52013DC0447

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

SUSITELKIME DĖL EUROPOS JAUNIMO

RAGINIMAS SPRĘSTI JAUNIMO NEDARBO PROBLEMĄ

Europos ateities dinamiškumas ir klestėjimas yra jaunimo rankose. Pasibaigus ekonomikos ir finansų krizei, jų talentas, energija ir kūrybiškumas padės Europai augti ir tapti konkurencingesnei. Tačiau būtent jaunimą krizė paveikė itin stipriai. Šiuo metu Europoje beveik 6 milijonai jaunesnių kaip 25 metų amžiaus žmonių yra bedarbiai, o iš viso 7,5 milijono nei dirba, nei mokosi. Pirmąjį 2013 m. ketvirtį Europos jaunimo nedarbo lygis buvo 23,5 %, tai yra daugiau kaip dvigubai didesnis negu ir taip aukštas bendras gyventojų nedarbo lygis. Tam tikrose šalyse darbo neturi daugiau kaip pusė norinčių dirbti jaunuolių.

Tai reiškia, kad Europa turi didžiulį neišnaudotą potencialą, kurio negalima leisti iššvaistyti, ir kad Europą yra apėmusi socialinė krizė, kuriai negalime leisti tęstis. Jaunimo nedarbas labai paveikia ne tik pačius jaunuolius, bet ir visą visuomenę bei ekonomiką. Jei šios tendencijos nebus skubiai pakeistos, dabartinis jaunimo nedarbo lygis gali neigiamai paveikti ilgalaikes jaunimo įsidarbinimo perspektyvas, o tai ateityje turėtų rimtų pasekmių ekonomikos augimui ir socialinei sanglaudai. Todėl vienas svarbiausių Europos prioritetų – įgyvendinant platesnio masto ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją padėti jauniems žmonėms patekti į darbo rinką ir įgyti bei išsiugdyti įgūdžių, padėsiančių rasti darbą.

Per visą finansų krizę Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis siekė mažinti didelio ir vis didėjančio nedarbo ekonomines ir socialines pasekmes. Tam tikrų veiksmų rezultatai bus matomi tik vėliau: Europai reikalingos esminės struktūrinės reformos, o jos per vieną dieną nepadaromos. Todėl kartu su tokiomis esminėmis reformomis reikia imtis ir greitų rezultatų duodančių priemonių, kuriomis skatinamas augimas ir padedama jaunimui rasti darbą bei įgyti reikiamų įgūdžių. Šios priemonės padidins jaunuolių pasitikėjimą savimi ir sustiprins tikėjimą geresne ateitimi.

Komisija yra pasiūliusi keletą praktinių priemonių, kuriomis galima padėti nedelsiant keisti padėtį. Naujausi pasiūlymai pateikti 2012 m. jaunimo užimtumo priemonių rinkinyje ir 2013 m. kovo mėn. pateiktoje Jaunimo užimtumo iniciatyvoje, kurios biudžetas – 6 milijardai eurų. Dėl kai kurių iš šių pasiūlymų susitarta ES lygmeniu. Dabar reikia nedelsiant juos įgyvendinti ir atverti jaunimui naujų galimybių. Dėl kitų pasiūlymu, visų pirma dėl tų, kurie susiję su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa, dar turi būti susitarta ES lygmeniu.

Taigi esant tokioms aplinkybėms šioje ataskaitoje aptariama, kokie neatidėliotini veiksmai padėtų jaunimą grąžinti į darbą ir į švietimo ar mokymo įstaigas. Minėtini šie veiksmai:

- Jaunimo garantijos iniciatyvos įgyvendinimas;

- investicijos į jaunimą per Europos socialinį fondą;

- aktyvus Jaunimo užimtumo iniciatyvos pradinio etapo finansavimas;

- darbo jėgos judumo ES rėmimas naudojantis EURES sistema;

-  perėjimo nuo mokymosi prie darbo lengvinimo žingsniai skatinant aukštos kokybės gamybinės praktikos ir stažuočių pasiūlą ir mažinant įgūdžių stoką;

- reformų spartinimas siekiant ilgainiui sukurti tikrąją ES darbo rinką;

- priemonės, kuriomis padedama kurti darbo vietas artimiausiu laikotarpiu, ypač VMĮ, ir skatinama įdarbinti jaunimą.

Daugelyje šių sričių jau pamatai jau padėti. Dabar svarbiausia sparčiau ir aktyviau visa įgyvendinti. Sėkmė priklausys nuo valstybių narių politinės valios ir privačiojo sektoriaus pajėgumo sudaryti palankias sąlygas įsidarbinti jaunimui. ES negali atlikti darbo už valstybes nares. Tačiau ji gali atlikti katalizatoriaus vaidmenį: konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose tiksliai nurodyti būtiniausias reformas, skleisti geriausią patirtį, nukreipti ES biudžeto investicijas ir padėti jaunimui pasinaudoti visais Europos bendrosios rinkos privalumais.

Europos Komisija ragina Europos institucijas, valstybes nares, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę drauge įgyvendinti šioje ataskaitoje nurodytas priemones ir pareikšti tvirtą politinį pritarimą šiems veiksmams birželio mėn. Europos Vadovų Taryboje.

1. Faktinis Jaunimo garantijos iniciatyvos įgyvendinimas

2012 m. gruodžio mėn. Jaunimo užimtumo priemonių rinkinyje Komisija paragino valstybes nares užtikrinti, kad baigę mokyklą ar netekę darbo jaunuoliai per keturis mėnesius gautų kokybišką darbo, tęstinio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuotės pasiūlymą. Tai yra jaunimo garantija.

Komisijos pasiūlymą Taryba priėmė 2013 m. balandžio mėn. Dabar svarbiausia jį įgyvendinti. Tai pabrėžiama ir Komisijos 2013 m. rekomendacijose konkrečioms valstybėms narėms. Komisija nustatė, kokių neatidėliotinų veiksmų reikia imtis 19-oje valstybių narių siekiant sumažinti jaunimo nedarbą, kaip antai vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, stiprinti valstybines užimtumo tarnybas, remti mokymo ir gamybinės praktikos programas. Vis tai padės jaunimui užtikrinti minėtą garantiją (I priede pateikiama susijusių rekomendacijų santrauka).

Jaunimo garantijos iniciatyvai įgyvendinti reikės nuolatinių pačių valstybių narių investicijų. Tačiau tokių šalių kaip Austrija ar Suomija patirtis parodė, kad tos investicijos atsiperka ir kad nesiimant priemonių patiriama daug didesnių ekonominių ir socialinių nuostolių negu tokių priemonių įgyvendinimo išlaidos. Jaunimo garantijos sistema tinkamai pradės veikti ne iš karto, todėl svarbu jau dabar pradėti procesą nuo aiškaus įgyvendinimo plano, kuriame turi būti išdėstyta, kaip kiekvienoje konkrečioje šalyje praktiškai įdiegti jaunimo garantijos sistemą, deramai atsižvelgiant į skirtingų nacionalinių problemų mastą ir pobūdį.

Todėl Komisija ragina:

Ø Tarybą priimti siūlomas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl iniciatyvos „Jaunimo garantija‟ įgyvendinimo ir jaunimo užimtumo, o valstybes nares – greitai tas rekomendacijas įgyvendinti;

Ø valstybes nares, kuriose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 %, iki 2013 m. spalio mėn. pateikti Jaunimo garantijos iniciatyvos įgyvendinimo planus. Tuose planuose turėtų būti numatyta, kaip jaunimo garantijos sistema bus įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, koks vaidmuo teks konkrečioms valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, kaip sistema bus finansuojama, kaip bus stebima pažanga ir koks bus veiksmų tvarkaraštis. Likusios valstybės narės raginamos atitinkamus planus pateikti iki 2014 m. pavasario.

