

5.   Statistinė patikra

5.1.

Gamintojas savo sąveikos sudedamąsias dalis pateikia vienodos rūšies produktų siuntomis ir imasi visų būtinų priemonių, siekdamas, kad gamybos procesu būtų užtikrintas kiekvienos pagamintos partijos vienarūšiškumas.

5.2.

Visos sąveikos sudedamosios dalys pateikiamos patikrai vienodos rūšies siuntomis. Iš kiekvienos siuntos paimama atsitiktinė imtis. Kiekviena imties sąveikos sudedamoji dalis tikrinama atskirai, ir atliekami tinkami bandymai, siekiant užtikrinti, kad produktas atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą bei jam taikomos TSS reikalavimus, ir nustatyti, ar siunta yra priimta ar atmesta. Jei bandymas neaprašytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai.

5.3.

Statistinės patikros procedūrai atlikti, atsižvelgiant į vertintinas charakteristikas, kaip nurodyta TSS, naudojami atitinkami elementai (statistinis metodas, imčių ėmimo planas ir t. t.).

5.4.

Jeigu produktų siuntos yra priimamos, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į atliktus bandymus, parengia rašytinį atitikties sertifikatą. Visas siuntoje esančias sąveikos sudedamąsias dalis galima pateikti į rinką, išskyrus imties sąveikos sudedamąsias dalis, kurios, kaip buvo nustatyta, neatitinka reikalavimų.

Jei partija yra atmetama, notifikuotoji įstaiga ar kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kad ji nebūtų pateikta rinkai. Jeigu siuntos dažnai atmetamos, notifikuotoji įstaiga gali sustabdyti statistinę patikrą.

5.5.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad gavęs prašymą jis galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus.

6.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 01/16/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios (-ių) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS ir visas kitas taikomas TSS bei prireikus atitinkama nuoroda į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodomi šie sertifikatai:

tipo patikros sertifikatas ir jo papildymai,

4 arba 5 punktuose nurodytas atitikties sertifikatas.

7.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją laiko 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

8.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

F.2.7.   H1 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas, vykdantis 2 punkte nustatytus įpareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomų TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas projektui, gamybai ir galutinio produkto patikrai ir bandymui taiko patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, ir jam taikoma priežiūra, kaip nurodyta 4 punkte.

3.   Kokybės valdymo sistema

3.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą.

Paraiškoje yra:

visa reikiama informacija apie produkto kategoriją, atitinkančią numatomą sąveikos sudedamąją dalį,

kokybės valdymo sistemos dokumentai,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai,

3.2.

Kokybės valdymo sistema užtikrina, kad sąveikos sudedamoji dalis atitiktų jai taikomų TSS reikalavimus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, pvz., kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą.

Joje pirmiausia tinkamai aprašoma:

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

administracijos pareigos ir įgaliojimai projekto ir produkto kokybės atžvilgiu,

techninės projekto specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (9), kurios bus taikomos, ir priemonės, kurios bus taikomos, siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi sąveikos sudedamajai daliai taikomos TSS reikalavimai, jeigu nebus visiškai taikomos Europos specifikacijos,

projekto kontrolės ir tikrinimo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurie bus taikomi projektuojant sąveikos sudedamąsias dalis, susijusias su tam tikra produktų kategorija,

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurie bus taikomi,

patikros, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, jos metu bei ją baigus, ir jų dažnumas,

kokybės duomenų įrašai, pvz., patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.,

priemonės, skirtos stebėti, ar pasiekiama reikiama produkto kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės valdymo sistema.

Kokybės nuostatos ir procedūros pirmiausia taikomos įvairių sąveikos sudedamosios dalies charakteristikų ir darbinių rodiklių vertinimo etapams, pvz. projekto tikrinimo ir vertinimo, gamybos proceso tikrinimo ir vertinimo bei tipo bandymų, kaip nurodyta TSS.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga vertina kokybės valdymo sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji daro prielaidą, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas pagal EN/ISO 9001-2000 standartą įdiegia gamybos, galutinio produkto tikrinimo ir bandymo kokybės sistemą, kurioje atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji skirta, ypatumus.

Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į ją atsižvelgia atlikdama vertinimą.

Audito patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią produkto kategoriją, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus pagal patvirtintą kokybės valdymo sistemą ir prižiūrėti ją taip, kad ji būtų tinkama ir veiksminga.

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai institucijai praneša apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

4.   Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų.

4.2.

Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas leidžia jai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir pateikia jai visą būtiną informaciją, ypač įskaitant:

kokybės valdymo sistemos dokumentus,

kokybės valdymo sistemos projektinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų rezultatus ir t. t.,

kokybės valdymo sistemos gamybinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitas ir t. t.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito patikrinimo ataskaitą. Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į tai atsižvelgia.

Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus pas gamintoją, Prireikus apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, gali pati atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti. Ji gamintojui ji pateikia apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo ataskaitą.

5.

Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos laiko ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:

3.1 punkto antros pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytais dokumentais,

3.4 punkto antrojoje pastraipoje nurodytais pakeitimais,

3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 bei 4.4. punktuose nurodytais notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis.

6.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų ir papildomų patvirtinimų kopijas.

7.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 01/16/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač jos naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios (-ių) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS bei visas kitas taikytinas TSS ir tam tikrais atvejais į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodytinas sertifikatas yra toks:

3 punkte nurodyti kokybės valdymo sistemos patvirtinimai.

8.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją laiko 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

9.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

F.2.8.   H2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria notifikuotoji įstaiga atlieka sąveikos sudedamosios dalies projekto tyrimą ir kuria 2 punkte apibrėžtus įpareigojimus vykdantis gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, užtikrina ir pareiškia, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka Direktyvos 96/48/EB bei jai taikomus TSS reikalavimus.

2.

Gamintojas projekto, gamybos ir galutinio produkto patikrai ir bandymui naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, ir jam yra taikoma priežiūra, kaip nurodyta 4 punkte.

3.   Kokybės valdymo sistema

3.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą.

Paraiškoje yra:

visa reikiama informacija apie produkto kategoriją, atitinkančią numatomą sąveikos sudedamąją dalį,

kokybės valdymo sistemos dokumentai,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai,

3.2.

Kokybės valdymo sistema užtikrina, kad sąveikos sudedamoji dalis atitiktų jai taikomus TSS reikalavimus. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, pvz. kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą.

Joje pirmiausia tinkamai aprašoma:

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

administracijos pareigos ir įgaliojimai užtikrinti projekto ir produkto kokybę,

techninės projektavimo specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (10), kurios bus taikomos ir, jei Europos specifikacijos nebus taikomos išsamiai, priemonės, kuriomis bus užtikrinta, kad TSS reikalavimai, taikomi sąveikos sudedamajai daliai, bus įvykdyti,

projekto kontrolės ir projekto tikrinimo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurios bus taikomos projektuojant sąveikos sudedamąsias dalis, taikomas įtrauktai produktų kategorijai,

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurios bus taikomos,

patikros, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, jos metu bei ją baigus, ir jų dažnumas,

kokybės duomenų įrašai, tokie kaip patikrinimo ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.,

priemonės, skirtos stebėti, ar pasiekiama reikiama produkto kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės valdymo sistema.

Kokybės nuostatos ir procedūros pirmiausia taikomos įvairių sąveikos sudedamosios dalies charakteristikų ir darbinių rodiklių vertinimo etapams, pvz. projekto tikrinimo ir vertinimo, gamybos proceso tikrinimo ir vertinimo bei tipo bandymų, kaip nurodyta TSS.

3.3.

Notifikuotoji vertina kokybės valdymo sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas pagal standartą EN ISO 9001-2000 yra įdiegęs projekto, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes.

Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą

Audito patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią produkto kategoriją, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės valdymo sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema veiktų tinkamai ir veiksmingai.

Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai institucijai praneša apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

4.

Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų.

4.2.

Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas leidžia jai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir pateikia jai visą būtiną informaciją, įskaitant:

kokybės valdymo sistemos dokumentus,

kokybės valdymo sistemos projektinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų rezultatus ir t. t.,

kokybės valdymo sistemos gamybinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitas ir t. t.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, siekdama įsitikinti, kad gamintojas išlaiko ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą. Jei gamintojas taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, vykdydama priežiūrą notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia.

Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus pas gamintoją. Prireikus apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, gali pati atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti. Ji gamintojui ji pateikia apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo ataskaitą.

5.

Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos laiko ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:

3.1 punkto antros pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytais dokumentais,

3.4 punkto antroje pastraipoje nurodytais pakeitimais,

3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 bei 4.4. punktuose nurodytais notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis.

6.   Projekto patikra

6.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti sąveikos sudedamosios dalies projekto patikrą.

6.2.

Paraiška leidžia suprasti sąveikos sudedamosios dalies projektą, gamybą, techninę priežiūrą bei veikimą ir įvertinti atitiktį TSS reikalavimams.

Joje yra:

bendras tipo aprašymas,

techninės projekto specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas, su atitinkamais punktais, kurios buvo taikytos išsamiai arba iš dalies,

būtini patvirtinantieji jų pakankamumo įrodymai, ypač jeigu Europos specifikacijos ir atitinkami punktai nebuvo taikomi,

bandymų programa,

sąveikos sudedamosios dalies integravimo į jos sistemos terpę (mazgą, agregatą, posistemį) sąlygos ir būtinos sąsajos sąlygos,

sąveikos sudedamosios dalies naudojimo ir techninės priežiūros sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimas, dilimo ribos ir t. t.),

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai.

6.3.

Pareiškėjas pateikia bandymų rezultatus (11), prireikus įskaitant tipo bandymų, atliktų jo tinkamoje laboratorijoje arba jo vardu.

6.4.

Notifikuotoji įstaiga nagrinėja paraišką ir įvertina bandymų rezultatus. Jeigu projektas atitinka jam taikomos TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda EB projekto patikros sertifikatą. Sertifikate pateikiamos patikrinimo išvados, jo galiojimo sąlygos, patvirtinto projekto tapatybei nustatyti būtini duomenys ir prireikus produkto veikimo aprašymas.

Sertifikatas galioja ne ilgiau negu penkerius metus.

6.5.

