1.

Ar pagal laisvo kapitalo judėjimą reikalaujama, kad valstybė narė vidaus subjektų valdomiems bendriesiems investiciniams fondams nerezidentams ir išorės subjektų valdomiems bendriesiems investiciniams fondams rezidentams taikytų vienodą požiūrį mokesčių tikslais? Teisingumo Teismas šioje byloje turi atsakyti būtent į šį klausimą. Jis kyla dėl to, kad Lenkija, naudodamasi fiskaline autonomija, nusprendė atleisti nuo mokesčio tik išorės, bet ne vidaus subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus. Be to, Lenkijos teisėje apskritai nenumatyta galimybės steigti bendruosius investicinius fondus, valdomus vidaus subjektų. Tai atitinka Sąjungos antrinės teisės aktus, pagal kuriuos valstybės narės turi teisę, bet neturi pareigos pagal nacionalinę teisę leisti steigti tiek vidaus, tiek išorės subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus.

2.

Neseniai Teisingumo Teismas Sprendime Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö nusprendė, kad tik pagal sutartį, bet ne pagal įstatus įsteigtų bendrųjų investicinių fondų atleidimas nuo mokesčio nesuderinamas su laisvu kapitalo judėjimu. Tuo atveju nacionalinėje teisėje nebuvo numatyta galimybės bendruosius investicinius fondus steigti pagal įstatus, taigi galiausiai visi apmokestintini fondai buvo įsteigti užsienyje ( 2 ). Teisingumo Teismo manymu, šiuo atžvilgiu buvo netiesioginė diskriminacija, nes bendrajam investiciniam fondui nerezidentui, kuris buvo veiksmingai įsteigtas pagal įstatus, kaip numatyta jo valstybės narės teisėje, mokesčio lengvata nebuvo taikoma tik dėl to, kad jis buvo įsteigtas ne pagal sutartį, kaip reikalaujama.

3.

Taigi kyla klausimas, ar minėto sprendimo principai gali būti pritaikomi šiuo – galbūt panašiu – atveju. Visų pirma neaišku, ar pasinaudojimas Sąjungos teisėje suteikiama pasirinkimo teise gali reikšti netiesioginę diskriminaciją, kai kitos valstybės narės pasirinkimo teise naudojasi kitaip, taigi už Lenkijos ribų egzistuoja ir vidaus subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai. Ar Lenkija privalo juos atleisti nuo mokesčio, kaip atleidžia išorės subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus, o gal skirtingos teisinės formos ir mokesčių teisės atžvilgiu gali būti traktuojamos skirtingai? Taigi Teisingumo Teismas šiame procese turi galimybę sukonkretinti reikalavimus dėl netiesioginės diskriminacijos buvimo būtent tiesioginių mokesčių srityje.

4.

Teisinis pagrindas pagal Sąjungos teisę yra SESV 18 ir 49 straipsniai ir 63 straipsnio 1 dalis ir, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Direktyva 2009/65/EB dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) (toliau – KIPVPS direktyva) ( 3 ).

5.

KIPVPS direktyvos konstatuojamosiose dalyse, be kita ko, nustatyta:

6.

KIPVPS direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta:

„1.   Šioje direktyvoje taikomos šios apibrėžtys:

7.

Galiausiai KIPVPS direktyvos 29 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta:

„1.   Nepažeisdamos kitų nacionalinės teisės aktuose nustatytų bendrojo taikymo sąlygų, investicinės bendrovės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoda leidimą investicinei bendrovei, kuri nėra paskyrusi valdymo įmonės, tik tuo atveju, kai investicinė bendrovė turi pakankamą ne mažesnį kaip 300000 EUR pradinį kapitalą.

Be to, kai investicinė bendrovė nėra paskyrusi valdymo įmonės, kuriai išduotas leidimas pagal šią direktyvą, taikomos šios sąlygos: <…>“

8.

Lenkijos teisėje šiuo atveju yra reikšmingos Ustawa z dnia 15 lutego 1992 r. o podatku dochodowym od osób prawnych (1992 m. vasario 15 d. Pelno mokesčio įstatymas), iš dalies pakeisto Ustawa z 10 lutego 2017 r. – Przepisy wprowadzające ustawę o Krajowym Ośrodku wsparcia Rolnictwa (toliau – Lenkijos pelno mokesčio įstatymas), nuostatos.

9.

Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta asmeninio atleidimo nuo mokesčio galimybė, taikoma tam tikriems nacionaliniams bendriesiems investiciniams fondams. Pagal šią teisės normą nuo pelno mokesčio atleidžiami atvirojo tipo investiciniai fondai ir specialieji investiciniai fondai, įsteigti pagal Lenkijos bendrųjų investicinių fondų įstatymą. Išimtis numatyta tik atvirojo tipo specialiesiems investiciniams fondams, kuriems taikomos uždarojo tipo investiciniams fondams galiojančios investavimo taisyklės ir apribojimai. Kitų atleidimo nuo mokesčio sąlygų minėtoje teisės nuostatoje nenustatyta.

10.

Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10a punkte numatyta panaši asmeninio atleidimo nuo mokesčio galimybė, taikoma KIPVPS, kurių registruota buveinė yra Sąjungos arba EEE valstybėje narėje. Tam, kad galėtų pasinaudoti atleidimu nuo mokesčio, KIPVPS turi tenkinti visas toliau nurodytas sąlygas:

11.

Remiantis Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10a punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio netaikomas KIPVPS, kurie yra uždarojo tipo arba jiems taikomos uždarojo tipo KIPVPS galiojančios investavimo taisyklės ir apribojimai (1 punktas); kurių dalys, remiantis įstatais, nesiūlomos viešai, neteikiamos prekybai reguliuojamoje rinkoje arba alternatyvioje prekybos sistemoje, o fiziniai asmenys šių subjektų gali įsigyti tik jei vienu metu jų įsigyja už ne mažiau kaip 40000 EUR (2 punktas).

12.

Be šio asmeninio atleidimo nuo mokesčio, Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte numatytas ir dalykinis atleidimas. Remiantis šia teisės norma, šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytoms uždarojo tipo KIPVPS, kurių registruota buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės šalyje, pajamoms taip pat netaikomas pelno mokestis, jeigu jie atitinka Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10a punkto a ir d–f papunkčiuose nustatytas sąlygas.

13.

Taigi visų pirma atitinkamų KIPVPS buveinės valstybėje narėje pelno mokesčiu turi būti apmokestinamos visos jų pajamos (a papunktis) ir juos turi valdyti subjektai, kurie savo veiklai vykdyti turi savo buveinės valstybės kompetentingų finansų rinkos priežiūros institucijų leidimą (f papunktis). Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, dėl šios Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10a punkto f papunktyje nustatytos sąlygos nuo mokesčio atleidžiami tik išorės, bet ne vidaus subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai.

