Tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV)

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2001/42/EB dėl strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV)

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

• Direktyva siekiama užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir atsižvelgimą į aplinkos apsaugos klausimus rengiant, priimant ir įgyvendinant planus bei programas.
• Ja skatinama tvari plėtra, užtikrinant, kad būtų atliekamas tam tikrų planų ir programų, kurių pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, aplinkosauginis vertinimas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Rengiant viešuosius planus ir programas, kuriems taikoma Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) direktyva, ir prieš juos priimant reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
• Ši direktyva taikoma viešiesiems planams ir programoms (taip pat jų pakeitimams), kuriuos parengė ir (arba) priėmė kompetentinga valdžios institucija ir kuriems taikomos įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatos:
  • planams ir programoms, kurie parengti konkretiems sektoriams (žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, energetikos, pramonės, transporto, atliekų tvarkymo, vandentvarkos, telekomunikacijų, turizmo, teritorinio planavimo ir žemėtvarkos) ir kurie nustato projektų vystymo pagrindus pagal Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvą;
  • planams ir programoms, kuriuos reikia įvertinti pagal „Buveinių“ direktyvos 6 ir 7 straipsnius;
  • planams ir programoms, kurie nustato projektų, kurie nėra numatyti PAV direktyvoje (ne tik pirmiau išvardytuose sektoriuose) ir kurie ES šalių nustatyti kaip projektai, kurių pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, tolesnio vystymo pagrindus. ES šalys gali tai nustatyti išnagrinėdamos kiekvieną konkretų atvejį, patikslindamos planų ir programų rūšis arba derindamos abu šiuos metodus.
• Direktyva yra nustatomi procedūra ir veiksmai, kuriuos reikia atlikti vertinant planą ar programą, kuriems ji taikoma. Tarp šių veiksmų yra:
  • taikymo srities nustatymas;
  • aplinkos apsaugos ataskaitos parengimas;
  • viešos konsultacijos ir visuomenės dalyvavimas;
  • sprendimų priėmimas;
  • monitoringas.
• Direktyva taip pat taikoma atrankinės patikros procedūrai:
  • planams ir programoms, kurie nenurodyti 3 straipsnio 2 dalyje, tačiau nustato tolesnio projektų vystymo pagrindus, taip pat
  • planams ir programoms, taikomiems nedideliuose plotuose vietiniu lygiu ir nedideliems planų ir programų pakeitimams, tačiau tik tada, kai jie gali turėti reikšmingas pasekmes aplinkai.
• ES šalių galimybė veikti savo nuožiūra atrenkant tam tikrus planus ir programas yra ribojama II priede nustatytų reikšmingumo kriterijų. Ji taip pat ribojama bendro direktyvos tikslo – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį.
• Direktyva netaikoma planams ir programoms, kurie taikomi tik nacionalinei gynybai ar civilinių avarijų atveju, taip pat finansiniams ar biudžeto planams ir programoms.
• Konkrečios taisyklės yra taikomos sprendimų priėmimo pirmiesiems etapams, kai rengiami planai ir programos, t. y. kai:
  • rengiama ataskaita apie galimas reikšmingas pasekmes aplinkai;
  • informacija teikiama visuomenei bei aplinkos apsaugos institucijoms ir su jomis konsultuojamasi;
  • vykdomos tarpvalstybinės konsultacijos su ES šalimis, kurios gali jausti poveikį;
  • nustatomos priemonės, skirtos kovoti su aplinkai reikšmingomis pasekmėmis ir jas stebėti.
• Aplinkos apsaugos ataskaitoje, be kita ko, turi būti ši informacija:
  • plano ar programos turinys, pagrindiniai tikslai ir ryšys su kitais atitinkamais planais ir programomis;
  • dabartinė aplinkos būklė ir jos galima raida, jeigu planas ar programa nebus įgyvendinti;
  • visos aplinkos apsaugos problemos, susijusios su planu ar programa, visų pirma įskaitant tas, kurios yra susijusios su tinklo „Natura 2000“ teritorijomis;
  • priemonės, numatytos užkirsti kelią bet kokioms reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai, jas sumažinti ir kompensuoti;
  • vertinimo aprašymas;
  • numatytos monitoringo priemonės;
  • ankstesnėse dalyse nurodytos informacijos netechninio pobūdžio santrauka.
• Plano ar programos projektas ir aplinkos apsaugos ataskaita turi būti pateikti už aplinkosaugos klausimus atsakingoms valdžios institucijoms ir visuomenei. Valdžios institucijoms ir visuomenei turi būti anksti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę apie plano ar programos projektą prieš priimant planą ar programą arba prieš pateikiant juos svarstyti pagal įstatymų leidimo procedūrą.
• ES šalis, atsakinga už plano ar programos parengimą, turi išsiųsti jos kopiją ir aplinkos apsaugos ataskaitos kopiją kitoms ES šalims:
  • kai ji mano, kad planas ar programa gali turėti poveikio aplinkai tų kitų ES šalių teritorijoje;
  • tų kitų ES šalių prašymu.
• Rengdama planą ar programą ir prieš juos priimdama, kompetentinga valdžios institucija turėtų atsižvelgti į aplinkos apsaugos ataskaitą ir atitinkamų valdžios institucijų bei visuomenės nuomonę, taip pat į visų tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus.
• Priėmus planą ar programą, atsakinga ES šalis turi informuoti visas susijusias šalis, su kuriomis buvo konsultuotasi, ir leisti joms susipažinti su:
  • priimtu planu ar programa;
  • pranešimu, kuriame būtų glaustai paaiškinta, kaip aplinkos apsaugos klausimai buvo įtraukti, ir poveikio aplinkai ataskaita;
  • pareikštomis nuomonėmis ir konsultacijų rezultatais;
  • priežastimis, dėl kurių buvo pasirinktas priimtas planas ar programa;
  • pasirinktomis monitoringo priemonėmis.
• Pagal SPAV direktyvą atliktas aplinkosauginis vertinimas nepanaikina pareigos atlikti pagal PAV direktyvą reikalaujamą vertinimą arba laikytis kitų ES teisės aktų reikalavimų.
• Planams ir programoms, kurie turi būti įvertinti ir pagal šią direktyvą, ir pagal kitus ES teisės aktus, ES šalys gali numatyti suderintas ar bendras procedūras, kad būtų išvengta dvigubo aplinkosauginio vertinimo.
• Iki 2006 m. liepos 21 d. ir po to kas septynerius metus Europos Komisija teiks Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitas.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2001 m. liepos 21 d. Ji turėjo būti perkelta į ES šalių teisę ne vėliau kaip 2004 m. liepos 21 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30–37)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7–50)

Vėlesni Direktyvos 92/43/EEB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1–21)

Žr. konsoliduotą versiją.

Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvos (direktyvos 2001/42/EB) taikymą ir veiksmingumą (KOM(2009) 469 galutinis, 2009 9 14)

Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui pagal Direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo 12 straipsnio 3 dalį (COM(2017) 234 final, 2017 5 15)

paskutinis atnaujinimas 11.10.2018