Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Summaries of EU Legislation

Svetimos arba nevietinės rūšys

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (EB) Nr. 708/2007 – svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimas akvakultūroje

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

  • svetimų rūšių judėjimui (introdukcijai)* arba nevietinių rūšių judėjimui (perkėlimui)*, skirtam naudoti ES akvakultūroje;
  • visų rūšių akvakultūros įrenginiams. Nepaisant to, juo nustatomos specialios taisyklės, taikomos uždariems akvakultūros objektams. Svetimų ar nevietinių rūšių, kurios laikomos uždaruose akvakultūros objektuose, judėjimui gali būti netaikomas reikalavimas gauti leidimą, jei jos transportuojamos tokiomis sąlygomis, kurios neleidžia joms pasklisti į aplinką. ES valstybės narės privalo sudaryti nuolat atnaujinamą uždarų akvakultūros objektų sąrašą.

Reglamentas netaikomas:

  • organizmų perkėlimui ES valstybėse narėse, išskyrus atvejus, kai aplinkai gresia pavojus;
  • naminių gyvūnėlių parduotuvėms, sodams ar akvariumams, kurie neturi sąlyčio su ES vandenimis;
  • IV priede išvardytomis rūšims, išskyrus konkrečius atvejus.

Jis taikomas visoms vandens gyvūnų rūšims, įskaitant bet kurią jų dalį, kuri gali išgyventi ir daugintis.

Priemonės neigiamam poveikiui biologinei įvairovei išvengti

ES valstybės narės privalo:

  • imtis priemonių siekiant išvengti neigiamo poveikio biologinei įvairovei, kurį galėtų sukelti vandens organizmų judėjimas akvakultūros tikslais ir tų rūšių paplitimas;
  • stebėti ir tikrinti akvakultūros veiklos rūšis siekiant užtikrinti;
    • kad uždari akvakultūros objektai atitiks šiame reglamente nustatytus reikalavimus; ir
    • transportas į tuos objektus ar iš jų vyks laikantis sąlygų, neleidžiančių svetimoms ar netikslinėms rūšims ištrūkti.

Leidimai

Bet kokiam svetimo vandens organizmo perkėlimui į akvakultūros objektą reikia gauti leidimą, kurį išduoda priimančioji ES valstybė narė. Norėdamas gauti leidimą akvakultūros operatorius turi pateikti prašymą, kuriame būtų pateikta tam tikra informacija, be kita ko:

  • atitinkamo organizmo pavadinimas ir savybės;
  • siūloma judėjimo kryptis ir pagrindas;
  • galimas poveikis aplinkai;
  • judėjimo valdymo ir stebėjimo priemonės, ir pan.

Įprastas judėjimas

Judėjimo iš šaltinio, apie kurį žinoma, kad jis nesukelia pavojaus aplinkai, atveju kompetentinga institucija gali suteikti leidimą, prireikus nurodydama, jog reikalingas karantinas* arba bandomasis išleidimas*.

Neįprastas judėjimas

Neįprasto judėjimo atveju atliekamas rizikos aplinkai įvertinimas. Jei nustatoma, kad įvertintas rizikos lygis yra vidutinis arba didelis, atitinkamas pareiškėjas ir administracija turi išsiaiškinti, ar galima sumažinti rizikos lygį iki mažo. Jei rizikos lygis sumažinamas iki mažo, kompetentinga institucija gali išduoti leidimą, kuriame nurodyti, jei reikia, reikalavimai karantinui, bandomajam išleidimui arba stebėsenai*.

Kaimyninėms ES valstybėms narėms poveikį darantis judėjimas

ES valstybės narės, kurioms, tikėtina, gali daryti poveikį jūros organizmų judėjimas, turi būti informuotos apie jį ir siųsti savo pastabas Europos Komisijai, kuri patvirtins, panaikins ar pakeis leidimą.