14.

Be minėtų nuostatų, šioje byloje reikšmingos Ustawa z dnia 27 maja 2004 r. o funduszach inwestycyjnych i zarządzaniu alternatywnymi funduszami inwestycyjnymi (2004 m. gegužės 27 d. Bendrųjų investicinių fondų ir alternatyvaus investavimo fondų valdymo įstatymas), iš dalies pakeisto Ustawa z dnia 31 marca 2016 r. o zmianie ustawy o funduszach inwestycyjnych oraz niektórych innych ustaw (2016 m. kovo 31 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrųjų investicinių fondų įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai; toliau – Lenkijos bendrųjų investicinių fondų įstatymas), nuostatos.

15.

Lenkijos bendrųjų investicinių fondų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis investicinis fondas yra juridinis asmuo, kurio veiklos dalykas yra tik lėšų investavimas į vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir kitas turtines teises. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį fondą įsteigia, valdo ir jam trečiųjų šalių atžvilgiu atstovauja bendrovė. Be to, iš Lenkijos bendrųjų investicinių fondų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies matyti, kad įsteigti bendrąjį investicinį fondą gali tik bendrovė.

16.

F S.A., kurios registruota buveinė yra Liuksemburge (toliau – pareiškėja), pateikė Lenkijos Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej (Nacionalinės mokesčių informacijos institucijos direktorius, toliau – atsakovas) prašymą priimti išankstinį sprendimą, kuriame būtų konstatuota, kad jos Lenkijoje gautos pajamos pagal Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punktą, siejamą su 6 straipsnio 1 dalies 10a punktu, atleidžiamos nuo pelno mokesčio.

17.

Prašyme pareiškėja nurodė, kad ji yra specializuotas investicinis fondas, kurio teisinė forma – pagal Liuksemburgo teisę įsteigta Société anonyme (S.A.; akcinė bendrovė). Remiantis įstatais, ją valdo valdančioji taryba, t. y. vidaus subjektas. Kompetentinga Liuksemburgo priežiūros institucija valdančiajai tarybai davė leidimą valdyti fondą, įregistravo ją kaip registruotąją alternatyvaus investavimo fondų valdytoją ir įtraukė į valdytojų sąrašą.

18.

Vis dėlto ne visai aišku, koks yra pareiškėjos mokestinis statusas Liuksemburge. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad pareiškėja įsisteigusi Liuksemburge ir ten jai taikoma neribota mokestinė prievolė. Vis dėlto kitoje vietoje teismas apie pareiškėją jau kalba kaip apie Société d'Investissement à Capital Variable (SICAV) formos KIPVPS. Toks pagal Liuksemburgo teisę toje valstybėje veikiantis KIPVPS iš esmės yra atleistas nuo pelno ir turto mokesčių. Taikomas tik nedidelis registracijos mokestis (taxe d'abonnement).

19.

Vienintelis pareiškėjos veiklos dalykas yra kolektyvinis lėšų, pritrauktų neviešai siūlant įsigyti fondo dalių, investavimas į vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir kitas turtines teises. Atitinkamas investicijas pareiškėja norėtų daryti ir Lenkijoje. Kadangi ji yra uždarojo tipo investicinis fondas, Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10a punkte numatyta asmeninio atleidimo nuo mokesčio galimybė dėl šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytos išimties negali būti taikoma. Visgi pareiškėja laikosi nuomonės, kad jos Lenkijoje gautos pajamos patenka į dalykinio atleidimo nuo mokesčio pagal Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punktą taikymo sritį.

20.

Atsakovas atsisakė priimti prašomą išankstinį sprendimą. Jis tai motyvavo argumentu, kad dėl Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte teikiamos nuorodos į šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10a punkto f papunktį atleidimu nuo mokesčio gali pasinaudoti tik išorės subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai. Pareiškėja, kaip vidaus subjekto valdomas bendrasis investicinis fondas, šių sąlygų neatitinka.

21.

Pareiškėja padavė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Wojewódzki Sąd Administracyjny w Gliwicach (Glivicių vaivadijos administracinis teismas) skundą dėl šio neigiamo sprendimo ir prašo jį panaikinti.

22.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar Lenkijos teisinė padėtis suderinama su pagrindinėmis laisvėmis ir KIPVPS direktyva. Todėl jis pateikė Teisingumo Teismui šį klausimą:

„Ar 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, ypač jos 29 straipsnio 1 dalis, siejama su SESV 18, 49 ir 63 straipsniais, turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiama nacionalinės teisės aktuose nustatyti formalius reikalavimus, kaip antai pagrindinėje byloje, keliamus Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, išskyrus Lenkijos Respubliką, įsisteigusių kolektyvinio investavimo subjektų galimybei pasinaudoti atleidimu nuo pelno mokesčio, t. y. reikalavimą, kad juos valdytų išorės subjektai, kurie savo veiklą vykdo gavę valstybės, kurioje yra įsisteigę, kompetentingų finansų rinkos priežiūros institucijų išduotą veiklos leidimą?“

23.

Gavęs Teisingumo Teismo prašymą suteikti informacijos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė papildomų argumentų, siekdamas visų pirma patikslinti Lenkijos teisėje nustatytus reikalavimus dėl bendrųjų investicinių fondų steigimo ir tuo Lenkijos teisės aktų leidėjo siekiamus tikslus.

24.

Procese Teisingumo Teisme rašytines pastabas pateikė Lenkijos Respublika ir Europos Komisija. 2024 m. gegužės 29 d. vykusiame teismo posėdyje, be pareiškėjos, dalyvavo Lenkijos Respublikos ir Europos Komisijos atstovai.

25.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prejudiciniame klausime pirmiausia aiškiai remiasi KIPVPS direktyvos nuostatomis. Vis dėlto net ir po teismo posėdžio nėra visiškai aišku, ar pareiškėja apskritai yra KIPVPS, kaip tai suprantama pagal KIPVPS direktyvą. Abejonių kyla, be kita ko, dėl to, kad investuotos lėšos kai kuriais atvejais nėra pritrauktos viešai, taigi – iš visuomenės, kaip tai suprantama pagal KIPVPS direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a punktą. Neaišku ir tai, ar Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik bendriesiems investiciniams fondams, kaip jie suprantami pagal KIPVPS direktyvą.

26.

