Gairės dėl poveikio prekybai sąvokos

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Gairės dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 81 ir 82 straipsniuose pateiktos poveikio prekybai sąvokos

KOKS ŠIŲ GAIRIŲ TIKSLAS?

• SESV 101 straipsniu (Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties ex 81 straipsniu) draudžiami karteliai* ir veiksmai, kuriais kliudoma konkurencijai, ji ribojama ar iškraipoma (vertikalieji* ir horizontalieji susitarimai*), taikant tam tikras išimtis (kurios nurodytos 101 straipsnio 3 dalyje).
• SESV 102 straipsniu (Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties ex 82 straipsniu) įmonėms draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.
• Abu straipsniai taikomi tik tada, kai galima nustatyti, kad susitarimai ir veiksmai gali reikšmingai paveikti ES šalių tarpusavio prekybą.
• Šiomis Europos Komisijos gairėmis siekiama paaiškinti ir išdėstyti poveikio ES šalių tarpusavio prekybai sąvokos taikymo konkurencijos bylose metodiką, atspindint Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą teismų praktiką.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• SESV 101 straipsnio atveju, jei visas susitarimas gali paveikti ES šalių tarpusavio prekybą, jam visam taikoma ES teisė, įskaitant visas susitarimo dalis, kurios atskirai neturi įtakos ES šalių tarpusavio prekybai. Tais atvejais, kai tų pačių šalių sutartiniai santykiai apima kelias veiklos sritis, tam, kad jos būtų įtrauktos į tą patį susitarimą, šios veiklos sritys turi būti tiesiogiai susijusios ir turi būti neatsiejama to paties bendro verslo sandorio dalimi. Priešingu atveju kiekvienai veiklos sričiai reikia atskiro susitarimo.
• SESV 102 straipsnio atveju ES šalių tarpusavio prekybai įtaką daro piktnaudžiavimas. Veiksmai, kurie įgyvendinami pagal dominuojančios įmonės vykdomą bendrą strategiją, turi būti vertinami atsižvelgiant į bendrą jų poveikį. Kai dominuojanti įmonė imasi įvairių veiksmų siekdama to paties tikslo (pavyzdžiui, pašalinti arba panaikinti konkurentus), tam, kad SESV 102 straipsnis būtų taikomas visiems veiksmams, įgyvendinamiems pagal šią bendrą strategiją, pakanka, kad bent vienas iš jų gali turėti poveikio ES šalių tarpusavio prekybai.
• Šiose gairėse daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindiniams aspektams. Jomis siekiama išaiškinti:
  • kad ES šalių tarpusavio prekybos sąvoka neapsiriboja tradiciniais tarpvalstybiniais prekių ir paslaugų mainais. Tai yra platesnė sąvoka, apimanti visas tarpvalstybines ekonominės veiklos sritis, įskaitant įsisteigimą*. Ši sąvoka reiškia, kad poveikis turi būti daromas tarpvalstybinei ekonominei veiklai, apimančiai ne mažiau kaip dvi ES šalis (jų dalis);
  • frazės „gali turėti poveikį“, kuria apibrėžiamas reikiamo poveikio ES šalių tarpusavio prekybai pobūdį, reikšmę. Pagal Teisingumo Teismo parengtą standartinį testą, remiantis objektyvių teisinių ar faktinių aplinkybių visuma turi būti įmanoma pakankamai tiksliai numatyti, kad susitarimas ar veiksmai gali turėti tiesioginės ar netiesioginės, realios ar potencialios įtakos ES šalių tarpusavio prekybos modeliui. Tais atvejais, kai susitarimas ar veiksmai gali paveikti konkurencijos struktūrą ES, nustatoma ES teisės jurisdikcija;
  • „reikšmingumo“ sąvoką. Šis poveikio prekybai kriterijus apima kiekybinį elementą, pagal ES teisės jurisdikciją ribojant susitarimus ir veiksmus, galinčius turėti tam tikro dydžio poveikį. Reikšmingumas visų pirma gali būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamų įmonių padėtį ir svarbą atitinkamų produktų rinkoje. Šis vertinimas priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių, visų pirma nuo susitarimo ir veiksmų pobūdžio, atitinkamų produktų pobūdžio ir atitinkamų įmonių padėties rinkoje.
• Komisija mano, kad iš esmės susitarimai neturi galimybės reikšmingai paveikti ES šalių tarpusavio prekybos, jei tuo pačiu metu tenkinamos dvi sąlygos:
  • šalių bendra rinkos dalis atitinkamoje ES rinkoje neviršija 5 %;
  • horizontaliųjų susitarimų atveju atitinkamų produktų bendra metinė apyvarta įmonėse neviršija 40 mln. eurų. Vertikaliųjų susitarimų atveju bendra tiekėjo atitinkamų produktų apyvarta neviršija 40 mln. eurų.
• Gairėse pateikiama įvairių formų susitarimų ir veiksmų analizė, nurodant, kaip praktikoje turėtų būti taikoma poveikio prekybai sąvoka.
• Poveikio prekybai kriterijus yra savarankiškas ES teisės jurisdikcijos kriterijus. Jis turi būti vertinamas kiekvienu atveju atskirai, ir šis vertinimas skiriasi nuo konkurencijos ribojimo vertinimo.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS GAIRĖS?

Gairės taikomos nuo 2004 m. balandžio 27 d.

KONTEKSTAS

Taip pat žr.:

• Antimonopolinė politika. Apžvalga (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Komisijos pranešimas „Gairės dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose pateiktos poveikio prekybai sąvokos“ (OL C 101, 2004 4 27, p. 81–96)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai. VII antraštinė dalis – Konkurencijos, mokesčių ir teisės aktų derinimo bendrosios taisyklės. 1 skyrius – Konkurencijos taisyklės. 1 skirsnis – Įmonėms taikomos taisyklės. 101 straipsnis (EB sutarties ex 81 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 88–89)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai. VII antraštinė dalis – Konkurencijos, mokesčių ir teisės aktų derinimo bendrosios taisyklės. 1 skyrius – Konkurencijos taisyklės. 1 skirsnis – Įmonėms taikomos taisyklės. 102 straipsnis (EB sutarties ex 82 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 89)

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1–25)

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 1/2003 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 29.05.2020