1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 20 straipsnio 2 dalies a punkto, 21 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Rzecznik Praw Obywatelskich (Nacionalinis ombudsmenas, Lenkija) ir Kierownik Urzędu Stanu cywilnego w Krakowie (Krokuvos civilinės metrikacijos skyriaus vadovas, Lenkija) (toliau – civilinės metrikacijos skyriaus vadovas) ginčą dėl pastarojo atsisakymo į Lenkijos civilinės būklės aktų registrą įrašyti K.S. ir jo sutuoktinės S.V.D. dukters gimimo liudijimą, kurį išdavė Ispanijos institucijos.

3

1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos priimtos Vaiko teisių konvencijos (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 1577 t., p. 3) 2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.

2.   Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, teisių globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų.“

4

Šios konvencijos 7 straipsnyje numatyta:

„1.   Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.

2.   Valstybės dalyvės užtikrina, kad šios teisės bus įgyvendintos vadovaujantis jų įstatymais ir jų įsipareigojimais pagal atitinkamus šios srities tarptautinius dokumentus, ypač tuo atveju, jei antraip vaikas neturėtų pilietybės.“

5

SESV 20 straipsnyje numatyta:

„1.   Įvedama Sąjungos pilietybė. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo.

2.   Sąjungos piliečiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas. Jie, be kita ko, turi:

<…>

Naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas ir ribas nustato Sutartys ir joms įgyvendinti skirtos priemonės.“

6

SESV 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų.“

7

Chartijos 7 straipsnyje „Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“ nustatyta:

„Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.“

8

Pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį „[d]raudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.“

9

Chartijos 24 straipsnis „Vaiko teisės“ suformuluotas taip:

„1.   Vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Jie gali laisvai reikšti savo nuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą.

2.   Visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais.

3.   Kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“

10

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46), 4 straipsnyje „Išvažiavimo teisė“ numatyta:

„1.   Nepažeidžiant nuostatų dėl kelionės dokumentų, taikomų nacionaliniam pasienio patikrinimui, visi Sąjungos piliečiai, turintys galiojančią tapatybės kortelę ar pasą, ir jų šeimos nariai, kurie nėra valstybės narės piliečiai ir turi galiojantį pasą, turi teisę išvažiuoti iš valstybės narės teritorijos į kitą valstybę narę.

<…>

3.   Valstybės narės pagal savo įstatymus išduoda savo piliečiams ir atnaujina tapatybės kortelę ar pasą, nurodančius jų pilietybę.

4.   Pasas turi galioti bent visose valstybėse narėse ir šalyse, kurias turėtojas turi kirsti vykdamas tarp valstybių narių. <…>“

11

Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos Konstitucija) 18 straipsnis suformuluotas taip:

„Lenkijos Respublika saugo ir gina santuoką kaip moters ir vyro sąjungą, šeimą, motinystę ir tėvų statusą.“

12

Konsoliduotos redakcijos 2011 m. vasario 4 d.Ustawa – Prawo prywatne międzynarodowe (Įstatymas dėl tarptautinės privatinės teisės) (Dz. U., 2015, pozicija 1792) 7 straipsnyje nustatyta:

„Užsienio įstatymas netaikomas, jeigu dėl jo atsiradę padariniai prieštarautų pagrindiniams Lenkijos Respublikos teisinės sistemos principams.“

13

Konsoliduotos redakcijos 2014 m. lapkričio 28 d.Ustawa – Prawo o aktach stanu cywilnego (Civilinės būklės aktų įstatymas) (Dz. U., 2020, pozicija 463), su padarytais daliniais pakeitimais, 104 straipsnio 5 dalyje numatyta:

„Įrašymas į registrą yra privalomas, jeigu Lenkijos pilietis, nurodytas užsienio civilinės būklės dokumente, turi civilinės būklės aktą, patvirtinantį ankstesnius įvykius, parengtą Lenkijos Respublikos teritorijoje, ir jeigu šis pilietis prašo įvykdyti priemonę, susijusią su civilinės būklės įregistravimu, arba prašo Lenkijos asmens tapatybės dokumento arba [Lenkijos pilietybę turinčių fizinių asmenų identifikacinio] numerio.“

14

Įstatymo dėl civilinės būklės aktų 107 straipsnis suformuluotas taip:

„Civilinės metrikacijos skyriaus vadovas atsisako civilinės būklės aktą įrašyti į registrą, jei:

1) išdavimo valstybėje dokumentas nelaikomas civilinės būklės dokumentu arba jis nėra oficialus dokumentas, arba jį išdavė nekompetentinga institucija, arba jis kelia abejonių dėl jo autentiškumo, arba jis patvirtina kitą įvykį nei gimimas, santuoka ar mirtis;

2) užsienio dokumentas buvo įrašytas į registrą kitoje valstybėje nei ta, kurioje įvyko įvykis;

3) įrašymas į registrą prieštarautų pagrindiniams Lenkijos Respublikos teisinės sistemos principams.“

15

Lenkijos pilietė K.S. ir Airijos pilietė S.V.D. susituokė Airijoje 2018 m.