Visgi aiškinti nacionalinę teisę arba konstatuoti faktines aplinkybes nėra Teisingumo Teismo užduotis. Taigi Teisingumo Teismas neturi tikrinti prielaidų, kuriomis remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, teisingumo ( 4 ). Todėl toliau preziumuosiu, kad pareiškėja bet kuriuo atveju iš esmės gali pasinaudoti Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte numatytu atleidimu nuo mokesčio.

27.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, siekia išsiaiškinti, ar tuo, kad Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte, siejamame su 6 straipsnio 1 dalies 10a punktu, numatytas išorės subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų atleidimas nuo mokesčio, nepažeidžiamas bendrasis Sąjungos teisėje įtvirtintas nediskriminavimo principas (SESV 18 straipsnis), įsisteigimo laisvės principas (SESV 49 straipsnis) ir laisvo kapitalo judėjimo principas (SESV 63 straipsnis).

28.

Vis dėlto pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės norma – taip preziumuoja ir Komisija – galiausiai turi būti vertinama tik atsižvelgiant į laisvą kapitalo judėjimą pagal SESV 63 straipsnį. Taip yra dėl to, kad, pirma, pagrindinės laisvės, taigi taip pat – laisvas kapitalo judėjimas, apima konkrečius diskriminavimo draudimus, vadinasi, SESV 18 straipsnyje įtvirtintas bendrasis nediskriminavimo principas netaikomas ( 5 ).

29.

Antra, pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės norma yra susijusi su KIPVPS pajamomis iš Lenkijoje padarytų investicijų, kurios tėra lėšų investavimas, neketinant daryti įtakos įmonės valdymui ir kontrolei. Todėl teisės norma pirmiausia daro poveikį laisvam kapitalo judėjimui. Jei būtų įsisteigimo laisvės apribojimas, jis būtų neišvengiama laisvo kapitalo judėjimo apribojimo pasekmė, todėl nebūtų pagrindo jo nagrinėti atskirai pagal SESV 49 straipsnį ( 6 ).

30.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad su juo nesuderinamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų nerezidentų pajamos, gautos šioje valstybėje narėje, apmokestinamos pelno mokesčiu, o išorės subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai rezidentai atleidžiami nuo šio mokesčio. Reikia išsiaiškinti, ar Lenkijos teisės normos lemia laisvo kapitalo judėjimo apribojimą (apie tai – A dalyje) arba su juo susijusią diskriminaciją (apie tai – B dalyje) ( 7 ).

31.

Valstybės narės privalo naudotis tiesioginio apmokestinimo kompetencija laikydamosi Sąjungos teisės ir ypač SESV užtikrinamų pagrindinių laisvių ( 8 ). SESV 63 straipsnio 1 dalyje apskritai draudžiamas kapitalo judėjimo ribojimas. Taigi iš principo draudžiamos, be kita ko, tokios priemonės, kurios gali atgrasyti nerezidentus nuo investavimo valstybėje narėje ( 9 ).

32.

Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad mokesčiai ir rinkliavos per se yra našta ir visuomet mažina investicijos patrauklumą. Taigi mokesčių vertinimas atsižvelgiant į nediskriminacinius apribojimus reikštų, kad visoms apmokestinimą nustatančioms nacionalinėms taisyklėms turi būti taikoma Sąjungos teisė, o tai sukeltų grėsmę valstybių narių suverenumui mokesčių klausimais ( 10 ).

33.

Tai prieštarautų suformuotai jurisprudencijai, kad, nesant suderinimo Sąjungos lygmeniu, valstybės narės gali laisvai įgyvendinti savo fiskalinę kompetenciją šioje srityje ( 11 ). Taigi, nenorint pernelyg apriboti Teisingumo Teismo pripažintos valstybių narių fiskalinės kompetencijos ir parlamentų biudžeto įgaliojimų, nacionalines apmokestinimo priemones iš esmės reikia vertinti tik atsižvelgiant į diskriminacijos draudimą, kurį apima pagrindinės laisvės ( 12 ).

34.

Taigi ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje buvo įtvirtintas supratimas, kad pagrindinės laisvės mokesčių teisės srityje visuomet veikia kaip diskriminavimo draudimai, vadinasi, turi ir lygybės aspektą ( 13 ). Pagrindinėje byloje kalbama apie išorės ir vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų apmokestinimą Lenkijoje. Tad tyrimas remiantis apribojimo draudimo kriterijumi negalimas.

35.

Vadinasi, daugių daugiausia galėtų būti pažeidžiamas SESV 63 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo principas. Taip yra dėl to, kad valstybės narės privalo sukurti ir nediskriminuojančią apmokestinimo sistemą ( 14 ). Diskriminacija šiuo aspektu iš principo reiškia bet kokį nevienodą požiūrį į panašius atvejus, dėl kurio nerezidentai patenka į nepalankesnę padėtį nei rezidentai ( 15 ). Todėl tiesioginio mokesčio taikymas nediferencijuojant nacionalinėmis ir tarptautinį elementą turinčiomis situacijoms negali lemti diskriminacijos ( 16 ).

36.

Taigi diskriminacijos prezumpcijos sąlyga, be nevienodo požiūrio (apie tai – 1 skirsnyje), yra ir objektyviai panaši grupių, kurias valstybė narė diferencijuoja pagal pasirinktą kriterijų, padėtis (apie tai – 2 skirsnyje) ( 17 ).

37.

Diskriminacijos prezumpcijos sąlyga pirmiausia yra nevienodas požiūris į apmokestinamuosius asmenis. Šiuo atžvilgiu draudžiama ne tik atvira ar tiesioginė diskriminacija, bet ir bet kokios kitos paslėptos ar netiesioginės diskriminacijos formos ( 18 ).

38.

Tiesioginė diskriminacija susijusi su neleistinais skyrimo kriterijais. Toks kriterijus yra ir bendrovės registruotos buveinės vieta ( 19 ). Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte, siejamame su 6 straipsnio 1 dalies 10a punktu, nustatytos skirtingos Lenkijoje įsisteigusių ir Sąjungos ar EEE valstybėse įsisteigusių bendrųjų investicinių fondų atleidimo nuo mokesčio taisyklės. Visgi galiausiai nuo pelno mokesčio atleidžiama nepriklausomai nuo bendrojo investicinio fondo registruotos buveinės. Todėl tiesioginės diskriminacijos a priori nėra.

39.

Taigi galima svarstyti daugių daugiausia netiesioginės diskriminacijos galimybę. Draudžiamos ir bet kokios kitos diskriminacijos formos, kuriomis, pritaikius kitus skyrimo kriterijus, pasiekiamas toks pat rezultatas kaip tiesioginės diskriminacijos atveju ( 20 ).

