EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02008F0947-20090328
Council Framework Decision 2008/947/JHA of 27 November 2008 on the application of the principle of mutual recognition to judgments and probation decisions with a view to the supervision of probation measures and alternative sanctions
Consolidated text: Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR 2008 m. lapkričio 27 d. dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą
Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR 2008 m. lapkričio 27 d. dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą
ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_framw/2008/947/2009-03-28
Į šį konsoliduotą tekstą gali būti neįtraukti šie pakeitimai:
| Iš dalies keičiantis aktas | Pakeitimo tipas | Susijęs padalinys | Įsigaliojimo data |
|---|---|---|---|
| 32023L2843 | iš dalies pakeitė | straipsnis 6 dalis 2 | 16/01/2024 |
| 32023L2843 | iš dalies pakeitė | straipsnis 18 tekstas | 16/01/2024 |
| 32023L2843 | iš dalies pakeitė | straipsnis 6 dalis 7 | 16/01/2024 |
| 32023L2843 | iš dalies pakeitė | straipsnis 16 dalis 3 | 16/01/2024 |
| 32023L2843 | iš dalies pakeitė | straipsnis 12 dalis 1 | 16/01/2024 |
| 32023L2843 | iš dalies pakeitė | straipsnis 20a | 16/01/2024 |
| 32023L2843 | iš dalies pakeitė | straipsnis 16 dalis 1 | 16/01/2024 |
| 32023L2843 | iš dalies pakeitė | straipsnis 17 dalis 3 | 16/01/2024 |
2008F0947 — LT — 28.03.2009 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2008/947/TVR 2008 m. lapkričio 27 d. (OL L 337, 16.12.2008, p.102) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2009/299/TVR 2009 m. vasario 26 d. |
L 81 |
24 |
27.3.2009 |
|
TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2008/947/TVR
2008 m. lapkričio 27 d.
dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 1 dalies a ir c punktus ir į 34 straipsnio 2 dalies b punktą,
atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyvą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
kadangi:|
(1) |
Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Taip daroma prielaida, kad valstybės narės iš esmės vienodai supranta pagrindinius laisvės, saugumo ir teisingumo aspektus ir remiasi laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principais. |
|
(2) |
Policijos ir teisminio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje tikslas yra suteikti aukšto lygio apsaugą visiems piliečiams. Jis grindžiamas, be kita ko, teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu, nustatytu 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose ir dar kartą patvirtintu 2004 m. lapkričio 4–5 d. Hagos programoje dėl laisvės, saugumo ir teisingumo Europos Sąjungoje stiprinimo ( 3 ). 2000 m. lapkričio 29 d. priemonių programoje, priimtoje sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principui įgyvendinti, Taryba pasisakė už bendradarbiavimą nuosprendžių vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo srityje. |
|
(3) |
2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje ( 4 ) yra susijęs su laisvės atėmimo bausmių ar su laisvės atėmimu susijusių priemonių tarpusavio pripažinimu ir vykdymu. Reikia papildomų bendrų taisyklių, visų pirma tais atvejais, kai yra nustatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, pagal kurią asmeniui, kuris neturi teisėtos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nuosprendį priėmusioje valstybėje, vykdoma nustatytų lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūra. |
|
(4) |
1964 m. lapkričio 30 d. Europos Tarybos konvenciją dėl lygtinai nuteistų arba lygtinai paleistų nusikaltėlių priežiūros ratifikavo tik 12 valstybių narių, kai kuriais atvejais – su daugeliu išlygų. Šiuo pamatiniu sprendimu numatoma veiksmingesnė priemonė, nes ji grindžiama tarpusavio pripažinimo principu ir ją įgyvendinant dalyvauja visos valstybės narės. |
|
(5) |
Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir taip pat išdėstytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos VI skyriuje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata neturėtų būti aiškinama kaip draudžianti atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir (arba) atlikti lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos priežiūrą, jeigu yra objektyvių priežasčių manyti, kad lygtinio atleidimo priemonė ar alternatyvi sankcija buvo skirta siekiant nubausti asmenį dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, politinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos arba jeigu šis asmuo dėl vienos iš šių priežasčių galėtų patekti į nepalankią padėtį. |
|
(6) |
Šiuo pamatiniu sprendimu neturėtų būti užkertamas kelias valstybei narei taikyti savo konstitucines normas, susijusias su teise į tinkamą procesą, laisve jungtis į asociacijas, spaudos laisve, saviraiškos laisve kitose žiniasklaidos priemonėse ir religijos laisve. |
|
(7) |
Šio pamatinio sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties 18 straipsnyje numatytą Europos Sąjungos piliečių teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. |
|
(8) |
Nuosprendžių vykdymo atidėjimo, lygtinių nuosprendžių, alternatyvių sankcijų ir sprendimų dėl lygtinio paleidimo tarpusavio pripažinimo ir priežiūros tikslas – padidinti nuteistojo asmens galimybes vėl integruotis į visuomenę sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimos, kalbinius, kultūrinius ir kitus ryšius, sykiu gerinant stebėseną, ar laikomasi lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, kad būtų užkirstas kelias recidyvizmui, taigi skiriant reikiamą dėmesį nukentėjusių asmenų ir visuomenės apsaugai. |
|
(9) |
Egzistuoja keletas lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų rūšių, kurias būdinga taikyti valstybėse narėse ir kurių priežiūrą iš esmės sutinka vykdyti visos valstybės narės. Šių rūšių priemonių ir sankcijų priežiūra turėtų būti privaloma taikant tam tikras šiame pamatiniame sprendime numatytas išimtis. Valstybės narės gali pareikšti pageidavimą papildomai vykdyti kitų rūšių lygtinio atleidimo priemonių ir (arba) kitų rūšių alternatyvių sankcijų priežiūrą. |