2. Europos socialinio fondo lėšos – jaunimui

Jau daugelį dešimtmečių ES struktūriniai fondai sėkmingai naudojami naujoms darbo vietoms kurti ir socialinei sanglaudai Europoje didinti. Europos socialinis fondas (ESF) 2007–2013 m. laikotarpiu siekia 80 milijardų eurų. Todėl galėjo būti skirta didelė parama visoje Europoje vykdytai veiklai, susijusiai su jaunimo integracija į darbo rinką ir žmogiškojo kapitalo kūrimu.

Naujuoju 2014–2020 m. laikotarpiu Europos struktūriniams ir investicijų fondams (ESIF) teks labai svarbus vaidmuo remiant jaunus žmones ir įgyvendinant jaunimo garantijų sistemą. Būtina nedelsiant susitarti dėl naujos daugiametės finansinės programos ir jos įgyvendinimo priemonių – tik taip bus galima užtikrinti, kad ESF ir kitos ESIF lėšos būtų skiriamos iš karto nuo 2014 m. sausio mėn. Susitarime turi atsispindėti tai, kad kova su jaunimo nedarbu ir jo prevencija yra ES prioritetas: ESF skiriant ne mažiau kaip 25 % sanglaudos politikos finansavimo būtų užtikrinta bent 80 milijardų eurų suma investicijoms į Europos žmogiškąjį kapitalą.

Tuo pat metu valstybės narės glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija kuria naujos kartos veiksmų programas, pagal kurias šis finansavimas bus naudojamas. Tai puiki galimybė naująsias programas orientuoti į konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose išdėstytus svarbiausius reformų prioritetus, kuriais skatinamas ekonomikos augimas ir naujų darbo vietų kūrimas, visų pirma siekiant užtikrinti jaunimo garantijas.

Todėl Komisija ragina:

Ø Europos Parlamentą ir Tarybą nedelsiant susitarti dėl Daugiametės finansinės programos ir naujų ESIF reglamentų, kuriais būtų užtikrinta, kad bent 25 % sanglaudos politikos finansavimo (bent 80 milijonų eurų) būtų skirta Europos socialiniam fondui. Valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbo lygis yra itin aukštas, turėtų numatyti tam tikrą konkrečią lėšų dalį skirti su jaunimo užimtumo didinimu susijusiems prioritetams.

Ø Valstybes nares sparčiau derinti su Komisija partnerystės susitarimus ir veiksmų pagal ESIF programas ir toliau skirti daug dėmesio jaunimo nedarbo problemai, investicijoms į žmogiškąjį kapitalą ir švietimo bei mokymo sistemų pritaikymui prie darbo rinkos situacijos.

3. Aktyvus Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimas

Siekdama, kad dar daugiau finansinės paramos būtų skirta regionams ir asmenims, kuriems ypač sunkiai sekasi įveikti jaunimo nedarbo ir neužimtumo problemas, Europos Vadovų Taryba vasario mėn. sutarė sukurti specialią Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI) ir skirti jai iš ES biudžeto 6 milijardų eurų. Ji bus skirta 15–24 metų amžiaus jaunuoliams, kurie nedirba ir nesimoko, ir papildys jaunimo garantijoms skiriamą ESF paramą.

Komisija pasistengė greitai parengti reikiamus teisės priemonių pasiūlymus ir pateikė juos Europos Parlamentui bei Tarybai 2013 m. kovo mėn.[1] Dabar svarbiausia, kad Europos Parlamentas ir Taryba kuo greičiau sutartų dėl šių pasiūlymų ir kad kuo greičiau būtų galima skirti finansavimą.

3.1 Dėmesys Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir aktyvus jos pradinio etapo finansavimas

Komisija pasiūlė Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas visų pirma nukreipti į regionus, kuriuose jaunimo nedarbo lygis yra didesnis kaip 25 %, ir šiuose regionuose teikti prioritetą 15–24 metų nedirbantiems ir nesimokantiems asmenims. Šie kriterijai turėtų būti išlaikyti: bent kiek sumažinus slenkstį, lėšos būtų paskirstytos pernelyg mažomis sumomis ir nukentėtų regionai, kuriems pagalbos reikia labiausiai[2]. Be to, labai svarbu, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva visų pirma padėtų įgyvendinti Jaunimo garantijos sistemą. Kitos tikslinės grupės bus remiamos iš kitų ESIF finansavimo šaltinių, visų pirma iš ESF.

Siekdama užtikrinti, kad JUI numatytas lėšas būtų galima naudoti iškart po to, kai bus susitarta dėl teisės aktų, Komisija siūlo patikslinti naujosios DFP struktūrą, kad visa 6 mlrd. eurų suma galėtų būti paskirstyta pirmųjų dviejų DFP metų įsipareigojimams. Todėl reikės pakeisti kitų programų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad bendros metinių įsipareigojimų sumos nepakistų.

Valstybės narės turės būti pasiruošusios panaudoti šiuos pinigus per savo veiksmų programas ir parengtus projektus, skirtus padėti jaunimui gauti kokybiškus darbus, praktiką ar išsilavinimą. Jų įgyvendinimas turės prasidėti nedelsiant, dar prieš partnerystės susitarimų sudarymą ir prieš įsigaliojant atitinkamiems teisės aktams. Viskas priklausys nuo to, ar valstybės narės bus laiku parengusios savo programas – Komisija jas patvirtins greitai.

Todėl Komisija ragina:

Ø Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti tam, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų skirta padėti regionams, kuriuose jaunimo nedarbo lygis yra didesnis kaip 25 %, ir jauniems 15–24 metų amžiaus nedirbantiems ir nesimokantiems asmenims, o pirmenybė būtų teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie Jaunimo garantijos iniciatyvos įgyvendinimo;

Ø Europos Parlamentą ir Tarybą sutikti visus JUI numatytus 6 mlrd. eurų skirti 2014 ir 2015 metams, todėl atitinkamai pakoreguoti naujosios DFP įsipareigojimų struktūrą, o ESIF reglamentus pritaikyti taip, kad JUI išlaidas būtų galima laikyti atitinkančiomis reikalavimus nuo JUI veiksmų programų pateikimo dienos, dar prieš partnerystės susitarimų sudarymą ir prieš įsigaliojant atitinkamiems teisės aktams;

Ø valstybes nares greičiau rengti konkrečias JUI programas ir jas pateikti dar 2013 m., kad būtų galima nedelsiant įgyvendinti.

3.2  Jaunimo užimtumo veiksmų grupių veiklos atnaujinimas

2012 m. Komisija drauge su valstybėmis narėmis, kuriose yra itin aukštas jaunimo nedarbo lygis, sukūrė jaunimo užimtumo veiksmų grupes. Šių grupių darbas buvo užtikrinti, kad ES struktūrinių fondų lėšos būtų kuo geriau panaudojamos jauniems žmonėms remti. Grupei padedant, jau apie 16 milijardų eurų ES lėšų nukreipta į spartesnio įgyvendinimo projektus ar perskirstyta. Šiuo finansavimu bus padėta daugiau kaip milijonui jaunuolių. Praktiniai rezultatai jau matomi (žr. toliau ir II priedą).

Jaunimo užimtumo veiksmų grupių darbo pavyzdžiai

- Portugalijoje įgyvendinant iniciatyvą Impulso Jovem buvo iš esmės pakeistos ES struktūrinių fondų programos ir iki 2015 m. bus suteikta parama 90 000 jaunuolių ir 4 500 MVĮ. Pavyzdžiui, 143 milijonų eurų ESF lėšų perskirstyta taip, kad būtų finansuojamos priemonės, tarp kurių ir užimtumo pasas, susijęs su stažuote viename iš pagrindinių ekonomikos sektorių, taip pat numatyta parama (darbdavio socialinio draudimo išlaidų kompensavimas), jei sudaromos sutartys su 18–30 metų amžiaus asmenimis.

- Ispanijoje daugiau kaip 286 milijonų eurų ESF finansavimo perskirta su jaunimu susijusiai veiklai. Iš jau įgyvendintų veiksmų minėtinos pratybų mokyklos ir praktiniai užimtumo seminarai, kuriuose dalyvauja apie 9 500 jaunuolių. O subsidijų per mažesnes socialinio draudimo įmokas suteikta įmonėms, kuriose įdarbinta iš viso 142 000 jaunų žmonių. Naujoje Verslumo ir jaunimo užimtumo strategijoje nustatyta dar 100 papildomų kovos su jaunimo nedarbu priemonių. Šioms priemonėms numatyta skirti 3 485 milijardų eurų, iš kurių dalis bus bendrai finansuojama iš ESF lėšų. Regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis aukščiausias, įgyvendinamos kelios konkrečios ERPF finansuojamos priemonės.

- Italijos sanglaudos veiksmų plane numatyta 1,4 milijardo eurų skirti pagalbos jaunimui veiklai, įskaitant, Sicilijos jaunimo užimtumo planą, kurio vertė 452 milijonų eurų, 65 300 studentų iš pietinių regionų švietimą ir naujų judumo galimybių 13 000 jaunuolių. Antrajame etape dar 620 milijonų eurų skirta naujai veiklai, kuria remiami jauni ir nedirbantys bei nesimokantys žmonės, pavyzdžiui, vaikų priežiūrai, paramai steigiant įmones, skatinimui baigti mokyklą. ESF taip pat bendrai finansuos veiklą, kuria skatinamos gamybinės praktikos programos (100 milijonų eurų) ir mokinių bei jaunų abiturientų orientavimas ir įdarbinimas (36 milijonai eurų).

Dėl tokios teigiamos patirties Komisija yra pasirengusi atnaujinti ir išplėsti veiksmų grupių veiklą, kad jos dirbtų su valstybėmis narėmis, atitinkančiomis paramos teikimo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą kriterijus. Atitinkamų valstybių narių iniciatyva bus sukurtos grupės, kurių užduotis – padėti greičiau parengti veiksmų programas ir patarti, kaip geriausia panaudoti ESF ir JUI lėšas Jaunimo garantijos iniciatyvai įgyvendinti.

Todėl Komisija ragina:

Ø valstybes nares, kurios atitinka Jaunimo užimtumo iniciatyvos kriterijus, kreiptis į Komisiją ir bendradarbiauti su jos ekspertais specialiose jaunimo užimtumo veiksmų grupėse, kad padėtų įgyvendinti jaunimo garantijų sistemą ir šiam tikslui naudoti ESF bei JUI lėšas. Siekdama palengvinti šį procesą, paprašyta valstybės narės Komisija koordinuos techninę paramą, pavyzdžiui, suporuodama valstybes nares.

4. Judumo skatinimas naudojantis EURES ir ESF

Bendroji rinka jauniesiems europiečiams teikia didžiulių įsidarbinimo, gamybinės praktikos ir mokymosi galimybių. Visi faktai rodo, kad jaunimas trokšta jas išnaudoti. Tačiau sužinoti apie galimybes kitose valstybėse narėse ir spėti pasinaudoti jomis gali būti nelengva. Todėl Komisija jau seniai siekia palengvinti įsidarbinimo ar tobulinimosi kitose valstybės narėse galimybes tiek pačių asmenų, tiek darbdavių bei visos Europos ekonomikos naudai.

EURES portale yra beveik 31 000 registruotų darbdavių ir skelbiama per 1,4 milijonų darbo pasiūlymų. Tačiau EURES tinklas dar veikia ne visu pajėgumu. Komisija pradėjo dideles reformas, kuriomis ji siekia EURES sistemą daug geriau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių ir daugiau dėmesio skirti jaunų žmonių judumui siūlant darbus bei galimybių derinti darbą ir mokymąsi, pavyzdžiui, per gamybinę praktiką. EURES portalas taip pat perdaromas, kad būtų patogesnis naudoti, o iki šių metų pabaigos bus pateikta EURES chartija, kurioje bus pateikiamos bendrai sutartos gairės dėl nacionalinių EURES įgyvendinimo priemonių. Be to, Komisija rengia naujus teisės aktus, kuriais ji siekia, kad EURES paslaugos būtų tinkamesnės tiek darbdaviams, tiek darbo ieškotojams. Pagrindiniai tikslai – skelbti daugiau darbo pasiūlymų ir ieškantiesiems darbo rasti labiau jų profilį atitinkančių darbo pasiūlymų, o kartu didinti EURES integraciją į nacionalines valstybines įdarbinimo tarnybas.

Tačiau jaunam žmogui sužinoti apie darbo ar mokymosi galimybes užsienyje yra lengviau negu jomis pasinaudoti. Šiuo metu Komisija išbando naują sistemą, skirtą padėti jauniems žmonėms pasinaudoti EURES skelbiamomis įsidarbinimo galimybėmis ir MVĮ padėti įdarbinti jaunus potencialius darbuotojus iš visos Europos. Bandomuoju projektu „Tavo pirmasis EURES darbas“ (angl. „Your first EURES job“) jaunuoliams padedama rasti darbą kitose valstybėse narėse suteikiant finansinę paramą kalbos kursams ir kitiems reikiamiems mokymams, kelionės išlaidoms ir integracinėms programoms, jei juos įdarbina MVĮ. Vykdant bandomąjį projektą „Tavo pirmas EURES darbas“ 5 000 asmenų iš šešių projekte dalyvaujančių valstybių narių bus padėta rasti darbą, o 2013 m. į projektą bus įtrauktos gamybinės praktikos ir stažuočių galimybės. Pirminiai rezultatai buvo labai sėkmingi ir kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, šiuo modeliu grindžia savo nacionalines judumo sistemas.

Naujoje DFP numatyta, kad pagal Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programą kasmet bus skiriami papildomi 5 milijonai eurų tokio tipo tiksliniams projektams finansuoti. Vis dėlto dėl šių uždavinių masto valstybėms narėms, veikiančioms per nacionalines valstybines įdarbinimo tarnybas, ir darbdaviams teks patiems numatyti finansinę paramą įdarbinimui per europinio judumo sistemą, remiantis patirtimi, įgyta vykdant projektą „Tavo pirmasis EURES darbas“. ESF užduotis bus padėti: nuo 2014 m. jis galės skirti finansinę paramą kalbų kursams ir karjeros orientavimo mokymams, kelionės išlaidoms ir integracijai priimančiojoje šalyje.

Todėl Komisija ragina:

Ø valstybes nares pasinaudoti ESF finansavimo galimybėmis ir nacionaliniais finansavimo šaltiniais darbo jėgos judėjimui Europoje paskatinti, įskaitant per EURES portalą, ir dėl to sustiprinti nacionalinių valstybinių įdarbinimo tarnybų pajėgumus.

Ø Europos Parlamentą ir Tarybą greitai apsvarstyti būsimą Komisijos teisėkūros pasiūlymą sustiprinti EURES, kurį ji pateiks iki 2013 m. pabaigos.

5. Lengvesnis perėjimas nuo mokymosi prie darbo

Pagalba jaunimui integruojantis į darbo rinką baigus mokyklą ar universitetą yra neatsiejama Jaunimo garantijos sistemos įgyvendinimo dalis. Šių metų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose Komisija 16-ai valstybių narių rekomendavo daugiau dėmesio skirti profesinio rengimo ir mokymo programų reformoms – šias programas labiau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių stiprinant mokymosi dirbant elementą ir paspartinti gamybinės praktikos reformą. Prie šio proceso gali prisidėti ir ES biudžetas: gerindamos švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir našumą valstybės narės gali naudotis ESF, JUI ir programa „Erasmus +“.

