12.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 342/65

1.

pripažįsta laisvą ir sąžiningą darbuotojų judumą ir todėl palankiai vertina taisyklių dėl socialinės apsaugos koordinavimo peržiūrą atsižvelgiant į didėjantį piliečių judumą ES;

2.

pažymi, kad laisvas darbuotojų judėjimas yra neigiama vidaus rinkos integracija, todėl jį reikia papildyti koordinuojama socialine apsauga, kuri yra teigiama integracija, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

3.

mano, kad Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, ir pasiūlymas dėl Reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai), apskritai yra tinkami ir tikslingi, todėl juos vertina palankiai;

4.

primena Komisijai jos iniciatyvą dėl geresnio reglamentavimo ir atkreipia dėmesį į tai, kad sudėtingas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taisyklių sąvadas turi būti suprantamas tiek institucijoms, tiek ir piliečiams nustatant teisinę padėtį;

5.

pabrėžia regioninių konsultavimo ir paramos tinklų svarbą judiems Sąjungos piliečiams. Jie yra būtini siekiant užkirsti kelią judžių darbuotojų išnaudojimui ir organizuotam sukčiavimui. RK pasisako už šių tinklų stiprinimą;

6.

pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymai yra būtini norint užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą. Todėl atsižvelgiant į aiškų SESV 48 straipsnio teisinį pagrindą su subsidiarumu susijusių klausimų dėl Komisijos pateikto dokumento nekyla. Iš tiesų siūlomų veiksmų tikslai negali būti tinkamai pasiekti valstybių narių lygmeniu, tačiau dėl šių veiksmų masto ir (arba) poveikio tų tikslų geriau siekti ES lygmeniu, nes siūlomi veiksmai apima transnacionalinius aspektus, kurie negali būti tinkamai reglamentuojami pavienių valstybių narių ir (arba) regionų ir vietos valdžios institucijų;

7.

pabrėžia, jog yra labai suinteresuotas tęsti dalykinį dialogą su Komisija šiuo klausimu ir šiuo požiūriu pabrėžia poveikio vertinimo ataskaitos, kurią, remdamasi Bendradarbiavimo su RK susitarimu, Komisija pateiks reikiamu metu, svarbą;

8.

Darbuotojų komandiravimas pastebi pažangą, padarytą komandiravimo reglamentavimo ir komandiravimo pažymėjimo tobulinimo srityse; palankiai vertina tai, kad įtraukiant 76 a straipsnį Komisijai suteikiamos galios remiantis SESV 291 straipsniu išleisti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma standartinė perkeliamojo dokumento A1 (vadinamasis A1 pažymėjimas) išdavimo, užginčijimo ir anuliavimo tvarka, apsunkinanti neteisėtą šio dokumento naudojimą. Siekiama tvarka visų pirma gali būti naudinga norint išvengti ilgų teisinių ginčų iki pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir taip prisidėti prie teisinio stabilumo Europos viduje;

9.

primena, kad šis pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, ir vadinamojo A1 pažymėjimo išdavimo tvarkos atnaujinimas yra labai svarbūs gerinant apsaugą nuo socialinio piktnaudžiavimo, susijusio su komandiruotais darbuotojais, tuo pat metu vykstant Darbuotojų komandiravimo direktyvos Nr. 96/71/EB peržiūrai. Atsižvelgiant į šio aspekto svarbą kiekvienas žingsnis siekiant privalomo, aiškaus ir tiesioginio būsimo A1 pažymėjimo nustatymo yra itin svarbus ir tam reikėtų atitinkamai skirti ypatingą dėmesį;

10.

kalbant apie darbuotojų komandiravimą atkreipia dėmesį į tai, kad socialinė apsauga labai priklauso nuo taisyklių ir apibrėžčių paaiškinimo, todėl nedviprasmiškas svarbių sąvokų, pavyzdžiui, „savarankiškas darbas“ arba „įsisteigimo vieta“, aiškinimas padėtų veiksmingai spręsti su fiktyviu savarankišku darbu arba priedangos įmonėmis susijusių problemų sprendimą;

11.

