21.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/3

(1)

2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pabrėžė, kad mažinti administracinę naštą yra svarbu norint skatinti Europos ekonomiką ir kad būtinos didelės bendros pastangos administracinei naštai Europos Sąjungoje mažinti;

(2)

apskaita pripažinta viena iš pagrindinių sričių, kuriose gali būti mažinama bendrovių administracinė našta Sąjungoje;

(3)

Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (3) apibrėžtos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės. Tačiau po konsultacijų su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad toje rekomendacijoje nurodyti kriterijų dydžiai labai mažoms įmonėms apskaitos tikslais gali būti pernelyg dideli. Todėl reikėtų nustatyti labai mažų įmonių – mikrosubjektų – pogrupį, apimantį įmones, kurių bendros balanso sumos ir grynųjų pajamų kriterijų dydžiai mažesni už tuos, kurie nustatyti labai mažoms įmonėms;

(4)

daugeliu atvejų mikrosubjektai užsiima veikla vietos ar regioniniu lygiu ir nevykdo arba beveik nevykdo tarpvalstybinės veiklos. Be to, mikrosubjektai atlieka svarbų vaidmenį kuriant naujas darbo vietas, skatinant mokslinius tyrimus ir plėtrą bei kuriant naujas ekonominės veiklos rūšis;

(5)

mikrosubjektai turi ribotus išteklius, kad laikytųsi teisės aktuose nustatytų didelių reikalavimų. Tačiau jiems dažnai taikomos tokios pačios finansinės atskaitomybės taisyklės kaip ir didesnėms bendrovėms. Dėl tų taisyklių jiems tenka jų dydžio neatitinkanti našta, taigi tokia mažiausioms įmonėms, palyginti su didesnėmis įmonėmis, tenkanti našta yra neproporcinga. Todėl mikrosubjektams turėtų būti galima netaikyti tam tikrų reikalavimų, dėl kurių jiems gali tekti pernelyg sunki administracinė našta. Tačiau mikrosubjektams vis tiek turėtų būti taikomas nacionalinis reikalavimas tvarkyti registrus, iš kurių būtų matyti jų verslo sandoriai ir finansinė būklė;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje nustatyti kriterijų dydžiai bus taikomi bendrovėms, kurių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje itin skiriasi, ir į tai, kad mikrosubjektų veikla nedaro ar beveik nedaro poveikio tarpvalstybinei prekybai ar vidaus rinkos veikimui, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą nacionaliniu lygiu, turėtų atsižvelgti į skirtingą tų kriterijų poveikį;

(7)

priimdamos sprendimus dėl mikrosubjektų režimo įgyvendinimo būdo arba jo tinkamumo Tarybos direktyvos 78/660/EEB (4) kontekste, valstybės narės turėtų atsižvelgti į savo rinkų specifines sąlygas ir poreikius;

(8)

mikrosubjektai privalo atsižvelgti į finansinių metų pajamas ir išlaidas, neatsižvelgiant į tokių pajamų ar išlaidų gavimo ar mokėjimo datą. Vis dėlto apskaičiuoti išankstinius apmokėjimus ir sukauptas (gautinas) pajamas bei sukauptas sąnaudas ir ateinančio laikotarpio pajamas mikrosubjektams gali būti sunku. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista mikrosubjektams netaikyti reikalavimo apskaičiuoti ir pateikti tokius punktus tik tokia apimtimi, kiek tokio reikalavimo netaikymas susijęs su išlaidomis, kurios nėra žaliavų ir komplektavimo gaminių sąnaudos, vertės patikslinimai, personalo sąnaudos ir mokesčiai. Tokiu būdu galima sumažinti administracinę naštą, susidarančią apskaičiuojant palyginti mažus balansus;

(9)

mikrosubjektams gali būti sunku paskelbti metinę atskaitomybę. Tuo pačiu metu valstybėms narėms reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama mikrosubjektams netaikyti bendro reikalavimo paskelbti metinę atskaitomybę, jei balanso informacija yra pagal nacionalinę teisę tinkamai pateikta bent vienai paskirtai kompetentingai valdžios institucijai ir jei informacija yra perduota verslo registrui, kuriame pateikus prašymą būtų galima gauti dokumento kopiją. Tokiais atvejais Direktyvos 78/660/EEB 47 straipsnyje nustatytas reikalavimas skelbti visus apskaitos dokumentus pagal Direktyvos 2009/101/EB (5) 3 straipsnio 5 dalį nebūtų taikomas;

(10)

šios direktyvos tikslas – valstybėms narėms suteikti galimybę sukurti mikrosubjektams paprastą finansinės atskaitomybės aplinką. Naudojant tikrąsias vertes, gali būti reikalinga išsami informacija, kuria paaiškinama, kokiu pagrindu nustatyta tam tikrų objektų tikroji vertė. Atsižvelgiant į tai, kad mikrosubjektų režime numatyta paaiškinamaisiais raštais atskleisti labai mažai informacijos, mikrosubjektų atskaitomybės naudotojai nežinotų, ar balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktos sumos grindžiamos tikrosiomis vertėmis. Todėl, siekiant šiuo atžvilgiu užtikrinti tikrumą tokiems naudotojams, valstybės narės mikrosubjektams, besinaudojantiems pagal šią direktyvą jiems taikytinomis išimtimis, neturėtų leisti arba neturėtų iš jų reikalauti rengti savo atskaitomybę tikrųjų verčių pagrindu. Mikrosubjektai, pageidaujantys arba turintys naudoti tikrąsias vertes, galės tai daryti taikydami kitus šia direktyva nustatytus režimus, jei tikrąsias vertes naudoti leidžia arba reikalauja valstybė narė;

(11)

priimdamos sprendimus dėl mikrosubjektų režimo įgyvendinimo būdo arba jo tinkamumo pagal Direktyvos 78/660/EEB taikymo sritį, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mikrosubjektai, kurie turi būti konsoliduojami pagal Tarybos direktyvą 83/349/EEB (6) dėl konsoliduotos atskaitomybės, turėtų tam tikslui pakankamai išsamius apskaitos duomenis, taip pat užtikrinti, kad šioje direktyvoje numatytos išimtys nedarytų poveikio reikalavimui rengti konsoliduotą atskaitomybę pagal Direktyvą 83/349/EEB;

(12)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti mikrosubjektų administracinę naštą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(13)

todėl Direktyvą 78/660/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

Įterpiamas šis straipsnis:

„1a straipsnis

1.   Valstybės narės gali pagal 2 ir 3 dalis numatyti šioje direktyvoje nustatytų tam tikrų reikalavimų išimtis, taikomas bendrovėms, kurios balanso sudarymo dieną neviršija dviejų iš trijų toliau pateiktų kriterijų ribų (mikrosubjektai):

2.   Valstybės narės gali 1 dalyje nurodytoms bendrovėms netaikyti kai kurių ar visų šių reikalavimų:

3.   Valstybės narės 1 dalyje nurodytoms bendrovėms gali leisti:

4.   Valstybės narės mikrosubjektams, kurie naudojasi bet kuria 2 ir 3 dalyse numatyta išimtimi, neleidžia taikyti 7a skirsnio arba nereikalauja, kad jie jį taikytų.

5.   Laikoma, kad 1 dalyje nurodytų bendrovių atžvilgiu pagal 2, 3 ir 4 dalis parengta metinė atskaitomybė nurodo tikrą ir teisingą padėtį, kaip reikalaujama pagal 2 straipsnio 3 dalį, ir todėl tokiai atskaitomybei netaikomos 2 straipsnio 4 ir 5 dalys.

6.   Jeigu jos balanso sudarymo dieną bendrovė viršija dviejų iš trijų 1 dalyje nustatytų kriterijų ribas arba jų nebeviršija, tas faktas 2, 3 ir 4 dalyse numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymui daro įtaką tik tada, jei tai iš eilės pasikartoja einamaisiais ir praėjusiais finansiniais metais.

7.   Euro neįsivedusių valstybių narių atveju 1 dalyje nurodytų sumų ekvivalentas nacionaline valiuta yra apskaičiuojamas taikant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą tos dienos, kurią įsigaliojo direktyva, kurioje nustatytos tos sumos, valiutų keitimo kursą.

8.   1 dalies a punkte nurodytą bendrą balanso sumą sudaro 9 straipsnyje pateikto skirsnio „Turtas“ A–E punktuose nurodytas turtas arba 10 straipsnio A–E punktuose nurodytas turtas. Jei taikomas 2 dalies a punktas, 1 dalies a punkte nurodytą bendrą balanso sumą sudaro 9 straipsnyje pateikto skirsnio „Turtas“ A–D punktuose nurodytas turtas arba 10 straipsnio A–D punktuose nurodytas turtas.

2)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nukrypdamos nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali investicinėms bendrovėms ir finansinėms holdingo kompanijoms nustatyti specialias metinės atskaitomybės formas, jei tų formų nurodoma šių bendrovių veiklos padėtis atitiktų 2 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Valstybės narės nesuteikia galimybės investicinėms bendrovėms ar finansinėms holdingo kompanijoms pasinaudoti 1a straipsnyje nustatytomis išimtimis.“

3)

53a straipsnis pakeičiamas taip:

„53a straipsnis

Valstybės narės nesuteikia galimybės pasinaudoti 1a, 11 ir 27 straipsniuose, 43 straipsnio 1 dalies 7a ir 7b punktuose, 46, 47 ir 51 straipsniuose nustatytomis išimtimis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.“