Perėjimas nuo mokymosi prie darbo buvo pagrindinė jaunimo užimtumo priemonių rinkinio tema. Dėl to pradėtos dvi konkrečios iniciatyvos: Europos gamybinės praktikos aljansas ir Stažuočių kokybės sistema.

5.1  Europos gamybinės praktikos aljansas

Patirtis parodė, kad šalyse, kuriose yra patrauklios profesinio rengimo ir mokymo sistemos, ypač tose, kuriose yra tvirtos gamybinės praktikos sistemos bei darbu pagrįsto mokymosi sistemos, paprastai nuo mokymosi prie darbo pereinama lengviau ir jaunimo nedarbas nėra didelis. Todėl svarbi jaunimo užimtumo strategijos dalis yra gamybinės praktikos pasiūlos didinimas ir kokybės gerinimas.

Kaip skelbta jaunimo užimtumo priemonių rinkinyje, Komisija, norėdama padėti pagerinti gamybinės praktikos kokybę, padidinti pasiūlą ir pakeisti nuostatas mokymusi grindžiamu darbo atžvilgiu, sukūrė Europos gamybinės praktikos aljansą. Aljanse valstybės narės, socialiniai partneriai, verslo atstovai, Komisija ir kiti susiję subjektai bendradarbiaudami kurs kokybišką gamybinės praktikos tipo mokymo programą ir stiprins darbu grindžiamo mokymo elementą profesinio rengimo ir mokymo sistemoje, taip pat skatins nacionalines dvilypio mokymo partnerystės programas.

Aljanso steigimas 2013 m. liepos 2 d. – tai puiki proga išjudinti privatųjį sektorių ir naujas akstinas kokybiškos gamybinės praktikos ir darbu grindžiamo mokymosi pasiūlai ir paklausai. Verslo sektoriui galimybė naudotis didžiule potencialių gamybinės praktikos kandidatų baze ir dabartinės investicijos, dėl kurių ateityje jie turės aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, yra visapusiškai naudinga.

Todėl Komisija ragina:

Ø valstybes nares įgyvendinti pasiūlytas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl gamybinės praktikos ir profesinio rengimo ir mokymo;

Ø valstybes nares į savo Jaunimo garantijos įgyvendinimo planus įtraukti gamybinės praktikos reformą ir tai finansuoti iš ES lėšų; taip pat sukurti stiprias dvilypio mokymosi nacionalinio lygmens partnerystės programas, kuriose dalyvautų už švietimą ir užimtumą atsakingos institucijos, socialiniai partneriai, įvairių sektorių atstovai, profesinio rengimo mokyklos, jaunimo ir studentų organizacijos, įdarbinimo tarnybos ir ES lėšas skirstančios įstaigos;

Ø privatųjį sektorių visiškai palaikyti aljansą ir įsipareigoti didinti kokybiškų gamybinės praktikos vietų skaičių, remiantis neseniai įgyvendintomis pramonininkų iniciatyvomis.

5.2  Kokybiškos stažuotės

Siekiant sklandesnio perėjimo nuo mokymosi prie darbo, ypač krizės metu, svarbus vaidmuo tenka ir stažuotėms. Kokybiškos stažuotės didina jaunimo galimybes įsidarbinti ir yra svarbus žingsnis siekiant nuolatinio įsidarbinimo.

Vis dėlto, nors dėl stažuočių svarbos visuotinai sutariama, siūlomų stažuočių kokybė ir pridėtinė vertė neretai kelia abejonių. Minėtini tokie trūkumai kaip nepakankamas mokymo turinys, netinkamos darbo sąlygos ir kartotinės stažuotės, kuriomis iš tikrųjų naudojamasi kaip tikro įdarbinimo pakaitalais. Siekdama šiuos trūkumus pašalinti, Komisija jaunimo užimtumo priemonių rinkinyje paskelbė naują iniciatyvą – Europos stažuočių kokybės sistemą. Komisija pasikonsultavo su socialiniais partneriais ir dabar šią sistemą bus stengiamasi parengti kuo greičiau, kad iki 2013 m. būtų galima pateikti pasiūlymą.

Todėl Komisija ragina:

Ø Tarybą skubiai sureaguoti į būsimą Komisijos pasiūlymą dėl stažuočių kokybės sistemos, kad naujoji sistema galėtų pradėti veikti 2014 m. pradžioje.

5.3 „Erasmus +“ – švietimo ir mokymo galimybės be vidaus sienų

Specialiomis ES programomis labai padedama tobulinti profesinį rengimą ir mokymą, o jaunimui padedama išnaudoti visus bendrosios rinkos pranašumus. Didėjant studentų judumui didėja darbo jėgos judumas, o tai padeda labiau integruoti darbo rinką. Pavyzdžiui, dabartinė Mokymosi visą gyvenimą programa, ypač jos paprogramė „Leonardo da Vinci“, skirta profesiniam rengimui ir mokymui, jau padėjo 500 000 profesinių mokyklų moksleivių ir 225 000 aukštųjų mokyklų studentų išvykti praktikos į kitą valstybę narę ir taip įgyti darbo bei horizontaliųjų įgūdžių, kuriuos vertina darbdaviai.

Europos profesinio rengimo ir mokymo programos pagalbos jaunimui pavyzdžiai

- 2012 m. Lili iš Rumunijos dalyvavo „Leonardo da Vinci“ judumo projekte „Šiuolaikinės sveikatos priežiūros sistemų taikymas“. Keturių savaičių mokymo kurse Vienos ligoninėje „Barmherzige Bruder“ ji tobulino slaugymo įgūdžius. Tai buvo proga ne tik įgyti naujų žinių apie slaugymo metodus ir šiuolaikinius mokslinių tyrimų metodus, bet ir patobulinti vokiečių kalbos įgūdžius. Ši patirtis ir stažuotės pabaigoje gautas pažymėjimas „Europass Mobility Certificate“ padėjo jai rasti naują darbą užsienyje.

- Joanna iš Lenkijos 2008 m. pagal programą „Leonardo da Vinci“ dalyvavo mėnesio profesinėje stažuotėje Vokietijos sėklų bendrovėje „Appels Wilde Samen“. Stažuodamasi ji įgijo daugelio augalų rūšių auginimo ir darbo kitoje kalbinėje bei kultūrinėje aplinkoje įgūdžių. Ši patirtis pastūmėjo ją įkurti nuosavą ūkį Lenkijoje. Ūkininkaudama ji palaiko glaudžius ryšius su vokiečių bendrove, kurioje ji stažavosi.

- Matthias iš Vokietijos iš pradžių atliko profesinę stažuotę tarptautiniame Miuncheno oro uoste norėdamas įgyti mechatronikos specialisto specialybę, o vėliau nuvyko į trijų savaičių stažuotę Vienos oro uoste pasisemti darbo užsienyje patirties pagal programą „Leonardo da Vinci“. Stažuotė užsienyje padėjo jam geriau suprasti darbo praktikos ir kultūrų skirtumus bei naujai pažvelgti į darbo procesus savo darbovietėje.

Kitoje DFP numatyta pagal Komisijos pasiūlytą programą „Erasmus +“ gerokai padidinti paramą judumui, kad ji pasiektų iš viso beveik 5 milijonus jaunuolių ir apimtų daugiau kaip 700 000 profesinių stažuočių. Kuriant strateginės partnerystės programas ir „įgūdžių sąjungas“ bus gerinamas darbdavių ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas siekiant kokybiškesnių švietimo programų ir judumo Europoje.