šiuo klausimu pakartoja Komiteto nuomonę, kad iki 12 mėnesių reikėtų sutrumpinti terminą, kuriam suėjus komandiravimo atvejais darbo santykiams visapusiškai taikoma priimančiosios šalies teisė (1);

12.

apgailestauja, kad vėluojama įdiegti elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus (EESSI). Komitetas mano, kad Europos elektroniniai duomenų mainai yra būtini;

13.

pažymi, kad ilgalaikės priežiūros išmokų koordinavimas išplečia koordinuojamosios teisės taikymo sritį, o tai būtina norint pasiekti siūlomos priemonės tikslus; vis dėlto bus sunku išvengti ligos ir ilgalaikės priežiūros išmokų sutapimo;

14.

nurodo, kad valstybėje narėje esančių sergančių asmenų apsauga turi būti užtikrinta ir tuo atveju, kai jiems toje valstybėje narėje nėra suteikta teisė gyventi. Tačiau pirmiausia Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dažnai sunkumų kyla pagal galiojančią ES teisę pripažįstant užsienyje įgytą sveikatos draudimą ir kai kuriose ES valstybėse asmenims, turintiems mažų garantijų darbą, neretai visiškai ir nepagrįstai atsisakoma suteikti sveikatos draudimą;

15.

todėl iš esmės palankiai vertina tai, kad ekonomiškai neaktyvių ir nepasiturinčių ES piliečių atveju sveikatos draudimui suteikti pakanka faktinės gyvenamosios vietos vienoje iš valstybių narių, o ne suteiktos teisės gyventi šalyje. Tokiais atvejais būtina nustatyti priimančiosios valstybės narės teisę į kompensaciją, kurią mokėtų kompetentinga valstybė narė;

16.

naują bedarbio išmokų koordinavimo tvarką laiko teisinga. Nors griežtai vertinant Reglamento Nr. 883/2004 65 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis trumpalaikiams darbo santykiams iki 12 mėn. nebūtinai yra reikalinga, ji tekstą patikslina;

17.

palankiai vertina numatytą bedarbio išmokų eksporto pratęsimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Vis dėlto Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad tai turėtų būti susieta su atitinkama aktyvia darbo rinkos politika, kuri yra vienas pagrindinių elementų, sudarančių vadinamąsias aktyvumo skatinimo strategijas, skirtas sąveikai tarp nedarbo draudimo ir paramos sistemų, aktyvios darbo rinkos politikos ir išmokų mokėjimo sąlygų. RK nuomone, reikia paaiškinti, kaip valstybės narės galėtų pratęsti pagal galiojančią Europos teisę nustatytą eksporto laikotarpį. RK vis dėlto kyla abejonių dėl trumpesniam nei 12 mėn. darbo laikotarpiui taikomos specialios tvarkos;

18.

pabrėžia, kad visi ES piliečiai turi teisę į šeimos socialines išmokas šalyje, kurioje jie yra registruoti, dirba arba turi mokėti mokesčius, nors galimi nemaži valstybių narių skirtumai, susiję su šeimos ir socialinėmis teisėmis;

19.

pripažįsta su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl valstybių narių įgaliojimų nustatyti socialinę paramą ekonomiškai neaktyviems asmenims susijusią atsakomybę ir palankiai vertina nuorodą, kad ją nustatant kaip svarbaus naujo požiūrio turi būti laikomasi Europos pagrindinių teisių ir žmogaus teisių. Sveikintina tai, kad ateityje neatsitiks taip, kad šie asmenys neteks sveikatos draudimo remiantis faktine gyvenamąja vieta ir pažymi, kad jiems gali būti leidžiama, remiantis jų įprastine gyvenamąja vieta, mokėti proporcingus sveikatos draudimo įnašus. Vis dėlto išlieka klausimas, kuo bus grindžiamas socialinės paramos apribojimas arba atsisakymas ją suteikti. Tuo pat metu šio principo taikymas ES piliečiams, faktiškai gyvenantiems kitoje nei savo pilietybės valstybėje, turi būti reglamentuojamas, visų pirma siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir vienodą atsakomybę valstybėms narėms;

20.

apgailestauja, jog trūksta patikimų duomenų ir informacijos apie pasienio darbuotojų skaičių remiantis Reglamente Nr. 883/2004 pateikta teisine apibrėžtimi;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasienio regionai turi sukaupę didelę su judžiais darbuotojais susijusią patirtį. RK ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti šia patirtimi. Šiuo atžvilgiu Komitetas ragina Komisiją stiprinti paramos tarpvalstybiniam darbo jėgos judumui paslaugas, kurias teikia EURES, pasitelkiant ir esamas EURES tarpvalstybines partnerystes, kartu skatinant kurti naujas partnerystes, ir suteikti joms galimybę gauti patikimos informacijos apie pasienio darbuotojų ir jų darbdavių skaičių ir profilį.