16.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/12

1.

Ar 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 (1) dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 46 straipsnio 3 dalies b punktas, siejamas su šio reglamento 39 straipsnio 2 dalimi, turi būti suprantamas taip, kad liudijimo, susijusio su teismo sprendimu paveldėjimo byloje, kurio pavyzdys pateiktas 2014 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1329/2014 (2), kuriuo nustatomos formos, nurodytos Reglamente Nr. 650/2012 1 priede, išdavimas taip pat yra galimas kalbant apie sprendimus, kuriais patvirtinamas paveldėtojo statusas, bet jie nėra (net iš dalies) vykdytini?

2.

Ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies g punktas turi būti aiškinamas taip, kad paveldėjimo pažymėjimo aktas, kurį notaras parengia pagal neginčijamą visų paveldėjimo pažymėjimo išdavimo procedūros dalyvių prašymą ir kuris sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo patvirtinimo, kaip antai Lenkijos notaro parengtas paveldėjimo pažymėjimo aktas, yra teismo sprendimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą?

ir ar todėl

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys turi būti suprantamas taip, kad tokį paveldėjimo pažymėjimo aktą rengiantis notaras turi būti pripažįstamas teismu, kaip tai suprantama pagal pirmiau nurodytą nuostatą?

3.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 2 dalies antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad pranešimas, kurį valstybė narė pateikia pagal reglamento 79 straipsnį, turi informacinę reikšmę ir nėra būtina sąlyga teismines funkcijas atliekantį teisinės profesijos atstovą, turintį kompetenciją paveldėjimo klausimais, pripažinti teismu, kaip tai suprantama pagal reglamento 3 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, jeigu jis atitinka iš pastarosios nuostatos kylančias sąlygas?

4.

Jeigu į 1, 2 arba 3 klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies i punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokio nacionalinio procesinio dokumento, kuriuo patvirtinamas paveldėtojo statusas, kaip antai Lenkijos paveldėjimo pažymėjimo akto, pripažinimas teismo sprendimu, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies g punktą, užkerta kelią jį pripažinti autentišku dokumentu?

5.

Jei į 4 klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies i punktas turi būti aiškinamas taip, kad paveldėjimo pažymėjimo aktas, kurį notaras parengė pagal neginčijamą visų paveldėjimo pažymėjimo išdavimo procedūros dalyvių prašymą, kaip antai Lenkijos notaro rengiamas paveldėjimo pažymėjimo aktas, yra autentiškas dokumentas, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą?