EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52015XC0321(02)

2015 m. kovo 19 d. Gairės dėl oficialaus rizikos vertinimo nustatant tinkamą žmonėms skirtų vaistų pagalbinių medžiagų geros gamybos praktiką Tekstas svarbus EEE

OJ C 95, 21.3.2015, p. 10–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

21.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 95/10


Gairės

2015 m. kovo 19 d.

dėl oficialaus rizikos vertinimo nustatant tinkamą žmonėms skirtų vaistų pagalbinių medžiagų geros gamybos praktiką

(Tekstas svarbus EEE)

(2015/C 95/02)

Įžanga

Šios gairės yra grindžiamos Direktyvos 2001/83/EB (1) 47 straipsnio penkta dalimi.

Pagal Direktyvos 2001/83/EB 46 straipsnio f punktą gamybos leidimo turėtojas turi užtikrinti, kad pagalbinės medžiagos būtų tinkamos naudoti vaistų sudėtyje, nustatydamas, kokia geros gamybos praktika (GGP) yra tinkama. Tinkama žmonėms skirtų vaistų pagalbinių medžiagų GGP nustatoma atliekant formalizuotą rizikos vertinimą pagal šias gaires. Atliekant tokį rizikos vertinimą atsižvelgiama į kitų atitinkamų kokybės užtikrinimo sistemų reikalavimus, o taip pat į pagalbinių medžiagų kilmę ir paskirtį bei ankstesnius kokybės defektus. Gamybos leidimo turėtojas užtikrina, kad būtų taikoma taip nustatyta tinkama geros gamybos praktika (GGP). Gamybos leidimo turėtojas dokumentais įformina priemones, kurių buvo imtasi.

Pagalbinių medžiagų rizikos vertinimo ir (arba) rizikos valdymo tvarka turėtų būti įtraukta į gamybos leidimo turėtojo vaistų kokybės užtikrinimo sistemą.

Gamybos leidimų turėtojai turėtų užtikrinti, kad pagalbinių medžiagų geros gamybos praktikai (GGP) rizikos vertinimo ir (arba) valdymo dokumentus būtų galima tuojau pat vietoje pateikti GGP inspektorių peržiūrai. Siekiant sudaryti gamintojui palankesnes sąlygas nuolat gerinti pagalbinių medžiagų gamybą reikėtų apsvarstyti galimybes su pagalbinių medžiagų gamintoju keistis atitinkama informacija apie rizikos vertinimą.

Kaip nurodyta šiose gairėse, žmonėms skirtų vaistų pagalbinių medžiagų rizikos vertinimas turėtų būti atliktas ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 21 d.

1 SKYRIUS. TAIKYMO SRITIS

1.1.

Šios gairės taikomos rizikos vertinimui, kuris reikalingas tinkamai žmonėms skirtų vaistų pagalbinių medžiagų geros gamybos praktikai nustatyti. Pagal Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 3b dalį pagalbinė medžiaga yra bet kuri vaisto sudėtinė medžiaga, kuri nėra veiklioji medžiaga arba pakuotės medžiaga.

1.2.

Šios gairės netaikomos medžiagoms, kurių dedama siekiant stabilizuoti veikliąsias medžiagas, kurios negali egzistuoti atskirai.

2 SKYRIUS. TINKAMOS GGP NUSTATYMAS, GRINDŽIAMAS PAGALBINĖS MEDŽIAGOS TIPU IR NAUDOJIMU

2.1.

Kokybės rizikos valdymo principus ir įrankių pavyzdžius, kuriuos galima taikyti sprendžiant įvairius vaistų, taip pat ir pagalbinių medžiagų, kokybės klausimus, galima rasti EudraLex 4 tomo (Žmonėms skirtų vaistų geros gamybos praktikos gairės) III dalies (Su GGP susiję dokumentai) TSK gairėse Q9 dėl rizikos kokybei valdymo (toliau – TSK Q9).

2.2.

Šie kokybės rizikos valdymo principai turėtų būti taikomi vertinant kiekvienos pagalbinės medžiagos kokybei, saugumui ir funkcijai kylančią riziką ir klasifikuojant atitinkamas pagalbines medžiagas, kaip mažos, vidutinės arba didelės rizikos. Šiam tikslui turėtų būti naudojami kokybės rizikos valdymo įrankiai, tokie kaip aprašytieji EudraLex 4 tomo III dalyje, TSK Q9 gairėse (pvz., rizikos veiksnių analizė ir svarbieji valdymo taškai (RVASVT)).