16

2018 m. Ispanijoje gimė jų dukra S.R.S.–D. Jos gimimas buvo įregistruotas Ispanijos civilinės metrikacijos skyriuje remiantis bendra K.S., vaiko motinos, ir jos sutuoktinės, S.V.D, deklaracija. Šiame gimimo liudijime K.S. ir S.V.D. atitinkamai nurodomos kaip „motina A“ ir „motina B“.

17

K.S. ir S.V.D. paprašė į Lenkijos civilinės metrikacijos registrą įrašyti S.R.S.–D., kuri turi Lenkijos pilietybę, gimimo liudijimą, išduotą Ispanijos valdžios institucijų.

18

2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinės metrikacijos skyriaus vadovas atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad toks įrašymas prieštarautų pagrindiniams Lenkijos Respublikos teisinės sistemos principams. Kadangi K.S. ir S.V.D. neginčijo šio neigiamo sprendimo, jis įsigaliojo 2019 m. balandžio 30 d.

19

2019 m. rugsėjo 25 d. K.S. pateikė nacionaliniam ombudsmenui pagalbos prašymą ir nurodė, kad S.R.S.–D. neturėjo jokio asmens tapatybės dokumento, nes prašymas šiam vaikui išduoti Lenkijos pasą buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad gimimo liudijimas nebuvo įrašytas į Lenkijos civilinės būklės aktų registrą. 2019 m. vasario 17 d. raštu už asmens tapatybės dokumentų nagrinėjimą atsakingos Airijos valdžios institucijos informavo ombudsmeną, kad šis vaikas nėra Airijos pilietis, todėl neturi teisės nei į asmens tapatybės kortelę, nei į pasą.

20

Tuomet nacionalinis ombudsmenas K.S. ir S.V.D. vardu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareiškė ieškinį dėl 2019 m. balandžio 16 d. Civilinės metrikacijos skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti į Lenkijos civilinės būklės aktų registrą įrašyti Ispanijos valdžios institucijų jų dukrai išduotą gimimo liudijimą.

21

Vykstant procesui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, pirmosios instancijos administracinė institucija taip pat atmetė prašymą išduoti S.R.S–D. asmens tapatybės kortelę, motyvuodama tuo, kad pagal Lenkijos teisę vaiko tėvai gali būti tik moteris ir vyras. Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė, kad teisėta sulaukti antrosios administracinės institucijos sprendimo, nacionalinis ombudsmenas 2020 m. liepos 30 d. rašte nurodė, kad sprendimas atmesti prašymą išduoti asmens tapatybės kortelę jau buvo patvirtintas antrojoje instancijoje.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šiuo metu taikomomis nuostatomis faktiškai neužtikrinama teisė į laisvą vaiko, kaip antai S.R.S.–D., kuri „neginčijamai yra Lenkijos pilietė“, taigi, Sąjungos pilietė, judėjimo laisvę, nes šiai laisvei įgyvendinti reikalingi dokumentai, t. y. Lenkijos asmens tapatybės kortelė ar pasas, šiam vaikui negali būti išduoti dėl to, kad jo gimimo liudijime įrašyti tėvai yra dvi moterys, kurios susituokė pagal vienai iš jų taikytiną teisę. Be to, šis teismas nurodo, kad dėl praktinio šių Lenkijos teisės nuostatų taikymo viešosios valdžios institucijoms, įskaitant teismus, sunku suteikti veiksmingą apsaugą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į jo geriausius interesus.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad civilinės būklės klausimai ir su jais susijusios santuokos taisyklės yra valstybių narių kompetencijai priklausanti sritis, o Sąjungos teisė nedaro poveikio šiai kompetencijai. Jis mano, kad įvairiose valstybėse narėse taikomų taisyklių skirtumai vis dėlto negali pažeisti kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažįstamos teisės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

24

Šis teismas nurodo, kad tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog atsisakymas vaiko gimimo liudijimą įrašyti į registrą pažeistų SESV 20 straipsnio 2 dalies a punkto ir 21 straipsnio 1 dalies, siejamų su Chartijos 7 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalimi ir 24 straipsnio 2 dalimi, nuostatas, jis galėtų įpareigoti Lenkijos valdžios institucijas šį gimimo liudijimą pažodžiui įrašyti į registrą, o tai paskui leistų išduoti tapatybės dokumentą, garantuojantį atitinkamam vaikui teisę kirsti Sąjungos vidaus sienas ir apsaugantį jo privatų ir šeimos gyvenimą.