40.

Vis dėlto netiesioginės diskriminacijos buvimą šiuo atveju paneigia netiesioginės diskriminacijos draudimo prasmė ir tikslas (apie tai – a skyrelyje), Lenkijos pasirinkto skyrimo kriterijaus diskriminacinio poveikio nebuvimas (apie tai – b skyrelyje) ir valstybių narių autonomija apmokestinant bendruosius investicinius fondus, nesant suderinimo Sąjungos teisės lygmeniu (apie tai – c skyrelyje).

41.

Netiesioginės diskriminacijos prezumpciją pagrindinėje byloje pirmiausia paneigia netiesioginės diskriminacijos draudimo prasmė ir tikslas. Netiesioginė diskriminacija neturėtų reikšti naujų diskriminacijos faktinių situacijų atsiradimo, o turėtų apimti tik tas situacijas, kada formaliai diskriminacijos nėra, tačiau iš tiesų toks poveikis egzistuoja ( 21 ). Taigi netiesioginės diskriminacijos prezumpcijai taikytini griežti kriterijai ( 22 ).

42.

Netiesioginė diskriminacija preziumuotina tuomet, kai, nors nacionalinės teisės norma taikoma nediferencijuojant ekonominės veiklos vykdytojams rezidentams ir nerezidentams, de facto situacija tarpvalstybiniais atvejais yra nepalankesnė ( 23 ). Mokesčių teisės srityje toks atvejis būna, be kita ko, tuomet, kai mokesčio lengvatos suteikimas siejamas su tuo, kad ekonominės veiklos vykdytojas įvykdytų sąlygas ar pareigas, kurios pagal savo pobūdį arba de facto yra būdingos nacionalinei rinkai, todėl, remiantis jurisprudencija, jas gali įvykdyti tik nacionalinėje rinkoje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai, o panašūs ekonominės veiklos vykdytojai nerezidentai jų paprastai neįvykdo ( 24 ).

43.

Pagrindinėje byloje Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata dėl nacionalinių atvirojo tipo investicinių fondų atleidimo nuo mokesčio. Esminė sąlyga – investicinis fondas turi būti įsteigtas pagal Lenkijos bendrųjų investicinių fondų įstatymą. Iš Lenkijos bendrųjų investicinių fondų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies kyla tai, kad įsteigti bendrąjį investicinį fondą gali tik bendrovė. Atsakyme į rašytinę Teisingumo Teismo užklausą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, jog iš šių teisės normų kyla, kad pagal Lenkijos investicijų mokesčių srities teisės aktus negali būti steigiami bendrieji investiciniai fondai, kuriuos valdytų vidaus subjektai, t. y. paties fondo valdymo organas. Tai reiškia, kad ir atleidimo nuo mokesčio galimybė pagal Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktą taikoma tik nacionaliniams išorės subjektų valdomiems bendriesiems investiciniams fondams.

44.

Pareiškėja yra vidaus subjekto valdomas bendrasis investicinis fondas, kurio registruota buveinė yra Liuksemburge. Vis dėlto jai galėtų būti taikoma Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punkte, siejamame su 6 straipsnio 1 dalies 10a punkte, numatytas bendrųjų investicinių fondų, kurių registruota buveinė yra Sąjungos ar EEE valstybėje, atleidimas nuo mokesčio. Bet vėl šis atleidimas nuo mokesčio taikomas tik tokiems bendriesiems investiciniams fondams, kuriuos valdo savarankiška valdymo įmonė, taigi – išorės subjektas.

45.

Taigi pagrindinėje byloje reikšmingas tik šis išorės ir vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų skyrimas, numatytas Lenkijos bendrovių teisėje. Šiuo atžvilgiu netiesioginės diskriminacijos prezumpcijos sąlygos netenkinamos.

46.

Pirma, jau pačioje Sąjungos teisėje numatyta teisė pasirinkti, ar leisti steigti vidaus arba išorės subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus (žr. šios išvados 58 ir 59 punktus). Vadinasi, Lenkijos pasirinktas atleidimo nuo mokesčio siejimas su bendrojo investicinio fondo valdymu iš išorės nėra jau vien pagal savo pobūdį arba de facto„būdingas“ Lenkijos rinkai. Visų pirma išorės subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai gali pasinaudoti atleidimu nuo mokesčio, nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę Lenkijoje, ar kitoje valstybėje narėje. Tik vidaus subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai negali pasinaudoti atleidimo nuo mokesčio galimybe. Vėlgi tai taip pat nepriklauso nuo bendrojo investicinio fondo įsisteigimo vietos. Todėl negalima preziumuoti, kad Lenkijos teisės nuostatomis suteikiamas sisteminis pranašumas nacionaliniams bendriesiems investiciniams fondams ( 25 ).

47.

Šis atvejis taip pat skiriasi nuo situacijų, nagrinėtų bylose Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö ir UBS Real Estate. Abiem tais atvejais Teisingumo Teismas preziumavo esant laisvo kapitalo judėjimo suvaržymą dėl to, kad nacionalinės teisės nuostatomis buvo suteikiamas pranašumas nacionaliniams bendriesiems investiciniams fondams ( 26 ). Šiuo atveju dėl pirma nurodytų priežasčių to kaip tik negalima preziumuoti.

48.

Antra, tiriant, ar yra netiesioginė diskriminacija, reikia atsižvelgti ir į pagrindinių laisvių apsaugos funkciją. Kadangi pagrindinės laisvės mokesčių teisės srityje veikia kaip diskriminavimo draudimai (žr. šios išvados 31 ir paskesnius punktus), Lenkija, kaip priimančioji valstybė narė, privalo užtikrinti vienodą požiūrį į savo piliečius. Vis dėlto tai negali nulemti ir palankesnio tarpvalstybinės situacijos vertinimo. Visų pirma pagrindinėmis laisvėmis negali būti piktnaudžiaujama ( 27 ).

49.

Taip būtų, pavyzdžiui jei pareiškėjos pajamos Liuksemburge nebūtų apmokestinamos, o ji Lenkijoje vis tiek pasinaudotų atleidimu nuo mokesčio. Mat konkurencijai vidaus rinkoje kenkia ne tik dvigubas apmokestinimas, bet ir dvigubas neapmokestinimas ( 28 ). Tikriausiai dėl šios priežasties pagal Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punktą, siejamą su 6 straipsnio 1 dalies 10a punkto a papunkčiu, tam, kad KIPVPS galėtų pasinaudoti atleidimo nuo mokesčio galimybe, visos jo pajamos buveinės valstybėje turi būti apmokestinamos pelno mokesčiu. Visgi ir po teismo posėdžio tebėra abejonių, ar pareiškėjos atveju Liuksemburge iš tikrųjų taip yra.

