Help Print this page 

Document 32014D0509

Title and reference
2014/509/ES: 2014 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d.

OJ L 228, 31.7.2014, p. 29–32 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2014/509/oj
Languages, formats and link to OJ
BG ES CS DA DE ET EL EN FR GA HR IT LV LT HU MT NL PL PT RO SK SL FI SV
HTML html BG html ES html CS html DA html DE html ET html EL html EN html FR html HR html IT html LV html LT html HU html MT html NL html PL html PT html RO html SK html SL html FI html SV
PDF pdf BG pdf ES pdf CS pdf DA pdf DE pdf ET pdf EL pdf EN pdf FR pdf HR pdf IT pdf LV pdf LT pdf HU pdf MT pdf NL pdf PL pdf PT pdf RO pdf SK pdf SL pdf FI pdf SV
Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal Display Official Journal
 To see if this document has been published in an e-OJ with legal value, click on the icon above (For OJs published before 1st July 2013, only the paper version has legal value).
Multilingual display
Text

31.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/29


TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. liepos 23 d.

dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d.

(2014/509/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 140 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos ataskaitą,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko ataskaitą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos svarstymą,

atsižvelgdama į Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, rekomendaciją,

kadangi:

(1)

trečiasis ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapas prasidėjo 1999 m. sausio 1 d.1998 m. gegužės 3 d. Briuselyje vykusiame valstybių arba vyriausybių vadovų susitikime Taryba nusprendė, kad Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija atitiko būtinas sąlygas įvesti eurą 1999 m. sausio 1 d. (1);

(2)

Sprendimu 2000/427/EB (2) Taryba nutarė, kad Graikija atitiko būtinas sąlygas įvesti eurą 2001 m. sausio 1 d. Sprendimu 2006/495/EB (3) Taryba nutarė, kad Slovėnija atitiko būtinas sąlygas įvesti eurą 2007 m. sausio 1 d. Sprendimais 2007/503/EB (4) ir 2007/504/EB (5) Taryba nutarė, kad Kipras ir Malta atitiko būtinas sąlygas įvesti eurą 2008 m. sausio 1 d. Sprendimu 2008/608/EB (6) Taryba nutarė, kad Slovakija atitiko būtinas sąlygas įvesti eurą. Sprendimu 2010/416/ES (7) Taryba nutarė, kad Estija atitiko būtinas sąlygas įvesti eurą. Sprendimu 2013/387/ES (8) Taryba nutarė, kad Latvija atitiko būtinas sąlygas įvesti eurą;

(3)

vadovaujantis prie Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) pridėto Protokolo dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų 1 dalimi, Jungtinė Karalystė pranešė Tarybai, kad neketina pereiti prie trečiojo EPS etapo 1999 m. sausio 1 d. Tas pranešimas nepasikeitė. Vadovaudamasi prie EB sutarties pridėto Protokolo dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų 1 dalimi ir 1992 m. gruodžio mėn. Edinburge priimtu valstybių ar Vyriausybių vadovų sprendimu, Danija Tarybai pranešė, kad nedalyvaus trečiajame EPS etape. Danija nereikalavo inicijuoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros;

(4)

pagal Sprendimą 98/317/EB Švedijai taikoma išimtis, kaip apibrėžta SESV 139 straipsnio 1 dalyje. Pagal 2003 m. Stojimo akto (9) 4 straipsnį Čekijai, Lietuvai, Vengrijai ir Lenkijai taikoma išimtis, kaip apibrėžta SESV 139 straipsnio 1 dalyje. Pagal 2005 m. Stojimo akto (10) 5 straipsnį Bulgarijai ir Rumunijai taikomos išimtys, kaip apibrėžta SESV 139 straipsnio 1 dalyje. Pagal 2012 m. Stojimo akto (11) 5 straipsnį Kroatijai taikoma išimtis, kaip apibrėžta SESV 139 straipsnio 1 dalyje;

(5)

Europos Centrinis Bankas (ECB) buvo įsteigtas 1998 m. liepos 1 d. Europos pinigų sistema buvo pakeista valiutų kurso mechanizmu, dėl kurio įvedimo susitarta 1997 m. birželio 16 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl valiutų kursų mechanizmo įdiegimo trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape (12). Valiutų kurso mechanizmo (VKM II) procedūros trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape nustatytos 2006 m. kovo 16 d. Europos Centrinio Banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų sutartyje, nustatančioje valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (13);

(6)

SESV 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamoms valstybėms narėms taikomos išimties panaikinimo procedūros. Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu Komisija ir ECB SESV 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikia Tarybai pranešimą;