25

Tokiomis aplinkybėmis Wojewódzki Sąd Administracyjny w Krakowie (Krokuvos vaivadijos administracinis teismas, Lenkija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar SESV 20 straipsnio 2 dalies a punkto ir 21 straipsnio 1 dalies nuostatos, siejamos su [Chartijos] 7 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalimi ir 24 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas valstybės narės, kurios pilietis yra nepilnametis vaikas, institucijoms draudžiama atsisakyti įrašyti kitoje valstybėje narėje išduotą jo gimimo liudijimą, kuris turi būti įrašytas, kad jis galėtų gauti valstybės narės, kurios pilietis yra, tapatybę patvirtinantį dokumentą, motyvuojant tuo, kad šios pastarosios valstybės narės nacionalinėje teisėje nenumatyta tos pačios lyties tėvų porų tėvystė ir galimybė šiame gimimo liudijime kaip tėvus nurodyti tos pačios lyties asmenis?“

26

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė, kad ši byla būtų nagrinėjama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.

27

2021 m. sausio 25 d. sprendimu Teisingumo Teismo penktoji kolegija, atsižvelgusi į teisėjo pranešėjo siūlymą ir susipažinusi su generalinės advokatės nuomone, nusprendė netenkinti prašymo šią bylą nagrinėti pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, nes neįvykdytos Procedūros reglamento 107 straipsnyje numatytos skubos sąlygos.

28

Atsižvelgiant į ryšį tarp šios bylos ir bylos, kurioje priimtas 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Stolichna obshtina, rayon Pancharevo (C-490/20, EU:C:2021:1008), procesas šioje byloje buvo sustabdytas 2021 m. sausio 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu, kol bus paskelbtas šis sprendimas.

29

Po to, kai buvo paskelbtas 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Stolichna obshtina, rayon Pancharevo (C-490/20, EU:C:2021:1008), Teisingumo Teismo kanceliarija persiuntė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šio sprendimo kopiją ir paprašė nurodyti, ar jis pageidauja palikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

30

2022 m. sausio 17 d. ir 28 d. laiškais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas informavo Teisingumo Teismą, kad nori palikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, tvirtindamas, be kita ko, kad teismo procesas dėl atsisakymo įrašyti gimimo liudijimą į registrą liko sustabdytas, kol bus gautas Teisingumo Teismo sprendimas dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Be to, šis teismas nurodė, kad 2022 m. sausio mėn. šio vaiko tėvų advokatas Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie (Varšuvos vaivadijos administracinis teismas) inicijavo teisminį procesą, kuriame siekė panaikinti administracinį sprendimą atsisakyti išduoti atitinkamo nepilnamečio vaiko tapatybės kortelę.

31

Remiantis Procedūros reglamento 99 straipsniu, jeigu atsakymą į pateiktą prejudicinį klausimą galima aiškiai nustatyti iš jurisprudencijos, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.

32

Ši nuostata turi būti taikoma šioje byloje.

33

Pateiktu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktą ir 21 straipsnio 1 dalį, siejamus su Chartijos 7 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalimi ir 24 straipsnio 2 dalimi, reikia aiškinti taip, kad, kiek tai susiję su nepilnamečiu vaiku, Sąjungos piliečiu, kurio valstybės narės kompetentingos institucijos išduotame gimimo liudijime kaip tėvai nurodomi du tos paties lyties tėvai, valstybė narė, kurios pilietis yra šis vaikas, privalo įrašyti į registrą tokį gimimo liudijimą, kad šis galėtų gauti tapatybės kortelę.

34

Pirmiausia reikia pažymėti, kad SESV 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Kadangi, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvadomis, neginčijama, kad S.R.S.–D. turi Lenkijos pilietybę, pagal šią nuostatą ji turi Sąjungos piliečio statusą.

35

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Sąjungos pilietybė turi tapti pagrindiniu valstybių narių piliečių statusu (žr. 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C-490/20, EU:C:2021:1008, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, valstybės narės pilietis, kuris, kaip Sąjungos pilietis, pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitoje nei savo kilmės valstybėje narėje, gali remtis jam, kaip Sąjungos piliečiui, priklausančiomis teisėmis, be kita ko, numatytomis SESV 21 straipsnio 1 dalyje, taip pat prireikus savo kilmės valstybės narės atžvilgiu. Šia nuostata ir jai taikyti priimtomis nuostatomis taip pat gali remtis Sąjungos piliečiai, kurie gimė jų tėvų priimančiojoje valstybėje narėje ir niekada nesinaudojo teise laisvai judėti (žr. 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37

SESV 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Tam, kad piliečiai galėtų pasinaudoti šia teise, pagal Direktyvos 2004/38 4 straipsnio 3 dalį valstybės narės, veikdamos pagal savo teisės aktus, įpareigojamos savo piliečiams išduoti jų pilietybę patvirtinančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.