Jei tokiam bendradarbiavimui būtų skiriama nacionalinių ir ES lėšų (visų pirma ESF), poveikis būtų didesnis – dar daugiau jaunuolių galėtų pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Akivaizdu, kad daugelis nori išvykti pasitobulinti į užsienį, todėl stažuočių vietų užsienyje augimo potencialas yra didelis. Siekdama padėti išnaudoti šį potencialą, Komisija paspartins šios programos „Erasmus +“ dalies įgyvendinimą, o valstybės narės savo ruožtu turėtų šiam tikslui skirti savo iš ESF gautas lėšas.

Todėl Komisija ragina:

Ø Europos Parlamentą ir Tarybą greitai sutarti dėl naujos programos „Erasmus +“. Pradėjus įgyvendinti programą 2014 m., Komisija paspartins šios programos profesinio rengimo ir mokymo komponento įgyvendinimą;

Ø valstybes nares naudojantis ESF lėšomis kurti atitinkamas programas ir skatinti jaunimą užsienyje įgyti profesinių įgūdžių, reikalingų savo vietai darbo rinkoje rasti.

5.4  Investicijos į gebėjimus ir gebėjimų neatitikties šalinimas

Europos konkurencingumas, inovacijų kūrimo pajėgumai ir našumas labai priklauso nuo to, ar turėsime pakankamai išsilavinusių ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Darbo rinkoje matyti nuolatinio kvalifikacijos reikalavimų didėjimo tendencija, taigi reikiamų gebėjimų neturintiems jaunuoliams bus vis sunkiau rasti darbą. Todėl siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą būtina šalinti gebėjimų spragas ir neatitiktį rinkos poreikiams.

Gebėjimai pradedami ugdyti mokykloje, vėliau aukštojo mokymo įstaigose ir toliau tobulinami mokantis darbo vietoje. Tačiau daugelis šiandieninių švietimo sistemų veikla yra nepakankama, nes pernelyg daug mokinių nebaigia savo mokymo įstaigų, taigi jaunimas gali neįgyti net būtiniausių gebėjimų. Būtina nedelsiant švietimo sistemas pritaikyti prie esamų ir būsimų gebėjimų poreikių, kad būtų išvengta gebėjimų neatitikties ir nebūtų masiškai mokoma tam tikrų mažiau paklausių gebėjimų.

Visų pirma reikėtų mažinti gebėjimų, reikalingų sektoriuose, kuriuose prognozuojamas darbo vietų augimas, pvz., IRT, sveikatos priežiūros ir žaliosios ekonomikos, trūkumą. Siekdama pašalinti IRT gebėjimų spragas ES ir užpildyti kelis šimtus tūkstančių darbo vietų, kuriose reikia šių gebėjimų, 2013 m. kovo mėn. Komisija įsteigė ES masto įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystės organizaciją – didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti. Įgyvendindama ES sveikatos priežiūros srities darbuotojams skirtą veiksmų planą Komisija 2013 m. balandžio mėn. pradėjo bendrą veiklą su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis siekdama sudaryti sąlygas gerosios patirties mainams. Bendros veiklos tikslas – galėti geriau prognozuoti ir planuoti sveikatos priežiūros darbuotojų srautą. Šiuo metu Komisija atlieka tyrimą įvairiose šalyse, kaip būtų galima panaudoti novatoriškas įdarbinimo strategijas, pavyzdžiui, socialinę žiniasklaidą, siekiant sudominti jaunimą rinktis sveikatos priežiūros specialybę. Steigti panašių koalicijų ar imtis platesnio masto veiksmų Komisija planuoja ir žaliosios ekonomikos sektoriuje.

Be to, norintiems įsidarbinti ar pradėti savo verslą jaunuoliams labai reikalingi verslumo įgūdžiai. Praktinė verslo organizavimo patirtis visiems jaunuoliams padeda tai, ką išmoko teoriškai, susieti su realiu pasauliu ir įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Siekdama palengvinti pokyčius visoje švietimo sistemoje, Komisija pateiks išsamesnes politikos gaires dėl verslumo švietimo sistemoje. Bendrai su OECD rengiamos gairės dėl verslumo ugdymo mokyklose, profesinio rengimo įstaigose ir universitetuose paskatins mokyti ir mokytis verslumo.

Siekdama dar labiau padėti jaunimui įsidarbinti užsienyje, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, kuria europinę gebėjimų ir kvalifikacijų erdvę. Tokioje bendroje erdvėje vienoje valstybėje narėje įgyti gebėjimai ir kvalifikacijos būtų lengvai pripažįstami kitose valstybėse narėse, todėl darbuotojai galėtų judėti dar laisviau.

Todėl Komisija ragina:

Ø Valstybes nares modernizuoti ir tobulinti savo švietimo sistemas: šalinti pagrindinių gebėjimų spragas, dėti daugiau pastangų, kad mokiniai baigtų mokyklas, ugdyti universalių gebėjimų, kaip antai IT raštingumo, verslumo ir kalbų, taip pat mokymo procese naudoti daugiau IRT technologijų.

Ø Visas suinteresuotąsias šalis labiau prisidėti prie didžiosios koalicijos užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti siekiant mažinti 2015 m. numatomą 900 000 IRT specialistų stygių.

6. Ilgalaikės europinės darbo rinkos sukūrimas

Daugelio čia aprašytų veiksmų poveikis būtų jaučiamas iš karto. Tačiau vidutiniu laikotarpiu laukia daug didesni darbai – reikia taip reformuoti ekonomiką, kad sukurtume tikrą europinę darbo rinką, kurioje visi – jauni ir seni – galėtų laisvai rinktis darbą, studijas ar praktiką bet kurioje ES šalyje. Dėl to Europos ekonomika taptų dinamiškesnė ir lankstesnė, tačiau kartu būtų užtikrinta reikiama užsienyje gyvenančių, dirbančių ir besimokančių asmenų apsauga.

Jau pateikta daug pasiūlymų, kaip bendrąją rinką padaryti efektyvesnę, įskaitant Profesinių kvalifikacijų direktyvos, direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo pakeitimus ir direktyvos dėl judžių darbuotojų teisių apsaugos. Be to, reikia nedelsiant gerinti galiojančios ES teisės, ypač įdarbinimo ir darbo sąlygų nuostatų, įgyvendinimą. Komisija taip pat rengia piliečiams naudingesnes socialinės apsaugos sistemų veiklos, susijusios bedarbio pašalpų mokėjimu, koordinavimo taisykles ir analizuoja galimybę leisti bedarbio pašalpą mokėti ilgesnį nei dabartinis 3 mėnesių laikotarpis tiems darbuotojams, kurie ieško darbo kitoje valstybėje narėje.

Neseniai paskelbtas Komisijos pasiūlymas modernizuoti ir didinti valstybinių įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimą taip pat padės gerinti darbo rinkų veikimą ir įgyvendinti darbo rinkos programas, taigi padės ir jaunimui. Komisija pasiūlys sukurti valstybinių įdarbinimo tarnybų tinklą, kad būtų galima sukurti lyginamosios analizės sistemą ir organizuoti atitinkamą abipusį mokymąsi. Tai padės ne tik sukurti europinę darbo rinką, bet ir užtikrinti, kad darbo ieškotojams bei darbdaviams talkintų geresnės ir efektyvesnės įdarbinimo tarnybos.

Todėl Komisija ragina:

Ø Europos Parlamentą ir Tarybą sparčiau nagrinėti visus pasiūlymus, susijusius su skatinimu kurti tikrą europinę darbo rinką.