(7)

valstybių narių nacionalinės teisės aktai, įskaitant nacionalinių centrinių bankų statutus, atitinkamai turi būti pritaikyti siekiant užtikrinti jų suderinamumą su SESV 130 ir 131 straipsniais bei su Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutu (toliau – ECBS ir ECB statutas). Komisijos ir ECB ataskaitose pateikiamas išsamus Lietuvos teisės aktų suderinamumo su SESV 130 ir 131 straipsniais bei su ECBS ir ECB statutu vertinimas;

(8)

pagal Protokolo Nr. 13 dėl konvergencijos kriterijų, nurodytų SESV 140 straipsnyje, 1 straipsnį kainų stabilumo kriterijus, nurodytas SESV 140 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje, reiškia, kad valstybės narės kainų stabilumas yra tvarus ir vidutinis infliacijos lygis per vienerius metus iki tyrimo neviršija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio. Pagal kainų stabilumo kriterijų infliacija apskaičiuojama remiantis Tarybos reglamente (EB) Nr. 2494/95 (14) apibrėžtais suderintais vartotojų kainų indeksais (SVKI). Siekiant įvertinti kainų stabilumo kriterijų, valstybės narės infliacija apskaičiuojama pagal tai, kiek procentais pasikeitė 12 mėnesių indeksų aritmetinis vidurkis, palyginti su ankstesnio laikotarpio 12 mėnesių indeksų aritmetiniu vidurkiu. Komisijos ir ECB ataskaitose atsižvelgta į pamatinę vertę, lygią paprastam trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygių aritmetiniam vidurkiui, prie jo pridėjus 1,5 procentinio punkto. Apskaičiuota, kad vienų metų laikotarpio, kuris baigėsi 2014 m. balandžio mėn., pamatinė infliacijos lygio vertė buvo 1,7 %, o trys valstybės narės, kuriose kainos stabiliausios – Latvija, Portugalija ir Airija; jų infliacija sudarė atitinkamai 0,1 %, 0,3 % ir 0,3 %. Yra pagrindo prie šalių, kuriose kainos stabiliausios, nepriskirti tų valstybių narių, kurių infliacijos lygis negali būti laikomas prasmingu lyginamuoju standartu kitoms valstybėms narėms. Tokios išsiskiriančios šalys anksčiau nurodytos 2004 m., 2010 m. ir 2013 m. konvergencijos ataskaitose. Dabartinėmis aplinkybėmis yra pagrindo prie šalių, kuriose kainos stabiliausios, nepriskirti Graikijos, Bulgarijos ir Kipro (15). Siekiant apskaičiuoti pamatinę vertę, jas pakeičia Latvija, Portugalija ir Airija – valstybės narės, kurių vidutinis infliacijos lygis yra artimiausias mažiausiam vidutiniam infliacijos lygiui;

(9)

pagal Protokolo Nr. 13 2 straipsnį bendrojo šalies biudžeto padėties kriterijus, nurodytas SESV 140 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje, reiškia, kad tyrimo metu pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį valstybei narei nėra taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito egzistavimo;

(10)

pagal Protokolo Nr. 13 3 straipsnį dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme kriterijus, nurodytas SESV 140 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje, reiškia, kad valstybė narė laikėsi normalių svyravimo ribų, numatytų Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme (VKM), be didelių nukrypimų bent paskutinius dvejus metus iki tyrimo. Pirmiausia, valstybė narė negali būti nuvertinusi savo valiutos dvišalio pagrindinio kurso euro atžvilgiu savo pačios iniciatyva per tą patį laikotarpį. Nuo 1999 m. sausio 1 d. VKM II yra pagrindas, kuriuo vertinama, ar tenkinamas valiutų keitimo kurso kriterijus. Savo ataskaitose vertindami, kaip atitinkamas šis kriterijus, Komisija ir ECB ištyrė dvejų metų laikotarpį, kuris baigėsi 2014 m. gegužės 15 d.;

(11)

pagal Protokolo Nr. 13 4 straipsnį palūkanų normų konvergencijos kriterijus, nurodytas SESV 140 straipsnio 1 dalies ketvirtoje įtraukoje, reikalauja, kad vienerių metų laikotarpiu iki tyrimo valstybės narės vidutinė nominali ilgalaikių palūkanų norma neturi viršyti daugiau kaip 2 procentiniais punktais daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Vertinant palūkanų normų konvergencijos kriterijus, buvo remiamasi lyginamosiomis dešimties metų trukmės Vyriausybės obligacijų palūkanų normomis. Siekiant įvertinti, ar laikomasi palūkanų normos kriterijaus, Komisijos ir ECB ataskaitose buvo atsižvelgta į pamatinę vertę, apskaičiuotą kaip paprastas trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, nominalių ilgalaikių palūkanų normų aritmetinis vidurkis, prie jo pridėjus du procentinius punktus. Pamatinė vertė pagrįsta ilgalaike palūkanų norma Latvijoje (3,3 %), Airijoje (3,5 %) ir Portugalijoje (5,9 %), o vienerių metų laikotarpio, kuris baigėsi 2014 m. balandžio mėn., pamatinė vertė buvo 6,2 %;

