PRIEDAS

ES parama TATENA veiklai branduolinio saugumo ir patikros srityse ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

1.   Aprašymas

Pastaraisiais metais teroro išpuolių ES valstybėse narėse ir kitose šalyse nemažėja. Įvairiuose forumuose tarptautinė bendruomenė yra pripažinusi, kad išlieka didelė pavykusių branduolinio terorizmo aktų, kuriems naudojamos branduolinės arba kitos radioaktyviosios medžiagos, rizika. Be to, naujausiose ataskaitose dėl neteisėtos prekybos, be kita ko, neteisėtos prekybos padidintos rizikos branduolinėmis medžiagomis, pabrėžiama, kad išlieka rizika, jog teroristai gali gauti tokių medžiagų.

Tarptautinė bendruomenė aktyviai sureagavo į šias grėsmes ir ėmėsi tam tikrų iniciatyvų, kurių tikslas – užkirsti kelią branduolinių ar kitų radioaktyviųjų medžiagų patekimui į nusikaltėlių ir teroristų rankas. 2006 m. lapkričio mėn. Tokijuje vykusiame Seminare dėl branduolinio saugumo stiprinimo Azijos šalyse ypatingas dėmesys buvo skirtas padėčiai Azijoje bei jo dalyviai paragino TATENA didinti bendradarbiavimą su regiono valstybėmis, kad būtų užtikrinta, jog visoms branduolinėms ir kitoms radioaktyviosioms medžiagoms būtų taikomi tinkami saugumo lygiai pagal nacionalinę jurisdikciją bei laikantis veiksmingų nacionalinių sistemų ir funkcijų. Tarptautinėms pastangoms papildomą impulsą davė 2006 m. liepos mėn. pradėta įgyvendinti Pasaulinė kovos su branduoliniu terorizmu iniciatyva.

TATENA vykdoma patikra išlieka būtina priemonė pasitikėjimui tarp valstybių stiprinti branduolinio neplatinimo įsipareigojimų atžvilgiu ir siekiant skatinti branduolinių medžiagų naudojimą taikiems tikslams.

Naujausių tarptautinių įvykių prireikė patvirtinti naujas ir sustiprintas tarptautines teisines priemones, susijusias su branduoliniu saugumu ir patikra: 2005 m. liepos mėn. Konvencijos Šalys priėmė Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pataisas; 2005 m. rugsėjo mėn. buvo pateikta pasirašyti Tarptautinė konvencija dėl kovos su branduolinio terorizmo aktais; ir 2004 m. balandžio mėn. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1540 (2004) dėl masinio naikinimo ginklų ir nevalstybinių subjektų. JT Saugumo Tarybos Rezoliucijoje 1373 (2001) visos valstybės raginamos kuo greičiau tapti atitinkamų tarptautinių konvencijų ir su terorizmu susijusių protokolų šalimis.

Iki šiol daugiau negu 80 valstybių yra prisiėmusios politinį įsipareigojimą įgyvendinti Elgesio kodeksą dėl radioaktyviųjų šaltinių saugos ir saugumo (1). Be to, 2005 m. TATENA generalinė konferencija ir Valdytojų taryba priėmė keletą rezoliucijų ir sprendimų siekiant sustiprinti TATENA saugos garantijų sistemą (2).

Įgyvendinti šias tarptautines priemones valstybėms iš dalies labai padėtų pagal 2006–2009 m. TATENA branduolinio saugumo planą teikiama parama, kurią TATENA Valdytojų taryba patvirtino 2005 m. rugsėjo mėn. (3). Tai yra 2003–2005 m. veiklos, skirtos apsaugai nuo branduolinio terorizmo, plano tęsinys (4). Branduolinio saugumo planas apima tris veiklos sritis: 1) poreikių įvertinimą, analizę ir koordinavimą; 2) prevenciją; ir 3) išaiškinimą bei atsakomuosius veiksmus. Jis taip pat apima dalį, vadinamą „Branduolinį saugumą remianti veikla“, kuriai priklauso veikla, iš pradžių nustatyta dėl jos saugos ir saugos garantijų tikslų, tačiau pripažinta ir dėl jos svarbaus indėlio į branduolinę saugą.

