(1)

2001 m. birželio 15–16 d. susitikime Geteborge Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tvaraus vystymosi strategijos, kuria siekiama bendrai sustiprinti ekonominę, socialinę ir aplinkos politiką ir papildė Lisabonos procesą aplinkos aspektu.

(2)

2007 m. gegužės 21 d. Rezoliucijoje dėl Europos kosmoso politikos (3), priimtoje ketvirtame bendrame jungtiniame Europos Sąjungos Tarybos ir Europos kosmoso agentūros tarybos posėdyje ministrų lygiu, kuri buvo įsteigta pagal Europos bendrijos ir Europos kosmoso agentūros bendrojo susitarimo (4) 8 straipsnio 1 dalį (toliau – Kosmoso taryba), Taryba pripažino dabartinį ir galimą veiklos kosminės erdvės srityje indėlį į Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti, nes dėl šios veiklos teikiamos technologijos ir paslaugos besiformuojančiai Europos žinių visuomenei bei prisidedama prie Europos sanglaudos, ir pabrėžė, kad kosminė erdvė yra svarbus Europos tvaraus vystymosi strategijos elementas.

(3)

2008 m. rugsėjo 26 d. Rezoliucijoje Europos kosminės erdvės politikos plėtojimas (5), priimtoje penktame bendrame jungtiniame Kosmoso tarybos posėdyje buvo pabrėžtas poreikis parengti tinkamas ES priemones ir finansavimo schemas, atsižvelgiant į kosminės erdvės sektoriaus specifiką, poreikį stiprinti šio sektoriaus ir jo pramonės konkurencingumą bei būtinybę turėti subalansuotą pramonės struktūrą; ir sudaryti sąlygas tinkamoms ilgalaikėms Sąjungos investicijoms į su kosmine erdve susijusius mokslinius tyrimus ir tvarių kosminių įrenginių veikimą siekiant naudos Sąjungai bei jos piliečiams, visų pirma atsižvelgiant į visas su kosmine erdve susijusios politikos pasekmes kitoje finansinėje perspektyvoje.

(4)

2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos kosmoso politikos: Europa ir kosmosas (6) pabrėžiama būtinybė rasti tinkamas ES priemones ir Europos kosmoso politikos finansavimo schemas, kuriomis naudojantis būtų galima papildyti pagal Septintąją bendrąją Europos bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programą (2007–2013 m.) (toliau – Septintoji bendroji programa) skiriamas lėšas, kad skirtingi ūkio subjektai galėtų planuoti ilgalaikius veiksmus vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais bei pabrėžiama, kad rengiant kitą finansinę perspektyvą reikėtų atsižvelgti į tinkamas ES priemones ir finansavimo schemas, siekiant užtikrinti ilgalaikes Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus kosmoso srityje ir tvarių kosmoso taikymo būdų naudojimą teikiant naudą Sąjungai ir jos piliečiams.

(5)

Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (toliau – GMES) yra Žemės stebėsenos iniciatyva, kuriai vadovauja Sąjunga ir kuri įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos kosmoso agentūra (toliau – EKA). Jos pagrindinis tikslas – kontroliuojant Sąjungai teikti informavimo paslaugas, kurių dėka sudaroma prieiga prie tikslių aplinkos ir saugumo sričių duomenų ir kurios skirtos tenkinti vartotojų poreikius. Tuo pačiu metu taikant GMES turėtų būti kaip galima geriau išnaudotos inovacijų politikos galimybės pramonėje, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros galimybės Žemės stebėjimo srityje. GMES turėtų būti, be kita ko, pagrindinis paramos biologinės įvairovės bei ekosistemų valdymui ir klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos įrankis.

(6)

Siekiant tvaraus GMES įgyvendinimo tikslo būtina koordinuoti įvairių GMES veikloje dalyvaujančių partnerių veiklą ir sukurti, įsteigti bei turėti veikiančius stebėjimo pajėgumus, atitinkančius naudotojų reikalavimus, nedarant poveikio atitinkamiems nacionaliniams ir Europos saugumo reikalavimams.