Pareiškėjas EB projekto patikros sertifikatą išdavusiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus patvirtinto projekto pakeitimus, jeigu jie galėtų turėti įtakos TSS reikalavimų bei privalomų sąveikos sudedamosios dalies naudojimo sąlygų laikymuisi. Tokiais atvejais iš EB projekto patikros sertifikatą išdavusios notifikuotosios įstaigos gaunamas papildomas sąveikos sudedamosios dalies patvirtinimas. Tuo atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tikrinimus ir bandymus, kurie pakeitimams yra svarbūs ir būtini. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas išduodant pirminio EB projekto patikros sertifikato papildymą.

6.6.

Jeigu pagal 6.4 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, pateikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodyta 6.3. punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti dar kartą.

7.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir EB projekto patikros sertifikatus.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti šių dokumentų kopijas:

išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų ir papildomų patvirtinimų, bei

išduotų EB projekto patikros sertifikatų ir papildymų,

8.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB atitikties deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 01/16/EB ir kitos direktyvos, kurios gali būti taikomos sąveikos sudedamajai daliai),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

procedūros (modulio), kuri taikoma atitikčiai nustatyti, aprašymas,

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikoma atitikčiai nustatyti, dalyvavusios (-ių) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai) bei sertifikatų data ir galiojimo trukmė bei sąlygos,

nuoroda į šią TSS bei visas kitas taikytinas TSS ir tam tikrais atvejais nuoroda į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

Nurodomi šie sertifikatai:

3 bei 4 punktuose nurodyti kokybės valdymo sistemos patvirtinimas ir priežiūros ataskaitos,

EB projekto patikros sertifikatas ir jo papildymai.

9.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją laiko 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

10.

Jeigu pagal TSS, be sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracijos, būtina EB tinkamumo naudoti deklaracija, ji pridedama, kai ją pagal V modulio sąlygas išduoda gamintojas.

F.2.9.   V modulis. Tipo tinkamumo patvirtinimas eksploataciniais bandymais (tinkamumas naudoti)

1.

Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad numatytos produkcijos tipinis pavyzdys atitinka jam taikomų TSS tinkamumo naudoti nuostatas pagal tipo tinkamumo patvirtinimą, įrodytą eksploataciniais bandymais (12)

2.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką eksploataciniais bandymais atlikti tipo tinkamumo patvirtinimą.

Paraiškoje yra:

gamintojo pavadinimas, adresas ir, jei paraišką pateikia įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas,

rašytinis pareiškimas, kad tokia pat paraiška nebuvo pateikta kitai notifikuotajai įstaigai,

3 punkte aprašyti techniniai dokumentai,

4 punkte aprašyta tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programa,

įmonės (-ių) (infrastruktūros valdytojai ir (arba) geležinkelio įmonės), su kuria (-iomis) pareiškėjas susitarė, kad ji (jos) dalyvaus atliekant tinkamumo naudoti vertinimą eksploataciniais bandymais:

eksploatuos naudojamą sąveikos sudedamąją dalį,

stebės elgseną eksploatacijos metu,

pateiks eksploatacinių bandymų ataskaitą,

pavadinimas ir adresas, įmonės, kuri eksploataciniams bandymams atlikti būtiną laiką arba kol bus nuvažiuotas tam tikras atstumas atliks sąveikos sudedamosios dalies techninę priežiūrą, pavadinimas ir adresas,

sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracija, ir

EB tipo patikros sertifikatas, jeigu pagal TSS reikalaujamas B modulis,

EB projekto patikros sertifikatas, jei pagal TSS reikalaujamas H2 modulis.

Pareiškėjas įmonei (-ėms), kuri (-ios) eksploatuos naudojamą sąveikos sudedamąją dalį, pateikia numatomos produkcijos tipinį pavyzdį arba pakankamą kiekį tų pavyzdžių (toliau – tipas). Tipas gali apimti kelias sąveikos sudedamosios dalies versijas, jeigu visiems versijų skirtumams taikomos EB atitikties deklaracijos ir pirmiau minėti sertifikatai.

Notifikuotoji įstaiga gali prašyti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia, kad būtų galima atlikti tinkamumo patvirtinimą eksploataciniais bandymais.

3.

Techniniai dokumentai leidžia nustatyti, ar produktas atitinka TSS reikalavimus. Šiuose dokumentuose apibūdinamas sąveikos sudedamosios dalies veikimas ir, jeigu tai svarbu vertinimui, taip pat projektas, gaminimas bei techninė priežiūra.

Techniniuose dokumentuose pateikiama:

bendras tipo aprašymas,

techninė specifikacija, pagal kurią vertintini sąveikos sudedamosios dalies darbiniai parametrai ir elgsena eksploatavimo metu (atitinkama TSS ir (arba) Europos specifikacijos su atitinkamais straipsniais,

sąveikos sudedamosios dalies integravimo į jos sistemos terpę (mazgą, agregatą, posistemį) sąlygos ir būtinos sąsajos sąlygos,

sąveikos sudedamosios dalies naudojimo ir techninės priežiūros sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimas, dilimo ribos ir t. t.),

sąveikos sudedamosios dalies projektui, gaminimui ir veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

ir, jei tai yra svarbu vertinimui,

eskizinis projektas ir gaminimo brėžiniai,

atliktų projektinių skaičiavimų ir tikrinimų rezultatai,

bandymo ataskaitos.

Jei TSS nustatoma, kad techniniuose dokumentuose reikia daugiau informacijos, ji pateikiama.

Pridedamas techniniuose dokumentuose nurodytų išsamiai arba iš dalies taikytų Europos specifikacijų sąrašas.

4.

Tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programa apima:

tiriamos sąveikos sudedamosios dalies privalomus darbinius parametrus arba elgseną eksploatavimo metu,

montavimo priemones,

programos trukmę – laiko arba nuotolio požiūriu,

eksploatavimo sąlygas ir numatytą darbinę programą,

techninės priežiūros programą,

specialius eksploatacinius bandymus, jeigu numatyta juos atlikti,

pavyzdžių siuntos dydį, jeigu jų daugiau negu vienas,

patikrinimų programą (patikrinimų pobūdis, kiekis ir dažnumas, dokumentai),

priimtinų defektų kriterijus ir jų poveikį programai,

informaciją, kuri turi būti pateikiama naudojamą sąveikos sudedamąją dalį eksploatuojančios įmonės ataskaitoje (žr. 2 punktą).

5.

Notifikuotoji įstaiga:

5.1.

nagrinėja techninius dokumentus ir tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programą;

5.2.

tikrina, ar tipas atitinka nustatytus reikalavimus ir ar buvo pagamintas pagal techninius dokumentus;

5.3.

tikrina, ar tinkamumo patvirtinimo eksploataciniais bandymais programa yra tinkamai pritaikyta sąveikos sudedamajai daliai nustatytiems darbiniams parametrams ir jos elgsenai eksploatavimo metu įvertinti;

5.4.

su pareiškėju susitaria dėl programos ir vietos, kurioje bus atliekami patikrinimai ir būtini bandymai, bei įstaigos, turėsiančios atlikti bandymus (notifikuotoji įstaiga arba kita kompetentinga laboratorija),

5.5.

stebi ir tikrina naudojamos sąveikos sudedamosios dalies eksploatavimą, veikimą ir techninę priežiūrą;

5.6.

vertina ataskaitą, kurią pateikia sąveikos sudedamąją dalį eksploatuojanti įmonė (-ės) (infrastruktūros valdytojai ir (arba) geležinkelio įmonės), ir visus kitus dokumentus bei informaciją, surinktą taikant procedūrą (bandymų ataskaitos, techninės priežiūros patirtis ir t. t.);

5.7.

vertina, ar elgsena eksploatavimo metu atitinka TSS reikalavimus.

6.

Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga paraiškos pateikėjui išduoda tinkamumo naudoti sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tinkamumo patvirtinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys.

Sertifikatas galioja ne ilgiau negu penkerius metus.

Prie sertifikato pridedamas techninių dokumentų atitinkamų dalių sąrašas, o jo kopiją laiko notifikuotoji įstaiga.

Jeigu pareiškėjui neišduodamas tinkamumo naudoti sertifikatas, notifikuotoji įstaiga nurodo išsamias tokio sprendimo priežastis.

Numatoma sprendimo apskundimo tvarka.

7.

Pareiškėjas tinkamumo naudoti sertifikato techninius dokumentus saugančiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus patvirtinto produkto pakeitimus, kuriems būtinas papildomas patvirtinimas, jeigu jie galėtų turėti įtakos tinkamumui naudoti bei privalomų produkto naudojimo sąlygų laikymuisi. Šiuo atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tikrinimus ir bandymus, kurie pakeitimams yra svarbūs ir būtini. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas išduodant tinkamumo naudoti pirminio sertifikato papildymą arba, pirmąjį sertifikatą paskelbus netekusiu galios, išduodamas naujas sertifikatas.

8.

Jeigu pagal 7 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, pateikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodyta 6 punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti dar kartą.

9.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti EB tipo patikros sertifikatus.

10.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų tinkamumo naudoti sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi būti leidžiama susipažinti su sertifikatų papildymais.

11.

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai parengia EB tinkamumo naudoti deklaraciją.

Šioje deklaracijoje pateikiama bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. EB tinkamumo naudoti deklaracija ir prie jos pridėti dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data.

Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama:

nuorodos į direktyvą (Direktyva 01/16/EB),

gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas firmos pavadinimas ir visas adresas bei, jei tai yra įgaliotasis atstovas, taip pat nurodomas gamintojo ar surinkėjo firmos pavadinimas),

sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir t. t.),

visi atitinkami aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis, ypač tos dalies naudojimo sąlygos,

procedūroje, kuri buvo taikyta, kad būtų nustatytas tinkamumas naudoti, dalyvavusios (-ių) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai) bei tinkamumo naudoti sertifikato data ir sertifikato galiojimo trukmė bei to galiojimo sąlygos,

nuoroda į šias TSS ir visas kitas taikytinas TSS bei, tam tikrais atvejais, nuoroda į Europos specifikacijas,

pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

12.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją laiko 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos.

Jeigu gamintojas ir jo įgaliotasis atstovas įsisteigę ne Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką.