Tarptautinės saugos garantijos, kurias įgyvendino TATENA, yra pagrindinės priemonės, užtikrinančios, kad valstybės laikosi savo konkrečių neplatinimo įsipareigojimų. Ypač svarbu, kad būtų parengti reikiami nacionalinės teisės aktai visapusiškų saugos garantijų susitarimui su TATENA ir, jei taikoma, papildomam protokolui įgyvendinti (5). Įgyvendinimas reikalauja, kad kiekviena tokių susitarimų šalis išlaikytų veiksmingą valstybinę branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemą (SSAC). 2005 m. rugsėjo mėn. TATENA Valdytojų taryba paprašė, kad TATENA sekretoriatas padėtų valstybėms, kurių visapusiškų saugos garantijų susitarimams priklauso papildomi protokolai, įskaitant ne Agentūros nares, skirdamas turimus išteklius įgyvendinant ir išlaikant tokias valstybines branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemas.

2006–2009 m. Branduolinio saugumo plane siekiama tikslų, panašių į kai kuriuos ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos elementus. Juose pateikiamas išsamus požiūris į branduolinį saugumą, įskaitant naudojamų, sandėliuojamų bei transportuojamų branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų kontrolę, apskaitą ir apsaugą „nuo pradžios iki pabaigos“ trumpalaikiu bei ilgalaikiu laikotarpiu. Tačiau nepavykus apsaugoti, turi būti nustatytos atsarginės priemonės, skirtos išaiškinti vagystes ar bandymus medžiagas išvežti kontrabanda kertant tarptautines sienas bei imtis atsakomųjų veiksmų prieš įvykdytas piktavališkas veikas, susijusias su branduolinėmis ar kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

TATENA netrukus baigs įgyvendinti Tarybos bendruosius veiksmus 2004/495/BUSP ir Tarybos bendruosius veiksmus 2005/574/BUSP, o taip pat Tarybos bendruosius veiksmus 2006/418/BUSP, kurie visi susiję su parama TATENA veiklai branduolinio saugumo ir patikros srityse ir ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvenimo sistema. Pasinaudodama atitinkamais ES įnašais, TATENA pradėjo svarbią veiklą siekdama remti Kaukazo, Vidurio Azijos, Pietryčių Europos ir Balkanų, Viduržemio jūros regiono Artimuosiuose Rytuose bei Afrikos paramą gausiančių valstybių pastangas stiprinti branduolinį saugumą ir tarptautinių saugos garantijų įgyvendinimą šiose valstybėse.

TATENA valstybėse narėse, taip pat valstybėse, kurios nėra TATENA narės, vis dar išlieka didelis poreikis remti šias pastangas. Šalys, kurios atitinka reikalavimus gauti paramą, yra šios:

Pietryčių Europoje: Turkija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Serbija, Juodkalnija, Moldovos Respublika ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija;

Vidurio Azijos regione: Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas;

Kaukazo regione: Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija;

Viduržemio jūros regiono šalyse Artimuosiuose Rytuose: Izraelis, Jordanija, Libanas bei Sirijos Arabų Respublika;

Afrikoje (6): Alžyras, Angola, Beninas, Botsvana, Burkina Fasas, Burundis, Kamerūnas, Žaliojo Kyšulio Salos, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Komorai, Kongas (Brazzaville), Dramblio Kaulo Krantas, Kongo Demokratinė Respublika, Džibutis, Egiptas, Pusiaujo Gvinėja, Eritrėja, Etiopija, Gabonas, Gambija, Gana, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Kenija, Lesotas, Liberija, Libijos Arabų Džamahirija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mauricijus, Marokas, Mozambikas, Namibija, Nigeris, Nigerija, Ruanda, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Seišeliai, Siera Leonė, Somalis, Pietų Afrikos Respublika, Sudanas, Svazilandas, Togas, Tunisas, Uganda, Tanzanija, Zambija ir Zimbabvė;

Pietryčių Azijos regione: Bangladešas, Brunėjus Darusalamas, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Vietnamas.

Darbas bus tęsiamas Pietryčių Europoje, Vidurio Azijoje, Kaukaze, Viduržemio jūros regiono šalyse Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, vadovaujantis galiojančiais bendraisiais veiksmais ir nauju poreikių įvertinimu, atliktu įgyvendinant šiuos bendruosius veiksmus. Galutinė tų papildomų Pietryčių Azijos regiono šalių, kurios gaus paramą, atranka bus atlikta remiantis poreikių įvertinimu, kuris apims būstinėse turimos informacijos vertinimą, kurį prireikus papildys vertinimo misijos. Parama kiekvienam projektui bus sutelkta toms šalims, kurioms labiausiai reikalinga parama kiekvienoje projekto srityje.