(7)

Taigi komitetas turėtų padėti Komisijai užtikrinti Sąjungos, valstybių narių ir tarpvalstybinių agentūrų indėlio į GMES koordinavimą geriausiai išnaudodamas esamus pajėgumus ir nustatydamas trūkumus, kuriuos reikėtų pašalinti Sąjungos lygiu. Jis taip pat turėtų padėti Komisijai stebėti nuoseklų GMES įgyvendinimą. Jis turėtų stebėti politikos raidą ir sudaryti galimybes keistis gerąja patirtimi GMES srityje.

(8)

Komisija, kuriai turėtų padėti komitetas, turėtų būti atsakinga už GMES saugumo politikos įgyvendinimą. Tuo tikslu turėtų būti įsteigta speciali komiteto grupė (Saugumo taryba).

(9)

GMES turėtų būti nukreipta į naudotojus, taigi būtinas nuolatinis ir veiksmingas naudotojų dalyvavimas, ypač nustatant ir įteisinant paslaugos teikimo reikalavimus. Siekiant padidinti GMES vertę naudotojams, jų indėlis turėtų būti aktyviai skatinamas nuolat konsultuojantis su galutiniais viešojo ir privataus sektoriaus naudotojais. Taip pat turėtų būti įsteigta speciali įstaiga (Naudotojų forumas) siekiant, kad būtų lengviau nustatomi naudotojų reikalavimai, patikrinta paslaugos atitiktis reikalavimams ir koordinuojama GMES programa su jos viešojo sektoriaus naudotojais.

(10)

Siekdama nustatyti sistemą, pagal kurią būtų užtikrinama atvira prieiga prie visos informacijos, gautos teikiant GMES paslaugas, ir duomenų, surinktų naudojantis GMES infrastruktūra, suteikiant būtiną tos informacijos ir duomenų apsaugą, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl GMES naudotojų registravimo ir licencijavimo sąlygų bei prieigos prie GMES duomenų ir informacijos apribojimo, atsižvelgiant į duomenų, reikalingų GMES, teikėjų duomenis ir informacijos politiką ir nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms ir procedūroms, taikomoms valstybės kontroliuojamai kosmoso ir in situ infrastruktūrai. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

(11)

Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento ir šio reglamento pagrindu priimtų deleguotų teisės aktų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai pagal deleguotuose teisės aktuose nustatytas sąlygas ir kriterijus priimti konkrečias priemones dėl prieigos prie informacijos, gautos teikiant GMES paslaugas, ir duomenų, surinktų naudojantis GMES infrastruktūra, apribojimo, taip pat atskiras priemones, atsižvelgiant į tam tikros informacijos ir duomenų slaptumą. Įgyvendinimo įgaliojimai taip pat Komisijai turėtų būti suteikti tam, kad ji koordinuotų valstybių narių savanoriškus įnašus ir galimą sąveiką su atitinkamomis nacionalinėmis, Sąjungos ir tarptautinėmis iniciatyvomis siekiant nustatyti maksimalią subsidijų bendro finansavimo dalį, priimtų priemones, pagal kurias nustatomi techniniai reikalavimai, kad būtų užtikrinama GMES kosmoso komponentui skirtos programos sistemos kontrolė ir vientisumas, kontroliuojama prieiga prie technologijų, kurios užtikrina GMES kosmoso komponentui skirtos programos saugumą, ir šios technologijos būtų tvarkomos, bei priimtų GMES metinę darbų programą.

Vadovaujantis SESV 291 straipsniu laikantis įprastos teisėkūros procedūros priimtu reglamentu iš anksto nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai. Iki bus priimtas tas naujas reglamentas, toliau taikomas 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7), išskyrus reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kuri yra netaikoma.

(12)

Kadangi GMES grindžiama Sąjungos, EKA ir valstybių narių partneryste, Komisija turėtų stengtis tęsti neseniai su EKA ir valstybėmis narėmis, turinčiomis atitinkamą kosminę erdvę, pradėtą dialogą.

(13)

GMES paslaugos reikalingos siekiant skatinti, kad privatus sektorius nuolat naudotųsi informacijos šaltiniais ir taip padeda įsitvirtinti rinkoje paslaugų teikėjams, kurių dauguma yra mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), taip sukuriant pridėtinę vertę.