|
(10) |
Lygtinio atleidimo priemonės ir alternatyvios sankcijos, kurių priežiūra iš esmės yra privaloma, apima, inter alia, nurodymus, susijusius su elgesiu (pavyzdžiui, įpareigojimas nutraukti alkoholio vartojimą), gyvenamąja vieta (pavyzdžiui, įpareigojimas pakeisti gyvenamąją vietą dėl smurto šeimoje), švietimu ir mokymu (pavyzdžiui, įpareigojimas lankyti „saugaus vairavimo mokymus“), laisvalaikiu (pavyzdžiui, įpareigojimas nebeužsiminėti tam tikra sporto šaka ar nebelankyti tam tikros sporto šakos užsiėmimų) ir profesinės veiklos vykdymo apribojimais ar sąlygomis (pavyzdžiui, įpareigojimas imtis profesinės veiklos kitoje darbo aplinkoje; į šio įpareigojimo vykdymą neįtraukiama jokių sankcija asmeniui nustatytų draudimų verstis profesine veikla įgyvendinimo priežiūra). |
|
(11) |
Tam tikrais atvejais laikantis nacionalinės teisės aktų ir procedūrų lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrai vykdyti galėtų būti naudojamos elektroninės stebėsenos priemonės. |
|
(12) |
Valstybė narė, kurioje atitinkamas asmuo buvo nuteistas, gali perduoti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo valstybei narei, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, siekdama, kad šie sprendimai būtų pripažinti ir kad būtų vykdoma juose nustatytų lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūra. |
|
(13) |
Sprendimą priėmusios valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienu atveju atskirai turėtų priimti sprendimą dėl teismo sprendimo ir tam tikrais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimo kitai valstybei narei, inter alia, atsižvelgdama į pagal 5 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 4 dalį bei 14 straipsnio 3 dalį padarytas deklaracijas. |
|
(14) |
Teismo sprendimas ir atitinkamais atvejais sprendimas dėl lygtinio nuteisimo taip pat gali būti perduotas valstybei narei, kuri nėra valstybė narė, kurioje nuteistasis asmuo gyvena, jei tos vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tos valstybės atitinkamoje deklaracijoje išdėstytas sąlygas pagal šį pamatinį sprendimą, su tokiu perdavimu sutinka. Visų pirma sutikimas gali būti duotas dėl socialinės reabilitacijos, kai neprarasdamas teisės gyventi šalyje nuteistasis asmuo ketina persikelti į kitą valstybę narę dėl sudarytos darbo sutarties, jei jis yra tos valstybės narės teisėto ir nuolatinio gyventojo šeimos narys, arba jei jis ketina studijuoti arba mokytis toje valstybėje narėje, laikantis Bendrijos teisės. |
|
(15) |
Pripažindamos teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo, valstybės narės turėtų taikyti savo nacionalinės teisės aktus ir procedūras. Lygtinio nuosprendžio ar alternatyvios sankcijos atveju, kai teismo sprendimu nenustatyta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi priemonė, vykdytina tuo atveju, jei nesilaikoma atitinkamų įpareigojimų ar nurodymų, tai galėtų reikšti, kad atitinkamą deklaraciją pagal šį pamatinį sprendimą pateikusios valstybės narės, nuspręsdamos jį pripažinti, sutinka vykdyti atitinkamų lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą ir neprisiima jokios kitos atsakomybės, išskyrus tolesnių sprendimų, kuriais keičiami lygtinio atleidimo priemone ar alternatyvia sankcija nustatyti įpareigojimai ar nurodymai arba keičiama lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmė, priėmimą. Todėl tokiais atvejais pripažinimas tik suteikia vykdančiajai valstybei galimybę priimti tų rūšių tolesnius sprendimus ir nedaro jokio kito poveikio. |
|
(16) |
Valstybė narė gali atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo, jei atitinkamas teismo sprendimas buvo priimtas dėl asmens, kuris nepripažintas kaltu, pavyzdžiui, psichiškai nesveiko asmens atveju, ir teismo sprendime bei, atitinkamais atvejais, sprendime dėl lygtinio nuteisimo numatomas medicininis ir (arba) terapinis gydymas, kurio priežiūros tokių asmenų atveju vykdančioji valstybė negali vykdyti pagal savo nacionalinės teisės aktus. |
|
(17) |
Su teritoriškumu susijęs atsisakymo pagrindas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir siekiant kuo labiau bendradarbiauti pagal šio pamatinio sprendimo nuostatas, atsižvelgiant į jo tikslus. Sprendimas taikyti šį atsisakymo pagrindą turėtų būti grindžiamas kiekvieno konkretaus atvejo analize ir sprendimą priėmusios bei vykdančiosios valstybių kompetentingų institucijų konsultacijomis. |
|
(18) |
Jei lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos apima viešuosius darbus, tuomet vykdančioji valstybė turėtų turėti teisę atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo, jei viešieji darbai paprastai būtų atlikti per trumpesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. |
|
(19) |
Liudijimo forma parengiama taip, kad apimtų teismo nuosprendžio ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo pagrindinius elementus; liudijimas turėtų būti išverstas į oficialiąją vykdančiosios valstybės kalbą ar vieną iš jos oficialiųjų kalbų. Liudijimas turėtų padėti vykdančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus pagal šį pamatinį sprendimą, įskaitant sprendimus dėl lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų pripažinimo ir atsakomybės už jų priežiūrą prisiėmimo, sprendimus dėl lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų adaptavimo bei tolesnius sprendimus, susijusius būtent su tais atvejais, kai nesilaikoma lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos. |
|
(20) |
Laikydamosi tarpusavio pripažinimo principo, kuriuo grindžiamas šis pamatinis sprendimas, sprendimą priėmusi ir vykdančioji valstybės narės turėtų skatinti tiesioginių ryšių palaikymą tarp savo kompetentingų institucijų taikant šį pamatinį sprendimą. |
|
(21) |