Registras

ES valstybės narės tvarko introdukcijų ir perkėlimų registrą, kuriame pateikiama visa susijusi informacija. Registrai turi būti prieinami visuomenei.

Dauguma ES valstybių narių sukūrė specialų tinklalapį apie reglamentą ir šiame tinklalapyje visuomenė gali susipažinti su registru.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus I ir II skyrius bei 24 straipsnį (išsamios taisyklės ir derinimas su technikos pažanga), kurie taikomi nuo 2007 m. liepos 18 d.

KONTEKSTAS

Invazinės svetimos rūšys yra viena iš biologinės įvairovės nykimo priežasčių, arba dėl:

  • genetinių pokyčių;
  • buveinių blogėjimo ar pokyčių;
  • patogenų ir parazitų paplitimo; arba
  • dėl to, kad vietinės rūšys buvo pakeistos kitomis jų užimamoje ekologinėje nišoje.

Šis poveikis aplinkai turi didelę ekonominę ir socialinę reikšmę.

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Akvakultūra: vandens organizmų auginimas arba veisimas taikant metodus, kuriais siekiama padidinti tokių organizmų gamybą palyginus su jų gamyba natūraliomis sąlygomis. Organizmai visą auginimo arba veisimo laiką iki pat produkcijos gavimo lieka fizinio ar juridinio asmens nuosavybe.
Nevietinės rūšys: vandens organizmų rūšys, kurių dėl biologinių ir geografinių priežasčių nėra jų natūralaus paplitimo areale.
Svetimos rūšys:
  • vandens organizmų rūšys, aptinkamos už žinomo natūralaus paplitimo arealo ir galimo jų natūralaus paplitimo teritorijos ribų;
  • organizmai, kurių chromosomų skaičius buvo padvigubintas dirbtiniu būdu; ir
  • vaisingos dirbtiniu būdu sukryžmintos rūšys.
Introdukcija: procesas, kurio metu svetima rūšis apgalvotai iškeliama į aplinką už savo natūralaus paplitimo arealo naudojimui akvakultūroje.
Perkėlimas: procesas, kurio metu nevietinė rūšis apgalvotai perkeliama jos natūralaus paplitimo areale naudojimui akvakultūroje į teritoriją, kurioje anksčiau ji nebuvo aptinkama.
Karantinas: siekiama atitinkamus vandens organizmus laikyti visiškai izoliuotus gana ilgai, kad juos būtų galima panaudoti veisimui, kad būtų galima aptikti visas atsitiktinai patekusias rūšis ir patvirtinti, kad nėra patogenų ar ligų. Karantino įrenginys turi atitikti išsamias specifikacijas, nustatytas laikantis reglamente nurodytų sąlygų (III priedas).
Bandomasis išleidimas: pradinis nedidelio masto vandens organizmų išleidimo etapas, kuriam taikomos specialios izoliavimo ir prevencijos priemonės. Nenumatytų atvejų planas turi būti sudarytas taip, kad aptariamus organizmus būtų galima pašalinti iš aplinkos arba sumažinti jų tankumą, kai kyla nenumatyta rizika aplinkai arba vietinėms populiacijoms.
Stebėsena: turi būti vykdoma ne mažiau kaip dvejus metus po organizmų išleidimo į naują aplinką siekiant įvertinti, ar poveikis buvo tiksliai numatytas, ir ar yra papildomas arba kitoks poveikis.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL L 168, 2007 6 28, p. 1–17)

Paskesni Reglamento (EB) Nr. 708/2007 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2008 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 535/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje įgyvendinimo taisyklės (OL L 156, 2008 6 14, p. 6–9)

2008 m. birželio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 506/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje IV priedas (OL L 149, 2008 6 7, p. 36–37)

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/516 2021 m. spalio 26 d. kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje IV priedas (OL L 104, 2022 4 1, p. 51-52)

paskutinis atnaujinimas 01.04.2022

Top