F.3.   Posistemių EB patikros moduliai.

F.3.1.   SB modulis. Tipo patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jos įgaliotojo atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros arba riedmenų posistemis, atitinkantis numatomą gaminti produkciją,

atitinka šią TSS ir kitas taikomas TSS, kurios rodo, kad buvo įvykdyti Direktyvos 01/16/EB pagrindiniai reikalavimai (13),

atitinka kitus atsižvelgiant į Sutartį parengtus teisės aktus.

Šiame modulyje nustatyta tipo patikra galėtų susidėti iš konkrečių vertinimo etapų: projekto nagrinėjimo, tipo bandymo arba gamybos proceso nagrinėjimo, kurie yra nurodyti atitinkamoje TSS.

2.

Perkančioji organizacija (14) pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant tipo patikrinimą).

Tokioje paraiškoje pateikiama:

perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas,

3 punkte aprašyti techniniai dokumentai.

3.

Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai pateikia numatomą gaminti produkciją atitinkančio posistemio (15) pavyzdį (toliau – tipas).

Tipas gali apimti kelias posistemio versijas, jeigu versijų skirtumai neturi įtakos TSS nuostatoms.

Notifikuotoji įstaiga gali prašyti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai įvykdyti.

Jeigu to reikia specialiam bandymui arba tikrinimo metodams ir jeigu tai nustatyta TSS arba TSS nurodytoje Europos specifikacijoje (16), taip pat pateikiamas (-i) agregato mazgo arba agregato pavyzdys arba pavyzdžiai ar iš anksto surinkto posistemio pavyzdys.

Iš techninių dokumentų ir pavyzdžio (-ių) galima suprasti posistemio projektą, kaip jis gaminamas, montuojamas, kaip atliekama jo techninė priežiūra ir kaip jis eksploatuojamas, ir įvertinti, ar yra laikomasi TSS nuostatų.

Techniniuose dokumentuose pateikiama:

bendras posistemio aprašymas, bendras projektas ir struktūra,

infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

eskizinis projektas ir gamybos informacija, pavyzdžiui, sudedamųjų dalių, agregato mazgų, agregatų, grandinių ir kiti brėžiniai bei schemos,

posistemio projekto ir gamybos informacijai, techninei priežiūrai ir eksploatacijai suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

taikytos techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas,

būtini pirma nurodytų specifikacijų pakankamumo papildomi įrodymai, ypač jeigu nevisiškai buvo taikomos Europos specifikacijos ir atitinkami punktai,

posistemyje naudotinų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų kopijos ir visos direktyvos VI priede nurodytos būtinos dalys,

atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

techniniai posistemio gamybos ir surinkimo dokumentai,

posistemį projektuojančių, gaminančių, surenkančių ir montuojančių gamintojų sąrašas,

posistemio naudojimo sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimai, dilimo ribos ir t. t.),

techninės priežiūros sąlygos ir posistemio techninės priežiūros techniniai dokumentai,

techniniai reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta posistemio gamybos, techninės priežiūros arba eksploatavimo metu,

atliktų projektinių skaičiavimų, tikrinimų rezultatai ir t. t.,

bandymo ataskaitos.

Jei TSS nustatoma, kad techniniuose dokumentuose reikia daugiau informacijos, ji pateikiama.

4.

Notifikuotoji įstaiga:

4.1.

nagrinėja techninius dokumentus;

4.2.

tikrina, ar posistemio pavyzdys (-džiai) arba agregatai ar agregato mazgai buvo pagaminti pagal techninius dokumentus, ir atlieka tipo bandymus arba pasirūpina, kad jie būtų atlikti pagal TSS nuostatas ir atitinkamas Europos specifikacijas. Gamyba tikrinama taikant atitinkamą vertinimo modulį;

4.3.

jeigu pagal TSS būtina patikrinti ir įvertinti projektą, nagrinėja projektavimo metodus, priemones ir rezultatus, kad būtų galima įvertinti, ar baigus projektavimo procesą jie atitinka posistemiui taikomus atitikties reikalavimus;

4.4.

nustato elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas bei elementus, suprojektuotus ne pagal atitinkamas tų Europos specifikacijų nuostatas;

4.

5 pagal 4.2 ir 4.3 punktus atitinkamai vertina arba pasirūpina, kad tie vertinimai būtų atlikti, ir atlieka privalomus bandymus arba pasirūpina, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu buvo nuspręsta taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, jos buvo taikytos iš tikrųjų;

4.6.

pagal 4.2 ir 4.3 punktus atitinkamai tiria arba pasirūpina, kad tie tyrimai būtų atlikti, ir atlieka privalomus bandymus arba pasirūpina, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu nebuvo taikomos atitinkamos Europos specifikacijos, priimti sprendimai atitinka TSS reikalavimus;

4.7.

susitaria su pareiškėju dėl vietos, kur bus atlikti tyrimai ir būtini bandymai.

5.

Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga paraiškos pateikėjui išduoda tipo patikros sertifikatą. Sertifikate nurodomas perkančiosios organizacijos ir gamintojo (-ų) pavadinimas ir adresas, tikrinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys.

Prie sertifikato pridedamas techninės dokumentacijos atitinkamų dalių sąrašas, o jo kopiją laiko notifikuotoji įstaiga.

Jeigu perkančiajai organizacijai tipo patikros sertifikatą atsisakoma išduoti, notifikuotoji įstaiga išsamiai nurodo tokio atsisakymo priežastis.

Numatoma sprendimo apskundimo tvarka.

6.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti tipo patikros sertifikatus.

7.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų tipo patikros sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Su sertifikatų priedais turi būti leidžiama susipažinti kitoms notifikuotosioms įstaigoms.

8.

Perkančioji organizacija per visą posistemio naudojimo laiką su techniniais dokumentais laiko tipo patikros sertifikatų ir jų papildymų kopijas. Jos siunčiamos bet kuriai to paprašiusiai valstybei narei.

9.

Gamybos etapo metu pareiškėjas notifikuotajai įstaigai praneša, kad turi techninius dokumentus, reikalingus visų pakeitimų, kurie gali turėti įtakos atitikčiai TSS reikalavimams arba nustatytoms posistemio naudojimo sąlygoms, tipo patikros sertifikatui. Tokiais atvejais posistemiui gaunamas pildomas patvirtinimas. Tokiu atveju, notifikuotoji įstaiga atlieka tik tas patikras ir bandymus, kurie yra svarbūs ir būtini pakeitimams. Toks papildomas patvirtinimas gali būti suteiktas išduodant pradinio tipo patikros sertifikato papildymą arba naują sertifikatą, panaikinus senąjį.

F.3.2.   SD modulis. Produkcijos kokybės valdymo sistema

1.

Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų posistemis, kuriam notifikuotoji įstaiga jau yra išdavusi tipo patikros sertifikatą:

atitinka šią TSS ir kitas taikytinas TSS, kurios įrodo, kad buvo įvykdyti Direktyvos 01/16/EB pagrindiniai reikalavimai (17),

atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus ir kad

tą posistemį galima pradėti eksploatuoti.

2.

Notifikuotoji įstaiga taiko procedūrą tik tuomet, jei:

prieš vertinimą išduotas posistemio, dėl kurio pateikta paraiška, tipo patikros sertifikatas toliau galioja,

perkančioji organizacija (18) ir pagrindinis dalyvaujantis rangovas vykdo 3 punkte nurodytus įpareigojimus.

Sąvoka „pagrindinis rangovas“ taikoma įmonėms, kurios savo veikla prisideda prie TSS pagrindinių reikalavimų vykdymo. Ji taikoma:

įmonei, atsakingai už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją),

kitoms įmonėms, dalyvaujančioms vykdant tik dalį posistemio projekto (pavyzdžiui, surenkančioms ir montuojančioms posistemį).

Ji netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems komponentus ir sąveikos sudedamąsias dalis.

3.

Jei posistemiui taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, jei jis dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo ir bandymo kokybės valdymo sistemą, kuri prižiūrima taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Jei perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jei perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kuri prižiūrima taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Jei pagrindinis rangovas yra atsakingas už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją), jis bet kuriuo atveju naudoja patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, kuri prižiūrima taip, kaip nurodyta 6 punkte.

4.   EB patikros procedūra

4.1.

Perkančioji organizacija pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant produkcijos kokybės valdymo sistemą), įskaitant kokybės valdymo sistemų priežiūros koordinavimą, kaip nurodyta 5.3 ir 6.5 punktuose. Perkančioji organizacija dalyvaujantiems gamintojams praneša apie savo pasirinkimą ir paraišką.

Iš paraiškos galima suprasti posistemio projektą, kaip jis gaminamas, montuojamas, kaip atliekama jo priežiūra ir eksploatavimas, ir įvertinti atitiktį tipui, kaip aprašyta tipo patikros sertifikate, bei TSS reikalavimams.

4.2.

Paraiškoje yra:

perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas,

patvirtinto tipo techniniai dokumentai, įskaitant tipo patikros sertifikatą, išduotą baigus SB modulyje aprašytą procedūrą,

ir, jei šiuose dokumentuose nėra,

bendras posistemio aprašymas, bendras projektas ir konstrukcija,

taikytos techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (19),

būtini papildomi pirma nurodytų specifikacijų pakankamumo įrodymai, ypač jeigu nevisiškai buvo taikomos Europos specifikacijos ir atitinkami punktai. Šie pakankamumo papildomi įrodymai apima tinkamoje gamintojo laboratorijoje arba jo vardu atliktų bandymų rezultatus,

infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

techniniai posistemio gamybos ir surinkimo dokumentai,

gamybos etapo atitikties kitiems atsižvelgiant į Sutartį parengtiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

posistemyje naudotinų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų kopijos ir visos direktyvos VI priede nurodytos būtinos dalys,

posistemį projektuojančių, gaminančių, surenkančių ir montuojančių gamintojų sąrašas,

įrodymas, kad visiems 5.2 punkte išvardytiems etapams taikomos perkančiosios organizacijos, jei ji dalyvauja, ir (arba) pagrindinio rangovo kokybės valdymo sistemos, ir jų veiksmingumo įrodymai,

nuoroda, kuri notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už tų kokybės valdymo sistemų patvirtinimą ir priežiūrą.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga pirma nagrinėja paraišką dėl tipo patikros galiojimo ir tipo patikros sertifikato.