7. Darbo vietų kūrimas. Paskatos įmonėms įdarbinti jaunimą

Jaunimo nedarbas žymiai sumažės tik jei ekonomika sukurs daugiau darbo vietų. Taigi visos Europoje dedamos pastangos atgaivinti ekonomiką ir sukurti darbo vietų taip pat padės spręsti jaunimo nedarbo problemą. Metinėje augimo apžvalgoje nurodyti Europos lygmens prioritetai ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodyti nacionalinio lygmens prioritetai yra kryptis, kuria reikėtų judėti. Visų pirma reikėtų sukurti tinkamas paskatas įmonėms, ypač MVĮ, įdarbinti jaunimą.

Jaunimo nedarbo lygis yra neproporcingai aukštas, palyginti su kitomis gyventojų grupėmis. Tai rodo platesnes, giliai įsišaknijusias darbo rinkų problemas. Be to, daugelyje šalių neproporcingai didelė dirbančio jaunimo dalis yra įdarbinta pagal laikinąsias darbo sutartis. Sumažinus darbo apsaugos teisės aktuose numatytų laikinų ir nuolatinių darbo sutarčių sąlygų atotrūkį, pradedantieji darbuotojai, tarp jų ir jaunimas, galėtų lengviau pereiti nuo pirminių trumpalaikių darbų prie stabilesnio darbo, su kuriuo siejamos geros karjeros perspektyvos. Be to, tam tikromis aplinkybėmis svarbus postūmis gali būti jaunimo įdarbinimo išlaidų sumažinimas, pavyzdžiui, skiriant tikslines subsidijas ir mažinant socialinio draudimo įmokas žemos kvalifikacijos darbuotojams.

MVĮ, ypač labai mažos įmonės, siūlo labai daug darbo vietų jaunimui, todėl reikia visomis išgalėmis padėti joms finansavimu, kad jos galėtų klestėti. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka ES finansinės priemonės, visų pirma Europos regioninės plėtros fondas, tiek teikdamas tiesioginę paramą MVĮ, tiek bendrai finansuodamas įvairias finansines priemones. Europos investicijų bankas (EIB) taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį padėdamas MVĮ gauti lėšų. Tikimasi, kad dėl 10-čia milijardų eurų neseniai padidinto kapitalo bus galima 2013–2015 m. laikotarpiu kasmet sudaryti sąlygas tiesioginei 12,5 milijardų eurų finansinei pagalbai MVĮ, o iš viso MVĮ suteikti paskolų už maždaug 37,5 milijardo eurų, jei skaičiuosime kitus netiesiogiai MVĮ skirtus skolinimosi būdus ir bendrąjį finansavimą. Be to, Komisija šiuo metu bendradarbiauja su EIB siekdama sukurti jungtinių MVĮ skolinimo paramos priemonių.

Todėl Komisija ragina:

Ø valstybes nares įgyvendinti joms skirtas rekomendacijas, be kita ko, mažinti darbo jėgos mokesčių naštą, mažinti darbo pagal skirtingo tipo darbo sutartis apsaugos skirtumus ir ištirti tikslines jaunimo įdarbinimo skatinimo priemones.

Ø EIB padidinti paramą MVĮ, kuriančioms darbo vietas ir siūlančioms gamybinę praktiką jaunesniems kaip 25 metų amžiaus asmenims, taip pat glaudžiau bendradarbiauti su Komisija siekiant įgyvendinti naujus MVĮ paramos mechanizmus.

*** 1 priedas. Su jaunimo užimtumu susijusios rekomendacijos konkrečioms šalims

BE || Supaprastinti ir sustiprinti užimtumo paskatų, aktyvinimo, darbo jėgos atitikties darbo rinkai, švietimo, mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo vyresnio amžiaus žmonėms ir jaunimui politikos darną.

BG || Paspartinti nacionalinės Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą, pavyzdžiui, vykdant Jaunimo garantijos iniciatyvą. Priimti Mokyklinio ugdymo įstatymą ir vykdyti aukštojo mokslo reformą, ypač tinkamiau derinant rezultatus ir darbo rinkos poreikius ir stiprinant švietimo, mokslinių tyrimų ir įmonių bendradarbiavimą.

DK || Gerinti profesinio mokymo kokybę, kad sumažėtų mokslo nebaigusių asmenų skaičius, ir didinti praktikos vietų skaičių.

EE || Tęsti veiksmus, kuriais didinama švietimo ir mokymo sistemų atitiktis darbo rinkos poreikiams, įskaitant aktyvesnį socialinių partnerių dalyvavimą ir tikslinių priemonių jaunimo nedarbui mažinti įgyvendinimą.

ES || Įgyvendinti kovos su jaunimo nedarbu priemones ir atidžiai stebėti jų veiksmingumą, kaip numatyta 2013–2016 m. jaunimo verslumo ir užimtumo strategijoje, pvz., vykdant Jaunimo garantijos iniciatyvą. Toliau stengtis didinti švietimo ir mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, konkrečiai pereinant į kitą dualinio profesinio mokymo etapą po dabartinio bandomojo etapo ir įvedant visapusišką mokinių mokymosi rezultatų stebėjimo sistemą iki 2013 m. pabaigos.

FI || Įgyvendinti esamas priemones, skirtas jaunimo ir ilgalaikių bedarbių padėčiai darbo rinkoje gerinti, ypatingą dėmesį skiriant darbui reikalingų įgūdžių ugdymui, ir atidžiai stebėti jų poveikį.

FR || Imtis tolesnių priemonių perėjimui iš mokyklos į darbą gerinti, pavyzdžiui, vykdant Jaunimo garantijos iniciatyvą ir plečiant gamybinės praktikos galimybes.

HU || Spręsti jaunimo nedarbo problemą, pavyzdžiui, vykdant Jaunimo garantijos iniciatyvą. Įgyvendinti nacionalinę kovos su mokyklos nebaigimu strategiją ir užtikrinti, kad švietimo sistema visiems jaunuoliams suteiktų darbo rinkoje reikalingų įgūdžių, gebėjimų ir kvalifikaciją. … Remti perėjimą tarp įvairių švietimo pakopų, taip pat ieškant darbo. Įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, užtikrinsiančią geresnius tretinio išsilavinimo rezultatus, ypač tarp palankių sąlygų neturinčių studentų.

IT || Imtis tolesnių veiksmų dalyvavimui darbo rinkoje skatinti, visų pirma moterų ir jaunimo, pavyzdžiui per Jaunimo garantijos iniciatyvą. Stiprinti profesinį mokymą, užtikrinti efektyvesnį valstybinių įdarbinimo įstaigų darbą ir gerinti aukštųjų mokyklų studentų profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas. … Didinti pastangas, kuriomis būtų užkertamas kelias mesti mokyklą ir gerinama mokyklų kokybė ir rezultatai, be kita ko reformuojant mokytojų profesinį tobulėjimą ir karjeros galimybes.

LT || Didinti jaunimo galimybes įsidarbinti, pavyzdžiui, pagal Jaunimo garantijos iniciatyvą, gerinti gamybinės praktikos schemų vykdymą ir jų veiksmingumą bei spręsti nuolatinės gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą.

LU || Dėti daugiau pastangų jaunimo nedarbui mažinti ir tam gerinti aktyvios darbo rinkos politikos modelį ir stebėseną. Stiprinti bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, kad jaunimo įgūdžiai labiau atitiktų darbo rinkos paklausą, visų pirma migrantų kilmės asmenų atveju.

LV || Spręsti ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo problemas gerinant aktyvios darbo rinkos politikos ir tikslinių socialinių paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą. Didinti jaunuolių galimybes įsidarbinti, pavyzdžiui, vykdant Jaunimo garantijos iniciatyvą, nustatyti visapusiškas profesinio orientavimo paslaugas, įgyvendinti profesinio rengimo ir mokymo reformas ir gerinti gamybinės praktikos kokybę ir galimybes.