Įvertindama poreikius, pripažintų ekspertų grupė įvertins dabartinę branduolinio saugumo sistemos, įdiegtos šiose šalyse, padėtį ir pateiks rekomendacijas dėl jos tobulinimo. Rekomendacijos, kuriose aptariama piktavališkų veikų, susijusių su branduolinėmis ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis, įskaitant naudojamas nebranduoliniais tikslais medžiagas bei branduolinius objektus, prevencijos, išaiškinimo ir atsakomųjų veiksmų esama padėtis bei poreikis juos pagerinti, taps pagrindu apibrėžiant tolesnę paramą. Bus numatyti prioritetai nustatant šalis kiekvienam projektui, kurio biudžetą sudarytų ES paramos lėšos. Bus įgyvendintas žmogiškųjų išteklių plėtojimas, kuris yra TATENA įdiegtos mokymo programos, iš esmės grindžiamos regioniniu požiūriu, dalis. Ekspertų iš kuo didesnio reikalavimus atitinkančių šalių skaičiaus dalyvavimas bus remiamas atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius.

Vėliau projektai pasirinktose šalyse bus vykdomi trijose srityse:

1.   Parama teisėkūros ir kontrolės srityje

Branduolinio saugumo teisinį pagrindą sudaro daugiausia tarptautinės priemonės ir pripažinti principai (sutartys, konvencijos, susitarimai, normos, TATENA standartai, elgesio kodeksai ir rekomendaciniai dokumentai bei rekomendacijos), kuriuos įgyvendina nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos kontroliuoti branduolines medžiagas ir kitus radioaktyviuosius šaltinius. Šiose įvairiose normose (daugelis jų sukurtos remiant TATENA) numatyta branduolinių medžiagų, kitų radioaktyviųjų medžiagų ir su jomis susijusių objektų saugaus ir patikimo naudojimo sistema tiek vykdant plataus užmojo branduolines programas, tiek vykdant tik ribotą branduolinę veiklą.

Kad branduolinio saugumo sistema sėkmingai veiktų, būtini tinkami nacionalinės teisės aktai ir kontrolės infrastruktūra. Įgyvendinimą reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose turėtų būti numatyta principų ir bendrų nuostatų sistema, kuri padėtų įgaliotiems Vyriausybės subjektams vykdyti būtinas kontrolės funkcijas bei reglamentuotų kontroliuojamoje veikloje dalyvaujančių asmenų elgesį. Daugelyje valstybių tokie teisės aktai yra nepakankami, o kontrolės infrastruktūros nėra arba ji nepakankama. Tokios spragos ir neveiksmingos kontrolės infrastruktūros silpnina bendrą saugumo sistemą. Todėl turėtų būti siekiama stiprinti arba parengti atitinkamus nacionalinės teisės aktus ir kontrolės sistemas bei efektyviai taikyti atitinkamas priemones.

Radioaktyviosios medžiagos dažnai yra naudojamos nebranduoliniais tikslais, t. y. medicinoje ar pramonėje. Kai kurie iš šių šaltinių yra labai radioaktyvūs ir priklauso 1–3 kategorijoms, apibrėžtoms TATENA dokumente „Radioaktyviųjų šaltinių suskirstymas“. Šie šaltiniai, juos netinkamai kontroliuojant ir apsaugant, gali patekti į blogas rankas ir būti naudojami piktavališkose veikose. Radiacinės saugos ir radioaktyviųjų šaltinių saugumo bei kontrolės infrastruktūra privalo būti veiksminga ir tinkamai veikti pagal tarptautinius standartus, Elgesio kodekse dėl radioaktyviųjų šaltinių saugos ir saugumo nubrėžtas gaires bei susijusias importo–eksporto gaires ir geriausią praktiką.