Jei notifikuotoji įstaiga mano, kad tipo patikros sertifikatas nebegalioja arba nėra tinkamas ir kad būtina nauja tipo patikra, ji pagrindžia savo sprendimą.

5.   Kokybės valdymo sistema

5.1.

Perkančioji organizacija, jeigu ji dalyvauja, ir pagrindinis rangovas, jeigu juo naudojamasi, pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką ir prašyti įvertinti jos (jo) taikomas kokybės valdymo sistemas.

Paraiškoje yra:

visa reikiama informacija apie numatomą posistemį,

kokybės valdymo sistemos dokumentai,

patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir tipo patikros sertifikato, išduoto baigus SB modulyje nurodytą tipo patikros procedūrą, kopija.

Dalyvaujantieji vykdant tik dalį posistemio projekto pateikia informaciją vien apie atitinkamą dalį.

5.2.

Jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą, kokybės valdymo sistemos užtikrinama, kad posistemis apskritai atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir kad tas posistemis apskritai atitiktų TSS reikalavimus. Jei tai yra kiti rangovai, jų kokybės valdymo sistema (-os) užtikrinama, kad atitinkamas jo indėlis į posistemį atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir TSS reikalavimus.

Visi pareiškėjo (-ų) patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, pvz. kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą.

Juose pirmiausia tinkamai aprašomi šie visų pareiškėjų sistemų elementai:

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo būdai, procesai ir sistemingos priemonės, kurios bus taikomos,

patikros, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, surinkimą ir diegimą, jų metu bei juos baigus, ir jų dažnumas,

kokybės duomenų įrašai, pvz., patikrinimo ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.,

ir, jei tai perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą:

administracijos pareigos ir įgaliojimai užtikrinti bendrą posistemio kokybę, visų pirma įskaitant posistemio integravimo.

Tyrimai, bandymai ir tikrinimai apima visus šiuos etapus:

posistemio struktūros, ypač įskaitant su civiline statyba susijusias veiklos rūšis, sudedamųjų dalių surinkimą, galutinį sureguliavimą,

posistemio galutinį išbandymą,

ir, jeigu nurodyta TSS, tinkamumo visomis eksploatavimo sąlygomis patvirtinimą.

5.3.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga nagrinėja, ar visiems 5.2 punkte išvardytiems posistemio etapams taikomi pareiškėjo (-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų) tvirtinimas ir priežiūra yra pakankami ir tinkami (20).

Jei posistemio atitiktis tipo patikros sertifikate aprašytam tipui ir posistemio atitiktis TSS reikalavimams grindžiamos daugiau negu viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja:

ar kokybės valdymo sistemų ryšiai ir sąsajos yra aiškiai pagrįsti dokumentais, ir

ar pakankamai ir deramai nustatytos už viso posistemio atitiktį atsakingos pagrindinio rangovo administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai.

5.4.

5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga vertina kokybės valdymo sistemą ir nustato, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei pareiškėjas pagal standartą EN ISO 9001-2000 yra įdiegęs gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į posistemio, kuriam ji taikoma, ypatybes.

Jei pareiškėjas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą.

Atitinkamam posistemiui konkretus auditas skiriamas atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemį. Tyrėjų grupėje yra bent vienas asmuo, turintis atitinkamos posistemio technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis pareiškėjo patalpose.

Sprendimas pranešamas pareiškėjui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

5.5.

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema veiktų tinkamai ir veiksmingai.

Jie kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus svarbius jos pakeitimus, kurie turės įtakos tam, kaip posistemis atitiks TSS reikalavimus.

Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Savo sprendimą ji praneša pareiškėjui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

6.

Kokybės valdymo sistemos (-ų), už kurią (-ias) atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra

6.1.

Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje (-ose) numatytų įsipareigojimų.

6.2.

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 5.1 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai pateikia visus tam reikalingus dokumentus (arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti), įskaitant posistemio įgyvendinimo planus ir techninius įrašus (tiek, kiek tai siejasi su konkrečiu pareiškėjų indėliu į posistemį), pirmiausia:

kokybės valdymo sistemos dokumentus, įskaitant konkrečias priemones, kurios buvo įgyvendintos, siekiant užtikrinti, kad:

jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą,

pakankamai ir deramai būtų nustatytos už viso posistemio atitiktį atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai.

jei tai pareiškėjas,

kiekvieno pareiškėjo kokybės valdymo sistema būtų tinkamai tvarkoma taip, kad integracija būtų užtikrinta posistemio lygiu,

kokybės valdymo sistemos projektinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų rezultatus ir t. t., kokybės valdymo sistemos gamybinėje dalyje (įskaitant surinkimą ir montavimą) numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitas ir t. t.

6.3.

Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, kad įsitikintų, jog perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas prižiūri bei taiko kokybės sistemą, ir jiems pateikia audito ataskaitą. Jei jie taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia vykdydama priežiūrą.

Audito patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, ir ne mažiau kaip vienas posistemio, kuriam taikoma 8 punkte nurodyta EB patikros procedūra, auditas atliekamas vykdant atitinkamą veiklą (gamyba, surinkimas arba montavimas).

6.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus į atitinkamas pareiškėjo (-ų) vietas. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti išsamius arba dalinius audito patikrinimus ir atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, norėdama patikrinti, jeigu būtina, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Ji pareiškėjui (-ams) pateikia atitinkamai patikrinimo ir audito ataskaitą ir (arba) bandymo ataskaitas.

6.5.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jei ji neprižiūri visos atitinkamos kokybės sistemos (-ų), koordinuoja visų kitų notifikuotųjų įstaigų, kurios yra atsakingos už tą užduotį, vykdomą priežiūrą, kad:

įsitikintų, jog skirtingų su posistemio integracija susijusių kokybės valdymo sistemų sąsajos buvo tinkamai sutvarkytos,

palaikydama ryšį su perkančiąja organizacija, surinktų būtinas sudedamąsias vertinimo dalis, kad būtų garantuotas įvairių kokybės valdymo sistemų nuoseklumas ir bendroji priežiūra.

Užtikrindama koordinavimą atsakinga notifikuotoji įstaiga turi teisę:

gauti visus dokumentus (tvirtinimo ir priežiūros), išduotus kitų notifikuotųjų įstaigų,

dalyvauti atliekant 6.3 punkte numatytus priežiūros audito patikrinimus,

kartu su kitomis notifikuotosiomis įstaigomis inicijuoti 6.4 punkte nurodytus papildomus audito patikrinimus, už kuriuos ji atsakinga.

7.

Kad 5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, auditą ir vykdyti priežiūrą, jai turi būti leidžiama patekti į statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas, sandėliavimo vietas ir tam tikrais atvejais į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, būtina patekti, kad būtų atlikta užduotis, atsižvelgiant į pareiškėjo konkretų indėlį į posistemio projektą.

8.

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 10 metų nuo paskutinio posistemio pagaminimo dienos laiko ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:

5.1 punkto antros pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytais dokumentais,

5.5 punkto antroje pastraipoje nurodytais pakeitimais,

5.4, 5.5 ir 6.4 punktuose nurodytais notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis.

9.

Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į tipo patikrą ir kokybės valdymo sistemos (-ų) patvirtinimą bei priežiūrą, parengia perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją.

EB patikros deklaracija ir su ja pateikiami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija.

10.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninių dokumentų bylos, kuri turi būti pridėta prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninių dokumentų byloje pateikiama bent informacija, nurodyta direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, pirmiausia:

visi būtini posistemio charakteristikas apibūdinantys dokumentai,

posistemyje naudojamų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

EB atitikties deklaracijų ir tam tikrais atvejais EB tinkamumo naudoti deklaracijų, kurios pagal direktyvos 13 straipsnį būtinos pirmiau minėtoms sudedamosioms dalims, kopijos, tam tikrais atvejais prie jų pridedami atitinkami notifikuotųjų įstaigų išduoti dokumentai (sertifikatai, kokybės valdymo sistemos patvirtinimai ir priežiūros dokumentai),

visos su posistemio technine priežiūra, naudojimo sąlygomis ir ribomis susijusios sudedamosios dalys,

visos su aptarnavimo, nuolatinės arba einamosios stebėsenos, derinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis susijusios sudedamosios dalys,

posistemio tipo patikros sertifikatas ir su juo pateikiami techniniai dokumentai, kaip apibrėžta SB modulyje,

atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

notifikuotosios įstaigos išduotas ir jos parašu patvirtintas atitikties sertifikatas, kaip nurodyta 9 punkte, su kuriuo pateikiamos atitinkamos patikros ir (arba) skaičiavimo pastabos, kuriuo patvirtinama, kad projektas atitinka direktyvą bei TSS, ir tam tikrais atvejais nurodomi vykdant veiklą užregistruoti ir nepanaikinti apribojimai. Su sertifikatu taip pat turėtų būti pateikiamos tikrinimo ir audito ataskaitos, parengtos atliekant 6.3 ir 6.4 punktuose nurodytą patikrą, pirmiausia:

infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS.

11.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų kopijas.

12.

Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai pateikiami perkančiajai organizacijai.

Bendrijoje įsisteigusi perkančioji organizacija techninių dokumentų bylos kopiją laiko visą posistemio naudojimo laikotarpį ir trejus metus po jo; ji siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei.

F.3.3.   SF modulis: Produkto patikra

1.

Šiame modulyje aprašyta EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų posistemis, kuriam notifikuotoji įstaiga jau yra išdavusi tipo patikros sertifikatą:

atitinka šią TSS ir kitas taikomas TSS, kurios įrodo, kad buvo įvykdyti Direktyvos 01/16/EB pagrindiniai reikalavimai (21),

atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus

ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti.

2.

Perkančioji organizacija (22) pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti posistemio EB patikrą (atliekant produkto patikrą).

Paraiškoje pateikiama:

perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas,

techniniai dokumentai.

3.

Vykstant tai procedūros daliai, perkančioji organizacija patikrina ir patvirtina, kad atitinkamas posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomus TSS reikalavimus.