38

Kadangi S.R.S.–D. yra Lenkijos pilietė, Lenkijos valdžios institucijos privalo jai išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą, kuriame būtų nurodyta jos pilietybė ir suteikta tėvo pavardė, kaip matyti iš Ispanijos valdžios institucijų parengto gimimo liudijimo. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau turėjo progą konstatuoti, kad pagal SESV 21 straipsnį draudžiama valstybės narės institucijoms, taikant savo nacionalinę teisę, atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo gyvena, suteiktą ir įregistruotą jo tėvo pavardę (2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayoneni Panacharevo, C-490/20, EU:C:2021:1008, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal Direktyvos 2004/38 4 straipsnio 3 dalį Lenkijos valdžios institucijos įpareigojamos išduoti S.R.S.–D. asmens tapatybės kortelę arba pasą, nepriklausomai nuo to, ar į Lenkijos civilinės būklės aktų registrą bus įrašytas šio vaiko Ispanijos gimimo liudijimas. Vadinasi, nors pagal Lenkijos teisę reikalaujama, kad prieš išduodant Lenkijos asmens tapatybės kortelę arba pasą gimimo liudijimas būtų įrašytas į registrą, ši valstybė narė negali remtis savo nacionaline teise, kad atsisakytų S.R.S.–D. išduoti tokią asmens tapatybės kortelę arba pasą (pagal analogiją žr. 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C-490/20, EU:C:2021:1008, 45 punktą).

40

Toks dokumentas, vienas ar kartu su kitais dokumentais, prireikus su atitinkamo vaiko priimančiosios valstybės narės išduotu dokumentu, turi leisti vaikui, kurio situacija tokia, kaip S.R.S.–D., pasinaudoti SESV 21 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje su kiekviena iš savo motinų, kurių, kaip šio vaiko tėvų, statusas buvo pripažintas jų priimančiojoje valstybėje narėje, kur jos gyveno pagal Direktyvą 2004/38 (2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 46 punktas).

41

Be to, reikia priminti, kad valstybių narių piliečiams pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį pripažįstamos teisės apima teisę gyventi įprastą šeimos gyvenimą kartu su savo šeimos nariais tiek priimančiojoje valstybėje narėje, tiek savo pilietybės valstybėje narėje grįžus iš pirmosios valstybės narės (2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Pagrindinėje byloje neginčijama, kad Ispanijos valdžios institucijos pagal teisės aktus nustatė giminystės ryšį (biologinį ar teisinį) tarp S.R.S.–D. ir jos abiejų tėvų, K.S. ir S.V.D. ir jį patvirtino jų vaikui išduotame gimimo liudijime. Taigi, pagal SESV 21 straipsnį K.S. ir S.V.D., kaip nepilnamečio Sąjungos piliečio tėvams, kurie faktiškai jį globoja, turi būti visose valstybėse narėse pripažinta teisė jį lydėti, kai jis naudojasi teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 48 punktą).

43

Taigi, kadangi S.R.S.–D., kaip konstatavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turi Lenkijos pilietybę, Lenkijos valdžios institucijos, kaip ir bet kurios kitos valstybės narės valdžios institucijos, turi pripažinti šį giminystės ryšį, kad šis vaikas turėtų galimybę be apribojimų su kiekvienu iš savo tėvų naudotis SESV 21 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

44

Be to, tam, kad S.R.S.–D. galėtų veiksmingai pasinaudoti teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje su kiekviena iš savo dviejų tėvų, būtina, kad K.S. ir S.V.D. galėtų turėti dokumentą, kuriame jos nurodytos kaip asmenys, turintys teisę keliauti su šiuo vaiku.