Visos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuteistiesiems asmenims, kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai pagal šį pamatinį sprendimą, būtų užtikrinamos atitinkamos teisės ir teisių gynybos priemonės pagal jų nacionalinės teisės aktus, neatsižvelgiant į tai, ar sprendimus pagal šį pamatinį sprendimą priimti paskirtos kompetentingos institucijos yra teisminės ar neteisminės. |
|
(22) |
Visus su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, lygtiniu nuosprendžiu ar alternatyvia sankcija susijusius tolesnius sprendimus, kuriais remiantis skiriama laisvės atėmimo bausmė ar su laisvės atėmimu susijusi priemonė, turėtų priimti teisminė institucija. |
|
(23) |
Kadangi visos valstybės narės ratifikavo 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, įgyvendinant šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys turėtų būti apsaugoti laikantis toje Konvencijoje nustatytų principų. |
|
(24) |
Kadangi šio pamatinio sprendimo tikslų, t. y. palengvinti nuteistųjų asmenų socialinę reabilitaciją, pagerinti nukentėjusių asmenų ir visuomenės apsaugą ir palengvinti atitinkamų lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų taikymą tuo atveju, kai pažeidėjai negyvena nuosprendį priėmusioje valstybėje, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl susijusių atvejų tarpvalstybinio pobūdžio ir kadangi dėl veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, taikomo pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio antrą dalį, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo pamatiniu sprendimu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Tikslai ir taikymo sritis
1. Šio pamatinio sprendimo tikslas – sudaryti palankias sąlygas nuteistųjų asmenų socialinei reabilitacijai ir nukentėjusių asmenų bei visuomenės apsaugos gerinimui ir sudaryti palankias sąlygas taikyti tinkamas lygtinio atleidimo priemones ir alternatyvias sankcijas pažeidėjams, kurie negyvena nuosprendį priėmusioje valstybėje. Siekiant šių tikslų šiame pamatiniame sprendime nustatomos taisyklės, pagal kurias valstybė narė, kuri nėra valstybė narė, kurioje atitinkamas asmuo buvo nuteistas, pripažįsta teismo sprendimus bei tam tikrais atvejais sprendimus dėl lygtinio nuteisimo ir vykdo tokio teismo sprendimo pagrindu nustatytų lygtinio atleidimo priemonių arba tokiame teismo sprendime nurodytų alternatyvių sankcijų priežiūrą bei priima kitus su tuo teismo sprendimu susijusius sprendimus, jei šiame pamatiniame sprendime nenumatyta kitaip.
2. Šis pamatinis sprendimas taikomas tik:
a) teismo sprendimų ir atitinkamais atvejais sprendimų dėl lygtinio nuteisimo pripažinimui;
b) atsakomybės už lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą perdavimui;
c) visiems kitiems su a ir b punktuose nurodytais sprendimais susijusiems sprendimams,
kaip apibūdinta ir numatyta šiame pamatiniame sprendime.
3. Šis pamatinis sprendimas netaikomas:
a) teismo sprendimų baudžiamosiose bylose vykdymui, kai skiriamos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, patenkančios į Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR taikymo sritį;
b) finansinių baudų ir nutarimų konfiskuoti, kuriems taikomas 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms ( 5 ) ir 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti ( 6 ) pripažinimui ir vykdymui.
4. Šis pamatinis sprendimas nekeičia įsipareigojimo gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame pamatiniame sprendime:
1) teismo sprendimas – sprendimą priėmusios valstybės teismo galutinis sprendimas arba nutarimas, kuriuo nustatoma, kad fizinis asmuo įvykdė nusikalstamą veiką, ir skiriama:
a) laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi priemonė, jeigu asmuo buvo lygtinai paleistas remiantis tuo teismo sprendimu arba vėlesniu sprendimu dėl lygtinio nuteisimo;
b) nuosprendžio vykdymo atidėjimas;
c) lygtinis nuosprendis;
d) alternatyvi sankcija;
2) nuosprendžio vykdymo atidėjimas – laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi priemonė, kurios vykdymas yra visiškai arba iš dalies lygtinai sustabdomas nuosprendžio priėmimo metu skiriant vieną ar daugiau lygtinio atleidimo priemonių. Tokios lygtinio atleidimo priemonės gali būti įtrauktos į patį teismo sprendimą ar nustatytos kompetentingos institucijos priimtame atskirame sprendime dėl lygtinio nuteisimo;
3) lygtinis nuosprendis – teismo sprendimas, kuriuo nuosprendžio vykdymas yra lygtinai atidedamas skiriant vieną ar daugiau lygtinio atleidimo priemonių, arba kuriame vietoj laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės skiriama viena ar daugiau lygtinio atleidimo priemonių. Tokios lygtinio atleidimo priemonės gali būti įtrauktos į patį teismo sprendimą ar nustatytos kompetentingos institucijos priimtame atskirame sprendime dėl lygtinio nuteisimo;
4) alternatyvi sankcija – sankcija, kuria nustatomas įpareigojimas ar nurodymas ir kuri nėra laisvės atėmimo bausmė, su laisvės atėmimu susijusi priemonė ar finansinė bauda;
5) sprendimas dėl lygtinio nuteisimo – teismo sprendimas arba sprendimą priėmusios valstybės kompetentingos institucijos galutinis sprendimas, priimtas remiantis tokiu teismo sprendimu,
a) kuriuo nustatomas lygtinis paleidimas; arba
b) kuriuo skiriamos lygtinio atleidimo priemonės;
6) lygtinis paleidimas – kompetentingos institucijos ar nacionalinės teisės aktais grindžiamas galutinis sprendimas dėl nuteistojo asmens paleidimo anksčiau, atlikus dalį laisvės atėmimo bausmės arba pritaikius dalį su laisvės atėmimu susijusios priemonės, skiriant vieną ar daugiau lygtinio atleidimo priemonių;
7) lygtinio atleidimo priemonės – kompetentingos institucijos fiziniam asmeniui pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę skirti įpareigojimai ir nurodymai, susiję su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, lygtiniu nuosprendžiu ar lygtiniu paleidimu;
8) sprendimą priėmusi valstybė – valstybė narė, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas;
9) vykdančioji valstybė – valstybė narė, kurioje vykdoma lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūra priėmus sprendimą pagal 8 straipsnį.