50.

Trečia, Lenkijos teisės aktų leidėjas Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 ir 10a punktų ir 17 straipsnio 1 dalies 58 punkto nuostatomis tikriausiai kaip tik siekia užtikrinti vienodą požiūrį į bendruosius investicinius fondus rezidentus ir nerezidentus. Siekiant išvengti diskriminacijos, užsienio subjektų teisinės formos pagal vienodus kriterijus turi būti priskiriamos nacionalinėje teisėje esančioms apmokestinimo sistemoms. Tarptautinės mokesčių teisės srityje tai dažnai užtikrinama atliekant vadinamąjį teisės tipų palyginimą. Tai reiškia, kad pagal užsienio šalies teisę įsteigtos bendrovės mokesčių teisės tikslais prilyginamos tai nacionalinei teisinei formai, su kuria ji bendrovių teisės lygmeniu turi didžiausių panašumų.

51.

Tuo remdamasi Lenkija vidaus subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus, tikriausiai dėl konkretaus rizikos prisiėmimo pobūdžio, priskiria prie kitų – taip pat vidaus subjektų valdomų – korporacijų. Tuo pagrindinė byla skiriasi ir nuo Teisingumo Teismo nagrinėtos bylos Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö ( 29 ), nes pastarojoje Teisingumo Teismas bendrojo investicinio fondo steigimo formą (pagal sutartį arba įstatus) laikė vien formalumu ( 30 ), o ne konkretaus rizikos prisiėmimo išraiška.

52.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar teisės tipų palyginimas buvo atliktas be teisės klaidų. Jei taip, teisės tipų palyginimu pasiekiamas vienodas požiūris į užsienio subjekto teisinę formą ir nacionalinėje teritorijoje egzistuojančią (panašią) teisinę formą. Taip teisės tipų palyginimu kaip tik užtikrinamas Lenkijos apmokestinimo pelno mokesčiu sistemos suderinamumas su pagrindinėmis laisvėmis ir jis negali būti laikomas netiesiogine diskriminacija.

53.

Be to, pagrindinė diskriminacijos buvimo sąlyga yra tai, kad valstybės pasirinktas skyrimo kriterijus apskritai galėtų sukelti diskriminacinį poveikį ( 31 ). Kaip tik dėl netiesioginės diskriminacijos visuomet reikalingas tyrimas konkrečiu atveju. Skyrimo kriterijus „pagal savo pobūdį“ turi nulemti nevienodą požiūrį, grindžiamą bendrovės registruota buveine ( 32 ).

54.

Tai reiškia, jog netiesioginei diskriminacijai preziumuoti nepakanka orientuotis vien į faktą, kad daugiausia paveikiami užsienio bendrieji investiciniai fondai. Priešingai, turi būti pasirinkto skyrimo kriterijaus ir bendrovės registruotos buveinės koreliacija, kad būtų galima preziumuoti esant nevienodą požiūrį, panašų į tiesioginę diskriminaciją dėl registruotos buveinės ( 33 ).

55.

Pagrindinėje byloje skyrimo kriterijumi – kaip jau paaiškinta – daugių daugiausia gali būti laikoma diferenciacija tarp išorės ir vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų. Vis dėlto pagal Lenkijos teisę steigti vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų apskritai neleidžiama. Šiuo atžvilgiu nėra skirtumo, ar bendrojo investicinio fondo registruota buveinė yra nacionalinėje teritorijoje, ar užsienyje. Vertinant griežtai, skyrimo kriterijus Lenkijos teisėje net neegzistuoja, nes visi Lenkijoje įsisteigę bendrieji investiciniai fondai valdomi išorės subjektų. Todėl nėra taip, kad vidaus subjektų valdomi užsienio bendrieji investiciniai fondai patektų į nepalankesnę padėtį, o vidaus subjektų valdomi nacionaliniai bendrieji investiciniai fondai – į palankesnę.

56.

Taigi negalima įžvelgti jokios koreliacijos tarp bendrojo investicinio fondo valdymo iš išorės arba vidaus ir jo registruotos buveinės. Išorės subjektų valdomi užsienio bendrieji investiciniai fondai mokesčių tikslais traktuojami taip, kaip išorės subjektų valdomi nacionaliniai bendrieji investiciniai fondai, o vidaus subjektų valdomi užsienio bendrieji investiciniai fondai – kaip panašios nacionalinės korporacijos. Taigi Lenkijoje net neegzistuoja jokio diskriminacinio skyrimo kriterijaus. Vadinasi, jis negali ir „pagal savo pobūdį“ nulemti nevienodo požiūrio, priklausomo nuo bendrojo investicinio fondo registruotos buveinės.

57.

Galiausiai netiesioginės diskriminacijos prezumpcija šiuo atveju pažeistų Lenkijos fiskalinę autonomiją.

58.

Taip yra dėl to, kad, pirma, KIPVPS direktyva valstybės narės nėra įpareigojamos pagal nacionalinę teisę leisti steigti ir valdomus išorės subjektų, ir valdomus vidaus subjektų bendruosius investicinius fondus. Direktyva siekiama apsaugoti investuotojus, todėl ja nustatant bendras būtinąsias teisės normas tik pasiekiamas nacionalinės teisės nuostatų koordinavimas ( 34 ). Iš nė vienos šios direktyvos nuostatos nematyti, kad valstybės narės būtinai turėtų suteikti galimybę KIPVPS valdyti iš išorės arba iš vidaus ( 35 ). Priešingai, iš KIPVPS direktyvos 6 konstatuojamosios dalies ir 29 straipsnio 1 dalies numanomai kyla, kad abi KIPVPS formos galimos, bet jų numatyti nėra privaloma.

59.

Taigi pagal Sąjungos teisę valstybės narės taip pat gali pasirinkti leisti pagal nacionalinę teisę steigti tik vidaus subjektų arba tik išorės subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus. Lenkija pasinaudojo šia pasirinkimo teise ir priėmė teisės nuostatas tik dėl išorės subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų. Visgi platus netiesioginės diskriminacijos aiškinimas užgožtų šią antrinėje Sąjungos teisėje suteikiamą pasirinkimo teisę. Tai reiškia, kad būtų nepaisoma Sąjungos teisės aktų leidėjo valios.

60.