Notifikuotoji įstaiga vykdo procedūrą, jei prieš vertinimą išduotas posistemio, dėl kurio pateikiama paraiška, tipo patikros sertifikatas toliau galioja.

4.

Perkančioji organizacija imasi visų būtinų priemonių, kad per gamybos procesą (įskaitant pagrindinio rangovo (23), jeigu juo naudojamasi, atliekamą sąveikos sudedamųjų dalių surinkimą ir integraciją) būtų užtikrinta, jog posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomus TSS reikalavimus.

5.

Iš paraiškos galima suprasti posistemio projektą, kaip jis gaminamas, montuojamas, kaip atliekama jo techninė priežiūra ir kaip jis eksploatuojamas, ir įvertinti, ar posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir ar yra laikomasi TSS reikalavimų.

Paraiškoje yra:

patvirtinto tipo techniniai dokumentai, įskaitant tipo patikros sertifikatą, išduotą baigus SB modulyje aprašytą procedūrą,

ir, jei šiuose dokumentuose nėra,

posistemio bendras aprašymas, bendras projektas ir konstrukcija,

infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

eskizinis projektas ir gamybos informacija, pvz., brėžiniai, sudedamųjų dalių, agregatų, mazgų schemos, grandinės ir t. t.,

techniniai posistemio gamybos ir surinkimo dokumentai,

taikytos techninės projekto specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (24),

būtini pirma nurodytų specifikacijų pakankamumo įrodymai, ypač jeigu nevisiškai buvo taikomos Europos specifikacijos ir atitinkami punktai,

gamybos etapo atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

posistemyje naudotinų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų, kurios būtinos sąveikos sudedamosioms dalims, kopijos ir visos direktyvos VI priede nurodytos būtinos dalys,

posistemį projektuojančių, gaminančių, surenkančių ir montuojančių gamintojų sąrašas.

Jeigu TSS reikalaujama pateikti daugiau techninių dokumentų informacijos, ji pateikiama.

6.

Notifikuotoji įstaiga pirma nagrinėja paraišką dėl tipo patikros galiojimo ir tipo patikros sertifikato.

Jei notifikuotoji įstaiga mano, kad tipo patikros sertifikatas nebegalioja arba nėra tinkamas ir kad būtina naujas tipo patikra, ji pagrindžia savo sprendimą.

Notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus patikras ir bandymus, kad būtų nustatyta, ar posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga nagrinėja ir išbando visus serijinės gamybos posistemius, kaip nurodyta 4 punkte.

7.

Patikra tikrinant ir bandant kiekvieną posistemį (kaip serijinį produktą)

7.1.

Notifikuotoji įstaiga atlieka bandymus, patikras ir tikrinimus, kad užtikrintų serijinės gamybos posistemių atitiktį, kaip numatyta TSS. Patikros, bandymai ir tikrinimai atliekami TSS numatytais etapais.

7.2.

Kiekvienas posistemis (kaip serijinis produktas) nagrinėjamas, bandomas ir tikrinamas atskirai (25), siekiant patikrinti, ar jis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomus TSS reikalavimus. Jei bandymas nėra numatytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai.

8.

Notifikuotoji įstaiga su perkančiąja įmone gali susitarti dėl vietų, kuriose bus atliekami bandymai, ir, kad galutinį posistemio bandymą ir, jeigu tai numatyta TSS, bandymus atlieka arba patvirtinimą visomis eksploatavimo sąlygomis suteikia perkančioji organizacija tiesiogiai prižiūrint ir dalyvaujant notifikuotajai įstaigai.

Kad atliktų bandymą ir patikrą, notifikuotoji įstaiga turi turėti galimybę patekti į gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas ir tam tikrais atvejais į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas užduotims atlikti, kaip numatyta TSS.

9.

Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga parengia perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją.

Šie notifikuotosios įstaigos veiksmai atliekami atsižvelgiant į atliktus visų serijinių produktų tipo patikrą ir bandymus, patikras ir patikrinimus, kaip yra nurodyta 7 punkte, reikalaujama TSS ir (arba) atitinkamoje Europos specifikacijoje.

EB patikros deklaracija ir su ja pateikiami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija.

10.

Notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninių dokumentų bylos, pateikiamos su EB patikros deklaracija, sudarymą. Techninių dokumentų byloje pateikiama bent direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, ypač:

visi būtini posistemio charakteristikas apibūdinantys dokumentai,

infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

posistemyje naudojamų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

EB atitikties ir tam tikrais atvejais EB tinkamumo naudoti deklaracijų, kurios pagal direktyvos 13 straipsnį turi būti išduotos sudedamosioms dalims, kopijos, tam tikrais atvejais prie jų pridedant atitinkamus notifikuotųjų įstaigų išduotus dokumentus (sertifikatus, kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir priežiūros dokumentus),

visos su posistemio technine priežiūra, naudojimo sąlygomis ir ribomis susijusios sudedamosios dalys,

visos su aptarnavimo, nuolatinės arba einamosios stebėsenos, derinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis susijusios sudedamosios dalys,

posistemio tipo patikros sertifikatas ir su juo pateikiami techniniai dokumentai, kaip apibrėžta SB modulyje,

9 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos išduotas ir jos parašu patvirtintas atitikties sertifikatas, su kuriuo pateikiamos atitinkamos skaičiavimo pastabos, kuriuo patvirtinama, kad projektas atitinka direktyvą bei TSS, ir kuriame tam tikrais atvejais nurodomi vykdant veiklą užregistruoti ir nepanaikinti apribojimai. Su sertifikatu prireikus taip pat turėtų būti pateikiamos atliekant patikrą parengtos patikrinimo ir audito ataskaitos.

11.

Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai pateikiami perkančiajai organizacijai.

Perkančioji organizacija techninės dokumentacijos bylos kopiją laiko visą posistemio naudojimo laikotarpį ir trejus metus po jo; ji siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei.

F.3.4.   SG modulis. Vieneto patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų posistemis:

atitinka šią TSS ir kitas taikytinas TSS, kurios įrodo, kad buvo įvykdyti Direktyvos 01/16/EB pagrindiniai reikalavimai (26),

atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus

ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti.

2.

Perkančioji organizacija (27) pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti posistemio EB patikrą (atliekant vieneto patikrą).

Paraiškoje pateikiama:

perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas,

techniniai dokumentai.

3.

Iš techninių dokumentų galima suprasti posistemio projektą, jo gamybą, montavimą ir eksploatavimą bei įvertinti, ar posistemis atitinka direktyvos ir TSS reikalavimus.

Techniniuose dokumentuose pateikiama:

bendras posistemio aprašymas, bendras projektas ir struktūra,

infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

eskizinis projektas ir gamybos informacija, pvz., sudedamųjų dalių, agregato mazgų, agregatų, grandinių ir kiti brėžiniai bei schemos,

posistemio projekto ir gamybos informacijai, techninei priežiūrai ir eksploatacijai suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

taikytos techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (28),

būtini pirma nurodytų specifikacijų pakankamumo įrodymai, ypač jeigu nevisiškai buvo taikomos Europos specifikacijos ir atitinkami punktai,

posistemyje naudotinų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų, kurios būtinos sąveikos sudedamosioms dalims, kopijos ir visos direktyvos VI priede nurodytos būtinos dalys,

atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

techniniai posistemio gamybos ir surinkimo dokumentai,

posistemį projektuojančių, gaminančių, surenkančių ir montuojančių gamintojų sąrašas,

posistemio naudojimo sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimai, dilimo ribos ir t. t.),

techninės priežiūros sąlygos ir posistemio techninės priežiūros techniniai dokumentai,

techniniai reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta posistemio gamybos, techninės priežiūros arba eksploatavimo metu,

atliktų projektinių skaičiavimų, tikrinimų rezultatai ir t. t.,

visi kiti atitinkami techniniai įrodymai, kuriais galima įrodyti, kad ankstesnius patikrinimus arba bandymus sėkmingai panašiomis sąlygomis atliko nepriklausomos ir kompetentingos institucijos

Jeigu TSS yra reikalaujama pateikti daugiau techninių dokumentų informacijos, ji pateikiama.

4.

Notifikuotoji įstaiga nagrinėja paraišką bei techninius dokumentus ir nustato sudedamąsias dalis, kurios buvo suprojektuotos laikantis atitinkamų TSS ir Europos specifikacijų nuostatų ir kurios buvo suprojektuotos nesilaikant atitinkamų pirmiau minėtų Europos specifikacijų nuostatų.

Notifikuotoji įstaiga patikrina posistemį ir nustato, ar buvo atlikti tinkami ir būtini bandymai, siekiant nustatyti, ar atitinkamos Europos specifikacijos iš tiesų buvo taikomos, jei jos buvo pasirinktos, arba ar priimtas sprendimai atitinka TSS reikalavimus, jei atitinkamos Europos specifikacijos nebuvo taikomos.

Patikros, bandymai ir tikrinimai atliekami šiais TSS numatytais etapais:

bendro projekto,

posistemio struktūros, ypač prireikus įskaitant su civiline statyba susijusias veiklos rūšis, sudedamųjų dalių surinkimą, bendrąjį derinimą,

posistemio galutinio išbandymo,

ir, jeigu tai nurodyta TSS, tinkamumo visomis eksploatavimo sąlygomis patvirtinimo.

Notifikuotoji įstaiga gali atsižvelgti į patikrų, tikrinimų arba bandymų, kuriuos sėkmingai panašiomis sąlygomis atliko kitos įstaigos (29) arba pareiškėjas (ar kitas asmuo jo vardu), įrodymus, jei tai yra nurodyta atitinkamoje TSS. Po to notifikuotoji įstaiga priima sprendimą, ar remsis šių tikrinimų arba bandymų rezultatais.

Notifikuotosios įstaigos surinkti įrodymai turi būti tinkami ir pakankami, kad būtų įrodyta atitiktis su TSS reikalavimams ir kad buvo atlikti visi reikiami ir tinkam tikrinimai ir bandymai.

Naudotini įrodymai iš kitų šalių apsvarstomi prieš atliekant bandymus arba tikrinimus, nes notifikuotoji įstaiga gali pageidauti atlikti jų vertinimą, dalyvauti juose arba vertinti juos atliekant.