3 straipsnis
Kompetentingų institucijų skyrimas
1. Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kokia institucija ar institucijos pagal jos nacionalinę teisę turi įgaliojimus veikti pagal šį pamatinį sprendimą tuo atveju, kai ta valstybė narė yra sprendimą priėmusi valstybė arba vykdančioji valstybė.
2. Institucijomis, kompetentingomis priimti sprendimus pagal šį pamatinį sprendimą, valstybės narės gali skirti neteismines institucijas, jeigu šios institucijos yra kompetentingos priimti panašaus pobūdžio sprendimus pagal nacionalinę teisę ir procedūras.
3. Jei sprendimą pagal 14 straipsnio 1 dalies b arba c punktą priima ne teismas, o kita kompetentinga institucija, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamo asmens prašymu tokį sprendimą galėtų peržiūrėti teismas ar kita nepriklausoma į teismą panaši įstaiga.
4. Tarybos Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.
4 straipsnis
Lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų rūšys
1. Šis pamatinis sprendimas taikomas šioms lygtinio atleidimo priemonėms arba alternatyvioms sankcijoms:
a) nuteistojo asmens įpareigojimui informuoti konkrečią instituciją apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pakeitimą;
b) įpareigojimui nesilankyti tam tikrose sprendimą priėmusios arba vykdančiosios valstybės vietovėse, vietose ar apibrėžtose srityse;
c) įpareigojimui, kuriuo apribojamas išvykimas iš vykdančiosios valstybės teritorijos;
d) nurodymams, susijusiems su elgesiu, gyvenamąja vieta, švietimu ir mokymu, laisvalaikiu arba nustatantiems profesinės veiklos vykdymo apribojimus ar sąlygas;
e) įpareigojimui nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje;
f) įpareigojimui vengti kontaktų su konkrečiais asmenimis;
g) įpareigojimui vengti naudotis konkrečiais objektais, kuriuos nuteistasis asmuo panaudojo arba tikėtina, kad panaudos nusikalstamai veikai įvykdyti;
h) įpareigojimui finansiškai kompensuoti nusikalstama veika padarytą žalą ir (arba) įpareigojimui pateikti tokio įpareigojimo vykdymo įrodymą;
i) įpareigojimui atlikti viešuosius darbus;
j) įpareigojimui bendradarbiauti su atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės priežiūros pareigūnu arba socialinės tarnybos atstovu, atsakingu už nuteistuosius asmenis;
k) įpareigojimui baigti terapinio gydymo arba gydymo nuo žalingų įpročių kursą.
2. Kiekviena valstybė narė, įgyvendindama šį pamatinį sprendimą, informuoja Tarybos Generalinį sekretoriatą, kokių dar lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, be nurodytųjų 1 dalyje, priežiūrą ji yra pasirengusi vykdyti. Tarybos Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.
5 straipsnis
Kriterijai teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimui
1. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija gali perduoti teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo valstybės narės, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, kompetentingai institucijai, jeigu nuteistasis asmuo sugrįžo arba nori sugrįžti į tą valstybę.
2. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija gali nuteistojo asmens prašymu perduoti teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo valstybės narės, kuri nėra valstybė narė, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, kompetentingai institucijai, jeigu pastaroji institucija su tokiu perdavimu sutinka.
3. Įgyvendindamos šį pamatinį sprendimą valstybės narės nusprendžia, kokiomis sąlygomis jų kompetentingos institucijos gali sutikti su teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimu pagal 2 dalį.
4. Kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui pateikia deklaraciją dėl sprendimo, priimto pagal 3 dalį. Valstybės narės bet kada gali šią deklaraciją pakeisti. Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.
6 straipsnis
Teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimo procedūra
1. Kai, taikydama 5 straipsnio 1 arba 2 dalį, sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija perduoda teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo kitai valstybei narei, ji užtikrina, kad prie teismo sprendimo būtų pridėtas liudijimas, kurio standartinė forma pateikta I priede.
2. Teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo kartu su 1 dalyje nurodytu liudijimu sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija tiesiogiai perduoda vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jų autentiškumą. Teismo sprendimo ir tam tikrais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo originalas arba patvirtintos jų kopijos bei liudijimo originalas siunčiami vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai, jei ji to pareikalauja. Visus oficialius pranešimus minėtos kompetentingos institucijos taip pat tiesiogiai siunčia viena kitai.
3. 1 dalyje nurodytą liudijimą pasirašo ir jo turinio tikslumą patvirtina sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija.
4. Be 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių ir sankcijų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytame liudijime pateikiamos tik tos priemonės ar sankcijos, apie kurias vykdančioji valstybė pranešė pagal 4 straipsnio 2 dalį.
5. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo kartu su 1 dalyje nurodytu liudijimu vienu metu perduoda tik vienai vykdančiajai valstybei.
6. Jei sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija nežino vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, ji pateikia visus būtinus užklausimus, be kita ko, kreipdamasi į pagal Tarybos bendruosius veiksmus 98/428/TVR ( 7 ) sukurtus Europos teisminio tinklo kontaktinius punktus, kad gautų informaciją iš vykdančiosios valstybės.
7. Kai teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo kartu su 1 dalyje nurodytu liudijimu gaunanti vykdančiosios valstybės institucija nėra kompetentinga jį pripažinti ir imtis susijusių būtinų priemonių lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos priežiūrai vykdyti, ji ex officio perduoda jį kompetentingai institucijai ir nedelsdama informuoja apie tai sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą.