Antra, mokesčių teisės srityje valstybės narės turi nustatyti, kokioms bendrovėms taikomas įprastas apmokestinimas kaip korporacijoms ir kokioms – mokesčių lengvatos kaip bendriesiems investiciniams fondams. Atitinkamai ir KIPVPS direktyva, remiantis jos 83 konstatuojamąja dalimi, neturi poveikio nacionalinės mokesčių teisės normoms. Srityse, kuriose Sąjungos mokesčių teisė yra nesuderinta, mokesčio esmines savybes nustato atitinkama valstybė narė, įgyvendindama savo kompetenciją ( 36 ). Tai visų pirma pasakytina apie mokesčio bazės nustatymą, apmokestinimo momentą ir galimą atleidimą nuo mokesčio ( 37 ).

61.

Dėl šios priežasties valstybės narės iš esmės taip pat gali pasirinkti, pavyzdžiui, skirtingų teisinių formų apmokestinimo sąlygas ir dydį ( 38 ). Vadinasi, nieko kito negali būti taikoma ir tuomet, kai valstybė narė nusprendžia leisti steigti tik išorės subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus, taigi vidaus subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus apmokestinti pagal kitą sistemą nei išorės subjektų valdomus užsienio ir nacionalinius bendruosius investicinius fondus.

62.

Tuo remdamasis Lenkijos teisės aktų leidėjas pasinaudojo kompetencija ir nusprendė leisti „tik“ vieną teisinę formą. Ji sukelia bendro pobūdžio ir nediskriminacinių pasekmių mokesčių teisės tikslais. Pagal laisvo kapitalo judėjimo principą valstybė narė negali būti įpareigojama derinti savo teisės nuostatų su kitos valstybės narės nuostatomis tam, kad visose situacijose užtikrintų apmokestinimą, naikinantį visus skirtumus ( 39 ). Priešingai, apmokestinamojo asmens sprendimai dėl investicijų užsienyje jam gali būti daugiau ar mažiau palankūs arba nepalankūs konkrečiu atveju ( 40 ).

63.

Trečia, šiuos argumentus sustiprina aplinkybė, kad pagal Sąjungos teisę Lenkijai nebūtų draudžiama leisti steigti ir vidaus subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus ir tuomet juos apmokestinti įprastai, kaip kitas kapitalo bendroves. Jei tokiu atveju Lenkija vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų nediferencijuotų tarp užsienio ir nacionalinių, laisvo kapitalo judėjimo principas nebūtų pažeistas.

64.

Šiuo atveju Lenkijoje dėl jos sprendimo pasirinkti atitinkamą teisinę formą vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų nėra, todėl juo labiau nėra (ir negali būti) vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų diferenciacijos tarp užsienio ir nacionalinių. Bandymas šioje aplinkybėje įžvelgti netiesioginę diskriminaciją – tokios pozicijos, atrodo, laikosi Komisija – yra perdėtas, be to, neatsižvelgiama nei į KIPVPS direktyva Lenkijai suteikiamą diskreciją perkeliant direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, nei į valstybių narių fiskalinę autonomiją tiesioginių mokesčių srityje. Jei taip būtų, Lenkija faktiškai būtų priversta pagal nacionalinę teisę leisti steigti vidaus subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus.

65.

Galiausiai diskriminacija negalima jau vien dėl to, kad nėra netiesioginio nevienodo požiūrio į apmokestinamuosius asmenis. Tai paneigia tiek netiesioginės diskriminacijos draudimo prasmė ir tikslas, tiek aplinkybė, kad Lenkija nėra pasirinkusi diskriminacinio skyrimo kriterijaus. Šią išvadą galiausiai patvirtina Lenkijos autonomija apmokestinant bendruosius investicinius fondus.

66.

Jei vis dėlto Teisingumo Teismas preziumuotų esant netiesioginę diskriminaciją, reikėtų įvertinti, ar pagrindinėje byloje apskritai situacijos yra objektyviai panašios. Jei galimas nevienodas požiūris būtų grindžiamas skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, jau vien dėl to diskriminacijos nebūtų ( 41 ). Be to, objektyvaus panašumo vertinimu užkertamas kelias tam, kad valstybės narės negalėtų taikyti objektyviai pateisinamos savo teisės normų diferenciacijos vien dėl to, kad skyrimo kriterijus – gal net ir atsitiktinai – koreliuoja su bendrovės registruota buveine ( 42 ).

67.

Taigi reikia įvertinti, ar išorės subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai rezidentai ir vidaus subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai nerezidentai yra objektyviai panašioje padėtyje ( 43 ). Panašumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama aptariamomis nacionalinės teisės nuostatomis ( 44 ). Tuo remiantis, objektyvus panašumas šiuo atveju yra abejotinas.

68.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra aišku, kokių tikslų siekia Lenkijos teisės aktų leidėjas, atleisdamas išorės subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus nuo pelno mokesčio. Komisija preziumuoja, kad Lenkijoje taikomo atleidimo nuo mokesčio tikslas yra mokesčių neutralumo užtikrinimas, kiek tai susiję su tiesioginėmis ir netiesioginėmis investicijomis į vertybinius popierius. Numatant atleidimą nuo mokesčio bendrojo investicinio fondo lygmeniu išvengiama dvigubo pajamų apmokestinimo – tiek fondo, tiek investuotojų.

69.

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atsakyme į rašytinį Teisingumo Teismo paklausimą nurodė, kad sprendimas leisti nacionalinėje teritorijoje steigti tik išorės subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus buvo priimtas dėl dviejų priežasčių: pirma, siekiama užtikrinti galimybę, kad tokio fondo veikla Lenkijos teisės sistemoje būtų vertinama pagal teisinio saugumo principą, antra, tai, kad bendrajame investiciniame fonde susietas investuotojų turtas, siekiant investuotojų apsaugos, būtų atskirtas nuo valdymo įmonės turto.

70.

Tai reiškia, kad Lenkijos bendrųjų investicinių fondų įstatymo nuostatomis bet kuriuo atveju taip pat siekiama dėl investuotojų apsaugos apriboti su KIPVPS veikla susijusią investavimo riziką. Lenkija laikosi nuomonės, jog užtikrinti, kad investuotas turtas būtų pakankamai atskirtas nuo valdymo įmonės turto, galima tik tuomet, kai bendrasis investicinis fondas valdomas iš išorės, t. y. juridinio asmens statusą turinčios valdymo įmonės. Lenkijos manymu, atskiriant fondo ir valdymo įmonės turtą taip pat atskiriamos investavimo ir ekonominės rizikos, susijusios su bendrųjų investicinių fondų steigimu ir valdymu.

71.