Tai, kiek remiamasi tokiais kitais įrodymais, pagrindžiama dokumentais įforminama analize, be kita ko, taikant toliau nurodytus veiksnius (30). Šis pagrindimas įtraukiamas į techninių dokumentų bylą.

Visais atvejais galutinė atsakomybė už juos priklauso notifikuotajai įstaigai.

5.

Notifikuotoji įstaiga su perkančiąja įmone gali susitarti dėl vietų, kuriose bus atliekami bandymai, ir, kad galutinį posistemio bandymą ir, jeigu tai numatyta TSS, bandymus atlieka arba patvirtinimą visomis eksploatavimo sąlygomis suteikia perkančioji organizacija tiesiogiai prižiūrint ir dalyvaujant notifikuotajai įstaigai.

6.

Kad atliktų bandymą ir patikrą, notifikuotoji įstaiga turi turėti galimybę patekti į projektavimo vietas, statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas ir tam tikrais atvejais į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas užduotims atlikti, kaip numatyta TSS.

7.

Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į TSS ir (arba) atitinkamose Europos specifikacijose, nurodytus bandymus, patikras ir patikrinimus, parengia perkančiajai organizacijai skirtą EB patikros sertifikatą, o ji parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją.

EB patikros deklaracija ir su ja pateikiami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija.

8.

Notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninių dokumentų bylos, pateikiamos su EB patikros deklaracija, sudarymą. Techninių dokumentų byloje pateikiama bent direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, ypač:

visi būtini posistemio charakteristikas apibūdinantys dokumentai,

posistemyje naudojamų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

EB atitikties ir tam tikrais atvejais EB tinkamumo naudoti deklaracijų, kurios pagal direktyvos 13 straipsnį turi būti išduotos sudedamosioms dalims, kopijos, tam tikrais atvejais prie jų pridedant atitinkamus notifikuotųjų įstaigų išduotus dokumentus (sertifikatus, kokybės valdymo sistemos patvirtinimą ir priežiūros dokumentus),

visos su posistemio technine priežiūra, naudojimo sąlygomis ir ribomis susijusios sudedamosios dalys,

visos su aptarnavimo, nuolatinės arba einamosios stebėsenos, derinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis susijusios sudedamosios dalys,

7 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos išduotas ir jos parašu patvirtintas atitikties sertifikatas, su kuriuo pateikiamos atitinkamos skaičiavimo pastabos, kuriuo patvirtinama, kad projektas atitinka direktyvą bei TSS, ir kuriame tam tikrais atvejais nurodomi vykdant veiklą užregistruoti ir nepanaikinti apribojimai. Su sertifikatu prireikus taip pat turėtų būti pateikiamos atliekant patikrą parengtos patikrinimo ir audito ataskaitos,

atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams (įskaitant sertifikatus) įrodymai,

infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS.

9.

Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai pateikiami perkančiajai organizacijai.

Perkančioji organizacija techninių dokumentų bylos kopiją laiko visą posistemio naudojimo laikotarpį ir trejus metus po jo; ji siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei.

F.3.5.   SH2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

1.

Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų posistemis:

atitinka šią TSS ir kitas taikytinas TSS, kurios įrodo, kad buvo įvykdyti Direktyvos 01/16/EB pagrindiniai reikalavimai (31),

atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti.

2.

Notifikuotoji įstaiga atlieka procedūrą, įskaitant posistemio projekto patikrą, jei perkančioji organizacija (32) ir dalyvaujantis pagrindinis rangovas vykdo 3 punkte nurodytus įsipareigojimus

Sąvoka „pagrindinis rangovas“ taikoma įmonėms, kurios savo veikla prisideda prie TSS pagrindinių reikalavimų vykdymo. Ji taikoma įmonei, kuri:

yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją),

kitoms įmonėms, dalyvaujančioms vykdant tik dalį posistemio projekto (pvz., , projektuojančioms, surenkančioms ir montuojančioms posistemį).

Ji netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems komponentus ir sąveikos sudedamąsias dalis.

3.

Jei posistemiui taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, jei jis dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymo kokybės valdymo sistemą, kuri prižiūrima taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Už visą posistemio projektą atsakingas (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) pagrindinis rangovas bet kuriuo atveju naudoja patvirtintą projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, kuri prižiūrima taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Jei perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jei perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie projektavimo ir (arba) gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Pareiškėjams, kurie dalyvauja tik surenkant ir montuojant posistemį, leidžiama naudoti tik patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo ir bandymų kokybės valdymo sistemą.

4.   EB patikros procedūra

4.1.

Perkančioji organizacija pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikra), įskaitant kokybės valdymo sistemų priežiūros koordinavimą, kaip nurodyta 5.4 ir 6.6 punktuose. Perkančioji organizacija dalyvaujantiems gamintojams praneša apie savo pasirinkimą ir paraišką.

4.2.

Iš paraiškos galima suprasti posistemio projektą, kaip jis gaminamas, surenkamas, montuojamas, kaip atliekama jo techninė priežiūra ir kaip jis veikia, ir įvertinti, ar yra laikomasi TSS reikalavimų.

Paraiškoje yra:

perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas,

techniniai dokumentai, tarp jų:

bendras posistemio aprašymas, bendras projektas ir struktūra,

taikytos techninės projektavimo specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (33),

būtini pirma nurodytų specifikacijų pakankamumo įrodymai, ypač jeigu ne visiškai buvo taikomos Europos specifikacijos ir atitinkami punktai,

bandymų programa,

infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

techniniai posistemio gamybos ir surinkimo dokumentai,

posistemyje naudotinų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų, su kuriomis turi būti pateikiamos sąveikos sudedamosios dalys, kopijos ir visos direktyvos VI priede nurodytos būtinos dalys,

atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

visų posistemį projektuojančių, gaminančių, surenkančių ir montuojančių gamintojų sąrašas,

posistemio naudojimo sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimai, dilimo ribos ir t. t.),

priežiūros sąlygos ir techniniai posistemio priežiūros dokumentai,

techniniai reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta posistemio gamybos, techninės priežiūros arba eksploatavimo metu,

paaiškinimas, kaip visiems 5.2 punkte išvardytiems etapams taikomi pagrindinio rangovo ir (arba) perkančiosios organizacijos, jei ji dalyvauja, kokybės valdymo sistemos ir jų veiksmingumo įrodymai,

nuoroda, kuri (-ios) notifikuotoji (-osios) įstaiga (-os) yra atsakinga (-os) už tų kokybės valdymo sistemų patvirtinimą ir priežiūrą.

4.3.

Perkančioji organizacija pateikia tinkamoje jos laboratorijoje arba jų vardu atliktų patikrų, tikrinimų ir bandymų rezultatus (34), prireikus įskaitant tipo bandymus.

4.4.

Notifikuotoji įstaiga nagrinėja paraišką dėl projekto patikros ir įvertina bandymų rezultatus. Jeigu projektas atitinka direktyvos ir jam taikomos TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda projekto patikros ataskaitą. Ataskaitoje pateikiamos projekto patikros išvados, jo galiojimo sąlygos, išnagrinėtam projektui identifikuoti būtini duomenys ir tam tikrais atvejais posistemio veikimo aprašymas.

Jei perkančiajai organizacijai projekto patikros ataskaitą atsisakoma išduoti, notifikuotoji įstaiga išsamiai nurodo tokio atsisakymo priežastis.

Numatoma sprendimo apskundimo tvarka.

4.5.

Gamybos etapo metu pareiškėjas notifikuotajai įstaigai praneša, kad turi techninius dokumentus, reikalingus visų pakeitimų, kurie gali turėti įtakos atitikčiai TSS reikalavimams arba nustatytoms posistemio naudojimo sąlygoms, tipo patikros sertifikatui. Tokiais atvejais posistemiui gaunamas pildomas patvirtinimas. Tokiu atveju, notifikuotoji įstaiga atlieka tik tas patikras ir bandymus, kurie yra svarbūs ir būtini pakeitimams. Toks papildomas patvirtinimas gali būti suteiktas išduodant pradinio tipo patikros sertifikato papildymą arba naują sertifikatą, panaikinus senąjį.

5.   Kokybės valdymo sistema

5.1.

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas, jeigu juos naudojamasi, pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką atlikti jų kokybės valdymo sistemų vertinimą.

Paraiškoje yra:

visa reikiama informacija apie numatomą posistemį,

kokybės valdymo sistemos dokumentai.

Dalyvaujantieji vykdant tik dalį projekto informaciją pateikia vien apie atitinkamą dalį.

5.2.

Jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą, kokybės valdymo sistema užtikrinama, kad posistemis apskritai atitiktų TSS reikalavimus.

Jei tai yra kiti rangovai, kokybės sistema (-os) užtikrinama, kad atitinkamas jo indėlis į posistemį atitinka TSS reikalavimus.

Visi pareiškėjų patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai pagrindžiami dokumentais – rašytiniais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, pvz. kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą.

Pirmiausia sistemoje atitinkamai apibūdinami šie punktai:

visų pareiškėjų:

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo būdai, procesai ir sisteminga veikla, kurie bus naudojami ir vykdomi,

tyrimai, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti iki gamybos, surinkimo ir montavimo, jų metu bei juos baigus ir jų atlikimo dažnumas,

kokybės įrašai, tokie kaip patikrinimo ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.,

pagrindinio rangovo, kiek tai siejasi su konkrečiu jo indėliu į posistemio projektą:

techninės projekto specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas, kurios bus taikomos, ir, jeigu šios Europos specifikacijos bus taikomos nevisiškai, priemonės, kuriomis bus užtikrintas posistemiui taikomų TSS reikalavimų vykdymas,

projektavimo kontrolės ir projektavimo patikros būdai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus taikomi projektuojant posistemį,

priemonės, skirtos stebėti, kaip pasiekta reikalaujama projekto ir posistemio kokybė ir ar veiksmingai visuose etapuose, įskaitant gamybos etapą, veikia kokybės valdymo sistemos.

ir perkančiosios organizacijos arba pagrindinio rangovo, atsakingo už visą posistemio projektą:

už viso posistemio kokybę atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai, visų pirma už posistemio integracijos valdymą.