Saugos garantijų susitarimų ir papildomų protokolų su TATENA sudarymas yra veiksminga priemonė, skatinanti griežtą nacionalinę bei tarptautinę branduolinių medžiagų ir susijusių technologijų kontrolę. Svarbu, kad įgyvendinimą reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose būtų aiškiai įvardyta branduolinė veikla, objektai, įrengimai ir medžiagos, kuriems bus taikomos saugos garantijos. Be to, papildomą protokolą sudariusios valstybės turi užtikrinti, kad jų įgyvendinimą reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai būtų patobulinti, kad atitinkama valstybė galėtų laikytis papildomų įsipareigojimų, atsirandančių įgyvendinant papildomą protokolą. Visų pirma turėtų būti peržiūrėti valstybės vidaus teisės aktai siekiant išplėsti kontrolės organo, paskirto įgyvendinti ir taikyti sudarytus saugos garantijų susitarimus, atsakomybę ir įgaliojimus.

Tapdamos CPPNM šalimis, ratifikuodamos CPPNM pakeitimą ir tapdamos Branduolinio terorizmo konvencijos Šalimis, valstybės taip pat prisiima įsipareigojimus įvykdyti su branduoliniu saugumu susijusias tarptautines normas. Be to, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija 1540 (2004) taip pat įpareigoja visas valstybes įdiegti vidaus kontrolę ir atitinkamą medžiagų, susijusių su branduoliniais ginklais, kontrolę.

Valstybių įsipareigojimai, įtraukti į pirmiau minėtas tarptautines priemones branduolinio saugumo srityje, papildė įsipareigojimus, susijusius su branduolinių medžiagų ir objektų bei kitų radioaktyviųjų šaltinių saugumu. Šie įsipareigojimai apima priemones radiacinės saugos ir radioaktyviųjų šaltinių saugumo kontrolės infrastruktūrai įdiegti; apskaitos ir kontrolės priemonės; fizinės apsaugos priemonės; importo ir eksporto kontrolė bei neteisėtų veikų kriminalizavimas.

2.   Branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų saugumo ir kontrolės stiprinimas

Turi būti užtikrinama pakankama branduoliniuose objektuose ir vietovėse naudojamų ar sandėliuojamų medžiagų apskaita ir apsauga, siekiant užkirsti kelią vagystėms ar sabotažui. Veiksminga kontrolės sistema turėtų nustatyti tai, ką reikia įgyvendinti atitinkamai valstybės ir operatoriaus lygiu.

Taip pat labai svarbu, kad stipriai veikiantys ir pažeidžiami šaltiniai, naudojami nebranduoliniais tikslais, juos naudojant ar sandėliuojant, būtų apsaugoti nuo piktavališkų veikų, o tapę nebereikalingais, jie turi būti išardomi ir sandėliuojami arba laidojami kaip radioaktyviosios atliekos saugiose ir patikimose vietose.

Visos valstybės, sudariusios visapusiškų saugos garantijų susitarimus, turi nustatyti ir išlaikyti valstybines visų branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemas (SSAC) atsižvelgiant į saugos garantijas. Tačiau TATENA nuomone, daugelyje tokiems susitarimams priklausančių valstybių tokių sistemų trūksta arba jos neatitinka reikalavimų. Ši padėtis ypač paplitusi 120 valstybių arba tose, kurios nenaudoja jokių branduolinių objektų.

3.   Valstybių gebėjimų išaiškinti neteisėtos prekybos atvejus ir imtis atsakomųjų veiksmų stiprinimas

Neteisėta prekyba susijusi su nesankcionuotu, tyčiniu ar netyčiniu branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų gavimu, tiekimu, naudojimu, perdavimu ar laidojimu, kai kertamos arba nekertamos tarptautinės sienos.

Teroristų gaminami neapdirbti branduoliniai sprogstamieji įtaisai ar radiologiniai išsisklaidantys įtaisai negali būti konstruojami nepanaudojus medžiagų, įgytų neteisėtos prekybos būdu. Be to, padidintos rizikos įrengimai ir technologijos, skirtos gaminti padidintos rizikos medžiagas ar konstruoti neapdirbtą branduolinį sprogstamąjį įtaisą, taip pat gali būti įgyti neteisėtos prekybos būdu. Galima manyti, kad medžiagų ar technologijų tarpvalstybinis judėjimas yra būtinas, kad jos pasiektų galutinę paskirties vietą. Todėl kovai su neteisėta prekyba valstybės turi įdiegti reikalingas kontrolės sistemas, taip pat technines sistemas (įskaitant patogius naudoti prietaisus) bei sienos kirtimo punktuose nustatyti tinkamas procedūras ir teikti informaciją, kad būtų galima išaiškinti bandymus gabenti kontrabanda radioaktyviąsias medžiagas (įskaitant skiliąsias radioaktyviąsias medžiagas) ar nesankcionuotos prekybos padidintos rizikos įrengimais ir technologijomis atvejus.