Lenkijos teisės nuostatos dėl atleidimo nuo mokesčio tiesiogiai siejasi su šiuo Bendrųjų investicinių fondų įstatyme įtvirtintu sprendimu. Taigi investuotojų apsaugos tikslo siekiama ir teisės nuostatomis dėl atleidimo nuo mokesčio (šiuo klausimu taip pat žr. šios išvados 81 punktą). Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į šį tikslą, Lenkijoje įsisteigę išorės subjektų valdomi ir užsienyje įsisteigę vidaus subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai nėra objektyviai panašioje padėtyje. Taip yra dėl to, kad vidaus subjektų valdomų fondų atveju, viena vertus, investavimo ir, kita vertus, nemokumo bei atsakomybės rizikų atskirti vienų nuo kitų negalima taip aiškiai kaip išorės subjektų valdomų fondų atveju.

72.

Taigi pagrindinė byla ir šiuo atžvilgiu gerokai skiriasi nuo Teisingumo Teismo nagrinėtos bylos Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö ( 45 ). Sprendime toje byloje Teisingumo Teismas patvirtino esant laisvo kapitalo judėjimo apribojimą dėl netiesioginės diskriminacijos, nulemtos Suomijos teisės normos, pagal kurią KIPVPS apmokestinimas buvo diferencijuojamas pagal steigiamojo dokumento pobūdį. Nuo mokesčio galėjo būti atleidžiami tik pagal sutartį, bet ne pagal įstatus įsteigti KIPVPS. Kartu Suomijos teisėje – panašiai kaip ir šiuo atveju – buvo nustatyta, kad bendrieji investiciniai fondai gali būti steigiami tik pagal sutartį.

73.

Vis dėlto tame sprendime Teisingumo Teismas bendrojo investicinio fondo steigimo formą akivaizdžiai laikė vien formalumu. Materialiniai aspektai, kaip antai investuotojų apsaugos, kurie galėtų būti susiję su steigimo statuso pasirinkimu, šiame procese nebuvo pakankamai paaiškinti.

74.

Pagrindinėje byloje, priešingai, egzistuoja sąsaja tarp bendrojo investicinio fondo valdymo pobūdžio ir Lenkijos siekiamos investuotojų apsaugos. Todėl vidinis arba išorinis bendrojo investicinio fondo valdymas negali būti laikomas vien formaliu reikalavimu.

75.

Taigi išorės subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai rezidentai ir vidaus subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai nerezidentai, atsižvelgiant į Lenkijos siekiamą investuotojų apsaugos tikslą, nėra objektyviai panašioje situacijoje.

76.

Net ir preziumuojant tiesioginę diskriminaciją dėl siejimo su bendrojo investicinio fondo valdymo pobūdžiu, išorės ir vidaus subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai, atsižvelgiant į Lenkijos teisės aktų leidėjo siekiamą investuotojų apsaugos tikslą, nėra objektyviai panašioje situacijoje. Taigi diskriminacijos draudimas nėra pažeidžiamas.

77.

Jei vis dėlto Teisingumo Teismas preziumuotų esant netiesioginę diskriminaciją ir objektyviai panašią padėtį, skirtingas apmokestinimas bet kuriuo atveju būtų pateisinamas. SESV 65 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad 63 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties kapitalo investavimo vietos atžvilgiu. Vis dėlto, remiantis SESV 65 straipsnio 3 dalimi, šiuo atžvilgiu leistinas nevienodas požiūris neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo ( 46 ). Taigi toks nevienodas požiūris objektyviai panašiose situacijose leidžiamas tik jeigu jis pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu ir yra proporcingas ( 47 ).

78.

Šioje byloje iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų ir Lenkijos argumentų matyti, kad Lenkijos teisės nuostatomis dėl leidimo steigti bendruosius investicinius fondus ir jų apmokestinimo – kaip jau paaiškinau (žr. šios išvados 69 punktą) – iš esmės siekiama dviejų tikslų: pirma, padidinti teisinį saugumą steigiant bendruosius investicinius fondus, antra, užtikrinti veiksmingą investuotojų apsaugą.

79.

Vien teisinio saugumo tikslu laisvo kapitalo judėjimo suvaržymo pateisinti negalima ( 48 ). Antraip valstybės narės galėtų laisvai nustatyti tokius apribojimus, jeigu jie būtų aiškiai suformuluoti ( 49 ).

80.

Kas kita pasakytina apie veiksmingos investuotojų apsaugos tikslą. Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad investuotojų apsauga yra Sąjungos siekiamas bendrojo intereso tikslas ( 50 ). Jo siekė ir Sąjungos teisės aktų leidėjas, išleisdamas KIPVPS direktyvą. Pavyzdžiui, iš KIPVPS direktyvos 3 konstatuojamosios dalies matyti, kad derinant teisės aktus siekiama užtikrinti veiksmingą ir vienodą investicinių vienetų savininkų apsaugą.

81.

Tai, kad investuotojų apsauga šiuo atveju užtikrinama mokesčių teisės aktais, nėra svarbu. Net jei dauguma mokesčių teisės normų skirtos valstybės biudžetams finansuoti, yra pripažinta, kad mokesčių įstatymais gali būti siekiama ir kitokių tikslų. Pavyzdžiui, taikant mokesčių įstatymus, kuriais sumažinama arba padidinama mokesčių našta, apmokestinamuosius asmenis galima paskatinti imtis tam tikrų veiksmų. Atitinkamai Lenkija atleidimą nuo mokesčio numatė tik kaip paskatą investuoti į išorės subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus, kuriais, Lenkijos teisės aktų leidėjo manymu, galima geriau užtikrinti investuotojų apsaugą.

82.

Be to, Lenkijos vyriausybė teismo posėdyje nurodė, kad Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 58 punktas skirtas ir piktnaudžiavimo prevencijai. Pagal šią nuostatą, nukrypstant nuo Lenkijos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10a punkto, uždarojo tipo investiciniams fondams (tokiems kaip pareiškėja) suteikiama dalykinio atleidimo nuo mokesčio galimybė, taikoma daliai gautų pajamų, siekiant užkirsti kelią šių fondų naudojimui piktnaudžiaujant. Visgi nevisiškai aišku, kokia yra sąsaja tarp investicinio fondo formos – atvirojo ar uždarojo tipo – ir jo valdymo pobūdžio. Jei tokia sąsaja pagal Lenkijos teisę būtų (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), tuo siekiama piktnaudžiavimo prevencija taip pat būtų pripažintas pateisinimo pagrindas.

83.