(14)

GMES apima kūrimo veiksmus ir praktinę veiklą. Kalbant apie praktinę veiklą, Trečioji Kosmoso taryba 2005 m. lapkričio 28 d. priimtose gairėse pritarė GMES priemonių įgyvendinimui etapais, remdamasi aiškiai nustatytais prioritetais, pradedant trijų skubių paslaugų tipų – reagavimo į ekstremalias situacijas, žemės paviršiaus ir jūros stebėsenos paslaugų – teikimo organizavimu.

(15)

Pirmosios reagavimo į ekstremalias situacijas ir žemės paviršiaus stebėsenos praktinės paslaugos buvo finansuojamos kaip parengiamieji veiksmai pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8) (toliau – Finansinis reglamentas) 49 straipsnio 6 dalies b punktą.

(16)

Be kūrimo veiksmų, finansuotų pagal kosmoso teminę sritį, įtrauktą į Septintąją bendrąją programą, Sąjungos veiksmai yra būtini laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m., siekiant užtikrinti parengiamųjų veiksmų tęstinumą ir organizuoti ilgalaikį praktinių paslaugų teikimą pakankamai techniniu požiūriu išvystytose srityse, kuriose buvo įrodyta, kad yra galimybė plėtoti susijusias į naudotojus orientuoto sektoriaus paslaugas.

(17)

2008 m. lapkričio 12 d. Komunikate „Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Mums rūpi saugesnė planeta“ Komisija pabrėžė požiūrį į GMES valdymą ir finansavimą ir pareiškė ketinanti pavesti techninį GMES įgyvendinimą specializuotiems subjektams, įskaitant EKA, kurios padėtis ir kompetencija yra unikalios, GMES kosmoso komponentui įgyvendinti.

(18)

Komisija, jei įmanoma, GMES paslaugų techninio įgyvendinimo koordinavimą turėtų pavesti kompetentingoms Sąjungos įstaigoms arba tarpvyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, Europos aplinkos agentūrai ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centrui.

(19)

Siekiant koordinuoti turimus Sąjungos ir jos valstybių narių pajėgumus, kad būtų geresnė parengtis stichinėms nelaimėms ir žmonių sukeltoms katastrofoms, reagavimas į jas ir atstatymas po šių katastrofų, kurios dažnai turi neigiamą poveikį ir aplinkai, reikalingos praktinės paslaugos ekstremalių situacijų valdymo ir humanitarinės pagalbos srityse. Kadangi dėl klimato kaitos ekstremalių situacijų skaičius gali padidėti, GMES bus svarbi priemonė remiant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Todėl GMES paslaugos turėtų padėti teikti geoerdvinę informaciją siekiant padėti reagavimo į ekstremalias situacijas ir humanitarinės pagalbos srityse.

(20)

Žemės paviršiaus stebėsenos paslaugos yra svarbios biologinės įvairovės ir ekosistemų stebėsenai bei remia klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, įvairių išteklių ir politikos sričių, daugelis kurių susiję su gamtine aplinka: dirvožemis, vanduo, žemės ūkis, miškai, energetika ir energijos naudojimas, užstatytos teritorijos, rekreacijos zonos, infrastruktūra ir transportas, valdymui. Praktinės žemės paviršiaus stebėjimo paslaugos, išplėtotos bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis Europoje ir partneriais už Europos ribų bei Jungtinėmis Tautomis, reikalingos Europos ir pasauliniu lygiais.

(21)

GMES paslaugos jūros aplinkos srityje svarbios remiant integruotus Europos įvykių vandenynuose numatymo ir stebėsenos pajėgumus ir ateityje teikiant esminius su klimatu susijusių kintamųjų duomenis. Jie yra svarbus klimato kaitos stebėsenos, jūros aplinkos stebėsenos ir paramos transporto politikai elementas.

(22)

Atmosferos stebėsenos paslaugos svarbios stebint oro kokybę, atmosferos chemines savybes ir sudėtį. Jos taip pat yra svarbus klimato kaitos stebėsenos ir būsimo esminių su klimatu susijusių kintamųjų duomenų teikimo elementas. Būtina nuolat regioniniu ir pasaulio lygiais teikti informaciją apie atmosferos būklę.

(23)

Saugumo paslaugos yra svarbi GMES iniciatyvos dalis. Europai bus naudinga naudotis kosmoso ir in situ erdve remiant paslaugų, kurios padeda įveikti sunkumus, su kuriais Europa susiduria saugumo srityje, ypač sienų kontrolės, jūrų priežiūros ir paramos Sąjungos išorės veiksmams srityse, įgyvendinimą.