Yra šie tyrimų, bandymų ir tikrinimų etapai:

bendro projekto,

posistemio struktūros, visų pirma įskaitant su civiline statyba susijusią veiklą, sudedamųjų dalių surinkimą, galutinį derinimą,

galutinio posistemio išbandymo,

ir, jeigu tai nurodyta TSS, tinkamumo visomis eksploatavimo sąlygomis patvirtinimo.

5.3.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga nagrinėja, ar visiems 5.2 punkte išvardytiems etapams taikomi pareiškėjo (-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų) (35) tvirtinimas ir priežiūra yra pakankami ir tinkami.

Jeigu posistemio atitiktis TSS reikalavimams grindžiama daugiau negu viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja:

ar kokybės valdymo sistemų ryšiai ir sąsajos aiškiai pagrįsti dokumentais,

ir ar pakankamai ir deramai nustatytos už viso posistemio atitiktį atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai.

5.4.

5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga vertina kokybės valdymo sistemą ir nustato, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei pareiškėjas pagal standartą EN ISO 9001-2000 yra įdiegęs projekto, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes.

Jei pareiškėjas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą.

Atitinkamam posistemiui skiriamas konkretus auditas, atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemį. Tikrintojų grupėje yra bent vienas narys, turintis atitinkamos posistemio technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose.

Sprendimas pranešamas pareiškėjui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

5.5.

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šios sistemos veikimą.

Jie kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai praneša apie visus svarbius jos pakeitimus, kurie turės įtakos tam, kaip posistemis atitiks TSS reikalavimus.

Notifikuotoji įstaiga vertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Sprendimas pranešamas pareiškėjui. Pranešime pateikiamos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl vertinimo.

6.

Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsakinga notifikuotoji įstaiga, priežiūra

6.1.

Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu ji dalyvauja, ir pagrindinis rangovas deramai laikytųsi patvirtintoje (-ose) kokybės valdymo sistemoje (-ose) numatytų įsipareigojimų.

6.2.

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 5.1 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai pateikia visus tam reikalingus dokumentus (arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti), pirmiausia posistemio įgyvendinimo planus ir techninius įrašus (tiek, kiek tai siejasi su konkrečiu pareiškėjo indėliu į posistemį), įskaitant:

kokybės valdymo sistemos dokumentus, įskaitant konkrečias priemones, kurios buvo įgyvendintos, siekiant užtikrinti, kad:

jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą,

būtų pakankamai ir deramai nustatytos už viso posistemio atitiktį atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai.

jei tai pareiškėjas,

kiekvieno pareiškėjo kokybės valdymo sistema būtų tinkamai tvarkoma taip, kad integracija būtų užtikrinta posistemio lygiu,

kokybės valdymo sistemos projektinėje dalyje numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų rezultatus ir t. t.,

kokybės valdymo sistemos gamybinėje dalyje (įskaitant surinkimą ir montavimą) numatytus kokybės duomenų įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitas ir t. t.

6.3.

Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka audito patikrinimus, siekdama įsitikinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas prižiūri ir taiko kokybės valdymo sistemą, bei jiems pateikia audito ataskaitą. Jei jie taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į tai atsižvelgia.

Audito patikrinimai atliekami bent kartą per metus ir iš tų auditų bent vienas atliekamas atitinkamos veiklos vykdymo laiku (projektavimas, gamyba, surinkimas arba montavimas), siekiant, kad posistemiui būtų taikoma 4 punkte nurodyta EB patikros procedūra.

6.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus į 5.2 punkte nurodytas pareiškėjo (-ų) vietas. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti išsamius arba dalinius auditus ir atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, norėdama prireikus patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Ji pareiškėjui (-ams) pateikia atitinkamai patikrinimo ir audito ataskaitą ir (arba) bandymo ataskaitas.

6.5.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jei ji neprižiūri visos atitinkamos (-ų) 5 punkte nurodytos (-ų) kokybės sistemos (-ų), koordinuoja visų kitų notifikuotųjų įstaigų, kurios yra atsakingos už tą užduotį, vykdomą priežiūrą, kad:

įsitikintų, jog skirtingų su posistemio integracija susijusių kokybės valdymo sistemų sąsajos buvo tinkamai sutvarkytos,

palaikydama ryšį su perkančiąja organizacija, surinktų būtinas sudedamąsias vertinimo dalis, kad būtų užtikrintas įvairių kokybės valdymo sistemų nuoseklumas ir bendroji priežiūra.

Užtikrindama koordinavimą, atsakinga notifikuotoji įstaiga turi teisę:

gauti visus dokumentus (tvirtinimo ir priežiūros), išduotus kitos (-ų) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų),

dalyvauti atliekant 5.4 punkte numatytus priežiūros auditus,

savo atsakomybe ir kartu su kita (-omis) notifikuotąja (-osiomis) įstaiga (-omis) pradėti papildomus auditus pagal 5.5 punktą, kartu su kita (-omis) notifikuotąja (-osiomis) įstaiga (-omis) inicijuoti 5.5 punkte nurodytus papildomus audito patikrinimus, už kuriuos ji yra atsakinga.

7.

Kad 5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, auditą ir vykdyti priežiūrą, ji turi turėti galimybę patekti į projektavimo patalpas, statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas, sandėliavimo vietas ir tam tikrais atvejais į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, būtina patekti, kad būtų atlikta užduotis, atsižvelgiant į pareiškėjo konkretų indėlį į posistemio projektą.

8.

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 10 metų nuo paskutinio posistemio pagaminimo dienos laiko ir nacionalinėms institucijoms leidžia susipažinti su:

5.1 punkto antros pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytais dokumentais,

5.4 punkto antroje pastraipoje nurodytais pakeitimais,

5.4, 5.5 bei 6.4 punktuose nurodytais notifikuotosios įstaigos sprendimais ir ataskaitomis.

9.

Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į projekto patikrą ir kokybės valdymo sistemos (-ų) patvirtinimą bei priežiūrą, parengia perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją.

EB patikros deklaracija ir su ja pateikiami dokumentai pasirašomi, juose įrašoma data. Deklaracija surašoma ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai, ir joje pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija.

10.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninės dokumentacijos bylos, kuri pridedama prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninės dokumentacijos byloje yra bent direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, ypač:

visi būtini posistemio charakteristikas apibūdinantys dokumentai,

posistemyje naudojamų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

EB atitikties ir tam tikrais atvejais EB tinkamumo naudoti deklaracijų, kurias pagal direktyvos 13 straipsnį turi būti išduotos sudedamosioms dalims, kopijos, tam tikrais atvejais prie jų pridedant atitinkamus notifikuotųjų įstaigų išduotus dokumentus (sertifikatus, kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir priežiūros dokumentus),

visos su posistemio technine priežiūra, naudojimo sąlygomis ir ribomis susijusios sudedamosios dalys,

visos su aptarnavimo, nuolatinės arba einamojo stebėjimo, derinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis susijusios sudedamosios dalys,

posistemio tipo patikros sertifikatas ir su juo pateikiami techniniai dokumentai, kaip apibrėžta SB modulyje,

9 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos išduotas ir jos parašu patvirtintas atitikties sertifikatas, su kuriuo pateikiamos atitinkamos patikros ir (arba) skaičiavimo pastabos, kuriuo patvirtinama, kad projektas atitinka direktyvą bei TSS, ir kuriame tam tikrais atvejais nurodomi vykdant veiklą užregistruoti ir nepanaikinti apribojimai.

Su sertifikatu prireikus taip pat turėtų būti pateikiamos atliekant patikrą parengtos patikrinimo ir audito ataskaitos,

infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS.

11.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir EB projekto patikros sertifikatus.

Kitos notifikuotosios paprašiusios gali gauti šių dokumentų kopijas:

išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų ir papildomų patvirtinimų, ir

išduotų EB projekto patikros sertifikatų ir jų papildymų.

12.

Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai pateikiami perkančiajai organizacijai.

Perkančioji organizacija techninės dokumentacijos bylos kopiją laiko visą posistemio naudojimo laikotarpį ir trejus metus po jo; ji siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei.

F.4.   Techninės priežiūros priemonių vertinimas: Atitikties vertinimo procedūra

Tai – neišspręstas klausimas.


(1)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(2)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(3)  Prireikus gamintojo nuožiūra konkrečių sudedamųjų dalių atžvilgiu gali būti apribota. Tokiu atveju atitinkamas būtinas sudedamosios dalies sąveikos patikros procesas yra nurodytas TSS (arba jos prieduose).

(4)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(5)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(6)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(7)  Gamintojo nuožiūra gali būti apribota konkrečiose TSS.

(8)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(9)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(10)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(11)  Bandymų rezultatai gali būti pateikti pradedant taikyti arba vėliau.

(12)  Eksploatacinių bandymų metu sąveikos sudedamoji dalis nėra pateikta į rinką.

(13)  Pagrindinius reikalavimus atspindi techniniai parametrai, sąsajos ir eksploatacinių savybių reikalavimai, pateikti TSS 4 skyriuje.

(14)  Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.

(15)  Atitinkamoje TSS dalyje gali būti nustatyti konkretūs tam taikomi reikalavimai.

(16)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(17)  Pagrindinius reikalavimus atspindi techniniai parametrai, sąsajos ir techninių savybių reikalavimai, nustatyti TSS 4 skyriuje.

(18)  Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.

(19)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(20)  Geležinkelių riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga atitinkamame TSS skyriuje nurodytomis sąlygomis gali dalyvauti baigiamajame eksploataciniame lokomotyvų arba traukinių sąstatų bandyme.

(21)  Pagrindinius reikalavimus atspindi techniniai parametrai, sąsajos ir techninių savybių reikalavimai, nustatyti TSS 4 skyriuje.

(22)  Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.

(23)  „Pagrindiniai rangovai“ – tai įmonės, kurios savo veikla prisideda prie pagrindinių TSS reikalavimų vykdymo. Sąvoka taikoma įmonei, kuri gali būti atsakinga už visą posistemio projektą, arba kitoms įmonėms, kurios dalyvauja vykdant tik dalį posistemio projekto (pavyzdžiui, surenka arba įdiegia posistemį).

(24)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(25)  Ypač geležinkelių riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga dalyvaus baigiamajame eksploataciniame lokomotyvų arba traukinių sąstatų bandyme. Tai bus nurodyta atitinkamame TSS skyriuje.