Galiausiai Lenkijos teisės aktų leidėjo siekiamas veiksmingos investuotojų apsaugos tikslas yra privalomasis bendrojo intereso pagrindas, kuriuo galima pateisinti galimą laisvo kapitalo judėjimo suvaržymą.

84.

Galų gale priemonė – šiuo atveju atsisakymas atleidimą nuo mokesčio taikyti vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų pajamoms – turi būti proporcinga. Tam reikia, kad priemonė būtų tinkama ja siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas yra būtina jam pasiekti. Tai vertinant, reikia atsižvelgti į laisvo kapitalo judėjimo ypatumus ( 51 ).

85.

Bet kuriuo atveju atsisakymas atleisti nuo mokesčio vidaus subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus nėra akivaizdžiai netinkama priemonė siekiamam investuotojų apsaugos tikslui įgyvendinti. Dėl to, kad atleidimas nuo mokesčio taikomas išorės subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų pajamoms, neprofesionaliesiems investuotojams yra patraukliau dalyvauti išorės, o ne vidaus subjekto valdomame bendrajame investiciniame fonde.

86.

Taip pat nėra neįtikinamas argumentas, kad neprofesionaliųjų investuotojų investuotam turtui bendrojo investicinio fondo išorinio valdymo atveju kyla mažesnė ekonominė rizika nei vidinio valdymo atveju. Taip yra dėl to, kad – kaip argumentuoja ir Lenkija – išorinio valdymo atveju fondo ir valdymo įmonės turtas teisiškai yra atskirtas. Todėl su atsakomybės ir nemokumo rizikomis pirmiausia susiduria tik juridinio asmens statusą turinti valdymo įmonė. Šios išvados nepaneigia galimybė, kad šie privalumai (netiesiogiai) kompensuojami, pavyzdžiui, tuo, kad taikomi valdymo mokesčiai. Taip yra dėl to, kad atitinkami mokesčiai investuotojui yra skaidresnis elementas nei minėtos rizikos.

87.

Neatrodo, kad egzistuotų švelnesnė, tokia pat tinkama priemonė. Be to, atsisakymas atleisti nuo mokesčio yra ir proporcinga priemonė. Lyginant veiksmingos investuotojų apsaugos tikslą ir laisvo kapitalo judėjimo principą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad valstybės narės turi plačią vertinimo diskreciją dėl investavimo į bendruosius investicinius fondus formos. Nei mokesčių, nei investicijų teisės srityje sąvoka „bendrasis investicinis fondas“ – kaip jau paaiškinau (žr. šios išvados 57 ir paskesnius punktus) – Sąjungos teisės lygmeniu nėra visiškai suderinta.

88.

Palyginimui lemiamą reikšmę turi, viena vertus, investuotojų apsauga, antra vertus, reglamentavimo intensyvumas. Reikia atsižvelgti į tai, kad investuotojų apsaugos tikslas yra ne tik reikšmingas individualiam rinkos dalyviui, bet ir struktūriškai svarbus rinkai. Pavyzdžiui, jei investuotojai galės pasitikėti, kad bus užtikrinamas aukštas jų investuoto turto apsaugos lygis, jie bus labiau linkę investuoti į bendruosius investicinius fondus.

89.

Kartu reglamentavimo intensyvumas yra palyginti mažas. Užsienyje įsisteigę vidaus subjektų valdomi bendrieji investiciniai fondai galiausiai traktuojami kaip visos kitos kapitalo bendrovės. Konkurencijos iškraipymo šiuo atžvilgiu neatsiranda, nes nėra konkurentų – vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų, kurių registruota buveinė būtų Lenkijoje. Tik atleidimo nuo mokesčio privilegija suteikiama išorės subjektų valdomiems (nacionaliniams ir užsienio) bendriesiems investiciniams fondams. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad išorės subjektų valdomais bendraisiais investiciniais fondais geriau užtikrinama investuotojų apsauga, tai yra pateisinama.

90.

Be to, Lenkijos teisės nuostatomis netrukdoma užsienyje įsisteigusiems vidaus subjektų valdomiems bendriesiems investiciniams fondams apskritai investuoti Lenkijoje. Lenkija nedraudžia vidaus subjektų valdomiems bendriesiems investiciniams fondams investuoti, ji tik netaiko jiems atleidimo nuo mokesčio. Kita vertus, toks atleidimas netaikomas ir kitiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra panašūs į išorės subjektų valdomus bendruosius investicinius fondus (pavyzdžiui, akcinėms bendrovėms).

91.

Galiausiai iš Sąjungos teisės nekyla jokios bendrosios teisės reikalauti, kad valstybė narė atleistų nuo mokesčio dėl to, kad kita valstybė narė (šiuo atveju – Liuksemburgas) savo teisės sistemoje leidžia kitas „teisines formas“. Priešingai, tokiu atveju lemiamą reikšmę turi teisės tipų palyginimas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šiuo atveju, atliekant teisės tipų palyginimą, nebuvo padaryta teisės klaidos preziumuojant, kad vidaus subjektų valdomi užsienio bendrieji investiciniai fondai atitinka „įprastas“ kapitalo bendroves pagal Lenkijos teisę (žr. šios išvados 50 ir paskesnius punktus).

92.

Lenkijos siekiamas veiksmingos investuotojų apsaugos tikslas yra privalomasis bendrojo intereso pagrindas. Tik išorės subjektų valdomų nacionalinių ir užsienio bendrųjų investicinių fondų atleidimas nuo mokesčio yra šiam tikslui tinkama priemonė ir neviršija to, kas yra būtina ir proporcinga jam pasiekti. Net jei būtų preziumuojamas laisvo kapitalo judėjimo suvaržymas, jis galiausiai bet kuriuo atveju būtų pateisinamas.

93.

Siūlau į Wojewódzki Sąd Administracyjny w Gliwicach (Glivicių vaivadijos administracinis teismas) prejudicinį klausimą atsakyti:

SESV 63 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią bendrųjų investicinių fondų atleidimas nuo pelno mokesčio taikomas tik išorės, bet ne vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų pajamoms, jei nacionalinėje teritorijoje ir užsienyje įsisteigusiems bendriesiems investiciniams fondams nėra taikomas nevienodas požiūris. Kai pagal nacionalinę investicijų teisę neleidžiama steigti vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų, taigi mokestinė prievolė, taikoma vidaus subjektų valdomų bendrųjų investicinių fondų pajamoms, galiausiai tenka tik užsienyje įsisteigusiems vidaus subjektų valdomiems bendriesiems investiciniams fondams, kurie tuomet apmokestinami kaip visos kitos korporacijos, netiesioginės diskriminacijos nėra.