(24)

Klimato kaitos stebėsena turėtų sudaryti galimybes prisitaikyti prie jos padarinių ir juos sušvelninti. Visų pirma ji turėtų prisidėti prie esminių su klimatu susijusių kintamųjų duomenų rinkimo, klimato analizės atlikimo ir prognozės dėl atitinkamo prisitaikymo ir švelninimo priemonių masto bei tam tikrų paslaugų teikimo.

(25)

Pagal šį reglamentą finansuojamas praktinių paslaugų teikimas priklauso nuo prieigos prie duomenų, surinktų naudojantis kosmoso infrastruktūra ir oro, jūros ir antžeminiais įrenginiais (in situ infrastruktūra) bei stebėjimo programomis. Todėl visiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų turėtų būti užtikrinta prieiga prie reikiamų duomenų, o prireikus turėtų būti remiamas duomenų in situ rinkimas, galimai papildant esamus Sąjungos ir nacionalinius veiksmus. Reikia užtikrinti nuolatinę prieigą prie in situ ir kosminės erdvės stebėjimo infrastruktūros, įskaitant pagal EKA GMES kosmoso komponento programą (kontroliniai palydovai) specialiai sukurtą GMES skirtą kosmoso infrastruktūrą. Pirmieji kontroliniai palydovai turėtų pradėti pradinės praktinės veiklos etapą 2012 m.

(26)

Komisija turėtų užtikrinti su GMES susijusių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiksmų pagal Septintąją bendrąją programą, Sąjungos įnašo į GMES pradinę praktinę veiklą, GMES partnerių veiklos ir jau esančių struktūrų, pavyzdžiui, Europos duomenų centrų, veiksmų papildomumą.

(27)

GMES pradinė praktinė veikla turėtų būti įgyvendinama nuosekliai su kitų Sąjungos sričių politika, priemonėmis ir veiksmais, visų pirma su aplinkos, saugumo, konkurencingumo ir inovacijų, sanglaudos, mokslinių tyrimų, transporto, konkurencijos ir tarptautinio bendradarbiavimo politika, Europos globalios navigacijos palydovinių sistemų (toliau – GNSS) programa ir asmens duomenų apsauga. Be to, GMES duomenys turėtų išlikti suderinami su valstybių narių erdvinės informacijos duomenimis ir remti Sąjungoje erdvinės informacijos infrastruktūros, įsteigtos 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukuriančia Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (9), plėtrą. GMES taip pat turėtų papildyti bendrosios aplinkos informacijos sistemą (toliau – SEIS) ir Sąjungos veiklą reagavimo į ekstremalias situacijas srityje.

(28)

GMES ir jos pradinė praktinė veikla turėtų būti laikomos Europos įnašu kuriant globalią Žemės stebėjimo sistemų sistemą (toliau – GEOSS), kurią rengia Žemės stebėjimo grupė (toliau – GEO).

(29)

Europos ekonominės erdvės susitarime ir bendruosiuose susitarimuose su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis numatyta galimybė šioms šalims dalyvauti Sąjungos programose. Trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas turėtų būti galimas tuo tikslu sudarius tarptautinius susitarimus.

(30)

Šis reglamentas visai GMES pradinės praktinės veiklos trukmei biudžeto valdymo institucijai metinės biudžeto procedūros metu nustato orientacinio 107 mln. EUR dydžio finansinį paketą, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (10) (toliau – Tarpinstitucinis susitarimas) 37 punkte. Numatyta, kad šis finansinis paketas bus papildomas 209 mln. EUR iš kosmoso temai pagal Septintąją bendrąją programą skirtų lėšų su GMES pradine praktine veikla susijusiems moksliniams tyrimams finansuoti ir jis turėtų būti valdomas vadovaujantis galiojančiomis taisyklėmis ir sprendimų priėmimo procedūromis, taikomomis vykdant Septintąją bendrąją programą. Šie du finansavimo šaltiniai turėtų būti valdomi koordinuotai siekiant užtikrinti nuoseklią pažangą įgyvendinant GMES.