MT || Toliau vykdyti politikos priemones, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigimo atvejų skaičių, visų pirma sukuriant visapusišką stebėjimo sistemą, ir gerinti švietimo ir mokymo pritaikymą darbo rinkos poreikiams, siekiant spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos atotrūkio problemą, be kita ko, vykdant paskelbtą gamybinės praktikos sistemos reformą.

PL || Dėti daugiau pastangų jaunimo nedarbui mažinti, pavyzdžiui, vykdant iniciatyvą „Jaunimo garantija“, sudaryti geresnes galimybes atlikti gamybinę praktiką ir mokytis darbo vietoje, stiprinti švietimo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimą ir gerinti mokymo kokybę.

RO || Kovoti su jaunimo nedarbu, nedelsiant įgyvendinti Nacionalinį jaunimo užimtumo planą, be kita ko, per Jaunimo garantijos iniciatyvą. Paspartinti profesinio mokymo reformas. Toliau derinti aukštąjį mokslą prie darbo rinkos poreikių ir gerinti socialiai remtinų asmenų galimybes patekti į darbo rinką. Įgyvendinti nacionalinę strategiją dėl mokslo nebaigimo, daugiausia dėmesio skiriant kokybiško ikimokyklinio ugdymo galimybių didinimui, įskaitant romų vaikų.

SE || Stiprinti pastangas, kuriomis gerinama žemos kvalifikacijos jaunuolių ir migrantų kilmės asmenų integracija į darbo rinką, taikant geresnes, tiksliau orientuotas priemones, kuriomis didinamos tiek jų galimybės įsidarbinti, tiek šių grupių paklausa darbo rinkoje. Spartinti pastangas supaprastinti perėjimą iš mokymo įstaigos į darbą, įskaitant veiksmus plačiau siūlyti mokymosi darbo vietoje, gamybinės praktikos ir kitokias sutartis, pagal kurias derinamas užimtumas ir mokymasis. Papildyti Jaunimo garantijos iniciatyvą, kad ja tinkamiau galėtų naudotis nesimokantys ir nestudijuojantys jaunuoliai.

SI || Imtis papildomų priemonių siekiant didinti tretinį išsilavinimą turinčių jaunuolių, vyresnio amžiaus darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumą ir tam sutelkti išteklius individualiems poreikiams pritaikytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms, kartu didinant jų veiksmingumą. Spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą, tam didinti atitinkamų profesinio rengimo ir mokymo programų patrauklumą ir toliau plėtoti bendradarbiavimą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis vertinant darbo rinkos poreikius.

SK || Aktyviau mažinti didelį jaunimo nedarbą, pvz., įgyvendinant Jaunimo garantijos iniciatyvą. Imtis veiksmų paskatinti jaunimą tapti mokytojais ir gerinti mokymosi rezultatus. Profesinio rengimo ir mokymo srityje sudaryti geresnes galimybes mokytis darbo vietoje. Aukštojo mokslo srityje sukurti labiau į darbo rinką orientuotų bakalauro programų.

UK || Taikant susitarimą dėl jaunųjų darbuotojų, paspartinti kovos su jaunimo nedarbu priemonių įgyvendinimą, pavyzdžiui, įgyvendinant Jaunimo garantijos iniciatyvą. Gerinti gamybinės praktikos kokybę ir ilginti gamybinių praktikų trukmę, supaprastinti kvalifikacijų sistemą ir labiau įtraukti darbdavius, visų pirma vystant labai aukštos ir vidutinės kvalifikacijos techninius gebėjimus. Siekti, kad būtų kuo mažiau 18–24 metų amžiaus jaunuolių, turinčių tik labai menkus pagrindinius gebėjimus, be kita ko veiksmingai įgyvendinant stažuočių programą.

2 priedas. Kaip jaunimo užimtumo veiksmų grupės padėjo jaunimui

Airija || - Vykdant Airijos darbo vietų kūrimo veiksmų planą, 2012 m. gruodžio mėn. įsteigtas Darbo rinkos švietimo ir rengimo fondas, kad iki 6 500 ilgai darbo neturėjusių asmenų galėtų mokytis gebėjimų. Šiam fondui, kurio bendras biudžetas yra 20 milijonų eurų, ESF skirs 10 milijonų eurų. Viena iš keturių šio fondo veiklos krypčių skirta jaunesniems kaip 25 metų asmenims. Šiuo metu pagal šią konkrečią fondo veiklos kryptį remiami 816 jaunuolių. Kadangi jaunimas gali dalyvauti ir kitose trijų krypčių veikloje, bendras remiamų jaunuolių skaičius yra 1 353. - 25 mln. eurų perskirta integruotai programai Youthreach, pagal kurią mokyklos nebaigusiems ir mokslo baigimo atestato ar profesinio parengimo negavusiems jaunuoliams organizuojami mokymo, rengimo kursai ir suteikiamos darbo praktikos galimybės. Šiomis lėšomis iki 2013 m. pabaigos bus galima finansuoti 3 700 mokymų dalyvių.

Slovakija || - Perskirsčius ESF lėšas, 2012 m. lapkričio mėn. pradėti du nacionaliniai projektai (70 mln. eurų vertės), kuriais padedama kurti darbo vietas jaunesniems kaip 29 metų asmenims privačiajame ir savivaldos sektoriuose tuose regionuose, kuriuose nedarbas didžiausias (siekiama sukurti 13 000 naujų darbo vietų). Iki šiol projektai įgyvendinami sėkmingai, aktyviausiai galimybes įsidarbinti jaunimui siūlo labai mažos įmonės ir MVĮ. Iki 2013 m. gegužės vidurio sukurta daugiau nei 6 200 naujų darbo vietų (skirta 33,1 milijonų eurų).

Lietuva || - Lietuvoje įgyvendinami visi planuoti ESF veiksmai. Vienas projektas perorientuotas, kad būtų galima pasiūlyti profesinio rengimo programas maždaug 6 000 jaunuolių. Jo biudžetas – apie 6 milijonų eurų. Projektas pradėtas įgyvendinti 2012 m. rugpjūčio mėn. ir bus baigtas 2013 m. rugpjūčio mėn. Dalyvių skaičius – 4 851. - Projektas, pagal kurį jaunuoliams suteikiami pirmajam darbui reikalingi įgūdžiai, buvo pratęstas ir jam papildomai skirta 6 milijonų eurų, taigi paramos sulauks apie 6 000 jaunuolių. Projektas pradėtas įgyvendinti 2011 m. liepos mėn. ir bus baigtas 2013 m. lapkričio mėn. Projekte jau dalyvavo 4 382 bedarbiai jaunuoliai. - Verslumo skatinimo fondas (14,5 mln. eurų iš ESF) dabar siūlo paskolas ir mokymo paslaugas pradedančiosioms įmonėms ir savarankiškai veiklai, iš tikslinių šios priemonės grupių pirmenybę teikdamas jaunimui. Patvirtinta nauja priemonė (jos vertė – 3 mln. eurų), kuria siekiama didinti šios paskolų priemonės naujoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims patrauklumą. - Neseniai patvirtinta ir kita ESF priemonė „Parama pirmam darbui“ (9,3 mln. eurų); pagal ją dabartinė sumažintų socialinio draudimo įmokų, taikomų pirmajam darbui, sistema keičiama darbo užmokesčio dotacijomis. Projektas pradėtas įgyvendinti 2012 m. rugpjūčio mėn. ir bus baigtas 2015 m. rugsėjo mėn. Numatomas dalyvių skaičius – apie 20 000. Iki 2013 m. balandžio 18 d. gautos 4858 paraiškos. - 2013 m. balandžio 17 d. patvirtinta nauja priemonė, „Jaunimo užimtumo ir motyvacijos skatinimas“ (jos vertė 2,3 mln. eurų). Du jos projektai bus skirti savanoriškos veiklos organizavimui ir individualios pagalbos teikimui pažeidžiamiems jauniems žmonėms.