2.3.

Dėl kiekvieno gamintojo naudojamos kiekvienos pagalbinės medžiagos gamybos leidimo turėtojas turėtų nustatyti riziką, kylančią kiekvienos pagalbinės medžiagos kokybei, saugumui ir funkcijai, pradedant jos šaltiniu (tai gali būti augalinės, gyvūninės, mineralinės, sintetinės ir kitos medžiagos) ir baigiant jos įtraukimu į gatavo vaisto farmacinę formą. Nagrinėjamos sritys turėtų būti bent jau tokios:

i.

užkrečiamoji spongiforminė encefalopatija;

ii.

virusinio užkrato galimybė;

iii.

mikrobiologinio ar endotoksinio/pirogeninio užteršimo galimybė;

iv.

bet kokios galimos priemaišos, likusios iš žaliavų, pvz., aflatoksinai ar pesticidai, arba atsiradusios dėl proceso ir perneštos, pvz., katalizatorių ir tirpiklių likučiai;

v.

pagalbinių medžiagų, kurios nurodytos kaip sterilios, sterilumo užtikrinimas;

vi.

bet kokios galimos priemaišos, atsiradusios dėl kitų procesų, nesant specialios tam skirtos įrangos ir (arba) priemonių;

vii.

aplinkos kontrolė ir laikymo bei transportavimo sąlygos, įskaitant, jei tinkama, šaldymo grandinės valdymą;

viii.

tiekimo grandinės sudėtingumas;

ix.

pagalbinės medžiagos stabilumas;

x.

pakuotės vientisumo įrodymas.

2.4.

Be to, atsižvelgiant į kiekvienos pagalbinės medžiagos naudojimą ir funkciją, gamybos leidimo turėtojas turėtų įvertinti:

i.

vaisto, kurio sudėtyje yra pagalbinės medžiagos, farmacinę formą ir vartojimą;

ii.

pagalbinės medžiagos funkciją vaisto sudėtyje, pvz., lubrikantas tabletėje ar konservantas skystoje vaisto formoje ir kt.;

iii.

pagalbinės medžiagos santykinę dalį vaisto sudėtyje;

iv.

pacientui tenkančią pagalbinės medžiagos paros dozę;

v.

visus su pagalbine medžiaga susijusius ir žinomus tiek pasaulio masto, tiek vietos įmonių lygmens kokybės defektus ir (arba) apgaulingus falsifikatus;

vi.

tai, ar pagalbinė medžiaga yra sudėtinė;

vii.

žinomą ar galimą poveikį svarbiausiems vaisto kokybės aspektams;

viii.

kitus nustatytus arba žinomus svarbius veiksnius užtikrinant pacientų saugą.

2.5.

Nustatęs ir dokumentais įforminęs pagalbinės medžiagos rizikos profilį, gamybos leidimo turėtojas turėtų nustatyti ir pagrįsti dokumentais EudraLex 4 tome nurodytus elementus, kurie, jo manymu, yra reikalingi siekiant kontroliuoti ir palaikyti pagalbinės medžiagos kokybę, pvz., nurodytieji 1 ir (arba) 2 priede, II dalyje (Pagrindiniai veikliųjų medžiagų, naudojamų kaip pradinės medžiagos, reikalavimai).

2.6.

Šie elementai gali skirtis priklausomai nuo jų šaltinio, tiekimo grandinės ir vėlesnio pagalbinių medžiagų naudojimo, tačiau gamybos leidimo turėtojas turėtų įvertinti bent jau tokius aukšto lygio GGP elementus:

i.

veiksmingos vaisto kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimas ir diegimas;

ii.

pakankamas kompetentingų ir tinkamai kvalifikuotų darbuotojų skaičius;

iii.

nustatyti valdymo ir priežiūros personalo, atsakingo už gamybos ir kokybės užtikrinimo veiklą, pareigybių aprašai;

iv.

mokymo programos visiems darbuotojams, kurie dalyvauja gamybos ir kokybės užtikrinimo veikloje;

v.

mokymo programos, susijusios su sveikatos priežiūra, higiena bei apranga, kiek tai būtina numatomai veiklai;

vi.

patalpų ir įrangos, tinkamų numatytai veiklai vykdyti, buvimas ir priežiūra;

vii.

dokumentų sistema (-os), apimanti (-čios) visus gamybos ir kokybės užtikrinimo veiklos procesus ir specifikacijas;

viii.