Taip pat reikia turėti veiksmingas priemones, skirtas reaguoti į tokius veiksmus ir taip pat į bet kuriuos radioaktyviųjų medžiagų grobimus. Teisėsaugos institucijų darbuotojai (muitinės, policijos ir t. t.) dažnai nemokomi naudotis susekimo įranga, todėl gali neatpažinti padidintos rizikos įrengimų ir technologijų. Todėl šių pareigūnų mokymas yra nepaprastai svarbus užtikrinant sėkmingą neteisėtos prekybos išaiškinimo priemonių taikymą. Skirtingų kategorijų pareigūnams turėtų būti taikomas skirtingas mokymas tiek mokant naudotis susekimo prietaisais, tiek mokant suprasti prietaiso duomenis, kad būtų galima spręsti dėl tolesnių veiksmų.

Parama šioje srityje labai reikalinga, nes padidėjo susijusios grėsmės suvokimas ir atsirado geresnė sienos kontrolės gebėjimų įranga bei metodika.

2.   Tikslai

Bendras tikslas: pasirinktose šalyse sustiprinti branduolinį saugumą.

2.1.   Vertinimo etapas: tarptautinių branduolinio saugumo misijų finansavimas

Vertinimą atliks TATENA, siekdama nustatyti branduolinio saugumo stiprinimo poreikį kiekvienoje iš 1 punkte minėtų šalių, kuriose toks vertinimas dar nebaigtas. Kitose atrinktose šalyse anksčiau atliktas įvertinimas bus atnaujintas. Bus vertinami atitinkamai branduoliniais ir nebranduoliniais tikslais naudojamų medžiagų fizinė apsauga ir saugumas, įdiegtos priemonės kovai su neteisėta prekyba ir reikalinga teisinė bei kontrolės infrastruktūra. Bendro įvertinimo rezultatai bus naudojami atrenkant šalis, kuriose bus įgyvendinami projektai.

Pagal pirmiau nurodytus projektus kiekvienoje šalyje bus:

—

vertinama branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų fizinės apsaugos padėtis ir branduolinių ar mokslinių tyrimų objektų, ar vietovių, kuriose šios medžiagos naudojamos ar sandėliuojamos, apsauga. Nustatoma, kurie objektai ir vietovės, kuriose yra šių medžiagų, bus pasirenkami tolesniam modernizavimui ir paramai,

—

vertinamas poreikis gerinti radioaktyviųjų šaltinių saugumą. Nustatomos silpnosios vietos ir trūkumai įgyvendinant tarptautinius standartus bei elgesio kodeksą, dėl kurių reikėtų tobulinti kontrolės infrastruktūrą, ir nustatoma, ar reikia užtikrinti papildomą stipriai veikiančių pažeidžiamų šaltinių apsaugą. Atlikus įvertinimą taip pat bus nustatyta speciali įranga, kurios reikia apsaugai užtikrinti,

—	vertinama esama gebėjimų kovoti su neteisėta prekyba padėtis ir nustatomas poreikis gerinti situaciją,

—	vertinama SSAC padėtis ir nustatomas poreikis gerinti situaciją.

2.2.   Konkrečių veiksmų, kurie vertinimo etape buvo apibrėžti kaip prioritetai, įgyvendinimas

1 projektas.   Parama teisėkūros ir kontrolės srityje

Projekto tikslas:

—

stiprinti nacionalinės teisės aktų ir kontrolės infrastruktūras, susijusias su branduolinėmis ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines priemones ir pripažintus principus branduolinio saugumo srityje bei esamas sinergijas su nacionalinėmis radiacinės saugos sistemomis,

—	stiprinti nacionalinės teisės aktų sistemas siekiant įgyvendinti valstybių ir Agentūros sudarytus saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus,

—	stiprinti radioaktyviųjų šaltinių radiacinės saugos ir saugumo užtikrinimui reikalingą nacionalinę kontrolės infrastruktūrą.