45

Valstybei narei tenkantis įpareigojimas, pirma, išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą šios valstybės narės pilietybę turinčiam vaikui, gimusiam kitoje valstybėje narėje, kurio gimimo liudijime, išduotame šios kitos valstybės narės valdžios institucijų, kaip jo tėvai nurodyti du tos pačios lyties asmenys, ir, antra, pripažinti šio vaiko giminystės ryšį su šiais abiem asmenimis, kad jis galėtų pasinaudoti jam pagal SESV 21 straipsnį ir su juo susijusius antrinės teisės aktus suteikiamomis teisėmis, nereiškia, kad valstybė narė, kurios pilietis yra atitinkamas vaikas, privalo savo nacionalinėje teisėje numatyti tos pačios lyties asmenų tėvystę arba kitais tikslais nei naudojimasis teisėmis, kurias šis vaikas turi pagal Sąjungos teisę, pripažinti giminystės ryšį tarp minėto vaiko ir asmenų, kurie priimančiosios valstybės narės valdžios institucijų parengtame gimimo liudijime nurodyti kaip jo tėvai (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 56 ir 57 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

46

Reikia pridurti, kad nacionalinė priemonė, kuri gali riboti asmenų judėjimo laisvę, gali būti pateisinama tik jei ši priemonė nepažeidžia Chartijoje, kurios laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, įtvirtintų pagrindinių teisių (2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C‑490/20, EU:C:2021:1008, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

47

Esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, Chartijos 7 straipsnyje garantuojama teisė į privatų ir šeimos gyvenimą ir jos 24 straipsnyje garantuojamos vaiko teisės, visų pirma teisė į tai, kad visuose su vaikais susijusiuose aktuose būtų atsižvelgta į geriausius vaiko interesus, taip pat teisė reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, yra pagrindinės teisės.

48

Taigi, atitinkamo vaiko santykis su kiekvienu iš dviejų asmenų, su kuriais jis gyvena faktinį šeimos gyvenimą priimančiojoje valstybėje narėje ir kurie nurodyti kaip jo tėvai tos valstybės valdžios institucijų parengtame gimimo liudijime, yra saugomas pagal Chartijos 7 straipsnį.

49

Be to, kadangi, Chartijos 24 straipsniu, kaip primenama Su Pagrindinių teisių chartija susijusiuose išaiškinimuose (OL C 303, 2007, p. 17), į Sąjungos teisę įtraukiamos pagrindinės vaiko teisės, įtvirtintos Vaiko teisių konvencijoje, kurią ratifikavo visos valstybės narės, taigi aiškinant šį straipsnį reikia tinkamai atsižvelgti į šios konvencijos nuostatas (2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C-490/20, EU:C:2021:1008, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Konkrečiai kalbant, šios konvencijos 2 straipsnyje įtvirtintas vaiko nediskriminavimo principas, pagal kurį reikalaujama, kad būtų užtikrintos šioje konvencijoje nurodytos teisės, įskaitant jos 7 straipsnyje numatytą teisę būti įregistruotam nuo gimimo, turėti asmenvardį ir pilietybę, ir kad šiuo aspektu vaikas nepatirtų diskriminacijos, įskaitant diskriminaciją dėl jo tėvų seksualinės orientacijos.

51

Atsižvelgiant į tai, šiam vaikui Chartijos 7 ir 24 straipsniuose garantuojamas pagrindines teises pažeistų ryšio su vienu iš tėvų netekimas naudojantis teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje arba jei jam būtų praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga pasinaudoti šia teise, nes jo tėvai yra tos pačios lyties asmenys (2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon Pancharevo, C-490/20, EU:C:2021:1008, 65 punktas).

52

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: SESV 20 ir 21 straipsniai, siejami su Chartijos 7 ir 24 straipsniais ir Direktyvos 2004/38 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad nepilnamečiam vaikui, kuris yra Sąjungos pilietis ir kurio gimimo liudijime, išduotame priimančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų, kaip jo tėvai nurodyti du tos pačios lyties asmenys, valstybė narė, kurios pilietis yra šis vaikas, privalo, pirma, išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą, nereikalaudama, kad jos valdžios institucijos prieš tai minėto vaiko gimimo liudijimą įrašytų į registrą, ir, antra, kaip ir kitos valstybės narės, pripažinti priimančiosios valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį tam pačiam vaikui teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje su kiekvienu iš šių dviejų asmenų.

53

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nutaria:

SESV 20 ir 21 straipsniai, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniais, taip pat su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad nepilnamečiam vaikui, kuris yra Sąjungos pilietis ir kurio gimimo liudijime, išduotame priimančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų, kaip jo tėvai nurodyti du tos pačios lyties asmenys, valstybė narė, kurios pilietis yra šis vaikas, privalo, pirma, išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą, nereikalaudama, kad jos valdžios institucijos prieš tai minėto vaiko gimimo liudijimą įrašytų į registrą, ir, antra, kaip ir kitos valstybės narės, pripažinti priimančiosios valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį tam pačiam vaikui teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje su kiekvienu iš šių dviejų asmenų.