7 straipsnis
Pasekmės sprendimą priėmusiai valstybei
1. Vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai pripažinus jai perduotą teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir apie tokį pripažinimą informavus sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją, sprendimą priėmusi valstybė praranda kompetenciją, susijusią su skirtų lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūra, ir kompetenciją imtis 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų tolesnių priemonių.
2. Sprendimą priėmusi valstybė vėl įgyja tokią 1 dalyje nurodytą kompetenciją:
a) kai jos kompetentinga institucija vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai praneša apie 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto liudijimo atsiėmimą pagal 9 straipsnio 4 dalį;
b) 14 straipsnio 3 dalyje siejant su 14 straipsnio 5 dalimi nurodytais atvejais; ir
c) 20 straipsnyje nurodytais atvejais.
8 straipsnis
Vykdančiosios valstybės sprendimas
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta pagal 5 straipsnį ir 6 straipsnyje nustatyta tvarka perduotą teismo sprendimą bei atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių dėl lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūros, nebent ji nuspręstų pasiremti vienu iš 11 straipsnyje nurodytų pripažinimo ar priežiūros vykdymo atsisakymo pagrindų.
2. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atidėti sprendimo dėl teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo pripažinimo priėmimą tuo atveju, kai 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka teismo sprendimo ar atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo, kol per pagrįstą terminą liudijimas nebus papildytas ar pataisytas.
9 straipsnis
Lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų adaptavimas
1. Jei atitinkamų lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų pobūdis arba galiojimo trukmė, arba lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmė neatitinka vykdančiosios valstybės teisės, tos valstybės kompetentinga institucija gali jas adaptuoti atsižvelgdama į lygiaverčių nusikalstamų veikų atveju pagal vykdančiosios valstybės teisę taikomų lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų pobūdį ir trukmę, arba lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmę. Adaptuota lygtinio atleidimo priemonė, alternatyvi sankcija ar lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmė turi kuo labiau atitikti sprendimą priėmusios valstybės skirtą priemonę ar sankciją.
2. Jeigu lygtinio atleidimo priemonė, alternatyvi sankcija arba lygtinio nuteisimo laikotarpis buvo adaptuoti dėl to, kad jų trukmė yra ilgesnė nei vykdančiosios valstybės teisėje numatyta ilgiausia trukmė, adaptuotos lygtinio atleidimo priemonės, alternatyvios sankcijos ar lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmė negali būti trumpesnė nei ilgiausia trukmė, pagal vykdančiosios valstybės teisę numatyta už lygiavertes nusikalstamas veikas.
3. Adaptuota lygtinio atleidimo priemonė, alternatyvi sankcija ar lygtinio nuteisimo laikotarpis negali būti griežtesni ar būti taikomi ilgiau negu paskirta pirminė lygtinio atleidimo priemonė, alternatyvi sankcija ar lygtinio nuteisimo laikotarpis.
4. Gavusi 16 straipsnio 2 dalyje arba 18 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti atsiimti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą liudijimą, jei vykdančioji valstybė dar nepradėjo vykdyti priežiūros. Tokiais atvejais sprendimas priimamas ir apie jį pranešama kuo greičiau ir per dešimt dienų nuo informacijos gavimo.
10 straipsnis
Dvigubas baudžiamumas
1. Pagal šio pamatinio sprendimo nuostatas, neatlikus veikos dvigubo baudžiamumo patikrinimo teismo sprendimas ir atitinkamais atvejais sprendimas dėl lygtinio nuteisimo pripažįstamas ir lygtinio atleidimo priemonių bei alternatyvių sankcijų priežiūra vykdoma toliau nurodytų nusikalstamų veikų atveju, jeigu už jas sprendimą priėmusioje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba priemone, susijusia su laisvės atėmimu, kurių ilgiausias terminas yra ne mažiau kaip treji metai ir jeigu jos yra apibrėžtos sprendimą priėmusios valstybės teisėje:
— dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje,
— terorizmas,
— prekyba žmonėmis,
— seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija,
— neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis,
— neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,
— korupcija,
— sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris kenkia Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ( 8 ),
— nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas,
— valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas,
— nusikaltimai informatikai,
— nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir nykstančiomis augalų rūšimis bei veislėmis,
— pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi,
— nužudymas, sunkus kūno sužalojimas,
— neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,
— žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas,
— rasizmas ir ksenofobija,
— organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas,
— neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius,
— pinigų gavimas apgaulės būdu,
— reketavimas ir turto prievartavimas,
— gaminių klastojimas ir piratavimas,
— administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,
— mokėjimo priemonių klastojimas,
— neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,
— neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviomis medžiagomis,
— prekyba vogtomis transporto priemonėmis,
— išžaginimas,
— tyčinis padegimas,
— Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai,
— neteisėtas orlaivio arba laivo užgrobimas,
— diversija.
2. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Europos Sąjungos sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis bet kuriuo metu gali vieningai nuspręsti papildyti šio straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą kitomis nusikalstamų veikų kategorijomis. Atsižvelgdama į pagal šio pamatinio sprendimo 26 straipsnio 1 dalį pateiktą ataskaitą, Taryba sprendžia, ar šis sąrašas turėtų būti išplėstas arba iš dalies pakeistas.
3. 1 dalyje neišvardytų nusikalstamų veikų atvejais vykdančioji valstybė gali pripažinti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir atlikti lygtinio atleidimo priemonių bei alternatyvių sankcijų priežiūrą su sąlyga, kad teismo sprendimas yra susijęs su veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus taip pat laikomos nusikalstama veika, neatsižvelgiant į jų sudėties požymius arba aprašymą.