(26)  Pagrindinius reikalavimus atspindi techniniai parametrai, sąsajos ir techninių savybių reikalavimai, nustatyti TSS 4 skyriuje.

(27)  Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.

(28)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(29)  Sąlygos, kuriomis būtų pavedamas tikrinimas ir bandymai, turi būti panašios į subrangos veiklai taikomas sąlygas, kurių laikosi notifikuotoji įstaiga (žr. Naujojo požiūrio mėlynojo vadovo 6.5 p.).

(30)  Notifikuotoji įstaiga tiria įvairias posistemio darbo dalis ir prieš pradedant darbą, jo metu ir jį baigus nustato:

įtaką posistemio ir jo įvairių dalių rizikai ir saugai,

esamos įrangos ir sistemos naudojimą:

naudojamas taip pat, kaip ir anksčiau,

naudotas anksčiau, bet pritaikytas naudoti atliekant naują darbą,

turimų projektų, technologijų, medžiagų ir gamybos būdų naudojimą,

projektavimo, gamybos, bandymo ir priėmimo eksploatuoti priemones,

eksploatacinį ir darbo režimą,

anksčiau kitų kompetentingų institucijų suteiktus patvirtinimus,

kitų dalyvaujančių institucijų akreditacijas:

notifikuotajai įstaigai leidžiama atsižvelgti į galiojančią akreditaciją pagal EN45004, jei nėra interesų konflikto, jei akreditacija apima atliekamą bandymą ir jei akreditacija galioja,

Jei nėra oficialios akreditacijos, notifikuotoji įstaiga turi patvirtinti, kad kontroliuojamos kompetencijos, nepriklausomumo, bandymo ir medžiagų tvarkymo procesų, įrengimų ir įrangos ir kitų procesų, svarbių indėliui į posistemį, kontrolės sistemos,

visais atvejais notifikuotoji įstaiga turi apsvarstyti priemonių tinkamumą ir nustatyti, kiek reikia dalyvaujant stebėti, kaip jos įgyvendinamos,

vienarūšių siuntų ir modulį atitinančių sistemų naudojimą.

(31)  Pagrindinius reikalavimus atspindi techniniai parametrai, sąsajos ir techninių savybių reikalavimai, nustatyti TSS 4 skyriuje.

(32)  Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.

(33)  Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.

(34)  Bandymų rezultatai gali būti pateikti pradedant taikyti arba vėliau.

(35)  Ypač geležinkelių riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga dalyvaus baigiamajame eksploataciniame lokomotyvų arba traukinių sąstatų bandyme. Tai bus nurodyta atitinkamame TSS skyriuje.

G PRIEDAS

Atidėta

H PRIEDAS

Atidėta

I PRIEDAS

Atidėta

J PRIEDAS

Atidėta

K PRIEDAS

Atidėta

L PRIEDAS

ŽJN TSS nenurodyti aspektai, kuriems taikomos ES taisyklės arba turi būti pranešamos nacionalinės taisyklės

Infrastruktūra

Parkavimo vietos žmonėms su judėjimo negalia (4.1.2.2 punktas)

(tai, be kita ko, apima vietų skaičių, prieigą, vietą, matmenis, medžiagas, spalvas, ženklinimą ir apšvietimą).

Liečiamasis takas (4.1.2.3.2 punktas)

Slydimui atsparūs grindų paviršiai (4.1.2.5 punktas)

Asmenims su neįgalimųjų vežimėliais skirtų tualetų matmenys ir įranga (4.1.2.7.1 punktas)

Stoties teritorijos apšvietimas (4.1.2.10 punktas)

Avarinis apšvietimas (4.1.2.10 punktas)

Vaizdinė informacija (4.1.2.11.1 punktas)

Saugos informacija ir nurodymai (4.1.2.11.1 punktas)

Įspėjamieji, draudžiamieji ir privalomųjų veiksmų ženklai (4.1.2.11.1 punktas)

Avariniai išėjimai ir pranešimo apie pavojų įtaisai (4.1.2.13 punktas)

Papildomas plotis atsižvelgiant į keleivių srautus (4.1.2.14 punktas)

Laiptai (4.1.2.15 punktas)

Rampos (4.1.2.17 punktas)

Eskalatoriai (4.1.2.17 punktas)

Judamosios juostos (4.1.2.17 punktas)

Mažiausias statinių artumo gabaritas (4.1.2.18.2 punktas)

Geležinkelio kelio vėžės praplatėjimas (4.1.2.18.2 punktas)

Pavojingos zonos peronuose apibrėžtis ir liečiamasis ženklinimas (4.1.2.19 punktas)

Vienalygės geležinkelio kelio pervažos (4.1.2.22 punktas)

Asmenų su neįgaliųjų vežimėliais pervežimo jiems pritaikytomis priemonėmis organizavimas iš jiems neprieinamos stoties ir į kitą jiems prieinamą to paties maršruto stotį (4.1.4 punktas)

Riedmenys

Vartotojų informavimas (4.2.2.8.1 punktas)

Saugos informacija ir nurodymai (4.2.2.8.1 punktas)

Įspėjamieji, draudžiamieji ir privalomųjų veiksmų ženklai (4.2.2.8.1 punktas)

Apibrėžtys

Šviesos atspindžio gebos matavimas (4.3 punktas)

Nacionaliniai Brailio raidyno standartai (4.3 punktas)

M PRIEDAS

Kilnojamasis neįgaliųjų vežimėlis

M.1   Taikymo sritis

Šiame priede nurodomi didžiausios kilnojamojo neįgaliųjų vežimėlio konstrukcijos ribos.

M.2   Charakteristikos:

Minimalūs techniniai reikalavimai:

Pagrindiniai matmenys

Plotis – 700 mm, iš kiekvienos pusės pridedama mažiausiai 50 mm rankoms, kai vežimėlis juda

Ilgis – 1 200 mm, kojoms pridedama 50 mm

Ratai

mažiausias ratas turi tilpti į šių matmenų tarpą: 75 mm horizontaliai ir 50 mm vertikaliai

Aukštis

Didžiausias 1 375 mm, įskaitant 95-ąjį vyriškos lyties vartotojų procentilį

Sukimosi ratas

1 500 mm

Masė

visiškai pakrauto vežimėlio ir jame sėdinčio asmens (įskaitant bagažą) masė – 200 kg

Kliūties, kurią galima įveikti, aukštis ir vežimėlio prošvaisa

Kliūties, kurią galima įveikti, aukštis – 50 mm (maks.)

Vežimėlio prošvaisa – 60 mm (min.)

Didžiausias saugi nuokalnė, ant kurios neįgaliųjų vežimėlis išlieka stovus:

vežimėlis išlaiko dinaminį stovumą visomis kryptimis esant 6 laipsnių kampui

vežimėlis išlaiko statinį stovumą visomis kryptimis (ir įjungus stabdžius) esant 9 laipsnių kampui

N PRIEDAS

Žmonėms su judėjimo negalia skirti ženklai

N.1   Taikymo sritis

Šiame priede nurodomi infrastruktūroje ir riedmenyse skirti naudoti specialūs ženklai.

N.2   Infrastruktūros ženklai

Žmonėms su judėjimo negalia skirti infrastruktūros ženklų matmenys apskaičiuojami pagal formulę:

Mažiausias rašytinių ir grafinių simbolių lentelės dydis nustatomas pagal formulę: atstumas, iš kurio skaitoma, mm, padalintas iš 250 ir padaugintas iš 1,25 = rėmelio dydis mm, jei rėmelis naudojamas.

N.3   Geležinkelių riedmenų ženklai

Mažiausias žmonėms su judėjimo negalia skirtų ženklų, esančių geležinkelių riedmenų viduje, lentelės dydis lygus 60 mm.

Mažiausias žmonėms su judėjimo negalia skirtų ženklų, esančių geležinkelių riedmenų išorėje, lentelės dydis lygus 85 mm.

N.4   Tarptautinis neįgaliųjų vežimėlio ženklas

Ženklas, atitinkantis tarptautinį simbolį „numatyta invalidams ar asmenims su negalia“ pagal ISO 7000:2004 simbolį 0100, kuriuo žymimos zonos, į kurias galima patekti neįgaliųjų vežimėliais, atitinka šiuos kriterijus:

Simbolis

Fonas

RAL 9003 signalų balta

RAL 5022 tamsiai mėlyna

NCS S 0500-N

NCS S 6030-R70B

C0 M0 Y0 K0

Pantone 274 EB (C100 M100 Y0 K38)

N.5   Induktyviosios grandinės ženklas

Ženklas, rodantis, kur įrengtos induktyviosios grandinės, atitinka 1 paveikslą ir šiuos reikalavimus:

Simbolis

Fonas

RAL 9003 signalų balta

RAL 5022 tamsiai mėlyna

NCS S 0500-N

NCS S 6030-R70B

C0 M0 Y0 K0

Pantone 274 EB (C100 M100 Y0 K38)

Image

N.6   Pagalbos kvietimo (kvietimo informacijai gauti) ženklas

Ženklas, rodantis, kur yra pagalbos kvietimo arba kvietimo informacijai gauti įtaisas, atitinka 2 paveikslą ir šiuos reikalavimus:

Simbolis

Fonas

RAL 9003 signalų balta

RAL 5022 tamsiai mėlyna

NCS S 0500-N

NCS S 6030-R70B

C0 M0 Y0 K0

Pantone 274 EB (C100 M100 Y0 K38)

Image

N.7   Avarinio kvietimo ženklas

Ženklas, rodantis, kur yra avarinio kvietimo įtaisas, atitinka 3 paveikslą ir šiuos reikalavimus:

Simbolis

Fonas

RAL 9003 signalų balta

Žalia

NCS S 0500-N

pagal

C0 M0 Y0 K0

ISO 3864-1:2002 11 skyrių

Image

N.8   Pirmumo tvarka žmonėms su judėjimo negalia skirtų sėdimųjų vietų ženklai

Simbolis

Fonas

RAL 9003 signalų balta

RAL 5022 tamsiai mėlyna

NCS S 0500-N

NCS S 6030-R70B

C0 M0 Y0 K0

Pantone 274 EB (C100 M100 Y0 K38)

Image


Top