pradinių, tarpinių ir pagalbinių medžiagų kodavimo ir identifikavimo sistemos, leidžiančios užtikrinti visišką atsekamumą;

ix.

tiekėjų tinkamumo nustatymo programa;

x.

pagalbinės medžiagos kokybės kontrolės sistema ir nepriklausomas nuo gamybos atsakingas asmuo serijoms išleisti;

xi.

tiekiamų medžiagų ir pagalbinių medžiagų įrašų išsaugojimas ir pagalbinių medžiagų mėginių saugojimas laikotarpiais, nustatytais EudraLex 4 tomo II dalyje;

xii.

sistemos, užtikrinančios, kad dėl bet kokios sutartinės veiklos būtų sudaroma rašytinė sutartis;

xiii.

veiksmingos gautų skundų nagrinėjimo ir galimo pagalbinių medžiagų atšaukimo sistemos užtikrinimas;

xiv.

pokyčių ir nukrypimų valdymo sistema;

xv.

vidaus patikros programa;

xvi.

aplinkos kontrolė ir saugojimo sąlygos.

3 SKYRIUS. PAGALBINĖS MEDŽIAGOS GAMINTOJO RIZIKOS PROFILIO NUSTATYMAS

3.1.

Nustačius atitinkamą geros gamybos praktiką (GGP), turėtų būti atlikta pagalbinių medžiagų gamintojo veiklos ir pajėgumų neatitikimų analizė.

3.2.

Patvirtinamieji neatitikimų analizės duomenys ir (arba) įrodymai turėtų būti gauti atlikus auditą arba gavus informaciją iš pagalbinės medžiagos gamintojo.

3.3.

Turėtų būti atsižvelgiama į pagalbinės medžiagos gamintojo turimus kokybės užtikrinimo sistemos ir (arba) GGP sertifikatus ir standartus, pagal kuriuos buvo suteikti tokie sertifikatai, kadangi toks sertifikavimas gali atitikti reikalavimus.

3.4.

Visi pagalbinės medžiagos gamintojo veiklos ir pajėgumų neatitikimai, atsižvelgiant į reikalaujamą GGP, turėtų būti įforminami dokumentais. Be to, gamybos leidimo turėtojas turėtų atlikti papildomą rizikos vertinimą siekiant nustatyti tos pagalbinės medžiagos gamintojo rizikos profilį, pvz., mažos, vidutinės arba didelės rizikos. Šiuo tikslu turėtų būti naudojamos EudraLex 4 tomo III dalies gairės TSK Q9. Tam turėtų būti naudojamos ten išvardytos kokybės rizikos valdymo priemonės, pavyzdžiui, RVASVT ir pan.

3.5.

Gamybos leidimo turėtojas turėtų turėti keletą strategijų kontroliuoti riziką, atsižvelgdamas į skirtingus rizikos profilius – esant priimtinai padėčiai, užtikrinamai vykdant kontrolę, ir esant nepriimtinai padėčiai. Remiantis jomis, turėtų būti nustatyta atitinkama kontrolės strategija, pvz., auditas, dokumentų paieška ir tyrimas.

4 SKYRIUS. TINKAMOS GEROS GAMYBOS PRAKTIKOS (GGP) TAIKYMO PATVIRTINIMAS

4.1.

Nustačius tinkamą pagalbinės medžiagos GGP ir rizikos profilį, nuolatinė rizikos peržiūra turėtų būti atliekama naudojant šias priemones:

i.

su gautų pagalbinių medžiagų serijomis susijęs defektų skaičius;

ii.

tokių defektų rūšis ir (arba) pavojingumas;

iii.

pagalbinių medžiagų kokybės stebėsena ir tendencijų analizė;

iv.

pagalbinės medžiagos gamintojo turimos tinkamos kokybės užtikrinimo sistemos ir (arba) GGP sertifikato praradimas;

v.

vaisto kokybės požymių kaitos tendencijos stebėjimas; tai priklausys nuo pagalbinės medžiagos pobūdžio ir reikšmės;

vi.

stebėti pagalbinės medžiagos gamintojo organizacinių, procedūrinių arba techninių procesų pokyčiai;

vii.

pagalbinės medžiagos gamintojo auditas ir pakartotinis auditas;

viii.

klausimynai.

Remiantis rizikos peržiūros rezultatais, nustatyta kontrolės strategija turėtų būti peržiūrėta ir prireikus patikslinta.


(1)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).


Top