4. Kiekviena valstybė narė, priimdama šį pamatinį sprendimą arba vėliau pateikdama deklaraciją Tarybos Generaliniam sekretoriatui, gali pateikti deklaraciją dėl to, kad ji netaikys 1 dalies. Bet kuri tokia deklaracija gali būti atsiimta bet kuriuo metu. Tokios deklaracijos skelbiamos arba apie deklaracijų atsiėmimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
11 straipsnis
Atsisakymo pripažinti ir vykdyti priežiūrą pagrindai
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ar atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir prisiimti atsakomybę už lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą, jeigu:
a) 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka teismo sprendimo ar sprendimo dėl lygtinio nuteisimo ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį;
b) neatitinkami 5 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje ar 6 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai;
c) teismo sprendimo pripažinimas ir atsakomybės už lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą prisiėmimas prieštarautų ne bis in idem principui;
d) 10 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ir jei vykdančioji valstybė narė pateikė deklaraciją pagal 10 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, teismo sprendimas susijęs su veikomis, kurios nebūtų laikomos nusikalstama veika pagal vykdančiosios valstybės teisę. Tačiau su mokesčiais ar rinkliavomis, muitais ar valiutos keitimu susijusiais atvejais negalima atsisakyti vykdyti teismo sprendimo arba atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisės aktuose nenumatyti tokie patys mokesčiai ar rinkliavos, arba tokios pačios mokesčius ar rinkliavas, muitus ir valiutos keitimą reglamentuojančios taisyklės, kokios yra numatytos sprendimą priėmusios valstybės teisės aktuose;
e) nuosprendis negali būti vykdomas pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus ir jis yra susijęs su veika, kuri pagal tuos teisės aktus priklauso jos kompetencijai;
f) pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus galioja imunitetas, dėl kurio negalima prižiūrėti lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų;
g) pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus nuteistasis asmuo dėl savo amžiaus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veikas, dėl kurių buvo priimtas teismo sprendimas;
h) pagal 6 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus:
i) laiku:
— asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą,
— ir
— asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą;
arba
ii) žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu;
arba
iii) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo:
— aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo,
— arba
— per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo;
i) teismo sprendime ar atitinkamais atvejais sprendime dėl lygtinio nuteisimo numatomas medicininis ir (arba) terapinis gydymas, kurio vykdymo, atsižvelgdama į savo teisinę ar sveikatos priežiūros sistemą, valstybė narė negali prižiūrėti nepaisant 9 straipsnio;
j) lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos trukmė yra trumpesnė kaip šeši mėnesiai; arba
k) teismo sprendimas yra susijęs su nusikalstamomis veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus laikomos visiškai, daugiausia arba iš esmės įvykdytomis jos teritorijoje ar jos teritorijai lygiavertėje vietoje.
2. Sprendimą pagal 1 dalies k punktą, susijusį su nusikalstamomis veikomis, iš dalies įvykdytomis vykdančiosios valstybės teritorijoje ar jos teritorijai lygiavertėje vietoje, esant tik išimtinėms aplinkybėms ir kiekvienu atveju atskirai priima vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, ypač į tai, ar didžioji arba esminė atitinkamos veikos dalis įvykdyta sprendimą priėmusioje valstybėje.
3. 1 dalies a, b, c, h, i, j ir k punktuose nurodytais atvejais, prieš nuspręsdama nepripažinti teismo sprendimo ar atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo ir neprisiimti atsakomybės už lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija tinkamu būdu palaiko ryšius su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos nedelsiant pateikti visą prašomą papildomą informaciją.
4. Kai vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atsisakymo pagrindu, visų pirma 1 dalies d arba k punkte nurodytais pagrindais, ji gali, nepaisant to, susitarusi su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija, nuspręsti vykdyti jai perduotame teismo sprendime ir atitinkamais atvejais sprendime dėl lygtinio nuteisimo nustatytų lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūrą neprisiimdama atsakomybės už jokio 14 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyto sprendimo priėmimą.
12 straipsnis
Terminas
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija kuo greičiau ir per 60 dienų nuo teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo kartu su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu liudijimu gavimo nusprendžia, ar pripažinti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo bei prisiimti atsakomybę už lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūrą. Ji apie savo sprendimą nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą.
2. Jei, esant išimtinėms aplinkybėms, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija negali laikytis 1 dalyje nustatyto termino, ji bet kokiu būdu nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją, pateikdama vėlavimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą galutiniam sprendimui priimti.
13 straipsnis
Reglamentuojantys teisės aktai
1. Lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą bei taikymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisės aktai.
2. Kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies h punkte vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali prižiūrėti, kaip vykdomas įpareigojimas, pareikalaudama nuteistojo asmens pateikti įpareigojimo kompensuoti nusikalstama veika padarytą žalą vykdymo įrodymą.
14 straipsnis
Jurisdikcija priimti visus tolesnius sprendimus ir reglamentuojantys teisės aktai
1. Vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos jurisdikcijai priklauso priimti visus tolesnius sprendimus, susijusius su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu, lygtiniu nuosprendžiu ir alternatyvia sankcija, visų pirma jei nesilaikoma lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos arba jei nuteistasis asmuo įvykdo naują nusikalstamą veiką.
Tokie tolesni sprendimai visų pirma priimami dėl:
a) lygtinio atleidimo priemonėje ar alternatyvioje sankcijoje nustatytų įpareigojimų ar nurodymų keitimo arba lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmės keitimo;
b) teismo sprendimo vykdymo sustabdymo panaikinimo ar sprendimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo; ir
c) laisvės atėmimo bausmės skyrimo arba su laisvės atėmimu susijusios priemonės skyrimo alternatyvios sankcijos arba lygtinio nuosprendžio atveju.
2. Pagal 1 dalį priimtiems sprendimams ir visiems tolesniems su teismo sprendimu susijusiems veiksmams, atitinkamais atvejais įskaitant laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės vykdymą ir prireikus adaptavimą, taikomi vykdančiosios valstybės teisės aktai.