(12)

pagal Protokolo Nr. 13 5 straipsnį Komisija turi pateikti duomenis, kuriais naudojamasi vertinant, kaip laikomasi konvergencijos kriterijaus. Komisija tuos duomenis pateikė. Komisija biudžeto duomenis pateikė po to, kai tuos duomenis iki 2014 m. balandžio 1 d. jai perdavė valstybės narės, remdamosi Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (16);

(13)

remiantis Komisijos ir ECB pateiktomis ataskaitomis apie Lietuvos pažangą, padarytą vykdant įsipareigojimus, susijusius su ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimu, daroma išvada, kad:

a)

Lietuvos nacionalinės teisės aktai, įskaitant nacionalinio centrinio banko statutą, yra suderinami su SESV 130 ir 131 straipsniais bei ECBS ir ECB statutu;

b)

dėl Lietuvos atitikimo konvergencijos kriterijams, nurodytiems keturiose SESV 140 straipsnio 1 dalies įtraukose:

metų, kurie baigėsi 2014 m. balandžio mėn., vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje buvo 0,6 %, t. y. gerokai mažesnis už pamatinę vertę, ir tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais jis išliks mažesnis už pamatinę vertę,

Lietuvai nėra taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio biudžeto deficito, nes jos biudžeto deficitas 2013 m. sudarė 2,1 procento BVP,

Lietuva yra VKM II narė nuo 2004 m. birželio 28 d. Prisijungus prie VKM II, valdžios institucijos vienašališkai įsipareigojo išlaikyti mechanizme plačiausiai taikomą valiutų valdybos modelį. Per dvejus metus iki šio vertinimo lito kursas nenukrypo nuo savo centrinio pariteto ir išvengė nukrypimų,

metais, kurie baigėsi 2014 m. balandžio mėn., vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Lietuvoje buvo 3,6 %, t. y. gerokai mažesnė už pamatinę vertę;

c)

atsižvelgiant į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą, taip pat į papildomus veiksnius, Lietuva atitinka būtinas euro įvedimo sąlygas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Lietuva atitinka būtinas euro įvedimo sąlygas. Lietuvai taikoma išimtis, nurodyta 2003 m. Stojimo akto 4 straipsnyje, panaikinama nuo 2015 m. sausio 1 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GOZI


(1)  1998 m. gegužės 3 d. Tarybos sprendimas 98/317/EB pagal Sutarties 109j straipsnio 4 dalį (OL L 139, 1998 5 11, p. 30).

(2)  2000 m. birželio 19 d. Tarybos sprendimas 2000/427/EB pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Graikijoje 2001 m. sausio 1 d. (OL L 167, 2000 7 7, p. 19).

(3)  2006 m. liepos 11 d. Tarybos sprendimas 2006/495/EB pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Slovėnijoje 2007 m. sausio 1 d. (OL L 195, 2006 7 15, p. 25).

(4)  2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas 2007/503/EB pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Kipre 2008 m. sausio 1 d. (OL L 186, 2007 7 18, p. 29).

(5)  2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas 2007/504/EB pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Maltoje 2008 m. sausio 1 d. (OL L 186, 2007 7 18, p. 32).

(6)  2008 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimas 2008/608/EB pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Slovakijoje 2009 m. sausio 1 d. (OL L 195, 2008 7 24, p. 24).

(7)  2010 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas 2010/416/ES pagal Sutarties 140 straipsnio 2 dalį dėl euro įvedimo Estijoje 2011 m. sausio 1 d. (OL L 196, 2010 7 28, p. 24).

(8)  2013 m. liepos 9 d. Tarybos sprendimas 2013/387/ES dėl euro įvedimo Latvijoje 2014 m. sausio 1 d. (OL L 195, 2013 7 18, p. 24).

(9)  OL L 236, 2003 9 23, p. 33.

(10)  OL L 157, 2005 6 21, p. 203.

(11)  OL L 112, 2012 4 24, p. 21.

(12)  OL C 236, 1997 8 2, p. 5.

(13)  OL C 73, 2006 3 25, p. 21.

(14)  1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų (OL L 257, 1995 10 27, p. 1).

(15)  2014 m. balandžio mėn. Graikijos, Bulgarijos ir Kipro 12 mėnesių vidutinis infliacijos lygis buvo atitinkamai – 1,2 %, – 0,8 % ir – 0,4 %, o euro zonos – 1,0 %.

(16)  2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 145, 2009 6 10, p. 1).


Top