Projekto rezultatai:

—	parengti ir priimti išsamūs, nuoseklūs bei veiksmingi nacionalinės teisės aktai, kurie prisideda prie darnios, stipresnės ir universalesnės branduolinio saugumo sistemos,

—	(nacionalinėmis kalbomis) parengti ir priimti nacionalinės teisės aktai, kurių reikia, kad valstybės galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal Agentūros saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus,

—

teikiant konsultavimo paslaugas, įrangą bei organizuojant mokymą pagal tarptautinius standartus, Elgesio kodekse dėl radioaktyviųjų šaltinių saugos ir saugumo nubrėžtas gaires bei geriausią praktiką, įdiegta/modernizuota nacionalinė radioaktyviųjų šaltinių radiacinės saugos ir saugumo kontrolės infrastruktūra.

2 projektas.   Branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų saugumo ir kontrolės stiprinimas

Projekto tikslas:

—	pasirinktose šalyse sustiprinti branduolinių objektų ir branduolinių bei kitų radioaktyviųjų medžiagų, naudojamų nebranduoliniais tikslais, fizinę apsaugą,

—	pasirinktose šalyse sustiprinti radioaktyviųjų medžiagų, naudojamų nebranduoliniais tikslais, kontrolę ir fizinę apsaugą,

—	sustiprinti SSAC siekiant įgyvendinti saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, įskaitant valstybes, sudariusias „mažų kiekių protokolus“.

Projekto rezultatai:

—	modernizuota branduolinių medžiagų ir kitų radioaktyviųjų medžiagų pasirinktuose branduoliniuose objektuose ir vietovėse fizinė apsauga,

—	pasirinktose šalyse apsaugoti pažeidžiami šaltiniai, naudojami nebranduoliniais tikslais, arba tam tikrais atvejais išardyti ir perduoti į saugias bei patikimas saugyklas,

—	ekspertams padedant pagerinta fizinei apsaugai skirta nacionalinė kontrolės infrastruktūra,

—	įdiegti ir išlaikyti veiksmingas valstybines apskaitos ir kontrolės sistemas (SSAC), galinčias įgyvendinti saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, įskaitant valstybes, sudariusias „mažų kiekių protokolus“,

—	šalyse, atitinkančiose reikalavimus gauti paramą, organizuotas darbuotojų mokymas.

3 projektas.   Valstybių gebėjimų išaiškinti neteisėtos prekybos atvejus ir imtis atsakomųjų veiksmų stiprinimas

Projekto tikslas:

—	pasirinktose šalyse sustiprinti valstybių gebėjimus išaiškinti neteisėtos prekybos atvejus ir imtis atsakomųjų veiksmų.

Projekto rezultatai:

—

iš laisvai prieinamų ir valstybių kontaktinių institucijų surinkta ir įvertinta išplėstinė informacija apie neteisėtą branduolinių medžiagų prekybą, siekiant gilinti žinias apie tokią prekybą ir jos aplinkybes. Ši informacija taip pat padės nustatyti įvairių veiksmų, kurių imamasi kovai su neteisėta prekyba, prioritetus,

—	padedant ekspertams pasirinktose šalyse sukurtos nacionalinės sistemos, skirtos kovoti su neteisėta prekyba ir pagerinti radioaktyvių medžiagų, padidintos rizikos branduolinės įrangos ir technologijų tarpvalstybinio judėjimo kontrolės nacionalinį koordinavimą,

—	pasirinktuose sienos kirtimo punktuose modernizuota sienos kontrolės įranga,

—	šalyse, atitinkančiose reikalavimus gauti paramą, organizuotas teisėsaugos institucijų darbuotojų mokymas.

3.   Trukmė

Įvertinimas bus atliktas per tris mėnesius nuo Komisijos ir TATENA finansinio susitarimo įsigaliojimo. Visi trys projektai bus vykdomi kartu per paskesnius 12 mėnesių.

Numatoma visa šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimo trukmė yra 15 mėnesių.

4.   Paramą gausiančios valstybės

Paramą gausiančios valstybės – tai šalys, kuriose bus vykdomas vertinimas ir šie projektai. Jų valdžios institucijoms bus padedama išsiaiškinti trūkumus bei teikiama parama randant sprendimus ir didinant saugumą. Paramą gausiančių valstybių ir poreikių, kurie turi būti tenkinami atrinktose šalyse, galutinė atranka atliekama vykstant konsultacijoms tarp organizacijos, kuriai patikimas projekto įgyvendinimas, ir pirmininkaujančios valstybės narės, kuriai padeda Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, glaudžiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir Komisija kompetentingoje Tarybos darbo grupėje. Šie sprendimai tam tikrais atvejais grindžiami organizacijos, kuriai patikimas projekto įgyvendinimas, pateiktais pasiūlymais pagal 2 straipsnio 1 dalį.