3. Kiekviena valstybė narė, priimdama šį pamatinį sprendimą arba vėliau, gali pateikti deklaraciją dėl to, kad kaip vykdančioji valstybė tos valstybės narės nurodytais atvejais ar tam tikroms kategorijoms priskiriamais atvejais ji atsisakys prisiimti 1 dalies b ir c punktuose numatytą atsakomybę, visų pirma:
a) su alternatyvia sankcija susijusiais atvejais, kai teismo sprendime nenustatyta laisvės atėmimo bausmė ar su laisvės atėmimu susijusi priemonė, vykdytina, jei nesilaikoma atitinkamų įpareigojimų ar nurodymų;
b) su lygtiniu nuosprendžiu susijusiais atvejais;
c) kai teismo sprendimas susijęs su veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus nelaikomos nusikalstama veika, neatsižvelgiant į jų sudėties požymius arba aprašymą.
4. Kai valstybė narė pasinaudoja kuria nors 3 dalyje nurodyta galimybe, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija lygtinio atleidimo priemonės arba alternatyvios sankcijos nesilaikymo atveju grąžina jurisdikciją sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai, jeigu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad reikia priimti tolesnį sprendimą pagal 1 dalies b arba c punktą.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais nedaromas poveikis įpareigojimui pripažinti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir įpareigojimui nedelsiant imtis visų būtinų priemonių dėl lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūros, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje.
6. 3 dalyje minėtos deklaracijos pateikiamos pranešimu Tarybos Generaliniam sekretoriatui. Bet kuri tokia deklaracija gali būti atsiimta bet kuriuo metu. Šiame straipsnyje minėtos deklaracijos skelbiamos arba apie jų atsiėmimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
15 straipsnis
Kompetentingų institucijų tarpusavio konsultacijos
Tais atvejais, kai manoma, kad tai tikslinga, sprendimą priėmusios valstybės ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali konsultuotis viena su kita, kad būtų sudarytos sąlygos sklandžiai bei veiksmingai taikyti šį pamatinį sprendimą.
16 straipsnis
Dalyvaujančių institucijų pareigos, kai tolesni sprendimai priklauso vykdančiosios valstybės jurisdikcijai
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie visus sprendimus dėl:
a) lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos keitimo;
b) teismo sprendimo vykdymo sustabdymo panaikinimo ar sprendimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo;
c) laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės vykdymo dėl to, kad nesilaikoma lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos;
d) lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos galiojimo pabaigos.
2. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentingos institucijos prašymu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija ją informuoja apie ilgiausią laisvės atėmimo trukmę, numatytą vykdančiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas ir kuri galėtų būti taikoma nuteistajam asmeniui, jei jis nesilaikytų lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos, atveju. Ši informacija pateikiama nedelsiant po to, kai gaunamas teismo sprendimas ir atitinkamais atvejais sprendimas dėl lygtinio nuteisimo kartu su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu liudijimu.
3. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie aplinkybes ar duomenis, dėl kurių, jos manymu, galėtų būti priimtas vienas ar daugiau 1 dalies a, b ar c punkte nurodytų sprendimų.
17 straipsnis
Dalyvaujančių institucijų pareigos, kai tolesni sprendimai priklauso sprendimą priėmusios valstybės jurisdikcijai
1. Jei sprendimą priėmusios valstybės kompetentingos institucijos jurisdikcijai pagal 14 straipsnio 3 dalį priklauso priimti 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus tolesnius sprendimus, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama jai praneša apie:
a) duomenis, kuriais remiantis galėtų būti panaikintas teismo sprendimo vykdymo sustabdymas ar sprendimas dėl lygtinio paleidimo;
b) duomenis, kuriais remiantis gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė ar su laisvės atėmimu susijusi priemonė;
c) visus kitus faktus ir aplinkybes, kuriuos prašo pateikti sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija ir kurie yra svarbūs, kad ji galėtų priimti tolesnius sprendimus pagal savo nacionalinės teisės aktus.
2. Kai valstybė narė pasinaudoja 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybe, tos valstybės kompetentinga institucija informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją, jei nuteistasis asmuo nesilaiko lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos.
3. Apie 1 dalies a ir b punktuose ir 2 dalyje nurodytus duomenis pranešama naudojant II priede pateiktą standartinę formą. Apie 1 dalies c punkte nurodytus faktus ir aplinkybes pranešama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, taip pat ir, jei įmanoma, naudojant II priede pateiktą formą.
4. Jeigu pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinės teisės aktus prieš priimant sprendimą dėl nuosprendžio skyrimo turi būti vykdomas nuteistojo asmens bylos teisminis nagrinėjimas, šis reikalavimas gali būti įvykdomas mutatis mutandis laikantis tarptautinės ar Europos Sąjungos teisės dokumentuose nustatytos tvarkos, pagal kurią sudaroma galimybė asmenis apklausti naudojantis vaizdo konferencijomis.
5. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie visus sprendimus dėl:
a) teismo sprendimo vykdymo sustabdymo panaikinimo ar sprendimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo;
b) laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, kai tokia priemonė nustatyta teismo sprendime, vykdymo;
c) laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, kai tokia priemonė nenustatyta teismo sprendime, paskyrimo;
d) lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos galiojimo pabaigos.