(31)

Finansinis paketas turi atitikti 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) 1a išlaidų pakategorės viršutinę ribą, tačiau 2011–2013 m. 1a išlaidų kategorijos marža yra labai nedidelė. Pabrėžtina, kad dėl metinių sumų bus sprendžiama kasmetės biudžeto sudarymo procedūros metu laikantis Tarpinstitucinio susitarimo 37 punkto.

(32)

Jei įmanoma, finansavimas turėtų būti padidintas, kad šiuo metu galiojančios DFP laikotarpiu kosmoso komponentui galėtų būti skiriami įsipareigojimų asignavimai. Konkrečiai tai susiję su A serijos kontrolinių palydovų veikla, B serijų pradžia ir pagrindinių C serijos kontrolinių palydovų dalių įsigijimu.

(33)

Tuo tikslu atlikdama dabartinės DFP laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija dar iki 2010 m. pabaigos visame Sąjungos biudžete 2007–2013 m. DFP laikotarpiui turėtų numatyti papildomo GMES finansavimo galimybę.

(34)

Papildomo finansavimo, kuris papildytų jau numatytų 107 mln. EUR sumą, skyrimą šiam reglamentui reikėtų svarstyti atsižvelgiant į diskusijas dėl Europos kosmoso politikos ateities, ypač dėl viešųjų pirkimų ir valdymo.

(35)

Per pirmąjį 2011 m. pusmetį Komisija, nedarydama poveikio derybų dėl 2014–2020 m. DFP rezultatams, taip pat turėtų pateikti ilgalaikę finansavimo strategiją būsimam DFP laikotarpiui.

(36)

Rengdama finansinį programavimą Komisija turėtų pasirūpinti, kad būtų išlaikytas duomenų tęstinumas vykdant GMES pradinę praktinę veiklą (2011–2013 m.) ir jiems pasibaigus ir kad paslaugomis galima būtų naudotis nuolatos ir be apribojimų.

(37)

Pagal Finansinį reglamentą valstybės narės, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos turėtų turėti galimybę prisidėti prie programų pagal atitinkamus susitarimus.

(38)

GMES informacija turėtų būti visa atvirai prieinama nedarant poveikio atitinkamiems saugumo reikalavimams arba valstybių narių ir kitų organizacijų, teikiančių duomenis ir informaciją GMES, su duomenimis susijusiai politikai. To reikia siekiant propaguoti naudojimąsi ir dalijimąsi Žemės stebėjimo duomenimis ir informacija laikantis SEIS, INSPIRE ir GEOSS principų. Suteikiant visišką ir atvirą prieigą prie duomenų taip pat reikėtų atsižvelgti į dabar teikiamus komercinius duomenis ir skatinti Žemės stebėjimo rinkų Europoje stiprinimą, ypač susijusio į naudotojus orientuotų paslaugų sektoriaus, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą.

(39)

Vadovaujantis 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatu „Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Su kosmine infrastruktūra susiję uždaviniai ir tolesni veiksmai“ turėtų būti vykdoma atviro naudojimosi visais kontrolinių palydovų duomenimis politika taikant nemokamo licencijavimo ir prieigos internetu sistemą bei atsižvelgiant į saugumo aspektus. Taikant tokį metodą siekiama, kad kontrolinių palydovų duomenis galima būtų naudoti kuo didesniam įrenginių skaičiui, ir jis būtų skirtas informacijos, grindžiamos galutiniams naudotojams skirtais Žemės stebėjimo duomenimis, įsisavinimui skatinti.

(40)

Pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai turėtų būti stebimi ir vertinami, kad juos būtų galima patikslinti.

(41)

Taip pat reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų siekiant išieškoti prarastas, nepagrįstai sumokėtas ar neteisingai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (11), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (12) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (13).

(42)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. GMES programos įsteigimo ir jos pradinės praktinės veiklos pradžios, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes GMES pradinė praktinė veikla bus atliekama ir visos Europos lygiu bei priklausys nuo koordinuoto paslaugų teikimo visose valstybėse narėse, jo įgyvendinimas turi būti koordinuojamas Sąjungos lygiu, ir kadangi dėl veiksmo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, ypač atsižvelgiant į Komisijos kaip į nacionalinių veiksmų koordinatorės vaidmenį,