5.   Organizacija, kuriai patikimas projekto įgyvendinimas

Projektų įgyvendinimas bus patikėtas TATENA. Tarptautines branduolinio saugumo misijas vykdys TATENA ir valstybių narių ekspertai įprastiniu TATENA misijų vykdymo būdu. Tris projektus tiesiogiai įgyvendins TATENA darbuotojai ir (arba) parinkti ekspertai ar rangovai iš TATENA valstybių narių. Rangovų atveju, TATENA vykdomiems bet kuriems prekių, darbų ar paslaugų viešiesiems pirkimams, įgyvendinant šiuos bendruosius veiksmus, taikomos finansinio susitarimo su TATENA išsamios nuostatos.

6.   Trečiosios šalies dalyvavimas

Šiais bendraisiais veiksmais projektai bus finansuojami 100 %. TATENA valstybių narių ekspertai gali būti laikomi trečiąja šalimi. Jie dirbs pagal įprastas TATENA ekspertų darbo taisykles.

7.   Konkrečios viešųjų pirkimų ir sutarčių sąlygos

Tam tikrais atvejais, siekiant pagerinti branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, radioaktyviųjų šaltinių, pirmą kartą gautų iš Rusijos Federacijos, saugumo priemones, viešųjų pirkimų sutartys įsigyti prekes, darbus ir paslaugas galėtų būti pasiūlytos Rusijos Federacijos tiekėjams, kurie susipažinę su Rusijos technologijomis.

8.   Numatomos reikalingos lėšos

ES įnašas bus skirtas įvertinimui ir 2.2. punkte aprašytų trijų projektų įgyvendinimui. Numatomos išlaidos yra šios:

Branduolinio saugumo įvertinimas, įskaitant misijas	160 000 EUR
1 projektas	1 340 000 EUR
2 projektas	3 400 000 EUR
3 projektas	3 050 000 EUR

Be to, nenumatytoms išlaidoms įtraukiamas apie 3 % leistinų išlaidų dydžio (bendra suma – 250 000 EUR) specialusis fondas.

9.   Finansinė orientacinė suma projekto išlaidoms padengti

Visos projekto išlaidos yra 7 703 000 EUR.

---

(1)  GOV/2003/49-GC(47)/9. Taip pat dokumente „Priemonės, skirtos stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą branduolinės, radiacinės ir transporto saugos bei atliekų tvarkymo srityje: veiksmingos ir darnios nacionalinės spinduliuotės šaltinių kontrolės infrastruktūros skatinimas“ (GOV/2004/52-GC(48)/15) yra dalių, susijusių su TATENA ir ES bendradarbiavimu pagal ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją. Ši veikla atsispindi ir TATENA 2006–2009 m. Branduolinio saugumo plane „Branduolinį saugumą remianti veikla“.

(2)  2005 m. rugsėjo mėn. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Valdytojų taryba nusprendė, kad norint sustiprinti saugos garantijų sistemą, vadinamasis NPT saugos garantijų susitarimų „mažų kiekių protokolas“ (SQP) turėtų išlikti Agentūros saugos garantijų sistemos dalimi atsižvelgiant į standartinio teksto ir SQP kriterijų pakeitimus; 2005 m. TATENA generalinė konferencija priėmė rezoliuciją, kurioje, inter alia, pažymėjo, kad visapusiškų saugos garantijų susitarimą ir galiojantį papildomą protokolą sudariusios valstybės atveju šios priemonės atitinka tos valstybės sustiprintą patikros standartą.

(3)  GOV/2005/50-GC(49)/17.

(4)  GOV/2002/10.

(5)  Žr. TATENA paskelbtą Agentūros veiksmų planą skatinti sudaryti Saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus.

(6)  Numatyta, kad iš viso iki 20–25 Afrikos šalių gaus paramą branduoliniam saugumui gerinti pagal įvairius projektus. Kitos šalys gali dalyvauti regioniniuose mokymuose.