18 straipsnis
Vykdančiosios valstybės visais atvejais teikiama informacija
Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie:
1) teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimą kartu su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu liudijimu kompetentingai institucijai, atsakingai už jo pripažinimą ir už tai, kad būtų imtasi susijusių priemonių lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrai vykdyti pagal 6 straipsnio 7 dalį;
2) tai, kad lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūra praktiškai yra neįmanoma, kadangi teismo sprendimo bei atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimo kartu su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu liudijimu vykdančiajai valstybei nuteistojo asmens negalima rasti vykdančiosios valstybės teritorijoje, ir tokiu atveju vykdančioji valstybė neįpareigojama vykdyti lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūros;
3) galutinį sprendimą pripažinti teismo sprendimą bei atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir prisiimti atsakomybę už lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą;
4) sprendimą nepripažinti teismo sprendimo bei atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo ir neprisiimti atsakomybės už lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą pagal 11 straipsnį, kartu nurodant to sprendimo priežastis;
5) sprendimą adaptuoti lygtinio atleidimo priemones ar alternatyvias sankcijas pagal 9 straipsnį, kartu nurodant to sprendimo priežastis;
6) sprendimą dėl amnestijos ar malonės, kuriuo remiantis nebus vykdoma lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūra dėl 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, atitinkamais atvejais kartu nurodant to sprendimo priežastis.
19 straipsnis
Amnestija, malonė, teismo sprendimo peržiūrėjimas
1. Amnestiją arba malonę gali suteikti ir sprendimą priėmusi valstybė, ir vykdančioji valstybė.
2. Tik sprendimą priėmusi valstybė gali priimti sprendimą dėl prašymų peržiūrėti teismo sprendimą, kuris sudaro lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų, kurių vykdymas turi būti prižiūrimas pagal šį pamatinį sprendimą, pagrindą.
20 straipsnis
Vykdančiosios valstybės jurisdikcijos pabaiga
1. Jei nuteistasis asmuo pasislepia ar nebeturi teisėtos bei nuolatinės gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali grąžinti jurisdikciją, susijusią su lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūra bei su visais tolesniais sprendimais dėl teismo sprendimo, sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai.
2. Jei sprendimą priėmusioje valstybėje vyksta naujas baudžiamasis procesas prieš atitinkamą asmenį, sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija gali prašyti vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos grąžinti jurisdikciją, susijusią su lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūra ir su visais tolesniais sprendimais dėl teismo sprendimo, sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai. Tokiu atveju vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali jurisdikciją grąžinti sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai.
3. Kai, taikant šį straipsnį, jurisdikcija grąžinama sprendimą priėmusiai valstybei, tos valstybės kompetentinga institucija perima jurisdikciją. Vykdydama lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų tolesnę priežiūrą sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija atsižvelgia į lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų trukmę ir jų laikymosi lygį vykdančiojoje valstybėje, taip pat į visus sprendimus, kuriuos vykdančioji valstybė priėmė pagal 16 straipsnio 1 dalį.
21 straipsnis
Kalbos
6 straipsnio 1 dalyje nurodyti liudijimai išverčiami į vykdančiosios valstybės oficialiąją kalbą arba vieną iš jos oficialiųjų kalbų. Priimant šį pamatinį sprendimą arba vėliau bet kuri valstybė narė Tarybos Generaliniame sekretoriate deponuotoje deklaracijoje gali nurodyti, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau Europos Sąjungos institucijų kitų oficialiųjų kalbų.
22 straipsnis
Išlaidos
Vykdančioji valstybė padengia šio pamatinio sprendimo taikymo išlaidas, išskyrus išlaidas, kurios atsirado išskirtinai sprendimą priėmusios valstybės teritorijoje.
23 straipsnis
Ryšys su kitais susitarimais
1. Santykiuose tarp valstybių narių šis pamatinis sprendimas nuo 2011 m. gruodžio 6 d. pakeičia atitinkamas 1964 m. lapkričio 30 d. Europos Tarybos konvencijos dėl lygtinai nuteistų arba lygtinai paleistų nusikaltėlių priežiūros nuostatas.
2. Valstybės narės gali toliau taikyti galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus po 2008 m. gruodžio 6 d., jei jie leidžia praplėsti ar papildyti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda supaprastinti ar dar labiau palengvinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūros procedūras.
3. Valstybės narės gali sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus po 2008 m. gruodžio 6 d., jei tokie susitarimai leidžia praplėsti ar papildyti šio pamatinio sprendimo nuostatas ir padeda dar labiau supaprastinti ar palengvinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūros procedūras.
4. Valstybės narės iki 2009 m. kovo 6 d. praneša Tarybai ir Komisijai apie 2 dalyje nurodytus galiojančius susitarimus, kuriuos jos pageidauja toliau taikyti. Be to, valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie visus 3 dalyje nurodytus naujus susitarimus per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.
24 straipsnis
Teritorinis taikymas
Šis pamatinis sprendimas taikomas Gibraltarui.
25 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų priemonės, būtinos šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti iki 2011 m. gruodžio 6 d.
2. Valstybės narės Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda nuostatų, kuriomis į jų nacionalinę teisę perkeliami šiuo pamatiniu sprendimu joms nustatyti įpareigojimai, tekstą.
26 straipsnis
Peržiūra
1. Iki 2014 m. gruodžio 6 d. Komisija parengia ataskaitą, remdamasi iš valstybių narių pagal 25 straipsnio 2 dalį gauta informacija.
2. Remdamasi šia ataskaita Taryba įvertina:
a) kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti būtinų priemonių; ir
b) šio pamatinio sprendimo taikymą.
3. Prireikus ataskaita pateikiama su pasiūlymais dėl teisės aktų.
27 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis pamatinis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
I PRIEDAS
II PRIEDAS
( 1 ) OL C 147, 2007 6 30, p. 1.
( 2 ) 2007 m. spalio 25 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 3 ) OL C 53, 2005 3 3, p. 1.
( 4 ) OL L 327, 2008 12 5, p. 27.
( 5 ) OL L 76, 2005 3 22, p. 16.
( 6 ) OL L 328, 2006 11 24, p. 59.
( 7 ) OL L 191, 1998 7 7, p. 4.
( 8 ) OL C 316, 1995 11 27, p. 49.