Latvija || - 11 mln. eurų skirta kelioms priemonėms, pagal kurias remiami profesinio parengimo neturintys ir naują darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją įgyti norintys jaunuoliai. Dėl šių priemonių ES paramą gaunančių jaunų bedarbių asmenų dalis išaugs nuo 24 % iki 40 %, o profesijos besimokančių asmenų skaičius padvigubės. - 5 metų projektas „Mokymasis pagal profesinio rengimo programas, pagrindinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymas siekiant nuolatinės ugdymo ir karjeros raidos“ skirtas vidurinio profesinio ugdymo lygio specialistams rengti siekiant paskatinti jaunimą įgyti profesinių gebėjimų ir įgūdžių bei toliau tobulintis, taip pat integracijai į darbo rinką palengvinti. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su profesinio rengimo įstaigomis, kurios siūlo 2 ir 3 lygio profesinių kvalifikacijų 12–18 mėnesių programas bent 4 000 jaunuolių, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus. Iki 2013 m. gegužės mėn. pabaigos 2 ir 3 lygio profesinę kvalifikaciją bus įgiję 1 372 studentai. - 2013 m. įgyvendinama bendrai ESF finansuojama priemonė „Jaunimo dirbtuvės“, kurios tikslas – padėti iki 500 jaunų 15–24 metų žmonių, neturinčių jokio ankstesnio profesinio parengimo, įgyti 3 profesijų patirties ir sąmoningai pasirinkti savo tolesnę profesiją.

Portugalija || - Pagal nacionalinę iniciatyvą „Impulso Jovem“ atliktas išsamus struktūrinių lėšų perprogramavimas. Numatoma, kad iki 2015 m. žemyninėje Portugalijoje paramos sulauks 90 000 jaunuolių. 143 milijonai ESF lėšų perskirstyta siekiant finansuoti tokias priemones kaip stažuotės pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, taip pat parama samdant 18–30 m. asmenis – darbdaviams kompensuojamos darbuotojų socialinio draudimo išlaidos. - 2013 m. vasario mėn. programos apimtis buvo išplėsta, nustačius didesnes reikalavimų atitikimo kriterijų ribas ir įtraukus į ją papildomų regionų. Pagal šią programą iki gegužės mėn. pabaigos bus padėta 9 676 jaunuoliams. Iš Madeiros ERPF veiklos programos lėšų perkelta 10 milijonų atitinkamai ESF veiklos programai siekiant finansuoti jaunimo užimtumo didinimo priemones, pavyzdžiui, stažuotes ir įdarbinimo iniciatyvas. Tokią pagalbą iki gegužės mėn. pabaigos bus gavę dar 1 497 jaunuoliai.

Ispanija || - Ispanijoje 2012 m. per 286 milijonus eurų ESF lėšų perskirstyta su jaunimu susijusiai veiklai. Iš jų 135 milijonai eurų skirta valstybinei užimtumo tarnybai, kad ji padėtų jaunimui rasti darbą. Jaunimui skirta veikla iki šiol sudarė pratybų mokyklos ir praktiniai užimtumo seminarai, kuriuose dalyvavo apie 9 500 jaunuolių. Tai mišrios programos, kuriose derinamas įdarbinimas ir mokymas. Be to, subsidijų per mažesnes socialinio draudimo įmokas suteikta įmonėms, kuriose įdarbinta iš viso 142 000 jaunų žmonių. - 2012 m. perskirstyta 50 milijonų eurų ESF lėšų programai „Kova su diskriminacija“, pagal kurią jaunimo nedarbo mažinimo veikla apima integruotus į įdarbinimą orientuotus veiksmus, kurie pritaikomi prie specifinių skirtingų grupių, pvz., jaunų neįgalių žmonių ar jaunų romų, ypatingų sunkumų turinčių jaunuolių ir vidutinių įsidarbinimo galimybių turinčių bedarbių jaunuolių, poreikių. - 2013 m. kovo 12 d. Ispanijos Vyriausybė pristatė Verslumo ir jaunimo užimtumo strategiją 2013–2016 m. Joje numatyta 100 atskirų jaunimo nedarbo mažinimo priemonių, kurios apskritai skirtos asmenims iki 30 metų amžiaus, tačiau visų pirma nedirbantiems. Strategijos tikslams pasiekti ir naujoms priemonėms įgyvendinti numatyta skirti papildomai 3 485 milijardų eurų. Kai kurie veiksmai bus iš dalies finansuojami iš dabartinio ir būsimo programavimo laikotarpio ESF lėšų.

Italija || - Įgyvendinant Sanglaudos veiksmų plano pirmąjį etapą 1,4 milijardų eurų skirta švietimo ir užimtumo skatinimo veiklai, įskaitant Sicilijos jaunimo užimtumo planą, kurio vertė 452 milijonų eurų ir kuris turėtų padėti maždaug 50 000 jaunuolių, nauja švietimo veikla turėtų būti pasiūlyta 65 300 pietinių regionų studentų ir naujų judumo galimybių turėtų būti sudaryta 13 000 jaunuolių. Antrajame etape skirta dar 620 milijonų eurų veiklai, kuria remiami jauni žmonės ir niekur nesimokantys ir nedirbantys asmenys, įskaitant paramą verslumui ir priemonėms, skatinančioms baigti mokyklą. - ESF taip pat bendrai finansuoja 118 milijonų eurų vertės programą AMVA, skirtą gamybinei praktikai skatinti, ir 36 milijonų eurų vertės programą FIXO (jaunų abiturientų orientavimo ir įdarbinimo skatinimas).

Graikija || - 2012 m. pabaigoje iš esmės pakeitus programas, 2013 m. sausio mėn. pritarta nacionaliniam jaunimo veiksmų planui, kuriam numatyta skirti 517 mln. eurų ES lėšų. Pagal šį planą siekiama skatinti jaunimo užimtumą, mokymą ir verslumą, tikslinė grupė – beveik 350 000 jaunuolių. Pastaruoju lėšų perprogramavimu siekiama padėti MVĮ išlikti likvidžioms skiriant papildomai 1,2 milijardus eurų. Pasak naujausios iš Graikijos valdžios institucijų gautos informacijos, pagal jau pradėtas vykdyti naująsias iniciatyvas (joms skirta apie 47 mln. eurų ES lėšų) jauni (iki 35 metų) darbo neturintys asmenys laikinai priimami dirbti pagal bendruomenines darbo programas kultūros sektoriuje, taip pat teikiama parama su skurdu ir socialine atskirtimi kovojančioms socialinėms struktūroms įdarbinant nedirbantį jaunimą. - Be to, pradėtos įgyvendinti šios veiksmų plano (apie 146 milijonų eurų) programos: a) patekimo į darbo rinką kuponas – mokymas ir penkių mėnesių darbas įmonėse; ši programa skirta 45 000 bedarbių jaunuolių iki 29 metų; b) mišrus teorinis ir praktinis mokymas darbo vietoje 1000 jaunų darbo neturinčių jūreivių; amžiaus riba ta pati.

[1] COM(2013) 144 final.

[2] Jei pagalbos skyrimo slenkstis būtų mažesnis ir ji būtų skiriama regionams, kuriuose nedarbo lygis daugiau kaip 20 %, o į naudos gavėjus būtų įtraukiami 25–29 metų amžiaus grupės asmenys, pagalbos dydis vienam asmeniui sumažėtų daugiau kaip perpus – nuo 1360 eurų iki 560 eurų vienam nedirbančiam ir nesimokančiam asmeniui, todėl šių intervencijų efektyvumas labai sumažėtų.